Civilinė byla Nr.

 3K-3-192-219/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01904-2014-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.2.5; 2.4.2.11
(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 4 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko
(pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
T. V. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2018 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto
savivaldybės ieškinį atsakovui T. V. dėl leidimo paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams ir
atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus nustatymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atlyginimo dydžio už

visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus nustatymą ir žalos atlyginimą dėl savininko
negalėjimo disponuoti padalytų žemės sklypų dalimis, kurios liko savininko nuosavybė, per
žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų atlikimo laikotarpį, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė ieškiniu Vilniaus apygardos teismo prašė: pirma, leisti
įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2014 m.
rugpjūčio 8 d., 2014 m. spalio 7 d., 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymuose Nr. 1P-(1.3.)-302,
Nr. 1P-(1.3.)-385, Nr. 1P-(1.3.)-429 dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) paėmimo
visuomenės poreikiams Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti nurodytus žemės
sklypus (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti
šiuos žemės sklypus NŽT sprendimuose paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems
tikslams; antra, nustatyti teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų
Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 dydį, vadovaujantis ekspertės Irmantos Krikščiūnienės 2017 m. liepos 21 d.
teismui pateiktame ekspertizės akte Nr. IK-5/2017 bei ekspertės I. Krikščiūnienės, vykdant
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį, parengtame ekspertizės akte
nustatytomis žemės sklypų vertėmis 2014 m. rugpjūčio 8 d., 2014 m. spalio 7 d., 2014 m.
 2

lapkričio 19 d., atitinkamai – 175 000 Eur, 96 500 Eur, 146 000 Eur; trečia, nustačius žemės
sklypo vertę ir teisingo atlyginimo dydį, išspręsti klausimą dėl permokos (skirtumo tarp
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakovui sumokėtų kompensacijų ir teismo
nustatyto atlyginimo dydžio už paimtus visuomenės poreikiams žemės sklypus) ieškovei
grąžinimo, šias permokas (71 466,63 Eur, 28 905,47 Eur ir 15 607,97 Eur) įpareigojant atsakovą
grąžinti per protingą terminą, t. y. ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo
įsiteisėjimo dienos, į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiskaitomąją sąskaitą;
ketvirta, teismui galutiniu sprendimu nusprendus, kad paimamų žemės sklypų vertė yra didesnė
nei ieškovės prašoma nustatyti vertė, išdėstyti vertės skirtumo sumokėjimą vieneriems metams
nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
3. Ieškovė, pasisakydama dėl žemės sklypų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 vertės, nurodė, kad ekspertė
I. Krikščiūnienė ekspertizės aktuose nustatė kitą žemės sklypų vertę, nei nustatyta 2014 m.
rugpjūčio 8 d., 2014 m. spalio 7 d., 2014 m. lapkričio 19 d. NŽT įsakymuose, t. y. ekspertizės
akte nustatyta kitos paskirties žemės sklypų vertė 2014 m. rugpjūčio 8 d. (žemės sklypo Nr. 1) –
175 000 Eur (71 466,63 Eur mažesnė); 2014 m. lapkričio 19 d. (žemės sklypo Nr. 2) –
96 500 Eur (28 905,47 Eur mažesnė); 2014 m. lapkričio 19 d. (žemės sklypo Nr. 3) –
146 000 Eur (15 607,97 Eur mažesnė). Todėl ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo
permokas už išperkamus žemės sklypus.
4. Atsakovas T. V. priešieškiniu teismo prašė iš Vilniaus miesto savivaldybės priteisti
1 538 673,07 Eur žalos atlyginimo; 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos
iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Atsakovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausė 1,1800 ha žemės sklypas (duomenys
neskelbtini), 1,0443 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), bei 0,3541 ha žemės sklypas
(duomenys neskelbtini). 2008 m. prasidėjus minėtų žemės sklypų paėmimo visuomenės
poreikiams procedūrai, atsakovui priklausantys žemės sklypai buvo padalyti į šešis žemės
sklypus: 1) 1,1800 ha žemės sklypas padalytas į 0,4652 ha žemės sklypą, kuris paimtas
visuomenės poreikiams, ir 0,7148 ha žemės sklypą, kuris paliktas kaip atsakovo nuosavybė;
2) 1,0443 ha žemės sklypas padalytas į 0,1442 ha žemės sklypą, kuris paimtas visuomenės
poreikiams, ir 0,899 ha žemės sklypą, kuris paliktas kaip atsakovo nuosavybė; 3) 0,3541 ha
žemės sklypas padalytas į 0,2837 ha žemės sklypą, kuris paimtas visuomenės poreikiams, ir
0,0704 ha žemės sklypą, kuris paliktas kaip atsakovo nuosavybė. Atsakovas paaiškino, kad,
2008 m. balandžio 1 d. pradėjus žemės sklypų visuomenės poreikiams paėmimo procedūrą, jam
dėl valdžios institucijos veiksmų nepagrįstai ilgai (daugiau kaip 6 metus) buvo apribota teisė
disponuoti žemės sklypais, kurie, 2014 m. lapkričio 19 d., 2014 m. lapkričio 7 d., 2014 m.
rugpjūčio 8 d. pasibaigus žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai, liko
atsakovo nuosavybė. Atsakovas teigia, kad dėl tokių neteisėtų valdžios institucijų veiksmų,
trukusių daugiau kaip 6 metus, jis patyrė 1 538 673,07 Eur žalą, žalos dydį atsakovas skaičiavo
remdamasis iš sau priklausančios žemės sklypo dalies, kuri nebuvo paimta visuomenės
poreikiams, vertės apribojimų pritaikymo dieną (2008 m. balandžio 1 d.) atėmęs žemės sklypo,
kuris liko atsakovui nuosavybės teise pabaigus nacionalizavimo procedūrą, vertę tą dieną, kai
atsakovas įgijo teisę disponuoti šiuo žemės sklypu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį

atmetė. Teismas sprendimu: 1) nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtų iš atsakovo
T. V. pagal NŽT 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio
Vilniaus mieste (žemės sklypo Nr. 1), 175 000 Eur vertę, pagal NŽT 2014 m. spalio 7 d.
įsakymą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus mieste (žemės sklypo Nr. 2),
 3

96 500 Eur vertę ir pagal NŽT 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymą žemės sklypo (duomenys
neskelbtini) (žemės sklypo Nr. 3), 146 000 Eur vertę. Teismas iš atsakovo T. V. ieškovei
Vilniaus miesto savivaldybei priteisė 71 466,63 Eur permoką už žemės sklypo Nr. 1 vertę,
28 905,47 Eur permoką už žemės sklypo Nr. 2 vertę ir 15 607,97 Eur už žemės sklypo Nr. 3
vertę. Teismas nustatė atsakovui T. V. vieno mėnesio terminą po šio sprendimo įsiteisėjimo
71 466,63 Eur, 28 905,47 Eur ir 15 607,97 Eur permokoms grąžinti.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė šias faktines aplinkybes: 2008 m. balandžio
1 d. priimtas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-3708-(01) „Dėl žemės paėmimo
visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai procedūros
pradžios)“. NŽT ir VĮ Valstybės žemės tarnybos darbuotojų sudarytu 2012 m. kovo 2 d. aktu
konstatuota, kad žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininkas T. V. sutarties dėl atlyginimo
už visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai) paimamas
žemės sklypų dalis – 0,8931 ha bendro ploto, kurių rinkos vertė sudarė 533 480,65 Eur
(1 842 000 Lt), iki projekto viešo svarstymo pradžios nepasirašė.
8. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu padalijus žemės sklypą
(duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,3541 ha, suformuoti du žemės sklypai: 1) 0,2837 ha
žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. 1); 2) 0,0704 ha ploto žemės sklypas
(duomenys neskelbtini). NŽT direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu paimtas žemės
sklypas Nr. 1, nustatyta, kad nuostolių už šio žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams
dydis pagal paimamo žemės sklypo vertinimo ataskaitą, parengtą VĮ Valstybinio žemėtvarkos
instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus vertintojo J. Lisovskio, – 851 000 Lt
(246 466,64 Eur); visą šią sumą sudaro žemės sklypo vertė.
9. Atsakovo žemės sklypas Vilniaus mieste ((duomenys neskelbtini), plotas 1,0443 ha)) NŽT
teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu padalytas, suformuoti du žemės
sklypai: 1) 0,1442 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. 2); 2) 0,899 ha
ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). NŽT direktoriaus 2014 m. spalio 7 d. įsakymu
paimtas žemės sklypas Nr. 2, nustatyta, kad nuostolių už šio žemės sklypo paėmimą visuomenės
poreikiams dydis pagal paimamo žemės sklypo vertinimo ataskaitą, parengtą VĮ Valstybinio
žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus vertintojo J. Lisovskio, –
433 000 Lt (125 405,47 Eur), visą šią sumą sudaro žemės sklypo vertė.
10. Atsakovo žemės sklypas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 1,18 ha, padalytas NŽT
teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu, suformuoti du žemės sklypai:
1) 0,4652 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. 3); 2) 0,7148 ha ploto
žemės sklypas (duomenys neskelbtini). NŽT direktoriaus 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymu
paimtas žemės sklypas Nr. 3, nustatyta, kad nuostolių už šio žemės sklypo paėmimą visuomenės
poreikiams dydis pagal paimamo žemės sklypo vertinimo ataskaitą, parengtą VĮ Valstybinio
žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus vertintojo J. Lisovskio, –
558 000 Lt (161 607,97 Eur), visą šią sumą sudaro žemės sklypo vertė.
11. NŽT 2014 m. rugpjūčio 8 d., 2014 m. spalio 7 d. ir 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymais žemės
sklypai (duomenys neskelbtini) paimti visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greito
eismo gatvei statyti). Šalys neginčija, kad žemės sklypai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 turėjo (galėjo) būti
paimami visuomenės poreikiams.
12. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d., 2015 m. vasario 2 d. ir 2015 m. vasario 5 d.
nutartimis leista Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu įregistruoti žemės sklypus Nr. 1,
Nr. 2, Nr. 3 ir pradėti naudoti šiuos žemės sklypus visuomenės poreikiams nurodytiems
tikslams, o atsakovas T. V. tapo nutarties 8–10 punktuose nurodytų sumų savininku. Vilniaus
miesto savivaldybės administracija sumokėjo banko pavedimais: 2014 m. rugsėjo 8 d.
851 000 Lt (246 466,63 Eur), 2014 m. lapkričio 26 d. 433 000 Lt (125 405,47 Eur) ir 2014 m.
gruodžio 30 d. 558 000 Lt (161 607,97 Eur) kompensaciją, skirtą atlyginti atsakovui už
paimamus žemės sklypus.
 4

13. Teismo paskirtos 2017 m. liepos 17 d. nekilnojamojo turto ekspertės I. Krikščiūnienės,

atlikusios civilinėje byloje nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, ekspertizės akte Nr. IK-
5/2014 pateiktos išvados: 1) 0,4652 ha žemės ūkio paskirties sklypo (duomenys neskelbtini)
rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo dieną (2014 m. lapkričio 19 d.) buvo
146 000 Eur; 0,1442 ha žemės ūkio paskirties sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė,
nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo dieną (2014 m. lapkričio 19 d.) buvo 96 500 Eur;
0,8999 ha kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė, nustatyta
lyginamuoju metodu, vertinimo dieną (2014 m. spalio 7 d.) buvo 472 000 Eur; 0,7148 ha žemės
ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju
metodu, vertinimo dieną (2014 m. lapkričio 19 d.) buvo 224 000 Eur; 1,0443 ha kitos paskirties
žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo
dieną (2014 m. spalio 6 d.) buvo 538 000 Eur; 1,1800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo
(duomenys neskelbtini) rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo dieną (2014 m.
lapkričio 18 d.) buvo 361 000 Eur; bendro 0,3541 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo
(duomenys neskelbtini) ir 1,0443 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini)
(bendras jų plotas – 1,3984 ha), rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo dieną
(2014 m. spalio 6 d.) buvo 702 000 Eur; 0,3541 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo
(duomenys neskelbtini) rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo dieną (2014 m.
rugpjūčio 7 d.) buvo 214 000 Eur; 0,0704 ha kitos paskirties žemės sklypo (duomenys
neskelbtini) rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo dieną (2014 m. rugpjūčio
8 d.) buvo 52 900 Eur.
14. 2017 m. lapkričio 8 d. raštu teismui ekspertė I. Krikščiūnienė nurodė, kad jeigu ekspertizės
2 klausimas būtų buvęs nustatyti 0,1442 ha žemės sklypo vertę 2014 m. spalio 7 d. duomenimis,
tai, atsižvelgiant į ekspertizės akto tiriamosios dalies medžiagą, išvada, pasikeitus vertės
nustatymo dienai, nesikeistų ir žemės sklypo vertė būtų 96 500 Eur.
15. Dėl ieškinio – teismas sprendime nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio
3 dalyje nustatyta, jog nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina
visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
(toliau – CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti
paimama tik teisingai atlyginant. Pagal CK 4.100 straipsnį paimti daiktą ar kitą turtą,
priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik
išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka, daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais
to daikto (turto) rinkos kaina. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir
atlyginimas reglamentuojami Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, kurio 47 straipsnio
1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams,
žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina.
16. Aiškindamas šias teisės normas, kasacinis teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014 ir 2016 m.
balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016) suformulavo nagrinėjamai
bylai aktualias teisės taikymo ir aiškinimo taisykles: teisingo atlyginimo už visuomenės
poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas
praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko
galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę
visuomenės poreikiams; visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma
sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną; sklypo vertė nustatoma pagal jo
parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos;
savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent
konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo.
17. Nustatydamas atlyginimo už kiekvieną paimamą žemės sklypą dydį, teismas remiasi kiekvieno
iš sklypų verte, buvusia jų paėmimo momentu, t. y.: 2014 m. rugpjūčio 8 d. – žemės sklypo
(duomenys neskelbtini) 175 000 Eur verte; 2014 m. spalio 7 d. – žemės sklypo (duomenys
 5

neskelbtini) 96 500 Eur verte; 2014 m. lapkričio 19 d. – žemės sklypo (duomenys neskelbtini)
146 000 Eur verte. Šių sklypų vertė nustatyta pagal ekspertės išvadas, t. y. nekilnojamojo turto
ekspertės I. Krikščiūnienės 2016 m. liepos 15 d. ekspertizės akte Nr. IK-11/2015 ir 2017 m.
liepos 17 d. ekspertizės akte Nr. IK-5/2014, 2017 m. lapkričio 8 d. ekspertės raštą. Byloje
dalyvaujantys asmenys nepateikė argumentų dėl kokių nors ekspertizės akto trūkumų
(tiriamosios dalies ir išvadų neatitikties, pagrįstumo stokos ar pan.), kurie keltų abejonių šių
įrodymų patikimumu. Teismui nekilo abejonių dėl ekspertizės aktų išvadų ir 2017 m. lapkričio
8 d. ekspertės rašto išvados nuoseklumo ir pagrįstumo, todėl teismas netenkino prašymų skirti
papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir
CPK) 185, 218, 219 straipsniai).
18. Teismas pažymėjo, kad 2014 m. rugpjūčio 8 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini)
175 000 Eur vertė; 2014 m. spalio 7 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 96 500 Eur vertė;
2014 m. lapkričio 19 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 146 000 Eur vertė yra teisinga,
atitinkanti teisingo kompensavimo principą.
19. Sklypų vertės ekspertės išvadose nustatytos mažesnės, nei ieškovui buvo nustatyta pagal
2010 m. vasario 10 d. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos
skyriaus parengtas Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai paimamų visuomenės
poreikiams žemės sklypų, priklausančių savininkui T. V., įvertinimo ataskaitas, kurias užsakė
Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
20. Ekspertės išvadose atspindėtas kainų pokytis skirtingu laiku. Dėl šio skirtumo už iš atsakovo
paimtus žemės sklypus visuomenės poreikiams priteistina iš atsakovo T. V. ieškovės Vilniaus
miesto savivaldybės naudai: 71 466,63 Eur permoka už žemės sklypo (duomenys neskelbtini)
vertę; 28 905,47 Eur permoka už žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertę; 15 607,97 Eur
permoka už žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertę.
21. Teismo nustatoma ir atlyginama savininkui daikto vertė sprendimo paimti žemę visuomenės
poreikiams priėmimo dieną ir tai sudaro teisinį pagrindą priteisti nurodytas permokas už žemės
sklypus, siekiant nesudaryti sąlygų atsakovui nepagrįstai praturtėti. Siekiant paskatinti atsakovą
geruoju įvykdyti sprendimą grąžinti permokas be antstolio procesinio poveikio priemonių ir
nepatiriant priverstinio vykdymo išlaidų, tikslinga dėl proceso operatyvumo ir ekonomiškumo
nustatyti atsakovui T. V. 1 mėnesio terminą po šio sprendimo įsiteisėjimo 71 466,63 Eur,
28 905,47 Eur ir 15 607,97 Eur permokoms grąžinti, jas pervedant į Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos banko sąskaitą.
22. Dėl priešieškinio – tai, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma
sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną, sudaro teisinį pagrindą netenkinti
priešieškinio (5 t., b. l. 2–17), nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą priteisti
T. V. naudai iš Vilniaus miesto savivaldybės 1 538 673,07 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc.
metines palūkanas už priteistą sumą.
23. Aplinkybė, kad, 2008 m. balandžio 1 d. pradėjus žemės sklypų visuomenės poreikiams
paėmimo procedūras, atsakovui buvo apribota teisė disponuoti žemės sklypais, kurie atitinkamai
2014 m. lapkričio 19 d., 2014 m. lapkričio 7 d., 2014 m. rugpjūčio 8 d. pasibaigus žemės sklypų
paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai liko atsakovo nuosavybė, savaime nereiškia, kad
atsakovas patyrė 1 538 673,07 Eur žalą. Byloje nėra duomenų, kad dėl ieškovės neteisėtų
veiksmų atsakovo nuosavybei buvo nepagrįstai taikomas apribojimas ją parduoti ir užsiimti kita
veikla. Atsakovas neįrodė, kad ieškovė sąmoningai neveikė, kad be teisinio pagrindo ribojo jo
nuosavybės teises į žemės sklypus. Atsakovo argumentai dėl žalos dydžio apskaičiavimo iš
atsakovui priklausančios žemės sklypo dalies, kuri nebuvo paimta visuomenės poreikiams,
2008 m. balandžio 1 d. atimant žemės sklypo, kuris liko atsakovui nuosavybės teise pabaigus
procedūrai, vertę dieną, kai atsakovas įgijo teisę disponuoti šiuo žemės sklypu, yra nepagrįsta
įrodymais ir toks žalos dydžio apskaičiavimas nepatvirtina žalos realumo ir gali sudaryti sąlygas
atsakovui nepagrįstai praturtėti. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių beržų medyno tūrį ir kitų
 6

želdinių vertę, buvusią žemės sklypų paėmimo momentu, t. y. 2014 m. rugpjūčio 8 d., 2014 m.
spalio 7 d. ir 2014 m. lapkričio 19 d., todėl nepagrįstas priešieškinio reikalavimas atlyginti
medyno ir želdinių vertę.
24. Paimtos žemės savininkui turi būti atlyginama už tų teisių praradimą, kurias įgyti jis siekė ir
įgijo savo reikmėms tenkinti ir kurios suteikė jam teisę žemės sklype įgyvendinti numatytus
tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-180-684/2016). Nors atsakovo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams
procedūra ir tęsėsi tam tikrą laiką, per visą tą laikotarpį atsakovas galėjo ginčo žemės sklypus
naudoti pagal jų tikslinę paskirtį – žemės ūkio, todėl žala neatsirado.
25. Spręsdamas žalos atlyginimo priteisimo reikalavimą, teismas nesirėmė J. Lisovskio 2010 m.
vasario 10 d. vertinimo ataskaitose pateiktomis žemės sklypo vertėmis ir 2012 m. balandžio
13 d. UAB „Ober Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurią užsakė T. V., nes šiose
ataskaitose vertės apskaičiuotos ne 2014 m. rugpjūčio 8 d., 2014 m. spalio 7 d., 2014 m.
lapkričio 19 d., kai buvo priimti sprendimai paimti žemę visuomenės poreikiams.
26. Teismas nenustatė ieškovės neteisėtų veiksmų, kaltės ir ieškovės veiksmų ir prašomos atlyginti
žalos priežastinio ryšio, šios atsakomybės sąlygos nėra pagrįstos realiomis, įrodytomis
priemonėmis (CK 6.246, 6.249 straipsniai, CPK 177–179 straipsniai, 185 straipsnis).
27. Teismas nekonstatavo pagrindų priteisti palūkanas už laikotarpį iki ieškinio pareiškimo, nes
nenustatė faktinės aplinkybės, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas užtruko dėl
ieškovės neteisėtų veiksmų arba neveikimo. Nėra pagrindo pagal priešieškinį priteisti procesines
palūkanas, nes atsakinga institucija laiku įvykdė įstatyme nustatytą pareigą sumokėti teisingą
kompensaciją. Ieškovė, paėmusi žemės sklypus visuomenės poreikiams, vykdė savo pareigą
mokėti kompensaciją atsakovui. Per bylinėjimosi laiką atsakovas naudojosi ieškovės permokos
lėšomis, gavo iš to naudos, ieškovė neprivalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti
įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
28. Apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo T. V. apeliacinį skundą
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. gruodžio 12 d.
nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį dėl atsakovo
T. V. reikalavimo nustatyti atlyginimą už želdinius ir (ar) medžius ir dalis, kuriomis iš atsakovo
T. V. Vilniaus miesto savivaldybei priteistos permokos už žemės sklypus (duomenys
neskelbtini), taip pat nustatytas 1 mėnesio terminas permokoms grąžinti bei išspręstas
bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, panaikinti ir perduoti nagrinėti pirmosios
instancijos teismui iš naujo. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 sprendimo dalis,
kuria nustatytos atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtų iš atsakovo T. V. žemės sklypų
175 000 Eur, 96 500 Eur ir 146 000 Eur vertės, taip pat atmestas atsakovo T. V. priešieškinis
Vilniaus miesto savivaldybei, palikta nepakeista.
29. Apeliacinės instancijos teismas sprendė priimti atsakovo pateiktus naujus įrodymus: 1) Vilniaus
miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo
skyriaus 2014 m. gruodžio 3 d. raštą; 2) UAB „Inreal“ skelbimą apie parduodamą 1,7 ha žemės
sklypą Vilniuje, Ukmergės g.; 3) UAB „Inreal“ skelbimą apie parduodamus keturis žemės
sklypus Vilniuje, Ukmergės g.; 4) UAB „Remax“ skelbimą apie parduodamą 0,326 ha žemės
sklypą Vilniuje, Ukmergės g. Atsakovas teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybės raštas
patvirtina jo prašymą priteisti atlyginimą už medžius, augančius žemės sklype Nr. 1, kitais
įrodymais atsakovas siekė pagrįsti skundo argumentus, kad už iš atsakovo visuomenės
poreikiams paimtus žemės sklypus skundžiamu sprendimu nustatytas atlyginimo dydis
nepakankamas tam, kad jis galėtų įsigyti analogiškus sklypus, taip pat skunde dėstomą poziciją
dėl ekspertizės aktuose nustatytos žemės sklypų vertės neobjektyvumo (neteisingumo).
 7

30. Priimdamas įrodymus apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018 dėl
kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydžio nustatymo pateikta
teisės aiškinimo taisykle, kad, nustatant žemės sklypo vertę sprendimo jį paimti visuomenės
poreikiams priėmimo dieną, kartu turi būti atsižvelgiama į kainų pokytį per laikotarpį nuo
sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos iki teismo sprendimo
nustatyti žemės sklypo vertę priėmimo dienos. Šioje nutartyje kasacinis teismas taip pat nurodė,
kad tuo atveju, kai kompensacijos pagal sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams
priėmimo dienos vertę teismo sprendimo dėl žemės sklypo vertės nustatymo dieną neužtektų
analogiškam paimtajam sklypui įsigyti, būtų pažeistas pamatinis principas – kad nustatytas
atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei. Sklypo vertės pasikeitimą, teismo sprendimo
priėmimo dieną lyginant ją su buvusia sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams
priėmimo dieną, turi įrodyti bylos šalys.
31. Sprendžiant klausimą dėl paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo rinkos vertės svarbus
sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams momentas, t. y. 2014 m. rugpjūčio 8 d.,
2014 m. spalio 7 d., 2014 m. lapkričio 19 d., kartu įvertinant kainų pokytį. Ieškovė turėjo teisę
tikslinti ieškinio reikalavimus ir šią teisę įgyvendino laikydamasi CPK 141 straipsnio,
reglamentuojančio ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimą.
32. Dėl nustatyto atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžio – apeliacinės
instancijos teismas pasisakė dėl kompensacijos už žemės sklypus Nr. 1 (175 000 Eur), Nr. 2
(96 500 Eur), Nr. 3 (146 000 Eur) pakankamumo analogiškiems sklypams įsigyti ir priešieškinio
reikalavimo priteisti 21 752,78 Eur atlyginimą už medžius, augančius žemės sklype Nr. 1.
33. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį,
naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo
visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo
vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas
parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus (Žemės įstatymo 47 straipsnio
1 dalis). Paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės
poreikiams dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-3-180-684/2016). Teismas nenustatė, kad teismo paskirtos ekspertizės būtų
atliktos pažeidžiant išvardytus kriterijus (jais nesivadovaujant), reikšmingus teisingam
atlyginimui už paimamus žemės sklypus nustatyti.
34. Ekspertizės išvadose nustatant žemės sklypų vertes buvo atsižvelgta į žemės sklypų lokalizaciją,
analizuoti analogiški ar panašias sąlygas vertinimo metu tenkinantys lyginamieji objektai.
Ekspertė vertino konkrečių žemės sklypų vertes atitinkamomis ginčui aktualiomis datomis,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu
Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos nuostatomis ir kitais teisės aktais.
35. Teisingu atlyginimu už paimtus visuomenės poreikiams žemės sklypus laikytinas toks, kuris
suteikia savininkui galimybę įsigyti analogišką nusavintajam žemės sklypą, tačiau neleidžia
asmeniui nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m.
rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018 pateiktas išaiškinimas dėl
žemės sklypo kainų pokyčio, į kurį būtina atsižvelgti nustatant žemės sklypo vertę sprendimo jį
paimti visuomenės poreikiams priėmimo dieną ir siekiant teisingo atlyginimo už paimtą turtą
nustatymo – kad, nustatant žemės sklypo vertę sprendimo jį paimti visuomenės poreikiams
priėmimo dieną, kartu turi būti atsižvelgiama į kainų pokytį per laikotarpį nuo sprendimo paimti
žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos iki teismo sprendimo nustatyti žemės
sklypo vertę priėmimo dienos.
36. Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas –
gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų
teritorijos, o žemės sklypo Nr. 3 paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio
 8

paskirties žemės sklypai. Atsakovo pateiktuose skelbimuose parduodami sklypai yra komercinės
paskirties. Vien ši aplinkybė, neatsižvelgiant į kitas individualias sklypų savybes, neleidžia
daryti išvados apie atsakovo įrodytą galimybės įsigyti analogiškus žemės sklypus apribojimą.
Atsakovas neįrodė žemės sklypo vertės pokyčio (padidėjimo) nuo sprendimo paimti žemės
sklypus visuomenės poreikiams iki teismo sprendimu nustatytos jų vertės. Todėl pirmosios
instancijos teismo sprendimu nustatytas kompensacijos už paimtus visuomenės poreikiams
žemės sklypus dydis nepažeidžia teisingo atlyginimo principo.
37. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad liko tinkamai neišspręstas ir neįvertintas ginčas,
kilęs dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype Nr. 1 buvusius
želdynus, medynus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensaciją už iš atsakovo
paimamus žemės sklypus, šio klausimo nesprendė. Taip galėjo būti pažeista atsakovo teisė į
teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą, juolab kad iš ekspertizės
akto turinio matyti, jog dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) yra apaugusi nepjaunama
žole, krūmynais, medynais.
38. Žemės įstatymo 47 straipsnio, reglamentuojančio atlyginimo už visuomenės poreikiams
paimamo žemės sklypo klausimą, 1 dalyje nustatyta ne tik pareiga nustatyti atlyginimą pinigais
pagal rinkos vertę už žemės sklypą, paimamą visuomenės poreikiams, bet ir pinigais atlyginti
paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir
įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertę. Žemės sklype esančių želdinių,
medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė ir
suteikiamo valstybinės žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojamos taikant Turto ir verslo
vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas
parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Pagal Žemės įstatymo
47 straipsnio reguliavimą, nesudarius sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir
atlyginimo už ją, laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir kreditoriaus
kilo ginčas.
39. 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu už paimamą žemės sklypą Nr. 1 nustatytas 851 000 Lt
(246 466,64 Eur) atlyginimas, remiantis J. Lisovskio vertinimo ataskaita. Visą šią sumą sudaro
nustatyta žemės sklypo vertė. Atsakovas, nesutikdamas su tokio atlyginimo dydžiu, ne tik prašė
nustatyti didesnę kompensaciją, grindžiamą UAB „Ober-Haus“ vertinimo ataskaita, bet atlyginti
žemės sklype Nr. 1 išaugusio beržų medyno tūrio ir kitų želdinių vertę (75 108 Lt
(21 752,78 Eur)). Toks reikalavimas buvo grindžiamas Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento miesto tvarkymo skyriaus 2014 m.
gruodžio 3 d. raštu dėl medžių atkuriamosios vertės.
40. Atlyginimo už medynus klausimas pagal byloje turimus duomenis negali būti išspręstas
apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į tai, kad tiek iš atsakovo pateikto savivaldybės
rašto, tiek iš ekspertizės akto turinio nėra galimybės nustatyti esminių ginčo aplinkybių, t. y.
nustatyti, kada, kiek, kokių medžių augo ir (ar) augo atidalytame ir paimtame visuomenės
poreikiams žemės sklype Nr. 1. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendė panaikinti teismo
sprendimo dalį, susijusią su ginču dėl atlyginimo už medynus ir permokų sumų nustatymu, ir šią
bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 2 dalis).
41. Dėl nuostolių pagal priešieškinį atlyginimo – žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams
procedūra truko gana ilgą laiko tarpą, tačiau vien ši aplinkybė pati savaime nelaikytina pagrindu
taikyti civilinę atsakomybę (atlyginti nuostolius). Atsakovas žemės sklypus nuosavybėn įgijo
1995–2002 m. laikotarpiu, 2007 m. gruodžio 21 d. jis buvo informuotas, kad žemės sklypai (jų
dalys) bus įtraukti į numatomų paimti visuomenės poreikiams sklypų sąrašą, o 2008 m.
balandžio 1 d. priimtas įsakymas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros
pradžios sukėlė atitinkamas teisines pasekmes – atsakovo nuosavybės teisės suvaržymą
(draudimą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į žemės sklypus, taip pat
pertvarkyti žemės sklypus). Tačiau atsakovas, teigdamas, kad minėta situacija lėmė jo nuostolių
 9

atsiradimą, grindžiamą sklypų, nepaimtų visuomenės poreikiams, kainos nuvertėjimu, tokios

savo pozicijos negrindė jokiais įrodymais, t. y. byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima
spręsti, kad atsakovas dar iki jo informavimo apie žemės sklypų paėmimą visuomenės
poreikiams (1995, 2002–2007 m.) būtų ketinęs vykdyti atitinkamą veiklą minėtuose žemės
sklypuose (naudoti juos pagal paskirtį) ir (ar) turėjęs tikslą sklypus parduoti, o užtrukusi žemės
paėmimo visuomenės poreikiams procedūra būtų sukliudžiusi šį siekį įgyvendinti, taip pat
duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į valstybės institucijas (kartu ir į ieškovę) dėl procedūros
vilkinimo ir (ar) nepagrįsto ribojimo disponuoti žemės sklypų dalimis, nereikalingomis
visuomenės poreikiams tenkinti, o institucijos būtų nesiėmusios jokių veiksmų galimiems
atsakovo nuostoliams išvengti. Iš byloje esančio 2012 m. kovo 2 d. akto dėl žemės savininko
T. V. nepasirašytų susitarimų dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto
vakarinės greito eismo gatvės statybai) paimamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) dalių –
0,8931 ha turinio spręstina, kad atsakovas vėliausiai 2011 m. žinojo, kokią dalį žemės sklypų iš
jo ketinama paimti.
42. Priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo pateiktas po ekspertizės aktų, kuriuose buvo nustatyta
sklypų vertės mažėjimo tendencija, tai leido teismui spręsti, kad tik šiuo momentu atsakovas
suvokė apie galbūt sumažėjusią sklypų vertę. Labiau tikėtina, kad žemės sklypams taikyti
ribojimai nelėmė atsakovo įrodinėtinų nuostolių, siejamų su sklypų vertės sumažėjimu,
atsiradimo, t. y. bylos duomenys neleidžia spręsti, kad atsakovo įrodinėtini nuostoliai nebūtų
atsiradę, jei žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra būtų vykusi operatyviau ir (ar)
ribojimai nebūtų buvę taikyti ir (ar) būtų buvę taikyti trumpesnį laiką. Šios aplinkybės, be kita
ko, kelia abejonių ir tokių nuostolių realumu. Deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atveju
reikia įrodyti nuostolių atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį, t. y. sąlygas, kurias teismas įvertino
kaip neįrodytas, todėl šią priešieškinio dalį apeliacinės instancijos teismas vertino kaip
nepagrįstą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

43. Kasaciniu skundu atsakovas T. V. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties dalis dėl nustatytų atlyginimų dydžių
priteisimo už iš atsakovo visuomenės poreikiams paimtus tris žemės sklypus, taip pat dalį, kuria
atsakovo priešieškinis ieškovei Vilniaus miesto savivaldybei atmestas, ir perduoti bylą
pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais
argumentais:
43.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje
Nr. 3K-3-180-684/2016, pasisakydamas dėl laikotarpio, per kurį turėtų būti vertinamas
kainų pokytis, rėmėsi Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad,
apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir
įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių
žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo
teritorijų planavimo dokumento, kuriame nustatytas konkretus visuomenės poreikis,
patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų
kainų pokytį. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
suformuluotą Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisyklę, kad, nustatant
žemės sklypo vertę sprendimo jį paimti visuomenės poreikiams priėmimo dieną, kartu turi
būti atsižvelgiama į kainų pokytį per laikotarpį nuo sprendimo paimti žemės sklypą
visuomenės poreikiams priėmimo dienos iki teismo sprendimo nustatyti žemės sklypo vertę
priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-3-328-611/2018). Jei kompensacijos pagal sprendimo paimti žemės sklypą
visuomenės poreikiams priėmimo dienos vertę teismo sprendimo dėl žemės sklypo vertės
 10

nustatymo dieną nebeužtektų analogiškam paimtajam sklypui įsigyti, būtų pažeistas

pamatinis principas – kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei.
Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktikos ir nesudarė galimybės atsakovui pasisakyti dėl kainų
pokyčio bei pateikti papildomus įrodymus dėl kainų pokyčio, todėl tai sudaro pagrindą
panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės
instancijos teismui.
43.2. Byloje nėra įvertintas žemės sklypų kainų pokytis per laikotarpį nuo 2008 m.
balandžio 1 d. iki 2014 m. antrojo pusmečio, t. y. nuo atsakovui priklausiusių žemės sklypų
paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios iki žemės sklypų paėmimo
visuomenės poreikiams. Atsakovui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai buvo
paimti visuomenės poreikiams 2014 m. antroje pusėje, o pirmosios instancijos teismo
sprendimas priimtas 2017 m. lapkričio 28 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo žemės
sklypų paėmimo visuomenės poreikiams. Per šį laikotarpį nekilnojamojo turto rinka iš
esmės pasikeitė, ir tai, siekiant teisingai atlyginti atsakovui už visuomenės poreikiams
paimtus žemės sklypus, privalo būti įvertinta.
43.3. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nustatė atsakovui už
visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus tokį atlyginimą, kurio atsakovui neužtektų,
siekiant įsigyti analogiškus sklypus žemės sklypams, kuriuos jis prarado dėl sprendimo
paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams, ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-180-684/2016; 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-
248/2017; 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018).
43.4. Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje, Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje, CK
4.93 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams
paimamą nuosavybę principas reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį
jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės
poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai
nuosavybei. Tačiau, skundžiama nutartimi nustačius kompensacijos dydžius, atsakovui
nesuteikiama galimybė ateityje įsigyti žemės sklypus, lygiaverčius visuomenės poreikiams
paimtiems žemės sklypams. Gavęs kompensaciją už visuomenės poreikiams paimtus žemės
sklypus, atsakovas neturi net teorinių galimybių įsigyti analogiškus žemės sklypus, kurie
ribotųsi su Ukmergės gatve (būtų įvažiavimas iš šios gatvės).
43.5. Atlikdama ekspertizes civilinėje byloje, teismo ekspertė neatsižvelgė į išskirtinę
žemės sklypų Nr. 2 ir Nr. 3 lokalizaciją – išsidėstymą prie pat (palei) Ukmergės g. su
atskiru patogiu privažiavimu iš šios gatvės. Nustatydama ginčo žemės sklypų vertę pagal
lyginamąjį metodą, ekspertė neparinko nė vieno vertinamo (lyginamojo) objekto, kuris
ribotųsi su Ukmergės gatve. Pagal lyginamojo metodo esmę, įtvirtintą Turto ir verslo
vertinimo metodikos 57 punkte, vertinamas turtas lyginamas su analogišku arba panašiu
turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Ekspertizės aktuose nurodyta,
kad visų tiriamųjų žemės sklypų kaina nuo 2010 m. iki 2014 m. sumažėjo, nors ekspertizės
aktuose pažymėta, kad vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir žemės ūkio
paskirčių turto rinka analizuojamu laikotarpiu (2008–2015 m.) buvo aktyviausia.
43.6. Vien ta aplinkybė, kad skiriasi lyginamųjų žemės sklypų naudojimo paskirtis, savaime
nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas neįrodė žemės sklypų verčių pokyčių, nes
visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų paskirtis gali būti keičiama. Vilniaus miesto
teritorijoje palei Ukmergės gatvę yra tendencija plėtoti būtent komercinę ar daugiabučių
gyvenamųjų namų statybą, o ne naudoti ginčo žemės sklypus žemės ūkio veiklai ar
 11

vienbučiams ar dvibučiams gyvenamiesiems namams statyti. Vilniaus miesto savivaldybės

teritorijos bendrojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad palei Ukmergės gatvę, šalia
kurios yra išsidėstę ginčo žemės sklypai, bus formuojamas linijinis centras, kartu didinant
užstatymą prie gatvių su viešuoju transportu.
43.7. Skundžiama nutartis yra priimta, netinkamai taikant Žemės įstatymo 47 straipsnio 6,
7, 8 dalis bei CK 1.136 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes teismas konstatavo, kad iš atsakovo
gali būti priteisiamas iki bylų iškėlimo teisme sumokėtos kompensacijos ir teismo
procesiniais sprendimais nustatyto mažesnio atlyginimo skirtumas. Žemės įstatymo
47 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės
poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos
vertę. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės
naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie
pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo taikant Turto ir verslo
vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą. Žemės įstatymo
47 straipsnio 5 dalis nustato, kad prieš kreipdamasi į teismą žemės paėmimu suinteresuota
institucija perveda sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytą atlyginimo
sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Žemės įstatymo
47 straipsnio 7 dalis nustato, kad kai įsiteisėja teismo nutartis leisti įregistruoti paimtą
visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti
sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, žemės savininkas
tampa pinigų sumos, pervestos į depozitinę sąskaitą, savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma
neribotai disponuoti.
43.8. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d., 2015 m. vasario 2 d., 2015 m.
vasario 5 d. nutartimis įregistravus žemės sklypus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 valstybės vardu,
atsakovas tapo nutartyse nurodytų kompensacijų savininku. Skundžiama nutartis, kuria
nustatyta ginčo žemės sklypų mažesnės vertės ir priteistas nustatytas mažesnio atlyginimo
skirtumas, prieštarauja Žemės įstatymo 47 straipsniui bei įsiteisėjusioms Vilniaus
apygardos teismo nutartims. Kompensacija už visuomenės poreikiams paimamus žemės
sklypus atsakovui nustatyta individualiais administraciniais aktais (NŽT 2014 m. lapkričio
19 d., 2014 m. spalio 7 d., 2014 m. rugpjūčio 8 d. įsakymais), jie yra galiojantys ir
nenuginčyti. CK 1.136 straipsnio 2 dalies 3 punktas įtvirtina, kad civilinės teisės ir pareigos
atsiranda iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes.
43.9. Netinkamai taikydamas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos
teismas nepanaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalies dėl priešieškinio
atmetimo ir neperdavė ginčo dėl šios dalies iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui,
nepaisydamas aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės dėl
priešieškinio dalies.
43.10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje
Nr. 3K-3-328-611/2018 pažymėta, kad teismo sprendimu nustatomas atlyginimo už paimtą
visuomenės poreikiams žemę dydis neapima galimų paimamo žemės sklypo visuomenės
poreikiams savininkų nuostolių, patiriamų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams
procedūrų nulemto negalėjimo naudoti paimamo žemės sklypo pagal jo tikslinę naudojimo
paskirtį, taip pat dėl užsitęsusio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams proceso.
Todėl, nustačius paimamo žemės sklypo vertę ir išmokėtinos kompensacijos dydį, paimamo
žemės sklypo savininkams išlieka teisė reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo CK nustatyta
tvarka iš žemės paėmimą visuomenės poreikiams neteisėtai vilkinusių institucijų.
43.11. Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje sutiko su atsakovo argumentu,
kad žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra truko gana ilgą laiko tarpą.
Daugiau kaip 6 metus buvo nepagrįstai varžoma atsakovo teisė disponuoti žemės sklypais,
tačiau teismas neištyrė neigiamų pasekmių, kurios kilo atsakovui dėl užsitęsusios žemės
 12

sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Atsakovui daugiau kaip 6 metus

galiojo apribojimas disponuoti žemės sklypais, nors tik jų dalis paimta visuomenės
poreikiams.
44. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo kasacinį skundą
atmesti ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2018 m. gruodžio 12 d. nutarties skundžiamą dalį. Atsiliepime nurodoma:
44.1. Dėl per laikotarpį nuo sprendimo paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams
priėmimo dienos iki teismo sprendimo nustatyti žemės sklypų vertę priėmimo dienos
sklypų kainų pokyčio vertinimo nustatant atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamus
žemės sklypus – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje
byloje Nr. 3K-3-328-611/2018 išaiškino Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje minimo
kainų pokyčio vertinimo sprendžiant dėl teisingo atlyginimo dydžio aktualumą: turi būti
atsižvelgiama į kainų pokytį per laikotarpį nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės
poreikiams priėmimo dienos iki teismo sprendimo nustatyti žemės sklypo vertę priėmimo
dienos.
44.2. Kaip teisingai nurodė Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje, sklypo
vertės pasikeitimą teismo sprendimo priėmimo dieną, lyginant ją su sprendimo paimti
žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo diena, turi įrodyti bylos šalys. Jokių
konkrečių ginčo žemės sklypų kainų pokytį pagrindžiančių įrodymų atsakovas teismui
nepateikė. Žemės sklypų kainų pokytį atsakovas šioje byloje įrodinėjo Lietuvos
apeliaciniam teismui pateikdamas kelis selektyviai atrinktus skelbimus iš nekilnojamojo
turto pardavimų portalų. Tačiau vieši atsitiktiniai nekilnojamojo turto bendrovių skelbimai
internete nepatvirtina atsakovo nurodomų aplinkybių apie visuomenės poreikiams paimtų
žemės sklypų kainų pokytį, kadangi pirmiausia skelbimuose nurodyti parduodami objektai
savo parametrais neatitiko iš atsakovo paimtų žemės sklypų parametrų ir individualių
savybių, antra, tokie skelbimai apskritai neatspindi realiai sudarytų sandorių, o tik parodo
rinkoje esančią pasiūlą, trečia, skelbimai viešojoje erdvėje įdėti jau po pirmosios instancijos
teismo sprendimo dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus
nustatymo priėmimo dienos, nors kasacinis teismas aiškiai nurodė, jog atsižvelgtina į kainų
pokytį iki teismo sprendimo nustatyti sklypo vertę priėmimo dienos. Skundžiamoje
nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas pabrėžė, kad jokių kitų kainų pokytį pagrindžiančių
įrodymų atsakovas teismui nepateikė.
44.3. Toks atsakovo aiškinimas, kuriuo remiantis jam neva turėtų būti priteisiamas
atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus, suteikiantis galimybę įsigyti
greta aplinkkelio esančius komerciškai patrauklius žemės sklypus dabartinėmis rinkos
kainomis, ne tik absoliučiai iškreipia kainų pokyčio vertinimo šios kategorijos bylose
prasmę, bet ir neatitinka teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą turtą
principo. Kainų pokyčio įvertinimas tokiu būdu, kaip jį aiškina atsakovas, sudarytų jam
galimybes ne įsigyti analogišką paimtam žemės sklypą, o dėl įvykusio žemės paėmimo
praturtėti savivaldybės sąskaita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 8 d.
nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016 pabrėžė, kad, vadovaujantis teisingo
atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę principu, siekiama, kad sumokamas
atlyginimas sudarytų savininkui galimybę įsigyti analogišką nusavintajam žemės sklypą; be
pagrindo išmokamas didesnis atlyginimas, nei reikia analogiškam sklypui įsigyti, nėra
teisingas, nes sudaro galimybes paimamo sklypo savininkui nepagrįstai praturtėti
visuomenės sąskaita. Taigi kasacinis teismas išaiškino, kad, priimant sprendimą dėl
atlyginimo už paimamą žemės sklypą nustatymo, būtina įvertinti kainų pokyčius tuo tikslu,
kad savininkui būtų sudaryta galimybė įsigyti analogišką paimtajam žemės sklypą.
44.4. Visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti juos
visuomenės poreikiams priėmimo dieną; turi būti nustatomas toks atlyginimo dydis, kuris
 13

suteiktų galimybę būtent paėmimo visuomenės poreikiams dieną (t. y. ne po kelerių metų)
buvusiam žemės sklypo savininkui įsigyti analogišką paimtajam žemės sklypą (t. y. ne kito
ploto, kitos paskirties ar kito naudojimo būdo), ir tokie atsakovo argumentai, jog sklypo
paskirtį būtų galima pakeisti (jeigu paėmimo visuomenės poreikiams dieną paskirtis nebuvo
keista), nesudaro pagrindo nustatyti didesnį atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą
turtą dydį.
44.5. Ginčo žemės sklypų paskirtys negalėjo būti keičiamos: pagal 2007 m. vasario 14 d.
sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintą Vilniaus miesto bendrąjį planą ginčo žemės sklypai
pateko į inžinerinės infrastruktūros teritoriją, kurioje galimas tik svarbiausių gatvių ir kelių
(A, B, C kategorijos) koridoriams tiesimas, ir kitokia veikla, nei nustatyta plane, šioje
žemės sklypo dalyje nėra galima plėtoti. Ginčo žemės sklypai inžinerinei infrastruktūros
zonai buvo priskirti ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 22 d.
sprendimu Nr. 1-856 „Dėl teritorijos prie Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės
detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintame detaliajame plane, kuriame nustatyti sklypų
paskirties ir naudojimo reglamentai. Atsižvelgiant į tai, ginčo žemės sklypų paskirties ir
naudojimo būdo keitimas į kitą (leidžiančią komercinės paskirties objektų statybą),
galiojant paminėtiems teritorijų planavimo dokumentams, teisiškai nebuvo galimas.
44.6. Dėl žemės sklypų kainų pokyčio per laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2014 m.
antrojo pusmečio, t. y. nuo atsakovui priklausiusių žemės sklypų paėmimo visuomenės
poreikiams procedūros pradžios iki žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams,
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-
3-328-611/2018 nurodė, kad kompensacijai išmokėti paprastai neturėtų turėti reikšmės
aplinkybė, kokia buvo žemės sklypo vertė iki sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės
poreikiams priėmimo dienos. Todėl pastarasis atsakovo argumentas skundžiamos Lietuvos
apeliacinio teismo nutarties neteisėtumo nesuponuoja. Nurodytoje nutartyje pateiktas
išaiškinimas dėl atsižvelgimo į visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų kainų pokytį,
nustatant atlyginimo už jų paėmimą dydį, nepanaikina įstatyme ir teismų praktikoje
nustatytos sąlygos, kad už paėmimą visuomenės poreikiams savininkui atlyginama vertė,
buvusi sprendimo paimti turtą visuomenės poreikiams dieną. Atsakovas ne tik neįrodė
ginčo žemės sklypų kainų pokyčio, bet ir nenurodė, kaip konkrečiai, jo supratimu, teismas
turėjo atsižvelgti į kainų pokytį, priimdamas sprendimą dėl atlyginimo dydžio šioje byloje.
Nagrinėjamoje byloje nebuvo konstatuoti jokie Vilniaus miesto savivaldybės neteisėti
veiksmai dėl vilkinimo atlikti žemės sklypų paėmimo procedūras, todėl teisingam
atlyginimui nustatyti kainų pokytis jokios reikšmingos įtakos, lemiančios būtinybę didinti
atsakovui atlyginimo už paimtus žemės sklypus dydį, nagrinėjamu atveju neturėjo. Kaip
nurodė kasacinis teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, jeigu šalys byloje neįrodinėjo ir
neteigė, kad žemės sklypo vertė teismo sprendimo nustatyti žemės sklypo vertę priėmimo
dieną pasikeitė, lyginant ją su buvusia sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės
poreikiams priėmimo dieną, darytina išvada, jog kainos pokyčio kriterijus vertintinas kaip
neturintis įtakos nustatant paimtų žemės sklypų vertę. Atsakovo teikti duomenys nei
visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų kainų pokyčio, nei tokio kainų pokyčio įtakos
nustatytino atlyginimo dydžiui nepagrindė, o teismo nustatytas atlyginimo už visuomenės
poreikiams paimtus žemės sklypus dydis yra teisingas ir atitinkantis teisės aktų
reikalavimus.
44.7. Dėl visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų vertės ir teisingo atlyginimo
nustatymo – teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas
reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo
turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį
jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams; visuomenės poreikiams
paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams
dieną; sklypo vertė nustatoma pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę
 14

visuomenės poreikiams priėmimo dienos; savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį
jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio
žemės sklypo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-7-478/2014; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-
684/2016). Taigi teisingo atlyginimo principas yra siejamas būtent su sprendimo paimti
žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo diena ir teismų praktikoje akcentuojama,
kad savininkui privalo būti atlyginama tiek, kad jis turėtų galimybę įsigyti: 1) analogišką
savo parametrais žemės sklypą; 2) būtent šio sklypo paėmimo dieną, o ne kitu ankstesniu ar
vėlesniu metu.
44.8. Atsakovas pageidauja tokio atlyginimo už paimtus žemės sklypus, kuris jam suteiktų
galimybę įsigyti komercinės paskirties žemės sklypus, nors visuomenės poreikiams paimtų
žemės sklypų paskirtis nebuvo komercinė ir jos keisti atsakovas negalėjo. Žemės įstatymo
47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama
pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos
Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams
procedūrą padarymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje
civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014 pažymėjo, kad jei konkrečiam žemės sklypui taikomas
ribojimas, kad esama jo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis negali būti pakeista į kitą
naudojimo paskirtį, šis ribojimas vertintinas kaip jo individuali savybė, į kurią turi būti
atsižvelgiama apskaičiuojant šio žemės sklypo rinkos vertę.
44.9. Būtent individualaus turto vertinimo metu nustatyta turto vertė, o ne pagal analogiją su
kitais greta esančiais žemės sklypais spėjama vertė yra pagrindas nustatyti teisingą
atlyginimą savininkui. Kiekvienas sklypas, net ir esantis netoliese, greta, turi savo
individualias savybes, todėl jų vertė gali skirtis net keliais kartais. Taigi atsakovo teisėti
lūkesčiai galėjo būti siejami tik su žemės sklypo naudojimu pagal kiekvieno jų paskirtį, o
ne pagal kitą paskirtį.
44.10. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus šios kategorijos bylose turto vertinimo ataskaita
ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-
684/2016). Nagrinėjamoje byloje teismas, nustatydamas atlyginimą už visuomenės
poreikiams paimtus žemės sklypus, vadovavosi teismo ekspertizės aktu nustatyta ginčo
žemės sklypų verte. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ekspertė nustatė
ekspertizės objektų charakteristiką, įvertino vertinamų objektų lokalizaciją, parinko ir
analizavo analogiškas ar panašias sąlygas vertinimo metu tenkinančius lyginamuosius
objektus, kurių lokalizacija panaši infrastruktūros ir susisiekimo bei visuomeninės
paskirties gretimybių aspektais, detaliai aptarė lyginamųjų objektų parinkimą.
44.11. Ekspertė ekspertizės akte paminėjo rinką 2008–2015 metais buvus aktyvią, Lietuvos
apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje pabrėžė, kad rinkos aktyvumas nebūtinai lemia
kainų augimą ir įtaką konkretaus sklypo kainai gali daryti daugybė veiksnių, taigi ekspertės
konstatuotas rinkos augimas nereiškia, jog 2014 metais atsakovo žemės sklypų vertė taip
pat turėjo kilti.
44.12. Dėl permokų grąžinimo – Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalis nustato, kad, priėmęs
šio straipsnio 6 dalyje nurodytą nutartį leisti paimtą visuomenės poreikiams turtą registruoti
valstybės vardu ir pradėti naudoti visuomenės poreikiams numatytiems tikslams, teismas
toliau nagrinėja ginčą iš esmės; jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito
turto vertę ir jo savininkų ir (ar) kitų naudotojų patirtų nuostolių dydį, negu nurodyta
sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, už paimtą visuomenės poreikiams žemę
atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Teisės aktuose nėra įtvirtinta jokio
ribojimo nustatyti mažesnį atlyginimo dydį, negu nurodyta sprendime paimti žemę
visuomenės poreikiams.
 15

44.13. Prieš kreipdamasi į teismą Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama Žemės įstatymo
47 straipsnio 5 dalyje nustatytą reikalavimą, į depozitinę sąskaitą pervedė NŽT
sprendimuose paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytas atlyginimo sumas už
kiekvieną atsakovui priklausiusį žemės sklypą. Teismas, nustatydamas teisingą atlyginimą
už visuomenės poreikiams paimtą turtą, nėra saistomas NŽT įsakymuose nurodytų sumų,
nes būtent dėl šių sumų ir kilo šalių teisminis ginčas. Byloje teismai nustatė, kad ginčo
žemės sklypų vertė sprendimo paimti žemės sklypus dieną buvo mažesnė, atsižvelgiant į
tai, paaiškėjo, jog atsakovui buvo sumokėta per didelė atlyginimo už visuomenės
poreikiams paimtus žemės sklypus suma. Atsakovui priklauso tik toks atlyginimas už
visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus, kuris yra nustatytas teismo sprendimu, o
atlyginimą viršijančią dalį atsakovas privalo savivaldybei grąžinti, nes į ją neturi jokių
teisių.
44.14. Dėl priešieškinio – pareiga įrodyti Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtus veiksmus
(vilkinimą dėl kelerius metus trukusios žemės paėmimo visuomenės poreikiams
procedūros), nuostolių dydį bei priežastinį ryšį tarp vilkinimo bei atsakovo patirtų
nuostolių, t. y. įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas nuostolių atlyginimui priteisti iš
ieškovės, tenka reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo reiškiančiam atsakovui, jis tokių
aplinkybių neįrodė. Vilniaus miesto savivaldybė laikėsi visų teisės aktuose nustatytų
procedūrų. Vien ta aplinkybė, kad atsakovo disponavimo teisė buvo suvaržyta, nesudaro
pagrindo atlyginti atsakovui kokius nors nuostolius, jeigu dėl tokio suvaržymo jokių
nuostolių atsakovas neįrodė patyręs. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis
būtų ketinęs sklypus parduoti ar kitaip jais disponuoti. Visą laiką atsakovas galėjo ginčo
žemės sklypus naudoti pagal jų tikslinę paskirtį. Todėl teismų procesiniai sprendimai dėl
priešieškinio atmetimo laikytini visiškai pagrįstais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus nustatymo

45. Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik
tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama.
46. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams
paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis
patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi
teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant
sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas
ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus
atlyginama už paimamą nuosavybę; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai
nuosavybei (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos
8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai).
47. CK 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama
tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą,
priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik
 16

išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama
pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis).
48. Konstitucijoje ir jos nuostatas detalizuojančiuose įstatymuose įtvirtintas žemės nuosavybės
paėmimas visuomenės reikmėms ir byloje nėra ginčo dėl atsakovo žemės sklypų paėmimo
pagrįstumo ir teisėtumo, o teismas sprendžia ginčą dėl teisingo kompensacijos dydžio už paimtą
žemę.
49. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad tais atvejais, kai asmens
turtas buvo nusavintas, turi būti nustatyta procedūra, užtikrinanti visa apimantį ekspropriacijos
padarinių įvertinimą, įskaitant kompensacijos sumos, derančios su nusavinto turto verte,
priteisimą, asmenų, turinčių teisę į kompensaciją, nustatymą ir bet kokių kitų su nusavinimu
susijusių klausimų išsprendimą. Kompensacijos suma paprastai turi būti apskaičiuojama
remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną (žr. 2009 m. gruodžio 22 d.
Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Guiso-Gallisay prieš Italiją (teisingas atlyginimas),
peticijos Nr. 58858/00, par. 94–95; 2012 m. spalio 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje
Vistinš ir Perepjolkins prieš Latviją, peticijos Nr. 71243/01, par. 111). Visiškos kompensacijos
stoka gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais, kai yra teisėti viešojo intereso tikslai,
pavyzdžiui, kurių siekiama ekonomikos reformos priemonėmis ar priemonėmis, skirtomis
didesniam socialiniam teisingumui pasiekti, arba kai tai lemia turto pobūdis (neįmanoma
objektyviai nustatyti tikrosios turto vertės dėl valstybei priklausančių išimtinių pirkimo teisių ir
pan.), asmens investicijų, susijusių su paimamu turtu, nebuvimas ir kt. (žr., pvz., cituotą Vistinš
ir Perepjolkins prieš Latviją; 1986 m. vasario 21 d. sprendimo byloje James ir kiti prieš
Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 8793/79, par. 54).
50. Nagrinėjamoje byloje žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams NŽT 2014 m. rugpjūčio
8 d., 2014 m. spalio 7 d. ir 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymų priėmimo metu galiojusio Žemės
įstatymo (2014 m., kovo 20 d. įstatymo Nr. XII-793 redakcija) 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta,
kad kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar)
kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės
savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su
paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam
naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių,
medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei
visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar
jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės
poreikiams. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės
naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie
pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo
vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas
parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Apskaičiuojant visuomenės
poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti
atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės
sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento,
kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos
parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.
51. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintas individualus turto vertinimo būdas reiškia
turto, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, vertinimą atitinkamu turto
vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo
metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis (2014 m. spalio 7 d.
įstatymo Nr. XII-1200 redakcija)).
52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs pirmiau nurodytas teisės normas dėl teisingo
kompensacijos dydžio nustatymo: teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą
 17

nuosavybę principas reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria
netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės
sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams; sklypo vertė
nustatoma pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams
priėmimo dienos; visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo
paimti žemę visuomenės poreikiams dieną; savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis
patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės
sklypo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-
7-478/2014; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016; 2018 m.
rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018, 33 punktas).
53. Teisme nagrinėjant ginčą dėl atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio
nustatymo, tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui
dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną, o
ne teismo sprendimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014). Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal
pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo
turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant
Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą individualų turto vertinimą. Paimamų
žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną. Be to,
savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto, kuris
siejamas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo
paimti žemę visuomenės poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, 23, 30 punktai; 2017 m. kovo 30 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-248/2017, 18, 20 punktai; 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018, 33, 36 punktai).
54. Kai žemės savininkas nesusitaria su prašymą pateikusia institucija dėl atlyginimo už paimamą
visuomenės poreikiams žemę būdo ir dydžio, būtent institucijos priimamame sprendime paimti
žemę visuomenės poreikiams turi būti nustatyta paimamo žemės sklypo vertė, nurodyta
kompensacija pinigais; ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto arba
paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo plano rengimo ir tvirtinimo, taip pat dėl
atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios
kompetencijos apygardos teisme pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo
vietą (Žemės įstatymo 46 straipsnio 9 dalis, 47 straipsnio 3 dalis, (2014 m. kovo 20 d. įstatymo
Nr. XII-793 redakcija)).
55. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, priėmus sprendimą dėl atsakovo žemės paėmimo
visuomenės poreikiams, bet savininkui ir institucijoms nesutarus dėl kompensacijos dydžio,
Vilniaus miesto savivaldybės administracija sumokėjo banko pavedimais: 2014 m. rugsėjo 8 d.
851 000 Lt (246 466,63 Eur), 2014 m. lapkričio 26 d. 433 000 Lt (125 405,47 Eur) ir 2014 m.
gruodžio 30 d. 558 000 Lt (161 607,97 Eur) kompensaciją, skirtą atlyginti atsakovui už
paimamus žemės sklypus. 2014 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija
pateikė teismui ieškinį dėl teisingo kompensacijos dydžio nustatymo, būtent šis ginčas
sprendžiamas nagrinėjamoje byloje.
56. Byloje teismui paskyrus ekspertizę, pagal turto vertintojos teismo ekspertės I. Krikščiūnienės
2016 m. liepos 15 d. ekspertizės aktą Nr. IK-11/2015 ir 2017 m. liepos 17 d. ekspertizės aktą
Nr. IK-5/2014, 2017 m. lapkričio 8 d. ekspertės raštą nustatyta kiekvieno iš sklypų vertė, buvusi
jų paėmimo metu, t. y.: 2014 m. rugpjūčio 8 d. – žemės sklypo (duomenys neskelbtini)
175 000 Eur vertė; 2014 m. spalio 7 d. – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 96 500 Eur vertė;
2014 m. lapkričio 19 d. – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 146 000 Eur vertė.
57. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė sutiko su ekspertės nustatyta sklypų verte ir 2017 m.
rugpjūčio 7 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo skirtumą tarp išmokėtos
 18

kompensacijos ir nustatytos vertės (permoką). Atsakovas 2017 m. rugsėjo 7 d. atsiliepimu į

patikslintą ieškinį prašė teismo remtis ne teismo ekspertės nustatyta sklypų verte, o
VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus vertintojo
J. Lisovskio 2010 m. vasario 2 d. vertinimo ataskaita, pagal joje nustatytas vertes ir buvo
išmokėta kompensacija NŽT priėmus sprendimus paimti sklypus visuomenės poreikiams.
58. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendime neturėjo abejonių dėl ekspertizės aktų
patikimumo, pažymėjo, kad byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė argumentų dėl kokių nors
ekspertizės akto trūkumų (tiriamosios dalies ir išvadų neatitikties, pagrįstumo stokos ar pan.).
Teismo vertinimu, ekspertizės nustatyta vertė yra teisinga, atitinkanti teisingo kompensavimo
principą.
59. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė
apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą individualų turto
vertinimą, paimamų žemės sklypų vertė nustatyta sprendimo paimti žemę visuomenės
poreikiams dieną. Teismas nenustatė, kad teismo paskirta ekspertizė būtų atlikta pažeidžiant
kriterijus, reikšmingus teisingam atlyginimui už paimamus žemės sklypus nustatyti.
60. Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertizės išvadose nustatant žemės sklypų vertes buvo
atsižvelgta į žemės sklypų lokalizaciją, analizuoti analogiški ar panašias sąlygas vertinimo metu
tenkinantys lyginamieji objektai. Ekspertė vertino konkrečių žemės sklypų vertes atitinkamomis
ginčui aktualiomis datomis, vadovaudamasi Turto ir verslo vertinimo metodikos nuostatomis ir
kitais teisės aktais. Taikant lyginamąjį metodą, surinkta ir ekspertės įvertinta informacija apie
sandorius, įvykusius analogišku arba panašiu turto vertinimo datai metu.
61. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma
specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis).
Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo
pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų
šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal
vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų
ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba
nutartyje (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu,
gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar
turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės
turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko
tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų
abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto
nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Taip pat ekspertizės duomenys
gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 21 punktas;
2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 48 punktas).
62. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami ekspertizės išvadas,
nenustatė kokių nors jų trūkumų, galinčių kelti abejonių dėl išvadų patikimumo, objektyvumo,
surinktų duomenų išvadoms padaryti pakankamumo, o atsakovo nesutikimas su išvadomis
nebuvo pagrįstas argumentais, patvirtinančiais kokius nors ekspertizės trūkumus. Todėl
kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka, kad apskaičiuodami teisingą kompensaciją už
paimamus visuomenės poreikiams sklypus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai
rėmėsi ekspertizės išvadomis.
63. Apskaičiuodami kompensacijos dydį teismai pagrįstai nesirėmė J. Lisovskio 2010 m. vasario
10 d. vertinimo ataskaitose ir 2012 m. balandžio 13 d. UAB „Ober Haus“ nekilnojamojo turto
vertinimo ataskaitoje, kurią užsakė T. V., pateiktomis žemės sklypo vertėmis, nes šiose
ataskaitose vertės apskaičiuotos ankstesnėmis datomis, o ne 2014 m. rugpjūčio 8 d., 2014 m.
spalio 7 d., 2014 m. lapkričio 19 d., kai buvo priimti NŽT sprendimai paimti žemę visuomenės
 19

poreikiams. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl žemės sklypo vertės,
įvertino teismo ekspertės išvadas kitų byloje surinktų įrodymų kontekste laikydamiesi
įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, reglamentuojamų CPK 176–178,
185 straipsniuose.
64. Paimamų visuomenės poreikiams atsakovo sklypų vertė negalėjo būti prilyginta kitokios
naudojimo paskirties žemės sklypų, kurie išsidėstę netoli nuo paimamų sklypų, vertei, nes jų
kitokia paskirtis savaime lemia ir skirtingą jų rinkos vertę. Vilniaus miesto savivaldybė
patvirtino, kad atsakovo sklypų naudojimo paskirtys negalėjo būti keičiamos: pagal 2007 m.
vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintą Vilniaus miesto bendrąjį planą ginčo žemės
sklypai pateko į inžinerinės infrastruktūros teritoriją, kurioje galimas tik svarbiausių gatvių ir
kelių (A, B, C kategorijos) koridoriams tiesimas, ir kitokia veikla, nei nustatyta plane, šioje
žemės sklypo dalyje nėra galima plėtoti. Ginčo žemės sklypai inžinerinei infrastruktūros zonai
buvo priskirti ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 1-
856 „Dėl teritorijos prie Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės detaliojo plano
tvirtinimo“ patvirtintame detaliajame plane, kuriame nustatyti sklypų paskirties ir naudojimo
reglamentai. Todėl ginčo žemės sklypų paskirties ir naudojimo būdo keitimas į kitą (leidžiančią
komercinės paskirties objektų statybą), galiojant paminėtiems teritorijų planavimo
dokumentams, teisiškai nebuvo galimas.
65. Atsakovas byloje pateikė panašių žemės sklypų pardavimo pasiūlos viešų skelbimų kainas,
kurios yra didesnės už byloje teismų nustatytą kompensacijos dydį. Teisėjų kolegija pažymi,
kad viešų skelbimų pardavėjų prašoma kaina už panašius turto objektus nėra tapati sandorių
rinkoje kainai. Ekspertizės išvados paremtos būtent įvykusių panašių turto objektų sandorių
kainomis. Be to, pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos 61 punktą, tik jeigu nėra
informacijos apie analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, naudojama informacija apie
analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, turto vertinimo ataskaitoje nurodant naudojamos
informacijos šaltinius. Todėl būtent įvykusių panašių turto objektų sandorių kainos, o ne
atsakovo pateiktų skelbimų pasiūlos kainos yra reikšmingos nustatant atsakovo žemės sklypų
rinkos vertę ir teismui apskaičiuojant ją atitinkantį kompensacijos dydį.
66. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-
180-684/2016, 32 punkte, 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-
611/2018 34 punkte konstatuota, kad nustatant žemės sklypo vertę sprendimo jį paimti
priėmimo dieną sudaromos realios prielaidos įgyvendinti teisingo atlyginimo už visuomenės
poreikiams paimamą žemės sklypą principą, suteikiant savininkui galimybę įsigyti analogišką
nusavintajam žemės sklypą. Be pagrindo išmokamas didesnis atlyginimas, nei reikia
analogiškam sklypui įsigyti, nėra teisingas, nes sudaro galimybes paimamo sklypo savininkui
nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita.
67. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-
611/2018 41 punkte išaiškinta, kad, nustatant žemės sklypo vertę sprendimo jį paimti
visuomenės poreikiams priėmimo dieną, kartu turi būti atsižvelgiama į kainų pokytį per
laikotarpį nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos iki
teismo sprendimo nustatyti žemės sklypo vertę priėmimo dienos. Nurodytas kasacinio teismo
išaiškinimas skirtas tam, kad, priimant teismo sprendimą dėl atlyginimo už paimamą žemės
sklypą nustatymo, būtina įvertinti kainų pokyčius tuo tikslu, kad savininkui būtų sudaryta
galimybė įsigyti analogišką paimtajam žemės sklypą.
68. Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia padėtis, kad atsakovas įgijo paimtų sklypų piniginį
ekvivalentą, kai jam buvo išmokėta kompensacija netrukus po NŽT sprendimų paimti žemės
sklypus priėmimo, ir kartu galimybę nusipirkti lygiavertį paimamiems sklypą (-us). Atsakovo
galimybė įgyti analogišką sklypą nebuvo suvaržyta, o delsimas pasinaudoti tokia galimybe ir
laukimas galutinio teismo sprendimo, kuriuo bus nustatyta (patikslinta) galutinė teisinga
kompensacija už paimtus žemės sklypus, reiškė per tą laikotarpį žemės sklypų rinkos kainų
 20

pokyčių rizikos prisiėmimą. Tačiau rinkos augimo atveju šis kainų skirtumas negalėtų būti
kompensuojamas, nes, kaip minėta, už išmokėtą iškart po institucijos sprendimų paimti žemės
sklypus priėmimo kompensaciją atsakovas turėjo galimybę nusipirkti analogišką sklypą (-us).
Nustačius patikslintą kompensacijos dydį teismui paskyrus ekspertizę, teismų sprendimais šiuo
patikslinimu buvo sumažintas atsakovui jau išmokėtos kompensacijos dydis, tai kaip tik
patvirtina, kad atsakovui buvo faktiškai sumokėta adekvati, nedaug viršijanti byloje teismų
nustatytą sklypų rinkos kainą kompensacija, kurios turėjo pakakti analogiškam sklypui įsigyti
tuo metu, kai ji buvo išmokėta. Todėl atsakovo kasacinio skundo argumentai, kad jam
sumokėtos kompensacijos nepakako lygiaverčiam analogiškam sklypui įsigyti, nepagrįsti.
Byloje atsakovas nėra pateikęs įrodymų, pagrindžiančių turėtus ketinimus įsigyti konkretų
lygiavertį sklypą ir kad gautos kompensacijos nepakako tokiam sklypui rinkoje įgyti, tai teismui
kelia abejonių, ar atsakovas, gavęs kompensacijos sumą, iš tikrųjų siekė toliau investuoti į
žemės sklypus.
69. Taigi visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti juos
visuomenės poreikiams priėmimo dieną pagal tokio sprendimo priėmimo metu buvusius
paimamo žemės sklypo parametrus (Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).
Teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą turtą principas, pagal kurį buvusiam
savininkui nustatytinas atlyginimas, suteikiantis galimybę įsigyti analogišką paimtajam žemės
sklypą, būtent ir reiškia, kad turi būti nustatomas toks atlyginimo dydis, kuris suteiktų galimybę
būtent paėmimo visuomenės poreikiams dieną (t. y. ne po kelerių metų) buvusiam žemės sklypo
savininkui įsigyti analogišką paimtajam žemės sklypą.
70. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas atsižvelgia į kainų pokytį per laikotarpį nuo sprendimo
paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos iki teismo sprendimo nustatyti
žemės sklypo vertę priėmimo dienos, kai kompensacija savininkui nėra išmokama neilgai trukus
po institucijos sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams arba institucijos
išmokėtas kompensacijos dydis nėra pakankamas analogiškam lygiaverčiam sklypui įsigyti ir
vėliau išnagrinėjus teisminį ginčą teismo sprendimu nustatomas patikslintas žemės sklypo
rinkos vertės kompensacijos dydis.
71. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė kompensacijos dydį,
atitikusį paimtų sklypų rinkos vertę institucijos sprendimų paimti sklypus priėmimo dienomis.
Didesnė negu teismų nustatyta kompensacija sumokėta netrukus po institucijos sprendimų
paimti sklypus priėmimo, kompensacijos sumos išmokėjimo metu turėjo pakakti, kad savininkas
įsigytų analogišką lygiavertį sklypą. Atsakovui priklauso tik toks atlyginimas už visuomenės
poreikiams paimtus žemės sklypus, kuris yra nustatytas teismo sprendimu, o atlyginimą
viršijančią išmokėtos kompensacijos dalį atsakovas privalo savivaldybei grąžinti, nes į ją neturi
jokių teisių. Dėl išdėstytų argumentų pripažintini teisiškai nepagrįstais kasacinio skundo
argumentai, kad teismai neteisingai apskaičiavo kompensacijos dydį ir įpareigojo permoką
grąžinti.

Dėl reikalavimo atlyginti žalą už suvaržytą žemės savininko teisę disponuoti žemės sklypais
per sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros laikotarpį

72. Atsakovo kasaciniame skunde teigiama, kad žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams
procedūra truko gana ilgą laiko tarpą. Daugiau kaip 6 metus buvo nepagrįstai varžoma atsakovo
teisė disponuoti žemės sklypais, tačiau teismai dėl to kompensacijos atsakovui nepriteisė.
73. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-
611/2018 pažymėta, kad teismo sprendimu nustatomas atlyginimo už paimtą visuomenės
poreikiams žemę dydis neapima galimų paimamo žemės sklypo visuomenės poreikiams
 21

savininkų nuostolių, patiriamų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų nulemto
negalėjimo naudoti paimamo žemės sklypo pagal jo tikslinę naudojimo paskirtį, taip pat dėl
užsitęsusio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams proceso. Todėl nustačius paimamo
žemės sklypo vertę ir išmokėtinos kompensacijos dydį, paimamo žemės sklypo savininkams
išlieka teisė reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo CK nustatyta tvarka iš žemės paėmimą
visuomenės poreikiams neteisėtai vilkinusių institucijų.
74. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad žemės sklypų paėmimo
visuomenės poreikiams procedūra truko gana ilgą laiko tarpą, tačiau vien ši aplinkybė pati
savaime nelaikytina pagrindu taikyti civilinę atsakomybę (atlyginti nuostolius). Atsakovas
žemės sklypus nuosavybėn įgijo 1995–2002 m. laikotarpiu, 2007 m. gruodžio 21 d. jis buvo
informuotas, kad žemės sklypai (jų dalys) bus įtraukti į numatomų paimti visuomenės
poreikiams sklypų sąrašą, o 2008 m. balandžio 1 d. priimtas įsakymas dėl žemės paėmimo
visuomenės poreikiams procedūros pradžios sukėlė atitinkamas teisines pasekmes – atsakovo
nuosavybės teisės suvaržymą (draudimą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į
žemės sklypus, taip pat pertvarkyti žemės sklypus). Atsakovas nepateikė byloje įrodymų, kad
dar iki jo informavimo apie žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams jis būtų ketinęs
vykdyti veiklą minėtuose žemės sklypuose (naudoti juos pagal paskirtį), gauti pajamas ir (ar)
turėjęs tikslą sklypus parduoti, o užtrukusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra
būtų sukliudžiusi šį siekį įgyvendinti.
75. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra vyko remiantis šios procedūros nustatytu
teisės aktuose teisiniu reglamentavimu. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė
būtinų civilinei atsakomybei taikyti sąlygų: ieškovės neteisėtų veiksmų, kaltės ir ieškovės
veiksmų ir prašomos atlyginti žalos priežastinio ryšio, žalos dydžio, šios atsakomybės sąlygos
nėra pagrįstos įrodymais (CK 6.246, 6.249 straipsniai, CPK 177–179 straipsniai, 185 straipsnis).
Todėl nebuvo teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimą atsakovui, taip pat ir palūkanas už
laikotarpį iki ieškinio pareiškimo, nes nenustatyta faktinių aplinkybių, kad žemės paėmimo
visuomenės poreikiams procesas užtruko dėl ieškovės neteisėtų veiksmų arba neveikimo.
Ieškovė laiku įvykdė įstatyme nustatytą pareigą sumokėti teisingą kompensaciją, ją sumokėjo
nedelsdama po institucijos sprendimų paimti sklypus priėmimo. Ieškovė nepraleido piniginės
prievolės vykdymo termino, todėl palūkanų priteisimas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir
6.210 straipsnio 1 dalį nėra galimas. Per bylinėjimosi laiką atsakovas turėjo galimybę naudotis
kompensacijos lėšomis, taip pat ir jų permokėta dalimi, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti
ieškovę mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo
visiško įvykdymo.
76. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos
teismo nutartis yra teisiškai pagrįsta, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies
1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

77. CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,
jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo
bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, jo
turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovės atsiliepime į kasacinį skundą neprašoma
priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir nepateikta duomenų bei įrodymų, patvirtinančių
turėtas bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme, todėl jos bylinėjimosi išlaidos taip pat
neatlygintinos, nes pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu
prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos
išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
 22

78. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme nesusidarė 3 Eur siekianti išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu, suma. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį
straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu
su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas
tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikоs teisingumo ministro ir
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl
minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas
įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra
3 Eur. Todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 12 d.
nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys

Vincas Verseckas