Kainų kitimo 2015-2019 m. Lietuvoje analizė.

Įvadas.

‚Infliacija‘ yra procentinis dydis, kuriuo padidėja prekių bei paslaugų krepšelio kainos. Galima sakyti, kad
infliacija taipogi yra dydis, kuriuo nuvertėja pinigai, nes brangstant prekėms ir paslaugoms mažėja pinigų
perkamoji galia. Pavyzdžiui, jei 9 metus laikytųsi 8 proc. metinė infliacija (visas rodiklis per šį laikotarpį
sudarytų 100 proc.), tuomet po 9 devynerių metų už tą pačią sumą pinigų būtų galima nusipirkti per pus
mažiau prekių nei laikotarpio pradžioje. Kainų kitimas Lietuvoje priklauso būtent nuo metinės infliacijos.
2015-2019 metais metinė infliacija svyravo nuo 1 iki 8 procentų, kas reiškia, kad kainos dabar yra didesnės
už kainas prieš penkerius metus.

Kasmet Lietuvos statistikos departamento

paviešinamas reikalingiausių prekių sąrašas su
jų kainomis puikiai indikuoją kainų kilimą per
pastaruosius penkerius metus. Jeigu
pažvelgtume į 2015 metų kainas matytume, jog
pieno produktų piniginė vertė svyravo nuo 2
eurų kilogramui iki 6, tačiau pažvelgus į tų
pačių produktų kainas šiandien pastebėtume,
kad jos padidėjo keliais eurais. Remdamiesi
oficialia Lietuvos statistikos internetinio
puslapio procentine informacija matome, kad
per pastaruosius ketverius metus labiausiai
pakilo alkoholio (10% pabrangimas) ir
riebaliniai produktai (8% pabrangimas). Tam
įtakos turėjo daug veiksnių.

Literatūros apžvalga.
Oficialus Lietuvos statistikos tinklalapis pateikia informaciją tiek apie infliaciją, tiek apie jos priežastys.

PILDYTI

Tyrimo metodologija.
Taigi kokie veiksniai įtakojo kainų didėjimą pastaruosius 4 metus? PILDYTI

Analizė.

Bene svariausia būtų 2014 metais įvestas maisto produktų kainas. Taip pat daug įtakos
euras, skaičiuojama, kad dėl euro įvedimo kainų pokyčiams turi ir auganti Lietuvos
infliacija Latvijoje padidėjo iki 0,21 proc. – ekonomika bei didėjantys atlyginimai. Reiktų
panašiai kaip ir kitose pastaraisiais metais į nepamiršti ir to, jog Europos centrinis bankas
euro zoną įstojusiose šalyse. nors kainos nuo vis dar vykdo kiekybinio skatinimo programą,
euro įvedimo iš tiesų pradėjo didėti tai buvo siekdamas, jog euro zonoje infliacijos lygis
labiau atsitiktinumas, negu euro įvedimo priartėtų prie 2 proc. ribos. Todėl natūralu, jog
poveikis. Lyginant 2018 m. rugpjūčio mėnesį Lietuvoje, kaip besivejančioje šalyje,
su 2015 m. vidutinėmis kainomis, bendras infliacijos rodiklis turėtų būti netgi kiek
kainų lygis buvo tik 6,4 proc. didesnis. Maistas didesnis nei Euro zonos vidurkis.
per šį laikotarpį vidutiniškai pabrango 3,7 Apibendrinant galima drąsiai teigti, jog euro
proc., o alkoholiniai gėrimai net 20 proc. įvedimas Lietuvoje kainų reikšmingai
Daugiau nei 21 proc. brangesnės buvo ir nepadidino, o 2015-2018 m. užfiksuotas kainų
restoranų bei viešbučių paslaugos. Tiesa, 5,2 augimas buvo sąlygotas vietinių bei globalių
proc. pigiau nei 2015 m. buvo galima įsigyti veiksnių.
aprangą ir avalynę, o telekomunikacijų
paslaugos buvo beveik 6 proc. pigesnės.
Tačiau už tokius kainų pokyčius yra atsakingas
ne euras, o vietiniai politiniai sprendimai bei
globalios žaliavų kainų tendencijos. Prie
vietinių sprendimų būtų galima priskirti
minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimą,
kuris nuo 2014 m. spalio mėnesio buvo
padidintas 38 proc. t. y. nuo 289 iki 400 eurų
bei alkoholinių gėrimų akcizų didinimą, kurio
efektas ypač buvo juntamas praėjusiais metais.
Prie globalių veiksnių būtų galima priskirti nuo
2016 m. vidurio po truputį augančią naftos
kainą bei 2016 m. padidėjusias pasaulines

Išvados.

Apibendrinus akivaizdu, kad kainų kitimas priklauso nuo metinės infliacijos, kurią įtakoja daugelis veiksnių:
paklausos ir pasiūlos santykis, globaliniai, bei vietiniai ekonominiai sprendimai, valiuta. Šiame darbe
analizuotas infliacijos augimas nuo euro įvedimo, nors kainos nuo to laiko didėjo, tam įtakos labiau turėjo
globalinių žaliavų pabrangimas, bei vietiniai sprendimai, negu valiutos pasikeitimas.

Naudota literatūra.

https://www.stat.gov.lt/
https://www.swedbank-
research.com/lithuanian/ekonomikosapzvalga/2016/q1/swedbank_ekonomikos_apzvalga_2016_balandis.p
df

https://www.lb.lt/uploads/documents/files/news/2019-11-26_Vasiliauskas_LRS.pdf