A N D R I U S K A L U G IN A S

Alma littera
Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės
Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų
banke (NBDB)

Šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose,

muziejuose arba archyvuose, draudžiama mokslinių tyrimų ar asmeninių
studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą
kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.

ISBN 9 7 8 -6 0 9 -0 1 -2 7 1 2 -4

© Andrius Kaluginas, 2017

© Leidykla „Alma littera", 2017
© hfzim ages / Shutterstock, w w w .shutterstock.com / Image ID: 5 4 5 7 7 6 8 4 6
 TURINYS

{VADAS / is

I. GYVENTI PATOGIAI / 21

II. VIRSMAS / 23

Ateities kodai

Didysis AŠ / 24
Kuo save laikai? • Stichijų kūrimas •
Harmonija ar klestėjimas, procesas ar rezultatas,
ramybė ar kūryba?

Paslaptis - apykaitoje / 28
Laimi kom anda • Kaip nusiteikęs? • Kodai

Nusiteikimo galia / 31
Didvyrio ateitis • Kas yra ateitis? • Stebuklų sraute •
Skrydis • Nuoširdūs patarim ai • Ledai pajudėjo
 III. PAGREIČIO KORIDORIUS / 43

Kas yra pokyčiai / 44

Kelyje • Kaip suprasti, kad atėjo pokyčių m etas?

Programa / 50
Ištakos • Patirtys • Supratau •
Koncentruotas pokyčių greitintuvas • Pastaba

IV. PAŽINTIS / 57

Apkartęs sapnas

Signalai pabusti iš letargo / 6i

Signalas: įvykiai, psichologinės traumos • Signalas: raidos krizė •
Signalas: išvargusi auka, psichologinė krizė • Aukos spąstai

Pagrindinės pokyčių priežastys / 65

Pastaba • Priežasčių ypatum ai

Darome pokyčius įmanomus / 69

Pokyčių orientyrai • Ar verta? • Pokyčių troškimai

Alkis / 75
Meniu: alkio formos • Pokyčių ID • Knyga asmeniškai tau •
Patikslinimas • Pirmoji pokyčių paskirtis - skalsa

Perteklius / 85

Konfliktas / 87
 V. ATRADIMAI / 89

Vieša paslaptis / 95

Neapibrėžtumas / 96
Neapibrėžtum as = komplikacijos • Kaip suprasti, kad esi
pasiruošęs pokyčiams? • Kas daro pokyčius įmanomus? •
Kaip suprasti, kad pokyčiai įmanomi?

VI. LŪŽIO TAŠKAS / 103

Atsitiktinis lūžio taškas / 105

Sumišimas

Nesvarumas / 107
Prigesusi ugnelė • Duobės dugnas •
Įstrigimas

Pažink pats save / 111

Rutinos ratas • Rutinos baubai • Lengvai nepasiduos •
Rutinos priešnuodis - spontaniški veiksmai

Stebėk save / 116

Daryk, kaip nori, svarbiausia - neįprastai •
Analizuok laiku • Apgalvotų eksprom tų galia

Lūžio taško nauda / 121

Pasiseks arba ne
 VII. VIRSMO TAŠKAS / m
Galimybės / 124
Viskas įmanoma • Atsitiktinis virsm o taškas •
Tarp • Sunki pradžia

Netikrumas / 128
Fokusingas • Įsižeminimas • Patarimai, kaip atlikti
dėmesingumo pratim us • Sąmonės aktyvavimas

Automatizmai / 133
Draugauk su protu! • Autom atinės mintys •
Automatinės emocijos • Automatiniai veiksmai

Nuodingas mąstymas / 138

Apnuodytas gyvenimas • Minčių diktatūra •
Apsaugos diržai

Ekologinis mąstymas / 142

Hiperrealybė • Paprastum as • Viskas aišku ir paprasta •
Harmonija • Pauzės mygtukas

Ambicija / 147
Ambicingas

Atrama / 148
Pokyčių ašis • Ratai veža, bet juos valdo ašis • Apsižiūrėk
Tavo ašis • Per kančias į žvaigždes • Sąsajos

Prasmė / 155
Prasm ės teorija • Prasmė šalia tavęs • Norėk norėti •
Kaip rasti prasm ę? • Pasirinkimai • Prasm ė - tai veiksmas
Prasm ė - laiku padalytas ėjimas • Turėk, tikėk, daryk
 Virsmo taškas / 163
Laimė • Plačiau matai, jei žinai, į kur žiūrėti
Sunku išmokti - lengva naudotis

VIII. SRAUTAS / i67

Atsitiktinis srautas • Versmė • Privalumai

Į srautą / 171
Kas ir kur mus veda? • Ribos

Įsitraukimas / 173
Dirbi mažiau, gauni daugiau • Išmintis • Skubėk lėtai •
Auksinis standartas • Nepražiopsok • Parengtis

Pokyčių aksiomos / 177

Įsitraukimo taisyklės • Taisyklių nauda

Kas trukdo įsitraukti? / 184

Nr. 1 • Baimės šarvai • Baimė veda į laisvę •
Leisk sau pajausti baimę • N ekovok-draugauk

Srauto receptas / 189

Pagrindiniai srauto būsenos ingredientai • Autopilotas •
Emocijų paleidimas • Grįžtamasis ryšys

Srauto paslaptis / 194

Kaip patekti į srautą, jei didėja nervingum as
(dirgiklių perteklius)? • Kaip patekti į srautą, jei apima
stuporas (dirgiklių trūkum as)? • Kaip atpažinti,
kad esi sraute? • Srauto paradoksas
10 Pagauti srautą / 200
Srautas - tai procesas • Kaip išmokti jausti gyvenimo
m alonum ą kasdien? • Perspėjim as • Katarsis

IX. LENGVUMAS
Pojūtis po srauto • Ribos • Sunkumas
, 205

Mano kelias / 208

Požiūris • Sprendim as

Lengvumo šaukliai / 211

Lengvumo kodas / 213

Lengvumas - tai išmintis • Lengvumas - tai laisvė •
Laisva tiesa • Lengvumas - tai santykis

Lengvumo dieta® / 221

„Flowing" metodas / 223

Išsifokusavimas • Kaip pasiekti gyvenimo lengvumą?

Naujoko protas / 226

Valdoma kvailystė • Kvailumo pavyzdžiai •
Padedantis klouno vaidmuo • Humoras

Paradokso galia / 230

Juokdarys tavyje • Kas iš to?

Tapatumas / 232
Kaip suprasi, kad radai savo vietą? • Ratas •
Tavo vieta po saule - asm eninė tapatum o filosofija
 X. POKYČIŲ
METODŲ KATALOGAS / 237

Palyginimas / 237

Kas toliau? / 238

Laikas atsinaujinti • Trumpa apžvalga

Išėjimas iš komforto zonos / 240

Esmė • Atmaina • Privalumai •
Trūkumai • Mano patirtis • Išvada

Tikslų išsikėlimas / 245

Esmė • Privalumai • Trūkumai •
Mano patirtis

„Dresūra" / 247
Esmė • Privalumai • Trūkumai •
Mano patirtis

„Treniravimas" / 248
Esmė • Atmaina • Privalumai •
Trūkumai • Mano patirtis

Įsivaizdavimas / 250
Esmė • Privalumai • Trūkumai •
Mano patirtis

„Pozityvas" / 253
Esmė • Privalumai • Trūkumai •
Mano patirtis
 Savitaiga / 2 54
Esmė • Privalumai • Trūkumai
Mano patirtis

Meditavimas / 256
Esmė • Privalumai • Trūkumai
Mano patirtis

„Atidumas" / 258
Esmė • Privalumai • Trūkumai
Mano patirtis

„Guru" / 26 0
Esmė • Privalumai • Trūkumai
Mano patirtis

Pokyčių meistras / 262

Esmė • Privalumai • Trūkumai
Mano patirtis

Tobulumui ribų nėra / 264

PABAIGA / 265

PRAKTI KA / 269

KNYGOJE MINIMI
ŽYMŪS ŽMONĖS / 309

ŠALTINIAI / 315
 ĮVADAS

Tikrovės vaizdas yra upė.

* Viskas teka, viskas keičiasi.
Ir gyvi padarai, ir daiktai - viskas be paliovos kinta,
juda ir vėl, bet jau kitaip, susijungia.
Tiesa yra tik tai, kad kintame.
Nėra būties, yra tik tapsmas.
H erakleitas1

Populiarioji psichologija, pokyčių psichologija, saviugda, psicho­

loginis etiudas, gyvenimo būdo vadovas, praktinė pokyčių filoso­
fija. Kaip šią knyga patys įvertinsite, taip ir bus. Svarbiausia, kad
tai - knyga-kryptis. Rimta knyga. Bet ir jūs juk nepėsti. Rimta,
bet gera ir konkreti. Be tuščių žodžių ir perdėtų pažadų. Jos idėja
ir energetika yra geros.

Idėja

Pastabus vadovavimas sau* - taip apibūdinu idėją, aprašom ą šioje

knygoje. Pastabi, dėmesinga ir autentiška lyderystė - tai pokyčių
valdymas, grįstas srauto sam prata. Ši idėja puikiai tinka ir žmo-

* Mindful Self-Leadership (angį.).

gaus kasdienio gyvenimo kokybei, ir įmonių efektyvumui gerinti.
Paprastai tariant, tai galimybė daryti įtaką pačiam sau norint pa­
siekti tikslus, gebėjimas būti pačiam sau lyderiu. Pastabus vado­
vavimas (lyderystė) num ato aiškų savo motyvų supratim ą (kodėl
tai darom e ir ką darome), savivoką (kaip suvokiame patys save),
pasitikėjimą savimi (kaip save pateikiam e ir einame gyvenimo
keliu) ir asmeninį efektyvumą (kaip susidorojam e su kilusiais
sunkumais). Šios dalys yra pagrįstos m ūsų dėmesingumu sau,
kitiems ir aplinkai. Tokiu būdu turim e daugiau galių, užtikrintai
keičiame ir valdome savo tikrovę.
Pastabaus vadovavimo sau esmė - sąmoningas įsitrauki­
mas. Tikslas - būti ant veiksmingumo, savęs atskleidimo ban­
gos. Būnant ant bangos atsivers iki šiol nem atytos perspektyvos
ir prasm ės, nušvis nauji horizontai, rasis neįtikėtinų galimybių,
žmogus (ar įmonė) gaus puikią progą atsiskleisti visu pajėgumu.

Energetika
Knyga apie stilių. Lengvą, elegantišką gyvenimo stilių. Jį galima
pasiekti per drąsą skristi ir tikrovės valdymą. Tiksliau, per at­
sargų ir atsakingą tapim ą lengvu, bet stipriu, buvimą ne tik savi­
mi, bet ir kuo nors daugiau. Lengvumas - ypatingas gyvenimo sti­
lius. Jaukumas. Tai knyga apie unikalią gyvenimo raiškos sistemą.

Sistema veikia
Laisvės, buvimo sraute ir išmintyje būsena - lengvumas. Daugelį
jis aplanko spontaniškai, bet taip pat spontaniškai ir dingsta.
Mano pateikta sistema moko sąmoningai pereiti į šią lengvumo,
laisvojo kūrėjo būseną ir joje likti. Lengvumas leidžia įsijausti į
įvairius vaidmenis ir pam atyti situaciją iš šalies. Visa, kas iš pra­
džių gali pasirodyti keista, atrodyti tarsi nerim tas žaidimas, iš
tiesų išlaisvina žmogų ir atveria jo galias.
Jausdami lengvumą, mes pasprunkam e iš nuolat abejojančio
vidinio kritiko, neva žinančio, kaip geriau, gniaužtų.
Išlaisviname visą slopinamą energiją, ji pagaliau pradeda veik­
ti mūsų labui.
Įsijungiame į mus supančią kūrybos tėkmę.
Suvokiame, kad viskas įmanoma, ir leidžiame sau priimti
gyvenimo dovanas.
Imamės atsakomybės už tai, kas vyksta mūsų gyvenime.
Atskleidžiame savo prigimtį ir išnaudojame geriausias savybes.

Lengvum as

Lengvumas gali padėti gerinti savijautą ir nuotaiką, stiprinti

gyvybingumą. Jis maitina, atstato jėgas. Kuo esame lengvesni, tuo
būnam e stipresni.
Daug žmonių bandė atsikratyti blogos nuotaikos ar įkyrių
minčių keisdami veiklas, gyvenimo būdą ir pomėgius, bet nusi­
vylė. Kodėl taip nutiko? Todėl, kad jie neturėjo tvirto pagrindo
pokyčiams, nebuvo pasiekę lengvo santykio su savimi, kitais ir
pasauliu. Lengvumas žmogui suteikia energijos, gerina nuotaiką,
didina įsiliejimo į gyvenimą jausmą. Lengvumas ir tai, ką darome
lengvume, veikia m ūsų savijautą. Dar svarbiau - mes galime pa­
keisti savo savijautą, keisdami savo tikrovę.

Nauda

Iš knygos sužinosite, kaip veikia teigiami pokyčiai, kas yra tėkmė,

kaip pasiekti lengvumo būseną ir daug svarbių, įdomių bei nau­
dingų dalykų. Tiems, kuriem s rūpi gyvenimo kokybė, pravartu
žinoti:
Kaip suraitytas m ūsų paslaptingas Didysis Aš. Tai padės ge­
riau suprasti, kad mes esam e ne tik kūnas, jausm ai ir protas, bet
kai kas daugiau. Kaip mumyse randasi gyvybės energija ir kaip ji
veikia. Kur m ūsų pokyčių variklis ir kas yra tikroji vietą po saule.
Apie įdomią autorinę pokyčių ir tikrovės valdymo sistemą, pa­
dedančią ne tik išvengti krizių, bet ir valdyti tikrovę ar net kurti
ateitį.
Apie psichologinį alkį, galintį privesti prie katastrofinės bai­
mės ar net prie visiško nepasitenkinim o krizės.
Kaip sudaryti savo individualų pokyčių ID ir kodėl įsitrauki­
mas svarbiau už motyvaciją.
Kas yra lūžio ir virsm o taškai, kodėl jie svarbūs pokyčiams,
kuo naudingi, kaip galime ir kodėl reikia juos pasiekti. Čia pat
prisidės intuicijos ir ekologinio mąstymo svarba.
Šventė pokyčių gurm anam s bus skyrius apie srautą. Pozityvi
tėkmė, pritaikyta pokyčiams, - visiška naujovė, suteikianti progą
gerokai praplėsti savo galimybes. Sužinosite, kaip galima suvaldy­
ti srautą ir pagauti malonumą už uodegos.
Kas yra tikrasis lengvumas ir kaip užkilti ant jo bangos. Dar viena
knygos intriga - unikali lengvumo dieta, skirta naudoti kasdien.
Kone didžiausia staigmena bus tai, kad sužinosite, jog ne gyve­
nimo sunkumai yra mūsų tikroji problem a ir piktas priešas. Bus
paaiškinta, ką reikia daryti, kad problemos išsispręstų savaime.
Beje, pačioje skyriaus „Lengvumas" pradžioje parašiau melodiją.
Žodžiais. Mane supras ir ją išgirs tie, kurie nors kartą gyvenime yra
patyrę srauto būseną ir lengvumo pojūtį. Tikiuosi, jūs išgirsite.
Pokyčių m etodų katalogas leis įvertinti, kurią priem onę turite
pasirinkti būtent jūs. Sužinosite populiariausių pokyčių m etodų
trūkum us ir privalumus.
 Pabaigoje pateikiu nemažai praktinių pratimų. Mano nuom o­
ne, pokyčius geriausiai pajusite juos praktikuodam i. Žinoma, pra­
timai nesudaro šios knygos esmės, jie tėra pageidautinas priedas
gilesniam suvokimui. Nepriklausomai nuo to, ar sau taikysite pa­
teiktus pratim us, ar tik įsitraukę gilinsitės į mintį, vis tiek daug ką
suprasite. Bus aiškiau, t. y. lengviau gyventi.
Taip pat yra nemažai išnašų. Tikiuosi, jos neapsunkins skaity­
mo. jas dėjau smalsiesiems, norintiem s sužinoti šiek tiek daugiau
papildom os informacijos ir gauti peno apmąstymam s.

Pagrindiniai knygos veikėjai

Visi veikėjai išgalvoti, bet jų prototipai - realūs mano pažįstami
žmonės. Centrinis asm uo - Hugo Faberis. Šiame personaže susi­
pynė mano paties ir kelių kitų konkrečių žmonių istorijos, mintys,
išgyvenimai ir likimai. Esu laimingas, kad turėjau garbės pažinoti
juos, būti su jais ir mokytis iš jų.
Kiekvienas veikėjas atspindi tam tikrą problem os matymą ir
savitą jos sprendim ą. Pateikiu net 3 požiūrio kampus, kad patys
galėtum ėte pasirinkti, kuri pozicija jums tinkamiausia. Žmonių
istorijos paprastai ir aiškiai iliustruoja pagrindines knygos min­
tis. Pasakojimas pateiktas per mano sugalvotą Hugo dienoraštį.
Žinoma, užtikrinant konfidencialumą, vardai, pavadinimai, vieto­
vardžiai ir datos pakeisti, jų sutapim ai būtų tik atsitiktinum as.

Hugo Faberis
Žmogus iš niekur, bet jis rado savo vietą po saule. Ši vieta neturi
geografinio pavadinimo ir laiko juostos. Jis vadina ją lengvu kra­
ntu. Ką jis veikia? Valdo srautus ir reguliuoja lengvumą. Šiais lai­
kais visas gyvenimas yra ištisas srautas: informacijos, žinių, žodžių,
nuomonių, žmonių, talentų, meno, darbų, prekių, pinigų, judėjimo,
knygų, laiko, sprendimų, patarimų, pakilimų ir nuopuolių. Srautas
panašus į socialinių tinklų naujienų juostą: joje kas nors staiga suži­
ba, o jau kitą akimirką paskęsta. Viskas plaukia paviršiumi. Niekas
neužsibūna ilgai. Prasmė (kaip ir tiesa) tapo reta, todėl brangia pre­
ke. Srautų daug, prasmės ir tikro tiesos lengvumo - mažai. Hugo
Faberis (toliau - HF) išmoko genialiai ir paprastai sujungti srautą,
prasmę ir lengvumą. Įprasmino klaidas. Tai - jo sėkmės paslaptis.
Lengvumas yra grynoji patirtis, ne tik darym as ir protavimas.
Tai - intuicijos, sveiko proto, logikos, patirčių, kūno atm inties ir
vaizduotės derinys. Kartais jis vadina save įkūnytų minčių archi­
tektu. Jo architektūros pam atinis dėsnis yra A = A.
Ką jis dirba? Valdo pokyčių srautą. Iš ko gyvena? Iš sėkmingai
investuotų lėšų. Jo vizitinė kortelė atrodo taip:

HF
Srautų valdymas
II-IV
10.00- 16.00

Nei genijus, nei milijardierius. Paprastas, normalus, pasiturin­

tis žmogus. Žmona, vaikai, darbas, namai, draugai, laisvalaikis,
pomėgiai... Dabar jis tarsi m agnetas traukia svarbių ir įtakingų
žmonių dėmesį. Jis yra reikalingas, nes moka virtuoziškai spręsti
net pačias sudėtingiausias problemas. Ar jis pats yra svarbus ir
įtakingas? Tiesiogiai - ne. Jam to nebereikia. Ar atrado save? Jis
taip nemano. Tik savo vietą. „Neįmanoma atrasti savęs, nes viskas
keičiasi akimirksniu. Aš - ne išimtis. Svarbu ne savojo Aš gelmių
ir labirintų vingiai, o vieta, kurioje esi. Mano vieta - ant bangos.
Kokia mano sėkm ės formulė? Aš moku num atyti, kaip iš punkto A
staigiai nuvykti į punktą B ir tiksliai jame atsirasti, kartais ten a t­
vesti ir kitus. Mano vidinės burės moka pagauti reikiamą srautą ir
į jį tinkam ai pasinerti, kad vėliau išnirtų kitame krante", - mėgsta
kartoti HF.
jis seniai peržengė užtikrintų finansinių pajamų slenkstį, kai
pinigų kiekis nedaro didelės įtakos laimei. HF yra iš tų keistų
žmonių, kurie nuoširdžiai sako, kad laimė ne piniguose.
HF niekada nemėgo meškerių, pateikiam ų kaip įrankis žuviai
gaudyti. „Velniop meškeres! Pats esu sraunus. Nešamas tinkamo
srauto, susižersiu viską, ko man reikia", - buvo jo priežodis. Anot
HF, visada yra pasirinkim as: desperatiškai narstyti punktą A arba
generuoti punktą B ir siekti jame atsirasti.
Kartą mačiau jo pokalbį su užsakovu. Pateikiu fragmentą:

[16:07:06] ZQ: Ačiū, Hugo. Mums ir vėl pasisekė!

[16:07:16] HF: Sėkmė yra atsirasti tinkamoje vietoje
tinkamu laiku. Čia jums, Zakari, pasisekė, o aš buvau laimin­
gas, dirbdamas jūsų projekte.
[16:07:27] ZQ: Laimingas?
[16:07:29] HF: Man laimė - būti savo vietoje. Taip ir jau­
čiausi jūsų projekte. Tai - lyg atspėti mįslę: žinai užduotį ir
atsakymas yra. Užduotis intriguoja. Tereikia rasti mįslės šifrų
ir pritaikyti kodų. Atsipalaiduoju. Pasineriu. Tampu mįsle. Iš
vidaus pasuku reikiamus varžtelius, sukeičiu sujungimus ir
voila - pats sau parodau sprendimų. Stebuklai. Jie man sutei­
kia laimės pojūtį.

Toks dabar yra HF Bet taip buvo ne visada. Per jo istoriją pa­
rodysiu visą efektyvių pokyčių technologiją.
20
Mintis
Mano pagrindinė mintis - gyventi reikia patogiai, bet ne kitų są­
skaita; paprastai, bet ne prastai; išmintingai, bet ne slogiai; lais­
vai, bet ne pasileidusiai; lengvai, bet ne paviršutiniškai; drąsiai,
bet atidžiai. Užtikrintai sakau - tai įmanoma! Kiekvienas gali tapti
savo pokyčių m eistru.
Kelias į klestėjimą, patogų ir lengvą gyvenimą veda per po­
kyčius. Kam reikalingi pokyčiai? Kad būtų mažiau blaškymosi ir
problemų, kad gyventume be pastangų. Geriausi pokyčiai vyksta
savaime. Deja, jie turi du minusus: arba vyksta per lėtai, arba už­
griūva netikėtai ir yra nevaldomi. Reikia būdo, kad pokyčiai, vis
tiek įvyksiantys savaime, įgautų pagreitį ir taptų valdomi.
Patirtis rodo, kad geriausiai gyvena žmonės, atviri ir pasiruo­
šę pokyčiams, drąsiai m etantys iššūkį ateičiai, o ne baikščiai lau­
kiantys jos staigmenų. Jie teigia, kad viskas yra įmanoma. Tokie
visada yra ir bus ant bangos, lengvumo bangos.
Gero skaitymo!
Lengvai
ANDRIUS KALUGINAS
 I
GYVENTI
PATOGIAI

Matuokime gyvenimą prasmingais darbais, o ne laiku.

Seneca2

Sunki galva, baili širdis ir išvargęs kūnas - prasti patarėjai.

Gyventi reikia patogiai. Sutarti su savimi, kitais ir pasauliu.

Paprastai, bet ne primityviai. Gyventi patogiai - nedėti milžiniškų
proto, emocijų ir fizinių pastangų, kad išgyventum, nemeluoti sau
ir kitiems, neišsisukinėti nuolat ieškant kompromisų, nesijaudinti
dėl duonos kąsnio, darbo nelaikyti katorga. Drąsiai eiti per gyve­
nimą nesistengiant jam įtikti, jaustis elegantiškai atsipūtusiam,
draugauti su galva, nebijoti ateities. Tik bailiai gyvena, kad galėtų
valgyti ir gerti. Drąsūs žmonės valgo ir geria, kad galėtų gyventi. Yra
ypatingų žmonių - jų nepakeičia aplinkybės, jie keičia aplinkybes,
kaskart paversdami jas į ką nors nauja ir gražaus, iš kiekvienos si­
tuacijos gaudami naudos ir žinių. Jie gyvena patogiai.
Patogiai, kad m ūsų neerzintų gyvenimas ir kiti žmonės, kad
neerzintum e patys savęs. Gerai nusiteikus keltis ryte, lengva galva
ir širdimi pasitikti dieną, ramiai tvarkyti reikalus, maloniai dirbti
ir garbingai uždirbti, laisvai bendrauti, mėgautis vakarais, ilsėtis,
kad pailsėtum, jaukiai miegoti, skrajoti sapnuose. Mylėti, skaniai
22 valgyti, švęsti, versti klanus, užkariauti rinkas, kurti, keliauti, likti
patenkintiem s savimi ir aplinkiniais, mokėti greitai atsipalaiduoti
ir susiimti, kai to reikia. Tai reiškia gyventi patogiai.
Jei jaučiame, kad gyvename nepatogiai, kad tenka nuolat
stengtis, anksčiau ar vėliau pavargsime ir palušime. Turime tris
pasirinkimus: num oti ranka., didinti pastangas arba keisti gyveni­
mą. Sėdint nepatogiame fotelyje taip pat yra trys variantai:
• kentėti nepatogum us, bet susitaikyti, - keisti požiūrį;
• muistytis, kaitalioti sėdėjimo padėtį arba atsistoti - keisti
save;
• persėsti į kitą fotelį - keisti tikrovę.
Visi minėti keliai įmanomi. Nuo mūsų priklauso, kurį pasi­
rinksime. Svarbiausia, kad pasirinkimas būtų sąmoningas ir aiškus.
Tik pasirinkę nebesijausime aplinkybių, klaidų, sąžinės, praeities
šmėklų, vidinių demonų ar kieno kito įkaitas ir galėsime gyventi
patogiai. Bet kuris iš šių pasirinkimų bus teisingas. Jis suteiks jėgų
ir išlaisvins. Ilgainiui šiam pasirinkimui nusilenks ateitis, paklus
sėkmė, tarnaus klestėjimas, pritars skalsa ir švies laimė.
Jeigu norim e pakeisti savo pasaulį, ištaisyti gyvenimą - imki­
me ir taisykime. Kasdien atkakliai ženkime bent mažytį žingsnelį
kitokio gyvenimo link. Patikėkite, gyvenime yra svarbių dalykų,
dėl jų norisi gyventi ir būtina veikti. Tai ne šiaip gražūs žodžiai,
tai - m ūsų likimas.
 II
VIRSMAS

Vieną gražią dieną šeši vikšrai savo virsmo išvakarėse pamatė pa­
dangėje skrendantį drugelį. Vikšras realistas pasipiktino:
- Tai neteisėta ir amoralu! Reikia areštuoti šitą neatsakingą bū­
tybę ir pasodinti už grotų. Tegul šliaužioja žeme kaip ir mes visi!
Vikšras optimistas išsišiepė:
- Vaje, kaip nuostabu, kad yra skraidančių. Lygiuokimės į juos!
Vikšras technologas pažvelgė į drugelį, sunkiai atsiduso ir liūd­
nai tarė:
- Aš niekada netapsiu vienu išjų!
Vikšras teisuolis retoriškai riktelėjo:
- Kaip šis lengvabūdis padaras drįsta laisvai skraidyti, kai kai­
muose drugeliai neturi kompiuterių, o asocialūs drugiai skursta?
Laisvę ir teisę skraidyti visiems!
Vikšras krikščionis persižegnojo ir priekaištingai pareiškė:
- Jei Viešpats pageidautų, kad vikšrai skraidytų, duotų jiems
sparnus!
Vikšras budistas reikšmingai iškvėpė „o-o-m-m" ir atsiribojęs
teištarė:
- Man nereikia sparnų, kad skraidyčiau. Pakanka atsisėsti loto­
so poza ir aš skrendu į nirvaną.
24 Atėjo laikas ir visi vikšrai virto drugeliais.

Kai jie išskleidė sparnus ir pasileido į pirmąjį skrydį, visiškai

pamiršo savo ankstesnius klaidingus įsitikinimus ir net tai, kad jie
kadaise šliaužiojo žeme...
Vikšrelių virsme svarbiausia ne permainų turinys, ne tai, ką ir į
ką norime keisti, net ne konkrečių pokyčių metodų efektyvumas, o
gebėjimas padaryti pokyčius įmanomus, jiems atsiverti.

A teities kodai

Harlano Cobeno posakis „Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi"3

puikiai atspindi dirbtinai planuotų pokyčių neveiksmingumą.
Vien tik planuoti neužtenka, o pasyviai laukti Dievo ar likimo m a­
lonės - naivu. Reikia pagaliau ryžtis ir nulaužti kodą. Pirmiausia
ateities kodą, vėliau ir kitus: rutinos, pokyčių ID, sąmoningumo,
susitelkimo, autom atizm ų, laisvės, laimės ir pan. Juos visus nuo­
sekliai dekoduosime, todėl man labiau patinka patarlė „juokiasi
tas, kuris juokiasi paskutinis".

D ID Y S IS A S

Kaip susikurti tokią ateitį, kokios norime? Norime ateities, ku r­

kime ją patys. Kaip? Galutinė formulė - „Ateitis - tai Aš". Jūsų,
mano, kiekvieno iš m ūsų Didysis Aš. Žmogus yra kūrėjas, o ne
praeities įkaitas.
Dabar paaiškinsiu formulę. Žmogaus Aš susideda iš žinių ir
nuom onės apie save, kitus ir pasaulį, socialinių vaidmenų, minčių,
emocijų, kūno pojūčių, dvasinių ir m aterialinių vertybių, norų,
ketinimų, įsitikinimų. Jų visum a yra mūsų Didysis Aš.” Kitaip ta ­ 25

riant, savastis. Tai - asmenybę reguliuojantis centras, vientisumo

ir harm onijos įsikūnijimas.
Kaip asmenybės dalis ir centras, ji išryškėja einant augimo, vi­
dinių priešybių sujungimo ir savęs pažinimo keliu. Ego taip pat
yra centras, bet jis reguliuoja tik sąmoningą asmenybės dalį, o
savastis sujungia sąm onės ir pasąm onės valdas. Ego saugo asm e­
nines žmogaus paslaptis, savastis - raktus į tikruosius atradim us.
Savastis dar vadinam a imago dei (dieviškumo atvaizdu žmo­
guje). Savęs pažinimas yra savotiškas susitikim as su savo paties
dieviškumu. Beje,’ Didžiojo Aš simbolis - ratas, apskritim as, skri­
tulys. Savęs pažinimo kelias iš tiesų prim ena ratą. Sakoma, kad iš­
mintingi seneliai labai panašūs į vaikus: moka džiaugtis ir stebėtis
paprastais dalykais. Išmintingasis vaikiškumas - gyvenimo kelio
ratas: nuo pradžios (vaikystės) reikia nutolti, pereiti atsiskyrimo,
statymo, griovimo, kritiškumo, jungimo, brandinim o ir grynini­
mo etapus, kad vėl priartėtum prie pradžios.

Kuo save laikai?

Didysis Aš rodo, kas esam e iš tikrųjų. Sau ir kitiems. Tai - bendras
gerovės jausmas, susidedantis iš kelių dalių: „aš esu, koks esu - ką
aš galiu - ko aš esu vertas - aš žinau, ką ir kodėl darau". Čia telpa
m ūsų ambicijos, kompetencijos, pasitikėjimas, gyvenimo tikslai ir
savijauta. Nuo ko priklauso Didysis Aš? Jo esmė - nuostata, kuo
save laikai, tą ir turi. Kuo galime save laikyti? Visi mes vienu m etu
turim e kelis vardus.*

* Didžiajam Aš apibūdinti mokslinėje literatūroje vartojami įvairūs terminai: „savastis", „savęs

vaizdo koncepcija", „Aš koncepcija", „vaidmenų sistema", „psichologinis įvaizdis", „autokoncepcija",
„Aš vaizdas", „savivaizdis", „Aš sistema" ir kt. Nepaisant sąvokų įvairovės, Didžiojo Aš koncepcija yra
viena iš svarbiausių psichologijos temų. ją aprašė, tyrinėjo ir vystė žymiausi XX a. mokslininkai.
26 Esamasis Aš - žmogaus tikrovės atspindys: ką turim e ir ko
neturim e, kuo esam e ir kuo nesame, kur ir kaip gyvename.
Idealusis Aš - svajonės, fantazijos: ką norim e turėti, kuo no­
rime būti, kaip tikimės gyventi.
Galimasis Aš - tikslai, siekiai: realiai įmanomi dalykai, ką tik­
rai galime turėti, padaryti, ką gebame, kas yra mūsų nosiai, mūsų
realus potencialas. Eksperto protas.
Naujasis Aš - viskas įmanoma: naujos patirtys, kai kiekviena
(nebūtinai nauja) patirtis suvokiama taip, lyg tai vyktų pirm ą kar­
tą; burtininko mąstymas, kai tikime, kad viskas įmanoma, kliūtys
virsta galimybėmis. Naujoko protas.

Stichijų kūrim as

Šie vardai - kaip stichijos. Kiekviena jų turi savo ypatybes, p askir­

tį, laiką ir vietą. Tikroji stiprybė slypi stichijų darnoje. Kaip žmo­
gus negali egzistuoti be vandens, oro, ugnies arba žemės, taip jo
vidinis pasaulis negali apsieiti be šių vardų.
Pradėjęs vystytis vaikas nežino, kad jo kūnas turi ribas. Tik
praėjus m aždaug pusmečiui nuo gimimo pamažu pradedam e
skirti save nuo aplinkos, pirm iausia - per kūną (suprantam e, kad
ši ranka yra mūsų ir 1.1.). Vėliau vaikui rodo kokį nors vaizdą ir
sako: „Tėtis", „Mama", „Žaislas"... Tada jis pradeda atskirti save nuo
kitų. Dar vėliau vaikas pam ato veidrodį ir jam e atpažįsta savo
atvaizdą. Paskui vidiniu žvilgsniu išvysta savo mintis, emocijas,
elgesį, norus ir ypatybes. Taip yra kuriam as Tikrasis Aš - kaip
žmogus mato ir vertina pats save, jo reali situacija, stipriosios ir
silpnosios pusės. Tada kuriam as Viešasis Aš - kaip mus mato ir
vertina kiti, kaip žmogus save pateikia, parodom asis kaukių, dė­
vimų vienoje ar kitoje situacijoje, rinkinys. Bėgant laikui Tikrasis
ir Viešasis Aš susipina, susimaišo taip, kad yra sunku atskirti, to-
dėl ilgainiui susikuria jungtinis Esamasis Aš - kompleksų, norų, 27

vertybių, emocijų, įsitikinimų, stipriųjų ir silpnųjų pusių derinys.

Toliau kuriami Idealusis Aš (kokiu žmogus norėtų tapti
arba atrodyti, jo fantazijos ir svajonės apie puikų gyvenimą) ir
Galimasis Aš (kokia asmenybė galėtų būti, priklausom ai nuo
galimybių). Galimasis Aš atsakingas už svajonių adekvatum ą ir
įgyvendinimą, jis sujungia pasyvų m ūsų fantazijų pradą su ak­
tyvia kūryba, vienija viltis, baimes, svajones ir realias galimybes.
Tai - savotiškas eksperto mąstymas, m atantis daug galimybių, bet
dar daugiau kliūčių. Viską vainikuoja Naujasis Aš - dėm esingu­
mo sau, efektyviai’panaudotų galimybių triumfas (toks, kokiu ga­
lėtum e būti ir tam pame, nes stengiamės). Naujasis žmogus mato
daugiau galimybių nei kliūčių, jame dominuoja pasitikėjim as sa­
vimi ir paradoksalus naujoko protas: „Galiu viską ir žinau, kad
nieko nežinau."
Šių vardų visuma yra Didysis Aš. Tai - vidinis išorinio pasau­
lio atspindys. Paprastai tariant, vidinis pasaulis. Jame, kaip ir iš­
orėje, vyksta daug įvairių dalykų.

Harmonija ar klestėjim as, p rocesas ar rezu ltatas,

ram ybė ar kūryba?

Didysis Aš yra m ūsų vidinis pasaulis, turim e neginčytiną jo nuo­

savybės teisę. Darni visų vardų sąveika yra gyvenimo pilnatvė. Ją
galima pasiekti dviem būdais:
1. Tobulai susitaikyti su visais savo vardais ir pasauliu, visiškai
priimti save - tai visapusiška proto, emocijų ir energijos ramy­
bė, ypač aukštas sąmoningumas ir atsakingumas. Šis būdas
moko neturėti ir nem atyti problem ų yra kelias, orientuotas į
procesą: eiti, dirbti, valgyti, sakyti, būti ir pan. Procesas moko
žmogų būti. Raktinis šio būdo žodis - „harmonija".
28 2. Aktyviai panaudoti visų savo vardų energiją yra sąmoninga
savęs ir gyvenimo kūryba. Šis būdas moko spręsti problemas.
Tai - kelias, orientuotas į veiksmą ir rezultatą: ateiti, uždirbti,
pavalgyti, pasakyti, išgyventi ir pan. Rezultatas moko suprasti,
kas ir kodėl vyksta ir ką daryti. Raktinis šio būdo žodis -
„klestėjimas".
Aš siūlau klestėjimą ir kūrybą. Kūryba prasideda būtent nuo
savo vaizdo. Kodėl? Todėl, kad savęs vaizdo vardai nėra įgimti ar
sugalvoti tėvų, jie sukuriam i gyvenant. Tikroji kūryba yra visų
vardų kombinavimas. Virtuoziškas žongliravimas jais vienu metu
yra gyvenimo menas. Savęs vaizdas yra grandiozinis m ūsų gyve­
nimo kūrinys, jam neprilygsta viso pasaulio genijų rankomis ar
protu sukurti dalykai. Mes patys sau esam e didžiausias meno kū­
rinys. Vertinkime tai!

P A S L A P T IS - A P Y K A IT O JE

Pasaulis laikosi, nes yra apykaita. Organizmo m etabolizm as’ yra

gyvybės pagrindas. Nuo vandens apytakos priklauso žmogaus
ir visos gyvosios gamtos egzistavimas Žemėje. Ekonominė kapi­
talo apytaka užtikrina gamintojų ir vartotojų gerovę. Gyvenime
apykaita užkoduota pasakymuose: „Tu man, aš tau"; „Elkis su
kitais taip, kaip norėtum , kad elgtųsi su tavimi"; „Ką pasėsi, tą ir
pjausi"; „Kaip tu su manimi, taip ir aš su tavimi"; „Dovanok gėrį,
bus atlyginta"; „Pasidalyk šypsena ir ji, apsukusi ratą, grįš pas
tave." Svarbiausia, kad nesutriktų nė viena apykaitos grandis. *

* Medžiagų apykaita (metabolizmas).- procesas, per kurį organizmas gamina ir naudoja energi­
ją arba kalorijas visoms aktyvumo rūšims, pradedant maistinių medžiagų pasisavinimu ląstelėse,
baigiant maratono bėgimu. Jis leidžia augti, daugintis, reaguoti į aplinką, judėti ir lemia organizmo
gyvenimo būdą.
 29
Įsivaizduokite, kas atsitiktų, jei visą laiką tik lytų ir vanduo nega­
ruotų, arba Žemėje liktų tik gamintojai (arba tik vartotojai), arba
žmogus tik valgytų ir nejudėtų.
Vidinis pasaulis ne išimtis. Žmonės apie save dažnai kalba
taip, tarytum jų Aš būtų visiškai nekintam as ir vienintelis. Kartais
prisiim a tik vieną iš savo vardų ir Įsikibę laikosi jo. Kitaip tariant,
užstringa viename vaidmenyje iš keturių įmanomų. Tokia prak­
tika yra išties ydinga, nes žmogus tik eikvoja savo energiją, bet
menkai jos pasikrauna. Užstrigę Esamajame Aš, mes nustatom e
savo ribas. Ribotumas neleidžia net svajoti apie geresnį gyveni­
mą. Užstrigę Idealiajame Aš, atitrūkstam e nuo realybės, virstam e
svajokliais. Galimojo Aš visažinis ekspertas išpučia ego iki padan­
gių, bet viskas baigiasi kalbomis. Būdami tik Naujuoju Aš, ilgainiui
prarandam e saiką ir visas gyvenimas virsta nesiliaujančia aistra.
Užstrigimas iškrauna m ūsų baterijas.

Laimi kom anda

Iš tiesų kiekvienas žmogus gali turėti keletą Aš vaizdų. Jie yra

lankstūs, t. y. keičiasi kintant gyvenimui. Pasakysiu daugiau, visi
Aš vaizdai nuolat sąveikauja, cirkuliuoja, keičiasi vietomis, trans­
formuojasi, juda ir kunkuliuoja. Vardai neturi būti nutolę vienas
nuo kito. Kuo didesnis jų atotrūkis, tuo nelankstesnis ir ribotesnis
yra žmogus, tuo lėtesnės jo apsukos. Ir atvirkščiai - kuo glaudžiau
vardai sąveikauja, tuo daugiau jėgų gauname ir didėja sėkmės tiki­
mybė. Čia kaip komandinio sporto rungtyje: pergalę lemia ne in­
dividualus žaidėjų meistriškumas, o visų komandos narių supra­
tingumas, gebėjimas akimirksniu nuspėti ne tik varžovo manevrą,
bet ir komandos draugo sumanymą, mokėjimas imtis atsakomybės
ir laiku ją perleisti. Komandinio žaidimo galia - puikūs deriniai, o
ne savanaudiškas taškų rinkimas. Savęs vardai yra m ūsų vidinė ko­
manda, o santarvė su savimi - komandinis žaidimas.
 Tik jaučiantis santarvę žmogus tam pa lankstesnis ir judresnis.
Judrum as generuoja milžinišką kiekį energijos. Tereikia ją efekty­
viai ir saugiai panaudoti, išmokti valdyti ir nukreipti norim a lin­
kme. Taip pateksite į klestėjimo srautą. Tikroji kūryba yra sąm o­
ningai valdom as visų keturių savo vardų kombinavimas. Darniai
sustyguoti vardai kuria mūsų tikrovę ir program uoja ateitį. Kaip
Saulė yra pagrindinis Žemės vandens apytakos variklis, taip san­
tarvės energija užkuria savęs vaizdo srautą. Jei spinduliuojam e
santarvės energiją, šviesus rytojus pats atvers mums savo loby­
nus, jei užstringam e individualiame vieno vardo žaidime, labai
greitai įklimpsime liūdesio dykumoje.
Raktas, jau dabar galintis atrakinti klestinčio rytojaus vartus,
yra paprastas: gauti daugiau energijos, nei sudeginame. Gerinti
savęs vaizdo apykaitą ir yra kelias į klestėjimą. Kai vyraus darni
apykaita, rytojus taps tikrove ir jau dabar gausime viską, ko no­
rime ir esam e verti. Kaip tai padaryti? Kaip nukalti tą raktą?

Kaip nusiteikęs?
Rakto nuo klestinčio rytojaus vartų kalvis yra savaime išsipildan-
čių pranašysčių dėsnis. Jei turim e tam tikrų lūkesčių kitam žmogui,
galime patys to nesuvokdami paskatinti jį elgtis būtent taip, kad
jis pateisintų tuos lūkesčius. Tai galioja ne tik aplinkiniams, bet ir
mums patiems. Pavyzdžiui, visą naktį prasivartome lovoje, blaško­
mės nuo blogų sapnų, o ryte persmelkia nuojauta, kad šiandien bus
siaubinga diena ir neverta lipti iš patalų. Žinoma, vis tiek išlipame,
bet vakarop tenka pripažinti, kad nuojauta neapgavo - diena iš tik­
rųjų buvo tokia prasta, kokių reta. Pažįstama situacija?
Turite atlikti bendrą darbą su nauju kolega, jis visiems aplinki­
niams patinka, o jums atrodo nepatikim as. Vidinis balsas kužda,
kad geriau su juo reikalų neturėti. Galiausiai jis iš tiesų nuvilia
savo darbo rezultatais. „Taip ir maniau!" - galvojate apmaudžiai.
 Jei nuolat susiduriam e su atvejais, kai pasitvirtina blogiausios
pranašystės, tai dar nereiškia, kad turim e ypatingą nuojautą.
Tikėtina, kad būtent m ūsų įsitikinimai ir nusiteikimai kuria šią
realybę.

Kodai
Žmogus yra išm intinga būtybė. Tai, ką mato, daro, žino ir jaučia,
jis gudriai užmaskuoja įvairiais tik pačiam suprantam ais m enta­
liniais ir emociniais kodais, sudėlioja į savo vertinimų, įsitikini­
mų, simbolių ir asociacijų archyvą. Aš tam pa teigiamų ir neigia­
mų kodų talpykla. Mokslas iki šiol tiksliai nežino, kokia yra tikroji
minčių ir emocijų prigim tis bei paskirtis, bet aišku viena - vidiniai
kodai program uoja ateitį ir ilgainiui virsta tikrove. Priklausomai
nuo archyvo materializuojasi ir mūsų pasaulis.

N U S IT E IK IM O G A L IA

Tokį materializavimą mokslininkai vadina save išpildančia prana­

šyste (angį. self-fulfilling prophecy). Tai - įsitikinimai, virstantys
realybe. Jos esmė - kaip būsim e nusiteikę, tai ir gausime."
Save išpildančios pranašystės vyksta tada, kai žmogus savo
lūkesčiais daro įtaką ateities įvykiams. Jei nebūtų turėjęs lūkes­
čių, kai kurių įvykių paprasčiausiai nebūtų. Žmogaus nuostatos, *

* Robertas K. Mertonas tapusiame klasika straipsnyje „The Self-Fulfilling Prophecy" (1948)

rašė: „Pranašystė apie kosminės kometos judėjimą nedaro jokios įtakos jos orbitai, bet žmogui
dramatiškas, ydingas save išpildančių pranašysčių ratas gali būti nutrauktas. Tereikia atsisakyti
pirminio neigiamo situacijos įvertinimo (nusiteikimo), „užsukančio" tokį ratą. Pakeitę „pranašystę",
pakeisime rezultatą."
įsivaizduojami gyvenimo scenarijai jam to nesuvokiant atsispin­
di jo elgesyje, į tai atitinkam ai atsiliepia aplinka. Jei nusiteikiame
prastai, išsipildo blogiausias scenarijus. Jei nusiteikiame teigia­
mai, mūsų laukia apdovanojimai ir šviesus rytojus. Čia tinka isto­
rija apie vargšą šunelį.

Didvyrio ateitis

Vienas karalius pasistatė nuostabius rūm us, juose visos grin­

dys, sienos ir lubos buvo veidrodinės. Kartą į rūm us užklydo šuo.
Apsidairęs jis pam atė daugybę šunų aplink save. Šuo buvo su­
pratingas ir grėsmingai iššiepė dantis - norėdam as apsiginti nuo
tūkstančių jį apsupusiųjų ir juos pagąsdinti. Tačiau šunys taip pat
išsišiepė. Jis piktai suurzgė. Jie atsakė tuo pačiu. Sulaukęs tokio
atsako šuo tvirtai nusprendė, kad jo gyvybei kyla rim ta grėsmė,
ir ėmė garsiai loti. Tučtuojau tūkstančiai priešų sulojo kartu. Šuo
sutelkė visas jėgas ir lojo dar aršiau, bet atsakas tik didėjo. Ryte
vargšą šunelį rado nugaišusį.
Jis sąžiningai gynėsi sutelkęs visas jėgas. Ši kova sekino vis
labiau, kol baigėsi energijos ištekliai. Užstrigęs Esamajame Aš,
jis atidavė visą save. Neliko jokių šansų atstatyti jėgas, ir šunelis
žuvo kovodamas su savo atvaizdais. Viskas galėjo baigtis kitaip,
jeigu narsusis kovotojas būtų žinojęs apie save išpildančios p ra­
našystės galią. Tai leistų jam liautis gintis, sustoti ir pasitelkti kitų
savo vardų jėgas, žaisti komandoje ir nugalėti. Atgavęs santarvę
jis ne tik degintų energiją kovodamas su savimi, bet ir gautų gali­
mybę trigubai jos pasikrauti. Tada grėsmingos kliūtys išsisklaidy­
tų savaime. Jei nėra jokių kliūčių mūsų viduje, jų nebus ir išorėje.
Niekas negalės užkirsti mums kelio. Toks yra savaime išsipildan-
čių pranašysčių dėsnis.
 Laikykimės šio dėsnio ir gausime raktą ateičiai atrakinti.
Pasaulis - m ūsų pačių atspindys, milžiniškas veidrodis. Mes ku­
riam e savęs vaizdą, o jis - tikrovę. Kurkime savęs vaizdą - sukur­
sime savo ateitį.

Kas yra ateitis?

Ateitis yra tai, kas m ūsų laukia. 0 kas m ūsų laukia? Tikrovė. Kas
yra tikrovė? Išoriniai (kurie nutinka aplinkoje) bei vidiniai (mūsų
būsenos) įvykiai ir asm enybės atsakas į juos. Kas yra m ūsų atsa­
kas? Teisingai, m ūsų archyvas. Vadinasi, jis turi platų, bet ribotą
diapazoną, jį galima nuspėti. Kitaip tariant, savęs vaizdas daly­
vauja prognozuojant atsaką (minties, emocijos ir elgesio lygme­
nimis). Savęs vardų santarvė daro lemtingą įtaką program uojant
žmogaus ateitį ir kuriant tikrovę, nes stipriai veikia mūsų ir aplin­
kinių elgesį, pasirinkimus, gyvenimo kryptį.
Grįžkime prie Didžiojo Aš. Kas tai? Teisingai, m ūsų keturių
vardų derinys. Taigi, ateityje m ūsų laukia susitikim as su pačiu sa­
vimi. Dabar aišku, kodėl ateitis yra m ūsų Didysis Aš.

Stebuklų sraute
Su Aš aišku, su ateitimi aišku, liko juos sujungti. Čia prasideda
stebuklai, nes jungtį užtikrina paslaptingas, neapčiuopiamas,
intriguojantis, savaiminis kūrybos srautas.' Prisiminkime gerą
jausmą, kai einame gatve, o aplinkiniai mums maloniai šypsosi.
Kodėl? Ogi todėl, kad patirdam i geras emocijas mes švytime, žė­
ruojam e vidine šypsena ir liejame šviesą. Kas mums? Esame pa-

* Srauto (angį .flow ) koncepcijos autorius yra XX-XX1 a. psichologijos milžinas Mihaly'is Csik-
szentmihaly’is.
34 tekę į malonių išgyvenimų (gal prisiminim ų, planų, o gal tiesiog
puikios nuotaikos) srautą.
Srautas yra neribotų galimybių, visiško įsitraukimo, kūrybi­
nės aistros teritorija, esanti anapus bet kokių vertinim ų, gėrio ir
blogio, gražaus ir bjauraus. Srauto jausm as - įkvėpimas, prim e­
nantis daug būsenų. Tai - kūrybingumo aistra, emocinė laisvė
ir ekstazės būsena. Kiekvienas gyvenime ne kartą patyrė srauto
jausmą, pavyzdžiui, kai išmoko plaukti, važiuoti dviračiu ar šokti.
Jausdamas šią būseną žmogus tam pa kūrėju, jį apima įkvėpimas,
o prisiliesdam as prie pasaulio jis priim a puikius sprendim us.
Akivaizdu, kad būdamas šioje būsenoje žmogus gali sukurti
naujų idėjų, vaizdinių ir išsilaisvinti iš negatyvių stereotipų, iš tra ­
gedijos pereiti į komediją. Sraute kiekvienas gali daryti stebuklus.
Kai žmogus išlaisvina savo vardų apykaitos, santarvės energiją,
savaime pasikeičia pasaulio suvokimas ir mąstymas. Tada ne­
tikėtai keičiasi ir jo gyvenimas - vyksta stebuklai. Geriausia m e­
džiaga, jungianti mus ir mūsų ateitį, yra srautas: patekę į jį esam e
visagaliai burtininkai. Galime daryti ką norim e ir kaip norime:
keisti socialines kaukes, nuotaiką, nuomonę, gauti žinių, tobulėti
ir degraduoti. Būtent sraute susijungia mūsų tikrovė ir ateitis, to­
dėl galime valdyti jas abi.

Skrydis
Srauto jausm as prilygsta m alonaus skrydžio pojūčiui. Kai skren­
dame, m ūsų ketinimai įgyvendinami lengvai. Jei prieš mus iškyla
kliūtis, mes atsimename, kad esam e burtininkai, ir įgyvendina­
me kūrybinius veiksmus, o pasaulis atsiliepia į m ūsų kūrybą ir
situacija išsisprendžia. Burtininkas neplanuoja konkretaus rezul­
tato (kaip yra juodojoje magijoje), jis kviečia pasaulį šokti. Srauto
sistemoje pasaulis paverčia mūsų mintis į visiškai atsietus įvykius,
jų patys negalėjome sukurti. Skrydis neatitinka įprasto gyvenimo
modelio. Jei žmogus nori užsidirbti daug pinigų, įprastas modelis
atrodytų taip: adekvačiai įvertinęs esam ą situaciją jis nuspręstų,
kad kol kas neverta rizikuoti ir prašyti vadovo kelti atlyginimą
(nesinori pyktis), baisu keisti darbą (nestabili rinka), neapsimoka
kurti savo verslo (nėra kapitalo ir nežinia, kaip gali pasisukti), ap­
skritai, geriausia ne didinti pajamas, o mažinti išlaidas. Apie pini­
gus belieka pasvajoti ir pavydžiai burbėti, kad visi turtuoliai - va­
gys ir niekšai, o tu esi sąžiningas ir negali (nenori) atsisakyti savo
principų. Geriau nieko nekeisti. Sraute ši situacija atrodytų kitaip:
žmogus įvertina savo tikruosius poreikius ir turim us aktyvus
(Esamasis Aš), peržengia realybės ribas, atsisako neapibrėžtu­
mo ir rutinos ratų, randa, kaip turėtų atrodyti jo geras gyvenimas
(Idealusis Aš), nusiteikia pergalei, nuoširdžiai patiki tokia galimy­
be (Galimasis Aš) ir su naujoko proto entuziazm u (Naujasis Aš)
imasi pirm ųjų veiksmų. Garantuoju, kad netrukus gautų netikėtą
darbo pasiūlymą, tarsi į informacinį lauką būtų įm etęs užsakymą
ir šis imtų pildytis.
Gyvenime mes naudojam ės kaukių rinkiniu, bet jeigu jas kei­
čiame būdami sraute, keičiasi ir visa situacija. Pažiūrėkime, kaip
dėl savęs vaizdo ir srauto energijos mes sprendžiam e gyveni­
mo problemas. įsivaizduokite: einu tam sia gatve ir matau, kad
priekyje - įtartinas žmogus. Apima baimė, vaizduotėje ima suktis
Esamojo Aš vaizdas, kaip m ane suluošino. Bet Galimajam Aš ši si­
tuacija reiškia tik tiek, kad atėjo laikas padirbėti. Mintyse ištariu:
„Dėkoju tau, plėšike, už perspėjim ą, kad gali įvykti tai, ko aš bijau."
Staiga iš niekur atvažiuoja policijos automobilis. Įtartinas vyru­
kas kaipm at pasitraukia. Kai padėkojame kliūčiai už perspėjimą,
kad baim ės gali m aterializuotis, kliūtis tam pa sėkme. Beje, po­
tencialų nusikaltėlį galėjo kas nors pakviesti ar nukreipti dėmesį.
Galbūt paaiškėtų, kad su juo lankėme tą pačią mokyklą. Kas įvy­
ko psichologine prasm e? Esamasis išsigandęs Aš laiku pasitelkė
Galimojo Aš savitvardos ir dėkingumo resursus ir sukūrė Naująjį
sėkmingai išvengusį apiplėšim o Aš.
Kitas pavyzdys. Mano bičiulis nesulaukė norimo paaukštini­
mo. Užuot kiekvieną kartą įžeidžiai kartojęs: „Aš esu tas, kurio
nevertina ir negerbia" (Esamasis Aš), jis virtuoziškai sukūrė sau
naują Aš vaizdą: „Dabar man atrištos rankos, galiu rasti geresnį
darbą arba kurti savo verslą'1 (Galimasis Aš). Neįtikėtina, b et po
dviejų dienų jam paskam bino draugas iš Kanados ir pakvietė į la­
bai perspektyvų projektą (Naujasis Aš), o po savaitės ir vadovas
pasiūlė naują postą. Jis pasirinko Kanados projektą ir, kiek žinau,
gyvena puikiai.
Pateiksiu dar vieną pavyzdį. Žinomoje pasakėčioje vienuolį
vijosi tigras. Bėgdamas žmogelis atsidūrė an t didžiulio skardžio
krašto, ėrtiė leistis vijokliu, bet apačioje pam atė kitą tigrą, ga­
liausiai vijoklį ėmė graužti pelė. Staiga vienuolis užtiko prisirpusią
žemuogę. Jis ištiesė ranką ir suvalgė pačią skaniausią gyvenime
uogą. Kodėl plėšrūnai ir pelė pabėgo, istorija nutyli, bet vienuolis
išsigelbėjo, kitaip nebūtum e sužinoję šios istorijos. Jam padėjo
stebuklingas savęs vaizdo pakeitimas. Pirm as jo vardas buvo „Aš
esu tas, kuris kabo ant vijoklio ir kurio laukia tigrai", Naujasis Aš -
„Esu tas, kuris valgo žemuogę".4
Pasaulis atsiliepia į mūsų mintis nuo m ūsų nepriklausančiais
įvykiais, o savęs vaizdo koncepcija su srauto energija yra tvirtas
pagrindas stebuklam s ir pokyčiams.

Nuoširdūs patarimai
Bendras ateities programavimo modelis dabar turėtų būti aiškus.
Schematiškai jį apibendrinsiu: kūrybinė savęs vaizdo apykaitos
(vardų santarvės) energija pažadina srautą, šis įjungia savai­
me išsipildančias pranašystes, o jos program uoja ateitį ir keičia
tikrovę. Gyvenimas yra tai, kas mums nutinka (išorėje ir viduje),
tikrovė - tai, kas realizuojasi.
Toliau pateiksiu keletą svarbių patarim ų.
1. Kone didžiausias srauto, ateities programavimo, pokyčių ir
klestėjimo priešas yra g reitai. Jokiu būdu nenorėkim e ko nors
pasiekti greitai. Norėti ir daryti reikia arba d a b a r, arba lėtai.
Dabar reiškia per daug negalvojant, o pasitelkus intuiciją
nedelsiant imti ir padaryti ką nors gera: sukrusti, susijaudinti,
atsipalaiduoti, susim ąstyti, nusiraminti, pradėti planuoti, iš­
jungti televizorių, atidėti knygą ir imtis veiksmų savo ateities
labui. Pirmas rezultatas turi būti jaučiamas jau po kelių m inu­
čių perskaičius šį sakinį. Dabar yra galingas energijos užtaisas,
nebūtinai teisingas, bet realus veiksmas. Jis gali nepasiteisinti
ir neduoti norimų rezultatų, bet gali tapti pirm uoju save išpil-
dančios pranašystės ir srauto paleidimo gestu. Tai - burtinin­
ko mostas.
Lėtai reiškia tiksliai ir aiškiai suplanuotus veiksmus bei su­
dėliotus prioritetus. Viską labai kruopščiai apgalvojus, reikia
num atyti aiškius tarpinius tikslo siekimo rezultatus keleriems
m etam s į priekį. Pritaikyti veiksmingas m etodikas ir žingsnis
po žingsnio nuosekliai judėti tikslo link. Negailėti laiko apm ąs­
tymams, įsivertinimams ir korekcijoms. Tai - protingas skai­
čiavimas.
2. Per ilgus studijų ir darbo m etus išmokau atpažinti ir valdyti
gyvenimo srautą. Tai daug ar mažai? Nežinau. Užtat tiksliai ži­
nau, kad laimė - kelionė su nuotykiais, o ne galutinė stotelė.
Planuojant šviesų rytojų, verta norėti ne turtų, minkštos sofos
ar nuostabaus draugo. Reikia planuoti patį judėjimą. Jei nuo­
širdžiai sieksime kontakto su savimi, ieškosime savito stiliaus
ir išdrįsim e keisti gyvenimo būdą, tikrai rasime vietą po saule
ir pajausime nuostabų pilnatvės skonį. Žinoma, tai sudėtin-
38 giaru, nei turėti tikslą sėkmingai ištekėti arba užsidirbti 10 mi­
lijonų, bet rezultatas to vertas.
3. Knygynų lentynos lūžta nuo savipagalbos ir saviugdos lite­
ratūros gausos. Žurnalai ir portalai mirga patarim ais, neva
padedančiais gyventi sėkmingai ir laimingai. Gyvenimo būdo
guru iš visų pakampių įtaigiai reklamuoja įvairių problem ų
sprendim o receptus. Žmogui nelengva išsirinkti tinkam ą in­
formaciją ir dar sunkiau ja realiai pasinaudoti. Apima neviltis.
Kad nepasim estum e šioje gausybėje, geriausia turėti gerą pa­
dėjėją, ne tik padėsiantį susigaudyti, bet ir prisiim siantį dalį
atsakomybės.
Mes keičiame savęs vaizdo vardus savo nuožiūra, bet daž­
niausiai tai darom e chaotiškai, nesąmoningai, priklausom ai
nuo nuotaikos ir aplinkybių. Ši kaita negeneruoja srauto ener­
gijos ir beveik visada lieka neveiksminga. Kas kita, kai apykaita
vyksta sąmoningai. Sąmoningumas užtikrina viso proceso val­
dymą. Dėl įvairių priežasčių (žinių ar įgūdžių stokos, didelio
užimtumo, nepasitikėjimo savimi, neryžtingum o ir pan.) pa­
čiam žmogui yra sudėtinga sąmoningai valdyti pokyčių proce­
są. Naudinga pasitelkti specialistą. Jis neturi būti guodžiantis
draugas; ne griežtas prižiūrėtojas; ne moksliukas psichologas,
kad vertintų, kas mums blogai, ištirtų, kodėl mums nesiseka, ir
pamokslautų; ne psichoanalitikas, kad m etų metus kapstytųsi
mūsų vaikystėje ir galvoje; ne psichoterapeutas, kad taršytų
protą ir širdį; ne tardytojas, kad įkyriai klausinėtų; ne kunigas
ar prokuroras, kad teistų; ne gyvenimo guru, kad nurodinėtų;
ne būrėja, kad spėliotų ateitį; ne mokytojas, prim etinėjantis
savo tiesas; ne treneris, kad pasyviai aiškintų, ką turim e da­
ryti; ne konsultantas, brukantis savo nuom onę; ne žurnalistas,
nuolat besidomintis, kaip gyveni.
Tai turi būti jautrus ir dėmesingas partneris; santarvės ra ­
dimo m eistras; atidus globėjas, žinantis gyvenimo išmintį ir
 paslaptis, puikiai išm anantis taisykles, logiką, dėsningumą, 39

galintis efektyviai valdyti visą procesą ir užtikrinti gerą rezul­

tatą. Jo misija - saugiai leisti žmogui maksimaliai atsiskleisti,
parodyti galimybes, užtikrintai valdyti ribas, koreguoti judėji­
mo kryptį, palaikyti, laiku pasirūpinti ir ištiesti ranką.
Žinoma, geriausia, kad jis puikiai išmanytų savo amatą,
turėtų reikiamų žinių individualiai pokyčių program ai parink­
ti; kad jam užtektų kantrybės dėmesingai stebėti; proto, kad
adekvačiai patartų; išminties, kad rūpestingai netrukdytų;
kad galėtų apsaugoti mus nuo klaidų ir, svarbiausia, suteiktų
kom petentingą grįžtam ąjį ryšį. Man imponuoja intelektinis
(filosofinis) konsultavim as”, jo esmė - padėti žmogui pažvelgti
į save ir gyvenimą kitaip; rasti naujų, netikėtų sprendim ų; kitu
kampu įvertinti situaciją; parodyti nem atom ą problem os dalį;
supaprastinti tai, kas vyksta; padėti išplėsti siauro mąstymo
ribas. Šiam būdui iliustruoti puikiai tinka viena istorija.

Kartą gyveno ūkininkas ir turėjo arklių bandą. Kai jis

paseno, pakvietė savo tris sūnus ir tarė:
- Vaikai! Po mano mirties pasidalykite arklius, kaip
jums dabar pasakysiu. Petrai, tu pasiimk sau pusę arklių.
Antanai, pasiimk sau trečdalį, o tu, Artūrai, pasiimk de-
vintadalį.
Atėjo laikas ir ūkininkas mirė. Sūnūs nutarė pasidalyti
bandą, kaip liepė tėvas. Atėjo į ganyklą ir suskaičiavo ark­
lius. Jų buvo 17. Tokio skaičiaus negalima padalyti nei iš*

* Taikomosios filosofijos konsultavimas yra būdas kalbantis spręsti kasdienius klausimus. Tai - dis­
kusija, kurioje savaime gimsta įžvalgos ir atsakymai. Bendraujant žmogui „atsiveria akys", lyg nuo
proto nukristų uždanga, įprasti dalykai nušvinta kitomis spalvomis. Konsultantas (priešingai nei
psichologas) neužduoda asmeninių klausimų, nebando aiškintis jūsų elgesio priežasčių. Dalijamasi
istorijomis, metaforomis, legendomis, įžvalgomis - viskuo, kas kelia asociacijas ir gali padėti geriau
suprasti situaciją ir priimti sprendimą. Tai yra pokalbis, kuriame susitinka žmonijos sukaupta išmin­
tis mokslininko filosofo vaidmenyje su konkretaus žmogaus istorija svečio vaidmenyje.
40 2, nei iš 3, nei iš 9. Broliai pasimetė. Niekas nežinojo, ką
daryti. Vieni kaimynai siūlė: „Rūpinkitės visa banda drau­
ge.“Kiti sakė: „Pasidalykite arklius ne tiksliai, o maždaug
pagal tėvo sąlygas." Žinovai iš kitų kaimų rekomendavo:
„Parduokite arklius ir pasidalykite pinigus.“Seniūnas
manė, kad jei tėvo testamento sąlygos neįgyvendinamos,
vadinasi, jis netenka galios ir broliai gali dalytis, kaip
nori. Ilgai broliai suko galvą ir ginčijosi, bet jokių tinkamų
sprendimų negalėjo rasti.
Vieną dieną pro brolių ūkį jojo žmogus. Jis išgirdo gin­
čą ir paklausė, kas vyksta. Broliai papasakojo savo bėdą.
Tada raitelis nulipo nuo arklio, paleido jį į brolių ganyklą
ir pasakė: „Dabar pasidalykite arklius, kaip jums liepė
tėvas." Arklių buvo 18. Petras paėmė sau pusę bandos, t. y.
9, Antanas - trečdalį, t. y. 6, o Artūras - devintadalį, t. y.
2 arklius. Problema išsisprendė. Kai gyvulius išsidalijo,
paaiškėjo, kad vienas arklys liko, nes 9, 6 ir 2 kartu bus 17.
Raitelis pasiėmė jį ir iškeliavo.

Kad rastum e sprendim ą, naudinga pažvelgti į situaciją kitu

kampu.
Su filosofiniu konsultavimu dera pokyčių terapija ir idėjų
valdymo partnerystė.
4. Pateikta ateities program avim o strategija yra tik viena iš ga­
limų. Svarbiausia, kad ji įkvėptų ir stum telėtų kūrybingum o
link. jei tai, ką perskaitėte iki šiol, neaišku, paskaitykite dar
kartą ir pasigilinkite. Mano, autoriaus, užduotis nėra lengva -
trum pai ir paprastai paaiškinti svarbius ir labai gilius dalykus.
Galėjau ką nors pražiopsoti, nerasti tinkam ų žodžių a r pavyz­
džių, supaprastinti arba supainioti mintį, nukrypti į šoną ar
nepakankam ai paaiškinti. Kas nors gali pasirodyti pritem pta,
o kai kas - naiviai akivaizdu, nors iš tikrųjų viskas, ką rašau,
 turi gilias šaknis. Beveik kiekvienas šios knygos sakinys yra
savotiškas kodas, jį galima dešifruoti ir gilinti. Labiausiai norė­
čiau, kad pasistengtum ėte pritaikyti jį sau. Jei per daug gilintis
nesinori - ne bėda. Pagauti bendrą mintį ir logiką - puikus re­
zultatas. Todėl negaištam e ir judam e tolyn.

Ledai pajudėjo
Stebuklai ir pokyčiai nėra dogma, tai - instrukcija veikti. Galvojant
ir stebint pasaulio vaizdus svarbu atsiminti, kad esam e burtinin­
kai, ir kurti linksmai, su ugnele. Jei kas nors ilgai nesiseka, o mes
vis tiek kūrybingai su tuo dirbame, pasiseka kas nors kita (ne pi­
nigai, tai meilė; ne meilė, tai sveikata; ne sveikata, tai pinigai).
Logika paprasta: jeigu galime sukurti savęs vaizdą, vadinasi,
galime program uoti savo ateitį. Raginu tapti pranašais patiem s
sau ir kurti kasdienius stebuklus. Sveiki atvykę į ateities kūrimo
ir gyvenimo keitimo laboratoriją. Čia įmanoma viskas! Primenu,
kad laboratorija - ne muziejus. Viską ne tik kad galima, o ir la­
bai pageidautina čiupinėti, išbandyti, vertinti iš įvairių perspek­
tyvų, pasiimti namo, aptarti su draugais, sujungti ir atskirti,
eksperim entuoti. Jei ko nors nesuprasite, drąsiai klauskite... sa­
vęs. Esu tikras, kad atsakym ą žinote, tik gal reikės truputį paplu­
šėti jį dekoduojant.
 III
PAGREIČIO
KORIDORIUS

Niekas nemėgsta reformų, bet visiems patinka jų rezultatai.

Toomas H endrikas Ilvesas,
Estijos prezidentas5

Gyvenimas nevyksta savaime, jį visada kas nors reguliuoja. Jei

nesistengiam e nukreipti gyvenimo reikiama vaga, m ūsų tikrovę
mikliai užvaldo kiti žmonės ir nejučia tam pam e svetimų interesų
m arionetėmis. Neverta tikėtis, kad kas nors padės mums kurti
savitą gyvenimą, šį mokslą turim e krim sti patys. Laimei, asm e­
ninės iniciatyvos ir pasirinkim o teisės gali visiškai pakeisti mūsų
tikrovę norima linkme, o tie, kurie jomis sąmoningai pasinaudoja,
gali išsivaduoti iš kietų likimo gniaužtų.
Iniciatyva + pasirinkim as = pokyčiai. Pokyčiai = atsakomybės.
Būtent dėl neišvengiamos atsakomybės už savo mintis, emocijas
ir veiksmus pokyčiai patinka retam. Be to, jie dažniausiai susiję
su nežinomybe, rizika ir neįprastais, bet konkrečiais veiksmais.
Daugeliui paprasčiau gulėti ant sofos ir svajoti. Svajonės yra gerai,
kol jos netam pa gyvenimo būdu ir nepradeda varginti.
Žinoma, ne visi linkę tik svajoti. Kiti gudruoliai mažiau svajoja,
o kartkartėm is imasi tiesiog taisyti situaciją siekdami laikino pa­
gerėjimo. Paskui - vėl ir vėl taisyti svajodami, kad kada nors vis-
kas pasikeis savaime. Lopyti skyles (plačiausia žodžio prasm e) -
gera, bet laikina priemonė. Tai normalu, nes daugelis žmonių iš
prigimties yra inertiški ir baikštūs. Neverta griebtis visko keisti,
jei dar liko neišbandytų būdų situacijai gerinti. Galime be galo
taisyti seną namą, automobilį, drabužį, toleruoti prastą darbuoto­
ją ar darbdavį, bet anksčiau ar vėliau ateina laikas juos keisti. To
daryti nesinori, nors padarę dažniausiai džiaugiamės.

K A S Y R A P O K Y Č IA I

Aplinka mums dūzgia: „Pokyčiai, pokyčiai, keisk, keiskis!" Daž­

niausiai ši aplinka pati nė velnio nesupranta, kas iš tikrųjų yra tie
pokyčiai. Pasiaiškinkime.

20031013 *

Nesiliauju žavėtis Gvatemalos koloritu. Šiandien nukeliavau į

mažą kaimelį netoli Puerto San Chosė miesto ir pagaliau su­
sitikau su Migeliu. Garbingas senolis, majų indėnų palikuonis,
ramus, santūrus, liekno sudėjimo vyras. Vietiniai jį laiko ša­
manu. Daug kalbėjomės. Be kitų įdomybių, senas indėnas pa­
pasakojo keistą istoriją apie tai, kaip pildosi norai. Bandysiu
ją atkurti savo žodžiais.
Toli, pačiame pasaulio pakraštyje, yra nuostabi problemų
sprendimo parduotuvė. Joje prekiauja norais. Pasirinkimas
milžiniškas. Čia galima nusipirkti beveik viską - prabangius
namus, didžiules jachtas, įspūdingus automobilius, vedybas,
pergalę varžybose ar konkurse, korporacijos prezidento pos-

Čia ir toliau datomis pažymėti HF dienoraščio fragmentai.

tą, pinigus, vaikus, mėgstamą darbą, dailią figūrą, žinias, val­
džią, sėkmę, sveikatą, pripažinimą ir daug kitų gerų dalykų.
Neprekiauja tik meile, protu, amžinu gyvenimu ir mirtimi -
tuo užsiima kita kontora.6
Susimokėti gali ne bet kuo, o tik čia kotiruojama valiuta.
Pavyzdžiui, už savo liūdesį, sielvartą, bejėgiškumą, tingėjimą,
neryžtingumą, nepasitikėjimą, menkavertiškumą negausi
nieko, nebent juos konvertuosi į kitą valiutą: ramybę, patogu­
mą, stabilumą, įprastą gyvenimą, įpročius, pripratimą ir pan.
Kotiruojami tik realiai vertingi dalykai.
Kiekvienas p'arduotuvės lankytojas (norsyra ir tokių, ku­
rie niekada čia neužsuko, nes liko namuose ir tykiai svajojo)
pirmiausia teiraudavosi savo noro kainos. Įkainiai įvairūs.
Pavyzdžiui, mėgstamas darbas kainuoja atsisakyti garantijų,
stabilumo ir nuspėjamumo, pasirengimo savarankiškai pla­
nuoti ir dėlioti savo gyvenimą, pasitikėjimo savimi ir leidimo
sau dirbti ten, kur patinka, o ne ten, kur reikia, kviečia ar laiko.
Valdžios kaina kiek brangesnė: reikia atsisakyti kai kurių savo
principų ir įsitikinimų, išmokti viskam rasti protingą paaiškini­
mą, mokėti atsakyti kitiems, žinoti savo vertę (ji turi būti gana
aukšta), garsiai pasireikšti nepaisant aplinkinių pritarimo ar
nepritarimo. Vieta po saule kainavo dar daugiau: atsisakyti
savo ego, suvaldyti visas baimes, išmokti girdėti ir priimti save,
turėti tvirtas vertybes, puoselėti proto ir širdies ramybę, mokė­
ti džiaugtis tuo, ką vertini, ir branginti tai, ką turi.
Kai kurios kainos atrodė keistokai. Sėkmingą santuoką
gali gauti pusdykiai, o laimingo gyvenimo kaina - asmeninė
atsakomybė už savo laimę, gebėjimas mėgautis gyvenimu,
savo norų ir poreikių žinojimas, atsisakymas patenkinti
aplinkinių lūkesčius, rizika prarasti draugus ir pažįstamus,
leidimas sau būti laimingam ir aukos vaidmens premijos
netekimas. Antroji jaunystė ir (kvėpimas kainuoja beveik
 vienodai. Jiems įsigyti reikia turėti drąsos peržengti ribas, tik
jaunystei - išorines, o įkvėpimui - vidines.
Retas lankytojas buvo pasiryžęs iš karto sumokėti reikia­
mą sumą. Pamatęs įkainius žmogus dažniausiai apsisukdavo
ant kulno ir dingdavo. Kiti puldavo į gilius apmąstymus,
sverdavo kainos ir vertės santykį. Kai kurie suko galvą, kur
ir kaip gauti nustatytą sumą, dar kiti imdavo verkšlenti ir
skųstis aukštomis kainomis, kaulijo nuolaidų, teiravosi akcijų
ir išpardavimų.
Buvo ir tokių, kurie ryžtingai paklodavo visas turimas
santaupas ir iškart gaudavo gražiai įpakuotą brangų širdžiai
norą. Laiminguosius pavydžiai apkalbinėjo kiti lankytojai
liežuvaudami, kad parduotuvės šeimininkas, ko gero, bus jų
bičiuli& todėl tie pirkėjai gavo savo norą pigiai ir be ypatingų
pastangų.
Šeimininkui dažnai siūlė didinti apyvartą sumažinus
kainas. Jis to nedarė, nes nenorėjo, kad nukentėtų norų ko­
kybė. Jis nebijo bankrutuoti, nes tiksliai žino, kad visada bus
drąsuolių, pasiryžusių rizikuoti ir keisti savo gyvenimą, atsi­
sakyti įprastų ir nuspėjamų ratų, gebančių patikėti savimi,
turinčių užtektinai jėgų ir lėšų sumokėti už norų išsipildymą.
Indėnas nutilo. Giliai susimąstė, tarsi bandydamas prisi­
minti kai ką ypač svarbaus. Mintimis jis buvo kitur, labai toli
nuo čia, kitoje vietoje ir kitame laike. Po ilgos pauzės jis šyp­
telėjo ir pridūrė:
- Nei reklamos, nei pavadinimo, nei iškabos ši parduotuvė
neturi, bet ją tikrai atpažinsi iš didžiulio užrašo ant vitrinos:
„Jei tavo noras nesipildo, žinok - jis dar neapmokėtas".
Graži istorija. Susimąsčiau, kaip rasti tą parduotuvę ir
ką galėčiau pasiūlyti jos šeimininkui už savo norą. Galvoje
it vijurkas ėmė suktis klausimai. Ar galėčiau paaukoti gerą
karjerą dėl šeimos labo? Arba paaukoti šeimą dėl karjeros?
 Prarasti reputaciją, pinigus dėl meilės ir atvirkščiai? Ar
galėčiau atsisakyti pomėgio dėl draugystės? Ar rizikuočiau
pažeisti įstatymą ir būti nubaustas dėl didesnio pelno? Ar
pajėgčiau keisti gyvenimo būdą, kad gaučiau patikusį darbą?
Ar galėčiau meluoti, kad gaučiau aukštesnį postą? Ar sutram­
dyčiau savo ambicijas, kad gaučiau įtakingųjų pritarimą? Ar
pašalėčiau „ne" draugui, kuris mane išnaudoja? Ar galėčiau
liautis būti visiems geras dėl meilės sau? Ar lipčiau per galvas
dėl didelių pinigų? Ar keisčiau įprastą, stabilią kasdienybę dėl
svajonės? Regis, atsakymams rasti prireiktų amžinybės. Arba
lengvumo, visiškai lengvumo. F."

Žvelgiant filosofiškai, pokyčiai - kaina, kurią esam e pasiruošę

mokėti už siekiamą gerovę ir sąmoningai, be kaltės ir gailesčio, ją
sumokame, net jeigu rezultatas nėra garantuotas. Nesvarbu, koks
pokytis įvyks. Svarbiausia, kad jis būtų įmanomas. Ryžtas mokėti
visą kainą daro pokyčius įmanomus.
Tai - proveržis iš varginančių rutinos ratų, autom atizm ų nu­
traukim as ir mąstymo bei elgesio keitimas.
Psichologine prasm e, pokyčiai yra radikalus problem ų spren­
dimas, kraštutinė priem onė, kai pasiektas dugnas, galutinė riba,
kai išbandytos visos kitos priem onės gyventi geriau, b et tai nebe-
tenkina.

Kelyje
Pokyčiai - valdom a kelionė į savo poreikius. Ji atves ten, kur pa­
tys norime. Kelyje m ūsų laukia atradim ų, staigm enų ir stebuklų,
padedančių ugdyti atsparum ą gyvenimo negandom s ir atve-*

* F. - itališko žodžio Finito (liet. baigta, pabaiga, riba) trumpinys. Čia ir toliau reiškia cituojamo
dienoraščio fragmento pabaigą.
riančių naujus horizontus. Jei nepasitenkinim o savimi a r savo
gyvenimu kirm inas neduoda ramybės, ėda širdį, nuodija protą
ir gadina gyvenimą, o kaltės jausm as it energijos siurbėlė čiulpia
visus syvus, jei nusibodo kamšyti spragas ir tapo aišku, kad be
laikinų priem onių jau nebeapsieisim e, jei visa širdimi norisi pro­
veržio ir augimo, esam e labai arti reikiam os pokyčiams būsenos.
Sveikinu.
Dabar m ūsų užduotis bus išsiaiškinti, kaip optimizuoti pokyčių
sąnaudas, susivokti, kas ir kaip vyksta, ir gauti didžiausią m alonu­
mą iš sudėtingų, kartais net varginančių dalykų. Padovanokime
sau kelias savianalizės valandas. Garantuoju, atsipirks su kaupu.
Pirmyn!

Kaip suprasti, kad atėjo pokyčių metas?

Yra metas keistis ir m etas susitaikyti. Jei nepavyksta susitaikyti su
savimi ir priim ti gyvenimo tokio, koks jis yra dabar, - laikas keis­
tis. Visada galime atpažinti, kad perm ąinų laikas arti, tik reikia
žinoti, į ką kreipti dėmesį. Toliau pateikiu keletą patikimų ženklų,
su kuriais jokiu būdu negalima taikytis.
Visiškai savęs nebesuprantam e, nebeatpažįstam e. Jei ilgai
esame patys sau nenuspėjami, nuotaika, nuomonė, norai nuolat
keičiasi, elgiamės nebūdingai sau, paūmėja baimės, be aiškios
(medicininės) priežasties smarkiai plaka širdis, muša prakaitas,
žodžiai ir jausm ai stringa gerklėje - turim e gelžbetoninius poky­
čių būtinybės ženklus.
Smaugia m onotonija ir rutina. Jei įprastiniai dalykai perėjo iš
statuso „Ramu ir stabilu" į statusą „Žiauriai užkniso tas pats per
tą patį“, jei stabilum as (seni įpročiai, gyvenimo būdas, karjera)
sekina, jei jaučiamės kaip voverė rate ar nuvarytas arklys, tai -
ženklas keistis.
 Labai nenorim e eiti į darbą. Jei ryte, kai keliamės į darbą, ar 49

baigiantis savaitgaliui apima nerim as - laikas susim ąstyti, kuo

blogas šis darbas, ir keisti situaciją.
Gyvename tik praeitim i arba svajonėmis apie ateitį. Dabartis
vargina ir slegia, todėl pasąm oningai bėgame į prisim inim us arba
svajas. Šis ženklas rodo, kad turim e rim tų uždelstų problemų.
Aplinkiniai nuolat kartoja, kad atsipalaiduotum e. Jei ši draugų,
bičiulių ir kolegų žinutė kartojasi kasdien, verta suklusti ir pasi­
domėti, ką ji reiškia. Linkėjimas atsipalaiduoti gali reikšti, kad lai­
komės įsikibę to, ką jau seniai reikėjo paleisti.
Liguistai pavydime sėkmės kitiems. Pavydas - nepasitenkini­
mas savo gyvenimu. Kitų žmonių sėkm ė čia niekuo dėta. Sunku
džiaugtis aplinkinių pasiekimais, kai patys jaučiamės įstrigę vie­
toje. Pasigilinkime į savo pavydą. Ką jis mums iš tikrųjų kužda?
Atsibundam e pavargę. Nuovargis po norm alaus nakties mie­
go išduoda, kad esam e kuo nors nepatenkinti. Nebūtinai darbu,
tikėtina, kad įvykių eiga. Nuolatinis nuovargis signalizuoja apie
intensyvią vidinę kovą ir kad jau pavargome kovoti. Vidinės jė­
gos apleidžia, esam e nusiteikę kapituliuoti. Užuot pasidavę, pasi­
stenkim e išsiaiškinti, kaip galima grįžti į norm alų gyvenimą.
Omus noras ką nors nuveikti, iškrėsti, kur nors lėkti. Šis nenu­
m aldom as noras rodo, kad mūsų kūrybinis potencialas veržiasi į
pasaulį, kad jam ankšta ir reikia veiksmo, kad dabartinė situaci­
ja kausto ir varžo energiją. Padidėjęs nervingumas, dirglumas ir
jautrum as neatsiranda be priežasties.
Liežuvavimas. Apkalbos yra būdas perkelti kitam darbą, kurį
turim e atlikti patys. Kitą kartą, kai norėsis paliežuvauti, tiesiog
paklauskime savęs: „Nuo ko savo gyvenime aš tokiu būdu bandau
pabėgti?"
Viskas (visi) erzina. „Nesuk galvos dėl smulkmenų!" - puikus
gyvenimo šūkis, bet jei mums jis reiškia neįm anom ą misiją, lai­
kas susim ąstyti. Kabinėjamės prie aplinkinių, nes atrodo, kad jie
50 viską daro ar sako blogai? Gal iš dalies taip ir yra, bet, tikėtina,
tai - m ūsų suvokimo problema, o ne jų bukumas. Laimingų žmo­
nių smulkm enos neerzina.
Nuolat kankina bloga nuotaika. Nuolatinis blogas nusiteiki­
mas signalizuoja, kad pasąmoningai ko nors laukiame. Seniai lau­
kiame. Tik patys nežinom e ko. Gana laukti, atėjo laikas gyventi!
Manome, kad esame verti daugiau. Jei atėjo gilus suvokimas,
kad gyvenime ko nors turi būti daugiau, turi vykti kas nors svar­
besnio - naujos galimybės jau ne už kalnų. Būkime atviri viskam,
kas skatina kūrybinę aistrą. Ši kryptis bus tai, ko reikia.

Sprendim as keistis gali būti priim tas akimirksniu, b et patys

pokyčiai nėra staigūs. Svarbiausia, niekam neleiskime sutrukdy­
ti mums augti, kilti ir judėti į priekį. Atsiminkime, kad net m en­
kiausias žingsnelis gali išlaisvinti nuo neigiamų emocijų ir pa­
rengti didelėm s permainoms.
Drąsiai pritariu Ericui Berne’ui, pranašiškai pasakiusiam:
„Žmogus yra taip sutvertas, kad, nutikus bet kokiam įvykiui,
anksčiau a r vėliau turi nutikti kas nors tokio, kas grąžins pusiau­
svyrą."7 Manau, kad tas „kas nors tokio“ ir yra pokyčių akimirka,
virstanti aiškia pokyčių programa.

PRO G RA M A

Pristatau pokyčių valdymo program ą. Ją nuosekliai reikėtų tai­

kyti siekiant konkrečių rezultatų. Šią struktūrą pavadinau taip:
„Restarting ABC®* sistem inė tikrovės valdymo programa". Jos
esmė - išlaisvinti ir įdarbinti norą gyventi patogiai.

* Andriaus Kalugino intelektinė nuosavybė.

 Struktūros filosofija - mylėk gyvenimą ir gyvenimas pamils 51

tave. Nesvarbu, ar yra gyvenimas po mirties, kur kas svarbiau, ar

tai, kas vyksta iki m irties, yra gyvenimas.
Jos tikslas - atrakinti galimybių kodus, didinti gyvenimo našu­
mą ir gerinti jo kokybę.
Jos m oto - problem as reikia ne spręsti, o jomis pasinaudoti ir
palikti.
Jos nauda - form uojasi įgūdžiai problem as paversti galimy­
bėmis.
Jos algoritmas - vidinių stichijų santarvė, paleidimas, įsi­
traukim as ir lengvumas.
Program a veiksminga asmeniniam s, santykių, organizacijos
pokyčiams valdyti ir problem oms spręsti. Svarbiausia - identifi­
kuoti norim ų pokyčių priežastį ir toliau paeiliui eiti nurodytais
etapais. Didžioji dalis mano ekspertinio konsultavimo, vedamų
saviugdos grupių, sem inarų ir mokymų pagrįsti būtent šios prog­
ram os elementais, ją padėjo išgryninti tikros mano klientų isto­
rijos. Sėkmingai mokau suprasti ir efektyviai pritaikyti visą prog­
ram ą bei atskirus jos elem entus gyvenime arba darbe.

Ištakos
2009 01 30

Kai man reikia rimtai pagalvoti, sudėlioti mintis, susikaupti,

atitrūkti nuo pasaulio ir priimti svarbius sprendimus, aš tik­
sliai žinau, ką daryti, - keliauti į Graikiją. Siaurame kalnuo­
tame pusiasalyje, Šiaurės Graikijoje, stūkso apirę senovinio
pakrantės miestelio griuvėsiai. Graikai turi begalę gražesnių
ir geriau išlikusių senovės paminklų. Vis dėlto Stageiros
 miestelio griuvėsiai yra ypatingi: būtent čia beveik prieš
2400 metų gimė Graikijos intelekto švyturys Aristotelis. Visa
Vakarų filosofija ir mentalitetas - mūsų mąstysena ir pasau-
lėvoka - būtų kitokie, jei nebūtų gyvenęs šis žmogus. Čia g e­
riausia vieta mano protui išsilaisvinti ir keliolika dienų dirbti
visu pajėgumu. F.

„Restarting ABC" program os ištakos glūdi įtakingiausio visų

laikų pasaulio filosofo Aristotelio sistemoje, senovės graikų ir
rom ėnų m inties korifėjų atradim uose, paslaptingose Eleuzinų
m isterijose ir kituose senovės iniciacijos ritualuose, sufizmo ir
hesichazmo mistikoje, kinų „Karo meno" ir „Permainų knygos"
įžvalgose.
Susisteminti ir pritaikyti gilias žinias m ane pastūm ėjo vienos
stambios užsienio įmonės prezidento užsakymas. Gražų rugsėjo
vakarą jis man tiesiai šviesiai pasakė: „Noriu aiškios, veiksmingos
ir paprastos sistem os korporacijos proveržiui į aukštesnį lygį. Gali
padėti?" Po poros dienų mąstymų jam tvirtai pasakiau, kad sutin­
ku, ir kibau į darbą. Per keletą mėnesių intensyvaus ir kruopš­
taus darbo, bemiegių naktų, įvairių tyrim ų ir eksperim entų, šim tų
apklaustų žmonių, tiesioginio klestinčių įmonių vadovų, vyrų ir
m oterų veiklos stebėjimo, ir, kas įdomiausia, bendravimo su 19
žmonių, kurie nuoširdžiai jautėsi laimingi (tarp jų buvo inžinie­
rius, architektė, keliautoja, kulinaras, filosofas, milijonieriai, dai­
lininkai, vienuoliai, verslininkai ir tiesiog vyrai bei moterys, radę
savo vietą po saule), susikaupė krūvos užrašų ir gausybė įspū­
džių. Tai susistem inau ir dar kelis m ėnesius testavau. Sujungus
gilius apmąstymus, įžvalgas ir praktiką, gimė darni, efektyvi ir
aiški sistema. Užsakovas buvo patenkintas, o jo įmonė po pusės
m etų tapo savo segmento lydere.
Patirtys 53

Vėliau šią idėją gludinau, paprastinau, kol iš specialiai pritaikytos

įmonės proveržio sistem os ji virto kasdienio gyvenimo požiū­
riu. Čia pravertė ne tik įvairių sričių žinios, bet ir mano turininga
gyvenimo patirtis. Ne iš knygų ar kitų žmonių istorijų, o savo kai­
liu esu su kaupu patyręs pokyčių skonį. Per pastaruosius 23 m e­
tus aš net 4 kartus (neskaitant smulkesnių, tarpinių pasikeitimų)
kardinaliai keičiau savo gyvenimą. Visiškai. Baigdavau vieną eta­
pą ir nuo nulio pradėdavau kitą. Buvo visko: vargo ir klestėjimo,
meilės ir neapykantos, juoko ir ašarų, pasitikėjimo ir dužusių vil­
čių. Keičiau m iestus ir šalis, studijas ir mokytojus, darbus ir veik­
las, m oteris ir draugus, bendravimo ir įvaizdžio stilius, pomėgius,
mitybą, įpročius, charakterį, interesus, gyvenimo būdą. Buvau
pasiekęs grandiozinių aukštum ų ir patyręs skaudžių nuopuolių.
Esu tikras savo epochos sūnus. Nuo XX a. 8-ojo dešim tm ečio griu­
vo ir kūrėsi valstybės, keitėsi politika, ekonomika, technologijos,
mokslas, žmonės, mados, tūkstantm ečiai, kartu - ir aš.
Man absoliučiai tiktų Jameso Altucherio žodžiai: „Keletą kar­
tų viską pradėjau nuo nulio, grįždavau ir darydavau tai vėl ir vėl.
Viską keičiau. Pradėdavau karjerą naujose srityse. Žmonės, paži­
noję m ane tada, nepažintų m anęs dabar, o dabartiniai nenutuo­
kia, koks buvau tada. Kelis kartus teko keisti veiklą. Kartais to­
dėl, kad keitėsi m ano interesai. Kartais, nes sudegindavau tiltus.
Kartais, nes labai reikėjo pinigų. Kartais, nes pradėdavau nekęsti
žmonių, su kuriais buvau, arba jie nekęsdavo manęs."8 Pasakyta
labai tiksliai ir elegantiškai. Taigi, asm eninė patirtis suteikė man
tvirtą teisę kom petentingai kalbėti apie pokyčius ir drąsą.
Taip iš specializuotos program os ir mano patirčių gimė da­
bartinis „Restarting ABC" sistemos variantas, pritaikytas naudo­
ti kasdien. Nemanau, kad jis yra galutinis, bet tiksliai žinau, kad
program a veikia. Pabandom?
Supratau
Po visų gyvenimo vingių, išbandymų ir iššūkių, kuriuos sėkm in­
gai suvaldžiau ir nukreipiau savo naudai, supratau labai svarbų
dalyką: jeigu pabunda vidiniai pokyčiai, tai nėra atsitiktinum as.
Deja, neturint dėmesingumo sau įgūdžių, žmogus gali ilgai to n e­
pastebėti. Dažnai mes patys nesugebam e suvokti savo m ąstym o
ir elgesio pokyčių, kol apie tai mums garsiai nepasako aplinkiniai.
Net ilgai lauktos perm ainos neretai laikomos visiška staigmena.
Sudėtingumo teorijoje (angį. Complexity theory ) tokie netikėti
šuoliai vadinami proveržiais. Daugelis žmonių svarbius gyveni­
mo įvykius vertina kaip kokį apreiškim ą ar neįtikėtiną atradim ą.
Turint gerus dėmesingumo sau įgūdžius, virsm ų procesai atrodo
kaip savaiminis, tolygus ir nuoseklus judėjimas. Proveržiai yra
paruošti jr tikėtini. Viena svarbiausių kiekvieno protaujančio
žmogaus užduočių yra išmokti laiku atpažinti pokyčius ir sąm o­
ningai valdyti asm eninio augimo procesą.

Koncentruotas pokyčių greitintuvas

Kaip minėjau, geriausi pokyčiai yra savaiminiai, tereikia mokėti
suteikti jiems pagreičio ir jį valdyti. Iš tikrųjų tai nėra sunku, jei
perprantam e sistemą. Iš pradžių program a gali atrodyti baisi, bet
kai susidraugauji - iššūkis virsta malonumu. Taigi, draugaukime.
Universalus „Restarting ABC" program os algoritm as yra toks:

1 etapas. Pažink save. Esamasis Aš. Pokyčių priežasties ir savęs

įvertinimas. Aiškinamasi, kas vyksta čia ir dabar, kam tai trukdo.
Vadovaujamės principu: sukurk save pats.
Naudojama krizės ir minties galia.
Tinkamiausias laikas: pasiekus lūžio tašką.
Labiausiai domina: jūsų reali situacija, asmenybės savybės ir
rutinos ratų atpažinimas.
 Tikslas: subalansuoti esam ą situaciją.
Papildoma informacija: stichija - oro; pasaulio šalis - rytai;
spalva - geltona; m etų laikas - pavasaris.

2 etapas. Suprask save. Idealusis Aš. Susitelkimas (fokusavi-

mas). Ko ir kodėl aš noriu?
Vadovaujamės principu: kovok, susitaikyk arba venk.
Naudojama traukos ir emocijų galia.
Tinkamiausias laikas: subrendus virsm o taškui.
Labiausiai domina: jūsų ideali situacija; pokyčių orientyrai,
kryptis; būsenos Harmonizavimas; pokyčių ašis, prasm ė; žaidimo
taisyklės; ydingų ratų atpažinimas.
Tikslas: aktyvuoti turim us resursus.
Papildoma informacija: stichija - ugnies; pasaulio šalis - pie­
tūs; spalva - raudona; m etų laikas - vasara.

3 etapas. Patikėk savimi. Galimasis Aš. Paleidimas (išfokusa-

vimas). Kaip darom e?
Vadovaujamės principu: savaiminis autopilotas.
Naudojama stūm os ir kūrybingumo galia.
Tinkamiausias laikas: srauto ir aistros pokyčiams pojūtis.
Labiausiai domina: srautas ir įsitraukimo į jį įgūdžiai.
Tikslas: savaiminis pokyčių vertės didinimas.
Papildoma informacija: stichija - vandens; pasaulio šalis - va­
karai; spalva - žydra / mėlyna; metų laikas - ruduo.

4 etapas. Daryk tai. Naujasis Aš. Įsitraukimas. Ką darome?

Vadovaujamės principu: panaudok arba atsikratyk.
Naudojama vienijanti pozityvo galia.
Tinkamiausias laikas: lengvumo, laisvės, visiško atsibudim o
akimirka.
 Labiausiai domina: individuali ydingų ratų nutraukim o prog­
rama; praktinis naujų emocijų, mąstymo ir elgesio modelių pri­
taikymas; asm eninių ir socialinių įgūdžių lavinimas. Įsivertinti:
kiek pagerėjo gyvenimo kokybė? Ar yra pasitenkinim as?
Papildoma informacija: stichija - žemės; pasaulio šalis - šiau­
rė; spalva - žalia; metų laikas - žiema.

Šis algoritmas lengvai gali tapti kasdieniu savaiminiu autom a­

tizmu. Daug kasdienės veiklos rezultatų pasiekiame net nesusi­
mąstydami, kad vykdome tam tikrą algoritmą (sinonimai: įprotis,
įgūdis, refleksas). Jie mums reikalingi: išgyventi (savisaugai), prisi­
taikyti (adaptacijai), norimiems tikslams pasiekti. Mūsų mąstymą
galima būtų pavadinti algoritmu, nes jis turi savo logiką ir tvarką.
Kartais sukeitus algoritmo veiksmus rezultatas nepakinta. Pokyčių
algoritmą reikėtų taikyti nuosekliai pradedant nuo pirmojo etapo,
nes sukeitimas gali sugriauti tolesnę algoritmo eigą.

Pastaba
Nors program a atrodo gana grem ėzdiška (kaip ir visos sausos
schemos), įpūtus į šią schem ą gyvybės, jos įgyvendinimas yra kur
kas paprastesnis ir įdomesnis už teoriją. Paaiškinti, kas, kaip ir
kodėl vyksta, yra sunku, daug lengviau - imti ir daryti.
Skaitant toliau reikėtų kreipti ypatingą dėm esį svarbiems savo
situacijos etapam s, atsižvelgiant į rūpim ų (sprendžiam ų) proble­
mų priežastį.
Dar vienas m ano patarim as - nebijokite kvailioti, bijokite kvai­
lumo. Sveika saviironija padės lengviau įgyvendinti program os
etapus, o kvaili m ūsų pačių ar aplinkinių užsispyrimas, ribotum as
ir netikrum as trukdys.
 IV
PAŽINTIS

Ieškoti savęs ar savo vietos po saule?

• Sau patogios vietos.

2010 0 4 3 0

Mano būsena aiški - vėl jaučiu alkį ir poreikį atsinaujinti, jau

porą mėnesių gyvenu Lietuvoje. Po 23 metų klajonių svetur
(teko gyventi Belgrade, Berlyne, Helsinkyje, Milane, Prahoje,
Sankt Peterburge ir dar keliuose Europos miestuose) gimtinė
pasitiko mane nedraugiškai. Daugelis sutiktų žmonių leido
suprasti, kad esu nelauktas, nereikalingas ir niekam neįdo­
mus. Šalyje siaučia gili ekonominė krizė, nedarbas, nesveika
konkurencija, nestabilumas. Klesti gaivališki savisaugos
instinktai, baimės, provincijos švogerizmas ir pesimizmas.
Žmonės pritvinkę nuoskaudų.
Dabar aš turiu: brandų amžių, profesinę patirtį, puikų
išsilavinimą, pažinčių visoje Europoje, gerą reputaciją, stiprią
sveikatą ir daug energijos.
Neturiu: laiko dykinėti, pinigų, turto, būsto, draugų, dar­
bo, švogerių, užtarėjų. Čia manęs niekas nepažįsta ir aš nieko
nepažįstu. Man Lietuva - tuščias, baltas lapas.
 Žinau: pokyčių žaidimo taisykles ir kad viskas priklauso
tik nuo manęs.
Jaučiu: pakylėtą entuziazmą ir ryžtą nepasiduoti aplin­
kybėms.
Daug kartų gyvenime skendau irgelbėjausi, kritau ir kė­
liausi - viskam savo metas. Dabar metas keltis. F.

2010 0 5 0 5

Vilniaus golfo klubo aikštynas. Įspūdingos smūgiavimo aikš­

telės, puikios vejos ir įstabus kraštovaizdis. Šauni publika.
Maloniai šnekučiuojuosi su keliais verslininkais ir politikais.
Čia pirmą kartą išgirdau apie Gandirą. Iš draugų pokalbio
supratau, kad jai 35-55 metai, tai - prabangaus, plačiai ži­
nomo siaurame rate Vilniaus grožio ir stiliaus salono „Gana"
savininkė, kažkokių mokslų (čia nuomonės skiriasi: filosofi­
jos, psichologijos, sociologijos, chemijos ar fizikos) daktarė,
puikiai išmananti šachmatus, virtuoziškai įvaldžiusi minčių,
veido ir kūno kalbos skaitymo meną, bet ne ekstrasense ar
būrėja. Pagrindinis jos talentas - gandai.
Anot mano pašnekovų, ši moteris gandus iš banalių ap­
kalbų lygio iškėlė į meno viršūnes. Atrodo, kad ji žino viską
apie visus kaip tikras socialinis barometras. Pas ją svečiuojasi
žvaigždės, politikai, verslininkai, aukštuomenės vyrai ir mote­
rys, nors pati nėra vakarėlių liūtė, glamūrinė poniutė ir retai
pasirodo viešai. Žmonės ateina ir pasakoja jai apie save, savo
jautrius išgyvenimus, rūpesčius ir džiaugsmus, įvykius ir min­
tis, draugus, priešus, kaimynus, kolegas. Patys, kiek ir kaip
nori. Niekas jų netraukia už liežuvio. Jie pasakoja, o ji atidžiai
klausosi ir tarsi supranta pašnekovą iš pusės žodžio, prita­
ria, tikslina, kartais išsako savo nuomonę, bet niekada nesi­
ginčija, neduoda patarimų ir nepamokslauja. Ko gero, taip
pasireiškia jos ypatinga charizma, magnetizmas, traukiantis
įvairius žmones. Gandira gyvena informacijos iš pirmų lūpų
sraute ir puikiai valdo šią informaciją. F.

2010 0 5 1 6

Rytoj susitinku su paslaptingąja Gandira. Nekantrauju. F.

2010 0 5 1 7

Šiandien pagaliau susitikome. Fantastika! Esu sužavėtas.

Kalbėjomės tikppie valandą, o įspūdžių - milijonas. Man la­
biausiai įstrigo jos istorija.
- Gandira, tu vis klausinėji manęs, o galiu ir aš tavęs pa­
klausti? - negalėdamas suvaldyti savo smalsumo, nukreipiau
pokalbį nuo manęs prie jos.
- Taip, žinoma. Esu atvira.
- Girdėjau visokių istorijų apie tave, bet jos painios ir
dažnai prieštaringos. Gali papasakoti savo tikrąją gyvenimo
istoriją?
Moteris nusišypsojo, trumpam susimąstė ir netrukus tarė:
-Jei rašyčiau autobiografiją, ji būtų kaip geras roma­
nas. Įvadas. Einu gatve. Kelyje yra gili duobė. Aš įkrintu į ją.
Prarandu viltį, jaučiuosi bejėgė. Tai ne mano kaltė. Prireiks
visos amžinybės išsigelbėti.
Pirmas skyrius. Einu ta pačia gatve. Kelyje yra gili duobė.
Aš apsimetu, kad jos nematau. Vėl įkrintu į duobę. Negaliu
patikėti, kad esu toje pačioje situacijoje. Bet tai nėra mano
kaltė. Prireiks visos amžinybės išsigelbėti. Antras skyrius.
Einu ta pačia gatve. Kelyje yra duobė. /Iš ją matau. Vis tiek į
ją įkrintu. Tai - įprotis. Mano akys plačiai atmerktos. Žinau,
kur esu. Tai - mano kaltė. Kaipmat išlipu iš duobės. Trečias
skyrius. Einu ta pačia gatve. Kelyje yra duobė. Aš ją apeinu.
 Pabaiga. Užliejau skylę betonu. Gatvė tapo kitokia. Einu nau­
ja gatve. Tai - Vilniaus gatvė.
Išgirdęs Gandiros istoriją, susimąsčiau: čia ji pasakojo
apie save ar apie mane? F.

Apkartęs sapnas
Man, kaip, ko gero, daugeliui, teko pažinoti daug gerų žmonių, šau­
nių sutuoktinių, puikių vadovų, desperatiškai neigiančių, kad pate­
ko į gyvenimo pinkles. Jie renkasi užsimerkti, nematyti problemos,
atsakomybę perm eta kitiems ir dėl visko juos kaltina. Dėl įvairių
priežasčių šie garbingi žmonės tiesiog neleidžia sau (kartais ir ne­
moka) pripažinti, kad jau senokai gyvena visai ne taip, kaip norėtų,
kad kadaise pasuko ne ten, kur planavo. Savo problem as ir neviltį
jie išgyvena tyliai, giliai širdyje jausdami, kad ilgainiui tapo savo
pačių sprendim ų, pasirinkimų, veiksmų ir neveiksnumo arba ne­
valdomų aplinkybių įkaitais. Gyvenimo sunkumais apraizgyti žmo­
nės prisigalvoja aibes pasiteisinimų savo pasyvumui ir nenorui ką
nors keisti. Jie lengvai gali paaiškinti, kodėl viskas nėra taip baisu,
kaip atrodo; kodėl nėra dėl ko jaudintis; kodėl yra taip, kaip yra, ir
kada viskas turi pasikeisti. Jie pasimeta, sapalioja ir nukreipia po­
kalbio temą, jei kalbama apie realius pokyčius ir veiksmus. Jie bijo?
Jie silpni? Jie kvaili, naivūs, neadekvatūs? Ne, ne ir ne. Sakau jums
tiesiai - jie akli. Sustingę giliame letargo sapne stebi užburtą, nuo­
lat pasikartojantį sapną ir negali iš jo ištrūkti. Bejėgiškai maskatuo-
jasi ydingų mentalinių, emocinių ir elgesio ratų pančiuose. Ratų
gniaužtai stipriai laiko, o letargas toks gilus, kad žmonėms tiesiog
trūksta gaivaus oro - dėmesingo sąmoningumo ir atidaus kontakto
su savimi. Vien šio trūkumo suvokimas galėtų būti priežastis keis­
tis, ji leistų praregėti, atpažinti ir efektyviai nutraukti ydingąjį ratą.
Snaudulio trauka tokia lipšni, o miegas taip užvaldęs, kad paverčia
niekais bet kokias pastangas pabusti.
 S IG N A L A I P A B U S T I IŠ L E T A R G O

Pažįstu žmonių, kurie atsibudo ir praregėjo. Kuo jie ypatingi?

Pirm iausia dėmesingu sąm oningum u ir neabejingumu sau. Jie
geba laiku pajusti ir atpažinti gyvenimo žadintuvo signalus - aiš­
kius sim ptomus, kad gyvenimas nuklydo j aklavietę, ir drąsiai pri­
taikyti sau galingus poeto žodžius:

Gyvenimo nuėjęs pusę kelio,

Aš atsidūriau miško tankmėje,
Pametęs tiesų pėdsaką takelio.9
Dante Alighieri
„Dieviškoji komedija"

Signalas: įvykiai, psichologinės traumos

Gebėjimas matyti tokius ženklus gali tapti pirmu ir labai svarbiu
žingsniu kryptingų pokyčių link. Kartais tokiais signalais pabusti
gali tapti psichologinės traum os arba svarbūs gyvenimo įvykiai.
Dažniausios m inėtų traum ų priežastys: staigi ir netikėta ne­
tektis / praradim as (artim ų žmonių, turto, finansų, darbo, paja­
mų ir pan.); seksualinis, fizinis, moralinis, psichologinis smurtas;
m enopauzė ar lytinio aktyvumo silpnėjimas; keliančio grėsmę
sveikatai ar gyvybei įvykio auka ar liudininkas (karo veiksmai,
gamtos ir technikos katastrofos, gaisrai, baimė nuskęsti, tragiškas
eismo įvykis ir pan.); sutuoktinio, šeimos nario, artim o draugo,
augintinio mirtis, susižalojimas arba liga; sutuoktinio neištiki­
mybė, išdavystė; religinių sektų poveikis; posuicidinė būsena;
apgaulė; pažeminimas, patyčios; atstūm im as; neteisybė; stiprus
nusivylimas; staigus suvokimas, kad viskas kitaip, nei manei; lū­
kesčių žlugimas.
62
Gyvenimo įvykiai: vestuvės; nėštum as; vaiko gimimas; skyry­
bos ar išsiskyrimas su mylimu žmogumi; gyvenamosios vietos
pakeitimas; sunki fizinė traum a arba liga; ypatingos svarbos ap­
linkybės; pakitę išoriniai reikalavimai; skaudus nuopuolis arba
euforinė karjeros sėkmė; įmonės reorganizacija; ekonominė ar
politinė krizė; pasikeitusi vyriausybės, mokesčių, akcininkų poli­
tika ir 1.1.
Minėti įvykiai ir traum os keičia žmogų, tiksliau, jis yra privers­
tas keistis.

Signalas: raidos krizė

Ne visada pokyčius inicijuoja svarbūs įvykiai ar traum os. Dažnai
žadintuvo signalus ir dvasinio atsinaujinim o akimirkas lemia pe­
riodiniai žmogaus gyvenimo raidos etapai. Asmenybės tapsm as
keičiasi etapais, kiekviena žmogaus gyvenimo stadija turi ne tik
silpnąsias, bet ir stipriąsias puses. Nesėkmė vienoje vietoje gali
būti sėkmingai ištaisyta kitose. Tai labai svarbu suprasti žmo­
nėms, apniktiem s įvairių problemų. Kiekvienoje vystymosi stadi­
joje, besitęsiančioje tam tikrą laiką, žmogui kyla specifinių prob­
lemų, vadinamų raidos krizėmis. Nuo jų išsprendim o priklauso
tolesnė asmenybės raida.
Psichologai šią idėją vadina pakopų teorija. Jos šalininkai
teigia, kad visi tam tikru gyvenimo laikotarpiu patiria panašius
įvykius, sunkum us ar užduotis, o pokyčiai vyksta tam tikra uni­
versalia seka. Tarp garsiausių pakopų teorijų yra Eriko Eriksono,
Danieliaus Levinsono ir Gail Sheehy idėjos. Pakopų teorijos tei­
gia, kad pokyčiai priklauso nuo įgimto genetinio plano, valdan­
čio raidą, tinkam ą visiems žmonėms. Pakopos išsidėsto tam tikra
seka, todėl būtina sėkmingai baigti vieną pakopą, kad būtų p er­
einam a į kitą.
 Amžiaus tarpsnių krizės yra ypatingi, nuo 1 iki 3 m etų tru n ­ 63

kantys vystym osi periodai. Jos būdingi ryškūs psichologiniai pa­

sikeitimai. Skirtingai nuo svarbių {vykių, traum ų ar psichologinių
krizių, jos priskiriam os natūraliem s procesams, būtiniem s nor­
maliai asm enybės raidai.
Dažniausiai yra kalbama apie maždaug 7 m etų ciklus. Žmogus
turi natūraliai atsinaujinti kas 7 gyvenimo metus. Per 5 -6 sąlygi­
nio stabilum o m etus žmogus bręsta pokyčiams, žengiant ( septin­
tuosius ciklo m etus vidinis noras keistis jau yra stiprus ir subren­
dęs, kad žmogus galėtų jį įgyvendinti. Manoma, kad raidos krizės
yra palankiausias m etas pokyčiams. Būtent per krizes mes esame
labai jautrūs sau, aplinkai ir veiklai. Dėl tokio jautrum o bunda vi­
dinis noras ką nors keisti ar keistis. Deja, laiku išgirsti perspėjantį
raidos krizės varpelį yra gana sudėtinga, nes jis yra itin subtilus ir
suskam ba iš vidaus, o ne dėl lemtingų išorės įvykių. Reikia turėti
ypač išlavintą psichologinę klausą, kad susietum e išorinius įvy­
kius su vidiniais išgyvenimais. Beje, tokia klausa turi pasižymėti
geras pokyčių ekspertas.
Knygos gale pateikiu du savianalizės pratim us (Nr.l ir Nr. 2),
padėsiančius nustatyti, kuriam e gyvenimo etape esame. Pratimai
leis įsisąm oninti pokyčių svarbą ir nebebūti aklais kačiukais, ne­
sąmoningai ir neapgalvotai gyvenančiais tam tikrą savo gyvenimo
tarpsnį. Padės įžvelgti dėsningumą, išmokti aiškiai įvertinti savo
gyvenimo kelią ir geriau suprasti tikslus.

Signalas: išvargusi auka, psichologinė krizė

Kartais signalas pabusti yra nesusijęs su konkrečiais įvykiais,
jo nepavyksta susieti su aiškiu gyvenimo ciklu. Regis, nevyksta
nieko ypatingo, bet žmogus jaučia, kad praranda savo gyvenimo
kontrolę, kad pagrindas slysta iš po kojų. Ši būsena turi savo at-
pažinimo ženklus. Dažniausių indikatorių pavyzdžiai: nuovargis;
gyvenimas neįdomus; nereikalingumo pojūtis; suprastėjęs pavei­
kumas; tuštum a; problem inė komunikacija; emocijų svyravimas;
ilgalaikė įtampa; padidėjęs jautrum as; idėjų išsisėmimas; aistros
(asmeninės, santykių, vadovavimo) išblėsimas; energijos trūku­
mas; užstrigim as vienoje vietoje.
Tokia būsena visada yra senesnių neapgalvotų sprendim ų pa­
sekmė. Savotiška dovanėlė iš praeities, pašaipus likimo vypsnis.
Kai patenkam e į tokią situaciją, jaučiamės tarsi {spiesti į kampą,
įsprausti į aplinkybių spąstus - esam e savo pačių sukurtų aplinky­
bių auka. Dėl tokių žudančių aplinkybių žmogus puola į neviltį,
pasiduoda, nuleidžia rankas, laužo save prisitaikydamas, grim zta
į priklausom ybių liūną, aklai mėtosi nuo vieno kraštutinum o prie
kito ir pan. Dažniausia ir grėsm ingiausia klaida, darom a dauge­
lio, - sąmoningai prisiim tas aukos vaidmuo.

Aukos spąstai
Apsėstas aukos sindromo, žmogus desperatiškai kaltina visus ir
viską: „Plušu kaip bitutė, o niekas to nevertina"; „Niekas manęs
nesupranta"; „Visi tinginiai, tik aš dirbu"; „Tai viršija mano galimy­
bes"; „Prieš vėją nepapūsi" ir pan. Aukos sindromas gramzdina į
niūrią miglą be jokių nuoširdaus džiaugsmo ir tikrų malonumų pro­
švaisčių, išdegina spalvas ir skonius, palikdamas dvasios dykumą.
Situacija tam pa kritinė, kai visą energiją praradęs žmogus palūžta.
Didžiausias aukos sindrom o blogis - kitų ir savęs vertinimai.
Jų reikėtų be gailesčio atsikratyti. Vertinimo situacija visada
kelia įtampą. Gyvenime ir taip daug įtampos, jei prisideda su­
kelta vertinim o, įvyksta perviršis. Kaip taikliai pastebėjo Jonas
Kabat-Zinnas, „gyvenime galima ne tik vaikytis teigiamo vertini­
mo ir vengti neigiamo, bet ir siekti nevertinti".10 Toks procesas -
tai m editatyvus žvilgsnis į pasaulį, kai tiesiog stebime aplinką ir
neklijuojame jai etikečių. Jei įsidėmėsime šią m intį ir po truputį ją
prisim insim e - tikrai palengvės.
Atsikratyti aukos vaidmens, drąsiai prisiim ti atsakomybę
sau - pirm as žingsnis atgaunant savo gyvenimo kontrolę, o at­
sikratym as prasidės nuo aiškaus suvokimo, kad sąm onė yra už­
migusi. Deja, tai ne sveikas poilsio miegas, atstatantis jėgas, bet
varginantis košmaras. Patikėkite, iš jo ištrūkti verta.
Pajausti ir sumažinti aukos vaidm ens absurdiškum ą gali padė­
ti pratim as Nr. 3, pateikiam as knygos priede.

P A G R IN D IN Ė S P O K Y Č IŲ
P R IE Ž A S T Y S

Ko gero, jums tapo aišku, kad žadintuvo signalai yra universalios

pokyčių priežastys. Jeigu turim e priežastį, vadinasi, pokyčiai jau
prasidėjo. Apibendrindam as galiu teigti, kad pokyčiai dažniausiai
vyksta dėl trijų skirtingų priežasčių.
A. Priverstinai - dėl išorinių aplinkybių poveikio. Tinka pasaky­
mas: „Nenoriu keistis, bet reikia." Nepalankios aplinkybės. Iš
esm ės keistis žmogus neketino, b et gyvenimas pakoregavo
planus. Tai bus prisitaikym as prie pakitusių sąlygų, adekvatus
atsakas naujai situacijai, kai neįm anom a jos paveikti tiesiogiai.
Signalas: nepalankūs įvykiai, psichologinės traum os.
Išorinė motyvacija pokyčiams: būtinybė ką nors daryti, keisti.
Priežasties branduolys: dabartyje.
Apibūdinimas: netikėtum as. Dažniausiai žmogus nėra pasi­
ruošęs tokiems iššūkiams.
Pokyčių tikslas: tinkam ai prisitaikyti.
 Kelias: veiksmingai adaptuotis prie naujų aplinkybių arba
keisti aplinkybes sau palankiu būdu.
B. „Padovanoti" - dėl vidinių aplinkybių poveikio. Tinka pasaky­
mas: „Keistis ir reikia, ir noriu." Prasta būklė. Aukos sindromas.
Norėtume toliau gyventi kaip anksčiau, bet nebegalime. Trūksta
jėgų efektyviai funkcionuoti, slegia išsekimas. Prieitas liepto ga­
las. Rutina ir beviltiškumas užvaldo gyvenimą. Ši priežastis daž­
nai yra ankstesnių klaidų (nebūtinai sąmoningų) pasekmė.
Signalas: išvargusi auka, psichologinė krizė.
Išorinė motyvacija pokyčiams: grėsm ė prarasti gyvenimo
kontrolę.
Vidinė motyvacija pokyčiams: noras grįžti į normalų gyvenimą.
Priežasties branduolys: praeityje.
Apibūdinimas: savęs praradimas, aklas klaidžiojimas labirintais.
Pokyčių tikslas: atsinaujinti; pabusti iš pavojingo sapno - at­
gauti gyvenimo kontrolę.
Kelias: skubus gyvenimo būdo keitimas.
C. Natūraliai - dėl vidinio noro. Tinka pasakymas: „Keistis nerei­
kia, bet noriu." Galimybių didinimas.
Priežasčių pavyzdžiai: nutraukti nesėkm ių ratą; savo poten­
cialo / galimybių atskleidimas; saviugda; savivertės / pasitikė­
jimo kėlimas; rasti savo pašaukim ą (vietą po saule); gyvenimo
įprasminimas; pajamų didinimas; komfortiško būvio / gero­
vės siekis; vienų savybių stiprinim as, kitų slopinimas; am bi­
cijų patenkinim as; savirealizacija; lyderystės ir dėmesingumo
lavinimas; valios ugdymas; asmeninės, santykių ar įmonės ge­
rovės kūrimas; geresnių įvertinimų siekis; asmeninio a r įmo­
nės efektyvumo didinimas; naujų perspektyvų atradim as ir
įgyvendinimas; darbo našumo didinimas ir 1.1.
Tai - suinteresuotas, sąmoningas įsitraukimas. Jam reikia p ri­
bręsti iš vidaus, nemeluoti sau, pripažinti, kad gyvename visai
 67
ne taip, kaip norėtųsi. Toks atvirum as sau veda prie suvokimo,
kad vienintelė išeitis - ką nors keisti.
Signalas: raidos krizė.
Vidinė motyvacija pokyčiams: poreikis atsinaujinti. Palan­
kiausias savaiminiams pokyčiams metas - dėsningos žmogaus
psichologinės (santykių, įmonės) raidos krizės.
Priežasties branduolys: ateityje.
Apibūdinimas: noras geriau, daugiau, aukščiau.
Pokyčių tikslas: įgyvendinti priežastį - ateities siekius; koky­
binis augimas.
Kelias: vykdyti aiškią pokyčių programą.

Skirtingais tarpsniais esu išgyvenęs visas 3 priežastis. Kaip

manote, kokia šiandien yra jūsų priežastis keistis? Pagalvokite.
Radote? Tada pagalvokite, kur padėsite kablelį sakinyje „Keistis
negaliu kentėti"? Pasirinkote? Tada pirmyn!

Pastaba

„Restarting ABC" sistem oje viskas prasideda nuo pokyčių priežas­

ties įvertinimo (1 etapas). Toliau vyksta nuoseklus algoritm o ele­
m entų taikymas - pokyčių kelias. Praktika rodo, kad visa prog­
ram a (visi 4 etapai paeiliui) yra naudingiausia ir veiksmingiausia.
Kartais dėl įvairių priežasčių žmonės negali ar nenori išmokti
visos programos. Ne bėda. Konkrečiai situacijai galima gana pa­
veikiai pritaikyti sutrum pintą „Restarting ABC" programą, atsi­
žvelgiant į pokyčių priežastį.
Kelias A (priežastis A): taikytini 1 ir 2 etapai.
Kelias B (priežastis B): taikytini 1, 2 ir 3 etapai.
Kelias C (priežastis C): taikytini (1 - pageidautina) 2, 3 ir
4 etapai.
68 Priežasčių ypatum ai

Nesunku pastebėti, kad visi trys keliai skiriasi galutiniu judėjimo

tikslu. Tai svarbu. Kaip byloja kinų patarlė: „Strėlę nukreipia ne
lankininko akis ir ranka, o taikinys." A ir B form atų tikslas yra išei­
ti iš pradinio punkto. Čia svarbiausia kuo greičiau ir veiksmingiau
išsikapstyti iš slegiančių aplinkybių, kad būklė taptų patogesnė,
nei buvo pradiniam e taške. Mažiau svarbu, kur atves pokyčių upė.
Kelias C yra orientuotas j aiškų tikslą. Jo pradžia sutam pa su pa­
baiga, priežastis - su siekiamybe. Pokyčiai tam pa labiau valdomi,
nes yra nurodoma, kaip pasiekti tikslą, jis aiškus nuo p at kelio
pradžios. Toks intriguojantis paradoksas yra pagrįstas psichinės
energijos virsmu: sistem a išlaisvina milžinišką kiekį užsistovėju­
sios energijos ir nukreipia ją naudinga linkme. Vyksta natūralus,
valdomas griaunančios energijos transform avim as į kuriančią.
Šį skirtum ą galima paaiškinti vaizdžiau. Pasiklydo miške du gry­
bautojai, telefonai palikti automobilyje (problem a). Vienas jų,
apim tas panikos ir nevilties, desperatiškai nori tiesiog aklai pa­
bėgti iš miško (šiaip sau sprendim as). Jo energija bus chaotiška
ir griaunanti. Kitas ramiai ir atidžiai stebėdam as ženklus siekia
išeiti prie palikto automobilio (geras sprendim as). Antrojo žmo­
gaus elgesys kur kas konstruktyvesnis ir efektyvesnis. Jo energija
eikvojama nuosekliai ir kryptingai.
Kelias C yra ne linijinis, o ciklinis, todėl būten t jis atveria pui­
kias galimybes nuolat judėti ir augti. Šis kelias geras ir tuo, kad
vieną kartą nuėję išmoksime visą m aršrutą, jis nesikeis, todėl
galėsime nesunkiai jį taikyti ateityje, pasikeitus tikslam s ir po­
reikiams. Be to, einant šiuo keliu visi aštrūs kampai nusigludins
pagal jūsų unikalius asm eninius ypatum us.
 69
D A R O M E P O K Y Č IU S (M A N O M U S

Pokyčiai gali būti priverstiniai arba pageidautini. Visų jų paskir­

tis - gyventi patogiai, tikslas - ištrūkti iš ydingų ratų. Ši knyga
tiks visiems variantam s: esame priversti keistis dėl išorinių įvy­
kių; priėjome liepto galą dėl vidinės būsenos; subrendom e tam
iš vidaus ir tvirtai norime. Pokyčiams reikia pasiekti kraštutinę
ribą, vidiniu žvilgsniu aiškiai išvysti galingą luitą, an t kurio di­
delėmis raidėmis iškalta frazė: „Taip neturi būti!" Ji reiškia, kad
reikia lengva širdimi atsisveikinti su stabilumu, senais įpročiais,
įprastais sprendimais, palikti viltį, kad nuo mūsų niekas nepri­
klauso. Čia prasideda virsmai.
Jei atpažinote savo pokyčių priežastį - puiku, dabar reikia pa­
pildomų švyturių, kad nepaklystumėte. Atėjo laikas sužinoti savo
orientyrus.

Pokyčių orien tyrai

Orientyrai detalizuoja ir nusako kelius į pokyčių prasm ę. Juos ga­

lime atpažinti atidžiai susitelkę į esam ą gyvenimo situaciją. Ji gali
būti vienetinė, pasikartojanti arba m ūsų dabartinio gyvenimo a p ­
linkybių visuma. Intuityvus, greitas atsakas į konkrečią situaciją
ir bus reikiamo orientyro požymis. Kad geriau suprastum e, kas
yra orientyras, atlikime eksperim entą su iššūkiu.
Įsivaizduokime, kad išeiname iš namų ir aptinkam e didelį
lagaminą, pilnutėlį pinigų, o aplinkui nieko nėra. Tikras iššūkis,
nervų išbandymas! Turime m inutę nuspręsti, ką daryti. Reikia
kuo sąžiningiau pasirinkti, ko norėtum e: dailaus lagamino be pi­
nigų; turėti pinigų, būsiančių atsarga juodai dienai; galimybių, ku­
rias suteiks pinigai (uždaryti praeitį = atiduoti skolas, atsidėkoti
geriems žmonėms, paaukoti vargstantiesiem s; užtikrinti dabar­
tį = nusipirkti maisto, namą, automobilį, kelionę; atverti ateitį =
investuoti į mokslus, įrangą, akcijas); rasti tuščio lagamino savini­
nką; rasti pinigų savininką; suprasti, kaip jis čia atsidūrė; nesivelti
į rizikingą įtartinų pinigų istoriją = nekreipti dėmesio į lagaminą;
išsigąsime, kad čia kas nors ne taip, ir iškviesime policiją. Bet ku­
ris iš šių veiksmų mus pakels iš vidaus. Juk m ūsų gyvenime buvo
rastų pinigų istorija ir niekur nuo to nedingsime. Ką bepasirink­
tume, tai bus mūsų atsakas į situaciją, simbolizuojantis esamą
gyvenimišką poziciją. Šios pozicijos stiprinim as arba keitimas ir
bus pokyčių orientyras.
Dabar įsivaizduokite bendrą savo dabartinio gyvenimo si­
tuaciją. Pagalvokite, ko trūksta, ko norėtųsi. 60 sekundžių. Tik tak,
smėlis byra. Stop. Prisiminkite šią minutę. Tai, ką sugalvojote ar
jautėte, prireiks skaitant toliau ir atrandant savo pokyčių orienty­
rus. Jie padės tinkamai susitelkti į ašį. Patikimi orientyrai yra jau­
čiamas alkis, perteklius arba konfliktas.

Ar verta?

199912 08

Apgyniau mokslų daktaro disertaciją. Dieve, kaip to norėjau

ir laukiau! Viskas, dabar man nieko nereikia. Jaučiuosi visiš­
kai patenkintas ir atsipalaidavęs. Švęsiu Kalėdas ir drąsiai
žengsiu į naują tūkstantmeti tada spręsiu, ko noriu toliau. E

Jei neturim e jokių norų, nejaučiame jokio psichologinio alkio,

pertekliaus ir nesam e draskomi vidinių konfliktų, keistis neverta.
Tokioje situacijoje jokie pokyčiai nereikalingi ir bet kokia pokyčių
program a bus neveiksminga. Pokyčius skatina ir palaiko kvapą
gniaužiantis nepasitenkinim as gyvenimu.
2 0 0 0 04 09 71

Vakarų Italija. Ligūrijos Rivjera. Išskirtinio grožio ir jauku­

mo Kamolji miestelis yra įsikūręs ant aukštos kalvos. Jis taip
pavadintas dėl moterų, valdžiusių miestelį, kol jų vyrai žvejo­
davo jūroje. Gyvenu čia jau mėnesį ir jaučiuosi labai keistai -
kažin ko trūksta. Atrodo, kad viskas persmelkta viduramžiais
čia gyvenusių moterų liūdesioJ ų nuolatinio vyrų trūkumo ir
laukimo.
Stačiais kalnų keliukais nusileidau prie didingos senovinės
pilies Dragonara ir šalia jos esančios ne ką naujesnės, įspūdin­
gos Šv. Marijos Asuntos bazilikos. Jos, kaip dvi galingos uolos,
rėžiasi į jūrą. Iš pilies bastiono aikštelės atsiveria nepakar­
tojamas vaizdas į Ligūrijos jūrą. Stoviu vienas, lyg būčiau ant
žemės krašto. Šiltas vėjas darko plaukus, marškiniai plevėsuoja
kaip burės, akys merkiasi nuo saulės ir jūros alsavimo gūsių.
Staiga pajuntu, kad ima trūkti oro. Ligūrijos vėjas nepasotina
plaučių, užgniaužia kvapą. Iškvepiu, bet negaliu įkvėpti. Kas
tai? Gal žadėtos, bet neįvykusios pasaulio pabaigos pojūtis?
Esu ramus, jokio nerimo, tik sunkiai apibūdinamas egzistenci­
nio trūkumo jausmas. Viduje kažin kas mane varžo. E

2000 05 03

Praleidęs 2 mėnesius Kamolji pagaliau supratau, ką jaučiu, -

dėl visko kaltas Ligūrijos horizontas. Paslaptinga ir tolima
jūros linija jautriai surezonavo su mano vidiniu horizontu.
Jis per siauras. Mane gniaužia ir varžo vidinio horizonto
ribotumas. Man trūksta naujos erdvės, naujų perspektyvų,
naujų iššūkių. Dabar tai puikiai suvokiau ir esu ryžtingai nu­
siteikęs pokyčiams. Tiksliai žinau, ko trūksta, ir kad šis defi­
citas atves prie realių veiksmų. Tik dar neįsivaizduoju, kokie
 bus mano veiksmai, ko reikės griebtis, kad nuraminčiau vis
stipriau spengiantį trūkumo pojūtį. Rytoj grįžtu namo. E

Keistis verta, kai netenkina esam a situacija. Tada prabyla ver­

tingi perm ainų patarėjai:
• M audžiantis jausmas, kad kas nors vyksta ne taip, kaip norė­
tųsi, ko nors trūksta.
• Pilnatvės ir harm onijos stoka.
• Slegiantis diskomfortas, kankinanti anhedonija, varginanti
disforija.’
Žmogus jaučiasi nelaimingas, nepatenkintas savimi (santy­
kiais, darbu). Vadinu tai nesantarve su savimi. Ši nesantarvė gali
būti trijų rūšių:
1) manyje trūksta m anęs - alkis;
2) kitų dominavimas manyje (ne manęs: partnerio (-ės), tėvų,
vaikų, draugų, vadovų, darbo, pinigų, įsipareigojimų ir pan.) -
perteklius;
3) vienos m ano dalies nesutarim as su kita - konfliktas, karas su
savimi.
Jei ši būsena tęsiasi ilgiau nei mėnesį, apim a visas gyvenimo
sritis ir prastina gyvenimo kokybę, vadinasi, pokyčiai jau pribren­
do. Reikia kuo skubiau imtis realių veiksmų. Iš tikrųjų, b et kokie
pokyčiai yra orientuoti ne į konkrečius rezultatus, o į būsenos kei­
timą: kom pensuoti trūkum ą, atsikratyti pertekliaus ar susitaikyti
su savimi.*

* Anhedonija yra būsena, kai įprastai malonumą teikiantys dalykai nebeteikia malonumo ir
džiaugsmo. Disforija - liguistai pablogėjusi nuotaika, perdėtas jautrumas, pyktis, liūdesys ir agresija.
 73
Pokyčių trošk im ai

2000 0701

Visas santaupas palikau Italijoje ir vėl žiauriai trūksta pini­

gų. Valgau pigiausią košę, glaudžiuosi apgailėtiname bute­
lyje. Iš veidrodžio į mane žvelgia pilkas veidas įdubusiomis
akimis. Velniop etiketą, manieras, orumą, išdidumą ir pseu-
dosavigarbą! Rytoj eisiu pas Julių prašyti darbo. F.

20 0 0 1 1 04 '

Darbe viskas klostosi gerai. Bet vėl jaučiu neaiškų trūkumą.

Skaitau senovės graikų mitus. Išmintingieji graikai puikiai
klasifikavo tai, dėl ko aš taip ilgai sukau galvą.
Tantalo alkis. Kentėti alkį ir trokšti šį herojų pasmerkė
dievai, nes jis žmonėms išdavė jų paslaptis. Tantalas turėjo
stovėti iki kaklo vandenyje, virš jo buvo lengvai pasiekiamos
medžio šakos, apkibusios prisirpusiais vaisiais. Kai tik jis
siekdavo vaisiaus, šakos pakeldavo jo geidžiamą valgį, neleis­
damos paimti. Kai tik jis pasilenkdavo atsigerti, vanduo nus­
lūgdavo, prieš jam išgeriant bent lašą. Kančios, kai siekiamas
tikslas arti, bet jo pasiekti neįmanoma. Regis, sėkmė tiesiog
slysta iš rankų.
Save pasmerkiame patys: „Aš negaliu gauti to, ko iš tiesų
noriu, nes esu neužtektinai drąsus, graži, jaunas, liekna..."
Karaliaus Finėjo alkis. Dzeusas nubaudė Finėją, nes
jis žmonėms atskleidė per daug ateities detalių. Kiekvieną
dieną po kelis kartus šiam karaliui patiekdavo valgius, bet
prieš jam paragaujant atskrisdavo bjaurios harpijos ir vog­
davo maistą tiesiog iš rankų arba negailestingai jį dergdavo.
Finėjo alkis - penas, suvalgomas prie išalkusiojo akių,
74 bergždžiai sunaikinamas kitų. Maisto visada yra, bet jis ne­
pasiekiamas.
Kas, kaip ir už ką baudžia mus? Kodėl vargstame? Kodėl
kiti iš mūsų atima tai, ką galėtume turėti?
K a ra lia u s M id o alkis. Godus karalius paprašė Dioniso,
kad viskas, prie ko jis prisilies, virstų auksu. Midas iš pradžių
be galo apsidžiaugė, bet vėliau, negalėdamas valgyti ir gerti,
pradėjo nekęsti savo dovanos. Toks alkis randasi, nes norma­
lus maistas virsta aukščiausia, bet nevalgoma, todėl tuščia
vertybe - auksu.
Godumas ima viršų. Kodėl žmonės visada nori vis daugiau
ir daugiau pinigų? Kur saikas? Nenumaldomas aukso troški­
mas galų gale juos pražudo.
K a ra lia u s Erisichtono alkis . Šis herojus
buvo nubaus­
tas už negailestingumą. Bado deivė sužadino nepasotinamą
alkį, jis užvaldė karalių. Kuo daugiau Erisichtonas valgė, tuo
baisesnės darėsi bado kančios. Visą turtą jis išleido įvairiems
valgiams. Pagaliau Erisichtonui liko tik duktė. Trokšdamas
įsigyti pinigų ir pasisotinti jis pardavė dukrą į vergiją, bet
jam neužteko gautų pinigų. Alkis kamavo jį vis stipriau.
Pagaliau Erisichtonas ėmė draskyti savo kūną ir mirė siau­
bingose kančiose.
Nepasotinamas žinių, minčių, meilės, tobulybės, idealo,
tiesos troškimas galų gale viską griauna ir naikina netgi tai,
kas buvo stabilu. Kaip dažnai idealai žudo patys save!
L ie tu v ių p a ta rlė s . „Alkana varna ir vanagą puola",
„Alkanam sausa duona už medų skanesnė", „Alkis - geriausias
mokytojas."
Senovės graikai ir lietuvių liaudies išmintis sako tą patį:
nerealizuojamas alkis gali pražudyti arba pamokyti. E
 75
ALKIS
Žmogui ko nors trūksta iki pilnatvės. Psichologinis alkis (beje,
kaip ir fizinis) trikdo visas reikšmingas sąsajas; gesina visus są­
skambius; apnuogina pasąm oningus instinktus ir potraukius; pa­
keičia „Aš esu" j „Aš noriu"; išstum ia moralę ir sąžinę. Alkis neturi
ramios kalbos, tik šauksmą. Tas šauksm as - nerimas. Žmonės jau­
čia kakofoninj nerimo ritmą, virstantį katastrofine baime mirti, iš
psichologinio bado.
XXI a. problemų olimpe neurozių ir stresų vietą drastiškai už­
ėmė kitas valdovas - nuolatinis alkis. Gyvename nepasitenkinim o
krizės ir katastrofinės baimės nepasisotinti laikais. Baimė norėti,
baimė, kad kas nors neįmanoma, žudo net geriausias pokyčių ini­
ciatyvas. Tik alkis žino ir gali viską, jis - karalius. Kamuojantis al­
kio pojūtis blokuoja visus kitus poreikius ir trukdo gyventi veiks­
mingai. Apie ką kita, jei ne maistą, gali galvoti alkanas žmogus?

Meniu: alkio form os

Jei jaučiamas alkis, reikia suprasti, ko mes norime. Vienam katast­

rofiškai trūksta pinigų, kitam - stiprių emocijų. Kiek žmonių, tiek
ir troškim ų. Svarbu atpažinti, kuri alkio forma m ums yra svar­
biausia čia ir dabar. Numalšinti šį alkį bus perm ainų tikslas -
patikim a kompaso rodyklė pokyčių žemėlapyje. Numalšinti alkį
reiškia gauti pastiprinim ą, grąžinti tikrumą, pajausti pilnatvę ir
pasitenkinimą. Tokia rodyklė patikimai atves prie aukso puodo -
įdomaus, jaudinančio, įvairaus ir prasm ingo gyvenimo.
Alkio forma yra pokyčių kryptis, patikim as orientyras. Iden­
tifikuotas alkis bus tarsi unikalus ID kodas, atversiantis reikiamus
pokyčių vartus, sudarysiantis galimybes. Toliau pateikiu išgrynin­
tas katastrofinio alkio formas. įvardiju bendrąją alkio formą ir nu­
rodau, kaip jis gali pasireikšti įvairiose gyvenimo srityse (a, b, c).
76 Dėmesio! Kviečiu būti ypač atidžius ir neskubėti, nes iš pa­
teikto m eniu reikės aiškiai pasirinkti aktualiausią alkio formą ir
keliauti su ja į priekį. Tada bus didžiausia nauda.
1. Materialinis alkis
Bendras jaučiamas trūkum as: norisi konkrečių, aiškių, fiziškai
apčiuopiamų dalykų. Juos turėti tam pa gyvybiškai svarbu.
a. Asmenybė. Katastrofiškai trūksta pinigų; namo; naujų
drabužių; naujo automobilio; buitinio komforto sąlygų; ge­
resnės savijautos ir sveikatos; naudingos veiklos.
b. Santykiai. Norisi apsigyventi kartu; kad jis / ji visada būtų
šalia; bendrų švenčių, vaikų, namų; išvengti varginančių
nesutarim ų ir konfliktų.
c. Įmonė. Trūksta investicijų; strateginio investuotojo; stabi­
laus pelno; kaštų ir naudos stabilizavimo; kvalifikuotų
darbuotojų; naujo pajam ų šaltinio ir / ar užsakovų; naujo
gaminio.
2. Energinis alkis
Bendras jaučiamas trūkum as: užsidegimo; entuziazmo; polė­
kio; turborežim o.
a. Asmenybė. Katastrofiškai trūksta jėgų ką nors veikti; mo­
tyvacijos (pradėti, tęsti ar baigti veiklą); prasm ės pojūčio.
Viskas atrodo nesvarbu.
b. Santykiai. Norisi išbristi iš rutinos ir nuobodulio. Trūksta
svaigių emocijų.
c. Įmonė. Trūksta naujų idėjų; įdomių projektų ar pasiūlymų;
blėsta vadovavimo ugnelė. Darbas nemotyvuoja tobulėti.
3. Ekskliuzyvo alkis
Bendras jaučiamas trūkum as; stipriai norisi ko nors neįprasta;
nepasiekiam a; neįmanoma; paslaptinga.
 a. Asmenybė. Norisi prabangos; tapti superžvaigžde arba la­
bai svarbia, įtakinga persona; m anipuliuoti žmonėmis tik
pajudinus pirštą. Trūksta išskirtinių žmonių aplinkos.
b. Santykiai. Norisi partnerio paklusnum o ir / ar besąlyginio
atsidavimo; kad bent dalis fantazijų taptų realybe.
c. Įmonė. Žūtbūt reikia rasti naują nišą ar rinką; užgožti kon­
kurentą; pasirašyti išskirtinę sutartį; sukrėsti visą savo rin­
kos segm entą ypatingu pasiūlymu.
4. Laiko alkis
Voverė rate. Norisi liautis bėgti, pailsėti, apsidairyti, bet nega­
lime. Jaučiame, kad nieko nespėjame. Katastrofiškai trūksta
laiko. Laiko vagys vedžioja mus už nosies.
a. Asmenybė. Trūksta laiko sau. Vis labiau norisi vienum os ir
privatumo.
b. Santykiai. Trūksta laiko ramiai pabūti kartu; gauti ar rody­
ti dėmesį.
c. Įmonė. Dirbame kaip autom atas; nepastebim e nieko ap­
linkui; atidėliojam e svarbius darbus ar sprendim us; vis
laukiame, kada atsivers antrasis kvėpavimas. Prastas laiko
planavimas ir paskirstym as.
5. Komforto alkis
Norisi jaustis gerai ir patogiai. Nesirūpinti dėl rytojaus. Saugiai
atsiriboti nuo visų gyvenimo iššūkių.
a. Asmenybė. Norisi pajausti natūralią ramybę, harmoniją,
laimę; saugiai ir šiltai pasinerti į save, m ėgautis gyvenimu,
daryti tik tai, kas iš tikrųjų patinka.
b. Santykiai. Trūksta subalansuoto bendravimo.
c. Įmonė. Pageidaujame rasti ram ią užuovėją; valdyti situaci­
ją; atsikratyti nuolatinės įtampos dėl nežinomybės; jaustis
rinkoje kaip žuvis vandenyje.
78 6. Kontaktų alkis
Bendras jaučiamas trūkum as: būti priim tiem s žmonių, laisvai
ir lengvai bendrauti, iš aplinkinių gauti teigiamą grįžtamąjį
ryšį; fizinio artum o, švelnumo, šilumos, paglostymų (fizinių ir
psichologinių).
a. Asmenybė. Slegiantis poreikis bendrauti, plėsti socialinį
ratą, kurti santykius.
b. Santykiai. Norisi būti išgirstiems; katastrofiškai trūksta
darnaus bendravimo.
c. Įmonė. Ypač svarbu pritraukti naujų klientų; didinti įmo­
nės žinomumą; keisti prekių ženklą.
7. Pripažinimo alkis
Bendras jaučiamas trūkum as: aplinkinių įvertinimų; pojūčio,
kad esame ne vieni. Desperatiškai norisi jaustis reikalingiems
ir (pasąmoningai) pamaloninti savo narcisizmą. Daugelis žmo­
nių trokšta kitų pripažinimo, nori būti gerbiami ir vertinami,
jaustis reikšmingi ir svarbūs.
a. Asmenybė. Dėmesio (aukštų vertinimų, premijų, viešų
teigiamų atsiliepimų, like paspaudim ų socialiniame tinkle)
troškulys. Norime būti kviečiami, geidžiami, nepakeičiami.
Labai rūpi visuom enės statusas, aplinkinių priėm im as ir
pagarba.
b. Santykiai. Norisi, kad partneris (-ė) pripažintų mus kaip
asmenybę, o ne tik kaip patogų žmogų šalia; kad paisytų
mūsų norų, lūkesčių, interesų, gerbtų privačią erdvę.
c. Įmonė. Svarbus profesinių pasiekimų, atradim ų ir to, ką
išmanome, pripažinimas. Rūpi profesinės srities apdova­
nojimai, aukšti reitingai; papildomi sertifikatai; išskirtinės
teisės ar lengvatos.
 79
8. Struktūrinis alkis
Bendras jaučiam as trūkum as: tvarkos; tvarkaraščių; re ­
žimo; disciplinos; patogiai sudėliotų rėm ų (organizacinių,
socialinių, m oralinių, psichologinių); aiškių taisyklių; pla­
navimo.
a. Asmenybė. Trūksta bendros gyvenimo ir kasdienių reikalų
struktūros, aiškaus veiklų plano; pagrįstai pasirinktų prio­
ritetų.
b. Santykiai. Trūksta aiškumo dėl ateities; vestuvių; šei­
mos gyvenimo (pagausėjimo, išlaidų, pajamų) planavimo.
Poreikis išvengti nuobodulio, rutinos.
c. Įmonė. Trūksta organizuotumo; optim alaus laiko planavi­
mo; nuolat griūva darbo grafikai; organizacijos struktūra
(vertikalioji ir horizontalioji) veikia neefektyviai; pasira­
šomos sutartys, gaunama užsakymų, bet vis sunkiau juos
vykdyti ir adm inistruoti.
9. Intymumo alkis
Bendras jaučiamas trūkum as: atvirumo, privatumo, sekso,
meilės, aistros, audringų santykių.
a. Asmenybė, jaučiamas stiprus poreikis atvirai, nuoširdžiai
pasikalbėti ir būti išgirstam; mylėti ir būti mylimam; seksu­
alinio pasitenkinim o ir / ar reguliarių seksualinių santykių
stygius.
b. Santykiai. Trūksta bučinių; paglostymų, glamonių; atvirų
pokalbių; aistringo sekso; intym aus dėmesingumo.
c. Įmonė. Sunkiai pasiekiam as m alonum as iš veiklos proce­
so, o ne tik iš rezultatų. Nesimėgaujame tuo, ką dirbame.
Norime žinoti ir valdyti emocinį įmonės kolektyvo kli­
matą.
10. L yderystės alk is
Bendras jaučiamas trūkum as: organizuoti programas; vesti
paskui save žmones; jaustis svarbiam. Daugeliui žmonių bū­
dingas siekis vadovauti ir valdyti kitus. Jis visada slypi asm e­
nybėje ir gali būti patenkinam as netiesiogiai - m anipuliuo­
jant kitais žmonėmis.
a. A sm enybė. Norisi aukštesnės savivertės; didesnės so­
cialinės drąsos; ryžtingesnės saviraiškos; aiškesnio savo
nuom onės išsakymo (pvz., nebijoti dažniau pasakyti „ne";
nesigėdyti pasakyti „taip"); išsiaiškinti savo tiesas; gene­
ruoti idėjas; pritraukti sėkmę ir vesti žmones paskui save.
b. S antykiai. Norisi drąsiau prisiim ti atsakomybę už savo
.veiksmus ir šeimos reikalus; rodyti iniciatyvą ir ją įgyven­
dinti; imtis šeim os vedlio vaidmens.
c. Įm onė. Gyvybiškai svarbu tapti geru lyderiu; rasti veiks­
mingiausią vadovavimo formą; pelnyti kolektyvo autori­
tetą; atskleisti visą savo (asmeninį ar įmonės) lyderystės
potencialą.
11. P a ša u k im o alkis
Bendras jaučiamas trūkum as: savirealizacijos galimybių; vie­
tos po saule.
a. A sm enybė. Ypatingą reikšmę turi noras atrasti save.
b. S antykiai. Rasti tikrąjį savo gyvenimo žmogų.
c. Įm onė. Norisi rasti savo profesinę (veiklos, verslo, am a­
to) nišą, sėkmingai joje įsitvirtinti ir ilgai likti.
12. S ąžinės alk is
Bendras jaučiamas trūkum as: nepaliaujam as siekis kurti
savo pridėtinę vertę. Per aukšti reikalavimai sau, kirba pojū­
tis, kad darom e per mažai, jei nedarom e, neva esam e silpni ir
netikę. Nuolat reikia daryti ką nors naudinga, tobulėti, prog­
 resuoti, gerinti, kad būtų apčiuopiam as pagrindas save apdo­
vanoti. Nieko neveikti, atsipūsti = tuščias laikas, todėl graužia
sąžinė ir ima kamuoti kaltės jausmas.
a. Asmenybė. Nuolatinis noras tobulėti; ryji įvairias knygas,
be saiko lankai paskaitas, kursus, sem inarus, mokymus,
studijų programas, nori dar ir dar; medituoji, sportuoji,
keliauji, dirbi prie kelių projektų, užimi kiekvieną laisvą
minutę, ir plaki save, jei ko nors nespėji.
b. Santykiai. Desperatiškai norisi įtikti partneriui; kurti
nepajudinam as šeimos vertybes; tvirtai laikytis moralės
normų; rasti idealą.
c. Įmonė. Žūtbūt reikia maksimaliai išnaudoti visą esamą
(ar tariam ą) įmonės, savo ir darbuotojų potencialą, pa­
siimti kiekvieną sublizgėjusį centą, aprėpti visus pasitai­
kančius projektus, pasinaudoti kiekviena (net ir abejo­
tina) galimybe užsidirbti; perdėtai užkelti standartai sau
ir kitiems, o jų neatitikim as laikomas silpnybe.

Atpažinote? Pasirinkote? Jei ne - stabtelėkite ir perskaitykite

šį skyrelį dar kartą, kol rasite savo arba labai panašią į ją formą.
Tai svarbu. Atsainumas čia netinka.
Psichologinio alkio formų yra daugiau (pvz.: intelektinis alkis,
informacijos alkis, stim ulų alkis, žaidimų alkis, naujovių alkis ir
pan.), bet aprašytos 12 yra pagrindinės. Jei jaučiamas vienas ar
keli iš m inėtų alkių, ignoruoti šią būseną yra kvaila ir nesveika,
nes alkis koduoja nesėkm ių bei laimėjimų priežastis ir perspek­
tyvas asmenybei vystytis.
82 Pokyčių ID

Iki čia išsiaiškinome asm enines pokyčių priežastis (A, B arba

C). Dabar identifikuokime visą aktualų kodą. Sujunkime prie­
žastį su pasirinkto alkio formos num eriu (1-12) ir sritimi (a, b,
c). Numeris ar raidė koduoja tai, ko norim e iš savęs ir gyvenimo.
Užsirašykite. Alkio formos gali būti kelios (nereikėtų rašyti dau­
giau nei 3), tokiu atveju jas reikėtų užfiksuoti mažėjančios svarbos
tvarka. Vienas mano draugas savo kodą užrašė taip: B 10 a, c; 8 c;
6 c. Tai reiškia, kad pokyčių priežastis yra prim esta kitų, o pasta­
ruoju m etu jam labiausiai trūksta asm eninės lyderystės ir įgūdžių
vadovauti naujam verslui, be to, jį neram ina šeimos ateitis, slegia,
kad jo įmonė yra mažai žinoma. Aš pats skirtingais savo gyvenimo
etapais esu patyręs beveik visas alkio formas. Paskutinis mano
asmeninis aktualus kodas (prieš rašant šią knygą) buvo C 5 a.‘

Savo unikalų kodą užrašykite čia:*

Knyga asm en išk a i tau

Užsirašėte? Gerai. Šį unikalų pokyčių kodą reikės atrakinti. Nuo

šiol knyga yra skirta asmeniškai tau, nes nulaužti tu gali tik savo
kodą. Kodo num eris yra tavo asmeninis nusiteikim as (prisim eni
nusiteikimo galią?) siekiant specifinių virsmų. Tai - tavo tikrasis
paraiškos pokyčiams parašas. Jis bus artim iausių dienų, savaičių

* Jei savarankiškai nepavyksta arba yra sunku nustatyti savo pokyčių ID, rekomenduoju kreiptis
į mane, kaip metodikos autorių.
ar net mėnesių tikslas. Orientuokis į šj kodą toliau skaitydamas
(-a) šią knygą ir taikydamas (-a) joje pateiktą informaciją tik sau.
Per jo prizm ę žvelk į visas savo pokyčių iniciatyvas ir priemones.
Būtent dėl jo tolesnis knygos skaitymas taps visiškai unikalus, in­
dividualus ir nepakartojam as.
Kaimynas, kolegė, draugai, jie, kiti turi savo pokyčių ID ir taip
pat skaitys knygą savaip. Čia ir dabar tavo ir kitų žmonių keliai iš­
siskiria. Iššūkis ateičiai mestas! Programa paleista. Toliau viskas
vyks savaime.

P atikslin im as

Nereikėtų painioti ar lyginti alkio su Abrahamo Maslow išdės­

tytais poreikiais ir poreikių piramide. Alkis
• ne motyvuoja, o tik įspėja;
• nebūtinai atspindi žmogaus dvasinį pasaulį;
• neturi griežtos hierarchijos, neskirstomas į pirminį ir antrinį;
• aktualus tik čia ir dabar;
• negali būti apgautas, t. y. num alšintas nukreipus dėmesį kita
kryptimi.

Pirmoji pokyčių p a sk irtis - skalsa

20101128

Šiandien Guzas buvo ypač aktyvus. Niekam neleido įsiterpti.

Matyt, vėl prisiskaitė protingos informacijos. Labiausiai man
patiko šis jo samprotavimas:
 - Ar esate pastebėję; kad būdami alkani dažniau su-
pykstate? Susierzinimas, staiga užplūdęs pyktis, noras gin­
čytis ir net įniršis dažnai yra būdingas badaujantiems žm o­
nėms. Šių jausmų protrūkio, nušluojančio viską savo kelyje;
verčiančio neapgalvotai kalbėti ir elgtis, negalima kontro­
liuoti, nes tai - alkio pasekmė. Žmogaus organizme vyksta
gausybė procesų, jiems eikvojama daug energijos. Laiku
nepapildžius energijos atsargų, organizmą ištinka stresas -
pajuntame alkį, jį kartais lydi agresija. Galvos smegenys pra­
deda blogiau dirbti, organizmas patiria stresą, jis mano, kad
miršta, reikalauja nedelsiant papildyti gliukozės atsargas.
Adrenalinas ir kortizolis - hormonai, išskiriami patiriant
stiprų stresą, jie kyla kaip reakcija į alkį ir verčia žmogų
pykti, įsijungia, vaizdžiai sakant, prigimtinis mechanizmas
„Gelbėkis arba bėk " Lygiai taip pat veikia ir psichologinis al­
kis. Alkis yra blogis. Brrr. Patikėkite, aš tai tikrai žinau!
Gandirai vos pavyko įsiterpti:
- Manau, su alkiu nereikia kovoti. Neverta kankintis, žalo-
tis įvairiomis dietomis, taikyti jas aklai ir nesąmoningai. Alkį
reikia atpažinti, jį prisijaukinti, susidraugauti, tada - saugiai
patenkinti. Vienas mano senas klientas taiko intuityvaus
valgymo sistemą. Jis išmoko valgyti tai, ko trokšta, nesilaikyti
jokios alinančios dietos, maitintis sveikai ir nesustorėti. Kaip
tai suderinti? Klausytis savo kūno, vėl jį atrasti ir išmokti
suprasti, ko jis reikalauja. Intuityvūs valgytojai vadovaujasi
vidiniais alkio signalais, valgo tai, ką pasirenka, ir nesijaučia
nei kalti, nei nusižengę etikai.
Abu su Guzu karpėme ausimis. Mačiau, kaip jis nurijo seilę
ir jau norėjo paprieštarauti, bet spėjau iššauti pirma jo:
- Kaip iš chaotiško, bailaus, nusivylusio ir liūdno valgytojo
tapti intuityviam?
Gandiros atsakymas neprailgo:
 85
- Eiti intuityvaus valgymo keliu. Valgyti, kai esate alkani,
sustoti kai pasisotinate, išmokti atskirti emocinius ir fizi­
nius poreikius. Skamba nesudėtingai bet įgyvendinti nėra
taip lengva. Pavargusiems kovoti su savimi žmonėms reikia
išmokti įsiklausyti į save ir rasti vidinę santarvę. Su ja - ir
trokštamą rezultatą. Manau, psichologiniam alkiui taikomi
tie patys principai - ramiai baigė savo kalbą moteris. F.

Pirmoji pokyčių paskirtis yra num alšinti alkį. Jo tikslas - so­

tus (plačiausia žodžio prasm e) gyvenimas. Nereikia savęs versti
ir stengtis pasikeisti. Tereikia siekti patenkinti ir nuram inti alkį.
Tam turi būti geras apetitas. Apetitas ir yra pokyčių motyvacija.
Tai - polėkis, įsitraukimas, mėgavimasis. Tik saikingas, sveikas ir
geras apetitas užtikrina soties jausmą.
Kartais pasirinktas alkis nevisiškai atspindi esam ą žmogaus
situaciją. Tada reikia papildom ų kriterijų. Pateikiu dar 2 pagalbi­
nius orientyrus: perteklius ir vidinis konfliktas. Šios papildomos
būsenos padeda aiškiau suvokti, ko reikia atsikratyti.

P E R T E K L IU S

Ko nors per daug. Iš esm ės perteklius yra stresas ir krūvis, tam ­

pantys tikra našta ir keliantys rim tą įtampą. Identifikuoti pertek­
lių naudinga, nes jis kaip pančiai ar grandinės kausto judėjimą į
priekį, varžo judrum ą, atim a daug energijos, neleidžia atsipalai­
duoti ir objektyviai vertinti situacijos. Perteklius yra dažna nuo­
latinio nuovargio ir apatijos priežastis. Jis rodo tai, ką reikia nusi­
mesti, paleisti.
86 Pertekliaus form os

Fizinis. Per didelis darbo krūvis; vykdoma per daug veiklų vienu
metu; apsiim ta per daug buitinių, finansinių, socialinių ar profesi­
nių įsipareigojimų; aplinkoje per daug daiktų, užimančių vietą ir
reikalaujančių priežiūros.
Emocinis. J a u d in a m a s is visų ir visko; per giliai ir asm eniš­
kai priimam i kitų žmonių rūpesčiai bei išgyvenimai; užtvindo ir
slegia stiprios nevaldomos emocijos (pyktis, liūdesys, pavydas ir
pan.); emocijos visada liejasi per kraštus; elgiamasi impulsyviai.
Proto. Nuolatinės mintys neduoda ramybės; beveik niekada
nesiliaujama mąstyti; galvoje nuolat zuja milijonas susipynusių
minčių; žmogus yra perdėtai pedantiškas ir smulkmeniškas.
Elgesio. Blaškomasi nuo vienos veiklos prie kitos; desperatiškai
norima visur spėti, viską pamatyti, su visais pakalbėti; elgesys vei­
kiau primena bruzdesį nei sistemą; daroma aibė nereikalingų veiks­
mų, todėl sugaištama daug laiko; per dažnai tuščiažodžiaujama.
Asmenybės. Pasimetama tarp kitų žmonių lūkesčių, norų ir
atsakomybių; kiti žmonės tarsi užgožia asmenybę ir jau nebe­
įmanoma atskirti savo norų nuo kitų žmonių pageidavimų; našta
tam pa nepakeliama, sekina atsakomybės; kitų žmonių rūpesčiai
tam pa svarbesni už savuosius.
Santykių. Per stipriai mylima ar nerim aujam a dėl santykių;
per daug norima, laukiama, reikalaujama iš antrosios pusės, todėl
kyla barniai, ginčai, apsižodžiavimai ar net psichologinis smurtas.
Profesinis. Perteklinės mintys apie darbą; dirbam a visą parą;
perdėtai atsakingas požiūris ir rūpinimasis; vargina negebėjimas
paskirstyti darbų; apžiojami neįkandami projektai; prisiim ama
krūva įsipareigojimų; įsiveliama į veiklas, jų nepavyksta tinkamai
tęsti ir baigti; poreikiai ir ambicijos viršija galimybes.
Identifikavus savo perteklines būsenas žmogui atsiveria poky­
čių orientyras - išsivaduoti nuo nereikalingos naštos. Tai ir bus
pokyčių tikslas.
 87
KONFLIKTAS

Kas nors ne taip. Nesantarvė, šalių nesutarim as. Kai viena dalis
nori ir siekia vieno, kita dalis - kito. Vieno ar kelių komandos na­
rių nuom onė ar įsitikinimai nesutam pa arba jie yra nepriimtini
vienam ar keliems kitos grupės nariams. Tai - visiškas nesuderi­
namumo, nesutarim o ar disonanso procesas.
Konflikto paradoksas - žmogus siekia stabilumo, jis nori, kad
viskas būtų įprasta ir patogu, bet tuo pačiu metu jam reikia gyve­
nimo dram atizmų ir stiprių įspūdžių. Nori, bet bijo. Šis paradok­
sas pasireiškia įvairiai.
Asmenybė. Vidinis konfliktas - draskantys minčių, emocijų
ir elgesio prieštaravim ai. Norai, poreikiai, ketinimai prieštarauja
patys sau; ypač sunku pasirinkti; situacija, kai galvojama viena,
sakoma kita, o darom a trečia; kai vienu metu mylima ir nekenčia­
ma, norim a ir nenorima.
Santykiai. Visiškas partnerių nuomonių, požiūrių ir vertybių
nesutapimas.
Įmonė. Nesveika emocinė įmonės aplinka. įprastinė grupės
sąveika sutrinka dėl pradinio konflikto, jį dažnai sukelia pozici­
jų nesutapim as, nepritarim as kitiems grupės nariam s ar išteklių
trūkum as. Tada grupė tam pa nevieninga ir gali pasidalyti į koali­
cijas.
Identifikavę savo aktualų konfliktą galėsite paveikiau pritai­
kyti pokyčius, jie bus specifinė priem onė konflikto problem oms
spręsti.
 v
ATRADIMAI

2010 0616
Jau pripratau prie keisto Gandiros bičiulio vardo - Guzas, bet
vis negaliu susigyventi su jo manieromis. Šiandien jis buvo
puikiai nusiteikęs ir nuoširdžiai atviras. Supratęs, kad esu
geras klausytojas, Guzas įsismagino ir pakylėtai tęsė savo
istoriją:
- Taip, aš buvau, o gal ir tebesu unikalus, vienintelis toks
protingas pasaulyje. Kalba - mano prakeiksmas ir palaima.
Būtent dėl jos (ir truputį dėl savo spalvos) išsiskiriu iš kitų.
Guzas teatrališkai nutilo ir atidžiai pažiūrėjo į mane. Jo
laukiantis žvilgsnis akivaizdžiai ragino klausinėti toliau.
Guzas mėgo artistiškas pauzes ir dėmesį, jį gaudavo provo­
kuodamas grįžtamąjį ryšį.
- Kaip nutiko, kad išmokai taip kalbėti? - paklausiau ge­
rai supratęs jo žvilgsnį.
- Iš pradžių buvau kaip visi - niekam neįdomus pilkas
peliūkštis be jokio balso. Toks ir patekau pas filosofus. Tyliai
gyvenau jų bendrabutyje, vadinamame laboratorija. Su
daug panašaus likimo brolių mane kviesdavo, kai reikėdavo
parodyti, kaip veikia primityvus protas. Laksčiau po viso­
kius labirintus, šokinėjau iš taško į tašką, lipau sienomis ir
šmirinėjau po tamsius kambarius. Nuobodybė. Jaučiausi
90 išnaudojamas ir neįvertintas, bet saugus ir sotus. Nors buvo
ir naudos. Po truputį išmokau atskirti vieną įvykį nuo kito pa­
gal intensyvumą, nuspėti logika pagrįstas veiksmų pasekmes,
nepainioti transcendencijos ir imanencijos, egzistencijos ir
nihilizmo, sužinojau apie kvintesenciją, pragmatizmą, etiką,
estetiką, pradėjau suvokti, kas esu ir kur einu. Tarsi atgavau
sąmonę, supratau, koks gilus ir spalvingas gali būti pasaulis.
Trumpai tariant, išmokau kryptingai mąstyti ir valdyti savo
protą. Naujasis gebėjimas mane džiugino, nes pasijaučiau
nebesąs tik pilkoji masė.
Nuo Guzo istorijos manyje subruzdėjo prisiminimai.
Atsargiai jį nutraukiau:
- Gerai tave suprantu. Studijų laikais pats labai domėjausi
filosofija. Ypač žavėjausi gyvenimo filosofija ir hermeneutika.
Dėl jos išmokau būti dėmesingas sau ir atidus pasauliui. Tai
buvo puikus laikas ir vertinga patirtis. Atsiprašau, kad nu­
traukiau. Kas gi buvo toliau?
- Ilgainiui supratau, kad dabartinė situacija manęs ne­
tenkina ir pagal mainų programą patekau pas psichologus.
Tie dar nuobodesni. Mane tąsė, badė, glostė, maigė ir visaip
talžė. Teko badauti ir persivalgyti, kvatoti ir liūdėti, bijoti ir
vaidinti drąsuolį. Žodžiu, mane mėtė ir vėtė, mokslinčiai vis
stebėdavo mano reakcijas ir kartkartėmis ką nors gausiai
rašė į žurnalus. Buvau gerokai išvargęs nuo jų kvailų ekspe­
rimentų ir bergždžių pastangų, bet buvo ir naudos. Sužinojau
žodį „emocijos" ir jaučiausi išmokęs verkti, liūdėti, pykti, juok­
tis, guostis, džiaugtis, pavydėti ir dar velniai žino ką. Naujieji
gebėjimai tapo lengvai pavaldūs mano valiai ir protui, pradė­
jau suprasti, ką kalba žmonės! Premija - išmokau manierų ir
charizmos.
Aš ir vėl turėjau ką pasakyti Guzui, todėl iškėliau rankas
delnais į priekį, prašydamas žodžio.
 - Prašau, - nuolankiai leido savimi patenkintas pa­
sakorius.
- Kai pradėjau domėtis psichologija, joje karaliavo bihe­
viorizmas, jo atstovai teigė, kad žmonės, kaip ir beždžionės
ar kiti gyvūnai, eikvoja savo energiją tik su sąlyga, kad jų
elgesys bus apdovanotas kokiais nors primityviais išoriniais
pokyčiais: mažesniu skausmu, maistu ar kitais norimais re­
zultatais. Man atrodė, kad ši teorija - bendrąja prasme gal ir
visai teisinga - ignoruoja kur kas svarbesnius žmonių poelgių
motyvus. Stebėdamas, kaip bihevioristai ir psichoanalitikai
bando paaiškinti, kodėl žmonės deda tiek daug pastangų
kurdami eiles, muziką, kodėl šoka ir dainuoja, kodėl rizikuoja
pinigais ir verslais, kopia į kalnus, neria į bedugnes, skrenda
aplinkui pasaulį oro balionais, įveikia vandenyną maža val­
tele, aukojasi gindami tėvynę, idėją ar savo šeimą. Aš mačiau,
kad jų teorijos nenumaldomai tolsta nuo realaus gyvenimo,
darosi vis painesnės ir neįtikinamos. Jie man panėšėjo į iš­
minčius, bandančius paaiškinti, kaip ir kodėl Žemė laikosi ant
trijų dramblių, ir astronomus, siekiančius suprasti kosmosą
ir planetų judėjimą, neperžengiant Klaudijaus Ptolemėjo pa­
saulio sistemos rėmų. Psichoanalitikai tiek žavėjosi savo pa­
čių teorijomis, kad ignoravo akivaizdų dalyką: jeigu žmogus
daro tai, kas jam svarbu, ir yra visiškai atsidavęs, ši veikla (ar
poelgis) pati savaime tampa apdovanojimu už pastangas, ri­
ziką, drąsą ir pasiaukojimą. Vadinu tai optimaliu išgyvenimu,
įkvepiančiu įsitraukimu ar tiesiog srautu.
- Ufff, gerai, kad nesu beždžionė ir niekada nemėgau psi­
choanalitikų. Metų metais iš jų tik kalbos apie nieką. Kokia
nauda? Kvaršina smegenis kalbėdami visokias nesąmones
apie vaikystę ir klausinėdami, ar aš norėjau pasimylėti su
mama, tėčiu ar broliuku, o kai nebeturi ko klausti, puola aiš­
kinti sapnus ir fantazijas. Juokinga, bet toks jų darbas, todėl
92 negali pykti. Man imponuoja kognityvistai ir jų kognityvinė
elgesio terapija. Jie konkretūs; aiškūs ir suprantami. Bet,
Hugo, mes dabar ne apie tai, nenukrypkime. Ar man tęsti
savo istorijų?
- Žinoma, Guzai. Nekantrauju išgirsti tęsinį.
- Viskas taip ir liktų su tais psichologais, kol vienų dienų į jų
bendrabutį, kurį jie taip pat vadino laboratorija, įsibrovė plė­
šikai. Tai buvo alchemikai, svaigstantys dėl filosofinio akmens
ir aukso/ Štai čia manęs ir laukė stebuklingas įsitraukimas,
apie kurį minėjai, Hugo. Taip atsitiko, kad jie pamanė, jog esu
tas nelabasis akmuo arba jo elementas. Mane pagrobė ir laikė
įkaitu. Nors iš tikrųjų buvau įkalintas savo paties ydų, dogmų,
stereotipų ir keistų įsitikinimų narve. Tai supratęs, laisvai
atsidaviau jų valiai. Kolbos, menzūros, reagentai, titratoriai,
refraktometrai, centrifūgos, siurbliai... Į niekų nekreipiau
dėmesio. Tiesiog skridau ant įkvėpimo bangos. Skridau, kol
vienų gražų vakarų man toptelėjo mintis pačiam padaryti kokį
eksperimentų. Pasakyta - padaryta. Čiupau pirmus pasitaikiu­
sius miltelius, visas jais apsipyliau, mikliai susigrūdau į pačių
didžiausių centrifūgų ir užsidariau iš vidaus. Sėdžiu viduje ir
laukiu. Tamsu. Po kurio laiko girdžiu du balsus - profesoriaus
irjo asistentės. Abu kikena ir murkia. Balsai artėja. Jau visai
šalia mano slėptuvės. Girdžiu, kaip profesorius jai sako: „Eikš
čia, mažule, parodyk, kų turi." Čia ir užsikūrė tikras srautas!
Matyt, ji atsirėmė tiesiai į aparato jungiklį ir opa - centri­
fūgos cilindras nuskraidino mane žvėrišku greičiu. Manai,
išsigandau? Tikrai ne. Gal buvo šiek tiek nejauku tabaluotis
1 500 apsisukimų per minutę greičiu, bet nesukau sau dėl to
galvos. Apskritai perdaug negalvojau, tiesiog pasidaviau vis*

* Filosofinis akmuo (dar vadinamas Išminties akmeniu) - Vakarų alchemikų ieškota mitinė
substancija, galinti nevertingus metalus paversti auksu ir (arba) sukurti eliksyrą, paverčiantį žmo­
gų nemirtingą. Filosofinis akmuo buvo vienas pagrindinių alchemijos mokslo tikslų. Akmuo taip ir
nebuvo sukurtas.
labiau įtraukiančiam likimo sūkuriui. Nežinau, kiek vyko tas
pašėlęs srautas (visiškai pamečiau laiko, erdvės, svorio ir ver­
tės suvokimą), bet staiga viskas nutilo. „Kas per velniava?!" -
nusikeikiau sau į ūsą. Tučtuojau išgirdau spiegiantį asistentės
balsą: „A, Tomai, kas čia kalba?!" Dar labiau nustebau, nes be
jos spiegimo kalbančiųjų daugiau nebuvo. „Greičiau renkis ir
sprunkam iš čia!"-liepė jai profesorius. Aiškiai išgirdau pa­
skubomis tolstančius žingsnius. Likau vienas.
- Čia tai geras! Tai kas tada kalbėjo? - tesugebėjau iš­
tarti aš.
- Ogi aš ir kalbėjau, - ramiai pakomentavo Guzas. - Kiek
vėliau supratau, kad po stebuklingo srauto aktyvavosi manyje
slypinti telepatinės kalbos dovana. Aš galvoju mintį, o aplinki­
niams ji transliuojasi tiesiai į makaules. Pašnekovo smegenys
mano mintį dekoduoja ir paverčia jam suprantamais žodžiais.
Kai suvokiau savo naująją galimybę, man buvo šokas. Paskui
apsipratau. Apskritai žmonės patys nesuvokia, kodėl mane su­
pranta. Bet tai - jų problema. Svarbu, kad girdi.
Taip, Guzas ir dabar bendrauja su manimi telepatiškai: jo
lūpos vos pravertos (matyti du priekiniai dantys), bet burna
užčiaupta. Juda tik ūsai ir nosies galiukas, trūkčioja gražių
pilkų akių vokai. Aš jį puikiai girdžiu ir suprantu. Stebuklai.
Guzas demonstratyviai atsikvėpė, pasikasė ausį ir tęsė:
- Po tokių metamorfozių daug visko nutiko: liūdno ir juo­
kingo, malonaus ir bjauraus, įdomaus ir nuobodaus. Reikėtų
ilgai pasakoti, bet dabar to nenoriu. Pradėjau gyventi kitokį
gyvenimą, kupiną naujų patirčių ir atradimų. Po vienos kon­
ferencijos Sankt Peterburge, kur, beje, skaičiau pranešimą
apie tai, kad telepatija neegzistuoja ir jos nepatvirtina joks
mokslas (pateikdamas nenuginčijamus viso pasaulio la­
boratorijų tyrimų rezultatus), susipažinau su vienu garsiu
fiziku. Jis davė intriguojantį pasiūlymą -galimybę išbandyti
 vieną iš keliolikos jo sukurtų minčių materializavimo būdų.
Suintrigavo. Sutikau. Peržvelgiau visus pateiktus metodus.
Pasirinkau vieną. Kitą dieną nuvykome į Šveicariją, kur
Lozanoje, ant Ženevos ežero kranto, įkurtas jo institutas. Ten
stovėjo prietaisas, panašus į hadronų priešpriešinių srautų
greitintuvą. Teko į jį įsliuogti. Fizikas garantavo saugumą.
Įsitaisiau patogiai. Luktelėjau. Staiga milijonai mikrolazerių
apšvietė visą kapsulę. Tai buvo nuostabi šviesa. Mirganti it
kokia grandiozinė pašvaistė. Jos žėrėjimas ir akino, ir žavė­
jo. Visas virpėjau. Regis, šiurpulys ėjo iš pačių mano gelmių.
Pajaučiau, kad keičiuosi. Dievaži, transformavosi mano sa­
vastis. Staiga bum ir viskas užgeso. Seansas baigėsi, o aš jau­
čiausi visiškai atsinaujinęs. Greitintuvo anga atsivėrė. Fizikas
padėjo man išlipti. Čia pat stovėjo didelis veidrodis. Ramiai
prie jo priėjau. Sustojau priešais jį. Iš veidrodžio ramiu, pro­
tingu žvilgsniu mane stebėjo nuostabaus grožio, ryškiai vio­
letinio kailiuko žiurkėnas. Tai buvau aš. Jau nepamenu, kokią
savo mintį norėjau materializuoti lipdamas į tą aparatą, bet
giliai širdyje visada žinojau, kad galiu toks būti. „Fantastika,
neįtikėtina, visada norėjau toks būti!" - pagalvojau aš ir, ži­
noma, fizikas tai išgirdo. Jis draugiškai šypsojosi.
- Fantastika, neįtikėtina, - automatiškai pakartojau Guzo
žodžius. Neturėjau ko pasakyti, trūko žodžių ir oro. Kiek atsi­
tokėjęs pakomentavau:
- Dabar suprantu, ką reiškia patirti pokyčius savo kailiu.
Tikrąja žodžio prasme.
Į tai Guzas šyptelėjo ir reziumavo:
- Filosofai leido man pažinti save, psichologai padėjo
suprasti save, alchemikai pribūrė, kad patikėčiau savimi, o
su fiziko greitintuvu aš tai panaudojau. Taip iš paprastos
laboratorijos pelės virtau unikaliu, telepatiškai kalbančiu
violetiniu žiurkėnu. Guzu mane pavadino Gandira, o kaip
 atsiradau pas ją - jau kita dramatiška istorija, - patetiškai
baigė patenkintas savimi violetinis žiurkėnas.
Po tokios intriguojančios istorijos norėjau dar pakaman­
tinėti Guzą, bet įėjo Gandira ir violetinis žiurkėnas mikliai
pašoko nuo stalo jos pasitikti. E

Ko gero, nenustebsi, jei pasakysiu, kad visi žmogaus pokyčiai

yra susiję: keisdami m ąstymą (požiūrį) mes autom atiškai kei­
čiame emocijas ir elgesį, keisdami kūną, darom e įtaką mintims
ir pojūčiams, valdydami emocijas, subalansuojam e protą ir kūną.
Santykiuose, versle viskas taip pat - tikrovė keičia mus ir mes kei­
čiame tikrovę. Amžina apytaka.
Pokyčiai turi prielaidą, kad keisdamas tikrovę žmogus ne­
išvengiamai kinta pats. Šio dėsnio nevalia pamiršti, nes jo pai­
symas apsaugos nuo klaidingų įsitikinimų painiavos, naivių nusi­
teikimų iliuzijos, pernelyg didelių lūkesčių frustracijų ir dužusių
svajonių.

V IE Š A P A S L A P T IS

Einant į pokyčių srautą, visiems atvirai ir garsiai sakau didingus

Dante'ės Alighieri'io žodžius: „Čionai įžengęs viltį mesk į šalį.“11
Nesitikėk, kad pokyčiai tavęs nepakeis. Anaiptol, viskas bus ne­
grįžtam ai kitaip ir pats jausiesi atsinaujinęs. Šis teiginys simboli­
zuoja ribą, ją peržengus pasaulis pasikeis.
Kai ką paslapčia pakuždėsiu tau į ausį: „Tereikia vienos dram a­
tiškos akimirkos, kad pokyčiai prasidėtų arba baigtųsi. Neklausk
savęs, kas esi ir ko tau reikia. Tai - netinkami klausimai. Nori su­
prasti, kodėl dabar esi ten, kur esi, kodėl turi tai, ką turi? Pamiršk
96 tai. Kur einu? Ko išties noriu iš gyvenimo? Tai - tikrieji klausimai.
Akimirka, kai tavo proto gelmėse nušvis atsakymai į šiuos klausi­
mus, bus lemtinga.“
Pokyčiai visada turi pradžią. Ji nebūtinai yra akivaizdi.
Klaidinga manyti, kad perm ainos prasideda nuo pažado sau, jog
pasikeisi nuo pirm adienio, ar nuo pirm ojo veiksmo, atlikto ne
taip kaip visada. Transformacija prasideda net ne nuo noro keis­
tis, juk skirtum as tarp to, ko norime, ir to, ką iš tikrųjų darome,
dažnai prim ena prarają/ Viskas prasideda nuo pokyčiams palan­
kios akimirkos ir vidinės būsenos.

N E A P IB R Ė Ž T U M A S

Reikiamas laikas neatsiranda iš niekur. Jo ištakos - įvairios si­

tuacijų ir įvykių interpretacijos, visiškas neapibrėžtum as ir iš jo
kylanti atitrūkim o nuo realybės nesvarum o būsena.
Normalu, kad aktyvaus žmogaus orbitoje plačiu ratu skrieja
daugybė iš pirmo žvilgsnio nesusijusių įvykių, minčių, ketinimų
ir emocijų. Supanti mus reikalų ir rūpesčių karuselė pati savaime
nėra bloga. Pavyzdžiui, per beveik 2 m ėnesius aš negavau žadėto
honoraro, apsinuodijau restorane, dėl užim tumo atsisakiau dvie­
jų seminarų, pavėlavau į svarbų susitikimą, priaugau svorio, ne­
galiu prisiversti sportuoti, draugai nepakvietė į renginį, trūksta
pinigų svajonių kelionei, veiklos plėtrai reikia rasti rim tų inves­
ticijų, kaimynas nusipirko naują automobilį, supratau, kad nėra
vasarai tinkam os aprangos. Visko tiek daug, kad sukasi galva, bet
aš gyvenimo situaciją valdau puikiai. 0 tu savąją? *

* Manau, patarlė „Gerais ketinimais kelias peklon klotas" gali reikšti kančias, kurias žmogus iš­
gyvena dėl kaltės ir savigraužos, jei niekaip negali įgyvendinti to, apie ką galvoja.
 Pirmosios problem os prasideda tada, kai pasijauti pasim etęs
tarp gyvenimo įvairovės. Nuosaikus sąmyšis palengva stiprėja, o
reikalų sūkurys greitėja. Nuotaika krinta. Pradedi gyventi it zom­
bis su neigiamu emociniu užtaisu. Darai tik tam, kad darytum , a t­
lieki tai, ką reikia, jautiesi lyg neišjungta lemputė. Su viskuo gana
gerai tvarkaisi, kol vieną vakarą nedrąsiai savęs paklausi: „Kam
viso to reikia? Kas iš to? Kas įvertins?" Bet neberandi jėgų gilintis
į atsakym us ir ramiai užmiegi iki ryto. Šie klausimai kartkartėm is
kaip įkyrus uodas vis apsilanko tavo galvoje. Taip gimsta neapi­
brėžtum as - silpnėjantis ryšys su tikrove ir savimi.

Neapibrėžtumas = komplikacijos
Neapibrėžtumas yra komplikuotas gyvenimas, kai viskas ne pa­
prasta ir aišku, o sudėtinga ir painu. Viskas paprasta tol, kol mus
supanti tikrovė susideda iš aiškių dalykų. Vis dėlto situacija keičia­
si, kai paprasti dalykai pradeda plėstis, transform uotis ir sąveikauti.
Tada randasi ryšiai, aplinkybės, kontekstai, įvairios prasm ės, meta­
foros, intrigos ir skirtingos interpretacijos. Visa susipina ir mūsų
pasaulis tampa sudėtingas, sunkiai suprantam as ir nenuspėjamas.
Apraizgyta ryšiais ir kontekstais, realybė komplikuojasi.
Būti ar nebūti? Daryti ar nedaryti? Sutikti ar nesutikti? Leisti
ar palesti? Eiti ar neiti? Sutikti ar atsisakyti? Sakyti ar nesakyti?
Šie klausimai yra komplikuoti (nes jei gyvenime viskas aišku ir
paprasta, jie nekyla arba kyla itin retai), jeigu tokius ar pana­
šius pasirinkim us darai dažnai, neišvengiamai prarandi ryšį su
tikrove.
Deja, užsitęsusios komplikacijos net patį tvirčiausią žmogų
gali išvesti iš kantrybės ir išbalansuoti nuotaiką. Vis tik neapi­
brėžtum as sudaro palankias sąlygas pokyčiams, todėl nevertėtų
jo bijoti.
98 2011 03 02

Firminis Gandiros ženklas yra šypsena. Tai - neapčiuopia­

mas, fantastinis Mona Lizos ir Češyro katino mišinys. Nieko
bendro su emocijomis ši šypsena neturi. Atrodo, kad jos lūpo­
mis tau šypsosi pats likimas. Hipnotizuojanti, įtraukianti šyp­
sena it tirpstanti neapibrėžtumo akimirka - nieko panašaus
dar nebuvau matęs.
Šiandien ji vėl pasitiko mane savo svaiginančia šypsena.
Kaip visada pasiūlė egzotinės arbatos ir tik paskui paklausė:
- Kaip laikaisi, Hugo? Atrodai nuliūdęs.
- Nežinau. Lyg ir viskas gerai, bet kas gerai - neaišku.
Jaučiuosi susijaukęs. Apgautas. Vakar neapibrėžtam laikui
teko nukelti svarbų susitarimą. Negana to, draugė pasakė,
kad nori vaiko, o aš nežinau, ar noriu. Žiauriai skauda galvą.
Turbūt nuo minčių. Reikia ką nors daryti, bet nežinau ką.
Kaip elgtis, ko griebtis? Gyvenimas negriūva, bet nežinia ko
trūksta, nesijaučiu laimingas.
Gandira tyliai priėjo prie lango. Atitraukė užuolaidą.
Kaip ant delno atsivėrė įspūdingo grožio vidinis kiemelis.
Nedidelis, bet įrengtas ypač skoningai. Vaizdas dvelkė kom­
fortu, ramybe ir artėjančiu pavasariu. Jos žodžiai nuskam­
bėjo kaip šviežio aromato gūsis, tarsi būtų atidariusi langą į
kiemelį:
- Vienas protingas žmogus yra pasakęs: „Laimė nėra tai,
kas mums nutinka. Ji nėra sėkmė ar atsitiktinumas. Jos ne­
galime nusipirkti ar gauti jėga. Ji priklauso ne nuo išorinių
įvykių, o nuo to, kaip mes juos interpretuojame. Laimė yra
būsena, jai kiekvienas žmogus turi pasiruošti, mokėti ją plė­
toti ir saugoti."
Kaip teisingai pasakyta! Nesiliauju žavėtis šios moters
išmintimi. Ji tęsė ramiai žiūrėdama pro langą:
 99
- Dėl neapibrėžtumo, kurį išgyveni, mielasis Hugo,
pasakysiu taip: ir gyvenime, ir darbe dažnai siekiame
pateisinti savo arba kitų žmonių lūkesčius. Šie lūkesčiai
susipina, susimaišo, komplikuojasi, o mes vis klaidžiojame
jų vingiais vaidindami gerus berniukus ir mergaites, kol
galiausiai pasiklystame painiame „Aš ir kiti" labirinte. Tada
apima nusivylimas arba įtūžis, pradinės prasmės susilieja
ir išnyksta. Susiformuoja visiškai sujaukta beprasmybė ir
tuštuma - juodoji skylė, siurbianti mūsų energiją. Viskas
tampa slegiamai sudėtinga, o aplinkui grėsmingai mirga
neapibrėžtumo simboliai: „Priklauso nuo situacijos", „Iš ku­
rios pusės pažiūrėsi", „Gali būti taip, o gali būti ir kitaip", „O
jeigu". Ilgainiui nestabili aplinka mus išsekina ir trokštame
gaivaus paprastumo - kuo aiškesnių ir lengvesnių klausimų,
atsakymų, sprendimų. Spengiančioje pavargusio proto tyloje
gimsta primityvus, pirmapradis išlikimo šauksmas: „Kovok
arba bėk!"
Susimąsčiau. Sriūbtelėjau gardžios arbatos. Tyla. Malonią
pauzę nutraukė visažinis Guzas:
- Kalbant iš rimto verslo pozicijos, neapibrėžtumas - rin­
kos savybė. Su juo susiduria vadovas, suvokiantis, kad jis
neturi ir negali turėti visos informacijos, todėl nėra pajėgus
tiksliai numatyti savo veiksmo, sprendimo padarinių ar jų
tikimybės. Neapibrėžtumas blogiau už riziką, nes ją gali įver­
tinti, o jo - niekaip. Pavyzdžiui, vienas Gandiros bičiulis visą
mėnesį blaškėsi, ar pirkti naują įrangą, ar parduoti senąją, o
kitas pusę metų laukia akcijų pabrangimo.
Iš pasipūtimo Guzas net užspringo, bet atsikosėjo ir aiški­
no toliau:
- Manau, neapibrėžtumas kyla spėjant ateitį ar kitų
žmonių ketinimus. Jei viskas pasaulyje būtų iš anksto nuspė-
 jama, nekiltų jokio neapibrėžtumo, o žmonių veiksmai būtų
nerizikingi. Toks pasaulis taptų vienareikšmiškai apibrėžtas,
bet jame negalėtų rastis nieko naujo, viskas nuolat kartotųsi.
Išvada - neapibrėžtumo priežastis yra į ateitį orientuotos
ekonominės veiklos procesas. Uff.
Guzas akivaizdžiai žavėjosi savimi. Aš taip pat panorau
pasakyti ką nors protinga:
- Nėra jokių griežtų prielaidų tikimybei nustatyti, bet tai
mūsų nedaro aplinkybių vergais. Žmonės visada gali rinktis.
- Ką renkiesi tu, Hugo? - Gandiros klausimas mane pri­
bloškė. F.

Kaip suprasti, kad esi pasiruošęs pokyčiams?

Tinkamiausia situacija pokyčiams - neapibrėžtum as. Knygos pa­
baigoje yra pratim as Nr. 4, jis padės įvertinti, ar pasiekei neapi­
brėžtum o būseną.
Neišvengiama neapibrėžtum o pasekmė, jo kulminacija - po­
kyčių taškas, jis yra nepakeliamo lengvumo gumulas. Būtent jis
daro pokyčius įmanomus.

Kas daro pokyčius įmanomus?

Kad norim i pokyčiai taptų įmanomi, reikia pasiekti pokyčio ta š­
ką. Tai - vartai į stebuklingą perm ainų šalį. Tie vartai dveji. Vieni
žmonės ateina prie pokyčių išvargę ir palūžę, tada jiems atitenka
vartai, vadinami lūžio tašku. Kiti ateina subrendę pokyčiams iš vi­
daus. Jiems atitenka kiti vartai - virsmo taškas.
Kaip suprasti, kad pokyčiai įmanomi? 101

Prie lūžio taško prieini kapanodam asis iš dugno, visiškos duo­

bės - iš apačios, o prie virsmo taško nusileidi iš debesų, kuriose
nesijauti laimingas, ant žemės - iš viršaus.
Deja, vien svajonių ir noro keistis pokyčiams nepakanka. Jei iš­
gyveni skausmingą lūžio tašką arba natūraliai pasiekei harm onin­
gą virsm o tašką, viskas aišku - esi pasiruošęs pokyčiams. Drąsiai
gali startuoti. Kad būtų aiškiau, prisiminkim e seną istoriją.

Gyveno kartą žmogus ir vis svajojo apie geresnį gyvenimą (pokyčių

kontekste - norai, svajonės keistis). Žmogus vis kėlė sau klausimą,
kodėl kitas turi viską, apie ką jis tegali svajoti, o jis neturi nieko
(neapibrėžtumo būsena), jam nepatiko namas, kuriame jis gyveno,
drabužiai, kuriuos dėvėjo, žodžiu, viskas, kas jį supo (nepasitenkini­
mas esama situacija, Esamasis Aš, rutinos ratai). „Jei turėčiau gerą
namą, gražią žmoną, daug pinigų, tada būčiau laimingas", - ištisas
dienas mąstė vyras (įstrigęs, nesvarumo būsena).
Vieną sykį jis sutiko burtininką (lū ž io taškas).
- Aš girdėjau tavo mintis, - tarė burtininkas, - ir esu pasiruošęs
tau padėti. Sakyk, ko nori, ir aš viską išpildysiu (Idealusis Aš).
Žmogus labai apsidžiaugė. Išsyk negalėjo patikėti savo laime.
- Nejau taip išties būna? Tiesiog paprašysiu ir viskas išsipildys?
- Tiesiog pasakyk - ir viskas bus! (save išpildanti pranašystė)
- Puiku! - džiūgavo vyras. - Man reikalingas gražus ir didelis
namas! Žmona gražuolė, bet kad mokėtų ir valgį puikiai gaminti.
Dar norėčiau, kad visada turėčiau daug pinigų! (pirminiai tikslai,
tariamas problemų sprendimas)
- Gerai, - atsakė burtininkas. - Tu užmigsi (paleidimas, srautas),
o rytoj ryte tai jau turėsi.
102 Kįtą rytą vyras atsibudo dideliame moderniai įrengtame name,
su pusryčiais jį pasitiko besišypsanti gražuolė žmona. Viskas buvo
nuostabu. Banke jo vardu atidaryta sąskaita nuolat pasipildydavo,
kad ir kiek jis išleistų. Vyras negalėjo tuo atsidžiaugti! (Naujasis Aš)
Taip bėgo dienos, mėnesiai, o jo gyvenime niekas nesikeitė
(automatizmai). Jis uždavė sau naują klausimą: „Ko dar galima
norėti, kai turi viską?", nebesijautė laimingas (diskomfortas). Ir vėl
ėmė šaukti burtininką.
- Kodėl aš nelaimingas, juk viską turiu? - paklausė burtininko
žmogus, kai šis jį aplankė.
- Aš išpildžiau viską, ko tu prašei. Mėgaukis savo laime!
- Negaliu. Savo dideliame name aš jaučiuosi vienišas, žmona
gražuolė nebedžiugina manęs. Pinigai, kurių taip troškau, nebe-
teikia pasitenkinimo. Burtininke, atsakyk man - kodėl?! (pasime­
timas)
- Tu prašei manęs namo, bet neprašei šilumos ir jaukumo jame!
Tu prašei žmonos, bet neprašei meilės ir supratimo! Tu prašei pi­
nigų, bet neprašei laisvės, jėgos ir džiaugsmo pojūčio, kurį jie gali
suteikti! (ašis, prasmė), - atsakė burtininkas.
Vyras nudžiugo.
- Ačiū! Aš viską supratau, - tarė jis. - Aš noriu to! Duok man tai!
(virsm o taškas)

- Na, jei tu viską supratai, tada eik ir sukurk tai pats! („Restarting
ABC) - pasakė burtininkas ir dingo.
Vyras pabudo ryte savo ankstesniame name, vienas, be žmonos
ir pinigų. Dabar jis aiškiai suvokė, ko iš tiesų nori (Naujasis Aš).
 VI
LŪŽIO TAŠKAS
( a k t u a l i a u s i a l i p a n t iš a k l a v i e t ė s )

Ančiukas glūdėjo kertelėje ir buvo labai nesmagus. Staiga į trobelę

įsiveržė srovė lauko oro ir švystelėjo saulutė. Ančiukas baisiai pano­
ro paplaukioti ir neiškentęs pasisakė vištelei.
- Mat, dar ką prasimanys? - klausė ji. - Tu nieko neveiki, todėl
tau į galvą lenda visokie niekai. Dėk kiaušinius arba murk, tada tie
niekai išrūks iš galvos.
- Bet kaip gera plaukioti vandenyje! - sakė ančiukas. - Malonu
pasinerti ir jausti', kaip vanduo susilieja virš galvos!
- Tai bent rado malonumą! - tarė vištaitė. - Ar tau galva atšalo?
- jūs nesuprantate manęs! - tarė ančiukas.
- Mes tavęs nesuprantame? Sakykit jūs man! Iš kur tu toks atsi­
radai kas gali tave suprasti? Gal kartais tau rodosi', kad esi protin­
gesnis už katinuką ir mūsų šeimininkę? Tu čia mums per daug ne-
sipūsk ir dėkok Aukščiausiajam už visas gėrybes, kurias čia radai!
- Matyt; geriausia bus man iš čia kraustytis; - tarė ančiukas.
- Laimingos kelionės! - atsakė vištytė.
Ir ančiukas pabėgo. Jis plaukė ir nardė vandenyje, bet visi paukš­
čiai žiūrėjo į jį su paniekinimu, kad jis toks bjaurus.
Vieną vakarą ančiukas išvydo būrį didelių, gražių, baltų kaip
sniegas paukščių: tai buvo gulbės. Vargšas ančiukas, žiūrėdamas į
jas, jautė kažin kokį labai nepaprastą jausmą. Išnykus jiems iš akių,
pasinėrė į pat dugną, vėl išnėrė ir išnėręs ilgai negalėjo sujaudintas
atsikvošėti. Ar galėjo jam bent į galvą ateiti, kad ir jis būtų toks
pats gražus!
Žiema buvo baisiai šalta. Kad vanduo neužšaltų, ančiukas turė­
jo beveik be poilsio plaukyti; bet po kiekvienos nakties plotas, kur
jis plaukiojo, ėjo mažyn ir mažyn. Tada taip stipriai šalo, net ledas
traškėjo; ančiukui reikėjo be atvangos savo kojytėmis dirbti, kad li­
kusi aketė visai neužsirauktų. Galų gale visai pailso, išsitiesė ir įšalo
į ledą.
Rytą į tą vietą atėjo laukininkas. Pastebėjęs ančiuką, jis savo
klumpėmis pramušė ledą, ištraukė jį ir parnešė namo pačiai. Ten
ančiukas vėl atsigavo.12
Hansas Kristianas Andersenas
„Bjaurusis ančiukas "

Lūžio taškas yra tada, kai atsitiktinai arba sąmoningai, drąsiai

ir ryžtingai nutraukiam as pirm asis rutinos ratas. Kodėl ir kaip
nutraukiam as - neturi reikšmės. Lūžis atveria galimybes ne tik
išlipti iš duobės, bet ir autom atiškai paleidžia savaiminių poky­
čių virtinę. Būtent nuo jo prasideda grandininė virsmų reakcija.
Suveikia natūralus pokyčių domino efektas. Tai - bilietas į naują
gyvenimą. Laimėti šį bilietą nėra labai paprasta, bet ir nėra tra ­
giškai sudėtinga. Juolab kad pats gyvenimas vis vien privertė tave
dalyvauti loterijoje. Loterijos būgnas jau sukasi. Ar tau pasiseks?
Nežinau, bet esu tikras, kad laimingas bilietas tavęs jau laukia ir
nori, kad jį ištrauktum . Deja, ši loterija vyksta ypatingoje aplin­
koje ir tiktai esant specialioms sąlygoms. Lošimo aplinka, psicho­
loginis salės dizainas - nesvarum as, pagrindinė sąlyga - emocinis
dugnas, o būgną suka lipšni rutinos ranka. Tik laimėtas prizas pa­
dės tau dingti iš šios klaikios loterijos.
 A T S IT IK T IN IS L Ū Ž IO T A Š K A S

20091130

Vakarėlis buvo nuostabus. Žavios damos, garbingi po­

nai, puiki muzika, tekilo. Hmm, tekilo. Jos buvo per daug.
Akivaizdžiai padauginau. Pagalvojau: „Mostelsiu paskutinę
taurelę ir eisiu namo." Taip ir padariau. Apsirengiau paltą,
sugraibiau kišenėje automobilio raktelius ir stabtelėjau:
„Kviesti taksi ar vairuoti pačiam?" Eva tarsi supratusi mano
sumišimą linksmai pakomentavo:
- Hugo, tu juk girtas. Kviesk taksi.
- Eva, Praha - mažas miestas. Nuo čia iki mano namų vos
pora kilometrų. Juokingai atrodysiu važiuodamas taksi.
- Bet gal geriau nerizikuoti? - kiek rimčiau paklausė
draugė.
- Kokia čia rizika?! 15 metų vairuoju, šimtą kartų tai
dariau išgėręs. Prasmuksiu. Būsiu labai atsargus, - jau apsi­
sprendęs, ką pasirinksiu, atsakiau aš. Pabučiavau ją ir atsi­
sveikinau iki rytojaus.
Pakylėtos nuotaikos, svyruodamas ir niūniuodamas pa­
tikusią melodiją suradau savo BMW. Atrakinau. Patogiai
įsitaisiau, tvarkingai prisisegiau ir iš lėto pajudėjau. Naktis.
Miestas tuščias. Dar du posūkiai ir namai. Salone groja rami
muzika, o mintyse - rytdienos pasimatymas su Eva.
- Velnias, iš kur čia jie?! Policija.
Toliau viską pamenu kaip per rūką. Sustabdo. Prisistato.
Prašo išlipti. Pučiu. Viršiju leistinas promiles. Viskas. Netekau
teisių. Per dvi minutes gyvenimas pasikeitė.
Širdyje klaikus pyktis ant pareigūnų ir savęs susimaišė su
gėda. Absoliutus sumišimas. Galvoje ūžė mintys: „Katastrofa!
 Kaip reikės gyventi be automobilio? Viskas pasikeis. Teks
keisti visus maršrutus, koreguoti laiką, taikytis prie naujų
įpročių, kitaip planuoti."
Tai - netikėtumas, sukrėtimas. Tikrų tikriausias lūžio taš­
kas. Sąmyšis galvoje ir gyvenime. F.

2009 12 09

Puikiai tvarkausi be automobilio. Maniau, bus sunkiau.

Dabar esu net labai patenkintas. Viskas pradėjo dėliotis sa­
vaime. Anksčiau keliuosi, maloniai kalbu su taksistu pakeliui
į biurą. Pamačiau žmones autobuse. Nesuku galvos dėl kamš­
čių ir visai gerai planuoju laiką. Pasirodo, teisių atėmimas iš
tikrųjų buvo ne katastrofa, o puiki proga pokyčiams. Būsiu
kvailys, jei nepasinaudosiu. Kažin, ar ryžčiausi savo noru
keisti įprastą kasdienybę? F.

Sumišimas
Kartais lūžis nutinka atsitiktinai. Tada kyla sąmyšis. Dėl painiavos
žmogus nebesupranta, kas yra tiesa, kas gerai, o kas blogai, ką jis
gali, o ko - ne. Būtent sum aištis yra pirmoji lūžio taško būsena.
Jeigu joje nutinka kas nors svarbaus ir reikšmingo - valio. Tau pa­
sisekė ir likimas padovanojo puikią progą pokyčiams. Jeigu nieko
nevyksta - blogiau: tada sumišimas kaupiasi ir virsta nesvarum u.
 107
NESVARUMAS

Nežinia ir neapibrėžtum as nuolat lydi mūsų gyvenimą. Daug

svarbių sprendim ų tenka priimti vadovaujantis vien tikimybe,
n eturint jokių sėkmės garantijų. Migloti ateities planai, sudėtingi
aplinkybių galvosūkiai, emocinis nestabilum as, neaiškios įvykių
priežastys ir nenuspėjam os pasekm ės ilgainiui susisuka į milži­
nišką spiralę, jos centre gimsta kietas, sunkus, bet atitrūkęs nuo
tikrovės ir todėl tvyrantis ore psichologinis gumulas. Taip for­
muojasi nesvarumas.
Nesvarumo būsena yra mentalinis ir emocinis tvanas, dvasi­
nė suirutė, pakibimas tarp žemės ir dangaus, psichinė entropija.
Suprantam a, kad kyla rim tas diskomfortas. Tada net minimaliai
tvarkai palaikyti reikia milžiniškų psichinės energijos sąnaudų,
protinių, emocinių ir organizacinių pastangų. Dėl nuolat didėjan­
čios įtam pos žmogus nesugeba koncentruoti dėmesio į svarbių iš­
orinių uždavinių vykdymą, nes didžioji dalis energijos naudojama
gerai savijautai palaikyti ir vidinei pusiausvyrai atstatyti. Tampa
vis sunkiau telktis į veiklas, priimti sprendim us, kontroliuoti si­
tuaciją ir adekvačiai reaguoti į kintančias aplinkybes. Po truputį
įsigalioja dedamų pastangų kiekio ir gaunamų rezultatų vertės
santykio ekonomijos dėsnis, įsijungia laiko ir energijos taupymo
programa. Žmogus natūraliai atsirenka, į ką verta kreipti dėmesį.
Tausodami senkančią energiją, nevalingai darom e mažiau veiks­
mų. Viskam nebeužtenka nei laiko, nei jėgų. Interesai blėsta, vis
sunkiau dėlioti prioritetus. įvykių ir situacijų srautas mažėja, rū ­
pimų klausimų ir dominančių dalykų ratas siaurėja, bet gyvenimo
intensyvumas neslūgsta. Ilgainiui savaime atkrinta beveik viskas,
lieka tik tai, kam užtenka jėgų, o trys nesvarum o žiedai - apatija,
įtam pa ir nerim as - pasiekia savo apogėjų. Psichologai tokią si­
tuaciją vadina emociniu perdegimu.
108
Prigesusi ugnelė
Perdegimas - emocinio, protinio ir fizinio išsekimo būklė. Ši bjau­
ri būsena gimsta, kai jauti, kad negali įvykdyti visų tau (sau) ke­
liamų reikalavimų.
Perdegimas blogiau už stresą. Jis indikuoja, kad ko nors yra
per daug (perteklius): įtampos, spaudimo, rėmų, fizinių ir psi­
chologinių reikalavimų. Jei su viskuo susitvarkom a, pasijaunam a
geriau. Perdegimas rodo, kad visko ne per daug, o per mažai (trū ­
kumas, alkis). Perdegti, vadinasi, jaustis tuščiam, be motyvacijos,
be dvasios pakilimo ir energijos syvų. Perdegimą išgyvenantys
žmonės dažnai nem ato jokios teigiamų pokyčių vilties. Jeigu p er­
nelyg stiprus stresas yra panašus į skendim ą atsakomybėse, p er­
degimas - išdžiūvimas. Dar vienas skirtum as - patirdam as per
daug streso žmogus tai supranta, o perdegim as ištinka netikėtai.
Perdegęs žmogus - it zombis: kalba, nors nemano, kad pokal­
bis prasmingas, šypsosi, nors nejunta nei simpatijos, nei pagar­
bos pašnekovui. Tvirtina, kad imsis veiksmų, nors iš tiesų dels
arba visai nieko nesiims ir dėl to nepatirs nei nerimo, nei kaltės.
Jaučiasi taip fiziškai ir emociškai išsekęs, kad nebeturi jėgų gel­
bėtis. Jam vis vien. Jis niekada nebeliepsnos kaip anksčiau, nors
visai neseniai buvo tarp geriausiųjų. Priede yra pratim as Nr. 5, jis
padės nustatyti, ar perdegei.
Jei nori prieiti pokyčiams būtiną lūžio tašką, turi pasiekti su­
mišimo, nesvarum o ir pardegimo kulminaciją - dugną.

Duobės dugnas
Duobės dugnas yra dėsningas nesvarum o tęsinys, jei esi jame,
vadinasi, tu palūžai. Dažniausiai ši tragiška būsena atspindi labai
jautrias asmenybės, santykių ar darbo eigos akimirkas. Raudona
lem putė indikuoja, kad situacija tam pa nevaldoma, simptomas
rodo, kad reikia gydytis, o duobė signalizuoja apie maksimalų
tavo situacijos įkaitimo lygį. Šis dram atiškas posūkio punktas
reiškia susikaupusios kritinės masės viršijimą. Tai - kraštutinė
nuolatinių neapibrėžtum ų, blaškymusi, svyravimų riba, kertinis
slenkstis, kurį peržengus viskas bus kitaip. Į emocinės duobės
dugną dažniausiai krinti išvargintas, apatiškas, išsekęs (vienu
žodžiu - palaužtas) žmogus. Neturi jėgų jokiems sudėtingiem s
veiksmams. Valia atrofuojasi. Norisi arba staugti, arba pasislėpti
nuo viso pasaulio.
Toliau pateikiu duobės dugno pavyzdžių.
Asmenybė:
• kritiškai žemas pasitenkinim o iš įprastų m alonum ų lygis;
• kritiškai aukštas protinės, emocinės ar fizinės įtam pos lygis;
• kritiškai slegianti tuštum a;
• kritinis „Voverės užburtam e rate" efektas.

Santykiai:
• kritiškai žemas pasitikėjimo lygis;
• kritiškai aukštas abejingumo lygis;
• kritiškai aukštas konfliktinės įtam pos lygis;
• kritiškai prastas seksualinis pasitenkinim as ar suderinam u­
mas.

įmonė:
• pasiektas žemiausias našumo lygis;
• didžiausią sprendim ų galią turintys vadovai laikosi kritiškai
skirtingų veiklos vizijų;
• nuostoliai viršija pelną;
• emocinis kolektyvo klimatas kritiškai stresinis.
110 Įstrigimas
Palūžęs - būsena, kai žmogus jaučiasi, lyg būtų įstrigęs duobėje.
Joje atsidurti galima bet kada gyvenime. Įsivaizduok, kad esi įstri­
gęs duobėje: galbūt į ją įkritai netyčia, galbūt kas nors tave į ją
įstūmė. Bet kuriuo atveju jautiesi esantis daug žemiau nei aplinki­
niai. Atrodo, lyg būtum vienas duobėje ir niekas negali tavęs pa­
siekti. Negali matyti nieko, kas yra už duobės. Negali daryti to, ką
darei anksčiau ir kas teikė malonumą. Bandai ištrūkti iš duobės,
bet vis nuslysti atgal. Taigi sėdi joje ir mąstai, kaip čia atsidūrei ir
kaip išlipti. Arba neram iai vaikštinėji.
Tokia nemaloni padėtis žlugdo, tam pi irzlus, prasiveržia pyk­
tis. Tau niūru, liūdna, norisi ašaroti. Galiausiai nuovargis ban­
dant ištrūkti ir negalėjimas daryti to, ko nori, tave įveikia.
Nebeturi energijos ką nors veikti. Galvoji ir judi lyg sulėtintam e
kine. Bandydamas atgauti jėgas daug miegi, bet miegas nekoky­
biškas, todėl nesijauti pailsėjęs. Apima beviltiškumas ir apatija.
Vis labiau atitrūksti nuo aplinkinio pasaulio, į galvą lenda tikro­
vės neatitinkančios mintys, jomis stengiesi paaiškinti, kas atsiti­
ko, arba nuspėti, kas nutiks ateityje.
Palūžimas, netektys, santykių griūtis ar nerim as gali įvaryti į
kampą bet kuriam e amžiuje. Tu bet kada gali susidurti su netikė­
tomis kliūtimis, o jų įveikimas viršys tavo galimybes ir įstrigdys
duobėje. Šios kliūtys gali būti:
• patikimo ir mylinčio asm ens neturėjim as;
• atsiskyrim as nuo bendram inčių grupės, nepritapim as, liki­
mas už grupės ribų;
• negalėjimas pasiekti tiek, kiek yra pasiekę kiti tos pačios am ­
žiaus grupės ar socialinės padėties žmonės;
• įstrigimas nenusisekusiuose santykiuose;
• gyvenimo tikslo, krypties neturėjim as;
 • nepasitenkinim as tuo, kuo žmogus yra ar kuo privalo būti; Ill

• nebuvimas ko nors reikšmingo ir žmogui reikalingo dalimi.

Norint išlipti iš duobės, sėkmingai įveikti kliūtis ir judėti pir­
myn, pirm iausia reikia išsiaiškinti, kur konkrečiai esi įstrigęs. Kas
tau padės tai suprasti ir išsikapanoti? Tu pats.

P A Ž IN K PA T S SAVE

Taip, čia pagelbės tik tavo Esamasis Aš ir jo pažinimas. Būtent pa­

žinimas. Koks esi šiandien, čia ir dabar. Tai reiškia, kad nereikia
gilintis, kaip ir kodėl taip atsitiko, kad šiandien turi tai, ką turi.
Reikia padalyti savo esam o gyvenimo reviziją, savotišką vienos
gyvenimo paros skersinį pjūvį. Sąžiningai atsakyk į klausimus:
„Ką ir kaip aš valgau?", „Ką sapnuoju?", „Su kuo bendrauju?“, „Kur
ir kaip dirbu?", „Kas mano draugai?", „Ką m anau apie save?", „Ką
turiu ir ko neturiu?", „Kaip rengiuosi?", „Ką veikiu?", „Kur ir kaip
keliauju?", „Kokią knygą skaitau?", „Kokią muziką klausau?", „Ką
galvoju?" Tai paprasti, bet labai svarbūs dalykai. Atsakymai į šiuos
klausimus duos tikrą Esamojo Aš vaizdą. Atsakymus gali surašyti
ant lapo, turėsi puikų psichologinį autoportretą. Toks aprašas aki­
vaizdžiai parodys, ką norėtum keisti (kas nepatinka), o ką - stip­
rinti (kas nuoširdžiai patinka).
Geriausiai Esamąjį Aš apibūdina tai, kaip tu elgiesi: būdin­
giausios reakcijos, kasdien pasikartojantys veiksmai, įpročiai, ri­
tualai, pasirinkimai. Kitaip tariant, tavo kasdienė rutina. Pažink
ją - pažinsi save, pakeisk ją - pakeisi save. Būtent rutinos ratų
įveikimas ir bus sąmoningas, o ne atsitiktinis lūžio taškas. Jis pra­
dės savaiminių pokyčių domino efektą.
Rutinos ratas
Rutinos ratas - sistema, kurioje beviltiškai ilgai sukasi nekitęs
įprotis arba veiklos būdas. Čia patarinėja šablonai, o karaliau­
ja m onotonija. Jam būdingas veiksmų autom atizm as ir prastos
emocijos. Susiformuoja klaidingas įsitikinim as, kad kitaip ir būti
negali.
Bėgant laikui daug dalykų virsta pilka rutina, nes pripranti
prie to, ką turi ar darai, tai nebeteikia džiaugsmo, nebeneša naujų
potyrių. Gražieji gyvenimo pokyčiai prasideda nuo kitokių m in­
čių, nuo norėjim o gyventi kitaip, o kasdienės buitinės mintys neša
tos pačios rutinos link. Kuo kokybiškesnio, įdomesnio, įvairesnio
gyvenimo nori, tuo dažniau turi keisti savo nusistovėjusias ru ­
tinas, nuolat jas atšviežinti arba rasti naujų.
Yra ne šiaip pilkų, bet ir neigiamų rutinų, įpročių. Jie persekio­
ja tave ne vienus metus, kenkia sveikatai, gadina santykius su
artim aisiais ar kitaip blogina gyvenimą. Pavyzdžiui, nuolatinis te ­
levizoriaus fonas, trukdantis tau išgirsti save, netinkam ų maisto
produktų vartojim as, polinkis konfliktuoti a r nuolat skųstis gyve­
nimu susitikus su draugais yra tokių griaunančių rutinų pavyz­
džiai. Dažniausias rutinos ratas: namai - darbas - namai. Kiti pa­
vyzdžiai:
• vakarienė - sofa - miegas - vakarienė;
• savaitgalis - darbas - savaitgalis;
• m aistas - ruoša / tvarkym asis - m aistas.
Rutinos ratai diena iš dienos vedžioja tave už nosies. Svarbu
juos atpažinti. Koks yra tavasis? Ar pasirinkai iš išvardytų, o gal
papildysi savuoju variantu? Drąsiau. Atėjo laikas pripažinti ydin­
gą m onotoniją ir rauti ją kaip piktžolę. Sėkminga ratų įveika a t­
vers visiškai naujas galimybes žengti į geresnį gyvenimą.
Rutinos baubai 113

Prie lūžio taško tavęs laukia niūri, užburta kasdienybė. Kodėl? Ogi
todėl, kad erdvė šalia tų vartų yra užburtų rutinos ratų teritorija.
Joje karaliauja nuolat pasikartojantys rutininiai veiksmai - viskas
visada kartojasi. Buvimas čia suplanuotas taip, kad ir kur beei­
tum, anksčiau ar vėliau apsuksi ratą ir grįši į vietą, nuo kurios
pradėjai. Tau pasiseks, jei ta vieta liks tokia pati, nes dažniausiai ji
pasikeičia į blogąją pusę.
Tarkime, meti svorį ar kokį ydingą įprotį: per daug valandų,
dienų, savaičių nueini vargo kelius, dedi milžiniškas pastangas,
esi kantrus ir atkaklus, bet vos tik trum pam atsipalaiduoji, kilo­
gramai ar įprotis kaipm at grįžta, bet d ar baisesne forma, nei buvo
kelio pradžioje. Pradėjęs naują verslą, kad ir kaip besistengtum,
nesusitvarkai, ir po kurio laiko grįžti prie senos veiklos, bet šį
kartą esi išvargęs, išsibalansavęs, prisiėm ęs skolų. Palieki vieną
meilę, pasirenki kitą, paskui supranti klydęs ir grįžti pas senąją,
bet ten nebėra taip gerai, kaip buvo anksčiau. Deja, iš tokio rato
lengvai neišeisi.

Lengvai nepasiduos
Dėl užburtų ratų gyvenimas panašėja į slogų, nuolat pasikarto­
jantį sapną, niekaip nepavyksta iš jo ištrūkti. Tokia monotonija
gali reikšti patogų stabilum ą arba erzinančio nepasitenkinim o
šaltinį. Jei tavo variantas yra pirmas, judam toliau. Jei pasirinkai
antrąjį - teks stabtelėti, nes tam, kad judėtum toliau, reikia prasi­
skverbti pro erzinančių rutinos ratų užtvanką. Tai - pirm asis rim ­
tas išbandymas.
Kartą suformavę atsako į aplinkybes būdą, mes nebenorim e
jo keisti. Juk jis ilgai pasiteisino ir buvo efektyvus. Smegenys už­
koduoja ir nuolat laikosi tos pačios gijos įvairiose aplinkybėse.
Mūsų mintys, norai ir veiksmai tam pa šabloniški. Deja, šie elgesio
šablonai ilgainiui virsta rim ta kliūtimi progresuoti. Tada viena
žmogaus dalis nori perm ainų, o kita atkakliai laikosi įprastų el­
gesio būdų.
Vienintelis šansas ką nors pakeisti - pasikeisti. Tiksliau, nu­
traukti elgesio šablonus. Žinai, kas nutiks, jei pabandysi tai pa­
daryti? Tau pavyks! Pakeisk šabloną - pakeisi ateitį. Nutraukęs
šį ratą, tu peržengsi jo ribas ir pamatysi, kad gali keisti pasaulį
aplink save. Reikia pavyzdžio?

Rutinos priešnuodis - spontaniški veiksniai

2001 04 04

Tapau tikrai neblogu specialistu Juliaus firmoje. Vadovas

ir kolegos manimi patenkinti. Atlyginimas neblogas.
Gyvenu jaukiame (nors gal kiek ankštokame) butuke, turiu
automobili porų kartų per metus atostogauju Turkijoje
arba Egipte. Stabilumas. Kiekvieną rytą keliuosi 7.30,
pusryčiauju, išgeriu puodelį kavos su cukrumi, važiuoju
įprastu maršrutu į darbą, pietauju, iš darbo užsuku į
parduotuvę, namie vakarieniauju prie televizoriaus, miegu.
Ciklas kartojasi 5 kartus per savaitę. Savaitgaliais aplankau
bičiulį arba ilsiuosi namie, svajodamas apie geresnį
gyvenimą. Kartais lankausi pažinčių forumuose, bet ten man
nesiseka - nesu fotogeniškas, nemoku gražiai čiulbėti ir esu
per drovus.
Norisi ko nors kito, naujo, gražaus, bet nemoku suprasti,
ko tiksliai ir kaip tai padaryti. F.
2 0 0 1 0 4 26 115

Šį vakarą baigęs darbą nutariau tiesiog pasivažinėti. Net

pats nežinau, kodėl taip nusprendžiau, tiesiog užplaukė.
Išvažiavau iš miesto ir lėkiau, kur akys veda. Tiesa, pagalvo­
jau apie kuro išlaidas ir toli nevažiavau, o nusukau į gražią
giraitę. Palikau automobilį ir nukulniavau takeliu. Viską
dariau paprastai, per daug negalvodamas: tiesiog išvažiavau
iš miesto, tiesiog sustojau, tiesiog nuėjau. Vos įėjęs į giraitę
staiga stabtelėjau. Neįtikėtina, bet aiškiai išgirdau, kad mane
pašaukė vardu:
Ne, tai nebuvo garsas iš dangaus, o normalus moteriškas
balsas netoliese. „Fabi! Fabi, tu kur? Fabi!" Kas man beliko?
Žinoma, nuėjau balso link. Vos už šimto metrų sutikau gražią
jauną moterį, ji garsiai kvietė Fabį. Paklausiau: „Ar mane
kviečiate?" Mergina labai nustebo: „Ne, savo neklaužadą
šunelį." Ironiška - kvietė Fabį, o gavo Faberį. Abu linksmai
pasijuokėme. Susipažinome. Ji - Zofija. Visą likusį vakarą
praleidome kartu. Atrodo, labai patikome vienas kitam.
Stebuklai. Ojuk viskas dėl to, kad iš darbo važiavau ne namo,
o į kitą pusę. F.

2001 0 5 2 3

Pora su Zofija netapome, bet labai gražiai susidraugavome.

Leidžiame daug laiko kartu. Susipažinau su jos draugais. Kas
įdomiausia, vienas iš jų man pasiūlė prisijungti prie įdomaus
ir labai perspektyvaus verslo projekto. Ko gero, pasinaudosiu
jo kvietimu.
Dabar suprantu, kad pastaruosius mėnesius užsisklendęs
rutinoje tiesiog nesuteikdavau sau šanso, kad kas nors pasi­
keistų. Beje, kavą dabar geriu be cukraus. F.
116
STEBĖK SAVE

Atkreipk dėmesį, kaip elgiesi pasikartojančiose situacijose. Kaip

reaguoji j konfliktą? Kaip kalbi su kasininke parduotuvėje? Kaip
bendrauji su priešinga lytimi? Kuo rengiesi? Ką valgai? Kokias
žiūri laidas? Kokie bebūtų tavo atsakym ai ir pastebėjimai, žinok -
nesakau, kad ką nors darai neteisingai. Jei tau senokai nepavyks­
ta pasiekti savo tikslų, išvada paprasta - verta keisti jų siekimo
būdus. Kitaip diena iš dienos, metai iš m etų belsiesi į užrakintus
vartus vildamasis, kad jie atsivers patys.
Mūsų gyvenimas šiandien yra toks, koks yra, dėl nuolat iki šiol
kartotų rutinų. Jos it mažieji pilkieji kardinolai kuria m ūsų ateitį.
Faktas: dalis rutinų m ūsų gyvenime yra išmoktos, ir prim estos so­
cialinės aplinkos - kartojam e jas, nes taip darė mūsų tėvai ir sene­
liai, o gal išmokome tai iš savo draugų. Pavyzdžiui, rytais išgeri
puodelį kavos, nes taip daro visi namiškiai, valgai žiūrėdam as į
kom piuterio ar televizoriaus ekraną, savaitgaliais visada važiuoji
į sodybą ir 1.1.

Daryk, kaip nori, svarbiausia - neįprastai

Kaip nutraukti rutiną? Griauti ją iš pamatų. Laimei, įprastiniai,
ritualiniai veiksmai turi savo laiką, erdvę ir logiką. Pirmomis
dienomis prireiks šiek tiek valios pastangų. Reikės būti dėme-
singesniam sau ir bent dvi savaites sąmoningai prižiūrėti naujai
įtraukiam ą dalyką. Pirmiausia padirbėk su laiku.
Laikas. Nuspręsk, kokius kasdienius veiksmus galėtum a t­
likti nors 5 min. anksčiau arba vėliau, ilgiau arba trum piau.
Nereikšmingas laiko pastūm im as gali išjudinti galingą pokyčių la­
viną. Pavyzdžiui, gali kiek anksčiau ar vėliau pradėti valgyti ryte,
per pietus arba vakare, pagreitinti arba palėtinti valgymo procesą,
padidinti arba sum ažinti miego valandas, pailginti arba sutrum ­
pinti kelionę iš darbo namo, trum piau arba ilgiau bendrauti tele­
fonu, greičiau arba lėčiau persirenginėti, praustis, keltis iš lovos,
apsipirkinėti, daugiau arba mažiau laiko skirti darbo posėdžiams,
internetui, televizoriui ir pan. Ar sudėtinga?
Erdvė. Dabar dirbam e su rutinos vietomis ir m aršrutais. Kur
sėdi: darbe ar namie (turi m ėgstamą vietą prie lango, televizo­
riaus, stalo)? Kur įprastai valgai? Kur apsiperki? Kur stovi tavo
m ėgstam as puodelis, sudėti būtiniausi daiktai? Kur įprastai eini
pasivaikščioti, vedžioji šunį? Kokiu m aršrutu pasieki darbą, o po
darbo - namus? Kaip eini į artim iausią prekybos centrą? Ką iš šių
dalykų gali truputėlį pakeisti? Jau dabar nuspręsk, imk ir pada­
ryk. Ar sudėtinga?
Logika. Visi rutininiai veiksmai turi savo seką, atlikimo būdą
ir tam tikrus komponentus. Kiek kartų per dieną ir ką valgai?
Kokiu eiliškumu tvarkai namus, atsakinėji į laiškus, darai darbus?
Kokį aprangos stilių mėgsti? Kokias TV laidas žiūri? Ar skaitai
knygas, rašai dienoraštį, lankai sem inarus? Ar yra privalomų ma­
žųjų dienos ritualų (pvz.: kava / arbata / sultys, dienos pogulis,
sportas, joga ir pan.)? Koks įprastų veiksmų eiliškumas ryte ir
einant gultis vakare? Gal jau seniai negali prisiversti (rasti laiko)
pradėti medituoti, mokytis dainuoti / piešti / šokti, subalansuoti
mitybą, keltis ryte ar gultis vakare kitu laiku? Šiuos ir panašius
dalykus reikėtų keisti (tarkime, vietoje 3 kartų per dieną valgyti
5 arba 2 kartus) jau šiandien. Pradėk nuo kurio nors vieno, pa­
prasčiausio. Ar sudėtinga?
Patikėk, jei ryšiesi pakeisti ką nors iš rutinos laiko, erdvės ar
logikos, gausi tikrai daug naudos. Taip pat pabandyk atlikti Nr. 6
ir 7 pratim us.
Analizuok laiku
Pasinėrę j gyveninio, santykių ar darbo rutiną mes retai galvoja­
me apie save, tam nėra nei jėgų, nei noro. Gal tik kartais, labai
retai, vakare atsigulus j lovą ar retom is atsipalaidavimo akim ir­
komis it rūkas kyla noras užsiimti savianalize. Neturint specia­
lių žinių ir įgūdžių, tokia iniciatyva gali baigtis liūdnai, bes daž­
niausiai pirm osios mintys, atėjusios j galvą, kai žmogus nuvargęs,
apatiškas ir neram us, yra apie nepasitenkinim ą, neįvertinimą, t. y.
depresinės. Jo sugniuždytas ego atsiduria dėm esio centre. Jei nesi
gerai įvaldęs savianalizės meno, įprotis m ąstyti apie problem as
dažniausiai jų neišsprendžia, o tik pagilina.
Daugelis žmonių susim ąsto apie save tik tada, kai reikalai
einasi prastai, ir taip patenka į ydingą ratą: esam as susirūpini­
mas m eta šešėlį praeičiai, o skausmingi prisiminimai nuspalvina
tikrovę dar niūresnėm is spalvomis.
Vienas iš būdų ištrūkti iš šio rato - suform uoti įprotį apm ąsty­
ti savo gyvenimą tik puikios būsenos, kai tikrai yra kuo džiaugtis.
Naudoti m entalinę ir emocijų energiją geriausia harm onizuojant
savo asmenybę ir gerinant kontaktą su savimi.

Apgalvotų ekspromtų galia

Aleksas atėjo į konsultaciją sugniuždytas. Tvirto sudėjimo, 34 metų,
solidžiai apsirengęs vyras raudojo kaip vaikas:
- Viskas blogai. Darbas nemielas. Karjera ir pinigai juokingi.
Šefas visai pasiuto, atvirai iš manęs tyčiojasi, o aš nemoku jam
atkirsti. Viskas užkniso juodai. Nebeturiu jėgų. Užvakar žmo­
na susikrovė daiktus ir išėjo pas mamą. ji sako, kad esu ištižėlis
ir nevyriškas. Tai mane pribloškė. Jaučiuosi realiai palūžęs. Ką
man daryti!?
 - Pažiūrėkime; ką galime saugiai pakeisti tavo gyvenime. 119

Padarykime tavo įprastos dienos skersinį pjūvį, - toks buvo mano

pasiūlymas.
Dvi dienas su Aleksu kruopščiai aiškinomės jo rutinos ratus.
Tikslas buvo surasti ką nors tokio, ką jis nesunkiai (atsižvelgiant į
jo fizinio ir moralinio išsekimo būseną) galėtų pakeisti. Buvau įsi­
tikinęs, kad jo gyvenime reikia kuo greičiau rasti pirmąjį mažytį
kauliuką, išjudinsiantį savaiminių pokyčių domino efektą. Šis efek­
tas bręsta galvoje. Tam reikia įvertinti, ar žmogus tikrai pasiekė
lūžio tašką, ir priversti jį tvirtai priimti kokį nors aiškų sprendimą.
Apsisprendimo turinys neturi didelės reikšmės, svarbu, kad tai būtų
aiškus, ryžtingas ir nesunkiai įgyvendinamas sprendimas.
Galų gale tokį kauliuką radome. Jau daug metų Aleksas kiek­
vieną rytą prieš išeidamas į darbą gėrė kavą. Puodelis karštos
kavos jam buvo įprastas, automatinis maždaug 15 min. ritualas.
Sprendimas jo atsisakyti (būtent atsisakyti, o ne pakeisti kitu gė­
rimu) jam atrodė paprastas, aiškus ir neskausmingas. Nutarėme,
kad nuo rytojaus (ketvirtadienis) jis nebegers rytinės kavos.
Pasakyta - padaryta.
Susitikome lygiai po dviejų savaičių. Aleksas švytėjo.
- Užvakar paskambinau šefui, informavau, kad į darbą neatei­
siu, ir pasakiau viską, ką apie jį galvoju. Kaip seniai šito norėjau!
Tai dar ne viskas. Šiandien ryte pas mane grįžo žmona sakydama:
„Pagaliau pasielgei kaip vyras. Didžiuojuosi tavimi." Esu tikrai
nustebęs, bet labai savimi patenkintas. Iš kur atsirado tokia drąsa?
Atsakiau kiek miglotai:
- Iš pradžių atsirado ne drąsa, o laikas.
- ?

- Atsisakius kavos ritualo, tavo gyvenime atsirado 15 papildo­

mų minučių, jų tu niekada nepastebėdavai. Šitą laisvą laiką reikėjo
kuo nors užpildyti, - paaiškinau.
120 - Taip, iš pradžių tikrai pajaučiau, kad rytais nežinia ko trūks­
ta, net kilo nerimas. Reikėjo tą įtampą pašalinti. Bandžiau tas 15
min. užmušti: žiūrinėjau paštą, naršiau internete , blizginau batus.
Po savaitės nutariau atsipalaiduoti ir tiesiog tą laiką ramiai pa­
sėdėti. Pagalvoti. Pabūti su savimi. Minčių buvo visokių, kol šį pir­
madienį manyje kažin kas spragtelėjo. Užuot pasėdėjęs ir išėjęs iš
namų į darbą, griebiau telefoną, surinkau šefo numerį ir pasakiau,
kad šiandien į darbą neateisiu. Ne todėl, kad susirgau ar negaliu, o
todėl, kad nenoriu. Nenoriu daugiau matyti nei jo paties, nei vyk­
dyti jo absurdiškų užduočių. Ufff. Išsakiau, baigiau pokalbį ir išsi­
gandau. Vis dėlto tvirtai nusprendžiau likti namie ir neiti į darbą.
Man tikrai palengvėjo. Atsidusau. Po pietų paskambino personalo
vadovė ir pranešė, kad nuo rytojaus esu atleistas už grubų draus­
mės pažeidimą. Man dar labiau palengvėjo. Pirmadienį ir antra­
dienį apie šį įvykį kalbėjo visas biuras. Sužinojo ir žmona. Dabar
reikia galvoti, ką daryti su darbu, ju k turiu išlaikyti šeimą.
Nuoširdžiai pasidžiaugiau dėl Alekso. Jis vėl atėjo po 2 savaičių
ir atrodė visiškai patenkintas savimi.
- Kaip gyveni? - atsargiai paklausiau.
- Puikiai! Turiu fantastinį darbą. Po incidento su šefu man atsi­
laisvino ne 15 min. gyvenimo, o valandų valandos. Turėjau laiko pa­
galvoti. Kartą ryte žmona priminė, kad prieš metus buvusių bend­
rakursių susitikime vienas jų kvietė mane į savo projektą. Tada jo
pasiūlymą praleidau pro ausis. Dievaži, buvau visiškai apie tai pa­
miršęs. Kadangi neturėjau, ko prarasti, paskambinau tam pačiam
studijų draugui. Pasirodo, kad projektas klesti ir jis ieško patikimo
žmogaus į vyriausiojo analitiko poziciją. Čia pat gavau pasiūly­
mą susitikti ir aptarti. Jau dvi dienas dirbu projekte, perspekty­
vos ypač geros.

Laiku ir teisingai atrastas puodelis kavos bei 15 min. naujo

(neįprasto) gyvenimo per mėnesį pakeitė visą Alekso situaciją.
Pastaruosius m etus susitinkam e kas 1-2 mėnesius. Jam sekasi 121

puikiai: darbe padarė karjerą ir užima Rytų Europos padalinio

vadovo postą, o šeima laukia pagausėjimo.

L Ū Ž IO T A Š K O N A U D A

Pirmas sėkmingas susitvarkym as su nors viena tavo atpažinta

ir pasirinkta rutipa ir yra lūžio taškas. Jis savaiminius pokyčius
padaro įmanomus. Kaip minėjau, tai - bilietas į visai kitą gyve­
nimą. Laimėjęs šį prizą, tu ne tik sudarai sau galimybes klestėti,
spręsti problemas, ištaisyti klaidas ir susitvarkyti santykius, bet
ir išbrendi iš nevilties bedugnės, atgauni gyvenimo kontrolę.
Lūžio taškas žavus, nes jį praėjus toliau viskas vyksta savaime,
tau tereikia gaudyti vėją ir nepraleisti progos.

Pasiseks arba ne
Deja, kelias lūžio taško link nėra lengvas, nes veda per sumišimą,
nesvarum ą, perdegimą, dugno pasiekimą, įstrigimą ir didvyrišką
kovą su savo kasdienybe. Stengtis verta - šios investicijos tikrai
atsipirks. Sėkmingai įveikę rutinos ratus, išeiname iš lūžio taško
ir paleidžiame pokyčių domino efektą. Šis efektas veikia, bet yra
visiškai nenuspėjam as. Jo keliai yra nežinomi. Gali pasisekti, o
gali ir ne. Čia kaip burtininkas iš istorijos: niekada neaišku, kokia
bus jo nuotaika, kai susitiksite.
Pagal domino principą žmogus priklauso nuo daugelio ap­
linkybių, jos turi palankiai susidėlioti ir iššauti reikiamu laiku
reikiamoje vietoje. Deja, vienas praleistas skambutis, ignoruotas
susitikimas, pam irštas įsipareigojimas gali sugriauti visą konst­
rukciją ir sustabdyti sėkmės ratą. Vienu m etu gali supulti iš karto
keli įdomūs pasiūlymai ar kvietimai. Bus labai sunku pasirinkti, o
kol rinksiesi, visi nuplauks, todėl vėl grįši prie suskilusios geldos.
Po lūžio taško pokyčiai vyksta, bet jie yra labai trapūs ir vi­
siškai nevaldomi. Sėkmė dažnai priklauso tik nuo atsitiktinum o.
Mūsų užduotis - pokyčius padaryti valdomus. Verta dar truputį
pasistengti. Rutinos ratų nutraukim as ne tik pradeda domino
efektą, b et ir atveda prie intriguojančio virsm o taško.
 VII
VIRSMO TAŠKAS
( ak t ua li a us ia s i ek ia nt klestėjimo)

Staiga ančiukas pajuto, kadjo sparnai labai sustiprėjo, suplasnojo jais

ir nušvilpė tolyn. Nė nepajuto, kaip atsidūrė dideliame sode, kur žydėjo
obelys ir kvepėjo alyvos. Čia buvo taip gražu, taip kvepėjo pavasariu!
Ir štai iš tankių medžių pasirodė trys puikios, baltos gulbės. Ančiukas
pažino tuos nuostabiuosius paukščius, irjam kažin ko labai pailgo.
- Skrisiu aš į juos, į tuos paukščių karalius. Jie mane užmuš, kad
aš toks bjaurus išdrįsau prie jų artintis. Bet tegu muša!
Ir jis virto į vandenį ir nusuko tiesiog į puikiąsias gulbes; tos jį
pastebėjo, suplasnojo sparnais ir šoko plaukti priešais.
- Muškit mane! - tarė vargšas ir, palenkęs galvą į vandenį, laukė
galo.
Bet ką gi jis pamatė skaidriame vandenyje? Savo paties paveiks­
lą, tik nebe pilko bjauraus paukščio, bet baltos gražios gulbės.
Ne bėda gimti tarp ančių, kad tik būtum iš gulbės kiaušinio.13
Hansas Kristianas Andersenas
„Bjaurusis ančiukas "

Kodėl vieni sėkmingai pritam pa ir patogiai jaučiasi perm ainų

sraute, o kiti vargsta? Kodėl vieniems sekasi, o kiti lieka prie su­
skilusios geldos? Kodėl vieni daro pažangą ir juda į priekį, o kiti
stringa? Atsakymas paprastas: vieni laukia likimo malonės ir
bergždžiai bando gaudyti kaprizingą pokyčių vėją, o kiti patys
valdo pokyčių procesą.
124
GALIMYBĖS

Virsmo taškas yra stipriai koncentruota neapibrėžtum o situacija,

kai daug {vykių, sąlygų ir išgyvenimų susitraukia į vieną akimirką.
Tai - visų vykstančių procesų vingis, ankstesnių minčių, pojūčių,
veiksmų ir įvykių sankloda. Tame taške, jei susiklosto palankios
sąlygos, savaiminė grandininė pokyčių reakcija tam pa įmanoma.
Tai nebus dom ino efekto atsitiktinum as. Tai bus sisteminis ir ge­
rai valdomas procesas. Svarbiausia suprasti, kas yra palankios są­
lygos ir kaip valdyti tokią savaiminę reakciją. Bloga žinia - sustab­
dyti šios reakcijos beveik neįm anoma, gera - ją galima nukreipti
tinkam a linkme.
Virsmo taškas - sunkiai apčiuopiama, labai trapi riba tarp
dabarties ir ateities. Vienintelis dalykas, garantuotai indikuoja-
ntis apie šią akimirką, - lengvumo pojūtis. Tai - sielos šventė, kai
kunkuliuojančios laimės emocijos išsiveržia žėruojančiu fejerver­
ku. Apimtas lengvumo pojūčio žmogus nesibaigiančius „Kodėl?"
pakeičia vienu ryžtingu „Kodėl gi ne!?" Toks iššūkis lemia sąm o­
ningą veiksmą, nulaužiantį įprastus gyvenimo (emocijų, elgesio
ir mąstymo) autom atizmus, ir išlaisvina susikaupusią kūrybinę
energiją.

Viskas įmanoma
Virsmo akimirką tave supantis pasaulis trum pam tam pa vieta,
kur neįtikėtini dalykai pasidaro įmanomi, o esminiai pokyčiai iš
abstrakčių tikimybių perauga į realias galimybes. Kad veiksm in­
gai išnaudotum šias galimybes, prireiks tinkam os būsenos. Tokia
būsena vadinam a harmonija, santarve su savimi ir pasauliu, sie­
los jaukumu. Tik harm oninga žmogaus būsena (mentalinė + em o­
cinė + fizinė) pajėgi paversti nevaldomą lūžio akimirką į tvarią ir
sąmoningai suform uotą pokyčių atram ą - ašį. Dažniausiai leng­
vumo pojūtis ir jaukumo būsena yra savaiminiai dalykai, užplūs-
tantys tarsi iš niekur, spontaniškai. Mes padarysim e šį procesą
valdomą ir nuspėjamą. Įmanoma? Taip. Einame ten?

Atsitiktinis virsmo taškas

2007 0 2 1 8

Aš vėl kitoks. „Berlinale". Trečia diena Berlyne. Dvejus metus

remiu festivalį, pirmą kartą dalyvauju pats. Klubas, dūzgės,
ant scenos raitosi skambančių hitų autoriai. Žvaigždės, intri­
gos, silikonas. Sekso ir pinigų kvapas. Tikra tuštybės mugė.
Galva svaigsta nuo trankios muzikos, blizgančių papuošalų ir
plepalų.
jai 37 metai. Europa eina dėl jos iš proto. Mane sužavėjo
jos suknelės sparnai ir įžūlumas tekilo aplieti rėmėjų staliu­
ką. Pabėgame iš vakarėlio kartu. Vikriai praslystame pro įky­
rius paparacus ir tiesiu taikiniu neriame į baltą „Rolls-Royce",
jo vairuotojas gauna aiškią instrukciją: „Po miestą!" Salone
siautėja muzika ir mudu su žvaigžde. Lekiame žėrinčiu nak­
tiniu Berlynu.
- Hugo, tu - ne tik rėmėjas, bet ir labai žavus vyras.
Sekundę mintyse pasvarstau, į kurį iš dviejų epitetų telk­
tis? Intuityviai pajuokauju:
- Mano pinigai - tavo balius.
- Tavo balius - tai aš, - žaismingai atkerta kino undinė,
žaibiškai stveria iš baro butelį „Moėt" ir mikliai iššauna
kamštį. Purslų fejerverkas viską akimirksniu padabina bliz-
126 gančiais burbuliukais. Automobilio, kvepalų, odos, nakties,
festivalio kvapai susimaišo su šampano aura. Pasklinda svai­
ginantis aromatas. Viskas atrodo kaip rūke.
- Išgerkime šampano, - linksmai kikendama pasiūlo diva.
Pro juoką sumurmu:
- Man nepatinka šampanas.
- Esi tikras?
- Niekada jo nemėgau.
- Patyrę dideles gyvenimo permainas, keičiamės ir mes
patys. Iš kur žinai, koks esi dabar, kas tau patinka, o ko ne­
mėgsti? Ko nori iš tikrųjų?
- Manai, kad iš tikrųjų šampanas man patinka?
- Šitą sužinosi tik paragavęs. Čia ir dabar.
jos akys blizga, o vos atvertos, šampanu sudrėkintos lūpos
nebyliai šnabžda:
- Pamiršk taisykles. Šiąnakt viskas kitaip. Norėk norėti!
Ryžtingai apsisprendžiu:
- Gerai, paragausiu gurkšnelį, duokš čia, - drąsiai užsi-
verčiu butelį ir sodriai sriūbteliu. - Oho! Eik tu sau, bet man
tikrai patiko. Čia kitoks aš, - per jėgą nurijęs pilną burną
šampano ištariau užkimusiu balsu. Atrodo, kad akimirksniu
mano galvoje praskaidrėjo, spragtelėjo mistinis mygtukas.
- Ką čia šampanas, kartais net neįprasta apranga gali at­
skleisti mūsų nežinomą pusę. Puikiai tai žinau. Hugo, siūlau
kai ką išbandyti, - linksmai suokia kino žvaigždė.
Tai buvo nuostabios nakties, o gal ir naujų atradimų pra­
džia. Jaučiu lengvumą. E
Tarp 127

Valdomi pokyčiai prasideda lemtingą akimirką, kai patenki į rei­

kiamą perm ainų srautą. Virsmo taškas yra būsena tarp: erdvė
tarp įvykio ir jam palankų sąlygų, tarp galimybės ir jos įgyven­
dinimo, tarp potencialaus ir realaus, tarp dabarties ir ateities.’
Pokyčių kontekste būsena tarp reiškia, kad pokyčių d ar nėra, bet
jie jau prasidėjo, kad esi jau ne vakar ir dar ne rytoj, o čia ir dabar.
Paslaptinga, jaudinanti akim irka tarp „Norėjai?" ir „Imk!"

Sunki pradžia
Virsmo taškas - savotiškas bilietas į vieną pusę, taškas, po ku­
rio pokyčiai tam pa nebeišvengiami, detonatorius, aktyvuojantis
m ūsų sąm onės uždelsto veikimo bombą. Net m enkiausios trans­
formacijos, įvykusios virsm o taške, gali turėti milžiniškų pada­
rinių. Tai prim ena šachm atus: pirmieji ėjimai lems visą partijos
eigą, bet jei pradėjai žaisti, nebegali atšaukti ėjimų, turi besąlygiš­
kai atsiduoti žaidimo srautui. Prieš pradedant partiją tvyro neapi­
brėžtum as. Kas bus toliau? Kokios jėgos grumsis su manimi? Ar
atlaikysiu? To apskaičiuoti beveik neįmanoma. Iš pradžių žinai tik
žaidimo taisykles ir, vedam as savo siekių, patirties bei intuicijos,
drąsiai darai pirmąjį ėjimą, o toliau, kaip sakė Robertas jam esas
Fisheris: „Aš netikiu psichologija. Aš tikiu tik gerais ėjimais."14
Partijos pradžioje jautiesi it bjaurusis ančiukas a r varguolė
Pelenė.” Bjaurusis ančiukas, turintis virsti nuostabia lengvumo
pojūčio gulbe, yra netikrum as. Kelias į virsm ą prasideda būtent
nuo jo.*

* Virsmo taško analogai: psichologijoje - insaitas (angį. insight) - įžvelgimas, staigus situacijos
esminių santykių ir visos struktūros supratimas, problemos išsprendimas, ypatingas minties aktas;
filosofijoje - aukščiausias laisvės lygis; krikščionybėje - palaima; budizme - nušvitimas, išsilaisvi­
nimas, satori; mistikoje - ekstatinė būsena, visų pasaulio esmių ir sąsajų atsivėrimas.
** Vienas iš darbinių šios knygos pavadinimų buvo „Iš Pelenės į princesę".
128
NETIKRUMAS

Žmonės sako: „Jaučiuosi įstrigusi, niekas nevyksta, nėra jokio ju­

desio", „Nesu tikras dėl savęs, dėl savo galimybių. Nežinau, ko iš
tikrųjų noriu", „Ar tikrai noriu to, ko noriu?", „Ar tikrai pavyks?
Ar rizika atsipirks?" Juos neram ina abejonės, svarstymai, pasirin­
kimai. Slegia baimė, kad nesusitvarkys, kad neužteks įgūdžių,
žinių ar informacijos. Kodėl? Todėl, kad jie / tu turi ką prarasti.
Netikrumo būsenoje žmogų baugina ne ankstesnių klaidų šm ėk­
los (praeitis) ir ne kritiškai prasta dabartinė situacija, o ateitis.
Kas bus, jeigu tai padarysiu, pasakysiu, apsispręsiu? Ką pagal­
vos kiti? Kuo tai baigsis? Pasekmės. Neramina būtent pasekmės.
Gąsdina ne pats veiksmas, o jo atoveiksmis. Tokiam nerim ui su­
mažinti reikia tikrumo.
Dažnas klausia savęs: „Regis, viską turiu, bet nesijaučiu lai­
mingas. Ko nors trūksta, tik nesuprantu ko.“ Kaip suprasti,
ko trūksta? Kai trūksta miego, pinigų, sekso, dėm esio - viskas
aišku ir žinai, ką daryti. O ką daryti, kai vargina netikrum as?
Atsakymas paprastas: keisk savo pasaulį. Kaip? į šį klausimą
m aždaug prieš 100 m etų atsakė Mahatma Gandhis: „Būk tas po­
kytis, kurį nori m atyti pasaulyje.“15 Kad pokyčiai taptų m alonesni
ir valdomi, reikia gilesnio savęs pažinim o ir daugiau sąm onin­
gumo. Susitvarkyti su netikrum o būsena nėra sunku. Pirm iausia
reikia išmokti susitelkti.
Tam padės bazinė ir viena svarbiausių virsm o taško siekimo
technika - pajautos susitelkimas.
Fokusingas* 129

Fokusingas yra pajauta, sąmoningas susitelkimas. Tai - gilus sa­

vęs klausymosi įgūdis, kai miglotas, neaiškus pojūtis apie ką nors
mums svarbaus tam pa nauju supratim u. Pajauta yra patikimas
būdas priim ti svarbius sprendim us pasitelkiant savo vidinę iš­
mintį p er kūno žinutes, m ūsų vidinį kompasą. Tai - itin veiksmin­
gas ir efektyvus proto ir kūno sąmoningumo ugdymo m etodas, jis
padeda rasti gyvenimo lengvumą, sprendim ų aiškum ą ir išsilais­
vinti nuo stereotipų.
Jį pasitelkus lavinama vidinė intuicija ir vidinis žinojimas.
Asmeninės saviugdos kelyje pajautos vyksmas yra vidinis įgū­
dis - paprastas, natūralus, bet daug ką keičiantis, nes atsiradus vi­
diniam žinojimui viskas pasikeičia išorėje. Tai mokomės sau - kad
turėtum e procesą ir prireikus galėtume juo pasinaudoti: kai kyla
stresas, užstringam e sprendim uose ar situacijose, komplikuojasi
santykiai, kai reikia emociškai ir fiziškai išgyti.
Pajautos technika leidžia dirbti su pojūčiais, esančiais tarp są­
monės ir pasąmonės. Pajausti šią ribą yra gana sudėtinga, bet dar
sunkiau ją įsisąmoninti - paversti išgyvenimus žodžiais. Kodėl rei­
kia tai daryti? Būtent ten gyvena mūsų intuicija, ten iškoduojamos
mūsų gimstančios emocijos. Ir tik esant ant ribos vyksta neįtikėtini
atradim ai ir pokyčiai. Tai - subtilus ir radikaliai švelnus būdas pa­
dėti sau patirti proveržius, iš esmės pakeičiančius gyvenimą.
Ilgai fokusingo m etodas buvo prieinam as tik siauram specia­
listų ratui. Dabar aš siūlau išbandyti jį kiekvienam. Knygos pabai- *

* Fokusingas (angį. focusing) atrastas XX a. 6-ajame dešimtmetyje, kai Čikagos universiteto pro­
fesorius Eugene'as Gendlinas ėmėsi tyrinėti klausimą: „Kodėl psichoterapija vieniems žmonėms
padeda, o kitiems - ne?" Su kolegomis tyrėjais profesorius išanalizavo tūkstančius terapinių seansų
įrašų ir padarė labai svarbų, visus nustebinusį atradimą: sėkmės lydimi klientai darė kai ką daugiau,
nei tiesiog kalbėjo apie savo problemas arba jas keliančias emocijas. Jie kalbėdami darė pauzes ir
sąmoningai kreipė dėmesį į konkrečią akimirką atsirandantį problemos pojūtį, kurio dažniausiai
nesugebėdavo tiksliai nupasakoti žodžiais. Prof. E. Gentlinas tai pavadino pajausta esme ir sukūrė
metodą - fokusingą.
goję pateikiu pratim ą Nr. 8, jis yra adaptuota klasikinio fokusingo
m etodo versija.
Tai - labai galinga technika. Turint jos {gūdį, bus gerokai pa­
prasčiau išm okti valdyti asm eninius virsm us. Daug kas paaiškės
ir susidėlios į vietas. Susitelkimo m etodas padės tiksliau nusi­
brėžti aiškius pokyčių orientyrus ir susigaudyti, kokia kryptimi
judėti toliau.

Įsižeminimas
2 0 0 7 0 2 23

Pastaruosius 6 metus mano gyvenimas susijęs su verslu. Jis -

tikrovės ašis. Iki šiol viską vertinau per pinigų kiekio, profesinės
reputacijos ir vietos rinkoje prizmę. Nuostabus etapas, pui­
kūs rezultatai. Verslas klesti. Vis dėlto tas šampano gurkšnis
Berlyne tarsi apnuogino mano tikrąjį alkį būti laimingam.
Viskas vyko taip lengvai ir natūraliai, kad ir aš pats jaučiausi
lengvas, tarsi skrajočiau. Berlynas mane apsvaigino ir padarė
netobulą. Akyse nušvito mano kelio ženklas „Stop tobulėjimui".
Šiandien savo būseną įvardyčiau taip: „Pailsėti nuo tobulėjimo“.
Reikia baigti desperatiškai norėti viską gerinti. Klausimas:
„Ką dar ir kaip galiu pagerinti?" man tapo nebeaktualus.
Laimės alkis, o ne tobulinimasis yra pokyčių esmė. Suprantu,
kad svarbiausia - pokyčių nevertinti kaip tobulėjimo. Išdrįsti
liautis nuolat generuoti savo pridėtinę vertę: būti geresniam
nei vakar, daryti geriau nei vakar, gauti ir sužinoti daugiau.
„Naujovių, aukso! Norime dar daugiau naujovių ir auk­
so!“- skanduoja aplinkui, o aš kaip zombis tai kartoju. Brr,
persisotinau, pykina, apsivemsiu. Pagaliau morališkai išsivė­
miau. Esu tikrai lengvas ir alkanas. F.
 2010 0 52 0 131

Dabar aišku, kad būtent toji lemtingoji kelionė po Berlyną, o

ne pasaulinė ekonomikos krizė pradėjo mano virsmų virtinę,
paleido transformacijų procesą, nesiliaujantį iki šiol.
Neįmanoma nuspėti, kas taps permainų mygtuku , kas
inicijuos pokyčių pradžią, lems virsmo tašką ir kada įvyks
dramatiška pokyčių akimirka. Neaišku, kas greičiau atves
tave prie būsenos „Žaibo trenktas" - užsitęsusi krizė ar aki­
mirksnio nušvitimas. Kieno lūpomis ir kokiomis aplinkybėmis
išgirsi: „Esi kitoks!" Tai nenuspėjama, bet nėra svarbiausia.
Svarbu, ar esi tam pasiruošęs. F.

Dabar, išmokus pajautos susitelkimo techniką ir paisant savo

pokyčių orientyrų (ID), gali pradėti kryptingiau vaduotis iš netik­
rumo būsenos ir žengti svarbų žingsnį virsmo taško link.
Patikimas ir patikrintas būdas saugiai įveikti netikrum ą -
įsižeminti. Būtent įsižeminimas suteiks norim ą užtikrintumą.
Įsižeminimas yra tvirtas ryšys su realybe, koncentruotas dėmesys
į svarbiausią dalyką ir savo ribų išsiaiškinimas. Jis užtikrins vidi­
nio saugumo jausmą, padės susikaupti ir grąžinti dėm esį į šią aki­
mirką. įsižeminimas siejasi su buvimu čia ir dabar. Tu pats ir kiti
dalykai priimami ne kaip geri ar blogi, o tokie, kokie yra. Tiesiog
leidžiama vykti tam, kas vyksta, nieko nekeičiant. įsižeminti, va­
dinasi, atsistoti ant savo kojų, rasti tvirtą atram ą savyje, užčiuopti
savo vidinę ašį.
Tinkamai pasiekti įsižeminimą padės dėmesingo įsisąmonini­
mo* pratimai. Priede rasi pratim us Nr. 9-19. Juos reikėtų atlikti
(visus arba pasirinktinai 2-3) kasdien, mažiausiai 5 kartus per
savaitę. Pasiekti įgimtą išmintį ir ją pažadinti gyvenimo esmei yra

* Dėmesingas įsisąmoninimas (angį. mindfulness) - proto būsena, pasižyminti dėmesio stabilu­

mu, išlaisvinančiu nuo įprastų reakcijų ir leidžiančiu pasireikšti vidinei išminčiai. Šio metodo atra­
dėjas yra Jonas Kabat-Zinnas.
132 daug galimų kelių. Jeigu ieškai emocinės ir fizinės gerovės, drąsiai
išbandyk bent kelis iš siūlomų pratimų. Kad Jie būtų veiksm inges­
ni, duosiu kelis naudingus patarim us.

Patarimai, kaip atlikti dėmesingumo pratimus

1. Kas benutiktų (užsnūdai, nukrypo dėmesys, nuolat galvo­
ji apie kitus dalykus a r apie kitą kūno vietą, nieko nejauti),
tiesiog tęsk pratimą. Tai, ką patiri, yra tavo šios akim irkos iš­
gyvenimai, todėl būk atviras jiems.
2. Jeigu dėmesys nuolat nukrypsta, užfiksuok jį atitraukiančias
mintis kaip praeinančius įvykius ir švelniai grąžink dėmesį
prie susitelkimo objekto (minčių, kvėpavimo, valgymo).
3. Negalvok apie sėkmę, nesėkmę, gerą pratim o atlikimą a r pa­
stangas apvalyti kūną. Čia ne varžybos, kuriose žūtbūt siekia­
ma tikslo. Tereikia dažnai ir reguliariai treniruotis, būti atvi­
ram potyriam s ir žvelgti į juos smalsiai.
4. Atsisakyk visų lūkesčių, susijusių su tuo, kaip pratim as tu rėtų
tau padėti, ir vilčių, kad jis tau padės. įsivaizduok, kad pasė­
jai sėklą. Kuo dažniau aplink ją krapštinėsi ir jai trukdysi, tuo
sunkiau jai bus išdygti ir augti. Sukurk pratim ui tinkam as są­
lygas - ramybę, taiką ir nuolatines pratybas. Daugiau niekuo
nereikia rūpintis, nes kuo labiau stengsiesi sustiprinti pratim o
poveikį, tuo silpnesnis jis bus.
5. Pamėgink kas akimirką žvelgti j patiriam us išgyvenimus.
Sakyk sau: „Dabar tiesiog taip yra." Jei stengsiesi kovoti su
nemaloniomis mintimis, jausm ais ar kūno pojūčiais, tai tik
atitrauks tavo dėmesį ir neleis užsiimti niekuo kitu. Būk atvi­
ras, nekovok, susitelk į dabartį ir priimk viską taip, kaip yra.
Tiesiog daryk.
Sąmonės aktyvavimas 133

Pajautos susitelkimas, pokyčių ID ir įsižeminimas - labai svarbūs

atradim ai. Ar jie daro mus tobulesnius? Ne. Jie daro mus sąm o­
ningus ir akivaizdžiai parodo, kad esam e kur kas gilesni, nei gali
atrodyti. Aktyvuojame savo sąmonę, todėl galime atidžiau pa­
žvelgti į save. Ką parodys tas dėmesingas žvilgsnis? Kasdienybę,
tiksliau - koks tu esi joje.

A U T O M A T IZ M A I

Įdėmiai pasižiūrėk, kokius veiksmus savo gyvenime atlieki auto­

pilotu. Išsiaiškink, ar jie tau naudingi? Gal yra atvirkščiai ir jie tik
kenkia? Įvertink, į kokius veiksmus nukreipi savo nuolatinę jėgą.
Jei atrandi tau nieko gero neduodantį ar net kenkiantį autom a­
tizm ą / įprotį, skirk dėmesio jam atsikratyti. Būk sąmoningas,
stebėk save ir savo atliekam us veiksmus. Atsikračius neigiamų ar
tau nebereikalingų autom atizm ų, rasis vietos naudingom s ir įne-
šiančioms į gyvenimą ką nors nauja veikloms.

2 0 0 6 1 0 28

Pietavau restorane su labdaros fondo direktoriumi. Ketinau

paremti šį fondą ir jaučiausi puikiai. Dariau garbingą darbą,
todėl galvojau: „Koks esu geras, atsakingas ir dosnus."
Staiga nuaidėjo du garsūs šūviai, iškart po jų į salę įlėkė
paklaikęs padavėjas ir ėmė isteriškai šaukti: „Bėkit! Jis šaudo į
žmones!" Išgąstis. Panika. Pašokau ir pasileidau lauk per res­
torano fojė (kur pamačiau vyro kūną) išėjimo link. Prieš mane
bėgo daug žmonių. Viduryje koridoriaus parkrito moteris ir
134 negalėjo atsikelti. Visi, įskaitant mane, perlipo per ją ir bėgo
tolyn. Staiga aš apsisukau ir grįžau jai padėti. Ji buvo stambi
moteriškė, negalėjau jos net pajudinti. Kol bandžiau jai padėti,
pastebėjau, kad iš už kampo ateina ginkluotas vyras, jis buvo
vos keli žingsniai nuo manęs. Dvelkė paraku. Instinktyviai pa­
galvojau: „Noriu gyventi." Paleidau moteriškės ranką ir dėjau
į kojas. Neatsisukau pasižiūrėti žudikui į akis bijodamas, kad
dėl to galiu tapti kita auka. Po kelių sekundžių išgirdau dar du
šūvius. Pagalvojau, kad vienas bus paleistas į mane, bet abu
buvo skirti nukritusiai moteriškei. Toliau strimgalviais bėgau
ir tik dėl kelių sekundžių išvengiau mirties. E

2012 01 30
Šiandien papasakojau Guzui apie įvykį restorane. Iki šiol kal­
tinu save dėl tos moteriškės. Esu bailys ir savanaudis. Mąsčiau
ir elgiausi kaip užprogramuotas. Net nesupratau, ką darau.
Viskas vyko akimirksniu. Mintys šmėžavo automatiškai ir mano
veiksmai buvo neadekvatūs. Galėjau ir privalėjau ją apginti.
- Ir būtum didvyriškai žuvęs, - ramiai konstatavo Guzas.
Man net pasirodė, kad jis šaiposi.
- Ko gero, taip, - liūdnu tonu pritariau aš.
- Ar tikrai manai, kad esi kaltas dėl jos mirties?
- Deja, taip.
- Neteisingai. Dėl jos žūties kaltas žmogžudys užpuolikas.
Tau pasitaikė proga ne garbingai mirti, o garbingai gyventi.
Gali kaltinti save tik dėl nevaldomų, automatinių minčių ir
veiksmų. Jei ne jie, gal restorane būtum radęs kitą sprendimą.
Moters nesugrąžinsi. Jei nori ištaisyti savo klaidą - liaukis
reaguoti į viską automatiškai. Tada išvengsi nereikalingų
kaltinimų, beprasmių aukų ir kvailų sprendimų. Tas žudikas
turėjo nušauti tavo automatizmus.
Susimąsčiau. Guzo žodžiuose buvo daug tiesos. E
Draugauk su protu! 135

Dabar, pasitelkus sąm onės aktyvumą, reikėtų įvertinti ir įveik­

ti kitą rim tą kliūtį - savo autom atizm us. Svarbiausias jų - min­
tys. Tiksliau - inertiškas, autom atinis mąstymas. Būtent mintys
daro lem iam ą (taką m ūsų emocijoms ir elgesiui, todėl taisy k
m inčiai kelią.
Automatinės mintys gali būti skirtingo intensyvumo, be to,
vieniem s labai aiškios, kitiems - ne tokios pastebimos. Tai visiš­
kai individualu ir asmeniška. Svarbiausia, kad šios mintys gali
iškreipti tikrovės suvokimą ir lemti žmogaus požiūrį į save, pa­
saulį ir ateitį, gniuždyti emocijas ir trikdyti veiksmus. Deja, nėra
stebuklingo recepto, kaip valdyti ir pakeisti savo nemalonias
emocijas bei elgesį. Turėdam as daug minčių gali išmokti rinktis
mąstymą. Mintys gali žmogui padėti arba jį žaloti. Didžiausią žalą
daro nuodingos mintys.
Pratim as Nr. 20 padės suprasti, ar nuodiji savo gyvenimą.
Nemeluok sau. Atlik šį pratim ą sąžiningai. Neskubėk. Jei pa­
tvirtinsi visus 18 teiginių - esi m irtinai apnuodytas. Jei daugiau
nei 9 - situacija kritinė. Jei 4 ir daugiau - reikia valyti, jei 3 ar
mažiau - esi angelas.

Automatinės mintys
Autom atinės mintys - staiga šm ėstelinčios mintys ir vaizdai, ga­
lintys plaukti su pagrindinėm is mintimis. Jas kiekvienas esame
įsisąmoninę, todėl aiškiai prisim enam e. Automatinė mintis gali
būti nepastebim a ir trukti vos 0,001 dalį sekundės, bet tai nereiš­
kia, kad jos nėra.
Gal atrodys neįtikėtina, bet m ūsų galvoje vienu m etu gali
plaukti du ar net keli minčių srautai. Antrasis minčių srautas (ir
kiti) lyg koks kontrolierius ar teisėjas kom entuoja ir vertina mus
136 pačius. Dažnai žmogus yra taip įpratęs prie kai kurių savo minčių,
ypač vertinančių jį patį, kad net nekreipia dėm esio į jas.
Kodėl dažniausiai negirdime savo autom atinių minčių? Todėl,
kad daugeliui jos yra iki skausmo žinomos, savos, gyvenančios vi­
duje daug metų, tapusios žmogaus dalimi, į kurią jis nebekreipia
dėmesio. Pavyzdžiui, per susirinkimą išsakai savo nuomonę, bet
kalbėdamas netikėtai gali pastebėti savo keistas mintis: „Mane
gali neteisingai suprasti", „Pagalvos, kad esu išsišokėlis", „Mane at­
stums", „Aš nepatiksiu"... Mintys tarsi pračiuožia tavo galvoje, tu iš­
sigąsti ir net nežinai kodėl. Blogiausia, kad mes neabejojame tokių
minčių pagrįstum u ir nesvarstome jų tikroviškumo ar logikos. Šios
mintys kyla savaime ir staiga, todėl ir yra vadinamos autom atinė­
mis mintimis - žmogui nereikia jokių pastangų, kad jos atsirastų.
Štai todėl taip svarbu kaskart patyrus nemalonų jausmą stengtis
prisiminti, kokios konkrečios mintys kirbėjo galvoje prieš pat tam
jausmui atsirandant. Tik sąmoningai stebėdam as savo mintis žmo­
gus gali nustatyti pagrindinę savo minčių tem ą ir jų ryšį su nemalo­
niais jausmais (įtampa, liūdesiu, susierzinimu, pykčiu).
Automatinė m intis yra tarpininkas tarp įvykio ir žmogaus em o­
cinio atsako, reakcijos į jį. Iš tikrųjų žmogus reaguoja ne į pačius
įvykius, o į įvykių interpretacijas, autom atiškai vykstančias sm e­
genyse. Apie tai dar prieš 2000 metų rašė išminčius Epiktetas:
„Nerimą ir sunkum us žmonėms kelia ne tai, kas įvyksta, ne patys
dalykai, bet požiūris į juos."

Automatinės emocijos
Mąstymas daro milžinišką įtaką emocijoms, kitaip tariant, žmo­
gaus savijautą lemia jo mąstymas. Kaip jaučiamės, priklauso ne
nuo to, kas m ums nutinka, o nuo to, kaip mes tai suprantam e.
Minčių ir savijautos ryšį nesunku suprasti, bet dažnai negalime
net patys sau paaiškinti staiga užplūdusio nem alonaus jausmo 137

priežasties. Tada galvojame: „Lyg nieko neatsitiko, nesuprantu,

kodėl apėm ė toks nerim as (liūdesys, bejėgiškumas, neviltis, bai­
mė, pyktis ar kt.)."
Autom atinės emocijos - staigus, nevaldomas, impulsyvus atsa­
kas į situaciją, tarpininkaujant autom atinei minčiai. Dažniausios
autom atinės emocijos: juokas, supykimas, agresija, įsižeidimas,
išgąstis, gėda, pavydas. Staigios emocijos gali būti naudingos, bet
dažniausiai pablogina situaciją.
Suvokti tikrąją priežastį galime tik tada, jei mintyse pavyksta
atsukti juostą atgal ir atpažinti slogų jausm ą sukėlusias mintis.
Kartais tai padaryti nesunku ir mes suprantam e, į kokių minčių
lankas buvome nuklydę ir kodėl dabar taip prastai jaučiamės.
Kartais tai padaryti nėra paprasta, nes mūsų galvą atakuoja auto­
m atinės mintys, jų dažniausiai nė nepastebim e.

Automatiniai veiksmai
Emocijos daro milžinišką įtaką elgesiui. „Supykau ir išėjau",
„Įsižeidžiau ir nebendrauju", „Išsigandau ir nenuėjau", „Nuliūdau /
apsidžiaugiau ir prisigėriau", „Patiko - pasiėmiau", „Nepatiko -
užblokavau." Pažįstami dalykai? Tai - realaus atsako į kilusią
emociją pavyzdžiai. Dažniausiai po emocijos (kiek ji betruktų -
milisekundę ar 10 m etų) būna veiksmas.
Sąmoningas elgesys yra pasirinktas atsakas, autom atinis -
nuolat pasikartojantis instinktų ir įpročių nulem tas veiksmas.
Dažnai autom atizm as yra naudingas, bet ne visada. Prilietus karš­
tą viryklę, instinktyvus atitraukim as išgelbėja nuo nudegimo, kai
avarinėje situacijoje prireikia staigiai spausti stabdį, laimei, sm e­
genyse turim e instinktus ir stabdžiai būna nuspausti greičiau, nei
spėjam e paanalizuoti situaciją.
 Daugelyje kasdienių, neekstrem alių gyvenimo situacijų dėl
autom atinių veiksmų žmogus jaučiasi aplinkybių auka, jis tarsi
neturi jokio pasirinkim o - jį užklumpa gyvenimo įvykiai, aplink
gausu kaltųjų, b et jis nieko negali pakeisti, todėl jaučiasi bejėgis.
Kaip sako Stephenas Covey’us: „Jei esi sąmoningas, tau nereikia
laukti, kol aplinkybės susiklostys palankiai ar žmonės ims elgtis
tinkamai, tu pats kuri aplinkybes."16

N U O D IN G A S M Ą S T Y M A S

2011 09 02

Guzas atrodė įsitempęs ir nepatenkintas. Gandira taip pat

pastebėjo violetinio žiurkėno nuotaiką ir paklausė jo:
- Kas tau šiandien darosi, mielas drauge?
Guzo atsakymas neprailgo:
- Gyvenimas apskritai yra erzinantis dalykas. Pavyzdžiui,
nori pasikasyti, o negali dėl etiketo, nueini pusę kelio ir tik
tada prisimeni, kad palikai raktus, parduotuvėje nerandi to,
ko norėjai, vėluoji arba lauki vėluojančiųjų, pasitiki ir nusi-
vili. Vien „Sumuštinio dėsnis" ką reiškia. Uff, aplinkui apstu
erzinančių reikalų.
- Ar žmones taip pat priskiri prie reikalų? - su šypsena
pasitikslino Gandira.
- Mane dažnai erzina žmonės - jų kvailumas, naivumas,
pavydas, pyktis ir nesupratingumas. Mane erzina gyvenimas,
jo nenuspėjamumas. Nori kaip geriau, o išeina kaip visada.
Kartais pats save erzinu, kad esu silpnavalis, kad pasiduodu
kaprizams, kad tenka taikytis su nepatinkančiais dalykais.
Retsykiais ką nors pasakau, paskui bijau dėl to, nes galvoju,
 kaip tai atsilieps man pačiam, pašnekovui, santykiams. Mane 139

tai nervina. Irzlumas ir baimė nuodija mano gyvenimą.

- Erzulį kelia ne situacijos, aplinkybės ar aplinkiniai, o
kaip tu pats tai interpretuoji. Viskas tavo šviesioje galvoje,
mielasis. Be to, duosiu vieną patarimą: jei bijai - nesakyk, jei
pasakei - nebijok. E

Labiau už aplinkos teršalus, chemines, kancerogeninės ir ge­

netiškai modifikuotas medžiagas pavojingesnis yra toksinis m ąs­
tymas. Jis nuodija m ūsų sąmonę. Mūsų mąstymą teršia:
• nepagrįstos interpretacijos;
• mąstymo klaidos ir iškraipymai;
• klaidingi įsitikinimai;
• minčių spąstai;
• neigiamos nuostatos ir stereotipai;
• psichologiniai virusai.
Ši tarša yra žalingesnė už kenksmingas medžiagas. Mentalinis
šlakas, mąstymo teršalai gali nepataisomai paveikti žmogaus ar net
didelių žmonių grupių gyvenimą. Daug mentalinių teršalų kaupiasi
pamažu, labiausiai žmogaus protą teršia per didelis mąstymas.
Dažniausiai nuodingas mąstymas pasireiškia nerim ą kelian­
čiomis mintimis. Jos neduoda naudos, neparuošia artėjantiem s
įvykiams, o tik traukia žmogaus gyvybinius syvus. Kokia daž­
niausia nerimo priežastis? Neigiamos mintys apie situaciją, gali­
mybę apsižioplinti ir baimę būti atstum tiem s. Kai trokšti sėkmės
ir lauki pritarimo, bet suvoki, kad įvairios nesėkm ės gali trukdyti
tavo tikslams, įsijungia toksinis mąstymas: „Ko gero, nepasiseks
ir žmonės mane atstum s. Tai būtų siaubinga! Negaliu susim auti
ir būti atstum tas. Aš to nepakelsiu. Tai reikš, kad esu nevisavertis
ir niekam tikęs. Jei pralaimėsiu, visi tai žinos ir nieko negalėsiu
pakeisti. Baisu!“
140
Apnuodytas gyvenimas
Tokios mintys sukels didžiulį nerim ą ir trukdys normaliai dirbti:
bus sunku planuoti, įgyvendinti savo siekius ir sulaukti sėkmės.
Taip m ąstydam as žmogus netenka pusiausvyros ir nepasiekęs
tikslo praranda drąsą vėl jo siekti arba stengiasi desperatiškai pa­
siekti, todėl jam ir vėl nepavyksta.
Dėl apnuodyto mąstymo žmogus gali manyti, kad net draugo
siūlymai reiškia kritiką, nepritarim as jo nuomonei - priešišką nu­
sistatymą, pagyra - meilikavimą, o draugiškumas - užuojautą. Toks
susipainiojimas mintyse ir jausmuose labai apsunkina bendravimą
ir iškreipia tikrovės vaizdą. Proto užterštum as pasireiškia:
• tinginyste;
• miego ar / ir mitybos sutrikimais;
• apatija;
• įkyrumais;
• neadekvatumu;
• negebėjimu priimti sprendim ų ir prisiim ti atsakomybės;
• nevaldomu minčių spiečiumi;
• užstrigimu bloguose jausm uose ir mintyse.

Minčių diktatūra
Nuodingų minčių - tūkstančiai, bet yra ir bendrų dėsningumų.
Albertas Ellis išskyrė tris pagrindinius nuodingų minčių dik­
tatorius:
1. Reikalavimai, nukreipti prieš save: „Aš privalau puikiai atlikti
darbą, nes kitaip būsiu nekom petentingas žmogus", „Viskas,
ko imuosi, man būtinai turi pasisekti", „Privalau puikiai pasi­
rodyti", „Mane turi besąlygiškai mylėti / vertinti."
 141
2. Reikalavimai, nukreipti prieš kitus žmones: „Visi žmonės turi
gerai ir gražiai su manimi elgtis, kitaip jie - tikri niekšai",
„Žmonės turi man padėti gauti tai, ko aš noriu, a r apsaugoti
nuo to, ko nenoriu", „Mane turi gerbti ir mylėti."
3. Reikalavimai, nukreipti prieš aplinką ir gyvenimo sąlygas:
„Sąlygos, kuriom is gyvenu, turi būti tokios, kad gaučiau vis­
ką, ko tik noriu, ir išvengčiau to, ko nenoriu, kitaip pasaulis
yra siaubingas", „Darbo sąlygos turi mane tenkinti, o atlygini­
mas turi būti labai geras", „Oras turi man patikti."
Tokie žūtbūtiniai reikalavimai nenum ato jokio bet. Nepaisant
aplinkybių žmogus privalo viską atlikti puikiai ir sulaukti pripaži­
nimo. Tai, žinoma, nerealu.

Apsaugos diržai
Nori pasiekti num atytą tikslą? Puiku. Svarbu nekelti sau į giežtus
rėm us spraudžiančių reikalavimų. Tada, net ir nepasiekęs, ko no­
rėjai, pajusi sveiką liūdesį, gailestį, susirūpinim ą, bet pasaulis ne­
sugrius. Galimi „bet" noram s neišsipildžius apsaugo nuo perdėto
emocinio jaudulio, tada gali sau priminti: „Aš labai noriu, kad man
pasisektų, bet jei nepasiseks, aš vis tiek būsiu patenkintas."
Absoliutūs reikalavimai retai įgyvendinami, bet daug žmonių
kankinasi patys ir kankina aplinkinius, nepalikdami sau gali­
mybės suklysti. Pasakymą „privalau" patariu keisti į „norėčiau":
„Norėčiau uždirbti daug pinigų, b et neprivalau - turiu susitaikyti
su būsim u faktu." Nesėkmės atveju jausi liūdesį, o ne nerimą, trik­
dantį organizmui funkcionuoti.
142
EKOLOGINIS MĄSTYMAS

Kiekvienas turim e rasti būdą savo sąmonei valyti. Padėti išsklaidyti

protą ir širdį temdančius debesis ir didinti sąmoningumą gali:
• meditacija;
• maldos, m antros, teigiamos afirmacijos;
• reguliarus buvimas su savimi (atsiribojim as nuo pasaulio);
• naujos patirtys;
• mindfulness sistema;
• kūryba;
• fizinis krūvis (vaikščioti, plaukioti, važiuoti dviračiu, sp o r­
tuoti ir pan.).
Rekomenduoju kartais ištuštinti protą. Tai - būsena, kai pro­
tas yra laisvas, jo netrikdo jokia mintis. Ją pasiekti galima gro-
žintis vandeniu arba ugnimi, ilgai vaikštinėjant sparčiu žingsniu
arba sąmoningai m edituojant. Protui valyti labiausiai tinka m in­
čių planavimo program a, taikom a praktikuojant lengvumo te ra ­
piją, filosofinį konsultavimą, lokodinamiką ir charizmos ugdymą
Tai - savotiška sveiko mąstymo mokykla. Mąstyti ekologiškai,
vadinasi, išsaugoti mąstymo paprastum ą, skaidrum ą ir aiškumą.
Ekologinis m ąstym as suteikia žavesio, duoda gyvybinių jėgų, už­
dega akyse ugnį, it m agnetas traukia žmones.
Nuodingas mintis galima kontroliuoti, jeigu reikia - koreguoti.
Taigi, galime mąstyti sveikai. Tai atrodo m aždaug taip: „Tikiuosi,
gerai įvykdysiu užduotį ir sulauksiu svarbių žmonių (tėvų, drau­
gų, sutuoktinio, bendradarbių ar kt.) pripažinimo. Žinoma, man
gali nepasisekti ir aš negausiu to, ko tikiuosi, bet nesėkmė ir at­
stūmimas nėra baisiausi dalykai pasaulyje. Pasimokęs iš nesėk­
mės, galėsiu vėl bandyti. Jei man nepritars žmonės, kurių nuomo-
nė svarbi, bus labai nesmagu, bet nenumirsiu. Jeigu ateityje vėl
nepasisektų, nusivilsiu, bet tai manęs nesugniuždys. Pasistengsiu
pasiekti savo tikslą, jei reikės, bandysiu dar ir dar kartą arba pa­
galvosiu, ką ir kaip derėtų daryti kitaip."

Hiperrealybė
Sveikas mąstymas apima suvokimą, supratimą, atsiminimą ir 1.1.,
ypač didelis m ąstymas - m ąstymą apie suvokimą, supratim ą, a t­
siminimą ir 1.1. Tai - galvojimas apie savo galvojimą („Ar teisingai
aš galvoju?"); žinios apie savo žinias („Kas bus, jei ko nors nežino­
siu?", „Manau, kad nieko nežinau"); kai žmogus nuolat sau karto­
ja: „Kas būtų, jeigu būtų?", „Galvoju, ką jie pagalvos apie mane" ir
pan. Gimsta baimė dėl baimės, pyktis dėl pykčio ir pan. Iš jo susi­
kuria ir įsišakoja nesveika, nuolat besidauginančiomis prasm ėmis
apnuodyta hiperrealybė. Tai - puiki terpė daugintis informacijos
virusams, manipuliuojančiais žmogumi iš vidaus. Tai - erdvė,
kurioje klesti daugialypės interpretacijos ir traktuotės, slap­
ti kontekstai, nutylėjimai, intrigos, užglaistymai, netiesioginiai
pokalbiai.
Klausimas „Kodėl?" atveria hiperrealybės vartus. Dar gali su­
stoti. Jei susimąstei: „Ką man / tau tai reiškia?", - tiesiu taikiniu
patekai į pirmąjį hiperrealybės lygį. Iš jo gali greitai išsikapstyti.
Antrasis lygmuo jau beveik nepalieka šansų. Į jį įtraukia teiginiai:
„Aš žinau, kad tu žinai, kad aš žinau...", „Tu pagalvojai, kad aš pa­
galvojau, kad tu pagalvojai..." ir pan. Tai nutinka, nes žmonės daž­
niausiai reaguoja ne į įvykius, o į staigias autom atines jų interp­
retacijas, priklausančias ne nuo paties įvykio, bet nuo prasmės,
kurią mes jam suteikiame.
144
Paprastumas
Valdyti hiperrealybės vartus man padeda reguliarus Okamo skus­
tuvo principo naudojimas.* Okamo principas, dar vadinam as
paprastum o arba taupum o principu, nesudėtingas: nedaugink
realybės (žodžių, veiksmų, problemų, minčių, emocijų) be reika­
lo. Pagal šį principą tikslų reikia siekti pačiu paprasčiausiu ir aki­
vaizdžiausiu būdu, ignoruojant sudėtingas alternatyvas. Iš kelių
galimų sprendim ų reikėtų ieškoti ne geresnio, o paprastesnio,
aiškesnio varianto. Idealu, kai paprastas ir aiškus sprendim as su­
tam pa su geriausiu.

Viskas aišku ir paprasta

Dabar tau jau aišku, kaip įvairūs autom atizm ai veikia žmogaus
gyvenimą, lemia pasirinkim us ir formuoja ateitį. Tai, ką vadina
minties galia, veikia ir tu negali to valdyti. Viskas paprasta: valdy­
si protą - valdysi emocijas, valdysi emocijas - valdysi elgesį, val­
dysi elgesį - valdysi save, valdysi save - valdysi savo tikrovę, val­
dysi savo tikrovę - valdysi pokyčius. Knygos priede rasi pratim us
(Nr. 21-24), jie padės išmokti mąstyti ekologiškai ir valdyti protą.

Harmonija
Tarp autom atiškai vykstančios kasdienybės ir virsm o taško
yra tarpelis, jam e glūdi didžiulė galia. Tas reikšmingas ta rp e ­
lis vadinam as harm onija. Tai - santaika su pačiu savimi. Dėl

* Okamo skustuvas (angį. Ockham’s razor) - mokslinis mąstymo taupumo principas. Jį suformu­
lavo anglų filosofas V. Okamas (128 5 -1 34 9 ). Principo esmė: nereikia aiškinti sudėtingiau, jei galima
paprasčiau.
 145
tokios darnos būsenos mes m ąstom e ir elgiamės neįprastai.
Harmonija inicijuoja, regis, nereikšm ingus, kartais net keistus
įvykius, galinčius paveikti tolesniuosius. Suveikia sąm oningo sa­
vęs valdymo efektas. Dėl šio efekto maži įvykiai gali sukelti di­
delių pokyčių ir jie vyks su pagreičiu. Tokią būseną lemia trijų
lygių visuma:
1. Mentalinis lygmuo - apsisprendim as, jis kyla iš esamos si­
tuacijos įsisąmoninimo. Reikia adekvačiai įsivertinti savo
žinias (išsilavinimą, kompetencijas, asmeninę, profesinę ir
ankstesnių pokyčių patirtį), patikrinti informaciją (kas, kur,
kaip, su kuo, kodėl), suvokti turim as galimybes (laiko, atstu ­
mo, bendravimo, reputacijos, įtakos) bei resursus (pažintys,
draugai, priešai, informacijos pasiekiam um as ir sklaida, pini­
gai). Tada apžvelgti faktus ir susidėlioti prioritetus.
Mintys nukreipia m ūsų dėmesį reikiama linkme, koordinuoja
veiksmų nuoseklum ą ir užtikrina ketinimų darną.
2. Emocijų lygmuo. Emocijos sutelkia mūsų dėmesį, mobilizuo­
ja organizmą pritraukti arba atstum ti. Šis lygmuo yra emocinis
raštingum as (intelektas) ir atidum as sau. Ką aš jaučiu? Kaip
aš jaučiu? Kada aš jaučiu? Šie klausimai yra emocijų lygmens
širdis. Tu moki į juos atsakyti? Jei taip - gerai, nes būtent emo­
cijos turi paslaptingą galią pritraukti sėkmės m alonę arba ją
atstum ti. Nesvarbu, kokios emocijos išgyvenamos: teigiamos
ar neigiamos. Svarbiausia, kad jos būtų tikros, tiksliai atpažįs­
tam os ir atitiktų realią situaciją.
3. Fizinis lygmuo - veiksmai. Esi geros fizinės formos, tinka­
mai maitiniesi ir gerai miegi, moki puikiai derinti darbą ir
poilsį, rūpiniesi sveikata, atsisakei (arba labai apribojai)
svaigalų, turi kur saugiai gyventi ir pakankam ą buitinio kom­
forto lygį, esi neįsitem pęs arba moki atsipalaiduoti? Jei taip -
puiku. Darom!
146 Bendra harmoningos būsenos formulė skamba taip: „Esu tikras,
kad jaučiuosi galintis realiai v eikti."' Žinoma, visi harmonijos ly­
giai reikalauja atskiro dėmesio, todėl dirbti su jais galima po vieną.
Norint pradėti rimtus pokyčius visi lygiai suaktyvinami būtinai
vienu metu. Tai reiškia, kad neturi būti jokios nesantarvės tarp min­
čių, emocijų ir elgesio. Tik pasiekus tokią būseną, atsitiks reikiamas
trum pasis jungimas - pabudimo akimirka. Kai visi trys lygiai susi­
jungia j visumą, nutinka stebuklas. Toks stebuklas tikrai vertas pau­
zės, nes būtent pauzė ir suaktyvins harmonijos lygius, įpūs į sausą
formulę gyvybės, bus mygtukas, įjungsiantis šviesą tunelio gale.

Pauzės piygtukas
Tarpelis tarp kasdienybės ir pokyčių gali būti įsivaizduojamas
kaip didžiulis pauzės mygtukas. Jį paspaudę galime pasirinkti
ateitį. Deja, dažniausiai esam e neradę pasirinkim o galios, todėl
m etų m etais kartojasi tas pats elgesys, tie patys scenarijai.
Jei iki šiol dėmesingai skaitei ir taikei pateiktus pratim us, m a­
nau, supratai, kaip veikia pauzės mygtukas, ir moki juo naudotis.
Atėjo laikas sujungti į vieną tašką pajautos susitelkimo, pokyčių
ID, įsižeminimo, ekologinio mąstymo ir harm onijų lygių p atir­
tis. Suvienyti jas padės nesudėtingas 10 min. trukm ės pratim as
Nr. 25. Jį atliekant reikia prisim inti visas mintis, klausimus, atsa­
kymus, alkį, jausmus, kūno pojūčius ir išgyvenimus, patirtus iki
šiol. Iš pradžių galvoje bus chaosas ir gali nepavykti visko sudėlio­
ti. Kantrybės. Nepavyks per pirm as 10 min. (pirm ą dieną), pavyks
vėliau (antrą dieną). Pirmyn. Tu tikrai gali!
Beveik prisijaukinai virsm o tašką. Puiku! Gali drąsiai daryti
kitą labai svarbų žingsnį - susitikti su ambicijomis.*

* Išsigryninti ir sustyguoti šiuos lygius žmogus nesunkiai gali pats, bet geriau, saugiau ir veiks­
mingiau tai daryti su profesionaliu pokyčių ekspertu.
 147
AMBICIJA

Vienas iš žodžio „svajonė" sinonimų yra „ambicija". Kodėl? Todėl,

kad abu žodžiai reiškia geresnę ateitį. Gražesnį, patogesnį, leng­
vesnį rytojų. Ambicija yra realūs troškim ai ir užmojai pagal rea­
lias galimybes. Užsispyrimas padaryti ką nors svarbaus, ryžtas,
pagrįstas noras turėti daugiau, nei turi. Ambicija - noras daryti,
būti ar turėti ką nors geresnio, kokybiškesnio, prasmingesnio.
Nori geriau jaustis? Būti savo svajonių vietoje? Geresnio darbo?
Geresnių pajamų? Geresnių vertinim ų? Geresnių namų? Geresnių
santykių? Geresnių įspūdžių ir emocijų? Gražesnio kūno? Kuo la­
biau kreipsi dėmesį į savo ambicijas, tuo didesnė bus motyvacija
siekti lengvumo ir atsiverti pokyčiams.
Ambicija grįsta gera nuom one apie save, pasitikėjimu ar net
didžiavimusi savimi. Tai, ką galėčiau padaryti, ko esu vertas.
Tereikia tinkam ų sąlygų sumanym ams įgyvendinti.

Ambicingas
Koks yra ambicijų turin tis žmogus? Nuolat siekiantis augti, plės­
ti akiratį, rasti naujų galimybių. Ambicingas žmogus reguliariai
lanko įvairius m okym us ir sem inarus, skaito profesinę literatū­
rą, nes supranta, kad be vystym osi nebus judam a tikslo link. Jis
žino, kad reikia prisitaikyti prie kintančios aplinkos ir tuo pačiu
m etu neprarasti savo individualybės. Jis visada stengiasi išmok­
ti ką nors nauja, nes naujos žinios gali tinkam ai prisidėti prie
jo pažangos.
Antra, ambicingas žmogus niekada nekenks sau ir neleis to da­
ryti kitiems. Jis turi stiprų savivertės jausmą.
 Trečia, ambicingiems žmonėms labiau sekasi, nors jie gali ne­
turėti jokių ypatingų talentų. Žmogus su ambicijomis visada leng­
viau kils gyvenimo ar karjeros laiptais.
Toks žmogus visada bando nusiteikti teigiamam rezultatui, net
jei yra abejonių, kad ambicija bus lengvai įgyvendinta. Mintyse
ir noruose jis viršija realybę ir mėgsta nustatyti sau šiek tiek di­
desnius uždavinius. Tik pasiekęs aukštum as, ambicingas žmogus
jaučia tikrą pasitenkinimą.
Ambicijos - nepam ainom as šių dienų variklis. Ambicijos - tavo
turtas. Jos nepriklauso nuo lyties, amžiaus, statuso, pinigų, pažin­
čių ir 1.1. Turėti ambicijų - naudinga ir patogu. Be to, tai lengva.
Ambicijos gali būti įvairios: jaunatviškai atrodyti; įsteigti labda­
ros fondą; įkurti verslą; palikti verslą; vesti savo TV laidą; aplan­
kyti Cheopso piram idę ar Luvrą; įveikti Santjago de Kompostelos
kelią; įkopti į Pamyro viršūnę; pastatyti namą; padaryti karjerą;
reform uoti Lietuvos politiką ar ekonomiką; vadovauti kontroliuo-
jančiajai bendrovei; uždirbti 90 milijonų eurų; parašyti knygą;
tapti geriausiu; pakeisti save, santykius, pasaulį. Kokios yra tavo
ambicijos? Tikiu, kad jos puikios, įdomios, pagrįstos ir realios.

ATRAM A

Archimedas yra pasakęs: „Duokite man atram os tašką ir aš paju­

dinsiu Žemę."17 Sunkiausia yra rasti tą tašką. Tu gali tai padaryti,
nes tavo ambicijos ir yra tas atram os taškas, o Archimedo Žemė -
tavo tikrovė. Ambicija yra tikroji atram os ašis, ji įtvirtina ir vaini­
kuoja virsm o tašką, suteikia lengvumo pojūtį. Kaip automobilio
ratai laikosi ir sukasi ant varančiosios ašies, taip visi pokyčiai lai­
kosi ant ambicijos ašies.
Pokyčių ašis 149

Ašis - elem entas, lem iantis pokyčių esmę. Tai, ką reikia stiprinti
arba gerinti per pokyčius, kas vienija, įprasm ina visus su poky­
čiais susijusius veiksmus, emocijas ir mintis. Vidinių ar išorinių
pokyčių priežasčių branduolys, ant kurio laikosi visa perm ainų
konstrukcija, varomoji pokyčių jėga. Tas branduolys filtruoja
gaunam ą informaciją, sudėlioja bendravimo su žmonėm is ir so­
cialinio aktyvumo prioritetus, styguoja trum palaikius ir ilgalai­
kius planus, tikslus, įrėm ina įvairius sprendim us ir pasirinkim us
į vieningą sistemą, padėsiančią generuoti idėjas ir vykdyti visus
veiksmus. Būtent tinkam a ašis ir nuoseklus jos laikymasis lemia
gerus rezultatus ir užtikrina ilgalaikę sėkmę.
Ašis - rim tas pagrindas valdomiems pokyčiams. Be jos nesu­
veiks joks tikslų nustatym as ir veiksmų planavimas. Kaip elekt­
ronai skrieja apie atom o branduolį, medžio šakos auga iš kamieno,
Žemė sukasi aplink savo ašį, taip ir pokyčių tikslai (trumpalaikiai
ir ilgalaikiai), planai bei veiksmai turi suktis aplink savo širdį. Visi
norai, tikslai, ketinimai ir siekiai be ašies yra tušti - naivi iliuzija,
trapus miražas, tirštas rūkas. Ašis - energija, skatinanti žmogų
patenkinti savo poreikį.

Ratai veža, bet juos valdo ašis

Ašies (ambicijos) galia pritraukia reikiam us tikslus ir sprendi­
mus, atstum ia neesm inius dalykus. Kaip ratai be varančiosios
ašies niekur nenuveš, taip ir tikslai (ir tarpiniai, ir pagrindiniai)
be ašies liks tik gražūs, bet tušti ketinimai ir pragulės garaže.
Valdomų pokyčių pradžioje svarbu ne formuoti tikslus, o pir­
m iausia aiškiai pasirinkti ašį ir tik paskui rasis tikslai, t. y. radus
ašį, tikslai formuojasi savaime.
150 Esant vienai ašiai, tikslai gali būti keli ir varijuoti priklausom ai
nuo galimybių ar aplinkybių. Lentelėje pateikiu, kaip gali atrodyti
ašies ir tikslo santykis.

Ašis Galimi tikslai

(ambicija) (gali būti pasirinktas tik vienas arba visi kartu)
Pradėti sportuoti. Laikytis dietos. Balansuoti mitybą.
Turėti
Taikyti grožio ir kūno priežiūros procedūras. Pasidar­
gražų kūną
yti plastinę operaciją. Valyti organizmą.
Atvirai pasikalbėti su partneriu. Kartu lankyti
Pagerinti seminarus arba porų psichoterapiją. Suprasti savo
santykius klaidas ir jų nebekartoti. Manipuliuoti. Pagyventi
atskirai.
Didinti darbo našumą. Gerinti prekių (paslaugų)
apyvartą. Didinti kainą. Daugiau dirbti. Reformuoti
Turėti daug
įmonę. Mažiau dirbti. Taupyti. Plėstis. Apiplėšti
pinigų
banką. Sėkmingai susituokti. Gauti palikimą. Laimėti
prizą. Rasti lobį. Imti kyšius.
[kurti partiją. Tapti prezidentu (ministru, Seimo
Tobulinti
nariu). Daryti įtaką prezidentui. Organizuoti
šalies
visuotinę pilietinę akciją (pvz., streiką). Demaskuoti
politiką
politikus.
Džiaugtis tuo, ką turi. Keisti tai, ką turi. Keisti gyve­
Gerai nimo būdą (pvz., išsiskirti, susituokti, tapti vienuo­
gyventi liu, benamiu, milijonieriumi). Pasiųsti viską velniop.
Gyventi tik šia diena. Išnaudoti kitus.

Dažniausiai veiklos efektyvumas m atuojamas pagal tikslų pa­

siekimo rezultatyvumą. Ašyje nėra nei tikslų, nei rezultatų, tik
prasmė. Efektyvumas matuojamas gebėjimu susitelkti, koncen­
truoti dėmesį. Tikslai kuriami iš poreikių ir motyvacijos, ašis - iš
nusiteikimo savo paties ir esamos situacijos atžvilgiu. Tikslai yra
formuojami sąmoningai, ašis - atrandama. Jei nori siekti tikslų, turi
susitelkti - čia puikiai padės fokusingo metodas. Su ašimi (ambici­
ja) lengviau - tereikia ją turėti ir ja tikėti. Turėti tvirtai. Tikėti uoliai.
Moksliškai sakant, tikslai yra tik taikomasis ambicijų aspektas.

Apsižiūrėk
Rasti savo ašj nėra sunku, užtenka atidumo ir dėmesingumo sau.
Reikia ramiai įsivertinti ir suprasti, kas dabar tau rūpi labiausiai,
kas yra svarbiausia gyvenime, santykiuose ar įmonėje. Tai ir bus
pokyčių ašis, į ją reikia telkti visus turim us resursus. Dalykų, galin­
čių tapti ašimi, yra daug. Toliau pateikiu galimų ašių pavyzdžius.

Asmenybės ašys:
valia (disciplina); protas (racionalus mąstymas, logika, intelek­
tas); jausmai (emocijos, nuotaikos, gilūs išgyvenimai); dvasin­
gumas (sielos harmonija, dvasinės paieškos, ramybė ir sąlytis
su amžinybe); įvaizdis; kūryba; pinigai; karjera; tobulėjimas;
perkopim as į aukštesnį socialinį a r finansinį lygį; savirealizacija
(tikslai, idėjos, pažintys, savišvieta); savo gyvenimo kelio suvo­
kimas; emocinis intelektas ir emocijų valdymas; sveikata (išvaiz­
da, mityba, fizinė būklė, tyrimai, sveikatinimasis, poilsis ir akty­
vumas, gydymasis).

Santykių ašys: *
santykių kūrim as ar atnaujinim as; vedybos arba skyrybos; vai­
kai; buitis (finansiniai reikalai); įvykiai (pvz.: kelionės, šventės);
meilė; seksualumas; stabilum as; pagarba; bendravim as; pasi­
tikėjimas.

Santykiuose ašis panaši į svarbiausią poros vertybę; įmonėje - į viziją ar strategiją.

152 Verslo ašys:
naujos įmonės kūrimas; nauja niša / rinka; kom petencijų didini­
mas; įmonės modernizacija; globalios arba lokalios įm onės refor­
mos; produkto optimizavimas; sandoriai; pelnas; veiklos našumo
gerinimas; naujovės; kūrybingumas; stabilum as; konkurencingu­
mas; idėjos; emocinis kolektyvo klimatas.

Ašis netolygi strategijai ar planavimui, veikiau tai - jungianti

idėja, energinis pokyčių centras. Kaip nuo oro sąlygų priklauso
apranga, laisvalaikio leidimo formos a r vairavimo ypatum ai, taip
ašis daro įtaką visai pokyčių eigai.

Tavo ašis
Atėjo laikas ir tau pasirinkti savo pokyčių ašį. Stabtelk, pagalvok,
kas tau yra svarbiausia. Nurimk. Gali padaryti bet kurį šio sky­
riaus pratim ą pasirinktinai. Susitelk. Dabar nieko negalvok. Tyla.
Tuštuma. Ramybė. Kas vyksta tavo vidinio pasaulio gelmėse? Tikiu,
gimsta ašis. Nieko nedaryk. Tai - savaiminis procesas, netrukdyk
Tik klausyk savęs. Keturi. Trys. Du. Vienas. Stop! Tai, kas dabar tau
atėjo į galvą, ir yra ašis. Tu ją turi! įsimink arba užsirašyk, prireiks.

Svarbu!
Pasirinkus savo pokyčių ašį, reikia siekti m aksimalaus susitelki­
mo į ją, visas kitas veiklas vertinti kaip pomėgius.
Konkrečių pokyčių pastangos ir veiksmai tam tikru laikotar­
piu turi atitikti tik vieną ašį.
įvairiais žmogaus gyvenimo tarpsniais gali būti svarbios skir­
tingos ašys, bet ašį galima keisti tik tada, jei yra nuspręsta keisti
visą pokyčių sistemą.
Apibendrindam as galiu drąsiai pasakyti, kad ašis yra pokyčių
p rasm ė.
Per kančias į žvaigždes 153

20061115

Esu tvirto charakterio, pasitikiu savimi ir žinau, ko noriu iš

gyvenimo. Darbas einasi puikiai, vykdomi projektai yra sėk­
mingi ir pelningi. Negaliu skųstis, bet visiškai nežinau, kas
bus toliau. Kur mane nuves gyvenimas? Vis dažniau aplanko
savivertę menkinantys klausimai („Ką darau ne taip?", „Kas
su manimi blogai?") ir iš jų kylantys įsitikinimai („Tikrai ko
nors nemoku if nesuprantu. Ko gero, išties esu prastas")
Kokia kryptimi judėti toliau? Ką stiprinti, o ką atpalaiduo­
ti? į ką telktis? Koks kelias man yra aktualiausias? Kas dabar
man yra svarbiausia? Kaip pradėti pokyčius? Nuo ko? Laukti
ženklo? Signalo? Kaip jį atpažinti? F.

2009 0 8 0 5

2007-ųjų pavasarį aš tikrai jaučiausi laimingas ir, vedamas

svarbių apmąstymų, impulsyviai palikau vieną ir pradėjau
kitą stambų projektą. Maniau, kad pasikeisiu. Užsidirbau daug
pinigų (nors tai nebuvo pagrindinis projekto tikslas), gavau
patirties, bet po dvejų metų projektas netikėtai sugriuvo, o
su juo dužo ir mano viltys. Vėl atsidūriau tuščioje aklavietėje.
Tik dabar supratau, kad pasirinkau neteisingą orientyrą, nors
atspirties taškas buvo geras. To alkio niekada nepamiršiu.
Lengvumo ir laimės pojūtis yra kintamasis dydis. F.

2012 02 19

Aš apšalęs - Gandira atsakė į mano senus klausimus! Šįryt ji

buvo puikios nuotaikos. Šnekučiavomės apie Lietuvos politikų
gyvenimo aktualijas. Netikėtai ji pritilo ir rėžė:
 -M ano nuomone, didžiausia žmonių problema - įsi­
tikinimas, kad jiems kas nors ne taip. Dėl šios priežasties
jie puola keistis. Aš žvelgiu visai kitaip: savęs keisti neverta
ir nereikia! Žmonėms viskas yra gerai, tiesiog jie iš įpročio
naudoja pasenusius mąstymo ir elgesio modelius, šie nebėra
paveikūs, kai pakinta aplinkybės. Kai mažas vaikas klykia,
atbėga mama ir jį nuramina. Vaikas užauga, bet tebeklykau-
ja arba depresuoja, kai nori, kad kas nors jam grąžintų kom­
fortą. Užuot spiegęs, įvertini rezultatą, jis tavęs netenkina.
Klausi savęs, kokie įsitikinimai ir veiksmai atvedė prie tokių
pasekmių, ką ir kaip gali pakeisti? Manau, kad tingėjimo
ir atidėliojimo nėra, yra tik veiksmų beprasmybės pojūtis.
Atrask prasmę ir teisingi veiksmai patys ras tave.
Gahdiros akys blizgėjo. Nuo šio blizgesio man nušvito pro­
tas. F.

Sąsajos
Ar žinai ir suvoki, kodėl darai kasdienius veiksmus? Siūlau atlik­
ti paprastą eksperim entą. Atsitiktine tvarka sudėk ant stalo kelis
skirtingus daiktus (kokie tai bus daiktai - nesvarbu). Išdėstei?
Apžvelk, jie guli ten, kur padėjai, - savo vietose. Dabar chaotiškai
sukeisk juos vietomis, sujauk, bet nenuim k nuo stalo. Pažiūrėk,
[vertink, kaip buvo geriau (gražiau, įdomiau): iš pradžių a r da­
bar? Apsisprendei? Gerai.
Iš tikrųjų, viskas buvo gerai ir tada, ir dabar, bet tu suteikei
daiktų išdėstymui prasm ę, nors pradedant eksperim entą jokios
prasm ės tuose daiktuose ir jų derinyje nebuvo. Taip iš chaoso
mes kuriam e sąsajas - pokyčių prasmę.
 15 5
PRASMĖ

Įprasminti galima bet ką: visą gyvenimą, tada nenuilsdami ieško­

me savo tikrosios paskirties ar pašaukimo; konkrečius veiksmus,
tada klausiame savęs, kam to reikia; naujoves, tada laukiame iš jų
apčiuopiamos naudos ir pan. Paprastą ir elegantišką būdą pras­
mei rasti pasiūlė Viktoras Franklis, visą savo gyvenimą skyręs
prasm ės fenomenui tirti. Anot Franklio, pagrindinis prasm ės pa­
ieškų reikalavimas - individuali žmogaus atsakom ybė už priim ­
tus sprendim us ir savo unikalios prasm ės atradim ą.18 Žinoma, tai
nebus paprasta. Įsiklausius į savo jausmus, teks priimti ne pačius
lengviausius sprendim us, atsisveikinti su svarbiais žmonėmis,
pasukti kitu keliu. Žmonės, kartą nuėję sunkų, bet tikrą prasm ės
ieškojimo kelią, vėliau retai patiria beprasmybę.
Kai kalbame apie prasmę, galvojame apie įprasm intų galimy­
bių radimą. Jų yra kiekvienoje tavo unikalaus gyvenimo akim ir­
koje. Pavyzdžiui, studentas mokosi tam, kad atsivertų platesnės
karjeros galimybės, verslininkas investuoja, kad padidintų savo
įmonės pelną, tėvai auklėja savo vaikus, kad šie sėkmingai integ­
ruotųsi į visuomenę.

Prasmės teorija
Prasm ės ieškojimo procesas turi dvi svarbias savybes:
• kaskart jis vyksta iš naujo priklausom ai nuo konkrečios si­
tuacijos;
• jis visada absoliučiai asmeniškas.
Būtų neprasminga kiekviename susitikime su vadovu taikyti tą
patį pokalbio scenarijų; visada kaltinti tik save ir visose situacijose
pulti atsiprašinėti; vienodai kalbėti su savo 5 metų vaiku tada, kai
156 jam sukanka 15. Prasmės ieškojimas, kaip ir gyvenimas, yra nuo­
lat kintantis procesas. Kaip sakydavo senovės graikai, pamokyti
Herakleito: „Negalima du kartus {bristi į tą pačią upę."19

Svarbu!
Prasmė negali būti sukurta, duota, sugalvota ar dirbtinai išrasta, ji
gali būti tik atrasta, išaiškinta, suvokta ir pajausta paties žmogaus.
Prasmė yra unikali ir individuali kaip ir pats žmogus, todėl
niekas kitas (draugai, aplinkiniai, psichologas) negali žmogui jos
išrašyti kaip vaistų, įdiegti, pasiūlyti ar ja pasidalyti.

Prasmė šalia tavęs

Mirė garbus senolis ir pateko į rojų. Sutinka ten angelą ir iš smal­
sumo klausia:
- Ačiū, kad priėmėte į rojų, bet noriu paklausti, koks mano geras
darbas buvo lemtingas?
- O pats kaip manai, vyruti? - paklausė angelas.
- Gal už tai, kad paaukojau milijonus sergantiems vaikams?
- Ne. Vienas iš tų vaikų išgijo ir iš pykčio susprogdino ligoninę.
Žuvo šimtai žmonių. Kitas papjovė tėvus. Trečias tapo teroristu žu­
diku. Ketvirtas išplatino 434 kg mirtinų narkotikų. Išgelbėjai šim­
tus, bet pražudei tūkstančius.
- Gal, kad buvau taikos ambasadorius per pilietinį karą Afrikoje?
- Ne. Tu sustabdei karą, bet atvėrei kelią korupcijai, badui ir
ligoms.
- Gal tada dėl mano doro gyvenimo, kantrybės ir gerumo?
- Ne. Dorai gyventi buvai priverstas, nes bijojai gyventi, kaip iš
tikrųjų norėtum. Kantrus buvai, nes esi protingas, o geras - nes bu­
vai garbėtroška ir siekei pripažinimo.
 - Gal todėl, kad uoliai meldžiausi, ėjau į bažnyčią ir gyvenau su 157

vienuoliais?
- Ne. Meldeisi tik iš įpročio, o bažnyčią ir vienuolius lankei, kad
pačiam būtų ramiau.
- Dieve! Tai už ką tada aš rojuje? - sušuko senolis.
- Prisimeni 1979-ųjų sausio 15 d. Frankfurto oro uostą?
- Hmm, ne. Žinoma, kad ne, kur tau. Juk tai buvo prieš 30 metų,
be to, aš per gyvenimą tiek daug skraidžiau, kad tikrai neprisi­
minsiu vienos konkrečios dienos oro uoste. Kas tada įvyko?
- Tu skridai į Londoną. Su tavimi į lėktuvą skubėjo dar 117 žmo­
nių. Visi sykiu bėgote siauru išvykimo koridoriumi. Staiga minioje
atsidūrė mažutis, nušiuręs, aklas kačiukas. Jis bejėgiškai kniaukė iš
baimės ir drebėjo. Buvo toks mažas ir silpnas, kad niekas jo nepa­
stebėjo ir laisvai galėjo sutrypti. Tu vienintelis sustojai, paėmei jį
ant rankų, rūpestingai nunešei oro uosto darbuotojui ir paprašei
pamaitinti. Dėl to kačiuko galėjai pavėluoti į lėktuvą ir į svarbią
konferenciją.
- Tai dėl to nelaimingo kačiuko aš čia? - pasimetęs ir be galo
nustebęs pasitikslino vyras.
- Vienintelį kartą gyvenime tu turėjai prasmingą ambiciją. To
užteko, kad patektum čia. Taip, tik dėl to. Tas kačiukas buvau aš.

Esu tikras, kad žmogaus gyvenimo prasm ė neturi numylėtinių.

Ji vienodai sunkiai ar lengvai pasiekiam a jaunam ir senam, vyrui
ir m oteriai, tikinčiam ir netikinčiam, intelektualui ir darbinin­
kui, milijonieriui ir vargšui. Didelė gyvenimo prasm ė susideda iš
mažų dalykų: kai sodini prie namo gėles, pagelbėji pagyvenusiam
žmogui pereiti gatvę, nepyksti ant suirzusio vaiko, o padedi jam
išspręsti uždavinį, kai atneši pieno benam iam kačiukui, kai slau­
gai susirgusį artim ą žmogų. Konkrečios situacijos prasm ei atrasti
tereikia klausyti savo širdies ir sąžinės, sąmoningai priimti pra-
eitį, nebijoti ateities ir vertinti dabarties akimirką. Mažų prasm ių
mūsų gyvenime yra begalė. Jos visos skirtingos ir reikalingos,
vienos randam os lengviau, kitos - sunkiau, daug apskritai lieka
nepastebėtų.

Norėk norėti
2010 0 8 1 6
Maloniai pažiūrėjau naujausią Ryano Murphy'io filmą „Valgyk,
melskis; mylėk''su julia Roberts. Susimąsčiau. Pagrindinė
veikėja, regis, turi viską: įdomų darbą, neblogą vyrą, namus,
draugus. Daug metų ji dalydavo save, savo talentus kitiems;
gyveno dėl kitų ir darė juos laimingus. Iš dalies ir pati nuo
to jautėsi laiminga. Sotus ir patogus gyvenimas. Tai buvo jos
duodanti prasmė. Ilgainiui moteris tarsi prisisotina, bet jaučia
vis didėjantį egzistencinio alkio pojūtį, vidinę tuštumą, tiksliau
būseną „Noriu, tik nežinau ko". Bandydama pabėgti, ji tarsi
keičia gyvenimo prasmės vektorių - nutaria pasinerti į savęs ir
pasaulio pažinimą, mokytis, semtis naujų patirčių, imti išgyve­
nimo viską, kas įmanoma. Jai tai - savotiškas iššūkis, virsmas.
Po trumpo meilės romano Niujorke ji ištisus metus praleido
kelionėse, mokėsi gaminti gurmanišką maistą, stebėjo aplinki­
nių žmonių reakcijas, kaupė dvasinius potyrius vienuolyne ir
ieškojo naujos meilės egzotiniuose kraštuose. Išmoko imti ir
jautėsi laiminga.
Kas nors pasakytų, kad kelionės nekeičia vidinių nuostatų
ir elgesio, kad realus gyvenimas yra kasdienės pastangos, atsa­
komybės, valia, įsipareigojimai, asmeniniai (šeimos) ar profesi­
niai iššūkiai, problemos, stresai, su kuriais reikia tvarkytis arba
susitaikyti, kad realus gyvenimas sudėtingas ir lengva jame
nebus. Sutinku. Bet aš, po velnių, noriu lengvumo! Natūralaus,
 paprasto lengvumo, kad lengva ranka aukočiau pinigus varg­
šams, lengva galva uždirbčiau milijonus ir nesijausčiau kaltas,
lengva širdimi dainuočiau, šokčiau, valgyčiau, rašyčiau eiles,
lengva siela paleisčiau ir priimčiau žmones, lengva akimi žiū­
rėčiau į pranašesnius už mane ir džiaugčiausi dėl jų pasiekimų,
lengvai ir ramiai vakare dėkočiau savo mylimajai už nuostabią
dieną, lengvai užmigčiau ir lengvai pabusčiau. Lengvai, gar­
bingai gyventi ir mirti. Tikiu, kad kiekvienam yra savas kelias į
lengvumą, o kiekvienam keliui - savas laikas.
Kaip man tvarkyti savo gyvenimą? Ieškojau prasmės kop­
damas į kalnų viršūnes ir nerdamas į jūrų gelmes; analizavau
praeitį, valdžiau dabartį ir drąsiai planavau ateitį; žiūrėjau
siaurai, plačiai, iš toli ir iš arti; klausiau ilgai, garsiai ir tyliai;
kūriau milijoninius verslus ir steigiau labdaros fondus; mylė­
jau ir buvau mylimas. Kol kas neradau nieko, kas būtų pana­
šu į mano tikrąją paskirtį. Kamuoja klausimas, kas pirmiau -
suprasti savo pašaukimą ar rasti prasmę? Iki šios dienos
maniau, kad prasmė yra pirmesnė ir svarbesnė. Ją rasti ir bus
mano aktualiausia užduotis. E

Kaip rasti prasmę?

J prasm ę veda penki skirtingi keliai.
Imti. Vartotojas. Svarbūs išgyvenimai, tobulinimasis, nauji
įspūdžiai, kelionės, pinigai, prisiminimai (praeitis], gurmaniškas
maistas. Per nesugrąžinam ai praeinančias gyvenimo akimirkas
žmogus gauna naują patirtį, naujus jausmus. Patirdam as tiesą,
gėrį, išgyvendamas gamtos ar kultūros kūrinių grožį, žmogus
gauna daug vertingų potyrių. Semdamasis išm inties iš knygų,
mokytojų, patirčių, žmogus turtina save. Pagarba m okantiems
džiaugtis, atsipalaiduoti ir tobulėti!
 Duoti. Kūrėjas. Kūryba: kiekviena sąžiningai atlikta pareiga yra
savotiška kūryba. Realizuodamas savo kūrybines galias, žmogus ką
nors duoda pasauliui. Meilė: dalydamiesi savo dėmesiu, jausmais,
duodame kitiems šilumą ir gėrį. Šlovė pamišėliams, drįstantiem s
mylėti, nors žino, kad stipriems jausmams anksčiau ar vėliau at­
eis galas! Pasiaukojimas: aukodami savo laiką, komfortą, pinigus,
sveikatą ar net gyvybę dėl kitų žmonių, veiklos, idėjos, tėvynės, da­
rome pasaulį geresnį. Globa (rūpyba): padėdami kitiems, duodame
šansą gyventi geriau. Darbas: pradedant nuo asmeninės ar šeimos
gerovės palaikymo iki šalies BVP kūrimo. Dalijimasis. Šlovė besąly­
giškai, nesavanaudiškai dalijantiems savo žinias, patirtį, gebėjimus,
turtus kitų labui! Didi pagarba nesiekiantiems ovacijų, pom pastiš­
kų padėkų, premijų, medalių ir šlovės!
Susitaikyti. Prisitaikantis. Jeigu situacijos negalima pakeisti
(nepagydom a liga, artim o žmogaus netektis, gamtos, politikos,
m akroekonomikos kataklizmai ir pan.), su ja reikia susitaikyti.
Ramiai ir garbingai priimti tai, ką turi. Save - su visais trū k u ­
mais ir privalumais, kitus - su jų nuom onėm is, pažiūrom is ir
vertybėmis, pasaulį - su visais džiaugsmais ir negandomis. Šlovė
santūriesiem s!
Tikėjimas. Dvasingasis. Religinės pažiūros ir praktikos, dva­
sinė ramybė, sielos harmonija, kančia dėl aukščiausio tikslo, a t­
sidavimas savęs ir pasaulio pažinimui. Garbė gyvenantiems sąži­
ningai, dvasingai ir dorai!
Ateitis. Atsidavęs. Rizika. Planai. Investicijos (moralinės, so­
cialinės, finansinės, laiko). Kantrybė. Atsakomybė: drąsiai prisi­
imdamas atsakomybę už savo norus, ketinimus, prognozes, tiks­
lus, susitarim us, priesaikas, įsipareigojimus, ambicijas, svajones
ir pasekmes, žmogus įprasm ina čia ir dabar vykstančius proce­
sus. Šlovė drąsuoliams, pasiryžusiem s keisti save ir pasaulį, tikin­
tiems, jog anksčiau ar vėliau pripažinim as ateis, kad ir kaip dėl
tokių ketinimų juos vadintų bepročiais! Šlovė didvyriams, nebija-
ntiem s apkalbų, kritikos, nesupratim o, atstūm im o ir vykdantiems
savo kilnią misiją dėl miglotos ateities gerovės! Garbė kantriai
auginantiem s savo sodą žiemą, pavasarį ir vasarą neturint jokių
garantijų, kad rudenį užderės derlius.

Dabar pasirink sau tinkam iausią kelią į prasm ę ir dar kartą

grįžk prie ašies. įsivertink ją dar kartą, nepatingėk, jei antras kar­
tas sutaps su pirm uoju pasirinkim u - valio, turi tvirtą pokyčių ašį.

Pasirinkimai
Skirtingais gyvenimo etapais į prasm ę eini skirtingais keliais. Gali
juos keisti ir kombinuoti. Kasdieniame gyvenime mes po kelis
kartus žengiame visais penkiais keliais: perkam e prekes, naudo­
jamės paslaugomis, ką nors išm okstam e (imame); kūrybingai dir­
bame arba dovanojame savo meilę ir rūpestį artim iesiem s (duo­
dame); susitaikom e su oro sąlygomis, vyriausybės politika, piktu
vadovu (prisitaikome); elgiamės sąžiningai (dorovė, dvasingu­
mas) ir planuojame ateitį (rizika, atsidavimas), [prastam e gyveni­
me tai normalu. Imantis pokyčių šių kelių painioti negalima. Teks
pasirinkti vieną. Gal laikinai, kol pasieksi norim ą rezultatą, bet
pasirinkim as turi būti padalytas. Daug kelių veda į prasmę, bet
tik vienas iš jų atves prie pokyčių ašies.

Prasmė - tai veiksmas

Gyventi prasmingai, vadinasi, kiekvienoje situacijoje rasti ką nors
vertinga ir stengtis šią vertybę realizuoti. Čia kalbu apie vieninte­
lę vertybę, konkrečioje situacijoje sąžiningai priim am ą kaip tik­
riausią. Prasmė - tai, ką turi padaryti šią akimirką. Tai - veiksmas.
 Prasmės įgyvendinimo galimybė yra konkrečios akimirkos
reikalavimas priimti sprendimą. Žmogaus atsakas į šį reikalavimą
lemia jo ateitį. Prasmėje glūdi veiksmų programa, susidedanti iš
atskirų, tikslių ir apibrėžtų užduočių, pritaikytų esamos akim ir­
kos realybei. Kartais užduotis gali būti tokia, kad žmogui reikia
tiesiog ilsėtis ir džiaugtis gyvenimo malonumais, o kitą kartą gali
tekti atlikti kokį nors konkretų darbą arba pagelbėti draugui, arba
atsakingai priimti rim tą sprendimą.

Prasmė - laiku padarytas ėjimas

Prasmė.(ašis, ambicija) negarantuoja paprasto būdo gauti lengvą
ir malonų gyvenimą. Užuot buvusi draudim o polisu, prasm ė visa­
da iššūkis, susijęs su rizika. Ji - gyvenimo kom pasas tam tikrai lai­
ko atkarpai. Laikydamasis jo nurodytos krypties, žmogus renkasi
svarbiausių gyvenimo vertybių kelią, o tai reiškia kelią savęs link.
Bet kurioje kelionėje laukia netikėtum ų ar net praradim ų. Tai ga­
lioja ir prasm ės ieškojimui. Nėra universalios gyvenimo prasmės.
Ieškoti tokios prasm ės yra tas pats, kaip klausti šachm atų čem­
piono, koks ėjimas žaidime yra pats geriausias. Ėjimas, padarytas
laiku, yra geriausias.
Jei žmogus randa ką nors, dėl ko verta keistis, arba prasm ę
tiesiog susikuria, jis lengvai ištvers net didžiausius sunkum us ir
išbandymus.

Turėk, tikėk, daryk

Daug žmonių nori ko nors geresnio, jų ambicija yra gyva, bet jie
nejaučia motyvacijos. Nesiryžta nieko daryti. Kodėl? Nes, nepai­
sant noro, jie netiki, kad tai gali įvykti.
 163
Nuostabiausias rašytojas, netikintis savimi, neparašys jokio
kūrinio. Verslus žmogus be tikėjimo niekada nepradės savo vers­
lo ir liks dirbti senam e darbe. Jeigu netiki, negali to pasiekti, nes
net nebandysi. Tikėjimą didina koncentracija (pajautos susitel­
kimas). Kuo daugiau teiksiesi j tai, ko nori, tuo daugiau tikėjimo
gausi. Jis užtikrins tikrum ą, sąmoningumą ir atidum ą sau.
Paskutinis svarbus dalykas norint pasiekti virsm o tašką yra
veiksmas. Motyvacija pokyčiams m iršta ne todėl, kad išgaruoja
svajonės, bet todėl, kad pritrūksta atkaklumo ir tikėjimo. Dėmesys
ir energija iššvaistomi nereikšmingiem s dalykams. Kiek kartų per
dieną tikriniesi „Facebook", tuščiai maigai telefoną, žiūri televizo­
rių, „YouTube" ar veliesi j nereikšmingus pokalbius? Kuo daugiau
tavo veiksmas atitinka tavo ambicijas, tuo daugiau jauti motyvaci­
jos. Darydamas nereikšm ingus dalykus, žudai svajonę.
Jeigu sportininkas nori tapti čempionu, jis tiki, kad tai gali įvyk­
ti, turi ambiciją ir padarys viską, kad tai taptų tiesa. Jis turi trenerį
ir treniruočių grafiką. Jis galvoja apie tai ir kasdien treniruojasi.
Net jeigu atrodo, kad blogai jaučiasi ar tingi treniruotis, vis vien
daro tai. Ilgainiui formuojasi įgūdis, duodantis atitinkam us rezul­
tatus. Kuo daugiau produktyvaus veiksmo, tuo daugiau prasmės.
[ čem pionatą važiuoja ne tas atletas, kuris labiausiai to norėjo, bet
tas, kuris tikėjo savimi ir daug dirbo, kad pasiektų tikslą.

V IR S M O T A Š K A S

Veiksmas, kurį kviečiu padaryti, bus pratim as Nr. 26. Būtinai jį a t­

lik. Tai padarius tavasis Idealus Aš atsiskleis visu grožiu. Prieš jo
imantis pravers prisim inti patarim us, kaip atlikti dėmesingumo
pratimus. Jie galioja ir šiam pratimui.
164 Aš pats daug kartų tik atsikėlęs ir prieš eidam as miegoti atlik­
davau šią praktiką. Dabar matau, kad būtent ji atvėrė man kelią į
naujas galimybes ir suteikė lengvumą. Rekomenduoju ir tau. Jeigu
pasiseks atlikti šį pratim ą bent 3-4 kartus iš eilės - valio. Tu pa­
siekei virsmo tašką. Jis tavyje. Gali jį valdyti! Virsmo taškas taps
savaiminis, jeigu klausysi savo ambicijų, tikėsi, būsi susitelkęs į
savo tikslą, atidus, mąstysi ekologiškai ir padarysi viską, kad jį
pasiektum.

Laimė
Kas yra Jaimė? Atsakysiu paprastai: laimė yra turėti prasmę.
Laimingas gyvenimas susideda iš prasm ingų veiksmų, jausmų,
minčių, santykių, patirčių ir išgyvenimų. Laimė yra gyventi, dirbti
ir keistis dėl pasirinktos ašies. Laikytis jos, branginti ir puoselėti.
Rašau šį sakinį ir jaučiu šiurpuliukus. Jaučiuosi labai lengvai. Ar
esu laimingas? Nežinau. Užtat turiu laimės pojūtį. Taip, laimė yra
prasmė, o laimės pojūtis yra lengvumas.
Dabar žinai, į ką verta telktis. Jei žinai, į ką investuoti dėmesį,
vadinasi, jau nebesi aklas atsitiktinių aplinkybių įrankis ir neval­
domų transform acijų įkaitas.

Plačiau matai, jei žinai, į kur žiūrėti

Virsmo taškas dar nėra tikrovės pokytis ir neteikia garantijų, kad
pokyčiai įvyks. Be jo valdomi pokyčiai gali nepasisekti, nes virs­
mo taško (ir visų jo technologijų) misija ir paskirtis - valdomus
pokyčius padaryti įmanomus. Atverti vartus į rytojų. Toliau tavęs
laukia tikri stebuklai.
Sunku išmokti - lengva naudotis 165

Pirmas ir svarbiausias veiksmas atvėrus pokyčių vartus, pada­

rius juos įmanomus, yra perprasti lengvumo kodą, t. y. pasiekti
ir išlaikyti lengvumo būseną. Dabar prisim ink viską, ką sužino­
jai, apm ąstei ir išmokai iki šiol. Pagalvok apie savo pokyčių ID,
rutinas, autom atizmus, ambiciją, prasmę, lūžio ir virsm o taškų
technologijas. Padaryk pauzę, nes kuriam laikui tai reikės... pa­
miršti. Pamiršti tik protu. Tai niekur nedings, liks tavyje. Intuicija
ir kūno atm intis (įgūdžiai) liks savaime. Kodėl pam iršti? Todėl,
kad toliau reikės viską paleisti ir pasinerti į tėkm ės būseną. Kam
tada reikėjo tiek Skaityti ir eksperim entuoti iki šiol? Nesijaudink,
niekas veltui nenueis, (veikei puikų kelią, o dabar priėjai lemtingą
vingį. Nenuėjęs kelio, nepasieksi vingio.
Kaip baigęs studijas išeini į platų gyvenimą, po vairavimo kur­
sų iš instruktoriaus automobilio persėdi į savąjį, po aistringos
preliudijos ištirpsti ekstazėje, po sočiai uždirbtų pinigų pradedi
juos leisti, po ilgų treniruočių išaušta rungtynių diena. Užsimiršk
ir pasiduok sau. Savo tėkmei. Kaip pasakė žmogus-vėjas Usainas
Boltas, triumfavęs Rio de Žaneiro olimpiadoje: „Prie starto linijos
aš užsim irštu ir skrendu."20 Manau, skrendant jo kūnas bando pa­
gauti pats save.
 V III
SRAUTAS

Gražuolė peteliškė pažiūrėjo į vikšrelį ir niekinamai susiraukė:

- Fe, kokia šlykšti būtybė.
Vikšrelis žvilgtelėjo į peteliškę ir liūdnai sušnabždėjo:
- Vaje, koks nepasiekiamas grožis.
O, jei tik pirmoji žinotų savo praeitį, o antrasis - savo ateitį!

Po virsm o taško tu išeini iš klampaus, nuolat pasikartojančio

gyvenimo sapno. Išėjai. Kas toliau? Toliau tavęs laukia stebuklų
srautas. Tiksliau, mokėjimas pasinerti į šį srautą ir mėgautis juo.
Tikiu, kad atlikdam as (prastus veiksmus gali patirti išskirtinę bū­
seną. Apie srautą minėjau skyriuje „Virsmas", dabar atėjo metas
pasinaudoti proga iš arčiau pažinti šį paslaptingą pokyčių bei
gyvenimo lengvumo garantą ir išmokti jį valdyti.

Atsitiktinis srautas
2012 01 01

Naujametis su Gandira. Privatus renginys. Įspūdinga pilis.

Didingas XIVa. pastatas, prabangus interjeras, išsipusčiusi
aukštuomenė, prezidentas, ministrai. Renginio pažiba - sim­
foninio orkestro atliekamas kerintis Sergejaus Rachmaninovo
168 Koncertas fortepijonui su orkestrui Nr. 2 c-moll, op. 18
(1901). Gerai žinau, kad norėdamas atlikti šį kūrinį pianistas
turi būti beveik antžmogis: jam reikia pasiruošti psichologiš­
kai ir fiziškai, susikoncentruoti. Rachmaninovo fortepijono
muzika - ne tik spalvinga garsų versmė, virtuoziška orkestro
pažiba, bet ir burtų lazdelė, keičianti tikrovę. Publikai tai -
išties stebuklingas įvykis.r
Kelionė į pilį neprailgo, nes visą kelią Gandira pasa­
kojo įkvepiančią Rachmaninovo krizių ir triumfo istoriją.
Klausydamas apie kompozitoriaus gyvenimo srautus ir peripe­
tijas, jaučiausi atsidūręs stebuklingame Naujųjų metų sraute.
„Rachmaninovo antrasis" - taip vadinamas pergalės
simboliu tapęs koncertas fortepijonui su orkestru. Kodėl?
Pirmoji jaunojo (vos 24 metų) kompozitoriaus simfonija
publikai buvo pristatyta 1897 m. pavasarį Sankt Peterburge.
Premjera nepavyko. Negailestinga, griežta ir pašaipi kritika
sugniuždė jautrų kompozitorių, ilgam atėmė ryžtą kurti mu­
ziką. Jis nugrimzdo į gilią kūrybinę krizę ir depresiją. Ją dar
labiau gilino komplikuoti meilės reikalai. Rachmaninovas
mylėjo savo pusseserę Nataliją Satiną, bet bažnyčia griežtai
atmetė įsimylėjėlių prašymą susituokti. Kūrybinės ir meilės
kančios iš depresijos peraugo į alkoholizmą, todėl 1900 m.
kompozitoriui teko kreiptis į psichiatrą. Jam sutiko padėti
bičiulis, psichoterapeutas Nikolajus Dalis. Per hipnozės sean­
sus specialistas įteigė Rachmaninovui, kad jis gali parašyti
koncertą fortepijonui, grąžinsiantį jam dvasios pusiausvyrą
ir tapsiantį tikru šedevru.
Keli terapijos mėnesiai buvo sėkmingi. Būtent tada buvo
sukurtas minėtas koncertas fortepijonui - vienas monumen­
taliausių ir įspūdingiausių šio žanro kūrinių muzikos isto­
rijoje. Tai reiškė krizės pabaigą ir brandžios kūrybos pradžią.
Beje, koncertas skirtas gydytojui Daliui.
 Intriguoja tai, kad įžanginę „Koncerto Nr. 2" temą atlieka 169

orkestras, o ne fortepijonas. Pirmąsias minutes pianistas gali

tarsi pasislėpti. Rachmaninovas labai bijojo scenos. Sklando
legenda, kad jis specialiai sukūrė tokią kompoziciją, jog
galėtų ateiti į sceną, atsisėsti, pradėti groti kūrinį ir apšilti.
Įveikus jaudulį prasideda dieviška tema, griebianti už
širdies klausytoją.
1901 -ųjų rudenį vyko premjera ir kompozitoriaus gyve­
nimo lūžis. Koncertą lydėjo triukšmingos ovacijos, meni­
ninkas triumfavo. Po šlovingo pripažinimo jis greitai gavo
dirigento vietčį Didžiajame teatre, po pusmečio bažnyčia
davė leidimą vesti mylimąją. Santuoka truko 40 metų - iki
pat Rachmaninovo mirties. Pianistas ir dirigentas gastro­
liavo po pasaulį, parašė kūrinių, dabar laikomų šedevrais.
Rachmaninovas buvo pripažintas žymiausiu savo epochos
kompozitoriumi, pianistu ir didžiu dirigentu.
Įdomu, kad „Koncertas Nr. 2 "yra trijų dalių, bet pir­
miausia kompozitorius parašė antrąją ir trečiąją, jos buvo
atliktos per kūrinio premjerą. Trečiojoje dalyje vyrauja
vienas leitmotyvas. Matyt, Rachmaninovas buvo jį sugal­
vojęs iš anksto, nes pirmoje temoje, jos kulminacijoje, kai,
regis, dreba lubos ir langai, skamba būtent šis leitmotyvas.
Akivaizdu, kad kompozitorius, kaip geras romano rašytojas,
buvo viską suplanavęs - nors parašė tik dvi dalis, pirmoji jau
sukosi jo galvoje. Galvoje...
Nežinau, kas vyko manojoje, bet po koncerto jaučiausi
tarsi užhipnotizuotas (gal panašiai kaip Rachmaninovas
1901 m.?). Sukosi galva. Manau, supratau, ką Guzas jautė po
greitintuvo. Nežinau, ar virtau violetiniu žiurkėnu, bet ne­
abejojau, kad patekau į stebuklingą sūkurį. Pajaučiau ne tik
įkvėpimą, bet ir neįtikėtinas galias. E
170
Versmė
Srautas yra galinga pokyčių versmė. Tai - stebuklingas, žėruo­
jantis lengvumo šaltinis, srūvantis iš vidinio pasaulio gelmių.
Pasakiškas gyvasis vanduo, nuplaunantis gyvenimo tragizmą. Jo
pagrindinė paskirtis - užtikrinti tavo Didžiojo Aš apykaitos ener­
giją ir garantuoti proveržį į aukštesnį lygį. Srauto galia heribė, jo
tikslas - apvalyti ir atnaujinti.’
Srautui nesvarbus galutinis tikslas, jis tėra savaiminio proceso
fonas. Sraute nėra nei prasm ės, nei gėrio, nei blogio, nėra ateities,
dabarties, praeities, nėra netgi tavęs. Būdamas srauto būsenoje
gali leisti sau klysti ir daryti viską, ką nori. Tai - pakilimas ir pasi­
tenkinim as tuo, ką veiki, būsena, kai atlikdam as tam tikrą veiklą
gauni daug energijos. Srautas - gilus, bet sąmoningas susitelki­
mas į tai, ką darai dabar. Gyvai, realiai, čia ir dabar, jokios m isti­
kos, jokios demagogijos, tik apčiuopiami sprendim ai.”

Privalumai
Srauto būsena turi kelis kertinius privalumus:
• didėja produktyvum as - daugiau atlieki per kur kas tru m ­
pesnį laiką;
• didėja koncentracija ir susitelkimas;
• puikiai jautiesi, srautą lydi laimė ir pasitikėjimas.*

* Moksliškai tai vadinama katarsiu - dvasiniu apsivalymu, jausmų išlaisvinimu. Katarsio jaudu­
lys apvalo, išvaduoja nuo susikaupusių slogių emocijų, todėl žmogus jaučiasi dvasiškai tvirtesnis,
paaiškėja jo gyvenimo vertybės. Katarsio būsenos siekė senovės šamanai ir pranašai, kad įgautų
ypatingų galių.
** Jokiu būdu nereikia painioti srauto su relaksacija. Srautas taip pat neturi nieko bendro ir su
meditacija. Meditacija yra dvasinio susikaupimo praktika siekiant atsiriboti nuo pasaulio per mal­
dą, mantrą ir sąmonės tylą, visiška dvasios ir proto ramybė. Srautas yra tikroji veikla, jo negalima
atlikti mintyse, širdyje ar pasyviai stebint pasaulį. Srautas nėra jokia dvasinė praktika, tai - aktyvus
kasdienio gyvenimo veiksmas.
 171
Į SRAUTĄ

Įdomi knyga, įtraukiantis filmas, karšta diskusija, svarbus laiškas

ar pranešimas, reikšmingos derybos, rim tas konfliktas, sėkminga
žūklė, motyvuojantis darbas, puikus seksas, smagus šokis, nuo­
širdi malda, svarbios varžybos, rim tas egzaminas, kūrybinis pro­
cesas, stulbinantis koncertas, nuostabus savaitgalis. Šias ir pana­
šias veiklas vienija esminis dalykas: tai - srauto apraiškos.
Kaip pavadinti būseną, kai mes tarsi paskęstam e akim irko­
je? Kas mums nutinka, kai visa esybe panyram e į tai, ką darome?
Vienas mano bičiulis finansų analitikas panyra į srautą, kai stebi
pasaulio akcijų biržų kotiruotes. Jis gali valandų valandas laukti
laimikio, be atvangos gilintis, lyginti, prognozuoti ir analizuoti.
Kitam mano draugui tėkm ė - maisto gamyba, dar kitam - bėgi­
mas, kai kam tai - šokis, piešimas, dainavimas, kvailiojimas su
vaikais. Man, pavyzdžiui, - įdomių mokymų vedimas. Tada pra­
randu laiko pojūtį, nejaučiu alkio ar troškulio. Tarsi susijungiu su
auditorija ir sklendžių virš nepažintos žemės. Susidaro savotiš­
ka proto būsena - visiškai įsitraukiu į tai, ką darau. Neabejoju,
kad ir tu patyrei įtraukiantį srautą. Koks jis buvo? Ką tada jautei?
Pagalvok. Prisimink.

Kas ir kur mus veda?

2012 01 05

Įkvėptas emocijų srauto, kelionės, senovinės pilies, pakilios

renginio atmosferos, Rachmaninovo istorijos ir stebuklingos
muzikos, vis dar esu lyg apsvaigęs. Galvoju: „Ilgai buvau
priklausomas nuo tiesioginio rezultato. Jis mane akino,
traukė visus syvus. Dėjau milžiniškas pastangas, nėriausi
172 iš kailio, kad tik pasiekčiau tai, ko geidžiau. Ką aš veikiau?
2001 m. - įsteigiau pirmąjį kuklą biurą. Po metų jis peraugo
į solidžią ES masto bendrovę. 2007 m. - pradėjau projektą
WOP. 2009 m. - WOP sėkmingai žlugo. 2010 m. - investavau.
2011 m. - viską praradau. Nieko nesigailiu ir nieko nekaltinu.
Viskas buvo ir yra gerai, bet šiandien... pujff. Viskas kitaip.
Jaučiu keistą, labai jaudinantį pakilimą. Tarsi manyje
kas juda, bręsta, mezgasi. Nerandu vietos. Negaliu miegoti.
Suprastėjo apetitas. Atsirado neįprastas tunelinis matymas.
Garsai - kaip sustingusios ore snaigės. Pats oras - trapus stik­
las, kuris tuojau suduš. Laikas - dykumoje byrantis smėlis. F.

2012 01 07

Sugalvojau tikrovės valdymo žaidimą „Flow Conductor (FC)".

įdomus, įtraukiantis, nuotaikingas, pramoginis stalo žai­
dimas. Jame klystama su malonumu, o klaida padeda įgyti
naujų gebėjimų ir pranašumų. Žaidimo esmė - teisingas
ėjimas yra neteisingas, ir atvirkščiai. Kas daugiausia ir gud­
riausiai suklysta, tas daugiausia laimi. Šįvakar žaidėme trise:
Gandira, Guzas ir aš. Išradingiausiai klydo violetinis žiurkė­
nas. Jis ir susižėrė pirmąjį FC istorijoje banką. F.

2013 0 9 2 6

Transformavau FC į lavinantį vaidmenų žaidimą. Taip gimė

FC-1 - pramoginė versija suaugusiesiems. FC-2 - vaikams.
FC-3 - verslui. FC-4 - azartinių lošimų iš pinigų mėgėjams.
Įsteigiau verslo konsultacijų įmonę „Flow Conductor Cons".
Greitai išėjome į tarptautinį lygį. Mano komanda jau sukūrė
FC-5, skirtą politikams, ir FC „Travel" įvairioms kompetenci­
joms lavinti: nuo kūrybingumo iki investavimo. F.
 2 0 1 4 0 5 01 173

FCfranšizę nusipirko viena didžiausių Japonijos žaidimų ga­

mintojų bendrovių ir sukūrė jo kompiuterinę versiją. F.

2016 04 02

FC žaidimo platforma buvo pritaikyta žaisti virtualios realy­

bės režimu su „HTC Vive"įrenginiu. F.

Ribos
Sraute įmanoma viskas. Jis kaip aistra, nešanti ant bangos. Vis
dėlto ši būsena turi šalutinį poveikį - atim a daug energijos. Ilgai
būti ant srauto bangos yra sunku ir net pavojinga, panašiai kaip
kelias valandas be pertraukų juoktis ar patirti orgazmą. Jis įtrau­
kia. Reikia žinoti ribas. Srauto riba - pasiektas emocinis, protinis
ar fizinis pasitenkinimas. Tai - srauto (bet ne visos veiklos) re­
zultatas. Jį pasiekęs, išeini iš srauto. Rezultatas gali patikti, bet tai
nebebus srautas. Suvokti ribas padeda sąmoningas, dėmesingas
įsitraukimas į veiklą, o ne fanatiškas atsidavim as ir besaikis nė­
rim as stačia galva.

ĮS IT R A U K IM A S

įsitraukim as yra ne tai, ką žmogus galvoja, bet tai, ką jis daro.

Nuo jo priklauso lengvumas ir pokyčių rezultatas. įsitraukim as
yra kur kas geriau už motyvaciją, stipriau už paskatinim us, aiš­
kiau už logiką. Tiksliau, jis turi labai savitą logiką. Tai - jausmas,
kad prisidedi kuriant ką nors didelio, vertės pojūtis. Tarsi atveri
ir supranti platesnį paveikslą - bendrą savo gyvenimo (santykių,
įmonės veiklos) kryptį. Tik įsitraukimas padeda maksimaliai iš­
naudoti savo potencialą, nes jis yra tiesiogiai susijęs su pasitikė­
jimu savimi, galimybėmis augti ir vystytis. Įsitraukimas nepri­
klauso nuo asmenybės ypatumų, specifinių bruožų, charakterio,
tem peram ento, amžiaus, lyties, gyvenimo ar darbo stiliaus.

Dirbi mažiau, gauni daugiau

Kartą susilažino du medkirčiai - Jurgis ir Tomas, kuris per dieną
nukirs daugiau medžių. Pradėjo darbuotis nuo ankstyvo ryto. Kerta
abu išsijuosę. Po valandos Jurgis liovėsi dirbti ir prisėdo ant kelmo.
Tomas nustebo, bet nieko nesakęs tik padvigubino pastangas. Praėjo
10 min. ir jis išgirdo, kad Jurgis vėl ėmėsi darbo. Toliau abu dirbo
vienodai, bet po valandos Tomas vėl išgirdo, kad Jurgis nebekerta.
Tomas apsidžiaugė, kad konkurentas atsilieka ir dar labiau padidino
tempą, nujausdamas pergalę. Po 10 min. Jurgis vėl kirto. Tai tęsėsi
visą dieną: vienas nesustodamas kirto iš visų jėgų, kitas maždaug kas
valandą ilsėdavosi 10 min. Vakare abu baigė darbą. Tomas buvo vi­
siškai įsitikinęs savo pergale, nes visą dieną nesustodamas plušėjo.
Darbo rezultatai jį apstulbino. Paaiškėjo, kad Jurgis nukirto daugiau!
- Kaip tau pavyko?! Juk aš girdėjau, kad tu kas valandą nustoda­
vai dirbti, o aš stengiausi ir kirtau dvigubai sparčiau. Tai neįmano­
ma! - sušuko Tomas.
- Viskas paprasta, - ramiai atsakė Jurgis. - Kas valandą nustoda­
vau kirsti, bet likdavau įsitraukęs į darbą. Ilsėdamasis, kol tu didi­
nai pastangas, aš ramiai galąsdavau savo kirvį. Tu buvai apakin­
tas ginčo, jį žūtbūt norėjai laimėti, todėl save alinai, bet pamiršai
pagrindinį tikslą - kirsti medžius. Aš norėjau ne laimėti, o tik gerai
atlikti darbą.21
Išmintis 175

Šios istorijos mintis yra paprasta. Abiejų vyrų darbo ašis buvo me­
džiai. Tomas jautėsi motyvuotas, dirbo negailėdamas savęs, aklai
susitelkė tik į darbą, buvo jo apsėstas. Jis mąstė siaurai, bijojo net
akimirką atsitraukti ir likti už borto. Tai reikalavo didelių pastan­
gų, jos sekino m edkirtį ir mažino efektyvumą. Jurgis nebijojo a t­
siriboti ir mąstyti plačiau. Jsitraukimą rodo 10 min., kai tiesiogiai
neatlieki užduoties, bet veiki šį tą daugiau - rūpiniesi savimi ir
tuo, ką darai, išeini iš įprastų rėmų, nesieki tiesioginės naudos,
nelauki vertinim ų ir pagyrų. Viršiji savo galimybes. Kitaip tariant,
galąsdamas kirvį gauni pranašum ą, efektyvumą ir ramybę. Dirbti
ir gyventi tam pa lengviau.
Be to, Tomas laikėsi tikslo laimėti ginčą (tai buvo jo principų
reikalas), todėl visas emocines, proto ir fizines pastangas dėjo į
tai, pam iršęs ašį - medžius. Jurgis sugebėjo atsiriboti nuo ginčo ir
susitelkti į medžių kirtim ą. Jis pam iršo ginčą, peržengė jo ir savo
principų ribas, nenorėjo niekam (nei sau, nei Tomui, nei kitiems)
nieko įrodyti. Tiesiog darė tai, ką moka geriausiai.

Skubėk lėtai
Daug m etų mus mokė išsikelti tikslus ir dėl jų kovoti. Toks gyve­
nimas virsta nuolatine kova su savimi, iš tikrųjų - su savo šešė­
liu. Reikia liautis kovoti su savo būsenom is ir pradėti mokytis jas
išgyventi. Protas sako: „Reikia pinigų? Atkakliai siek savo tiks­
lų ir turėsi!", o siela nori poilsio. Kaip manai, kur tiesa? Vienos
tiesos nėra, bet dažnai galvodami, kad negalime ilsėtis (galąsti
kirvio), vis lekiame į priekį ir po pusm ečio suvokiame, kad esame
toje pačioje krizėje, tai, ką pasiekėme, nebedžiugina, nes buvo
per sunku.
Auksinis standartas
Žinojimas, kad įsitraukim as yra auksinis gero gyvenimo stan d ar­
tas, - tik pirm asis žingsnis. Norint sėkmingai įsitraukti į sėkmės
srautą ir paversti jį našų, būtina laikytis tam tikrų taisyklių. Jos
padės valdyti sėkmingų pokyčių srautą.

N e p ra ž io p s o k

20161015

Gandira: „Nebaigtas veiksmas mane liūdina. Pavyzdžiui,

labai nemalonu, kai vyras atrodo švariai nusiskutęs, bet po
nosimi liko keli vos pastebimi ūsų šeriukai, kuriuos ponas
pražiopsojo. Būtent jie ir badys, kai vyrukas mane bučiuos.
Viskam savo laikas. Yra laikas skustis, yra laikas bučiuotis ir
laikas - badytis. Būk kantrus, mielasis Hugo, nesmerk savęs,
jei kas nors nesiseka. Natūralus žmogaus augimas yra patir­
tys. Nebijok ir nevenk jų, tai vertink kaip savaiminį dalyką,
vystymosi procesą. Būk atidus. Lik atviras protu iš širdimi,
kad pajaustum, jog tavo laikas atėjo. Nepražiopsok jo. Tada
pats suprasi, ką reikia daryti: skustis, bučiuotis ar badytis."

Jei esame neatidūs sau ir neskatiname pokyčių, jie vis tiek

ateina į mūsų gyvenimą. Tada mums atrodo, kad Dievas, liki­
mas, žvaigždės, valdžia ar kitos jėgos mus baudžia, nes susi­
tvenkę pokyčiai užgriūva visa galybe. Iki tokio pokyčių cuna­
mio galėjome keistis patys, o dabar tai vyksta per prievartą.
Jei laiku nesiimame pokyčių, esame priversti taikytis prie
pasikeitusių aplinkybių, nes nebeturime kito pasirinkimo. Aš
visada buvau už laisvę rinktis. F.
Parengtis 177

Pokyčiai - judri sistem a, tobulinanti arba griaunanti pati save.

Bet kuri sistem a susideda iš ją palaikančių dalių ir procesų.
Procesai yra unikalus žaidimas, vykstantis pagal tam tikras
taisykles. Jei mokėsi žaidimo taisykles, bet kurią akim irką būsi
pasiruošęs įsitraukti. Ši parengtis užtikrins, kad nepražiopsosi
tinkam o laiko keistis.
Gaila, bet nėra universalaus recepto įsitraukimui didinti, bet
taisyklės aiškios. Jos yra kelios. Paisyti reikia visų, b et tvirtai lai­
kytis užteks bent, vienos. Pasirinkimas priklausys tik nuo tavęs.
Atėjo m etas susipažinti su įsitraukimo taisyklėmis.

P O K Y Č IŲ A K S IO M O S *

Bet koks veiksmas yra tikrovės (o ne savęs) keitimas. Geriausi

pokyčiai vyksta savaime, tereikia paleisti grandininę pokyčių
reakciją.
Jeigu supranti, kaip gauni savo patirtį, atsiranda laisvė formuo­
ti ją kitaip: naudingiau, kokybiškiau ir veiksmingiau. Pakeitęs iš­
gyvenimus, pranoksti pats save ir pereini į aukštesnį lygį. Išeini iš
senų įpročių ir ribų, gauni įsitraukimo laisvę. Tada veiki ir jautiesi
kitaip, nes keičiasi pats gyvenimas.

* Aksioma - savaime suprantama tiesa; pradinis teiginys, priimamas be įrodymo ir sudarantis

kitų teiginių / taisyklių įrodymo pagrindą. (Kelių eismo taisyklių aksioma - eismas turi būti saugus;
gerų santykių palaikymo aksioma - būtinas abipusis geranoriškumas; sėkmingo darbo aksioma -
veikla turi būti naudinga ir pamatuojama.) Visos taisyklės tam tikroje sistemoje remiasi aksiomo­
mis, bet įvairiose sistemose tas pats teiginys nebūtinai yra aksioma.
178
Į s itr a u k im o ta is y k lė s

P irm oji ir pagrindinė taisyklė: atidum as.

Sąžiningai ir drąsiai vertinti dabartinę situaciją. Tai padės su­
prasti, kas vyksta šią akimirką, ir laiku priim ti teisingus spren­
dimus. Įsisąmonink, kad atsakai už savo mintis, emocijas, elgesį,
sveikatą ir gyvenimą.
Stebėk savo mintis, nes jos kuria gyvenimą! Neigiamų arba tei­
giamų minčių sankaupa sukuria atitinkam as būsenas.
Telktis į pojūčius. Į nesėkmių virtinę patenki, kai tavo bū­
senos tam pa nuolatiniu nuotaikos nebuvimu, energijos trūkum u,
visišku bejėgiškumu. Tada kaip iš dangaus pasipila nesėkmės.
Pavyzdžiui, žmogus protu suvokia, kad pavydas arba pyktis yra
negerai*, juos užspaudžia, bet giliai viduje vis tiek pyksta. Taip jis
išmoksta išduoti save, todėl vėliau jį išduoda aplinka.
Išlaikyk pauzę. Venk perteklinių pastangų (fizinių ir protinių).
Tikslas yra ne ką nors pasiekti / pakeisti, o ką nors pagerinti.
Svarbu ne k as keičiasi, o kaip.

A ntroji taisyklė: svarbu ne kova, o ryšys su savimi.

Palaimintas tas, kuris atleidžia kitiems ir sau. Užmegzti ir pa­
laikyti ryšį su savimi reikėtų minčių ir emocijų lygmenyje. Ryšys
reiškia gebėjimą draugauti su savimi. Atidumas, atlaidumas, bud­
rumas, jautrum as, užuojauta sau.
Toks ryšys netapatus meilei ar gailesčiui. Meilė sau yra besąly­
ginė savo interesų pirmenybė; gailestis sau - kai blogos aplinky­
bės (nesėkm ės) vertinam os kaip beviltiškas neteisingum as tavo
atžvilgiu. Ryšys su savimi - kai blogas aplinkybes (nesėkm es) ver­
tini tik kaip sprendim o laukiančią problemą. Šiltumas ir mokėji­
mas užjausti save ištikus nesėkmei - kur kas stipresnė motyvacija
už saviplaką. Švelnumas ir supratingum as, reiškiamas vietoje sa-
vikritikos ir savęs baudimo (kaltinimo), kai gyvenimas nesiklosto
taip, kaip norėtųsi. Priekaištai sau dėl egoizmo atšaukiami!
 Gebėjimą užjausti save sudaro 3 pagrindiniai elementai. Jie 179

leis mėgautis įsitraukimo ir lengvumo teikiamais privalumais.

Gerumas sau - vietoje nuolatinių reikalavimų, savęs sm erki­
mo ir nepasitenkinimo.
Bendražmogiškumo jausmas: „Kaip ir visi žmonės esu m ir­
tingas, pažeidžiamas ir netobulas. Aš ne vienintelis klystantis ar
kenčiantis.“ Gyvenimas - savotiškas tinklas, jame visi esame susi­
ję. Kaip elgiesi su savimi, taip kiti elgiasi su tavimi, jei gerbi save,
kiti taip pat tave gerbia. Tai, ko nepriimi kituose žmonėse, esi už­
spaudęs (nepriimi) savyje.
Žiūrėk į viską filosofiškai ir nepamiršk, kad viskas kada nors
baigiasi/
Kontaktą su savimi padės užmegzti ir palaikyti pratimai
Nr. 27-29. Atjautos sau prem ija - ji puikiai lavina charizmą.

Trečioji taisyklė: užuot klausius (savęs ir kitų): „Kodėl?“ kuo

dažniau klausk: „Kodėl gi ne?“ Tai kur kas naudingiau. Šis klausimas
negramzdina į praeities labirintus, jis atveria ateities galimybes.

K etvirtoji taisyklė: įsisavink, kad „keistis“ yra veiksmažodis,

o ne daiktavardis; procesas, o ne rėmai; upė, o ne tiltas; tai, kas
vyksta, o ne tai, kas įvyko.
Priimk pokytį kaip galimybę tam, kas buvo ir yra, transfor­
muotis į tai, kas bus. Po šios transform acijos žmogus atsiveria
aplinkai. Šią taisyklę gerai iliustruoja senovės indėnų išmintis -
neimk jėga to, ką gali gauti meile. Meilė yra tėkmė, platus proce- *

* Yra legenda apie karaliaus Saliamono žiedą, dovanotą jam karalienės Mikaldos. To aukso žiedo
paviršiuje buvę išgraviruoti žodžiai: „Viskas praeina. Ir tai praeis." Šis amuletas apsaugojo kara­
lių nuo permainingų sielos būsenų - ir liūdnų, ir džiaugsmingų. Jteikdama žiedą Mikalda tarė: „Šis
žiedas padės tau išlikti išmintingam ir stipriam žmogui. Kiekvieną kartą, kai į jį pažvelgsi būdamas
liūdnas, pralinksmėsi, jei būsi pernelyg sujaudintas, nurimsi. Kai tau bus labai gera ir euforijos ap­
imtas imsi manyti esąs dievybė - pažvelk į šį užrašą ir jis tau padės nusileisti ant žemės. Žvilgtelk į
jį ir tada, kai tau bus nepakeliamai sunku, kai gyvenimas atrodys nemielas, o pastangos beviltiškos.
Tada šie žodžiai suteiks kantrybės ištverti tamsybių ir silpnumo metą."
sas, o jėga - sustingę tiltai, įrėm inantys mus ir kitus iššūkiais be
pasirinkimo. Tinkamas klausimas sau ir kitiems: „Kaip?" („Kaip
galiu padaryti geriau?" „Kaip galiu ištaisyti situaciją?", „Kaip tai
man atsilieps?“, „Kaip gyvensiu toliau?")

Penktoji taisyklė: nebūk tik savimi. Būk toks, koks gali būti,
t. y. kuo nors daugiau, nei esi.
Prieš 15-20 m etų galima buvo sakyti, kad pokytis vyksta tada,
kai žmogus tam pa tuo, kuo jis yra (savimi), o ne tada, kai stengiasi
tapti tuo, kuo nėra. Būti savimi čia ir dabar, vadinasi, visiškai a t­
siduoti savo dabartinei padėčiai. Būk ten, kur esi, ir tuo, kas esi.
Tai - m orališkai pasenusi sėkmės formulė.
Įsitraukimui netinka įvairių gyvenimo guru raginimas neiti
pram intu taku. Šiame raginime užkoduotas draudim as ir prievo­
lė, jie negali skatinti savaiminių pokyčių. Savo kelio net nereikia
ieškoti, nes bet kuris kelias yra tavo. Arba tyliai ramiai juo keliau­
ji visą gyvenimą, arba užsisvajoji ir nuklysti kita kryptimi. Be to,
nereikėtų narciziškai savęs pervertinti, kad esi visagalis, protin­
gesnis už kitus ir eini, kur nori. Kaip mėgo kartoti XX a. litera­
tūros klasikas Jorge Luisas Borgesas: „Kelias renkasi keliautoją,
o ne atvirkščiai. Vartai renkasi žmogų, o ne žmogus vartus."22 Aš
modifikuoju: iš pradžių mes renkam ės kelią (savo atidum u sau ir
kitiems), paskui kelias renkasi mus. Nepamiršk, kad žmogaus ke­
lias nėra tiesi linija. Tai - vingiuotas labirintas, vijinys, geriausiu
atveju - tolygi spiralė. Nėra gerų ir blogų kelių (kaip ir jausmų),
viskas yra iliuzija. Kartais tai, kas dabar yra blogis, ateityje taps
gėriu (ir atvirkščiai).
Visur ir visada būti savimi yra ypatinga prabanga. Ją sau leis­
ti gali tik asocialios asmenybės, sielos aristokratai arba m aiš­
tautojai, pasiekę tam tikrą lygį ir pasirinkę gyvenimo būdą, kai
gali nepaisyti jokių visuom enės priim tų tvarkos normų, taisyklių,
reikalavimų, atsakomybių ir pareigų. Tai vienuoliai, benamiai, mi­
lijardieriai, nusikaltėliai, diktatoriai, despotai, absoliutūs egoistai,
sunkūs ligoniai ir maži vaikai.
Žmogus negali nuolat būti savimi. Kodėl? Todėl, kad iš prigim­
ties yra ne tik geras, bet ir piktas. Jei gyveni tarp žmonių, negali
visada ir visur būti geras, nes anksčiau ar vėliau aplinkiniai tai
atsuks prieš tave. Mahatma Gandhis yra išmintingai pasakęs:
„Žmonės negailestingi ir labai dažnai gerum ą laiko silpnumo
požymiu."23 Prie to pridurčiau: o nuoširdum ą painioja su kvai­
lumu; paprastum ą - su primityvizmu ir paviršutiniškum u; rū­
pestį - su kontrole; patikslinimą - su priekaištu; nuoširdų pasi­
teiravimą - su kišimusi; patarim ą - su instrukcija; ramybę - su
abejingumu; intym um ą - su seksu; nenori melo, bet kai išgirsta
tiesą - įsižeidžia; sielvartą laiko apsimetinėjimu; baimę - vengi­
mu; tavo poilsį - nieko neveikimu; džiaugsmą vadina egoizmu;
jeigu geraširdiškai kam nors padedi, toliau tai laiko tavo pareiga,
siekia išnaudoti ir pyksta, jei vieną kartą atsisakai. Būti savimi pa­
vojinga, todėl daugelis normalių žmonių saugiai gali būti savimi
tik epizodiškai, susiklosčius palankioms aplinkybėms. Tai nėra
svarbu. Svarbiausia - būti sąžiningam sau, adekvačiai vertinti
savo trūkum us ir privalumus, ketinimus ir galimybes, draugus ir
priešus, palankias ir nepalankias aplinkybes.
Šiais laikas neužtenka būti savimi. Visada gali platinti jau
esam us savo ir kitų takus neprarasdam as individualybės. Toks,
koks esi čia ir dabar, dažniausiai esi neįdom us (ar net nereikalin­
gas) nei sau, nei kitiems, arba jautiesi it tuštybės ir veidmainystės
karnavalo dalyvis. Koks esi iš tikrųjų, turi dominti tik tave patį,
nes tai - svarbi savęs pažinimo dalis. Kur kas veiksmingiau - siek­
ti būti su savim i.
Taip, individualumas, savitumas (būti savimi) yra svarbu, bet
dar svarbiau - suprasti save („Ką aš dabar darau?", „Kam aš čia?“,
„Ko noriu?"), nemeluoti sau ir priimti save. Palaiminti tie, kurie
gali neprarasti savęs nei liūdesio bedugnėje, nei džiaugsmo eufo-
182 rijoje; rūpintis savimi, palaikyti nuolatinį ryšį su savo mintimis,
emocijomis, kūnu ir elgesiu - su savimi. Būti su savimi reiškia pri­
pažinti save. Tai verta daryti, nes esi savo pamatas, atspirties taš­
kas ateičiai. Kuo geriau supranti pamatą, tuo labiau juo pasitiki;
kuo labiau pasitiki, tuo paprasčiau valdyti procesus; kuo lengviau
valdai procesus, tuo didesnė tikimybė pasiekti tikslą.
Pokyčiai vyksta ne dėl priverstinių tavo bandymų būti savimi
ar kito žmogaus pastangų tave pakeisti, jie vyksta dėl atidum o
savo ateičiai. Šiandien reikia stengtis numatyti, kuo tu gali būti.
Reikia nuspręsti, į kokią sistemą tu galėtum įsitraukti. Saugus įsi­
traukim as - šių dienų priekinė linija, avangardas. Arba įsitrauki,
arba lieki už borto. Atsisakyk keisti save, žvelk plačiau, sistem iš­
kai. Tu jau nebe tu, tu - procesų visuma.
Esu įsitikinęs, kad pokyčiai vyksta ne dėl pastangų, prievar­
tos, įtikinėjimo, interpretacijos ar pan. Jie gali vykti, kai žmogus
kuriam laikui atsisako siekio tapti toks, koks yra, ir mėgina tapti
toks, koks galėtų būti, t. y. geresnis sau.

Šeštoji taisyklė: kūryba.

Kūrybingumas - sveika abejonė, bet ne skepsis ar kritiškum as.
Kūrybinga abejonė reiškia netikėjimą, kad esamas rezultatas yra
galutinis, kad nebegalima padaryti geriau. Klausimas: „Gal viskas
veikia ne taip, kaip mes manome?" naudingas raidai.
Kūrybingumas yra gebėjimas įžvelgti tai, ko dar nėra (užslėp­
tas sąsajas, galimybes, kombinacijas). Kai Michelangelo paklausė,
kaip jis sukūrė Dovydo skulptūrą, jis atsakė: „Marmuro luite aš
pamačiau angelą ir panorau jį išlaisvinti.“24 Išlaisvink ir tu angelą
savyje!

Septintoji taisyklė: vertink intuiciją.

Vidinis balsas, įžvalgumas, mūzos giesmė, cheminė atm intis,
subtilus suvokimas, skverbimasis į esmę, šeštasis pojūtis, Dievo
dovana, ryšys su kosmosu, trečioji akis, nugaros protas, signalas 183

iš ateities. Tai sakoma apie paslaptingąją pojūčių karalienę - in­

tuiciją. ji - tiesos suvokimas, informacijos gavimas ne sam protau­
jant ar darant išvadas, o tiesiogiai kylant idėjai. Veikiant intuicijai
įžvalgos gimsta greitai ir be ilgų apmąstymų.
Ši nepažįstam oji mumyse nepastebim ai kontroliuoja daugelį
mūsų veiksmų. Ji teikia įspūdžius, dažnai tam pančius m ūsų įsi­
tikinimais. Nuojauta - impulsų, kuriais dažnai grindžiam e savo
pasirinkim us ir veiksmus, šaltinis. Susiedama dabartį su nesena
praeitim i ir artim iausios ateities lūkesčiais, intuicija siūlo nebyliai
interpretuoti tai, kas nutinka žmogui ir vyksta aplink mus. joje yra
pasaulio modelis, akim irksniu įvertinantis (vykius, nustatantis, ar
jie normalūs, ar netikėti.
Ji yra mūsų greitų ir (dažniausiai) tikslių idėjų bei nuomonės
šaltinis. Daug jos darbų negalime suvokti sąmoningai, nes viskas
vyksta žaibo greičiu pasąmonėje. Regis, atsakym as atėjo savaime.
Žmogų tiesiog aplanko įsitikinimas, kad reikia elgtis būtent taip.
Dažnai mes negalime tiksliai apskaičiuoti vieno ar kito įvykio tiki­
mybės, todėl intuityvūs sprendim ai tam pa vienintele galimybe
(vertinti neaiškią padėtį.
Pasikliauti intuicija, vadinasi, nevaržomai atsiverti situacijos
visumai, apeiti proto filtrus ir pasitikėti savimi. Mūsų intuicija -
trum piausias kelias į produktyvum ą, supratim ą, žinias, naujoves
ir sprendim ų priėmimus.
Intuicija yra tiesiogiai susijusi su įsitraukimu ir lengvumu.
Eidamas į pokyčių srautą nebijok pasikliauti savo nuojauta. Ji pa­
deda lengviau rasti ilgai ieškotą sprendimą. Pasinaudojęs ja leng­
vai gali pažadinti savyje glūdintį kūrėją, balsą, prasiskverbiantį
pro niekų ir beprasm ybės rūką ir sakantį tau tiesą. Tik tiesą.
Kiekvienas turi nuojautą. Net jeigu žmogus nepasižymi stip­
ria intuicija, ją gali išlavinti. Tai daryti verta, nes intuicija padeda
įvairiose situacijose, netgi gali išgelbėti gyvybę. Rekomenduoju
išmokti ja naudotis savo lengvumo labui. Pratimai Nr. 30 ir 31
tam padės. Jei juos taikysi kelis kartus per dieną, jau po savaitės
pastebėsi, kad nuojauta pagerėjo.

T a is y k lių n a u d a

Įsitraukimo aksiomos ir taisyklės skirtos tam, kad galėtum leng­

viau valdyti pokyčių srautą. Pasinaudojęs jomis ir bent vienos
tvirtai laikydamasis, galėsi lengvai peržengti įprastas gyvenimo
ribas ir kopsi į neregėtas aukštum as.
P ersp ėjim as: šios taisyklės nėra m eškerė tikslui siekti. Tai -
programėlė, kurią reikėtų parsisiųsti ir įdiegti į savo sąm onę ir
naudotis kasdien.
Įsitraukimo taisyklės labai svarbu, bet tai ne viskas. Yra kliū­
čių, trukdančių srautui ir pokyčiams.

K A S T R U K D O ĮS IT R A U K T I?

Kodėl m ūsų gyvenime nevyksta perm ainų, kad ir kaip besisteng­

tume? Regis, skaitom e protingas knygas, gerus straipsnius, lan­
kome turiningus sem inarus, bandom e keisti savo m ąstyseną ir
plėsti sąmonę, vykdome reformas, bet niekas nesikeičia. Kodėl?
j pilną puodelį arbatos nepripilsi. Tai - dėsnis, galiojantis
visoms perm ainom s. Pirmasis žingsnis perm ainų link yra ne­
išvengiamas ir sąžiningas iškuopimas: minčių, emocijų, elgesio.
Nuo jo ir pradėkime. Pateikiu dalykų, trukdančių geriau gyventi,
„Top 10" (stiprėjančia tvarka).
10. Manoma, kad esam os aplinkybės ir laikas netinka pokyčiams: 185

„Noriu, bet ne dabar."

Tai yra klaidingas įsitikinimas. Geriausias laikas sodinti
medį buvo prieš 10 metų. Kitas geriausias laikas yra dabar.
Pasinaudok juo, nes nežinia, kas bus rytoj.
9. Ankstesnės nesėkmingos pokyčių pastangos: „Noriu, bet pra­
eitą kartą nepavyko."
Pagalvok: gyvenimas keičiasi ir tu jau kitoks. Tai, kas vakar
nepavyko, gali pasisekti šiandien. Viskam savo laikas. Be to,
neklysta tik tas, kuris nieko nedaro.
8. Pasyvumas: „Noriu, bet neturiu tam laiko ir jėgų."
Čia tinka patarlė: „Po gulinčiu akmeniu ir vanduo neteka."
7. Informacijos ir / ar išprusimo stoka: „Noriu, bet nežinau kaip."
Nežinai - atkakliai ieškok, drąsiai klausk, domėkis, leiskis į
proto ir kūno patirčių kelionę.
6. Įgūdžių trūkum as gyventi (dirbti) naujomis sąlygomis:
„Noriu, bet nežinau, ar susitvarkysiu."
Niekas negimsta viską žinodam as ir mokėdamas. Bandyk,
daryk, klysk, suklupk ir kelkis. Kurk pats save. Nepavyks, būsi
bent pabandęs.
5. Aplinkinių nuomonė: „Noriu, bet ką pasakys žmonės. Be to,
vienam keistis neįdomu, reikėtų rasti kompaniją."
Puikiai žinai, kad visiems niekada neįtiksi, o įvairių nuom o­
nių visada buvo ir bus. Paisyk savo interesų ir netrukdyk
kitiems galvoti ir daryti tai, kas jiems patinka.
4. Atidėliojimas dėl nepasitikėjim o savimi: „Noriu nuo pirm a­
dienio." Pirmadienį: „Jaučiuosi nepasiruošęs, pradėsiu nuo
kito pirmadienio."
Susiimk, negaišk laiko veltui ir netam pyk sau nervų. Kiek ga­
lima?!
3. Inertiškum as: „Noriu, bet kol kas viskas nėra taip tragiška."
Kol tu miegi, kiti progresuoja. Rizikuoji vieną rytą pabusti ir su­
vokti, kad esi beviltiškai atsilikęs nuo gyvenimo. Liksi už borto.
2. Jpročiai. Žmonės dažnai yra savo įpročių vergai: „Noriu, bet esu
įpratęs taip gyventi. Nusistovėjusi tvarka man atrodo saugi."
Nesi niekam nieko skolingas. Nenori - nesikeisk, bet paskui
nedejuok, kad kol maloniai krapštei nosį, tavo įpročiai tave
pražudė.
1. Baimė: „Noriu, bet tai labai rizikinga. Kas bus, jei nepasiseks?"

Nr. 1

įsitraukimo blokavimo ir pokyčių vengimo priežasčių yra dau­

giau, šis dešim tukas - populiariausios. Kiekvienas iš šių punktų
dažniausiai apgaubiam as tūkstančiu pasiteisinim ų ir priežasčių.
Einant pokyčių link naudinga perdirbti išvardytus veiksnius,
bet pačiam žmogui ši užduotis gali būti neįkandam as iššūkis.
Geriausia tai daryti su pokyčių ekspertu profesionalu, indivi­
dualiai arba grupėje.
Specialiai nedetalizuosiu ir neanalizuosiu viso dešimtuko, nes
srauto ir įsitraukimo kontekste daugelis punktų nėra itin reikšmin­
gi. Iš esmės jie yra nesunkiai įveikiami ir subyrės kaip kortų name­
lis, jei pavyks susitvarkyti su Nr. 1 - baime. Papasakosiu apie ją.

B a im ė s š a r v a i

Baimė ir nerim as yra neišvengiami pokyčių palydovai. Tai norm a­

lu. Pokyčių prasm e, baimė yra išsigelbėjimas. Kančia, trūkum ai,
priekaištai, ginčai, konfliktai, nepasitikėjimas, agresija, tingulys ir
įpročiai tėra baimės šarvai. Jie malšina pasąm oninį baim ės jaus­
mą, slopina siaubingą nerim o energiją. Beje, ją palaiko akla vil­
tis, kad viskas bus gerai. Patikėk, pokyčių procesas nežada nieko
gero. Gerai nebus, bet gali būti geriau ir kokybiškiau.
Mus gąsdina ne konkretūs dalykai ar įvykiai, o jų interpretacija
ir nežinomybė, prie ko jie gali privesti, t. y. pasekmės. Pradedam e
tikėtis geriausio, taip užaugindami šarvus. Būtent viltis sukelia
antrinę baimę - baimę bijoti. Baimė dėl baimės yra bjauri, įkyri
ir varginanti. Jei žmogus nuolat bijo, jis išgyvena m inėtą antrinės
baimės formą. Dėl jos šarvai tvirtėja, jaučiamės saugiau, bet su­
menkiname psichologinį lankstum ą ir judrumą. Reakcijos sulėtė­
ja, natūralus atsakas tam pa iškraipytas.

Baimė veda į laisvę

Pokyčiai, nežinomybė... Baisu? Taip. Ar aš liepsiu nebijoti? Ne.
Priešingai, raginu: „Drąsiai bijok!“ Tai reiškia - nebijok bijoti.
Baimė - vartai į laisvę. Tik žmogus, kuris nors kartą gyvenime
iš tikrųjų stipriai bijojo (dėl savęs, savo artimųjų, įmonės ar tė ­
vynės), gali pasikeisti. Perfrazavus Marcelio Prousto žodžius,
esu įsitikinęs: „Kad išgytų nuo baim ės (skausmo), žmogus turi
išgyventi tai iki pabaigos.“25 Išlaisvink savo pokyčių baimę, atverk
vartus, tada ji taps laisvės ir išsivadavimo galimybe.
Išlaisvinti šią energiją gali padėti įsitraukimas į srauto būseną.
Srautas baimei - kaip apsėstajam kryžius (ar malda ir švęstas
vanduo), kuris išvaiko demonus ir išvalo širdį. Srauto galia bau­
gina tavo vidinius demonus, bet ne tave. Bijok, bet daryk. Baimė
ištirps ir virs gėriu, o gėris ir yra laisvė. Per gėrį griaunančią bai­
mės energiją galima transform uoti į kuriančią, tada žengsi į spin­
duliuojantį lengvumą.
Leisk sau pajausti baimę
Juk tau nepatinka baimė, tiesa? Vis dėlto neišvengiamai tenka su
ja susidurti. Pamėgink savo baimę paversti drauge. Jei nesijauti
tvirtai ir negali įveikti baim ės - išmok ją panaudoti pozityviai.
Baimė didėja, jei bandai jai priešintis. Kaip tik todėl verta leis­
ti sau ją pajausti ir išgyventi. Nesipriešink baimei. Neslėpk jos.
Susikoncentruok ties šiuo jausm u ir visiškai jį išgyvenk. Išgyvenus
baimę situacija tam pa aiškesnė. Taip p at sustiprėja intuicija, iš­
m okstam a atidžiau klausytis vidinio balso ir priimti vidinį pasaulį
tokį, koks jis yra.

Nekovok - draugauk
Baimė, srautas, įsitraukimas ir lengvumas nėra mūšio laukas.
Tai - taikos teritorija. Čia yra sustabdom i visi karo veiksmai - jo­
kios prievartos, jokio savęs ir kitų laužymo. Tik laisvas priėmimas.
Šioje teritorijoje nėra ir negali būti nugalėtojų ir pralaimėjusiųjų,
kaltų ir teisių. Tik draugai. Arba susidraugausi su savimi, savo
baime, savo pokyčiais, savo srautu, arba ne. Deja, pasirinkim as
griežtas. Nesakau patetiškai: „Daryk ir nugalėsi! Aš tavimi tikiu!
Pasitikėk savimi!" Akistatos su baime nelaimėjo nė vienas žmo­
gus. Aš netikiu tavimi, netikiu ir savimi. Baimė yra stipresnė už
bet kurį žmogų. Jos neįm anom a nugalėti atviroje kovoje. Be jokio
dram atizm o pasakysiu - jei nesi stipresnis, būk gudresnis. Vietoje
beprasm ės patetikos siūlau pasirinkti tinkam us draugus. Su jais
kelias į srauto būseną tikrai neprailgs ir bus kur kas malonesnis.
Susidraugavęs su baim ėmis ir įveikęs kitas kliūtis drąsiai gali
žengti į srautą.
 189
SRAUTO RECEPTAS

2013 01 06
Tris karalius švenčiau su vaikais. Ne, ne savo, o globos namų
auklėtiniais. Keliolika berniukų ir mergaičių, nuskriaustų liki­
mo. Beveik metus remiu šių įstaigų. Jauki šventinė atmosfera,
visi pasipuošę. Atvežiau dovanų. Kiekvienam vaikui atskirai,
o didžiulį tortų ir sporto įrangų - visiems. Puiki nuotaika.
Galvoju: „Techniškai aš paaukojau dalį savo pinigų, šiek
tiek laiko ir dėmesio, bet iš esmės vaikai gavo ne tik džiaugs­
mų čia ir dabar, bet ir šansų geriau gyventi ateityje." F.

Srautui pagaminti reikia pojūčio, kad darai ką nors didesnio

nei tiesioginė veikla, kad esi kai kas daugiau nei tiktai tu, kad
išeini iš savo įprastų ribų, kad darym as turi platesnę prasmę.
Pavyzdžiui, gamindamas (ar pirkdam as) proginį tortą, ne tik ruo­
ši gardų desertą, bet ir kuri šventinę, pakylėtą džiaugsmo nuo­
taiką; patikusi kelionė ne tik suteikia naujų, gerų įspūdžių, bet
ir atgaivina protą, pailsina sielą; įjungta lem putė ne tik kaitina
volframo siūlelį, bet ir apšviečia viską aplinkui; automobilio va­
riklis ne tik degina kurą, suka rotorius ir varinėja stūmoklius, bet
ir veža vairuotoją tikslo link. Jei neateis svečių ar nebus ypatingos
aplinkos, tortas liks tik nereikalingas m aistas ir sugaištas laikas;
kelionė virs nervų tam pym u ir pinigų išmetimu, jei nebus tinka­
mai pasirūpinta psichologiniu ir fiziniu komfortu; dienos šviesoje
lempos švytėjimas bus nem atom as ir nereikalingas; užvestas va­
riklis niekur nenuveš, jei nenuspausi (ir neatleisi) sankabos, neį­
jungsi pavaros, nenuminsi akceleratoriaus ir nevairuosi reikiama
kryptimi. Be palankių sąlygų pastangos liks bergždžios: tortas ir
kelionė bus energijos (laiko ir pinigų) švaistymas, lem putė ir va­
riklis - tuščiai energiją deginantys įrenginiai.
190
P a g r in d in ia i s r a u to b ū s e n o s in g r e d i e n t a i

Mokslininkai studijavo srauto būseną įvairiose veiklose. Jie tyrė,

kaip piešia dailininkai, kaip rašo autoriai, kaip dirba m okslinin­
kai, kaip kuria atlikėjai, kaip kovoja atletai, galiausiai kaip mes
kuriame santykius ir bendraujam e vieni su kitais. Šie tyrimai at­
skleidė kelis svarbius dalykus, vienijančius visas su srauto būsena
susijusias veiklas.
Kuo aukštesnė savigarba, savęs supratim as, pasitenkinimas
gyvenimu, tuo didesnė tikimybė patekti į srauto būseną. Taip pat
paaiškėjo, kad būnant sraute įmanoma atlikti tik vieną aukšto in­
tensyvumo veiklą. Tik ji turi ypatingą reikšmę, visa kita nesvar­
bu. S rau te n ė ra jokio blaškym osi. Tai - pagrindinė sąlyga. Kitos
svarbios sąlygos:
• įjungti autopilotą;
• paleisti emocijas;
• užtikrinti grįžtamąjį ryšį.
Paprastai srauto tėkmė randasi esant iššaukiančiai, bet žmo­
gaus galimybes atitinkančiai veiklai. Veiksmai nereikalauja pa­
stangų, vyksta automatiškai, nors jaučiama aukšta kontrolė ir
koncentracija ar net pasinėrim as į užduotį. Tokia būsena gali būti
patiriam a užsiim ant įvairia veikla: nuo žaidimo šachm atais iki ko­
pimo į kalnus.

A u to p ilo ta s

Sukantis neapibrėžtum o spirale ir esant rutinos ratuose viskas

vyksta tarsi sapne, inertiškai. Šis veiksmas pažymėtas neigiamu
emocinės energijos ženklu ir turi abejingumo, sunkumo, „Zombio
režimo“ požymių. Vargina ne tik slogi nuotaika, bet ir sunkios
mintys. Protas negali atsipalaiduoti ir nesikišti, nuolat suka m in­
čių karuselę. Šis neigiamas mechaninis veiksmas sekina.
 Sraute - kitaip. Viskas vyksta tarsi savaime, ant bangos, su ug­ 191

nele. Už tave viską atlieka turim i įgūdžiai, intuicija, kūrybingumas

ir kūno atm intis.' Žmogų aplanko pakylėtas įkvėpimas, užvaldo
aistra. Srauto autopilotas pasižymi teigiamu emociniu užtaisu, į
jį nesikiša mintys. Protas tarsi atsijungia ir stebi. Jis kritiškais pa­
tarim ais netrukdo vykti tam, kas vyksta. Sraute kūnas geriau ir
greičiau žino, ką ir kaip reikia daryti konkrečią akimirką. Viskas
vyksta savaime, be specialių pastangų.

Emocijų paleidimas
Paleisti emocijas, vadinasi, vengti keturių dalykų:
• savo jausmus slo p in ti, užgniaužti ir slėpti po kaukėmis, ap­
simesti, kad viskas gerai, net jei viduje jauti skausm ą ar dis­
komfortą;
• jausm us tiesiogiai, tiesmukai išre ik šti - ašaromis, riksmu,
sm urtu ir pan.;
• jausm us neigti;
• nuo jų bėgti renkantis maistą, seksą, pramogas, alkoholį, in­
ternetą, darbą ar pomėgius. Bėgame, kad negalvotume apie tai,
ką jaučiame. Iš tikrųjų tai neveikia, nes vėl atsiranda dirgiklis,
kartojasi tos pačios situacijos. Jaučiamės vis blogiau ir blogiau,
nebėra lengvumo, nes užspaustos emocijos sukuria krūvį.
Emociją (kerštą, pavydą) reikia išgyventi ir priimti, o ne iš-
veikti (daužyti langus). Išveikimas trum pam palengvina situaci­
ją, bet neišlaisvina savijautos, nes neigiamos pasekm ės dar ilgai
kaltės šleifu velkasi iš paskos. Velki kasm et didėjančią kuprinę. *

* Būtent kūno atmintis mums leidžia nesąmoningai minti dviratį, atidaryti butelį, suformuluoti
sakinį, užsirišti batų raiščius, plaukti, leistis ar kilti laiptais, valgyti. Minėti procesai vyksta automa­
tiškai. Kūno atmintimi puikiai naudojasi šokėjai, sportininkai, dailininkai, muzikantai, amatininkai.
Dažnai ji praverčia vairuojant arba reaguojant į grėsmingą situaciją.
192 Kiekvieną sykį, kai atsisakai natūraliai išgyventi jausmą, įmeti į ją
akmenėlį. Kai atsisakai jausti didelį stresą> įsimeti plytą.
Mūsų kančios yra neišjaustos emocijos. Jos kyla iš prisiriši­
mo, noro pritraukti tai, kas malonu, ir atstum ti tai, kas nemalonu.
Paleidę emocijas mes trinam e ribą tarp malonu ir nemalonu. Tada
visiškai sutinkame su gyvenimu - yra taip, kaip yra. Paleidę ver­
tinimus, atsipalaiduojame ir viskas ima keistis. Išvalomas emocinis
šydas, neleidęs matyti mus supančio pasaulio grožio ir tobulybės.
Yra daug veiksmingų emocijų paleidim o metodikų. Jų pagrin­
das - atjauta sau ir / arba kitam žmogui. Bendras paleidimo
modelis yra toks:
1) įsisąmoninti savo emocinius išgyvenimus;
2) vengti bet kokių kaltinimų, priekaištų ir bausmių;
3) atleisti protu, širdimi ir veiksmais;
4) padėkoti.
Modelį galima taikyti ir sau (nekaltinti savęs, sau atleisti ir
padėkoti), ir kitam. Apie atjautą jau esu kalbėjęs, o atleidim ui ir
dėkingumui padės pratim ai Nr. 32 ir 33.
Kitas galingas emocijų paleidimo m etodas yra ironija ir savii-
ronija. Nerekomenduoju jo naudoti savarankiškai. Išmokti ir sau­
giai atlikti šį m etodą geriausia su patyrusiu padėjėju.

Grįžtamasis ryšys

2014 06 08

Vilniaus gatvė. Lauko kavinė. Šurmulys. Sėdžiu vienas.

Atsipalaidavęs. Ant mano staliuko stovi puodelis karštos,
kvapios kavos. Aromatas gundo ir traukia. Stebiu savo ju ­
desius. Lengvai palinkstu staliuko link. Tiesiu ranką. Paimu
 puodelį. Lėtai pakeliu prie lūpų. Gurkšnoju. Mėgaujuosi. Kas
pasikeitė? Nuotaika. Šypsena. Pasaulis. Ištiesti ranką, paimti
puodelį kavos, atsigerti - štai ir visas stebuklas. Štai ir visas
pokytis. F.

Sraute reikalingi atspirties taškai, kad iš karto gautum grįžta­

mąjį ryšį. Jis - maži, bet labai aiškiai matomi ir akim irksniu su­
prantam i veiklos rezultatai, smulkūs žingsneliai siekiant dides­
nio tikslo. Veikla, kuria užsiimi, turi būti suskaidyta į tarpinius
etapus. Sąlyginis paskirstym as etapais gali vykti mintyse, bet
tarpiniai tikslai tūri būti apčiuopiami ir visiškai realūs. Staigus
jų įvertinimas leis aiškiai suprasti, kaip susitvarkai su visu sraute
vykstančios veiklos procesu.
Pavyzdžiui, žaidime po kiekvieno ėjimo tu gali pasakyti, ar pa­
vyko sustiprinti savo pozicijas. Krepšininkas, pataikęs (ar nepa­
taikęs] į krepšį, atlikęs perdavimą, gali akimirksniu įvertinti savo
indėlį į rungtynių eigą. Dailininkas puikiai atskiria, kaip ką tik pa­
darytas potėpis keičia paveikslą. Rašytojas stebi, kaip kiekvienas
žodis atitinka sakinį, sakinys - pastraipą, pastraipa - skyrių, o sky­
rius - bendrą knygos turinį. Alpinistas žino, kad kiekvienas žings­
nis keliais centimetrais artina jį prie viršūnės. Po kiekvieno dainos
takto atlikėjas girdi, ar dainuoja gerai. Audėjas ausdam as kilimą po
kiekvienos dygsnių linijos mato, ar ji atitinka sumanytą ornamentą.
Chirurgas akimirksniu nustato, ar pjūvis nepažeidė kraujagyslės.
Grįžtamasis ryšys ateina per smulkių, tarpinių pasiekimų stebėji­
mą ir įvertinimą, ar jie tinka bendrojo proceso eigai.
Grįžtamąjį ryšį taip pat padeda suprasti p a laik y m o signalai.
Jeigu pastebi palaikymo signalus, smulkius sėkmingus įvykius,
vadinasi, tavo elgesys harmoningas. Pavyzdžiui, kai tik priėjau
prie šviesoforo, užsidegė žalia šviesa, iš karto privažiavo pustuš­
tis autobusas, o vyriškis, atsisėdęs priešais, man draugiškai nusi­
šypsojo - akivaizdu, kad tą dieną viskas sekėsi. Mažų norų reali­
zacija įrodo, kad esi srauto būsenoje.
 Kai sunku pasirinkti, daryk bandymus. Tarkime, nežinau, ar
parduoti butą, ar luktelėti. Jei per dvi m inutes ant medžio tupinti
varna sukarksės, butą verta parduoti, jei vėliau - palaukti, jei var­
na nuskris - gal iš viso nepardavinėti.
Kas yra teigiami signalai, kol kas neaišku: ar pakeitęs m ąstymą
aš keičiu savo būseną, ar iš tiesų kas nors pasikeitė informacinia­
me lauke? Teigiami aplinkos signalai yra pagrįstas ir svarbus da­
lykas norint įsitikinti, ar eini teisingu keliu. Lygiai taip p at veikia
ženklai. Jie gali būti nežinomų jėgų atsiliepimas, galbūt jie padeda
susisiekti su tavo pasąm one, kuri, naudodam asi daug didesniu
informacijos kiekiu nei sąmonė, žino, kaip pasielgti. Tiesa, šias
žinias reikia išgauti vaizdžiais netiesioginiais būdais.

S R A U T O P A S L A P T IS

Patekimo j srautą paslaptis - gauti reikiam ą kiekį stim ulų atlie­

kant pasirinktą užduotį. Šie dirgikliai (stimulai) gali būti išoriniai
arba vidiniai.' Jų skaičius priklauso nuo žmogaus savybių arba
nuo konkrečios veiklos ypatum ų.
Kai stim ulų per mažai, kaipm at užvaldo tingulys, apim a nuo­
bodulys, norisi atsiriboti, jaučiamas nuovargis, prastėja koncent­
racija, silpnėja motyvacija. Kai stim ulų per daug, tam pam e dirg­
lūs, nervingi, nekantrūs, jautrūs, pernelyg emocingi ir išsiblaškę.
Abiem atvejais tam pa sunku sutelkti dėmesį, mažėja našum as ir
prastėja veiklos rezultatai. O norisi lengvumo!
Būtent srautas veda prie norimo lengvumo. Jame jautiesi
ramus, pasitikintis ir motyvuotas. Dirbi (ir gyveni) maksimaliai *

* Stimulai gali būti stresai, užduotys, iššūkiai, psichologiniai akstinai, paskatinimai, raginimai,
terminai, įvykiai, aplinkinių reakcijos, jausmų išgyvenimai, nuotaika, susidomėjimas, interesai, mo­
tyvai ir kt.
veiksmingai, nedėdam as tam ypatingų pastangų. Deja, daugelis
žmonių svyruoja tarp kraštutinių variantų - stim ulų trūkum o
arba jų pertekliaus. Norint patekti j srautą, reikia dėmesingai
stebėti savo kūno pojūčius, m intis ir jausmus. Tada žinosi savo
būsenas ir veiksi pagal situaciją.
Siekiant valdyti pokyčius ir norint lengvumo, reikia mokėti
įjungti srautą savo noru. Tam padės specialios m etodikos (visos
kartu arba viena pasirinktinai). Pateikiu veiksmingus būdus
srautui valdyti. Aš daug sykių naudojau juos, kai jaučiau, kad
prastėja darbo našum as arba gyvenimas nebetenkina.

Kaip patekti | srautą, jei didėja nervingumas

(dirgiklių perteklius)?
Perteklinę stimuliaciją galima atpažinti iš šių požymių: tave erzi­
na žmonės, garsai, laikas, žodžiai ir nesėkm ės (tokioje būsenoje
esu nepatenkintas savimi ir pykstu ant kitų žmonių, norisi kur
nors dingti, pabėgti, atsiriboti); jautiesi sutrikęs, išm uštas iš vėžių
ir nežinai, kaip suvaldyti situaciją; galvoje zuja spiečius minčių;
širdis plaka greičiau, nei įprasta (tai - adrenalinas); vyrauja daž­
nas ir negilus kvėpavimas; padidėja jautrum as.
Jeigu jauti ką nors panašaus, suvaldyti nerim ą bei dirglumą ir
grįžti į srauto būseną padės 6 žingsnių programa. Gali nuosek­
liai pasinaudoti visais arba atlikti tik vieną iš jų.
1. Padaryk trum pą pertraukėlę: 10 min. miego, meditacijos, a t­
sipalaidavimo, m ankštos ar gryno oro gali užtekti, kad pakeis­
tum savo būseną ir sum ažintum stresą.
2. Pradėk lėtai ir giliai kvėpuoti. Man labiausiai padeda
4 x 4 kvėpavimo ritmas: 4 sek. įkvėpimas, 4 sek. pauzė, 4 - iš­
kvėpimas, 4 - pauzė. įkvepiama per nosį, iškvepiama per bu r­
ną. Kvėpuodamas m intyse kaskart skaičiuoju iki 4, iškvėpda­
m as lengvai sukandu liežuvio galiuką. Taip kvėpuoju 1-2 min.
3. Suskirstyk užduotį į tarpinius tikslus: visos užduoties apimtis
gali pasąm oningai kelti nerimą. Suskaidyk darbą į mažus, bet
aiškius žingsnelius, sudaryk planą ir nuosekliai jo laikykis.
4. Išvalyk galvą nuo informacijos pertekliaus. Jei ramybės neduo­
da mintys apie šeimą, darbą, pirkinius ar pinigus, paim k ra­
šiklį ir jas užrašyk ant popieriaus lapo. Išsikrauk ant išorinės
laikmenos.
5. Pastovėk po dušu: srovė atpalaiduos ir kūną, ir protą. Vanduo
turi būti malonus. Aš bandžiau ir labai karštą, ir šaltą, ir kont­
rastinį dušus, bet labiausiai patiko neutraliai šiltas.
6. Vizualizacija. Pagalvok apie tai, kas tave ram ina ir atpalaiduo­
ja: jūra, gražūs prisiminimai, miškas ir pan. Įsivaizduok tai. Jei
prisim inim ų nėra - fantazuok.

Kaip patekti Į srautą, jei apima stuporas

(dirgiklių trūkumas)?
Dirgiklių trūkum ą galima atpažinti iš šių požymių: tingi, neprisi-
verti veikti; viskas neįdomu, nuobodu, nesvarbu, kad ir kiek turi
reikalų, kuriuos reikia padaryti; jaučiamas emocijų, entuziazmo,
energijos stygius; jauti mieguistum ą ir emocinį nuovargį; užvaldo
prislėgta nuotaika ir abejingumas; sumažėja motyvacija; norisi
ko nors saldaus arba sūraus.
Jeigu jauti ką nors panašaus, suvaldyti emocinį, protinį ar fizi­
nį sąstingį (stuporą) ir grįžti į srauto būseną padės kita 6 žings­
nių programa. Kaip taikydamas dirgiklių pertekliaus programą,
gali nuosekliai pasinaudoti visais arba atlikti tik vieną iš jų.
1. Pasunkink užduotį: jei tai, ką darai, tau yra per paprasta,
greitai taps nuobodu.
2. Pajudėk: pasivaikščiok, pašokinėk, padainuok, pašok, pasirą­
žyk, išjudink kūną.
 197
3. Saikingai užkąsk, tik nepersivalgyk. Reikia, kad pavalgius iki
soties pojūčio liktų 10-20 proc. (truputį trūktų). Tik nepikt­
naudžiauk energiniais, alkoholiniais ir tonizuojančiais gė­
rimais. Taip pat nereikia vartoti daug saldumynų.
4. Teisingas nusivylimo ir m alonumo santykis. Paklausk savęs:
„Ką jausi, jei apleisi reikalus ir nesusitvarkysi su darbais?"
„Kaip bus malonu, jei viską padarysi gerai?"
5. Garsiai įjunk tau patinkančią muziką, ji suteiks optimizmo ir
energijos.
6. Trumpam panaudok multitaskingo (keli darbai vienu metu)
režimą. Žinoma, vienu metu daryti kelias užduotis nėra
veiksminga, bet tai geriau nei stuporas. Įjunk multitaskingą
10-15 min., kol vėl pajausi motyvaciją veikti. Tai gali atrodyti
taip: vienu metu kram tai ką nors skanaus, gurkšnoji arbatą,
kalbi telefonu, žiūri TV, skaitai naujienas, tikrini paštą ir su­
piesi ant kėdės arba rąžaisi. Tik stebėk, kad tai netaptų įpročiu.
Tikiuosi, kad šie būdai tau pravers kasdieniam e gyvenime.
Svarbiausia būti dėmesingam, adekvačiai vertinti situaciją ir pa­
gal tai pritaikyti vieną iš pateiktų žingsnių (arba visus), bet jais
nepiktnaudžiauti. Nepamiršk, kad tikslas yra teisingai subalan­
suoti stim ulus - gauti jų nei per daug, nei per mažai. Jei išmoksi
greitai aktyvuoti srautą, šis įgūdis taps įpročiu, garantuoju, kad
labai padidės produktyvum as ir pasitikėjim as savimi.

Kaip atpažinti, kad esi sraute?

Atpažinti srautą nėra paprasta, nes jame nėra jokių ryškių em o­
cijų ir logiškai pagrįstų minčių. Jį galima tik išgyventi, patirti ir
vėliau pasakyti: „Čia tai bent!" Toliau pateikiu svarbiausius srauto
būsenos požymius.
198 Nenusakomas laimės pojūtis. Priimi gyvenimą tokį, koks jis
yra, ir nebesinori su niekuo kovoti. (Kai vedu mokymus, televi­
zijos arba radijo laidą, dažnai jaučiuosi laimingas. Nesistengiu
niekam nieko įrodyti ar patikti, bet jaučiu visišką bendrum ą su
auditorija.)
Viskas sekasi: bendrauti, daryti, pasirinkti, spręsti problemas.
(Kartais per sem inarą net pats nesuprantu, kodėl žm onės man
ploja, pritardam i linkčioja galva. Ką tokio protingo ir naudingo
pasakiau, kodėl man draugiškai šypsosi ir užsirašinėja tai, ką sa­
kau? Juk nieko ypatingo nesakau ir nedarau. Nededu jokių spe­
cialių pastangų.)
Pakitęs laiko suvokimas. Kol dirbi, laikas praeina akim irks­
niu. (Kartais pradėjęs mokymus 9 vai. atsipeikėju, kad jau -
17 vai.) Kiekvienas po (traukiančios veiklos ar apdovanojančio
bendravim o esam e pasakę, kad laikas praėjo tarsi viena akimirka.
jauti, kad tai, ką darai, labai svarbu. (Dažnai jaučiu, kad kiek­
viena įžvalga, išsakyta auditorijoje, kiekviena minties nuotrupa
čia pat paskatins teigiamus pokyčius.)
Ištirpęs ego, dingęs protavimas. Negalvoji apie save. (Kartais
kalbėdam as sau (domia tem a nejaučiu m inties struktūros, ji teka
iš pasąm onės gelmių.)
Nieko nebijai. (Vystydamas įdomią mintj ar temą, aš nekrei­
piu dėmesio į netikslumus, nebijau suklysti ar pasirodyti kvailas,
vaikiškas, jaučiu, kad esu ant vienos bangos su pašnekovu ir to
užtenka, kad būtų gera.)
(sisąmoninimas ir veiksmas tarsi susilieja. (Dažnai čia pat be­
kalbėdam as viena, suprantu visai ką kita ir pradedu tai taikyti čia
ir dabar.)
Situacijos adekvatumas. (Savo nuostabai kartais pajuntu, kad
kiekvienas mano judesys ar žodis yra taiklus, tikslus ir paveikus.)
Dalykai, kuriuos patiri šią akimirką, yra didingi. (Dažnai kal­
bėdam asis su grupe pajuntu, kad tai, ką darome, yra įdomu, svar-
bu, naudinga ir prasminga. Vadovaudamiesi mano išsakomomis
mintimis, žmonės įsitraukia ir tučtuojau reaguoja į tai, kas vyksta:
emocijomis, įžvalgomis, klausimais, pavyzdžiais, istorijomis. Taip
m ane pasiekia pozityvus grįžtamasis ryšys.)
Nieko nedarom a priverstinai, pats veikimo procesas (bet ne
galutinis rezultatas) yra apdovanojimas. (Nors vesdam as sem ina­
rus visada aiškiai žinau galutinius tikslus, branginu kiekvieną
bendravim o akimirką, vertinu ją kaip nepakartojam ą džiaugsmą.
Aš tai vadinu: „Mėgautis šiltu vandeniu, o ne tik praustis".)

Srauto paradoksas
Įdomiausia ir paslaptingiausia sraute - būdam as jo viduje nebe
tu jį valdai, bet jis valdo tave. Tave palaiko ir veda nežinom a ga­
linga jėga. Gal angelai, gal demonai, gal likimas ar tavyje pabudęs
genijus. Tada turi vienintelę sąlygą - paklusti ir netrukdyti tai
jėgai. Nesvarbu, kur ji tave nuves, tai bus ypatinga ir truputį an t­
gamtiška. Pavyzdžiui, pradėjęs rašyti šią knygą, aš turėjau visai
kitokį planą, kitokią idėją ir viziją. Patekęs į rašymo srautą paju­
tau, kad mintys pradėjo rastis iš niekur, vos spėdavau jas užrašy­
ti. Knyga keitėsi it gyvas sutvėrim as - atvėrinėjo m an visai kitus
savo kampus, horizontus ir dalykus. Iš pradžių tam priešinausi,
bet vėliau pasidaviau, ir knygos srautas ėmė vesti m ane paskui
save. Deja, teko net 3 kartus perrašyti 70 proc. teksto, bet knyga
pati rodė man kelią ir aš jį priėm iau. Ji, jos srautas, o ne aš atvedė
prie to, ką dabar skaitai. Net neabejoju, kad tau ji atsivers dar
kitaip, kad tarp eilučių perskaitysi ir pam atysi kitką nei aš. Ji ves
tave tavo keliu.
200
PAGAUTI SRA U TĄ

Kaip savo kasdienybėje gali pasiekti srautą? Yra daug galimybių,

įdomus skaitymas, joga, meditacija, kūryba ar sportas padeda
patekti į srautą. Būdų daug, jie įvairūs ir individualūs. Aš pirmą
kartą patyriau srauto būseną, kai (prieš daug metų) vieną gražų
vakarą Juodkrantėje stebėjau saulėlydį. Tada kelioms m inutėms
mane apėm ė ypač intensyvios mintys, emocijos ir vaizdiniai apie
savo egzistenciją. Pasijaučiau, lyg būčiau anapus horizonto ribos,
ne čia ir dabar, o ten ir tada. Vienas mano bičiulis išgyveno srautą
per verslo derybas, jos baigėsi milijonų vertės sutarties pasirašy­
mu. Tibeto lama Rampa pagavo srautą būdam as vos 7 metų, ke­
lias dienas sėdėdam as lotoso poza.
Reikia nepam iršti, kad tai - ribinė būsena: tarp žemės ir dan­
gaus, proto ir intuicijos, tikrovės ir sapnų, sąmonės ir pasąm onės,
ant fizinių ar protinių galimybių ribos. Jei tavęs tai negąsdina, tik­
rai gali pasiekti srautą.

Srautas - tai procesas

2010 0 5 1 3

Jauki sodyba. Šventėme lietuvių meilės deivės Mildos dieną.

Buvo gražios senovinės apeigos, melodingos giesmės, smagūs
žaidimai ir daug gėlių. Adelaidė atrodė žavingai. Jos kvapas
mane svaigino, kerintis juokas viliojo, o dailus kūnas traukė
it milijonas magnetų. Vakarėjo. Akivaizdžiai geidėme vienas
kito. Kartu pakilome į mano erdvų kambarį. Per atvirus
langus jis prisipildė žydinčio sodo aromato, o paskutiniai
užmiegančios saulės blyksniai nuspalvino interjerą švelnia
pasteline romantika. Abu jau spirgėjome. Pirmasis lūpų prisi-
lietimas trenkė kaip žaibas. Dar ir dar vienas. Susiliejome 201

bučinyje. Jaučiau, kaip Adelaidė tirpsta mano glėbyje. Šalin

drabužius! Įkaitę, nevaržomi jokių skudurų ir tabu, akimirks­
niu išlaisvinome pirmapradį moters ir vyro geismą.
Jos kūnas virpėjo nuo bučinių ir glamonių. Aistra vedė
iš proto. Buvome jos vergai. Adė lyg apsėsta blaškėsi po di­
džiulę lovą. Šelmišką juoką keitė garsus vaitojimas. Pabudo
stichijos. Ugnis ir uraganas. Du susipynę liepsnos liežuviai.
Kandžiojome, bučiavome, laižėme. Viršus susimaišė su apa­
čia. Kiekvienas jos gundančio kūno kampelis atsivėrė mano
lūpoms ir rankoms. Ji gausiai drėko. Kaip koks sekso vampy­
ras godžiai siurbiau jos saldų meilės nektarą. Kūno rasa svai­
gino kaip vynas. Geismas. Šėlsmas. Statūs speneliai - vulkano
smaigaliai, pabrinkusi vulva - žydinti magnolija, o tai, kas
atsivėrė žiedo vidutyje, - vartai į rojų. Buvau ten laukiamas.
Tvirtas, didelis, tiesus mano penis jau nekantravo. Už akimir­
kos jis gavo savo. Visu jo grožiu drąsiai žengiau pro atvirus
rojaus vartus. Panėriau į svaiginantį moters stebuklą. O,
mano esybė paskendo! Proto likučiai išgaravo, liko tik dieviš­
ka judesių simfonija. Pasaulis dingo. Srautas. Ekstazė.
Neprisimenu, kiek truko mūsų meilės žaismas - gal
10 min., o gal valandą. Saldi migla. Tik girdėjau, ne, visu
kūnu jaučiau nevaržomai garsų ir ilgą Adelaidės triumfo
šūksnį. Jos kauksme susiliejo visa giliausio orgazmo jėga.
Aš kriokiau iš malonumo ir galingai išsiliejau. Orgazmas.
Fejerverkai iššovė. Atoslūgis. Karšti, suplukę, alsuojantys
kūnai rimsta. Kvėpavimas lėtėja. Viskas. Malonus nuovargis.
Atsipalaidavimas. Abiem teliko jėgų iškvėpti: „Nuostabu!“F.

2010 0 5 1 5

Vakar su Adelaide nebuvome išėję iš kambario. Mylėjomės,

ilsėjomės ir vėl mylėjomės. Idealu! Šiandien grįžau į Vilnių.
202 Svarstau, kas man svarbiau, įdomiau ir maloniau - mylėji-
masis, orgazmas ar atsipalaidavimas po sekso? Ko siekiu?
Manau, kad mano orgazmas man nėra didžiausia sekso ver­
tybė. Mylėjimosi srautas yra kur kas malonesnis, svarbesnis ir
įdomesnis dalykas, o geras atsipalaidavimas po visko (o ne or­
gazmas) vainikuoja šį nuostabų procesą. Orgazmas tėra labai
pageidautinas, laukiamas ir stiprus, bet formalus rezultatas. F,

Kaip išmokti jausti gyvenimo malonumą kasdien?

Iš pradžių reikėtų aiškiai žinoti užduotį ir pasirinkti veiklos rūšį.
Užduotis turi būti sudėtinga, bet pasiekiama, realistinė, kad ne­
reikėtų abejoti savimi. Jai įvykdyti prireiks susitelkimo ir atkak­
lumo. Užduotis turi įtraukti ir būti tau labai svarbi. Svarbi būtent
dabar. Kur kas lengviau patekti į srautą, jei užduotis neįprasta,
nauja ir įdomi. Tada atsiranda įkvėpimas ir jo banga įneša tave
į srautą. Kad taip atsitiktų, užduotis, kurią atlieki, turi būti savo­
tiškas iššūkis, kitaip bus nuobodu. Jei labai norima, net plaunant
grindis galima išgyventi srautą.
Kad atliktum šį iššūkį, pasirinktai veiklai teks skirti visą m eist­
riškumą ir išradingumą, pasitelkti visus turim us talentus, įgū­
džius ir gebėjimus. Jie turi atitikti užduoties lygį. Jeigu vykdant
užduotį pritrūks įgūdžių, žinių ar gebėjimų - ne bėda. Atkakliai
eik toliau, nes sraute įgūdžiai vystysis savaime čia ir dabar: šo­
kant, bėgant, piešiant, einant, bendraujant, plaunant grindis.
Veikla, į kurią įsitrauki, turi patikti, vilioti, joje privalai atlikti
aktyvų vaidmenį. Liaudiškai sakant, veikla turi vežti, tu jos turi
norėti. Pagalvok, kaip galėsi greitai gauti grįžtamąjį ryšį, iš ko su­
prasi, kad tau sekasi.
Taip pat prireiks stiprios vidinės motyvacijos. Ji atsiras, jei su­
prasi, kad pagrindinis tikslas yra pats procesas. Kitaip tariant, no-
rėk daryti vien dėl paties darymo. Turi kaifuoti nuo proceso. Verta 203

m ėgautis juo nepaisant, ar pasieksi norim ą rezultatą. Nebijok

darbo. Žiūrėk j jį kaip j žaidimą. Būtent dirbant, o ne ilsintis leng­
viausia pasiekti srauto būseną. Svarbiausia, kad darbas ne tik ati­
tiktų tavo įgūdžius, bet ir palaipsniui skatintų tobulėti.
Be to, reikia skirti darym ui užtektinai laiko. Čia nesismulkink.
Skirk tiek, kiek reikia. Prieš pradėdam as pasakyk sau: „Turiu n
m inučių / valandų, kad padaryčiau tai, ką sum aniau. Tikrai pa­
naudosiu šį laiką naudingai ir su dideliu malonumu." Pasistenk
išjungti visus dėm esį trukdančius veiksnius: telefoną, interne­
tą, televizorių ir pan. Perspėk namiškius, kad tavęs netrukdytų
n valandų.
Srautas suteikia galimybę mėgautis vienatve. Išnaudok aki­
mirkas, kai esi su savimi, kai niekas tau netrukdo, jas panaudok
srautui pasiekti. Negalvok apie kitų žmonių vertinim us, pam iršk
baimes, abejones, kaltės jausm ą - tiesiog užsiimk tuo, kas dabar
atrodo svarbu.

Perspėjimas
Srautas suteikia gyvenimo pilnatvės pojūtį. Gyvenimo pilnatve
vadinu būseną, kai prarandi laiko nuovoką, pam iršti visus rūpes­
čius, nerimą, baimes, kai jautiesi tarsi nešam as kosminės energi­
jos srovės. Šis pojūtis toks nuostabus, kad nesinori grįžti į realybę.
Savaiminis srautas yra nuolatinė genijų būsena. Daugelis
m ūsų - paprasti, norm alūs žmonės, ne genialūs, o tik talentingi.
Noriu perspėti, kad tikras pilnatvės srautas yra stiprus išgyveni­
mas, sukeliantis savotišką priklausomybę. Palaikyk budrum ą -
netapk fanatiku ir nebėk į srautą nuo realaus gyvenimo. Išmok ne
tik pagauti srovę, bet ir išsilaisvinti iš jos, kai realybė to reikalau­
ja. Kitaip pražūsi.
204 Katarsis
Kuo dažniau jaučiame gyvenimo pilnatvę, tuo mažiau gyvybinės
energijos iššvaistome veltui ir patiriam e daugiau džiaugsmo.
Neeikvok energijos nei abejonėms, nei apgailestavimui, nei kal­
tės jausm ui ar baimei. Daryk tai, kas atrodo svarbu, naudinga ir
teikia džiaugsmą. Anot senovės išminčių, didžiausia gyvenimo
palaima yra protas, išsilaisvinęs iš baimės suklysti, o stoikai* dar
prieš 2 300 m etų suprato, kad vienintelis teisingas gyvenimo bū­
das - veikti spontaniškai, susiliejant su pasauliu ir negalvojant
apie išorinę naudą.
Katarsis - dvasinis apsivalymas ir jausmų išlaisvinimas. Veiks­
mingiausi pokyčiai (savaiminiai) daromi esant ant bangos. Bangą
gaudome sraute. Reikia tik taikliai patekti j savąjį srautą. Sraute
patirtas katarsis iškelia ant bangos. Iškelia ir paleidžia. Paleidžia
skristi savarankiškai. Suteikia sparnus. Taip atsiranda galimybė pa­
jausti lengvumą.

* Stoikai - senovės Graikijos filosofinė mokykla, jos atstovai teigė, kad kiekvienas žmogus -
miniatiūrinis pasaulis, „mikrokosmas", Visatos atspindys. Anot stoikų, žmogus negali pakeisti ar
kontroliuoti likimo, bet pats save tikrai gali. Žinodamas, kas manęs laukia, aš galiu pasirinkti, kaip
į tai reaguoti, ir tinkamai save nuteikti. Žmogaus tikslas - gyventi sutariant su prigimtimi. Taip jis
galės pasiekti harmoniją, (statančią į „gerą gyvenimo vagą" ir suteikiančią jam laimės.
 IX
LENGVUMAS

Kaip aš užsitarnavau savo pensiją? Sunkiu darbu.

Kaip aš užsidirbau savo milijonus? Paprastai.
Kaip aš tapau ypatinga? Lengvai!

Vienišas išvargęs klajūnas tem stant pasiekia miestą, kur šėlsta

karnavalas, muzikos skambesys maišosi su džiaugsmo šūksniais
ir linksmybe, žmonės nevaržom us savo jausm us išlieja dainuoda­
mi ir šokdami, m iestas žėri... Pamažu iš šios smagum o pašvaistės
ryškėja viena kerinti melodija, ji skamba lyg tolimų porceliano
varpelių aidai, jų stebuklingas virpesys laisvai liejasi ir pinasi j
nuostabius sąskambius, tyras, skaidrus oras skleidžia šią melodi­
ją po visą pasaulį, atgim sta svajonės - fantazijų m iražas plevena
padangėse... Staiga grožis skyla į milijoną krištolo lašų, jie lengvai
supasi aplink save ir aplink nematomą, bet galingą ašj, karoliukų
sūkurys palengva auga, skrieja, plinta po pasaulį, kol galiausiai
suplaka visas pasaulio šalis, užtvindo ir užburia lengvumu, jis
kviečia ten, kur veda akys, į tolimą kelionę už jūrų marių, už ho­
rizonto, kur gali nevaržomai lėkti plačiai išskleidęs rankas... Ten
viskas nurim sta, krištolo karoliukų šokis sustingsta ore, sustoja
laikas, vakar, šiandien, rytoj susim aišo ir neturi jokios reikšmės,
pasaulis dingsta, gyvybė ir m irtis netenka prasm ės, tu - nei gyvas,
nei miręs - jau nebe tu, o laisvė... Akimirką (o gal tūkstantį metų?]
206 tvyro Visiška tyla, spengianti tyla... Visur tvyro jos balsas, trapi
amžinybe alsuojanti nebūtis, bet jau kitą akimirką tuštum oje pa­
sklinda gaivus arom atas, jis kaupiasi ir susideda į įspūdingo gro­
žio debesų voratinklį, spalvos tirštėja, vėju skrieja melodija, susi­
pina į srautą. Žybt! Kibirkštis pažadina pasaulį, viskas žaibiškai
atgyja, atsim erkia ir akimirksniu dūžta - pabyra lietumi, milijonai
karoliukų virsta krištolo tyrum o lašais, vienas sublizga jam ant
blakstienų, bet tuoj ištirpsta, jau smarkiai lyja, iš visų pusių skver­
biasi gėlas, išsvajotas atsinaujinimo lietus, drėkina ir prausia
kiekvieną dalelytę, malšina troškulį, gesina aistrų liepsnas, pripil­
do syvus, duoda naują gyvybę, viską apgaubia švarus lengvumas
ir lietus - niekam nematomas, tik jam... Pamažu vaiskaus lietaus
lašai susideda į siaurą, spindinčią giją, nusidrėkusią iki pat mies­
to vartų... Vienišas klajūnas, palikęs viltį ir abejones, stebuklinga
gija ir neliesdam as žemės žengia į miestą, kur šėlsta karnavalas, o
žmonės jau seniai dainuoja apie jį, šiąnakt čia gims didinga legen­
da apie šlovingą pasaulio žmogų, žinojusį paslaptį - jam pakluso
lengvumas, jis moka jį iššaukti.

Pojūtis po srauto
Ar pavyko pagauti savo srautą? Tikiu, kad taip. Tada ir katarsis
tau pažįstam as. Po katarsio užplūsta lengvumas. Kaip atgaiva po
drungno dušo kaitrią dieną, įkvėpimas po įspūdingo koncerto, at­
sipalaidavimas po gilaus orgazmo, m alonum as saldžiai nusižiova­
vus ar pasikasius niežtinčią vietą.
Lengvumas - žmogaus bandymas prilygti neįtikėtinam atsi­
tiktinum ui, todėl jo negalima ir nereikia valdyti, bet galima iš­
šaukti. Lengvumas tiesiog yra. Pasiekęs jį žmogus baimę paverčia
apdairum u, skausm ą - pertvarkym u, klaidą - iniciacija, o norą -
ryžtu pradėti. Lengvumas yra puiku. Jis būtinas normaliam žmo-
gui ir vertingas pats savaime. Tai - pagrindinė sveiko gyvenimo
būdo dalis. Šiais laikas žvalus, energingas, sveikas = lengvas.
Be to, džiugina lengvumo pasekmė. Ji tikrai verta triūso, nes po
srauto ir katarsio, lengvumo patirtis veda prie savo vietos po
saule radimo.

Ribos

Lengvumas prasideda nuo aiškaus vieno dalyko suvokimo. Tai

reiškia, kad siekiant lengvumo reikia suprasti savo galimybių ri­
bas, mokėti rūpintis tuo, kuo gali pasirūpinti, ir nesureikšm inti
to, kas nuo tavęs nepriklauso. Sunki užduotis. Tai ką, tereikia su­
sidoroti su šia sunkinančia aplinkybe? Pašalinsi sunkum ą ir leng­
vumas atsivers savaime? Iš tiesų, pirm a mintis, šaunanti j galvą
kalbant apie lengvumą, - jis nereiškia sunkumo nebuvimo. Taip,
sunkum as atlieka svarbų vaidmenį lengvumo žaidime. Ar viskas
yra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio?

Sunkumas
Būna sunki akimirka, sunkus rytas ar vakaras, sunki diena, sunki
savaitė, sunkus laikotarpis, sunkus pasirinkimas, sunkus darbas,
sunkus gyvenimas. Tai nėra malonu. Šiems sunkumam s įveikti
reikia daug pastangų. Stengdamasis jauti proto ir kūno įtampą,
išgyveni intensyvias emocijas. Viskas atrodo sutirštinta. Tas tirš­
tum as klampina ir kausto. Ar lengva plaukti pelkėje? Ar lengva
skristi rūke? Ar lengva važiuoti užspaustais stabdžiais? Ar lengva
mylėti nepasitikint? Ar lengva vadovauti, kai iš visų pusių sm au­
gia? Ne! Žinoma, tai įmanoma, bet procesas tam pa lėtas, vargi­
nantis ir sunkus.
208
M A N O K E L IA S

2011 0 5 2 9

Neseniai įkūriau įmonę. Regis, sėkmingai kapsčiausi iš nuli­

nio taško, bet viskas netikėtai susipainiojo, susipynė į vešių
voratinklį. Jame įklimpau it kokia vargšė musytė. Kaip norė­
čiau, kad viskas būtų lengviau! F.

2011 06 28

Šiandien perskaičiau puikių istorijų, labai tinkančių mano

situacijai.
Kartų vienas labai savimi patenkintas profesorius įrodinė­
jo, kad tikėti Dievų - mitas, nes sųvokos Dievas ir blogis prieš­
tarauja viena kitai. Po tokių teiginių vienas studentas pakėlė
rankų ir paklausė:
- Profesoriau, ar egzistuoja šaltis?
- Kas per klausimas? Žinoma, egzistuoja. Ar tau niekada
nebuvo šalta?
Jaunuolis atsakė:
- Iš tiesų, pone, šalčio nėra. Pagal fizikos dėsnius, tai, kų
mes vadiname šalčiu, laikoma šilumos nebuvimu. Absoliutus
nulis (-273,15 °C)yra visiškas šilumos nebuvimas. Šioje
temperatūroje visa materija tampa nejudri. Šalčio nėra. Mes
sukūrėme šį žodį įvardydami, kų jaučiame, kai nėra šilumos.
Studentas tęsė toliau:
- Profesoriau, ar egzistuoja tamsa?
Profesorius nedvejodamas atsakė:
- Žinoma, egzistuoja.
Į tai studentas pareiškė:
 -Jūs vėl neteisus, pone. Tamsos taip pat nėra. Tamsa - 20 9

šviesos nebuvimas. Mes galime tyrinėti šviesą, bet ne tamsą.

Tamsos mes negalime išmatuoti. Kaip jūs galite išmatuoti,
kiek tamsi yra kuri nors erdvė? Jūs matuojate, kiek šviesos
yra joje. Ar ne taip? Tamsa - sąvoka, vartojama apibūdinti,
kas vyksta, kai nėra šviesos.
Profesorius atsisėdo. Šis jaunuolis buvo Albertas
Einšteinas.26
Dabar aš savęs klausiu, ar egzistuoja blogis. Regis, taip.
Pažvelgus įdėmiau paaiškėja, kad blogis neegzistuoja pats
savaime. Blogis'- gerumo nebuvimas. Jis panašus į tamsą ir
šaltį. Blogis - gerumo nebuvimo žmogaus širdyje rezultatas.
Kaip šaltis, atsirandantis, kai nėra šilumos, arba tamsa, kuri
yra tik ten, kur nėra šviesos.
Tai galioja ir sunkumui. Jis yra lengvumo nebuvimas.
Padariau labai svarbią išvadą: lengvumas yra pirmapradis.
Vadinasi, neverta stengtis atsikratyti sunkumų ir su jais kovo­
ti. Pirmiausia reikia išlaisvinti lengvumą savyje, kad sugebė­
tum pakelti sunkumus. F.

2011 07 02

- Dievas yra visagalis.

- Ar gali Dievas sutverti patį didžiausią pasaulyje akmenį?
- Žinoma, gali, ju k jis visagalis.
- O argali jis tą akmenį pakelti?
- Aišku, kad gali!
- O argali Dievas sutverti tokį akmenį, kurio negalės pa­
kelti? Juk jis visagalis.
Man kartais atrodo, kad žmonės (kaip tie visagaliai]
susikuria sau didžiausią akmenį, kurio paskui patys negali
pakelti. F.
210 Gyvenimo srutos yra ne tik bjauriai nemalonios, bet ir degina
be galo daug energijos. Dievaži, kiek kartų silpnumo akim irko­
mis man norėjosi į viską spjauti, pasiųsti velniop ir pam iršti kaip
baisų sapną! Tyliai ašarojau ir kūkčiojau, staugiau iš bejėgiškumo
ir iš nevilties keikiau likimą. Lipau sienom is iš apm audo ir kanki­
nau save klausimu: „Kodėl gyvenimas toks neteisingas, žmonės -
šūdžiai, o man taip skauda?" Paskui visiškai išsekęs griūdavau be
jėgų. Kitą rytą vis tiek keldavausi ir eidavau j darbą, kalbėdavausi
su žmonėmis, tvarkydavau reikalus - gyvenau.

Požiūris
Bėgant laikui supratau svarbų dalyką: yra įvairių patirčių ir jų
reikia. Iš pradžių pradėjau vertinti sunkum us kaip išbandymus,
likimo iššūkius, su kuriais man reikia susidoroti, kad tapčiau stip­
resnis. Kovojau. Tvarkiausi. Sprendžiau. Sekėsi gerai. Vėliau mano
protas suvienodino sunkumo ir lengvumo patirtis. Suvokiau, kad
jos abi yra reikalingos. Kiekviena savaip man vertinga ir naudin­
ga. Taip aš pasiekiau savotišką balansą. Pakenčiama. Kurį lai­
ką tikėjau, kad gyvenimas prim ena pianiną: juoda, balta, juoda,
balta... Po juodo etapo neišvengiamai ateis baltas, tereikia atkak­
lumo ir kantrybės. Vėliau pastebėjau, kad yra ne taip. Kad mano
jėgos senka, o joms atstatyti reikia vis daugiau laiko ir pastangų.
Susimąsčiau, kodėl tai vyksta.

S p r e n d im a s

Galų gale supratau: man trukdo kova. Per daug jėgų skiriu ko­
vai su sunkumais. Su savimi. Sunkumas nėra lengvumo priešas.
S unkum as y ra lengvum o nebuvim as. Čia kaip liga ir sveikata:
ne liga yra tikroji problema, o sveikatos nebuvimas. Gali be galo 211

ieškoti įmantrių gydymo būdų, bet vis tiek sirgsi. Kovoti su liga -
beviltiška aklavietė, pasaka (tiksliau - karas) be galo, kova su
savo šešėliu. Kur kas protingiau ne gydytis, o prižiūrėti sveikatą ir
teisingai gyventi. Tada ligų nebus. Šis atradim as leido man ramiai
išskaidyti sunkumą, jo nebebijoti, nekovoti, tiesiog siekti lengvu­
mo. Kai kas nors tam pa skaidru ir aišku, to jau nebebijai.
Protui gali būti sunku priimti sprendimus, pasirinkti tarp
kelių variantų, generuoti idėjas, spręsti užduotis ir problemas.
Sunku, kai protą užtvindo negatyvios mintys.
Širdžiai yra sunku atleisti, atsiprašyti, paprašyti pagalbos.
Kai slegia bjaurūs jausmai: kaltė, gėda, pyktis. Neramina slogūs
išgyvenimai.
Kūnas patiria sunkumus, kai per jėgą verti jį atlikti fizinius
darbus, pratimus, laikytis dietos ar griežto režimo, alini jį darbais,
bemiegėmis naktimis, nesaikingu gyvenimo būdu. Kūnui sunku,
kai jis serga.
Suskaidžiau, padėkojau ir atsisveikinau. Nusprendžiau dau­
giau nebekovoti su liga, o sveikai gyventi. Sunkumai daugiau nėra
mano priešai. Einu lengvumo link.

L E N G V U M O Š A U K L IA I

Prieš kelis tūkstančius m etų lengvumo paslaptį bandė įminti

senovės graikų ir rom ėnų filosofai. Anot jų, lengvumas - būsena,
kai žmogus yra laisvas nuo nežabotų aistrų: emocijų, skausmo,
baimės, troškimo ir malonumo. Kai vyrauja visiška vidinė (sielos
ir proto) ramybė. Tokia rami dvasios būklė gyvenimo triukšm e
21 2 pasiekiam a sveiku abejingumu pasauliui ir susitaikym u su nuo
žmogaus nepriklausančia tikrove. Būtent sielos ir proto ramybė
yra lengvum o paslaptis ir protingo (lengvo) gyvenimo siekiamy­
bė. Tie, kurie žinojo šią paslaptį ir mokėjo ją taikyti, buvo laikomi
didžiausiais išminčiais. Pirmieji lengvumo šaukliai kvietė atsisa­
kyti bet kokių nežabotų jausmų, bet kokio patoso (ir savo, ir kitų
žmonių atžvilgiu) ir visiškai išguiti iš savo proto kategorijas „ge-
rai-blogai", „teisinga-klaidinga", „gražu-bjauru", „daug-m ažai"
ir pan.
Jų lengvumo receptas buvo paprastas - a tsisa k y k vertin im ų .
Liaukis ką nors iš anksto vertinti ir priim k viską taip, kaip yra
dabar. Bet kokie vertinimai tave riboja, ilgainiui tampi jų įkaitas.
Nemėgink ir nenorėk visko klasifikuoti, sudėti į lentynėles, pri­
skirti etikečių, lyginti, apibūdinti, reitinguoti ar sureikšminti.
Toks būdas turi daug privalumų ir yra gana veiksmingas, nes
kai nelieka vertinimo:
• atsilaisvina daug energijos;
• sumažėja baimė;
• netrukdo emocijos;
• nereikia kovoti su savimi;
• nebepriklausai nuo aplinkinių nuom onės ir reakcijų;
• atsikratai m ąstymo šablonų.
Jei nori pasiekti lengvumą, susilaikyk nuo vertinimų. Lik visiš­
kai neutralus ir nešališkas. Gyvenk anapus gėrio ir blogio.
Viskas skamba gerai ir teisingai, bet tai nėra taip paprasta,
kaip gali atrodyti. Juk gyveni tarp žmonių, turi šeimą, įvairių rū ­
pesčių, pareigų ir veiklų. Be to, per tūkstantį metų pasaulis pasi­
keitė ir dabar nėra taip, kaip buvo kadaise. Su pasauliu pasikeitė
ir lengvumo kodas. Šiais laikais jis kitoks.
 213
LENGVUMO KODAS

„Kodėl žmonės neskraido kaip paukščiai?" - retoriškai klausė

žymus XIX a. dram aturgas Aleksandras Ostrovskis.27 Taip, žmo­
nės nėra paukščiai, bet kartais gali skraidyti. Pavyzdžiui, iš laimės
patenki į devintą dangų, išdygsta sparnai, o saldžiai užsisvajojęs
skraidai padangėse. Kada dar būna lengva? Kada viskas paprasta
ir aišku. Kai gera. Kai sąžinė rami. Kai neslegia rūpesčiai. Kai ne­
reikia meluoti. Kai gerai pailsėjai. Kai pilve skraido drugeliai. Kai
žinai, ko nori. Kai viskas sekasi. Kai myli. Kai supranti, ką moki.
Kai tave supranta. Kai skrajoji sapnuose. Palengvėja, kai išsikrau­
ni, atsipalaiduoji, nusiimi nuo pečių naštą, kai nuoširdžiai pasikal­
bi, atlieki fiziologinius reikalus, kai išsisprendžia opi problema.
Kas iš to yra svarbiausia? Ko gero, viskas. Kiekvienam - savo.
Yra visus šiuos lengvumus vienijantis dalykas. Visur minima, kad
gauni pasitenkinim ą (nors ne visada jauti ypatingą malonumą).
Savo ruožtu tikram pasitenkinimui būtinai reikia turėti šviesų
protą, kad tai suprastum ; ryšį su tuo, kas suteikia pasitenkini­
mą; neturėti jokių prietarų, vilčių, lūkesčių ir priklausomybių.
Šiuolaikinis kodas yra toks: lengvumas - geri tavo išminties ir
laisvės santykiai. Geri, vadinasi, teigiamai paprasti ir aiškūs.

Lengvumas - tai išmintis

20161109

Guzas: „Senovės raštuose aiškiai sakoma, kad kelias į lengvu­

mų ir išmintį veda per dorų savęs patenkinimų. Mano nuo­
mone, dorovė yra lengvumo ir laimės sųlyga. Išminčius nuo
nieko nepriklauso. Nei nuo valstybės (liberalo svajonė), nei
214 nuo-šeimos (laisvamanio svajonė), nei nuo turto (patys su­
prantate), nei nuo visuomenės nuomonės, nei nuo jos prieta­
rų. Norint tapti nepriklausomam nuo prietarų, reikia paneig­
ti juos veiksmu, parodyti jų absurdiškumą ir sąlygiškumą.
Išmintingai judėti lengvumo link, vadinasi, dėti kuo mažiau
pastangų. Pavyzdžiui, kad nepriklausytum nuo kulinarijos,
gali valgyti tik tuos produktus, kurių nereikia gaminti. Ak, jei
alkiui numalšinti užtektų paglostyti pilvą! Laimingai gyventi
įmanoma, jei paisysime tik savo interesų. Reikėtų atsisakyti
visko, nuo ko (potencialiai) gali tapti priklausomas. Jei nepa­
vyksta visiškai atsisakyti, verta maksimaliai atsiriboti ir to
nesureikšminti. Iš esmės aš galiu lengvai apsieti be draugų,
kitų žmonių, baimių, negatyvo, skausmo, svaigalų, daiktų,
interneto, socialinių tinklų, meilės, sekso ir pinigų. Mano
idealas - genijus vienišius! Niekšai, melagiai, smurtautojai,
sielos ubagai - eikite velniop."
Gandira švelniai paglostė violetinį žiurkėną:
- Mielas drauge, gerai tu viską sakai, iš dalies su tavimi
sutinku, bet turiu kitą nuomonę. Žiūrėk, ar ne geriau būtų pa­
sakyti, kad lengvumui to reikia (ir draugų, ir baimių, ir pinigų,
ir to, ką paminėjai), bet mes galime b ū ti ir su tuo, ir be to.
Manau, išminčius nugali bet kokias negandas, bet jas jaučia.
Taip, išminčius pasitenkina pats savimi. Tam nebūtina visiškai
pasinerti į save, atsitraukti nuo kitų žmonių ir dalykų. Kartais
jam net nereikia viso savęs, pakanka ir dalies, pavyzdžiui, tik
proto, jausmų, intuicijos, žinių, fizinės jėgos, t. y. dalykų, kuriais
jis gali besąlygiškai pasikliauti. Nors jam ir pakanka paties
savęs, jis nori turėti ir bičiulį, ir kaimyną, ir draugą. Išminčius
pasitenkina pats savimi ne todėl, kad nenorėtų turėti draugų,
bet todėl, kad g a lė tų n e tu rė ti jų. Sakydama galėtų, turiu gal­
voje, kad draugo praradimą išmintingas pakelia ramiai. Mano
idealas: jei nori būti mylimas - mylėk.
 215
Aš taip pat nelikau nuošaly ir palaikiau diskusiją apie
išminties suvokimą. Po prasmingų Guzo ir Gandiros pasisaky­
mų drąsiai išsakiau savo nuomonę.
- Neverta ieškoti išsigelbėjimo nuo pasaulio vienumoje.
Lengvumas - ne tik vidinė ramybė, bet ir pareigos atlikimas.
Bet kuriam žmogui pasakysiu: neapsileisk, susitvarkyk, ne-
sipuikuok, neišsišok, venk akivaizdžios paniekos turtams.
Užtenka, kad daugeliui nepatinka turtingi ir daug pasiekę
žmonės, kuriems sekasi. Kas bus, jei pradėsime elgtis kitaip
negu visi? Būkime iš vidaus visai kitokie, o iš išorės - panašūs
į minią. Pritariu imperatoriui Markui Aurelijau, siūliusiam
išminčiams susilieti su minia.28
Nors išminčius ir myli draugus kaip niekas kitas, nors
padaro juos lygius sau, o dažnai ir iškelia virš savęs, vis dėlto
jis tiki, kad visas gėris slypi jame. Mano idealas - žmogus,
kuris, netekęs tėviškės, vaikų ir žmonos, iš gaisro išėjo vienas,
bet laimingas. Paklaustas priešo, arką nors prarado, atsakė:
„Visas mano gėris - su manimi." Štai kur drąsa! Jis nugalėjo
jį nugalėjusį priešą, privertė šį suabejoti savo pergale. Visa,
kas m a n o ,y ra su m a n im i. Tai - teisingumas, dora, išmintis,
gebėjimas manyti, kad tai, ką galima atimti, nėra gėris. Jis
viską turi savyje: ir šeimą, ir tėvynę, ir save. Tokio žmogaus
neįmanoma nei pažeminti, nei įžeisti, nei palaužti. Tokia jo
išmintis. Toks jo didžiausias turtas. F.

20 16 1 1 1 0

Išminčius nekreips dėmesio į paprastus įžeidimus. Jei norin­

tysis tave įžeisti sako tiesą, turi jam padėkoti už kritiką ir
atsižvelgti Į ją, kad taptum geresnis. Jei tave įžeidinėjantysis
meluoja, tai nėra jokio reikalo kreipti dėmesio į jo žodžius.
Išmintingo žmogaus neįmanoma įžeisti pavadinant jį neiš-
 manelių, neūžauga, išsišokėliu, savimyla ar skurdžiumi. Net
kaltinimas kvailumu negali jo įžeisti, nes skirtumą tarp proto
ir kvailumo paprastai daro atsitiktiniai, nenusimanantys
žmonės. Kitiems ir A. Einšteinas buvo kvailas, o išsipuošęs
gražbylys - protingas. E

Kiekvienas brandus žmogus turi savo nuom onę apie išm in­
tį ir jos požymius. Daugelis turi savitus išminties pavyzdžius ir
idealus. Tai teisinga. Natūralu, kad suvokimas ir idealai keičiasi su
laiku ir patirtim i. Išminčiams reikia veiksnios sąmonės. Aktyvuoti
sąmonę gali padėti pratim as Nr. 34.

Lengvumas - tai laisvė

2016 0 4 1 5
Paklausiau Gandiros, kodėl ji visada tokia rami ir niekada
niekam neprieštarauja. Ji nusišypsojo savo firmine šypsena ir
atsakė:
- Kodėl niekada nesiginčiju? Man to nereikia, nes neieš­
kau tiesos. Sako, kad tiesa išlaisvina. Taip ir yra, bet pa­
miršta pridurti: j e i n u s to ji j ą v a ik y tis i r a tr a n d i j ą savyje.
Pasaulyje tiesos nėra. Tiksliau, pasaulio tiesa - didžiulė tur­
gaus aikštė, kur nuolat vyksta mainai ir vertės galynėjimaisi.
Toje aikštėje viskas parduodama čia pat: agurkai, pinigai,
žirniai, laisvalaikis, obuoliai, sprendimai, rožės, gamyklos,
sūris, melas, medaus koriai, laikas... Turguje nuolat svyruoja
vertės ir kainos santykis, keičiasi prekybos sąlygos, šokinėja
akcijų kotiruotės, karaliauja principai „duoti mažiau, gauti
daugiau" ir „mano prekė (nuomonė, kaina) yra geriausia".
Čia visi derasi su visais. Tokia tiesa yra tik derybų klausimas.
 217
- Liūdnokas vaizdas. Kas toliau? - iš esmės negalėjau ne­
sutikti su Gandira.Ji tęsė:
- Tikra tiesa yra tik savyje. Visa kita tėra nuomonė, daž­
niausiai susijusi su vertinimais („toli-arti"; „patinka-nepa-
tinka"; „sutinku-nesutinku"; „geras-blogas“). Tai išsakome,
galbūt nutylime, sutinkame, kartais - prieštaraujame. Ir
faktai (tu, Hugo, dabar geri arbatą, Guzas skaito laikraštį, aš
sėdžiu), kuriuos matome ir pripažįstame. Išsakyti savo nuo­
monę yra normalu, piršti ją kitam - naivu. Nepastebėti faktų
yra neapdairu, juos neigti - kvaila. Vakar pas mane svečiavo­
si įtakinga mūsų miesto moteris. Kalbėjomės. Ji man sako:
- Žinai, Gandira, regis, aš skęstu mele. Jo aplinkui tiek
daug. Apima jausmas, kad nebegaliu atskirti, kas yra tiesa, o
kas - melas.
- Suprantu tave. Žmogui atrodyti geram (blogam, pro­
tingam, išmanančiam, piktam, kvailam, mylinčiam) yra
saugiau, nei tokiu būti iš tikrųjų. Jis nuolat ką nors imituoja,
apsimetinėja ir meluoja. Bet ar tai yra blogai?
Viešnia trumpam susimąstė ir paatviravo:
- Norėčiau sužinoti tiesą apie tam tikrus dalykus. Tikrąją
tiesą, o ne abstrakčius samprotavimus. Išbandžiau daug -
nuo astrologų ir būrėjų iki psichologijos profesorių ir dvasi­
nių guru. Bergždžiai. Gal tu, Gandira, padėsi man išsilaisvinti
ir patarsi, kur ieškoti tiesos?
Atsakiau jai tiesiai, be skrupulų:
- Savyje. Tiksliau, savo galvoje. Tiesa slepiasi ten, viduje.
Tavo tiesa. Ji lydi tave nuo pat gimimo. Tu ją garantuotai žinai.
Gali tam priešintis, neigti, apsimetinėti, bijoti, bet tikrai žinai.
- Gal galėtum paaiškinti smulkiau?
- Juk tiksliai ž in a i ir ja u ti, kas tau pačiai yra geriau, nau­
dingiau, maloniau. Iškraipytas santykių su kitais įsivaizda-
21 8 vimas tave klaidina ir tramdo norus. Puikiai suvoki, kad yra
didelis skirtumas (gal net praraja) tarp tavo tikrųjų jausmų
ir to, ką rodai kitiems.
- Nori pasakyti, kad vaidinu, maivausi, esu apsimetėlė?
Mmm, taip, tu teisi. Būtent šito norėčiau atsikratyti. Atsibodo
apsimetinėti. Ar tik tas susidvejinimas nebus mano proble­
mos esmė?
- Taip. Pagrindinė tavo blaškymosi (įtampos) priežastis -
tiesos apie save, kurią žinai, ir klaidingų įsitikinimų apie
save, kuriuos susigalvojai, nesutapimas. Jie, deja, užvaldė
tavo protą ir elgesį. Tu gyveni (ar esi priversta gyventi) visai
ne taip, kaip norėtum iš tikrųjų. Toks vidinis konfliktas yra
labai dažna žmonių gyvenimo negandų ir kančių priežastis.
- Nori pasakyti, kad jei žmogus nesijaučia laimingas, tai
rodo tikrojo ir dirbtinai sugalvoto Aš priešpriešą?
- Teisingai. Daug neigiamų emocijų - baimė, neviltis,
sielvartas - kyla iš nesutapimo tarp tikrojo savęs suvokimo
(Didysis Aš) ir to Aš, kuris dabar tau atrodo patogiausias ar
naudingiausias. Kitaip tariant, žm ogus ja u č ia viena, g a lv o ­
j a k ita , o e lg ia s i tre čia ip , todėl serga. Tu, deja, ne išimtis.

- Ką daryti?
- Turėti drąsos nuolat pripažinti tiesą sau. Priimti ją,
išgryninti ir toliau spręsti, ką su ta tiesa daryti. Pavyzdžiui,
jei tave kas nors liūdina darbe ar šeimoje, iš pradžių sąži­
ningai tai pripažink (kas neramina, o ne kas yra blogai).
Pripažinusi, išsiaiškink priežastis ir pagalvok, kaip būtų
teisingiausia pasielgti (gal pasikalbėti, atsiriboti, kaltinti,
užsipulti ar atleisti), jei tau liktų gyventi 10 dienų. Tada
pagalvok, koks elgesys būtų protingiausias, naudingiausias,
gudriausias, realiausias, jei turėtum bent 10gyvenimo metų.
Kai nuspręsi, kaip elgtis, tikrovė ims keistis pati. Tada drąsiai
 219
keisk savo pasaulį, o ne save. Arba tiesiai šviesiai pripažink,
kad dabar tu negali, nenori ar nesi pajėgi to padaryti. Tada
sirgsi ir gyvensi nesveikame pasaulyje, bet būsi sąžininga
sau ir žinosi savo tiesą. Sveikas gyvenimo būdas ne mitybos
ypatumai, sportavimas ar žalingų įpročių atsisakymas, tai -
laisvės akimirkos, kurias gali sau leisti.
- Ar tai ir yra mus išlaisvinanti tiesa?
- Išlaisvinanti tiesa yra minčių, jausmų ir elgesio vienodu­
mas. Su tokia laisve ateina lengvumas.
- Nepatikėsi, Gandira, man tikrai palengvėjo. Jaučiuosi
kur kas geriau ir žvaliau.
- Džiugu. Atvėrei savo vidinės tiesos klodus. Tiesa - melo
nebuvimas. Supranti, brangioji, tiesa yra vienintelis tikras
tavo draugas. Nereikia jo apgaudinėti, vengti, neigti, žeminti,
engti ar gėdytis. Tai darydama, tu luošini pati save. Ką be­
darytum (dažnai žmonės kovoja su savo tiesa, ją smaugia ir
net bando sutrypti), šis draugas amžinai bus su tavimi. Tu
gali išduoti savo tiesą, ji tavęs - niekada. Ji yra tavo gyvenimo
sparnai, o skristi ar šliaužti - pasirink. F.

Laisva tiesa
Lengvumas - tai laisvė. Kas mus daro laisvus? Kas tave išlais­
vintų? Krūva pinigų ar jų nebuvimas? Vienuolynas? Skyrybos?
Prabangūs rūmai ar trobelė miško pakrašty? Kas išlaisvina iš tik­
rųjų? Tiesa. Taip, išlaisvina tik tiesa. Sakyti tiesą iš pradžių yra
kiek sunku, paskui viskas vyksta savaime. Nereikia galvoti, išsisu­
kinėti, maivytis, derintis. Tiesai nereikia dėti pastangų.
Ar moki pasinaudoti laisve? Laisvė yra anapus gėrio ir blogio,
gražaus ir bjauraus, skurdo ir turtų, nuomonių ir faktų. Kai tu
220
nuo nieko nepriklausai ir nuo tavęs nepriklauso joks žmogus.
Lengvumas atsiranda tada, kai nustoji ieškoti tiesos ir pripažįsti,
kad ji įmanoma. Liaukis ieškoti tiesos. Paleisk viltį ką nors kam nors
protingai įrodyti ir tinkamai parodyti. Tai liks tik tiesos parodija.
Laisvas paleidimas (ne emocijų, o savęs] - visiškas emocinis
atsipalaidavim as ir su esam a situacija susijusių apribojim ų pri­
pažinimas. Reikia atsisakyti nerealių tikslų, nereikalingų iliuzijų,
prisirišimo, senų įpročių, gyvenimo būdo, neefektyvių veiksmų
ir ankstesnių įsitikinimų. Nėra nei depresijos, nei euforijos, jokio
nerimo, gėdos, pesimizmo ar cinizmo. Tai išlaisvina. Viduje kas
nors atsileidžia ir tada tikrai palengvėja.

Lengvumas - tai santykis

Mano nuomone, tiksliausias lengvumo sinonimas yra santykis.
Dar tiksliau būtų pasakyti: lengvumas tai ne tik (ir ne tiek) pojū­
tis, tai - santykis. Visiems aišku, kad santykis - kieno nors (žmo­
nių, reiškinių, priežasčių, dalių ir pan.) tarpusavio ryšys, būtinas
jiems egzistuoti. Jis susideda iš:
• ketinimų ir noro eiti į kontaktą - apie ką nors pagalvoji, įsi­
vaizduoji, fantazuoji, svajoji;
• pačio kontakto - ryšio užmezgimas, veiksmai, sprendimai.
Santykis arba atstumia, arba pritraukia. Kai su kuo nors gerai
sutariam e, norim e tą žmogų (ar dalyką) pritraukti prie savęs, sie­
kiame įtraukti į savo gyvenimą, puoselėti, branginti ir globoti. Jei
santykiai prasti - vengiame, atstum iam e, kartais net žlugdome.
Lengvumą užtikrina geras santykis su:
• savimi, tai - tavo vidinis pasaulis (Didysis Aš), mintys, emo­
cijos, elgesys, impulsai, intuicija, amžius. Vyrauja pasitikėji­
mas ir tikrumas.
 • pasauliu, tave supanti išorė: aplinka, darbas, gamta, maistas,
turtai, dvasinis penas.
• kitais, tavo socialiai ryšiai, bendravimas, vertinimai, empati-
ja, simpatija, antipatija. Kiti - tavo abiejų (vidinio ir išorinio)
pasaulių gyventojai, su kuriais gera bendrauti, tylėti ir būti.

Viskas, ką sužinojai iš šios knygos ir išmokai taikyti gyveni­

me, visi pamąstymai (mano ir tavo), patarim ai ir pratim ai, skirti
gerinti santykiams su savimi, kitais ir pasauliu. Geras santykis -
psichologinis sotumas. Sotum as yra grynas pasitenkinim as (ar
prisim eni savo pokyčių ID?). Fizinis sotum as susijęs su apsunki-
mo, mieguistumo, abejingumo pojūčiais. Psichologinis sotum as
suteikia pasitenkinimo ir naujos energijos pojūtį. Tai - teigiamas
ryšys su m aistu (pačia plačiausia žodžio prasm e). Kad santykis
būtų lengvas, reikia būti labai išrankiu savo mitybai ir griežtai lai­
kytis specialios dietos.

L E N G V U M O DIETA®’

8 kom ponentai, būtini atlikti kasdien:

• Nors vienas geras darbas per dieną.”
• Nors 1 min. per dieną įsiklausyti į save ir dėmesingai pakvė­
puoti.
• Nors vieną kartą per dieną maloniai pasvajoti.

* Andriaus Kalugino intelektinė nuosavybė.

** Geras darbas gali būti labai mažas, nežymus (pakelti šiukšlę; padėti kam nors panešti krepšį;
apmokėti kam nors vietą stovėjimo aikštelėje; pasidalyti obuoliu; užleisti eilę), o gali būti didelis
ir labai svarbus (padėti kam nors priimti sprendimą ar atlikti užduotį; ką nors apginti; pasirūpinti
varguoliu; padėti pasiklydusiam gyvūnui; paremti labdaros fondą ar taikos misiją). Pasikliauk savo
intuicija ir daryk tai, kas tau labiausiai prie širdies.
222 • Nors kartą per dieną nedram atizuoti svarbių dalykų.
Sudėtingą dalyką supaprastinti, kad galėtum iš tikrųjų sąži­
ningai (pridėjęs vieną delną prie širdies, kitą - prie kaktos)
pasakyti: „Čia man viskas aišku. Kodėl gi ne?! Tebūnie."
• Nors kartą per dieną ką nors nustebinti.*
• Nors vieną kartą per dieną susilaikyti nuo įrodinėjimų ir
priešgyniavimų.
• Nors 10 kartų per dieną padėkoti, nesvarbu kam ir už ką.
• Nors kartą per dieną išbandyti lengvą eiseną.**

Idealu atlikti visus 8 dietos kom ponentus kasdien. Jei dėl įvai­
rių priežasčių to negali padaryti, geram rezultatui gali užtekti
4 pasirinktų dalių (ne mažiau). Atlikimo laikas, vieta ir eilišku­
mas neturi jokios reikšmės. Laikytis šios dietos rekom enduoju
mažiausiai 30 dienų iš eilės. Tada po truputį tavyje tikrai kas nors
atsileis. Tu tai pamatysi, pajausi, suprasi. Riebalinis sunkių santy­
kių sluoksnis ims tirpti. Pradėsi psichologiškai lieknėti, kol svoris
bus tinkam as skraidyti. Beje, esu pastebėjęs, kad nuo tokios die­
tos daugeliui žmonių fiziškai gerėja kūno masės indeksas, kūnas
tam pa lengvas ir dailus. Žinoma, lengvumui reikia viso tavo są­
moningumo galios, bet jeigu prie jos pridursi dar vos 15-20 min.
per dieną šios dietos, svajonė taps realybe.
Prie šios dietos turiu vieną svarbų patarimą. Lengva nebus, kol
esi savo dėmesio centre, įsikibęs laikaisi tik savo interesų. Perkelk
dėmesio centrą nuo savęs, savo problemos į kitą žmogų ar veiklą.

* Nustebinti gali pats save, atradęs sau ar savyje ką nors nauja, neregėta, anksčiau nepastebė­
ta, arba kitus (savo neįprasta išvaizda, aprangos detale, poelgiu, įžvalga, davus netikėtą patarimą,
pažvelgus „kitu kampu", padarius staigmeną ir pan.). Vienas mano bičiulis visą mėnesį kasdien fo­
tografavo žmonių ir gyvūnų šešėlius. Kaskart tos nuotraukos kėlė didžiulę nuostabą jam pačiam ir
jo darbo kolegoms.
** Išgauti lengvą eiseną padės pratimai Nr. 36-39. Iš pradžių juos reikia išmokti (tam reikia bent
7 dienų), tada galima įtraukti į savo kasdienybę. Svarbu - pratimus gražiai eisenai reikia daryti
rytais, kad susiformuotų taisyklinga laikysena ir gautum žvalumo užtaisą visai dienai.
Pabandyk rasti naujų draugų arba pagerinti santykius su senais. Kai
pamėgini būti kieno nors draugu, randasi tikslo ir pilnatvės pojūtis.
Jeigu dieta nepadeda ar padeda tik trum pam , prastai sekasi,
yra neaiški, per sunki ar pernelyg paprasta, norisi ko nors dau­
giau, svyra rankos ir stabdo nepasitikėjimas savimi, išmokti pa­
tekti į lengvumo srautą galima atlikus specialią patyrim ais grįstą
program ą. Šią program ą galima atlikti individualiai, bet daž­
niausiai ji vykdoma bendram inčių rate, 7-10 žmonių grupėje.

„F L O W IN G " M E T O D A S

2012 12 12
Guzas šiandien buvo nusiteikęs rimtai. Jo samprotavimai
dvelkė šios dienos mistiniu skaičių sutapimu:
- Žmonių pasaulyje nėra nei tiesos, nei melo. Yra tik nuo­
monės, įsitikinimai, taisyklės ir tradicijos. Nėra geriausio ir
nėra blogiausio, yra tik tinkamiausia. Nėra palankių ir ne­
palankių aplinkybių,yra tik mūsų interpretacijos. Kiekvienas
žodis (pagalvotas, ištartas ar parašytas) yra veiksmas.
Kiekvienas judesys keičia istoriją, atsinaujinančią kiekvieną
akimirką. Daiktai, įvykiai ar aplinkybės gąsdina tada, kai
jie vertinami daugiau, nei yra verti iš tikrųjų. Koją žmonėms
kiša interpretacijos, asociacijos ir pasekmių spėjimas.
Iš dalies su juo sutikau ir net pridūriau:
- Dažnai blogiausia ne pati problema, o tai, kad ji trukdo
gyventi taip, kaip norisi. Prieš stojant į tiesioginę kovą su
problema, naudinga pažvelgti į ją iš kitos pusės, galutinio
taško. Paklausti savęs: „Kam iš tikrųjų ši problema trukdo, ką
blokuoja?" E
224 Patekti į srauto būseną ir pasiekti lengvumą gerai padeda
m ano išgrynintas „Flowing"®’ metodas. Jo esmė - išmokti nesi­
telkti nei į problemą, nei į jos sprendim ą, atsitraukti, pam iršti rū ­
pimą klausimą. Tikslas - pakeisti savęs suvokimo, vykstančių ir
dar neįvykusių procesų dėmesio centrą (fokusą].
Tai - būdas išmokti paleisti save, išplėsti savo ribas, susilie­
ti su pasauliu. Tik pam iršęs klausimą gausi tikrąjį atsakymą.
Kaip sakoma: „Jeigu pageidauji, kad noras išsipildytų, paleisk jį."
Asmenybė vystosi tada, kai ji save pam iršta. Jei nori, kad proble­
ma išsispręstų, reikia nors trum pam nuo jos atsiriboti.
Atliekant „Flowing" m etodą nieko keisti nesinori. Ir nereikia.
Tereikia atsipalaiduoti ir maksimaliai įsitraukti. Taikant šį m eto­
dą savaime keičiasi 3 lygių schema.
Proto lygmuo - paleisti problemą, nesitelkti į jos sprendim ą.
Protas užleidžia vietą intuicijai.
Emocijų lygmuo - paleisti emocijas. Tai yra emocinė laisvė.
Paleidus vertinim us (kas yra gerai, o kas - blogai) įvyksta atsi­
palaidavimas ir tada viskas keičiasi savaime. Išvalomas emocinis
šydas, neleidęs matyti grožio tave supančiam e pasaulyje.
Elgesys - sąmoningas autopilotas, kūno atmintis.
„Flowing" m etodo paradoksas: tik tada, kai pajausi, kad nieko
nenori keisti, viskas pasikeis savaime.
Priede rasi kelis pratim us iš šio metodo (Nr. 40-44). Jie nėra
universalūs ir tinkami visiems. Kiekvienas turi savo ypatum us,
bet visi yra vienodai veiksmingi ir padeda pagauti srauto bū­
seną, vedančią lengvumo link. Reikia pasirinkti, kuris tau tinka
labiausiai, ir daugiausia naudotis juo.

Andriaus Kalugino intelektinė nuosavybė. Flowing (nuo angį. flow - srautas, tėkmė, srovė).
Išsifokusavimas 225

„Flowing" metodo pagrindą sudaro „Išfokusavimo metodas"®'

(angį. unfocused). Jis susideda iš 3 pakopų:
• lengvas susiliejimas (angį. soft-focused)-,
• lieka tik vienas ryškus objektas, bet susilieja fonas (angį.
mis-focused);
• visiškas susiliejimas (angį. de-focused)
ir 9 lygių (žvilgsnio, balso, kvėpavimo, raum enų, proto, vaizdi­
nių (psichikos), ketinimų (norų), savojo Aš ir sąmonės išfokusa­
vimo) praktikų.
Išfokusavimo program a yra itin veiksminga, bet gana sudėtin­
ga. Savarankiškai ją taikyti galima tik po specialių mokymų.

Kaip pasiekti gyvenimo lengvumą?

Žmonijos istorija pateikia daug būdų, kaip tai pasiekti. Kai kurie
senovės filosofai gyveno atsiskyrę nuo žmonių (Diogenas net ap­
sigyveno statinėje), kvietė grįžti į pirm ykštę būklę, buvo nereik­
lūs. Karvedžiai lengvai jautėsi kare, o lengvumą jiems suteikda­
vo užkariavimai. Kristus liepė atsisakyti turtų, tėvų ir eiti paskui
jį. Vienuoliai rinkosi askezę ir maldą. Katalikų bažnyčia mano,
kad lengvumas ateina per išpažintį. Budistai - p er atsiribojim ą
nuo pasaulio peripetijų. Veganai, „Wellness" ir kitų sistem ų a t­
stovai - per gyvenimo būdo principus. Šie m etodai tikrai veikia.
Kiekvienas savaip. Kiekvienas turi savo trūkum ų ir privalumų.
Mano nuomone, daugelį m inėtų ir kitų metodų vienija tai, kad
jais siekiama nuolat apsivalyti ir atsinaujinti. Šias laikais nebū­
tina gyventi bačkoje, kariauti ar atsiskirti nuo žmonių ir pasaulio,*

* Andriaus Kalugino intelektinė nuosavybė.

kad pasiektum m inėtą tikslą. Pakanka praktikuoti lengvumo die­
tą, mokėti patekti j lengvumo srautą, gebėti išsifokusuoti ir turėti
aktyvų naujoko protą. Kaip jį aktyvinti?

N A U JO K O P R O T A S

Prisimink, kad visi tavo veiksmai lemia tikrovę. Naujoko pro­

tas - gebėjimas pažvelgti į realybę ir visas jos aplinkybes, atsi­
sakyti ankstesnės patirties, tarsi tai būtų visiškai naujas dalykas.
Kiekvieną (nebūtinai nauja) patirtis suvokiama lyg vykstanti pir­
mą kartą. Reikia nebijoti pasirodyti naiviam, vaikiškam, juokin­
gam, paprastam ar net neišmanėliui. Čia veikia Sokrato išm inties
principas: „Aš tik žinau, kad nieko nežinau."29 Naujoko protas yra
šviesus dalykas. Jo paskirtis - tave išlaisvinti.
Naudotis naujoko protu nėra sudėtinga. Daryk viską, ką darei
anksčiau, bet žiūrėk į dalykus nauju žvilgsniu, tarsi tai darytum pir­
mą kartą. Apmąstyk savo prielaidas ir lūkesčius, leisk aplinkybėms
vystytis taip, lyg eitum į situaciją ir nežinotum, kur ji tave nuves.
Atsiverk bet kokiai galimybei. Naujoko protas neįtikėtinai paveikus.
Kai / jei aptiksi savyje naujų įpročių ar gebėjimų, išbandysi naujus
būdus, gausi maksimalią naudą iš aplinkinio pasaulio. Lavinti nau­
joko protą gali padėti pratimas Nr. 45 ir kvailumo praktikos.

Valdoma kvailystė
Valdoma kvailystė - nenorėti ko nors protingai įrodinėti, įjung­
ti durnių, kai viskas yra vienodai nesvarbu ir vienodai svarbu.
Kvailystės metodas, arba absurdo technika, išlaisvina vidinę en er­
giją, sukaustytą taisyklėmis, nuostatom is ir kompleksais, ir pade­
da greičiau įgyvendinti svajones.
„Kvailiams ir naujokams sekasi." Tai - labai senas posakis,
atėjęs iš tų laikų, kai kvailiais vadindavo visus, kurie gyvendavo
kitaip nei daugelis, kurie daug svajodavo, viskuo džiaugdavosi ir
tikėdavo, kad jiems viskas pavyks. Kitaip tariant, kvailiais vadin­
davo kūrybingiausius, optim istiškiausius ir protingiausius žmo­
nes. Žinoma, tada aplinkiniai nesuprasdavo, kodėl būtent tokiems
asm enim s šypsosi laimė. Dabar jau žinai, kad minčių pobūdis turi
stiprią įtaką mūsų gyvenimui, o laimės kūdikiais tam pa tie, ku­
rie moka peržengti įprastas ribas, įveiki virsmo taškus, išgyventi
srautą ir patirti lengvumą. Žmonės tikrai gali pavadinti tai kvai­
lyste. Kiekvienas turi milžiniškas galimybes mąstymui formuoti.
Tereikia pasimokyti iš vadinamųjų kvailių, net jei jų poelgiai iš
tikrųjų neatrodo protingi.

Kvailumo pavyzdžiai
Tikėk, kad pasiseks (žvelgiant iš sveiko proto pozicijų, tai atrodo
nerim ta: juk reikia num atyti problemas, o ne skraidyti padebe­
siais). Esu įsitikinęs, kad be tokio tikėjimo nieko gero neįvyks: mąs­
tymas visada eina pirmiau įvykių. Vieną dieną sau pasakyk, kad
nuo šiol gyvensi laimingai ir tave aplankys sėkmė. Galvoti apie tai
reikia 10 min. prieš užmiegant ir tiek pat laiko prabudus ryte.
Gyvenk taip, tarsi tau jau pasisekė (tai iš tikrųjų kvaila - džiaug­
tis neaišku kuo). Reikia ne tik tikėti, bet ir jaustis taip, lyg trokšta­
mi tikslai jau pasiekti. Sėkmė aplanko atsipalaidavusius žmones.
Maldavimai ir laukimas („Nagi, ateik pagaliau!") ją atbaido.
Džiaukis kitų sėkme (tai geba tik naivūs ir atviraširdžiai žmo­
nės). Nevenk žmonių, kuriem s pasisekė, neteisk jų ir jiems nepa­
vydėk. Tiesiog džiaukis - sėkmė turi matyti, kad ji tau patinka.
22 8 Stenkis visur įžvelgti ir pastebėti sėkm ę (argi protingas žmo­
gus džiaugsis niekais?). Nusipirkai naują drabužį ir oras pasitaisė.
Nuvykai aplankyti m očiutės ir sutikai seną pažįstamą. Neprireikė
laukti lifto - jis buvo pirm am e aukšte. Regis, tai - smulkmenos, į
kurias neverta kreipti dėmesio. Atvirkščiai - verta, ties aplinkybių
sutapim as taip pat yra sėkmė. Prisimink apie srauto grįžtamojo
ryšio palaikymo signalus. Jeigu kreipsi į tai dėmesį ir pastebėsi
būtent tokius sutapim us, mažiausia, ką pelnysi, bus geresnė nuo­
taika. Daugiausia, ko gali tikėtis, kad sėkmė pasiliks su tavimi il­
gam ir ne tik smulkm enose. Žmonės, m anantys, kad jiems sekasi,
retai išgyvena dėl nesėkmių. Nepasisekė šiandien - pasiseks rytoj.

Padedantis klouno vaidmuo

Ar kvailys tas, kuris kartais apsim eta neišmanėliu, ar kvailas tas,
kuris mano viską žinąs ir visada nori būti teisus? Skonio reikalas!
Bet kai vienu m etu užgriūva daug problemų, yra naudinga kuriam
laikui įjungti durnių. Gali įsivaizduoti save „Džokerio" (angį. jo ­
ker - juokdarys) korta, „Valdovės" šachm atų figūra, taro kortų
didžiojo arkano „Kvailiu"'. Taip pat gali pabandyti „pasimatuoti"
klouno vaidmenį.
Jei tavo naujoko protui iškilo kliūtis, vadinasi, jau nebeskren-
di lengvume ir užmiršai, kad gerai sutari su laisve ir išmintimi.
Tokiu atveju aplinkoje reikia rasti gerų signalų, nesusijusių su
kliūtimi. Pavyzdžiui, pamėgdžiok benamį, kuris skyles palte užkli­
javo lipnia juostele. Pasakyk sau: „Dabar trum pam esu tas, kuris *

* Taro kortose „Kvailys" teisinga padėtimi yra spontaniškumas, permainos, laisvė, nauja pra­
džia, neprisirišimas prie rezultatų, netikėtumai, gyvenimo džiaugsmas, entuziazmas, originalumas,
kūrybingumas, netikėti ir rizikingi sprendimai, kelionė. Ši korta simbolizuoja atvirumą, gebėjimą
būti šioje akimirkoje, optimizmą. Ji pasirodo, kai netikėtai ryžtamės palikti viską, ką turėjome ir
kuo buvome, ir pradėti naują gyvenimo etapą nežinodami, kokios bus šio sprendimo pasekmės.
Tai - laisvė ir spontaniškumas.
 229
užklijuoja skyles lipnia juostele." jkūnydamas lengvumo vaizdą,
pasirodydam as neįprastam e klouno vaidmenyje tu peržengi ste­
reotipus. Tą akimirką tam pi linksma ir laisva būtybe, suvokiančia
santykį su savimi ir pasauliu. Kokių problem ų gali turėti tas, kuris
užklijuoja paltą?
Klounai dažnai sugalvoja ir įgyvendina absurdiškus ritualus
be jokio tikslo. Bet nepam iršk, kad kvailą ritualą reikia atlikti rim ­
tai, kruopščiai apgalvoti visas detales. Viename sem inare buvo
pasiūlytas toks ritualas: reikia paimti vaikišką vandens pistoletą,
eiti prie šviesoforo, kai užsidegs geltona šviesa, pakelti pistoletą
į viršų. Kai užsidegs žalia - iššauti. Gali prisigalvoti aibę panašių
keistų ritualų. Tai - akivaizdi hum oro nauda.

Humoras
Vienas išminčius pareikalavo iš valdovo pinigų, kurių šis nesu­
mokėjo už pamokas. Valdovas jo paklausė: „Ar ne tu, mokytojau,
sakei man, kad išminčiams pinigų nereikia?" Senolis nepasim etė
ir atsakė: „Sakiau. Tu duok man pinigų ir aš tau tuoj paaiškinsiu
šią mintį." Paėmė iš valdovo pinigus ir patvirtino, kad jam jų išties
nereikia, nes jau turi.
Kas bendra tarp hum oro ir lengvumo? Ir humore, ir lengvu­
me patiriam as labai m alonus emocinės įtampos atpalaidavimas.
Humoras, kaip ir lengvumas, pasižymi staigiu požiūrio kampo
pasikeitimu, siurprizo patyrimu. Ir hum oras, ir lengvumas grįsti
netikėtais kontrastais. Jiems galioja viena formulė. Lengvas šokas
(pavyzdžiui, kai gerai įkaitęs po pirties šoki j vėsų tvenkinį arba
staiga paleidi iš rankų sunkų daiktą ar, užuot pykęs, pasijuoki iš
savęs) - atsipalaidavim as (iš kontrasto) - protingos mintys atšo­
ka kaip kamuolys.
Žmogus, kuris spontaniškai juokauja ir per juoką gali atliep­
ti net skaudžiausius priekaištus ar nemalonumus, yra lengvas.
Dažniau šypsokis, juokauk, šmaikštauk. Kuo nuoširdžiau tai
darysi, tuo lengviau pasijusi. Protingai ir vietoje juokaudamas,
žmogus įjungia paradoksinį mąstymą ir vaidina išmintingą kvai-
liotoją. Toks vaidmuo dažnai suteikia neįtikėtiną pranašum ą, nes
leidžia išeiti už nusistovėjusių ribų.

P A R A D O K S O G A L IA

Platus įvykių horizontas.

Rami jūra, tykus saulėlydis.
Įdomu, ar meilė yra amžina?

Išmintingas kvailys nuo kitų žmonių skiriasi tuo, kad dažnai kalba
paradoksais. Paradoksas - kas nors tokio, kas išeina už įprasto
suvokimo ribų.* Jis stabdo rutininio mąstymo eigą ir suaktyvina
dėmesį. Tarsi sakoma: „Kaipgi taip? Negali būti!“ Absoliuti staig­
mena. Paradoksas verčia žmogų nebem ąstyti prisitaikėliškai, su­
abejoti nusistovėjusiomis tiesomis, dar kartą patikrinti savo įsi­
tikinimus ir pažvelgti į esamą situaciją naujai.
Štai kodėl paradoksų galią ir kalbą taiko įvairūs dvasiniai m o­
kytojai. Jie veikia kaip išmintingi kvailiai, tarsi apsimesdami nai­
vuoliais. Viso pasaulio šamanai tiki, kad gali skraidyti. Budizmo
m eistras savo mokinio klausia, kaip skamba suplojus vienu delnu,
kuo varna panaši į gyvenimą ir pan. Šokantis mistikas valandų va-

* Vienas žinomiausių istorijoje yra senovinis „Melagio paradoksas". Vienas žmogus tvirtina: „Tai,
ką aš dabar teigiu, - melas" arba „Aš visada meluoju." Jeigu patys savęs paklausime, ar jis melagis,
netikėtai prieisime prieštaravimą. Jei jis melagis, tai tvirtinimas „aš visada meluoju" yra melas ir iš
tikrųjų jis nėra melagis. Jei tuo metu sako teisybę, tai reiškia, kad yra melagis, bet tada jo žodžiais
negalima tikėti.

Taip pat paradoksais dažniausiai būna grįstos mįslių alegorijos.

landas sukasi ratu ir staiga prabyla eilėmis. Kristus elgiasi kaip 231

išmintingas kvailys, kai pas jį atveda paleistuvę, kurią įstatymas

liepia užmėtyti akmenimis. Iš pradžių jis lyg vaikas rašinėja sm ė­
lyje, paskui ištaria žmogaus prigimties paradoksą: „Kas iš jūsų be
nuodėmės, tegu pirm as sviedžia į ją akmenį.“ Ir toliau pasilenkęs
braižo ant žemės.
Išmintingas kvailys įprastą minčių eigą gali sustabdyti ne­
byliai - tiesiog sukurti netikėtą situaciją, staigmenos, keistumo
ir nuostabos išgyvenimą. Tai aplinkiniams leis patirti pakitusią
sąm onės būseną, tiksliau sakant, naujai mąstyti. Staiga žmogus
suvokia, kad juoda*- ne juoda, balta - ne balta. Jam atsiveria iki
šiol nem atyta tikrovė. Už tariam os tiesos jis išvysta besislepiantį
melą, už tariam os kvailystės - akivaizdžią tiesą, o pasaulį pamato
ryškesnėmis spalvomis.

Juokdarys tavyje
Jis tikrai yra. Išmintingas kvailys nepasirodytų pasakose, mituose
ir tikrovėje, jei jis negyventų kiekvieno žmogaus viduje. Tereikia
pažadinti arba atrasti šį juokdarį savyje, o ne neigti, gniaužti ar
gėdytis. Svarbiausia, su juo susidraugauti. Nepatikėsiu, jei sa­
kytum, kad niekada vaikiškai nekvailiojai (arba nenorėjai to) ir
nedarei keistų dalykų.
Vidinis juokdarys dažniausiai prabyla tada, kai gyvenimas
tam pa nuobodus, monotoniškas, teka ram ia vaga, kai viskas su­
dėliota į lentynėles, bet tikroji Didžiojo Aš tėkmė sustojusi, van­
duo užsistovėjęs. Tada vidinis juokdarys tuos vandenis ima ir
sujaukia: tai pakiša mintį palikti gerai mokamą darbą, pasiūlo
atsisakyti karjeros ir imtis veiklos, kuri kitiems atrodo ne itin ver­
tinga, priverčia suabejoti taip ilgai siekto tikslo verte. Tai pats už
tave priima sprendim ą, dėl kurio tu ilgai dvejojai. Tai parodo tavo
232 karikatūrą, jei per daug susireikšmini. Tai pažeria genialių idėjų
ir net sudaro galimybes joms įgyvendinti. Tai prabyla sąžinės bal­
su ar įkvepiančios mūzos lūpomis. Išskirtiniais atvejais jam tenka
tave sudrebinti, papurtyti, kad pažadintų iš vidinio sąstingio.
Visa jėga vidinis juokdarys pasireiškia atėjus perm ainų lai­
kui. Kai pervertini savo galias, pernelyg pasitiki savimi, esi apakin­
tas sėkmės, vidinis juokdarys skaudžiai kyšteli koją, bet kai m a­
nai, kad negali net kvėpuoti, jis pasišauna išmokyti tave dainuoti.
Kaip byloja anglų patarlė: „juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis."

Kas iš to?
Išmokus pasiekti lengvumą atsiveria akys. Lengvume tu pagaliau
praregėsi ir pamatysi tikrąjį tave supančio pasaulio vaizdą.

20 metų einu į darbų šiuo keliu.

Keista, vakar šio didžiulio kalno čia nebuvo!

Lengvume atsiras tavo autentiškum as - kasdienių sprendim ų

visuma. Jis reiškia pasiryžim ą atvirumui ir tikrumui, pasiryžim ą
nuoširdum ui sau ir kitiems. Tai yra įprotis - sąmoningas pasirin­
kimas, kaip tu nori gyventi.

TA PA TU M A S

Gera Didžiojo Aš apykaita, savastis, srautas, lengvumas. Tai veda

prie svarbiausio dalyko - tavo savimonės, autentiškum o, identi­
teto. Atradus savo tikrąjį autentiškum ą, tau nebereikės švaistyti
energijos apsim etinėjant, riboti savo galimybių ir galių, jaustis 23 3

nepatenkintam savimi ar savo gyvenimu.

Autentiškas gyvenimas susiklosto, kai leidi sau laisvai jausti,
mąstyti, kalbėti ir elgtis taip, kaip yra iš tiesų. Gyvenimas, kuria­
me remiesi savo, bet ne kitų žmonių vertybėmis, tikslais ir asm e­
nybe nepaisant spaudim o elgtis kitaip, o didžiausios vertybės yra
atvirum as sau ir kitiems bei gebėjimas prisiimti atsakom ybę už
savo pasirinkimus. Gyvenimas, kuriam e sutam pa tavo mintys,
jausmai, žodžiai ir veiksmai. Tai - tavo asm eninė praktinė gyve­
nimo filosofija.* Dar tiksliau - filosofija apie tave. Tavo 24 gyve­
nimo valandų skersinis pjūvis.

20161013

Šįryt Guzas buvo kategoriškas:

- Vakar savo ryšių su tikrove vadybininkui (taip Guzas
vadina psichoanalitikus, metų metus besikrapštančius vai­
kystėje ir pasąmonėje) pasakiau paprastą dalyką.
- Ką gi tu jam pasakei, gerbiamasis? - pasiteiravau.
- Pasakiau, kad noriu gyvenimą nugyventi gerai, ir pa­
klausiau, ką turiu daryti? Va, Hugo, jei ateičiau pas tave su
tokiu klausimu, tu man kaip tikras pokyčių žinovas, ko gero,
atsakytum: „Gyvenkgerai sutardamas su savimi ir pasau­
liu", paskui išsamiai, paprastai ir aiškiai pasakytum, kaip
tai pasiekti. Tas mulkis tiesiai neatsakė į mano klausimą, o
pradėjo jį analizuoti: „Geras klausimas, Guzai. Atsakymas į
jį priklauso nuo to, ką laikai geru gyvenimu, o tai - nuo to,
kaip supranti žodžius „geras" ir „gyvenimas". Nori tai aptar-

* Filosofija yra prieš 2 500 metų iš graikų kalbos kilęs žodis (gr. phileo - myliu + sophia - išmin­
tis), reiškiantis išm in ties meilę. Filosofijos sąvoka vartojama mąstymo sistemoms apibūdinti ir
kaip strategijos arba sampratos sinonimas, pvz., verslo filosofija. Filosofija yra laikoma visų šiuolai­
kinių mokslų pradžia.
23 4 ti?“Savo nelaimei sutikau. Tada jis lukšteno visas reikšmes,
kurias aš paslėpiau klausdamas, ir paaiškino man, kodėl
tos reikšmės visai ne tokios, kokios atrodo. Ufff. Jo išvada:
pasąmoningai aš dar nesu pasiruošęs to klausti, ir apskritai,
beprasmiška klausti, kaip nugyventi gerą gyvenimą. Buvau
pritrenktas jo puikių gebėjimų analizuoti, bet supratau, kad
jis pats yra klaikiai nelaimingas, sunkus žmogus, be aiškios
pozicijos, be rišlios gyvenimo filosofijos, trumpai tariant, be
savo vietos.

20 1 6 1 2 31
Rasti savo vietą, vadinasi, rasti savo tikėjimą. Kam nors tai
bus pasaulėžiūra, savimonė, principai, nuostatos, taisyklės,
vertybės, idealai ar Dievas. Aš tai vadinu praktine gyvenimo
filosofija. Man buvo svarbu ją atrasti ir gebėti jos laikytis. Esu
įsitikinęs, kad bet koks tikras pokyčių srautas, bet koks są­
moningas pokytis arba ją formuoja, arba atspindi. Reikia tik
išsigryninti. Tada bus iš tikrųjų lengva. Mano vieta vadinasi
paprastai - veiklus ra m u m a s . Tai reiškia gyventi sąmonin­
gai ir lengvai. Štai 8 mano vietos koordinatės:
1. Svarbiausia ne patys įvykiai, o tai, ką aš apie juos galvoju.
Tai nereiškia, kad reikia nuolat mąstyti pozityviai ir būti
teigiamam. Svarbu suprasti, kam, kodėl ir kaip darau klai­
das, ir niekada nepamiršti, kad mano santykiai su savimi
(mintys, emocijos, elgesys) kuria tikrovę.
2. Mano įsitikinimai ir nuomonė labai svarbūs, bet dažnai
yra man pačiam neaiškūs. Susivokti padeda laiku iškelti
teisingi klausimai sau.
3. Negaliu valdyti visko, kas su manimi vyksta (ir nutiks), bet
galiu valdyti savo atsaką į tai. Tik aš esu atsakingas už
savo mintis, nuotaiką ir elgesį.
 4. Esu savo gyvenimo režisierius. Išmintingai renkuosi per­
spektyvas.
5. Jei ko nors nesuprantu, supaprastinu. Nedauginu realybės
be reikalo.
6. Viena praktika - geriau už 100 samprotavimų. Vienas
gestas - geriau už 100 žodžių. Viena minutė veiksmo - ge­
riau už 100 valandų galvojimo apie tai. Geriau padaryti ir
suklysti, nei nepadaryti ir gailėtis.
7. Ironija ir saviironija - geriausias ginklas. Jokio sarkazmo.
8. Gyvenu sąmoningai, dorai ir atsakingai. Man rūpi žmonės,
gamta, pasaulis. F.

Lengvumo tema yra pagrindinė šios knygos idėja. Esu tikras,

kad bet kokio pokyčio efektyvumas ir sėkmė priklauso nuo to, ar
sugebi pajusti ir priimti savo lengvumą. Lengvumas atves tave į
tavo vietą. Ji bus tikra ir tik tavo.

Kaip suprasi, kad radai savo vietą?

Kokių asociacijų kyla, kai girdi, galvoji ar kalbi apie savo vietą po
saule? Gal įsivaizduoji gražų sodą, dailų namuką, nuostabią šei­
mą? Gal svajoji apie m ėgstamą darbą, kur save puikiai realizuoji?
Gal rasti vietą po saulę tau reiškia suprasti savo tikrąjį pašaukimą
ir gyventi pagal jį? Ko gero, jau seniai nujauti, kur ji yra, bet vis ne­
gali to įsisąmoninti. Tiesą pasakius, visai nesvarbu, kas tai bus per
vieta: darbas, mokslas, kūryba, bažnyčia, kelionės ar jaukūs va­
karai prie namų židinio. Svarbiausia, kad joje tu jausiesi lengvai.
Kitaip tariant, joje bus puikūs išminties ir laisvės santykiai. Tai ir
yra tavo asmeninė filosofija. Tavo autentiškum as. Tavo Didysis Aš.
236 Ratas užsidarė. Didysis Aš yra pradžia ir pabaiga. Didysis pokyčių
ratas, kurio viduje sukasi daugybė m ažesnių ratų. Visi yra svar­
būs, nes užtikrina sklandų gyvenimo kelią.

Ratas
Jeigu pokyčiai ir gyvenimas tėra ėjimas ratu, kam to reikia? Apėjus
pokyčių ratą (nežiūrint to, kad grįžtam a prie suvokimo, jog savęs
nepažįsti ir vėl jautiesi naujokas) kas nors vis tiek bus įvykę: grįši
prie naujo atspirties taško su gera nuotaika, aiškiu suvokimu, ką
daryti, ir, svarbiausia, su nuosava autentiškum o filosofija.
Čia labai tinka sufijų mokytojo Tarikavio žodžiai: „Kai rasi save,
gali įgauti žinojimą. Iki tol turi tik nuomonę. Nuomonė grįsta tavo
įpročiais ir tuo, ką laikai sau tinkamu. Kelio tyrinėjimas reikalauja
nuolatinės akistatos su savimi. Savęs tu dar nesutikai. Kol kas su­
tinki daugelį kitų. Dabar vienintelė nauda iš susitikimų su kitais
žmonėmis - vienas iš jų galbūt supažindins tave su tavimi. Kol
tai įvyks, tikriausiai manysi, kad sutikai save jau daugelį kartų.
Didžiausia tiesa yra tai, kad kai tu iš tiesų sutiksi save, tau bus
suteikta neįkainojama žinojimo dovana ir neišsenkanti išmintis.
Tai bus nuostabiausia patirtis, kokią tik gali gauti šioje žemėje."

Tavo vieta po saule - asmeninė tapatumo filosofija

Tavo tikroji vieta yra tavyje, tavo širdyje. Saulė, šildanti ir apšvie­
čianti šią vietą, yra tavo protas. Šviesus protas. Pasaulis, kuriam e
gyvena ir vieta, ir saulė, - tavo kūnas su visa energija, atmintimi,
jėga ir sveikata. Kūnui turi būti gera, pasirūpink juo. Protui ir šir­
džiai turi būti lengva. Tau turi būti jauku ir patogu šioje vietoje.
Gyventi reikia patogiai.
 X
POKYČIŲ METODŲ
KATALOGAS

Patogus gyvenimas nėra tiesioji linija nuo pradžios iki pabai­

gos, su juodai baltom is atkarpom is. Tai - ratas, tiksliau - spi­
ralė, kurioje viskas nuolat juda ir cirkuliuoja. Patogaus gyveni­
mo variklis yra apykaita, generuojanti reikiam ą energiją. Kuo
sveikesnė apykaita, tuo geriau. Jeigu energija klesti - spiralė (ra­
tas) auga, vystosi, plečiasi, kol susilieja su Visata. Jeigu energija
senka - spiralė siaurėja, spaudžiasi, vysta, kol galiausiai išnyks­
ta. Pokyčiai yra m ažasis tokio gyvenimo modelis. Sumažinta
kopija, kurioje atsispindi (užkoduota) visa gyvenimo dinamika.
Supratę pokyčius - suprasite gyvenimą; suvaldę pokyčius - val­
dysite gyvenimą.

P A L Y G IN IM A S

Pokyčių valdymo lygius galima palyginti su sveiko pinigų cirkulia­

vimo rato etapais:
Pinigų stygius, alkis, noras, siekimas. Balanso sudarym as =
Pokyčių ID, virsmo ir lūžio taškai. Aistra, užsidegimas, traukos
nuotaika. Jei yra pakylėtos emocijos, gajus proto ir kūno nusi­
teikimas gyventi geriau, pereinam e į kitą etapą.
23 8 Pinigų atsiradimo procesas. Pinigai ateina. Darbas. Pastangų
ar turim ų resursų investavimas. Vertės augimas = Srautas. Susi­
telkimas. Mėgavimasis veiklos procesu ir visiškas įsitraukimas į jį.
Pasinėrimo į procesą patirtis, pakitusi sąmonės būsena. Jei pavyko
užkilti ant srauto bangos ir gavote tai, ko norėjote, judame toliau.
Pinigų gavimas. Turėjimas. Grynas malonumas. Mėgavimasis.
Klestėjimas. Problemų išsisprendimas = Lengvumas. Išsikrovimas.
Patyrimas, kai atsijungia savęs, kitų žmonių, pasaulio suvokimas,
dingsta vertinimai, nuomonės ir lūkesčiai. Gryna gyvenimo filoso­
fija. Jei pavyko pasiekti lengvumą ir atsipalaidavimą, judame toliau.
Pinigų leidimas, panaudojim as pagal savo poreikius ir norus =
Pokyčių metodai. Laisvas pasirinkimas. Technikos ir aplinkybių
reikalas.

Toliau ratas kartojasi nuo pradžios. Vietoje pinigų galite įrašy­

ti tai, kas jums dabar yra svarbiausia: meilė, sveikata, santykiai,
darbas, jėgos (energija), seksas, prasmė, savęs pažinimas, filoso­
fija, laimė, sėkmė ar kt.
Patys savaime pinigai neturi vertės. Jie tėra sąvoka, popierius
arba skaičiai sąskaitoje. Turto požymis. Svarbiausia - ką su jais
darysite, kaip panaudosite, kokias galimybes jie suteikia. Žinoma,
tu rin t pinigų gyventi yra lengviau, bet tik tada, jei mokame teisin­
gai juos leisti. Kitaip jie tam pa našta.

K A S T O L IA U ?

Jei supratote esmę, toliau - technikos reikalas. „Toliau" yra

pokyčių metodologija. Rasti savo vietą po saule yra tik pusė d ar­
bo, kita pusė - joje įsitvirtinti. Tam gali padėti konkrečių m etodų
 239
taikymas. Paskutinė knygos dalis yra visiškai techninė ir skirta
tinkam iausiam pokyčių m etodui pasirinkti. Kviečiu praktikuoti ir
per realius veiksmus įsitikinti, kad viskas įmanoma.

Laikas atsinaujinti
Pokyčių m etodų yra daug. Vieniems jie tinka, kitiems - ne. Kaip iš
didžiulės pasiūlos atsirinkti tai, kas tiktų būtent jums? Kaip keis­
tis yra protingiausia? Bandysiu atsakyti į šiuos svarbius klausi­
mus. Pateikiu populiariausių pasaulyje gyvenimo keitimo metodų
katalogą.

Trumpa apžvalga
1. Išėjimas iš komforto zonos. Papurtym ų galia.
2. Tikslų išsikėlimas. Planavimo galia.
3. „Dresūra". Valios galia.
4. „Treniravimas". įpročių galia.
5. įsivaizdavimas. Norų galia. Vizualizacijos.
6. „Pozityvas". Minčių galia.
7. Savitaiga. Pasąmonės galia.
8. Meditavimas. Ramybės, harm onijos galia.
9. „Atidumas". Sąmonės galia.
10. „Guru". Pavyzdžio galia.
11. Pokyčių meistras. Globėjo galia.

Šiuos būdus įvairiais savo gyvenimo etapais esu išbandęs

pats ir ne po vieną sykį. Be to, tiesiogiai bendravau su žmonėmis,
taikiusiais vieną arba kelis m etodus iš karto. Turiu ne tik savo
asm eninę ‘p atirtį, b et ir platesnį suvokimą. Apie pokyčių m etodus
paaiškinsiu 4 svarbius dalykus:
• kaip tai veikia;
• jų trūkum us ir privalumus;
• kam ir kada tinka;
• savo patirtį.

IŠ Ė JIM A S IŠ K O M F O R T O ZO N O S

Esmė
Sukrėtimas. Ekstremalūs eksperim entai. Sugalvotas ir sąm onin­
gai sau prim estas iššūkis. Esminis žodis - „galiu". Šio m etodo
principas: save ir tikrovę geriausiai gali pažinti per kontrastus.
Išėjimo iš komforto zonos metodo šalininkų nuomone, sukrėti­
mai padeda žmogui gauti naujų įspūdžių, atsikratyti vidinių ap­
ribojimų, patikėti savimi ir atsinaujinti. Jie sako: „Pakeisk aplinką
(aplinkybes) - pasikeisi pats."
Keičiant savo gyvenimą yra siūloma išbandyti ekstrem alų iš­
gyvenimą. Jis gali būti vienkartinis ir trum palaikis, pavyzdžiui,
šuolis parašiutu ar vaikščiojimas žarijomis - ypatingas adrena­
lino pliūpsnis, žvalumo užtaisas, savotiškas spyris į užpakalį. Jis
gali tęstis savaites ar net m ėnesius - kopimas į kalnus, išgyveni­
mo eksperimentai, alinančios dietos ar sporto treniruotės.
Išėjimas iš komforto zonos nebūtinai turi būti ekstremalus.
Iššūkiui gali prilygti kelionė į egzotinę šalį, naujo patiekalo pa­
gaminimas, lieknėjimas, naujas makiažas ar šukuosena. Iššūkiai,
kaip ir ekstrymas, taip pat gali būti vienkartiniai (išbūti naktį m iš­
ke ar kapinėse, tėkšti šefui į akis visą tiesą, išsikuopti namus, nusi­
dažyti plaukus, sušokti valsą gatvėje, išsirėkti ar padaužyti kriau­
šę) ir strateginiai, tęstiniai, ilgalaikiai (visiškas išėjimas iš įprastų
kom fortinių įpročių zonos, kardinalus darbo, profesijos, studijų,
šeimos, draugų, aplinkos, miesto, šalies, veiklos ir elgesio modelių
bei gyvenimo būdo keitimas). Iššūkių ir ekstrem alių išgyvenimų
variantų gali būti labai daug. Viskas priklauso nuo drąsos, gali­
mybių, pasirengimo, sveikatos, pinigų, poreikių ir fantazijos lygio.

Atmaina
Kvietimas (drąsa) būti savimi, parodyti pasauliui savo tikrąjį vei­
dą. Siekiama nebesitaikyti prie aplinkybių ir aplinkinių vertini­
mų, m aištauti, priešintis, įrodinėti savo tiesą ir dėl jos kovoti.
Manoma, kad pirm as žingsnis į perm ainas yra neišvengiamas ir
sąžiningas savęs išsikuopimas.

Privalumai
Dažnai spyris į užpakalį yra naudingas. Ypač jei gyvenate mono­
tonišką, nuobodų, neįdom ų gyvenimą. Žinoma daug atvejų, kai
ekstrem alūs išgyvenimai tikrai keitė žmogaus vertybių sistemą,
jo pasaulėžiūrą ir gyvenimo prasm ę. Ryškiausi pavyzdžiai gali
būti Kristaus 40 dienų pasninkavimas dykumoje, Budos sėdėji­
mas po medžiu, Žanos d’A rk žygiai.
Iššūkiai užgrūdina. Manoma, kad sėkmingai išgyvenęs ekst­
rem alius potyrius žmogus lengviau atlaikys likimo smūgius.
Kai kuriem s žmonėms pabusti iš gyvenimo letargo, atskleisti
savo galimybes tiesiog būtinas papurtym as, spyris, išjudinimas.
Ekstrem alūs pokyčių būdai garantuoja žmogui stiprias emocijas,
neeilinius įspūdžius. Be to, jie gali pagerinti savivertę ir pasitikė­
jimą savimi.
Trūkumai
Išėjimas iš kom forto zonos, ekstrem alios situacijos, iššūkiai, iš­
tverm ės, kantrybės, atkaklumo išbandym ai patys savaime - be
vidinių transform acijų, proto ir sielos pokyčių - yra bukas įran­
kis, neprotingesnis už plaktuką. Jei milijonui žmonių trenksi
plaktuku p er galvą, daugelis praras sąmonę, kas nors mirs, kiti
susižalos, b e t bus keli laim ės kūdikiai, kurie nušvis ir atsinaujins
po tokio keistoko veiksmo. (Juk vienintelio žmogaus istorijoje
pasninkavim as dykumoje pakeitė pasaulį ir vienintelio m edita­
vimas po m edžiu atvedė prie nušvitimo.) Nėra tvirto pagrindo
laikyti smūgį plaktuku patikim u būdu gyvenimui keisti. Bet kuri
ekstrem ali priem onė man prim ena sugedusio kom piuterio, tele­
fono, televizoriaus ar kito įrenginio taisym ą jį kratant, daužant,
spardant ir keikiant arba vaiko auklėjimą jį trankant, m ušant ir
net žalojant (psichiškai arba fiziškai). Kartais padeda, bet visada
lieka neaišku, kodėl grubus kratym as gali pagerinti trapios, su ­
dėtingos įrangos (ar vaiko psichikos) veikimą ir kokios tikrosios
gedimo p rie ž a sty s. Gedimas vėl pasikartos (tik laiko klausimas
kada), o toks taisym as gali visiškai išderinti sistem ą ir sugadinti
prietaisą.
Bet kuri ekstremali m etodika yra trum palaikė ir baigtinė.
Daugelis žmonių, tikslingai išeidinėjusių iš komforto zonos ir ne
po vieną kartą išbandžiusių šią metodiką, anksčiau ar vėliau vis
tiek grįžta prie įprasto gyvenimo. Po kurio laiko nelieka net pėd­
sako tokio m etodo poveikio, tik šiokie tokie nostalgiški prisim ini­
mai ir nuotraukos. Monotonija užtikrina stabilum ą, nuspėjam u­
mą, aiškumą ir ramybę. Reikia turėti stiprią valią ir ypač tvirtą
motyvaciją, kad gebėtum e nuosekliai tam pasipriešinti ir atsiko­
voti savo laisvę.
Mano patirtis 243

Didžiausią šio metodo eksperimentą atlikau būdamas vos 18 metų.

Gimiau ir užaugau nuostabiam e Kauno centre. Gyvenau gražų ne­
rūpestingą gyvenimą. Nuostabūs tėvai, kuriuos mylėjau ir gerbiau,
šaunūs klasės ir kiemo draugai, pirmoji meilė. Geras, ramus, kuklus
Kauno vaikinas iš puikios šeimos ir jaukių namų. Ir štai po mokyk­
los nutariau tai iškeisti j visiškai nepažįstam ą Sankt Peterburgą
(niekada šiame mieste nebuvęs, giminių ar pažįstamų ten nė kva­
po, žinojau apie jį tik iš knygų ir televizoriaus). Niekas nesugebėjo
manęs atkalbėti. Išlaikiau egzaminus ir vienui vienas išvykau stu­
dijuoti į vieną garsiausių Europoje Sankt Peterburgo universitetą.
Atvykus mane ištiko kultūrinis šokas. 5 mln. gyventojų megapolis.
Siaubingas gyvenimo ritmas. Milžiniški atstumai. Darganas klima­
tas. Bendrabučio ypatumai. Labai griežti dėstytojai. Be tėvų, drau­
gų, pinigų, tradicijų. Viskas nauja: žmonės, reikalavimai, šalis. Šis
ekstrymas teigiamai pakeitė mano gyvenimą.
Daug kartų bandžiau ir paprastesnius išėjimus iš komforto.
Pavyzdžiui, net kelis kartus pėsčiomis žygiavau apie 350-450 km
į vieną pusę. Be jokio transporto, toli nuo autostradų, miškais,
laukais, kaimais ir kiemais. Vienas. Be jokios aiškios krypties ir iš­
ankstinio tikslo. Išeidavau iš nam ų ir keliaudavau, kur vedė akys,
kelias ir intuicija. Nežinojau ir neplanavau, kur ir kada ateisiu. Su
savimi turėjau pasą ir nedidelę sumą pinigų. Vidutiniškai kelionė
į vieną pusę trukdavo per 2 savaites. Kiti įdomūs patyrimai: apie
1,5 m etų su švietimo misija dirbau čigonų tabore; šokau nuo uolos
į jūrą; be apsaugos kopiau į kalnus; gėriau gyvatės nuodus; mo­
kiausi pilvo šokio; bendravau su padugnėm is ir m inistrais, varg­
šais ir milijonieriais, beraščiais ir akademikais; dariau įvairius
socialinius eksperim entus ir daug kitų keistų dalykų. Susigalvoti
iššūkį ir jį įveikti man ilgai buvo įdomu, paprasta ir smagu.
244 Išvada
Žmones, savo kailiu išbandžiusius sukrėtim ų metodiką, galima
sąlyginai suskirstyti į 4 kategorijas:
• Tie, kurie įsijautė: pajautė saldų, svaiginantį, kvapą gniau­
žiantį adrenalino ir pergalės skonį. Ekstremalūs pojūčiai, iš­
bandymai, iššūkiai, sunkum ų ir kliūčių įveikimas jiems tapo
gyvenimo būdu ir prasme. Būtent jie ir yra šio m etodo propa­
guotojais.
• Tie, kuriem s prilipo : gavo stimulą toliau judėti, vystytis, aug­
ti. Kurį laiką jie yra apimti euforijos ir kartas nuo karto naudo­
jasi šiuo metodu, kad ką nors savo gyvenime pakeistų, išeitų iš
monotonijos arba tiesiog pasismagintų. Vieniems iš jų energi­
jos užtąiso užtenka ilgam, kitiems - trum piau, norisi vis atsi­
naujinti, pasikrauti. Tokie žmonės išėjimą iš komforto vertina
kaip pramogą, o ne kaip rim tą pokyčių strategiją.
• Tie, kuriem s patiko, bet ne daugiau. Jie gavo teigiamų emoci­
jų pliūpsnį, išgyveno įdomią patirtį ir sustojo. Po įdomių p atir­
čių tokie žm onės toliau gyvena kaip anksčiau.
• Tie, kuriuos traumavo. Tokių žmonių nedaug, bet yra.
Sukrėtimai jiems buvo visai ne į naudą. Geriausiu atveju - pa­
tyrė nusivylimą, blogiausiu - psichiškai (ar net fiziškai) susi­
žalojo, prarado pasitikėjimą savimi ir užsiblokavo, išgaravo
bet kokių pokyčių noras.
Tokia pokyčių priem onė tinka ne visiems ir ne visada. Išėjimas
iš komforto zonos tėra brutalus, netikėtas, dažnai nepam atuotas ir
nepagrįstas smūgis sudėtingai, trapiai žmogaus psichikai ir gyve­
nimo sistemai. Tokio smūgio pasekm ės visiškai nenuspėjamos.
Šis pokyčių būdas yra v ien a s pavojingiausių. Rekomenduoju
jį taikyti tik kraštutiniu atveju, kai kitos priem onės nebeveikia,
tada, kai neturite ko prarasti.
Tinka žmonėm s su tvirta valia, stipriais nervais (nejautriem s)
ir gera sveikata (psichine ir fizine).
 245
TIKSLŲ IŠSIKĖLIMAS

E sm ė

Aiškių, realistinių tik slų fo rm u lav im as ir veiksmų planavimas.

Idealios ateities vizija. Svarbiausia yra išsikelti įkvepiantį tikslą
ar kelis. Paskui būtina viską kruopščiai suplanuoti ir žvaliai judėti
klestėjimo link. Kliūtys, kurios gali savaime iškilti šiame kelyje,
nedram atizuojam os, o įpaišomos į veiksmų planą, koreguojamos
ir išmaniai įveikiamos. Žmogus visada tiksliai žino, ką, kodėl ir
kaip reikia daryti. Žodžiai: „Laikytis num atyto plano!"

Privalumai
Tikslų formavimą ypač palankiai vertina analitiškai, blaiviai m ąs­
tantys žmonės. Čia viskas pagrįsta logika ir adekvačiu savęs ver­
tinimu. Tikslų išsikėlimo procesas padeda pasirinkti, kur gyvenime
trokštate atsidurti. Aiškiai žinodami, ką norite pasiekti, išmanysite,
kur kreipti didžiausias pastangas. Taip pat išmoksite įveikti kliūtis.
Tikslų išsikėlimo priem onės gali būti ypač veiksmingos vos tik pra­
dėjus jas taikyti. Pradedant naudoti šį metodą gyvenimas atrodo
paprastas ir aiškus, susidedantis iš 3 veiksmų: suplanavai-pada-
rei-pasiekei. Ypatingą entuziazmą kelia tai, kad tikrai galite pasiekti
viską, ko panorėsite. Tokia sėkmė dažniausiai gausiai iliustruojama
sėkmės lydimų žmonių istorijomis ir logika grįstais pavyzdžiais.

Trūkumai
Deja, tikslų formavimas taip pat negali būti universali priemonė,
nes palieka už borto emocijas, vidines prieštaras, krizes, komp­
leksus, asm enybės ypatum us, keistus norus ir poreikių kaitą. Ne
paslaptis, kad būtent šie tikslų metodo ignoruojami ir tinkamai
neįvertinami veiksniai daro milžinišką (kartais net lemiamą)
įtaką mūsų gyvenimui, elgesiui ir motyvacijai. Kuo labiau juos
ignoruojate, tuo stipresnis bus jų atoveiksmis. Jis užgrius pačiu
nepalankiausiu metu. Tada visas tikslų siekimo įdirbis ir planas
gali akimirksniu nueiti vėjais. Kad pasiektum e sėkmę, turim e būti
robotai.

Mano patirtis
Su šiuo m etodu susipažinau prieš gerus 15 metų. Kurį laiką
pats jį dėsčiau sem inaruose ir mokymuose. Man nuoširdžiai pa­
tinka tikslų formavimas, nes jo logika yra paprasta ir aiški. Jis
dvelkia sveiku am erikietišku optimizmu ir filosofija self made
(wojman: žmogus pats save formuoja. Iš pradžių man atrodė, kad
tai - burtų lazdelė, vienu m ostu galinti pakeisti gyvenimą. Vėliau
jos taikymą apsunkino nuoširdus noras atsižvelgti į man svarbių
žmonių (šeimos narių) interesus ir norus. Man tokia technika at­
rodė egoistiška. Tada susipažinau su nem alonia dam a vardu pro-
krastinacija“. Iš pradžių su ja kovojau, paskui bandžiau gudrauti.
Bergždžiai. Gerokai vėliau, kai nuodugniai ištyrinėjau laiko val­
dymo strategijas, planavimo ypatum us ir savo vertybių sistemą,
tikslų m etodas atsiskleidė visu grožiu. Galutinai su šia pokyčių
priem one susidraugavau, kai išmokau dirbti su savo m ąstym u ir
emocijomis.*

* Prokrastinacija - atidėliojimas, vilkinimas. Elgesys, kai žmogus vis nukelia darbus ir užsiima
nereikalinga veikla, kad tai pateisintų.
 „D R E SŪ R A “

Esmė
Griežtas laikymasis sau ir / arba kitiems duoto žodžio. Ypač a t­
sakingas darbų (pokyčių) term inų, tempo, tikslų ir rezultatų
nusistatym as bei paisymas. Geležinė disciplina. Drastiškos prie­
monės. Rėmai. Sau ir kitiems keliamas vienintelis reikalavimas -
griežtai, atsakingai ir nuosekliai laikytis vykdomų užduočių rėmų.
Kas beatsitiktų, negalima laužyti num atyto grafiko, duoto pažado,
įsipareigojimų. Reikalavimas vienas, bet reiklumas absoliutus.
Labai sąžiningai ir stropiai atliekami namų darbai. Pavyzdžiui,
dienoraščio rašymas, darbotvarkės sudarym as, detaliai pildomi
nuotaikos ar kalorijų stebėjim o žurnalai. Esminis žodis - „reikia".
Principas: „Be savęs privertimo, kantrybės ir kankynės nebus
disciplinos; be disciplinos - nebus rezultato." Taikant šį metodą,
žmonės dažnai nusistato (arba prašo tai padaryti aplinkinių) ap­
dovanojimų ir bausm ių sistemą. Apdovanojimai skatina, bausm ės
disciplinuoja.

Privalumai
Šis m etodas yra vienas populiariausių siekiant esminių pokyčių.
Jis ypač patinka vyrams. Be to, tikrai tinka pasąm oningai vaikiš­
kiems žmonėms. Dresūra atstoja jiems rūpestingą tėvelį (ar ma­
mytę), geriau žinantį, ką, kaip ir kodėl reikia daryti. Jei kam nors
patinka griežta priežiūra - pirmyn! Taikydami šią techniką galite
daug pasiekti.
248 Trūkumai
Žmogus vertinam as kaip apkiautęs, vangus, m ąstantis gyvū­
nas, kurį tik lazda galima atvyti į rojų. Deja, dažnai toks požiūris
trukdo žmogui išmokti pačiam sąmoningai spręsti problem as ir
gyventi tikrąjį gyvenimą.
Kitas trūkum as - apgaulingas technikos universalumas. „Dre­
sūra" visiškai nepaiso žmogaus interesų, norų, ribų ir asmenybės
ypatumų. Dėl sėkmės ir rezultato reikia tiesiog kentėti ir neniur­
nėti. Tampate sėkmės mašina. Tinka? Rinkitės.

Mano patirtis
Kelis kartus sąžiningai bandžiau gyventi prim estų (sau pačiam
ir kitų) griežtų term inų, deadline’ų, grafikų, prem ijų ir bausmių,
rodiklių sąlygomis. Ilgai netverdavau. 2-3 mėnesius vargau,
paskui apleisdavau. Manyje neaišku kas protestavo ir užsiblokuo­
davo. jokie bandymai pasitelkti valią, atsipalaiduoti ir mėgautis
neveikė. „Dresūra" man nesisekė, nes nesijaučiau nei laim inges­
nis, nei našesnis. Pažįstu nemažai žmonių, kuriem s ši technika
labai padėjo.

„T R E N IR A V IM A S "

E sm ė

Tai - švelnus, laipsniškais įp ro čių ir rutininių veiksmų keitim as.

Reikia po truputį ką nors mažinti (pavyzdžiui, druskos vartoji­
mą) arba palengva didinti (pavyzdžiui, sporto treniruočių krū-
vį). Principas: pakeisite įpročius - pakeisite save ir gyvenimą.
Svarbiausia per daug negalvoti, tiesiog ramiai laikytis nustatytų
taisyklių. Pagrindinė idėja - reikia palengva, sklandžiai, m echa­
niškai keisti vienus įprastus veiksmus ir elgesio m odelius į kitus,
naujus. „Treniravimas" yra nuosekli ir ilgalaikė technika, todėl
reikalauja kantrybės, atkaklumo, ištvermės. Jis priešingas išėji­
mui iš komforto zonos. Čia nėra jokių ekstrem alių išgyvenimų,
staigių judesių ir iššūkių. Žodžiai: „Kalk ir išmoksi."

Atmaina
Žmogus žino idealų (norim ą) savo vaizdą, jame sujungia visas (jo
nuom one) tobulos asmenybės savybes ir nuosekliai siekia tapti
kitoks, nei yra dabar. Nustebink save ir pasaulį.

Privalumai
Daugeliui žmonių „Treniravimas" yra natūrali, savaiminė vys­
tymosi priemonė. Mes ją taikom e nuo pat mažens. Mus mokino
vaikščioti, valgyti, naudotis tualetu, tvarkyti žaislus, valyti dantis,
skaityti, rašyti, plaukti, vairuoti ir pan. Iš esmės dėl „treniruotės"
mes tapom e tuo, kuo esam e dabar, - homo sapiens.

Trūkumai
Pasikartojantys veiksmai ir nauji įpročiai gali pagerinti gyvenimo
kokybę. Vis dėlto tai yra mechaninė, fizinė, išorinė, paviršutinė
technika. Ji nepaliečia giluminės elgesio motyvacijos, nespren­
džia rim tų problemų, nemažina vidinių prieštarų, abejonių, blaš­
kymosi, nekeičia klaidingų, žlugdančių įsitikinimų.
 Be to,.yra kategorija žmonių, kuriems „treniruotė“ visiškai ne­
tinka. Tai tie, kurie labiau už protą vertina intuiciją, viską mėgsta
daryti spontaniškai; menininkai; konservatyvūs, mažiau lankstūs
ir sunkiai priim antys perm ainas. Ši technika kelia jiems siaubingą
pasipriešinim ą ir žlugdo bet kokią motyvaciją.

Mano patirtis
Esu kūrybinga asmenybė. Mechaninis, bukas, m onotoniškas ka­
limas man netinka. Niekada nevengiu mokytis ko nors nauja, esu
atviras naujiems potyriam s ir geriems įpročiams. Po daug bandy­
mų tiesiogiai taikyti šį m etodą radau kompromisą. Dabar vertinu
jį teigiamai, bet su tam tikromis išlygomis. Aš nevengiu dom ėtis
kitų, man patinkančių žmonių, įpročiais, elgesio, mąstymo, rašy­
mo, kalbėjimo, bendravim o m anieromis ir, jei man tinka, drąsiai
bandau pritaikyti sau. Niekada (!) nuosekliai nemėginau visiškai
jų perim ti arba atsisakyti savųjų. Jeigu man prilimpa - gerai, jei
ne - einu toliau nieko nepraradęs ir nekeitęs. Toks modifikuotas
būdas man patogus.

ĮS IV A IZ D A V IM A S

Esmė
Sėkmės ir norų vizualizavimas, entuziazm as, savęs motyvavi­
mas. Tik teigiamos emocijos. Reikia kuo aiškiau ir pozityviau
įsivaizduoti norim ą tikslą. Svarbiausia - teigiamai nusistatyti, aiš­
kiai matyti, ko nori, gera nuotaika ir optimizmas. Šios technikos
atstovai įsitikinę, kad vaizdiniai, norai ir emocijos gali tiesiogiai
veikti gyvenimą ir m aterialų pasaulį. Reikia nuolat palaikyti gerą
optimizmo lygį, lavinti vaizduotę ir tinkam ai pasirinkti vaizdi­
nius. Prieš įsivaizduojant reikia gerai pagalvoti, kurie norai yra iš
tikrųjų jūsų, o kurie - prim esti (t. y. kiti sako, kad turite to norėti).
Vieni šios mokyklos atstovai mano, kad sėkmei pakanka teigiamų
emocijų ir norų vizualizavimo. Kiti siūlo kombinuoti vizualizavi­
mą su kitomis technikomis, pavyzdžiui, tikslų išsikėlimu. Dažnai
taikant šį metodą pasitelkiamos priem onės: svajonių paveikslas
ar albumas; nuotraukų koliažas; sėkmės žurnalas; idėjų dėžutė
arba sąsiuvinis. Žodžiai: „Matyk ir džiaukis."

Privalumai
Geros emocinės formos palaikymas, sėkmės įsivaizdavimas, entu­
ziazmas, gera energetika, optimizmas - puiki ir naudinga prakti­
ka. Tie, kurie teisingai taiko teigiamą norų įsivaizdavimą, jaučia­
si daug geriau, lengviau, paprasčiau vertina nesėkmes, dažniau
susidoroja su problemomis, mato daugiau galimybių, lengviau
bendrauja su aplinkiniais. Tai iš tiesų yra teigiami ir patrauklūs
šio m etodo dalykai, juos drąsiai galima rekom enduoti beveik vi­
siems žmonėms. Tik nepam irškite, kad viskam reikia saiko.

Trūkumai
Besaikis optimizmo naudojimas mažina adekvatumą. Daug ir
intensyviai praktikuojantys vizualizavimą išm oksta virtuoziškai
slopinti savyje neigiamas emocijas, sunkius išgyvenimus, natūra­
lų liūdesį, savaiminį pyktį. Pamiršdami, kad tokios emocijos pasi­
reiškia ne šiaip sau, o yra subtilūs signalai apie vidinio pasaulio
252 arba realaus gyvenimo sutrikimus. Neigiamų emocijų išjungimas
gali prilygti saugiklių išėmimui, avarinio įspėjimo sistemos atjun­
gimui. Tokia praktika gali baigtis blogai: viduje kas nors sprogs,
perdegs, nutrūks. Vieną dieną suprasite, kad buvote akli ir esate
gilioje krizėje. Gerai, jei pasiseks ir nebus per vėlu viską ištaisy­
ti. Ypač nepatartina taikyti norų įsivaizdavimo metodą jautriem s,
emocingiems žmonėms, linkusiems į gilius išgyvenimus. Tokiems
greitai nurauna stogą.

Mano patirtis
Maždaug prieš 20 m etų mokiausiu šios technikos iš pasauli­
nio lygio m eistro. Per mokymus man pavyko realiai įsitikin­
ti vizualizavimo m etodo galia. Sugalvojau norą (labai norėjau
turėti kom piuterį, tada jis kainavo apie 3 tūkst. 500 dolerių, o
mano pajam os siekė vos 250 dolerių p er mėnesį), tinkam ai jį
įsivaizdavau ir visą laiką buvau puikios nuotaikos. Stebuklas
įvyko lygiai po savaitės. Universitetas, kuriam e tada dirbau,
gavo partiją naujų kom piuterių (pagal švietim o param os prog­
ram ą). Vienas jų atiteko man asm eniškai naudoti. Deja, tai buvo
vienintelis atvejis mano gyvenime, kai vizualizavimas ir nuola­
tinės teigiamos emocijos suveikė taip stipriai. Vėliau supratau,
kad nepajėgiu ilgai būti dirbtinai pozityvus ir apsėstas opti­
m istinės euforijos. Būtent šios sąlygos reikalingos m etodo efek­
tyvumui. Tokios emocijos trukdo man adekvačiai vertinti save ir
savo gyvenimą.
 „P O Z IT Y V A S "

E sm ė

Minčių galia. Racionalus m inčių valdym as. Pozityvus mąstymas.

Požiūrio keitimas. „Mūsų mintys valdo mūsų gyvenimą", - yra
įsitikinę šio m etodo atstovai. Teisingos mintys lemia teisingus
veiksmus, o jie - norim us rezultatus. Skirtingai nuo vizualizacijos,
„Pozityvo" technika num ato darbą su mąstymu, o ne su emocijo­
mis. Mintys skirstom os į teigiamas ir neigiamas. Pagrindinis tiks­
las - vengti neigiamų minčių, jei reikia - su jomis kovoti. Žodžiai:
„Mąstyk pozityviai! Galvok, kad viskas bus gerai."

P r iv a lu m a i

Viskas, kas gera buvo pasakyta apie vizualizavimą, tinka ir šiam

metodui. Jeigu naudosite pozityvų mąstymą saikingai, tikrai gali­
te pagerinti savo gyvenimo kokybę. „Pozityvo" metodas ignoruoja
ypač svarbų dalyką - neigiamų minčių atsiradimo priežastis. Be to,
toli gražu ne visos neigiamos mintys mums trukdo ir yra žalingos.

T rū k u m a i

Besąlyginis pozityvaus mąstymo sureikšm inim as daro žmogų

perdėtai racionalų, smulkmenišką, nuolat viską analizuojantį. Jis
natūraliai sumenkina emocijų vaidmenį, kol be specialios anali­
zės nebegali atskirti, kada jam liūdna, kada - pikta. Jis panašėja į
linksmą kom piuterinį žaidimą su viena (visiškai teigiama) prog­
rama. Toks panašum as skurdina gyvenimą, užgožia emocijas ir
atstum ia kitus žmones. Be to, galvoje apsigyvena virtualus proku­
roras, atidžiai stebintis visus nusižengimus teigiam am mąstymui
25 4 ir griežtai baudžiantis už bet kokią neigiamą mintį. Tada dingsta
mąstymo ir jausm ų laisvė. Tiksliau, ji yra apribojam a ir cenzūruo­
jama rožinių akinių filtru.

Mano patirtis
Pozityviai mąstyti pradėjau maždaug 2002 m. Tada įvaldžiau labai
madingą „Vykelio“ strategiją ir išsijuosęs kibau stebėti savo negaty­
vias mintis. Gaudžiau jas ištisas paras, savaites, mėnesius. Visur ir
visada. Pagavęs keičiau į teigiamas ar be gailesčio atsikratydavau.
Deja, labai nuo to pavargau. Emociškai ir fiziškai. Šis metodas ne­
tapo man natūraliu dalyku. Nepradėjau mąstyti pozityviai savaime.
Dėjau tiek daug triūso, nuoširdaus noro, laiko, bet pastangos seki­
no. Supratau, kad visiškas gerutis - ne mano variantas. Vėliau išsi­
aiškinau, kad pagal mano asmenybės, proto ir valios ypatum us aš
negaliu telktis vien tik į pozityvą. Manau, tikrai naudinga ir logiška
kartais apsvarstyti visus įvykių vystymosi variantus - ir neigiamus
(net pačius blogiausius), ir teigiamus. Tam tikri klausimai („Kas
gali būti blogiausia?“ „Kas tada atsitiks?“, „Ką reikės daryti ir kaip
tam pasiruošti?“, „Kaip galiu to išvengti?“, „Kaip sumažinti riziką ir
neigiamus padarinius?“) dažnai man padėdavo.

S A V IT A IG A

Esmė
Pasąmonės galia. Teigiamų maldų, afirmacijų kartojimas. Tai -
pats paprasčiausias ir dažniausiai naudojamas minčių valdymo
metodas. Šis metodas vadinamas daugeliu pavadinimų: afirmacija,
 255
nusistatymas, savitaiga, savitaigos pratybos ir pan. Kas gi tai yra?
Afirmacijos - teigiamo pobūdžio frazės, pateikiamos kaip faktinė
informacija, specialus žodžių rinkinys, skirtas įteigti į sąmonę ir pa­
sąmonę tam tikrą nuostatą, būseną. Šios pozityvios frazės kartoja­
mos tol, kol tampa jūsų mintimis. Jas reikia sakyti esamuoju laiku,
tarsi tai, ką sakote, dabar ir vyktų. Ko gero, labiausiai paplitusios ir
visuotinai naudojamos afirmacijos yra šios: „Viskas yra ir bus ge­
rai", „Aš galiu", „Man sekasi", „Aš laimingas ir nuostabiai jaučiuosi."
Savitaigos teiginius galima kartoti mintyse arba sakyti garsiai.
Metodas pagrįstas mintimi, kad žmogaus gyvenimą (mintis,
emocijas, elgesį) tfaldo pasąm onė, o problem os (ar net ligos) ran­
dasi dėl užterštos pasąm onės. Kiekviena problem a turi savitą pa­
sąm onės kodą. Problemai galima parinkti savitą afirmacinę fra­
zę, galinčią tokį kodą pakeisti iš neigiamo į teigiam ą ir išspręsti
problemą.

Privalumai
Šia praktika galite užsiimti bet kur ir bet kada. Išsirenkate afir-
maciją, geriausiai atitinkančią jūsų norus, ir kartojate ją mintyse
arba garsiai, kad girdėtum ėte patys. Jūs program uojate savo są­
monę naujajam teiginiui, naujajai būsenai. Juk labai svarbu ne tik
mintis, bet ir būsena, kurią sudaro m ūsų jausmai, norai ir fizinė
savijauta. Jei dieną koncentruojatės į tai, ko siekiate, į savo vizi­
ją, - artėjate jos link.

Trūkum ai

Savitaiga turi svarbų trūkum ą - jos efektas trum palaikis, ypač jei
nesuvokiant neigiamų emocijų per jėgą prilipdom a teigiamų. Prie
viso savo patrauklum o ir paprastum o šis m etodas panašus į sa-
256 vęs apgaudinėjimą. Be to, žmogaus negalima užprogram uoti kaip
kompiuterio.

Mano patirtis
Tiesą pasakius, draugystė su afirmacijomis nesusiklostė. Mano
racionalus protas kritiškai vertina teiginius, prieštaraujančius
tikrovei. Jeigu man bloga, liūdna, nesiseka, aš sergu ar dėl ko nors
pergyvenu, tai sąmoningas to neigimas (neatitinkantis realios si­
tuacijos) mažų mažiausiai man yra kvailas.

M E D IT A V IM A S

Esmė
Proto, jausmų ir kūno harmonizavimas. Ramybės balanso atradi­
mas. Kai žmogus išmoksta nesiblaškydamas gana ilgai sutelkti dė­
mesį į išorinį arba vidinį objektą ir jo mintys nepertraukiamai srū­
va viena kryptimi tam tikro dalyko link, jis pasineria į meditacijos
būseną. Medituojant kūnas ilsisi, o protas ir jausmai tyli. Meditacija
yra sąmoninga poilsio nuo problemų, rūpesčių ir negandų forma,
pasižyminti raminamuoju poveikiu. Žodis - „ramybė“.

Privalumai
Naudinga sveikatai. Ši nauda daugiausia yra susijusi su streso
mažėjimu m edituojant. Tinkamai ir nuosekliai atliekama medi-
tacija gali padėti atsipalaiduoti, nuram inti dvasios būseną ir a t­ 257

sikratyti visų ram ybės neduodančių problemų. Suteikia galimy­

bę skirti laiko tik sau, nejaučiant vienatvės. M edituojant sparčiai
stiprėja ryšys tarp dvasinės būsenos ir fizinės sveikatos. Ši prakti­
ka padeda išvengti dėl streso atsirandančių negalavimų.
Meditacijos m enas moko, kad mes galime ne tik kontroliuoti
protą, atsiriboti nuo erzinančių minčių, bet ir išmokti jas visiškai
sustabdyti, taip suvaldydami nepaklusnią m ąstyseną. Tai - dva­
sios pusiausvyra. Šis m etodas gerai parodo, kad laimė priklauso
ne nuo išorinių aplinkybių, o nuo m ūsų vidinės būsenos.

Trūkum ai

Negalima drąsiai ir vienareikšm iškai teigti, kad m editacija užtik­

rina žmogui gerą sveikatą. Meditacija reikalauja daug atkaklumo.
Nereikėtų manyti, kad visą m inėtą naudą pasieksite pirm aisiais
bandymais. Norint prisijaukinti harm oniją reikia daug laiko ir
kantrybės. Be to, praktikuoti meditaciją reikia reguliariai (kaip
m okantis groti kokiu nors instrum entu).
Dalis bandančiųjų m edituoti atsisako šios praktikos dėl nepa­
togios sėdėjimo pozos (teisingai meditacijai reikia laikytis specia­
lios pozos: atsisėsti tiesia nugara ir kuo labiau atsipalaiduoti, kad
nereikėtų daug judėti). Kitus nuvilia jiems netinkantis m editaci­
jos būdas. Pavyzdžiui, gali nepavykti tinkam ai sutelkti dėmesio
j vaizdą, garsą arba judesį. Tretiems m edituoti trukdo stresas.
Didžiausias meditavimo trūkum as yra tai, kad kartais po jo pa­
blogėja būsena. Netinkamai parinkta ar atliekam a meditacija gali
pakenkti ar net sužaloti.
Taip pat reikia adekvačiai įvertinti, kad yra žmonių, kuriems
tiesiog sunku medituoti. Tai - labai aktyvūs, veiklūs, energingi
žmonės, kurie turi ypač stiprią analitinę proto sandarą, yra aiš­
kiai orientuoti į veiksmą ir j konkrečių tikslų siekimą. Jeigu esate
patenkinti savo dabartiniu gyvenimu, jaučiate visišką pasitenki­
nimą, meditacija jums nėra reikalinga.

Mano patirtis
Mokiausi ir praktikavau daug įvairių meditavimo būdų. Geriausiai
man tinka paprastas, vos kelių minučių trukm ės susitelkimas į
kvėpavimą. Taikau šį būdą, kai jaučiu, kad reikia sustoti, atsipa­
laiduoti, išvalyti protą nuo blogų minčių. Jokių kitų stebuklingų
meditavimo efektų aš nepastebėjau. Apskritai man geriau padeda
klasikiniai atsipalaidavimo metodai. Jie yra paprasti arba sudėtingi
ir ilgi. Naudoju abu variantus pagal aplinkybes.

„A T ID U M A S "

Esmė
Sąmonės galia. Dėmesingas įsisąmoninim as (angį. mindfulness).
Minčių, emocijų, elgesio, išgyvenimų kontrolė. Gyvenimo autom a­
tizmų atsisakym as. Siekiant teigiamų pokyčių, reikia gyventi są­
moningai, draugauti su savimi ir pasauliu. Žodis - „įsisąmonink".
„Atidumo" m etodo esmė yra susitelkimas į dabartinę situaciją,
esamą akimirką, čia ir dabar išgyvenamą pojūtį. Pagrindinis prin­
cipas: „Jeigu būsiu sąmoningai dėmesingas, pastabus sau, kitiems
ir pasauliui, galėsiu viską valdyti. Jei galėsiu valdyti, pasieksiu tai,
ko norėsiu."
 Sąmoningumo meditacijos esmė - savo patirties įsisąmonini­
mas be vertinimo. Jos praktika apima kvėpavimo ir pojūčių stebė­
jimą, jausm ų neužgniaužimą bei minčių paleidimą.

Privalum ai

Nereikia jokios specialios pozos. Galima atlikti stovint, sėdint ant

kėdės, grindų, automobilyje ar net vaikščiojant. Nereikia specia­
lios vietos ir laiko. Nėra jokių dvasinių ar religinių reikalavimų
ar apribojimų. Sąmoningumo praktika sum ažina stresą, įtam pą
ir nerimą, padeda atsikratyti slogios nuotaikos, atskleisti poten­
cialą. Didžiulis šio m etodo privalumas tas, kad jis bene sėkm in­
giausiai iš visų kitų pokyčių priem onių dorojasi su giluminiais
klaidingais įsitikinimais. Veikia juos netiesiogiai, labai atsargiai,
švelniai, tausojančiai, bet itin veiksmingai. Kitas svarbus skirtu­
mas nuo kitų m etodų - „Atidumas" yra priemonė, tinkanti beveik
visiems. Nors labiausiai ji traukia racionalaus m ąstymo žmones.
Be to, sąmoningumo idėja labai tinka verslui.
Visuomenės, medikų, mokslininkų ir verslininkų susidomėji­
mas šio m etodo praktika nuolat auga. Atlikta daug tyrimų, atsklei­
džiančių jo naudą. Pasaulyje (ir Lietuvoje) šis m etodas sėkmingai
taikom as ir individualiai žmogui (sprendžiant kasdienes proble­
mas), ir organizacijoms (gerinant įmonės psichologinį klimatą,
m ažinant stresą, gerinant našumą). „Atidumas" duoda raktą nuo
teigiamų pokyčių vartų. Tai - puikus įrankis tikrovei valdyti.

Trūkumai
Vien sąmoningumo rim tiem s pokyčiams neužteks. Tai - tik rak­
tas, be ne burtų lazdelė. Pokyčiai vyks savaime tik tada, jei suge­
bėsite tinkam ai pasinaudoti „Atidumu".
Mano patirtis
Pastaruosius 3 -4 m etus aktyviai praktikuoju šį m etodą ir mo­
kau jo kitus: vedu grupes, sem inarus ir mokymus (individualius
ir įmonėm s). Esu daug kartų įsitikinęs sąm oningum o veiksnum u
ir efektyvumu. Esu tikras, kad įsisąm oninim as yra būtina ir ne­
pakeičiam a priem onė analizuojant savo elgesį, mintis, jausm us,
įsitikinim us ir vertybes. Iki šiol manau, kad „Atidumas" - puikus
m etodas, b e t tėra pagalbinė priem onė. Vien tik sąm oningum o
pokyčiams ir lengvum ui nepakanka, reikia kai ko daugiau. Mano
atveju tai - „Restarting ABC" program a, aprašyta šioje knygoje.

„G U R U "

E sm ė

įvairių gyvenimo mokytojų pavyzdžių, a sm e n y b ė s ir p a tirtie s

su re ik šm in im a s. Patirties absoliutinimas. įkvepiančios sėkmės
istorijos. Principas: „Aš sugebėjau ir tu gali!", „Noriu kaip jis."
Žodžiai: „Daryk kaip aš!"
Šis m etodas pagrįstas keistu įsitikinimu, kad visi žmonės
vienodi. Kas nors ką nors sugalvojo, pabandė ir jam pasisekė. Jei
tas asmuo turi ambicijų ir noro tapti gyvenimo guru, jis tučtuojau
ima propaguoti naują sistemą ir mokyti aplinkinius, kaip reikia
gyventi. Visas „Guru" metodo sistem iškum as parem tas tuo, kad
neaišku kaip pagelbėjo pačiam jo išradėjui. Vėliau atsiranda sekė­
jų, kitų išgelbėtų žmonių pavyzdžių ir naujų veiksmingų laimės,
sėkmės, sveikatos, klestėjimo receptų.
Privalumai 261

Teigiama kitų žmonių patirtis mums, be abejonės, gali ir turi būti

svarbi. Juk esame socialinės būtybės. Siekiame panašėti vienas
į kitą, todėl lengvai tikime kitų žmonių patirtim i. Ar yra tokių,
kuriem s svetimos sėkm ės patirtis ir m etodika gali būti naudin­
ga? Žinoma. Ji gali padėti tiems, kurie nelabai pasitiki savimi ir
nori gauti gerą impulsą pokyčių pradžiai. Tokiu atveju „Guru" la­
bai pravers pradiniam e asm eninių virsm ų etape. Vėliau vis tiek
reikės viską adaptuoti ir keisti pagal save. Kita žmonių grupė,
kuriai šis m etodas tiks, - nenorintieji gaišti laiko išradinėjant
dviratį, ieškantys patikrintos sistemos, kurią taikydami protingai
modifikuos.

Trūkum ai

Dažnai per savo patiklum ą patenkam e j kitų žmonių pavyzdžių,

savybių, patirčių, pasiekimų ir sėkmės spąstus. Kartais mums nai­
viai atrodo, kad jei vienam žmogui pasisekė, tai ir m ums pasiseks
taikant tą pačią priem onę. Tinkamai neįsivertinam e kelių dalykų:
• tas, kuris sugalvojo šią priem onę, turi savitą gyvenimo pa­
tirtį;
• to žmogaus sąmonė, psichika, energetika ir fiziologija yra vi­
sai kitokios;
• skiriasi jo gyvenimo sąlygos, vertybių, tradicijų, kultūros, iš­
prusim o ir filosofijos sistema;
• jo propaguojam a sistemos dalis niekada neatspindi viso
kelio į sėkmę. Apie nuopuolius, problemas, nesėkmes, kri­
zes, svarbius niuansus arba visiškai nutylima, arba kartais jie
kruopščiai redaguojami ir filtruojami.
Mano patirtis
„Guru” m etodą taikiau vos kelis kartus. Mano gyvenime buvo 3
žmonės, kurie atrodė labai patikimi, tikri savo srities specialistai.
Gavau daug naudos praktikuodam as jų siūlomas ir patikrintas
sistemas, analizuodam as šių mokytojų pasaulėžiūrą. Esu jiems be
galo dėkingas.

P O K Y Č IŲ M E IS T R A S

Esmė
Transformacijos dirbant individualiai (arba mažoje grupėje) su
pokyčių specialistu: treneriu, stilistu, dietologu, psichologu, dva­
sininku, pokyčių ekspertu ir pan. Pokyčių m eistras iš esmės atlie­
ka m entoriaus vaidmenį. Tokia pokyčių m entorystė yra visaapi­
mantis procesas, per jį gali būti pasitelkiamos įvairios tobulėjimo
formos. Svarbiausia iš jų - paties pokyčių m eistro dalijimasis
turim a patirtim i ir žiniomis. Meistras privalo būti labiau patyręs
nei jo klientas ir dažniausiai yra aptariam ų klausimų žinovas. Be
to, teigiamą poveikį m eistras daro būdam as gyvas pavyzdys. Jei
reikia, m eistras gali atstovauti savo klientui svarbiais klausimais,
pavyzdžiui, derybose ar sprendžiant problem as jo aplinkoje.
Taikant „Pokyčių m eistro“ m etodą aptariam i kompleksiški
klausimai (profesinis ar asm eninis augimas, potencialo atsklei­
dimas, santykiai). Tai gali būti darbo ir gyvenimo balanso prob­
lemos, kompetencijų ugdymas ir daug kitų sudėtingesnių klientą
liečiančių temų. Svarbu pasirinkti tinkam ą pokyčių meistrą, jo
darbo stilius ir asmenybės bruožai turi tikti klientui. Meistras turi
būti aukšto profesinio lygio ir tam tikras autoritetas klientui.
Privalumai 263

Visada yra, kas patars, laiku pasirūpins, pakoreguos ir net prisi­

ims dalį atsakomybės už klaidas. Su specialistu pokyčiai vyksta
daug sklandžiau, saugiau ir greičiau. Meistro patirtis ir žinios su
kliento norais, motyvacija, galimybėmis - pats geriausias derinys
pokyčiams.

Trūkumai
Bet kuris m entorius yra tik žmogus. Su savo stipriosiom is ir silp­
nosiomis pusėmis. Toks pats netobulas kaip ir visi kiti. Niekada
nereikia pamesti galvos, besąlygiškai juo pasitikėti ir manyti, kad
m eistras viską padarys pats.

Mano patirtis
Turėjau ne vieną m entorių. Kiekvienas jų padarė savo įtaką mano
asm enybės formavimuisi. Jau seniai ir pats esu pokyčių m eistras,
įvairių problem ų sprendim o m entorius. Stengiuosi būti su savo
klientais sąžiningas, atviras, doras ir atsakingas. Kol kas sekasi
gerai.

Tokie yra pagrindiniai pokyčių metodai. Žinoma, priem onių

ir technikų yra kur kas daugiau. Pavyzdžiui: „Administravimas" -
verslo valdymo (vadybos) technologijų taikym as asmeninio
gyvenimo pokyčiams; saviugdos m etodas „Esminė transform a­
cija"; „Aš esu..." - m oteriškum o / vyriškumo galia; „Herojaus ke­
lionės" struktūra - pergalė, sukuriam a per išbandymus; „Sėkmės
strategijos"; „Ant bangos"; „Potencialo atskleidimas", energinės
„Karmos valymo" praktikos; požiūrio plėtimo technologijos; lyde-
rystės ugdymo sistemos ir pan. Jos arba yra autorinės pam inėtų
m etodų variacijos, arba jų kombinavimas, arba savarankiškos, bet
abejotinos, mažiau populiarios ir labiau kom ercinės priem onės.

T O B U L U M U I R IB Ų N Ė R A

Kaip matote, nėra visiškai gero arba blogo metodo. Tiesą sakant,
geriausio m etodo nėra. Visi jie turi savo trūkum ų ir privalumų.
Žmogui šiandien gali tikti vienas metodas, rytoj - kitas. Kai kam
labiausiai'tiks vienas vienintelis. Metodus galime ne tik pasirink­
ti, bet ir drąsiai jungti, modifikuoti, tobulinti. Tik nereikia stengtis
tobulinti savęs. Kur kas naudingiau ir protingiau tobulinti m eto­
dus - jie suteiks naujų, geresnių patirčių. Kitaip sakant, tobulinti
reikia ne save, o savo patirtį.

2016 09 09

Šiandien kalbėjome apie pokyčių metodus. Labai įstrigo

Gandiros pastaba: „Dažnai mums siūlo įvairias metodikas su
mintimi, kad mums kas nors blogai ir mus būtina keisti, gerin­
ti, tvarkyti, motyvuoti, gydyti. Nuoširdžiai sakiau tau, Hugo,
neverta mokytis kovoti su savimi ir stengtis save nugalėti.
Reikia mokytis save mylėti, girdėti save, ieškoti savyje ko nors
svarbaus ir įdomaus. Ko nors tokio, dėl ko tu kiekvienų rytų su
džiaugsmu kelsiesi net 5 vai. be jokio žadintuvo signalo. Tada
savaime atkris klausimai apie motyvacijų ir disciplinų. Kol to
nebus, tu nuolat bandysi matuotis stebuklingus įvairių metodi­
kų ramsčius ir šlubuosi laimingo gyvenimo link." F.
 PABAIGA

Mokytojau, ar yra gyvenimas po mirties? - paklausė mokinys.

- Tai - neteisingas klausimas. Nesuk sau dėl jo galvos.
- O koks teisingas?
- Ar yra gyvenimas iki mirties? Štai, kas yra svarbiau, - ramiai
atsakė išminčius.

Žmogaus praeitis dažnai yra komplikuota dėl įvairių klaidų - pa­

tirtų ir padarytų. Dabartis yra problem inė dėl būtinybės nuolat
priimti sprendim us, suktis iš situacijų, prisiderinti prie aplinkos.
Tik ateitis lieka tyrum o oazė. Nesuterškime jos! Pasaulis yra vis­
kas, kas m ums nutinka dabar ir dar gali nutikti. Tegul mums nu­
tinka lengvumas.
Mūsų laikai ypatingi, nes dabar žmogaus gyvenimo trukm ė
yra ilgesnė už laiką, per kurį įvyksta didieji socialiniai ir techno­
logijų pokyčiai, o pokyčių tem pas nuolat auga.* Tie, kurie per daug
telkiasi į praeitį, naiviai mano, kad visos žmogaus problem os kyla

* Pavyzdžiui, jei gimei 1985 m. Lietuvoje, tai buvai totalitarinės TSRS imperijos gyventojas, JAV
buvo pristatyta pirmoji „Windows" operacinė sistema, populiarėjo pirmosios 1G mobiliojo ryšio
kartos telefonai, o internetu buvo naudojamasi vos iš kelių tūkstančių kompiuterių. 1990 m. tapai
nepriklausomos Lietuvos gyventoju ir buvo jau „Windows 3" sistema. 2004-aisiais tapai visateisiu
ES gyventoju, „Windows 5 XP" ir 3G mobiliojo ryšio kartos naudotoju, o internetas jungė milijonus
mazgų. 2016 m. tau vos 31 metai, bet jau spėjai išgyventi net dvi globalias pasaulinės ekonomikos
krizes, Anglijos išstojimą iš ES, naudoji „Windows 10" ir 4G kartos mobilųjį ryšį, o internetas jungia
milijardus kompiuterių. Spėju, kad 2017-aisiais tavęs taip pat laukia daug netikėtų pokyčių.
iš vaikystės ar paauglystės, ir, jei žmogus kartą išspręs praeities
problem as, jis visiems laikams bus pasiruošęs susidurti su pa­
sauliu. Tai klaidinga, nes j pasaulį žiūrim a kaip į nekintam ą tv ar­
ką. Taip nėra. Svarbesnė užduotis - išsiaiškinti, kur yra žmogus
santykyje su pokyčių pasauliu. Dabar reikia žiūrėti ne į praeitį ir
net ne į dabartį, bet į ateitį. Problem os ateina iš praeities ir kute­
na mūsų nervus dabartyje. Lengvumas ateina iš ateities. Pokyčių
tikslas yra ne susitaikyti su praeitim i ar form uoti nuolatinį gyve­
nimą čia ir dabar, bet gebėti judėti į priekį, kaip to reikalauja lai­
kas ir tikrovė, tuo pat m etu išlaikant asm enybės stabilumą. Gerai
sutarti su savimi lengva ir patogu tik tada, kai toks buvimas srūva
kaip upė, tekanti į plačiąją jūrą, o ne švinksta kaip klampi pelkė.

Verta pasigilinti
Gilintis į pokyčių subtilybes ir, svarbiausia, lavinti suvokimą bei
praktinį šių žinių taikymą, geriausia per specialius, giluminius
mokymus.
Asmenybei skirtų pokyčių valdymo grupėse ir sem inaruose
dalyviai leidžiasi į malonią kelionę po abu savo pasaulius - vidinį
ir išorinį. Svarbu nepam iršti, kad tai, kas mums nutinka, ką m a­
tome aplinkui ir ką turime, tėra mūsų vidinio pasaulio atspindys.
Suprasti, kas esame, yra labai svarbu, bet dar svarbiau - suvokti,
kokie galime būti, kokį gyvenimą galime gyventi, ką galime turėti
ir ką galime palikti po savęs.
Įmonėms, organizacijoms, valstybei pokyčių valdymas labai
naudingas, nes tai yra puiki apsaugos nuo tuščių veiksmų, bergž­
džių pastangų ir laiko švaistymo sistema. Be to, dėmesingi poky­
čiai gerina emocinį kolektyvo klimatą.
 Pabaigoje noriu širdingai padėkoti savo šeimai už visapusiš­
ką palaikymą ir kantrybę. Ačiū, mano mylimieji. Taip pat esu be
galo dėkingas puikiai žurnalistei, šios knygos redaktorei Eglei
Kėvalaitei-Mačionienei už profesionalumą. Dėl jos draugiškos pa­
galbos skaityti šią knygą tapo kur kas lengviau. Ačiū, Egle.
Dėkoju visiems, kurie mano gyvenime buvo, yra ir dar bus.
Būkite geri sau ir kitiems. Gyvenkite patogiai patys ir padėkite (ar
bent netrukdykite) gyventi kitiems.

Su geriausiais linkėjimais
ANDRIUS KALUGINAS

Vilnius
20161120
andrius.kaluginas@gmail.com
 Prakt i ka

Pratimas Nr. 1 - „Geras laikas“

Įsivertink savo dabartinį amžių ir pritaikyk jį pateiktam krizių
periodizavimui. Jei tavo amžius atitinka nurodytą lentelėje (nuro­
dytas amžius - krizės pikas, o ± diapazonas - krizės žiedas, kai su­
stiprėja proto ir emocijų bangavimai), vadinasi, esi palankiausia­
me pokyčiams etape. Krizės rezultatas reiškia tai, į ką pirm iausia
reikia orientuotis im antis pokyčių.

Krizė A m žius Šios krizės rezu ltatas

1 Paauglystės 16 m etų A sm en yb ės id en tifik avim asis su b endraam žių

krizė ± 2 m etai grupe ir vertybių pervertin im as.

2 Jaunatviško 21 m etai Ryškios, vertingos, perspektyvios asm enybės gim i­

entuziazm o ± 2 m etai mas. Formuojasi ateities vizija ir pasitikėjim as savo
krizė galim ybėm is. Ašis - perspektyvos.

3 Vidutinio 30 m etų Brandus požiūris į save ir savo gyvenim ą. Žmogus

am žiaus ± 3 m etai geba įvertinti p irm uosius savo gyven im o re­
(brandos, zultatus, analizuoti sėkm ingus ir n esėk m in gu s
ap sisp ren ­ sprendim us, gyvenim o būdą, savo privalum us
dim ų) krizė ir trūkum us. Laikas suvokti save tokį, koks esi iš
tikrųjų, savo tikruosius poreikius ir drąsiai eiti
jų įgyvendinim o link. Kardinalių pasirinkim ų
m etas (pvz.: tarp karjeros ir šeim os; m otin ystės /
tėv y stės ir laisvesn io gyvenim o būdo; įgyti naują
specialybę; keisti darbovietę arba veiklos pobūdį
ir pan.) A šis - nauda.
4 Gyvenimo 42 m etų Iš e sm ė s gim sta nauja žm ogau s asm en yb ė, n au ­
vidurio ± 5 m etai jas p ožiū ris į savąjį Aš (karjerą, m eilę, santykius,
(egzisten ­ p inigus, sveikatą, draugystę, dvasinius dalykus),
cinė) krizė naujas savęs ir gyven im o p rasm ės suvokim as.
N aujas gyven im o prioritetų sud ėliojim as. A šis -
eg o p atenkinim as.

5 Antrosios 52 m etų G yvenim o patirtys įvertin am os nauju lygm eniu.

jaunystės ± 2 m etai E fektyvus patirčių pritaikym as. Žm ogus su sita ­
krizė patina su savo patirtim i ir siekia k ok yb išk esn io
gyven im o. A šis - vertyb ių evoliucija.

6 Naujosios 63 m etų Išm intis, gilus g yven im o suvokim as, d ėk in gu m as

gyvenim o ± 3 m etai už įgytą patirtį. D alijim asis patirtim i. Padidėjusi
tem os d vasin gu m o reikšm ė. Puikus m etas n aujiem s
krizė d žiau gsm as (k elio n ėm s, knygų skaitym ui ir
rašym ui, kūrybai, aktyviam poilsiui, anūkų
priežiūrai ir pan.) b ei laikui sau.

Pastaba. Jei reikia detalios gyvenimo etapo analizės arba pri­

taikyti kitą įvertinimo m etodiką (pvz., pagal 7,9 arba 13 m etų cik­
lus, dienos tikslumu nustatant palankiausias pokyčiams sąlygas),
geriausia tai daryti su profesionaliu pokyčių ekspertu.
Santykių ir įmonės gyvavimas taip pat turi dėsningus tarp s­
nius, jiems priskiriam os tam tikros charakteristikos. Santykių rai­
dos krizės būna 6 mėnesių, 1, 3, 5, 7 ,9 ir 10 metų. Įmonės raidos
krizės būna 3 ir 6 mėnesių, 1, 2, 4, 5, 7 bei 10 metų. Santykių ir
įmonės raidos krizės yra patikimi ženklai atsinaujinti.

Pratimas Nr. 2 - „Mano gyvenimo etapai"

(p ro g ra m a , k u rią galiu keisti savo naudai)

Tuščio popieriaus lapo kairiajame viršutiniam e kampe parašy­

kite einam uosius metus. Žemiau mažėjančia tvarka įrašykite m e­
tus, kai baigėte mokyklą. Prie atitinkam ų m etų įrašykite įvykius
 271
ir įspūdžius, kurie, kaip jums atrodo (ar atrodė tada), turėjo ypa­
tingą reikšmę jūsų gyvenime, arba labiausiai įstrigusias emocines
būsenas. Metai yra tik įvykių rodyklė, todėl nebūtina prie kiek­
vienų m etų ką nors rašyti.
Jums gali padėti apytikslis gyvenimo sričių sąrašas, su kurio­
mis susijęs tam tikras įvykis: amžius / sveikata (pavyzdžiui, 40
m etų jubiliejus, chirurginė operacija; mečiau rūkyti; laikiausi die­
tos); santykiai su žmonėmis (santuoka; skyrybos; vaiko gimimas;
naujas draugas); dvasinis gyvenimas (radau tikrąjį tikėjimo ke­
lią; dvasinis virsmas; susitikimas su guru); emociniai sukrėtim ai
(artim o žmogaus netektis; kelionė, atvėrusi naujus horizontus);
intelektiniai atradim ai (knyga, pakeitusi jūsų vertybes / suvo­
kimą); finansinė padėtis (atleidimas iš darbo; stam bus pelnas);
mėgstami užsiėmimai, pomėgiai, sportas, kūryba (įrašėte savo
dainą, nutapėte paveikslą, išmokote muzikuoti, vykdėte sporto
programą, šokote su parašiutu) ir t. t. Svarbiausia, kad tai būtų
jums reikšmingi įvykiai.
Nebūtina prisim inti ir rašyti griežta chronologine tvarka.
Galite prisiminti 10 m etų senumo įvykį ir jį užrašyti, paskui - pra­
ėjusių m etų situaciją. Galite laisvai pildyti sąrašą jums patogia
tvarka. Neskubėkite. Gali prireikti ne vieno prisiminim ų seanso,
tai normalu. Geriausia, kad prie kiekvienų m etų būtų įrašas (ar
net keli iš įvairių gyvenimo sričių), bet jei metai liko tušti - nieko
baisaus.
Daugelis žmonių fiksuoja savo gyvenimo įvykius nuo mokyk­
los baigimo amžiaus, bet kai kam atrodo, kad reiktų grįžti į anks­
tesnius laikus. Chronologijos pradžią pasirinkite savo nuožiūra.
Kai viską užpildysite (nebūtinai per vieną dieną), atkreipkite
dėmesį į tai, kiek m etų skiria vieną svarbų gyvenimo įvykį nuo
kito. Ar galėtumėte teigti, kad gyvenimo pokyčiai (ar jų poreikis)
turi dėsningą periodiškum ą? Jei taip, įvertinkite, kiek ilgai gali
trukti esam a ciklo fazė, kada galite tikėtis kito žadintuvo signalo?
 Pavyzdžiui, taip atrodė vieno mano užsakovo (moteris, 34 m.)
lapas.

2016 (34 m.) Baigiau studijas akademijoje. Pagimdžiau

antrą vaiką, jaučiuosi laiminga.
2015 (33 m.) Mirė tėtis. Liūdesys. Depresija. Nuostabus
vyro palaikymas.
2014 (32 m.) Palikau verslą. Daug kūrybos.
2013 (31 m.) Vestuvės. Naujas namas. Jaučiuosi mylima.
Absoliutus komfortas.
2012 (30 m.) Draugas pasipiršo per Lady Gaga koncertą
Vilniuje. Patenkinta. Įstojau į Teatro akademiją. Nauji rūpes­
čiai. Nauji draugai.
2011 (29 m.) Verslas klesti. Su draugu daug keliavome.
Daug naujų pažinčių.
2010 (28 m.) Kelionė į Maldyvus. Nauji stambaus verslo
projektai ir dideli pinigai. Malonus finansinės laisvės pojūtis.
Meilė.
2009 (27 m.) Savęs pažinimas (daug skaičiau, lankiau
seminarus, praktikavau meditaciją, kelionė į Tibetą, paty-
riminis seminaras Graikijoje). Daug įvairių įspūdžių.
2008 (26 m.) Gavau magistrą. Meilės ir seksualiniai eks­
perimentai. Verslas einasi puikiai.
2007 (25 m.) Įkūriau savo verslą. Daug dirbau ir auginau
mergaitę. Sunku. Netekau keleto draugų.
2006 (24 m.) Išgyvenau išdavystę. Sunkios skyrybos.
Įstojau į magistrantūrą.
2005 (23 m.) Sunkus metas, vaikas daug sirgo. Atitolome
su vyru.
2004 (22 m.) Baigiau bakalaurą. Pagimdžiau pirmąjį vai­
ką. Įsigijau būstą.
 2003 (21 m.) Susituokiau. Jaučiausi laiminga. Atlikau
nuostabią profesinę praktiką.
2002 (20 m.) Įsimylėjau. Su draugu motociklu apvažiavo­
me visą Lietuvą.
2001 (19 m.) Labai sunki egzaminų sesija. Baisus nuo­
vargis ir emocinis išsekimas. Puiki vasara kaime.
2000 (18 m.J Baigiau mokyklą. Išvažiavau vasarai į
Ameriką. Įstojau į norimą specialybę universitete.
1999 (17 m.J Pirmą kartą pasimylėjau. Nauji pojūčiai.
Savęs pažinimas. Pasijaučiau subrendusi

Analizuodami šį sąrašą pam atėm e, kad emocinio bangavimo

ciklas kartojasi maždaug kas 2-3 m etus (nuo 19 m.]; išsilavinimo
pokyčiai - kas 4 m etai (nuo 18 m.); asmeninio gyvenimo (santy­
kių) pokyčiai vyksta maždaug kas 3 -4 m etus (nuo 21 m.); profe­
siniai pokyčiai - kas 7 m etus (nuo 18 m.); gilūs asm enybės poky­
čiai - kas 10 metų (nuo 17 m.).
Dabar ši m oteris yra pakylėtų teigiam ų emocijų etape, bet pa­
gal gyvenimo program ą tikėtina, kad jis truks 1-2 metus, todėl
tam, kad nutrauktų šią programą, m oteriai netinka telktis į savęs
pažinimą ar profesinę savirealizaciją (tam palankus laikas bus po
2-3 m etų). Veiksmingiau būtų telktis į emocinės savireguliacijos
sritį ir siekti dvasios ramybės.

Pratim as Nr. 3 - „Grąžinimo m etod ik a“

Susipykote su kokiu nors žmogumi ir jaučiatės jo nedėmesingumo,

nesupratimo, išnaudojimo auka. Reikia parašyti, ką norite jam pa­
sakyti, paskui tekste visus įvardžius „tu" pakeisti į „aš", o įvardžius
„aš“ palikti ten, kur jie ir buvo. Pavyzdžiui: „Aš pervargau, aš savęs
nemylėjau, aš sadistiškai save vis atstumdavau, aš naudojausi savo
274 gerumu ir priklausomybe, gerai gyvenau, o kai aš save paliksiu, aš
nevertinsiu to patyrimo ir viską pamiršiu." Rašant tokį monologą,
siena, skirianti mane nuo oponento, griūva. Darosi akivaizdus ab­
surdiškumas, aš kovoju su savimi ir nebeaišku, kas vyksta.
Psichologai teigia, kad su kitais žmogus dažniausiai elgia­
si kaip su savimi. Galvodamas apie konfliktą, jis m ėgsta skaityti
mintis ir įsivaizduoti, kad žino, ką mano kitas žmogus, jo n et ne-
paklausdamas. Galiausiai išeina, kad iš tiesų jis susipyksta pats
su savimi pagal tą patį scenarijų, kaip pykosi su sau reikšmingais
žmonėmis, o jo oponentas yra kitoje realybėje. Būdas grąžinti
projekcijas genialiai juokingas.

Pratimas Nr. 4 - „Įsivertink situaciją"

Jei daugiau nei du m ėnesius kenti bent vieną iš šių veiksnių:
• sunku priimti svarbų sprendim ą dėl begalės nežinomųjų,
kuriuos reikia įvertinti;
• dirbi po 70 valandų per savaitę;
• daugybės įvykių ir veiksmų (arba neveiksnumo) pasekm ės
tam pa visiškai nenuspėjamos;
• gyveni varginančių pasirinkim ų sąlygomis;
• turi milijoną planų, bet nepasieki jokių rezultatų;
• esi aklavietėje ar kryžkelėje;
• išgyveni krizę;
• ypač svarbūs klausimai šviesos greičiu sukasi galvoje, zuja
it musių spiečius ir jaukia mąstymą;
• klausimai dauginasi didėjančia progresija, norisi atsaky­
mų, b et jie tirpsta kaip miražas;
• paklaustas tam tikrų klausimų („Kaip laikaisi?", „Kaip san­
tykiai?", "„Kaip juda darbai?") nuoširdžiai atsakai, kad nežinai.
Vadinasi, susidūrei su visiško neapibrėžtum o situacija, jau­
kiančia gyvenimą.
Pratimas Nr. 5 - „Atpažink perdegintą" 275

Toliau pateikiami pagrindiniai asmenybės perdegim o požymiai.

Sumažėję asmeniniai laimėjimai: lydi tendencingos nesėk­
mės; jautiesi įstrigęs; trūksta motyvacijos; nesugebi susidoroti su
stresu; nebetiki savo atliekam u darbu, jo sėkme, neigiamai vertini
save ir savo gebėjimus, nustoji siekti teigiam ų rezultatų.
Nuostatų požymiai: vyrauja negatyvus požiūris; darbo ar
gyvenimo prasm ės nematymas.
Fiziniai požymiai: išsekimas ir nuovargis; dažni galvos, nu­
garos, raum enų skausmai; virškinimo sutrikimai; svorio praradi­
mas ar priaugimas; nusilpęs im unitetas; lengvai susergam a; paki­
tę mitybos įpročiai; miego sutrikimai.
Emociniai požymiai: irzlumas; nerim as; bejėgiškumo, kal­
tės jausmai; depresija. Kankina ir nepasitikėjim o savimi jaus­
mas. Atsiranda neigiamas, abejingas, ciniškas požiūris į darbą,
bendradarbius, aplinkinius. Žmogus jaučiasi nekompetentingas,
nepasiekiantis daug naudos ir laimėjimų savo darbe, nejaučiama
pasitenkinimo atlikus darbus. Kartais žmogus, norėdam as apsi­
saugoti nuo išsekimo, pats sąmoningai atsiriboja nuo aplinkinių.
Elgesio požymiai: sutrinka socialiniai ryšiai; išsisukinėjamą
nuo atsakomybės; savęs atskyrim as nuo kitų, sąmoninga izoliaci­
ja; atidėliojimas, ilgiau atliekami įprasti darbai; nepasitenkinim as
išliejamas bendraujant su kitais; persivalgymas; persirūkym as;
padidėjąs kavos, alkoholio vartojimas.
Perdegę santykiai: kai nesitiki nieko naujo; seksualiniai santy­
kiai išblėsę; nėra apie ką kalbėtis; kiekvienas partneris gyvena sau.
Perdegimas organizacijoje: visiškai išsiderinęs padalinių
darbas - kiekvienas dirba sau, atlikdam as tik skyriui pavestas
užduotis; vadovas / lyderis visai atitrūkęs nuo pavaldinių, nebe-
valdo situacijos ir nutolęs nuo realių darbų - disonansas; išsisė-
musios plėtros idėjos; rinkodara merdi; suprastėjo vadyba; nėra
276 jokio augim o; pinigai necirkuliuoja; dėl neteisingo darbų paskirs­
tymo jaučiama nuolatinė įtampa; pasiektas lygis „Kas toliau?";
stipriai pašlijęs emocinis klimatas.
Mokslininkai yra sukūrę nemažai būdų, skirtų perdegimo sind­
romui nustatyti ir įvertinti. Nesvarbu, į kiek grupių būtų skirsto­
mi perdegim o sindrom o požymiai, koks klausimynas ar.m etodika
jį m atuotų, svarbiausia yra tai, kad fizinius ir psichologinius as­
pektus veikiantys perdegimo sindrom o veiksniai sutrikdo asm e­
nybę, pradeda kontroliuoti žmogaus jausm us bei veiksmus, truk­
do jam tinkam ai funkcionuoti. Jei perdegim as tapo tavo palydovu,
nedelsiant (jau dabar) imkis taikyti visas 3 strategijas, jos padės
atsigauti.
3 strategijos, kaip atsigauti perdegus
Sulėtink gyvenimo tem pą. Neužtenka pradėti rūpintis savo
sveikata, tai neišspręs problemos, reikia gyventi lėčiau arba
tiesiog paatostogauti. Atsikratyk kuo daugiau įsipareigojimų ir
veiklų. Rask laiko pailsėti, pareflektuoti, išgyti.
Gauk palaikymą iš artimųjų. Perdegus visi energijos likučiai
išeikvojami apsaugant save nuo kitų žmonių, bet šeima ir draugai
tokie pat svarbūs ir gerais ir blogais laikais. Atsigręžk į juos pa­
ramos. Našta palengvės, pasidalijus ja su kitu žmogumi.
Iš naujo įvertink savo tikslus ir prioritetus. Perdegimas yra ne­
nuginčijamas ženklas, kad kas nors svarbaus tavo gyvenime yra
blogai. Skirk laiko pagalvoti apie savo viltis, tikslus ir svajones.
Gal praleidai ką nors itin reikšmingo? Situacija gali būti naudinga
rasti tai, kas iš tikrųjų džiugina, ir pakeisti gyvenimo planus.
Šių strategijų taikymas neduos staigaus efekto, bet kuo grei­
čiau jų imsiesi, tuo didesnė tikimybė pabusti didesniem s gyveni­
mo pokyčiams.
Pratimas Nr. 6 - „Šablonų nutraukimas“ 277

Šį pratim ą reikia atlikti 7 dienas iš eilės. Kiekvieną dieną turi pa­

daryti mažiausiai 3 savo šabloninių veiksmų ir aplinkinių šab­
loninių reakcijų nutraukim ą. Būtinai pasitelk hum oro jausmą ir
saviironiją.
Kiekvieną dieną apsirenk kaip nors neįprastai. Pavyzdžiui,
pasidabink neįprastu (arba neįprastai panaudotu) aksesuaru;
skirtingos kojinės ar batų raišteliai; ne du, o vienas auskaras ir
pan. į klausimą: „Kaip laikaisi?" atsakyk: „Dangus" (arba kitu ne­
tikėtu žodžiu), nusišypsok ir pridurk: „Pajuokavau." Ištiesk ranką
pasisveikinti, bet nepataikyk paspausti. Parduotuvėje kasininkei
pasakyk: „Atsiprašau, bet neturiu pinigų." Po trum pos pauzės nu­
sišypsok ir susimokėk.
Sugalvok, kaip d ar nuotaikingai galėtum nutraukti savo šablo­
nus arba šabloninius aplinkinių lūkesčius.

Pratimas Nr. 7 - „Eksperimentas“

Išbandyk šį proto eksperim entą. Pagalvok apie vakarykštį pabudi­
mą, apie pabudim ą šiandien ryte ir apie pabudim ą rytoj. Pagalvok
apie šias patirtis vienu metu. Kaip supranti, kad viena iš jų yra
praeitis, kita - dabartis, o trečioji - ateitis? Kaip apibūdinsi tarp jų
esantį skirtum ą ir panašum us? Kokiomis mintimis, emocijomis,
elgesiu vienas rytas skiriasi nuo kito? Daugelis įsivaizduoja arba
jaučia šiuos įvykius esant tose pačiose asm eninės erdvės vietose.
Net jei sąmoningai nieko nematai, ar tau neatrodo, kad vakarykš­
tis pabudim as ir pabudim as rytoj išsidėstę skirtingose vietose?
Dabar pamėgink pridėti pabudim ą prieš savaitę ir pabudim ą
už savaitės. Turi jau penkis skirtingus įvykius, vykusius ar vyk­
siančius skirtingu metu. Turbūt aiškiai nebeatsim eni pabudim o
27 8 prieš savaitę, ir tai visiškai nesvarbu. Tu žinai, kad atsikėlei prieš
savaitę, žinai, kad tu rb ū t atsikelsi už savaitės. Dabar mintyse su-
keisk vietomis (sumakaluok) visus šiuos atsibudimus. Perkelk
juos į visai kitas vietas, pafantazuok. Vieta yra vienas iš būdų,
kaip mūsų protas koduoja įvykius. Įsivaizduodamos šiuos įvykius
skirtingose vietose tavo smegenys bus priverstos nulaužti įprastą
laiko, vietos ir būdo kodą.
Tą patį eksperim entą padaryk su kasdieniu rytiniu autom o­
bilio užvedimu, vakariniu užmigimu, išėjimu pro savo kabineto
duris darbo pabaigoje.

Pratimas Nr. 8 - „Pajautos susitelkimas“

(7 žingsniai)

Pradėti reikia nuo pirmojo ir nuosekliai eiti iki septintojo.

Kiekvienam žingsniui atlikti gali prireikti 3-15 min. Pradėti ga­
lima nuo vieno žingsnio per dieną, kasdien pridedant po žingsnį.
1 žingsnis. Rask tinkam ą sau vietą ir laiką, kad galėtum ramiai
pabūti vienas. Jei nori, kad kas nors pabūtų šalia, gerai. Tada tavo
draugas turi tiesiog įdėmiai klausytis, nieko tavęs neklausinėti,
neanalizuoti ir nekomentuoti. Geriausia, jei tas žmogus tylės arba
retkarčiais sakys: „Taip, aš tave girdžiu“, „Suprantu tave.“
Geriausia šį žingsnį atlikti neįprastoje ar tau naujoje vietoje /
aplinkoje. Namuose tai gali būti balkonas, stogas, vonios arba sve­
čių kambarys, kampelis, kuriam e būni rečiausiai; darbe - kita pa­
talpa, koridorius, rūkomasis, lauko teritorija; gamtoje - parke ant
suoliuko arba atsirėm us į medį.
Pasistenk, kad būtų kuo patogiau, nes net menkas diskom for­
tas gali sutrukdyti išgirsti ką nors svarbaus. Apsirenk šilčiau, jei
šalta, nusiauk avalynę, jei ji trukdo. Niekas neturi tavęs varžyti.
Įsitaisyk patogiai ir atsipalaiduok.
 2 žingsnis. Įsiklausyk į save. Tiesiog atsipalaiduok. Mintimis 279

sutelk dėmesį į savo kūną - krūtinės, Saulės rezginio arba bambos

sritį (intuityviai pasirink vieną iš jų). Švelniai pridėk ranką. Pabūk
susitelkęs. Keletą kartų ramiai įkvėpk ir iškvėpk. Iš pradžių m in­
tyse paklausk savęs: „Kaip dabar jaučiuosi? Kaip teka mano gyve­
nimas? Kas man dabar yra svarbiausia gyvenime?" Trumpa pau­
zė. Dabar ramiai pakartok šiuos klausimus balsu ir labai glaustai
sau į juos atsakyk. Pajausk, kokie pojūčiai kyla tavo viduje, ką
jauti kūnu klausdam as ir atsakydamas. Vėl paeiliui pakartok tuos
pačius klausimus, atsakydam as į vieną po kito. Tegul atsakymai
lėtai gimsta iš vidinio pojūčio. Jokiu būdu nesigilink į atsakymus,
nepasinerk į juos! Likdamas tarsi nuošaly pasakyk: „Taip yra ir aš
galiu tai pajausti."
Šiame etape svarbiausia ne atsakym ų esmė, o pojūčiai. Tegul
tave nuo atsakymų ir problem ų skiria šioks toks psichologinis a t­
stum as. Atsiribok nuo problem ų ir nuo jų sprendim ų. Paklausk,
ką dar jauti. Vėl palauk, pajausk ir atsakyk. Visą ciklą atlik 3-5 kar­
tus. Pojūčiai ir atsakym ai gali keistis ar net labai skirtis. Nesigilink
į tai. Išjausk ir išbūk.
3 žingsnis. Iš visų pojūčių ir pam inėtų problem ų (atsakymų)
pasirink vienintelę. Tik nepasinerk į ją. Laikyk atstum ą. Žinoma,
ši problem a susideda iš įvairių niuansų, apie kuriuos gali labai
daug ką pagalvoti ir pasakyti. Stenkis pajausti problem os dalių
visumą. Leisk sau pajausti tik miglotą, nedetalizuotą visos prob­
lemos apibendrinim ą.
4 žingsnis. Pajausk šio neaiškaus jutiminio išgyvenimo bran­
duolį, pačią širdį. Susitelk į ją. Palauk. Dabar apibūdink tai, ką
jauti. Galbūt mintyse savaime rasis žodis, frazė arba vaizdinys.
Kad ir kokie jie būtų, susitaikyk ir priimk. Tai gali būti reikšmingas
žodis („ankštas“, „lipšnus", „gąsdinantis", „sunkus", „baltas", „šoki­
nėjantis" ir pan.). Būk pojūtyje ir kantriai išbandyk daug variantų.
Ieškok, kol rasi tinkam iausią ir tiksliausią branduolio įvardijimą.
 5 žingsnis. Mintyse pašmižinėk tarp pojūčio ir atrasto įvar­
dijimo (žodžio, frazės ar vaizdinio). Pažiūrėk, kaip jie sąveikauja.
Įsiklausyk į kūną, gal išgirsi naujų signalų, rodančių šią sąveiką.
Tai darydam as tu sustiprinsi pojūčius ir žodį. Jei pojūtis pasi­
keis - tegul. Sustiprintas kūno (ar emocinio) pojūčio ir jo vardo
išgyvenimas gali vartytis, kiek tik nori, kol neatsiras tikrasis. Jį
pajausi lyg nušvitimą, blyksnį. Pabūk su juo. Pasimėgauk.
6 žingsnis. Dabar paklausk savęs: „Kokia problem a žadina
manyje tokią būseną (kurią tu įvardijai arba pamatei vaizdą)?"
Pasitikrink, kad gali ryškiai ir stabiliai pajausti šią būseną, o ne
prisim inti ją. Būdamas joje paklausk: „Kas daro šią problem ą to­
kią? Kas slypi šiame pojūtyje?" Jeigu ateina staigus atsakymas, bet
pojūtis nesikeičia, tiesiog leisk tokiam atsakym ui nuplaukti. Grįžk
į pojūtį. Vėl klausk to paties. Vėl ir vėl kartok, kol pajausi kokį nors
pokytį, pavyzdžiui, palengvėjimą.
7 žingsnis. Draugiškai priimk tai, kas atsiras su nauju pokyčiu.
Kurį laiką pabūk su tuo, net jei tai bus vos jaučiamas palengvėji­
mas arba keistas svaigulys (o gal neįprastas kvėpavimas, šaltukas,
šiluma, pakylėjimas, aura arba kutenim as). Kas beatsirastų, tai -
pirm asis tavo sąmoningai išjaustas būsenos pasikeitimas. Paskui
ateis kiti. Gali tęsti toliau, bet šią akim irką stabtelk, ji yra labai
svarbi ir prasminga.

Susitelkimo ciklo tikslas yra pasiekti kūno poslinkio būseną,

kai fiziškai jaučiamas (išgyvenamas) pakitęs požiūris į tai, kas ne­
ramino, problem os paleidimas, palengvėjimas, nušvitimas, aišku­
mas, išsisklaidymas.
Pastaba 1. Jei skaitydamas šias instrukcijas nors akimirką iš­
gyvenai viduje ką nors jaudinančio, pajautei, tarsi artėtų kas nors
keisto, vadinasi, jau buvai pajautos susitelkimo procese. Tai - sa­
vaiminis procesas, vykstantis nepriklausom ai nuo m ūsų valios.
Nereikia bandyti jo kontroliuoti. Tau tikrai pavyks jį įgyvendinti
nuosekliai. Bus įdomu, pažadu.
 Pastaba 2. Susitelkimo procesą ramiai galima atlikti savaran­
kiškai, net neturint pirm inių įgūdžių geriau daryti su specialistu,
kuris pagarbiais ir jautriais pasiūlymais, be spaudim o lydės tave
per visus pajautos vyksmo žingsnelius, derindam asis prie tavo
tem po ir tavo unikalios asmenybės.
Asmeninė ar kolektyvinė sesija su mokytoju yra tiesiausias ke­
lias patirti šio m etodo efektyvumą ir naudą.
Pastaba 3. Visas ciklas gali trukti nuo pusvalandžio iki 2 vai.
Turint įgūdžių, laikas trum pėja. Pavyzdžiui, aš atlieku visą 7 žings­
nių ciklą per 10-15 min. Maždaug kas 3 -4 m ėnesius jį atnaujinu
ir skiriu tam nuo’40 min. iki 2vai.

Pratimas Nr. 9 - „Kvėpavimo pertraukėlė“

Atlikimo vieta ir laikas reikšmės neturi. Trukmė - 3 min.
1. Dėmesingumas. Kai būsite pasiruošę, atsisėskite ramiai, n e į-'
tem pdam i nugaros, bet laikydami ją tiesiai. Jei galima, užm er­
kite akis. Sutelkite visą dėmesį į realybę, į esam ą akimirką ir
jos patirtis. Kai būsite pasiruošę, paklauskite savęs: „Ką dabar
patiriu, ką išgyvenu? Kokios yra mano mintys, jausmai, kūno
pojūčiai?" Pripažinkite ir užfiksuokite savo potyrius, kokie jie
bebūtų: malonūs, nem alonūs ar neutralūs.
Nesistenkite nieko pakeisti, tiesiog stebėkite ir įsisąmoninkite
tai, ką patiriate ar jaučiate. Mintis, nuotaiką, kūno pojūčius.
Leiskite tiems pojūčiams kisti, ateiti ir praeiti. Nesipriešinkite
ir nieko nedarykite. Ramiai stebėkite ir įsisąmoninkite.
2. Susitelkimas. Kai būsite pasiruošę, švelniai nukreipkite visą
dėmesį į kvėpavimą, susitelkdami į kiekvieną įkvėpimą ir iš­
kvėpimą. Pajauskite visus fizinius pojūčius, atsirandančius
įkvepiant ir iškvepiant. Galite girdėti kvėpavimo garsą įkvepiant
ir iškvepiant.
 Naudokite kvėpavimą kaip savotišką inkarą, padedantį nuolat
grįžti į dabartį ir pajusti dėmesingo įsisąmoninimo bei ramy­
bės būseną.
3. D ėm esio išp lėtim as. Kai būsite pasiruošę, išplėskite dėmesio
lauką, kad jis apim tų visą kūną, pozą ir veido išraišką. Lyg kvė­
puotų visas kūnas. Leiskite dėmesiui išplisti ir apimti visą kūną.
Jeigu pajuntate bet kokius diskomforto, įtampos ir pasiprie­
šinimo jausmus, pamėginkite nukreipti į juos orą įkvepiant,
o paskui iš jų iškvėpti, tarsi atsiverdam i ir suminkštėdam i.
Tiesiog stebėkite pojūčių vietą, intensyvumą, jų išraiškų svy­
ravimą, kaip jie kinta, atsiranda, stiprėja, mažėja ir išnyksta.
Nesistenkite ko nors keisti. Būkite realybėje, esamoje akim ir­
koje. Ramiai, dėmesingai įsisąm oninkite viską, ką patiriate.

Pratimas Nr. 10 - „Rytinio streso paleidimas“

Atliekamas nam uose tik atsikėlus iš lovos. Trukmė - 3 min.
• Atsisėskite, įsisąmoninkite savo kūno padėtį.
• Pasirinkite vietą, kur norite stebėti savo kvėpavimą. Jį stebė­
kite ir įsisąmoninkite.
• įsisąm oninkite ir laisvai vizualizuokite šios dienos arba kitą
įprastą darbo dienos rytą savo nam uose ir stresą, kurį tada pa­
tiriate.
• Galite pažiūrėti į viską atsitraukę, tarsi m atytum ėte filmą.
• Įsisąmoninkite savo mintis, jausm us ir kūno pojūčius.
• Kurį laiką pabūkite su šiomis mintimis, jausmais ir kūno po­
jūčiais.
• Vėl grįžkite į esamą akimirką ir susiaurinkite dėmesio lauką
iki kvėpavimo stebėjimo, įsisąmoninkite jį.
• Kai esate pasiruošę, atsimerkite.
Pratimas Nr. 11 - „Ketinimų meditacija 28 3

Atliekama antroje dienos pusėje ne namuose (automobilyje,

darbe, kavinėje, gatvėje, gamtoje, svečiuose, renginyje ir pan.).
Trukmė - 3 min.
• Atsisėskite, įsisąmoninkite savo kūno padėtį.
• Pasirinkite vietą, kur norite stebėti savo kvėpavimą. Jį stebė­
kite ir įsisąmoninkite.
• įsisąm oninkite ir į valias vizualizuokite visą kelią iš namų į
šią vietą ar patalpą.
• įsisąmoninkite savo mintis, jausm us ir kūno pojūčius.
• įsisąmoninkite, kas jus čia atvedė, kokių lūkesčių, vilčių ir
pokyčių norų turite.
• Kurį laiką pabūkite su šiomis mintimis, jausm ais ir kūno po­
jūčiais.
• Vėl grįžkite į esam ą akimirką ir susiaurinkite dėmesio lauką
iki kvėpavimo stebėjimo, įsisąmoninkite jį.
• Kai esate pasiruošę, atsimerkite.

Pratimas Nr. 12 - „Meditacija prieš valgį"

Atliekama kaskart prieš pradedant valgyti. Trukmė - 3 min.
Analizuodami savo valgymo procesą galime geriau suprasti,
kaip reguliuojamas mūsų valgymas ir kokie veiksniai jam daro di­
džiausią įtaką. Valgymo reguliavimo įsisąmoninimas leidžia keisti
jį norim a linkme. Prisiminkime, kad naujiems įpročiams prigyti
užtenka vos kelių dienų ar savaičių, net jeigu senuosius prakti­
kavote ne vienus metus.
• įsisąmoninkite, kur esate ir kokį santykį su maistu turite ar
rengiatės turėti.
284 • Įsisąmoninkite stimulus, skatinančius galvoti apie valgį. Ar
m aistą matote, užuodžiate, kas nors jį siūlo arba tiesiog esate
toje vietoje ar su tais žmonėmis, kur paprastai valgote.
• įsisąmoninkite savo emocinę būklę. Ar patiriate ką nors, kas
gali paskatinti valgyti? Gal būklę, kurią galima apibūdinti kaip
stresą / nerim ą / pyktį / nuobodulį?
• įsisąm oninkite savo kūno pojūčius ir biologinio alkio jaus­
mą. Kiek kūnas trokšta maisto biologiškai, kiek jis alkanas iš
tikrųjų?
• Įsisąmoninkite savo sprendim ą valgyti. Ar išvis valgyti? Ką
valgyti? Kiek valgyti?
• Jeigu apsisprendžiate valgyti, dar kartelį įsisąm oninate savo
kūną. Keletą kartų sąmoningai įkvėpkite ir iškvėpkite. Jeigu
jaučiate įtampą, galima ją sumažinti ar paleisti, nukreipti
kvėpavimą į įtem ptą vietą ir su kiekvienu iškvėpimu ją šiek
tiek atlaisvinti.

Pratimas Nr. 13 - „Obuolio pažinimas“

Šiam pratim ui galima panaudoti bet kokį valgomą daiktą be pa­
kuotės. Trukmė - 1 0 min.
• Paimkite obuolį. Nuplaukite, nusausinkite.
• Dabar galima padaryti pauzę. Pažiūrėkite į obuolį. Pabandy­
kite įsisąmoninti, ar norite jį suvalgyti, sąmoningu būdu gau­
dami naudą ir pasimėgavimą.
• Jeigu atsakėte teigiamai, pasistenkite sukaupti visą dėmesį į
šį veiksmą - obuolio valgymą.
• Galima įsisąmoninti obuolio išvaizdą, kvapą, mintis ir jaus­
mus, atsirandančius jį stebint.
 • Atsikąskite obuolio tik tiek, kad pajustum ėte tekstūrą ir sko­ 28 5

nį, pojūčius burnoje.

• Pabandykite lėtai kram tyti ne mažiau 15-20 kartų vieną
kąsnį, pajausti ir įsisąmoninti kuo daugiau pojūčių, atsiran­
dančių kram tant.
• Galima sau leisti įsisąmoninti, kaip obuolio valgymas padeda
nukreipti dėmesį į realybę, į čia ir dabar, tarsi susijungti su ja.
• Galima leisti sau įsisąmoninti, kad obuolys tarsi įkūnija gyve­
nimą ir jo džiaugsmą.
• Suvalgę obuolį ar tiek, kiek to norėjote, padėkokite sau už
pastangas.

Pratimas Nr. 14 - „Įtampos sulaikymas ir išlaisvinimas"

Stipriai sugniaužkite rankas į kumščius, suskaičiuokite iki 20 ir
atpalaiduokite. Visą sąm onės srautą sutelkite į pojūčius, vyks­
tančius rankose. Kartokite šį veiksmą kelis kartus ir atkreipkite
dėmesį, kaip susitelkia dėmesys ir pradedate atsipalaiduoti. Šią
techniką galite daryti b et kada ir bet kur, tereikia, kad rankos ne­
būtų užimtos!

Pratimas Nr. 15 - „Dėmesio sutelkimas į vieną objektą"

Pasirinkite bet kurį objektą, esantį akių lygyje, ir sutelkite į jį visą
dėmesį. Be jokio sprendim o tiesiog sėdėkite ir žiūrėkite, dom ė­
kitės juo. Lengviausia stebėti gyvūnus, vaikus, bangas, medžius ir
debesis. Jei esate ne gamtoje, galite žiūrėti į žvakės liepsną arba
tekantį iš čiaupo vandenį - tai gana hipnotizuojantis užsiėmimas,
todėl nesunkiai panirsite į kitą erdvę ir, tikėtina, pasim esite lai­
ke. Jokiu būdu nieko neteiskite ir nevertinkite - tiesiog sutelkite į
tai visą savo dėmesį. Galite pabandyti pamąstyti, kas galėtų vykti
toliau, kaip elgsis stebim as subjektas.
286 Pratimas Nr. 16 - „Tikras muzikos klausymasis
Įsijunkite dainą ir atidžiai klausykitės melodijos. Užrašykite, ko­
kias emocijas kelia ši muzika, kokios spalvos iškyla prieš akis,
kokie prisiminimai užplūsta. Geriau klausytis instrum entinės
muzikos, kurioje nėra žodžių. Ji padės išjungti smegenų dalį, pa­
dedančią suvokti girdimų žodžių prasm ę. Toks veiksmas padės
sutelkti mintis ir jas skirti tik muzikai - ne pirkinių ar darbų są­
rašui.

Pratimas Nr. 17 - „Kvėpavimo garsas - koks jis?"

Užkimškite ausis kištukais ar vatos gabalėliais, kad garsiau girdė­
tum ėte savo kvėpavimą. Kai atsiribosite nuo išorinio pasaulio, a t­
rasite, kad mintys susitelkia ties kvėpavimo garsu. Jausitės, tarsi
esate vienas savo vidinėje šventovėje.

Pratimas Nr. 18 - „Sąmoningo pasivaikščiojimo galia"

Atraskite vietą gamtoje ramiam pasivaikščiojimui, kur galėtum ė­
te pabūti vienas. Pasivaikščiojimą pradėkite nuo lėto žingsniavi­
mo, žvilgtelėkite į savo pėdas ir sekite savo žingsnius. Kaip pėdos
jaučiasi, žengdamos kiekvieną žingsnį? Reikia vaikščioti taip, ta r­
si pėdomis bučiuotum ėte žemę. Būsite apstulbę - toks paprastas
vaikščiojimas gali padaryti stebuklus. Pajusite ramų pasitenkini­
mą, kai pradėsite geriau suvokti, ką dabarties akimirkos gali pa­
siūlyti.

Pratimas Nr. 19 - „Gulėjimas vonioje"

Gulėjimas vonioje - vienas labiausiai atpalaiduojančių veiksmų.
Pripildykite vonią šilto vandens ir, jei norite, įlašinkite keletą la­
šelių aliejaus ar įpilkite vonios putų. Išjunkite šviesas, uždekite
žvakių ir įjunkite ram ią muziką. Pasinerkite į šiltą vonią ir leiskite
kvapams stim uliuoti uoslę. Sutelkite dėmesį kelioms akimirkoms.
Tada susikoncentruokite į atsipalaiduojančių raum enų jausmą,
pajuskite kūną supantį šiltą vandenį. Užmerkite akis ir klausykite
muzikos. Po kelių akimirkų dėmesį perkelkite į žvakių liepsnas.
Išimkite vonios kaištį, kad vanduo pradėtų bėgti lauk, ir pajuskite,
kaip stipriai trauka laiko mus ant žemės.

Pratimas Nr. 20 - „Automatinės mintys“

Neigiamus mąs’tymo autom atizm us sudaro triada.
Neigiamos mintys apie save (savikritika) - tokios mintys
žaloja, nes mažina savigarbą, pasitikėjimą savimi, kelia bendravi­
mo problem ų ir kt. Žmogus gali galvoti: „Matyt, aš esu niekam
tikęs, kad man tai nutiko", „Aš esu nevykęs tėvas (motina) ir išvis
niekam tikęs žmogus", „Gerai pagalvojus, gal ir turėjo jie mane nu­
bausti."
Neigiamas gyvenimo patirties vertinimas - žmogus įvykius
mato truputį kitokius, nei jie išties yra, neteisingai juos interp­
retuoja. Kai žmogų slegia nepasitenkinim as, dažnai aplinkinius
ir jų ketinimus suvokia negatyviai, mano, kad visi yra linkintys
blogo, priešiškai nusiteikę ir 1.1.
Neigiamos mintys apie ateitį - žmogus įsivaizduoja, kad jo
gyvenime laukia vien blogi, neigiami dalykai. Toks asmuo gali
galvoti: „Kas iš to? Visas m ano likęs gyvenimas bus nenusisekęs",
„Jau daugiau niekada nebebūsiu laimingas." Numatymas, kad įvy­
kiai klostysis tik bloga linkme, vadinam as neviltimi.
Neigiami lūkesčiai sukelia prastas emocijas: liūdesį, nusivylimą,
apatiją. Todėl svarbu išmokti atpažinti negatyvias mintis. Toliau
esančioje lentelėje pateiktos mintys, dažniausiai ateinančios į galvą
nelaimingiems žmonėms. Kad išmoktumėte šias mintis atskirti, už­
pildykite lentelę. Kairėje lentelės pusėje pažymėkite, ar kada nors
288 buvo atėjusi į galvą kuri nors iš išvardytų minčių, ir nurodykite (de­
šinėje lentelės pusėje), ar tai neigiamos mintys apie save, ateitį ir
pasaulį. Atsakymus pasitikrinkite po lentele.

Ar ši mintis man Ar ši neigiama

buvo šovusi į mintis apie mane,
galvą? Dažnai? ateitį ar pasaulį?
1. Esu niekam tikęs.
2. Esu nevykėlis.
3. N iekas m anęs nem ėgsta.
4. Reikalai niekada nepasitaisys.
5. V isada esu paskutinis.
6. Kokia iš m anęs nauda.
7. N iekas man negali padėti.
8. A pvyliau žm ones.
9. Kiti geresni už mane.
10. Jis (ji) nekenčia m anęs.
11. Vėl susipainiojau.
12. Mano gyvenim as - tikra nelaimė.
13. Jis (ji) m anęs nem ėgsta.
14. Netekau vilties.
15. Kiti manimi nusivylė.
16. N ebepasikeisiu.
17. Mano gyven im as neįdom us.
18. A š neįdom us.

Atsakymai: mintys apie save, ateitį ir pasaulį. Pažiūrėkite, ar

jie sutam pa su jūsų atsakymais:
1. Apie save. 2. Apie save. 3. Apie save (pasaulį). 4. Apie atei­
tį. 5. Apie save. 6. Apie save. 7. Apie save (pasaulį). 8. Apie save.
9. Apie pasaulį. 10. Apie pasaulį. 11. Apie save. 12. Apie save.
13. Apie pasaulį. 14. Apie ateitį (save). 15. Apie pasaulį. 16. Apie
save (ateitį). 17. Apie pasaulį. 18. Apie save.
Pratimas Nr. 21 - „Sveiko mąstymo taisyklės' 289

Kiekvieną savo mintj (iš pratim o Nr. 20 arba tiesiog jums būdin­
gą) įvertinkite pagal sveiko mąstymo taisykles. Jeigu m intis jų ne­
atitinka (atsakymai į pateiktus klausimus - neigiami), ją būtina
pakeisti sveika. Užduokite sau šiuos klausimus:
• Ar ta mintis rem iasi faktais?
• Ar ta mintis saugo mano sveikatą ir gyvenimą?
• Ar ji padeda man siekti ilgalaikių ir trum palaikių tikslų?
• Ar padeda išvengti konfliktų arba juos išspręsti?
• Ar padeda man jaustis taip, kaip noriu jaustis?
Paėmę popieriaus lapą vienoje pusėje surašykite jus dabar
graužiančias mintis, (vertinkite jas pagal m inėtas taisykles, jei
reikia, kitoje pusėje surašykite naujas - sveikas.

Pratimas Nr. 22 - „Pakeisk orą“

Už lango lyja ir žvarbu. Kaip į tai reaguosite? Vienas variantas:
„Kaip liūdna čia gyventi, ta tam sa ir šaltis m ane siutina ir veda
į depresiją, aš juk nieko negaliu pakeisti", kitas: „Taip, šio nem a­
lonaus oro aš negaliu pakeisti, b et galiu jaukiai ir šiltai praleisti
vakarą su karštos arbatos puodeliu ir dėmesį nukreipti į dalykus,
kuriuos galių keisti."
Dvi skirtingos reakcijos. Jau yra mažiausiai du pasirinkimai.
Kai atsiveria bent keli pasirinkimai, randasi sąmoningumas. Net
jei jums liūdna, pasirinkim as paliūdėti išlaisvina nuo nelaimingos
aukos jausmo.

Pratimas Nr. 23 - „Susidraugauti su savo mintimis"

• Keiskite savo besąlyginius, žūtbūtinius poreikius ryžtingais
pageidavimais: „Man labai patiktų gerai dirbti ir sulaukti aplin-
290
kinių pritarim o, bet aš neprivalau visko išmanyti, nes mano
savivertė nuo to nepriklauso.“
• Stenkitės nesibaisėti: „Negerai prarasti tai, ko noriu, bet tai
nėra siaubinga ar tragiška. Pasitaikius progai, gausiu vėliau,
jeigu niekada negausiu, nieko tokio. Gyvenimas tęsiasi!“
• Atkreipkite dėmesį į savo nuostatas: „Praradau draugą, nes
prikrėčiau kvailysčių. O gal buvo ir daugiau priežasčių, todėl
mums nesisekė bendrauti? Jeigu tai mano kaltė, ko aš išm o­
kau, kad su kitais sektųsi geriau?“
• Stebėkite savo emocijas: „Jaučiuosi netikęs - ar tikrai toks
esu? Bjauru pralaimėti, šlykštus jausmas, bet nesu nevykėlis.“
• Venkite kraštutinum ų ir kategoriškų išvadų: „Nesėkmė dar
nereiškia, kad esu netikęs. Taip, šįkart man nepasisekė ir dar
gali taip nutikti, bet aš sulauksiu savo valandos. Ar žmonės,
kuriems dabar sekasi, anksčiau neturėjo įveikti sunkumų?
Galbūt jiems sekasi, nes jie išmoko įveikti nesėkm es?“
• Stebėkite savo mintis, jeigu jos kelia nerimą, neleiskite joms
savarankiškai mąstyti: „Pasaulyje nieko nėra vien gera ar
bloga, juoda ar balta, dažniausiai viskas kartu - gera ir bloga,
juoda ir balta, be to, yra ir pilka spalva. Ir aš turiu gerų ir blogų
savybių, bet dėl to nesu geras ar blogas žmogus.“

Pratimas Nr. 24 - „Gydantys žodžiai“

• Aš galiu elgtis gerai arba blogai, bet dėl to nesu nei geras, nei
blogas žmogus. Aš nesu tapatus savo elgesiui.
• Lyginsiu savo ir kitų žmonių savybes, kad geriau elgčiausi,
bet nelyginsiu savęs su kitais žmonėmis.
• Dievinti kitus, vadinasi, prarasti save. Dievinti save, vadinasi,
nevertinti kitų.
• Jeigu man nesiseka pasikeisti, kodėl reikalauju, kad keistųsi
kiti? Kodėl jų valia turėtų būti stipresnė nei mano?
 • Stengsiuosi būti savimi ir daryti tai, kas man patinka, o kiti 291

tegul daro tai, kas jiems patinka.

• Būdamas su kitais žmonėmis stengsiuosi save išreikšti ir ap­
ginti, jie gali elgtis taip pat. Nedarysiu to, ko nenoriu, nors kiti
lieptų. Kitiems neliepsiu daryti to, ko jie nenori.
• Geriau stengtis ir pralaimėti, negu likti nepabandžius.
Veiksmas neša patirtį, dykystė - nuobodulį.
• Nerimauti dėl ateities beprasm iška, geriau dėl jos stengtis.
• Pagrindinė klaida - vengti klaidų.
• Tikslai yra puiku, bet reikia žinoti, ar jie įgyvendinami ir ar
suteiks malonumą.
• Sunku nugalėti savo inertiškum ą ir daryti ką nors nauja, bet
tai nereiškia, kad neįmanoma. Vėliau bus dar sunkiau, reikia
veikti dabar!
• Norėdamas nustatyti, kas tau patinka, turi eksperim entuoti.
Eksperimentai reiškia veiklą!
• Rizikuoti pavojinga. Nerizikuoti dar pavojingiau, nes gyve­
nimas saugiai plauks pro šalį, o aš net nežinosiu, ko netekau.

Pratimas Nr. 25 - „Išminties pauzė"

Pasinaudokite pauzės tarp stimulo (patirties) ir reakcijos į jį galia.
Paprastai išm inties pauzė darom a įsisąm oninant visą savo patir­
tį (faktus, mintis, emocijas ir jausmus, kūno pojūčius). Išminties
pauzė gali būti trijų žingsnių kvėpavimo pauzė - veiklos sustab­
dymas, sustojimas, arba trijų veiksmų, padedančių išsilaisvinti iš
nenaudingų autom atinių reakcijų ir išmintingiau priimti realybę,
atlikimas:
1 žingsnis - visos patirties (faktai, mintys, emocijos, jausmai,
kūno pojūčiai) suvokimas ir pripažinim as. Savo realybės interp­
retacijos suvokimas. 3 min.
292 2 žingsnis - dėmesio lauko susiaurinim as iki kvėpavimo
stebėjimo ir tik kvėpavimo stebėjim as bei buvimas su kvėpavi­
mu. 4 min.
3 žingsnis - po išm inties pauzės dėmesio išplėtimas j realybę,
suvokiant ją tokią, kokia ji yra, paprastai ir aiškiai (Okamo skus­
tuvu atkirsti visą m entalinį šlamštą, vertinim us ir interpretacijų
galus), atsisakius toksinio mąstymo klaidų ir nenaudingų auto­
m atinių reakcijų. 3 min.

Pratimas Nr. 26 - „Virsmo taškas“

Instrukcija. Pasitelkite visas šio skyriaus technologijas, prisim in­
kite savo pokyčių ID, nekelkite jokių ypatingų tikslų, tiesiog dary­
kite. Nuimkite „rankinį" nuo savo vidinio „Jaguaro" ir važiuokite
nuo kalniuko. Paleiskite vadžias. Negalvokite, kur atves toks lais­
vas judėjimas, tiesiog riskitės, dairykitės aplinkui ir mėgaukitės
judėjimu.
Vieną kartą per dieną (būdraudami) pasirinkite 1 vai. arba 2 kar­
tus po 30 min., per jas nuspręskite jaustis laimingi. Suplanuokite
laiką ir likus vos minutei iki starto mintyse (arba garsiai) ištar­
kite: „Noriu būti laiminga(-s)!" Pasakykite šį teiginį vieną kartą.
Nereikia savęs įtikinėti, įkalbinėti ar papildomai motyvuoti. Šiuose
žodžiuose turi būti visa nusiteikimo energija, visa Idealiojo Aš jėga.
Mąstykite, jauskitės ir elkitės lengvai.
Atlikimo trukm ė - mažiausiai 7 dienos iš eilės.

Pratimas Nr. 27 - „Savęs atjautimo treniruotė“

Ši praktika gali pasirodyti nepatogi. Kai pirm ą kartą ją atlikau,
tiesą pasakius, ji pasirodė nekomfortiška, sudėtinga ir net ab su r­
diška. Jei pajausite ką nors panašaus, nenusim inkite. Pasitelkite
kantrybę ir atlikite šį pratimą.
 Atsisėskite patogiai, jsitaisykite. Užsimerkite. 3 -4 kartus giliai 293

įkvėpkite ir iškvėpkite. Toliau kvėpuokite įprastai.

Prisiminkite bet kurį savo gerą darbą, kad ir nedidelį. Tiesiog
vieną gerumo, kilnumo ar drąsos akimirką. Susitelkite į šį epizodą.
Dabar įsivaizduokite / prisim inkite kokį nors personažą iš
žmonijos istorijos (Jėzų, Budą, Dalai Lamą, Motiną Teresę), kny­
gų, filmų, m itų ar realų žmogų (tėtį, mamą, senelę, senelį, draugą),
kuris gali parodyti tikrą simpatiją ar meilę. Be to, tai gali būti
angelas, naminis gyvūnas ar net augalas.
Mintyse kuo aiškiau įsivaizduokite šią būtybę ir jos šilumą, ge­
rumą, užuojautą. Pasistenkite įžvelgti tai jos akyse, veide, išvaiz­
doje. Pajauskite, kaip jus apgaubia šiluma.
Pažvelkite į save jos akimis. Pajauskite, kaip ši nuostabi būtybė
atleidžia už visą negatyvą, savikritiką ir savigraužą. Dabar jums
visiškai atleista. Esate laisvi nuo negatyvo ir tyri kaip ryto rasa.
Pajauskite, kad ši būtybė visiškai jums pritaria. Ji priima jus.
Čia ir dabar. Su visais trūkum ais ir privalumais.
„Tu idealus, nepriekaištingas. Šiame gyvenimo etape tu - gė­
ris. Šiame augimo etape tu - gėris. Šiame gerum o etape tu - gėris.
Viskas, kas yra tavo galvoje ir širdyje, - gėris. Tu gėris savo neto­
bulumu. Tu gėris čia ir dabar. Tu gavai absoliutų pritarimą."
Pabūkite su tuo nuostabiu jausm u 1-2 min. ir atsimerkite.
Savęs atjautim o akimirka gali pakeisti visą dieną, o tokių aki­
m irksnių virtinė gali pakeisti gyvenimo tėkmę. Aš šį pratim ą daž­
niausiai darydavau ryte. Jį atlikęs dieną būdavau labiau susitel­
kęs, nuoširdžiau bendraudavau su aplinkiniais ir lengviau galėjau
m ėgautis maloniais dalykais.
294 Pratimas Nr. 28 - „Metta meditacija'
Metta - geranoriškum o praktika. Tai - labai stipri ir maloni m edi­
tacija. Jei išmoksite atlikti šią meditaciją ramioje, saugioje aplin­
koje, galėsite taikyti ją kaip kasdienę praktiką, ji puikiai nuteikia
dienai, pakelia nuotaiką.
Atsisėskite patogiai ir linkėkite visiems būti laimingiems, lais­
viems ir ramiems. Mintyse reikia nusiųsti žmogui (net ir priešui)
žinutę: „Duok Dieve tau laimės ir sveikatos." Tai pat kartojam e žo­
džius: „Tegul aš pajausiu meilę... Tegul aš pajausiu ramybę... tai­
ką... laisvę... Tegul visi pasaulio sutvėrim ai būna laimingi."

Pratimas Nr. 2 9 - „Katės pasirąžymas"

Daugelis žmonių pradeda ir baigia dieną lovoje. Aš - ne išimtis.
Geriau už bet kokią meditaciją kontaktuoti su savimi m an pade­
da pratim as, kurį vadinu „Katės rąžymusi". Darau jį du kartus per
dieną, ryte ir vakare po 3 -5 min. Ryte - ne ką tik atsibudęs, o prieš
lipdam as iš lovos; vakare - iš karto atsigulęs. Pratimas susideda iš
dviejų pozų kombinacijos.
1. Gulėdamas ant nugaros plačiai išskečiu į šonus rankas ir kojas
imituodam as jūros žvaigždę, stiprokai tem piu ištiestas galū­
nes bei kaklą. Rąžausi 2 min.
2. Atsistoju keturiom is (keliai ir delnai įremti į lovą), nuleidžiu
galvą ir tiesia nugara tem piu visą kūną atgal, kad rankos liktų
kuo toliau nuo galvos. Per 2 min. taip pasirąžau kelis kartus.

Pratimas Nr. 30 - „Per vaizduotę laviname intuiciją"

Tam naudingas žaidimas „Žalia ir raudona". Iš pradžių reikia įsi­
vaizduoti šviesoforą. Žalia spalva reiškia taip, raudona - ne. Tada
mintyse užduoti klausimą, kurio atsakym as būtų teigiamas arba
 295
neigiamas. Iš pradžių klausimai turi būti paprasti, o atsakymai
akivaizdūs („Ar mano vardas Agnė?" „Ar man 30 metų?" ir kt.).
Uždavę klausimą, m intyse įjunkite atitinkam ą šviesoforo signalą
(jeigu atsakym as teigiam as - žalią, jei neigiamas - raudoną). Po
truputį klausimus sunkinkite. Galų gale užduokite tokius, į ku­
riuos atsakym ų nežinote. Po kelių treniruočių pasąm onė pateiks
atsakym us netgi į juos.

Pratimas Nr. 31 - „Spėlioti“

Galima spėlioti bet ką. Tarkime, bandyti nujausti, kas skambina
nė nepažvelgus į telefono ekraną, spėti, kas atėjo į svečius su­
skambus durų skambučiui ir 1.1. Kuo dažniau tai darysite, tuo ge­
riau seksis.

Pratimas Nr. 32 - „Atleidimas"

Atleisti verta, kad vidiniame pasaulyje nebūtų sukaupta per daug
emocinio balasto. Šis pratim as yra galinga ir gili apsivalymo nuo
negatyvių emocijų ir jausm ų praktika. Ją naudoju dirbdam as su
savimi ir klientais.
Šį pratim ą atlikti yra gana paprasta. Yra keli pagrindiniai žings­
niai, b et iš esmės viskas vyksta savaime. Mūsų vidinis Aš patars ar
nukreips ten, kur reikia.
Atsistokite tokioje kambario vietoje, kad prieš jus būtų 1-2 m
tuščios erdvės. Užsimerkite ir pradėkite įsivaizduoti žmogų, su ku­
riuo susipykote, kuris jus nuskriaudė, nuliūdino, arba save patį -
pykstantį, nepatenkintą, liūdną. įsivaizduokite jį / ją kuo ryškiau.
Turite prisijungti prie problemos, kad galėtumėte ją pašalinti.
Leiskite nemaloniems jausmams kunkuliuoti kūne, jauskite visas
blogas emocijas, pažadintas to žmogaus. Po minutės a r šiek tiek vė­
liau jau pajusite viduje, pasąm onė praneš, kad galima tęsti.
296 1 žingsnis. Neatsimerkdami (atlikdami pratim ą būkite užsi­
merkę, įsivaizduokite kitą žmogų arba save, jauskite savo kūną)
vaizduotėje pažiūrėkite įsivaizduojamam žmogui į akis ir garsiai
pasakykite: „Aš atsiprašau, kad priėm iau asmeniškai tai, ką tu pa­
darei ir kaip jautiesi." Šių žodžių prasm ė - paleisti ego.
„Aš atsiprašau, kad nepriėmiau tavęs/savęs tokio (-ios),
koks (-ia) tu esi."
Šio teiginio esm ė tokia pati kaip pirmojo, tik jis siekia giliau.
Kartokite pirm ą teiginį tiek kartų, kiek reikės. Kai pajusite subtilų
palengvėjimą, ištarkite antrąjį teiginį.
2 žingsnis. Žodžiai yra labai paprasti: „Aš atleidžiu tau / sau
už tai, ką padarei. Aš tau / sau atleidžiu už viską, ką padarei. Nuo
šiol mes susitaikome."
Tardami šiuos žodžius galite įsivaizduoti visas nemalonias si­
tuacijas, kuriose tas žmogus dalyvavo, ir atleisti už kiekvieną iš jų
atskirai. Kartokite tiek kartų, kiek reikės, kad palengvėtų.
3 žingsnis - pozityvaus ryšio atstatym as. Pirmaisiais dviem
žingsniais pašalinote negatyvą. Kad būtų geriau, turite jį pakeisti
pozityvu. Šį kartą žodžiai gali pasirodyti šiek tiek keisti, b et šis
žingsnis nem ažiau svarbus už kitus: „Aš siunčiu tau / sau meilę.
Aš myliu tave / save. Aš priimu tave tokį (-ią), koks (-ia) tu esi."
Jeigu nepavyksta sakyti myliu, neprievartaukite savęs. Tiesiog
pasakykite: „Priimu tave tokį (-ią), koks (-ia) tu esi.“
4 žingsnis - galutinis negatyvo nukirtimas. „Aš nukertu bet
kokį tarpusavio negatyvumo ryšį. Tarp mūsų nelieka jokio negaty­
vo, tarp mūsų yra taika ir ramybė. Aš atleidžiu tau ir paleidžiu tave.“
Jauskite, kaip tarp jūsų nyksta negatyvumas, kad tas žmogus
pradeda tolti, nes paleidote jį. Vaizduotės akimis matykite, kaip
tas žmogus išeina. Kai pajusite ramybę, galite atsimerkti.
Pratimas yra gana paprastas, tereikia įsiminti pagrindinius
žingsnius, toliau jus ves intuicija.
 297
Pratimas gali trukti nuo 5 min. iki pusės valandos ar ilgiau.
Nėra jokių laiko limitų. Jeigu viduje jaučiate, kad viskas gerai, va­
dinasi, viskas gerai, bet neapgaudinėkite savęs. Jeigu po pirmų
žingsnių jaučiate nem alonius jausm us pagalvojęs apie tą žmogų,
galbūt verta padaryti viską iš naujo ar pabandyti kitą dieną.
Kam verta atleisti? Tėvams, buvusiems partneriam s, praeities
skriaudikam s - visiems. Verta pradėti nuo m ažesnių, kad įsiva­
žiuotumėte. Tada pereiti prie atleidim o tėvams, šeim os nariams.
Jiems atleisti yra sunkiausia, bet tai duoda ir didžiausią naudą -
atsipalaidavimą, ram ybę ir sėkmę.
Galimi šalutiniai poveikiai: verksmas, karščio ar šalčio jaus­
mas, sunkus kvėpavimas, drebėjimas, prakaitavimas, spaudimo
jausmas, noras prasm egti skradžiai žemę ir kt. Jeigu jaučiate ką
nors neįprasta, tai - geras ženklas, įrodymas, kad sistem a veikia.
Jokiu būdu nesustokite, tęskite - palengvės.
Būsena po pratimo: lengvumas, atsipalaidavimas, švelnus
siūbavimo jausmas, noras tiesiog sėdėti ir spoksoti į vieną tašką,
jausm as „Kas čia dabar buvo?" ir kt.
Geri dalykai: turėsite daugiau jėgų, geriau miegosite, būsite
geresnės nuotaikos, viskas labiau džiugins, laisvumo ir lengvumo
jausmas, buvimo čia ir dabar jausmas. Kitaip tariant, vieni malo­
numai.

Pratimas Nr. 33 - „Dėkingumo praktika"

Stebuklingas raktelis, atrakinantis dvasinių ir m aterialių lobių
skrynią, jėga, atverianti kelią gėriui ir gerovei, yra dėkingumas.
Tai - paprasčiausia, genialiausia ir stipriausia praktika, harm o­
nizuojanti gyvenimą. Dėkingumas keičia dėmesio koncentraciją.
Dėkodami mes didinam e savo sąmoningumą, pradedam e pa­
stebėti daugiau pozityvių savo gyvenimo aspektų. Toks požiūris
greitai keičia gyvenimą, nes į jį ateina teigiamų minčių, emocijų ir
298 pojūčių srautas. Gebėjimą dėkoti reikia išsiugdyti, paversti jį kas­
dieniu įpročiu.

Trumpoji versija
Kasdien kam nors už ką nors dėkokite mintyse. Sau, kitiem s žmo­
nėms, medžiams, debesims, gyvūnams - nesvarbu kani, kada ir
už ką. Spontaniškai. Svarbiausia iš pradžių padėkoti, tik paskui
pagalvoti, už ką. Būtent tokia tvarka. Nereikia ilgų litanijų ir išve­
džiojimų. Viskas turi būti paprasta. Tarkime, kai pašnekovas nu­
sišneka, m intyse pasakykite: „Ačiū, pone, kad leidai man pasijaus­
ti protingam." Kiti pavyzdžiai: „Ačiū, medi, kad esi toks gražus",
„Ačiū, šuneli, kad mane pralinksminai", „Ačiū, Agne, kad esi tokia
daili." Nesivaržykite. Gausiai ir dažnai dėkokite. Tyliai. Tai nieko
nekainuoja. Vienintelė investicija - dėmesingumas. Patikėkite, la­
bai greitai jis atsipirks dešim teriopai. Aš pats per dieną vidutiniš­
kai dėkoju nuo 30 iki 100 kartų, iš jų 70 proc. - mintyse, 30 proc. -
garsiai arba raštu.

Ilgesnė versija
Atsibudę ryte pam ąstykite apie tai, už ką esate dėkingi. Taip pat
elkitės ir atsigulę vakare. Prisiminkite, kas nutiko tą dieną ir kam
turėtum ėte padėkoti. Kasdien stenkitės rasti bent 10 naujų dėkin­
gumo vertų dalykų. Iš pradžių gali atrodyti, kad tai - neįveikiama
užduotis, b et paskui net nepajusite, kaip šį skaičių peržengsite.
Galite dėkoti už akis, dovanojančias jums regėjimą; ausis, pade­
dančias girdėti; už burną, jaučiančią skonį ir 1.1. Galima dėkoti ne
tik už amžinas gamtos ir likimo dovanas, bet ir už mažesnius nuo­
pelnus: kolegai - už atidarytas duris, vairuotojui, praleidusiam
jus iš šalutinio kelio, už laisvą vietą m ašinų stovėjimo aikštelėje ir
pan. Kaskart dėkodami laikykitės tokios schemos: „Aš esu dėkin­
gas už..., nes..." Ir taip po 10 naujų dalykų kiekvieną dieną.
 29 9
Po kiekvienos frazės pasakykite „ačiū". Dėkokite už tai, kas
jums svarbu. Jei turite sveikatos problem ų arba norite, kad ji iš­
liktų tokia gera, kokia yra, nepam irškite padėkoti visoms kūno
dalims, ypač toms, kurios jums kelia rūpesčių. Jei norite geresnių
santykių su kokiu nors žmogumi, kasdien raskite galimybių pa­
dėkoti jam bent kelis kartus - galima už konkrečias paslaugas, už
buvimą kartu. Jei jo šalia nėra, nešiokitės jo nuotrauką ir kasdien
žiūrėdami į ją pasakykite bent 3 kartus, ištardam i to žmogaus
vardą, pavyzdžiui: „Ačiū tau, Antanai." Jei norite turėti daugiau
pinigų, paimkite 10 eurų banknotą ir priklijuokite prie jo tokį už­
rašą: „Dėkoju už Visus nuo pat gimimo gautus ir uždirbtus pini­
gus." Nešiokitės tą banknotą piniginėje. Bent porą kartų per dieną
palaikykite jį delne. Perskaitykite užrašą. Ištarkite „ačiū". Vos tik
šis banknotas pradės jum s nešti daugiau pajamų (laimėsite lote­
rijoje, gausite palikimą ar sulauksite atlyginimo pakėlimo), never­
tinkite to kaip atsitiktinum o ar savaime suprantam o dalyko - už
tai būtinai padėkokite, ir jūsų turtas augs kaip ant mielių. Panašiu
principu turėtum ėte elgtis ir su kitomis gyvenimo sritimis: darbu,
santykiais, talentais ir kt.
Aukštasis pilotažas - išmokti dėkoti ne tik už malones, bet
ir už nesėkm es bei klaidas. Gavote baudą už greičio viršijimą?
Padėkokite pareigūnams, kad moko jus saugiai vairuoti ir gelbsti
jūsų gyvybę. Jus paliko mylimasis? Padėkokite, kad jis išmokė jus
stiprybės. Išmetė iš darbo? Padėkokite už atsivėrusias naujas ga­
limybes atrasti naujus savo talentus ir gabumus.
Atminkite, kad žmogui pralaimėjimai yra naudingesni už per­
gales, nes tik jie mus ko nors išmoko ir padeda tobulėti. Dėkokite
likimui, kad siųsdam as jums nesėkm es suteikia naudingų gyveni­
mo pamokų ir padeda augti dvasiškai. Pakeiskite save, ir pasau­
lis pasikeis. Iš gyvenimu nepatenkinto niurzgos virsite laimin­
gu, dėkingu ir geranoriškų žmogumi. Juk laimės jausm as mažai
priklauso nuo to, ką turim e ar ko neturime, jį lemia požiūris. Šią
300 praktiką reikia atlikti mažiausiai 28 dienas, ir suprasite, kiek daug
iš tiesų turite, išmoksite tuo džiaugtis.
Jei būsite nuoširdūs ir nuoseklūs, pokyčius pastebėsite labai
greitai. Pamatysite, kaip dėl besikeičiančio požiūrio pagerės nuo­
taika, todėl daugiau šypsositės, vis dažniau pradėsite pastebėti
gražius ir gerus dalykus, už juos norėsite nuoširdžiai padėkoti.
Patikėkite, dėkingumas - lengviausia pozityvumo praktika, ją ga­
lime lengvai taikyti, nes kiekvienas kasdien esam e kam nors dė­
kingas.

Pratimas Nr. 34 - „Sąmonės aktyvavimas.

Kasdienė praktika“
• Ryte vos pabudę galite sutelkti dėmesį į kvėpavimą. Leiskite
sau stebėti kūno poziciją ir jos pokyčius. Kaip kūnas ir protas
jaučiasi atsisėdant, atsistojant ir pradedant vaikščioti.
• Dieną kiekvieną išgirstą telefono skambutį, garsą, kalbą,
paukščio giesmę, juoką, signalą, vėją ar durų trinktelėjim ą
leiskite sau priimti kaip priminimą, kad gyvenate.
• Kaskart, kai ką nors valgote, prieš tai minutėlę pakvėpuo­
kite. Pažiūrėkite į maistą, kad suprastum ėte jo ryšį su tuo, kas
jį išaugino ir rūpinosi, kad jis patektų ant stalo. Įsivaizduokite
savo m aiste šviesą, lietų, žemę, šilumą, virėjo triūsą. Sutelkite
dėmesį, kad galėtum ėte iš tiesų matyti, uostyti ir skanauti
maistą, jausti, kaip jį valgote.
• Stovėdami a r eidami stebėkite savo kūną. Atkreipkite dė­
mesį į pozą, padų kontaktą su žeme. Vaikščiodami juskite vėją
savo kojomis ir rankomis. Ar norite skubėti?
• Susitelkite klausydami ir kalbėdami. Ar galite tiesiog klausy­
tis, nejausdam i pritarim o / nepritarim o, simpatijos / antipa­
tijos ir neplanuoti, ką pasakysi? Ar kalbėdami galite pasakyti
tai, ką norite, ne per daug ir ne per mažai? Ar pastebite, kaip
jaučiasi jūsų kūnas ir protas bendraujant?
 301
• Jeigu tenka laukti eilėje, susitelkite j stovėjimą ir kvėpavimą.
Pajuskite pėdų kontaktą su žeme, įsiklausykite, ką jaučia kū­
nas. Ar nekantraujate?
• Bet kada dieną atkreipkite dėmesį į įsitem pusias kūno vietas.
Pamėginkite įkvėpdami nukreipti į jas orą, o iškvėpdami pa­
leisti perteklinę įtampą. Gal kurioje nors kūno vietoje įtam pa
kaupiasi nuolat, pavyzdžiui, sprande, pečiuose, pilve ar veide?
• Sutelkite dėmesį į kasdienius užsiėmimus, pavyzdžiui, dė­
mesingai valykite dantis, plaukite indus, šukuokitės, aūkitės
batus. Sutelkite dėmesį į kiekvieną veiklą.
• Kas vakarą prieš miegą skirkite nors 1 min. dėmesingam
kvėpavimui.

Pratimas Nr. 35 - „Tylus dosnumas"

Kurkite savo klestėjimą anonimiškai palikdami pinigų kitiems.
Palikite kokią nors sum ą grynųjų (tokią, kurią galite sau leis­
ti) bet kokioje pasirinktoje vietoje. Svarbiausia, darykite tai są­
moningai, lengva ranka ir širdimi, bet slapčia, kad niekas nepa­
stebėtų. Palikite ir pasišalinkite. Nereikia stengtis paslėpti pinigų.
Geriausia, kad tai būtų gana m atom a vieta. Gali būti gydytojo pri­
imamasis, šaligatvis, gėlės vazonas, palangė, kavinės kėdė, p ar­
duotuvės vitrina, galinė taksi sėdynė ir kt. Niekas niekada neturi
sužinoti, kad tai - jūsų pinigas, o jūs niekada nesužinosite, kas ir
kada jį ras. Tas žmogus, kuriam ir kada reikės, būtinai ras jūsų
pinigėlį. Kartokite šį pratim ą tiek kartų, kiek norėsite.
Asmeniškai aš nesu linkęs duoti pinigų į rankas valkatoms ir
prašeivoms. Laikausi nuom onės, kad tegul pats likimas nuspren­
džia, kam ir kada m ano palikto pinigo labiausiai prireiks. Jau ilgai
kiekvieną mėnesį išsikeičiu 20 eurų smulkiais (po 1-2 eurus) ir
juos išbarstau po Vilnių. Suma, kurią skirsite šiai praktikai, neturi
būti labai reikšminga, bet ir ne visai simbolinė. Vienas mano bi-
čiulis verslininkas skiria tam 100 eurų kas mėnesį (išsikeičia po
5-10 eurų), kitas pažįstam as (pensininkas) - 5 eurus (išsikeičia
po 0,2-0,5 euro).
Jeanas-Paulis Sartre’as yra išmintingai pasakęs, kaip pam a­
tuoti savo elgesį: „Prieš darydam as ką nors svarbaus stabtelk ir
pagalvok, ar norėtum , kad lygiai taip pat pasielgtų visi pasaulio
(tavo miesto) žmonės?" Dėl šio pratim o užtikrintai sakau: „Taip,
aš norėčiau!"
Beje, įprasti arbatpinigiai, atsidėkojimai ir dovanos lieka kaip
visada. Šis pratim as papildo m inėtus dalykus.

Pratimas Nr. 36 - „Fantazija"

Neegzistuojanti eisena.
Reikia sugalvoti kokią nors neįprastą, „gudrią" eiseną. Tai gali
būti maivymasis, kvailiojimas. Galima strykčioti, siūbuoti, eiti
su pasisukimais aplink savo ašį, kilnoti rankas ir kojas, purtyti
galvą, plačius žingsnius kombinuoti su mažučiais, imituoti kokį
nors šokio stilių ar keistą žmogų (pavyzdžiui, susimąsčiusį, juo­
kingą, išgėrusį, senyvą, vaiką), pamėgdžioti kokio nors gyvūno
judesius (gandrą, mešką, tigrą, gyvatę). Eisenai galima panaudoti
ne tik kojas ir rankas, bet ir klubus, pečius, kaklą, veido mimiką.
Svarbiausia, nevaržykite savo fantazijos ir kūno. Nesigėdykite.
Taip paėjėkite b ent 100 m arba 5 min.

Pratimas Nr. 37 - „Valso ritmu"

Dešine koja darykite platų, ilgą (kiek ilgesnį nei tavo įprastas)
čiuožiantį žingsnį (padas prie pat žemės) iš paskos - du m ažes­
nius žingsnius kaire ir dešine kojomis. Eiti reikia palengva, ne­
skubant. Tokiu būdu vis keičiasi vedančioji koja. Kad pastebėtu­
m ėte poveikį, pratim ą reikia daryti bent 5 min. per dieną.
Pratimas Nr. 38 - „Stebėti kelius 303

Pagrindinė gražios ir sveikos eisenos paslaptis slypi keliuose:

einant juos būtina lenkti, be to, rem tis ne tik kulnais ar pirštais,
bet ir išorine pėdos dalimi. Tada klubai linguos į taktą - ne vulga­
riai, o gracingai ir ritmingai, būtent taip, kaip reikia.
Daugelis žmonių vaikšto tiesiom is arba pusiau sulenktomis
kojomis. Ir viena, ir kita anksčiau ar vėliau baigiasi nugaros ir są­
narių problemomis.

Pratimas Nr. 39 - „3 x 4"

Ženk keturis žingsnius ant kulnų, tiek pat - ant pirštų galų, tada -
keturis įprastus žingsnius. Reikia stengtis kuo labiau pasistieb­
ti ant pirštų, o vaikštant ant kulnų pirštus laikyti kuo aukščiau.
Graži eisena yra ritminga. Įpraskite taip vaikščioti pagal m ėgsta­
mą muziką, jeigu kišenėje neturite grotuvo, pasistenkite atkartoti
ją m intyse arba skaičiuoti.

Pratimas Nr. 40 - „Lengvumo srovė"

Įsidėmėkite, kurioje gyvenimo srityje jums yra sunku tvarkytis:
dedate perdėtai daug pastangų, bet gaunate mažiausiai rezultatų.
Bent vieną savaitę pasistenkite atsispirti pagundai kuo greičiau
viską išspręsti patys. Žinoma, gali kilti nerimas. Pasistenkite su
juo susitvarkyti taikydami patikusius pratimus. Per šią pertrauką
įvertinkite visas baimes, susijusias su tuo, kas atsitiks, jei nepada­
rysite, negausite to, ko norite.
Tada mintyse kreipkitės į „didžiąsias jėgas" (kokios jos be­
būtų: stichijos, gamta, vidinės stiprybės, protas, Dievas, angelas,
kosmosas, žmonija, dvasia, gėris, pozityvas, likimas, pasąmonė,
sąm onė ir pan.), kad padėtų išvaryti šias baimes, būgštavimus ir
abejones. Toks kreipim asis turi skam bėti kaip prašym as. Aš da-
304 rau taip: „Mano kantrybe, prašau tavęs, nepalik manęs šią savai­
tę; vanduo, žeme, ore ir ugnie, padėkite man būti ramiam; myliu
kitus ir save, labai norėčiau, kad ši meilė neišblėstų." Pasiruoškite
pajausti palengvėjimą. Kartokite šį pratim ą tiek kartų, kiek nori­
te. Tada suprasite, kur jus nukreipia srautas.
Svarbu. Atliekant pratim ą (savaitę ar daugiau) reikia vengti
skųstis ir nuogąstauti, svarbu klausytis intuicijos.

Pratimas Nr. 41 - „Laisvasis rašymas" *

Būdas, puikiai padedantis rašytojams, menininkams, verslo stra­
tegams ir žmonėms, kuriuos aplankė minčių stuporas. Nuostabus
dalykas kasdienei praktikai, kai galvoje susikaupia daug minčių,
kai reikia įkvėpimo ar gerų idėjų.
Prireiks rašiklio ir popieriaus lapų arba kompiuterio. Tikslas -
be perstojo pasirinkta tem a rašyti viską, kas ateina į galvą (su
laisvais nuokrypiais).
1. Sugalvokite pavadinimą, vieną aiškią tem ą („Kaip praėjo m ano
rytas", „Kaip aš vertinu Lietuvą", „Koks šiandien oras", „Kaip
noriu leisti atostogas", „Ką ir kodėl nuveikiau vakar", „Mano
jausmai" ir kt.). Ji neturi jokios reikšmės, svarbiausia, kad ra­
šytum ėte tai, kas šauna į galvą ir liejasi savaime.
2. Nustatykite laikrodžio skam butį po 10 min.
3. Pradėkite rašyti. Negalvokite apie sakinių logiką, skyrybą,
gram atikos klaidas. Netaisykite. Rašykite viską, nekreipdam i
dėmesio į nieką tol, kol suskam bės laikrodis. Jei atrodo, kad
neturite ko daugiau parašyti, rašykite bet ką, absurdą, neegzis­
tuojančius žodžius, tik nesustokite.
4. Pasibaigus laikui perskaitykite tai, ką parašėte. Galbūt nusteb­
site, iš kur tie žodžiai ir mintys.

Free w riting (angį).

 Patarimai. Atsipalaiduokite. Nedėkite didelių pastangų. 305

Rašykite tik dėl savęs. Nesiekite būti mąstymo, fantazijos ir rašymo

virtuozas. Neieškokite sprendimų. Rašykite greitai. Vystykite bet
kokią patikusią mintį. Kelkite paprastus klausimus ir atsakinėkite
paprastai.
Atlikti reikia 1-2 kartus per dieną, po 10-15 min., mažiausiai
7 dienas iš eilės.
Štai taip atrodo vienas iš mano laisvojo rašym o fragmentų.

„Man patinka ruduo gal todėl, kad esu gimęs rudenį, o gal
todėl, kad šiandien šviečia saulė ir atrodo jos blyksniai nu­
šviečia kažką svarbaus ir tada oras tampa tyras ir skaidrus,
bet gal, ne?oooo, vėl tas „bet“, dievaži daugiau jokių bet, nes
jie nuolat trukdo man pajusti pilnatvę ir galvoti, ne, negalvo­
ti, ju k sakiau sau negalvosi šias 10 min. oras. koks jis? fainas,
gražus, mielas, mielas? čia kaip apie kokį žmogų..."

Taip pat šj būdą galima nesunkiai modifikuoti į laisvą kalbėji­

mą arba laisvą žiūrėjimą.

Pratimas Nr. 42 - „Bangavimas“

Atliekamas balsu ir veido mimika. Trukmė - 3 min.
Giliai kvėpuokite (15 sek.). Kvėpavimas po truputį virsta lengvu
kosėjimu, jis palengva stiprėja iki užspringimo (30 sek.), pereina į
raudą (30 sek.), paskui - j juoką (30 sek.) ir baigiasi giliu garsu (30
sek.). Atlikti reikia 2-3 kartus per dieną, mažiausiai 7 dienas.

Pratimas Nr. 43 - „Tonavimas"

Pratimas, skirtas organizmo ritm ui stabilizuoti ir galvos veiklai
nuram inti. Tonavimas - ilgų garsų išdainavimas arba ištarimas,
padedantis pakeisti fizinę ir emocinę būsenas. Visi toliau patei-
kiamį garsai tariam i maždaug po 2 min. tyloje, atsisėdus ir rankas
pasidėjus ant kelių.
Pirmasis garsas - „Mmmra", Bandoma mykti. Nebūtina
stengtis atkurti kokią nors melodiją, tereikia parinkti toną, lei­
džiantį jaustis komfortiškai. Atpalaidavus žandikaulius, susikon­
centruojam a į mykimo energijos pojūtį kūne.
Antrasis garsas - „Aaaa“. Garsas tariam as atpalaiduojant,
„numetus" žandikaulį.
Trečiasis garsas - „Iiii". Tai - labiausiai stim uliuojantis gar­
sas iš visų balsių. Jis aktyvina kūną ir sielą, veikia kaip garsinis
kofeinas.
Ketvirtasis garsas - „Oooo". Tariant šį garsą, pasiekiam a rau­
menų relaksacija, pagilėja kvėpavimas ir pagerėja jo ritm as, su­
lėtėja širdies susitraukim ų dažnis. Tai - stipri greito organizmo
veiklos normalizavimo priem onė.
Pratimas atliekam as 1 kartą per dieną, mažiausiai 7 dienas iš
eilės.

Pratimas Nr. 44 - „Tavo žaidimas“

Sudarykite sąrašą darbų, kuriuos m okate daryti. Tegul jie nebū­
na pernelyg sudėtingi - antraip pradėsite nervintis. Bet ir ne per
daug paprasti - antraip greitai taps nuobodu. Skirkite laiko bent
vienam iš šių darbų kasdien ir pamažu sunkinkite užduotis.
Suformuluokite konkrečius tikslus ir po truputį kelkite kar­
telę, kad tobulėtum ėte. Susitelkite į procesą, pašalines veiklas ir
mintis meskite šalin. Iš pradžių gali prireikti sąmoningai suvaldy­
ti blaškančius veiksnius.
Jau šiandien pasirinkite kokią nors patinkančią veiklą.
Žiūrėkite į ją kaip į žaidimą. Žaisdami kasdien ir pamažu sunkin­
dami užduotis pasieksite srautą.
Pratimas Nr. 45 - „Duonos ragavimas" 30 7

Prireiks nedidelio juodos duonos gabaliuko.

Atsisėskite, kad jaustum ėte visą kūną, ištiesinkite nugarą, bet
neįsitempkite. Leiskite sau įsivaizduoti, kad atskridote iš kitos
planetos ir tyrinėjate Žemę. Radote duonos gabaliuką (nepažįsta­
mą objektą) ir bandote ištirti, ar jis tinka valgyti.
Žiūrėjimas / matymas. Iš pradžių tyrinėkite objektą akimis,
įsisąmoninkite bendrą vaizdą, spalvas, tekstūrą, formą, smulkias
daleles. Ką patiriate? Kaip tai jus veikia? Kokių asociacijų kyla?
Kokių naujų dalykų pastebite?
Lietimas. Tyrinėkite objektą jį liesdami, braukdam i paviršiu­
mi, bandydami paspausti. Ką jaučiate? Ką patiriate? Kokių asocia­
cijų kyla? Kokių naujų dalykų pastebite?
Klausymas / girdėjimas. Paklausykite šį daiktą viena ausimi,
paskui - kita. Klausydami galite švelniai braukyti daikto paviršiu­
mi, paspaudyti. Ką patiriate? Kokių asociacijų kyla? Kokių naujų
dalykų pastebite?
Uodimas. Patyrinėkite objektą nosimi jį kruopščiai uosdami.
Kiekviena šnerve atskirai ir abiem iš karto. Kokių asociacijų kyla?
Kokių naujų dalykų pastebite?
Skonis. Patyrinėkite objektą jį įsidėję į burną. Nekramtykite,
patyrinėkite objekto tekstūrą ir skonių puokštę įvairiose burnos
vietose. Perkąskite. Kaip jus veikia skonis, kokių asociacijų kelia?
Ar norisi praryti? Kokių naujų dalykų pastebite?
Jausmas prarijus. Patyrinėkite objektą jį ryjant ir prarijus.
Kokie skoniai lieka prarijus valgį? Ar ilgai jaučiate jo kelią stem p­
le ir buvimą skrandyje? Kokių asociacijų kyla? Kiek laiko jaučiate
skrandžio prisipildymą? Ar ilgai jaučiatės sotūs? Kokių naujų da­
lykų pastebite?
308 M intys. Įsisąmoninkite, ką jūsų protas sako apie m aistą, kurį
suvalgėte. Ką apie tai galvojate? Kokių naujų dalykų pastebite?
lau sm ai. Įsisąmoninkite, ką apie ŠĮ m aistą sako jūsų jausmai.
Ką jaučiate? Ar ilgai jaučiate ramybę, pasitenkinimą, emocinį
komfortą ir kitus jausmus?
 Knygoje mi ni mi
žymūs žmonės

AARONAS BECKAS (1921) - žymus JAV gydytojas, psichote­

rapeutas, psichiatrijos profesorius Pensilvanijos universitete.
Kognityvinės terapijos kūrėjas.

ABRAHAMAS HAROLDAS MASLOW (1908-1970) - JAV

psichiatras. Vienas iš hum anistinės psichologijos įkūrėjų, la­
biausiai žinomas kaip poreikių hierarchijos (piram idės) teorijos
autorius. Pirmą kartą ši teorija buvo pristatyta 1943 m. straips­
nyje „Žmogaus motyvacijos teorija". Autorius įrodinėjo, kad žmo­
gaus poreikių tenkinim as eina pagal tam tikrą seką: kol nepaten­
kinti fiziologiniai poreikiai (kvėpavimo, šilumos, šalčio, alkio,
būsto, sekso ir kt.), tol nebus patenkinti kiti poreikiai (saugumo,
priklausomybės, meilės, savigarbos ir savirealizacijos). Anot
Maslow, poreikių tenkinim as yra vienintelė žmogaus motyvacija.

ALBERTAS ELLIS (1913-2007) - JAV psichologas, raciona­

laus emocinio elgesio terapijos (angį. rational emotive behavior
therapy) įkūrėjas. 1982 m. per Amerikos psichologų asociacijos
atliktą psichologų apklausą pripažintas vienu iš įtakingiausių
XX a. psichologų, užim antis antrą vietą po Carlo Rodgerso (trečia
atiteko S. Freudui).
310 ARCHIMEDAS (287 pr. m. e.-212 pr. m. e.) - žymiausias seno­
vės Graikijos mokslininkas universalas: matematikas, fizikas, ast­
ronomas, filosofas, inžinierius. Labiausiai žinomas kaip atradęs
Archimedo dėsnį apie jėgą, veikiančią panardintus kūnus, ir išra­
dęs sraigtą. Laikomas vienu garbingiausiu visų laikų matematiku
ir išradėju.

ARISTOTELIS (384 pr. m .e.-322 pr. m. e.) - senovės graikų fi­

losofas, tyrinėtojas. Yra laikomas įtakingiausiu mąstytoju Vakarų
filosofijos istorijoje.

DANIELIS KAHNEMANAS (1 9 3 4 )-JAVpsichologas,Nobelio

premijos laureatas (2002). Suskirstė m ąstym ą į du pagrindinius
tipus, juos pavadino sistema Nr. 1 (intuityvus mąstymas) ir sis­
tem a Nr. 2 (sąmoningas sprendim ų priėm im as). Šios sistem os for­
muoja žmogaus vertinim us ir lemia visus jo sprendim us. Pirmajai
sistemai būdingas greitas, spontaniškas, emocijomis ir nuojauta
parem tas mąstymas. Antroji mąstymo sistem a yra jos priešingy­
bė - lėta, racionali, reikalaujanti daugiau laiko ir proto pastangų.

DANIELIS LEVINSONAS (1920-1994) - psichologijos pro­

fesorius. Jis pripažino Eriko Eriksono ir kitų mokslininkų teorinį
indėlį, bet buvo įsitikinęs, kad brandus amžius negali būti ver­
tinam as rem iantis vaikystės raidos modeliais. Brandus amžius
pasižymi tik jam būdingais ypatum ais, todėl jį reikia tyrinėti kaip
atskirą sritį, o ne kaip vaikystės pabaigos rezultatą. Jis nagrinėjo
„žmogaus (suaugusio) gyvenimo sezonus" ir pasiūlė „gyvenimo
vidurio krizės (40-45 m.)" sąvoką.

DANTE ALIGHIERI (1265-1321) - didis Italijos poetas. Jo

kūrinys „Dieviškoji komedija" yra laikomas geriausiu Europos li­
teratūriniu kūriniu, parašytu viduramžiais.
 JAM ESĄS ALTUCHERIS (1968) - investuotojas, finansi­
ninkas, rizikos fondo valdytojas, verslininkas, programuotojas,
11 knygų autorius. Jis (kūrė daugiau nei 20 stam bių įmonių, iš ku­
rių 17 pats laikė nesėkmingomis.

JONAS KABAT-ZINNAS (1944) - JAV mokslininkas, Masa­

čūsetso medicinos universiteto profesorius, dėmesingo įsisąmo­
ninimo (angį. mindfulness) m etodo pradininkas, sukūręs streso,
nerimo, skausmo įveikos programą. Streso mažinimo klinikos
(kūrėjas, padėjo 14 tūkst. amerikiečių, sergančių AIDS, vėžiu ir
kitomis ligomis, sukeliančiomis didelius skausmus, per m editaci­
ją sum ažinti fizines kančias.

EPIKTETAS (apie 50-138) - rom ėnų filosofas. Gimęs ver­

gu, bet tapęs vienu žymiausių rom ėnų stoicizmo atstovų. Įkūrė
elitinę mokyklą, joje mokė tada svarbiausio dalyko: kaip žmogui
gyventi valstybėje, visuom enėje ir sutarti su pačiu savimi.

ERICAS BERNE’AS (1910-1970) - žymus JAV psichologas,

gydytojas psichiatras, mokslininkas. Sukūrė revoliucinę teoriją -
transakcinę analizę.

ERIKAS ERIKSONAS (1902-1994) - psichologijos pro­

fesorius. Vienas pirm ųjų sukūrė asmenybės nuolatinės kaitos
gyvenime teoriją. Asmenybės vystymąsi jis skirstė į 8 stadijas,
kiekvienai jų būdinga raidos krizė. Anot Eriksono, kiekvienoje
amžiaus tarpsnių krizėje glūdi dvi galimybės: pirm a - įveikti kri­
zę, ir tai skatina asm enybės augimą, emocinę brandą; antra - ne­
įveikti krizės, ir tai lemia fizinės, psichinės sveikatos, asmenybės
integracijos sutrikim us, adaptavimosi sunkumus. Priklausomai
nuo teigiamo ar neigiamo krizės įveikimo, žmogus (gyja naują sa­
vybę arba elgiasi įprastai.
 EUGENE’AS GENDLINAS (1926) - pasaulinį pripažinim ą
pelnęs JAV psichoterapeutas ir filosofas, Čikagos universiteto
profesorius. Focusingo metodo atradėjas, Pasaulinio fokusingo
instituto steigėjas.

GAIL SHEEHY (1937) - ji nagrinėja gyvenimą kaip eilę nu­

spėjam ų ir netikėtų krizių. Savo knygoje „Passages: Predictable
Crises of Adult Life" ji rašo: „Kiekvienas perėjim as į naują gyve­
nimo pakopą verčia žmogų keisti savo gynybinę struktūrą. Toks
perėjim as gali trukti kelerius metus. Jį įveikę, mes patenkam e į
ilgalaikį stabilum o etapą."

JORGE LUISAS BORGESAS (1899-1986) - Argentinos ra­

šytojas, literatūros kritikas, vertėjas. Laikomas vienu iškiliausių
XX a. rašytojų. Apdovanotas įvairiomis tarptautinėm is prem ijo­
mis.

KLAUDIJUS PTOLEMĖJUS (90-168) - senovės graikų geo­

grafas, astronom as ir astrologas. Ptolemėjus suformulavo geocen­
trinę sistemą. Ptolemėjo pasaulio sistema - antikinėje Graikijoje
ir senovės Kinijoje viduramžiais vyravęs įsivaizdavimas, kad
Žemė yra nejudantis Visatos centras, aplink kurį skrieja Saulė ir
kiti dangaus kūnai. Šią pažiūrą astronomai pradėjo keisti tik XVI a.
pabaigoje.

MAHATMA GANDHIS (1869-1948) - Indijos tautinio išsi­

vadavimo judėjimo lyderis, nesm urtinio pasipriešinim o politinės
taktikos pradininkas.

MARKAS AURELIJUS (121-180) - Romos im peratorius, kar­

vedys, šviesuolis, filosofas stoikas.
 M I H A L Y 'I S C S I K S Z E N T M I H A L Y 'I S (1934) - vengrų kil- 313
mės JAV psichologas, Klermonto universiteto Gyvenimo kokybės
tyrimų centro direktorius. Didžiąją gyvenimo dalį skyrė laimės
fenomeno studijoms. M. Csikszentmihalyis paliko unikalų pėdsa­
ką pozityviosios psichologijos srityje - sukūrė srauto (angį. flow)
teoriją. Yra parašęs daugiau negu 20 knygų.

MICHELANGELO BUONARROTI (1475-1564)-italųdailinin­

kas, skulptorius, architektas, poetas, inžinierius. Vienas iškiliausių
visų laikų menininkų ir žymiausių istorinių asmenybių. Skulptūra
„Dovydas", esanti Florencijoje, - vienas geriausių Michelangelo kū­
rinių ir garsiausių skulptūrų Europos meno istorijoje.

ROBERTAS JAMESAS FISCHERIS (1943-2008) - grosmeis-

teris, vienuoliktasis pasaulio šachm atų čempionas.

ROBERTAS KINGAS MERTONAS (1 9 1 0 -2 0 0 3 )-v ie n a s g a r­

siausių XX a. sociologų, Kolumbijos universiteto (JAV) sociologijos
profesorius. Pirmasis pasaulyje ėmėsi tyrinėti ir plėtoti idėją, kad
žmonių nuostatos konstruoja realybę, atitinkančią jas. Savaime
išsipildančių pranašysčių koncepcijos kūrėjas.

SENEKA (4 m. pr. m. e.-65 m.) - rom ėnų filosofas, dram atur­

gas, valstybės veikėjas ir gamtos tyrinėtojas. Vienas iš pagrindi­
nių Romos im peratoriaus Nerono auklėtojų. Ruošdamas Neroną
im peratoriaus sostui, sukūrė veikalą apie tai, kad yra išmintinga
valdyti švelniai.

SERGEJUS RACHMANINOVAS (1873-1943) - rusų kilmės

JAV kompozitorius, pianistas ir dirigentas.
314 STEPHENAS COVEY'US (1932-2012) - JAV Brigamo Jango
universiteto verslo vadybos ir organizacinio elgesio profesorius,
tarptautinio lygio lyderiavimo ir šeim os santykių ekspertas,
mokytojas, organizacijų konsultantas ir rašytojas. Covey’us yra
kelių plačiai pripažintų knygų autorius, garsiausia iš jų - ta rp ­
tautinis bestseleris „7 efektyviai veikiančių žmonių įpročiai". Ji
laikoma didžiausią įtaką verslo vadybos sričiai padariusia XX a.
knyga ir yra viena dešim ties geriausių kada nors parašytų tokio
pobūdžio knygų.

USA1NAS BOLTAS (1986) - kultinis Jamaikos sprinteris,

9 kartus olimpinis, 11 kartų pasaulio čempionas ir rekordininkas.
Greičiausias pasaulio žmogus, pakeitęs lengvosios atletikos istoriją.

VIKTORAS FRANKUS (1905-1997) - austrų gydytojas neu­

rologas, psichoterapeutas, pasaulinio garso mąstytojas, hum a­
nistas, neurologijos ir psichiatrijos profesorius. Logoterapijos
metodo autorius. Jo tikslas - padėti žmonėm s rasti savo gyveni­
mo prasmę.

JEANAS PAULIS SARTRE’AS (1905-1980) - prancūzų rašy­

tojas, filosofas, publicistas, dram aturgas. Vienas žymiausių XX a.
mąstytojų. 1964 m. Sartre’as atsisakė jam skirtos Nobelio litera­
tūros prem ijos tvirtindam as, kad niekada nepriim a jokių oficialių
apdovanojimų ir nenori savęs sumenkinti.
 Šal t i ni ai

ALIGHERI, D. D ie v išk o ji k o m e d ija . K aunas: Š viesa, 2 0 0 9 .

ANDERSENAS, H. K! P a sa k o s. V ilnius: A ktėja, 2 0 0 4 .

AURELIJUS, M. Sau p a čia m . V iln iu s: A lm a littera , 2 0 0 5 .

BERNE, E. T r a n sa c tio n a l A n a ly sis in P sy ch o th era p y . N iu jork as: G rove

P r e ss, Inc., 1 9 6 1 .

BYRNE, R. M agija. V iln iu s: A lm a littera , 2 0 1 2 .

BONČKUTĖ-PETRONIENĖ, G. S teb u k la i k a sd ie n y b ė je : p s ic h o lo g o ž v ilg s ­

n is. A š ir p sic h o lo g ija , 2 0 1 0 0 3 .

BORGES, J. L. P a ra b o lės. P r o z in ė s m in ia tiū r o s. L iteratū ra ir m e n a s, 2 0 0 7

10 26.

COBEN, H. L aikykis stip r ia i. K aunas: Jotem a, 2 0 0 9 .

COVEY, S. R. 7 e fe k ty v ia i v e ik ia n č ių ž m o n ių Įp ročiai. G a lin g o s a s m e n y b ė s

p o k y č ių p a m o k o s. K aunas: M ijalba, 2 0 1 4 .

EVANS, J. F ilo so fija k a s d ie n a i ir k itie m s p a v o jin g ie m s g y v e n im o a tv e ­

ja m s. V iln iu s: A lm a litte r a , 2 0 1 3 .

FERRERO, B. 3 6 5 tr u m p i p a sa k o jim a i sie la i. V iln iu s: K atalikų p a sa u lio

L eid in ia i, 2 0 1 1 .

FRANKL, V. E. Ž m o g u s ie šk o p r a sm ė s. V iln iu s: K atalikų p a sa u lio le id in ia i,

2009.

GANDHI, M. K. K elias D ie v o link. V iln iu s: D ia lo g o k u ltū r o s in s titu ta s,

2003.

HERAKLEITAS, I š m in tie s u p ė, su d . ŠAPARAUSKIENĖ, J. V ilnius:

InfoRINKA, 2 0 1 5 .
KABAT-ZINN, J. W h e r e v e r You Go, T h e r e You are: M in d fu ln e ss M e d ita tio n
for E v ery d a y Life. L o n d o n a s: L ittle, B r o w n B o o k G roup, 2 0 0 4 .

KASPAROV, G. G y v e n im a s k aip ž a id im a s š a c h m a ta is . V iln iu s: E u grim as,

2008.

OSTRAVSKIS, A. A udra. K aunas: V alst. g ro ž. lit. 1-klą, 1 9 4 8 .

PROUST, M. D in g u si A lb ertin a . V iln iu s: A lm a littera , 2 0 0 5 .

SENECA, L. A. L aišk ai L ucilijui. V iln iu s: T y to alb a , 2 0 0 7 .

w w w .e s p n .c o m / o ly m p i c s / s t o r y /_ / i d / 7 2 9 4 3 6 0 / o l y m p i c s - u s a i n - b o l t - b -
e in g -fa s te s t-m a n -w o r ld -e s p n -m a g a z in e

w w w .j a m e s a l t u c h e r .c o m / 2 0 1 3 / 1 2 / u l t i m a t e - c h e a t - s h e e t - r e i n v e n t i n -
g -s e lf- 2 /

w w w .j e z u s .l t /n e w s / 8 1 8 /1 5 / A p i e - D i e v a - a k a d e m i s k a i

w w w .k a b u te s .k a s v y k s t a .1 t/a u t o r iu s /_ s o k r a ta s /7 1 / 2

w w w .m ic h e la n g e lo -g a lle r y .c o m /q u o te s .a s p x

w w w .m o n a c o .lt/n o r u -p a r d u o tu v e

w w w .n e w s .e r r .e e /v /n e w s /p o lit ic s /lc e f 6 9 b 7 - 5 a f a - 4 8 f 5 - 9 5 2 c 5 5 5 f d f 3
d 4 c 8 f/p r e s id e n t -ilv e s - in d e p e n d e n c e -d a y - s p e e c h

V iln iu s.

Citatos
1. H e r a k le ita s ( 1 9 9 5 ) . F ra g m en ta i. V iln iu s: A idai, 1 9 9 5 .

2. S e n e c a , L u ciu s A n n a e u s. L aiškai L ucilijui. V iln iu s: T yto alba. 2 0 0 7

3. H arlan C ob en „L aikykis stipriai", iš a n g lų k a lb o s v e r tė P au lin a

K r u g lin sk ie n ė , „Jotema", K aunas, 2 0 0 9 .

4. G e n o v a itė B o n č k u tė -P e tr o n ie n ė „S teb u k lai k a sd ie n y b ė je : p s ic h o lo g o

žvilgsn is" , ž u r n a la s „Aš ir psich ologija" , 2 0 1 0 0 3 . P riega p e r in t e r n e ­
tą: h ttp ://w w w .a s ir p s ic h o lo g ija .lt /in d e x .p h p ? id = 4 3 1 & c a t e g o r y = 4

5. h t t p : / / n e w s . e r r . e e / v / n e w s / p o l i t i c s / l c e f 6 9 b 7 - 5 a f a - 4 8 f 5 - 9 5 2 c -
5 5 5 f d f 3 d 4 c 8 f /p r e s id e n t - ilv e s - in d e p e n d e n c e - d a y - s p e e c h , v e r tim a s
a u to r ia u s

6. h t t p : //m o n a c o .lt /n o r u - p a r d u o t u v e /
7. B e r n e , Eric. T r a n sa c tio n a l A n a ly sis in P sy c h o th e r a p y . G rove P ress, 317

Inc., N e w York, 1 9 6 1 , v e r tim a s a u to r ia u s.

8. h t t p : // w w w .j a m e s a l t u c h e r .c o m / 2 0 1 3 /1 2 / u lt i m a t e - c h e a t - s h e e t - r e -
in v e n t in g - s e lf - 2 /, v e r tim a s a u to r ia u s

9. D a n te A lig h er i „ D iev išk o ji k o m e d ija “, iš ita lų k. v e r tė A le k sy s

C h u rgin as, K aunas, „ Š v ie sa “, 2 0 0 9 .

10. Jon K abat-Z inn „ W h erev er You Go, T h e r e You are: M in d fu ln e ss

M e d ita tio n for E v ery d a y L ife“, „Little, B ro w n B o o k G roup “, D id žioji
B ritan ija. V ertim a s a u to r ia u s

11. D a n te A lig h er i „ D iev išk o ji k o m e d ija “, iš ita lų k. v e r tė A le k sy s

C h u rg in a s, K aunas, „ Š v iesa “, 2 0 0 9 .

12. H a n sa s K r istia n a s A n d ersen a s „ P a sa k o s“, ištr a u k a iš p a sa k o s

„ B jau ru sis a n č iu k a s “ ( 8 0 - 9 0 p.). V ertė L iuda P e tk e v ič iū tė . L eid o UAB
„A ktėja“, V iln iu s, 2 0 0 4 .

13. H a n sa s K r istia n a s A n d ersen a s „ P a sa k o s“, ištra u k a iš p a sa k o s

„ B jau ru sis a n č iu k a s “ ( 8 0 - 9 0 p.). V ertė Liuda P e tk e v ič iū tė . L eid o UAB
„A ktėja“, V iln iu s, 2 0 0 4 .

14. G arry K asp arov „G y v en im a s k aip ž a id im a s š a c h m a ta is “, v e r tė L aim a

R a č ie n ė , V iln iu s, „ E u g rim a s“, 2 0 0 8 .

15. M a h a tm a G andhi „K elias D iev o lin k “, v e r tė Inga B u šk u tė , V iln iu s

„ D ia lo g o k u ltū r o s in s tit u ta s “, 2 0 0 3 .

16. S te p h e n R. C ovey „7 e fe k ty v ia i v e ik ia n č ių ž m o n ių įp ro č ia i. G a lin g o s

a s m e n y b ė s p o k y č ių p a m o k o s “, v e r tė V irginija Š ile ik ie n ė , K aunas,
„M ijalba“, 2 0 1 4

17. „ Išm in tie s u p ė “, su d . Jadvyga Š a p a r a u sk ie n ė , V iln iu s „InfoRINKA“,

2015.

18. V ik to r E. Frankl „ Ž m ogu s ie šk o p r a s m ė s “, v e r tė A u stė ja M er k e v ič iū tė

ir Z ig m a n ta s A rd ick as, V iln iu s, „K atalikų p a sa u lio le id in ia i“, 2 0 0 9 .

19. H e r a k lita s ( 1 9 9 5 ) . F ra g m en ta i. A id ai, V iln iu s.

20. h t t p : / / w w w . e s p n . c o m / o l y m p i c s / s t o r y / _ / i d / 7 2 9 4 3 6 0 / o l y m p i c s -
u s a in -b o lt-b e in g -fa s te s t-m a n -w o r ld -e s p n -m a g a z in e , v e r tim a s ir a d a p ­
tacija a u to ria u s

21. F errero, B runo. 3 6 5 tr u m p i p a sa k o jim a i sie la i. V iln iu s: K atalikų p a ­

sa u lio L eid in iai. 2 0 1 1
318 2 2 . Jorge L uis B o rg es. P a ra b o lės. P r o z in ė s m in ia tiū r o s. Iš r in k in io
„T am sos p a šlo v in im a s" ( 1 9 6 9 ) . L iteratū ra ir m e n a s , 2 0 0 7 1 0 2 6 , v e r ­
tė L in as R yb elis.

23. M ah atm a G an d h i „K elias D iev o link", v e r tė Inga B u šk u tė , V iln iu s

„D ia lo g o k u ltū r o s in stitu tas" , 2 0 0 3 .

24. http://w w w .m ichelangelo-gallery.com /quotes.aspx, vertim as auto­

riaus
25. M arcel P r o u st „ D in gu si A lbertina", iš p r a n c ū z ų k a lb o s v e r tė P ran as
B ie lia u sk a s, V iln iu s, „A lm a littera", 2 0 0 5 .

26. h t t p : // j e z u s .l t / n e w s / 8 1 8 /1 5 / A p i e - D ie v a - a k a d e m is k a i
27. A le k sa n d r a s O stra v sk is „Audra" A udra: [p je sė s] - K aunas: V alst. grož.
lit. 1-kla, 1 9 4 8

28. M arkas A u r eliju s. Sau p a čia m . V iln iu s: A lm a littera. 2 0 0 5

29. h tt p : //k a b u t e s .k a s v y k s t a .1 t /a u t o r iu s /_ s o k r a t a s /7 1 /2
 A PIE A U T O R IŲ

Andrius Kaluginas (1968). Gimiau Kaune. Suaugau Sankt Peter­

burge. Gyvenu Vilniuje. Vertybės europietiškos. Turiu du aka­
dem inius išsilavinim us - filosofinį ir psichologinį, 20 m etų dirbu
pagal abi specialybes. Visą gyvenim ą mokausi, veikiu, m ąstau,
stebiu, praktikuoju ir myliu. Sekasi puikiai.
Mano stichija - pokyčiai. Visa siela jaučiu jų didybę ir jėgą: ji
gali būti griaunanti arba kurianti ir gydanti. Net 4 k a rtu s iš es­
mės keičiau savo gyvenim ą (neskaitant sm ulkių pokyčių: keisti
įpročius, darbovietę, pomėgius, išvaizdą ir pan.), atversdavau
baltą lapą. Esu ragavęs ir svaiginančių aukštum ų ambrozijos ir
karčios klam paus dugno duonos, buvau atvėręs be galo plačių
saviraiškos horizontų ir skverbiausi pro siaurutėlius galimybių
tunelius. Ištvėriau daug, bet nepalūžau. įsitikinau, kad keisti rei­
kia ne save, o gyvenim ą. Tada gyvenim as pakeis tave. Kelias į
klestėjim ą yra emocinė ir dvasios gerovė.
Esu ryžtingas kovotojas, bet dažnai taikau wu-wei (daoizmo
sąvoka, reiškianti „veikimas neveikimu") ir ataraksijos (senovės
graikų sąvoka, reiškianti „visiška dvasios ram ybė; atsisakym as
nuo vertinim ų") principus. Patyriau, patiriu ir dar patirsiu daug
laim ingų akimirkų. Aš žinau atsakym ą į svarbiausią klausim ą -
„Kodėl verta gyventi?" Myliu ir gerbiu savo mamą, tėvą, žmoną,
sūnų ir Lietuvą.
Žinoma, ši knyga nėra mano asm enybės evoliucijos pabaiga,
bet gerai atspindi dabartinę tikrovę, yra jos avangardas. Joje už­
koduota ateitis. Kas bus rytoj? Pagyvensim - pam atysim .
 A N D R IU S K A L U G IN A S

Redaktorė Eglė Kėvalaitė-Mačionienė

KorektorėRasa Mielkuvienė
Viršelį kūrė Kristina Karklė
Autoriaus nuotrauka fotostudijos Electromagnetico
Maketavo Vida Vaidakavičienė

Tira ža s 250 0 egz.

Išleido leidykla „Alm a littera", Ulonų g. 2, LT-08245, Vilnius
In tern e to svetainė: w w w .a lm a litte ra .lt
Spaudė AB spaustuvė „Spauda", Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius
In tern e to svetainė: w w w .spauda.com
A ndrius K aluginas - pokyčių konsultantas, streso valdymo ir koncentra­
cijos mokytojas-instruktorius, televizijos ir radijo laidų vedėjas, psicholo­
gas, filosofas, dėstytojas, Lietuvos Mindfulness bei Lietuvos kognityvinės ir
elgesio terapijos draugijų narys. Jau beveik du dešimtmečius konsultuoja
individualiai ir rengia viešus bei uždarus seminarus. Jo klientai sėkmingi
žmonės, žvaigždės, politikai, advokatai, verslo elitas.
w w w .k alu g in as.co m

Karlais Dariausias darymas yra nieKo > 1 ™ !,^

Nuosekliai, jautriai, suprantamai, su humoro (ir net erotikos) žiupsniais
bei ORIGINALIAI nagrinėjama plati pokyčių tema, kaip:
galim a gyventi lengvai,
n e sib a im in ti n e sė k m ių ir n e p rita rim o ,
n esig ū žti n u o m in ties, k a d re ik ia k ą n o rs k eisti,
n e sija u d in ti dėl pokyčių re z u lta tų .

Knygoje elegantiškai susipina senovės dvasinių mokytojų mintys, galingų fi­

losofijos sistemų idėjos, šiuolaikinės psichologijos ir verslo dėsniai, žaismin­
gos pamokomų istorijų metaforos ir talentingi autoriaus apibendrinimai.
Jos nėra būtinos, bet itin praverčia sie­
Knyga p ap ild y ta p rak tik o m is.
kiant valdyti permainas, sutarti su savimi, plėsti sąmoningumą, mėgautis
mums duota dovana - meile gyvenimui.
E nergijos u ž k ra ta s lengvas stiliu s p a p ra s to s tie so s gilios įžvalgos.

„Ar tai, kas dabar su tavimi vyksta, yra gyvenimas? Nesvarbu, kaip
tu mirsi. Svarbu, kaip ir kada gyvensi. Atmink paprastą tiesą: nėra
mingo gyvenimo, yra tik laimingos dienos. Siek, kad ją būtų kuo
Atrasti savo vietą, vadinasi, atrasti begalybę savyje. Šypsokis "

T a p k ite K n y g ų k lu b o n a r iu !

• N aujausios ir p o p u lia ria u s io s

• Y p a tin g i p a s iū ly m a i
9 786090 127124
• Knygų p ris ta ty m a s į b e t ku rį
www.almalittara.lt w w w .k n y g u k lu b a s .lt