A L G E B R A

IR MATEMATINĖ ANALIZĖ
N VlLENKINAS. O. IVAŠEVAS-MUSATOVAS. S. SVARCBURDAS

MOKYKLOMS SU SUSTIPRINTU MATEMATIKOS MOKYMU

10-11
N. VILENKINAS, O. IVAŠEVAS-MUSATOVAS, S. ŠVARCBURDAS

ALGEBRA
IR MATEMATINE ANALIZĖ
MOKYMO PRIEMONĖ MOKYKLŲ
SU SUSTIPRINTU MATEMATIKOS MOKYMU
X - X I KLASEI

Scanned by
Cloud Dancing
χ
KAUNAS SVIESA 1987
22.14/.72 H. Я. Виленкин, О. С. Ивашев-Мусатов,
Vi-142 С. И. Шварцбурд
АЛГЕБРА И МАТЕМАТИЧЕСКИЙ АНАЛИЗ
Д Л Я 9 КЛАССА
Учебное пособие для учащихся школ и классов с
углубленным изучением курса математики
Москва, «Просвещение», 1983

Vertė VIDMANTAS PEKARSKAS

Originalą rekomendavo TSRS švietimo ministerijos Vyriausioji

mokyklų valdyba

Lietuvos TSR švietimo ministerijos rekomenduota

4306020403—188
Prot Nr 4 8 6
M853(10) — 87 · · -

Издательство «Просвещение», 1983

Vertimas į lietuvių kalbą, leidykla „Šviesa' , 1987
 TURINYS

Pratarmė

I skyrius. Skaičiai ir koordinatės

§ 1. Realieji skaičiai 8
1. Realieji skaičiai ir begalinės dešimtainės trupmenos (8). 2. Racio-
nalieji ir iracionalieji skaičiai (12). 3. Skaičių aibės ir operacijos su
jomis (13). 4. Skiriamasis skaičių aibių skaičius (16). 5. Aritmetinės
operacijos su realiaisiais skaičiais (18). 6. Periodinių dešimtainių trup-
menų keitimas paprastosiomis (21). 7*. Laipsniai su natūriniais ro-
dikliais ir jų savybės (22).
§ 2. Koordinačių tiesė ir koordinačių plokštuma 24
1. Kryptinės atkarpos didumas (24). 2. Koordinačių tiesė (26). 3. Ko-
ordinačių plokštuma (29).

II skyrius. Racionalieji reiškiniai. Lygtys ir nelygybės su vienu kintamuoju

§ 1. Racionalieji reiškiniai ,.......,..,... 34
1 Reiškiniai ir reiškinių klasės (34)': 2. Sveikųjų racionaliųjų reiški-
nių tapatieji pertvarkymai (38).
§ 2. Matematinės indukcijos metoaas 40
1. Pilnoji ir nepilnoji indukcija (40). 2. Matematinės indukcijos me-
todas (42). 3. Tapatybių ir nelygybių įrodymas matematinės induk-
cijos metodu (45).
§ 3. Vieno kintamojo daugianariai 48
1. Sveikųjų racionaliųjų reiškinių kanoninė išraiška (48). 2. Daugia-
nario dalyba su liekana (52). 3. Bezu teorema. Daugianario šaknys
(55). 4. Tapatusis racionaliųjų reiškinių lygumas (58). 5. Kanoninė
racionaliųjų reiškinių forma (60).
§ 4. Sveikosios racionaliosios lygtys ir nelygybės su vienu kintamuoju . . 61
1. Lygtys, tapatybės, nelygybės (61). 2. Ekvivalenčios lygtys ir ne-
lygybės (62). 3. Pagrindiniai lygčių sprendimo metodai (65). 4. Ne-
lygybių sprendimas (69). 5. Nelygybių įrodymas (72).

III s k y r i u s . Funkcijos ir sekos

§ 1. Skaitinės funkcijos ir jų reiškimo būdai 74
1. [vadas (74). 2. Skaitinės funkcijos (75). 3. Funkcijos išreiškimas
skirtinguose intervaluose (78). 4. Funkcijos grafikas (81). 5. Ope-
racijos su funkcijomis. Funkcijų kompozicija (84).
§ 2. Grafikų transformacijos 86
1. Geometrinių transformacijų išreiškimas koordinatėmis (86). 2. Funk-
cijų grafikų transformacijos (89). 3. Tiesinės funkcijos grafikas (91).
4. Kvadratinės funkcijos grafikas (95). 5. Trupmeninės-tiesinės funk-
cijos grafikas (96). 6. Funkcijų, kurių išraiškoje yra modulio ženk-
las, grafikų braižymas (98).
§ 3. Elementarus funkcijų tyrimas 100
1. Lyginės ir nelyginės funkcijos (100). 2. Funkcijų didėjimas ir
mažėjimas (103).
§ 4. Skaičių sekos. Rekurentinės formulės IOG
1. Skaičių sekos ir jų reiškimo būdai (106). 2. Sumų ir skirtumų
sekos (109).

IV s k y r i u s . Riba ir tolydumas

§ 1. Funkcijos riba begalybėje 112

1. Nykstančios funkcijos (112). 2. Operacijos su nykstančiomis funk-
cijomis (115). 3. Funkcijos riba begalybėje (117). 4. Funkcijos ribos,
kai x->~b°o, savybės (121). 5. Ribų skaičiavimas (121). 6. Neaprėžtai
didėjančios funkcijos (125). 7. Pasvirosios asimptotės (128). 8. Bū-
tina ir pakankama monotoninės funkcijos ribos egzistavimo sąlyga
(129). 9. Sekos riba (129). 10*. Sekos, išreikštos rekurentine for-
mule, ribų skaičiavimas (131).
§ 2. Funkcijos riba taške. Tolydžios ir trūkios funkcijos 134
1. Taško aplinka (134). 2. Funkcijos riba taške (136). 3. Funkcijos
ribos taške savybės ir ribų skaičiavimas (137). 4. Neaprėžtai didė-
jančios funkcijos, kai x-»-a (141). 5. Tolydžios funkcijos (142). 6. To-
lydžių atkarpoje funkcijų tarpinių reikšmių teoremos (145). 7. At-
virkštinė funkcija (148). 8. Šaknys (150).

V skyrius. Išvestinė ir jos taikymas

§ 1. Išvestinė 153
1. Funkcijos pokytis (153). 2. Diferencijuojamos funkcijos (155). 3. Iš-
vestinė (157). 4. Funkcijos diferencialas (159). 5. Išvestinė ir greitis
(160). 6. Funkcijos grafiko liestinė ir jos lygtis (162). 7. Tolydu-
mas ir diferencijuojamumas (165).
§ 2. Diferencijavimo technika 166
1. Tiesinio funkcijų darinio diferencijavimas (166). 2. Funkcijos laips-
nio ir funkcijų sandaugos diferencijavimas (169). 3. Trupmenos di-
ferencijavimas (172). 4. Antroji išvestinė (173).
§ 3. Išvestinės taikymas 174
1. Išvestinė ir ekstremumai (174). 2. Funkcijos didžiausių ir mažiau-
sių reikšmių atkarpoje ieškojimas (177). 3. L a g r a n ž o teorema ir jos
išvados (184). 4. Funkcijų didėjimo ir mažėjimo tyrimas. Pakanka-
ma ekstremumo sąlyga (186). 5. Grafiko iškilumo tyrimas (188).
6. Perlinkio taškai (190). 7. Funkcijų grafikų braižymas (191). 8. Iš-
vestinės ir nelygybių įrodymas (197). 9. Niutono binomas (199).
10. Kai kurios binominių koeficientų savybės (202). 11*. Niutono
binomo taikymas apytiksliam skaičiavimui (203). 12*. Apytikslis lyg-
čių sprendimas stygų ir liestinių metodais (204).

VI s k y r i u s . Trigonometrinės funkcijos

§ 1. Koordinačių apskritimas 209

1. Apskritimo lanko ilgis (209). 2. Lanko ilgio savybės (211).
3. Lankų ir kampų matavimas radianais (212). 4. Koordinačių aps-
kritimas (214).
§ 2. Skaitinio argumento trigonometrinės funkcijos, jų savybės ir grafikai 216
1. Skaitinio argumento sinusas ir kosinusas (216). 2. Periodiniai pro-
cesai ir funkcijos (220). 3. Kai kurios sinuso ir kosinuso savybės (222).
4. Sinuso ir kosinuso ženklai bei monotoniškumo intervalai (226).
5. Sinuso ir kosinuso tolydumas (229). 6. Sinusoidė ir kosinusoidė
(230). 7. Harmoniniai svyravimai ir jų grafikai (232). 8. Skaitinio
argumento tangentas ir kotangentas (234). 9. Tangentoidė ir kotan-
gentoidė (240).
§ 3. Sudėties formulės ir jų išvados 242
1. Dviejų skaičių skirtumo ir sumos kosinusas bei sinusas (242).
2. Sumos ir skirtumo tangentas bei kotangentas (245). 3. Redukcijos
 formulės (247). 4. Dvigubo ir trigubo argumento trigonometrinės
funkcijos (249). 5. Pusės argumento trigonometrinės funkcijos (252).
6. Trigonometrinių funkcijų sumos keitimas s a n d a u g a ir šių funkcijų
sandaugos keitimas suma (254). 7. Harmoninių svyravimų sudėtis
(259).
§ 4. Trigonometrinių funkcijų diferencijavimas 261
1. Stygos ilgio ir j ją besiremiančio lanko ilgio santykio riba (261).
2. Trigonometrinių funkcijų išvestinės (263). 3. Funkcijų kompozi-
cijos diferencijavimas (265).
§ 5. Trigonometrinės lygtys ir nelygybės 268
1. Lygties sin t—m sprendimas. Arksinusas (269). 2. Lygties cos t—
= m sprendimas. Arkkosinusas (273). 3. Lygties t g t=m sprendi-
mas. Arktangentas (276). 4. Pagrindiniai trigonometrinių lygčių spren-
dimo metodai (278). 5. Specialūs trigonometrinių lygčių sprendimo
būdai (282). 6. Universalusis keitinys (286). 7. Kartotinių kampų
formulių taikymas trigonometrinėms lygtims spręsti (287). 8. Tri-
gonometrinių nelygybių įrodymas (288). 9. Paprasčiausių trigono-
metrinių nelygybių sprendimas (290). 10. Trigonometrinių nelygybių
sprendimas (293). 11*. Kai kurios nelygybės su trigonometrinėmis
funkcijomis (295).
§ 6. Atvirkštinės trigonometrinės funkcijos 297
1. Atvirkštinių trigonometrinių funkcijų apibrėžimas, savybės ir gra-
fikai (297). 2. Ribų, susijusių su atvirkštinėmis trigonometrinėmis
funkcijomis, skaičiavimas (300). 3. Atvirkštinių trigonometrinių funk-
cijų diferencijavimas (301). 4. Kai kurios tapatybės su atvirkštinė-
mis trigonometrinėmis funkcijomis (304). 5. Lygtys ir nelygybės,
kuriose yra atvirkštinių trigonometrinių funkcijų (306).
Atsakymai 308
Dalykinė rodyklė 314
 PRATARME

Sioje knygoje plačiau ir n u o d u g n i a u išdėstytas vidurinės mo-

kyklos X klasės m a t e m a t i k o s įkursas, kurio turinys iš esmės atitinka
klasių ir mokyklų su sustiprintu teoriniu bei praktiniu m a t e m a t i k o s
ir jos taikymo mokymu p r o g r a m ą , todėl k n y g ą bus galima p a n a u -
doti šiose klasėse ir mokyklose. J a galės n a u d o t i s ir technikumų
moksleiviai, kuriems reikės gilesnių m a t e m a t i k o s žinių. P a g a l i a u
ji tiks ir tiems, kurie m a t e m a t i k o s mokysis savarankiškai. Beje,
dėstomos knygoje m e d ž i a g o s yra šiek tiek d a u g i a u , negu n u m a t o
mokyklų su sustiprintu m a t e m a t i k o s mokymu p r o g r a m a . Papildo-
mieji skyreliai pažymėti ž v a i g ž d u t e arba surinkti petitu. Jie skirti
f a k u l t a t y v a m s , m a t e m a t i k o s būreliams ir pan.
K a d a n g i algebra V I — V I I I klasėse buvo dėstoma ne itin tiks-
liai, tai autoriai nusprendė, kad knygoje verta aukštesniu teoriniu
lygiu nušviesti kai kurias anksčiau dėstytas temas. A t i t i n k a m u o s e
skyreliuose pateikiami i š s a m ū s ir tikslūs įrodymai tų teiginių, ku-
rie a š t u o n m e t ė s mokyklas algebroje buvo duoti be įrodymų arba
su nepilnais įrodymais. N a g r i n ė d a m i šias temas, mokiniai ne tik
p a k a r t o s išeitą m e d ž i a g ą , bet ir lavins savo loginį m ą s t y m ą .
K a d a n g i m a t e m a t i k o j e pavyzdžiai ne mažiau svarbūs, negu
taisyklės, knygoje d a u g dėmesio skiriama uždavinių sprendimui.
Kiekviename skyrelyje yra išspręstų uždavinių paaiškinimai ir p r a -
timų s ą r a š a s s a v a r a n k i š k a m mokymuisi. Be to, greta paprastesnių
uždavinių pateikiami ir sunkesni. J u o s spręsdamas mokinys g a l ė s
geriau pasiruošti stojamiesiems e g z a m i n a m s į aukštąsias mokyk-
las, kuriose r e i k a l a u j a m a gilesnių m a t e m a t i k o s žinių.
K n y g ą sudaro šeši skyriai:
I. Skaičiai ir koordinatės;
II. Racionalieji reiškiniai. Lygtys ir nelygybės su vienu kinta-
muoju;
III. Funkcijos ir sekos;
IV. Riba ir tolydumas;
V. Išvestinė ir jos taikymas;
VI. Trigonometrinės funkcijos.
Kiekvienas skyrius p a d a l y t a s į p a r a g r a f u s , o p a r a g r a f a i — į
skyrelius. Nuoroda į 4 skyrelio (3) formulę reiškia, kad turima
galvoje to paties p a r a g r a f o skyrelis, o n u o r o d a į § 2 4 skyrelio (3)
formulę reiškia, kad kalbama apie to paties skyriaus m e d ž i a g ą .
 Dėstydami m e d ž i a g ą autoriai stengėsi nevartoti aibių teorijos
t e r m i n ų ten, kur jie užgožia dalyko esmę. Tačiau ir n e a t s i s a k ė šių
terminų, jeigu jie padeda g e r i a u suvokti k l a u s i m ą . Knygoje p a -
teikiamos tik skaičių aibės.
P a s t a n g o s aiškiai išdėstyti k u r s ą knygoje derinamos, jei tai
n a u d i n g a , su vaizdžių n a g r i n ė j a m ų sąvokų iliustravimu. Didelis
dėmesys skiriamas m a t e m a t i k o s taikymui skaičiavimo k l a u s i m a m s
bei fizikos uždaviniams. N a g r i n ė j a n t lygtis ir nelygybes, ypatin-
gas dėmesys skirtas b e n d r i e m s sprendimo metodams, o ne įvai-
riems pavieniams b ū d a m s .
Mokyklose su sustiprintu m a t e m a t i k o s mokymu p r a v a r t u ana-
lizę pagrįsti ribos ir tolydumo sąvokomis. Autoriai n u s p r e n d ė , ikad
tikslingiausia pradėti nuo funkcijos ribos begalybėje sąvokos, tik
po to n a g r i n ė t i funkcijos ribą taške. Sekos riba t r a k t u o j a m a kaip
funkcijos ribos begalybėje atskiras atvejis.
Autoriai b u s dėkingi už visus n u r o d y m u s ir ,pageidavimus, skir-
t u s knygai pagerinti. P a s t a b a s prašome siųsti adresu: 129846,
Москва, 3-ий проезд Марьиной рощи, 41, издательство «Про-
свещение», редакция математики.
 I skyrius

SKAIČIAI IR KOORDINATĖS

§ 1. R E A L I E J I SKAIČIAI

1. Realieji skaičiai ir begalinės dešimtainės trupmenos. M a t e -

matinių metodų taikymas, s p r e n d ž i a n t praktinius uždavinius, re-
miasi dviem ,pagrindinėmis operacijomis: skaičiavimu ir matavi-
mu. Suskaičiavę baigtinės aibės elementus, g a u n a m e natūrinį skai-
čių. M a t a v i m ų rezultatai dažnai reiškiami trupmenomis. Pavyzdžiui,
kai a t k a r p ą CD galima padalyti į m atkarpų, kurių kiekviena lygi
n-tajai vienetinės a t k a r p o s AB daliai (1 pav.), tai jos ilgis reiš-
kiamas t r u p m e n a ; Tokiu atveju r a š o m a :

I CD]1 = — ·
n
Kiekvienos a t k a r p o s ilgį galima bet kokiu tikslumu išreikšti
teigiamu racionaliuoju skaičiumi (t. y. skaičiumi, išreiškiamu
t r u p m e n a — ; čia m ir n — natūriniai skaičiai). Bet teoriniuose
tyrimuose pasitaiko atkarpų, kurių ilgiai neišreiškiami tokiais
skaičiais.
1 p a v y z d y s . Įrodysime, kad vienetinio k v a d r a t o (t. y. kvad-
rato, kurio kraštinė lygi 1) įstrižainės ilgis neišreiškiamas jokiu
racionaliuoju skaičiumi.
D
ι I I I 1 1 1 1
>< /7=7 β
1 1 1
I I
C m=4 Д A T t
1 pav. 2 pav.

S p r e n d i m a s . Remdamiesi P i t a g o r o teorema (2 pav.), g a u -

name: | Л С | 2 = \AB\2+\BC\2=12+12=2. Tarkime, kad \AC\ g a -
lima išreikšti n e s u p r a s t i n a m a t r u p m e n a : | AC\ = ^ . Tuomet
772*
—r-= 2, todėl m2=2n2. Vadinasi, n a t ū r i n i o skaičiaus m k v a d r a t a s
n
yra lyginis skaičius. K a d a n g i kiekvieno nelyginio skaičiaus kvad-
ratas yra nelyginis, tai m turi būti lyginis skaičius, t. y. m=2k. Iš
to išplaukia, kad 4k2=2n2,todėl 2 k 2 = n 2 . Si lygybė rodo, kad skai-
čiaus n k v a d r a t a s yra lyginis, taigi n — irgi lyginis skaičius: n—
=21. Bet tuomet m ir n dalijasi iš 2, o tai p r i e š t a r a u j a sąlygai,
kad — — n e s u p r a s t i n a m a t r u p m e n a . Iš g a u t o j o p r i e š t a r a v i m o ga-
lima spręsti, kad atkarpos AC ilgis neišreiškiamas racionaliuoju
skaičiumi.
Taigi, norint išreikšti skaičiais ne tik m a t a v i m ų , bet ir teorinių
tyrimų rezultatus, reikia išplėsti teigiamų r a c i o n a l i ų j ų skaičių ai-
bę Q+, p r i j u n g i a n t prie jos n a u j u s elementus, v a d i n a m u s iraciona-
liaisiais skaičiais. Atkreipkite dėmesį, kad, m a t u o j a n t atkarpas,
galimi du atvejai:
a) m a t u o j a m o s a t k a r p o s ilgis išreikštas baigtine dešimtaine
trupmena N, nx ... nk (pavyzdžiui, 4,806);
b) m a t u o j a m o s a t k a r p o s ilgio n e g a l i m a išreikšti b a i g t i n e de-
šimtaine t r u p m e n a .
P a s t a r u o j u atveju a t k a r p o s ilgį galima išmatuoti vis didesniu
tikslumu. Jei a t k a r p o s ilgio α apytikslę reikšmę, kurios tikslumas
^ r , su trūkumu pažymėtume au, tai dešimtainės trupmenos
сю, ai, ..., as, ... būtų išreikštos taip:
Oc0 = JV; X1 = N , Ti1-, Oc2 = A r , Ti1H2, .

"1· · ·«*; · • · · (D
Cia N — n a t ū r i n i s skaičius arba nulis, o nu n2, ..., nk, ... įgyja
reikšmes 0, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9.
Pavyzdžiui, m a t u o d a m i vienetinio k v a d r a t o įstrižainės ilgį,
nuosekliai g a u n a m e skaičius 1; 1,4; 1,41; 1,414; ...
Vietoj (1) begalinės sekos, kurią sudaro dešimtainės trupme-
nos su nuosekliai didėjančiu dešimtainių ženklų ikiekiu r a š o m a
viena begalinė dešimtainė t r u p m e n a a=N, H1 ..., nh ... (pavyz-
džiui, 7,101001000100001...). Sakoma, kad ji išreiškia m a t u o j a m o s
atkarpos ilgį. Iš kiekvienos tokios t r u p m e n o s g a u n a m e baigtinių
dešimtainių t r u p m e n ų porų seką: ( N ; W + l ) ; (^N, TI1; N, "1 + -^-); · · ·

šimtainiu artiniu su trukumu (su pertekliumi), kurio tikslumas

1
t
IO '
Kiekvieną baigtinę dešimtainę t r u p m e n ą N, n\...nh galima pa-
rašyti kaip b e g a l i n ę dešimtainę t r u p m e n ą N, tti...rcft000...0..., užsibai-
g i a n č i ą „ u o d e g a " iš nulių. Be to, pavyzdžiui, t r u p m e n ą 0 , 5 =
= 0,5000...0... atitinka dešimtainių artinių porų seka (0;1), (0,5;
0,6), (0,50; 0,51), (0,500; 0,501) ir t. t. Visi šios trupmenos artiniai
su t r ū k u m u , p r a d e d a n t a n t r u o j u , yra vienodi: 0 , 5 = 0 , 5 0 = 0 , 5 0 0 =
= ... D a b a r imkime b e g a l i n ę dešimtainę t r u p m e n ą 0,499... J o s
dešimtainių artinių porų seka yra tokia: (0; 1), (0,4; 0,5), (0,49;
0,50), (0,499; 0,500) ir t. t. Sį įkartą dešimtainiai artiniai su per-
tekliumi, p r a d e d a n t a n t r u o j u , s u t a m p a : 0 , 5 = 0 , 5 0 = 0 , 5 0 0 = ... Abi
b e g a l i n ė s dešimtainės t r u p m e n o s 0,500...0... ir 0,499...9... išreiškia
tos pačios atkarpos ilgį, tijc atkarpos ilgis s u t a m p a su pirmosios
t r u p m e n o s artiniais su t r ū k u m u , o su antrosios t r u p m e n o s ar-
timais su pertekliumi.
Norint išvengti to paties skaičiaus žymėjimo dviem būdais,
s u t a r t a nevartoti begalinių dešimtainių t r u p m e n ų , kurios b a i g i a s i
,,uodega" iš devynetų. Tokias t r u p m e n a s visada g a l i m a pakeisti
baigtine dešimtaine t r u p m e n a , pakeitus devynetus nuliais ir padi-
dinus vienetu prieš juos esantį skaitmenį. Pavyzdžiui, 3,72999...
...9... = 3,73 = 3,73000...0... Taigi suformuluosime tokį apibrėžimą:
1 a p i b r ė ž i m a s . Teigiamu realiuoju skaičiumi a vadina-
ma begalinė dešimtainė t r u p m e n a N, n\...nh..., kuri nesibaigia de-
vynetų seka.
Tokių skaičių pavyzdžiais gali būti skaičiai 5 = 5 , 0 0 0 . . . , π =
= 3,14159..., j =0,333...3..., У 2 == 1,41421... ir t. t.
Skaičius N v a d i n a m a s skaičiaus a=N ,n{...nh... sveikąja dalimi,
o skaičius 0,n\...nk... — jo trupmenine dalimi. Rašoma: N= [α],
Ο,Μι...Μ/j...= {a}. Pavyzdžiui, jeigu a = 14,271503..., tai [a] = 14 ir
{a} =0,271503...
Norint p a r o d y t i dydžių kitimą (jų didėjimą arba m a ž ė j i m ą ) ,
be teigiamų realiųjų skaičių dar reikalingi neigiami realieji skai-
čiai ir nulis. Neigiamu realiuoju skaičiumi p a v a d i n s i m e begalinę
dešimtainę t r u p m e n ą a=—N,n\...n.h·.. Toks skaičius v a d i n a m a s
priešingu skaičiui β = ν , п\...пи··. Rašoma α = —β, β = — α .
Skaičius 0 turi dvi dešimtaines išraiškas: 0,000...0... ir
-0,000...0... Iš jų vartosime tik p i r m ą j ą . Vadinasi, 0 = — 0 yra
vienintelis priešingas pats sau skaičius. Kiekvienam skaičiui a
teisinga l y g y b ė — (—α) = a.
Skaičiai, priešingi teigiamiems racionaliesiems skaičiams, va-
dinami neigiamais racionaliaisiais skaičiais. Teigiami racionalie-
ji skaičiai, neigiami racionalieji skaičiai ir nulis kartu s u d a r o
racionaliųjų skaičių aibę Q. Kai skaičius α yra t e i g i a m a s ir
β = — a , s u s i t a r i a m a , kad β*= — <x.'k, β£= —α* ir skaičius β^ (ati-
t i n k a m a i β*) v a d i n a m a s skaičiaus β dešimtainiu artiniu su trū-
kumu (atitinkamai su pertekliumi). Be to, kai β nėra sveikas
skaičius, s u s i t a r i a m a , kad [ β ] = — [ α ] —1 ir {β} = 1 —{a}. Kai
β — sveikas skaičius, tai [β]== —α ir { β } = 0 .
Pavyzdžiui, jeigu β = —2,71828..., tai β 3 = — 2,719, β'3=
= - 2 , 7 1 8 , [β] = — 3 , {β} = 1 - 0 , 7 1 8 2 8 . . =0,2817... Jeigu β = - 3 ,
tai [β] = - 3 , { β } = 0 .
 Teigiami realieji skaičiai lyginami, kaip ir skaičiai, išreikšti
b a i g t i n ė m i s dešimtainėmis trupmenomis. Būtent, kai a=N,ri\...
/lb... ir p=M,mi.../nfc..., s u s i t a r i a m a , kad α < β šiais atvejais:
a) N<.M\ b)N=M ir n\<.rti\·,
c) N=M ir egzistuoja toks k, kad ti\ = m\,..., nh = mk, bet
nh+i<tnh+i.
1 p a v y z d y s . Išsiaiškinsime, kuris iš skaičių yra didesnis,
я ar I/TO.
S p r e n d i m a s . π = 3 , 1 4 1 5 9 . . . , ]/ 10=3,16227... Matome, kad
sveikosios dalys ir dešimtųjų skaitmenys s u t a m p a , o skaičiaus
V 10 š i m t ų j ų skaitmuo yra didesnis. Todėl ]/ 10 > π.
Kai α — n e i g i a m a s skaičius, o β — teigiamas, s u s i t a r i a m a , kad
α < β , α < 0 ir 0 < β . Kai α ir β — neigiami skaičiai, tai α < β tik
tada, kai — β < — α.

Pratimai
1. [rodykite, kad nėra racionaliojo skaičiaus, kurio kvadratas lygus trims.
2. [rodykite, kad stačiakampio, kurio kraštinės lygios 1 ir 2, įstrižainė ir kraš-
tinės yra nebendramatės.
3. Kai a — sveikas skaičius, nelygus sveikojo skaičiaus kvadratui, tai jis ne-
lygus jokio racionaliojo skaičiaus kvadratui, [rodykite.
4. Kai a — sveikas skaičius, nelygus sveikojo skaičiaus kubui, tai jis nelygus
jokio racionaliojo skaičiaus kubui. Įrodykite.
5. Sakykime, kad a, b, c—sveikieji skaičiai. Kada lygtis ax2+bx-\-c=0 turės
racionalias šaknis? [rodykite, kad ši sąlyga yra būtina ir pakankama.
6. Ar O yra realusis skaičius?
7. Raskite šių skaičių sveikąsias ir trupmenines dalis:
1) π = 3,141592...; 2) - π ; 3) l / 2 + l / T ; 4) ~ У Т - У Т ;
5) 0,5189; 6) - 0 , 5 1 8 9 ; 7) 4; * 8) - 4 .
8. Raskite šių skaičių artinius su trūkumu ir su pertekliumi 0,001 tikslumu:
1) 3,14159...; 2) -3,14159...; 3) У Т + У 7 ;
4) - У " 2 - 1 / Т ; 5) 0,5189; 6) - 0 , 5 1 8 9 .
9. Kai ε > 0 , o k — natūrinis skaičius, tai, esant pakankamai didelei n reikš-
к
mei, nelygybė _ jqS" < £ : teisinga, [rodykite.
10. Naudodamiesi kvadratinių šaknų lentele, parašykite šių skaičių artinius su
trūkumu ir su pertekliumi 0,1; 0,01 ir 0,001 tikslumu:

1) УУ; 2) -f ; 3) 1 / 7 - 1 ; 4) У Т - У Т .
11. Kai teigiamos begalinės dešimtainės trupmenos visi artiniai su trūkumu,
pradedant n-tuoju, sutampa, tai visi trupmenos skaitmenys, pradedant nuo
atitinkamo (nuo kurio?),—nuliai. Įrodykite.
12. Ar yra mažiausias skaičius, didesnis už 0,52?
13. Koks yra didžiausias realusis skaičius, mažesnis už 0,9, kurio dešimtainėje
išraiškoje nėra skaitmens 9?
14. Koks yra mažiausias realusis skaičius, didesnis už 7,6, kurio dešimtainėje
išraiškoje nėra skaitmenų 0,1 ir 2?
 2. Racionalieji ir iracionalieji skaičiai. Kiekvienas racionalusis
skaičius yra realusis skaičius, t. y. gali būti išreikštas begaline
dešimtaine t r u p m e n a . Norėdami taip p a r a š y t i skaičių ~ , turime
,,kampu" padalyti m iš n. Pavyzdžiui, dalydami 1 iš 3, g a u n a m e
begalinę dešimtainę t r u p m e n ą 0,333...3... V a d i n a s i , y = 0,333 ... 3...
Tokiu pat būdu įsitikiname, kad y = 0,142857142857. . o =
= 0,1777...
Kiekviename šių pavyzdžių g a u n a m a tokios išraiškos dešimtai-
nė t r u p m e n a : p r a d e d a n t nuo tam tikros vietos, kartojasi tas pats
skaitmuo arba skaitmenų grupė. Pavyzdžiui, begalinė dešimtainė
t r u p m e n a , kuri išreiškia y , g a u n a m a k a r t o j a n t skaitmenį 3, trup-

mena, kuri išreiškia y , — k a r t o j a n t skaitmenų g r u p ę 142857, o

g
t r u p m e n a , kuri išreiškia , g a u n a m a , p a r a š a n t iš pradžių skait-
menį 1, o paskui k a r t o j a n t skaitmenį 7.
Jeigu b e g a l i n ė dešimtainė t r u p m e n a s u d a r o m a nuo tam tikros
vietos d a u g kartų k a r t o j a n t tam tikrą skaitmenį arba skaitmenų
grupę, tai ji v a d i n a m a periodine. B e s i k a r t o j a n t i s skaitmuo ir skait-
menų g r u p ė v a d i n a m i šios t r u p m e n o s periodu, o skaitmenų kiekis
1 8
g r u p ė j e — periodo ilgiu. T r u p m e n ų — ir — periodo ilgis lygus
1, o t r u p m e n o s y lygus 6. Periodo ilgis siejasi su nesuprasti-
namos trupmenos — vardiklio aritmetinėmis savybėmis, kurių
čia nenagrinėsime.
P a p r a s t a i t f u p m e n o s periodas rašomas vieną karta, jį su-
skliaudžiant: 0,333...3... = 0,(3), 0,142857142857... = 0,(142857), o
0,1777...7... = 0,1(7).
Kiekvieną racionalųjį skaičių galima išreikšti dešimtaine pe-
riodine t r u p m e n a . Pakaks, jei šį teiginį įrodysime remdamiesi
skaičiais, išreiškiamais t a i s y k l i n g ą j a t r u p m e n a : r=~; čia 0 <
< m < n . Dalydami m iš n, g a u s i m e liekanas, kurios įgis reikšmes
0, 1, 2,..., n — 1 . K a d a n g i dalybos procesas bągalinis, tai kurioje
n o r s vietoje atsiras liekana, apie kurią sužinojote j a u anksčiau,
todėl p r a d ė s kartotis tiek liekanos, tiek ir dešimtainiai ženklai
(gali kartotis skaitmuo nulis — tokiu atveju skaičius išreiškiamas
baigtine dešimtaine t r u p m e n a ) .
Taigi įrodėme, kad racionalieji skaičiai reiškiami periodinėmis
dešimtainėmis trupmenomis. Toliau (žr. I sk., § 1, 6 skyrelį) bus
įrodytas atvirkštinis teiginys: kiekviena periodinė dešimtainė trup-
mena išreiškia kurį nors racionalųjį skaičių. Iš to išplaukia, kad
realieji skaičiai, kurie nėra racionalieji (pavyzdžiui, vienetinio
k v a d r a t o įstrižainės ilgis), reiškiami neperiodinėmis dešimtainė-
mis trupmenomis. Tokie skaičiai v a d i n a m i iracionaliaisiais. Kitas
iracionaliojo skaičiaus ,pavyzdys — skaičius, reiškiamas b e g a l i n e
dešimtaine t r u p m e n a 0,101001000100001..., k a d a n g i ,po vieneto ra-
šomų nulių visą laiką didėja. Galima įrodyti, kad skaičiai y 2>
π ir kt. yra iracionalieji.

Pratimai
15. Įrodykite, kad šie skaičiai nėra racionalieji:
1) 0,73733733373... (po /i-tojo septyneto parašyta n trejetų);

2) 2, (3) + "l/T; 3) — γ ; 4) V 2 - l / T .

16. Siuos racionaliuosius skaičius išreikškite dešimtainėmis trupmenomis:

3 „. 7 „. 327 „. 19 „ 352 3149 _. 5 0, 10
D 4 ' 2 ) 200 ' 3 ) 400 ' 4 ) 6 2 f ; 5)
125 ' 6)
" 2500 ; ?)
1' 8)
TT'

9) 10)

17. Įrodykite, kad dešimtainės trupmenos, išreiškiančios skaičių — , periodas

negali būti ilgesnis už n-1.

3. Skaičių aibės ir operacijos su jomis. Bet kokia realiųjų skai-

čių visuma v a d i n a m a skaičių aibe. Visų r e a l i ų j ų skaičių aibė žy-
mima raide R. Kiti skaičių aibių pavyzdžiai:
a) teigiamų r e a l i ų j ų skaičių aibė R+;
b) neigiamų r e a l i ų j ų skaičių aibė R_;
c) t e i g i a m ų racionaliųjų skaičių aibė Q+;
d) neigiamų racionaliųjų skaičių aibė Q_;
e) visų racionaliųjų skaičių aibė Q;
f) visų sveikųjų skaičių aibė Z;
g) visų n a t ū r i n i ų skaičių aibė N;
h) visų skaičių spindulys [a; + 0 0 [, t. y. nelygybę a ^ . x ten-
kinančių skaičių л: aibė;
i) skaičių spindulys ]— oo; a], t. y. nelygybę Χ ί ζ α t e n k i n a n -
čių skaičių χ aibė;
j) d a u g i a k a m p i ų , įbrėžtų į duotąjį apskritimą, perimetrų aibė;
k) teigiamų racionaliųjų skaičių, kurių k v a d r a t a s m a ž e s n i s
už 2, aibė.
1 apibrėžimas. Skaičių aibė X v a d i n a m a aprėžta, kai yra
toks skaičius a, kad visiems χ iš X.
1 p a v y z d y s . Apie d u o t ą j į apskritimą apibrėžtų taisyklin-
g ų j ų d a u g i a k a m p i ų perimetrų aibė yra aprėžta.
2 p a v y z d y s . Į duotąjį apskritimą įbrėžtų iškilųjų d a u g i a -
kampių perimetrų aibė yra aprėžta.
 Kai skaičius a priklauso aibei X, tai r a š o m e a e l , o kai ne-
priklauso aibei X, tai r a š o m e ΑΦΧ. Pavyzdžiui, 5 e N , bet — Φ N.
Skaičių aibė X v a d i n a m a skaičių aibės Y dalimi arba poaibiu, kai
bet kuris aibės X skaičius ,priklauso aibei Y. Tokiu atveju rašome:
XA Y a r b a YZDX. Pavyzdžiui, jeigu X= [4; + oo [, o Y= [0;
+ o o [ , t a i XCY, YZDX.
Skaičių aibės, s u d a r y t o s iš kelių skaičių, v a d i n a m o s baigtinė-
mis. Pavyzdžiui, n a t ū r i n i ų skaičių, įkurių k v a d r a t a i mažesni už 15,
aibė yra baigtinė — ją s u d a r o skaičiai 1, 2 ir 3. Tokia aibė žymi-
ma riestiniais skliaustais: {1; 2; 3}. J e i g u aibė s u d a r y t a tik iš
vieno skaičiaus, pavyzdžiui {4}, ji irgi yra baigtinė. Tuščio ji ai-
bė, kurioje nėra nė vieno skaičiaus (pavyzdžiui, n a t ū r i n i ų skai-
čių, kurių k v a d r a t a s lygus — 1, aibė yra tuščia) žymima simbo-
liu 0. Kokia bebūtų aibė X, sakoma, kad 0czX ir XciX.
Dažnai skaičių aibės apibrėžiamos, n u r o d a n t jai priklausančių
skaičių b e n d r ą formą arba b e n d r ą visų šių skaičių savybę. Tokiu
atveju aibė u ž r a š o m a taip:
{*№)}; (D
čia χ — bendrasis aibės skaičius, o P(x) — s a v y b ė , įkurią turi tik
visi šios aibės elementai.
3 , p a v y z d y s . Aibę
{χ\3^χ<ζ%} (2)
sudaro realieji skaičiai x, tenkinantys dvigubą nelygybę 3^
Aibę
{ х | * = З и + 1 , neN} (3)
s u d a r o visi skaičiai, turintys išraišką 3 n + l ; čia n įgyja visas na-
tūrines reikšmes. Tarę, kad n lygu 1, 2, 3, ..., ir apskaičiavę 3 n +
+ 1 reikšmes, g a u n a m e skaičių aibę
{4, 7, 10, 13, 16, . . . }.
(3) sąryšį galima parašyti t r u m p i a u : { 3 n + l | n e N } .
Dvi skirtingos savybės gali apibrėžti vieną aibę. Pavyzdžiui,
aibės
X = {x\xeN, χ <4} ir Y = { x | (x-l)(x-2)(x-3) =0}
s u d a r y t o s iš tų pačių skaičių 1, 2 ir 3. Dvi aibės, sudarytos iš
vienodų elementų, v a d i n a m o s lygiomis. Taigi, šiame p a v y z d y j e
aibės X ir Y yra lygios. Rašome: X= Y.
Kai duotos kelios aibės Z b ..., XN, tai iš jų g a l i m a g a u t i dvi
n a u j a s aibes — jų b e n d r ą j ą dalį, dar v a d i n a m ą duotųjų aibių san-
kirta, ir s ą j u n g ą .
2 apibrėžimas. Aibių Xx, ..., Xn sankirta (bendrąja dali-
mi) v a d i n a m a aibė X, s u d a r y t a iš tų ir tik iš tų skaičių, kurie pri-
klauso kiekvienai šių aibių.
 Aibių Xu ···, Xn sankirta žymima X\ Π ··• Π Xn-
4 pavy z d y s . Spindulių ] — c»; b] ir [a; + oo [, kai a<b,
sankirta yra dvigubą nelygybę α ^ χ ^ ί » tenkinančių skaičių aibė
Ji v a d i n a m a skaičių atkarpa, kurios galai α ir b, ir žymima [a; b].
Taigi,
[a·, =

3 apibrėžimas. Aibių X b ..., Xn sąjunga v a d i n a m a n a u j a

aibė X, s u d a r y t a iš skaičių, priklausančių bent vienai šių aibių.
Aibių Xu Xn s ą j u n g a žymima Xi U ... U Xn-
5 p a v y z d y s . Atkarpų [1; 6] ir [2; 9] s ą j u n g a yra a t k a r p a
[1; 9]. Racionaliųjų skaičių aibė Q yra teigiamų r a c i o n a l i ų j ų skai-
čių aibės Q + ir neigiamų racionaliųjų skaičių aibės Q_ bei skai-
čiaus nulio s ą j u n g a :
Q = Q+ uQ_ u {0}.
Analogiškai:
R = R + UR_U { 0 } .
Dar apibrėšime aibių skirtumo sąvoką.
4 apibrėžimas. Aibių Xx ir X2 skirtumu v a d i n a m a aibė
X, s u d a r y t a iš tų aibės Xi skaičių, kurie nepriklauso aibei X 2 .
Si aibė žymima X 1 XX 2 - Kai A yra aibės B poaibis, AczB, tai
skirtumas B\A v a d i n a m a s aibės A papildiniu aibėje B ir ž v m i m a s
A'B.
Simboliu A ' žymimas aibės A papildinys iki visos r e a l i ų j ų
skaičių aibės R.
6 p a v y z d y s . Skaičių a t k a r p o s [a; b] ir aibės {a; b}, su-
darytos iš šios a t k a r p o s galų, skirtumas yra dvigubą n e l y g y b ę
a<C.x<b tenkinančių skaičių aibė. Si aibė v a d i n a m a skaičių in-
tervalu, kurio galai a ir b. Jiis žymimas ] a ; b [. P a l y g i n ę šį žymė-
jimą su skaičių a t k a r p o s žymėjimu [a; b], p a d a r o m e išvadą, kad
užrašas [a; b] reiškia aibę skaičių x, tenkinančių s ą l y g ą atįix<b,
o užrašas ]a\ b] — a i b ę skaičių x, tenkinančių s ą l y g ą a<x^Lb.
Skaičių aibės ]— oo; a[ ir ] a ; + oo [ v a d i n a m o s atvirais skaičių
spinduliais.

Pratimai
g
18. Kurioms šių aibių priklauso skaičius — ;

1) Z, 2) N, 3) Q, 4) Q + , 5) Q - , 6) R, 7) R + , 8)

9) [ 1; 6], 10) [ - A ; 9], 11) [0; + 00 [, 12) [ - 6 ; - A j 7

19. Ar priklauso aibei Q [—1; 7[ šie skaičiai:

1) - į ; 2) - 1 , 3) 7, 4)1/2, 5) - 1 2 , 6) 1 9 , 7 ) π, 8) - f - ?
20. Tarkime, kad A = [—2; 8], S = ] - 4 ; 11 [, C= [0; 9[. Raskite aibes:
1) Л П 5 П С ; 2) Д U β U C; 3) (A (J β ) Π С'; 4)(Л'ПЗ)1|С.
21. Tarkime, kad A= {Зга—1 \ n e N}, B= {5n-f 2 | n e N}, C= {2rt+l \n s N}.
Raskite aibes:
i) Л П В ; 2) л n C; 3) A () BClC- 4) (ЛПб)иС.
22. Raskite skaičių aibes:
1) { ( — l ) n | t e N}; 2) {1 + ( - 1 ) n 3 | n <= N).

4. S k i r i a m a s i s s k a i č i ų a i b i ų s k a i č i u s . T a r k i m e , k a d X — t a i s y k -
lingų d a u g i a k a m p i ų , įbrėžtų į d u o t ą j į apskritimą, perimetrų aibė,
о У — taisyklingų d a u g i a k a m p i ų , apibrėžtų apie šį apskritimą,
perimetrų aibė. K a d a n g i taisyklingo įbrėžtinio d a u g i a k a m p i o pe-
rimetras mažesnis už taisyklingo apibrėžtinio d a u g i a k a m p i o peri-
metrą, tai visi χ e X ir y e Y tenkina nelygybę x ^ y . Apskritimo
ilgis C atskiria aibę X nuo aibės Y — visi χ e X ir y e Y tenkina
nelygybę x s į i C s į : y . Suformuluosime tokius apibrėžimus:
1 apibrėžimas. Tarkime, kad X ir Y — netuščios skaičių
aibės. Sakoma, kad aibė Y yra dešinėje nuo aibės X, kai su bet
kuriais x e l i r y e F yra teisinga nelygybė x ^ y .
2 apibrėžimas. Tarkime, kad X ir Y — netuščios skaičių
aibės. Skaičius c atskiria šias aibes, kai bet ikurie χ e X ir y e Y
tenkina nelygybę л с ^ с ^ г / .
Kai egzistuoja skaičius c, skiriantis X nuo Y, tai У yra deši-
n ė j e nuo X. Pavyzdžiui, atkarpas [1; 4] ir [6; 8] skiria skaičius 5,
todėl a t k a r p a [6; 8] yra dešinėje pusėje nuo a t k a r p o s [1; 4]. Tei-
s i n g a s atvirkštinis teiginys:
1 teorema. Kai aibė Y yra dešinėje nuo aibės X, tai egzistuoja
bent vienas skaičius, skiriantis šias aibes.
P a a i š k i n s i m e šios teoremos įrodymo idėją. Kai aibėje X yra
n e n e i g i a m ų skaičių, tai skiriamasis skaičius c= N,mx ... mu ... ieš-
komas šitaip. Sakykime, kad m yra n a t ū r i n i s skaičius arba nulis.
N a g r i n ė k i m e atkarpas [m; m + 1 ] , kuriose yra aibės X skaičių. Iš
visų g a l i m ų m reikšmių imkime d i d ž i a u s i ą j ą ir pažymėkime ją N.
S u r a d ę skaičių N ir skaitmenis m b m 2 ... mu~\, tolesnį skaitmenį m
r a n d a m e šitaip: tariame, kad m=0, 1, ..., 9 ir n a g r i n ė j a m e atkar-
pas Tn1.. .mk_1m; N, In1. . .Tnk.^ + ^ r ] > kuriose yra ai-
bės X skaičių. Iš visų g a l i m ų m reikšmių imame d i d ž i a u s i ą j ą : ji

i 1 1 1 1 1 f
0 1 2 3 4 N N+1
3a pav.

b u s OTfe. Galima įrodyti, kad rastasis skaičius c skiria aibę X nuo

aibės У (3 pav., a).
Atvejis, ikai aibėje У yra neteigiamų skaičių, pakeitus aibių
X ir У skaičių ženklus, toliau n a g r i n ė j a m a s taip pat, kaip anks-
tesnis. P a g a l i a u , kai visi aibės X skaičiai neigiami, o visi aibės У
skaičiai teigiami, tai skiriamasis skaičius yra 0.
 D a b a r išnagrinėsime, kada aibes X ir Y skiria tik vienas skai-
čius. Atkarpą [a; b) v a d i n a m e įvairiaspalve, kai jai priklauso tiek
aibės X, tiek ir aibės Y skaičiai.
2 teorema. Tarkime, kad aibė Y yra dešinėje nuo aibės X. Sias
aibes atskiria vienas skaičius tada ir tik tada, kai egzistuoja kiek
norima mažo ilgio įvairiaspalvių atkarpų (t. y. aibės X ir У yra
kiek norima arti viena kitos).

3b pav.

į r o d y m a s . Sakykime, kad aibes X ir Y skiria du skaičiai

c ir d, be to, c<.d. N e m a ž i n d a m i bendrumo, t a r i a m e , kad šie skai-
čiai yra racionalieji (priešingu atveju reikia c pakeisti jo pakan-
kamai tiksliu racionaliuoju artiniu su pertekliumi, o d — su trū-
k u m u ) . K a d a n g i kiekvienai įvairiaspalvei a t k a r p a i priklauso tiek
aibės X, tiek ir aibės У taškai, tai jai priklauso ir a t k a r p a [c; d]
(3 pav., b), todėl jos ilgis negali būti m a ž e s n i s už d— c. Vadinasi,
kai yra du skiriamieji skaičiai, įvairiaspalvių a t k a r p ų ilgiai negali
būti kiek norima maži.
Dabar tarkime, kad aibes X ir У skiria tik vienas skaičius c.
Imkime ε > - 0 ir parinkime tokį racionalius g a l u s turintį intervalą
}d\ e[, kad d<.c<_e, be to, e—d<ie. K a d a n g i c — vienintelis ski-
riamasis aibių X ir Y skaičius, tai a t k a r p o j e [d\ c] turi būti bent
vienas aibės X skaičius χ (priešingu atveju skaičius d irgi skirtų
aibes X ir Y). P a n a š i a i a t k a r p o j e [c; e] yra bent vienas aibės
У skaičius y, nes priešingu atveju X ir У skirtų ir skaičius e.
Taigi atkarpai [d\ e] priklauso tiek aibės X, tiek ir aibės У skai-
čiai, todėl ši a t k a r p a yra įvairiaspalvė. Sios a t k a r p o s ilgis ma-
žesnis už ε. Vadinasi, kai yra tik vienas skiriamasis skaičius, eg-
zistuoja kiek norima mažo ilgio įvairiaspalvės atkarpos. Teorema
įrodyta.
1 p a v y z d y s . Atkarpas [1; 4] ir [6; 8] atskiria bet kuris
atkarpos [4; 6] skaičius. Bet kuri įvairiaspalvė a t k a r p a negali
būti t r u m p e s n ė už a t k a r p ą [4; 6 ] , todėl jos ilgis ne mažesnis
už 2.
2 p a v y z d y s . Atkarpas [1; 4] ir [4; 8] skiria tik skaičius 4.
Atkarpos [ 4 — 4 + yra įvairiaspalvės ir jų ilgis Kai n
bus p a k a n k a m a i didelis, šis ilgis b u s kiek norima mažas.
Pratimai
23. Iš pateiktų aibių porų nurodykite tas poras, kurių viena aibė yra dešinėje
pusėje nuo kitos aibės. Raskite skaičių, kuris vieną poros aibę skiria nuo
kitos.

1) _X— skaičiaus V 5 dešimtainių artinių su trūkumu aibė, о У — skaičiaus

1/ 3 dešimtainių artinių su pertekliumi aibė.
 2) X — skaičiaus V 3 dešimtainių artinių su trūkumu aibė, o Y — skaičiaus
У 5 dešimtainių artinių su pertekliumi aibė.
3) X— iškilųjų daugiakampių, įbrėžtų į skritulį, kurio spindulys R, peri-
metrų aibė, о У — i š k i l ų j ų daugiakampių, apibrėžtų apie tą patį skritulį,
perimetrų aibė.
4) X—iškilųjų daugiakampių, įbrėžtų į skritulį, kurio spindulys R, perimet-
rų aibė, о У — iškilųjų daugiakampių, apibrėžtų apie skritulį, kurio spindu-
lys r < z R , perimetrų aibė.

x =
{ I n e N }' r =
{ 2+
Ii \ n e N }'

6) Jr = | 5 - j neN J, y =j 6 — n e i V j-

5. Aritmetinės operacijos su realiaisiais skaičiais. Kai t r i k a m -

pio aukštinė lygi 5 cm ir trikampio p a g r i n d ą dalija į atkarpas, ly-
gias 2 ir 7 cm, tai trikampio perimetras išreiškiamas skaičiumi
9 + У 2 9 + У 74. Vadinasi, norint apskaičiuoti šį perimetrą, reikia
mokėti sudėti iracionaliuosius skaičius. S i a m e skyrelyje apibrėši-
me veiksmus su bet kokiais realiais skaičiais.
1 apibrėžimas. Realiųjų skaičių χ ir y suma v a d i n a m a s
skaičius x+z/, skiriantis s u m ų x.n-\-yn aibę X nuo sumų x'n + y'„ ai-
bės У.
Cia, kaip paprastai, xn (atitinkamai χή) yra skaičiaus χ dešim-
tainiai artiniai įsu t r ū k u m u (atitinkamai su pertekliumi), o yn ir
y'n — tokie patys skaičiaus y artiniai. K a d a n g i su visais m ir ra
turime xm^x^x'n ir ym^y^y'n, tai xm + ym <x'n + y'„, todėl ai-
bė У yra dešinėje nuo aibės X. P a g a l 1 teoremą e g z i s t u o j a bent
vienas skaičius, skiriantis aibes X ir Y. Sis skaičius yra vieninte-
2
lis. Iš tiesų, bet kurį ε > 0 , atitinka toks n, kad -Jg r < ε . Be to,

Cx'n + y'n) - (Xn + Уя) = (K - *„) + (y'n - yn) = -jgr ·

Si lygybė parodo, kad yra kiek norima mažo ilgio įvairiaspalvių
atkarpų, todėl aibes X ir У skiria tik vienas skaičius.
Skirtumą x—y apibrėšime kaip s u m ą * + ( - — y ) .
2 apibrėžimas. Teigiamų r e a l i ų j ų skaičių л: ir y sandau-
ga v a d i n a m a s skaičius xy, skiriantis s a n d a u g ų xnyn aibę X n u o
s a n d a u g ų x'ny'n aibės Y.
Kaip ir sumos atveju įrodome, kad Y yra dešinėje pusėje nuo X, todėl rei-
kiamas skiriamasis skaičius egzistuoja. Jis yra vienintelis. Iš tiesų, д с п < [ * 1 + 1.
Уп<[у} + \, -jgr <1, todėl
М+ Ы +3
х'пУп-х„Уп=[хп+-^} ( ^ - + l į r ) - j f ^ - = T g i - (*"+>»+ t V ) < 10"
+
Kai n yra pakankamai didelis, trupmenos ^ ^ reikšmė yra kiek norima
maža, todėl skirtumas x'„y'„ —xnyn irgi gali būti kiek norima mažas.
 Nulis ir skaičiai su įvairiais ženklais dauginami šitaip:
( - x ) y = x ( - y ) = -xy, ( - x ) ( - y ) = xy, X-O = O-X = O.
3 apibrėžimas. Skaičiumi, atvirkščių teigiamam skai-
čiui χ, v a d i n a m a s skaičius — , skiriantis skaičių —r aibę X nuo
X Хц
skaičių — aibės Y (čia xn¥=0).
Xn

Kadangi 0 < . х п ^ х < х ! п , tai — < — , todėl aibė Y yra dešinėje pusėje nuo
Xm Xn
aibės X. Vadinasi, egzistuoja skaičius, atskiriantis X ir Y. Sis skaičius yra vie-
nintelis, nes
1 1
i 1 Xi-X. i _<.
χη χ', χηχ'η 10" χ'η ! 0" xl Wxl'
čia Xh — pirmasis nelygus nuliui skaičiaus χ artinys su trūkumu. Be to, trup-
mena ^ l l y r a kiek norima maža, kai n reikšmės pakankamai didelės.

Skaičių χ ir y dalmeniu v a d i n a m a s a n d a u g a χ · - ί . Ji žymima

—. Kai x > 0 ir vy>0, tai = —— = — - , = — . Be to— =

y -У У У -У У X
= J L = O.
— X
Taip apibrėžtos a r i t m e t i n ė s operacijos turi savybes, kurios bū-
d i n g o s a t i t i n k a m o m s o p e r a c i j o m s su racionaliaisiais skaičiais:
1) X+y=y+X] · Γ) xy = yx\
2) x+(y+z) = (x+y)+z·, 2') χ (yz) = (Xy)Z-,
3) x+0=x; 3') χ-1 = x ;
4) x + ( - x ) = 0 ; 4') x^0;
5) x(y+z)=xy-\-xz.
Iš šių savybių, kuriomis g r i n d ž i a m a visa mokyklinė a l g e b r a ,
išplaukia kitos operacijų su skaičiais savybės.

Pavyzdžiui, remdamiesi jomis gauname, kad • b —c. Norėdami tai įrodyti.

pasinaudojame lygybėmis: ^ • b = į^c • ^ • b=c į • bj=c · 1 =c.

Iš to, kad ^-i- · i j - (ab) = į^ • aj • ^ - i · t j = 1 • 1 = 1, išplaukia lygybė •

\~~ab' Remdamiesi šia lygybe, gauname trupmenų daugybos taisyklę:

а с ас a c f 1\ / 1\ . . / 1 1\ I a c
Istlesų
τ - S - W · W = T ' т ) л с - - 1 П а с ) ' V b ^ r a c - Μ = Μ·
Norėdami įrodyti trupmenų sudėties taisyklę, pasinaudosime lygybėmis
todėl
a c _ ad+bc
b d~ bd
 Nesunku įrodyti, kad tvarkos sąryšis ir aritmetinės operacijos
aibėje R yra susietos žinomomis savybėmis:
a) a<ib tada ir tik tada, kai b—a>0;
b) nė vienas skaičius a netenkina nelygybės α<α;
c) jeigu a<.b ir b<c, tai a<c\
d) jeigu a ir b — bet kurie realieji skaičiai, tai arba a=b, ar-
ba a<.b, arba b<.a\
e) jeigu a<.b, tai a + c < Č ? + c ; jeigu a<.b ir c<d, tai a + c <
<b+d·,
f) jeigu a<.b ir c > 0 , tai ac<.bc; jeigu a<.b ir c < 0 , tai aO
>bc;
g) jeigu 0 < . a < , b ir 0<.c<d, tai ac<bd\
h) jeigu a<b, tai —b<.—a·,
i) jeigu O c a c b , tai 0 <^ .
Skaičiaus a moduliu vadinamas skaičius |a|, apibrėžiamas
šitaip
a, kai oc>0,
-{
α
-a, kai oc<0.
Iš operacijų su realiaisiais skaičiais apibrėžimo išplaukia šios
modulio savybės:
a) | f l + f t | < | f l | + | 6 | ;
b) \ab\ = \a\-\b\·,
1 1
ч I I

Įrodykime, pavyzdžiui, a) savybę. Jeigu a ir b ženklai yra vie-

nodi, tai jų sumos modulis lygus skaičių α ir & modulių sumai
(įsumos ženklas s u t a m p a su dėmenų ženklu). Siuo atveju \aĄ-b\ =
= Į a\ -f-1 b I. Kai a ir b ženklai yra skirtingi, tai skaičiaus a-\-b mo-
dulis lygus didesniojo ir mažesniojo modulio skirtumui, todėl yra
m a ž e s n i s už šių modulių sumą. Siuo atveju | α + & | < | α | + | 6 | .
P a g a l i a u kai bent vienas iš skaičių a ir b lygus nuliui, lygybė
\a-\-b\ = | a | + |fc| s a v a i m e aiški. Taigi visais atvejais
< M + H·
P a ž y m ė j ę a) nelygybėje a-\-b = c, g a u n a m e | c | =¾: Į c—b | - f | b |,
t- У- \c-b\^\c\-\b\.
Pratimai
24. P a n a u d o j ę modulio ženklą, parašykite šias nelygybes:
1) — 3 < x < 3 ; 2) 3) -4<*+l<4;
'4) —5 < x < 3 ; 5) — 3 s S * s g 5 ; 6) — 8ίζχ— ls£4.
25. Išspręskite nelygybes:
1) |.ΐ—4Į < 5 ; 3) [x|<x+l;
2) | * + 3 | > 2 ; 4) I
x+l x+l
 5) |x2-5|>2; 8) \х+2\ + \х—2\^12;
6) \χ2—2χ—3] >χ 2 —2χ—3; 9) \χ—4 Į —
—
J I jc—Į—4 J ^ 1 0 ;
7) \χ*—12χ\>χ2—12χ; 10) ||3-*|-2|s£|jt-l|.
26. Išspręskite lygtis:
X - I
1) | 2 x + 3 | = x 2 ; 2) j Ą
χ+1
3) IJc 2 —5*+6| =X2—5x+6;
2
4) I | х + 2 л : + 5 | -f- I*—5| I =x2+3x.
27. Įrodykite a) — i) teiginius, 20 p.
28. Skaičius a—iracionalusis. Įrodykite, kad skaičius — taip pat iracionalusis.
29. Sugalvokite du iracionaliuosius skaičius, kurių suma būtų racionalusis skai-
čius.
30. Sugalvokite du skirtingus iracionaliuosius skaičius, kurių sandauga būtų
racionalusis skaičius.
31. Tarkime, kad α ir β — iracionalieji skaičiai, r — r a c i o n a l u s i s skaičius. Kurie
iš šių skaičių gali būti racionalieji:

1) α + β ; 3) ct+r; 5) ] / 7 ; 7) ΐ / α + β ; 9) V a + " [ / 7 ?
2) αβ; 4) ar, 6) l / a ; 8) l/a+7;
32. 0,01 tikslumu apskaičiuokite stačiakampio ABCD perimetrą ir plotą, kai
\AB 1 = 1/15, 1 5 0 = 1 / 7 .
33. Norėdami apskaičiuoti apskritimo ilgį ir skritulio plotą, išmatavome spin-
dulio ilgį R=5,689 +0,001 cm. Ar skaičiuojant verta parinkti tokias reikš-
mes: π = 3,1415926 ir π = 3,14? Apskaičiuokite apskritimo ilgį bei skritulio
plotą ir nurodykite paklaidos didumą.
34. Svyruoklės svyravimo periodas T ir jos ilgis I susieti formule T=2π
2
čia g = 9 , 8 1 m/s — Žemės traukos pagreitis. Apskaičiuokite svyruoklės ilgį,
jeigu ji per 3625 s susvyruoja 1000 kartų. Kokio tikslumo reikia imti skai-
čiaus artinį π? Kokia maksimali ilgio skaičiavimo paklaida?

6. Periodinių dešimtainių trupmenų keitimas paprastosiomis.

Realieji skaičiai d a u g i n a m i iš 10, 100, 1000 ir t. t. tai,p p a t , kaip
b a i g t i n ė s d e š i m t a i n ė s t r u p m e n o s , — perkeliant kablelį. T u r i n t tai
galvoje, n e s u n k u bet kurią periodinę t r u p m e n ą pakeisti papras-
tąja.
Pakeiskime, pavyzdžiui, periodinę t r u p m e n ą x = 0 , (246) =
= 0,246246246... p a p r a s t ą j a . P a d a u g i n ę šią t r u p m e n ą iš 1000, gau-
sime 1 OOOx=246,246246... = 2 4 6 + x . Iš čia sužinome, kad 9 9 9 x =
= 2 4 6 , todėl
246 _ 82
999 - 333 '

Apskritai, kai taisyklingosios dešimtainės trupmenos periodas

prasideda tuoj po kablelio, tai ji lygi paprastajai trupmenai, ku-
rios skaitiklis sutampa su periodu, o vardiklis sudarytas iš tiek
devynetų, kiek skaitmenų yra periode.
 Dešimtainė t r u p m e n a 0,00(246) yra 100 kartų m a ž e s n ė už trup-
meną 0,(246), todėl 0,00 (246) = . T r u p m e n ą 0,78(246) gali-
246
ma išreikšti suma 0,78+0,00(246), todėl ji lygi +1
100 99900
78 · 999 + 246 78000 + 246 - 78 78246 - 78
(suprastinę gauname:
99900 99900 99900
0.78(246) = 1 ¾ - ) .
Vadinasi, periodinė dešimtainė t r u p m e n a lygi p a p r a s t a j a i trup-
menai, kurios skaitiklis lygus skaičiaus, p a r a š y t o skaitmenimis,
esančiais iki antrojo periodo pradžios, ir skaičiaus, p a r a š y t o skait-
menimis, esančiais iki pirmojo periodo pradžios, skirtumui, o var-
diklyje yra tiek devynetų, kiek skaitmenų yra periode, ir tiek nu-
lių, kiek skaitmenų yra iki pirmojo periodo pradžios.
Pastaba. Pritaikę suformuluota taisykle trupmenai 0,24(9), nuspren-
249 — 24 225 25
džiame, kad ji lygi paprastajai trupmenai — ^ — ' =_900~= TOO-^0'25"
Vėl įsitikinome, kad 0,2499...9... = 0,25 = 0,25000...0...

Pratimai
35. pakeiskite paprastosiomis trupmenomis:
1) 0,(2); 2) 0,(23); 3) 1,(7); 4) 3,5(72).
36. Apskaičiuokite:
1) 0 , ( 2 ) + 0 , ( 3 ) ; 2) 0 , ( 2 ) + 0 , ( 3 7 ) ; 3) 0 , ( 7 3 ) - 0 , ( 4 8 7 ) ;

(1+0,(3)):0,25
4)
0,12(3) = 0,0925 +".3-¾¾

0,725+ y + 0 , 1 7 5 + 0,42(6)+ 0,12(3)

5)
0,128-6,25-(0,0345:0,12)
0,8(5) + 0,17(1) 0,8(3) + 0,1(6)
' 0,8(5)-0,17(1) 0,8(3)-0,1(6) '

7*. Laipsniai su natūriniais rodikliais ir jų savybės. P r i m i n s i m e

laipsnio su natūriniu rodikliu apibrėžimą. Tarkime, kad a e R ir
n e N . Iš daugybos aibėje R j u n g i m o dėsnio aišku, kad bet kaip
r a š y d a m i skliaustus reiškinyje a-a...a (n d a u g i n a m ų j ų ) , g a u n a m e
tą patį rezultatą. Jis žymimas an ir v a d i n a m a s n-iuoju skaičiaus
laipsniu. Skaičius a v a d i n a m a s laipsnio pagrindu, o n — laipsnio
rodikliu. Be to, tariame, kad al = a.
Iš laipsnio apibrėžimo išplaukia, kad
0" = 0 ir 1"= 1,
kai n — bet kuris n a t ū r i n i s skaičius.
 Kėlimo laipsniu operacija, kai rodiklis yra n a t ū r i n i s skaičius,
turi šias savybes:
1) Jeigu a ir b — realieji skaičiai ir n e N , tai
cab)n = a"b". (1)
Tikrai, iš laipsnio apibrėžimo išplaukia, kad

(abf= (ab) • .. . ·(ab) .

n dauginamųjų

Pritaikę aibėje R daugybos savybes, d a u g i n a m u o s i u s dešinėje pu-

sėje sukeisime taip, kad iš pradžių būtų d a u g i n a m i e j i , lygūs a,
po to — lygūs b:
(ab)n = (a-...-a)-(b-...-b)
n dauginamųjų n dauginamųjų

K a d a n g i d a u g i n a m ų j ų , lygių tiek a, tiek ir b, yra n, tai (ab)71 =

= an-bn. Teiginys įrodytas. Taigi (1) lygybė teisinga.
2) Jeigu a ir b — realieji skaičiai, b=£ O, o n e N, tai
I a \ " _ a"
\~b) ~ b"'
Iš tiesų, r e m i a n t i s trupmenų daugybos taisykle,
/a _ a a _ a • ... · a a"
\T) ~ ~b ' * ' ' ' J~ b- ... b ~ ~b" '
n dauginamųjų

Iš šios formulės išplaukia, kad (-ij ^ a ' b=£0.

3) Jeigu a — realusis skaičius, o m ir n — natūriniai skaičiai,
tai am-an=am+".
Tikrai, iš laipsnio su natūriniu rodikliu apibrėžimo ir daugybos
j u n g i m o dėsnio išplaukia, kad
am • a" - (a • . . . • a) · (a • ... • a) = a • ... · a = am+n.
n dauginamųjų n dauginamųjų m+n dauginamųjų

4) Jeigu a — bet kuris realusis skaičius,

nelygus nuliui, o m
— Qm
ir n — natūriniai skaičiai, be to, m>n, tai — = am"n.
a"
Kai men, tai ^ = - I 7 r . Pagaliau | j =1.
Iš tiesų, tarkime, kad m>n. Tuomet
m dauginamųjų
am a • . .. a
a" a• •a
n dauginamųjų
K a d a n g i m > n , tai t r u p m e n ą galima suprastinti iš n d a u g i n a -
m ų j ų , lygių a. Tuomet skaitiklyje liks m—n tokių d a u g i n a m ų j ų , o
ęįn — n
vardiklyje b u s vienetas. Todėl g a u n a m e , kad ~ į r — — į — - а т ~ л .
Atvejai m<^n ir m=n n a g r i n ė j a m i analogiškai.
5) Jeigu a — realusis skaičius, o m ir n — natūriniai skaičiai,
tai (am)n = amn.
Tikrai, iš laipsnio su natūriniu rodikliu apibrėžimo bei 3) sa-
vybės išplaukia, kad
n dėmenų
Oa ) = a · . .. •a = am+---+m = amn.
m n m m

n dauginamųjų

6) Jeigu a>O, o n— bet kuris natūrinis skaičius, tai an>0.

n
Jeigu a<0, tai a >0, kai n — lyginis skaičius, ir a"<0, kai n —
nelyginis natūrinis skaičius.
Sj teiginį nulemia r e a l i ų j ų skaičių d a u g y b o s ženklų taisyklės.
7) Jeigu 0 < . a < b , o n — bet kuris natūrinis skaičius, tai a n C
<bn.
Tikrai, iš 0 < α < ί > bei 0 < c < d išplaukia, kad 0 < . a c < . b d . To-
dėl iš 0 < a < b g a u n a m e 0 < . a 2 < . b 2 . Paskui iš 0 C a 2 C b 2 ir O C
< a < i b g a u n a m e O C a 3 C b 3 ir t. t.
8) Jeigu a>0, b>0 ir an = bn, tai a=b. Iš tiesų, jeigu būtų
a<b, tai g a u t u m e an<bn, o jei būtų a~>b, tai g a u t u m e a " >
n
>b , o tai p r i e š t a r a u t ų sąlygai. Vadinasi, a=b.

Pratimai

37. Remdamiesi pagrindiniais algebros dėsniais, išveskite šias formules:

1) (a+b) 2 = a2+2a&+62; 2) (а—6)2==а2—2а6+62;
3) ( а + 6 ) (a—b) = a 2 — b 2 \ 4) (а+6)3=а3+3а2й+3а62+й»;
3 3 2 2
5) a +b =(a+b)(a —аЬ+Ь )\
6) а®—б3= (а—b) (а 2 +аЬ+6 2 );
7) а*-Ь«= (а—b) (а+Ь) (а 2 +Ь 2 );
8) (a2+ab+b2) (a2—ab+b2) =a*+a2b2+bĄ.

§ 2. K O O R D I N A Č I Ų T I E S E IR K O O R D I N A Č I Ų PLOKŠTUMA

1. Kryptinės atkarpos didumas. Išvedant koordinates tiesėje,

reikia atsižvelgti ne tik į atkarpos ilgį, bet ir į jos kryptį. Todėl
apibrėšime kryptinės a t k a r p o s sąvoką.
1 apibrėžimas. Atkarpa, kurios nurodyta pradžia A ir
p a b a i g a B, v a d i n a m a kryptine atkarpa ir žymima AB.
 A t k a r p a BA ( g a u n a m a sukeitus a t k a r p o s AB p r a d ž i ą su pa-
baiga) vadinama priešinga a t k a r p a i AB. Rašoma: BA = -AB.
—У
„ A t k a r p a " AA, kurios p r a d ž i a s u t a m p a su p a b a i g a , v a d i n a m a nu-
line kryptine atkarpa ir ž y m i m a 0.
N u b r ė ž k i m e tiesę /, n u r o d y k i m e jos k r y p t į ir ,pavadinkime šią
kryptį t e i g i a m a . Tokią tiesę v a d i n s i m e kryptine ir žymėsime I
(4 p a v . ) .

T_
4 pav.

2 apibrėžimas. J e i g u kryptinė a t k a r p a AB yra kryptinėje

tiesėje I ir jų k r y p t y s s u t a m p a , tai kryptinės a t k a r p o s AB didumu
CN/
AB v a d i n a m a s tos a t k a r p o s ilgis. Jeigu kryptys n e s u t a m p a , tai
—ϊ" /-v
kryptinės a t k a r p o s AB didumu AB v a d i n a m a s neigiamas skaičius,
kurio modulis l y g u s tos a t k a r p o s ilgiui.
T
A B D c
5 pav.

Pavyzdžiui, 5 paveiksle p a v a i z d u o t o s a t k a r p a s AB didumas

rsj ГЫ
AB=3, o a t k a r p o s CD didumas CD=-4. Visada

I i f t l = IilBI, (1)

AB=-JBA. (2)
Jeigu taškai A, B, C pažymėti taip, kaip 6 paveiksle, a, tai

AB=\AB\, BC=\BC\, CA = — ICA \.

Kadangi šiuo atveju \AC\ = \AB\-\-\BC\, tai galioja lygybė
— СА=АЪ+ВС, t. y. AB+BC+CA = 0. Kai taškai A, B, C

L
C
a)
f
A
b)
6 pav.

25
pažymėti taip, kaip 6 paveiksle, b, lai lygybė | AC| — | AB | - f 1 BC\
r^/ <-Ч/ Пь/
neteisinga, o lygybė AB-\-BC-\-CA = 0 lieka teisinga.
—>

Salio teorema. Jeigu taškai A, B, C yra kryptinėje tiesėje I, tai

AB+BC+ CA = 0. (3)
Į r o d y m a s . Kai taškai A, B, C p a ž y m ė t i taip, kaip 6 pav.,
Ω
> (3) lygybė jau įrodyta. /^W/
Bet
/>J kaip
/"V
s u k e i t u s vietomis taškų pa-
v a d i n i m u s , reiškinys AB+BC-\-CA arba lieka nepakitęs (gal būt
tik susikeičia vietomis d ė m e n y s ) , a r b a pasikeičia jo ženklas.
Todėl, kaip besukeistume raides, (3) lygybė vis tiek teisinga.
V a d i n a s i , ji yra teisinga, kai A, B ir C — bet kurie tiesės I taškai.
Atkreipkime dėmesį, kad (3) lygybė teisinga ir t a d a , kai ku-
rie nors taškai A, B, C s u t a m p a .
P a s t a b a . Salio teoremą galima apibendrinti, nagrinėjant bet kurią baig-
tinę kryptinę tiesės (taškų) Ai An aibę:

(4)

P r a t i m a i

38. 1) Kryptinėje tiesėje nubrėžkite tris atkarpas, kurių kiekvienos didumas ly-
gus 4, ir dvi atkarpas, kurių kiekvienos didumas lygus —4.
2) Patikrinkite Salio teoremą, imdami 7 paveiksle pažymėtus taškus A,
B, C.

T β ^
g J Q ""
7 pav.

3) Patikrinkite Apibendrintąją Salio teoremą, imdami 8 pav. pažymėtus taš-

kus Au A2, A3, Ai, A5.

T , ^
A3 A1 Au A1 As

8 pav.

2. Koordinačių tiesė. Norėdami s u d a r y t i koordinačių sistemą

tiesėje /, parinksime šioje tiesėje koordinačių pradžią 0, teigia-
m ą j ą kryptį (9 pav.), ilgio m a t a v i m o vienetą. Kiekvienam tiesės I
taškui M paskirsime jo koordinatę, t. y. skaičių x, lygų kryptinės
> rs^ iV
a t k a r p o s OM didumui OM, x=OM. Taškas Ai, kurio koordinatė
yra χ, ž y m i m a s M(x). Tiesė I, kurioje s u d a r y t a koordinačių sis-
tema, v a d i n a m a koordinačių tiese.
1 u ž d a v i n y s . Rasime a t s t u m ą t a r p koordinačių tiesės taš-
k ų Aij ( * i ) ir M2(X2).
 L Г χ
О М(х)
9 pav.
** ГЫ
Sprendimas. P a g a l Salio teoremą OMi+MхМ2+М20=0,
todėl M1M2=-M2O-OMi. Bet p a g a l koordinačių apibrėžimą
-M2O=OM2=X2, OM1 = XI, todėl M1M2=X2-X, Iš 1 skyrelio (1)
formulės išplaukia, kad

\M1M2] = ]M~M2\ = \x2-x1\. (1)

1 p a v y z d y s . R a s i m e k o o r d i n a č i ų tiesės t a š k u s , k u r i e n u o
t a š k o M (4) n u t o l ę a t s t u m u , lygiu 7.
S p r е л d i m a s. I e š k o m ų j ų t a š k ų k o o r d i n a t ė s л: t e n k i n a lyg-
tį I χ—41 = 7. P i r m u o j u a t v e j u 4 = 7 , o a n t r u o j u χ—A = - T .
I š s p r e n d ę p i r m ą j ą , g a u n a m e x=\\, išsprendę a n t r ą j ą — x =
= — 3 . V a d i n a s i , a t s t u m u , lygiu 7, n u o t a š k o M (4) y r a n u t o l ę
du k o o r d i n a č i ų tiesės t a š k a i A^1 (11) ir N2(—3) (10 p a v . ) .

τ T β .
n2(-3) O nw N, (n)
10 pav.

2 p a v y z d y s . Koordinačių tiesėje p a v a i z d u o s i m e n e l y g y b ė s
j χ — 4 J 5¾ 7 s p r e n d i n į .
Sprendimas. Skaičius \x— 4 | l y g u s a t s t u m u i n u o t a š k o
N (x) iki t a š k o M (4). K a d a n g i p a g a l s ą l y g ą šis a t s t u m a s n ė r a
didesnis už 7, tai ieškomoji aibė y r a k o o r d i n a č i ų tiesės a t k a r p a ,
esanti tarp taškų 3) I r i V 1 ( I l ) (žr. 1 p a v y z d į ) .
S p r e n d ž i a n t d a u g e l į g e o m e t r i j o s ir fizikos u ž d a v i n i ų , t e n k a
a t k a r p ą dalyti n u r o d y t u o j u s a n t y k i u . P a v y z d ž i u i , kai m a s ė s Zn1
ir m2 y r a a t i t i n k a m a i t a š k u o s e A ir B, tai šių m a s i ų c e n t r a s y r a
t o k i a m e a t k a r p o s AB t a š k e M, kad | A M \ : | A i Š | =m2.m\. Kadan-
g i a t k a r p ų AM ir MB k r y p t y s s u t a m p a , tai g a l i o j a lygybė AM:
•.MB=m2\m{. S u f o r m u l u o s i m e tokį a p i b r ė ž i m ą :
1 apibrėžimas. T a r k i m e , k a d A ir B — k r y p t i n ė s tiesės I
—>

taškai. S a k y s i m e , k a d taškas M dalija atkarpą AB santykiu λ,

kai ΑΜ\ΜΒ=λ.
2 u ž d a v i n y s . T a š k a s M(x) a t k a r p ą AB d a l i j a s a n t y k i u
λ. R a s i m e jo k o o r d i n a t ę , kai a t k a r p o s g a l a i y r a t a š k a i A{x\) ir
B(x2).
 Sprendimas. Žinome, kad ЛМ=х-XI, MB=x2—x. Iš
s ą l y g o s ΑΜ:ΜΒ=λ g a u n a m e (χ—X1): (x2—χ) = λ . I š s p r e n d ę šią
lygtį k i n t a m o j o χ atžvilgiu, sužinome, k a d

^= ¾2?"- (2)

J e i g u M— a t k a r p o s AB vidurys, tai λ = 1. Tuomet

X v i d = ^ . (3)

y
Pastaba. Skaičius λ = ^f yra teigiamas, kai taškas M yra tarp taškų
MB
A ir B, ir neigiamas priešingu atveju. Pavyzdžiui, taškas M, pažymėtas 11 pav.,
atkarpą AB dalija santykiu λ = — ^ - = —2, o taškas N dalija tą pačią atkarpą
santykiu λ = — — = — ί .
4 4

м
N A В
11 pav.

Kaip j a u sakėme, t a š k u o s e A(XI) ir B(x2) e s a n č i ų m a s i ų m,

ir m2 c e n t r a s dalija a t k a r p ą AB santykiu m2\mx. į r a š ę į (2) for-
mulę λ = m2:mx, gauname
m2
X1H дг2
mi
χ= — m' x
i+m*x2
д тг /Ti1-^m2
«1
G a l i m a įrodyti, k a d masių mi, ..., mn, esančių atitinkamai taš-
kuose ЛI(X1), ..., An(Xn), centras yra taške M(x), kurio koor-
dinatė
_ /Tt1X1+ ... +m„xn
* m1+...+mn • W

3 p a v y z d y s . Taškas C(—l) d a l i j a a t k a r p ą AB s a n t y k i u
1:3. Raskite taško A k o o r d i n a t ę XI, kai t a š k o B k o o r d i n a t ė lygi 8.
S p r e n d i m a s . P r i t a i k ę (2) formulę, g a u n a m e

_ 1 = _ * 1 + T ' 8 _ ЗХ.+8

•4
I š s p r e n d ę šią lygtį, sužinome, kad XI =—4. Taigi A (—4).
4 p a v y z d y s . Masės, lygios 3, 1, 2, 4, y r a a t i t i n k a m a i taš-
kuose Л ] ( 3 ) , A2(— 1), Л 3 ( 2 ) , Л 4 ( — 8 ) . R a s i m e šių m a s i ų c e n t r ą .
 Sprendimas. P r i t a i k ę (5) formulę, g a u n a m e
3-3 + 1 - ( - 1 ) + 2-2 + 4 - ( - 8 ) _ -
3 + 1+2 + 4

Vadinasi, m a s i ų c e n t r a s yra t a š k a s M (—2).

5 p a v y z d y s . Koordinačių tiesės t a š k u s A ( — 3 ) , β(3),
C(8) veikia atitinkamos jęgos Fi = 5, F2=—4 ir F3=—6, stat-
m e n a s šiai tiesei. Raskite šių jė-
g ų a t s t o j a m o s i o s veikimo taško
koordinatę (12 pav.).
S p r e n d i m a s . Uždavinys
s p r e n d ž i a m a s t a i k a n t (5) for-
mulę, bet reikia atsižvelgti j
jėgų ženklus. Todėl

5-(-3) + (-4)-3 + (-6)-8

X =
5+ (-4) + (-6)

-75
= 15. 12 pav.
-5

Pratimai
39. Pavaizduokite koordinačių tiesėje šias aibes:
1) Л = {jeĮ — 4 ^ j c ^ 2 0 } ; 2) B= {x|-2<*<5};
3) c={xιμ+2|<3}.
Pavaizduokite aibes:
4) Л Π S Л C; 5) A UB U C; 6) (А П B) U C;
7) (A Π B) U (А Л C) U (B Π C).
40. Raskite koordinačių tiesės taškus, kurių atstumas nuo taško A(—4) yra
tris kartus didesnis už atstumą nuo taško 5 ( 8 ) .
41. Raskite materialių taškų A, B, C, D sistemos masių centrą, kai Л ( - 3 ) ,
B ( 6 ) , C(8), O ( l l ) , o šių taškų masės atitinkamai lygios 1, 3, 5, 7.
42. Raskite jėgų, pavaizduotų 13 pav., atstojamosios veikimo tašką.
43. 1) Taškuose Л (—5) ir B(IO) yra atitinkamai 2 kulonų ir 1 kulono krūviai.
Raskite ašies tašką, kuriame šių krūvių traukos jėgų atstojamoji lygi nu-
liui.
2) Taškuose Л(—6) ir θ ( 0 ) yra atitinkamai —4 kulonų ir 2 kulonų krū-
viai. Kurio ašies taško šie krūviai neveikia?

3. Koordinačių plokštuma. Nubrėžiame plokštumoje dvi viena

kitai s t a t m e n a s tieses Ox ir Oy, susikertančias taške O, paren-
kame jose t e i g i a m a s kryptis ir ilgio m a t a v i m o vienetą. Kiekvieną
tiesių Ox ir Oy t a š k ą atitiks skaičius — to taško koordinatė (taš-
kas O abiejose tiesėse turi koordinatę, lygią 0). P l o k š t u m a xOy
v a d i n a m a koordinačių plokštuma, taškas O — koordinačių pradžia,
tiesė Ox — abscisių ašimi ir tiesė Oy — ordinačių ašimi. Kampai,
į kuriuos ašys Ox ir Oy dalija koordinačių plokštumą, v a d i n a m i
ketvirčiais (14 pav.).
 Ft
F2

A C Vs.
" B 0 D E
-J
«

F,

. F3

13 pav.

K o o r d i n a č i ų p l o k š t u m o j e bet kur p a ž y m i m e t a š k ą M ir iš jo
n u l e i d ž i a m e s t a t m e n i s MA ir MB j abscisių ir o r d i n a č i ų a š i s (15
p a v . ) . T a š k o A k o o r d i n a t ę t i e s ė j e Ox p a ž y m ė s i m e χ, o t a š k o B
k o o r d i n a t ę t i e s ė j e Oy p a ž y m ė s i m e y. Š i t a i p t a š k u i M b u s priskir-

У,

Il ketvirtis I ketvirtis
7
A(x)
0 7 χ O

III ketvirtis IV ketvirtis

B(y) iM(x;y)

14 pav. 15 pav.

ta skaičių pora (л:; y) ( p a r a š y t ų b ū t e n t tokia t v a r k a ) . Jie vadi-

n a m i šio t a š k o koordinatėmis·, χ — t a š k o M abscise, o y — jo or-
dinate. T a š k a s M, kurio k o o r d i n a t ė s (x; y), ž y m i m a s M(x\ y).
Atitiktis (x\ y)—>M(x; y) a b i p u s v i e n a r e i k š m ė : kiekvieną koor-
dinačių p l o k š t u m o s t a š k ą M a t i t i n k a viena ir tik v i e n a k o o r d i n a -
čių pora, o kiekvieną skaičių p o r ą (x\ y) — v i e n a s ir tik v i e n a s
p l o k š t u m o s taškas, kurio k o o r d i n a t ė s y r a šie skaičiai.
P a ž y m ė j u s k o o r d i n a t e s p l o k š t u m o j e , d a u g e l į g e o m e t r i j o s už-
d a v i n i ų g a l i m a spręsti a l g e b r o s m e t o d a i s .
1 uždavinys. Rasime atstumą tarp plokštumos taškų
Mx(Xuyi) ir M2(x2; y2) (16 p a v . ) .
Sprendimas. J e i g u Xi=X2, tai s a v a i m e aišku, k a d
I-M 1 M 2 Į = I г/2—i/i I, o j e i g u «/! = i/2, tai \ΜλΜ2\ = \χ2—χχ\. Dabar
n a g r i n ė s i m e b e n d r ą j į atvejį, kai χ \ φ χ 2 ir у \ ф у ч . P a g a l P i t a g o r o
t e o r e m ą \MXM2\*=\MJ\*+\TM2\*. Kadangi IM 1 TI = H H 2 I ,
ITM 2 I = I B 1 B 2 I , todėl IM1M2I2=HH2IM-IB1B2I2. Kadangi
\ΛΙΑ2\ = \Χ2—Χ\\, \BXB2\ = \Y2—YX\, tai |Ai,Ai2|2= |χ2"*ι | 2
+
2 2 2 1
H- ι£/2—ί/ι| = (*2—Х\) +(У2—yi) · Iš čia išplaukia , kad

ιM1M21 = V(X2-X1)2+(J2-^1)2. (1)

1 pavyzdys. Rasime a t s t u m ą t a r p taškų Mi (3; —1) ir
Ai2 (7; - 4 ) .
Sprendimas. Pritaikę (1) formulę, g a u n a m e

i M 1 M 2 1 = ] / ( 7 - 3 ) 2 + ( - 4 - ( - l ) ) * = 1/ 4 2 + 3 2 = 5.

2 u ž d a v i n y s . P l o k š t u m o j e pažymėti taškai Mi(xi; yx) ir

Af 2 (*2; г/г)· Rasime tašką P, kuris a t k a r p ą M1M2 dalija santykiu
λ>0.

vг (χι; y2) "z (tz-.Уг)

16 pav.

S p r e n d i m a s . Iš 17 pav. matyti, kad | AXC\ | : Į CiA2\ =

= I A i 1 P I i l P A i 2 I , t. y. taškas Ci dalija a t k a r p ą AiA2 tokiu pat
santykiu λ. Tačiau tuomet jo abscisė χ lygi ^*^2• (žr. 2 sky-
relį). Tokią pat abscisę turi ir taškas P. Analogiškai įsitikiname,
kad taško P o r d i n a t ė lygi Л + ЛУа
l + λ
Vadinasi, taško P ( x ; y) koordinatės yra

·*· —
1, +. λ„ , γ— 1+ λ (2)

Sios formulės teisingos ir kai λ ^ Ο , λ¥= — 1.

Atkreipsime dėmesį į šių formulių atsikirą atvejį. Jeigu λ = 1,
t. y. taškas P — a t k a r p o s AiiAi2 vidurys, tai

X1 +X1 _ У1+У2
-tVid— •) > >vid— л (3)
1
Pritaikėme žemesnėse klasėse apibrėžtą kvadratinės šaknies sąvoką. Tiks-
liai ši sąvoka bus p a g r į s t a IV skyriaus § 2, 8 skyrelyje.
 M a t e r i a l i ų t a š k ų Μι(χι\ yx), ...,
Mn{xn; У n) sistemos m a s i ų centras,
panašiai kaip ir tiesės atveju, yra taškas
M(x;y).
In1X!+...+ m„ xn
X =
mx + . .. + mn '

_ Ttity1+ ... +тяу,

Tti1 "f·.. . +mn
(4)

(mh — taško Mk masė).

2 p a v y z d y s . Rasime figūros, pa-
vaizduotos 18 paveiksle, m a s i ų centrą,
18 pav.
tarę, kad plokštelė yra vienalytė.
S p r e n d i m a s . Plokštelę p a d a l i j a m e į stačiakampius. Kiek-
vieno stačiakampio m a s i ų c e n t r a s yra jo įstrižainių susikirtimo
taške, o stačiakampio m a s ę g a l i m a laikyti lygia jo plotui. Vadi-
nasi, uždavinį išspręsime, s u r a d ę trijų tašikų A (2; 6), B ( 6 ; 1),
C(6; 10) masių centrą, kai tų taškų m a s ė s atitinkamai lygios 48
8, 16.
P r i t a i k ę (4) formules, g a u n a m e
2-48 + 6-8 + 6-16 IL
X =
48 + 8 + 16 " 3
6-48 + 1 -8+10-16 19
48 + 8 + 16 3

Pratimai
44. Raskite ordinačių ašies t a š k ą , kuris nuo t a š k o /4(2; —4) yra nutolęs atstu-
mu, lygiu 5.
45. N u b r a i ž y t a s trikampis ABC, kurio viršūnės y r a /4(1; —4), B(2; 6 ) , C(—2;
3). Raskite kraštinių AB ir AC vidurio t a š k u s j u n g i a n č i o s a t k a r p o s ilgį.
46. Raskite trapecijos ABCD vidurinės linijos ilgį, kai žinomos trapecijos vir-
šūnių koordinatės: / 4 ( - 1 ; 3), 5 ( 3 ; 5), C(6; 8), D(8; 12).

i/l

0(0; 15)

B(-8;0) 0 A(BiO) χ A(-2;0) Ό(10;0) χ

19 pav. 20 pav.
47. Įrodykite, kad trikampis ABC yra statusis, kai / 4 ( - 1 ; 1), β ( 2 ; 5), C ( 3 ; —2).
48. Žinomos t r i j ų k v a d r a t o viršūnių k o o r d i n a t ė s : /4(2; —3), β ( 6 ; 0), C(— 1;
1). Raskite k v a d r a t o centro, jo ketvirtosios v i r š ū n ė s k o o r d i n a t e s ir k v a d r a -
to plotą.
49. Raskite trikampio ABC p u s i a u k r a š t i n i ų susikirtimo t a š k ą , kai / 4 ( - 2 ; —4),
β ( 3 ; 1), C(5; - 3 ) .
50. Raskite trikampio ABC p u s i a u k a m p i n ė s AM ir k r a š t i n ė s BC susikirtimo
tašką, kai / 4 ( - 3 ; - 2 ) , β ( - 1 ; 1), C(3; 2 ) .
51. Raskite strypų sistemos, p a v a i z d u o t o s 19 paveiksle, masės centrą.
52. Raskite figūros, p a v a i z d u o t o s 20 paveiksle, masės centrą.
53*. Koordinačių p l o k š t u m o s t a š k u s A (—4; 8), β (5; —2), C(9; 6) ir £>(—3;
0) veikia j ė g o s Fi = 5, F2=-3, Fi=7 ir Fi=-6, s t a t m e n o s šiai plokštu-
mai. Raskite šių j ė g ų a t s t o j a m o s i o s veikimo t a š k ą .
54. Lęšio židinio nuotolį ir a t s t u m ą n u o lęšio iki šviesos šaltinio bei v a i z d o pa-
žymėkit atitinkamai d, /,, I2. Tuomet g a l i o j a lygybė

d Ii U
Raskite v a i z d o koordinatę, kai d=3, lęšis y r a t a š k e /4(5; 3 ) , o šviesos
š a l t i n i s — taške β ( 1 ; 0).

2. Algebra ir matematinė analizė X - X I kl.

 II skyrius

RACIONALIEJI REIŠKINIAI.
LYGTYS IR NELYGYBĖS SU VIENU KINTAMUOJU

§ 1. R A C I O N A L I E J I REIŠKINIAI

1. Reiškiniai ir reiškinių klasės. VI klasės algebros kurse n a g -

r i n ė j a m i įvairūs raidiniai reiškiniai, s u d a r y t i iš skaičių ir raidžių,
atliekant sudėties, d a u g y b o s ir dalybos o p e r a c i j a s (atimties ope-
r a c i j a pakeičiama atėminio d a u g i n i m u iš —1 ir s u d ė t i m i ) . Ten
buvo paaiškinta, kaip paprasčiau užrašyti reiškinius. Pavyzdžiui,
reiškinį 6 + ( a ) galima keisti reiškiniu 6 + a , reiškinį ( a + b ) + c —
reiškiniu a-\-b-\-c, o dalybą g a l i m a žymėti, ,panaudojant t r u p m e -
nos b r ū k š n į ir t. t.
D a b a r klasifikuosime raidinius reiškinius ir pateiksime tikslius
jų apibrėžimus.
1 apibrėžimas. Kintamųjų x, y, ..., z vienanariais vadi-
nami:
a) skaičiai;
b) raidės x, y z;
A
c) reiškiniai (Л)-(Б) ir j - ; čia Л ir β yra k i n t a m ų j ų л:,
y, ..., z v i e n a n a r i a i .

1 pavyzdys. Kurie iš šių reiškinių 1 yra v i e n a n a r i a i :

,) ( £ ) · . * . ; 2,

3) ( 9 x 2 / z 3 ) 5 ; 4) χ2+ 3y3;

5) V I ? V Λ 6)
S p r e n d i m a s . Jeigu A yra v i e n a n a r i s , tai, r e m i a n t i s c),
v i e n a n a r i a i bus šie reiškiniai A2=A-A, A3=A2-A ir bet k u r i s
v i e n a n a r i o A laipsnis su n a t ū r i n i u rodikliu. K a d a n g i χ p a g a l b)
yra v i e n a n a r i s , tai x 3 bei x 5 irgi v i e n a n a r i a i . Tuomet, r e m i a n t i s a)
ir c), 8x3 bei 9x5 taip pat vienanariai. Vadinasi, p a g a l c) trup-
mena yra v i e n a n a r i s ir, kaip jau įrodėme prieš tai, reiški-
1
Cia ir toliau, užrašydami reiškinius, vartosime įprastus žymėjimus.
 - ^ r J , kaip ir x 10 , irgi v i e n a n a r i s . Taigi, r e m i a n t i s c) savyibe,
1) reiškinys yra v i e n a n a r i s . A n a l o g i š k a s „ s i n t a k s i n i s " n a g r i n ė j i -
m a s įrodo, kad v i e n a n a r i a i y r a 2) ir 3) reiškiniai. 4) reiškinys
nėra v i e n a n a r i s , nors x2 ir 3y3 — v i e n a n a r i a i , tačiau jų s u m a nėra
v i e n a n a r i s . 5) ir 6) reiškiniai taip pat nėra v i e n a n a r i a i . Be to,
1) reiškinys yra k i n t a m o j o χ v i e n a n a r i s , 2) reiškinys — kintamų-
jų χ ir y vienanaris, 3) reiškinys — k i n t a m ų j ų x, y ir z v i e n a n a r i s .
V i e n a n a r i s , g a u n a m a s iš skaičių ir raidžių, atliekant tik dau-
gybos operaciją (ir kėlimo laipsniu operaciją, kuri yra sutrum-
p i n t a s vienodų d a u g i n a m ų j ų daugybos ž y m ė j i m a s ) , v a d i n a m a s
sveikuoju. Pavyzdžiui, 3) v i e n a n a r i s yra sveikasis.
2 apibrėžimas. Sveikaisiais racionaliaisiais kintamųjų x,
y, ..., z reiškiniais vadinami:
a) skaičiai;
b) raidės x, y, ..., z\
c) reiškiniai (/4) + ( β ) ir ( Л ) - ( Б ) , kai A ir B — k i n t a m ų j ų
χ, y, ..., z sveikieji racionalieji reiškiniai.
Kintamųjų y ir z sveikųjų r a c i o n a l i ų j ų reiškinių pavyzdžiai
gali būti reiškiniai (x2+y2+z2)3—6x3y3, (x+2y+3z)8—6xyz. Kiek-
vienas sveikasis v i e n a n a r i s yra sveikasis racionalusis reiškinys.
3 apibrėžimas. Racionaliaisiais kintamųjų x, y, ..., z reiš-
kiniais v a d i n a m i :
a) skaičiai;
b) raidės x, y, ..., z;
c) reiškiniai (A) + (B), (A)-(B) ir (arba ( Л ) : ( Я ) ) , kai
A ir B — k i n t a m ų j ų x, y, ..., z racionalieji reiškiniai.
8
Pavyzdžiui, (Ц ^ г г ^ - J + ^ . į z j ~ kintamųjų y, z
racionalieji reiškiniai.
Išskirsime vieną sveikųjų racionaliųjų reiškinių klasę.
4 apibrėžimas. Tiesiniais kintamųjų x, y, ..., z reiškiniais
vadinami:
a) skaičiai;
b) raidės x, y, ..., z;
c) reiškiniai a-(A)-\-b· (B), kai α ir b — skaičiai, o A ir B —
tiesiniai k i n t a m ų j ų x, y, ..., z reiškiniai.
Pavyzdžiui, 3 (4,v+z/+2z) — 7 ( 5 х + 6 г / — З г ) yra tiesinis kinta-
m ų j ų χ, y, z reiškinys.
Iš pateiktų apibrėžimų paaiškėja, kuriomis operacijomis iš dvie-
jų kurios n o r s klasės reiškinių g a u n a m a s tos pačios klasės reiš-
kinys. Pavyzdžiui, dviejų vienanarių sandauga arba dalmuo yra
vienanaris, dviejų sveikųjų racionaliųjų reiškinių suma ir san-
dauga vėl yra sveikieji racionalieji reiškiniai, o dviejų raciona-
liųjų reiškinių suma, sandauga ir dalmuo vėl yra racionalieji reiš-
kiniai. P a g a l i a u dviejų tiesinių reiškinių tiesinė kombinacija
a• (A)-^b- (B) irgi yra tiesinis reiškinys.
 Neišeisime iš atitinkamų klasių ribų, kai raides pakeisime t o s
pačios klasės reiškiniais. Pavyzdžiui, jei v i e n a n a r i o x2y3 r a i d ę χ
2χ3 2x
pakeistume v i e n a n a r i u - ^ r , o raidę y —- v i e n a n a r i u - ^ r , tai g a u -
2χ> \ 2 / 2x
(
I i r ) ' [Iyr) ' k u r i s v ė l ^ u t u k i n t a m ų j ų χ ir y vie-
n a n a r i s . S u p r a n t a m a , taip keisdami, g a l ė t u m e g a u t i ir kitų kin-
t a m ų j ų vienanariu.
Labai svarbi yra raidžių keitimo skaičiais qperacija. J e i g u
k i n t a m ų j ų x, y, ..., z reiškinyje raidę χ pakeistume skaičiumi, t a i
g a u t u m e reiškinį, p r i k l a u s a n t į nuo likusių k i n t a m ų j ų y, ..., z. P a -
vyzdžiui, pakeitę reiškinyje ( x 2 - \ - y 2 ) z 2 raidę χ skaičiumi 5 (t. y.
suteikdami k i n t a m a j a m χ reikšmę 5), g a u t u m e reiškinį ( 5 2 +
+ y 2 ) z 2 , p r i k l a u s a n t į nuo y ir г. Jei kiekvieną duotojo reiškinio
k i n t a m ą j į pakeistume kuriuo nors skaičiumi, tai g a u t u m e reiškinį
be k i n t a m ų j ų . Tokie reiškiniai v a d i n a m i skaitiniais, pavyzdžiui,
/ 8,3+4,5 γ
\ 2,3-2,4 I •
Atliekant veiksmus, n u r o d y t u s skaitiniame reiškinyje, ,galimi
du atvejai:
a) visi nurodytieji veiksmai galimi;
b) skaičiuojant paaiškėja, kad dalybos iš nulio operacija y r a
negalima.
Pirmuoju atveju g a u n a m e skaičių, v a d i n a m ą duotojo skaitinio
reiškinio skaitine reikšme. A n t r u o j u atveju sakome, kad reiškinys
neturi skaitinės reikšmės. Pavyzdžiui, skaitinio reiškinio ( 8 2 +
+ 7 2 + 1 2 ) : 2 5 reikšmė lygi skaičiui 5, o reiškinys 5 : ( 4 - 4 ) skaiti-
nės reikšmės neturi.
Tarkime, kad Л ( х ь ..., xn)—kintamųjų xu ..., xn reiškinys.
Sio reiškinio reikšme, kai X1 = a b ..., xn = an v a d i n a m a skaitinio
reiškinio A(a\, ..., an), g a u t o k i n t a m ą j į Xi pakeitus skaičiumi
au ..., xn — skaičiumi an, reikšmė. Jeigu ši reikšmė e g z i s t u o j a ,
tai sakoma, kad duotasis reiškinys turi skaitinę reikšmę, kai
X\=ūi, ..., xn=an, arba kad reiškinys turi skaitinę reikšmę taške
( a h ..., an) (skaičių a\ an t v a r k a yra labai s v a r b i ) . S u t v a r k y t i
skaičių rinkiniai (au ..., an), su kuriais reiškinys A(xu ..., xn)
turi reikšmes, s u d a r o šio reiškinio egzistavimo sritį.
2 p a v y z d y s . Rasime reiškinio
8*
(*+1)(λ:-2)(Λ:-6)
egzistavimo sritį.
S p r e n d i m a s . Sis reiškinys neturi skaitinės reikšmės tik
su tomis χ reikšmėmis, su kuriomis s a n d a u g a ( x + l ) (x—2) (x—6)
lygi nuliui, t. y. kai χ= — 1, x = 2 , x = 6 . P a š a l i n ę šias r e i k š m e s
iš aibės R, g a u n a m e skaičių aibę

]-oo; — 1 [ u ] — 1; 2 [ u ] 2; 6[u]6;+oo[.
 3 pavyzdys. R a s i m e reiškinio
4

e g z i s t a v i m o sritį.
S p r e n d i m a s . Sis reiškinys turi skaitinę reikšmę su tomis
(a\ b) poromis, su kuriomis a—b nelygus nuliui, t. y. su tomis
(a; b) poromis, įsu kuriomis афЬ. P o r a s (a; a) atitinka koordi-
načių plokštumos taškai, kurių abscisė lygi ordinatei, t. y. tiesės,
dalijančios p i r m ą j į ir trečiąjį koordinačių k a m p ą pusiau, taškai.
P a š a l i n ę šią tiesę iš koordinačių plokštumos, g a u n a m e ieškomąją
sritį.
Toliau susipažinsime su kitomis reiškinių rūšimis, kurių api-
b r ė ž i m o sričių formos bus sudėtingesnės.

Pratimai
55. Kurie iš šių reiškinių yra vienanariai, sveikieji vienanariai, sveikieji racio-
nalieji, racionalieji, tiesiniai? Paaiškinkite, nuo kurių k i n t a m ų j ų priklauso
kiekvienas reiškinys:

1) — ; 2) 8x2yz; 3) 4x2-3x+8;

17
4) *5~+4+3 ; 5) (8x+7i/)-5(2x+y).

Kiekvieną reiškinį išnagrinėkite „sintaksiškai", t. y. paaiškinkite, kaip jis

g a u n a m a s iš skaičių ir raidžių.
56. Kurie iš šių skaitinių reiškinių p a r a š y t i klaidingai, o kurie, nors ir p a r a -
šyti teisingai, neturi skaitinės reikšmės:
I) ( 3 - 8 ) : ( 5 - 5 ) ; 2) (3-8):(5-4;
3) ( 5 + 5 - ) - 3 ; 4) (5-5):(3-8);
5) (-1—6)-7; 6) 42:)3,7+4,85-9,56);
7 ) 84: (3 3 -2 —6-9); 8) (9--7):3).
57. Raskite šių reiškinių egzistavimo sritis:
8 2
2) *
Зх + 2 ' ' 6хг (χ2-4) '
1 6
3) 6 ( х а - 4^) ;' 4)' x"-9 л:2 —16 '
58. Apskaičiuokite šių skaitinių reiškinių reikšmes:
(0,625 + 2 , 7 0 8 ( 3 ) ) : 2 , 5
D
(1,3+0,7(6)+0,(36))--^

H4W
I

+ ·3 T-I
i[i H
h
[
5
1
7- - 49
17 \
)
I. 22
J1

, . I i
147

• 4 - 1 h . 18 36 J1 65
59. Apskaičiuokite šių reiškinių reikšmes, kai duotos raidžių reikšmės:

a-b а* + Ьг + а

1) ' (b2 + b + ab + a), . = 0 , 5 5 , . = 2,05;

2) :
2 ~ t 2+ρφ · P = 0·78·"= 25'
+ q
P

1
14 a b a2 b* ab , / r- , ,-r
3)
_L _L ' Ί ^ ^ ϊ ώ ' Ί Γ ^ ' «=1-V2,6=1 + V2;
a3 + b8
1
4) i · L _
' b (abc+a+c) , 1 1 '
a+ a +
b+—
c
0=1,385, 6 = 0,4(6), c=0,(79).

2. Sveikųjų racionaliųjų reiškinių tapatieji pertvarkymai. Vie-

nas s v a r b i a u s i ų mokyklinės algebros tikslų — nagrinėti sveikųjų
r a c i o n a l i ų j ų reiškinių tapačiuosius pertvarkymus.
1 apibrėžimas. Sveiki racionalieji k i n t a m ų j ų xt, ..., xn
reiškiniai Л ir Β v a d i n a m i tapačiai lygiais, kai, pakeitus r a i d e s
ΧΙ, ..., XN bet kokiais skaičiais a\, ..., an, g a u n a m i skaitiniai reiš-
kiniai, turintys vienodas reikšmes.
Reiškinio keitimas tapačiai lygiu j a m reiškiniu v a d i n a m a s ta-
pačiuoju reiškinio pertvarkymu.
P a v y z d y s . Reiškiniai ( x - \ - y ) 2 ir x2-\-2xy-\-y2 yra tapačiai
lygūs, nes su ibet kokiomis χ ir y reikšmėmis jų reikšmės vienodos.
Sveikųjų racionaliųjų reiškinių tapatieji pertvarkymai grindžia-
mi I skyriaus § 1, 5 skyrelio 1) —5) ir Γ ) —3') t a p a t y b ė m i s
(tapatybe 4' p a g r į s t i trupmeninių reiškinių pertvarkymai, kuriuos
n a g r i n ė s i m e toliau). Iš n u r o d y t ų j ų tapatybių išplaukia tokios reiš-
kinių t a p a č i ų j ų pertvarkymų formulės:
1) A+B=B+A·, 1') AB = BA-
2) ( A + B ) + C=A+(B+C); 2') (AB)C=A(BC)-,
3) Л + 0 = Л ; 3') A-I=A;
4) Л-f- ( A) =0;
5) A(B+C)=AB+AC.
Pavyzdžiui, kai A=x-\-y, B=x2, C=y2, remdamiesi 5) formu-
le g a u n a m e t a p a t y b ę
(x+y) (x2+y2) = (x+y)x>+ (x+y)y2·
Nurodysime dar keletą t a p a t y b i ų , kurios s i e j a l a i p s n i u s ir mo-
dulius:
6) (AB)"=AnBn·,
7) AmAn=Am+n;
8) (Am)" =Amn;
Am j Am'n, kai m>n,
9 A =
^ " l 1, kai m = n, Αφ0;
10) \ΑΒ\ = \Α\.\Β\-,
11) |Л"| = |Л|».

P r a t i m a i

60. Jrodykite, kad šios lygybės yra tapatybės:

1) ( x - l ) ( x + l ) ( * 2 + l ) = X 4 - I 1
2) (x2-x+\)(x*+x+l)=x4+x*+\;
3) x(x+l) (x+2) (x+3) = (x2+3x+1)2-1;
e J
4) x + l = (x + l) ( ^ + χ ΐ / Τ + Ι Η ^ - χ ΐ / Τ + Ι ) .
61. Suprastinkite reiškinius:
1) ( * ! _ * + ι ) ( * » + * + ! ) ( x « _ * » + l ) ;
2) (a+b+c)3- (a+b—c)3- (b+c-a)3— (c+a-6)3.
62. Įrodykite, kad šios lygybės yra tapatybės:
1) (a2+b2)(x2+y2) = (ax-by)2+(bx+ay)2·,
2) (a +b +c )(x +y2+z2)-(ax+by+cz)2=
2 2 2 2

= (bx—ay)2+ (cy—bz)2+ (az—cx)2\

3) (a+b+c+d)2+ (a+b-c-d)2+ (a+c-b-d)2+
+ (a+d-b-c)2=4(a2+b2+c2+d2)-,
4) (a2-b2+c2-d2)2+2(ab-bc+dc+ad)2=
= (a2+b2+c2+d2)2-2(ab-ad+bc+dc)2·,
5) ( α + 6 + c ) 4 + (b+c—a)4+ (c+a-b)4+ (a+b—c)4=
= 4 (a4+b4+c4) + 2 4 ( 6 2 c 2 + c 2 a 2 + a 2 6 2 ) .
63. Įrodykite, kad a=b=c=d, kai 4 (a2+b2+c2+d2) = (a+b+c+d)2.
64. Įrodykite, kad x=y = z, kai
(y-z)2+ ( Z - X ) 2 2
+ (x-y) = (y+z-2x)2+
+ (z+x-2y)2+(x+y-2z)2.
65. Tarkime, kad X = q3+3pq2—p3, Y = —3pq(p+q), Z=p2+pq+q2. Įrodykite,
kad X2+XY+Y2=Z3.
66. Tarkime, kad S = a + 6 + c . Įrodykite, kad
5 (S—2b) (S—2c) +S (S-2c) (S—2a) + S (S—2a) (S—2b) =
= (S-2a) (S-2b) (S-2c)+8abc.
67. Tarkime, kad a+b+c= 0. Įrodykite, kad:
1) a3+b3+c3=3abc·,
2) 2(a2+b2+c2)2=4(a4+b4+c4).
 § 2. M A T E M A T I N E S I N D U K C I J O S M E T O D A S

1. Pilnoji ir nepilnoji indukcija. Kai m a t e m a t i n i a m e t e i g i n y j e

k a l b a m a apie b a i g t i n į objektų kiekį, teiginį galima įrodyti, patik-
rinus, ar jis t e i s i n g a s kiekvienam objektui. Pavyzdžiui, teiginį
„kiekvieno taisyklingo briaunainio viršūnių ir sienų skaičiaus su-
ma yra 2 vienetais didesnė už b r i a u n ų skaičių" g a l i m a įrodyti,
atsižvelgus į tai, kad taisyklingų tbriaunainių yra tik penki tipai:
t e t r a e d r a s , k u b a s , oktaedras, dodekaedras ir ikosaedras. S i u o s
b r i a u n a i n i u s apibūdina tokia l e n t e l ė :

Viršūnių Briaunų Sienų

Briaunainis skaičius skaičius skaičius V-B + S
V B S

Tetraedras 4 6 4 2
Kubas 8 12 6 2
Oktaedras 6 12 8 2
Dodekaedras 20 30 12 2
Ikosaedras 12 30 20 2

Taigi, koks b e b ū t ų taisyklingasis briaunainis, visuomet V—

—B-f-S = 2.
Pilnąja indukcija v a d i n a m a s įrodymo metodas, kai t e i g i n y s
p a t i k r i n a m a s , i š n a g r i n ė j u s b a i g t i n į skaičių atvejų, kuriais išse-
m i a m o s visos g a l i m y b ė s . Sis m e t o d a s taikomas palyginti retai,
nes m a t e m a t i k o s teiginiuose dažniausiai kalbama ne apie baigti-
nes, bet apie b e g a l i n e s objektų aibes.
N e g a l i m a įrodinėti teiginių, kai juose kalbama apie b e g a l i n ę
objektų aibę, t a i k a n t nepilnąją indukciją, t. y. p a t i k r i n a n t , a r
teiginys teisingas b a i g t i n i a m pavyzdžių skaičiui. Pavyzdžiui, skai-
čius 60 dalijasi iš 1, 2, 3, 4, 5, 6, bet tai nereiškia, kad jis dalijasi
iš visų natūrinių skaičių.
Vis dėlto toks kelių atskirų atvejų n a g r i n ė j i m a s yra s v a r b u s
matematikoje: nors tuo neįrodoma, kad teiginys teisingas, b e t
g a l i m a atspėti teiginio formuluotę, jeigu ši dar nežinoma. I š n a g -
rinėsime kai kuriuos pavyzdžius.
P a v y z d y s . Tarkime, kad
Sn=I +2+ ... +n,

ir raskime formulę, p a g a l kurią galima apskaičiuoti šią sumą,

n e s u d e d a n t n dėmenų.
S p r e n d i m a s . I š n a g r i n ė s i m e Si, S2, S3 reikšmes:
1
1.7 • ч
S1=I = S2= 1+2 = 3 =
 3-4
S3 = 1 + 2 + 3 = 6 =
2

Iš šių pavyzdžių g a l i m a spėti, kad

„ _ л(л + 1)
^n 5

kai n — bet kuris n a t ū r i n i s skaičius. Nors p a g a l šiuos pavyzdžius

negalima spręsti, kad ta lygybė teisinga, tačiau d a b a r a t s i r a d o
hipotezė, kurią reikia įrodyti.
Pastaba. Sumą 1 + 2 + . . . + r a sudaro n dėmenų, be to, šios sumos й-tasis
n
dėmuo lygus k. Tokias sumas įprasta užrašyti taip: ^ к; čia Σ — d i d ž i o j i grai-
л=i
kiška raidė „sigma".
n
Pavyzdžiui, s u m ą l + 2 + . . . + r c g a l i m a p a r a š y t i taip: Σ к 3 .
3 3 3
A-I
n
S a n d a u g a , kurią s u d a r o n d a u g i n a m ų j ų , žymima J - J А (к); čia
k=l
Π — didžioji graikiška raidė „pi". Pavyzdžiui,

k=l
Be to,
л+ 1

Σ Α(ν=(Σ Л(к))+А(П + 1),

k=l
л+ l π

f ] Λ (Λ) = ( Π A (k)j -A (η + 1).

к=1 к=1

Pratimai
68. Išnagrinėkite lygybes:
1 =0+1
2+3+4 =1+8
5+6+7+8+9 =8+27
10+11 + 1 2 + 1 3 + 1 4 + 1 5 + 1 6 =27+64
Pagalvokite, kokį bendrą dėsnį galima pritaikyti šiems pavyzdžiams. Iš-
reikškite jį atitinkamais matematiniais simboliais ir įrodykite.
69. Išnagrinėkite šitų sumų reikšmes:
1, 1+3, 1 + 3 + 5 , 1 + 3 + 5 + 7
Ar yra paprasta taisyklė?
70. Išnagrinėkite šitų sumų reikšmes:
1, 1+8, 1 + 8 + 2 7 , 1 + 8 + 2 7 + 6 4
Ar yra paprasta taisyklė?
71. Įsitikinkite, kad kiekvienas lyginis skaičius, didesnis už 2 ir mažesnis už
100, lygus dviejų pirminių skaičių sumai.
72. Trijų trikampio kraštinių ilgiai atitinkamai lygūs natūriniams skaičiams /,
m ir n, be to, l^im^in. Kiek yra skirtingų trikampių, kai n= 1, 2, 3, 4, 5?
Raskite bendrą dėsnį, kuriuo išreiškiama trikampių skaičiaus priklausomy-
bė nuo n.
73. Siuos reiškinius parašykite kaip sumą:

2> 3 s 4
» Σ r Σ ' · > Σ W n r > Σ - Ψ -
к= 1 Jt = I k=l к= 1
74. Sias sumas parašykite, taikydami simbolį Σ:
1 1 1 1

n'
75. Siuos reiškinius parašykite kaip sandaugą:

2) 1 + : 3
" П ш ^ Π ( тИ > Π £ ^ > Π
k= l k= l k= 1 k=l
76. Sias sandaugas parašykite, taikydami ženklą Π :

»i-H"ž>' » ( - i ) ( ' + ) ( ' + ) •• ( • + ) ·

2. Matematinės indukcijos metodas, [rodydami m a t e m a t i n į tei-
ginį, kurio formuluotėje yra bet kuris n a t ū r i n i s skaičius n (pa-
vyzdžiui, „Lygybė 1 + 2 + . . . + n = " ( " 2 + t e i s i n g a , kai n — bet
kuris n a t ū r i n i s skaičius" arba „Kiekvienas iškilusis n-kampis
turi " ~ 3 ) įstrižainių"), dažnai taikome specialų m a t e m a t i n i o
s a m p r o t a v i m o metodą, v a d i n a m ą matematinės indukcijos metodu.
Užuot įrodinėję teiginį, kurį žymėsime P (n), įrodome du teiginius:
iš pradžių P ( I ) , t. y. įrodome, kad tas teiginys teisingas,
kai n = l , o paskui teiginį „koks bebūtų n a t ū r i n i s skaičius k,
teiginys P (k+1) yra teisingas, jeigu teisingas teiginys P (k).
Jei šie abu teiginiai yra teisingi, tai teisingas ir teiginys P (n).
K a d a n g i teisingas teiginys P ( I ) , tai t e i s i n g a s ir P ( l + 1), t. y.
P(2) (kitaip t a r i a n t , jėigu teiginys teisingas, kai n = 1, tai jis
teisingas, kai n=2). Jeigu teisingas P ( 2 ) , tai t e i s i n g a s P ( 3 ) ,
paskui nuo P ( 3 ) pereiname prie P (4) ir t. t. Aišku, kad anksčiau
ar vėliau pasieksime bet kurį n a t ū r i n į skaičių n, todėl n a g r i n ė -
j a m a s i s teiginys teisingas su visais natūriniais n.
 1 pavyzdys, [rodysime, k a d su v i s a i s n a t ū r i n i a i s n tei-
s i n g a lygybė

į £=1+2+... +η=*<ψ>-. (1>

Jk=I

S p r e n d i m a s . Iš p r a d ž i ų p a t i k r i n s i m e šią lygybę, kai n = 1.

Su šia n r e i k š m e (1) lygybės k a i r i ą j ą p u s ę s u d a r y s tik vienas
d ė m u o 1 (nes čia n l y g u s d ė m e n ų kiekiui), o dešinioji tos l y g y b ė s
p u s ė jgys r e i k š m ę
V a d i n a s i , kai n = 1, lygybė t e i s i n g a . T a r k i m e , k a d ji t e i s i n g a ,
kai n=k, t. y. t e i s i n g a lygybė
fe(
1+2+•••+*= *2+1) . (2)·

į r o d y s i m e , kad t u o m e t (1) lygybė t e i s i n g a , kai n=k-\-1, t. y.,

k a d g a l i o j a lygybė
1 + 2 + . . . + * + ( * + D - <*+'>»+"·'> - (* + Ш * + 2) . (3>

N o r i n t tai įrodyti, u ž t e n k a p i r m ų j ų k d ė m e n ų s u m ą pakeisti p a g a l

(2) f o r m u l ę (kuri, kaip s u t a r ė m e , y r a t e i s i n g a ) . G a u n a m e :
fc(fc +1)
1 + 2 + . . . + * + (*+1) = 2 + ( £ + 1) =

= к(к+\) + 2(к + \) = (к+\)(к + 2)

2 2 '

t. y. g a u n a m e (3) lygybę, k u r i ą reikėjo įrodyti.

Taigi (1) lygybė t e i s i n g a , kai n = l , o iš to, kad ji t e i s i n g a ,
kai n=k, i š p l a u k i a , kad ji t e i s i n g a , kai n = & + 1 . V a d i n a s i , ji
t e i s i n g a su v i s a i s n e N .
Tokiu p a t b ū d u g a l ė t u m e įrodyti ž i n o m a s d a r iš ž e m e s n i ų j ų
klasių a r i t m e t i n ė s ir g e o m e t r i n ė s p r o g r e s i j o s f o r m u l e s . P a v y z d ž i u i ,
a r i t m e t i n ė s p r o g r e s i j o s n-tojo n a r i o f o r m u l ė
an = a1 + d{n-\) (4)
g a u n a m a s a m p r o t a u j a n t šitaip: jei ah=ai-\-d(k— 1), tai α^ + 1 ==
= ak+d=al+d(k— l)+d=al+dk=ai+d· [(£+1)-1].
Tokiu pat b ū d u i š v e d a m a g e o m e t r i n ė s p r o g r e s i j o s n - t o j o n a r i o
formulė: bn = b\qn~x.
Iš (4) f o r m u l ė s i š p l a u k i a , kad su bet k u r i u o k, kai l ^ ^ ^ n ,
t e i s i n g a lygybė h+i = a]-\-an. Tikrai, ah+an-h+l=ax-\-
-\-d(k— l ) + a ! + d ( n — k ) = 2al-\-d(n— 1) = ax-\-an.
R e m i a n t i s šia lygybe, n e s u n k u rasti a r i t m e t i n ė s progresijos,
p i r m ų j ų n n a r i ų s u m ą Sn. B ū t e n t , s u d ė j ę p a n a r i u i lygybes
Sn = O1 +a o + .. . +<?„_!+ a„,
S n = On +^n-1+ • · · +Й2 + Й1,
gauname
2^ = 0¾ + !¾) + ^ + -¾-!)+ ... + (an_! + a2) + (ct„ + a,) = n (ą + a„).
Todėl
g _ n (Q1 + a„)

Geometrinės progresijos pirmųjų n narių sumos S n formulę

irgi nesunkiai įrodysime matematinės indukcijos metodu. Si for-
mulė, kai η φ \ , yra tokia:

2 =b1+biq+... + M - I = ( 5 )

Kai n = 1, ji teisinga, nes ^ = ^ z - ^ b 1 . Tarkime, kad

i
(5) formulė teisinga, kai t i = k :

q-1
k

Tuomet

Σ = кΣ
к +1
ЬЛ-Ьг + Ь^*+ l - b i g k bi д к + 1 — Ьг
q-1 ¢-1

Taigi (5) formulė teisinga, kai n= 1, o iš jos teisingumo, kai n=

= k, išplaukia, kad ji teisinga, kai n=k-\-\. Vadinasi, ji teisinga
su visais f i e N .
Iš (5) formulės išplaukia, kad
2 1
1 +tf + ? + . . . + ? - = ^

Įrašę į šią lygybę q = ~, gauname

b b* b""1 _ a" _ bn-a"

+ + b irzrr-
"· '·• " ^ b__ ~ a—^b-a) '
a
Todėl
an~l + an-2b+ ... + а"~кЬк + ... +b-1= b
[~ a
b —a
" .

Iš čia g a u n a m e n a u d i n g ą tapatybę
(b-a) (a"-1+ ... + a—'1 bk + ... +Z)—1) = bn-an. (6)
Jos atskiri atvejai — tai tapatybės, kurios buvo išvestos žemes-
n i ų j ų klasių algebroje:
(Ь-а)(Ь + а) = Ь*-а2, (6')
(b - a) (Z>2 + ab + a 2 ) = b3 -a3. (6")
Kartais, įrodinėjant teiginius matematinės indukcijos metodu, patogiau tai-
kyti kitą šio metodo formuluotę:
Jeigu teiginys P (n) teisingas, kai n= 1, o iš to, kad jis teisingas su vi-
sais n ^k1 išplaukia, jog jis teisingas, kai n=k-\-1, tai šis teiginys teisingas su
visais n.
Iš tiesų, simboliu Q(k) pažymėkime teiginį: P(n) teisingas, kai n= 1, 2, ...,
k. Tuomet teiginiai P ( I ) ir Q ( I ) sutampa, todėl jeigu teiginys P ( I ) teisingas,
tai teisingas ir teiginys Q ( I ) . Paskui iš sąlygos išplaukia: kai Q(k) teisingas
(t. y. P(n) teisingas, kai n= 1, 2, ..., k), tai teisingas ir P(k+1). Tačiau tuo-
met P(n) teisingas, kai n = l , 2, ..., k+\, t. y. teisingas Q ( £ + l ) . Remiantis
matematinės indukcijos principu, iš to išplaukia, kad Q (n) teisingas su visais
n. Tačiau tuomet ir P (n) teisingas visiems n.
Atkreipsime dėmesį štai į ką: kartais galima įrodyti, kad tam tikras teiginys
P(n) yra teisingas, kai n=p, o iš jo teisingumo, kai n = k (čia k ^ p ) , išplaukia,
kad jis teisingas ir su n=k-\-1, tuomet duotasis teiginys teisingas su visais
n^p.

P r a t i m a i
n
77. Įrodykite, kad bn = b\q ~\ kai ( b n ) — g e o m e t r i n ė progresija, kurios var-
diklis lygus q.
78. Įrodykite, kad šios lygybės teisingos, kai n — bet kuris natūrinis skaičius:
1) I 2 + 22 + . . . + л2 = л ( и + 1 ) (2л + 1 ) .
6
л (и + 1 )
2) 1 3 + 2 3 + . . . + л 3 = (

3) 1 - 2 - 3 + 2 - 3 - 4 + . . . + л ( л + 1)(л + 2) = ^ л ( и + 1 ) ( л + 2) (л + 3 ) ;

11 1 1 11 n
4) + + .... +
1-2 2-3 л ( л + 1) л+1
1 1 1 л
5) + + .... +
1-4 4-7 (Зл —2) (Зл + 1) Зл + 1 '
2
I2 22
6)
1·3
+
3·5
. +(2л — 1)n ( 2 л + 1 ) л (л + 1)
2 (2л + 1 )
79. S a n d a u g a 1-2-3-...-n žymima п\ (skaitoma „n faktorialas"). Įrodykite, kad.
1 · 1 ! + 2 - 2 ! + . . . + n - r e ! = ( r a + l ) ! — 1.

3. Tapatybių ir nelygybių įrodymas matematinės indukcijos

metodu. Taikant šį metodą, g a l i m a įrodyti įvairias t a p a t y b e s ir
nelygybes, kurių viena arba abi pusės priklauso nuo n a t ū r i n i o
skaičiaus n. Pavyzdžiui, norėdami įrodyti t a p a t y b ę A (n) = B (n),
galime pirmiausia įsitikinti, kad A (I)=B(I), o paskui įrodyti
t a p a t y b ę A ( n - f 1 ) —A (n) = B ( n + 1 ) —B (n). Tuomet iš to, kad
t a p a t y b ė A (n) =B (n) teisinga, kai n=k, išplauks, kad ji teisinga,
kai n=k-\-1. K a d a n g i t a p a t y b ė teisinga ir kai n= 1, tai, remian-
lis m a t e m a t i n ė s indukcijos metodu, ji bus įrodyta viisoms n reikš-
mėms.
1 ip a v y z d y s. Įrodysime, kad t a p a t y b ė

1 K
2 3 4 2n— 1 2n n+ \ n+2 2n >

l e i s i n g a , kai n — bet kuris n a t ū r i n i s skaičius.

S p r e n d i m a s . Tarkime, kad

Л(л)=1-j+··· + 2 i į f - į '

Reikia įrodyti, kad Л ( п ) = . В ( / г ) su visais n. Tačiau Л ( 1 ) =

= B(\) = \ , todėl Д ( 1 ) = 5 ( 1 ) .
Toliau,

A(k+ 1 ) = 1 - y + . . . + 2k^Y~2k+ 2(Λ + 1 ) - 1 2(fc+l) '

A(k) = l - 1 + . . . + ^ - į ,

+
£ ( * + ! ) = - ( J f c + } ) + 1 + · · · + ( /t+i) + ( / t - l ) + (k+1)+k 2(* + l) '

+ +
W = T T i + T T T ··· i ·
Todėl i
= =
A(k+\)-A{k)= 2{k+l)-i 2 CJt+1) 1 + Γ " ΰ + 2

1
~ (2k + l)(2k + 2) '

B (k + 1 ) - B (k)= 2 ^ 7 + 2(fc+1) -fcTr= (2fc+l)(2/c + 2) ·

K a d a n g i Л ( I ) = B ( I ) ir Л ( £ + 1 ) — Л ( £ ) = β ( £ + 1 ) — B ( £ ) , tai,
kaip aiškinome anksčiau, (1) t a p a t y b ė y r a teisinga s u visomis n
reikšmėmis.
Kitais atvejais atitinkamas įrodomų tapatybių dalis tikslinga
p a d a l y t i vieną iš kitos.
2 p a v y z d y s . Įrodysime t a p a t y b ę

Π ( 1 - (k +1) ) 2
2 ( л + 1)
fc + I
Sprendimas. Kai n = l , kairioji įrodomos t a p a t y b ė s pusė
1 3
lygi 1- 7 , o dešinioji lygi j. Todėl t a p a t y b ė teisinga, kai
/ i = l . D a b a r p a r a š y s i m e šią tapatybę, kai n=k-\-1 ir n=k, ir
p a n a r i u i padalysime įgautąsias lygybes. G a u s i m e teisingą lygybę
1 _ i к+3 . к+2
(к + 2У ~ 2 (к + 2) 2 (Л + 1) '
t. у.
(к + 2 ) 2 - 1 = ( f c + l ) ( * + 3)
(к+2)2 (к+2)2
Vadinasi, n a g r i n ė j a m o j i t a p a t y b ė teisinga su visais n.
Taikydami m a t e m a t i n ė s indukcijos metodą, įrodysime Bernulio
nelygybę.
1 teorema. Jeigu x~>— 1, tai su visomis natūrinėmis n reikš-
mėmis teisinga nelygybė
(l+x)n>l +nx. (2)
į r o d y m a s . Kai n= 1, tai įrodoma nelygybė atrodo taip:
1 + x ^ l + x . Aišku, ji teisinga. Tarkime, kad ji teisinga, kai
n=k\
(1+*)»>1 +кх. (3)
K a d a n g i sąlygoje pasakyta, kad x> — \, tai l + л т Х ) . Todėl, pa-
d a u g i n ę abi (3) nelygybės puses iš l + x , jos prasmės nepakeisime:
(1 + x) fc+1 +kx)(\ + χ ) = 1 +(k + 1) χ + kx*. (4)
2
K a d a n g i kx ^0, tai iš (4) g a u n a m e
(1+χ)*+1ΪΪ1+(Α:+1)Χ.
Taigi (2) nelygybė teisinga, kai n = l , o iš jos teisingumo, kai
n=k, išplaukia, kad ji teisinga ir kai n=k-\-1. Vadinasi, r e m i a n t i s
m a t e m a t i n ė s indukcijos metodu, ši nelygybė teisinga su v i s a i s
neN.
Pavyzdžiui, iš (2) t a p a t y b ė s išplaukia, kad
1,005 200 = (1 + 0,005) 200 ^ 1 + 200 · 0,005 = 2,
0,994 10 = (1 - 0,006) 10 > 1 - 10 · 0,006 = 0,94.

Pratimai
80. Skaičių seka a0, Ū\, ..., an, ... s u d a r o m a p a g a l tokį dėsnį: pirmieji du skai-
čiai a 0 ir ai y r a žinomi, kiekvienas paskesnis lygus dviejų prieš jį e s a n č i ų
skaičių sumos pusei. Įrodykite, kad
_ 2a 1 + a 0 l
O 1 -O 0
"«— 3 > 3.2«-i '
81. Sekos a\, a 2 , ..., a n , ... skaičiai g a u n a m i šitaip: a t = 2, α„ = 3 α „ _ ι + 1 . Įro-
dykite, kad

= \ (5-3"-1-!).

82. Tarkime, kad seka ah a2, ..., a „ , ... apibrėžiama šitaip: ai = 2 ir a„+j.=*
n
= ^ a„. Įrodykite, kad

a„ = n(n+\).

47
83. Sekos nariai susieti lygybe
а»+1-2я„ + а„_1 = 0.
Įrodykite, kad an = 2n+3, kai Oi = 5, O 2 = 7 .
84. Skaičių poros (o, 6), (βι, 6i)> —· (a>> ^ n ) , ... sudaromos pagal dėsnį:

_ a+b , _ Q1 + b _ fln-Į+fe,,!
1—
«ι — 2 · 2 ' '''' 2 '

On =

Įrodykite, kad

o„ = o + | (ft-e) ( I - J r ) 1 6„ = o + | (6-й) (l+-jl—J.

85. Įrodykite tapatybes:

1 1 1 _ 1 1 1 n
1) 2'
OS—21 4АЯ
s
—4A + · · • +(2л)
/т„чз
3
— 2л - л + . .1I l „_LO
л+ 2 + ··· +2л 2л + 1 '
,л-1 -и
л: χ2 χ* χ 1 X-X^
' 1-х2 +
1-х1 + 1-х8 + · · · + 1_χ2- - ΐ - χ ι _ χ 2
η
' '

3) ( 1 + х ) ( 1 + х 2 ) ( 1 + х 4 ) . . . (1 + χ 2 " 1 ) = 1 + х + х 2 + х 3 + . . . + χ 2 " 1 .
86. Fibonaiio seka apibrėžiama taip:
o 0 = 0, O 1 = I , а „ + 1 = <7„ + я„_1.
Įrodykite, kad
1) α η + 2 = α ο + α ι + . . . + α „ + 1; 4) a„an + 1 = a{ + al + .. . + a į ;
2) α 2 η + 2 = α ι + α 3 + . . . + α 2 π + ι ; 5) α η + 1 α „ + 2 — α η α η + 3 = ( — 1 ) n ;
3) α2η+ι = 1 + α 2 + α 4 - | - . . . + α 2 „ ; 6) a\—αη-ιαη+ι = (—1)"+1.
87. Seką apibrėžia sąlyga:
2 + o2
fli=10, o„+1= •
2o.
Įrodykite, kad su visais и e N teisinga nelygybė
88. Seka apibrėžta šitaip:

O 0 = O, O n + i = I / 2 + O1.·

Įrodykite, kad su visais n e N teisinga nelygybė On ί=Ξθη + 1·

89. Įrodykite nelygybes, kai n e N:
1) 2 " > « ; 2) 2 " > 2 n + l , jei η > 3 ; 3) 2 " > r a 3 , jei ra^lO.

§ 3. V I E N O K I N T A M O J O DAUGIANARIAI

1. Sveikųjų racionaliųjų reiškinių kanoninė išraiška. Tapačiai

p e r t v a r k y d a m i reiškinius, siekiame dviejų p a g r i n d i n i ų tikslų:
a) pakeisti juos taip, kad kuo lengviau galėtume apskaičiuoti
skaitines reikšmes;
 b) parašyti juos kanonine išraiška, t. y. išraiška, kuri yra vie-
noda visiems tapačiai lygiems reiškiniams.
P a k e i s d a m i reiškinį ( x + 1 ) ( x 2 — x + l ) + (x—1) ( x 2 + x + 1 ) + 4
tapačiai lygiu j a m reiškiniu 2 x 3 + 4 , p a s i e k i a m e abu tikslus — ap-
skaičiuoti 2 x 3 + 4 reikšmę su bet kuria χ reikšme paprasčiau, n e g u
apskaičiuoti pradinio reiškinio reikšmę su ta pačia χ reikšme,
antra vertus, 2 x 3 + 4 yra, kaip išsiaiškinsime vėliau, duotojo reiš-
kinio kanoninė forma. S i a m e skyrelyje n a g r i n ė s i m e vieno kintamo-
jo vienanario bei sveikųjų racionaliųjų reiškinių k a n o n i n ę iš-
raišką.
1 teorema. Bet kuris sveikasis kintamojo χ vienanaris tapačiai
lygus arba skaičiui, arba vienanariui axn; čia a e R ir u g N .
Į r o d y m a s . Teoremą įrodysime, remdamiesi 5 skyrelio 1
apibrėžimu. Teorema teisinga, kai v i e n a n a r i s yra skaičius arba
kintamasis x, kuris išreiškiamas s a n d a u g a 1-х. Tarkime, kad teore-
ma teisinga su v i e n a n a r i a i s A (x) ir B(x). Tuomet kiekvienas iš jų
yra arba skaičius, arba tapačiai lygus nurodytos išraiškos viena-
nariui, t. y. A(x)=axm, B(x)=bxn. Kai A(x) ir B(x) yra skaičiai,
tai jų s a n d a u g a irgi skaičius. Kai A(x)=a, B (x) = bxn, tai A (x) -
•B(x) = a-bx = (ab)x . P a g a l i a u , kai A(x)=axm
n n
ir B(x)=bxn,
tai
A (x)B(x) = axm · bxn = ab-xm- x" = abxm+n. (1)
Visais atvejais ,gauname arba skaičių, arba nurodytos išraiškos
vienanarį. Teorema įrodyta.
2 teorema. V i e n a n a r i a i axm, αφ O ir bxn, ЬфO tapačiai lygūs
t a d a ir tik t a d a , kai a = b ir m=n. V i e n a n a r i s axn tapačiai lygus
nuliui t a d a ir tik t a d a , kai a=0.
Į r o d y m a s . Tarkime, kad α φ 0 , Ь ф 0 ir su visomis χ reikš-
mėmis axm=bxn. Į r a š ę χ = 1, g a u n a m e a=b. K a d a n g i a ir b ne-
lygūs nuliui, tai xm=xn. Į r a š ę x = 2 , g a u n a m e lygybę 2 m = 2 n , iš
kurios išplaukia, kad m=n (kai m<.n, g a u t u m e 2 m < 2 ™ , o kai
m > n , g a u t u m e 2 > 2 ) . Taigi iš axm=bxn,
m n
kai α φ 0 ir Ь ф 0
išplaukia, kad a = b ir m=n. Kai ax™=0 su visais x, tai, imdami
χ = 1, g a u n a m e a=0.
Toliau bet kurį d a u g i a n a r į 0-x™ keisime skaičiumi 0. .
Iš 1 ir 2 teoremų išplaukia, kad kintamojo χ sveikųjų vienana-
riu kanoninė išraiška yra a x n ; čia a E R , n g N ĮJ {0}, be to, αφ0,
kai η φ 0 .
3 teorema. Bet kuris sveikas racionalusis kintamojo χ reiškinys
tapačiai lygus reiškiniui
anxn + an_1x"-i+- . . . +д0, (2)
kurio koeficientai an, an-\, ..., a0 yra skaičiai, be to ά^φΟ.
Į r o d y m a s . Teiginys teisingas su skaičiais ir su reiškiniu x.
Tarkime, kad jis teisingas su reiškiniais A (x) ir B(x), t. y.
A(x) = amxm+ ... +O 0 ir B(x) = bnx" + ... +b0.
Tuomet A(x)+B(x) = (amxm+...+a0) + (bnx"+...+bo). Jeigu, pa-
vyzdžiui, m ^ n , tai
, A(x) + B(x) = (am + bm)xm+ . . . +(а0 + Ь0); (3)
čia bs=O, kai s>n. Todėl teiginys pritaikomas reiškiniui A(x)-{-
+B(x).
P a r a š y k i m e reiškinių A(x) ir B(x) s a n d a u g ą :
A(x)B(x) =
= (amx m m 1
+ Om^x - + .. . +а0)-(Ьпхп + Ьп^х"-1+ ... +b0). (4)
P r i t a i k ę §1, 2 skyrelio 5) t a p a t y b ę ir vienanarių d a u g i n i m o
taisyklę (žr. (1) lygybę) bei s u g r u p a v ę n a r i u s , g a u n a m e lygybę
m-\-n

A(X)B(X)=YxCsX*-, (5)
s=0
čia
Cs = asb0 + as_1b1+...+a0bs, (6)

be to, a s = 0 , kai s > m ir bs=O, kai s>n.

Taigi teorema pritaikoma skaičiams ir k i n t a m a j a m χ, o jeigu
ji pritaikoma reiškiniams A(x) ir B(x), tai pritaikoma sumai
A(x)-\-B(x) bei s a n d a u g a i A (x)B(x). Vadinasi, ji teisinga su vi-
sais sveikais racionaliaisiais reiškiniais.
Toliau (2) išraiškos reiškinius v a d i n s i m e kintamojo χ n-tojo
laipsnio daugianariais. Skaičiai — tai nulinio laipsnio d a u g i a n a -
riai (be to, g e r i a u s i a manyti, kad O yra d a u g i a n a r i s , neturintis
laipsnio). Dėmuo anxn v a d i n a m a s d a u g i a n a r i o anxn-\-...+a0 vy-
riausiuoju nariu, o dėmuo a0 — jo laisvuoju nariu.
Iš (5) lygybės išplaukia, kad dviejų daugianarių sandaugos
vyriausiasis narys lygus dauginamųjų vyriausiųjų narių sandau-
gai, o sandaugos laisvasis narys lygus dauginamųjų laisvųjų na-
rių sandaugai. Todėl dviejų daugianarių sandaugos laipsnis lygus
dauginamųjų laipsnių sumai.
S u d ė j ę to paties laipsnio d a u g i a n a r i u s , g a l i m e g a u t i mažesnio
laipsnio d a u g i a n a r į . Pavyzdžiui,

(3x 4 — Ix2 — χ + 1) + (— Зх4 + л"2 + 8) = — χ2 —χ+ 9.

Tačiau, sudedant skirtingų laipsnių d a u g i a n a r i u s , visada g a u n a -
mas d a u g i a n a r i s , kurio laipsnis lygus d i d e s n i a j a m dėmenų laips-
niui. Pavyzdžiui,

(3-х4 - 2x2 - χ + 1) + (6x2 + 7) = 3χ 4 + 4x2 - χ + 8.

D a b a r nagrinėsime, kuriomis sąlygomis du d a u g i a n a r i a i yra
tapačiai lygūs. Pirmiausia įrodysime tokią teoremą:
 4 teorema. Jeigu bent vienas daugianario P(x) koeficientas ne-
lygus nuliui, tai galima rasti tokį skaičių b, kad Р(Ь)фO (t. y.
šis d a u g i a n a r i s nelygus tapačiai nuliui).
Į r o d y m a s . Iš teoremos sąlygos aišku, kad P ( x ) = a n x " + a , . , / " 1 + . . .
... +a0, be to, an nelygus nuliui. Jeigu n = O , tai P(x)=a0 ir a0¥=0. Todėl visos
P(x) reikšmės lygios skaičiui a0 ir nelygios nuliui. Kai пфО, tai P(x) galima
išreikšti taip:

\ anx a„x" I
Kai χ reikšmė pakankamai didelė, tai visi dėmenys skliaustuose, išskyrus
pirmąjį, yra maži, todėl galima rasti tokį skaičių b, kad būtų teisingos nely-
gybės:
σ„_! _ 1 ao I 1
a„b I n +1 a„b" I я+ 1
(norint, kad taip butų, užtenka skaičiumi b laikyti didesnį iš skaičių 1 ir
( n + l ) M _ Vja — didžiausias iš skaičių | a „ _ , | , ..., |oo|)·
I 1
Tokiu atveju

\P(b)\= anb" I · j 1 + ^ γ + ··· + - Λ γ

a„b a„ b

3Ϊ I a„ 6" I (1 — j -^-įr
\ ! a„b \
I · ·I ·a — I ~~Ьг I ):
b \)
n

a„ b" j
I I (l ^ ··· į r )
\ n+lr i n+l ) n+ l '
n kartų

todėl Р ( Ь ) ф 0 . Teorema įrodyta.

1 išvada. Jeigu daugianaris P(x) tapačiai lygus nuliui (t. y.

su visomis χ reikšmėmis jo reikšmės lygias nuliui), tai visi jo
koeficientai lygūs nuliui.
į r o d y m a s . Jeigu bent vienas d a u g i a n a r i o P(x) koeficien-
tas būtų n e l y g u s nuliui, tai, remdamiesi 4 teorema, g a l ė t u m e rasti
reikšmę b, su kuria P (b) Φ O, o tai p r i e š t a r a u t ų sąlygai. Gautoji
prieštara įtikina, kad prielaida neteisinga, t. y. visi d a u g i a n a r i o
P(x) koeficientai lygūs nuliui.
2 išvada. Jei daugianariai P(x) ir Q(x) yra tapačiai lygus, tai
jie sutampa (t. y. jų koeficientai prie atitinkamų laipsnių yra vie-
nodi).
Norint tai įrodyti, užtenka šių d a u g i a n a r i ų skirtumui P(x) —
— Q ( x ) pritaikyti 1 išvadą. P a g a l sąlygą šiis skirtumas tapačiai
lygus nuliui, todėl visi jo koeficientai taip pat lygūs nuliui. O
taip gali būti tik tuomet, kai d a u g i a n a r i a i P ( x ) ir Q ( x ) s u t a m p a .
3 teorema ir 4-tos teoremos 2 išvada įrodo, kad sveikojo ra-
cionaliojo vieno kintamojo reiškinio kanoninė išraiška yra daugia-
naris.
1 p a v y z d y s . Įrodysime t a p a t y b ę
(x 2 + I) 3 — 3 (х 2 — л: + 1 )2 + 6x (x — 1) + 11 = (x 3 + 3) г .
 Sprendimas.
(χ 2 + I) 3 - 3 (χ 2 - χ + I) 2 + 6χ (χ - 1) + 11 = χ 6 + 3χ 4 + 3χ 2 + 1 - 3χ 4 -
- 3χ 2 - 3 + 6χ3 - 6χ2 + 6χ + 6χ 2 - 6χ + 11 = χ 6 + 6χ3 + 9

(χ 3 + 3)2 = χ β + 6χ3 + 9.
K a d a n g i abiem atvejais g a v o m e tą patį d a u g i a n a r į x 6 + 6 x 3 + 9 , tai
t a p a t y b ė įrodyta.

P r a t i m a i

90. Įrodykite, kad (x+a) ( x + 2 a ) ( x + 3 a ) (х+Щ+а4 yra tam tikro reiškinio

kvadratas.
91. Įrodykite tapatybes:
1) ( X - I ) ( x + l ) ( x 2 - x + l ) ( x 2 + x + l ) = j e 6 - l ;
2) 1 4 - x 4 = ( l +χ2) (.1 — χ~[/~2Γ + χ 2 );
3) χ - 1 = (х-1) (χ H-1) (χ2 -H) (χ- +χУ 2+1) (jc2 - * V 2 +1).
8

92. Suprastinkite reiškinį (x 2 +2x—1) (χ 2 —2x—1) ( χ 4 — 6 x 2 + l ) .

2. Daugianario dalyba su liekana. Du d a u g i a n a r i u s sudėti ir

s u d a u g i n t i g a l i m a visada, tuo t a r p u d a u g i a n a r į padalyti iš kito
d a u g i a n a r i o ne visada p a v y k s t a . Kitaip t a r i a n t , kai žinomi dau-
g i a n a r i a i A(x) ir B(x), tai ne viisada g a l i m a rasti tokį d a u g i a n a r į
Q ( χ ) , kad b ū t ų A (x) = B (x) Q (x).
1 p a v y z d y s . Įrodysime, kad d a u g i a n a r i s x 2 + l nesidalija
iš χ—1.
S p r e n d i m a s . Tarkime, kad x 2 + l = (x—1) - Q ( x ) , o Q(x) —
koks nors d a u g i a n a r i s . Tuomet, pakeitę χ bet kuriuo skaičiumi, tu-
rėtume gauti teisingą skaitinę lygybę. Tačiau, kai χ = 1, g a u n a m e
klaidingą lygybę 1 2 + 1 = ( 1 - 1 ) · Q (1) = 0 .
Vadinasi, d a u g i a n a r i ų aibė, atsižvelgiant į dalybą, labiau pri-
mena sveikųjų skaičių aibę, negu r a c i o n a l i ų j ų arba r e a l i ų j ų skai-
čių aibę. Tačiau, kaip ir sveikųjų skaičių aibėje, taip ir daugia-
narių su realiaisiais koeficientais aibėje yra apibrėžta dalybos su
liekana operacija.
1 teorema. Tarkime, kad A(x) ir B(x) —kintamojo χ daugia-
nariai su realiaisiais koeficientais, be to, B(x)—nenulinis dau-
gianaris. Tuomet egzistuoja tokie daugianariai Q(x), R(x), kad
A ( X )= B ( χ ) Q ( χ ) + R ( x ) , (1)

o daugianario R(x) laipsnis yra mažesnis už daugianario B(x)

laipsnį (arba R(x) — nulinis daugianaris). Be to, daugianarius
Q(x), R(x) vienareikšmiai apibrėžia daugianariai A(x) bei B(x).
D a u g i a n a r i a i Q(x) ir R(x), t u r i n t y s nurodytas savybes, vadi-
nami A (x) dalybos iš B (x) nepilnuoju dalmeniu ir liekana.
 Į r o d y m a s . Tarkime, k a d d a u g i a n a r i o B(x) laipsnis lygus
m. Teoremą įrodysime, pritaikydami m a t e m a t i n ė s indukcijos me-
todą d a u g i a n a r i o A(x) laipsnio n atžvilgiu. J e i g u n<m, tai už-
tenka tarti, k a d Q ( x ) = 0 , R ( x ) = A ( x ) . Tarkime, k a d teorema
įrodyta, kai n<.k. Įrodysime, kad ji teisinga, kai n=k. Iš tiesų,
tarkime, kad
А(х) = акхк + . . . +a0, B(x) = bmxm + . . . + b0;
čia ЪтФO, k^m. Sudarykime daugianarį1

C(x) = A(x)--g- xk-mB(x).

Dm

K a d a n g i d a u g i a n a r i o ~D xk~mB (x) vyriausias n a r y s lygus D ~^xk~m·

m m
•bmxm = akxk, tai, s u t r a u k ę p a n a š i u o s i u s narius, įsitikinsime,
kad d a u g i a n a r y j e C(x) nėra nė vieno dėmens, kurio laipsnis lygus
k, t. y. šio d a u g i a n a r i o laipsnis y r a mažesnis, n e g u k.
Remdamiesi indukcijos prielaida, g a u n a m e
C(x) = B(x)T(x) + R( x),

be to, d a u g i a n a r i o R(x) laipsnis m a ž e s n i s už m. Bet tuomet

A(x) = -%-xk-mB (jc) + В (.г) T(x) + R (χ) =

Dm

= ( f - xk'm+T(:с)) В (χ) + R (χ) =B (χ) Q (χ) + R (χ);

čia Q (χ) = ^r- xk~m + T(χ) — k i n t a m o j o χ d a u g i a n a r i s . Vadinasi,

Um
visus daugianariuis, kurių laipsnis lygus k, g a l i m a p a r a š y t i (1)
išraiška.
Taigi teorema teisinga su visais n < m , o iš to, kad ji teisinga,
kai n<Ck, išplaukia, kad ji teisinga, kai n=k. Tačiau tuomet ji
teisinga su visais n.
D a l i j a n t d a u g i a n a r į iš d a u g i a n a r i o , dažnai p a t o g u taikyti ne-
apibrėžtųjų koeficientų metodą. Jo esmę p a a i š k i n s i m e tokiu pavyz-
džiu:
2 p a v y z d y s . D a u g i a n a r į A (x) = 2 x 6 — 3 x 4 — 5 x 3 + x — 6 pada-
lysime su liekana iš d a u g i a n a r i o B (x) = x 4 + 3 x 3 + 5 .
S p r e n d i m a s . Reikia rasti tokius daugianariuis Q (x), R (χ),
kad
2x e — 3x 4 — 5x 3 -f χ — 6 = (x 4 + 3x s + 5) · g (x) + i? (x), (2)

be to, R(x) l a i p s n i s turi būti m a ž e s n i s už B(x) laipsnį, t. y. turi

būti ne didesnis už 3. Iš to, kad d a u g i a n a r i ų s a n d a u g o s laipsnis
lygus jų laipsnių sumai, išplaukia, kad d a u g i a n a r i o Q(x) laipsnis
1
Jeigu k = m, tai xk~m=l.
l y g u s 6—4 = 2. Taigi, noris n e ž i n o m e d a u g i a n a r i ų Q(x) bei R ( x ) ,
bet ž i n o m e jų laipsnius. T a č i a u a n t r o j o laipsnio d a u g i a n a r i s yra
Q(x) = q2xi + q1x + q0,
o trečiojo laipsnio
R (x) = r3 χ3 + r2 χ2 + T1 χ + r0.

Į r a š ę j (2) f o r m u l ę vietoj Q (x) ir R(x) šiuos reiškinius, gau-

n a m e : 2 x 6 — 3 x 4 + 5 x 3 + x — 6 = ( x 4 + 3 x 3 + 5 ) (<7 2 * 2 +?i*+<7o) + r 3 x 3 +
j r
T 2 X 2 j T r i x + r o - Atlikę v e i k s m u s dešinėje šios lygybės p u s ė j e ir su-
traukę panašiuosius narius, gauname:

2x 6 - 3x 4 - 5 χ 3 + χ - 6= X6 + Iq1 + 3 q2) X5 + (q0 + Iq1) X4 +

+ (r3 + 3q0) Xs + O2 + 5q2) x2 + (rx + 5qJ x + r0+ 5q0.

Si lygybė turi būti t e i s i n g a su visomis χ reikšmėmis. Tačiau, jeigu

du d a u g i a n a r i a i y r a t a p a č i a i lygūs, tai jų koeficientai s u t a m p a ,
kai χ laipsniai yra vienodi. Iš to išplaukia, k a d n e ž i n o m u s koefi-
cientus q2, <7i, <7o, r3, r2, /"i, r 0 surasime, i š s p r e n d ę tokią lygčių sis-
temą:
q2 = 2, r3 + 3q0=-5,
q1 + 3q2 = 0, r2 + 5q2 = 0,
-3, T1 + Sq1 = 1,
r0+5q0= -6.
Iš pirmos lygybės sužinome, kad q2=2. Į r a š ę šią reikšmę į
a n t r ą j ą lygybę, g a u n a m e q\ = — 6. P a n a š i u būdu iš trečiosios ly-
g y b ė s g a u n a m e ^ 0 = 15. Vadinasi, Q ( x ) = 2 x 2 — 6 x + 1 5 . D a b a r iš
ketvirtosios lygybės g a u n a m e r 3 = —50, o paskui r 2 = —10, 0 = 3 1 ,
Го = — 81. Vadinasi, R (x) = — 50x 3 — 1 0 x 2 + 3 1 x — 8 1 .
Apskritai, v i s a d a g a u n a m e lygčių sistemą, iš k u r i o s g a n a leng-
vai r a n d a m e d a u g i a n a r i ų Q ( x ) ir R(x) koeficientus: iš p r a d ž i ų
paeiliui r a n d a m e d a u g i a n a r i o Q ( x ) , o paskiau — d a u g i a n a r i o R(x)
koeficientus. Be to, g a u n a m o s l y g t y s yra ne tik p a k a n k a m o s , bet
ir būtinos, k a d galiotų (1) lygybė, todėl d a u g i a n a r i a i Q ( x ) ir
R(x) apibrėžti v i e n a r e i k š m i a i .
Užuot s u d a r ę lygčių s i s t e m ą , g a l i m e dalyti „ k a m p u " , p a n a š i a i ,
kaip d a l i j a m e skaičius. Tas p a t s p r a t i m a s s p r e n d ž i a m a s šitaip:

2x 6 — 0 • χ 5 - 3x 4 - 5x 3 + O · χ 2 + χ - 6 χ 4 + 3x 3 + 5
2x 6 + 6x 5 + IOx 2
2x 2 - 6x + 15
5 4 3 2
— 6x — 3x — 5χ — 1 Ox + x~ 6
— 6x5— 18x 4 — 30x
4 s 2
15x — 5x — IOx + 3 I x - 6
15x 4 + 45x 3 + 75
— 50x 3 — IOx2 + 31x— 81
 P a s t a b a . Metodas, kuriuo įrodėme 1 teoremą, vadinamas neapibrėžtųjų
koeficientų metodu. Jo esmė tokia: kai žinoma ieškomųjų daugianarių išraiška,
bet nežinomi jų koeficientai, nagrinėjamoje tapatybėje šie daugianariai pakei-
čiami jų užrašu su neapibrėžtaisiais koeficientais. Abi lygybės pusės išreiškia-
mos kanonine išraiška, po to sulyginami koeficientai, esantys kairėje ir dešinėje
lygybės pusėje, kai χ laipsniai yra vienodi. Taip g a u n a m a lygčių sistema, iš ku-
rios galima rasti ieškomuosius koeficientus.

Pratimai
93. Padalykite su liekana:
1) x5-6x3+2x2-4 iš x2-x+1; 2) X7-I iš x3+x+l;
4 2
3) x +x +l iš x+5; 4) x —64 iš x—3.
4

94. Su kuria k reikšme daugianaris л : 3 + 6 х 2 + А л + 1 2 dalijasi be liekanos iš

x+4?
95. Ar daugianaris x5-j-3x4+4x3—2x2—5x—5 dalijasi be liekanos iš x2—3x+2?
96. Su kuriomis α ir b reikšmėmis daugianaris Λ 4 + 3 . ν 3 — 2 x 2 + a x + b dalijasi be
liekanos iš x2—3x+2?

3. Bezu teorema. Daugianario šaknys. N a g r i n ė s i m e d a u g i a n a -

rio P(x) dalybą iš dvinario x—a. K a d a n g i dvinario x—a laipsnis
lygus 1, tai liekanos laipsnis turi būti m a ž e s n i s už 1. Kitaip ta-
riant, d a l i j a n t P(x) iš x—a, g a u n a m a liekana gali būti tik skai-
čius r (kai r = O , d a u g i a n a r i s pasidalija iš dvinario be liekanos):

P ( * ) = ( * - « ) β ( * ) + »"· (1)

Norėdami rasti r reikšmę, į (1) t a p a t y b ę įrašome x=a. Tuomet

dvinario χ—a reikšmė lygi nuliui, todėl g a u n a m e P (a)= r.
Įrodėme teiginį, kuris v a d i n a m a s Bezu teorema.
1 teorema (Bezu teorema). Liekana, gaunama daugianarį P(x)
padalijus iš dvinario χ—α, lygi P (a) (t. y. P (x) reikšmei, kai
x=a).
1 p a v y z d y s . Įrodysime, kad x 4 — 6 x 3 + 7 x + 1 8 dalijasi be
liekanos iš x—2.
S p r e n d i m a s . Įrašę į x 4 — 6 x 3 + 7 x + 1 8 vietoj χ reikšmę 2,
g a u n a m e 2 4 — 6 · 2 3 + 7 · 2 + 1 8 , t. y. nulį.
2 p a v y z d y s . Rasime liekaną, kuri g a u n a m a χ " + α " pada-
lijus iš χ + α .
S p r e n d i m a s . Sį kartą reikia vietoj χ įrašyti —a. G a u n a -
me ( — α ) η + α " . Sis reiškinys lygus nuliui, kai n — nelyginis ir
lygus 2 a n , kai n — lyginis. Vadinasi, x n + a n dalijasi iš χ + α be
liekanos tik t a d a , kai n yra nelyginis.
1 apibrėžimas. Skaičius α v a d i n a m a s daugianario P(x)
šaknimi, kai P (a) = O (t. y., kai a yra lygties P(x)= 0 š a k n i s ) .
Kai d a u g i a n a r i s P ( x ) dalijasi iš χ—α, tai α — šio d a u g i a n a r i o
šaknis. Iš tiesų, P(x) = (x—a) Q ( χ ) , todėl P (a) = ( a — a ) Q (a) =
= 0.
Teisingas ir atvirkštinis teiginys. Jis išplaukia iš Bezu teo-
remos.
 2 teorema. Jeigu skaičius α yra daugianario P ( x ) šaknis, tai
šis daugianaris dalijasi be liekanos iš χ—α.
į r o d y m a s . P a g a l Bezu t e o r e m ą P(x) d a l y b o s iš χ— a lieka-
n a lygi P{a), o p a g a l s ą l y g ą P(a)=0.
Iš to p a a i š k ė j a , kad lygties P(x) = O s p r e n d i m a s e k v i v a l e n t u s
d a u g i a n a r i o P p i r m o j o laipsnio daliklių ( v a d i n a m ų tiesiniais da-
likliais) išskyrimui.
2 t e o r e m ą a p i b e n d r i n a toks t e i g i n y s .
3 teorema. J e i g u d a u g i a n a r i s P(x) turi p o r o m i s skirtingas šak-
nis си, ct2, ..·, CCn, tai jis dalijasi be liekanos iš s a n d a u g o s ( x — a i ) . . .
...(x—a„).
Į r o d y m a s . Į r o d y d a m i , t a i k y s i m e m a t e m a t i n ę i n d u k c i j ą šak-
nų s k a i č i a u s atžvilgiu. Kai n = 1, t e i g i n y s įrodytas 2 t e o r e m o j e .
T a r k i m e , kad jis j a u įrodytas, kai š a k n ų y r a k, ir k a d P(x) turi
£ + 1 p o r o m i s skirtingų š a k n ų : а ь аг, ..., (¾, α^-ι· P a g a l i n d u k c i j o s
p r i e l a i d ą d a u g i a n a r i s dalijasi iš s a n d a u g o s (л:— αϊ)... (л:—as):
P(X) = (X-C1). . .(x-v.k)Q(x).

K a d a n g i ал+ι — d a u g i a n a r i o P ( x ) š a k n i s , tai P ( a h + i ) = 0 . Vadi-

nasi, į r a š ę aft+i vietoj χ, g a u n a m e t e i s i n g ą lygybę
Ρ(α*+ι) = ( α * + ι - α ι ) · · - ( ^ + 1 - ^ ) 6 ( ^ + 1 ) = 0.
Bet p a g a l s ą l y g ą as+i n e l y g u s s k a i č i a m s cti, ..., au, todėl n ė vienas
iš skaičių ah+i—ai, ..., a k +\ —au n e l y g u s nuliui. Taigi nuliui l y g u s
Q ( a į + i ) , todėl ctfc+i — d a u g i a n a r i o Q ( x ) š a k n i s . R e m i a n t i s 2 teore-
ma, Q(x) dalijasi iš x—ah+i be liekanos, Q (x) = (x—аь+ι) Qi ( x ) ,
todėl P(x) = (x—ax)...(X-Cih)Q(X) = (X-GL1)-(X-Uh) (x—ah+i)X
X Q i ( x ) . Si lygybė ir įrodo, kad P(x) d a l i j a s i iš (x—ai)...(-*+a>t+i).
Taigi įrodėme, kad t e o r e m a t e i s i n g a , kai k=\, o iš to, k a d ji tei-
s i n g a , kai n=k, i š p l a u k i a , kad ji t e i s i n g a ir kai n=k-\-1. Vadi-
nasi, t e o r e m a t e i s i n g a , kai š a k n ų s k a i č i u s y r a bet koks.
Išvada, n-tojo laipsnio daugianaris turi ne daugiau kaip n skir-
tingų šaknų.
Į r o d y m a s . J e i g u n-tojo laipsnio d a u g i a n a r i s P(x) turėtų
š a k n i s ai, ..., a n + i , tai jis dalytųsi iš s a n d a u g o s (χ—ai)...(x—
— a „ + i ) , k u r i o s l a i p s n i s l y g u s n + l , o tai n e į m a n o m a .
T a r k i m e , k a d /г-tojo l a i p s n i o d a u g i a n a r i s P(x) turi n skirtingų
š a k n ų ai a n . T u o m e t jis dalijasi be liekanos iš s a n d a u g o s
(χ— ai)... (χ—α,ι), kurios l a i p s n i s irgi n. Todėl d a l m u o y r a k u r i s
n o r s skaičius b. Taigi
P ( x ) = anxn + a„-1x"~1+ .. . + a0 = b (X-Oc1). . .(х-ося). (2)

Atlikę v e i k s m u s d e š i n ė j e lygybės p u s ė j e ir s u l y g i n ę v y r i a u s i ų j ų
n a r i ų koeficientus, g a u n a m e an = b. V a d i n a s i ,
апх', + ап_1хп~1+ . . . +O0 = O11(X-CL1). . .(х-а„). (2')
S u l y g i n ę likusius k o e f i c i e n t u s k a i r ė j e ir d e š i n ė j e p u s ė j e , kai χ
l a i p s n i a i vienodi, g a u t u m e lygybes, k u r i o s sieja lygties koefi-
cientus su jos š a k n i m i s . Tos lygybės v a d i n a m o s Vieto formulėmis.
 Kai η = 2 , šios formulės yra tokios:
a\
αι + α2=- —,
а
Ct1Cia = α ---,
г 3

o kai м = 3 , tokios:
ι .
Ct1 +Ct 2 +Ct3 = — —- ,

ajūCa + a!α 3 + α 2 α 3 = ,
"8
a„
Ct1Oi2Ct3= --—.
"3
Sios lygybės y r a būtinos ir p a k a n k a m o s , kad skaičiai cti, ..., a n
būtų d a u g i a n a r i o P (χ) = α η χ η + . . . + α 0 šaknys.
Kai d a u g i a n a r i s P(x) dalijasi be liekanos iš (x—a)h, bet nesi-
dalija ibe liekanos iš (x—a)h+l, tai skaičius α v a d i n a m a s daugia-
n a r i o P(x) k-tojo kartotinumo šaknimi. Pavyzdžiui, s u t v a r k ę reiš-
kinį ( x + 4 ) 2 ( x — 5 ) 3 ( x + l ) ( x + 2 ) , g a u n a m e d a u g i a n a r į P(x), tu-
rintį antrojo k a r t o t i n u m o šaknį —4, trečiojo k a r t o t i n u m o šaknį 5
bei dvi pirmojo k a r t o t i n u m o šaknis —1 ir —2.
Vieto formulės teisingos ir t a d a , kai d a u g i a n a r i s turi kartotinių
šaknų, bet tuomet kiekvieną šaknį reikia rašyti tiek kartų, koks
jos kartotinumas. Pavyzdžiui, jeigu d a u g i a n a r i s ax2-\-bx-\-c turi
b • 2 c
antrojo k a r t o t i n u m o šaknį a, tai 2a = — - ir a = —.
1 p a v y z d y s . S u d a r y s i m e k v a d r a t i n ę lygtį, kurios š a k n y s
būtų lygios lygties x 2 — 6 x + 4 = 0 š a k n ų k v a d r a t a m s .
S p r e n d i m a s . Lygties x 2 — 6 x + 4 = 0 šaknis pažymėsime X\
ir JC2. Tuomet ieškomosios lygties šaknys bus skaičiai y\=x\ ir
y2=x\. Vadinasi, ieškomoji lygtis yra x2-\-px-\-q=O, be to, čia
P = - O i + Ja) = - (*i + xD = - Kx1 + X2)2 - 2*i X2],
q = У] y2 = X2I = (*1*2)2·
P a g a l Vieto teoremą x į + x 2 = 6 ir X1X2=4. Todėl < 7 = ( X i X 2 ) 2
=
= 4 2 = 16.
2
p = - [ ( X 1 + x 2 ) - ^ X 1 X 2 ] = — (62 — 2 · 4) = - 2 8 .

2
Taigi ieškomoji lygtis yra tokia: x — 2 8 x + 1 6 = 0 .

Pratimai
97. Raskite liekaną, kuri g a u n a m a d a u g i a n a r į x6—4x4+x3—2.*2+5 d a l i j a n t iš
x+3.
98. Kam l y g u s koeficientas a, kai d a u g i a n a r i o x4—ax3+4x2—x+\ dalybos iš
χ — 2 liekana lygi 7?
2h 2n
99. Įrodykite, kad d a u g i a n a r i s x + a , kai α Φ Ο , nesidalija nei iš x—a, nei
iš x + a .
100. Įrodykite, kad d a u g i a n a r i s х2к+'-\-а2к+1 dalijasi be liekanos iš x+a.
 101. {rodykite Bezu teoremą, remdamiesi § 2, 2 skyrelio (6) tapatybe.
102. Išskaidykite d a u g i n a m a i s i a i s :
1) x 6 - l ; ' 2) X 8 - I ;
3) x 4 — 1 8 x 2 + 8 1 ; 4) x ' 2 - 2 x 6 + l ;
5) χ5+χ3_χ2_ι· 6) χ*-\-2χ3—2χ—1;
4 4
7) χ + χ 2 + 1 ; 8) x + 3 2 4 ;
9) x 4 + 4 x 2 — 5 ; 10) 4 x 4 + 5 x 2 + l ;
4 2 2
11) x — ( l + a & ) x + a b ; 12) x 8 + x 4 + l ;
4 3 2
13) 2 x + x + 4 x + x + 2 ; 14) ^ + 3 x 3 + 4 x 2 - 6 x - 1 2 ;
15) ( x 2 + x + 3 ) ( x 2 + x + 4 ) —12;
16) ( x 2 + . v - l ) 2 + 3 x ( x 2 + x - l ) + 2 x 2 ;
17) 2 ( x 2 + 2 x — 1) 2 + 5 ( x 2 + 2 x — 1) ( x 2 + 1 ) + 2 ( x 2 + 1 ) 2 ;
18) x ( x 3 — α 3 ) + α χ ( χ 2 — α 2 ) + α 3 ( χ - α ) .
103. P a r a š y k i t e Vieto formules, kai n=4.
104. 1) S u d a r y k i t e kubinį d a u g i a n a r į , turintį š a k n i s 7, —2, 3 ir v y r i a u s i ą j į
koeficientą —5.
2) S u d a r y k i t e kubinį d a u g i a n a r į , kurio š a k n y s būtų lygios d a u g i a n a r i o
χ 3 — 6 x 2 + l l x — 6 šaknų kvadratams.
105. Kokio k a r t o t i n u m o y r a d a u g i a n a r i o
P (x) = X5 - 5x 4 + 7χ3 - 2x 2 + 4x — 8
šaknis 2?
106. Kokio k a r t o t i n u m o yra d a u g i a n a r i o
P (x)=x6— 1 Sxi + 76* 3 - 1 40л·2 + 75* - 1 2 5
š a k n i s 5?
107. Su kuriomis a ir b reikšmėmis d a u g i a n a r i o P(x) = x 5 + a x 2 + 6 x + l š a k n i s
—2 yra bent a n t r o j o k a r t o t i n u m o ?
108. S u d a r y k i t e kubinį d a u g i a n a r į , turintį a n t r o j o k a r t o t i n u m o šaknį 4 ir šak-
nį —2.
109. S u d a r y k i t e k v a d r a t i n ę lygtį, kurios š a k n y s būtų priešingos lygties x 2 —
— 7 x + l = 0 šaknims.
110. S u d a r y k i t e k v a d r a t i n ę lygtį, kurios š a k n y s yra atvirkštiniai skaičiai lyg-
ties 3 x 2 — 1 0 x + 4 = 0 šaknims.
111. S u d a r y k i t e k v a d r a t i n ę lygtį, kurios š a k n y s būtų lygios lygties x 2 + S x + -
+ 2 = 0 šaknų k v a d r a t a m s .

4. Tapatusis racionaliųjų reiškinių lygumas. Racionalusis reiš-

kinys yra apibrėžtas beveik visoje skaičių tiesėje,
išskyrus t a š k u s Xi = 3 ir X2 = - 3 . S u p r a s t i n ę t r u p m e n ą iš x—3,
χ4 + 1
g a u s i m e racionalųjį reiškinį > kuris yra apibrėžtas visoje skai-
čių tiesėje, išskyrus tašką л : = — 3 , o p a d a u g i n ę t r u p m e n o s skaitik-
.. '. ... . . . . . . . (** + 1 ) (x—3) ( x + 4 ) ,
Ij ir v a r d i k l j is x + 4 , g a u s i m e reiskinj (JC_3) ( χ + 3 ) ( ; c + 4 ) > ku-
ris yra apibrėžtas beveik visoje skaičių tiesėje, išskyrus t a š k u s
JC1 = 3, X 2 = - 3 ir x 3 = —4. Taškuose, n e s u t a m p a n č i u o s e su t a š k a i s
3, —3, —4, visi trys reiškiniai įgyja vienodas reikšmes. Tokie reiš-
kiniai vadinami tapačiai lygiais b e n d r o j e jų apibrėžimo srityje.
1 apibrėžimas. Racionalieji reiškiniai A (x) ir B (χ), ku-
rių apibrėžimo sritys yra netuščios aibės, v a d i n a m i taoačiai lygiais
bendroje jų egzistavimo srityje, kai lygybė A(x)=B(x) yra tei-
singa su visomis χ reikšmėmis, su kuriomis tiek A (x), tiek ir B ( x )
turi skaitines reikšmes.
Tokiu atveju rašysime A(x)=B(x), nors reikia atsiminti, k a d
gali būti tokių χ reikšmių, su kuriomis vienas reiškinys turi skai-
tinę reikšmę, o kitas — neturi.
Kaip įprasta, racionaliojo reiškinio keitimą tapačiai lygiu jam
reiškiniu (bendroje egzistavimo srityje) v a d i n a m e šio reiškinio
tapačiuoju pertvarkymu. Racionaliesiems reiškiniams tinka t a p a -
čiųjų p e r t v a r k y m ų formulės, s u r a š y t o s § 1, 2 skyrelyje. Be to,
taškuose, kuriuose A nelygus nuliui, teisinga t a p a t y b ė

iM-T=1·
S u r a š y s i m e kitas racionaliųjų reiškinių t a p a č i ų j ų p e r t v a r k y m ų
formules:
AD+BC . „
2) B D BD ' BΏ ' D
ΓΙ — ВП
BD '

A
4) B ' D
. C

1
6) А Г I
M
A
8) A" n>m.
AN

Dar paminėsime, kad, s u t r a u k u s p a n a š i u o s i u s narius, gali p a -

sikeisti racionaliojo reiškinio apibrėžimo sritis. Pavyzdžiui, reiš-
kiniai 2x + ^zią— ir 2x tapačiai lygūs su visais x, išskyrus
x=A, nes pirmasis reiškinys, kai x=4, neturi skaitinės reikšmės,
o antrasis ją turi.

Pratimai
112. Suprastinkite t r u p m e n a s :

5x2-x-4 .. x6 + x4 + x2 + l ,.
3
χ 4 4-х 2 —2 4
χ^+'-χ2""1
X 3 - Ii — ;' 2)' -τΓντΓΓ^ΤΓ'
xs + x ! + x + l ' >' — x e—
+ 8 : ' >' (χ"+1-.!")2
1 -1 4 2
a"+ — a " _ X -X -12 . 26 4 + 762 + 6
' «"-t-a"- 1 + ^ - » ' ' χ 4 + 8x2+15 ' ' 3bl + 3b*-6 '

113. Suprastinkite reiškinius:

1 1 2x 4x 3 8x'
1-х l+x l+xa 1 +X 4 1 + χ8
 Į O1-QX 2a 2 \ Į X - I χ \
2 a s 2
' \a x +x x -ax + a2x-efi ) \ " a2/ 5

X2+ a2
^ 2a2 + 3ax-2x2
2a + x a — 2x
2a —χ a + 2x

114. [rodykite, kad a4+ =s» ( i 2 - 4 ) + 2, kai s=a+~.

5. Kanoninė racionaliųjų reiškinių forma. Įrodysime tokią teo-

remą.
1 teorema. Kiekvienas racionalusis reiškinys arba turi skaitinę
reikšmę su visais x, išskyrus jų baigtinę aibę, arba neturi skaiti-
nės reikšmės nė su viena kintamojo χ reikšme. Pirmuoju atveju
savo egzistavimo srityje jis lygus reiškiniui
amxm+a„^1 χ " " 1 + . . . H-Q0 ..s
1
Ьпх"+Ьп^х"- +...+Ь0 '
čia атфО, ЬпФ0.
Į r o d y m a s . Teiginys savaime aiškus, kai racionalusis reiš-
kinys yra skaičius arba !kintamasis x. Remiantis § 1, 1 skyrelio 3
apibrėžimu, p a k a n k a įrodyti, kad jis b u s p r i t a i k o m a s reiškiniams
A (x) ir B(x), nes tuomet jiis bus pritaikomas ir reiškiniams A(x)-\-
A (χ)
•Ą-B(x), A(x)B(x) bei B Tai išplaukia tiesiogiai iš 4 skyrelio
2), 3), 4) lygybių.
Iš 1 teoremos bei 4 skyrelyje pateikto apibrėžimo aišku, kad
du racionalieji kintamojo χ reiškiniai yra tapačiai lygūs, kai jie
į g y j a vienodas reikšmes visur, išskyrus b a i g t i n į skaičių taškų.
p (χλ
Racionaliųjų reiškinių k a n o n i n ė išraiška yra n ( \ , kai P(x) ir
vi \X)
Q(x)—kintamojo χ d a u g i a n a r i a i , be to, t r u p m e n a yra nesu-
p r a s t i n a m a , o vyriausias d a u g i a n a r i o Q(x) koeficientas lygus 1.
1 p a v y z d y s . Racionalųjį reiškinį
( l l 4x2 — l \ . 25 -χ2
\ 2x—l 2x+l ' 3x + 2 I : χ*+4
p a r a š y s i m e kanonine išraiška.
Sprendimas.
1 1 4x2-l 1 (2x-l)(2x+l)
2x-l 2x + l 3x+2 2x-\ (2x+1) (Зх + 2) ~
1 2x— 1 3x+2 — (2x—iy -4χι + ηχ+\
2x—l 3x+2 (2x-l)(3x + 2) 6x'+x-2 '
- 4 x 2 + 7* + l . 25-¾2 ^ ( * 2 + 4 ) ( - 4 * 2 + 7 x + l ) _
6x*+x-2 " x2 + 4 ~ (6хг + х-2) (25-Xs) _

2 * _ l v a , i . a _ ū _2
- 4 x 4 + 7 x 8 - 1 5 x 2 + 28x + 4 3 * 6 2 * 3 * 3
- 6 х 4 - х » + 152х 2 + 2 5 х - 5 0 . 1 , 76 , 25 25
+ X+
б" з" б ~T
 Pratimai

115. Racionaliuosius reiškinius parašykite kanonine išraiška:

1+

3)
1— χ l+x
+
1-х+ χ2 + 1+х + хг 1-3
2) l+x 1-х
l+x + x2 l-x+x2
Xj-(X-I)8 X 2 -CX 2 -D 2 χ2 (X— l)a— 1
' (x'+l)2—X2 x 2 (x + l)2—1 x4-(x-l)2 '

§ 4. S V E I K O S I O S R A C I O N A L I O S I O S LYGTYS
IR N E L Y G Y B Ė S S U V I E N U K I N T A M U O J U

1. Lygtys, tapatybės, nelygybės. Ž e m e s n ė s e k l a s ė s e n a g r i n ė j o -

me į v a i r i a s lygtis ir n e l y g y b e s — tiesines, k v a d r a t i n e s , b i k v a d r a -
tines. A p s k r i t a i lygtis su vienu k i n t a m u o j u a p i b r ė ž i a m a taip.
1 apibrėžimas. L y g y b ė A (x) = B ( χ ) , kai A ( χ ) ir B (x) —
k i n t a m o j o χ reiškiniai, v a d i n a m a lygtimi su kintamuoju x. Aibė T,
s u d a r y t a iš k i n t a m o j o χ r e i k š m i ų , k u r i a s į r a š ę į lygtį g a u n a m e
t e i s i n g ą s k a i t i n ę lygybę, v a d i n a m a tos lygties teisingumo aibe
a r b a sprendiniu, o kiekviena tokia k i n t a m o j o r e i k š m ė — l y g t i e s
šaknimi.
1 , p a v y z d y s . L y g y b ė (x—4) ( x + 2 ) (x—6) = 0 t e i s i n g a ta-
da ir tik t a d a , kai χ į g y j a v i e n ą iš šių r e i k š m i ų —2, 4, 6. Todėl
lygties (x—4) ( x + 2 ) (x—6) = 0 s p r e n d i n y s y r a aibė {—2; 4; 6}.
Skaičiai —2, 4, 6 y r a tos lygties š a k n y s . A t s a k y m ą g a l i m a p a r a -
šyti ir taip: X1 = - 2 , Х г = 4 , x 3 = 6.
2 p a v y z d y s . L y g y b ė x = | x | t e i s i n g a su v i s o m i s n e n e i g i a -
m o m i s χ r e i k š m ė m i s . Todėl lygties x = | x | s p r e n d i n y s y r a spin-
dulys [0; + o o [. Kiekvienas n e n e i g i a m a s skaičius y r a tos l y g t i e s
šaknis.
3 p a v y z d y s . N ė r a tokio s k a i č i a u s x, kad lygybė x 2 + l = 0
b ū t ų t e i s i n g a . Todėl lygtis x 2 + l = 0 n e t u r i š a k n ų .
N e l y g y b ė s su vienu k i n t a m u o j u s ą v o k a a p i b r ė ž i a m a p a n a š i a i
kaip lygties s ą v o k a .
2 apibrėžimas. P r i k l a u s o m y b ė A (χ) *B ( χ ) , kai * y r a vie-
n a s iš ženklų < , > , o A(x) ir B (x) — k i n t a m o j o χ reiški-
niai, v a d i n a m a nelygybe su kintamuoju x. Aibė T, s u d a r y t a iš
k i n t a m o j o χ reikšmių, k u r i a s į r a š ę į nelygybę, g a u n a m e t e i s i n g ą
skaitinę nelygybę, v a d i n a m a tos n e l y g y b ė s teisingumo aibe a r b a
sprendiniu.
Priešingai lygtims, nelygybės šaknies sąvoka neapibrėžiama.
 1 p a v y z d y s . Nelygybė 3 x — 1 2 ^ 0 teisinga su tomis χ
reikšmėmis, su kuriomis Jos s p r e n d i n y s yra spindulys [4;
+ oo [·
2 p a v y z d y s . Nelygybė X2^=O teisinga su visomis χ reikš-
mėmis. Jos sprendinys — visa skaičių tiesė. Si nelygybė tapačiai
teisinga aibėje R.
3 p a v y z d y s . Nėra nė vienos χ reikšmės, kuri tiktų nely-
gybei x 2 < 0 . Jos sprendinys — tuščia aibė.
2. Ekvivalenčios lygtys ir nelygybės. S p r ę s d a m i lygtis ir nely-
g y b e s keičiame kitomis lygtimis ir nelygybėmis, turinčiomis tuos
pačius sprendinius, kaip pradinės. Tokiu b ū d u g a u n a m o s lygtys
ir nelygybės v a d i n a m o s ekvivalenčiomis p r a d i n ė m s .
1 apibrėžimas. Lygtis Ai (x) =B i (x) yra ekvivalenti lyg-
čiai A2(X) =B2(x), kai jų sprendiniai s u t a m p a (t. y. kai kiekvie-
na pirmosios lygties š a k n i s yra antrosios lygties š a k n i s ir at-
virkščiai, kiekviena antrosios lygties šaknis tinka pirmajai lygčiai).
Nelygybių ekvivalentumo sąvoka apibrėžiama analogiškai.
Norėdami išsiaiškinti, kurios lygtys (atitinkamai nelygybės)
y r a ekvivalenčios viena kitai, n a u d o j a m ė s lygčių ir nelygybių ek-
vivalentumo teoremomis, išplaukiančiomis iš skaitinių lygčių ir
nelygybių žinomų savybių.
Aišku, kad nelygybės A(x) <B(x) ir B (x)>A(x) yra ekviva-
lenčios: jeigu Л ( а ) < В ( а ) , tai 5 ( а ) > Л ( а ) , ir atvirkščiai. Nely-
gybė teisinga su tomis ir tik su tomis α reikšmėmis,
su kuriomis arba Л ( а ) = В ( а ) , arba Λ ( α ) < β ( α ) . Todėl, norė-
d a m i išspręsti nelygybę Л ( х ) ^ Б ( х ) , t u r i m e išspręsti nelygybę
A(x) <B (x) bei lygtį A(x)=B(x). Taigi paskui užteks n a g r i n ė t i
tik nelygybę A (x) <B(x).
įrodysime teoremą, kuria r e m i a n t i s g a l i m a pertvarkyti lygties
(nelygybės) abi puses ir gauti lygtį (nelygybę), ekvivalenčią
pradinei lygčiai (nelygybei). Tiek n a g r i n ė d a m i lygtį A (x) = B (χ),
tiek ir nelygybę A ( x ) < B (x), raide X žymėsime aibę visų tų skai-
čių, su kuriais yra apibrėžti reiškiniai A(x) ir B(x), t. y. žymėsime
reiškinių A (X) ir B (X) ągzistavimo sričių sankirtą X=XA Π XB-
1 teorema. Pridėję prie abiejų lygties
A(x)=B(x) (1)
pusių reiškinį C(x), turintį skaitinę reikšmę su visais gau-
name lygtį
A(x) + C(x)=B(x) + C(x), (2)
ekvivalenčią pradinei lygčiai.
į r o d y m a s . Tarkime, k a d α yra (1) lygties šaknis. Tuomet
skaitinė lygybė A (a) =B (a) teisinga. Prie abiejų šios lygybės
pusių pridėsime skaičių C(a), kuris egzistuoja, nes а <= X, todėl
reiškinys C(x) turi skaitinę reikšmę, kai x=a. G a u n a m e teisingą
s k a i t i n ę lygybę А (а) + C ( a ) = S (а) + С ( а ) , iš kurios aišku, kad
α yra (2) lygties šaknis. Taigi kiekviena (1) lygties šaknis ten-
kina ir (2) lygtį. Analogiškai įrodoma, kad kiekviena (2) l y g t i e s
šaknis tenkina (1) lygtį (norint tai įrodyti, p a k a n k a prie aibiejų
lygybės A (a)-j-C (a) =B (a)-j-C (a) pusių pridėti skaičių — C(a)).
Vadinasi, įrodėme, kad (1) lygtis ekvivalenti (2) lygčiai.
Pastaba. Sąlyga, kad reiškinys C(x) turi būti apibrėžtas su visais
χ e X, yra esminė. Pavyzdžiui, skaičius 3 yra lygties x 2 = 9 šaknis, bet nėra
lygties xM ^-J- = 9 + χ *^ šaknis, nors pastaroji gauta pridedant prie

abiejų pradinės lygties pusių reiškinį · Taip atsitiko todėl, kad reiškinys-

—ί-r- neturi skaitinės reikšmės, kai x = 3 .

χ—3
Iš 1 teoremos išplaukia, kad kiekvieną lygtį A(x)=B(x) gali-
ma pakeisti jai ekvivalenčia lygtimi A (x) — B(x) = 0 , kurios deši-
nioji pusė lygi nuliui.
Teorema, analogiška 1 teoremai, tinka ir nelygybėms.
1' teorema. Jeigu reiškinys C(x) turi skaitinę reikšmę su vi-
sais x ^ X , tai nelygybės A(x) <.B(x) ir A(x)-\-C(x) <B(x)-\-
-\-C(x) yra ekvivalenčios.
Iš šios teoremos išplaukia, kad nelygybė A(x) <.B(x) yra
ekvivalenti nelygybei А (л:) —B (χ) <0.
D a u g i n d a m i abi lygties p u s e s iš kurio nors reiškinio C ( x ) ,
turime atsižvelgti ne tik į tai, kad jis b ū t ų a p i b r ė ž t a s su visais
i e l , bet ir į tai, kad jo reikšmės aibėje X būtų nelygios nuliui,
nes priešingu atveju gali atsirasti p a š a l i n i ų šaknų.
2 teorema. Padauginę abi lygties A(x)=B(x) puses iš reiš-
kinio C(x), kurio reikšmės su visais x<=X yra nelygios nuliui,
gausime lygtį A (x) C(x)=B (x) C (χ), ekvivalenčią pradinei.
Si teorema įrodoma tokiu pat b ū d u , kaip ir 1 teorema: iš lygy-
bės A (a) =B(a) išplaukia A (a) C (a) =B (a) C ( a ) , o iš lygybės
A (a) C (a) =B (a) C (a) — lygybė Л ( а ) = Б ( а ) , nes C ( a ) ^ = 0 .
Analogiška teorema tinka ir nelygybėms, bet reiškinys C(x)
turi būti t e i g i a m a s aibėje X.
2' teorema. Kai reiškinys C(x) su visais χ e X įgyja teigia-
mas reikšmes, tai nelygybės A(x) <B (x) ir A (x) C (x) C B (x) C (x)
yra ekvivalenčios.
Si teorema g a u n a m a tokiu būdu: iš A ( a ) < B ( a ) išplaukia
Л ( а ) С ( а ) < £ ( а ) С ( а ) , kai С ( а ) > 0 ir atvirkščiai.
Kai reiškinys C(x) aibėje X yra neigiamas, tai nelygybės
A(x)cB(x) ir А (χ) C(x) > B (x)C(x) yra ekvivalenčios. Sis teigi-
nys g a u n a m a s tokiu b u d u : iš Л ( а ) < В ( а ) išplaukia Л ( а ) С ( а ) >
> B ( a ) C ( a ) , kai C(a)<0, ir atvirkščiai.
Iš įrodytos teoremos išplaukia, kad nelygybė A ( x ) < B (x) ek-
vivalenti nelygybei a A ( x ) < . a B ( x ) , kai a — t e i g i a m a s skaičius, ir
ekvivalenti nelygybei a A ( x ) > a B ( x ) , kai α — n e i g i a m a s skaičius
(čia χ ^ X).
 P a s t a b a . S ą l y g a , kad C(x) n e l y g u s nuliui nė viename aibės X taške,
y r a esminė 2 teoremos s ą l y g a . Pavyzdžiui, l y g t y s x — 4 = 2 x — 7 ir (x—4) (x—
—2) = (2x—7) (x—2) y r a neekvivalenčios aibėje R: pirmoji turi tik š a k n į 3, o
a n t r o j i — š a k n i s 2 ir 3. Esminė y r a ir sąlyga, r e i k a l a u j a n t i , kad C(x) b ū t ų api-
X—4 2x — 7
brėžtas visoje aibėje X. P a v y z d ž i u i , l y g t y s χ—4=2x—7 ir = - yra
x—4

neekvivalenčios: pirmoji turi šaknį 3, o a n t r o j i š a k n ų neturi, nes reiškinys

neapibrėžtas, kai χ=Ά. A n a l o g i š k a pastaba tinka ir nelygybėms.
1 p a v y z d y s . Lygtys χ — 5 = 3 x — 11 ir (x—5) ( x 2 + 4 ) + x 3 =
= (3x—11) ( % 2 + 4 ) + x 3 yra ekvivalenčios visoje aibėje R, k a d a n g i
antroji g a u n a m a iš pirmosios, p a d a u g i n u s p a s t a r ą j ą iš reiškinio
x 2 + 4 , kurio visos reikšmės aibėje R yra teigiamos, ir p r i d ė j u s
reiškinį χΆ, apibrėžtą visoje aibėje R.
V a d i n a s i , kai, s p r e n d ž i a n t lygtį (nelygybę), tenka prie abiejų
lygties (nelygybės) ,pusių pridėti tą patį reiškinį, b ū t i n a i reikia
patikrinti, ar visoje lygties (nelygybės) egzistavimo s r i t y j e X
a p i b r ė ž t a s šis reiškinys. J e i g u s p r e n d ž i a n t lygtį (nelygybę), teko
abi jos puses dauginti iš to paties reiškinio C(x), tai reikia ne tik
patikrinti, ar visoje aibėje X šis reiškinys apibrėžtas, bet ir įsiti-
kinti, ar n e p a s i d a r o jis lygus nuliui aibėje X (o s p r e n d ž i a n t ne-
l y g y b e s — ar pastovus to reiškinio ženklas aibėje X). Dauginant
abi nelygybės puses iš reiškinio, kuris teigiamas aibėje X, nely-
gybės ženklas nekeičiamas, o dauginant iš reiškinio, kuris neigia-
mas aibėje X, nelygybės ženklas keičiamas priešingu.
P r i d ė j u s prie abiejų lygties arba nelygybės pusių reiškinį, ku-
ris su t a m tikromis χ reikšmėmis neturi skaitinės reikšmės, gali
nelikti šaknų (būtent tų, su kuriomis p r i d e d a m a s i s reiškinys ne-
turi skaitinės r e i k š m ė s ) . P a n a š i a i gali pasitaikyti abi lygties a r b a
nelygybės p u s e s d a u g i n a n t iš reiškinio, kuris su kai kuriomis χ
reikšmėmis neturi skaitinės reikšmės. J e i g u abi lygties arba ne-
lygybės puses p a d a u g i n t u m e iš reiškinio, kuris su kai ikuriomis χ
reikšmėmis lygus nuliui, tai galėtų atsirasti pašalinių šaknų (bū-
tent tų, su kuriomis šis reiškinys lygus nuliui).
P a š a l i n i ų šaknų gali atsirasti ir t a d a , kai, tapačiai pertvarky-
dami lygčių dalis, pakeičiame atitinkamų reiškinių egzistavimo
sritis. Pavyzdžiui, lygtys ^ x ~ i J + 4 ^ = —5 ir x—l = — 5 yra ne-
ekvivalenčios: antroji turi šaknį —4, o p i r m a j a i lygčiai ši š a k n i s
netinka (kai x=— 4, reiškinys x + 4 , iš kurio prastinome trupme-
n (X
^ .?+4+4) ' I y g u s nuliui, todėl iki prastinimo ši t r u p m e n a
su χ = —4 n e t u r ė j o skaitinės reikšmės).

Pratimai
i 16. Įrodykite, kad l y g t y s
X3-IX2+ 9x—18 = 0 ir 3 x + 1 7 = 7x + 9
yra ekvivalenčios r a c i o n a l i ų j ų skaičių aibėje.
)17. Raskite lygties
1 1 1
x 2, + 5, x + 7, + — 1 = 1 + ^-7 TV+TT-TTT
—x 2(x— 1) 2(jt + 1) χ

leistinų reikšmių sritį ir išspręskite šią lygtį.

118. Raskite lygties

*2 + 8 f l 2 + jco""
2
4
—4a,2 =0
leistinų reikšmių sritį ir išspręskite šią lygtį.

3. Pagrindiniai lygčių sprendimo metodai. S p r e n d ž i a n t lygtis,

taikomi du p a g r i n d i n i a i metodai: skaidymas dauginamaisiais ir
kintamųjų keitimas. P i r m a s i s iš jų t a i k o m a s lygtims P(x)=0.
1 teorema. Tarkime, kad
P (X) = P1(X)... Pn(x),

be to, reiškiniai P f t ( x ) , I ^ k n , turi skaitines reikšmes aibėje X.

Tuomet lygties P ( x ) = O, χ ^X šaknų aibė yra lygčių P f t (χ) = O,
χ e X šaknų aibių sąjunga (t. y. kiekvienas skaičius iš X, tenki-
n a n t i s lygtį P ( x ) = 0 , tenkina bent vieną lygtį P h ( X ) = O ,
^ n , ir atvirkščiai).
Į r o d y m a s . Tarkime, kad α e X yra lygties P ( x ) = 0 šak-
nis. Tuomet P ( c t ) = 0 , t. y., Pi (a) ... P n ( a ) = 0 . Bet s a n d a u g a lygi
nuliui t a d a ir tik t a d a , kai b e n t vienais d a u g i n a m ų j ų lygus nuliui.
Todėl bent vienas iš skaičių P i ( a ) , ..., P n (a) lygus nuliui, t. y.
a — bent vienos lygties P f t ( x ) = 0 , šaknis. Atvirkščiai,
jeigu α — b e n t vienos lygties P f t ( x ) = O šaknis, pavyzdžiui,
P 1 ( C i ) = O , tai P , (a) ... P n ( a ) = O, todėl P ( a ) = 0 (priminsime, kad
p a g a l sąlygą visi reiškiniai Pi (x), ..., P n (x) turi reikšmes, kai x =
= a ) . Teorema įrodyta.
P a s t a b a . Reikalavimas, kad visi dauginamieji Ph(x) (15¾^=¾/!) turė-
tų su kiekvienu Χ<ΞΧ skaitines reikšmes, yra esminis. Pavyzdžiui, lygties
(χ—2) · χ 2 = 0 kairioji pusė yra dviejų dauginamųjų x—2 ir y sandauga.
Tačiau skaičius 2, tenkinantis lygtį x—2=0, nėra pradinės lygties šaknis, nes
reiškinys neapibrėžtas, kai x=2.

1 p a v y z d y s . Išspręskime lygtį (2x—6) (8—4x) ( 3 x + 5 ) =

= 0.
S p r e n d i m a s . Sios lygties š a k n y s yra skaičiai, tenkinan-
tys bent vieną iš lygčių 2 x — 6 = 0 , 8 — 4 x = 0 , 3 x + 5 = 0 . Pirmosios
lygties šaknis yra skaičius 3, antrosios — skaičius 2, trečiosios —
skaičius— y . Vadinasi, lygties sprendinys yra aibė I 3; 2;
5 ) 5
- j i . Galima rašyti: Xi = 3; x 2 = 2 , X 3 = — y .
2 pavyzdys. Išspręskite lygtį x 4 — 1 0 x 2 + 9 = 0 .

3. AlgeDra ir matematinė analizė X - X I kl.

 S p r e n d i m a s . Iš pradžių lygties k a i r i ą j ą pusę išskaidysi-
me d a u g i n a m a i s i a i s :
X4 - IOx2 + 9 = Xi - x2 - 9x2 + 9 = χ2 (x2 - 1) - 9 (x2 - 1) =
= (x2 — 1) (x 2 — 9) = (x — 1) (x + 1) (x — 3) (x + 3).
I š s p r e n d ę lygtis x—1 = 0, x + l = 0, x — 3 = 0 , x + 3 = 0, g a u n a -
me skaičius 1, —1, 3, —3, kurių aibė {1; —1; 3; —3} yra p r a d i n ė s
lygties sprendinys.
Taigi lygties s p r e n d i m a s glaudžiai siejasi su jos kairiosios pu-
sės s k a i d y m u d a u g i n a m a i s i a i s .
T a i k a n t skaidymo d a u g i n a m a i s i a i s metodą, išvedama kvadra-
tinių lygčių šaknų formulė. Būtent, kai D=b2—4ac^0 ir αφ0,
tai teisinga t a p a t y b ė

Iš jos išplaukia, kad lygties ax2-\-bx-\-c=0 šaknys yra skaičiai

_ -Ь±М"Р
Χχ 2
· 2a
Kai D = 0 , g a u n a m e a n t r o j o kartotinumo šaknį x = — -=-.
3 pavyzdys. Išspręskite lygtį
χ 4 + 12x 3 + 32x 2 —8x —4 = 0. (1)
Sprendimas. Kadangi
χ + 1 2 x + 3 2 x - 8 x - 4 = ( x 4 + 1 2 x 3 + 3 6 x 2 ) - ( 4 x 2 + 8 x + 4) =
4 3 2

= (x2 + 6x)2 - (2x + 2)2 = (x2 + 8x + 2) (x 2 + 4x - 2),

tai (1) lygtis p a r a š o m a taip:

(x2 + 8x + 2) (x2 + 4x —2) = 0.

Vadinasi, reikia išspręsti dvi k v a d r a t i n e s lygtis:
χ 2 + 8x + 2 = 0 ir x 2 + 4x —2 = 0.
J a s išsprendę sužinome, kad pirmoji lygtis turi šaknis - 4 ± l / l 4 ,
o antroji — šaknis — 2 ± V 6. Vadinasi, p r a d i n ė s lygties sprendinys
yra aibė

{ - 4 + 1/14; - 4 - 1 / T 4 ; - 2 + У"б; _2-]/~6}.

Kitas lygčių s p r e n d i m o metodas — k i n t a m ų j ų keitimas. Sį me-
todą pirmiausia paaiškinsime pavyzdžiu.
4 p a v y z d y s . Išspręsime lygtį
(x2 + x + I) 2 — 3x2 —3x— 1 = 0. C2)
 S p r e n d i m a s . Reiškinį x 2 + x + 1 pažymėkime raide z. Ka-
d a n g i —3x 2 —3x—1 = — 3 z + 2 , tai iš (2) lygties g a u n a m e lygtį
z2—3z+2=0. Išsprendę šią lygtį, r a n d a m e jos šaknis 1 ir 2.
K a d a n g i x 2 + x + l = z, tai kiekviena (2) lygties šaknis tenkina
a r b a lygtį x 2 + x + l = l, a r b a lygtį x 2 + x + l = 2. I š s p r e n d ę šias
lygtis, g a u n a m e (2) lygties sprendinį

{„;-,; ^ K I i ^ L } .
Apskritai tokį sprendimo metodą galima apibūdinti šia teo-
rema:
2 teorema. Jeigu a yra viena iš lygties /(z)= O šaknų, o β —
lygties g(x)=a šaknis, tai β yra lygties /Ig-(X)J=O šaknis. At-
virkščiai, jeigu β yra lygties / [ g ( x ) ] = 0 šaknis, tai α = £ ( β ) —
lygties / ( z ) = 0 šaknis.
Į r o d y m a s . Tarkime, kad α yra lygties f (z)= 0 šaknis, o
β — lygties g ( x ) = a šaknis. Tuomet £ ( β ) = α ir f(a)=0, todėl
f[g($)]=f(a)=0. Tai reiškia, kad β — lygties f[g(x)]= 0 šaknis.
Atvirkščiai, tarkime, kad β — lygties f [ g ( x ) ] = 0 šaknis. Tuo-
met f [ g ( x ) ] = 0 . Iš to išplaukia, kad α = £ ( β ) yra lygties f ( z ) = 0
šaknis.
Iš 2 teoremos išplaukia toks lygties Z r ( X ) = O sprendimo būdas:
reiškinį F (x) reikia pakeisti reiškiniu / [ g ( x ) L išspręsti lygtį
f ( z ) = 0 , o paskui išspręsti visas lygtis g(x)=au, čia αh — lyg-
ties f (z) = 0 šaknys.
Nurodysime du atskirus i š n a g r i n ė t o metodo a t v e j u s :
a) s p r e n d ž i a n t lygtį
ax1 + bx2 + c = 0
( v a d i n a m ą bikvadratine lygtimi), n a u d o j a m a s keitinys x 2 = z , ku-
r i s ją pakeičia k v a d r a t i n e lygtimi
az2 + bz + c = 0 ;
b) spręsdami lygtį
ax* + bx3 + ex2 + bx + a = 0
( v a d i n a m ą sangrąžine lygtimi), abi jos puses p a d a l i j a m e iš x 2 :
2
fl(* + -l) + *(* + i) + c = 0,

p o to pakeičiame χ + — = z. K a d a n g i z 2 = (x + —Y = x2 + 2 + \ , tai
X \ X/ X
2
g a u n a m e k v a d r a t i n ę lygtį α (z —2) + 6 z + c = 0 . Radę jos šaknis Z1
ir z 2 , s p r e n d ž i a m e lygtis x + ^ r = Z1 ir x + - ^ = z 2 .
5 pavyzdys. Išspręsime lygtį
6x 4 — 5x 3 — 38x 2 — 5x + 6 = 0.
67
 Sprendimas. P a d a l i j ę abi lygties puses iš x 2 ir p a ž y m ė j ę
z= x+y, gauname lygtį 6 (г 2 —2) — 5z—38=0, t. y. 6 z2—

— 5 z — 5 0 = 0 . Jos šaknys yra ir — Paskui s p r e n d ž i a m e

x = —
lygtis + "" 4" kauname keturias šaknis: 3;
; —2 ir — Vadinasi, pradinės lygties sprendinys yra aibė
\

j 3, y , - 2 , - y j. Galima rašyti Xi = 3, X2=^, x3=—2, X4=

Pratimai
119. Išspręskite lygtis (kai reikia, nurodykite galimų reikšmių sritį):
5 21 9 35
1) x'-2x-3 x2 + 2x-3 x2-4x + 3 xs + 4x+3
2
хг-2пх + 2ах-пг x+2n 1
J „а
X -O
„a 3 3
x + ox + o x - 2 2
a
1 12
3)
1 12x-7 '
*+~ TT-
+2
1+ *
x—2
3
4) x +-(m—l)x+m=0;
5) ( χ + α ) 4 - ( χ - α ) 4 = 1 6 χ 4 ;
6) [χ—а) (*—b) (χ—с)+а6с=0;
1
ч
77 )
_J _ 4 х . о) I a + x Y - I , SL.
1-х l + x - l+x 2 ' 8 ) U - X i ~ aft '
1 1 1 1
χ+α+b χ—α+b χ+α—b χ—α—b '
10) (х—2) (х—3) (х—4) = 6 ;
11) х3+х2—4х—4 = 0;
χ ft ft2 , ft ft2
12) —+
α -χ + -χT2 - = I + α- + -α2v ;
13) х(х 2 —2)=m(x 2 +2mx+2);
14) 16х(х+1) (х+2) (х+3) = 9 ;
15) (χ 2 -α 2 ) (χ+α)ft+(а 2 —б 2 ) (а+Ь)х+(6 2 -х 2 ) (ft+x)o=0;
16) 0 > - 1 ) 2 х * + / > х 2 + ( ρ - Ι + - - ^ - - ) χ + 1 = 0;
17) ( х - а ) (х—2а) (х+За) (х+4а) = с4;
18) х 4 + ( 1 - х ) 4 = а .
120. Išspręskite lygtis:
1) х4+-2х3—11х2+4х+4=0;
У2 Д8 / Y 4\ сг
2)
ίγ+Ι?=10 (т+х); 3) x l
+ ax>
+ bxi
+ cx
+-^т=°;
 4) χ 4 —2χ 3 +χ = α; 5) χ 4 +4αχ 3 +4α 3 χ = α4;
6) = 7) χ4—29x2-f-100 = 0;
8) χ 4 +7χ 2 +10 = 0; 9) χ 4 + 130χ2+1089 = 0;
α* 4-х2 a2 — x2 5
10) (χ+α) 4 + (χ—a) 4 =82a 4 ; 11) • £ + £ _ + ^ J L - = - f;
12) α2χ4-(α2+1)χ2+1=0; 13) χ 4 + χ 3 - 4 χ 2 + χ + 1 = 0;
14) 6χ 4 +5χ 3 —38χ 2 +5χ+6 = 0; 15) χ 3 —3χ 2 -3χ+1 = 0;
16) 3χ 3 —7χ 2 —7χ+3=0; 17) 5χ 4 -12χ»-+11χ 2 -12χ+5=0;
18) χ4+5χ3+4χ2-5χ+1=0.
121. Jeigu α — sangrąžinės lygties šaknis, tai — irgi tos pačios lygties šaknis.
Įrodykite.

4. Nelygybių sprendimas. T a r p nelygybių su vienu kintamuo-

j u paprasčiausios yra tiesinės nelygybės, t. y. nelygybės ax-\-b<
<C0. Kai a=0, šios nelygybės s p r e n d i n y s a r b a tuščia aibė (kai
b — t e i g i a m a s skaičius arba lygus nuliui), a r b a s u t a m p a su visa
skaičių tiese (kai b — n e i g i a m a s skaičius). Todėl n a g r i n ė s i m e tik
nelygybes axĄ-b<0, kuriose αφ0. Tokios nelygybės s p r e n d i m a s
pakeičiamais s p r e n d i m u lygties ax-\-b = 0, 'kurios š a k n i s yra skai-
b
ClUS .
a
Sis skaičius dalija skaičių ašį į du spindulius j —oo; — ^ [

ir + °°[> be to, p i r m a j a m e s p i n d u l y j e t e i s i n g a nelygybė

b b b
x<——, t.y. χ + —<0, o a n t r a j a m e — nelygybė x + —>0.

Kai a > 0 , p i r m a j a m e s p i n d u l y j e t u r i m e a + t. y. ax-\-

-f-fcCO, o a n t r a j a m e s p i n d u l y j e ax-\-b>0. Kai a < 0 , spindulių
v a i d m e n y s keičiasi.
Taigi įrodėme tokį t e i g i n į :
Jeigu a>0, tai nelygybės ax-\-b<.0 sprendinys yra skaičių
spindulys j—oo; —— o jeigu a<.0, tai skaičių spindulys

]-f +4
D a b a r i š n a g r i n ė s i m e nelygybes, kurių kairioji pusė y r a tiesi-
n i ų d a u g i n a m ų j ų s a n d a u g a , t. y. nelygybes
fax + bj . . . (anx + bn)<0, (1)
kuriose a b ..., an nelygūs nuliui. D a u g i k l i u s a b ..., an iškeliame
už skliaustų ir pažymime a { · . . . - a n = a . Tuomet (1) nelygybė t a p s
tokia:
 Dauginamasis χ + -— yra teigiamas, kai x>— — , ir nei-
Ok Qk
g i a m a s , kai x< Jis keičia ženklą, kai χ pereina per t a š -

k ą — 4k — . Iš to išplaukia, kad visa s a n d a u g a , esanti (2) nely-

gybės kairėje pusėje, gali pakeisti ženklą tik tada, kai X pereina
per vieną iš tų taškų: šie taškai dalija skaičių tiesę j kelis inter-
valus, kurių kiekviename s a n d a u g a ženklo nekeičia. Todėl pakan-
ka paimti iš kiekvieno intervalo po „ b a n d o m ą j į t a š k ą " ir išsiaiš-
kinti, koks bus s a n d a u g o s ženklas šiame taške — toks pat ženklas
b u s ir v i s a m e intervale. I š n a g r i n ė t a s nelygybių sprendimo b ū d a s
v a d i n a m a s intervalų metodu.
P a p r a s č i a u s i a , kai visi taškai - ~~ (1 s ^ f e ^ n ) yra skirtingi.

Tokiu atveju p a k a n k a sužinoti reiškinio a + ·••

ženklą d e š i n i a j a m e spindulyje, t. y su tomis χ reikšmėmis, kurios
yra didesnės už visus skaičius (jis s u t a m p a su
skaičiaus a ženklu), ir nubraižyti vingiuotą „ženklų kreivę", kuri
t a š k u o s e - — , ( l ^ & ^ n ) pereina iš apatinės pusplokštumės į
Ok
viršutinę arba atvirkščiai.
1 p a v y z d y s . Išspręsime nelygybę
5 (3x - 6) (2x + 5) (4λ- - 11) (8 - 6x) > O.
Sprendimas. Nelygybę p a r a š o m e šitaip:

5 · 3 · 2 · 4 (— 6) (v — 2) (* + -§) ( * — j ) (*-j)>0·

Taškai — - j , 2, - j - dalija skaičių ašį į dalis:

2 2
] — -4[. ] ~ Ь т [ · ] f ; H - τ [· ] τ · 4 ·

Nelygybės kairiosios pusės ženklas d e š i n i a j a m e spindulyje J ;

+ oosutampa su koeficiento — 720 ženklu, t. y. jis n e i g i a m a s .

Todėl ženklų kreivė atrodo taip, kaip n u b r a i ž y t a 21 paveiksle. Va-
dinasi, nelygybės s p r e n d i n y s yra intervalų

sąjunga.
2 p a v y z d y s . Išspręsime nelygybę х 4 —34л: 2 -f-225<0.
S p r e n d i m a s . Iš pradžių išspręsime bikvadratinę lygtį x 4 —
— 3 4 x 2 + 2 2 5 = 0 . P a ž y m ė j ę x2=z, g a u n a m e k v a d r a t i n ę lygtį z 2 —
— 3 4 2 + 2 2 5 = 0 , iš kurios r a n d a m e 2į = 9 ir 2 2 = 25. I š s p r e n d ę lyg-
tis x 2 = 9 ir x 2 = 2 5 , g a u n a m e 4 b i k v a d r a t i n ė s lygties šaknis: —3,
3, —5, 5. Vadinasi, x 4 — 3 4 x 2 + 2 2 5 = ( x + 5 ) ( л + 3 ) [x—3) (x—5),
todėl duotoji nelygybė yra tokia: ( л + 5 ) ( x + 3 ) (x—3) 5) < 0 .

21 pav.

Koordinačių tiesėje p a ž y m i m e t a š k u s —5, —3, 3, 5 ir nubrai-

ž o m e ženklų kreivę (22 pav.). Nelygybės sprendinys yra intervalų
J— 5; — 3 [ ir ]3; 5[ s ą j u n g a .

Atvejis, kai t a r p (2) nelygybės kairiosios pusės d a u g i n a m ų j ų

yra vienodų, nesunkiai pakeičiamas išnagrinėtu, turint galvoje, kad
lyginis bet kurio d a u g i a n a r i o laipsnis įgyja tik neneigiamas reikš-
mes. Pavyzdžiui, norint išspręsti nelygybę — 4(x—3)7(x—5)4(x—
3
—6) ( . v + 2 ) > 0 , reikia intervalų metodu išspręsti nelygybę
— 4(x—3) (x—6) ( x + 2 ) > 0 bei p a š a l i n t i tašikus, kuriuose reiškinys
( x — 3 ) 2 ( x — 5 ) 4 ( л + 2 ) 2 lygus nuliui. G a u n a m e a t s a k y m ą :

] - o o ; — 2 f U ] 3; 5 [ U ] 5; 6 [ .
Analogiškai sprendžiamos nelygybės, kurių kairioji pusė yra
p (χ)
trupmena ^ ; čia P(x) ir Q(x) — d a u g i a n a r i a i .
3
X - 3;c + 2x i 2

3 p a v y z d y s . Išspręsime nelygybę хг_х_30—<0.

Sprendimas. Išskaidę skaitiklį ir vardiklį dauginamai-

siais, nelygybę p a r a š o m e šitaip:
*'(x-l)(*-2) n
(x-6)(x + 5)
Taškai, kuriuose d a u g i n a m i e j i keičia ženklus, yra šie: —5, 1, 2, 6.
Jie skaičių ašį p a d a l i j a į intervalus ]— oo; —5[, ]—5; 1 [, ]1, 2[,
]2; 6[, ]6; + o o [. Nubraižę ženklų kreivę, r a n d a m e intervalus, ku-
riuose galioja p r a d i n ė nelygybė: ]—5; 1[ ir ] 2; 6[. Be to, iš in-
tervalo ] —5; 1 [ reikia pašalinti tašką O, nes šiame taške reiškinys
lygus nuliui. Taigi a t s a k y m a s toks:

] - 5 ; O[ U ] 0; 1 [ U ] 2; 6 [ .
 Pratimai
122. Intervalų metodu išspręskite nelygybes:
I) ( * + l ) ( * + 3 ) > 0 ; 2) (x+2) ( x - 5 ) < 0 ;
3) χ 2 — x — 2 < 0 ; 4) x 2 + 6 x + 5 $ = 0 ;
5) (2x—4) ( 3 x + 6 ) (x—7) > 0 ; 6) x3-4x<0.
3 2
7) x + 2 x < 0 ; 8) (л:2—16) ( x 2 - 2 5 ) < 0 ;
4 3 2
9) X —10x +35x —50x+24>0; 10) x3-6x2+5x<-12;
> 0
II) _ * ± | _ <0; 12) 13)] Il '
x—5 χ 2 —16 x2 + 4 x + 3
Ш * * - 6 2 5 ^n- ,«χ ( x ~ 2 ) ( x + 3 ) ^ x-l
W)
*=25T<0' 15)
x+T ^0, 16)
(x + 2)(x + 5) ^0'
(x —2) ( x + 2 ) (x—5) (x2-l)(*2-3)
;
(x-3)(x + 4)(x-8) ' (x-2)(x2-8) '

1 9 1 :
> w >
1 3 1 1
22) ^ - < 3 ; 23) ^ ' + + ^ - V > 2x—
3-х ' ' x-l χ —3 4x + 8
24)
X1+ 7x+12 2 5 ) x 2 +
^ < 5 ;

1
26Ϊ 2 3 . 4
l+2x 2 + 3x 3 + 4x 4+ 5x'

5. Nelygybių įrodymas. Nelygybės, kurios teisingos su v i s a i s

χ iš t a m tikros skaičių aibės X, v a d i n a m o s tapačiomis šioje aibė-
je. Dažniausiai, norėdami įrodyti nelygybių t a p a t u m ą , n a u d o j a m ė s
p a g r i n d i n ė m i s nelygybių savybėmis ir tuo faktu, kad X 2 ^ O su
visais χ e R. Be to, įrodomą nelygybę P ( x ) ^Q(x) verta p a r a š y t i
taip: Q(X)-P(X)^z0.
1 pavyzdys. Įrodysime, kad x + ^ 2, kai x > 0 .

Sprendimas. Si nelygybė ekvivalenti nelygybei χ + —2 >

> 0 , t. y. χ ΐ + 1 χ ~ 2 χ 3*0. J ą g a l i m a p a r a š y t i taip: ( x ~ l ) ' > 0 . K a d a n -

gi (x—l)2^0 su visais χ, o p a g a l s ą l y g ą x>0, tai nelygybė
įrodyta.
2 p a v y z d y s . Įrodysime nelygybę л: 4 —7л: 2 —2л:-j-20>0.
S p r e n d i m a s . Sios nelygybės k a i r i ą j ą pusę p e r t v a r k o m e
taip: χ*—7л:2—2л:+20= (χ2—4)2+ ( χ — 1 ) 2 + 3 . K a d a n g i (л: 2 —4) 2 +
+ (л:—I) 2 yra be abejonės n e n e i g i a m ų dėmenų suma ir 3 > 0 ,
tai su visais χ turime: л : 4 — T x 2 - 2 л : + 2 0 > 0 .

Pratimai
123. Įrodykite, kad su visomis realiomis χ reikšmėmis teisingos nelygybės:
1) ( x - l ) ( x - 3 ) ( x - 4 ) ( x - 6 ) + 1 0 > 0 ;
2) x « - 6 x 3 + 1 3 x 2 - 1 2 x + 4 > 0 .
124. Įrodykite, kad su visomis t e i g i a m o m i s χ reikšmėmis
х* — 2хг + 4х+Ъ>0.
125. Įrodykite, kad su visais χ e R
3 (1+хг+х*)>(1+х+х*)г.
126. Įrodykite, kad lygties
x' + (p'+pq)x+p*q+p'q+q>-2pq* =0
diskriminantas yra teigiamas, jei tik teigiamas lygties x2+px+q=0 dis-
k r i m i n a n t a s D.
127. Išspręskite lygtį
a'(b-c) (x-b)(x-c) + b3(c-a) (x-c) (x-a) + c* (a-b) (x-a) (x-b) = 0.
128. Įrodykite kad su bet kuria λφ — 1 reikšme lygties
(x-a) (x-c) + ~k(x-b) (x-d) =0
diskriminantas D yra teigiamas; čia a<6<c<d.
129. Įrodykite, kad su bet kuriomis a, b, c reikšmėmis lygties
(x-ά) (x-b) + (x-d) (x-c) + (x-b) (x-c) =0

130. diskriminantas
Tarkime, kad pyi rpa2 =neneigiamas.
2 (¢1+(72)- Įrodykite, kad bent vienos iš šių lygčių
x2+p1x + q1 = 0; x*+pix+q2 =0
diskriminantas y r a neneigiamas.
131. Kokie turi būti p ir q, kad lygties x2+px+q=0 š a k n y s būtų skaičiai p
ir q?
 III skyrius

FUNKCIJOS IR SEKOS

§ 1. S K A I T I N E S F U N K C I J O S IR J Ų R E I Š K I M O BŪDAI

1. Įvadas. G a m t o s reiškiniai yra glaudžiai susiję vieni su ki-

tais. K a d a n g i įvairūs faktoriai persipina t a r p u s a v y j e , tai d a u g u m a
dėsnių, apibūdinančių reiškinių t a r p u s a v i o priklausomybę, yra
g a n a sudėtingi. Bet iš milžiniškos reiškinių įvairovės mokslininkai
išskyrė tuos, kuriuose dydžių t a r p u s a v i o priklausomybė tokia
glaudi, kad, žinant vieno dydžio reikšmę, g a l i m a sužinoti kito
dydžio reikšmę. Tokios t a r p u s a v i o priklausomybės paprasčiausius
pavyzdžius nurodo geometrija. Pavyzdžiui, žinodami k v a d r a t o
k r a š t i n ė s ilgį arba skritulio spindulį, galime surasti šių f i g ū r ų
plotus, o žinodami kubo b r i a u n o s ilgį, galime apskaičiuoti jo tūrį
ir t. t. '
Fizika taip pat n a g r i n ė j a dydžių priklausomybes, kuriose vieno
dydžio reikšmė vienareikšmiškai apibrėžia kito dydžio reikšmę.
Pavyzdžiui, žinodami, kiek laiko p r a ė j o nuo kūno laisvo kritimo
pradžios, g a l i m e apskaičiuoti to kūno nueitą kelią.
Dydžio y priklausomybę nuo dydžio χ v a d i n s i m e funkcine, kai
kiekvieną n a g r i n ė j a m ą χ reikšmę atitiks apibrėžta dydžio y reikš-
mė. K a d a n g i , p a r i n k u s m a t a v i m o vienetus, dydžių reikšmės iš-
reiškiamos skaičiais, tai, n a g r i n ė d a m i dydžių funkcines priklau-
somybes, v a r t o j a m e skaitinės funkcijos sąvoką, t. y. n a g r i n ė j a m e
t a m tikro tipo skaičių priklausomybes. Siame s k y r i u j e n a g r i n ė s i m e
skaitines funkcijas.
Dydžių funkcinės priklausomybės negalima painioti su jų priežastine pri-
klausomybe. Nors atstumas, kurį nukrito akmuo, yra funkcine priklausomybe
susietas su kritimo laiku, tačiau akmens kritimo priežastis yra ne laikas, o že-
mės traukos jėga.

Pratimai
132. Išvardykite tuos dydžius, kurių priklausomybė nuo pirmojo yra funkcinė.
Taip pat išsiaiškinkite, kuriais atvejais pirmasis dydis yra funkcine pri-
klausomybe susietas su antruoju:
- 1) Data ir oro temperatūra tam tikroje vietoje 12 valandą.
-+ 2) Oro temperatūra ir jo slėgis.
— 3) Data ir automobilių kiekis, kuriuos per parą pagamino VAZ'o gamykla.
·+ 4) Kubo paviršiaus plotas ir jo tūris.
 +• 5) Kvadrato įstrižainės ilgis ir jo perimetras.
— 6) Stačiakampio įstrižainės ilgis ir jo plotas.
-+7) Skritulio spindulys ir taisyklingojo šešiakampio, įbrėžto į šį skritulį,
plotas.
+ 8) Sijos apkrova ir didžiausias šios sijos įlinkis (apkrova paskirstyta to-
lygiai).
9) Kaitinamo metalinio strypo pailgėjimas ir kaitinimo temperatūra.
133. Paaiškinkite, nuo kokių dydžių priklauso kaitinamo metalinio strypo pa-
ilgėjimas. Kuriuos šių dydžių reikia laikyti duotais, kad pailgėjimas būtų
funkcine priklausomybe susietas su likusiu dydžiu?
134. Pateikite dviejų arba trijų kintamųjų funkcijų pavyzdžių iš fizikos ir geo-
metrijos.
135. Ar Žemės paviršiaus taško platuma yra jo ilgumos funkcija? Ar taško,,
kuriame yra lėktuvas, skrendantis iš Maskvos Į Vilnių, platuma yra ilgu-
mos funkcija?
136. Ar oro slėgis duotajame Žemės paviršiaus taške yra laiko funkcija? Ar lai-
kas yra slėgio funkcija?
137. Ar astronominio pusiaudienio pradžia tam tikrame Žemės paviršiaus taške
yra jo platumos funkcija? O jo ilgumos? Atsakykite į tuos pačius klausi-
mus apie dekretinį pusiaudienį. Ar ši pradžia yra laiko juostos numerio
funkcija?
138. Ar Žemės paviršiaus taško platuma yra astronominio pusiaudienio pra-
džios funkcija? O šio taško ilguma?
139. Ar Žemės paviršiaus taško, esančio šiaurės pusrutulyje, platuma yra Sau-
lės pakilimo virš horizonto maksimalaus kampo funkcija?
140. Ar vandens lygis Nemune prie Kauno Aleksoto tilto vidurdienį yra auto-
mobilių, pravažiavusių šiuo tiltu per praėjusią parą, funkcija?

2. Skaitinės funkcijos. S u f o r m u l u o s i m e p a g r i n d i n į apibrėžimą,

i a p i b r ė ž i m a s . Tarkime, kad X yra skaičių aibė. Tai-
syklė, kuri kiekvienam skaičiui χ iš aibės X priskiria skaičių y,
v a d i n a m a skaitine funkcija, apibrėžta aibėje X. Kintamasis, įgy-
j a n t i s reikšmes iš aibės X, vadinamais funkcijos argumentu·.
Funkcijos a r g u m e n t ą žymėsime raide x. Pačias skaitines funk-
cijas žymėsime raidėmis f , φ, g ir t. t. Skaičius y, kurį funkcija f
priskiria skaičiui a e l , v a d i n a m a s jos reikšme, kai x=a, ir žy-
m i m a s f (a). Aibė X v a d i n a m a funkcijos f apibrėžimo sritimi ir
žymima D ( f ) , o aibė {/(*) | x e l } — f u n k c i j o s f reikšmių sritimi
(arba reikšmių aibe) ir žymima E (f).
Norint apibrėžti funkciją f , reikia nurodyti jos apibrėžimo
sritį X ir taisyklę, p a g a l kurią kiekvienam priskiriamas skai-
čius f(x). D a ž n a i ši taisyklė n u r o d o m a reiškiniu, iš kurio paaiš-
kėja, kokias o p e r a c i j a s reikia atlikti su x, norint rasti f(x). G a u -
s ė j a n t operacijoms, d a u g ė j a ir funkcijų, kurias g a l i m a apibrėžti
reiškiniais. Kad būtų paprasčiau, funkciją, apibrėžtą aibėje л: reiš-
kiniu, žymėsime tuo pačiu reiškiniu, n u r o d y d a m i aibę X. Kai
funkcija b u s apibrėžta reiškiniu visoje šio reiškinio e g z i s t a v i m o
srityje, tai ją žymėsime tik n u r o d y d a m i reiškinį.
1 p a v y z d y s . Kiekvieną b (Ξ R ir skaičių aibę X atitinka
funkcija, kurios reikšmė su bet kokiu x^X lygi b. Tokia f u n k c i j a
v a d i n a m a pastovia aibėje X.
2 p a v y z d y s . Funkcija x, x ^ X , kiekvienam skaičiui χ iš
X priskiria tą patį skaičių.
 3 p a v y z d y s . Funkcija χ 2 , χ e [—2; 5], yra apibrėžta at-
k a r p o j e [—2; 5] ir kiekvienam skaičiui χ iš šios atkarpos priski-
ria jo k v a d r a t ą . Kai Χ keičiasi nuo —2 iki 5, reiškinio X2 reikšmės
iš pradžių m a ž ė j a nuo 4 iki O, o paskui didėja nuo O iki 25. Todėl
šios funkcijos D ( f ) = [—2; 5], E ( f ) = [0; 25].
4 p a v y z d y s . F u n k c i j a X2 yra apibrėžta visoje aibėje R.
Sios funkcijos D ( f ) = R, E ( f ) = R + ĮJ {0}. Ji skiriasi nuo funkcijos,
n u r o d y t o s 3 pavyzdyje, nes šių funkcijų apibrėžimo sritys skir-
tingos.
Pratimai
141. Raskite funkcijos apibrėžimo sritį
1
14 ->4 * 14 4 1 2 χ3 + 8
-Ti—r. 2) TT7>
Ui' 3)' x . - 1 0 x . - 9 ' 4)' 20x 4 — 19x3 — 402x 2 — 19x + 20
142. Sijos, kurios ilgis I, abu galai įtvirtinti sienoje. Si sija išlinksta, veikiama
tolygiai paskirstytos apkrovos Q. Sijos įlinkis y taške, nutolusiame nuo
jos kairiojo galo atstumu x, išreiškiamas formule

χ2 (7-x) 2 :
24EJL
čia skaičiai E ir / priklauso nuo medžiagos, iš kurios pagaminta sija, ir
nuo jos skerspjūvio formos. Kokia reiškinio, esančio formulės dešinėje pu-
sėje, egzistavimo sritis? Kokia funkcijos apibrėžimo sritis? Ar sutampa šios
aibės?
143. Tarkime, kad f ( x ) — skaičiaus χ antras dešimtainis ženklas po kablelio.
Raskite / ( 1 ) , F (V 2 ) , / ( π ) , / ( į ) .
144. Raskite / ( 5 ) , / ( - 4 ) , f ( a + l ) , kai / ( x ) = x + | x | .
145. Raskite kvadratinį trinarį f ( x ) =ax2+bx+c, kai / ( 0 ) = 3 , / ( 1 ) = 7 , / ( 2 ) =
= 3.
146. Taisyklingojo šešiakampio plotą išreikškite jo kraštinės ilgio funkcija.
147. Apibrėžtinio kvadrato plotą išreikškite apskritimo spindulio funkcija.
148. Tarkime, kad X — visų teigiamų racionaliųjų skaičių χ aibė, t. y. x = — >
ч
> 0 . Ar natūriniai skaičiai p ir q yra kintamojo χ funkcijos?
149. Tarkime, kad X — visų teigiamų racionaliųjų skaičių χ aibė, t. y.
o p ir q — reliatyviai pirminiai natūriniai skaičiai. Ar p ir q yra kintamo-
jo χ funkcijos?
150. Kiekvienam x ^ 0 priskirtas toks skaičius y, kad y2=x. Ar y yra kintamo-
jo χ funkcija?
151. X ir Y — teigiamų racionaliųjų skaičių aibės. Ar yra funkcija ši taisyklė:
skaičiui χ e X priskiriamas toks skaičius y e У, kad г / 2 = х ?
152. Sugalvokite funkcijų, tenkinančių šias sąlygas:
1) - 1 < / ( х ) < 1, 2) |/(x)|<2.
1 х-1
153. Funkcija / išreikšta formule / ( x ) - x 2 + -^ i - + ^ . Apskaičiuokite / ( 2 ) ,

/(i)./c*/(Į)./«*-.>·/(•£f)·
154. Raskite funkcijos apibrėžimo sritį:
3x+l . x'+l . . 7x —5 /
' χ 2 —6x + 8 ' ' x » - 2 x - 4 ' ' χ 2 —4 '
 .. 6x+2 ..
4)
Ί^τΓ' 5) χ+ •
x-3

11
χ— 1
χ+1
6) 1
+
x-l x+1
155. Į skritulį, kurio spindulys R, įbrėžtas stačia-
kampis, kurio viena k r a š t i n ė lygi χ (23 pav.).
S t a č i a k a m p i o plotą išreikškite k i n t a m o j o χ 23 pav.
f u n k c i j a . Raskite šios f u n k c i j o s apibrėžimo
sritį.
156. Į lygiašonį trikampį, kurio p a g r i n d a s a ir a u k š t i n ė h, įbrėžtas stačiakam-
pis, kurio aukštinė χ (24 pav.). Sio stačiakampio plotą išreikškite kinta-
m o j o χ funkcija. Raskite šios f u n k c i j o s apibrėžimo sritį.
157. K v a d r a t o , kurio k r a š t i n ė a, k a m p u o s e išpjauti kvadratėliai, kurių k r a š t i n ė
χ, ir iš g a u t o s f i g ū r o s p a d a r y t a atvira dėžutė (25 pav.). J o s tūrį išreikš-
kite k i n t a m o j o χ funkcija. Raskite šios funkcijos apibrėžimo sritį.

a
24 pav. 25 pav.

158. Stačiojo apskritojo ritinio, kurio a u k š t i n ė H ir p a g r i n d o spindulys R, tu-

ris reiškiamas formule V=nR2H, o jo paviršiaus plotas — formule S =
= 2nR2+2nRH. Išreikškite ritinio paviršiaus plotą jo aukštinės f u n k c i j a ,
kai to ritinio t ū r i s l y g u s V.
159. Ritinio tūrį V išreikškite jo a u k š t i n ė s H funkcija, kai to ritinio p a v i r š i a u s
plotas lygus S.
160. Ritinio ašinio pjūvio perimetras l y g u s 2p. Sio ritinio tūrį išreikškite spin-
dulio R funkcija bei aukštinės H f u n k c i j a .

26 pav. 27 pav.
161. Du kaimai A ir B yra šalia geležinkelio (26 pav.). Iš kaimo A j geležin-
kelio stotį ir iš stoties C į kaimą B tiesiamas kelias. Kelio ilgį išreikškite
atstumo χ nuo C iki D funkcija.
162. Raitelis joja iš kaimo A į kaimą B (27 pav.). Kelias AC eina pieva, o ke-
lias CB — smėliu. Pieva raitelis joja greičiu o smėliu — greičiu v2. Lai-
ką, kurį sugaišta raitelis kelionėje, išreikškite atstumo χ nuo C iki D funk-
cija.

28 pav. 29 pav. 30 pav.

163. Trikampio ABC pagrinde AC pažymėtas taškas M (28 pav.). Nubrėžta tie-
sė Qi? j Ij4C. Trikampio MQR plotą išreikškite atstumo χ tarp tiesių QR
ir AC funkcija (trikampio pagrindo ilgis a ir jo aukštinė h žinomi).
164. Lygiašonės trapecijos plotas lygus S, o kampas prie jos pagrindo lygus
30°. Trapecijos perimetrą išreikškite jos šoninės kraštinės ilgio χ funkcija.
165. Į skritulį, kurio spindulys R, įbrėžta kryžiaus formos figūra ABCDEFGH
IKLM su lygiagrečiomis priešingomis kraštinėmis; \AM\ = \FG\ = \CD\ =
= \IK\=x (29 pav.). Jos plotą išreikškite kintamojo χ funkcija.
166. Nuopjovos spindulys lygus R1 o aukštinė — h. \ ją įbrėžtas stačiakampis,
kurio aukštis χ (30 pav.). Stačiakampio perimetrą ir plotą išreikškite kin-
tamojo χ funkcija.
167. Stačiojo trikampio aukštinė lygi h. Išreikškite jo perimetrą ir plotą stati-
nio ilgio χ funkcija.
168. Yra du vario ir cinko lydinio gabalai. P i r m a j a m e gabale varis sudaro p % ,
a n t r a j a m e — q%. Sulydę šiuos abu gabalus, gavome lydinį, kuriame vario
yra r % . Dydį r išreikškite šių gabalų masių santykio funkcija.
169. Inde yra V litrų rūgšties tirpalo, kurio koncentracija p%. Iš indo nupylė
χ litrų tirpalo ir pripylė χ litrų vandens, po to šią operaciją pakartojo dar
du kartus. Išreikškite g a u t o tirpalo koncentraciją kintamojo χ funkcija.
170. Norėdami išmatuoti p r a r a j o s gylį, į ją įmetė akmenį ir išmatavo laiką t
iki to momento, kol išgirdo akmens stuktelėjimą į p r a r a j o s d u g n ą . P r a r a j o s
gylį h išreikškite laiko t funkcija, jei g a r s o greitis lygus 340 m/s, o lais-
vojo kritimo pagreitis lygus 9,81 m/s 2 (į oro pasipriešinimą neatsižvelkite).

3. Funkcijos išreiškimas skirtinguose intervaluose. K a r t a i s

funkcijos skirtinguose intervaluose išreiškiamos skirtingais reiš-
kiniais.
1 p a v y z d y s . P a r a š i u t i n i n k a s šoka iš „kabančio" s r a i g t a -
sparnio. P i r m ą s i a s 11 sekundes jis krenta laisvai, o paskui išsklei-
džia p a r a š i u t ą ir t2 sekundžių leidžiasi pastoviu greičiu v. P a r a -
šiutininko a t s t u m ą s nuo s r a i g t a s p a r n i o išreikškite laiko t funk-
cija.
Sprendimas. P e r pirmąsias sekundes veikia laisvojo
kritimo dėsnis, p a g a l ikurį s = Po Z1 sekundžių parašiutinin-
 Rt1
ko a t s t u m a s nuo s r a i g t a s p a r n i o lygus - γ - , po to jis tolygiai
didėja greičiu v. Todėl laiko momentu t, kai t\<.t<t\-\-t2, šis at-
s t u m a s lygus + v (t — Laiko momentu t\-\-t2 parašiuti-
ninkas nusileidžia, ir iki tol, kol jis pasišalins iš nusileidimo taško
arba s r a i g t a s p a r n i s pakeis savo padėtį, šis a t s t u m a s bus lygus

Vadinasi, n a g r i n ė j a m o j i funkcija išreiškiama taip:

i
^ - , kai O i i t K t 1 ,

+v (t -Z 1 ), kai Z1 < t Kt1 + ^,

~+vt2, kai t>t1 + t2.

2 p a v y z d y s . Jeigu R — rutulio spindulys, o h — jo nuo-

pjovos aukštinė, tai tos nuopjovos (31 pav.) tūris išreiškiamas
formule V = -Kh2 ( u — y ) . Mėgintuvėlį sudaro ritinys, kurio aukš-
tinė lygi H, o spindulys lygus R, apačioje užsibaigiantis p u s r u t u -
liu. įpilto į mėgintuvėlį v a n d e n s tūrį iš-
reikškite v a n d e n s stulpo aukščio χ funk-
cija.
S p r e n d i m a s . Kai x ^ R , tai v a n d u o
yra rutulio nuopjovos formos, todėl jo tū-
ris lygus тех2 (^R — j j . Kai R < x ^ R +
+ # , tai turime pusrutulį, kurio spindulys
lygus R, ir ritinį, kurio aukštinė x—R ir 31 pav.
spindulys R, todėl
2nR3 nR3
V = + πΆ2(χ-Κ) = πΚ2χ-
3
Vadinasi,
π χ2 ( r - у ) , kai O^x^R,
V = л:R*
π R2X- kai R<x<R+H.

3 p a v y z d y s . Rasime funkcijų [x] ir {x} (skaičiaus χ svei-

kosios ir t r u p m e n i n ė s dalies) išraiškas.
Sprendimas. Jeigu / г ^ х С п + 1 , tai \x\=ti ir {x} =
=x—n. Sį k a r t ą g a u n a m e be galo d a u g abiejų funkcijų išraiškų.
Šiuose pavyzdžiuose funkcija skirtinguose intervaluose b u v o
reiškiama skirtingais reiškiniais. K a r t a i s funkcija apibrėžiama skir-
t i n g a i s reiškiniais s u d ė t i n g e s n ė s s t r u k t u r o s aibėse. P a v y z d y s g a l i
būti Dirichle funkcija D, a p i b r ė ž i a m a taip:
kai χ — racionalusis skaičius,
D(x) = ( 1
'
I O, kai χ — iracionalusis skaičius.

Pratimai
171. Raskite

/ ( - D , / ( - y ) . /(0). f(14)'

kai
х2 + х - И , kai - K K O ,
χ (3-х), kai 0<x<3,
/W =
χ-i
kai 3 =Sxs= 5.
x+l
172. Langą sudaro stačiakampis, kurio plotis a, aukštis h, ir virš jo esantis ly-
giašonis statusis trikampis, kurio jžambinė a (32 pav.). Simboliu S ( x )
pažymėsime plotą tos lango dalies, kuri yra po tiese, lygiagrečia stačia-
kampio pagrindui ir nutolusia nuo jo atstumu x. Parašykite S(x) išraišką.
173. Raskite funkcijos {χ— I} 3 išraišką, kai / г ^ х < / г + 1 .
174. Sija, kurios ilgis I, ir kurios galai laisvai padėti ant atramų, išlinksta, vei-
kiama apkrovos Q, sukoncentruotos sijos viduryje. Sijos įlinkis taške, nu-
tolusiame nuo jos kairiojo galo atstumu x, išreiškiamas formulėmis:
QP / Зх Axi \ I
48EJ \ I P )'
У=\ Ql' [ 3 (1-х) 4 (/-χ)3 \
=Sx=S/.
48£7 \ I
P J ' 2
/ -ιy ~Į~>
Raskite įlinkį taškuose, kuriuose x = —, 31 51 • Kodėl iš abiejų reiš-

kinių gaunamas tas pats rezultatas, kai X= y ?

32 pav.

175. Geometrinę figūrą sudaro stačiakampis, kurio kraštinės a ir b, bei ant jo

uždėtas lygiakraštis trikampis (33 pav.). Simboliu S(x) pažymėsime plotą
tos figūros dalies, kuri yra tarp apatinio stačiakampio pagrindo ir tiesės,
lygiagrečios šiam pagrindui bei nutolusios nuo jo atstumu x. Parašykite
S(x) išraišką.
176. Trikampio ABC kraštinė | Л В | = 6 cm, | B C | = 8 cm ir | Л С | = 10 cm
(34 pav.). Simboliu S(x) pažymėsime plotą tos trikampio dalies, kurią
nuo trikampio nukerta tiesė, statmena kraštinei AC ir nutolusi nuo jo vir-
šūnės A atstumu x. Parašykite S ( x ) išraišką.

177. Lygiašonėje trapecijoje ABCD (35 pav.), kurios pagrindai \AD\=a ir

\BC\=b(a>b), o aukštinė h, nubrėžta tiesė MN\\AB, be to, \AM\=x.
Išreikškite figūros ABNM plotą S ( x ) kintamojo χ funkcija.
178. Parašykite funkcijos [x 2 —2] 3 +{x—3} 2 išraišką, kai n < x < / i + l (n — svei-
kasis skaičius).
179*. Absoliučiai tamprus kamuolys nukrenta iš aukščio H ant žemės paviršiaus,
pašoka, vėl krenta ir t. t. Raskite, kokiame aukštyje h jis bus momentu t.
Išspręskite tą patį uždavinį, kai kamuolio, atšokusio nuo žemės paviršiaus,
greitis sudaro ę-tąją kritimo greičio dalį ( 0 < < 7 < 1 ) .

180. Apskaičiuokite/ ( I ) , / ( - 1 ) , / ( J ^ - ) , / ( J ^ - ) , / ( l / Ϊ Ο ) , >

kai
χ2, kai χ racionalusis ir 1 χ I < 1,
— χ2, k a i χ iracionalusis ir |*I<1,
χ2+4, kai χ racionalusis ir I л; 15=1,
. -X2-A kai χ iracionalusis ir | χ | > 1.

4. Funkcijos grafikas. Norėdami vaizdžiai pavaizduoti skaiti-

n e s funkcijas, braižome jų g r a f i k u s . Kiekvienai skaičių porai (x;
f{x)), x^X priskiriame koordinačių plokštumos t a š k ą M ( x ;
f(x)). Taip g a u t a taškų aibė v a d i n a m a funkcijos grafiku.
Apibrėžimas. Skaitinės funkcijos f , apibrėžtos skaičių
aibėje X, grafiku v a d i n a m a visų koordinačių plokštumos taškų
M(x\ f(x)) aibė Γ, kai ^ e I
Sj apibrėžimą g a l i m a užrašyti taip 1 :

Γ= {Λ/(χ; f(x))\xeX}.

Dažniausiai funkcijos grafikas yra kokia nors plokštumos krei-

vė, galbūt suskylanti j keletą g a b a l ų . Tačiau ne kiekviena kreivė
gali būti funkcijos grafikas. Pavyzdžiui, a p s k r i t i m a s negali būti
jokios funkcijos g r a f i k a s , nes, žinodami apskritimo taško abscisę,
g a u n a m e dvi ordinatės reikšmes, o funkcija kiekvienam χ ^ X
priskiria tik vieną skaičių.
1
lotyniškai „definitio"—apibrėžimas. (Vert.)
 Kreivė Γ yra funkcijos grafikas tada ir tik tada, kai kiekviena
tiesė, lygiagreti ordinačių ašiai, arba nekerta šios kreivės, arba
kerta ją viename taške. Pavyzdžiui, 36 paveiksle p u s a p s k r i t i m i s
yra funkcijos grafikas.
Kai funkcija f apibrėžta reiškiniu, tai, norėdami nubraižyti jos
grafiką, iš X išrenkame keletą a r g u m e n t o reikšmių x\,...,x n , ap-
skaičiuojame a t i t i n k a m a s funkcijos reikšmes f(xi), ..., f{xn) ir
pažymime t a š k u s M\(x i; / ( x i ) ) , ..., Mn (xn,f (xn)). Sie taškai pri-
klauso n a g r i n ė j a m o s funkcijos grafikui. Kai funkcijos g r a f i k a s
yra glodi kreivė, tai, s u j u n g ę g a u t u o s i u s t a š k u s glodžia kreive,
g a u n a m e apytikslį ieškomo grafiko atvaizdą (eskizą) (37 p a v . ) .

x
0 R χ 0 χ, X2 *j t*

36 pav. 37 pav.
P a v y z d y s . Nubraižysime funkcijos X1-X, kai — З ^ С х ^ З ,
grafiko eskizą.
S p r e n d i m a s . P a r i n k i m e tokias χ reikšmes: —3, —2, —1,
O, 1, 2, 3. Jas atitinka funkcijos reikšmės 8, 3, O, —1, O, 3, 8.
P a ž y m i m e plokštumoje t a š k u s Ait (—3; 8), M 2 (—2; 3), M 3 (—1;
0), M4 (0; —1), M5{1; 0), M6 (2; 3), Ai 7 (3; 8) ir juos s u j u n g i a m e
glodžia kreive. G a u n a m e g r a f i k o eskizą, p a v a i z d u o t ą 38 paveiksle.
Ne visada funkcijos g r a f i k ą s u d a r o vienas g a b a l a s . Pavyz-
džiui, funkcijos [x] grafiką s u d a r o b e g a l i n ė vienetinio ilgio atkar-
pų aibė (39 pav.). Kairysis šių a t k a r p ų g a l a s joms priklauso,
o dešinysiis — ne.

J H

38 pav. 39 pav.
 Pasitaiko ir „keistų" funkcijų, kurių grafikas neturi nė vieno
tolydaus gabalo. Pavyzdžiui, Dirichle funkcijos D g r a f i k ą (p.
80) virš bet kokios kiek norima m a ž o s abscisių ašies dalies su-
daro taškai, kurių ordinatė lygi 1, ir taškai, kurių ordinatė lygi 0.
S u p r a n t a m a , tokia funkcija neapibūdina jokių realių procesų: ka-
dangi Ibet kokį fizinį dydį galima išmatuoti tik t a m tikru tikslu-
mu, tai nėra p r a s m ė s kalbėti, kokia yra jo reikšmė: racionali
ar ne.
K a d a n g i grafiko eskizas braižomas tik iš kelių taškų, jo tiks-
l u m a s yra ribotais. Sį tikslumą m a ž i n a ir tai, kad reali kreivė,
kurios eskizą braižome, yra baigtinio storio, o „ m a t e m a t i n ė s krei-
vės" storio neturi. Todėl iš grafiko galima tik apytiksliai surasti
funkcijos reikšmes.
Vis dėlto grafikas yra labai patogi priemonė, p a d e d a n t i su-
vokti, kaip kinta funkcija. Dažnai fizinių dydžių priklausomybė
tiesiogiai nurodoma g r a f i k u , kurį braižo savirašis prietaisas. Pa-
vyzdžiui, t e r m o g r a f a s nubraižo kreivę, kuri parodo, kaip keičiaisi
oro t e m p e r a t ū r a b ė g a n t laikui.

Pratimai
181. Nubraižykite „iš taškų" šių funkcijų grafikus:
16
1) χ 2 + 1 ; 2) χ 3 + 1 ; 3) x 4 —16; 4)
χ2+ 4

5 ) ¾ ^ ) ¾ ; 7 ) * + į ; 8) ,.,+ H;
.9) |*| + | x + l | ; Ю) x + | x | ; \l) \x-\x+4\\.
182. Nubraižykite 3 skyrelio pratimuose nurodytus funkcijų grafikus.
183. Nubraižykite sijos, kurios galai įtvirtinti, įlinkio grafiką, kai ją veikia to-
lygiai pasiskirsčiusi apkrova Q (žr. 142 pratimą). Tarkite, kad -%γ = 9 , 6 · 10
hJ
o I paimkite bet kokį; parinkite χ reikšmes 0; 0,1/; 0,2/; 0,3/; 0,4/; ..., 0,9/;
I. Pasirinkite patogius mastelius koordinačių ašyse.
184. Sijos, kurios ilgis /, vienas galas įtvirtintas sienoje, o antras — laisvas
(tokios sijos vadinamos konsolinėtnis, 40 pav.). Kai šią siją veikia tolygiai
pasiskirsčiusi apkrova Q, tai įlinkio lygtis tokia:
>'= Cx 4 -4/x 3 + 6/ 2 x 2 ).
 Nubraižykite įlinkio grafiką, parinkę patogius mastelius koordinačių ašyse.
185. Siją, kurios galai atremti, veikia sukoncentruota apkrova Q (41 pav.) (žr.
174 pratimą). Nubraižykite sijos įlinkio grafiką.
186. Kai sijos galai atremti, o apkrova Q pasiskirsčiusi tolygiai, tai sijos įlin-
kio lygtis yra tokia:

Nubraižykite šios funkcijos grafiką, parinkę tokį pat mastelį kaip 185 pra-
time. Palyginkite šį grafiką su 185 pratimo grafiku. Kuriuo atveju maksi-
malus įlinkis yra didesnis. Palyginkite g a u t ą j į grafiką su 183 pratimo
grafiku. Kuriuo atveju maksimalus sijos įlinkis yra didesnis?
187. Ar yra tokia funkcija, kurios grafiką plokštumos posūkis bet kokiu kampu
apie koordinačių pradžią perveda į tą patį grafiką? Posūkis 90° kampu?
posūkis 45° kampu? posūkis 120° kampu?

5. Operacijos su funkcijomis. Funkcijų kompozicija. Funkcijų

/ ir g suma v a d i n s i m e tokią n a u j ą funkciją f + g , apibrėžtą aibėje
D(f+g) =D(f) n D(g), kad
( f + g) (X)= f (X)+g (X) .

Jeigu funkcijos / ir g apibrėžtos reiškiniais, tai funkcijos / + g

reiškinys g a u n a m a s s u d e d a n t tuos reiškinius.
1 p a v y z d y s . Funkcijų x 3 + 7 , — ir x 2 + 4 , O ^ x s g :
3 2
suma yra funkcija ( x + 7 ) + ( x + 4 ) ,
P a n a š i a i apibrėžiama f u n k c i j ų f ir g sandauga. Būtent, san-
d a u g a yra tokia funkcija f g, apibrėžta toje pačioje aibėje D ( f ) Π
Π ΰ ( g ) , kad
(fg)(x)=f(x)g(x).

Funkcija ~ apibrėžta aibėje, kurią s u d a r o aibės D(g) skai-

čiai, su kuriais g (x)=£0. Be to,

J-1 \— _ J _
g g (X) •

Funkciją / · — v a d i n s i m e funkcijų f ir g· dalmeniu ir žymėsime

8
/
g'
Iš to, kas pasakyta, aiški simbolių f 2 + 4 f — 3 , ir t. t.
prasmė.
2 pavyzdys. Rasimefunkcijos ^3 ^ 5 išraišką, kai f (лг) =
2
= (*—3) +4.
Sprendimas. Si išraiška yra tokia:
i
[(дг—3)а + 4]8 + 5 ·
 N a u j ų funkcijų šaltinis yra ne tik aritmetinės operacijos su
duotosiomis funkcijomis, bet ir funkcijų kompozicija. Ji g l a u d ž i a i
siejasi su vieno reiškinio į r a š y m u į kitą reiškinį. I š n a g r i n ė k i m e
tokį pavyzdį. Krintančio kūno greitis momentu t nuo kritimo p r a -
džios išreiškiamas formule v=gt, o kinetinė šio kūno e n e r g i j a —
formule E=-^—. Todėl momentu t kūno kinetinė e n e r g i j a lygi
m
^ . Taigi iš dviejų priklausomybių v = gt ir E= Щ- sudarė-
me n a u j ą priklausomybę E= ULiilL·,
Apibrėžimas. Tarkime, kad duotos dvi skaitinės funkcijos
f ir g, be to, E ( f ) cz D (g). Jų kompozicija v a d i n a m a n a u j a skai-
tinė funkcija F, apibrėžta aibėje D ( f ) , kuri kiekvienam x ^ D ( f )
priskiria skaičių £ [ / ( * ) ] . Funkcija F dar žymima simboliu g°f:

(gof)(x) = g{f(x)).

Kai funkcijos / ir g apibrėžtos reiškiniais, tai, norėdami gauti

šių funkcijų kompozicijos išraišką, turime į funkcijos g reiškinį
vietoj χ įrašyti funkcijos f reiškinį.
3 pavyzdys. Rasime funkcijų / ( x ) =X2-j-1 ir g(x) = ~ kom-
poziciją go f .
Sprendimas. Pakeitę reiškinyje — k i n t a m ą j į χ reiškiniu

χ 2 + 1 , g a u n a m e kompozicijos g°f reiškinį ^ 1 -

K a d a n g i galima supainioti kompozicijas g°f ir f°g, tai šias
funkcijas dažnai r a š o m e taip: t=f{x), y=g (t) (kai sudarome
kompoziciją g°f arba t=g(x), y=f(t) (kai s u d a r o m e kompo-
z i c i j ą / o g).
Tarkime, kad A (x) — k i n t a m o j o JC reiškinys, o f — skaitinė
funkcija. Simboliu f(A(x)) toliau žymėsime n a u j ą funkciją, kuri
apibrėžta tik su tomis χ reikšmėmis, su kuriomis A(x) e D ( f ) .
Kiekvienam tokiam χ priskiriamas skaičius f(A(x)).
3
4 p a v y z d y s . Jeigu f(x)=x , tai simboliu f (4-х) žymima
funkcija, kuri kiekvienam χ priskiria skaičių ( 4 - х ) 3 .

Pratimai
188. Tarkime, kad f(x) = l + x 2 . Raskite reiškinius:

1) /*—5/(,)+2; 2) , / ( , ' - 5 , + 2); 3) / ( - g f ) ; 4)

189. Tarkime, kad f ( x ) = x 2 , q > ( x ) = x 3 + l . Raskite reiškinius:

1) P ( x ) + ę U x ) · . 2) / 4 ( , ) q > ( , 2 ) ; 3) / ( * > 2 ( x ) ;
4) /(q>(*)); 5) φ ( / ( χ ) ) ; 6) f(*+1)+φ(,+ 1).
190. Funkcija f apibrėžta atkarpoje [—1; 0]. Raskite šių funkcijų apibrėžimo·
sritis:
1) f ( ^ ) ; 2) / ( * - l ) ; 3) f ( 2 x ) ;
1
4 ) / ( ^ ) ; 5) f(\x\+x);

191. Nubraižykite šių funkcijų grafikus:

4 4 1 1
1) X + J-, 2) x-±i 3) * + 4)

§ 2. G R A F I K Ų TRANSFORMACIJOS

1. Geometrinių transformacijų išreiškimas koordinatėmis. Tie-

s ė j e I p a r i n k s i m e koordinačių sistemą, kurios pradžia yra taškas
O, ir išna,grinės'ime g e o m e t r i n ę t r a n s f o r m a c i j ą , kuri kiekvieną tie-
sės tašką pastumia per a vienetų (teigiama kryptimi, kai a > 0 ,
n e i g i a m a , kai a < 0 , ir palieka vietoje, kai a = 0). Jeigu taško M
koordinatė buvo lygi x, M=M (χ), tai po t r a n s f o r m a v i m o jis at-
sidurs taške M'(x-\-a). Taigi n a g r i n ė j a m ą t r a n s f o r m a c i j ą apibrė-
žia formulė
x' = x + a. (1)
Si t r a n s f o r m a c i j a v a d i n a m a tiesės postūmiu per a vienetų.
D a b a r i š n a g r i n ė s i m e kitą t r a n s f o r m a c i j ą — tiesės ištempimą
nuo taško O, kai ištempimo koeficientas k. Taip t r a n s f o r m u o j a n t ,
taškas O n e j u d a , o kiekvienas kitas taškas M atsiduria tokiame
ГК/ n^l
taške M', kad OM' = k-OM. Kitaip sakant, kai & > 0 , taškas lieka
toje pačioje pusėje nuo O, kaip ir anksčiau, bet jo a t s t u m a s nuo
taško O d a u g i n a m a s iš k ir todėl didėja, kai k~>\, ir m a ž ė j a , kai
& < 1 . Jeigu & < 0 , tai n a g r i n ė j a m ą j ą t r a n s f o r m a c i j ą s u d a r o tiesės
ištempimas nuo taško O su koeficientu ir simetrija taško O
atžvilgiu. Pavyzdžiui, kai k= — \, ši t r a n s f o r m a c i j a yra simetrija
taško O atžvilgiu. K a d a n g i OM = x, OM' = x', tai tiesės ištempi-
mas nuo taško O su koeficientu k apibrėžiamas formule
x' = kx. (2)
Dabar išnagrinėsime, kaip plokštumos geometrinės transfor-
macijos išreiškiamos koordinatėmis. P r a d ė s i m e nuo lygiagrečiojo
postūmio. Jeigu, taip t r a n s f o r m a v u s , koordinačių pradžia perke-
liama į t a š k ą A(a\ b), o taškas M (x; y) — j tašką M' ( x'\ y')t
- > —>
tai kryptinės atkarpos OA ir MM' b u s vienodo ilgio ir tokios p a t
krypties, todėl jų projekcijų į abscisių ašį didumai b u s vienodi.
Vadinasi, abscisių ašies taškas N ( x ) bus perstumtas per a vienetų
ir a t s i d u r s taške N'(x-\-a). Ordinačių ašies taškas P (y) a t s i d u r s
taške P'(y-\-b). Tai reiškia, kad taškas M(x\ y) bus perkėTtas j
t a š k ą M' {x+a\ y+b) (42 pav.).
 Taigi taškas Μ(χ·, y) lygiagrečiuoju postumiu ,perkeliamas j
t a š k ą M' ( x + α ; y-\-b), todėl šis postūmis apibrėžiamas formulėmis
x' = x + a,
(3)
y' = y + b.

Dabar i š n a g r i n ė s i m e homotetiją, kurios centras O ir koeficien-

tas k>0. Tokia homotetiją tašką Μ(χ·, y) perkelia į tokį tašką
M'(x'\ y'), e s a n t į s p i n d u l y j e OM, kad \OM'\=k-\OM\. Kadangi
abi koordinatės d a u g i n a m o s iš k, tai taško M koordinatės lygios
kx ir ky. Vadinasi, homotetiją, kurios centras O ir koeficientas k>
> 0 , apibrėžia formulės
x' = Icx,
(4)
y' = ky.
Šios formulės tinka ir homotetijai, kurios koeficientas k<0.
Pavyzdžiui, kai k= — 1, g a u n a m e

x = —x,
y'=-y. (5)

Tačiau homotetiją, kurios centras O, o koeficientas lygus —1, yra

centrinė simetrija taško O atžvilgiu. Vadinasi, (5) formulės api-
brėžia šią simetriją.
M
M'(x';y')
M

A(a,b)
•M'

42 pav. 43 pav. 44 pav.

P a b a i g a i išnagrinėsime plokštumos ištempimą nuo tiesės. Tar-

vjkime, kad I yra tiesė, o k — skaičius. Plokštumos ištempimu nuo
tiesės I, kai ištempimo koeficientas lygus k, v a d i n a m a transfor-
macija, kuri kiekvieną tiesę, s t a t m e n ą tiesei I, ištempia nuo šių
tiesių susikirtimo taško T, o ištempimo koeficientas lygus k (43,
44 pav.). Kitaip sakant, taškas M ,perkeliamas į tokį tašką M ' ,
kad M bei M ' yra t a m e pačiame s t a t m e n y j e tiesei I, be to, ΙΓΛί'Ι =
= \k\-\TM\, o taškai M ir M' yra vienoje pusėje nuo /, kai £ > 0 ,
ir skirtingose pusėse nuo I, kai k<0.
 Iš šio apibrėžimo išplaukia, kad ištempiant nuo abscisių
ašies, kai koeficientas k, taškas M(x; y) perkeliamas į t a š k ą M' (x'\
y'), kurio koordinatės r a n d a m o s iš formulių

(6)

Analogiškai, ištempiant nuo ordinačių ašies, kai koeficientas k,

taškas M(x\ y) perkeliamas į tašką M'(x'·, y'), kurio koordinatės
r a n d a m o s iš formulių

(7)

Atskiras ištempimo nuo tiesės atvejis — simetrija šios tiesės

atžvilgiu. Tuomet koeficientas k lygus —1. Iš (6) ir (7) formulių
paaiškėja, kad simetrija abscisių ašies atžvilgiu t a š k ą M (x\ y)
perkelia į t a š k ą Af' (x; — y ) , o simetrija ordinačių ašies atžvilgiu
tašką M(x\ y) perkelia į t a š k ą M'(—x; y).

Pratimai
192. Lygiagretusis postūmis perkelia koordinačių pradžią j tašką A (4; —3).
Raskite taškų M(— 1; 5), N(2; - 7 ) vaizdus ir taškų P(—3; 4), Q(8;
—6) pirmavaizdžius.
193. Lygiagretusis postūmis perkelia tašką A(2; —5) j tašką B(—6; 1). Ras-
kite taškų Λί (0; 6), N (S; —1) vaizdus ir taškų P (—2; 3), Q (5; —4) pir-
mavaizdžius.
194. Tarkime, kad φ — lygiagretusis postūmis, kuris koordinačių pradžią perke-
lia j tašką A (4; —2), o ψ — s i m e t r i j a abscisių ašies atžvilgiu. Parašykite
transformacijų φοψ ir ψοφ formules. Ar sutampa šios transformacijos?
Raskite taškų M(—1; 5), N(3; 4) vaizdus, g a u t u s šiomis transformacijo-
mis, ir taškų P ( 2 ; 7), Q (—3; 5) pirmavaizdžius.
195. Tarkime, kad φ — ištempimas nuo abscisių ašies, kurio koeficientas 2, o
ψ — lygiagretusis postūmis, kuris koordinačių pradžią perkelia j tašką
Λ (5; 1). Parašykite transformacijų φοψ ir ψοφ formules. Raskite kvad-
rato ABCD vaizdą, gautą transformacija φ ° ψ , kai j4(1; 0), B(4; 0), C(4;
3), B ( l ; 3).
196. Įrodykite, kad hiperboliniu posūkiu vadinama transformacija

У= į , кФ O,
hiperbolę xy=a2 atvaizduoja j ją pačią.
197. Įrodykite, kad transformacija

{ x' = k (x — a)+a;
У = к (y — b) + b
yra homotetija taško A(a\ b) atžvilgiu, o jos koeficientas lygus k.
198. Apibūdinkite geometrinę transformaciją, apibrėžiamą formulėmis
 2. Funkcijų grafikų transformacijos. T a r k i m e , k a d t a š k a s M(x0;
į/o) y r a f u n k c i j o s f g r a f i k o t a š k a s , t. y. yo=f(xo)· Tuomet taško
M' (x0+a·, Уо+Ь) k o o r d i n a t ė s t e n k i n a lygtį y=f(x—a) +b. Tikrai,
į r a š ę š i o j e l y g y b ė j e vietoj χ skaičių X0+a, o vietoj y — skaičių
Уо+b, g a u n a m e t e i s i n g ą l y g y b ę y0+b=f(x0+a—a)+b, nes y0=
=f(x0). Į r o d ė m e š t a i ką: jei t a š k a s M(x0; y0) y r a f u n k c i j o s f g r a -
fiko t a š k a s , tai t a š k a s M (xo+a\ уо+Ь) y r a f u n k c i j o s F, s u s i e t o s
su f s ą r y š i u F (x) =f(x—a)+b, grafiko taškas.
Atvirkščiai, kai t a š k a s M' (x0+a·, Уо+Ь) p r i k l a u s o f u n k c i j o s F
g r a f i k u i , tai t a š k a s M(x0·, У o) p r i k l a u s o f u n k c i j o s f g r a f i k u i (iš to,
k a d y0+b=f(x0+a—a)+b išplaukia, kad y0=f(x0)).
A t k r e i p s i m e dėmesį, k a d t a š k a s M'(хй+а\ z/0+6) yra taško
M(x0; y0) v a i z d a s , g a u t a s l y g i a g r e č i u o j u įpostūmiu, k u r i s koordi-
n a č i ų p r a d ž i ą 0 ( 0 ; 0) perkelia į t a š k ą A (a; b). V a d i n a s i , šis pos-
tūmis funkcijos f grafiką atvaizduoja į funkcijos F grafiką. Įrodė-
m e tokią t e o r e m ą :
1 teorema. Tarkime, kad f ir F — funkcijos, susietos lygybe
F(x)=f(x—a)+b, kuri teisinga, kai x—a e D ( f ) . Tuomet funk-
cijos F grafikas gaunamas iš funkcijos f grafiko lygiagrečiuoju
postūmiu, kuris koordinačių pradžią 0 ( 0 ; 0) perkelia į tašką A(a;
b).
D a ž n i a u s i a i d a r o m e šitaip: p a ž y m i m e t a š k ą A( a; b), n u b r ė -
ž i a m e per jį p a g a l b i n e s k o o r d i n a č i ų a š i s ir „ p r i r i š a m e " prie j ų
f u n k c i j o s f g r a f i k ą (45 p a v . ) .

1 p a v y z d y s . 46 paveiksle p a v a i z d u o t a s f u n k c i j o s f g r a f i -
kas. N u b r a i ž y s i m e f u n k c i j ų f u /2, /з, f4 g r a f i k u s , kai

A (χ) = f (χ+ 3)+2, /,(*)=/(*+ 3)-2,

f* (X) =Rx - 3 ) + 2, Λ (χ) =f(x - 3) - 2 .
89
 S j p r e n d i m a s . Funkcijos /i g r a f i k a s g a u n a m a s iš funkci-
j o s f grafiko lygiagrečiuoju postūmiu, kuris koordinačių p r a d ž i ą
,perkelia į tašką Л1 (—3; 2) (47 pav.). F u n k c i j a i f2 atitinkamas taš-
kas yra Л 2 ( —3; —2), f u n k c i j a i f 3 — taškas Л 3 ( 3 ; 2), o funkcijai
/4 — t a š k a s Л 4 (3; —2).
D a b a r i š n a g r i n ė s i m e g r a f i k ų t r a n s f o r m a c i j a s , atitinkančias ko-
ordinačių d a u g i n i m ą iš skaičių. Tarkime, kad taškas M(x0; y0)
y r a funkcijos f grafiko taškas, t. y. y0=f(xo)· Tuomet taško M' (kx0;
/г/о), к ф О , Ι φ O koordinatės tenkina lygtį y = (patikrinkite
šį teiginį, į r a š y d a m i taško M ' koordinates į šią lygtį). Atvirkščiai,
jeigu taško M'(kx0\ Iy0), кф O, Ιφ O koordinatės tenkina lygtį
= tai taškas M(x0, y0) priklauso funkcijos f grafikui. Bet
taškas M'(kx0; Iy0) g a u n a m a s iš taško M(xQ·, y0), ištempiant jį nuo
abscisių ašies, kai ištempimo koeficientas lygus /, ,po to ištempiant
nuo ordinačių ašies, kai ištempimo koeficientas lygus k. įrodėme
tokią teoremą:
2 teorema. Tarkime, kad кф O, Ιφ O ir f , F— funkcijos, susie-
tos lygybe F(x) = lfį~^J, kuri teisinga, kai ^eD ( f ) . Tuomet funk-
cijos F grafiką galima gauti iš funkcijos f grafiko ištempiant jį
nuo abscisių ašies (koeficientas I), po to — ištempiant nuo ordina-
čių ašies (koeficientas k).
K a d a n g i ištempimas nuo tiesės, kai koeficientas lygus —1, yra
simetrija šios tiesės atžvilgiu, tai g a u n a m e tokias išvadas iš įro-
dytos teoremos:
1 išvada. Jeigu su visais x ^ D ( f ) galioja lygybė F(x) =
= —f(x), tai funkcijos F grafikas gaunamas iš funkcijos f grafiko
simetrija abscisių ašies atžvilgiu.

2 išvada. Jeigu su visais x, kuriems —χ e D ( f ) , teisinga ly-

gybė F(x) =f(—x), tai funkcijos F grafikas gaunamas iš funkcijos
f grafiko simetrija ordinačių ašies atžvilgiu.
 3 išvada. Jeigu su visais x, kuriems —x^D(f), teisinga ly-
gybė F(x) = — /(—χ), tai funkcijos F grafikas gaunamas iš funk-
cijos f grafiko simetrija koordinačių pradžios atžvilgiu (t. y. si-
metrijų kompozicija koordinačių ašių atžvilgiu).
2 p a v y z d y s . 48 paveiksle pavaizduotas funkcijos / grafikas.
Nubraižysime funkcijų f u /2, /з grafikus, kai

f i (x) = 2/(x), Л (X) = / ( З х ) , Л (x) = 2/(3x).

S p r e n d i m a s . Funkcijos /1 grafikas g a u n a m a s iš funkci-
jos f g r a f i k o ištempiant nuo abscisių ašies, kurio koeficientas ly-
g u s 2. Funkcijos f2 grafikas g a u n a m a s iš funkcijos f grafiko iš-
tempiant nuo ordinačių ašies, kurio koeficientas lygus y . P a g a l i a u
funkcijos f 3 grafikas g a u n a m a s iš funkcijos f grafiko ištempiant
nuo abscisių ašies, kurio koeficientas lygus 2 ir nuo ordinačių
ašies, kurio koeficientas lygus

Pratimai
199. 49 paveiksle pavaizduotas funkcijos / grafikas. Nubraižykite funkcijos F
grafiką, kai:
1) F (χ) =f (χ)+ 2; 2) F(,)=/(,-4)-2;
3) F ( , ) = - / ( , ) ; 4) F(x)=/(_x);
5) F(x) = -/(-,); 6) F(X) = 2f (x);
7) F(x) = 2 / ( x — 4 ) + 5 ; 8) F(x)=f(2x)-l;

9) F (χ)= f ( y ) ; 10) F ( , ) = 2 / ( y ) ;

11) F W = - / ( 3 * ) ; 12) F(x) = 4 / ( - f ) ;

13) F(X)= 2 / ( 3 , - 6 ) + 1; 14) F(x) = - 2 / ( 3 , - 6 ) - 1 ;
15) F(x)=/(4-x); 16) F(x) = / ( 4 - 2 , ) + 2 .
200. Remdamiesi funkcijos | , | grafiku, nubraižykite šių funkcijų grafikus:
1) 1 , 1 + 2 ; 2) |x—4| + 2 ; 3) - | x | ; 4) |-x|;

5) — I —χI; 6) 2 | , | ; 7) 8) 2

9) 2 | , - 4 | + 5 ; 10) 3 | - 2 , | - 1 ; 11) 2 | 3 , - 6 | + 1;
12) —2|3x—6| —1; 13) ] 4 - x | ; 14) |4-2,|+2.

3. Tiesinės funkcijos grafikas. VI klasės algebros kurse buvo

pasakyta, kad funkcijos kx grafikas yra tiesė, einanti per koordi-
načių pradžią. Tačiau ten šis teiginys nebuvo įrodytas. Įrodysime
jį dabar.
Teorema. Tiesė, einanti per koordinačių pradžią ir tašką A (1;
k), yra funkcijos kx grafikas.
 Į r o d y m a s . Iš pradžių i š n a g r i n ė s i m e atvejį, kai k>0. Pa-
žymėkime tiesės OA tašką M(Xi\ yx), kurio abscisė X i > 0 , ir iš to
taško nuleiskime s t a t m e n į MP į albscisių ašį. Tuomet trikampiai
OAE ir OMP panašūs (50 pav.), todėl y ^ f f = Kadangi
\AE\ = k, | 0 £ | = 1, \MP\=yu \OP\=xu tai y = . Vadinasi,
J. X\
y x = kxi. Taigi visiems duotosios tiesės t a š k a m s , e s a n t i e m s (pirma-
j a m e ketvirtyje, galioja lygybė y=kx. D a b a r pažymėkime šios tie-
sės t a š k ą T(x2\ y2), simetrišką taškui M koordinačių pradžios O
atžvilgiu. Tuomet X2=-X1, у2—~У\, ir iš lygybės yx=kxx išplau-
kia, kad —y2=k{—x2), todėl y2=kx2. Vadinasi, lygybė y=kx
teisinga ir tiesės t a š k a m s , e s a n t i e m s t r e č i a j a m e ketvirtyje. P a g a -
liau, ji teisinga ir taškui 0 ( 0 ; 0).
Taigi lygybė y=kx teisinga kiekvienam tiesės OA taškui M(x;
y), todėl ši tiesė yra funkcijos g r a f i k a s (taškų, kurie nepriklau-
sytų šiai tiesei, funkcijos kx grafikas neturi, k a d a n g i kiekvieną
abscisių ašies t a š k ą atitinka tiesės OA taškas, o kitas taškas jį
atitikti negali p a g a l funkcijos apibrėžimą).
D a b a r išnagrinėsime atvejį, kai £ < 0 . K a d a n g i taškai M(x; y)
ir N(—x; y) simetriški ordinačių ašies atžvilgiu, o kx= ( — £ ) X
X ( — x ) , tai funkcijos kx grafikas, kai fe<0, yra tiesė, simetriška
funkcijos ( — k ) x grafikui ordinačių ašies atžvilgiu. Tačiau —k>0,
todėl žinome, kad funkcijos (—k)x grafikas — tiesė, einanti p e r
koordinačių pradžią ir esanti p i r m a j a m e ir t r e č i a j a m e ketvirčiuose.
Vadinasi, kai k<0, funkcijos kx g r a f i k a s yra tiesė, einanti per
koordinačių pradžią ir esanti a n t r a j a m e ir k e t v i r t a j a m e ketvirčiuo-
se (51 pav.). Si tiesė eina per tašką Л ( 1 ; k).
P a g a l i a u , kai k=0, g a u n a m e tfesę y=0, t. y. abscisių ašį.
Įrodėme, kad funkcijos kx grafikas yra tiesė, einanti per koordi-
načių pradžią ir sudaranti su abscisių ašimi smailųjį kampą, kai
k>0, ir bukąjį kampą, kai £ < 0 (kampas m a t u o j a m a s nuo teigia-
m o s abscisių ašies krypties prieš laikrodžio rodyklę). T a r p visų
 У У

χ X

51 pav. 52 pav.

tiesių, einančių per koordinačių pradžią, tik ordinačių ašis n ė r a

funkcijos y=kx grafikas (52 p a v . ) .
F u n k c i j a kx-\-b v a d i n a m a tiesine funkcija. J o s grafikas g a u n a -
mas iš funkcijos kx g r a f i k o , ,pastumiant p a s t a r ą j į per b vienetų
ordinačių ašies kryptimi. Todėl funkcijos kx+b g r a f i k a s yra tiesė,
lygiagreti tiesei y=kx. Vadinasi, visų tiesinių funkcijų su vieno-
dais koeficientais k grafikai yra lygiagretūs vienas kitam. Tas koe-
ficientas išreiškia tiesės kryptį, todėl v a d i n a m a s tiesės krypties
koeficientu.
Jeigu tiesės krypties koeficientas teigiamas, tai tiesė su absci-
sių ašimi sudaro smailų kampą, o kai šis koeficientas neigiamas,
kampas tarp abscisių ašies ir tiesės yra bukas.
Per bet kurį koordinačių p l o k š t u m o s t a š k ą M(a; b) eina tik
viena tiesė, kurios krypties koeficientas lygus k. Ji g a u n a m a iš
tiesės y=kx lygiagrečiuoju postūmiu, kuris t a š k ą 0 ( 0 ; 0) perke-
lia į t a š k ą M (a; b). Kaip žinome iš 2 skyrelio, šios tieisės lygtis
tokia: y=k(x—a) Ą-b.
Taigi įrodėme t e i g i n į :
Tiesės, turinčios krypties koeficientą k ir einančios per tašką
M (a; b), lygtis yra
y = k(x —a)+ b. (1)
1 p a v y z d y s . Tiesė eina per t a š k ą M ( 3 ; —6) ir yra lygiag-
reti tiesei y=4x—5. P a r a š y s i m e jos lygtį.
S p r e n d i m a s . K a d a n g i ieškomosios tiesės krypties koefi-
cientas lygus tiesės 4x—5 krypties koeficientui, t. y. skaičiui 4,
tai jos lygtis yra y=4(x—3) — 6. Atskliautę g a u n a m e y = 4 x — 1 8 .
Imkime du koordinačių plokštumos taškus: Μ\(χχ·, y\) ir M 2 (xi\
г/г)· Jeigu X1=X2, tai šie taškai yra tiesėje x=x\, lygiagrečioje or-
dinačių ašiai, todėl neturinčioje krypties koeficiento. Jeigu X \ φ
φ χ 2 , tai tiesė M1M2 turi krypties koeficientą. N o r ė d a m i jį rasti,
pasinaudokime tuo, kad ši tiesė eina per t a š k ą Af1, todėl jos lygtis
yra tokia: y=k(x—Х\)-\-У\- Tačiau taškas M2 irgi yra šios tiesės
taškas, todėl jo koordinatės tenkina šią lygtį. Vadinasi, y2=k(x2—
~Х\)-\-У\- K a d a n g i χ2φχ\, tai iš šios lygybės sužinome, k a d tie-
sės, einančios per taškus M\(X\\ yx) ir M2(X2', y2), krypties koefi-
cientas išreiškiamas formule

K - j
S t - <2>
2 p a v y z d y s . Rasime tiesės, einančios per t a š k u s M i ( — 4 ;
3) ir M2 (6; —7), krypties koeficientą.
— 7—3
Sprendimas. Pritaikę (2) formulę, g a u n a m e к = =
= -1.
Jeigu tiesė eina per t a š k u s M1 yx) ir M2(x2, y2), be to, χ,φ
фх2, tai, r a š a n t jos lygtį, reikia lygties y=k(x—xx) -\-y{ koeficien-
y yi
tą k pakeisti reiškiniu X2~~ * ~ X\. G a u n a m e
Уг-Уг
>'= -Лf 2 vAj ( x - * i ) + )'i arba (kai V 2 ^y 1 )

У-Уг
(3)

3 p a v y z d y s . P a r a š y s i m e tiesės, einančios per t a š k u s M\ (5;

1) ir M 2 ( - 3 ; 6), lygtį.
S p r e n d i m a s . Pritaikę (3) formulę, g a u n a m e
y—l x-5
6-1 -3-5
5 33
P e r t v a r k ę g a u n a m e lygtį y = +
8

Pratimai
201. Raskite k, kai tiesė eina per koordinačių pradžią ir tašką A:
1) A (—8; 2); 2) A(6; 3); 3) A(2; 0); 4) A(0; - 2 ) .
202. Nubraižykite tiesinių funkcijų grafikus:
1) — x + 4 ; 2) 2 x + l ; 3) x + 4 ; 4) — 3 x + 8 .
Pasakykite g a u t ų j ų tiesių krypties koeficientus.
203. Nubrėžkite tiesę, einančią per tašką A(— 1; 4), kai jos krypties koeficientas
lygus 2. Parašykite šios tiesės lygtį.
204. Parašykite tiesės, einančios per tašką A, lygtį, kai jos krypties koeficientas
lygus k\

1) A( — 1; 4), £ = 4; 2) A(3; 0), k = -2\

3) A ( - 2 ; - 5 ) , к = j ; 4) A (6; 1), к = - j .
205. Parašykite tiesės, einančios per tašką A (—5; 3) lygtį, kai ji lygiagreti tie-
sei y=Ax-7.
206. Raskite tiesės, nubrėžtos per taškus A(—1; 2) ir β ( 3 ; 0), krypties koefi-
cientą k. Parašykite šios tiesės lygtį. Parašykite lygtį tiesės, einančios per
tašką C(6; 1) ir lygiagrečios teisei AB.
207. Trikampio ABC viršūnės yra taškai A(— 1; 2), B( 1; 0), C(3; 6).
1) Parašykite tiesių AB, ВС, CA lygtis;
2) Parašykite tiesių, kuriose yra šio trikampio pusiaukraštinės, lygtis.
208. Nubraižykite f u n k c i j o s f g r a f i k ą , kai

[ — 3 , + 2, kai ,<0,
/(*)= 2, kai 0 < * a S 3 ,
' χ — 1, kai x>3.

209. Nubraižykite f u n k c i j o s \x— l | + | x — 3 | grafiką. Koks šio g r a f i k o krypties

koeficientas, kai , = —6, kai x=0, kai x=8?
210. P a v a i z d u o k i t e sritj, kurioje:
1) y&s2x— 1 ir y^x+5;
2) # 5 = = 3 , + 5 ir ys^—x+3.

4. K v a d r a t i n ė s f u n k c i j o s grafikas. Funkcijos x 2 g r a f i k ą n a g r i -
nėjome žemesnėse klasėse. Jis pavaizduotas 53 paveiksle. Remian-
tis 2 skyrelio 2 teorema, funkcijos ax 2 grafikas g a u n a m a s iš funk-
cijos χ 2 grafiko ištempiant jj nuo abscisių ašies, kai ištempimo·
koeficientas lygus a. 54 paveiksle pavaizduoti f u n k c i j ų ax2 g r a f i -
kai, atitinkantys kelias p a r a m e t r o a reikšmes.

Bendros k v a d r a t i n ė s funkcijos ax2-\-bx-\-c, αφ0 grafiką nu-

braižysime, taikydami l y g i a g r e t ų j į postūmį. T a m tikslui iš trina-
rio ax2Ą-bx-\-c išskirsime dvinario k v a d r a t ą :
a , u , / , b \2 , 4ас-Ъг
ax2 + bx + c = a Ix+ I H —.

Vadinasi, ax2-\-bx-\-c=a(x—α)2+β, ikai a = , β= b

.
2
Todėl funkcijos ax Ą-bx-\-c g r a f i k a s g a u n a m a s iš funkcijos α χ 2
grafiko lygiagrečiuoju postūmiu, kuris koordinačių pradžią per-
kelia į t a š k ą A (α; β).
1 p a v y z d y s . Nubraižysime funkcijos 2 x 2 + 8 x + 5 g r a f i k ą .
S p r e n d i m a s . Išskyrę dvinario k v a d r a t ą , g a u n a m e
2x 2 + 8x + 5 = 2 (x 2 + 4x) + 5 = 2 (x2 + 4x + 4) + 5 — 8 = 2 (x + 2)2 — 3 .
Todėl per tašką A ( — 2 ; —3) nuibrėžiame p a g a l b i n e s koordinačių
ašis ir šioje sistemoje nubraižome funkcijos x 2 grafiką, paskui toje
ipačioje koordinačių sistemoje iš jo g a u n a m e funkcijos 2x2 grafiką.
G a u t o j i kreivė bus funkcijos 2 x 2 + 8 x + 5 grafikas p r a d i n ė j e koor-
dinačių sistemoje (55 pav.).
Fukcijos χ2 g r a f i k a s v a d i n a m a s parabole. P a r a b o l ė m i s taip pat
v a d i n a m o s visos kreivės, p a n a š i o s į šį grafiką. Parodysime, kad
funkcijos ax 2 grafikas, kai α φ O, visada y r a ,parabolė. Užtenka
atkreipti dėmesį, kad homotetija, kurios centras yra koordinačių
pradžia, o koeficientas lygus , funkcijos x2 grafiko t a š k ą M(x\

χ 2 ) perkelia į t a š k ą M ' ( J ; ir k a d ~ = a ( ^ ) 2 . Funkcijos α χ 2 +

+ f r x + c grafikas su bet kuria α φ O reikšme g a u n a m a s iš f u n k c i j o s
ax 2 grafiko lygiagrečiuoju ,postūmiu, todėl jis irgi yra parabolė.

Pratimai
211. Nubraižykite funkcijų grafikus:
1) ,2—8jc+20; 2) 2, 2 —6,+2; 3) 3,—, 2 ;
4) I - , - , 2 ; 5) 2—4,—,2; 6) 3 , + 5 , + 1.
212. Nubraižykite parabolę, einančią per taškus A, B ir C, kai:
1) A( 1; 1), B(—2; 4), C(0; 0);
2) A (0; 0), S(1; 0), C( — 1; - 2 ) ;
3) A (0; 1), B(—1; 0), C(—2; 3);
4) A (0; 2), 6(1; 6), C(4; 6).
213. Parinktas parabolės ί / = α , 2 taškas Λί(, 0 ; y0) ir per jj nubrėžta kirstinė,
kurios krypties koeficientas k. Parabolės ir kirstinės susikirtimo antrojo
taško abscisę išreikškite skaičiais X0 ir k. Su kuria k reikšme abu susikir-
timo taškai sutampa, t. y. tiesė liečia parabolę?
214. Tiesė liečia parabolę y=ax2 taške, kurio abscisė lygi , 0 . Parašykite tos
liestinės lygtį, kai:

1) a=—2, ,o = 4; 2) a= 3, X 0 =I-

5. Trupmeninės-tiesinės funkcijos grafikas. D a b a r parodysime,

kaip g a l i m a gauti funkcijos grafiką, t r a n s f o r m u o j a n t iš že-

mesnių klasių algebros kurso žinomą funkcijos ~ grafiką. Ka-

d a n g i ši funkcija yra dviejų tiesinių funkcijų α χ + й ir c x + d dal-
muo, tai ji v a d i n a m a trupmenine-tiesine funkcija.
K a r t a i s trupmeninė-tiesinė funkcija tapačiai lygi tiesinei funk-
cijai arba netgi visuose taškuose, išskyrus vieną, yra pastovi. Bū-
tent, kai c = 0 ir ά φ 0 , turime tiesinę f u n k c i j ą ^ x + ^į> kurios gra-
fikas yra tiesė. Jeigu сф0, bet ad—bc=0, g a u n a m e proporciją
= iš kurios išplaukia, kad y = ^ (toms χ reikšmėms, kurios
 yj

56 pav.

n e l y g i o s — — ) . Tokiu atveju funkcijos grafikas yra tiesė y = —,

C/ C
lygiagreti abscisių ašiai, iš kurios pašalintas taškas M ( - - > y ) ·
Toliau, nagrinėdami trupmeninę-tiesinę funkciją , tarsi-
me, kad сфO ir ad—ЬсФ0. Parodysime, kad tokiu atveju trupme-
ninės-tiesinės funkcijos grafikas g a u n a m a s iš hiperbolės y = -^ iš-
tempiant jį nuo abiscisių ašies ir lygiagrečiai pastumiant.
Ic J
Funkcijos — grafikas g a u n a m a s iš funkcijos — grafiko ištem-
piant jį nuo abscisių ašies, kai jo koeficientas lygus k. 56 paveiks-
3 3
Ie parodyti funkcijų — ir grafikai.
ax + b
Norėdami nubraižyti funkcijos grafiką, iš trupmenos iš-
cx + d
skirsime jos sveikąją dalį. Tam tikslui reiškinį ax-\-b padalysime
„ k a m p u " iš cx-\-d:
_ax + b cx+ d
ax +- ad

c
Vadinasi,
bc — ad bc — ad
ax + b _ a_
cx+ d c cx + d - f + d
χ+ —
C

4. Algebra ir matematinė analizė X - X I kl.

Taigi
ос= —
cx + d r
χ—а сг с

P = f (1)

Todėl funkcijos grafikas gaunamas iš funkcijos - grafiko

lygiagrečiuoju postūmiu, kuris koordinačių pradžią perkelia į taš-
ką A (α; β); skaičiai k, a, β randami iš (1) formulių.
1 pavyzdys. Nubraižysime funkcijos grafiką.
Sprendimas. Išskyrę sveikąją dalį, g a u n a m e
3x+10 = 3 4
x+2 x+2

Vadinasi, k=4, a = — 2 , β = 3 . Per t a š k ą A(—2; 3) nubrėžiame

p a g a l b i n e s koordinačių ašis, iš pradžių šioje sistemoje nubraižo-
me funkcijos — grafiką, paskui funkcijos grafiką. Gautoji krei-
3
vė p r a d i n ė s koordinačių sistemos atžvilgiu ir bus funkcijos ^!,0
g r a f i k a s (57 pav.).

Pratimai
215. Nubraižykite šių funkcijų grafikus:
3x + 6 . -2x+4 . -Sx-I . x+8
2x +ι 5< '> ' Iv
Зх-12 Λ rJ '' 7
х +8 '' ' -Sx-I

216. Nubraižykite funkcijos grafiką, einantį per taškus A, B ir C, kai:

1) /1(0; - 1 ) , 5 ( 2 ; 3), C ( - l ; 0);

2) Л(—1; - 5 ) , 5 ( 1 ; - 3 ) , C ( - 5 ; 1).

6. Funkcijų, kurių išraiškoje yra modulio ženklas, grafikų brai-

žymas. Žinant funkcijos f g r a f i k ą , nesunku nubraižyti f u n k c i j o s
| f | g r a f i k ą . Žinome, kad
ιf(x\. = fДх)· kai/(χ) >0,
\ - / ( χ ) , kai /(x) < O.

Todėl p a k a n k a nubraižyti funkcijos f grafiką, ,po to g a u t o j o g r a f i -

ko dalį, esančią po abscisių ašimi, simetriškai atvaizduoti šios
ašies atžvilgiu. 58 paveiksle parodytas tokiu būdu nubraižytas funk-
cijos I*2—4л:I grafikas.
D a b a r nubraižysime funkcijos / ( | * | ) g r a f i k ą , kai duotas funk-
cijos f grafikas. Prisiminkime, k a d / ( | * | ) = / ( x ) , kai x ^ 0 , ir
f(\x\)=f(—x), kai x < 0 . Todėl funkcijos f{\x\) grafikas braižo-
mas taip: nubraižome funkcijos f grafiką, p a n a i k i n a m e tą jo dalį,
kuri yra j kairę nuo ordinačių ašies, o p a n a i k i n t ą j ą dalį pakeičia-
me likusios grafiko dalies vaizdu, kuris g a u n a m a s ašine simetrija
šios ašies atžvilgiu. 59 paveiksle parodyta, kaip iš funkcijos (x—
— 2 ) 2 grafiko nubraižomas funkcijos ( | x | — 2 ) 2 grafikas.

Lygybė \y\=f{x) neapibrėžia funkcijos, nes tuo atveju, kai

f(x)~>0, yra dvi y reikšmės, atitinkančios d u o t ą j ą χ reikšmę: г / =
= f(x) ir y=—f(x), o kai / ( x ) < O , nėra nė vienos tokios reikš-
mės. Kreivė, kurios lygtis | г/1 = / ( * ) , nubraižoma taip: b r a i ž o m e
funkcijos f grafiką, p a n a i k i n a m e t ą jo dalį, kuri y r a po abscisių
ašimi, o likusią kreivę papildome jos vaizdu, g a u n a m u ašine si-
m e t r i j a absęisių ašies atžvilgiu. 60 paveiksle parodyta, kaip iš
funkcijos χ2— 4x grafiko g a u n a m a s lygties \y\=x2—4x grafikas.
Siūlome suformuluoti taisykles, kaip braižomi g r a f i k a i Iwl =
= 1/(^)1 ir-
217. Nubraižykite f u n k c i j o s g r a f i k ą :
1) | x 2 - 4 x + 3 | ; 2) x2-4|x|+3; 3) |*2+2X|+1;
I *+з I.
6)
4) I |x—11 — 2 x | ; 5) | x + 2 | + | x - 4 | ; ! ί^Τ |·
7) 1*1 + 2 . 8) |*l — 3 . n4
9) Į χ 1 + 2 . 10) *—3
I* +1 1*1-2 ' *+1 1*1—2'
1 12) 1
11) I 2*+ 1 ] + | * I ' I *— 1 I + I *) — 2
218. Nubraižykite t a š k ų M(x\ y) aibę, kai:
1) x+\x\=y+\y\ 2) χ— |*| =y— |г/|;
3) x+\x\=y-\y\ 4) x-\x)=y+\y\·,
5) x - [ x ] =n-[y] 6) [*] = [</].
2 l 9 . Raskite tokių t a š k ų Af(x; y) aibę, kad:
*—3
1) \y\ = X 2 — 4 x + 3 ; 2) IJ-I =
x—2 '
*— 3
3) \У\=- 1*1-3 4) \y] =
X 1—2 X-I
220. Išspręskite nelygybę x + 2 ^ | x 2 + 2 x — 3 | , n u b r a i ž y d a m i kairiosios ir deši-
niosios pusių grafikus.
221. Tuo pačiu būdu (žr. 220 p r a t i -
m ą ) , išspręskite nelygybių siste-
mą:

I χ 2 + * I=S

I хг — х I =ζ ·

222. 61 paveiksle p a v a i z d u o t a s f u n k -
cijos / ( * ) grafikas. N u b r a i ž y k i t e
funkcijų grafikus:
61 pav. 1) I f W I ; 2) / ( | * | ) ;
3) 1/(1*1)1; 4) -If(X)I;
5) f(—1*1); 6) -/(-M); 7) |/(—|x|) I; 8) -|/(-|x|)|.
223. 61 paveiksle p a v a i z d u o t a s funkcijos f(x) grafikas. Nubraižykite taškų
M ( x ; y) aibę, kai:
1) |i/| =/(*); 2) \y\ = -f(x)\ 3) I г/1 = I / (χ) I;
4) \y\=f(\x\h 5) Μ = | / ( | χ | ) Ι ·
Ar šio pratimo lygybės apibrėžia funkcijas?

§ 3. E L E M E N T A R U S F U N K C I J Ų TYRIMAS

1. Lyginės ir nelyginės funkcijos. 2 p a r a g r a f o 2 skyrelyje b u v o

parodyta, kad funkcijos F grafikas, kai F(x) =f(—x), yra simet-
riškas funkcijos f grafikui ordinačių ašies atžvilgiu. Taigi teiisin-
g a s toks teiginys: jeigu su visais x ^ D ( f ) teisinga lygybė f(—x) =
= f ( x ) , tai funkcijos f grafikas yra simetriškas ordinačių ašies
atžvilgiu (šiuo atveju funkcijos f ir F s u t a m p a ) . Atvirkščiai, kai
f u n k c i j o s f grafikas simetriškas ordinačių ašies atžvilgiu, tai
f(—x)=f(x)t koks bebūtų x ^ D ( f ) . Vadinasi, teisingas toks tei-
ginys:
1 teorema. Funkcijos f grafikas simetriškas ordinačių ašies at-
žvilgiu tada ir tik tada, kai su visais ^eD ( f ) teisinga lygybė
f(-x)=f(x).
Analogiškai įrodoma 2 teorema.
2 teorema. Funkcijos f grafikas simetriškas koordinačių pra-
džios atžvilgiu tada ir tik tada, kai su visais x ^ D ( f ) teisinga
lygybė f ( - x ) = - f (χ).
1 p a v y z d y s . Įrodysime, kad funkcijos XN grafikas simetriš-
k a s ordinačių ašies atžvilgiu, kai n — lyginis, ir simetriškas koor-
dinačių atžvilgiu, kai n — nelyginis.
S p r e n d i m a i s . Kai n — lyginis, tai ( — χ ) η = χη, o kai n —
nelyginis, tai ( — x ) n = — xn. Iš šių lygybių, r e m i a n t i s 1 ir 2 teo-
remomis, išplaukia reikiamas tvirtinimas.
Iš šio pavyzdžio paaiškėja, kodėl funkcijos, kurių grafikas si-
metriškas ordinačių ašies atžvilgiu, v a d i n a m o s lyginėmis, o funk-
cijos, kurių g r a f i k a s simetriškas koordinačių pradžios atžvilgiu,—
nelyginėmis.
P a s t a b a . Iš 1 ir 2 teoremų išplaukia toks teiginys: funkcija f yra lygi-
nė arba nelyginė tik tada, kai aibė D ( f ) yra simetriška koordinačių pradžios
•atžvilgiu (t. y., jeigu jai priklauso x, tai priklauso ir — x).

2 p a v y z d y s . Ištirsime, ar funkcija x 2 , — yra ly-

ginė.
S p r e n d i m a s . Si funkcija nėra lyginė, nes atkarpa [—3;
5] nesimetriška koordinačių pradžios atžvilgiu.
Yra funkcijų, kurios nėra nei lyginės, nei nelyginės. Pavyz-
džiui, ( — x ) 3 + ( — χ ) 2 = — x3-\-x2, todėl n e g a l i o j a nei t a p a t y b ė
(— x)3+(—x)2=x3+x2, nei t a p a t y b ė (—x)3+(—x)2= — (x3+x2).
3 2
Vadinasi, funkcija x -\-x nėra nei lyginė, nei nelyginė.
Tirdami funkcijų lygiškumą ir nelygiškumą, g a l i m e pasinaudoti
tokiais t e i g i n i a i s :
a) Dviejų lyginių funkcijų suma yra lyginė funkcija, o dviejų
nelyginių funkcijų suma — nelyginė funkcija.
Tarkime, kad f ir g — lyginės funkcijos, ir x ^ D ( f ) Cl D (g).
Tuomet f(—x) = f ( x ) ir g(—x) =g(x)· Todėl

( f + g ) ( - x ) = f ( - x ) + g(~x)=f(x) + g{x) = (f+g)(x).

Vadinasi, funkcija f-\-g yra lyginė. P a n a š i a i įrodoma, kad funkci-
j a f-\-g yra nelyginė, kai f ir g — nelyginės funkcijos.
b) Dviejų lyginių, taip pat ir dviejų nelyginių funkcijų san-
dauga yra lyginė funkcija. Lyginės ir nelyginės funkcijų sandau-
ga — nelyginė funkcija.
 Tarkime, kad / ir g — lyginės funkcijos, o χ e D ( f ) Π D (g).
Tuomet
(Jg) (~x)=/( — x)g(~x) = / ( x ) g (χ) = ( f g ) (χ).
Vadinasi, fg — lyginė funkcija. Kiti atvejai n a g r i n ė j a m i analo-
giškai.
Kadangi konstanta — lyginė funkcija, tai iš b) išplaukia, kad
af (čia a e R ) yra lyginė funkcija, kai / — lyginė, ir nelyginė, kai
/ — nelyginė. Iš to paaiškėja, kad bet kuri funkcija af-\-bg (a,
b e R) yra lyginė (nelyginė), kai f ir g — lyginės (nelyginės)
funkcijos.
3 p a v y z d y s . Funkcija 2x4—3x2+6 yra lyginė, o funkcija
3
Sx -Tx yra nelyginė.
c) Jeigu funkcija f yra lyginė (nelyginė), tai ir funkcija -j yra
lyginė (nelyginė).
Iš tiesų, kai funkcija / lyginė ir /(Jf)=^O, tai

O jeigu / ( j f ) = 0 , tai ir / ( — x ) = 0, todėl nei jc, nei —л: nepriklau-

so funkcijos j apibrėžimo sričiai. Vadinasi, įrodėme, kad j . — ly-
ginė funkcija.
X2 + 4
4 pavyzdys. Funkcija -3χ8+χ4+7 yra lyginė, nes x2+4
ir 3 x 6 + x 4 + 7 yra lyginės funkcijos, be to, 2 4 x
7 ' = (* + )
l
x
3i«+x 4 +7 ·
Tarkime, kad aibė X turi tokią savybę: jeigu skaičius χ priklau-
so aibei X, tai priešingasis skaičius —Ji irgi priklauso tai aibei.
Kiekviena funkcija f , apibrėžta tokioje aibėje X, yra lyginės ir ne-
lyginės funkcijos suma, būtent, / = φ - | - ψ , kai

φ(jC) , /(*)+/(-*); Н х ) _ т = р - * . .

Tikrai, iš lygybių

ψ( _χ)=/(-*>-/(*) = - = -ψ(χ)

matyti, kad funkcija φ yra lyginė, o funkcija ψ — nelyginė. Be to,

fix)= 2 + 2 — - = φ(*) + ψ(χ).

224. Išsiaiškinkite, kurios šių funkcijų yra lyginės, kurios nelyginės, o kurios
nepriklauso nei vienai šių klasių:
ui 1 1 , i, . i
x 4 + x2 + 1
J 1 , - +1 X-2
1+X 2
11- X„+ ,X-2
2
' > 'I x„2 8+ ,l 1 '' 'I χ2 + 1

4) ( Χ + 1 ) 4 + ( Χ _ 1)4; 5) X4 — 4x+5; 6) - Į Į I - ; 7) - X - ± ± - + x
~4
χ·+1 ' ' χ—4 x+4
225. Sias funkcijas išreikškite lyginės ir nelyginės funkcijų suma:

1) 3 x 2 - x + 7 ; 2) ^2+1 . 4) ^ 3! ± 1 .
' X2+ 4
3)
' ^ ' x2 + x + l ' ' χ +1
226. 62 paveiksle pavaizduotas funkcijos f , apibrėžtos spindulyje ]0; + oo [,
grafikas. Nubraižykite lyginės funkcijos, sutampančios su f , kai 0 < x < į
< + ° ° > grafiką. Nubraižykite nelyginės funkci-
j o s , s u t a m p a n č i o s su f , k a i 0 < x < + o o , gra-
fiką.
227. Kam lygi reikšmė / ( 0 ) , kai f — nelyginė funk-
cija ir 0 e £>(/)?
228. Funkcija f lygi x, kai 0 s g x < + o o . Pratęski-
te ją taip, kad ji taptų lygine funkcija visoje
skaičių tiesėje.
229. Funkcija f lygi x 2 , kai 0 s £ x < + o o . Pratęski-
te ją taip, kad ji taptų nelygine funkcija vi-
soje skaičių tiesėje.
230. Ar gali tiesinė funkcija α χ + б būti lyginė? 62 pav.
O nelyginė?
231. Sugalvokite funkciją, kuri būtų nei lyginė, nei nelyginė.
232. Kokia turi būti sąlyga, kad funkcijos f grafikas būtų simetriškas tiesės
x=a atžvilgiu?
233. Kokios turi būti sąlygos, kad funkcijos f grafikas būtų simetriškas taško
M(a\ b) atžvilgiu?
234. Raskite šių funkcijų grafikų simetrijos ašį:
1) ( x - 3 ) 4 + 2 ( x - 3 ) 2 + 5 ; 2) x 2 - 3 x + 5 .
235. Raskite šių funkcijų grafikų simetrijos centrą:
1) ( x - 2 ) 3 + 3 ( x - 2 ) - 6 ; 2) (x+4)5+(x+4)3-l.

2. Funkcijų didėjimas ir mažėjimas. Funkcija, kurios grafikas

(pavaizduotas 63 paveiksle, a, turi tokią savybę: d i d ė j a n t a r g u m e n -
to χ reikšmėms, funkcijos reikšmės didėja. Apie tokias funkcijas
sakoma, kad jos didėja, o funkcijos, kurios grafikas pavaizduotas
6 3 paveiksle, b, reikšmės m a ž ė j a , kai χ didėja. Si funkcija m a ž ė j a .
Funkcija f, kurios g r a f i k a s pavaizduotas 64 paveiksle, didėja at-
karpose [a; b] ir [c; d] bei m a ž ė j a a t k a r p o j e [b; c] ir spindulyje
[d; +cx) [.
1 apibrėžimas. F u n k c i j a f v a d i n a m a didėjančia (mažė-
jančia) aibėje X, kai, didėjant a r g u m e n t o reikšmėmis šioje aibėje,
funkcijos reikšmės didėja ( m a ž ė j a ) .
Kitaip sakant, funkcija f didėja aibėje X, kai iš sąlygų X\ e X,
X2^X ir x\<x2 išplaukia, kad f(x\) <.f(x2). F u n k c i j a m a ž ė j a šio-
 63 pav.

je aibėje, kai iš ^ e I 1 x2 <= X ir X1CX2 išplaukia, k a d f(xi)>

>f (X2) (65 pav., a, b).
Be f u n k c i j ų didėjimo ir m a ž ė j i m o , d a r k a l b a m a apie f u n k c i j ų
n e g r i e ž t ą didėjimą ir n e g r i e ž t ą m a ž ė j i m ą .
2 apibrėžimas. F u n k c i j a f v a d i n a m a negriežtai didėjan-
čia (negriežtai mažėjančia) aibėje X, kai iš X1 e X, X2 e X ir
X1Cx2 išplaukia, kad f(xx)sį:
^ f ( X 2 ) ( a t i t i n k a m a i f (X1)^
>t(X2))·
Tokių f u n k c i j ų g r a f i k a i ; pa-
vaizduoti 66 Pav., a, b. J u o s g a -
li s u d a r y t i tiek didėjimo (ma-
ž ė j i m o ) , tiek horizontalios da-
lys.
64 pav. F u n k c i j o s , didėjančios a r b a
m a ž ė j a n č i o s aibėje X, v a d i n a -
mos monotoninėmis aibėje X, o f u n k c i j o s , n e g r i e ž t a i d i d ė j a n č i o s
a r b a n e g r i e ž t a i m a ž ė j a n č i o s aibėje X, v a d i n a m o s negriežtai mo-
notoninėmis aibėje X.
F u n k c i j ų didėjimas ir m a ž ė j i m a s tiriamas r e m i a n t i s nelygybių
savybėmis. P a t e i k s i m e pavyzdžių.

65 pav.

1 pavyzdys. F u n k c i j a xn, kai n e N , didėja s p i n d u l y j e [0;

Iš tiesų, r e m i a n t i s 7) nelygybių s a v y b e (žr. I skyriaus, § 1,

7 skyrelį) iš išplaukia, k a d XN1 <x\.
 У У

о χ О χ

а) b)
66 pav.

Įrodant, kad funkcija yra monotoniška, praverčia tokie bendri

teiginiai:
1) Jeigu funkcija f didėja aibėje X, tai funkcija /+c (c — bet
kuris skaičius), irgi didėja aibėje X.
2) Jeigu funkcija f didėja aibėje X ir c>O, tai funkcija cf irgi
didėja aibėje X.
3) Jeigu funkcija f didėja aibėje X, tai funkcija — f šioje aibėje
mažėja.
4) Jeigu funkcija f didėja ir nekeičia ženklo aibėje X, tai funk-
cija ~ mažėja šioje aibėje.
5) Jeigu funkcijos f ir g didėja aibėje X, tai jų suma f-\-g irgi
didėja šioje aibėje.
6) Jeigu funkcijos f ir g didėja ir yra neneigiamos aibėje X,
tai jų sandauga f g irgi didėja aibėje X.
7) Jeigu funkcija f didėja ir yra neneigiama aibėje X, o n —
natūrinis skaičius, tai funkcija fn irgi didėja aibėje X.
8) Jeigu funkcija f didėja aibėje X, o funkcija g didėja funkci-
jos f reikšmių aibėje E ( f ) , tai šių funkcijų kompozicija g Of didėja
aibėje X.
Visi šie teiginiai tiesiogiai išplaukia iš nelygybių savybių bei
funkcijų didėjimo ir m a ž ė j i m o apibrėžimo. Pavyzdžiui, 6) teiginys
įrodomas taip. Tarkime, kad ^ i e X , X 2 ^ X ir X 1 CX 2 . Tuomet
f (Xi) Cf (x2) ir g ( x i ) Cg(X2), nes funkcijos f ir g didėja. K a d a n g i
jos yra neneigiamos, tai, remdamiesi I skyriaus, § 1, 5 skyrelio
nelygybių g) savybe, turime f (x\) • g (χι) < f (x2) • g (x2) • Si nelygy-
bė ir reiškia, kad funkcija fg didėja aibėje X.
Siūlome įrodyti likusius teiginius bei suformuluoti ir įrodyti
atitinkamus teiginius apie mažėjančias funkcijas.
i
2 p a v y z d y s . Įrodysime, kad funkcija l 2 mažėja
x + 3x + 2
teigiamame spindulyje [ 0 ; + o o [ .
S p r e n d i m a s . K a d a n g i funkcija χ neneigiama ir didėja spin-
dulyje [0; + o o [, tai iš 7) ir 2) teiginių p a a i š k ė j a , kad tas pačias
savybes turi funkcijos x 4 ir 3x 2 . Bet tuomet iš 1) ir 5) teiginių
išplaukia, kad funkcija x 4 + 3 x 2 + 2 t a m e spindulyje irgi didėja.
Todėl iš 4) teiginio matyti, kad funkcija x* + 3x2 + 2
šioje aibėje
mazeja.
Jeigu funkcija f didėja a t k a r p o j e [a; c] ir mažėja a t k a r p o j e
[c; b], tai jos reikšmė taške c yra didesnė už jos reikšmes kituose
a t k a r p o s [a; b] taškuose (67 pav., a). Sakoma, kad funkcija f
taške c turi maksimumą. Analogiškai, kai funkcija f m a ž ė j a at-

67 pav.

k a r p o j e [a\ c] ir didėja a t k a r p o j e [c; b], jos reikšmė taške c

yra m a ž e s n ė už kitas reikšmes a t k a r p o j e [a; b] (67 pav., b).
Sakoma, kad f taške c turi minimumą. F u n k c i j ų m a k s i m u m o ir
m i n i m u m o t a š k u s i š s a m i a u i š n a g r i n ė s i m e V skyriaus, § 3, 1 sky-
relyje.
Pratimai
236. Įrodykite 1 ) — 8 ) teiginius.
237. Ištirkite šių funkcijų didėjimą ir mažėjimą:

1) (χ —2)2 +1; 2) 1
3)
1
x2-4x + 5 x2 + 4 '
-1 1 jc2 + l _
4) 2 5) 6)
x -6x + 8 ' (x -6x + 8)2 '
2
x2 + 4 '
x2-8x+15
7) 8) х 8 + 6 х 4 + 5 л : 2 + 7 ; 9) 3(x — 2 ) 4 + 2 ( x — 2 ) 2 + 5 .
х"-8л;+17 '
238. Raskite 237 pratimo funkcijų maksimumus ir minimumus.

§ 4. S K A I Č I Ų S E K O S . R E K U R E N T I N Ė S F O R M U L Ė S

1. Skaičių sekos ir jų reiškimo būdai. Skaičių aibė X, kurioje

a p i b r ė ž t a skaitinio a r g u m e n t o funkcija f , gali būti bet kokia. Tuo
atveju, kai ji s u t a m p a su natūrinių skaičių aibe N, f u n k c i j a va-
d i n a m a skaičių seka.
1 apibrėžimas. Skaičių seka v a d i n a m a skaitinė funkcija,
apibrėžta natūrinių skaičių aibėje N.
Kai funkcija f yra skaičių seka, vietoj f (n) dažniausiai r a š o m a
an, o pati seka žymima simboliu (071). Skaičiai au ..., an, ... vadi-
nami sekos nariais.
 N u r o d a n t seką, jos n-tasis n a r y s dažnai išreiškiamas k i n t a -
muoju n.
1 p a v y z d y s . P a r a š y s i m e p e n k i s pirmuosius sekos (an) n a -
rius, kai a n = n 3 —1.
S p r e n d i m a s . Siuo atveju ai = I 3 —1 = 0, a 2 = 2 3 — 1 = 7,
a 3 = 3 3 — 1 = 26, a 4 = 4 3 — 1 = 6 3 , a s = 5 3 — 1 = 124, todėl penki pir-
mieji šios sekos nariai yra skaičiai: 0, 7, 26, 63, 124.
Beje, šie penki skaičiai neapilbfėžia vienareikšmiškai reiškinio
n 3 —1, iš kurio jie gauti. Tuos pačius skaičius g a u t u m e , pavyz-
džiui, ir iš reiškinio n 3 — 1 + (д— 1) (n—2) (n— 3) (n—4) (n—5). To-
dėl, žinodami keletą pirmųjų sekos narių, galime surasti tik v i e-
n ą i š f o r m u l i ų , apibrėžiančių šią seką.
Seka apibrėžiama ne tik formule, išreiškiančia an k i n t a m u o j u
n, bet ir rekurentiškai. Taip v a d i n a m a s būdas, kai sekos n - t a s i s
n a r y s išreiškiamas ( n — l ) - u o j u (n—£)-uoju n a r i u ; čia "k —
fiksuotas skaičius. Apibrėžiant seką šiuo būdu, be formulės, iš-
reiškiančios n-tąjį sekos n a r į prieš jį einančiais nariais, dar reikia
nurodyti k pirmųjų sekos narių. Pavyzdžiui, aritmetinė p r o g r e s i j a ,
kurios skirtumas d, apibrėžiama rekurentine formule an = an-i-\-d.
Norint visiškai nusakyti šią p r o g r e s i j ą , dar reikia pateikti jos
p i r m ą j į n a r į ax.
Geometrinė progresija, kurios vardiklis q, irgi apibrėžiama
rekurentine formule bn=bn-\q.
2 p a v y z d y s . Kiekvienas sekos narys, p r a d e d a n t trečiuoju,
lygus dviejų prieš jį esančių n a r i ų sumai, t. y. α η = α „ _ 2 + α η _ ι ,
n ^ 3 . Rasime šešis pirmuosius jos narius, kai šios sekos pirmieji
du nariai yra ai = 0 ir a2=l.
S p r e n d i m a s . P a g a l sąlygą
^3 = ^ + (72 = 0 + 1 = 1, Cii = Ct2 +Ct3= 1 + 1 = 2 ,

a5 = a3 + a4= 1 + 2 = 3, ct6 = al + a5 = 2 + 3 = 5.
Seka, apibrėžiama rekurentine formule a„ = a„_ 2 -|-a„_ 1 ir pra-
dinėmis sąlygomis Ωι = 0, O 2 = 1, v a d i n a m a Fibonačio seka. Gali-
ma įrodyti, kad b e n d r a s i s šios sekos n a r y s išreiškiamas formule

i r Γ ] . (1)

Sekų, apibrėžiamų rekurentinėmis formulėmis, pasitaiko dau-

gelyje m a t e m a t i k o s klausimų. Pavyzdžiui, norint apytiksliai iš-
traukti k v a d r a t i n ę šaknį, s u d a r o m a rekurentiškai apibrėžta seka.
Norint apskaičiuoti У a i m a m a s bet kuris t e i g i a m a s skaičius
ir s u d a r o m a seka X1, x 2 , ..., xn, ...; čia x„ + 1 = y [x n + y - ) · V
skyriaus, § 3, 12 skyrelyje įrodysime, kad, didėjant n, šios sekos
nariai neaprėžtai artėja prie ]/ a.
239. P a r a š y k i t e pirmuosius penkis sekų narius, kai jų n-tasis n a r y s reiškiamas
formule:

1) — 2 ) ^ L ; 3 ) ¾ 4) ( - 1 ^
и+1 ' ' л · +1 ' ' л3 + 4 ' ' 1-2-3 • ... -n'
240. P a g a l duotus pirmuosius sekų narius parinkite vieną iš formulių, išreiš-
kiančių ra-tąjį narį: ,

D -į' I F ' Ί3 ' '

2)
(τ)' (j)' (τ)' (э)' "·;
2 4 8 1 1 1
1Λ1
1 0 1 ·' "ϊ
2 0A1
1 ' ' 3Ml
0 1 '>· · "··>
· ' ^ 'J · 2 У 2 ' 31/T ' 41/4'""
1 4 9 16
5 ,, .
6 - , .
) T 9 '. ^27T -'
3 .* -o «r.'
81 ·••;
" > -2. 3, - 4 , . . . ;
1 1 1 1
7)
1-2 ' 2-3 ' 3-4 ' 4-5 ' ···'
2 22 2» 24
8)
1' 1-2' 1-2-3' 1-2-3-4 ' · "
241. Raskite sekos ( a n ) didžiausio nario numerį, kai:
1) a n = 12n—n2; 2) O n = I l r e - n 2 ;
.. Юл и5
3) Α =
" IOOTNR' 4)

5) 100 • 99 • 98 . . . ( 1 0 1 - . ) ^ n . (ą7)100 _„ ^ i q q

242. Tarkime, kad tam tikrą savybę turi beveik visi sekos nariai, kai šios sa-
vybės gali neturėti tik baigtinis jos narių kiekis. Ištirkite, kurias šių sa-
vybių turi visi sekos ( a n ) nariai, beveik visi jos nariai, baigtinis narių
kiekis, nė vienas jos narys. Kuriais atvejais ir d u o t ą j ą , ir priešingą sa-
vybę turi be galo d a u g sekos ( a „ ) narių?
1) O11 = n, P — savybė būti natūrinio skaičiaus kvadratu.
2) α „ = ρ „ , kai Pn yra n-tasis pirminis skaičius, P — savybė būti nelyginiu.
3) an = pn, P — savybė būti lyginiu.
4) an=pn, P — savybė an>ti.

(-1)"
5) a„ = 1 — — , P — savybė o„ < 1.
n
(-1)" 11
6) o, = 1 -, P - savybė o„< — .
n 10
1000(1 + (-1)")
7) o, = — — , P - savybė a„< 1 .
л
1Ω 0Ω0
8) o „ = , P - savybė a„< 0,0001.

9) o „ = ———, P - savybė 1<0,0001.

n+ 1
243. [rodykite, kai seka ( a n ) , kai 0 , , = 3 ^ + 5 - 2 " , tenkina rekurentinę lygybę
α „ + 2 = 5 α η + 1 — 6 α „ ir pradines sąlygas αι = 13, a2=29.
244. Įrodykite, kad seka (o„), kai α η = 2 η ( η + 4 ) , tenkina rekurentinę lygybę
α . ι + 2 = 4 α η + 1 — 4 α „ ir pradines sąlygas ai = 10, a2=24.
245. Tarkime, kad a „ + 1 = > bn+1= . Narius o n ir bn išreikškite
dydžiais ai, ir n.
246. Tarkime, kad sekos ( a n ) ir ( b n ) tenkina rekurentinę lygtį
r„+2=ctr„+1 + prn, (2)
kurioje α, β — tam tikri skaičiai. Įrodykite, kad seka ( C , a n + C 2 b n ) , kai
C, ir C 2 — bet kurie skaičiai, tenkina tą pačią (2) lygtį.
247. Tarkime, kad skaičius r\ — lygties Γ 2 = α / + β šaknis. Įrodykite, kad seka
(ri) tenkina (2) rekurentinę lygtį.
248. Remdamiesi 246 ir 247 pratimų rezultatais, raskite rekurentinių lygčių
sprendinius:
1) f n+2===5'* n + l — 4rn; 2) r n+2=—fn + I+6 rn',
3) r n+2—^r n+i+52/·n; 4) rn+2=/-„+1+rn.
249. Tarkime, kad skaičius T\ yra kvadratinės lygties r2=ar-\-$ antrojo karto-
tinumo šaknis. Įrodykite, kad ne tik seka (rj), bet ir seka (nr\) tenkina re-
kurentinę lygtį
»
гп+г = агп + 1+$гп.
250. Išspręskite rekurentines lygtis:
1) rn+2=^rn+l—9rn; 2) Гп+2=—8rn + 1—1 6^*7ϊ .

2. Sumų ir skirtumų sekos. Su kiekviena seka ( a n ) susietos

dvi kitos sekos. Vienos jų nariai g a u n a m i nuosekliai s u m u o j a n t
duotosios sekos narius, t. y. jos n-tasis n a r y s turi išraišką:
n
β
S11=O1 + ^+ . . . + ae = % *· (1)
k=\

Si seka v a d i n a m a sekos ( a n ) sumų seka.

1 p a v y z d y s . Rasime sekos, kurios b e n d r a s i s n a r y s an =
= Т(^ТГ> s u m ų seką.
Sprendimas. Trupmeną „(„+i) išreikšime dviejų trup-
menų su vardikliais n ir n + l skirtumu:
1 _A_ в
n (n + l ) ~ n n+l '

P a n a i k i n ę vardiklius, gausime:
l=A(n + \)+Bn.
Si lygybė teisinga su visais n, kai A ir B tenkina lygčių sistemą:
A+B = 0, A = 1.
109
I š s p r e n d ę šią sistemą, r a n d a m e A= 1, β = —1, todėl n(n+\)

1 1
Vadinasi,
n n+\
n ri

5, = = =
" Σ k (k+1) Σ [~k~ k+1 )

Kita seka, g a u n a m a iš sekos ( a n ) , yra skirtumų seka (Aan)-,

čia Aan = an+l—an. Pavyzdžiui, kai sekos bendrasis n a r y s an = ti2,
tai s k i r t u m ų seką sudaro nariai
Aa„ = (n + l)2 — n2 = 2n + l.
• я n—I

Kai Sn= Y ак, tai ί η + 1 = Y ак, todėl

Jt=I к=\
л+1 n
'Asn= Y ак- Y ак = (а1 + а2+ ... +ап + ап+1)-
fc = l к=\

~ ( а 1 + а 2 + . . . +ί?„) = α π + 1 . (1)
Kita lygybė, siejanti operacijas Δ ir Σ su sekų nariais, yra
tokia:
n —l
Y Aa k = a n - a m , m ^ n - 1 . (2)
k-m

Norėdami įrodyti šią lygybę, p a r a š o m e

n-l
Y Aak = (am+1-am) + (am+2-am+1) + ...+ (an-an
k—m

Visi šios sumos dėmenys, išskyrus an ir —am, panaikinami, todėl

n-l
Y Aak = a„-am.
k=m

Iš (2) formulės matyti, kad, norint apskaičiuoti (an) sekos n

n a r i ų sumą, p a k a n k a surasti tokią seką ( s n ) , kad Asn=an. Tuo-
met

a
Sn= Y k~ Y &sk = sn + 1-s1.
k= 1 Zt=I

Seka A(Aan) žymima A2an ir v a d i n a m a sekos (an) antrųjų

skirtumų seka. P a n a š i a i apibrėžiami sekos (an) tretieji, ketvirtieji
ir t. t. skirtumai.
251. Raskite sumų seką ( s , ) , kai
1
an~- n(n + 2)

252. Raskite sumų seką ( s „ ) , kai

1
a
"~ n(n + 5) '
253. Raskite sumų seką ( s „ ) , kai
1
On = n(n+l)(n + 2)
254. Raskite sumų seką (s„), kai an = n2.
255. Raskite sekas ( s n ) ir (Δα„), kai a „ = n3.
256. Įrodykite, kad A " + ! a n = 0 , kai an = nh.
257. Įrodykite, kad
n n—1

A=I k=\
(Abelio tapatybė).
 IV skyrius

RIBA IR TOLYDUMAS

§ 1. F U N K C I J O S RIBA B E G A L Y B E J E

1. Nykstančios funkcijos. Yra d a u g t a r p u s a v y j e susietų dy-

džių, iš kurių vienam neaprėžtai didėjant, kitas neribotai a r t ė j a
prie nulio. Pavyzdžiui, j ė g a F, kuria Zemė traukia tolstančią nuo
jos raketą, a r t ė j a prie nulio didėjant raketos atstumui r nuo Že-
mės. Laikui bėgant, prie nulio a r t ė j a radioaktyvios m e d ž i a g o s
g a b a l o m a s ė m, duotojo ploto 5 stačiakampio kraštinės ilgis a
a r t ė j a p r i e nulio, kai kitos kraštinės ilgis b neribotai didėja.
Norėdami apibūdinti dydžius, kurie vienas su kitu susieti pa-
našiu būdu, apibrėšime sąvoką „funkcija, nykstanti, kai
Taip v a d i n a m e f u n k c i j a s , kurių grafikas „beveik s u s i l i e j a " su
abscisių ašimi, kai χ reikšmės yra didelės ir teigiamos. 68 pa-
veiksle pavaizduoti trijų nykstančių funkcijų grafikai. Matome,
kad nykstanti funkcija gali artėti prie nulio ir didėdama, ir ma-
ž ė d a m a , ir netgi s v y r u o d a m a apie nulinę reikšmę.

Norėdami patikslinti žodžius „funkcijos g r a f i k a s beveik susi-

lieja su abscisių ašimi, kai a r g u m e n t o reikšmės yra didelės ir
t e i g i a m o s " , parinksime bet kurį t e i g i a m ą skaičių ε ir nubraižysime
j u o s t ą , apribotą tiesėmis у=—г ir у=г (69 pav.). A r t ė d a m a s
prie abscisių ašies, nykstančios funkcijos α g r a f i k a s galiausiai
patenka į šią j u o s t ą ir joje pasilieka (prieš tai grafikas gali p a -
tekti į juostą ir iš jos vėl išeiti — tokiais a t v e j a i s n e s i d o m ė s i m e ) .
 Kai f u n k c i j o s α g r a f i k a s p a t e n k a j j u o s t ą , a p r i b o t ą t i e s ė m i s
у = = — в ir ί / = ε , tai g a l i o j a nelygybės — e < ! a ( x ) < ε , t. y. nelygy-
bė | α ( χ ) | < ε . Todėl funkcijos, n y k s t a n č i o s , kai sąvoką
a p i b r ė š i m e šitaip:
1 apibrėžimas. F u n k c i j a a v a d i n a m a nykstančia, kai
я—>.-foo, jeigu kiekvieną ε > 0 atitinka s p i n d u l y s ]Λί; + o o į, ku-
r i a m e t e i s i n g a nelygybė | α ( χ ) | < ε .
1 pavyzdys. Įrodysime, kad f u n k c i j a — n y k s t a , kai x ^ -

Sprendimas. Tarkime, k a d d u o t a s skaičius ε > 0 . Saky-

kime, k a d M— — . J e i g u x>M, tai —<-įr=e, todėl I--I < ε .
ε ° χ M [χ I

Vadinasi, funkcija n y k s t a , kai

2 pavyzdys. Įrodysime, kad f u n k c i j a 10~ x nyksta, kai
JC->-j- oo.
S p r e n d i m a s . Pasirinkime bet kokį skaičių ε > 0 . G a l i m a
rasti tokį n e N , kad 1 0 ~ η < ε . Todėl 1 0 - * < 1 0 - ' ι < ε , kai x > n .
P a v y z d ž i u i , kai ε = 0 , 0 0 0 2 4 , reikia imti n=4.
Tai įrodo, k a d f u n k c i j a 10~ж nyksta, kai x - > + o o .
F u n k c i j a , kuri su v i s a i s χ į g y j a reikšmę 0, yra n y k s t a n t i , kai
jc->.-|-oo. Kitokių pastovių n y k s t a n č i ų f u n k c i j ų nėra.
1 t e o r e m a . Jeigu funkcija a yra pastovi ir nykstanti, kai x—r
—>+oo, tai su visomis χ reikšmėmis ji lygi nuliui.
Į r o d y m a s . Tarkime, kad su visais χ t u r i m e a ( x ) =b, be to,
b=/= 0. Tuomet n ė r a nei vienos tokios χ reikšmės, ikad galiotų ne-
l y g y b ė | a ( x ) | < | b | , todėl f u n k c i j a α negali nykti, kai

Pratimai
100 t
258. Duota funkcija α ( χ ) = ^ .

1) Raskite funkcijos α apibrėžimo sritj.

2) Ištirkite, su kuriomis χ reikšmėmis funkcija įgyja teigiamas reikšmes,
neigiamas reikšmes.
3) Suraskite intervalus, kuriuose funkcija didėja, mažėja.
4) Su kuriomis χ reikšmėmis teisingos nelygybės: | α (лс) Į < 0 , 0 1 , j ct (jc) | <T
< 0 , 0 0 0 1 , I a ( X ) K e ; čia e > 0 ?
5) Kaip eina funkcijos grafikas, kai χ - » - + 0 0 ? Nubraižykite šį grafiką.
259. 70 paveiksle pavaizduoti kelių funkcijų grafikai. Kurios iš šių funkcijų
nyksta, kai x->-+oo?
260. Sudarykite funkcijos α ( χ ) = reikšmių lentelę, kai x = l , 2, 3, 10, 30, 100,
300, 1000. Kuria χ reikšme pradedant yra teisinga nelygybė:
1) | a ( x ) | < 0 , 0 0 1 5 ; 2) | a (χ) | <0,000015; 3) | a ( x ) | < 15· 1 0 - l 2 ?

261. Duota funkcija α (χ) - * .

Vx
1) Raskite jos reikšmes, kai χ = 1 0 0 , 10 000, 1 000 000.
2) Su kuriomis χ reikšmėmis teisinga nelygybė | α ( χ ) | < ε , kai ε=0,1;
0,01; 0,0005?
 70 pav.
«
3) Nubraižykite šios f u n k c i j o s g r a f i k ą . Kaip eina grafikas, kai x-»-+oo?
4) Ar galima teigti, kad f u n k c i j a nyksta, kai χ - * - + 0 0 ?
IO1
262. Įrodykite, kad funkcija - j nyksta, kai x->-+°o.
M~x
263. Raskite skaičių M, po kurio bus teisinga nelygybė:
IO4 IO4
1) -Г——<0,1; 2) - i ^ - c i o - ' .
v: M'·
264. Įrodykite, kad funkcija yra nykstanti, kai x-»-+oo.
(χ+ 2)3
265. Raskite skaičių M, po kurio bus teisinga nelygybė:
1 1
D ( * + 2 ) ; <0,001; 2) ,
(х + 2 У
^ . <10-'.
OOOlx IO-EX
266. Paaiškinkite, kodėl f u n k c i j o s J l l r t - ir — — nėra nykstančios, kai x -
X+10 2x— 3
•+oo.
267. Ar šios funkcijos nyksta, kai x - > + o o ;
IO8 3Y+5
1) 3 X ; 2) Б - ; 3) 5 - + 2 ; 4) ^ r ; 5)

71 pav.

114
268. Radioaktyviojo skilimo dėsnis išreiškiamas funkcija m = m0 j T, kurioje
m — masė, m 0 — pradinė masė, t—laikas, T — pusamžis. Iš pradžių buvo
2 W g medžiagos, apskaičiuokite, kiek medžiagos liko momentu t=20T. Po
kiek laiko liks mažiau, negu IO - 6 g medžiagos?
269. Raketa neribotai tolsta nuo Žemės (71 pav.). Ar nyksta atstumų \MO\ ir
IAMI skirtumas? O \MO\ ir | Α ί β | skirtumas? Įrodykite, kad kampas OMA
yra nykstantis dydis.
270. Kolboje, kurios tūris 100 cm 3 , vyksta cheminė reakcija. Ar galima me-
džiagos priedą, lygų 0,01 g, laikyti nykstančiu? Kaip vadinamos cheminės
medžiagos, kurių maži kiekiai pagreitina reakcijos eigą?
2. Operacijos su nykstančiomis funkcijomis. D a ž n a i reikia su-
žinoti, ar duotoji funkcija α nyksta, kai л : - ^ + с о . Tuo tikslu ji
lyginama su kitomis funkcijomis, kurios, žinome iš anksto, nyksta,
kai x - ^ + o o . Toks p a l y g i n i m a s ,pagrįstas teoremomis, kurias įro-
dysime šiame skyrelyje. Bet pirmiau atkreipsime dėmesį štai į ką:
Spindulių ] M t ; + o o [ ir ]Λί 2 ; + o o [ bendroji dalis yra spindu-
lys ] M ; + o o [, kai M — didesnysis iš skaičių M 1 ir M 2 (jeigu
M 1 = M 2 , tai M = M 1 = M 2 ) . R a š o m a : M = m a x ( M j M 2 ) .
1 teorema. Tarkime, kad funkcija β nyksta, kai χ ^ + ο ο , ir kad
yra spindulys ] M ; + o o [ , kuriame teisinga nelygybė |a(x)Į^
^ | β ( χ ) |. Tuomet funkcija a yra nykstanti, kai x->+oo.
Į r o d y m a s . K a d a n g i funkcija β nyksta, kai x - ^ + o o , tai kiek-
vieną ε > 0 atitinka spindulys + ° ° [ . kuriame | β ( χ ) | < ε .
Bendroje spindulių ]M; + o o [ ir ]N\ + o o [ dalyje teisingos abi
nelygybės | a ( * ) 15¾ Į P(jc) I ir | β ( χ ) | < ε , v a d i n a s i ir nelygybė
| а ( л : ) | < ; в . Taigi kiekvieną ε > 0 atitinka spindulys, k u r i a m e
| α ( χ ) I < ε , todėl funkcija α nyksta, kai x->-+oo.
X3
1 pavyzdys. Įrodysime, k a d funkcija nyksta, kai
л τ 1

Sprendimas. N u r o d y t ą j ą funkciją, kai х ф О , galima pa-

X s
1 X i
X i

rašyti
J taip:
r , ,. r—p . Bet .-. < 1 su visomis χ
x4+l χ χ4 + 1 χ4+1
I χ3 1
reikšmėmis. Vadinasi, kai x > 0 , galioja nelygybė < —.
1 X3

Kadangi funkcija — nyksta, kai х ^ + о о , tai funkcija ^rITf irgi

nyksta.
Kai stačiakampio abiejų kraštinių ilgiai neribotai mažinami,
jo plotas a r t ė j a prie nulio. Si pastaba yra 2 teoremos atskiras
atvejis:
2 teorema. Jeigu funkcijos a ir β nyksta, kai x - > + o o , tai jų
sandauga αβ irgi nyksta, kai x - ^ + o o .
Į r o d y m a s . K a d a n g i funkcija β nyksta, kai я - ^ + о о , tai yra
spindulys ] M ; + o o [, kuriame | β ( χ ) | < 1 . Siame spindulyje

|α(*)β(*)| = |α(*)|·|β(*)|<|«(*)Γ. (1)

K a d a n g i funkcija α nyksta, kai x - ^ - f o o , tai iš (1) sąryšio, rem-
damiesi 1 teorema, g a u n a m e , kad funkcija αβ nyksta, kai х-н»-foo.
2 pavyzdys. Įrodysime, kad f u n k c i j a -^ r nyksta, kai
X—j-oo.
=
Sprendimas. Kadangi tai — yra nyks-

tančių funkcijų — ir kai x - > + o o , s a n d a u g a . Todėl ji

irgi nyksta, kai x—-.--j-oo.
=
Tokiu pat būdu įrodoma, kad funkcijos ir — —
X X JC χ X

nyksta, kai x ^ - + o o . Pritaikę m a t e m a t i n ė s indukcijos metodą, įro-

dytume, kad su kiekvienu n e N funkcija — nyksta, kai x—>-+oo.
Jeigu paimtume du radioaktyvios medžiagos g a b a l u s , tai il-
g a i n i u i kiekvieno gabalo masė artės prie nulio, o tuomet prie nulio
artės ir b e n d r a abiejų g a b a l ų masė. Si pastaba vaizdžiai iliustruo-
ja 3 teoremą.
3 teorema. Jeigu funkcijos a ir β nyksta, kai x - » - f o o , tai jų
suma α + β irgi nyksta, kai x - > + o o .
Įrodymas. Pasirinkime ε > 0 . K a d a n g i funkcijos α ir β
nyksta, kai χ - ^ + ο ο , tai yra spinduliai ] M ; + o o [ ir ] N ; + < » [ ,
kuriuose atitinkamai teisingos nelygybės Į a ( x ) | < - | - ir | β ( χ ) | < - | .
Bendroje šių spindulių dalyje galioja abi nelygybės, todėl g a l i o j a
ir nelygybė
| α ( χ ) + β ( χ ) | * ξ | α ( χ ) | + 1 β ( χ ) | < - | + -§ = ε.

Taigi kiekvieną ε > 0 atitinka spindulys, kuriame |a(x) +

+ β ( χ ) I < ε , todėl funkcija α + β nyksta, kai x ^ + o o .
3 pavyzdys. Įrodysime, kad funkcija yr + — nyksta, kai
X-*-+oo.
S p r e n d i m a s . Si funkcija yra dviejų nykstančių f u n k c i j ų
1 . 1
- r ir — suma.
X» X
4 p a v y z d y s . Įrodysime, kad f u n k c i j a | α | + | β | nyksta, jei-
g u α ir β yra nykstančios funkcijos, kai x->-j-oo.
S p r e n d i m a s . Remdamiesi 1 teorema n u t a r i a m e , kad funk-
cijos ĮctI ir Ιβ| nyksta, kai x - ^ + o o . Todėl iš 3 teoremos aišku,
kad funkcija | α | + | β | irgi nyksta, kai x^>-+oo.
Išvada. Jeigu funkcija a nyksta, kai x - > + o o , tai funkcija Aa
(A — bet kuris skaičius) irgi nyksta, kai X^+oo.
Į r o d y m a s . K a d a n g i funkcija a nyksta, kai x—>+oo, tai
funkcijos 2 α = α + α , 3 α = 2 α + α , 4 α = 3 α + α irgi nyksta, kai x ^ -
- > + o o . Pritaikę m a t e m a t i n ė s indukcijos metodą, įsitikintume, kad
funkcija na, kai n e N , nyksta, kai x->-+oo. K a d a n g i kiekvieną
Л e R atitinka toks n e N, kad tai funkcija Aa nyksta,
kai oo (nes | A a ( x ) | ^ \ n a ( x ) | ) .
8 4 3
5 pavyzdys. Įrodysime, kad funkcija "^r ~~ 3įr + — nyks-
t a , kai je-y-j-oo.
Sprendimas. Funkcijos — , — , ^ nyksta, kai χ->·
->-f-oo. Remiantis 3 teoremos išvada, tokios pat yra ir funkcijos
8 4 3 . . . . . 8 4 . 3
r vadlnasl lr s u m a
I ' ~ P" ' χ ' > J4 i ? - ^T + y ·

Pratimai
271. Įrodykite, kad šios funkcijos yra nykstančios, kai x-»-+oo:

,s 5 2 7 „ , 7 ,, IO9 IO20

2- + 3- . 5x + 9
7) 8)
6' ' x(x + 2) •
272. Raskite M, kad su visais X ^ M būtų teisingos nelygybės:
IO9 IO20 1 0
,„ „ „
7
1 1
J) —χ + -Ti-
хг <' ; 2) +-тпг<
3х 1000 '
273. Kurios iš šių funkcijų nyksta, kai ir kodėl:

n χ .·
- 21 IO500 · 31 y
-
2
+—·
'> 10800 > X ' ' IO300 X'
7 20
4); —IO
— ι —IO— · 51 1
: 9
x+ 3 x+ 5 ' ' x(x' + 2) •

274. Nubraižykite
yi funkcijos x +2 — ^ grafiką. Kuo ypatingas grafikas, kai
X—*—[— OO ?
3x + 5
275. Sudarykite funkcijos χ + 2 reikšmių lentelę, kai x = 3 , 8, 98, 998, 9998.
Ar ši funkcija nyksta, kai jc-»-+oo? Kokia apytikslė funkcijos reikšmė, kai
x = 3 7 8 241?
276. Sugalvokite dvi nykstančias funkcijas, kai x->—)-oo, kurių santykis butų:
1) nykstantis; 2) nenykstantis.
277. Dviejų funkcijų sandauga yra nykstanti, kai x - > - + o o . Ar iš to išplaukia,
kad dauginamieji yra nykstantys?
278. Dviejų funkcijų suma yra nykstanti, kai х - у + о о . Ar iš to išplaukia, kad
dėmenys yra nykstantys? Ar galima padaryti šią išvadą, kai žinoma, jog
dėmenys yra teigiami?

3. Funkcijos riba begalybėje. Nuimto nuo ugnies arbatinio su

verdančiu vandeniu t e m p e r a t ū r a T m a ž ė j a , b ė g a n t laikui t, ir
a r t ė j a prie aplinkos t e m p e r a t ū r o s T0. Skirtumas T— T0 ilgainiui
a r t ė j a prie nulio ir nyksta, kai Be to, T=T0+ (T-T0),
t. y. t e m p e r a t ū r a T yra ska ičiaus T0 ir nykstančios funkcijos
T—T0 įsuma. Sakoma, kad T0 — t e m p e r a t ū r o s T riba, kai laikas t
n e a p r ė ž t a i didėja (kai i - » - + oo), ir r a š o m a : Iim T=T0. Simbolis
(->+00
Iim kilęs iš lotyniško žodžio limes, reiškiančio ,,riba" (palyginkite
su žodžiu „ l i m i t a s " ) .
Apskritai f u n k c i j o s f riba, kai x ^ > + o o , a p i b r ė ž i a m a taip:
1 apibrėžimas. Skaičius b v a d i n a m a s funkcijos f riba,
kai x—>+oo, jeigu f ( x ) = b-\-a(x); čia f u n k c i j a α n y k s t a , kai
Į-oo.
Tokiu a t v e j u r a š o m a Iim f ( x ) = b.
л:—»·+ со
Iš 1 apibrėžimo išplaukia, kad f u n k c i j a f—b nyksta, kai х - *
- > + o o , jeigu Iim f ( x ) = b.
JC-*-}-OO
P r i t a i k ę n y k s t a n č i o s f u n k c i j o s a p i b r ė ž i m ą , g a u n a m e tokią for-
muluotę:
1' apibrėžimas. Skaičius b v a d i n a m a s funkcijos f riba,
kai x—>+ oo, jeigu kiekvieną ε > 0 atitinka s p i n d u l y s ]M\ + o o [ ,
k u r i a m e y r a t e i s i n g a nelygybė | f ( x ) — & | < ε .
Kai t a š k a s M (x) t o l s t a nuo a t s k a i t o s pradžios j kairę, jam
s i m e t r i š k a s t a š k a s N(—x) tolsta ta pačia ašimi n u o a t s k a i t o s
p r a d ž i o s j dešinę. Todėl žodžiai „x a r t ė j a prie —oo" reiškia, kad
„—χ a r t ė j a prie + o o " . R e m d a m i e s i tuo, s u f o r m u l u o s i m e tokį a p i-
brėžimą:
2 apibrėžimas. Skaičius b v a d i n a m a s funkcijos f riba,
kai χ—>•—oo, jeigu Iim f ( — x) = b. Siuo a t v e j u r a š o m a Iim / ( x ) =
X->+ OO X—>— OO
= b.
72 p a v e i k s l e p a v a i z d u o t i f u n k c i j ų g r a f i k a i , kurių riba, kai
x - > + o o , lygi b. J e i g u ir Iim f ( x ) = b, ir Iim f ( x ) = b, tai skaičius
χ—>-4- oo χ-*--oo
b v a d i n a m a s funkcijos f riba, kai x^-oo, ir r a š o m a l i m / ( x ) = Z>.
X—>00
F u n k c i j a , kurios g r a f i k a s p a v a i z d u o t a s 73 paveiksle, turi r i b ą b,
kai χ—>-oo. F u n k c i j a , k u r i o s g r a f i k a s p a v a i z d u o t a s 74 paveiksle,
turi r i b a s Iim f{x) = b ir Iim f ( x ) = a, o riba l i m / ( x ) neegzistuo-
X—>+00 χ—>— со д:—>oo
ja, nes Iim / ( x ) # Iim f ( x ) .
X—>+CO X—>— 00

72 pav. 73 pav.
 K a d a n g i funkcijos u nykimas, kai x->-+oo, ekvivalentus tam,
kad Iim α (χ) = O, tai sakysime, kad funkcija a, nyksta, kai —oo
X—>-+00

(kai x->oo), jeigu Iim a ( x ) = 0 ( l i m a ( x ) = 0).

χ—>— CO X—>00
Siūlome į r o d y t i tokį teiginį: funkcija a nyksta, kai х^оо,
tada ir tik tada, kai kiekvieną ε > 0 atitinka toks skaičius M, kad
aibėje {x\ I χ Į > Af} (t. y. spindulių ]Af; + 00 [ ir ]— oo; —Af[ są-
j u n g o j e ) teisinga nelygybė |α(*)|<ε.
Norint patikrinti, ar skaičius b yra funkcijos f riba, kai х-н>+оо
(kai x-*— oo), užtenka įrodyti, kad skirtumas f—b nyksta, kai
л:—>--j-oo (kai χ-*-—oo).
2χ2 4-3
1 p a v y z d y s , [rodysime, kad Iim — = 2.
x->4- oo X + 1
Sprendimas. Turime:
2x2 + 3
_ 2 — 2X2 + 3-2X"-2 1
x'+l X2 +1 x2 + l

Tačiau - 2V y < j 2 , o funkcija ~ nyksta, kai x ^ + o o . Todėl

X +J
1
funkcija 2 irgi nyksta, kai Vadinasi, skaičius 2 yra
χ +1
2x2 4- 3
funkcijos riba, kai
X2 4-1
2x' + 3
K a d a n g i funkcija lyginė, tai jos riba, kai oo,
x2 + l
2x2+3
lygi jos ribai, kai x->-)-oo, todėl Iim = 2.
X2+1
2x2 + 3
2 pavyzdys. Apskaičiuosime funkcijos reikšmę
.X2-I-I
12
tikslumu iki IO" taške x= \ 563 408.

y, У
b

^ b

o 7
S
n X
a /

74 pav. 75 pav.

2л: 2 + 3
Sprendimas. Kadangi -=2,Iim o duotoji ar-
x«+l >4-00
g u m e n t o reikšmė g a n a didelė, tai g a l i m a tikėtis, kad funkcijos
reikšmė su šia a r g u m e n t o reikšme beveik nesiskiria nuo skai-
čiaus 2. Reikia tik patikrinti, ar skirtumas tarp ^ ^ 3 - ir skaičiaus
2 su šia a r g u m e n t o reikšme yra ne didesnis už IO-' 2 . Bet šis
 1
skirtumas lygus ^ l , todėl yra mažesnis už —. K a d a n g i iš
6 2 12
sąlygos išplaukia, jog x > 1 0 , tai x > 1 0 , o -į- < = IO - 1 2 .

Tuomet juo labiau < 10~ 12 . Vadinasi, tikslumu iki IO - 1 2

2 v2 ι 3
funkcijos reikšmė taške л : = 1 563 408 lygi skaičiui 2.
III skyriaus § 2, 2 skyrelyje paaiškinome, ikad funkcijos α + β
grafikas g a u n a m a s iš funkcijos α g r a f i k o lygiagrečiuoju postūmiu,
kuris koordinačių p r a d ž i ą perkelia į t a š k ą Л (0; b). Siis postūmis
abscisių ašį atvaizduoja į tiesę y=b. Jeigu funkcija nyksta, kai
X—>—f— oo, tai jos grafikas beveik s u t a m p a su abscisių ašimi, kai χ
reikšmės didelės. Iš to išplaukia, kad funkcijos α + β grafikas be-
veik s u t a m p a įsu tiese y=b. Be to, Iim f ( x ) = b.
CO

Taigi, jeigu Iim f ( x ) = b, tai funkcijos f grafikas, kai χ reikš-

mės didelės, beveik s u t a m p a įsu tiese y=b. Sakoma, kad tiesė
y== b yra funkcijos f grafiko horizontali asimptotė. Jeigu
Iim f ( x ) = b, tai tiesė y=b irgi yra funkcijos f g r a f i k o horizon-
X—*— QO
talioji asimptotė, tačiau šiuo atveju grafikas a r t ė j a prie asimp-
totės, t o l d a m a s į kairę p u s ę nuo ordinačių ašies. Jeigu Iim f ( x ) = bt
χ—>co
tai funkcijos grafikas a r t ė j a prie tiesės y=b, tiek toldamas į
dešinę, tiek ir į kairę pusę (75 pav.).

Pratimai

279. Kurie iš šių dydžių turi ribas:

1) svyruoklės nuokrypio nuo pusiausvyros padėties kampas laikui b ė g a n t ,
kai svyravimai vyksta be aplinkos pasipriešinimo;
2) tas p a t s dydis, kai svyravimai vyksta besipriešinančioje aplinkoje;
3) kintamos srovės stiprumas, laikui bėgant;
4) perimetras, plotas ir kampai trikampio ABC, kurio p a g r i n d a s AB y r a
pastovus, o viršūnė C neribotai tolsta į dešinę tiese, lygiagrečia p a g -
rindui?
280. [rodykite, kad

,) Iim = 2) Iim
χ—>+oo JX j χ—>+oo X

3) Iim i£±įi-5.
X->+ao Х + 2
281. Kam lygi f u n k c i j o s f riba, kai л:->-+оо ir x-*·— oo, jeigu:

1) f(x)=a, a — konstanta; 2) / ( χ ) =
χ ?
UL '
282. Nurodykite funkcijas, kurių g r a f i k a s neribotai artėja prie tiesės y—3, kai
%-y+oo:
3x-2 6x*-5 12 12x
υ 2) 3)
TTiT5 4)
T 5
> * 0
' 7 +3
·
 283. Sugalvokite tris funkcijas, kurių grafikai turėtų horizontaliąją asimptotę
У=2.
284. Sugalvokite funkcijų, neturinčių ribos, kai χ-»·+οο, pavyzdžių.
285. Inde yra a gramų radioaktyviųjų ir b gramų neradioaktyviųjų dujų. Prie
kokios ribos artėja dujų, esančių inde, masė, jeigu radioaktyviojo skilimo
produktai iš indo pašalinami?
286. Į mėgintuvėlį, kuriame yra valgomoji druska, įpiltas nedidelis kiekis van-
dens. Prie kokios ribos ilgainiui artėja tirpalo koncentracija?
287. Į elektros grandinę, kurios varža 10 Ω, įjungtas 120 V įtampos srovės
šaltinis. Prie kokios reikšmės ilgainiui artėja srovės stiprumas grandinėje?

4. Funkcijos ribos, kai x ^ > + o o , savybės. Įrodysime tris teo-

r e m a s apie funkcijų ribas, kai x - ^ + o o .
1 teorema. Funkcija f negali turėti dviejų skirtingų ribų, kai

Įrodymas. Tarkime, kad Iim f ( x ) = b ir Iim / ( x ) = c. Tuo-

* - » + "O *"">+ OO
met f = ir f = c + y , o β ir γ — n y k s t a n č i o s funkcijos, kai
Bet tuomet b-{-$ = c-\-y, t. y. b—c=y—β. Vadinasi,
funkcija γ — β yra nykstanti ir pastovi (lygi b—c). Taip gali būti
tik tada, kai ji tapačiai lygi nuliui. Todėl b—c=0, t. y. b=c.
2 teorema. Jeigu Iim f ( x ) = b, be to, b φ O, tai yra spindulys,
X—>+00
kuriame funkcijos f ženklas sutampa su skaičiaus b ženklu.
Į r o d y m a s . Iš sąlygos aišku, kad / = 6 + β ; čia β — nyks-
tanti funkcija, kai x—>-+oo. Be to, yra spindulys, kuriame teisinga
"nelygybė | β | < Η · Siame s p i n d u l y j e suma b-f β turi tokį pat žen-
klą, kaip ir dėmuo b, kurio modulis didesnis. Teorema įrodyta.
Išvada. Jeigu Iim f ( x ) = bir yra spindulys ] Al; + o o [ , kuriame
f (χ) ^ O, tai 6 (T*
Į r o d y m a s . Jeigu būtų b<.O, tai p a g a l 2 teoremą egzistuo-
tų spindulys, kuriame funkcija f b ū t ų neigiama. Sio spindulio ir
spindulio ]M\ + o o [ sankirtoje b ū t ų teisingos dvi nelygybės:
f ( x ) ^ O ir /(x)<CO, o tai n e į m a n o m a . Iš g a u t o j o p r i e š t a r a v i m o
paaiškėja, kad įrodomoji išvada teisinga.
3 teorema. Jeigu egzistuoja spindulys \M\ -j-oo[, kuriame tei-
singos nelygybės ( f ( x ) ^ . f ( x ) ^ b arlba 6 ; ¾ / ( χ ) ί ζ φ ( χ ) , be to,
Iim <p(x) = b, tai ir Iim f ( x ) = b.
X—>+CO X—>+00
Į r o d y m a s . Iš teoremos sąlygos išplaukia, kad spindulyje
] Λί; — —
Į oo Į teisinga nelygybė | f (x) — b | ^ | φ ( χ ) — b |. Bet skirtu-
mas cp(x)— b nyksta, kai x—>-+oo, nes Iim φ ( χ ) = 6 . P a g a l 2 sky-
X—>+ oo
relio 1 teoremą skirtumas f(x)—b irgi nyksta, kai x - > + o o , todėl
Iim f ( x ) = b.
;
.t—>- OO
Siūlome suformuluoti bei įrodyti a n a l o g i š k u s teiginius, kai
X—y—oo ir X—>-oo.
5. Ribų skaičiavimas. J e i g u skaičiai b ir c p a k a n k a m a i mažai
keičiasi, tai mažai keičiasi jų suma b-\-c, s a n d a u g a bc ir dalmuo
 —, kai сФ0. Po šios savaime aiškios pastabos atrodo n a t ū r a l u s
t o k s teiginys:
1 teorema. Tarkime, kad egzistuoja ribos Iim f ( x ) = b ir
X—OO
Iim g(x) = c. Tuomet:
X—>-f OO
a) funkcijų f ir g sumos riba, kai дс-у+оо, lygi jų ribų sumai,
t. У-
Iim [ / ( * ) + * ( * ) ] = Iim / ( * ) + Hm g(x) = b + c·, (1)
χ—*·+ СО Х—У— O) X—* — oo

b) funkcijų f ir g sandaugos riba, kai }-oo lygi jų ribų

sandaugai, t. y.
Iim f(x)g(x)= Iim f ( x ) · Iim g (x) = bc; (2)
X—OO X—• + 00 X—*·+ CO
c) funkcijų f ir g dalmens riba, kai сфО, lygi jų ribų dalme-
niui, t. y.
Iim f ( x )
Iim / M = - + * A, (3)
s(x) Iim g ( x ) c
X-*+CD
Į r o d y m a s . Pirmiausia įrodysime a) teiginį. K a d a n g i p a g a l
s ą l y g ą Iim f ( x ) = b, Iim g(x) = c, tai f=b-\-$, g - = c + y . Funkcijos
*-»•+ 00 .Ϊ—>-f 00 (
β ir γ nyksta, kai Todėl
/ + ^ = (0 + P) + (C + Y) = (6 + C) + (P + Y).
Iš 2 skyrelio 3 teoremos išplaukia, kad funkcija β + γ nyksta, kai
χ — o o , todėl funkcija. f-\-g yra skaičiaus b-\-c bei nykstančios
f u n k c i j o s β + γ suma. Iš to sprendžiame, kad Iim - [ / ( * ) + £ ( * ) ] =
Ϊ-Η-00
= b+c.
Teiginys b) įrodomais analogiškai. J o įrodymas p a g r į s t a s ly-
gybe
f-g = (b + p)(c + y) = bc + (by + cp + fa)
ir tuo, kad funkcija ί > γ + ε β + β γ , kaip nykstančių funkcijų by, cįi,
βΥ suma, irgi nyksta, kai дс-у+оо (žr. 2 skyrelio 2, 3 t e o r e m a s ir
3 teoremos i š v a d ą ) .
Įrodysime c) teiginį. Pirmiausia išnagrinėsime atvejį, kai f(x) = l. Ka-
dangi Iim g(x)=c, tai g = c + γ (funkcija y nyksta, kai x-*-+oo). Bet tuo-
X-* + C O
Icl
met yra spindulys ]M\ +<*>[, kuriame teisinga nelygybė Ιγ(χ)|< - γ - . Todėl

Ι*(*)Ι = | β + γ ( * ) Ι > | β | - | γ ( χ ) | > \ c \ - - ~ = ^ ~ - · Jeigu * priklauso šiam spin-

duliui, tai
1 1 c-g(x) =
-YW . 2 IY(JC) I
gW C I Cg(X) Cg(X) C8
Kadangi funkcija v nykstanti, tai pagal 2 skyrelio 3 teoremos išvadą ir funkcija·
2IvI 1 1
— - j — nyksta, kai x-*-+o°. Vadinasi, funkcija nyksta, kai x - ^ + o o , todėl
C g C
ir Iim _ L r - I .
*->+oo g (X) C
Bendrasis teiginys c) įrodomas šitaip ( с ф 0 ) :

Iim 1S*L= Iim f(x) L_= Iim / ( x ) • Iim — i — J - = - .

* - > + 0 0 g ( х ) * - > + 0 O g ( x ) JC-> + CO JC-> + 0 0 g ( x ) C C

N e s u n k i a i g a l ė t u m e įsitikinti, k a d lygybės, a n a l o g i š k o s (1) —

(3), yra teisingos, kai x->—oo ir kai x->-oo.
K a d a n g i f u n k c i j a , kuri t a p a č i a i lygi nuliui, nyksta, o c = c + 0 ,
tai Iim c = c. Kitaip s a k a n t , pastovios funkcijos riba lygi šiai pa-
oc
stoviajai. Iš to išplaukia, k a d pastovų daugiklį galima iškelti prieš
ribos ženklą·.
Iim c f ( x ) = c Iim f (x). (4)
*->+ °o X—•+ °o
Iš tiesų,
Iim c / ( x ) = Iim c· Iim f ( x ) = c Iim f ( x ) .
c—>+00 χ—>+ CO X—>+ CO' X—>+00

1 pavyzdys. Apskaičiuosime r i b ą
,· 4* 8 —3x+l
JlZ 5χ*+6χ*—7 ·
S p r e n d i m a s . Neribotai d i d ė j a n t x, tiek skaitiklis Axz-
—3jc—j— 1, tiek v a r d i k l i s 5х +6л; —7 irgi neribotai didėja. Todėl
3 2

t r u p m e n o s ribos n e g a l i m a apskaičiuoti kaip skaitiklio ir vardiklio

ribų santykio. Bet t r u p m e n o s r e i k š m ė nekinta, j e i g u skaitiklį ir
vardiklį d a l i j a m e iš x 3 . Tuomet g a u n a m e reiškinius, t u r i n č i u s ri-
bas, kai J C - > + O O . Taigi
4 x ^ _ 3x j_
+
Iim 5x» + 6 x « - 7
= Iim Sx'
^
6xs
*78
+ 00 |
Xs Xz X3

(4+
1
Iim I
= Iim - į X—OO

X—>+00 7
Iim
X ;c—>+ со K
3 1 6 7
K a d a n g i f u n k c i j o s - ^ r + - ^ r ir - - — nyksta, kai x->+oo, tai

Hm ( 4 - - ^ л + ^ ) = 4, Iim ( 5 + | - į - ) = 5.
лс->+со \ X / χ—>+ oo \ χ X / .

Vadinasi^Um ^ g I L = f
 2 ,pavyzdys. Apskaičiuosime ribą

S I S i T ·

S p r e n d i m a s . Kaip ir a n k s t e s n i a m e p a v y z d y j e , skaitiklį ir
v a r d i k l į p a d a l y s i m e iš didžiausio χ laipsnio, p a r a š y t o šioje trup-
menoje, būtent, iš Xi. G a u s i m e :
Jį_J>
,. 2x? — 6x — 7 .. χ хъ xl
hm .3x*. +. x.—r-
2 = Iim
Х-+СО -r л —Л1 Jf—•OO 3 -f- —2 1 -1
χ χ'

Kadangi f u n k c i j a - - - ^ - — \ nyksta, kai tai Iim (— -

X X X x—*ao \ x
— = Kadangi funkcija nyksta, kai x-+oo, tai

Iim i 3 H — —
X
t ) =X 3 · Taigi skaitiklio riba lygi O, o vardiklio riba
X—>C0 V !
lygi 3, t u o m e t t r u p m e n o s riba lygi j = 0. V a d i n a s i ,

.. Zx3 — 6x—7 A

S a m p r o t a u d a m i taip pat, kaip 1 ir 2 pavyzdžio atveju, įsiti-

kintume, j o g t e i s i n g a tokia teorema.
2 t e o r e m a . Jeigu funkcija f yra dviejų vienodo laipsnio dau-
gianarių dalmuo, tai jos riba, kai х-уоо, lygi koeficientų, esančiu
prie vyriausiųjų χ laipsnių, dalmeniui:

Iim 1*"" 1 + •··+"<» _ o- n ^ 0 h ^fl

Jeigu skaitiklio laipsnis yra mažesnis už vardiklio laipsnį, tai

funkcijos riba, kai х-уоо, lygi nuliui:

jį »<»,
Tas atvejis, kai skaitiklio laipsnis yra didesnis už vardiklio
laipsnį, bus i š n a g r i n ė t a s k i t a m e skyrelyje.

Pratimai
288. Suformuluokite teoremas apie dviejų funkcijų sumos ir sandaugos ribą,
k a i JC—S—OO ir k a i JC-»-°O.
289. Ar galima taikyti šias teoremas, kai dėmenų (dauginamųjų) skaičius yra
bet koks baigtinis?
290. Kam lygi dviejų funkcijų skirtumo ir dalmens riba, kai x->-+oo? Kokie
apribojimai keliami funkcijoms pastaruoju atveju? Kodėl?
291. Apskaičiuokite:
2 1 0
1) Iim -J^L-; 2) Iim ^ ' ; 3) Iim 2Ξ±2.
Χ—>+00 X+2 χ —> + OO Зх X—*· —со х + 2
4) Iim *'~3*+S ; 5) Hm Зх2-2х+1
+ 00 X2 + X-l ' x-+a> у 3χ1 + χ-4
(l+x) ( ! + X 2 H ^ X s H l + χ 4 ) (l+x6)
6) Iim
( 1 - х ) (1-*2) (1-х3) (1-*1) (1-х5)
,· 7x—11 „. ,. 5x2—1
•j)' Iim Ο ν !2 ι £. · 8) ' Iim
• CO 8 л: + 6 ' X — O O 2x8 + χ + 8 '
9)Iim С1+*')'" ; 10); Iim S t t I ^ 1 .
' X-+00 (1 +2x 1 0 ) 2 ' *^oo (1 + 8x6)7
292. Apskaičiuokite funkcijos f ribą, kai x-*-+oo ir x->— oo, jeigu:
x+2
— γ , kai x > 1, kai χ > O,

,•
X2+ 3 '
1) /(*) = 2) /(*) =
2x 2x
-, kai л:< 1; kai x=S0.
4x—15 5x —3 '
293. Vietoj raidžių p ir q įrašykite tokius skaičius, kad lygybė būtų teisinga:

D Iim ^ + 3 2) Hm + б
-Z;
*->oo qx+ 8 5' *-»oo ęx 2 — 17x + 20 4'
3) Iim 4) Hm J ^ = O ;
X ->oo ix r + y χ—* OO X'+I
5 lim 5
) T l x I =0; 6) Hm p x + 7
= 2 0 000.
*->co 3 + 7x« χ —> oo qx + Ί ^
294. Sugalvokite funkcijų, kurių ribos, kai x-*-oo, lygios 1,3, , У 7.

6. Neaprėžtai d i d ė j a n č i o s f u n k c i j o s . Tarkime, k a d funkcija α

nyksta, kai jc—v+oo, be to, e g z i s t u o j a spindulys, k u r i a m e ji nelygi
nuliui. Tuomet, d i d ė j a n t x, f u n k c i j o s -J- reikšmės p a s i d a r o ir pa-
silieka d i d e s n ė s už bet kokį iš a n k s t o pasirinktą skaičių (kai trup-
m e n o s J- vardiklis a r t ė j a prie nulio, t r u p m e n o s reikšmės p a s i d a r o

kiek n o r i m a didelės). S a k o m a , kad f u n k c i j a — n e a p r ė ž t a i didėja,

kai χ—>-—j— oo. K a d a n g i l y g y b ė s / = J - i r <* = y yra ekvivalenčios, tai

n e a p r ė ž t a i d i d ė j a n č i ą f u n k c i j ą g a l i m a apibrėžti taip:
1 apibrėžimas. F u n k c i j a f v a d i n a m a neaprėžtai didėjan-
čia, kai x ^ - + o o , jeigu f u n k c i j a y nyksta, kai x-*-+oo. Tokiu at-
veju rašoma: Iim f(x)= oo.
X—>+ 00
1
Pavyzdžiui, f u n k c i j a X n e a p r ė ž t a i didėja, kai nes funk-
x
cija ~ nyksta, kai л:-*-+оо; f u n k c i j a IO n e a p r ė ž t a i didėja, kai
x - > + o o , nes f u n k c i j a - j J j = 10 * nyksta, kai x->-+oo.
 P a n a š i a i , kaip skiriame χ a r t ė j i m ą prie +сю ir prie — oo, ski-
r i a m e ir funkcijas, a r t ė j a n č i a s prie + 0 0 ir prie —00. Jeigu
Iim / ( x ) = 00 ir funkcija f yra teigiama t a m tikrame Sjpindulyje
JC - » + 0 0
] M\ + 0 0 [, tai sakoma, kad ši funkcija artėja prie + 0 0 , kai χ
- y + o o , ir r a š o m a : Iim / ( χ ) = + 00. Jeigu Iim / ( x ) = c o ir yra
X—*·+ OO X—•+ 00
s p i n d u l y s ]M; + 0 0 [, k u r i a m e funkcija f neigiama, tai sakoma, kad
ši funkcija artėja prie —00, kai x - y + o o , ir r a š o m a : Iim f (x) = — 0 0 .
JC-++00
Pavyzdžiui, Iim x 3 = + o o , o Iim (-x3)=-co.
JC-V+OO дг—ί+οο

Iš to, kas pasakyta, išplaukia, jog teisingas bus toks teiginys:

Jeigu funkcija a nyksta, kai x - > + o o , be to, yra spindulys ]M\
+ 0 0 [, kuriame ji nelygi nuliui, tai funkcija neaprėžtai didėja,
kai x->-+00.
Norint įsitikinti, kad duotoji funkcija neaprėžtai didėja, kai
j t - v + o o , verta pasinaudoti tokiais teiginiais:
a) Jeigu funkcija f neaprėžtai didėja, kai >-+00, ir egzistuo-
ja spindulys ] M; + 0 0 [, kuriame \ f ( x ) | ί ζ Igr(X) |, tai funkcija g ne-
aprėžtai didėja, kai x - > + o o .
Iš sąlygos |f(*)|<|g(*)| išplaukia, kad щ

Kadangi Iim f (χ)= oo, tai funkcija -7 nyksta, kai x->-+oo, o tuo-
JC—•+ 00 J

m e t p a g a l 2 skyrelio 1 teoremą funkcija j irgi nyksta, kai x - > + o o .

Vadinasi, funkcija g neaprėžtai didėja, kai x - y + o o .
b) Dviejų neaprėžtai didėjančių funkcijų f ir g, kai x-*-+oo,
sandauga f g irgi neaprėžtai didėja, kai x^-+oo.
Iš tiesų, funkcijos j ir ^ nyksta, kai x - > + o o , todėl p a g a l 2

skyrelio 2 teoremą funkcija -j^ irgi nyksta, kai x - y + o o . Bet tuo-

met funkcija fg neaprėžtai didėja, kai x->-+oo.
c) Neaprėžtai didėjančios funkcijos, kai x - y + o o , ir skaičiaus
•сфO sandauga neaprėžtai didėja, kai x-y+oo.
Iš tiesų, funkcija ^ nyksta, kai x - ^ + o o , nes funkcija y yra
n y k s t a n t i (žr. 2 skyrelio 3 teoremos i š v a d ą ) . Vadinasi, funkcija
cf neaprėžtai didėja, kai x ^ . + o o .
d) Jeigu funkcijos f ir g neaprėžtai didėja, kai x - > + o o , ir šių
funkcijų ženklai sutampa spindulyje ] M ; + 0 0 [, tai funkcija f+g
neaprėžtai didėja, kai x->-+oo.
Iš tiesų, k a d a n g i s p i n d u l y j e ] M ; + 0 0 [ teisinga lygybė | f ( x ) +
+ £ ( * ) I H / ( * ) | + | * ( * ) | , tai I f W |f (x)+g(X) |. Remdamiesi
teiginiu a) tvirtiname, kad funkcija f + g neaprėžtai didėja, kai
JC-y+OO.
 e) Jeigu funkcija f neaprėžtai didėja, kai x->-f-oo, o funkcija
g turi nelygią nuliui ribą c, kai x—*—f- oo, tai funkcija fg neaprėž-
tai didėja, kai jc^-j-oo.
Iš tiesų, y r a s p i n d u l y s ]Af; -f-oo [, k u r i a m e | g ( * ) —c| < j y Į, to-

dėl \g(x)\ = }c + g(x)-c\^\c\-\g(x)-c\ >\į . Siame spindu-

lyje l / ( * ) £ ( x ) l > ] γ | · | / ( * ) Ι > todėl f u n k c i j a / g n e a p r ė ž t a i d i d ė j a .

1 p a v y z d y s . Įrodysime, k a d f u n k c i j a x 3 — 3 x 2 + 5 x — 6 n e -
a p r ė ž t a i didėja, kai x - > + o o .
S p r e n d i m a s . Sią f u n k c i j ą p a r a š o m e t a i p :

*3-3*' + 5 * - 6 = *3 ( 1 - 2 + J r - A ) .

Funkcija x3 neaprėžtai d i d ė j a , kai Kadangi funkcija

—
—~ + ^ n y k s t a , kai x - v + o o , tai

Iim
X—>+oo M ^ - I - H
3 2
todėl f u n k c i j a x — 3 x + 5 x — 6 n e a p r ė ž t a i d i d ė j a , kai jc->-f-oo.
1 t e o r e m a . Kai n>m, tai
l.'tr. α*χη + α.-ιΧ'~1+...+α o ^ „ ,n , ,n n v

Įrodymas. P r i t a i k ę 5 skyrelio 2 t e o r e m ą , gauname

m m 1
Hm bmx +bn_1x - +...+b0 ^ 0

х-юо a n x n +a„_, χ"- 1 + . . . +00

Todėl (1) f u n k c i j a n e a p r ė ž t a i d i d ė j a , kai x - v + o o .
2 pavyzdys.
4x'— 1
llm s = 00
x—*oo 20x + x —9 '

Pratimai
295. Kurios iš šių funkcijų neaprėžtai didėja, kai x-*-+°o:

D χ* — IOOOx2; 2) 2
^-5; 3) 4) + *
4-х»' ' 5 + х* + х 4 ' ' 5 —2χ+χδ
296. Raskite spindulį ]M\ + o o [ , kuriame būtų teisinga nelygybė
I X4 + 4дг + 1
i > l 000 000.
jr2 —Зх—6
297. Raketa neribotai tolsta nuo Žemės. Ar neaprėžtai didės šie dydžiai: 1) j o s
atstumas iki Mėnulio; 2) jos atstumas iki Saulės; 3) raketos greitis;
4) raketos masė?
298. Ar bus neaprėžtai didėjantis Saulės masės ir vandenilio atomo masės
santykis?
 7. Pasvirosios asimptotės.
2x' + 5x2 + l
Funkcija neaprėžtai
x2+l
didėja, kai x-+oo (žr. 6 skyrelio
1 t e o r e m ą ) . J ą galima parašyti
taip:
2x» + 5x2 + 1
X2 +1
— 2x—4
= 2x4-5 + x2 + l

t. y. išreikšti tiesinės funkcijos

2χ 4
2 x + 5 ir funkcijos —i—τ—
X2+1 , nyks-
76 pav.
tančios, kai x- oo, isuma. Iš to
Ix3 + 5x2 + 1
išplaukia, kad funkcijos g r a f i k a s , kai | x | reikšmės di-
*" +1
delės, beveik s u t a m p a su pasvirusia tiese y=2x+5 (76 pav.). Sa-
koma, kad ši tiesė yra duotosios funkcijos grafiko pasviroji asimp-
totė. Apskritai pasvirosios asimptotės sąvoka apibrėžiama taip:
Apibrėžimas. Tiesė y=kx-\-b, k^O v a d i n a m a funkcijos
f grafiko pasvirąja asimptotė, kai x->-+oo, jeigu skirtumas yur—
—yaS=f(x) — (kx-\-b) a r t ė j a prie nulio, kai x ^ - + o o .
Analogiškai apibrėžiama pasviroji asimptotė, kai x->—-oo. Iš-
n a g r i n ė t a s pavyzdys rodo, kaip reikia ieškoti racionaliųjų funkcijų
grafikų pasvirųjų asimptočių: jeigu įmanoma, reikia t i r i a m ą j ą
funkciją išreikšti tiesinės funkcijos ir nykstančios funkcijos, kai
χ—voo, suma. Tuomet tiesinės funkcijos grafikas ir bus ieškomoji
asimptotė. Iš i š n a g r i n ė t o j o pavyzdžio aišku, kad racionaliosios
funkcijos grafikas turės pasvirąją asimptotę, kai skaitiklio laipsnis
bus vienetu didesnis už vardiklio laipsnį.
f ( χ)
Siūlome įrodyti tokį teiginį: jeigu egzistuoja riibos к = Iim —1-—
Χ-»+OO *
ir b= Iim ( / ( х ) —Ъс), tai tiesė y=kx-\-b yra funkcijos f g r a f i k o
X—».+ 00
pasviroji asimptotė, kai x—>—|-oo. Analogiškai ieškome pasvirosios
asimptotės, kai x-y—oo.

Pratimai

299. Kurių funkcijų grafikai turi horizontaliąsias arba pasvirąsias asimptotės,

kai x-»-+°° ir kai x-*·— oo:
3x s 4-6 4x s — X8 + 1 X 4
-I

χ4+ 1 ' xs + 6 :
χ4— 3x® + 4
Raskite šias asimptotės.
300. Raskite parabolę, prie kurios, kai x-+oo, neribotai artėja šių funkcijų
grafikai:
u *4-1 on *3 + * - б ,ч ^+fa'-l-l X 1 0 +5
' *a + 8 ' ' χ —4 ' ' Xt + 9хг + 8 ;
' х»+1 '
301. Ar gali funkcija turėti kartu horizontaliąją ir pasvirąją asimptotės, kai
x->-+°o? Ar gali ji turėti horizontaliąją asimptotę, kai χ->·+ο°, ir pasvi-
r ą j ą asimptotę, kai χ-»-—oo? Sugalvokite pavyzdžių.

8. Būtina ir p a k a n k a m a monotoninės f u n k c i j o s ribos egzista-

vimo sąlyga. K a r t a i s nereikia apskaičiuoti ribos, o tik užtenka ži-
noti, kad ji egzistuoja. Suformuluosime teoremą, kuri apibūdina
būtiną ir p a k a n k a m ą monotoninės funkcijos ribos, kai χ - ν + ο ο , eg-
zistavimo požymį.
Teorema. Tarkime•, kad funkcija f didėja (mažėja) spindulyje
[a; + o o [. Si funkcija turi ribą, kai x - > + o o , tada ir tik tada, kai
egzistuoja toks skaičius M, kad spindulyje [a; +oo [ turime f(x
(atitinkamai f (x) ^ M ) .
Kitaip sakant, didėjanti funkcija turi ribą t a d a ir tik t a d a , kai
j o s didėjimas yra aprėžtas (analogiškai m a ž ė j a n č i a i f u n k c i j a i ) .
Paaiškinsime šios teoremos įrodymo idėją. Sąlyga yra būtina, nes Af
reikšmę galima parinkti lygią Iim / ( * ) . Atvirkščiai, jeigu egzistuoja skaičiai
X-»+co
M, turintys teoremos formuluotėje nurodytą savybę, tai funkcijos f riba, kai
x - > + o o , bus lygi mažiausiam iš šių skaičių. Toks skaičius egzistuoja pagal
teoremą apie dviejų aibių skiriamąjį skaičių; čia turima galvoje funkcijos
reikšmių spindulyje [a; - f o o [ aibė X ir skaičių M su nurodytąja savybe
aibė Y.
n 1
9. Sekos riba. Didėjant n, skirtumas - ^ y — 1 = - - ^ y a r t ė j a prie

nulio, todėl sekos - ί , j , y , . . . , , ... nariai a r t ė j a prie skai-

č i a u s 1. Sakoma, kad s e k o s — ^ t riba lygi 1 ir r a š o m a : n-*-00

7J+1
fl-T-A
Iim Л+1
- '^t ^7 -x = I .
1 apibrėžimas. Seka (a„) v a d i n a m a nykstančia, jeigu
kiekvieną ε > 0 atitinka toks spindulys [a; + o o [ , kad su visais
esančiais j a m e n a t ū r i n i a i s skaičiaus n b u s teisinga nelygybė
I α„ I < ε .
2 apibrėžimas. Skaičius a v a d i n a m a s sekos (an) riba,
kai seka (α„—a) yra nykstanti. R a š o m a : W->0O Y\man = a.
3 apibrėžimas. Seka (an) v a d i n a m a neaprėžtai didėjan-
čia, kai seka —» yra nykstanti. Rašoma: n-*a>
a Iim « „ = oo.
Jeigu seką ( a n ) sudaro funkcijos f reikšmės, kurias ji į g y j a
su n a t ū r i n ė m i s a r g u m e n t o reikšmėmis (t. y. jeigu an=f(n)), be
to, egzistuoja šios funkcijos riba, kai x - y + o o , tai seka turi tą pa-
čią ribą. Sis teiginys tiesiogiai išplaukia iš to, kad, g a l i o j a n t ne-
lygybei | / ( * ) — α | < ε su visais x>M, galioja ta p a t i nelygybė ir
su visomis n a t ū r i n ė m i s χ reikšmėmis, didesnėmis už M.

5. Algebra ir m a t e m a t i n ė analizė X - X I kl.

 1 pavyzdys. Rasime
Зла+4л — ι
Iim — —.
7«* +5

Sprendimas. Kadangi

i s τ·
tai ir
Зл 2 +4л—i 3
i - w h T — У

Pratimai
302. Apskaičiuokite ribas:
2 2
D i™ - ¾ - ; 2) Hm - ¾ ; 3) Iim ;
n —• со /2 + Э n —> OO I-Dll n—> со n-r J

2 8
4 ); Iim " -"' ; 5) Hm ;
oo 5 + л - л 8 ' n—• oo 3 + 2л2 + л3

Iim f 8 !-3nM. 7) Ii m I 3 3
" 1 + л + л* \
«Λοο \ 2 л - 5 л2 + 7л / ' л —α> V 9 л - 1 + л 3 2 + Зл + л 4 / '
8) Iim I * * V 9); Hm (1 + 3 2 + 33+ . . . + л )3а
' \ л2 + 4 л - 1 л8 + 6ла + 1 / ' 1+2 + 3 + . . . + л
<s kai ε = 1
303. Koks turi būti Af e , kad su л > М £ galiotų nelygybė ^ 3 > ί
5
0,1; 0,05; 0,001; IO- ?
304. Koks turi būti M 1 , kad su л > М е galiotų nelygybė | α „ | < ε , kai ε=1;
0,1; 0,05; 0,001; IO" 5 , jeigu:

1) an= ; 2) a„= ( J2)n ; 3) <?„= — ?

305. Raskite sekų ribas:

14 1-(-1)" 1 + (-1)" . na + (—1)"л+1 .
l)
n ' " л2 ' ;
л2 + 1
ла + (— 1)"
' л а + (—1)" + 1
306. Ar seka
(-1)"л8 + 1
л3 + 1
turi ribą?
307. Kuo skiriasi funkcijos ribos, kai ir sekos ribos apibrėžimai?
308. Suformuluokite sekų sumos, sandaugos ir dalmens ribų teoremas. Kokią
sąlygą reikia nurodyti formuluojant dalmens ribos teoremą?
2л+7
309. Duota seka ( a n ) , kurios bendrasis narys g„ = 5n _ Į~ ·
1 ) apskaičiuokite аго, Οιοο, asooo;
2) įvertinkite skirtumus:
I 2 | | 2 1 Į 21
j O20 — y I, j Oioo —j" j > ! aSooo — j Į >
 3) koks turi buti Mz kad su visais n>Ms galiotų nelygybė

an-~ j < ε , kai ε = 0,01; 0,0001?

310. Raskite tokį M, kad su visais n>M galiotų nelygybė:

a) < 0 , 0 0 i , kai a n =

b) I a n. - j <0,003, kai a" n, == 4 ¾ ¾ - '

311. Taisyklingojo n-kampio, įbrėžto j apskritimą, kurio spindulys R, kraštinės

ilgį pažymėsime an, perimetrą — pn, plotą — sn, lanką, į kurį remiasi šio
daugiakampio kraštinė,— a n , nuopjovos, apribotos šiuo lanku ir styga,
aukštį — In, jos plotą — σ„, daugiakampio apotemą — h„. Taisyklingojo
/г-kampio, apibrėžto apie tą patį apskritimą, kraštinės ilgį pažymėsime bn,
perimetrą — Pn, p l o t ą — S n . Raskite sekų ( a n ) , ( p n ) , (S n ), ( I n ) l ( a „ ) , (h„),
(bn), (On), (Sn) ribas. Ar egzistuoja sekų (tiln), (nhn), (nan) ribos?
O sekų (nbn), (npn), (Tisn)I
312. Ar teisingas teiginys, kad nykstančių dėmenų suma nyksta, kai dėmenų
skaičius neribotai didėja?
313. Kiekvieną parą vidurdienį m a t u o j a m a radioaktyvios medžiagos gabalo
masė (skilimo produktai pašalinami). Ar turi ribą gauta seka? Kam ji
lygi?
314. Vienoje vietovėje kasdien vidurdienį m a t u o j a m a oro temperatūra. Ar turi
ribą seka, kurią sudaro temperatūros reikšmių seka?
315. Dujas, esančias inde, išsiurbia siurblys. Po kiekvienos stūmoklio eigos
dujų kiekis inde sumažėja perpus. Prie kokio skaičiaus artėja dujų,
esančių inde, masė?
316. Seka (an) turi ribą, seka (bn) ribos neturi. Ar turi ribą sekos (an-\-bn),

317. Įrodykite, kad seka (—1)" neturi ribos.

10*. Sekos, išreikštos r e k u r e n t i n e formule, ribų skaičiavimas.

Jeigu seka (an) išreikšta rekurentine formule, jos ribą dažnai ga-
lima apskaičiuoti šitaip. Tariame, kad egzistuoja riba lima„ = a
ir apskaičiuojame albiejų rekurentinės formulės pusių riibą, pakeis-
dami joje an, an~\ ir t. t. skaičiumi a. Šitaip g a u n a m e lygtį, iš
kurios r a n d a m e i e š k o m ą j ą ribą a. Jeigu norime, kad šis būdas b ū t ų
p a g r į s t a s , pirma turime įrodyti, kad ieškomoji riba a egzistuoja.
Tuo įsitikiname, remdamiesi šia teorema:
1 teorema. Kiekviena monotoninė aprėžta seka turi ribą.
Sios teoremos įrodymas p a n a š u s į 8 skyrelio teoremos įrody-
mą.
1 p a _ v y z d y s . Įrodysime, kad seka (an), kai ап+1 = ~\/ 2 + ал
ir ^r1 = V 2, turi ribą ir apskaičiuosime ją.
S p r e n d i m a s . Pritaikę m a t e m a t i n ė s indukcijos metodą, įro-
dysime, kad seka ( a n ) yra aprėžta ir didėjanti. Kai n = 1, tai
O1 = T/ 2 < 2 , be to, a 2 = У Щ П > У 2 - а г Tarkime kad jau įrodyta,
jog ak<2 ir ak+l>ah. Tuomet ак+1 = \' 2 + ak< V 2 + 2 = 2 ir a k + 2 =
= V 2 + ak+1>]/ 2 + ak = ak+1. Iš to, ką įrodėme, išplaukia, jog su
visais n b u s a n < 2 ir a n < a n + i .
P a g a l 1 teoremą seka (a n ) turi ribą. J ą pažymėsime raide a.
Kadangi visi an>O, tai a ^ O .
Norėdami apskaičiuoti ribą d = Iimcr,,, lygybės fl„+i = V 2 + a n
Л—>CC

abi puses pakeliame kvadratu: an+1=2-{-an. Eidami abiejose

šios lygybės pusėse prie ribos ir remdamiesi s a n d a u g o s ir sumos
ribų teoremomis, g a u n a m e lygybę α 2 = 2 + α , t. y. a2— a—2 = 0. Si
kvadratinė lygtis turi šaknis 2 ir —1, be to, pirmoji iš jų yra ne-
neigiama. Vadinasi, a = I i m a n = 2.

Kadangi O1 = V 2, a 2 =l/ 2 + V 2, a 3 = ] / 2 + "[/ 2 + 1/ 2, tai g a u -

t ą j į atsakymą galima parašyti taip:

] / 2 + ] / 2 + l/T+777=2.

2 pavyzdys. Įrodysime, kad Iimg n = O, kai 0 < f l < ; l .

n—>00

Sprendimas. Kadangi fl<l, tai qn+l = q-qn<.qn, todėl

n
seka (q ) mažėja. Ji aprėžta, nes 0 < f l " < l . Vadinasi, seka turi
ribą b = nIim
—>00
q". Bet nIim
—>00
qn+1 irgi lygi b, t. y. n—
Iim
>00
q"+1 = b. Antra
vertus,
Iim qn+1= Iim q- q"=q Iim qn = qb,
П—>G0 Л—>00 n—>00

todėl b = bq. Iš čia g a u n a m e b = O, nes q=£\. Kadangi | f l | n =

= Ifl tn I, tai iš šio pavyzdžio išplaukia, kad Iimg n = O, ikai | f l | < ; l .
n—>oo

3 pavyzdys. Tarkime, kad s „ = 1 + q+q2+...+qn~l (|fl|<

< 1 ) ir įrodykime, kad П Hms
—>00 n = -* TcI^ .
S p r e n d i m a s . Pritaikę geometrinės progresijos sumos for-
mulę, g a u n a m e

Vadinasi,
Iim sn = I i m \~q = Iim f J —) =
* „ . « o " 1 - я n —>co W - « I - W

1 I - - I
= r 1
Iim qn = .
1 -q 1-9 „„CO 1
Gautasis atsakymas parašomas taip:

1 +q+qt+.-.+q"'1+.
 Tokiu pat b u d u įrodoma lygybė

a + aq + aq2 + . . . + aq"'1 + . .. = (1)

1 -ą '

kurios kairioji pusė yra sekos (s„) riba, kai sn = a-\-aq-\-aq2-\-...-\-

n
- f a q - \ . Si kairioji pusė p a p r a s t a i v a d i n a m a begaline geometrine
progresija, o skaičius sios p r o g r e s i j o s suma.
1-Q

Pratimai
1
318. Apskaičiuokite :

«ΣΗ)"' »Σ(4)·= » Σ H)"

n = 0 n = 0 л=0
"Σ®
319. Raskite pirmąjį begalinės geometrinės progresijos narį, kai jos suma lygi
4, o vardiklis lygus —.
320. Raskite begalinės geometrinės progresijos vardiklį, kai jos suma lygi 6,
o pirmasis narys lygus 8.
321. Nubraižytas kvadratas, kurio kraštinė a. Kvadrato kraštinių viduriniai
taškai s u j u n g t i atkarpomis. Su g a u t u o j u kvadratu p a d a r y t a tas pats, ir
taip toliau iki begalybės (77 pav.). Ras-
kite visų g a u t ų j ų kvadratų plotų sumą.
322. |rodykite, kad Iim a„ — 0, jeigu su visais
n—>00
n teisinga nelygybė +1 ^ ^1
a„
323. Įrodykite, kad šios sekos yra nykstančios:

(л!)'
(2л)!
324. Seka apibrėžta rekurentine lygybe an+1 =
= 1/3 +a„, a i = У 3 . Raskite Iim a„.
n —> 00
325. Seka apibrėžta rekurentine lygybe
a 77 pav.
V- + x'n-l x - £ . > 0

Įrodykite, kad seka turi ribą ir raskite ją.

326. Apskaičiuokite ribas (atskirai išnagrinėkite atvejus ] α | > 1 ir 0 < | α | < 1 ) :
a"+ 1
1) Iim 2) Iim
a"— 1 ' n-*oo a" + a~"
327. Raskite Iim a„, kai | * | < 1 ir
И—>00

я„ = (1 4-х) ( 1 + χ 2 ) (1+_**)(!+ χ 8 ) . . . (1+х2).

Simboliu ^ aq" žymima begalinės geometrinės progresijos a+aq+...+·

+aqn+... suma.
328. Raskite Hm χ , kai X1 = ^ r , 0 < я < 1 , л:п + 1 +
n —> OOη -ώ Z Z
329. Raskite Hm „, kai X 1 0 < β < 1 ,
Я—>оох Z Z Z
330. Raskite Iim kai Xi = I ir
n-+со
1) х„ + 1 = з + 2) ^ = - ^ , « > 0 .

'331. Raskite Hm лг„, kai

л—> со
_ 28 — 1 33-1 π3 — 1
2 3 + 1 ' 33 + 1 '"' ' л3 + 1 '

§ 2. F U N K C I J O S RIBA TAŠKE. TOLYDŽIOS IR T R Ū K I O S

FUNKCIJOS

1. Taško aplinka. P r a d ė s i m e n a g r i n ė t i funkcijų savybes arti

kurio nors taško. 78 paveiksle pavaizduotas funkcijos f g r a f i k a s .
Žiūrėdami j paveikslą, galime pasakyti, kad ši funkcija arti taško
4 įgyja teigiamas reikšmes, šios reikšmės mažai skiriasi nuo skai-
čiaus 3 ir yra m a ž e s n ė s už funkcijos reikšmę taške 4. Pabrėšime,
kad toli nuo taško 4 funkcija šių savybių nebeturi — ten yra ir
taškų, kuriuose funkcija yra neigiama, ir taškų, kuriuose jos reikš-
mės didesnės už reikšmę taške 4.
Norėdami patikslinti žodžius „arti taško a", s u p a ž i n d i n s i m e
su t a š k o aplinkos ir p r a d u r t o s aplinkos sąvokomis.

a-h a a+h
a)

a-h a a+h
b)
78 pav. 79 pav.

1 apibrėžimas. Taško a aplinka v a d i n a m a s intervalas

}a—h\ a-\-h[. Skaičius h v a d i n a m a s šios aplinkos spinduliu (79
pav., a).
Kiekvienas taškas turi be galo d a u g aplinkų. Dviejų taško a
aplinkų sankirta irgi yra jos aplinka. Pavyzdžiui,
]3 — 0,1; 3 + 0,1[ Π ]3 — 0,001; 3 + 0,001[ = ]3 - 0,001; 3 + 0,001[.
2 apibrėžimas. Pradurtąja taško a aplinka v a d i n a m a jo
aplinka, iš kurios pašalintas pats taškas a.
 Vadinasi, p r a d u r t o j i taško a aplinka yra dviejų intervalų ] a —
—h; a[ ir ]α; α + / ι [ s ą j u n g a (79 pav., b).
3 apibrėžimas. Sakoma, kad funkcija arti taško a turi
kokią nors savybę, kai yra bent viena p r a d u r t o j i to taško aplinka,
kurios visuose taškuose funkcija turi šią savybę.
D a b a r žodžiams „funkcija teigiama arti taško a " g a l i m a su-
teikti tikslią ,prasmę. Tai reiškia, kad yra taško a p r a d u r t o j i ap-
linka, kurioje ši funkcija yra teigiama. P a č i a m e taške a jos reikš-
mė g a l i būti ir neigiama, ir lygi nuliui (80 pav., a). Tikslią pras-
mę įgijo ir žodžiai „arti taško a funkcijos f reikšmės yra m a ž e s n ė s
už jos reikšmę taške a". Jie reiškia, kad yra taško a p r a d u r t o j i
aplinka, kurioje teisinga nelygybė f(x)<Zf{a) (pačiame taške a
ši nelygybė klaidinga, nes f (a) =f (a)).

У,

a+
R

^ a

\
-M \ 0 M x

b)
80 pav.

Žodžiai „arti taško a funkcijos f reikšmės m a ž a i skiriasi nuo

s k a i č i a u s 3" dar neturi tikslios prasmės, nes nežinome, kurie skir-
tumai maži, o kurie dideli — skaičius 0,1 yra mažas, lyginant jį
su skaičiumi 1 000 000, ir didelis, lyginant su skaičiumi
0,000 000 001. Siuos žodžius patikslinsime kitame skyrelyje.
Kiekvieną p r a d u r t ą j ą taško a aplinką s u s i e j a m e su aibe
{x| \x\ > Λ ί } , t. y. su spindulių ] — oo; — Af [ ir ] Af; + o o [ s ą j u n g a .
Tuo tikslu išnagrinėsime funkciją α + Ζ , kurios g r a f i k a s pavaiz-
duotas 80 paveiksle, b. Iš jo matyti, kad, a r g u m e n t u i χ kintant
spindulyje ]M\ + o o [ , funkcija a + — po vieną kartą įgyja kiek-
vieną reikšmę, p r i k l a u s a n č i ą intervalui J a ; я + P a n a š i a i , kai
χ kinta spindulyje ]— oo; — Af [, ši funkcija po vieną kartą įgyja
reikšmes, priklausančias intervaluiJo- a . Todėl, kai χ įgyja
M '
reikšmes iš aibės {x| |x|>-Ai}, funkcija a + -j po vieną kartą įgy-
ja visas reikšmes iš taško a pradurtos aplinkos, kurios spindulys
lygus į .
Pratimai
332. 1) Dvi kokias nors skaičiaus 5 aplinkas išreikškite dviem būdais (inter-
valais ir nelygybėmis);
2) raskite 1) pratimo aplinkų sankirtą;
3) pasakykite taško 3 aplinką, kai jos spindulys 0,7, ir taško 4 aplinką,
kai jos spindulys 0,9.
333. Raskite taško 5 ir taško 4 aplinkų sankirtą, kai abiejų aplinkų spinduliai
lygūs 0,2.
334. Nurodykite taškų 3 ir 2,9 aplinkas, kurių sankirta yra tuščioji aibė.
335. Sias aplinkas išreikškite nelygybėmis:
1) taško 2,5 aplinką, kurios spindulys 0,2;
2) pradurtąją taško 2,5 aplinką, kurios spindulys 0,2;
3) p r a d u r t ą j ą taško — 3,7 aplinką, kurios spindulys 0,03.
336. Parašykite po dvi taškų 1,9 ir 2 aplinkas, išreikštas nelygybėmis, kurių
sankirta yra tuščioji aibė ir netuščioji aibė.
337. Raskite taško 2 visų aplinkų sankirtą bei visų jo pradurtųjų aplinkų
sankirtą.
338. Raskite taško 1,9 aplinką, kuri visa yra intervale ]1; 2 [.
339. Taško a aplinkoje, kurios spindulys 0,2, pažymėtas taškas b, nutolęs nuo
taško a atstumu 0,05. Raskite taško b aplinką, kuri visa yra taško a
aplinkoje. Sias aplinkas pavaizduokite koordinačių tiesėje.
340. Koks yra funkcijos / ženklas pradurtoje taško 2 aplinkoje, kurios spin-
dulys lygus 0,1, kai:
2
jc2 —4
1) f (X)=X ; Z) f (χ) = 3)/(*)=*
5-x X-Z
хг-Л
i — — ΐ " , kai xjtZ,
4) / W = χ—Ζ
\ - 7 , kai x = Z.

χ2-9
2. Funkcijos riba taške. Funkcija neturi reikšmės, kai
χ —3
x==3. Lentelėje s u r a š y t o s šios funkcijos reikšmės, kai χ mažai
skiriasi nuo 3:

1 2 2,9 2,99 2,999 4 i ,, 3,01 3,001

- I !
χ 2 —9 I
4 5 5,9 5,99 ! 5,999 7 6,1 6,01 6,001
χ—3 i

χ 2 —9
Matome, kad χ a r t ė j a n t prie 3, funkcijos χ _3 reikšmės a r t ė j a
2
χ —9
prie 6. Sakoma, kad funkcijos riba, kai χ a r t ė j a prie 3, lygi
χ —3
6 ir r a š o m a :
.. л2 —9 ,
hm — - r - = 6.
χ— 3
 D a b a r apibrėšime funkcijos ribą, kai χ - κ ζ .
1 apibrėžimas. F u n k c i j a α v a d i n a m a nykstančia, kai
x-*-a, jeigu su kiekvienu ε > 0 arti taško a teisinga nelygybė
| α ( χ ) | < ε (tai reiškia, kad yra p r a d u r t o j i taško a aplinka, kurioje
teisinga ši nelygybė).
2 apibrėžimas. Skaičius b v a d i n a m a s funkcijos f riba,
kai x-+a, jeigu funkcija f yra skaičiaus b ir funkcijos α s u m a :
f=b-į-a, o funkcija α nyksta, kai χ—^α. Tokiu atveju r a š o m a :
Iim f ( x ) = b.
1 pavyzdys. Įrodysime, kad Iim x=a.
л -'a
S j p r e n d i m a s. P r a d u r t o j e taško a aplinkoje, kurios spin-
dulys ε, turime: \x—α|<ε. Vadinasi, funkcija x—a nyksta, kai
x-^a. K a d a n g i x=a-\-(x—a), tai I i m x = a.

Funkcijos ribą taške galima apibrėžti tiesiogiai, nesiremiant nykstančios

funkcijos sąvoka.
2' apibrėžimas. Skaičius b vadinamas funkcijos f riba, kai x->-a,
jeigu kiekvieną ε > 0 atitinka pradurtoji taško a aplinka, kurioje teisinga ne-
lygybė \f(x)—b\ <ε.
Panašiai kaip nagrinėjome funkcijų ribas, kai x-»-+oo ir oo, galima
nagrinėti vienpuses funkcijos ribas, kai x->-a. Suformuluotas ribos apibrėžimas
nuo vienpusės ribos apibrėžimo skirsis tik tuo, kad vietoje visos pradurtosios
taško a aplinkos imama kairioji arba dešinioji šios aplinkos pusė. Rašoma:
Iim f (x) ir Iim f ( x ) . Kad būtų trumpiau, šios ribos žymimos simboliais
x—>a—O χ—>a+0

f(a—0) ir / ( a + 0 ) . Funkcijos f riba, kai x-»-a, egzistuoja ir lygi b tada ir tik

tada, kai egzistuoja f {a-0) ir / ( a + 0 ) , be to, f{a—0) = / ( a + 0 ) =b.

Pratimai
341. Remdamiesi šiame skyrelyje suformuluotu funkcijos ribos taške apibrėži-
mu, įrodykite, kad:
1) Iim χ 2 = 16; 2) Iim (2x 2 - 6x + 8) = 8;
χ—>4 χ—> 3

3) Χ-+6
Hm lX = į6: 4) x—>
Iim I JC2+ 1 = 0 ;

5) Hm 1 = 1-; 6) Iim 1 / 7 = 2 .
x - * 5 X 2
- I 24 x - * 4

3. Funkcijos ribos taške savybės ir ribų skaičiavimas. Funkci-

jos ribos taške apibrėžimas labai primena funkcijos ribos bega-
lybėje apibrėžimą. Sių sąvokų savybės irgi g a n a p a n a š i o s . Bū-
tent, teisingi tokie teiginiai:
a) funkcija f negali turėti dviejų skirtingų ribų, kai x-*a;
b) jeigu funkcija f turi riba, kai x-+a, tai egzistuoja pradurtoji
taško a aplinka, kurioje ši funkcija yra aprėžta;
c) jeigu Iim f{x) = b ir ЬфО, tai egzistuoja pradurtoji taško a
X Xl
aplinka, kurioje funkcijos ženklas sutampa su skaičiaus b ženklu;
 d) jeigu \\mf(x) = b ir yra pradurtoji taško a aplinka, kurioje
f (x)^0, tai b%0;
e) jeigu yra pradurtoji taško a aplinka, kurioje teisinga nely-
gybė φ (x)^.f(x)^.b (arba b ^ f ( x ) ί ζ φ ( χ ) ) ir limtp(x) = Z>, tai
χ—>a
Iim f (χ) = b;
χ—>a
f) jeigu funkcijos f ir g turi ribas, kai x-*-a, tai jų sumos (san-
daugos) riba, kai x-*-a, lygi šių funkcijų ribų sumai (sandaugai):
Iim ( / ( x ) + g (x)) = Iim f ( x ) + Iim g (x),
χ—>a x—>a

Iim ( f ( x ) g (.χ)) = \imf(x) • Iim g (x).

.r—>л >α χ—>я
Atskiras atvejis: Iim cf (x) = c Iim f(x);
х->a л -*a
g) jeigu funkcijos f ir g turi ribas, kai x-*~a, be to, funkcijos g
riba nelygi nuliui, tai teisinga lygybė
Iim f ( x )
f(x)
Iim -
g(x) Iim g(x) '
X—>a
Kiekvienas teiginys g a u n a m a s iš atitinkamo teiginio apie funk-
cijos ribą, kai х-^оо, remiantis tokia teorema:
1 teorema. Tarkime, kad su visomis χ reikšmėmis, kurių mo-
dulis pakankamai didelis1, teisinga lygybė F(x)=f [α + ^Λ. Tuomet
Iim f ( x ) = b t a d a ir tik tada, kaiχ—>oo
x—*a
Iim F(x) = b.
Į r o d y m a s . Sakykime, kad Iim F(x) = b. Tuomet kiekvieną
X—>00

€ > 0 atitinka aibė A={x\\x\>M), !kurioje IZ7(X)—61 < ε , kitaip

d —
sakant j/( +~) b j < ε. Bet 1 skyrelio p a b a i g o j e pažymėjome:
jeigu χ įgyja visas reikšmes iš aibės A, tai dydis a + — po vieną
k a r t ą įgyja visas reikšmes iš pradurtosios taško a aplinkos, ku-
rios spindulys lygus Įrodėme, kad kiekvieną ε > 0 atitinka
p r a d u r t o j i taško a aplinka, kurioje teisinga nelygybė |/(x)—b|<
< ε . Tai ir reiškia, kad I i m f ( x ) = b. P a n a š i a i galima įrodyti, kad iš
x—ra
l i m / ( x ) = b išplaukia Iim F(x) = b.
X - >L1 X—*CO
Remdamiesi šia teorema, išsyk jrodome, kad

j Iim χ [A(x)+/г
— > (x)]=
o oIim [F 1 (x) + F 2 (*)] = χ—>oo
Iim F1(X)+ x—>co
Hm F2 (x) = χIim
—> aA (χ) +

+ ImAW, kai F1(X)=A [a + j, F2(X)=A («+ -'-]·

1
Tai yra su visais χ, priklausančiais aibei |.v| > P } ; čia P-—tam tikras
skaičius.
 Suformuluotieji teiginiai taikomi skaičiuojant funkcijų ribas
taške.
1 p a v y z d y s . Apskaičiuosime Iim(x 2 — 3x + 8).
Sprendimas. P a g a l f) savybę g a u n a m e :
Iim (х - 3x + 8) = Iim x 2 + Iim ( - 3x) + Iim 8 = Iim χ χ
2
χ—>4 χ—>4 χ-*4 χ—>4 χ—>4

χ lim χ + ( — 3)Iim χ + 8.
Л>4 χ—>4

K a d a n g i Iimx = 4, tai
JC—>4

Iim (χ 2 — 3 χ + 8 ) = 4 · 4 — 3 - 4 + 8 = 12.
JC->4

Taigi, norint surasti d a u g i a n a r i o χ 2 — 3 x + 8 ribą, kai x-*-4, pa-

kanka įrašyti į šį d a u g i a n a r į vietoj χ skaičių 4. Tą patį g a l i m a
pasakyti apie kiekvieną d a u g i a n a r į .
2 teorema. Daugianario P(x) riba, kai x-+a, lygi šio daugia-
nario reikšmei taške X=a, t. y. Iim P (x) = P (a).
х- Уa
Iš tiesų, jeigu P ( x ) =bnxn-\-bn-lxn-] + ...-\-b0, tai, ,pritaikę ribų •
savybes, g a u n a m e :

I i m P ( x ) = Iim (Ζ>„ χ" + Z>„_j χ " - 1 + . . . + b0) =

= bn (lim x)n + bn_1 (lim -f . . . +Iimft 0 =

χ—>ū χ—>α χ—>a
n 1
= bna + bn.1a"~ + . .. +bb = P{a).

Pritaikę teoremą apie t r u p m e n o s ribą, g a u n a m e b e n d r e s n į tei-

ginį.
3 teorema. Jeigu P(x) ir Q(x) — daugianariai, be to, Q(a)=/= O,
P (χ)
tai trupmenos Q ^y riba, kai x->-a, lygi jos reikšmei taške x=a,

p Pia)
lim W -
X^ a GW CW "
Įrodymas. Iš 1 teoremos išplaukia, kad Iini P (x) = P (a) ir
JC->a
Y\mQ(x) = Q(a). K a d a n g i Q(a)=T^0, tai p a g a l g ) s a v y b ę g a u n a m e :
χ—*a
lim P(x)
P(a)
lim Q(x) - — *
lim Q(x) - Q(ci) '
x—>a

X2 — 6x + 7
2 pavyzdys. Apskaičiuosime ribą lim3 x2 + x+ 8
„ , . χ2 — 6х + 7 32 —6 -34-7 -2 л .
Sprendimas. Iim = 3 ,+3+ 8 = = - 0,1.
 P a g a l suformuluotas teoremas galima apskaičiuoti racionalių-
jų funkcijų ribas, t. y. funkcijų, apibrėžtų racionaliais k i n t a m o j o
χ reiškiniais. Užtenka į funkcijos išraišką vietoje χ įrašyti a, prie
kurio a r t ė j a x. Vienintelė išimtis yra atvejis, kai po įrašymo gau-
n a m a s reiškinys, neturintis skaitinės reikšmės, t. y. kai vardiklio
reikšmė lygi nuliui. I š n a g r i n ė s i m e pavyzdį.
X2 — 6x + 5
3 p a v y z d y s . Apskaičiuosime Iim — - — — .
S p r e n d i m a s . Sį kartą negalima vietoj χ įrašyti 5, nes su
šia reikšme ir skaitiklis, ir vardiklis lygūs nuliui. Tačiau kvadrati-
nį trinarį, turintį šaknį a, galima išskaidyti dauginamaisiais, ku-
rių vienas yra χ — a . Siame pavyzdyje
x2-6x + 5 0-1)0-5)
, x2-25 0 + 5)0-5) '

Kai хфЬ, tai šią t r u p m e n ą galima suprastinti iš X—5. G a u n a m e

χ— 1
trupmeną . K a d a n g i funkcijos ribos, kai χ—>-5, apibrėžime
kalbama tik apie p r a d u r t ą s i a s šio taško aplinkas, tai toks prasti-
nimas yra galimas, todėl g a u n a m e :
.. x2-6x + 5 .. O-l) o-5) ,· X-I n5-1 .
Iim = hm , , ,—~ = hm — — - -r—į- = 0,4.
χ_+5 Χ--25 0+5)0-5) x+5 5+ 5

Pratimai

342. Įrodykite, kad šios funkcijos nyksta:

1) χ—3, kai x->-3; 2) ( x + l ) 3 , kai x->— 1;

3) 4x —3, kai χ ; 4) (3x + 2) 4 , kai x-

,. X2 — 4 x + 4 . . x 3 + 3x 2 + 3 x + l . .
5) — , kai x->2: 6) , kai x - > — 1.
χ—2 x+l
343. Sugalvokite dvi nykstančias funkcijas, kai x->3.
344. Įrodykite šio skyrelio a ) — g ) teiginius.
345. Apskaičiuokite ribas:
1) Iim 0 2 + x - 3 ) ; 2) Iim (x 3 + 4x 2 + x - 2 ) ;
x - + 2 χ - * - 3

3) Iim 0 4 + 5x —7); 4) Iim χ

'~Ίχ +2 .
x - * - 2 x->3 x2 + x - 2 '

5) Iim - * 2, + 2 * 3 + 1 ; 6) Iim 5+ 2x+x2 .

' -1 x„2 +ι. 5 x +ι 31 '' ' x - * — 2 X s + 3x" + 1 '

7) Iim *<+3*2 · 8) Iim ЗдС-4х'+1 ·

' χ 3 + χ 3 + 2x 2 ' > X^i (x-l)' '

9)
' л
Iim
_! \ 1-х
( 1 l—V
1-х3/'
,0)
χ
Iim f 3
\ (x-2)(x'+x+l)
^ i
Х-2 )'
y
 U) lim {m neNy 12) lim
, Ί Xί Ζ—1Γ
X—>1 > ' ,
χ—>3 ^x 9У 3
X3-M xl-l
13) lim 14) lim
2 x +x— 2
2
ι x*-2x-l

Kodėl šiuose p r a t i m u o s e g a l i m a prastinti iš b e n d r o j o d a u g i n a -

mojo?
4. Neaprėžtai didėjančios funkcijos, kai x ^ - a . Kaip ir tuo at-
veju, kada x->oo, funkciją f v a d i n s i m e neaprėžtai didėjančia,
kai x-+a, jeigu lim 1 = 0 . Pavyzdžiui, funkcija ( χ — 3 ) - 4 neap-
>a / W
1
rėžtai didėja, kai х-н>-3, nes lim = l i m ( x - 3 ) 4 = 0.

lim f(x)=+oo Lim f(x)=-°o

л— a л—α
a) b)
81 pav.

Tvirtinimas, kad l i m / ( x ) = + oo (atitinkamai lim / ( * ) = - oo)

χ-*α -V ><ί
reiškia, kad lim f(x)= oo ir kad funkcija f yra teigiama (neigia-
x - * a

ma) arti taško α (81 pav., a, b).

Teorema. Jeigu egzistuoja nelygi nuliui riba lim<p(x) = £, be
X -Xl

to, Нтф(х) = 0 ir funkcija ψ nelygi nuliui arti taško a, tai

lim - S = O O .
ΨW
Įrodymas. Tarkime, kad f=^· Tuomet y = ~~> todėl

lim - Z - = I i m - ^ v = ^ = O. Tai ir reiškia, kad

lim ^ 4 = 00.
ΨW
 Xi -f- 4
Pavyzdys. Įrodysime, kad Iim —— 8 = со.
2
S p r e n d i m a s . Turime: Iim (x + 4) = 20 ir Iimi
(x 2 - 6x + 8) = 0.
v->4
Xx—>4
+4
K a d a n g i teoremos sąlygos išpildytos, tai Iim _ = oo.
χ yĄ X OX "T" O
Neaprėžtai didėjančių funkcijų, kai x->a, savybės analogiškos
neaprėžtai didėjančių funkcijų, kai x->-+oo, savybėms.

Pratimai
346. Įrodykite, kad šios funkcijos neaprėžtai didėja, kai x->-a, (a reikšmė
duota):

1) J_2 , kai x-+2; 2) ^ Z J - , kai * - * 2 ;

x2 + x-2 , . .. x3-3x-2 . . .
kai 4
3) > 0-2)3 > kai ^ 2
'

5. Tolydžios funkcijos. Norint apskaičiuoti kubo tūrį, užtenka

išmatuoti jo b r i a u n o s ilgį. Tūrio reikšmės tikslumas yra kiek no-
r i m a didelis, jeigu kubo b r i a u n a i š m a t u o t a p a k a n k a m a i tiksliai.
Sakoma, kad kubo tūris tolydžiai priklauso nuo jo b r i a u n o s ilgio.
Visai kitokia yra 1 k g v a n d e n s tūrio priklausomybė nuo tem-
p e r a t ū r o s , kai t e m p e r a t ū r a lygi 0°C. Kiek norima mažai suma-
žinus t e m p e r a t ū r ą , v a n d u o užšąla ir jo tūris staigiai padidėja.
Sios priklausomybės grafikas schemiškai p a v a i z d u o t a s 82 paveiks-
le. Matome, k a d funkcija taške t=O n u t r ū k s t a .
D a b a r pateiksime b e n d r ą j į f u n k c i j o s tolydumo apibrėžimą.
1 apibrėžimas. Funkcija f v a d i n a m a tolydžia taške a,
jeigu ji apibrėžta t a m e taške ir skirtumas f(x)—f(a) nyksta, kai

Sis apibrėžimas reiškia, kad funkcija f yra tolydi taške a t a d a

ir tik t a d a , kai Iim / ( x ) = / ( f l ) .
X—*a
Be funkcijos tolydumo, n a g r i n ė j a m a s dar jos vienpusis toly-
dumas (iš dešinės arba iš kairės), kuris apibrėžiamas lygybėmis
f(a+0)=f(a)irf(a-0)=f(a).
Jeigu racionalioji funkcija turi reikšmę, kai x=a (t. y. jeigu,
vietoje χ p a r a š i u s jo reikšmę a, nereikia dalyti iš nulio), tai tos
f u n k c i j o s riba taške a, kaip įsitikinome 3 skyrelyje, lygi jos reikš-
mei t a m e taške. Iš to išplaukia svarbi išvada.
1 teorema. Racionalioji funkcija tolydi su visomis χ reikšmė-
mis, su kuriomis ji turi skaitinę reikšmę.
χ' +1
Pavyzdžiui, funkcija χ ί _ tolydi su visomis χ reikšmėmis,
išskyrus —2 ir 2 (šie skaičiai yra d a u g i a n a r i o x2—4 š a k n y s ir,
pakeitę χ bet kuriuo iš jų, g a u n a m e t r u p m e n ą , kurios vardiklis
l y g u s nuliui).
 Iš teiginių apie sumos, s a n d a u g o s ir dalmens ribas išplaukia
atitinkami teiginiai apie tolydžiąsias funkcijas.
2 teorema. Jeigu funkcijos f ir g tolydžios taške a, tai jų suma
ir sandauga irgi tolydžios šiame taške. Be to, jeigu g (a) φ O, tai
funkcija įrgi tolydi taške a.
[rodysime, pavyzdžiui, teiginį apie sumos tolydumą. K a d a n g i
f ir g tolydžios taške a, tai teisingos lygylbės
lim f ( x ) =f(a) ir lim g (x) = g (a).
x-+a x - * a

Bet tuomet
lim ( f(x)+g (x)) = lim f ( x ) + I i m g (x) = / ( a ) + g (a),
χ—>£t χ — л 'a
o tai ir reiškia, kad funkcija f-j-g tolydi taške a. Sios t e o r e m o s
prasmė tokia: kai a r g u m e n t a s keičiasi nežymiai, tolydžios funk-
cijos f ir g keičiasi mažai, todėl n e d a u g keičiasi jų suma f + g
e
bei s a n d a u g a f g, o jeigu g (a) φ O, tai ir dalmuo j .
Toliau remsimės teiginiu, kuris tiesiogiai išplaukia iš funk-
cijos ribos taške c) savybės (žr. 3 skyrelį):
Jeigu funkcija f tolydi taške a ir nelygi nuliui šiame taške, tai
arti taško a funkcijos f ženklas sutampa su jos ženklu taške a.
Norint šį teiginį pagrįsti ribos c) savybe, p a k a n k a prisiminti,
kad lim f(x)=f(a), kai funkcija tolydi.
X >il
P a v y z d y s . Taške x=\ funkcija 8-{-2χ—x 2 įgyja t e i g i a m ą
reikšmę 9. Todėl ji yra teigiama arti šio taško (kalbant tiksliau,
ji teigiama šio taško aplinkoje, kurios spindulys lygus 3, o jeigu
aplinkos spindulys didesnis, tai joje b u s taškų, kuriuose ši funk-
cija n e i g i a m a ) .
Taškai, kuriuose pažeidžiama funkcijos tolydumo sąlyga, va-
dinami jos trūkio taškais. D a ž n i a u s i a i trūkis atsiranda dėl dviejų
priežasčių:
a) Skirtinguose intervaluose funkcija apibrėžta skirtingais reiš-
kiniais, o a r t ė j a n t prie „ s a n d ū r o s taško" iš skirtingų pusių, šie
reiškiniai turi nevienodas ribas.
 Tarkime, pavyzdžiui, kad

χ+ 3, kai x< — 2,
x\ kai -2<x<2,
— x + 6, kai χ >2.

Šiame p a v y z d y j e s a n d ū r o s taškai yra 2 ir —2. K a d a n g i f ( — 2 —

— 0 ) = Iim (x+ 3 ) = 1, o / ( — 2 + 0) = l i m x 2 = 4, tai, pereidama per
x—>—2 x-+2

tašką —2, funkcija daro „šuolį" aukštyn per 4—1 = 3 vienetus, to-
dėl jos g r a f i k a s n u t r ū k s t a (tokie trūkio taškai v a d i n a m i šuolio
taškais). Taške x = 2 funkcija tolydi, nes f(2)=22=4, o /(2—0) =
= I i m χ 2 = 4 ir / ( 2 + 0) = Iim( — л:+ 6) = 4 (83 pav.).
b) Funkcija apibrėžta reiškiniu, kurio vardiklis taške a lygus
nuliui, o skaitiklis nelygus nuliui. Siuo atveju I i m / ( x ) = c o . Todėl
JC-WI
lygybė Iim f(x)=f(a) negali būti teisinga, ir funkcija taške a
X - >a

yra trūki.

Pratimai

347. S u g a l v o k i t e tolydžių ir trūkių fizinių bei cheminių procesų pavyzdžių.

348. Ar bus tolydi funkcija f t a š k u o s e 1; 2; —1; 1,01, kai:
1
1) f(X)=X2-U 2)/0) =
x+\

3 ) / ( * ) - ^ f ; 4)/O)= | = 1 ?

349. S u g a l v o k i t e funkciją, tolydžią:

1) bet kuriame skaičių tiesės taške;
2) su visomis χ reikšmėmis, išskyrus x = 2 ;
3) su visomis χ reikšmėmis, išskyrus x = 2, 3 ir 7.
350. Koks funkcijos f ženklas arti taško a, kai:
1) / ( x ) = j c 2 + 1 , a=2, 2) /(X) = I - X 2 , a=3?
351. Raskite funkcijos
x+3
χ 3 —2x2 —8x

apibrėžimo sritį. Kuriuose taškuose ši funkcija tolydi, o kuriuose—ne-

tolydi?
352. Kuriuose taškuose yra trūkios šios funkcijos:
1 1 ^2
1) ^5x
7 7+^7- ; ' 2) χ —4 ;'
2 3) 2
χ —4x + 4
x+2 χ 2 + 2x — 3
' x 2 + 2x —3 ;
' x+ 2 '
 х+2, kai - 1,
6) f (X) = χ*, kai -lsSx<2,
5 — χ, kai a5=2;

2_
kai χ ΐτ2;
χ »
7) f ( x ) - x-l, kai — 2 < л- < 1,
1 kai x 5 s l .
Х+1
353. 84 paveiksle pavaizduoti funkcijų grafikai. Nurodykite trūkio bei tolydumo
taškus. Ar apibrėžta funkcija trūkio taške? Kam lygi funkcijos reikšmė
trūkio taške (kai ji apibrėžta šiame taške)?

354. Nubraižykite funkcijos grafiko eskizą, atlikę tokius tyrimus: a) raskite

funkcijos apibrėžimo sritį ir jos trūkio taškus; b) raskite grafiko ir koor-
dinačių ašių susikirtimo taškus; c) apskaičiuokite funkcijos ribą, kai
x->-+oo ir x->—oo; d) nubrėžkite asimptotes (jeigu jų y r a ) ; e) išnagri-
nėkite funkcijos kitimo pobūdį, kai х-кг—O ir x-+-a-į-0; čia a — funkcijos
trūkio taškas; f) tikrindami raskite keletą tarpinių grafiko taškų:
2x-3 . x2 + l
D χ —2 ' 2) 3)
5x —3 ' x2-4 '
.x2 — l 3x 3x + 9
4) 5) 6)
-4 ' .y2 —9 '
355. {rodykite, kad šios funkcijos tolydžios, ir suraskite jų ženklų pastovumo
intervalus:

1) ( j c - 1 ) ( x + 2 ) ( * + 3 ) ; 2) x(x2-l) (x+2);

3) ( * * + ! ) ( * _ 1 ) ; 4) -J=I

6. Tolydžių a t k a r p o j e f u n k c i j ų t a r p i n i ų reikšmių teoremos.

Funkciją f p a v a d i n s i m e tolydžia intervale X, kai ji tolydi visuose
šio intervalo taškuose (kai intervalo galai j a m priklauso, turime
galvoje vienpusį tolydumą g a l u o s e ) . Šiame skyrelyje išnagrinė-
sime kai kurias tolydžios a t k a r p o j e funkcijos savybes.
Tarkime, kad funkcijos f reikšmės taškuose α ir b yra skirtin-
g ų ženklų. Tuomet šios funkcijos g r a f i k o taškai A (a; f (a)) ir
f (b)) yra skirtingose abscisių ašies pusėse. Jeigu funkcija f
 B (b; f (b)) tolydi a t k a r p o j e [a; b], tai geometriš-
kai aišku, k a d jos g r a f i k a s šioje a t k a r -
poje yra ištisinė kreivė ir todėl turi ku-
r i a m e nors t a š k e kirsti abscisių ašį (85
pav.).
1 t e o r e m a . Tarkime, kad funkcija f
tolydi atkarpoje [a; b] ir jos galuose
A(a;f(a)) 1ёУ1а skirtingų ženklų reikšmes. Tuomet
85 pav jos reikšmė bent viename šios atkarpos
taške lygi nuliui.
Be to, jeigu funkcija f yra monotoniška atkarpoje [a; b], tai
ji reikšmę O įgyja tik vieną kartą.
Iš pradžių išnagrinėsime atvejį, kai f ( a ) < 0 . Raide X pažymėsime atkar-
pos Įa; b] taškų aibę, nuo kurių į dešinę yra šios atkarpos taškų, kuriuose
funkcijos f reikšmės neigiamos, o raide Y— kitų šios atkarpos taškų aibę.
Galima įrodyti, kad Y yra į dešinę nuo X, be to, taške c, kuris skiria aibes
X ir Y, funkcijos f reikšmė lygi nuliui. Kai f(a)>O, įrodymas analogiškas.
1 i š v a d a . Jeigu funkcija f tolydi atkarpoje [a; b], tai šioje at-
karpoje ji įgyja bet kurią reikšmę μ, esančią tarp f (a) ir f (b).
Į r o d y m a s . T a r k i m e ( kad f (a) < μ < / ( 6 ) . I š n a g r i n ė k i m e pa-
g a l b i n ę f u n k c i j ą F=f—μ. K a d a n g i f u n k c i j a f tolydi a t k a r p o j e
[a\ b], tai tą pačią s a v y b ę a t k a r p o j e [a; b] turi ir f u n k c i j a F,
nes ji yra dviejų t o l y d ž i ų j ų f u n k c i j ų s k i r t u m a s . Be to, F (a) =
=f(a)— μ < 0 , F(b)=f(b)— μ > 0 . P a g a l 1 teoremą yra toks
t a š k a s c, k u r i a m e F(c)=0. Bet t u o m e t f {c)— μ = 0 , todėl f (c) = μ.
P a v y z d ž i u i , f u n k c i j a x 2 tolydi a t k a r p o j e [1; 4] ir į g y j a šioje
a t k a r p o j e v i s a s reikšmes, e s a n č i a s t a r p I 2 = I ir 4 2 = 16. Sios funk-
cijos reikšmių a t k a r p o j e [1; 4] aibė yra a t k a r p a [1; 16].
2 i š v a d a . Kai funkcija f tolydi atkarpoje [a; b] ir nelygi nuliui
šios atkarpos viduje (t. y. intervale ] a; b [), tai jos ženklas visuo-
se vidiniuose taškuose yra pastovus.
Įrodymas. J e i g u f u n k c i j o s ženklai t a š k u o s e Xi ir X2 iš
]a; b [ b ū t ų skirtingi, tai p a g a l 1 t e o r e m ą ji b ū t ų lygi nuliui nors
v i e n a m e a t k a r p o s [x\; x2] v i d i n i a m e taške. Bet šis t a š k a s yra ir
a t k a r p o s [o; b] vidinis taškas, o p a g a l s ą l y g ą f u n k c i j a nė v i e n a m e
a t k a r p o s [a; b] v i d i n i a m e taške nelygi nuliui. V a d i n a s i , funkci-
jos f reikšmės a t k a r p o j e [a; ft] negali būti skirtingų ženklų.
1 teorema ir jos i š v a d a taikomos, s p r e n d ž i a n t lygtis ir ne-
lygybes.
1 p a v y z d y s . Įrodysime, kad lygtis x3—3x+l = 0 turi šak-
nį a t k a r p o j e [O, 1] ir rasime j ą 0,1 tikslumu.
S p r e n d i m a s . F u n k c i j a f , kai / ( x ) = x 3 — 3 x + l , tolydi vi-
soje skaičių tiesėje, be to, / ( 0 ) = 1, / ( 1 ) = - 1 . P a g a l 1 teoremą
ji lygi nuliui bent v i e n a m e a t k a r p o s [0; 1] taške. G a l i m a įrodyti,
kad f u n k c i j a / m a ž ė j a šioje a t k a r p o j e ir todėl jos g r a f i k a s j ą kerta

»
tik viename t a š k e (t. y. lygtis x 3 — 3 x + l šioje a t k a r p o j e turi tik
vieną š a k n į ) .
Norėdami surasti šaknį 0,1 tikslumu, apskaičiuosime funkcijos
reikšmes t a š k u o s e 0; 0,1; 0,2; ...

χ 0 o:i 0,2 0,3 0,4

/ W 1 0,701 0,408 0,127 -0,136

I

K a d a n g i ji keičia ženklą t a r p t a š k ų 0,3 ir 0,4, tai lygties šaknis

0,05 tikslumu lygi 0,35. Jeigu reikia tiksliau rasti šaknį, tarkime,
0,005 tikslumu, tai dalijame a t k a r p ą [0,3; 0,4] į 10 dalių ir pakar-
t o j a m e a p r a š y t ą j į skaičiavimą.
Spręsdami nelygybę f ( x ) > 0 , kai funkcija f tolydi visoje skai-
čių ašyje, iš p r a d ž i ų i š s p r e n d ž i a m e lygtį f{x)= 0 ir s u r a n d a m e
intervalus, į kuriuos šios lygties šaknys p a d a l i j a skaičių ašį. Iš
2 išvados paaiškėja, kad tokiuose intervaluose f u n k c i j o s f ženklas
yra pastovus. Todėl, norint sužinoti, koks yra funkcijos ženklas
v i s a m e intervale, p a k a n k a sužinoti jos ženklą k u r i a m e nors pasi-
rinkto intervalo , , b a n d o m a j a m e taške". Jeigu funkcija f turi trū-
kio taškų, tai skaičių ašį reikia padalyti į dalis ne tik tais taškais,
kuriuose / ( * ) = 0, bei ir f u n k c i j o s f trūkio taškais. Cia nepateikia-
me atitinkamo pavyzdžio, nes toks pats r a c i o n a l i ų j ų nelygybių
sprendimo metodas, tik kitaip s a m p r o t a u j a n t , i š n a g r i n ė t a s III
skyriaus § 4, 6 skyrelyje. Toliau m i n ė t ą j į intervalų metodą taiky-
sime, s p r ę s d a m i s u d ė t i n g e s n e s nelygybes (trigonometrines, rodik-
lines, logaritmines ir kt.).

Pratimai
356. Raskite funkcijų tolydumo intervalus:
1 χ x2 + x-3
1) Cx-2)(x-5) 2) 3) -,
Λ">-2x2-3x ' 4) x+2

— , kai x < 1, хфО,

хг, kai .v < — 1; χ
i χ— 1, kai
6) / ( . v ) =

2x, kai χ > 1.

0, kai x = 0,

357. Apskaičiuokite funkcijos f ( x ) = x 3 - 5 x + 2 reikšmes f ( 0 ) , f ( — 3 ) , / ( 1 ) , / ( 2 ) .

Kuriuose intervaluose yra funkcijos nuliai? 1 Kuriuose intervaluose funkci-
jos ženklas pastovus?
358. Apskaičiuokite funkcijos 2+7.V—.v3 reikšmes f( — 1), / ( 0 ) , f ( — 3 ) . Kuriuose
intervaluose yra funkcijos nuliai? Kuriuose intervaluose funkcijos ženklas
pastovus?
359. Įrodykite, kad lygtis .v 3 +4.v-f3 = 0 turi šaknį atkarpoje [—1; 0]. Raskite
šią šaknį 0,1 tikslumu.
1
Tai taškai, kuriuose /(.v) lygi nuliui.
360. Įrodykite, kad lygtis χ 5 + x = Oturi š a k n į intervale [0,5; 1]. Raskite šią
šaknį 0,1 tikslumu.
361. Išspręskite nelygybes:
1) ( * + 2 ) ( x - 3 ) > 0 ; 2) ( * + 3 ) ( x - 4 ) s S 0 ;
3) ( x + l ) ( x + 2 ) ( x + 4 ) ^ 0 ; 4) (x2-4) ( x + 5 ) > 0 ;
x2 — 4
5) л г З - 3 ^ + д г + 3 > 0 ; 6) . * 2, 4 , ·<0;
X — 2x
3
+ 3x
7) *° + 8
>0.
' (Xi-I) (.χ2-9)
7. Atvirkštinė f u n k c i j a . Kai žinome k v a d r a t o k r a š t i n ė s ilgį x,
tai jo p l o t ą 5 a p s k a i č i u o j a m e p a g a l f o r m u l ę S=x2. Atvirkščiai,
kai ž i n o m a s k v a d r a t o p l o t a s 5 , tai jo k r a š t i n ė s ilgis yra viena-
reikšmiškai apibrėžtas. Sios dvi p r i k l a u s o m y b ė s ( k v a d r a t o ploto
n u o jo k r a š t i n ė s ilgio ir k r a š t i n ė s ilgio nuo k v a d r a t o ploto) vadi-
n a m o s viena kitai atvirkštinėmis.
Mesto a u k š t y n a k m e n s a u k š t i s h m o m e n t u t i š r e i š k i a m a s for-
mule h = v01 - ~ . Ž i n a n t h, iš šios f o r m u l ė s n e g a l i m a vienareikš-
2v
miškai rasti t reikšmę. P a v y z d ž i u i , Ii= 0, kai t=0 ir k a i i = - ^ · .
Iš to aišku, k a d dydžių f u n k c i n ė p r i k l a u s o m y b ė n e v i s a d a turi
atvirkštinę priklausomybę. N o r ė d a m i s u f o r m u l u o t i a t i t i n k a m ą są-
Iygą, a p i b r ė š i m e a p g r ę ž i a m o s f u n k c i j o s sąvoką.
1 apibrėžimas. F u n k c i j a f v a d i n a m a a p g r ę ž i a m a aibėje
X, kai iš sąlygos χλΦχ2 išplaukia f(xi)¥=f(x2), i m a n t bet kuriuos
X\, x2ę=X.
J e i g u f u n k c i j a f m o n o t o n i š k a aibėje X, tai ji a p g r ę ž i a m a . Tik-
rai, iš х\фх2 išplaukia, k a d xx<.x2 a r b a X\ Х2· Kai f u n k c i j a /
didėja aibėje D ( f ) , tai f (x\)<f(x2) a r b a f(x\)>f(x2), todėl
f (X1) ^ f (x2). P a n a š i a i s a m p r o t a u j a m a , kai f u n k c i j a f m a ž ė j a ai-
bėje X.
J e i g u f u n k c i j a f a p g r ę ž i a m a aibėje X, tai kiekvieną y ^ f ( X )
atitinka v i e n a s ir tik v i e n a s x^X, su kuriuo f(x)=y. Šitaip api-
b r ė ž i a m o s aibės f (X) a t v a i z d i s į aibę X, kuris kiekvienam y^f (X)
priskiria tokį x e ^ , k a d y=f(x). Tas a t v a i z d i s yra skaitinė funkci-
ja, apibrėžta aibėje f (X) ir į g y j a n t i r e i k š m e s iš X. Jis v a d i n a m a s
f u n k c i j o s f atvirkštine f u n k c i j a ir ž y m i m a s f - 1 .
Taigi f o r m u l u o j a m e tokį a p i b r ė ž i m ą :
2 apibrėžimas. Tarkime, kad f u n k c i j a f a p g r ę ž i a m a ai-
bėje X. Atvirkštine jai v a d i n a m a tokia f u n k c i j a f~l, a p i b r ė ž t a ai-
bėje f ( X ) , kad iš lygybės f(x)=y išplaukia f~x(y)=x.
Iš šio apibrėžimo išplaukia, k a d lygybės y=f(x), ir
x = f - l ( y ) , y ^ f ( X ) yra ekvivalenčios. Iš jų g a u n a m e šias t a p a -
tybes:
X=Z-1If(X)I (O
1
y =Ar (У)], Уe/ W- (2)
 1 p a v y z d y s . Tarkime, kad funkcija f skaičiui χ priskiria
skaičių 3x—5. Rasime funkciją, atvirkštinę funkcijai f .
S p r e n d i m a s . P a ž y m ė k i m e f(x) raide y. Tuomet y=3x—5,
todėl X = z J ^ - . V a d i n a s i , / 1
OO=z^p-.
Jeigu funkcija yra atvirkštinė funkcijai f ir y=f(x), tai
χ=f-i(y). Vadinasi, jeigu taškas M (x; y) yra funkcijos f grafiko
taškas, tai taškas N (y; x) priklauso funkcijos f - 1 g r a f i k u i . Kadan-
g i tie du taškai yra simetriški tiesės y=x atžvilgiu, tai t e i s i n g a s
šis teiginys:
Funkcijų f ir f-'1 grafikai yra simetriški tiesės y=x atžvilgiu.
2 p a v y z d y s . 86 paveiksle p a v a i z d u o t a s funkcijos f grafi-
kas. Nubraižysime atvirkštinės jai funkcijos f~l g r a f i k ą .
S p r e n d i m a s . Kadangi
funkcija f monotoniška, tai ji
turi atvirkštinę f u n k c i j ą f - 1 .
Funkcijos f~l grafikas g a u n a -
m a s iš funkcijos f grafiko aši-
ne simetrija tiesės y=x at-
žvilgiu.
Iš funkcijos f monotoniš
kumo a t k a r p o j e [a; b] išplau-
kia, kad ši funkcija yra ap-
g r ę ž i a m a , taigi ągzistuoja ir
atvirkštinė funkcija f-1. S j tei-
ginį galima patikslinti, jeigu
dar žinoma, kad funkcija f
tolydi a t k a r p o j e [a; b]. Tokiu
atveju, r e m i a n t i s 6 skyrelio
1 teorema, funkcijos f reikšmių sritis yra atkarpa [f (a); f (b)]
(arba [f(b)] / ( a ) ) , kai / m a ž ė j a ) . Vadinasi, teisinga tokia teo-
rema:
1 teorema. Kai funkcija f didėja (mažėja) ir yra tolydi atkar-
poje [a; b\, tai egzistuoja funkcija f~l, atvirkštinė funkcijai f ir
apibrėžta atkarpoje [/(a); f{b)] (atkarpoje [/(b); /(a)])·
Įrodysime, kad, g a l i o j a n t 1 teoremos prielaidoms, teisingi dar
du teiginiai:
a) funkcija /-' didėja (mažėja);
b) funkcija f~l tolydi.
Norėdami įrodyti a) teiginį, iš a t k a r p o s [ / ( a ) ; f{b)] p a i m a m e du tokius
1
skaičius y, ir i/2, kad y\<.y2. Tarkime, kad лг, = (i/i), x2=f~^(y2)· Jeigu
galiotų nelygybė X\~SiX2, tai g a u t u m e nelygybę / ( X i ) ^ z f ( X 2 ) , t. y. y i > y 2 ,
nes funkcija f didėja. P a s t a r o j i nelygybė p r i e š t a r a u j a sąlygai y\<.y2. Vadinasi,
xt<x2, t. y. f~4y\)<\-{(y2). Taigi iš yt<y2 išplaukia / - ' ( i / i ) <f~4yi), todėl
1
funkcija f- didėja. Atvejis, kai funkcija f m a ž ė j a , n a g r i n ė j a m a s analogiškai.
D a b a r įrodysime b) teiginį. Tarkime, kad f (a) < ( / 0 < f (b) ir x0=f-l(y o).
Parinkime bet kokį ε > 0 . N e m a ž i n a n t bendrumo, galima tarti, kad taškai
jc
X0-e ir * ο + ε priklauso atkarpai [a; b]. Tuomet f(X(>—e) <f(Xo) = i / o < / ( O - E ) ,
nes funkcija f didėja. Todėl yra t a š k o ya δ — aplinka, priklausanti intervalui
]f(x0—ε); Jeigu y priklauso šiai taško y0 aplinkai, tai f(x0—e)<.
<y<f(x0+e), todėl x0—B<f-1(y)<x0+B, t. y. ! / " 1 O O - M ( V o ) K e . Tai ir
įrodo, kad funkcija f~l tolydi bet kuriame taške y0^]f(a)\ f{b)[. Atvejis, kai
ι / ο = / ( α ) arba yo=f(b), n a g r i n ė j a m a s analo-
giškai.

Teorema, analogiška 1 teoremai, lie-

ka teisinga, kai atkarpa [a; b] pakei-
čiama bet kuriuo skaičių intervalu (tik
tokiu atveju funkcijos / apibrėžimo sri-
tis irgi bus ne a t k a r p a , o a t i t i n k a m a s
intervalas).

P r a t im a i
362. Raskite funkcijas, atvirkštines funkcijoms:
1) 3 x + 6 ; 2) x2—4x+5, 3) x2—4x+5, xsį2;
4 2
4) x +2x , xSzO; 5) x+[x].
363. 87 paveiksle pavaizduotas funkcijos f grafikas. Ar ji turi atvirkštinę? Nu-
rodykite intervalus, kuriuose ši funkcija turi atvirkštinę 1 . Nubraižykite šių
atvirkštinių funkcijų grafikus.

8. Šaknys. Atvirkštinės funkcijos egzistavimo teoremą pritai-

kysime laipsninei funkcijai xn, kurios rodiklis n — n a t ū r i n i s skai-
čius. Ši funkcija didėja spindulyje [0; + ° o [ ir tolydi j a m e (žr.
III skyriaus § 3, 2 skyrelį ir IV skyriaus § 2, 5 skyrelį). Be to,
On = O ir Iim xn — + oo. Todėl, p a g a l 7 skyrelio 1 teoremą, egzis-
X-*+ СО
tuoja funkcija, atvirkštinė funkcijai xn spindulyje [0; + o o [ . Ši
funkcija apibrėžta t a m e pačiame s p i n d u l y j e ir įgyja reikšmes iš
jo. Tai reiškia, kad kiekvieną n e n e i g i a m ą skaičių b atitinka vie-
nas ir tik vienas n e n e i g i a m a s skaičius a, kurio n-tasis laipsnis
lygus b, an = b. Suformuluosime tokį apibrėžimą:
1 apibrėžimas, n-tojo laipsnio šaknimi iš neneigiamo skai-
čiaus b v a d i n a m a s toks n e n e i g i a m a s skaičius a, kad an = b.
Ankstesni s a m p r o t a v i m a i parodo, kad kiekvieną n e n e i g i a m ą
skaičių b ir kiekvieną natūrinį skaičių n atitinka tik v i e n a s toks
skaičius, n-tojo laipsnio šaknis iš neneigiamo skaičiaus b žymima
n
V b. Šio reiškinio skaičius n v a d i n a m a s šaknies rodikliu, b — po-
šakniu, simbolis V — šaknies ženklu, arba radikalu (lotyniškai
„ r a d i x " — š a k3n i s ) . B r ū k š3n y_s virš skaičiaus b atstoja skliaustus.
Pavyzdžiui, 1/ 3 + 5 lygi V 8.
i
Kadangi al = a, tai V a = a, todėl šaknys su rodikliu 1 nevar-
tojamos. S u t a r t a praleisti rodiklį 2 u ž r a š a n t k v a d r a t i n ę šaknį.
1
Tiksliau tariant, atvirkštinę funkciją turi funkcijos f siauriniai šiuose in-
tervaluose.
T o d ė l ] / а = У a. P a g a l i a u iš lygybių O71 = O ir I r i = I išplaukia Iy-
n n
igybės V1) = 0 ir V - I = 1.
3
1 p a v y z d y s . Įrodysime, kad ']/ 64 = 4.
S p r e n d i m a s . Skaičiai 64 ir 4 yra neneigiami, ibe to 4 3 = 6 4 .
Iš šaknies apibrėžimo išplaukia, kad su kiekvienu neneigiamu
skaičiumi b ir kiekvienu n a t ū r i n i u skaičiumi n teisinga ši lygybė:
n
А/ ьу=ь.
Atvirkščiai, jeigu xn = b, o skaičiai b ir χ — neneigiami, tai
n
x=\! b. Todėl, kai χ — n e n e i g i a m a s skaičius,
n
]/lčn = x.
Šaknies sąvoka padeda apibendrinti laipsnio rodiklio sąvoką —
apibrėžti laipsnį su bet kuriuo racionaliuoju rodikliu. Tą apibend-
rinimą n a g r i n ė s i m e vėliau, o dabar tik formaliai apibrėšime laips-
nio su racionaliuoju rodikliu sąvoką ir be įrodymo pasakysime,
kad šie laipsniai turi laipsnių su n a t ū r i n i a i s rodikliais savybes,
i š n a g r i n ė t a s I skyriaus § 1, 7 skyrelyje (išimtį s u d a r o 7 savybė).
Sutarsime, kad
a°= 1, а - = ± ,

kai αφ0. Jeigu a > 0 , m — sveikas skaičius, n — n a t ū r i n i s skai-

čius, tai tarsime, kad
hl n
a" = 1/ Orn.
P a s t a b a . Apibrėžėme tik neneigiamo skaičiaus šaknies sąvoką. Jeigu
laipsnio rodiklis n yra nelyginis, tai n-tojo laipsnio šaknis iš neigiamo skai-
čiaus a apibrėžiama lygybe
n n
iт=-м~а.
3 3 3
Pavyzdžiui, 1 / - 8 = - " 1 / - ( - 8 ) = - M 8 = - 2 .
n
Lygybė ( 1 / а ) " = a yra teisinga ir tada, kai a < 0 , o n —nelyginis skaičius.
Tikrai, jeigu a < 0 ir n —nelyginis skaičius, tai — a > 0 . Todėl
n n n
(]/~αΥ=(-~]/~ά)"=-(~]/~α)"=-(-ά)=α.

Pratimai
364. Siuos reiškinius parašykite be neigiamų rodiklių:

5
' ' c - V ' (a-b)"· '
365. Siuos reiškinius parašykite be trupmenos brūkšnio:
(a + b)' , (a2-56)' .
;
(c+rf)8 ' ' (8a8 + č>)6 '
1 (аг + ЬгУ
3) , J,.. ^S :' 4) <· + ;
Са + ЬУ(а-ЬУ ' (аг-аЬ + Ь3У
366. Kuris skaičius didesnis:
3 4 _ 5 _
1) Y 5 ar 1 / 6 ; 2) '1/5 ar 1/2;

3) 1 / 2 + 1 / 2 ar 1 / 5 ; 4) У З + У 2 ~^3 + У 2 ?
367. Ar teisinga lygybė:

1) У ( У 2 - l/T) 2 = 1/ 2 - l / T ;
3
ι 3 _ 3 _ 3 _ 3
8
2) [/ ( У 2 - У 3 ) = У 2 - У 3 7
368. Parašykite reiškinius, pritaikydami laipsnius su racionaliais rodikliais
7 3 _ 5 7
1Za 3 ^c i У (a+ b)3 У (a-b) s
1) -5r —
_ 8r —
_ ;' 2)7 6
У</< Уг>3 У (α2+62)4
369. Parašykite reiškinius, pritaikydami šaknies ženklą:
_2 3 3_
Д 3
n ^4 • 7Λ (a 8 + ^8) 6
(» + fe2)4
~ л ' _ y_ '
τ
c d2 (a 2 + 3aZ>+62) 8

370. Suprastinkite reiškinius:

1) У (V 2 — V 5 )2; 2) ] / ( У 5 - У 1 9 ) 1 4 ·
 V skyrius

IŠVESTINĖ IR JOS TAIKYMAS

§ 1. I Š V E S T I N E

1. Funkcijos pokytis. S p r e n d ž i a n t įvairius praktikos klausimus,

tenka ieškoti dviejuose taškuose į g y j a m ų funkcijos reikšmių skir-
tumo Pavyzdžiui, jei simboliu q(t) pažymėtume elektros kiekį,
p r a t e k ė j u s į laidininko skerspjūviu iki momento t, tai elektros kie-
kis, pratekėjęs šiuo skerspjūviu laiko t a r p u [a; b], būtų išreiškia-
m a s formule q(b)—q(a). Jeigu f (t) — t i e s i a i judančio taško koor-
dinatė momentu t, tai skirtumas f (b)—f (a) parodo, į kurią p u s ę
ir kokiu a t s t u m u p a s i s t ū m ė j o taškas per laiko t a r p ą [a; b]. Taško
nueitas a t s t u m a s lygus \f(b)—f{a)\, be to, jeigu f [b)— f{a) > 0 ,
tai j u d a m a teigiama kryptimi, o jeigu f (b)—f (a) C 0, tai neigiama.
Suformuluosime apibrėžimą.
1 apibrėžimas. Skirtumas χ—α v a d i n a m a s a r g u m e n t o
pokyčiu pereinant nuo a prie χ, o skirtumas f (x)—f (a) — funkcijos
f pokyčiu, atitinkančiu tą a r g u m e n t o pokytį.
Paminėsime, kad ir a r g u m e n t o pokytis, ir funkcijos pokytis ga-
li būti ne tik teigiami, -bet ir neigiami ir netgi lygūs nuliui. Toliau
a r g u m e n t o pokytį žymėsime raide h, t. y. x—a=h. Tuomet x=
= a-\-h. A t i t i n k a m a s funkcijos pokytis lygus f(a-\-h)—f(a).
Taigi, norint rasti funkcijos f pokytį, p e r e i n a n t nuo a prie
α-į-/г, reikia:
a) rasti funkcijos f reikšmę taške a;
b) rasti f reikšmę taške a-\-h;
c) iš antrosios reikšmės atimti pirmąją.
1 p a v y z d y s . Apskaičiuosime funkcijos X3 pokytį, kai pra-
dinė a r g u m e n t o reikšmė lygi 4, o a r g u m e n t o pokytis lygus 0,1.
S p r e n d i m a s . 4 3 = 6 4 . Jei a r g u m e n t a s p a d i d ė t ų 0,1, tai jis
būtų lygus 4,1. Atitinkama funkcijos x 3 reikšmė lygi 4 , 1 3 = 6 8 , 9 2 1 .
Vadinasi, funkcijos x 3 pokytis, pakitus a r g u m e n t u i nuo 4 iki 4,1,
lygus 6 8 , 9 2 1 — 6 4 = 4 , 9 2 1 .
2 p a v y z d y s . Rasime k v a d r a t o ploto pokytį, kai jo krašti-
nės ilgis a padidėja dydžiu h.
S p r e n d i m a s . K v a d r a t o k r a š t i n ė s ilgis lygus a, todėl jo
plotas lygus a2. Kraštinės ilgį α padidinę dydžiu h, g a u t u m e kvad-
ratą, kurio plotas būtų lygus ( a + h ) 2 . K v a d r a t o plotas pakito,
 prisidėjus p a n a š i a i j raidę Γ f i g ū r a i (88
ah h2 pav.). Rasime šios figūros plotą, t. y.
k v a d r a t o ploto pokytį:
(a + h)2 — a2 = 2ah + h2.
Laibai paprasta yra tiesinės funkcijos
a2 ah
pokyčio išraiška.
Teorema. Tiesinės funkcijos kx-{-b po-
kytis proporcingas argumento pokyčiui h,
o proporcingumo koeficientas lygus k.
α h Įrodymas. Tarkime, f(x) = kx-+b.
88 pav.
Tuomet
f(a) = ka + b, f(a + h) = k(a + h) + b.
Vadinasi,
f (a + h)-f (a) = k (a + h) + b - (ka + b) = kh.
Si lygybė rodo, kad tiesinės funkcijos pokytis, kai a r g u m e n t a s pa-
kinta nuo a iki a-\-h, p r o p o r c i n g a s a r g u m e n t o pokyčiui h, o pro-
p o r c i n g u m o koeficientas lygus k.
3 p a v y z d y s . Rasime funkcijos x 3 pokytį, pasikeitus argu-
m e n t o reikšmei nuo a iki a-į-h.
S p r e n d i m a s . K a d a n g i f (x) =x3, tai f (a) =a3 ir f(a-\-h) =
= ( α + / ι ) 3 . Vadinasi, f (a-\-h) —f (α) = (a+h)3—a3. Kadangi
(a + h)3 = a3 + 3 a2 h + Zah2 + h3,
tai ieškomasis pokytis lygus:
(a + h)3-a3 = (a3+3a2h + 3ah2 + h3)-a3 =
2 2 3 2 2
= 3 a h + 3ah +h = (3a + 3 ah + h ) h.

Pratimai
371. Strypo dalies nuo jo kairiojo galo iki taško, nutolusio nuo šio galo
atstumu χ, masė lygi f(x). Atstumas χ pakito nuo a iki a+h. Kokia funk-
cijos f pokyčio fizikinė prasmė?
372. Sukdamasis diskas per pirmąsias t sekundžių pasisuko kampu {(t). Laikas
t pakito nuo a iki a+h. Kokia funkcijos f pokyčio prasmė?
373. Ištirpusios per pirmąsias t sekundžių cheminės medžiagos masė lygi f (t).
Laikas t kinta nuo a iki a+h. Kokia funkcijos f pokyčio fizikinė prasmė?
374. Šalies gyventojų skaičius momentu t lygus / ( / ) . Kokia funkcijos f poky-
čio f {a+h)—f (a) prasmė?
375. Per pirmąsias t dienų aukštakrosnėje išlydyto ketaus masė lygi f (t).
Kokia funkcijos f pokyčio f (a+h)—f (a) prasmė?
376. Strypo temperatūra taške, nutolusiame atstumu χ nuo jo kairiojo galo,
lygi f(x). Atstumas * kinta nuo a iki a+h. Kokia funkcijos f pokyčio
fizikinė prasmė?
377. Didėja ar mažėja funkcija f atkarpoje [a; b], kai funkcijos pokyčio
ženklas šioje atkarpoje sutampa su argumento pokyčio ženklu? Išnagri-
nėkite ir tą atvejį, kai šių pokyčių ženklai priešingi.
378. P a r a š y k i t e f u n k c i j o s f pokytį taške a:
1) f(x)=x2+x, a = 3, A = O,1;
2) f(x)=7+2x-x\ a== —I, A=0,001;
3) / ( x ) = 3 x — x 3 , a=2, A=-0,1.
379. Raskite f u n k c i j o s 2 x + 3 a r g u m e n t o bei pačios funkcijos pokytį a t k a r p o j e :
1) [2; 2,3]; 2) [ - 2 , 2 ; - 2 ] .
380. F u n k c i j o s l / x —1 a r g u m e n t u i χ suteiktas pokytis A = 0,37, todėl jis į g i j o
reikšmę χ = 4,61. Raskite f u n k c i j o s pokytį.
381. Funkcijos ] / x + i a r g u m e n t u i χ suteiktas pokytis A = 0,17, todėl jis įgijo
reikšmę . v = — 0 , 1 9 . Raskite f u n k c i j o s pokytį.

382. Apskaičiuokite f u n k c i j o s pokytį, kai a = 0 , 8 , A = — 0,2.

383. F u n k c i j o s 1) 3x2; 2) —5x 3 a r g u m e n t a s χ kinta nuo a iki a+h. Išveskite
pokyčio formulę.
384. Raskite skritulio ploto pokytį, kai spinduliui R=4 cm suteiktas pokytis A.
P a v a i z d u o k i t e šį pokytį grafiškai, kai:
1) A = 0 , 2 cm; 2) A = — 0,2 cm.
385. Raskite kubo paviršiaus ploto ir tūrio pokytį, kai: 1) briaunai, lygiai 5 cm,
suteiktas pokytis 0,1 cm; 2) briaunai, lygiai 5 cm, suteiktas pokytis —
0,2 cm.
386. Taškas juda koordinačių tiese taip, kad jo koordinatė laiko m o m e n t u t
2
lygi y ί — 5 / + 1 . Kokiu a t s t u m u persikels taškas: 1) per laiko t a r p ą [3; 8];
2) per laiko t a r p ą [a; a+h] ?
387. Strypo AB dalies AC masė lygi 4x2+5x, kai χ — a t k a r p o s AC ilgis. Ras-
kite šio strypo dalies DE masę, kai: 1) \AD\=5, \AE\ = 2 : 2) \AD\ =
= a, \AE\=a+h.

388. Radioaktyvios m e d ž i a g o s skilimo dėsnis t išreiškiamas formule

Kiek m e d ž i a g o s suskilo: 1) per laiko t a r p ą nuo / = 4 iki t=8; 2) per
laiko t a r p ą [a; a+h] ?

2. Diferencijuojamos funkcijos. Vienuose kelio ruožuose trau-

kinys važiuoja greičiau, kituose — lėčiau, k a r t a i s sustoja. Be to,
traukinys lėtėja arba g r e i t ė j a laipsniškai, todėl per m a ž ą laiko
t a r p ą jo greitis beveik nesikeiča. Kitaip tariant, galima sakyti,
kad traukinio greitis laiko t a r p u [α; α + Λ ] beveik pastovus, kai h
reikšmės mažos, o pats j u d ė j i m a s beveik tolygus. Todėl m a ž o s
traukinio j u d ė j i m o g r a f i k o dalys beveik nesiskiria nuo tiesės.
Tą pačią savybę turi funkcijos x 2 grafikas. P a n a g r i n ė k i m e 89
paveikslą, kuriame pavaizduotos parabolės y=x2 dalys, esančios

(0;2) (1,-2) (2;2) (0,9;1,1) (};Ų) f/,/;/,/) (0,99;1,0I) (J; 1,01) (Ш;1,01)

~\(1,01;1)

iu;0) (Щ (2;0) (0,9-,0,9) (T,0,9) 0,1;0,9) (0,99;0,99) (1;0,99) (1,01;0,99>

89 pav.

155
p r i e taško Ai (1; 1). Sis grafikas n u b r a i ž y t a s skirtingu masteliu,
todėl parodytosios p a r a b o l ė s dalys yra skirtingo didumo. Stai
89, a paveiksle p a r o d y t a parabolės dalis, esanti virš a t k a r p o s
[0; 2], 89, b paveiksle — virš a t k a r p o s [0,9; 1,1], o 89, c paveiks-
l e — virš a t k a r p o s [0,99; 1,01].
Matome, k a d kuo m a ž e s n i s v a i z d u o j a m o s srities spindulys,
tuo m a ž i a u pastebimas g r a f i k o kreivumas, jis darosi vis p a n a š e s n i s
j tiesinės funkcijos g r a f i k ą (arba, tai yra tas pats, į t o l y g a u s
judėjimo g r a f i k ą ) . Galima sakyti, kad arti taško A i ( l ; 1) parabo-
lė yra „beveik tiesi". Tą pačią „beveik tiesumo" savybę p a r a b o l ė
turi ir arti kitų taškų. Fizikos požiūriu „beveik tiesumo" savybė
reiškia, kad atitinkamo fizikinio proceso greitis per t r u m p ą laiko
t a r p ą beveik nesikeičia, kitaip sakant, procesas vyksta beveik to-
lygiai.
D a b a r nuo vaizdaus n a g r i n ė j i m o pereisime prie tikslių ma-
tematinių formuluočių. M a t e m a t i k o j e vietoj „beveik tiesi funkci-
j a " sakoma „diferencijuojama f u n k c i j a " .
1 apibrėžimas. Funkcija f v a d i n a m a diferencijuojama
t a š k e a, jeigu pokytį, pereinant nuo a prie a-\-h, galima išreikšti
formule

f(a + h)-f(a) = (k + oL)h,

kurios k — skaičius, o α — funkcija nykstanti, kai /ι-Н), t. y.

Iim a = 0.
Ji-+0
Priminsime, kad tiesinės funkcijos kx-\-b pokytis lygus kh,
t. y. šiuo atveju nykstanti funkcija a lygi nuliui. Tiesinė funkcija
diferencijuojama visuose taškuose x. Kitų diferencijuojamų funk-
cijų pokyčio ir a r g u m e n t o pokyčio p r o p o r c i n g u m a s yra apytikslis
((1) formulėje skliaustuose p a r a š y t a s dėmuo α kaip tik ir parodo,
jog n u k r y p s t a m a nuo tiksliojo p r o p o r c i n g u m o ) .
1 p a v y z d y s , [rodysime, kad funkcija χ 2 diferencijuojama
kiekviename taške x.
S p r e n d i m a s . 1 skyrelio 2 p a v y z d y j e parodėme, kad funk-
cijos χ 2 pokytis u ž r a š o m a s taip:

(x + hf-x* = (2x + h)h.

Jei p a ž y m ė t u m e 2x=k, h=a, tai dešinioji pusė būtų tokia: (k-\-

+a)h, be to, Iimoc = O. Taip pat įrodyta, kad funkcija X2 diferen-
h~*0

c i j u o j a m a kiekviename taške x.
2 p a v y z d y s . Įrodysime, kad f u n k c i j a x 3 d i f e r e n c i j u o j a m a
bet kokiame taške x.
 S p r e n d i m a s . 1 skyrelio 3 p a v y z d y j e parodėme, k a d f u n k -
cijos χ 3 pokytis u ž r a š o m a s taip:
(χ + h)3 -Xs =3x4 + 3xh2 + h3 = (3x2 + 3xh + h2) h.
Tarę, kad 3x2=k, 3xh+h2=a, įsitikiname, kad n a g r i n ė j a m o j i funk-
cija diferencijuojama, nes lim(3xh + h2) = 0.
л->o

Pratimai

389. Išnagrinėkite 371—373 bei 375, 376 pratimus ir paaiškinkite, kokia yra
teiginio apie atitinkamos funkcijos diferencijuojamumą prasmė.
390. Įrodykite, kad šios funkcijos yra diferencijuojamos:

1) Mx, kai * > 0 ; 2) kai хф0\ 3) ^ 3 , kai хф-3;

4) — - L r - , kai x > 0 ; 5) - Į , kai x # 0 ; 6) X i

.
x
Vx
3. Išvestinė. Kai taškas M ,pastoviu greičiu k j u d a ašimi, tai
jo koordinatė momentu t išreiškiama formule x=kt-\-x0, jeigu
x0 — p r a d i n ė to taško koordinatė. Nubraižysime šio j u d ė j i m o gra-
fiką, parinkę mastelį taip, kad abscisių ašies vienetinė atkarpa
atitiktų laiko m a t a v i m o vienetą, o ordinačių ašieis — ilgio m a t a -
vimo vienetą. Tuomet g a u s i m e tiesę, kurios krypties koeficientas k.
Vadinasi, skaičius k išreiškia tiek j u d ė j i m o greitį, tiek ir šio ju-
dėjimo grafiko krypties koeficientą. Be to, funkcijos kt-\-x0 pokytis
lygus kh.
N a t ū r a l u manyti, kad a n a l o g i š k ą vaidmenį turi skaičius k
lygybėje
f ( x + h ) - f ( x ) = (k + z)h, (1)

apibūdinančioje funkcijos f d i f e r e n c i j u o j a m u m ą . Toliau įsitikinsi-

me, kad šis skaičius yra judėjimo momentinis greitis, a n t r a ver-
tus, jis yra funkcijos f ,grafiko liestinės, nubrėžtos per t a š k ą su
abscise χ, krypties koeficientas.
Turėdami g a l v o j e šio koeficiento r e i k š m i n g u m ą , išaiškinsime,
kaip jis a p s k a i č i u o j a m a s . P a r a š o m e (1) lygybę taip:

fix + h)-f (X)

7 = K + a.
h
P r i m e n a m e , kad α yra nykstanti funkcija, kai h-+0. Iš ribos api-
brėžimo aišku, kad šiuo atveju

lim f ^ ) - f ( x ) = k
n "
 Atvirkščiai, jei teisinga (2) lygybė, tai skirtumas a=
= f(x+h)-f (X) _ k n y k s t a > k a i t o d ė l f(x+h)—f(x) = (k+

+ a ) h ir Iima = O. Įrodėme tokią teoremą:

h-+o
1 teorema. Funkcija f diferencijuojama taške χ tada ir tik ta-
da, kai egzistuoja riba
к=Iim fj*±ą=n*i.
h
A—>0
Siuo atveju f (x+h) —f (x) = ( 6 + a ) h ir Iim а = 0.
h-*0
Dydžio k, apibrėžiamo (2) formule, reikšmė priklauso nuo
Todėl, kai funkcija f diferencijuojama visuose intervalo X taškuo-
se, tai kiekvieną a r g u m e n t o reikšmę iš X atitinka k reikšmė. Šitaip
intervale X apibrėžiama n a u j a funkcija, kuri v a d i n a m a funkcijos f
išvestine ir žymima f .
Apibrėžimas. Funkcijos f išvestine v a d i n a m a funkcija f ,
kurios reikšmė taške χ išreiškiama formule

/ ' ( X ) = Hm l i l + J ^ m , (3)
A—>0 "
K a d a n g i h •— a r g u m e n t o pokytis, pereinant nuo taško χ prie
t a š k o x-\-h, o f(x-\-h)—f(x) — a t i t i n k a m a s funkcijos pokytis, tai
g a l i m a pasakyti:
Funkcijos f išvestinės reikšmė taške χ lygi funkcijos ir argu-
mento pokyčių santykio ribai, kai argumento pokytis artėja prie
nulio.
Taigi, norėdami rasti funkcijos f išvestinės reikšmę taške x,
turime:
1) rasti funkcijos f pokyčio f (x-\-h)—f (x) išraišką;
2) šį reiškinį padalyti iš argumento pokyčio h;
3) apskaičiuoti gautojo santykio ^flt- /^Q
Tais atvejais, kai funkcijos f pokytis jau išreikštas formule
f(x-\-h)—f(x) = (k-\-a)h, tai koeficiento k reikšmė, atitinkanti
d u o t ą j ą χ reikšmę, ir yra išvestinės reikšmė. Todėl remdamiesi 2
skyrelio 1 ir 2 pavyzdžio rezultatais, g a u n a m e tokias išvestinių
formules:
(кх + Ь)' = к, (x*y = 2x, (x 3 )' = 3x 2 .
Patikrinkite, kad toks p a t r e z u l t a t a s g a u n a m a s , pritaikius (3) for-
mulę. Atkreipiame dėmesį, kad b' = 0, t. y. k o n s t a n t o s išvestinė
lygi nuliui.
1 p a v y z d y s. Rasime funkcijos ~ išvestinę.
Sprendimas. Kadangi
i h
.f(x + h ) - f ( x ) =
χ+h χ x(x+h)
tai
f(x+h)-f(x) _ l
fh x(x + h)

Vadinasi,

(¾) ""1¾ ( χ (χ+h) χ2

Taigi

(i)'=-Jr- (4)

Pratimai
391. Išsiaiškinkite, kokia yra funkcijų iš 371—373, 375, 376 pratimų išvestinių
prasmė.
392. Raskite funkcijos išvestinę:

1) jc; 2) 4 - 5 J C ; 3) l/T; 4 ) Jt + l g 2 ; 5) 3JC2; 6)

3 _
7) χ 2 + 8 ; 8) J c 3 - I ; 9) ] / x ; 10) ] / χ .
393. Raskite funkcijos / išvestinės reikšmę taške a, kai:
3

1) f (χ)= 7-3x\ o = 2; 2) / ( J t ) = 1 / 7 + 1 / 5 , a = 100;

3) / ( J t ) = A2, α = - 1 , a = 2, a = - y.

394. Palyginkite funkcijų χ, .v2, .r3, — , l / jt išvestines. Ar pastebite kokį nors

dėsningumą?
395. Raskite funkcijos \x\ išvestinę, kai x > 0 ir kai * < 0 .

4. Funkcijos diferencialas. J a u žinome, kad koeficiento k iš

formulės
f (a+ h) - f (а) = (k + a) h
reikšmė lygi f ( a ) , todėl šią formulę g a l i m a parašyti taip:

f (a + h) -/(e) =(/'(<*) + «) h- (1)

Iima = O. Iš (1) formulės g a u n a m e
A—>0
• f (a + h) =/(«) + ( f (a) + a ) h. (2)
(2)Iygyibe taikoma, apytiksliai apskaičiuojant funkcijos f reikš-
mes arti taško a, kuriame nesunku rasti tiek funkcijos reikšmę,
tiek ir jos išvestinės reikšmę. Siam tikslui a t m e t a m a s n y k s t a n t i s
dėmuo α ir r a š o m a :
f(a + h)xf(a)+f'(a)h.
159
 1 p a v y z d y s . Apskaičiuosime 0,003 tikslumu f u n k c i j o s x 3
reikšmę, kai x = 2 , 0 1 4 .
S p r e n d i m a s . Kai x=2, funkcijos x3 reikšmė lygi 8. Sios
2
funkcijos išvestinė lygi Зх , o išvestinės reikšmė taške x=2 lygi
12. Taigi, jei a—2, tai f (a) = 8 , f (a) = 12. Todėl, kai Λ = 0 , 0 1 4 ,
gauname:
/ ( a + /1) = (2 + 0,014) 3 ¾ 8 + 12-0,014 = 8,168. (3)

G a u t o s i o s reikšmės paklaida lygi 3ah 2 -\-h 3 , t. y. 3 - 2 - 0 , 0 1 4 2 +

+ 0 , 0 1 4 3 . K a d a n g i 0 , 0 1 4 < 0 , 0 2 , tai paklaida yra m a ž e s n ė už
6 - 0 , 0 2 2 + 0,02 3 < 0 , 0 0 3 .
Iš (1) lygybės matyti, kad diferencijuojamos funkcijos f po-
kytį s u d a r o du dėmenys: dėmuo f (a) h, kuris proporcingas argu-
mento pokyčiui, ir dėmuo α h, kuriis a r t ė j a prie nulio greičiau negu
h (kai h a r t ė j a prie nulio, tai ir daugiklis α a r t ė j a prie nulio, todėl
s a n d a u g a ah a r t ė j a prie nulio greičiau n e g u h). Dėmuo f'{a)h
v a d i n a m a s funkcijos f diferencialu ir žymimas d f . Taigi d f =
=f'(a)h.
Funkcijos л: išvestinė lygi 1, todėl jos diferencialas lygus h,
t. y. dx=h. Todėl įprasta vietoj h rašyti dx. Vietoj a r a š o m a x.
Tuomet diferencialo formulė yra tokia:
df=f (χ) dxr (4)
2 2
Pavyzdžiui, iš to, kad (x )'=2x, išplaukia lygybė d(x ) =
= 2 x d x , o iš to, kad ( x 3 ) ' = 3x 2 , — lygybė d{x3)=3x2dx.
Skyrelio p r a d ž i o j e pateiktą funkcijos apytikslės reikšmės skai-
čiavimo taisyklę dabar galima t r u m p a i suformuluoti taip:
Funkcijos apytikslė reikšmė arti taško a lygi jos reikšmės šia-
me taške ir diferencialo tame pačiame taške sumai.

Pratimai
396. Taikydami 3 skyrelyje gautas išvestines, raskite:

a) if ( i ) ; b) d(}/x); c)d(kx+b); d) d(Vx).

397. Taikydami (3) formulę, apytiksliai apskaičiuokite:

3
a) 1/9,3; b) У 26; c) 1/28; d) У 15,6.

5. Išvestinė ir greitis. Tarkime, taškas j u d a koordinačių tiese

ir jo judėjimo dėsnis reiškiamas funkcija f . Momentu t=t0 jis yra
taške, kurio koordinatė lygi f(t0), o momentu t=t0-\-h — taške,
kurio koordinatė lygi f(t0-\-h). Vadinasi, per laiko t a r p ą 1 ^o+
+ / i ] jis pasislinko a t s t u m u f(t0+h)—f{t0). P a d a l i j ę jį iš laiko
1
Vietoj a rašome t0, nes raide a fizikoje žymimas pagreitis.
t a r p o d i d u m o h, g a u n a m e skaičių, v a d i n a m ą t a š k o j u d ė j i m o vidu-
tiniu greičiu laiko i n t e r v a l e [tQ; t0-\-h]:
T/ _ f (h+h)-f (t,)
^ Tld- J1 ·
V i d u t i n i o g r e i č i o riba, kai h-+O, v a d i n a m a j u d ė j i m o momenti-
niu greičiu m o m e n t u t0. V a d i n a s i ,

F m o m W = Iirn •

Riba, p a r a š y t a iš dešinės, y r a f u n k c i j o s f i š v e s t i n ė s reikšmė

t a š k e t0, t. y. lygi f (to). į r o d ė m e , k a d
F m o m (i 0 ) = / ' ( ' „ ) ·
Taigi tiesiaeigio judėjimo, apibrėžiamo dėsniu x = f ( t ) , momen-
tinis greitis momentu to lygus funkcijos f išvestinės reikšmei taš-
ke t=t0.
P a n a š i a i a p i b r ė ž i a m a s kitų fizikinių procesų m o m e n t i n i s g r e i -
tis: k a m p i n i o sukimosi, r a d i o a k t y v i o j o skilimo ir t. t.
J š n a g r i n ė k i m e , pavyzdžiui, r a d i o a k t y v i o j o skilimo p r o c e s ą . Ra-
dioaktyvios m e d ž i a g o s masė m ilgainiui kinta. T a r k i m e , kad tai
v y k s t a p a g a l dėsnį m—f (t). M e d ž i a g o s m o m e n t i n i o skilimo grei-
tis m o m e n t u t0 l y g u s f ' ( t 0 ) . Tai reiškia, kad m e d ž i a g o s m a s ė s po-
kytis per t r u m p ą laiko t a r p ą t0-{-h] apytiksliai l y g u s f (to) h
( t i k s l i a u t a r i a n t , dydžiui (f'(to)-\-a)h; α — n y k s t a , kai h-^-0).
P a n a š i a i įsitikintume, kad, j e i g u m e d ž i a g o s , ištirpusios v a n d e -
n y j e per laiką t, masė lygi f (t), tai m o m e n t i n i s tirpimo g r e i t i s mo-
m e n t u t=t0 lygus f (t o).
Apskritai, jei koks n o r s dydis y k i n t a p a g a l dėsnį y = f ( t ) , tai
m o m e n t i n i s šio dydžio kitimo g r e i t i s m o m e n t u t=t0 l y g u s f (to).
T r u m p a i t a r i a n t , išvestinė yra funkcijos kitimo momentinis greitis.
I š v e s t i n ė s s ą v o k a t a i k o m a ir t a d a , kai n a g r i n ė j a m e dydžius,
k u r i ų kitimas p r i k l a u s o ne n u o laiko, bet n u o kitų dydžių kitimo.
T a r k i m e , p a v y z d ž i u i , y r a s t r y p a s AB. Sio s t r y p o dalies AC,
k u r i o s ilgis x, m a s ę p a ž y m ė k i m e f ( x ) . J e i g u s t r y p a s h o m o g e n i n i s ,
tai f(x)=kx. S k a i č i u s k v a d i n a m a s s t r y p o tiesiniu tankiu. Jeigu
k u r i o s n o r s s t r y p o dalies ilgis l y g u s h, tai tos dalies masė lygi
kh.
T a r k i m e , k a d s t r y p a s AB n ė r a h o m o g e n i n i s . J e i g u t a š k o D
a b s c i s ė lygi x0, o dalies DE ilgis l y g u s h, tai jos dalies m a s ė lygi
f(xo+h)—f(xo). P a d a l i j ę šią m a s ę iš h, g a u s i m e atkarpos DE vi-
dutinį. tiesinį tankį:
f + h f
K l ^ ^ I =/'(*») + «.

Tiesinis tankis taške x0 l y g u s v i d u t i n i o t a n k i o ribai, kai dalies il-

g i s a r t ė j a prie nulio, t. y. skaičiui
/c(x 0 ) = lim kvid=/'(x0).
h-t-O

6. A l g e b r a ir m a t e m a t i n ė analizė X - X I kl.
 P a g a l tą pačią schemą apibrėžiamas nevienalyčio strypo šilu-
mos laidumas bet kuriame taške, jo šiluminė talpa šiame taške
ir t. t. Taigi, taikant išvestinės sąvoką, galima tirti įvairius nevie-
nalyčius objektus ir procesus.

Pratimai
398. Apibrėžkite sukimosi momentinio kampinio greičio sąvoką ir šį greitį
išreikškite išvestine.
399. Apibrėžkite kintamosios srovės stiprumo kuriuo nors momentu sąvoką ir
stiprumą išreikškite išvestine.
400. Apibrėžkite nevienalyčio strypo tiesinės šilumos talpos taške sąvoką ir ją
išreikškite išvestine.
401. 1) Apibrėžkite netolygiai įkaitinto strypo temperatūros skirtumo taške są-
voką ir šį skirtumą išreikškite išvestine.
2) Sugalvokite dar du arba tris išvestinėmis išreiškiamų fizikinių dydžių,
pavyzdžius.
402. Pratekėjusios laidininku elektros kiekis, pradedant nuo momento t=0,
išreiškiamas formule q(t)=3t2—2t (kulonų). Išveskite formulę, pagal
kurią apskaičiuojamas srovės stiprumas bet kuriuo momentu t ir apskai-
čiuokite srovės stiprumą baigiantis šeštai sekundei.
403. Iš aukščio Ii0 išmestas kūnas juda vertikaliai aukštyn pradiniu greičiu Ус
gt2
pagal dėsnį h(t) = / i 0 + a 0 i — (m). Apskaičiuokite, kaip aukštai kū-
nas bus tuo momentu, kai jo greitis bus 2 kartus mažesnis už pradinį,
jeigu A 0 = 4 m, v0=3 m / s ir g = 10 m/s 2 .
6. Funkcijos grafiko liestinė ir jos lygtis. Lanke AB pažymėki-
me tašką M ir nubrėžkime spindulį AM (90 pav.). Tašką M lanku
artinkime prie taško A. Tuomet spindulys AM suksis apie t a š k ą
A. D a u g u m a pasitaikančių ,praktikoje kreivių pasižymi tokia sa-
vybe: kai taškas M artėja prie taško A,
tai spindulys AM a r t ė j a prie t a m tikros
ribinės padėties, t. y. egzistuoja toks
spindulys AT, kad kampo TAM didu-
mas a r t ė j a prie nulio, kai \AM\ a r t ė j a
prie nulio, Iim TAM = 0. S p i n d u l y s
I MA I -4-0
90 pav. AT v a d i n a m a s lanko AB liečiamuoju
spinduliu taške A.
Per tašką K (91, a pav.) eina keturi liečiamieji spinduliai, per
tašką Z (91, b pav.) — du liečiamieji spinduliai, s u d a r a n t y s kam
pą, mažesnį už 180°, o iš taško S (91, c pav.) nubrėžti liečiamieji
spinduliai s u t a m p a . Sie atvejai yra ypatingi. Dažniausiai per krei
vės t a š k ą eina du liečiamieji spinduliai, s u d a r a n t y s ištiestinį kam
p ą (92 pav.). Tokius kreivės t a š k u s A v a d i n s i m e paprastaisiais taš-
kais, o tiesę s u d a r y t ą iš dviejų priešingų liečiamųjų spindulių,—
kreivės liestine taške A.
Kitaip sakant, kreivės Г liestine taške A v a d i n a m a ribinė kirs-
tinės AM padėtis, kai taškas M kreive a r t ė j a - p r i e taško A.
 Tarkime, kad AB — koordinačių plokštumos tiesė, nelygiagreti
ordinačių ašiai, A — šios tiesės taškas. Savaime aišku 1 , kad tie-
sės AM krypties koeficientas a r t ė j a prie tiesės AB krypties koefi-
ciento, kai kampas MAB a r t ė j a prie nulio, ir atvirkščiai, jei tiesės
AM krypties koeficientas a r t ė j a prie tiesės AB krypties koeficien-
to, tai kampas MAB a r t ė j a prie nulio. Iš to išplaukia toks teigi-
nys: jeigu egzistuoja nevertikali kreivės Γ liestine taške A, tai jos
krypties koeficientas yra kirstinės krypties koeficiento riba, kai
antrasis susikirtimo taškas M artėja prie taško A:
Ar llest = Iim ^kirst- (1)
I MA |—>0
I š n a g r i n ė s i m e atvejį, kai kreivė Γ yra funkcijos f grafikas.
Pažymėkime šios kreivės t a š k u s A (a; / ( a ) ) ir Λ ί ( α + / ι ; f(a-\-h)).
Pritaikę einančios per du t a š k u s tiesės krypties koeficiento formu-
lę, įsitikiname, kad kirstinės krypties koeficientas yra Arkirst =
= f(a+h)-f(a) _ B e t0( aiškU) k a d sąlygos \ M A \ - + 0 ir O yra ek-
vivalenčios. Todėl iš (1) g a u n a m e :

^ l i e s t = Iim / ( " + * > - / ( ' > . (Γ)

11
h-* o

T a č i a u šios lygybės dešinioji pusė yra funkcijos / išvestinės taške

a reikšmė, t. y. lygi f (a). Todėl

Sliest = / ' ( « ) • (2)

Įrodėme tokį teiginį:
1 teorema. Jeigu per funkcijos f grafiko tašką A (a; f (a)) gali-
ma nubrėžti nevertikalią liestinę, tai funkcija f diferencijuojama
taške χ=a, o liestinės taške A krypties koeficientas lygus funkcijos
f išvestinės taške a reikšmei, t. y. jenest=/' ( a ) •
Teisingas ir atvirkštinis teiginys:
2 teorema. Jeigu funkcija f diferencijuojama taške a, tai per jos
grafiko tašką A (a; f (a)) galima nubrėžti liestinę, o šios liestinės
krypties koeficientas lygus f (a).
1
Griežtas šio teiginio įrodymas remiasi funkcijų tg χ ir arctg χ tolydumu,
apie kurį kalbėsime VI skyriuje.
 Į r o d y m a s . Kadangi funkcija f diferencijuojama taške ay
tai egzistuoja riba
Л й ) = | к / И Ш ,
A-H-O "

Tačiau ^ = Arkirst, todėl egzistuoja riba IimArkirst, o tai

" h-*0
ir reiškia, kad egzistuoja grafiko liestinė taške A ir kad jos kryp-
ties koeficientas lygus f (a).
1 ir 2 teoremų turinys t r u m p a i f o r m u l u o j a m a s "taip: išvestinės
reikšmė lygi funkcijos grafiko liestinės krypties koeficientui. Tai;
ir s u d a r o išvestinės geometrinę jprasmę.
Tarkime, kad tiesė liečia funkcijos f grafiką taške, kurio absci-
se lygi X0. P a r a š y s i m e tos tiesės lygtį. Jeigu tiesė eina per t a š k ą
Л (a; b), o jos krypties koeficientas lygus K, tai tiesės lygtis,
kaip žinome, yra
y = b+ k(x-a). (3)
Abscis? X0 atitinka funkcijos reikšmė f (χ o), o liestinės krypties
koeficientas lygus f'(x0). Todėl į (3) formulę reikia įrašyti a=x0,
b=f(x0) ir k=f/(x0). G a u n a m e liestinės lygtį:
У =/(*«) +/' Oo) (* - Xo)- (4)
1 p a v y z d y s . Tiesė liečia funkcijos x 3 — 3 x + l g r a f i k ą taške,
kurio abscisė lygi 2. P a r a š y s i m e tos liestinės lygtį.
S p r e n d i m a s . Kai x=2, funkcijos reikšmė lygi 2 3 —3·2-f-
+ 1 = 3 . Reiškinio χ3—3λ"+1 išvestinė lygi 3x2—3, t. y. (x3—3%-f-
- f l ) ' = 3x 2 —3. Kai x=2, išvestinė įgyja reikšmę 3 - 2 2 — 3 = 9 . Tai-
gi X o = 2 , f(xo) = 3 , f {xo) = 9 , todėl liestinės lygtis yra tokia:
= 3 + 9 (x — 2).
Suprastinę šią lygtį, g a u n a m e : z / = 9 x — 1 5 .
P a s t a b a . Funkcijos grafikas ir jo liestinė gali turėti keletą ir netgi be
galo daug bendrų taškų (93 pav.). Be to, gali taip atsitikti, kad lietimosi
taške kreivė pereina iš vienos liestinės pusės į kitą (94 pav.).

93 pav. 94 pav.

Pratimai
404. 1) Tiesė liečia kreivę y = x3 taške, kurio abscisė X o = 1. Parašykite tos
liestinės lygtį.
2) Tiesė liečia kreivę y=x2 — 4x taškuose, kurių ordinatė г/о=— 3. P a r a -
šykite tų liestinių lygtis. .
•405. Kreivės y = χ 2 — 6 χ + 2 liestinė lygiagreti tiesei ( / = — 2 x + 8 . P a r a š y k i t e
tos liestinės lygtį.
406. Per kreivių y=2x2— 5 ir y=x2 — 3 x + 5 susikirtimo t a š k u s n u b r ė ž t o s lies-
tinės. P a r a š y k i t e tų liestinių lygtis.
407. Per t a š k ą Af (2; —5) eina dvi kreivės y = x2 — 4 x + 3 liestinės. P a r a š y k i t e
jų lygtis.
4 0 8 . Per p a r a b o l ė s y=x2 tašką M У o) nubrėžta jos liestinė. Raskite šios
liestinės ir abscisių ašies susikirtimo tašką. Remdamiesi g a u t u rezultatu,
suformuluokite geometrinę taisyklę p a r a b o l ė s i / = . v 2 liestinei nubrėžti.

7. Tolydumas ir d i f e r e n c i j u o j a m u m a s . K a d a n g i tiesinė funkcija

tolydi su visomis a r g u m e n t o reikšmėmis, tai n a t ū r a l u manyti,
kad „beveik tiesinė" funkcija irgi tolydi. Kitaip sakant, natūralu
manyti, kad teisinga tokia teorema:
1 teorema. Kai funkcija f diferencijuojama taške a, tai ji tolydi
šiame taške,
į r o d y m a s . Jeigu funkcija f diferencijuojama, tai teisinga
lygybė f (a-\-h) —f (a) = (k+a) h. K a d a n g i

lim (к + α) h = Qc + 0) · 0 = 0,
A-*0
tai
lim [f (a+ h)-f (a)] = 0, t. y.
л-ю
lim f (a+ h)= f (a).

o tai ir reiškia, kad funkcija f tolydi taške a.

Toliau pateikiamas pavyzdys parodo, kad atvirkštinis teiginys
klaidingas — funkcija gali būti n e d i f e r e n c i j u o j a m a taške, kuriame
ji yra tolydi.
1 p a v y z d y s . įrodysime, kad funkcija | x | tolydi visuose
taškuose, bet nėra diferencijuojama taške x = 0 .
S p r e n d i m a s . Funkcija \x\ apibrėžiama taip:

{ χ,
— χ,
kai
kai
χ ^ 0,
x<0.
J i g a l ė t ų turėti trūkio tašką x = 0 , bet, k a d a n g i lim | χ I = lim x = 0
лг->+0 jc—>-+0
ir lim I x ! = Iim ( - x ) = 0, tai ji yra tolydi ir šiame taške.
Х-+-0 Х-+-0 t
D a b a r įrodysime, kad ji n e d i f e r e n c i j u o j a m a taške x = 0 .
Iš tikrųjų, jeigu x = 0 , tai | x | = 0 , o kai x=h, tai | x | = | / i | ,
todėl funkcijos \x\ išvestinė taške x = 0 (jei tik ji egzistuotų) tu-
rėtų būti lygi ribos lim - - reikšmei. Tačiau ši riba neegzistuoja,
Л-Й) "
nes l i m = I i m - 1, kai £ > 0 , o kai / i < 0 , tai H mП = - 1.
A—>0 " A—>0 " h-*0
Iš to aišku, kad funkcija | x | neturi išvestinės taške x = 0 , t. y.,
k a d ji nėra diferencijuojama šiame taške.
 Atkreipkime dėmesį, kad taške x=0 funkcijos \x\ grafikas
lūžta. Tai ne atsitiktinis dalykas, nes funkcijos diferencijuojamu-
mas kuriame nors taške reiškia jos grafiko glodumą šiame taške.
M a t e m a t i k a i s u g a l v o j o nuostabių tolydžių funkcijų, kurios nedi-
ferencijuojamois nė viename taške. Vaizdžiai kalbant, šių f u n k c i j ų
grafikai lūžta kiekviename taške.

Pratimai
409. {rodykite, kad funkcija / nediferencijuojama taške a (bet tolydi taške a)„
kai:
1) f\x\ = \x—2\, a = 2;
2) f (χ) = V Jx\, a=0;
3
3) f (χ) = ]/χ*, a=0.
410. Ar diferencijuojama funkcija f taške x = 0 :

D f(x)= ; 2) f(x)=3\x\- 3) f(x) = ~x·,

z
t, . X2 ,, ,, . f x , kai x<0,

4) f(x)—~2~"> 5) /(x) = Į ^ ka. χ>0?

411. Kurios šių funkcijų visur tolydžios:

1) f(x)=\x*- 1Jį 2) /(X) = I i L

Γ χ— 1, χ5=0, ( χ - 1 , x5*0,
3) j(x) = J 2 4) u(x) = l 2
I X -I, x<0; 1 X , x<0?
Kurios šių funkcijų diferencijuojamos taške x = 0 ? Kurios funkcijos di-
ferencijuojamos taške x = = l ?
412. Per kuriuos funkcijos | x — l | + |x — 2 | grafiko taškus negalima nubrėžti
liestinės? Ar tolydi funkcija šiuose taškuose?

§ 2. D I F E R E N C I J A V I M O TECHNIKA

1. Tiesinio f u n k c i j ų darinio diferencijavimas. J a u įsitikinome,

kad išvestinės sąvoka plačiai taikoma. Todėl reikia mokėti apskai-
čiuoti įvairiausių funkcijų išvestines. Funkcijos f išvestinės skai-
čiavimas v a d i n a m a s šios funkcijos diferencijavimu.
Siame skyrelyje įrodysime dvi teoremas: sumos diferencijavi-
mo teoremą ir funkcijos Cf (C — s k a i č i u s ) diferencijavimo teo-
remą.
1 teorema. Tuose taškuose, kuriuose funkcijos f ir g diferenci-
juojamos, jų suma f+g irgi diferencijuojama, be to,
(f+g)'=f'+g'. (1)
Trumpai sakoma: dviejų funkcijų sumos išvestinė lygi jų iš-
vestinių sumai.
 [ r o d y m a s . F u n k c i j ą / + g pažymėkime F. Tuomet F(x) =
=f(x)+g(x), o F (x-\-h) =f(x-\-h)+g(x+h). Vadinasi, funkcijos
F pokytis a t k a r p o j e [x; x-\-h] reiškiamas šitaip:
F (χ +h)-F (χ) = ( f ( x + h) + g(x + h))- ( / ( χ ) + g (χ)) =
= ( / ( χ + h) - / ( χ ) ) + (g(x + h)-g (x)).
Todėl
F (x + h) -F(x) f(x + h)-,' ι(*) , g(x + h)-g(x)
+
h h h
Rasime ribą, kai h-+0. K a d a n g i sumos riba lygi ribų sumai, tai

F ( X ) = Iim =Iim +l,m =

Л-»O " h-* O " A~> O "
= / ' ( х ) + Я (χ).
T a i g i įrodyta, kad su kiekvienu χ teisinga lygybė Z v ( X ) = ^ ( X ) +
+ g ' ( x ) . Kitaip sakant, Z ' = f + g ' , t. y. ( f + g ) ' = / ' + £ ' ·
2 teorema. Tuose taškuose, kuriuose funkcija f diferencijuoja-
ma, funkcija Cf (C—skaičius) irgi diferencijuojama, be to,
(Cfy = Cf'. (2)
Trumpai sakoma: pastovų daugiklį galima iškelti prieš išvesti-
nės ženklą.
[rodymas. Tarkime, kad F=Cf. Tuomet turime

F(X) = C f ( X ) , F(x +h) =Cf (x + h),

todėl
F(x + h)- F(x) = C / ( x + h)- Cf(x) = C ( / ( χ + h) - / ( x ) ) .
Vadinasi,
F(x+h)-F(x) ^ f (X +h)-f (χ)
h h
Rasime ribą, kai /ι-Ч). K a d a n g i pastovų daugiklį galima iškelti
prieš ribos ženklą, tai
F' (χ) = Hm ^+h)-F(x) = l i m C . fjx+h)-f(x) =
h-*o " /i-^O "

= C- lim =c/'(x).

Taigi, koks bebūtų x, visada F'(x) = Cf'(x), t. y. (Cf)'= Cf'.

Remiantis 1 ir 2 teoremomis, kai žinomos funkcijų f ir g iš-
vestinės, galima rasti bet kurio tiesinio šių funkcijų darinio, t. y.
bet kurios funkcijos C i / + C 2 g (Ci, C2 e R) išvestinę. Pavyzdžiui,
taikant anksčiau išvestas tiesinės funkcijos ir funkcijų x 2 bei x 3
d i f e r e n c i j a v i m o formules, g a l i m a diferencijuoti bet k u r į t r e č i o j o
laipsnio d a u g i a n a r į .
1 p a v y z d y s . Rasime f u n k c i j o s 2 x 3 — 4 x 2 + 5 x + 8 išvestinę.
S j p r e n d i m a s . P a g a l 1 ir 2 t e o r e m ą turime:
( I x 3 - 4x 2 + 5x + 8)' = (2-х3)' + ( - 4x2)' + (5* + 8)' =
= 2 (x 3 )' — 4 (x2)' + (5x + 8)'.
K a d a n g i ( x 3 ) ' = 3x 2 , ( x 2 ) ' = 2x ir ( 5 x + 8 ) ' = 5, tai ( 2 x 3 — 4 x 2 +
+ 5 x + 8 ) ' = 2-3x 2 —4- 2 x + 5 = 6 x 2 — 8 x + 5 .
2 p a v y z d y s . P e r f u n k c i j o s x 2 —5x g r a f i k o t a š k ą , kurio a b s -
cise lygi 2, n u b r ė ž t a liestir.ė. P a r a š y s i m e tos liestinės lygtį.
Sprendimas. Cia / ( 2) = 2 2 — 5 - 2 = — 6 . K a d a n g i (x 2 —
— 5 x ) ' = 2x—5, tai f ( 2 ) = 2 - 2 - 5 = - 1 .
Liestinės lygtis yra tokia: г / = / ' (2) ( x — 2 ) + / ( 2 ) , t. y. y= — (x—
—2)—6, arba y=—x—4.
3 p a v y z d y s . Laisvai k r i n t a n t i s t a š k a s per laiką t n u e i n a
pt2
a t s t u m ą s = - ^ - . Rasime m o m e n t i n į šio kritimo greitį.
Sprendimas. Kadangi momentinis greitis·—koordinatės
išvestinė laiko atžvilgiu, tai

Vmom = (ψ)'-= į (t2)' = į-2t = gt.

Pratimai
413. Raskite išvestines (taikydami išvestines, gautas § 1 3 skyrelyje):
1) 5x3-3x3 2+x-l·, 2) 6 У 7 - 3 . ^ + 7 ^ + 2 ;
<; _
3) x2+3]/x - 1; 4) į - + V * ·

414. Tiesė liečia kreivę y=6x3 — 2 x 2 + 5 x — 1 taške, kurio abscise Xo= 1. Nu-
brėžkite tą liestinę.
415. Tiesė liečia kreivę y=x3 — 3x+\ taške, kurio ordinatė y0= — \. Nubrėž-
kite tą liestinę.
2хъ — Зхг — Ъх— 5
416. Išdiferencijuokite funkciją 2x — S '
417. Tiesė liečia parabolę y=x2 — 4 x + 4 taške, kurio abscise x0=3. Raskite
šios liestinės krypties koeficientą.
418. Per parabolės y=x2 — 4 ir abscisių ašies susikirtimo taškus nubrėžtos
liestinės. Raskite jų krypties koeficientus.
419. Kūno posūkio apie ašį kampas kinta priklausomai nuo laiko t pagal
dėsnį φ (t) = O 1 H 2 — 0,5/+0,2. Raskite kūno sukimosi kampinį greitį mo-
mentu t=20 s.
420. Masė m (gramais) paskirstyta ploname homogeniniame strype AB, kurio
ilgis 45 cm, pagal dėsnį m = 3 x 2 + 5 x ; čia x — strypo dalies ilgis (cm),
atskaitomas nuo taško A. Raskite tiesinį strypo tankį: 1) taške, nutolu-
siame nuo A atstumu 20 cm; 2) taške B.
421. Tiesės liečia funkcijos x3 — 10x 2 +l grafiką taškuose, kurių abscises X 0 = I
ir Xi = -2. Parašykite liestinių lygtis.
422. Per parabolės ( / = 2 - - — χ 2 ir ordinačių ašies susikirtimo tašką nu-
brėžta tos parabolės liestine. Parašykite jos lygtį.
423. Taško judėjimo koordinačių tiese dėsnis išreiškiamas lygtimi x = 4 + 1 2 / —
— 0,25t 2 . Raskite taško greitį momentu ί 0 = 8 · Kuriuo momentu taško grei-
tis lygus 0?
424. Taško judėjimo koordinačių tiese dėsnis išreiškiamas formule x = t 3 — 3 / 2 +
+ 1. Raskite momentus, kai greitis lygus nuliui.

2. F u n k c i j o s laipsnio ir f u n k c i j ų s a n d a u g o s d i f e r e n c i j a v i m a s .
P a r o d y s i m e , kaip, ž i n a n t f u n k c i j o s f išvestinę, rasti šios f u n k c i j o s
laipsnio fn išvestinę.
1 t e o r e m a . Taškuose, kuriuose funkcija f diferencijuojama, jos
laipsnis fn, neN, irgi diferencijuojamas, be to,
(/»)' = „ / - ! f . (1)

[rodymas. F u n k c i j ą fn p a ž y m ė s i m e F. F u n k c i j o s F pokytis
toks:
F(x + h)- F(x) = / " (χ + h) - f " (x).
Taikydami f o r m u l ę
bn-an = (b-a)(b"-1 + ab"-2+ . . . +a^b"-*+ . . . +A""1)
(žr. II s k y r i a u s § 2 2 skyrelio (6) f o r m u l ę ) , g a u n a m e :
F(x + h)-F(χ) = ( / ( χ + h) - f ( x ) ) (/"-1 (x + h ) + f ( x ) f - 2
(x + li) + ....
1
•·· +f- (x)fn~k (x + h)+ ... +/"-1W)

(ši s u m a turi n d ė m e n ų ) . Vadinasi,

F(x + h) — F(x)
h
= [ / " - 1 (JC + h) + . . . +fk~1(x)f"-k(x+h) +

+ . . . + / - 4x)]. (2>
Apskaičiuosime abiejų (2) lygybės pusių ribą, kai /i->0. Ka-
d a n g i f u n k c i j a f d i f e r e n c i j u o j a m a , tai ji tolydi, todėl Iim f ( x +
A-H-O
+ h)=f(x). Vadinasi, eidami prie ribos didžiuosiuose s k l i a u s t u o -
se, g a u s i m e n dėmenų, kurių kiekvienas lygus fn~l(x). Sių dėme-
nų s u m a lygi nfn~4x). Be to, Iim / ( * + Л ) ~ / 0 с ) = / ' (χ). V a d i n a s i ,
h-M) "
F' (X) = I i m J(x+k)-FM =nfn _г ( }
A—>0 "
Taigi
F' = n f ' ~ i f , t. y.
(/»)'=„/"-!/'.
 1 p a v y z d y s . Rasime funkcijos (2x2-j-4x— I ) 3 išvestinę.
Sprendimas. K a d a n g i f ( x ) = 2 x 2 + 4 x — 1, f'(x)=4x+4,
n=3, tai
((2x2 + 4x - I) 3 )' = 3 (2x2 + 4.Y - I) 2 (4* + 4).

(1) formulę ,pritaikysime funkcijai f(x)=x. K a d a n g i Xr= I,

tai iš (1) g a u n a m e :
(xn)'=nxn~ K (3)
Pavyzdžiui,
(x 2 0 )'= 20x 19 , (x 1 4 5 )'= 145x 144 .

Įsitikinome, kad (1) ir (3) formulės teisingos, kai rodiklis n —

n a t ū r i n i s skaičius. Vėliau įrodysime, kad srityje, kurioje funkcija f
yra teigiama, tose formulėse gali būti bet koks rodiklis n. Kai n
yra sveikasis skaičius, užtenka reikalauti, kad laipsnio p a g r i n d a s
nebūtą lygus nuliui.
2 pavyzdys. Rasime f u n k c i j o s - ^ - , n e N išvestinę.
Sprendimas. P a g a l (1) formulę g a u n a m e :

(-3§5-)' = (*—">' = -nx-n~\

3
3 pavyzdys. Rasime funkcijos ]/ x 2 , x > 0 išvestinę.
3 _ 1
S p r e n d i m a s . Šaknį |/.Y 2 p a r a š o m e kaip л: 3 . Tuomet
I
1 1 2 -У 2
(V^y=P)=Ix " = I * =—"Г
3 Vx
Si formulė teisinga ir kai x < 0 .
4 pavyzdys. Rasime funkcijos išvestinę.
(6x 2 -5) 4
Sprendimas. Kadangi ,_ = (6x2 - 5)~ 4 , tai f(x) =
2
= 6л —5, f'(χ) = 12x, n=—4. Todėl

= - 4 (6-v2 - 5 ) " · 12* = - ( js:5),.

5 pavyzdys. Rasime funkcijos | / x 2 + 4 išvestinę.

i
Sprendimas. K a d a n g i ]/ χ 2 + 4 = (.γ2 + 4 ) 2 , tai

/(.Y) = .Y 2 + 4, f (χ) = Ix, n=\.

170
Vadinasi,
2x
(]/x2 + 4)' = ± (x2 + 4) 2
· 2x = -
У*2+ 4
P r i t a i k ę (1) formulę, g a u n a m e dviejų funkcijų s a n d a u g o s iš-
vestinės formulę.
2 teorema. Taškuose, kuriuose funkcijos f ir g diferencijuoja-
mos, jų sandauga fg irgi diferencijuojama. Sandaugos išvestinė
apskaičiuojama pagal formulę
(fg)'=f'g+fg'· (4)
įrodymas. Funkciją fg galima p a r a š y t i taip:

fs=\ ((f+gf-if-gf)·
Todėl

(fg)' = j (if+gf)'-\ ((/-S)2)'·

Pritaikę (1) formulę, g a u n a m e 1 : ( ( f ± g ) 2 ) ' = 2 ( f ± g ) (f'±g'), to-
dėl

(fg)' = { · 2 (/+ g) (/' + g') - į • 2 ( f - g) ( / ' - g')·

Atskliautę ir s u t r a u k ę p a n a š i u o s i u s narius, g a u n a m e
(fg)'=f'g+fg'·
6 pavyzdys. Rasimefunkcijos
(χ 3 + 5 χ - 1)(л-2 + 2х + 8)
išvestinę.
Sprendimas. Pritaikę (4) formulę, g a u n a m e :
((X + 5x - 1) (л- + 2x + 8))' = (x3 +5x-l)'
s 2
(x2 + 2x + 8) +
+ (χ3+5χ-1) (χ2 + 2x+ 8)' = (3x 2 + 5) (x2 + 2x + 8) +
+ (χ 3 + 5x - 1) (2x + 2) = 5x 4 + 8x 3 + 39x 2 + 18x + 38.
Tokį pat a t s a k y m ą g a u t u m e , jeigu iš pradžių b ū t u m e a t s k l i a u t ę ,
o paskui išdiferencijavę.

Pratimai
425. Raskite funkcijų išvestines:
1) (.v2— 3*+l)(x 4 — 3x+l); 2) (*5 - x+2) (x3 - 3*2+4) ;
3
3) (Vx +5) ( У х - 4 ) ; A)V X (X4 — 3x+6);
5) (x 2 +3x+5) 3 ; 6) (Jx — 4)15; 7) [ y χ -
1
Arba visur imame pliuso ženklą, arba visur minuso ženklą.
426. Išveskite išvestinių (ανω)', ( α υ ω ζ ) ' formules.
з __
427. Kreivės y = V χ liestine su abscisių ašimi sudaro 60° kampą. Raskite
lietimosi tašką.
428. Kopėčios, kurių ilgis /, stovi vertikaliai atremtos į sieną. Momentu t=O
kopėčių apačia pradeda tolygiai greičiu υ tolti nuo sienos. 1) Apskaičiuo-
kite aukštį, kuriame bus kopėčių viršutinis galas momentu t\
2) apskaičiuokite greitį, kuriuo kopėčių viršutinis galas leidžiasi žemyn
momentu t.
429. 13 m ilgio sija leidžiama ant žemės. Jos viršutinį galą laiko lynas, ap-
vyniotas ant suktuvo, o apatinis sijos galas pritvirtintas prie vagonėlio.
Lynas išvyniojamas 2 m / m i n greičiu. Kokiu greičiu rieda vagonėlis tuo
momentu, kai jis yra 5 m atstumu nuo vertikaliojo lyno?
430. Parašykite apytikslę formulę, pagal kurią apskaičiuojama funkcijos x 3 —
— 4x+l reikšmė f (a+h). Apskaičiuokite f (a+h), kai:
1) α = 2 , Λ = 0,001; 2) α = 4, /г=—0,01. Įvertinkite paklaidą.
3) 0,0009 tikslumu apskaičiuokite šios funkcijos reikšmę, atitinkančią
£=3,012.

3. T r u p m e n o s d i f e r e n c i j a v i m a s . I š n a g r i n ė s i m e dviejų f u n k c i j ų
santykio diferencijavimą.
1 t e o r e m a . Funkcija F= j diferencijuojama taškuose, kuriuo-
se funkcija f diferencijuojama ir nelygi nuliui. Šiuose taškuose

£ · o
(7)'-
Įrodymas. Rasime f u n k c i j o s F pokytį, p e r e i n a n t nuo χ prie
x+h:
F (x + h) ~ F (χ) = -f ^ w - = - if^)hį(x+Xh)) •

P a d a l i j ę s u r a s t ą j į pokytį iš h, g a u n a m e :
F (χ + h)-F (χ) = f (x +h)-f (χ) 1
h h f ( x ) f ( x + h) •

Tereikia apskaičiuoti g a u t o j o reiškinio ribą, kai h-*·0:

F'(X) = Um *-(*+*>-*('> = -nm /(*+*)-/M .lim 1

h h
A- 0 A-O A-O f ( x ) f ( x + h)
1 /' (X)
- f ' ( x ) p(x) - p ( x ) •

V a d i n a s i , tiktai F' = (j)'=> jr·

2 t e o r e m a . Taškuose, kuriuose funkcijos f ir g diferencijuojamos
f
ir g nelygi nuliui, funkcija irgi diferencijuojama, be to,

f \ ' _ sf ~fs' _ (2)

S! g'
 Įrodymas. Funkcija j diferencijuojama todėl, kad ji yra
d i f e r e n c i j u o j a m ų funkcijų / ir - j s a n d a u g a (žr. 2 skyrelio 1 ir
2 t e o r e m ą ) . (2) formulė išvedama taip:

JC2 + 4
1 pavyzdys. Rasime funkcijos χ3+9 išvestinę.
2
Sprendimas. Cia f(x)=x -\-4, g(x)=x3+9, f'(x)=2x,
g'(x)=3x2, todėl
/ X3 + 4 (xs + 9) (л-2 + 4)' - (χ 2 + 4) (χ 3 + 9)' _
\x3 + 9 / ~ (x 3 + 9)2 ~
_ (x 3 + 9) · 2x —(x2 + 4) • 3x2 _ — x 4 — 12x 2 + 18x
_
(χ 3 + 9)2 _
(x 3 — 9)2

Pratimai
431. Išdiferencijuokite funkcijas:
2 1
n'
l ^ - • nL7> . -3J Vx-I
χ„33 +, 4Λ ' ' x„4
4 I 2,.2 I 1 '
+x + l ' 3
_
Vx + 4
3x —4
432. Tiesė liečia kreivę y = - j taške, kurio abscisė I. Parašykite tos Iies-
V x~ + 4
tinės lygtį.

4. Antroji išvestinė. Tarkime, kad funkcija f turi išvestinę f

visuose intervalo X taškuose. Si išvestinė savo ruožtu yra χ
funkcija. Jeigu funkcija f diferencijuojama, tai jos išvestinė va-
dinama antrąja funkcijos f išvestine ir žymima f". Taigi f " = ( f / ) / .
Pavyzdžiui, kai f(x)=x3, tai f'(x)=3x2, todėl f"(x) = (3x2)'=6x.
Antroji išvestinė išreiškia pirmosios išvestinės kitimo greitį,
arba, kaip sakoma, tiriamosios funkcijos kitimo pagreitį. Kai x=
=f{t)—tiese judančio taško koordinatė momentu t, tai x"=
=f" (t) lygi šio taško pagreičiui tuo momentu:
я = г) ' = (х')' = х". (1)
P a g a l a n t r ą j į Niutono dėsnį jėga, veikianti j u d a n t į pastovios
masės m tašką, lygi šio taško m a s ė s ir jpagreičio s a n d a u g a i : F=
= ma. K a d a n g i a=x", tai šis dėsnis u ž r a š o m a s taip: F=mx".
P a n a š i a i kaip antroji išvestinė, apibrėžiamos aukštesnės eilės
išvestinės: funkcijos f n-tosios eilės išvestine v a d i n a m a (n— l ) - o s
eilės išvestinės išvestinė, η-tos eilės išvestinė žymima г/(п>, / ( и ) .
Todėl p ) = ( p - · ) ) ' .
 P r i t a i k i u s m a t e m a t i n ė s indukcijos metodą, įrodoma, kad funk-
c i j o s xm м-tos eilės išvestinė yra
(xm)<."> =m (m - 1 ) . . .{m-n + 1) xm~n, m^n. (2)

Jeigu m — n a t ū r i n i s skaičius, tai (Xm) ( " > = 0 , kai n>m,

o jeigu n = m, g a u n a m e formulę ( x m ) ( m ' = m!
1 p a v y z d y s . Rasime funkcijos ( x 2 + 6 ) 7 ( x 3 — 4 ) 2 dvidešim-
tos eilės išvestinę.
S p r e n d i m a s . Atskliautę g a u t u m e dvidešimtos eilės daugia-
narį, kurio vyriausias n a r y s lygus x20. Apskaičiuojant 20-tos eilės
išvestinę, visi nariai, kurių laipsnis m a ž e s n i s už 20, pavirs nuliu,
o χ 2 0 dvidešimtos eilės išvestinė lygi 20! Vadinasi, ( ( x 2 + 6 ) 7 ( x 3 —
_ 4 2))(2O) = 20!

Pratimai
433. Raskite išvestines:

1) (*3 +4χ 2 _ 7 ) « . g) (xs_3xs+x+8)". 3) į ^ — j j ;

8) (2x 6 — 6 x 4 + l ) ( 4 ) ; 9) ( ( χ 2 - l ) 6 ( x 3 + 5 ) 1 0 ) ( 5 0 > ; 10) ((х 2 -1) б (х 3 +5) 1 0 )< 4 2 >.

/ 1 V"'
434. Raskite — .
\ x+a )
t 1 \(4S)
435*. Raskite 2, ' — ^ .
\ χ + Tx+ 12 j

§ 3. I S V E S T I N E S TAIKYMAS

1. Išvestinė ir ekstremumai. Iš išvestinės galima sužinoti, kur

f u n k c i j a didėja, kur ji m a ž ė j a , kur įgyja didžiausią ar m a ž i a u s i ą
reikšmę ir t. t. Pirmiausia įrodysime funkcijos pokyčio ženklo te-
o r e m ą , kurią n a u d i n g a taikyti tiriant f u n k c i j ą .
1 teorema. Jeigu taške a funkcijos f išvestinė teigiama, t. y.
f'(a)> 0, tai arti šio taško argumento pokyčio χ—a ir funkcijos
pokyčio f(x)—f(a) ženklai sutampa. Jeigu f (a) < 0 , tai arti taš-
ko a argumento pokyčio ir funkcijos pokyčio ženklai yra priešingi.
į r o d y m a s . P a g a l sąlygą funkcija f turi išvestinę taške a,
todėl jos pokytis, kai a r g u m e n t o reikšmė pasikeičia iš a į a-\-h,
išreiškiamas taip:
f (a + h)-f (a) = (/' (a) + a.) h;
čia α — n y k s t a n t i funkcija, kai h-^0. Jeigu f ( a ) > 0 , tai, remiantis
IV skairiaus §2 3 skyrelio c) teiginiu, suma f (a) - f a yra teigiama
arti taško a, kai \h\ reikšmės mažos, todėl f(a-\-h)—f(a) ir h
skiriasi tik teigiamu daugikliu. Taigi jų ženklai vienodi. Vadinasi 7
įrodyta, kad arti taško a (t. y. su mažomis \h\ reikšmėmis) a r g u -
mento ir funkcijos pokyčio ženklai vienodi.
Jeigu f ( α ) < 0 , tai suma f (a) + a neigiama, kai \h\ reikšmės
mažos, todėl f(a-{-h)—f(a) ir h yra priešingų ženklų (kai skai-
čius d a u g i n a m a s iš neigiamo skaičiaus, jo ženklas keičiasi).
D a b a r parodysime, kaip taikoma išvestinė tiriant funkcijų mak-
simumą ir minimumą. Iš pradžių patikslinsime a t i t i n k a m a s są-
vokas.
1 apibrėžimas. F u n k c i j a f turi taške a maksimumą (mi-
nimumą), kai jos reikšmė taške a ne m a ž e s n ė (ne didesnė) už
reikšmes arti 1 šio taško 2 .
M a k s i m u m o ir m i n i m u m o taškai vadinami funkcijos ekstremu-
mo taškais (lotyniškai extremum — k r a š t i n i s ) . Iš šio apibrėžimo
aišku, kad funkcijos savybė turėti e k s t r e m u m ą taške a priklauso
nuo šios funkcijos reikšmių pačiame taške ir arti jo. Tokios funk-
cijos savybės v a d i n a m o s lokaliomis (lotyniškai locus — vieta) skir-
tingai nuo globaliųjų savybių, apibrėžiamų funkcijų reikšmėmis
visame intervale (pavyzdžiui, savybės didėti a t k a r p o j e [a; b]).
Toliau nuo m a k s i m u m o taško funkcija gali įgyti reikšmių, dides-
nių už jos reikšmę šiame taške (95 pav.).

УI / y

\ /»

0 a x o a X
95 pav. 96 pav.

Norint tašką a padaryti funkcijos ekstremumo tašku, užtenka

pakeisti funkcijos reikšmę šiame taške. Pavyzdžiui, jeigu funkci-
jos reikšmė taške a lygi 1, o visur kitur jos reikšmės lygios nuliui,
tai a yra tos f u n k c i j o s ' m a k s i m u m o taškas. Kad nereikėtų n a g r i n ė t i
tokių „dirbtinių" ekstremumų, tarsime, jog tiriamoji funkcija eks-
tremumo taške yra tolydi.
96 paveiksle p a v a i z d u o t a s grafikas funkcijos f , kuri turi mak-
simumą taške a ir m i n i m u m ą taške b. Funkcijos grafiko liestinė
taške a yra horizontali, todėl funkcijos f išvestinė taške a lygi nu-
liui: f (a)= 0. Taške b funkcijos grafikas smailus, todėl funkcija f
1
Tai reiškia, kad yra pradurta taško a aplinka, kurioje teisinga nelygybė
f(x)sąf(a) (atitinkamai f(x)>f(a)).
2
Tokie maksimumai ir minimumai vadinami negriežtais. Pakeitę „ne ma-
žesnė" („ne didesnė"), „didesne" („mažesne"), g a u n a m e griežtojo maksimumo
ir griežtojo minimumo apibrėžimus.
š i a m e taške neturi išvestinės (ji n e d i f e r e n c i j u o j a m a taške b). Ki-
tokių ekstremumo taškų n e b ū n a . Kitaip sakant, teisinga tokia
teorema.
2 teorema. Ekstremumo taške a funkcijos f išvestinė arba lygi
nuliui, arba neegzistuoja.
Į r o d y m a s . Galimi keturi atvejai:
a) f (a) > 0 ; b) f (a) < 0;
c) f (a)= 0; d) f (a), neegzistuoja.
Parodysime, kad ekstremumo t a š k u o s e n e į m a n o m a s nei pir-
m a s i s , nei a n t r a s i s atvejis. Jeigu, pavyzdžiui, / (a) > 0 , tai p a g a l
pokyčio ženklo teoremą arti taško a reiškinių f (a+h)—f (a) ir h
ženklai s u t a m p a , todėl į kairę nuo a (t. y. kai h<0) turime
f(a-\-h)— f (a) < 0 , o į dešinę nuo a (t. y. kai h> 0) turime: f(a-\-
-j-/i) — f (a) > 0 . Tačiau tuomet į kairę nuo α teisinga nelygybė
/ ( α + / ι ) < / ( α ) , o į dešinę nuo a — nelygybė f ( a + / i ) > f (a). Sios
nelygybės rodo, kad funkcijos f reikšmė f (a) nėra nei m a ž i a u s i a ,
nei didžiausia, lyginant ją su šios funkcijos reikšmėmis arti a.
Vadinasi, a nėra e k s t r e m u m o taškas.
P a n a š i a i įrodoma, kad a negali būti ekstremumo taškas, kai
/ ' ( a ) < 0 . Todėl a g a l i būti e k s t r e m u m o taškas arba kai f'(a)= 0,
a r b a kai / ' ( a ) neegzistuoja.
Rastoji sąlyga yra tik būtina, kad a b ū t ų funkcijos f ekstre-
m u m o taškas,— ji leidžia atrinkti taškus, ,,įtariamus", j o g juose
y r a ekstremumai, bet nėra p a g r i n d o teigti, kad šiuose taškuose
f u n k c i j a tikrai turi ekstremumą,— reikia juos dar papildomai tirti.
Pavyzdžiui, funkcijos (χ— I ) 3 išvestinė lygi 3 ( x — I ) 2 . Išvestinė
lygi nuliui, kai J t = 1. Tačiau taškas 1 nėra funkcijos ( x — I ) 3 eks-
t r e m u m o taškas, nes funkcija (χ— I) 3 , kai x=l, lygi nuliui, į
k a i r ę nuo taško χ = 1 neigiama, o į dešinę nuo šio taško t e i g i a m a
(97 pav.).
1 p a v y z d y s . Rasime taškus, kuriuose funkcija X3—3x+l
g a l i turėti ekstremumus.
Sprendimas. Išdiferencijavę t i r i a m ą j ą f u n k c i j ą f , g a u -
name
/ ' (χ) = (x 3 - 3x + 1)' = 3x 2 - 3.

K a d a n g i ši išvestinė egzistuoja su visomis a r g u m e n t o reikš-

mėmis, tai ekstremumo taškai gali būti tik d a u g i a n a r i o 3x 2 —3
š a k n y s . Išsprendę lygtį 3 x 2 — 3 = 0 , r a n d a m e tas šaknis: —1 ir
1. Galima įrodyti, kad taške —1 funkcija turi m a k s i m u m ą , o taš-
ke 1 — m i n i m u m ą (98 pav.).
3
2 pavyzdys. Rasime taškus, kuriuose funkcija Vx2 gali
turėti ekstremumą.
 r

/ 97 pav. 98 pav.

S p r e n d i m a s . Taikysime funkcijos laipsnio diferencijavimo

taisyklę. Kai x>0, gauname:
, 1 2
2x Ix
2 2 3
(Vx )'=(0 ) )' = j 2
(A· ) 2x = -
V X i

3 3 3 3 _____
K a d a n g i ] / x 2 = У ( —х)2, V X i = V ( - * ) 4 , tai nesunku įsitikinti, kad
g a u t o j i formulė teisinga ir kai x < 0 . Todėl funkcija diferencijuo-
j a m a , ikai х ф О . Taške x = 0 tiriamoji f u n k c i j a neturi išvestinės.
Kad taip yra, galima įsitikinti tiesiogiai, skaičiuojant išvestinę p a -
gal apibrėžimą:

/ ( ( 0 )
lim V =Iim ^ =
h h-> O
h

+ со, kai h artėja prie nulio iš dešinės,

-oo, kai h artėja prie nulio iš kairės.
3
Vadinasi, funkcija ] / x 2 gali turėti e k s t r e m u m ą tik taške x=0 (99
pav.).
Pratimai
436. Kuriuose taškuose furtkcija gali turėti ekstremumą:
1) x 3 — 6 x 2 + 9 x + 5 ; 2) л·4 —2.v 2 +3; 3) (x — l ) 2 ( x - 6) 3 ;
X - I
4) l + x 2 5) χ 2 + 3 ; 6) l/x2(x-5);
3 3
УГ
7) x + l 8) V ( X - I ) 2 + V(X-H)2?

2. Funkcijos didžiausių ir mažiausių reikšmių atkarpoje ieško-

jimas. S p r e n d ž i a n t praktikos uždavinius, dažnai tenka ieškoti
funkcijos didžiausių arba m a ž i a u s i ų reikšmių atkarpoje. Sakyki-
me, reikia viela, kurios ilgiis 2p, aptverti didžiausio ploto stačia-
kampį sklypą. Jeigu vienos šio sklypo kraštinės ilgį p a ž y m ė t u m e
χ, tai kitos k r a š t i n ė s ilgis būtų p — x , todėl sklypo plotas būtų
lygus x(jo—x). P a t s dydis χ kinta nuo O iki p (kai x = 0 ir x=p,
g a u n a m e „išsigimusius" stačiakampius, kurių vienos kraštinės
ilgis lygus nuliui). Taigi reikia rasti χ reikšmę, su kuria f u n k c i j a
χ (p—x) a t k a r p o j e [0; p] įgyja didžiausią reikšmę.
Sį uždavinį galima išspręsti elementariai, p a r a š i u s f u n k c i j ą
taip: "^r _ ( f " x ) 2 · Matome, k a d jos reikšmė bus didžiausia, kai
Tokiu atveju funkcijos reikšmė lygi Kai x = j>

antrosios kraštinės ilgis irgi lygus Taigi iš visų n u r o d y t o j o

perimetro stačiakampių k v a d r a t o plotas yra didžiausias.

У!

y,

0 χ 0 α c b x
' 99 pav. 100 pav.

Rasti didžiausią ir mažiausią funkcijos reikšmę e l e m e n t a r i a i s

metodais galima tik g a n a retais atvejais. Bendras tokių reikšmių
ieškojimo metodas p a g r į s t a s diferencialiniu skaičiavimu. Suformu-
luosime teoremą, kuri g a r a n t u o j a , kad tokios reikšmės egzistuoja.
1 teorema. Jeigu funkcija f tolydi atkarpoje [a; b), tai tarp
jos reikšmių šioje atkarpoje yra didžiausia ir mažiausia.
Nurodysime šios teoremos įrodymo idėją. Teorema teisinga, kai bent vie-
na funkcijos reikšmė atkarpos galuose yra didžiausia (mažiausia). Priešingu
atveju nagrinėkime visus atkarpos [a; b] taškus x, kurių dešinėje yra tokių
taškų, kad juose funkcijos f reikšmės yra didesnės už visas tos funkcijos
reikšmes, įgyjamas atkarpoje [а; л]. Tų taškų χ aibę pažymėkime raide X.
Kitų atkarpos [a; b) taškų aibę žymėkime raide Y. Galima įrodyti, kad Y yra
dešinėje pusėje nuo X, be to, taške c, skiriančiame aibes X ir Y, funkcijos f
reikšmė yra didžiausia atkarpoje [a; b] (100 pav.). Analogiškai įrodoma, kad
egzistuoja mažiausia reikšmė.

Iš 1 teoremos bei IV skyriaus § 2 6 skyrelio 1 teoremos 1 iš-

v a d o s išplaukia, kad aibė reikšmių, kurias įgyja tolydi funkcija f
a t k a r p o j e [a; b], yra a t k a r p a [m; Ai]; čia m — mažiausioji, o
M — didžiausioji funkcijos / reikšmė a t k a r p o j e [a; b].
1 teorema tik užtikrina, kad egzistuoja tolydžios funkcijos di-
džiausioji ir mažiausioji reikšmės, bet nenurodo, kaip šias reikšmes
 У, I

b)
101 pav.

rasti. Ieškodami didžiausios reikšmės, susiduriame su dviem at-

vejais:
a) ji į g y j a m a viename atkarpos [a; b] gale (101, a pav.) arba
abiejuose g a l u o s e išsyk (101, b pav.);
b) ji į g y j a m a vidiniame atkarpos [a; b] taške c (101, c p a v . ) .
A n t r u o j u atveju funkcijos f reikšmė taške c yra ne m a ž e s n ė už
jos reikšmes arti taško c, todėl c — funkcijos f m a k s i m u m o taškas
(galbūt n e g r i e ž t o j o ) . Tačiau tuomet taške c arba funkcija f ne-
diferencijuojama, arba jos išvestinė lygi nuliui. Analogiški sam-
protavimai tinka ir funkcijos m a ž i a u s i a j a i reikšmei a t k a r p o j e
[a-b].
Iš to išplaukia tokia funkcijos didžiausios ir mažiausios reikš-
m ė s a t k a r p o j e ieškojimo taisyklė.
Norint rasti tolydžios funkcijos f didžiausią ir mažiausią reikš-
mę atkarpoje [a; b], reikia:
a) apskaičiuoti jos reikšmes šios atkarpos galuose (t. y. rasti
skaičius f (a) ir f (b))·,
b) apskaičiuoti jos reikšmes taškuose, kuriuose funkcijos iš-
vestinė lygi nuliui;
c) apskaičiuoti jos reikšme-s taškuose, kuriuose funkcija f ne-
turi išvestinės;
d) iš visų gautųjų reikšmių išrinkti didžiausią ir mažiausią.
-x+l
1 p a v y z d y s . Rasime funkcijos didžiausią ir ma-
X + Л-Ч-1
2

žiausią reikšmę a t k a r p o j e [—2; 2].

S p r e n d i m a s . Si funkcija tolydi a t k a r p o j e | 2; 2]. J o s
2л:2 - 2
išvestinė lygi 2 ( § 2 3 skyrelio 2 t e o r e m a ) . Prilyginę
(.х + х+1У
2
išvestinę nuliui, g a u n a m e lygtį 2x —2 = 0, turinčią šaknis —1 ir
1. Kadangi vardiklis ( x 2 + x + l ) 2 neturi šaknų, t. y. nė viename
taške nelygus nuliui, tai išvestinė apibrėžta su visomis χ reikš-
mėmis. D a b a r reikia apskaičiuoti funkcijos- reikšmes a t k a r p o s ga-
luose ir taškuose, kuriuose išvestinė lygi nuliui, t. y. taškuose
— 1, 1, ir iš g a u t ų j ų reikšmių išrinkti m a ž i a u s i ą bei didžiausią:

f { - 2 ) = { , /(-1)=3, /(1) = 4 , № -
Vadinasi, mažiausioji funkcijos reikšmė nurodytoje a t k a r p o j e ly-
gi 4 , o didžiausioji — skaičiui 3.
 Pritaikę diferencialinį skaičiavimą, išspręsime anksčiau išnag-
rinėtą uždavinį apie stačiakampio sklypo aptvėrimą.
2 p a v y z d y s . Koks didžiausias plotas stačiakampio sklypo,
kurį galima aptverti ilgio 2p viela?
J a u įsitikinome, kad, norint išspręsti uždavinį, reikia ieškoti
funkcijos x(p—x) didžiausios reikšmės atkarpoje 1 [0; p]. Ran-
dama tos funkcijos išvestinė:
5" (χ) = (χ (p - χ))' = (xp - χ2)' =p-2x.

Ji lygi nuliui, kai χ=^. Taigi reikia išrinkti didžiausiąją iš

funkcijos x(p—x) reikšmių, į g y j a m ų t a š k u o s e 0, y ir p. Tačiau
taškuose x = 0 ir x=p funkcijos reikšmės lygios nuliui, o S ) =

= = y · Tai ir bus didžiausia stačiakampio ploto reikšmė.

3 p a v y z d y s . M e d ž i a g ų a t s p a r u m o teorijoje įrodoma, kad
stačiakampio pjūvio sijos pasipriešinimas lenkimui proporcingas
jos pločiui χ ir jos aukščio y kvadratui: P=kxy2 (102 pav.). Sija
i š p j a u t a iš rąsto, kurio pjūvio spindulys lygus R. Koks turi būti
a t s p a r i a u s i o s lenkimui sijos pjūvis?

S p r e n d i m a s . Iš 102 paveikslo matome, kad χ ir y susieti

lygybe y=]/ 4 R2 — χ2. Todėl P=kxy2=kx(4R2—x2). Vadinasi, rei-
kia rasti funkcijos kx(4R2-X2) didžiausią reikšmę a t k a r p o j e [0;
2R]. Sios funkcijos išvestinė yra

(Ax (4R 2 - χ2))' = (4kR2 χ - Ax3)' = 4kR2 - 3 k x 2 .

Prilyginę ją nuliui, g a u n a m e lygtį k (4R2—3x2) = 0 , kurios šaknys

2jR. 2R
yra skaičiai - ir - Ų = . Atkarpai [0; 2R\ priklauso tik šaknis
2,—
R . Vadinasi, reikia palyginti funkcijos kx(4R2—x2) reikšmes
1
Tariame, kad yra ir „išsigimusių" stačiakampių, kurių vienos kraštinės
ilgis lygus nuliui.
 7R
taškuose x = 0, - 7 = - , 2R. Taškuose O ir 2R funkcijos reikšmės Iy-
V3
IR
gios nuliui. Didžiausią reikšmę ji įgyja, kai X = - Ų = . Tuomet

Iš čia r a n d a m e , kad ^ = V 2. K a d a n g i 1/2¾ y , tai prakti-

koje laikomasi sąlygos j =

S p r e n d ž i a n t įvairius fizikos uždavinius, dažnai tenka ieškoti
funkcijos didžiausių ir m a ž i a u s i ų reikšmių. Pavyzdžiui, sistemos
potencinė e n e r g i j a pasiekia ekstremalią reikšmę pusiausvyros pa-
dėtyje, be to, stabilios p u s i a u s v y r o s padėtyje potencinė energija
yra mažiausia. I š n a g r i n ė s i m e dar vieną pavyzdį.
4 p a v y z d y s . Rasime a t k a r p o s AB t a š k ą C, kad a t k a r p ų
MC ir NC (103 pav.) ilgių suma b ū t ų mažiausia.
S p r e n d i m a s . Tašką A laikykime koordinačių pradžia tie-
sėje ir taško C koordinatę pažymėkime Iš 103 paveikslo ran-
dame, kad I M C I = Va 2 + Jt2 ir | NC Į = 1Zb 2 + (1-х)2, todėl
f ( x ) = \MC\ + \NC\ = ]/a2 + χ2 + ]/ b2 + (I-x)2.
Norėdami rasti m a ž i a u s i ą funkcijos reikšmę, apskaičiuosime jos
išvestinę ir prilyginsime ją nuliui:
f
f'(x)=-£==-
y ~* =0. (1)
1Zat+ Xi У b*+ (1-х)*
Sios lygties nespręsime, bet atkreipsime dėmesį, kad
χ • l+x . 0
—j 2 — sin oc, = sin β.
Уа* + Х У b* + (l-xY

Todėl (1) lygybė reiškia, kad s i n a = s i n p , todėl 1 α = β . Taigi

a t k a r p ų ilgių |AiC| ir \NC\ suma bus ekstreminė, kai kritimo
kampas lygus atspindžio kampui. Iš fizikos kurso žinome, kad
ši lygybė teisinga, kai kalbama apie šviesos spindulio atspindį.
Vadinasi, a t s i s p i n d ė d a m a s šviesos spindulys „pasirenka" mažiau-
sio ilgio kelią. Dar pabrėšime, kad g a u t o j i ekstremalioji reikšmė
yra minimali, nes funkcija f a r t ė j a prie + o o , kai л:—>-+oo ir
х-*—oo, o kitų ekstremumo taškų ji neturi.
Apibendrindami šio skyrelio turinį, pažymėsime, kad didžiau-
sių ir m a ž i a u s i ų reikšmių uždaviniai sprendžiami p a g a l tokį planą·
1. Parenkame vieną kintamąjį (nepriklausomą kintamąjį) ir
juo išreiškiame kitą kintamąjį, kurio didžiausios arba mažiausios
reikšmės ieškome.
2. Randame nepriklausomo kintamojo kitimo intervalą.
1
Smailieji kampai lygūs, kai lygūs jų sinusai.
 3. Randame 1 punkte gautos funkcijos išvestinę.
4. Išvestinę prilyginame nuliui ir randame gautos lygties šak-
nis.
5. Randame taškus, kuriuose funkcija neturi išvestinės.
6. Apskaičiuojame funkcijos reikšmes nepriklausomo kintamo-
jo kitimo intervalo galuose ir taškuose, rastuose 4 ir 5 punkte, o
paskui išrenkame iš jų didžiausią (mažiausią) reikšmę.
Be to, kad b ū t ų l e n g v i a u apskaičiuoti reikšmes, v e r t a įsidė-
mėti š t a i ką:
1. Taškas, kuriame funkcija įgyja didžiausią arba mažiausią
reikšmę, nesikeičia, pertvarkius apibrėžiantį funkciją reiškinį taip:
a) pridėjus pastovų dėmenį;
b) padauginus iš skaičiaus, nelygaus nuliui (tik , p a d a u g i n u s
iš n e i g i a m o skaičiaus, didžiausioji r i e k š m ė t a m p a m a ž i a u s i a ir
atvirkščiai);
c) pakėlus laipsniu, kurio rodiklis natūrinis, kai funkcija ne-
neigiama.
P a v y z d ž i u i , f u n k c i j a j x V 4 9 - x 2 + 8 a t k a r p o j e [0; 7] didžiau-
sią r e i k š m ę į g y j a t a m e p a č i a m e t a š k e , kaip ir f u n k c i j a x2(49—x2)
( n u b r a u k t a s p a s t o v u s d ė m u o 8, f u n k c i j a p a d a u g i n t a iš t e i g i a m o
s k a i č i a u s 3 ir p a k e l t a k v a d r a t u ) .
2. Jeigu teigiama funkcija f taške a įgyja didžiausią (atitin-
k a m a i mažiausią) reikšmę, lai funkcijos —f ir y įgyja šiame taš-
ke mažiausią (didžiausią) reikšmę>.
P a v y z d ž i u i , f u n k c i j a ( x — 2 ) 2 - f 5 į g y j a m a ž i a u s i ą reikšmę, kai
x=2, todėl f u n k c i j a + 5 t a š k e x=2 turi d i d ž i a u s i ą reikš-
mę.
5 p a v y z d y s . Rasime didžiausio ploto s t a č i a k a m p į , įbrėžtą
į a p s k r i t i m ą , kurio s p i n d u l y s R.
S p r e n d i m a s . J e i g u s t a č i a k a m p i o k r a š t i n i ų ilgiai l y g ū s χ
ir y, tai y = ]/ ARi - χ2· (žr. 102 p a v . ) . Todėl p l o t a s 5 i š r e i š k i a m a s
k i n t a m u o j u χ taip: S = x \/4R2 - x 2 . K a d a n g i šios f u n k c i j o s reikš-
mės n e n e i g i a m o s , ji į g y j a didžiausią r e i k š m ę t a m e p a č i a m e taš-
ke, kaip ir f u n k c i j a S2=X2 (4R2—x2).
F u n k c i j o s 4R X —x išvestinė lygi 8 R 2 X — 4 x 3 . P r i l y g i n ę j ą nu-
2 2 4

liui, g a u n a m e lygtį 4x(2R2—x2) =0, k u r i o s š a k n y s y r a skaičiai

0,i? j / 2 ir -R\'2. Iš jų a t k a r p a i [0; 2R] p r i k l a u s o 0 irR]/2. Tai-
2 2 2
gi reikia p a l y g i n t i f u n k c i j o s x (4R -X ) r e i k š m e s t a š k u o s e 0,
ir 2R. Kai x=0 ir x=2R, f u n k c i j o s r e i k š m ė s lygios nuliui. Vadi-

' į , kai f (a) Φ 0.

nasi, ji įgyja didžiausią reikšmę, км χ = Ry 2. Siame taške y=
= | Д я 2 - (R j/'2) 2 = R]/~2, todėl y=x.
Taigi didžiausio ploto stačiakampis, įbrėžtas į apskritimą, ku-
rio spindulys R, yra kvadratas.

Pratimai
437. Raskite didžiausią ir mažiausią funkcijos reikšmę:
1) x+2 У 7 atkarpoje [0; 4];
2 ) Xs — 5x4+5x3+l a t k a r p o j e [—2; 2];
3) x 3 —3x 2 +6x—2 atkarpoje [—1; 1];
4) VlOO-X 2 atkarpoje [ - 6 ; 8];
X - I
5) atkarpoje [0; 4].
x+l
438. Raskite funkcijų, pateiktų IlI skyriaus § 1 2 skyrelio pratimuose, didžiau-
sią ir mažiausią reikšmę.
439. Į skritulį, kurio spindulys R, jbrėžkite didžiausio ploto lygiašonį trikampį.
440. Reikia a m viela aptverti sklypą, kurio viena kraštinė yra jūros krantas.
Kokios formos turi būti sklypas, kad jo plotas būtų didžiausias?
441. Stačiakampės dėžutės su kvadratiniu pagrindu visas paviršius lygus S.
Kokie turi būti jos matmenys, kad dėžutės tūris būtų didžiausias?
442. Iš 24 cm ilgio vielos reikia pagaminti stačiakampį gretasienį, kurio pag-
rindas yra kvadratas. Kokie turi būti jo matmenys, kad gretasienio tūris
būtų didžiausias?
443. Raskite didžiausio ploto stačiakampį, kurio įstrižainės ilgis lygus L
444. Žinomi trikampio perimetras 2p ir vienos jo kraštinės
ilgis a. Kokio ilgio kitos dvi kraštinės, kad trikampio
plotas būtų didžiausias?

%®
445. Apie pusrutulį, kurio spindulys R, apibrėžkite mažiau-
sio tūrio kūgį.
446. Į kūgį, kurio aukštinė H ir pagrindo spindulys R, jbrėž-
kite didžiausio tūrio ritinį.
447. Ištekančio per sekundę pro kiaurymę storoje sienoje
(104 pav.) vandens kiekis apibrėžiamas formule

Q= cyVh- y; 104 pav.

čia y — kiaurymės skersmuo, h — jos apatinio taško gylis, c — tam tikra

konstanta. Su kuria y reikšme gaunama didžiausia Q reikšmė?
448. Laivo vienos valandos plaukiojimo išlaidos apskaičiuojamos pagal for-
mulę α+feū 3 ; čia a ir b — konstantos, o υ — laivo greitis (pirmasis dėmuo
siejasi su amortizacijos ir komandos išlaikymo išlaidomis, o antrasis su
kuro sąnaudomis). Kokiu greičiu plaukdamas laivas nuplauks I kilometrų su
mažiausiomis išlaidomis?
449. Raskite didžiausią sijos įlinkį aprašytais 174, 184, 186 pratimuose at-
vejais.
450. Kai kairysis sijos galas atremtas, o dešinysis — įtvirtintas, sijos įlinkio
lygtis tokia:

(Ixi-3 Zx8-/3x).
4SEJI

Raskite didžiausią šios sijos įlinkį.

/
451. Baterijos elektrovaros jėga lygi E voltų, o vidinė varža — r omų. J o s
gnybtai sujungti R omų varžos laidininku. Gaunamos srovės galia W
(vatais) išreiškiama formule

(R + r)2 '
Su kuria R reikšme galia bus didžiausia?
452. Elektros srovė, tekanti apskritimu, veikia nedidelį magnetą, kurio ašis
statmena skritulio plokštumai ir eina per jo centrą. Veikianti jėga išreiš-
kiama formule

F-—!
(a2+ χ2) 2
čia a — skritulio spindulys, χ — atstumas nuo skritulio centro iki mag-
neto ir c — konstanta. Su kuria χ reikšme ta jėga bus didžiausia?
c
453. Krūvio e sukurto elektros lauko potencialas taške M lygus kai r —
atstumas nuo taško M iki -krūvio. Taškuose Oi ir O2, nutolusiuose vienas
nuo kito atstumu a, yra vienodo ženklo krūviai e, ir e2. Kuriame atkarpos
O 1 O 2 taške suminio elektros lauko potencialas bus mažiausias?
454. Apšvietimas proporcingas šviesos šaltinio stiprumui ir atvirkščiai propor-
cingas taško atstumo nuo šio šaltinio kvadratui. Taškuose O t ir O 2 ,
nutolusiuose vienas nuo kito atstumu a, yra šviesos šaltiniai, kurių stip-
r u m a s lygus /1 ir I 2 . Raskite mažiausiai apšviestą atkarpos O 1 O 2 tašką.
кхг
455. Potencinė ištemptos spyruoklės energija reiškiama f o r m u l e i / = — , kai
k — konstanta, vadinama spyruoklės standumu, χ — spyruoklės ilgio po-

— ^ П Г Ш Т Ш П
D O
105 pav.
kytis. Dvi spyruoklės, kurių standumai lygūs A1 ir k2, yra vienoje tiesėje,
kaip parodyta 105 pav. Atstumas OA lygus a. Spyruoklės ištemptos ir
s u j u n g t o s taške B. Kurioje vietoje turi būti taškas B, kad suminė po-
tencinė spyruoklių energija būtų mažiausia?

3. L a g r a n ž o t e o r e m a ir jos išvados. Iki šiol n a g r i n ė j o m e funk-

cijos savybes arti kokio nors taško (,pavyzdžiui, prie m a k s i m u m o
arba minimumo t a š k o ) . Dabar n a g r i n ė s i m e funkcijos s a v y b e s vi-
soje atkarpoje, būtent, funkcijos didėji-
mą ir m a ž ė j i m ą atkarpoje. N a g r i n ė j a n t
tokias savybes, reikės taikyti teoremą,
kuri funkcijos pokytį a t k a r p o j e susieja
su jos išvestine.
1 ( L a g r a n ž o ) teorema. Tarkime, kad
funkcija f tolydi atkarpoje [a; b] ir di-
ferencijuojama vidiniuose šios atkarpos
taškuose. Tuomet egzistuoja toks vidi-
nis šios atkarpos taškas c, kad funkci-
106 pav. jos grafiko liestine, nubrėžta per taškg,
kurio abscise c, yra lygiagreti stygai AB; čia Л (a; / ( a ) ) ir B(b\
f (b)) (106 pav.). T r u m p a i : visada yra glodaus lanko AB taškas
C, kuriame liestine lygiagreti stygai, jungiančiai lanko galus.
Aptarsime šios teoremos įrodymo idėją. Kadangi kreivės taško Al (χ; f(x))
atstumas iki stygos yra tolydi χ funkcija, tai egzistuoja kreivės taškas Al1,
kurio a t s t u m a s iki stygos yra didžiausias. Per šį tašką einanti Kestinė yra
lygiagreti stygai, nes priešingu atveju prie taško Al1 būtų kreivės taškų, la-
biau nutolusių nuo stygos negu taškas Ai1.

Stygos AB, j u n g i a n č i o s t a š k u s Л (a; f (a)), B (b·, f {b)), kryp-

ties koeficientas lygus > o liestinės taške, kurio abscisė
c, krypties koeficientas lygus f (c). Lygiagrečių tiesių krypties
koeficientai lygūs. T u r ė d a m i tai galvoje, g a u n a m e analizinę Lag-
r a n ž o teoremos formuluotę.
Г (Lagranžo) teorema. Tarkime, kad funkcija f tolydi atkar-
poje [a; b] ir diferencijuojama vidiniuose šios atkarpos taškuose.
Tuomet egzistuoja toks vidinis šios atkarpos taškas c, kad

i M . = / 4 c ) . ' (!)

(1) lygybė dar užrašoma taip:

m-f(d)=f'(c){b-a). (Г)

Nurodysime kai kurias L a g r a n ž o teoremos išvadas.

1 išvada. Jeigu funkcija f tolydi atkarpoje [a; b], o jos iš-
vestinė šios atkarpos viduje visur lygi nuliui, tai funkcija f pa-
stovi atkarpoje [a; b].
Į r o d y m a s . Jeigu χ e [a; b\, tai:

f(x)~f{a)=f'(c)(x-a).

P a g a l sąlygą / ' ( c ) = 0 , todėl f ( x ) - f ( a ) = 0 , t. y. f ( x ) = f ( a ) . Tai

ir reiškia, kad funkcija / pastovi a t k a r p o j e [a; b].
2 išvada. Jeigu funkcijos φ ir ψ tolydžios atkarpoje [a; b] ir
šios atkarpos viduje turi vienodas išvestines, tai jos skiriasi tik
pastoviu dėmeniu.
[ r o d y m a s . S u d a r y k i m e p a g a l b i n ę funkciją / = φ — ψ . Ji to-
lydi a t k a r p o j e [a; b] ir diferencijuojama tos a t k a r p o s viduje, nes
išreikšta dviejų šias savybes turinčių funkcijų skirtumu. Be to,
f'(x)= 0 a t k a r p o s [a; b] viduje, k a d a n g i / ' = φ ' — ψ ' ir φ ' ( χ ) =
= I p ' ( χ ) a t k a r p o s [α; b] viduje. Remiantis 1 išvada, funkcija /
yra pastovi a t k a r p o j e [a; b]. Taigi φ — i p = c ir с р = г р + с .
Pastaba. 1 išvada turi paprastą fizikinę prasmę, būtent, jeigu laiko
tarpu Įa; b] taško greitis lygus nuliui, tai šio taško koordinatė šiuo laiko·
tarpu nesikeičia.
456. Raskite c reikšmę, atitinkančią šias funkcijas ir atkarpas:
1) X3 — 3 x + 4 , [1; 3]; 2) X 4 - 6 A " + 1 , [— 1; 2];
3) ( x + l ) ( * 4 - 4 ) , [ - 3 ; 3]; 4) ( * * + l ) (x*+4), [ - 5 ; 5].
457. Ar galima taikyti Lagranžo teoremą funkcijai ·— atkarpoje [—2; 1]?
458. įrodykite, kad funkciją x2-\-px-\-q ir bet kurią atkarpą [a; b] atitinka
' ,. a+b
lygybe c = — , .

4. Funkcijų didėjimo ir mažėjimo tyrimas. Pakankama ekstre-

mumo sąlyga. Koks yra funkcijos monotoniškumo a t k a r p o j e ir jos
išvestinės ženklo šioje a t k a r p o j e ryšys, vaizdžiai parodysime to-
kiu pavyzdžiu.
Tarkime, kad taškas juda ašimi ir jo koordinatė laiko momen-
tu t lygi f (t), x=f(t). Jeigu laiko momentu [a; b] taško greitis
t e i g i a m a s ( n e i g i a m a s ) , tai taškas visą laiką juda į dešinę (į
kairę), todėl jo koordinatė χ didėja ( m a ž ė j a ) . K a d a n g i greitis
yra koordinatės išvestinė laiko atžvilgiu, t. y. lygus f (t), tai
galima spręsti, kad funkcija f didėja, kai išvestinė a t k a r p o j e
[a; b] yra teigiama, ir m a ž ė j a , kai išvestinė neigiama.
Tokią pat išvadą padarome, s a m p r o t a u d a m i geometriškai. 107
pav. matyti štai kas: jeigu funkcijos f išvestinė yra teigiama at-
karpoje [a; b] (t. y. jeigu visuose šios a t k a r p o s taškuose liestinė
s u d a r o smailų k a m p ą su teigiama abscisių ašies kryptimi), tai
funkcija f didėja a t k a r p o j e [a; 6]. Tuo atveju, kai išvestinė nei-
g i a m a , liestinė visuose taškuose s u d a r o su t e i g i a m ą j a abscisių
ašies kryptimi buką kampą, todėl funkcija m a ž ė j a (108 pav.). Ta-
čiau nei fizikinė prasmė, nei geometriniai s a m p r o t a v i m a i dar ne-
įrodo suformuluotų teiginių. Toks įrodymas remiasi L a g r a n ž o
teorema.
I teorema. Jeigu funkcija f tolydi atkarpoje [a; b] ir jos iš-
vestinė teigiama (neigiama) vidiniuose šios atkarpos taškuose,
tai funkcija f didėja (mažėja) atkarpoje [o; b].
Į r o d y m a s . Tarkime, kad Xi ir X2 priklauso a t k a r p a i [a\ b\,
XiCX2 ir f'(x)>0 atkarpos [a; b] viduje. Pritaikę L a g r a n ž o teo-
remą, g a u n a m e : / (x2) — f (Xi) =f (c) (x2—Xi)>0, nes x2—xt>0, o
f'(c)>0. K a d a n g i c e Jx 1 ; x2[cz]a\ b[.
Vadinasi, kai išvestinė teigiama, tai iš x \ < i x 2 išplaukia:
f (Xi) Cf (Χ2), t. y. funkcija f didėja a t k a r p o j e [a; bj. Atvejis, kai
f'(x)C0 atkarpos [a; b] viduje, n a g r i n ė j a m a s analogiškai.
K a r t a i s esti n a u d i n g a bendresnė teorema:
Γ teorema. Jeigu funkcija f tolydi atkarpoje [a; b], o jos iš-
vestinė neneigiama (neteigiama) šios atkarpos viduje ir lygi nu-
liui tik baigtinėje taškų aibėje, tai funkcija f didėja (mažėja) at-
karpoje [a; b].
Į r o d y m a s . Taip pat, kaip ir įrodinėdami 1 teoremą, paro-
dome, kad iš nelygybių f (x)>O ir X\CX2 išplaukia f (Xi) ^if (x2).
 У- У

О a-h а а+п χ
О а b χ θ] а b χ
107 pav. 108 pav. 109 pav.

Iš nelygybių g a u n a m e nelygybes f (Xi) ^.f (x) sįif (x2),

todėl, kai I(X1)=I(X2), funkcija f a t k a r p o j e [Xi\ X2] turi ibūii
pastovi, ir jos išvestinė lygi nuliui. K a d a n g i tai p r i e š t a r a u j a teo-
remos sąlygai, tai f (Xi) <f (x2), t. y. funkcija / a t k a r p o j e [a; b]
didėja.
1 p a v y z d y s . Rasime f u n k c i j o s x3— \2x-\-20 didėjimo ir ma-
žėjimo intervalus.
S p r e n d i m a s . Sios funkcijos išvestinė lygi 3x2—12. Norė-
dami rasti funkcijos didėjimo intervalus, turime rasti, kur jos iš-
vestinė teigiama, t. y. išspręsti nelygybę 3x2—12>0. Gauname:
3 (x—2) ( x + 2 ) > 0 . Pritaikę intervalų metodą, r a n d a m e nelygybės
sprendinių aibę ]—oo; —2 [U] 2; Iš to darome išvadą: funk-
cija / didėja intervaluose ]—oo; —2] ir [2; + ° o [ bei m a ž ė j a at-
karpoje [—2; 2]. Tai reiškia, kad taške x=—2 funkcija turi mak-
simumą, o taške x=2 — m i n i m u m ą . Be to, / ( - 2 ) = 3 6 , / ( 2 ) = 4 .
Iš 1 teoremos išplaukia tokios p a k a n k a m o s e k s t r e m u m o sąly-
gos:
2 teorema. Jeigu funkcija f tolydi taške a, be to, arti šio taško
iš kairės nuo a funkcijos f išvestinė yra teigiama, o iš dešinės
nuo a ji neigiama, tai a — funkcijos f maksimumo taškas.
Įrodymas. Iš sąlygos išplaukia, kad yra tokia a t k a r p a
[a—h; aĄ-h], kad intervale [a—h\ a[ išvestinė teigiama, o in-
tervale j a ; a + f t ] ji neigiama. Tuomet funkcija / a t k a r p o j e [а—/г;
α] didėja, a t k a r p o j e [a; a-\-h\ m a ž ė j a (109 p a v . ) . Vadinasi, pa-
čiame t a š k e a ji įgyja reikšmes, didesnes už jos reikšmes iš kai-
rės arba iš dešinės nuo a (arti a). Kitaip t a r i a n t , a — f u n k c i j o s
m a k s i m u m o taškas. Analogiškai įrodoma 3 teorema.
3 teorema. Jeigu funkcija f tolydi taške a, be to, arti šio taško
iš kairės nuo a funkcijos f išvestinė neigiama, o iš dešinės nuo a
ji teigiama, tai a yra funkcijos f minimumo taškas.

Pratimai
459. Ištirkite funkcijų didėjimą (mažėjimą) bei ekstremumus:
1) χ 3 — 3 x 2 + 3 x + 2 ; 2) x 2 (x — 12) 2 ;
 5) χ 4 —8x 3 +22x 2 —24x+12; 6) ( χ - 1 ) (χ - 2) 2 (χ - 3) 3 ;
3
7) ( χ - 1 ) 4 ( χ + 2 ) 3 ; 8) χ » l / ( x - l ) a ;
3 3
9) V(X s -I) 4 ; ίο) V ( x - i ) 2 ( χ + 1 ) .
460. Ištirkite 1 skyrelio pratimuose nurodytų funkcijų didėjimą it mažėjimą
bei ekstremumus.

5. G r a f i k o iškilumo t y r i m a s . 110, a paveiksle p a v a i z d u o t a s api-

brėžtos a t k a r p o j e [a; b] f u n k c i j o s grafikas. Sis g r a f i k a s y r a virš
bet kurios jo liestinės ir turi su ja tik v i e n ą b e n d r ą t a š k ą . O 110,
b paveiksle n u b r a i ž y t a s g r a f i k a s y r a po bet kuria išvesta jo Kes-
tine. P i r m u o j u a t v e j u s a k o m a , k a d f u n k c i j o s g r a f i k a s atkaripoje
[a; b] iškilas žemyn, o a n t r u o j u iškilas aukštyn.

1 t e o r e m a . Tarkime, kad atkarpoje [a; b] antroji išvestinė

f"(x)> 0 (f"(x) < 0 ) . Tuomet funkcijos f grafikas šioje atkarpoje
yra iškilas žemyn (aukštyn) (111 p a v . ) .
Į r o d y m a s . N a g r i n ė s i m e atvejį, kai f"(x)>0 a t k a r p o j e [a;
b]. P a r i n k i m e bet kurį t a š k ą c (= [a; b] ir per t a š k ą M (c; f (c))
n u b r ė ž k i m e g r a f i k o liestinę. J o s lygtis tokia:

^ H e s t = Z ( C ) + / ' (C) ( X ~ C ) .

Įrodysime, k a d su kiekvienu χ iš [a; b], nelygiu c, t e i s i n g a

n e l y g y b ė £/kr> t/uest, t. y.

J k r - Jliest = / ( * ) - / ( C ) - / ' (C) (X — C)> 0.

Tarkime, kad x > c (atvejis x < c n a g r i n ė j a m a s a n a l o g i š k a i ) . At-
k a r p a i [c; x] taikysime L a g r a n ž o teoremą. G a u n a m e / ( x ) — f ( c ) =
= ^ ( C 1 ) (x—c); čia c < c ! < x . Todėl

Jkr - Jliest = / ' (C 1 ) ( χ - c ) - / ' ( c ) ( χ - c ) = ( / ' (C 1 ) - / ' ( c ) ) ( χ - c).

A n t r ą k a r t ą taikome L a g r a n ž o teoremą funkcijai f ir a t k a r p a i

[c; Ci]:

Jkr - Jiiest = / " (C 2 ) (C 1 - c ) ( x - c);

čia c < c 2 < c i . P a g a l įsąlygą: / " ( C 2 ) > 0 , o taškai C i ir χ yra vie-

noje pusėje nuo taško c, todėl (cj —-c) (x—c) > 0 . Vadinasi:
Jkr-Jliest >0.

Atvejis, kai f " ( x ) < 0 a t k a r p o s [α; δ] viduje, n a g r i n ė j a m a s

analogiškai.
Dabar palyginsime stygos bei iškilo aukštyn arba žemyn funk-
cijos g r a f i k o t a r p u s a v i o padėtį.
2 teorema. Jeigu funkcijos f grafikas atkarpoje [a; b] iškilas
žemyn (aukštyn), tai atkarpos [a; b] viduje šis grafikas yra po
styga AB (virš stygos AB), kurios galai yra taškai Л (a; f (a)),
B(b; f(b)) (112, a, b pav.)
į r o d y m a s . Tarkime, kad funkcijos g r a f i k a s iškilas žemyn.
Tai reiškia, kad jis yra virš bet kurios savo liestinės ir turi su ja
tik vieną b e n d r ą tašką. Tačiau tuomet (113 pav.) taškas A yra virš
taško A', taškas B — virš taško B', todėl visa styga AB yra virš
liestinės. Lietimosi taškas C yra po styga. K a d a n g i tai teisinga vi-
siems lanko AB t a š k a m s C, tai v i s a s lankas AB yra po styga AB.
Atvejis, kai g r a f i k a s iškilas aukštyn, n a g r i n ė j a m a s analogiškai.

1 p a v y z d y s . Ištirsime f u n k c i j o s x 4 grafiko iškilumo kryptį.

S p r e n d i m a s . Kadangi ( x 4 ) " = 1 2 x 2 , o 1 2 x 2 ^ 0 ir lygi nu-
liui tik taške x = 0 , tai funkcijos x 4 grafikas visuose t a š k u o s e iš-
kilas žemyn. >
2 p a v y z d y s . Rasime intervalus, kuriuose funkcijos x 4 —
— 6 x 2 + 4 grafikas iškilas aukštyn.
 Sprendimas. Turime: (x4—6x2~į-4)/ = 4x3— I2x, (4x3—
2 2
— 1 2 л : ) ' = 12A: —12. Nelygybė 1 2 x — 1 2 > 0 t e i s i n g a s p i n d u l i u o s e
]— oo; — 1 [ ir ] 1; + o o [. V a d i n a s i , s p i n d u l i u o s e ]— oo; — 1 [ ir
] 1; + o o [ f u n k c i j o s xĄ—6x2+4 g r a f i k a s iškilas žemyn, o a t k a r p o -
je [—1; 1] jis-iškilas a u k š t y n .

Pratimai
461. Raskite intervalus, kuriuose funkcijų grafikai yra iškili aukštyn:
1) X3 — 6 x 2 + 1 2 x + 4 ; 2) (x+l)4;
A
3) " 4) |/4x 3 — 12x.
χ 1 +12

6. Perlinkio taškai. P a p r a s t a i arti lietimosi t a š k o kreivė yra

vienoje liestinės pusėje. T a č i a u pasitaiko atvejų, kai kreivė lieti-
mosi t a š k e p e r e i n a iš vienos liestinės pusės į kitą (114 jpav.).
Tokie t a š k a i v a d i n a m i kreivės perlinkio t a š k a i s .
1 a p i b r ė ž i m a s . Kreivės Г t a š k a s M v a d i n a m a s perlinkio
t a š k u , kai š i a m e t a š k e kreivė pereina iš vienos liestinės (nubrėž-
tos p e r kreivės Г t a š k ą M) pusės į kitą.
1 teorema. Jeigu taške c antroji funkcijos f išvestinė tolydi ir
nelygi nuliui, tai M(c\ f (c)) nėra funkcijos f grafiko perlinkio
taškas.
į r o d y m a s . Kai / " ( c ) > 0 , tai, r e m i a n t i s f" t o l y d u m u taške
c, nelygybė f"{x)>O t e i s i n g a t a m tikroje taško c aplinkoje. Iš
5 s k y r e l i o 1 teoremos aišku, k a d f u n k c i j o s f g r a f i k a s šioje aplin-
koje iškilas žemyn. Todėl arti t a š k o c šis g r a f i k a s y r a po liestine,
n u b r ė ž t a per t a š k ą M. V a d i n a s i , t a š k a s M nėra g r a f i k o perlinkio
taškas. Atvejis f"(c)<O n a g r i n ė j a m a s analogiškai.

O χ

115 pav.

Iš 1 teoremos išplaukia b ū t i n a s ą l y g a , kad t a š k a s M būtų

f u n k c i j o s perlinkio t a š k a s :
Išvada. J7Unkcijos f grafiko taškas M (c; f (c)) yra perlinkio taš-
kas tik tada, kai arba antroji šios funkcijos išvestinė lygi nuliui
taške c, arba taškas c yra f" trūkio taškas, arba antroji f išvestinė
neegzistuoja taške c.
 P a s t a b a . Galima įrodyti, kad taškas, kuriame f" trūki, bet egzistuoja
ir nelygi nuliui, negali būti funkcijos f grafiko perlinkio abscise. Todėl pa-
kanka nagrinėti c reikšmes, su kuriomis f" lygi nuliui arba neegzistuoja.

1 p a v y z d y s . Rasime taškus, kurie gali būti funkcijos gra-

fiko x 4 — 6 x 2 + 4 perlinkio taškais.
Sprendimas. Skaičiuojame a n t r ą j ą išvestinę ( x 4 + 6 x 2 +
+ 4 ) " = (4x — 12x)' = 12л;2—12. Lygties 1 2 x 2 — 1 2 = 0 š a k n y s yra
3

— 1 ir 1. Grafiko ordinatės, kai x = — 1 ir X= 1, lygios —1. Vadi-

nasi, perlinkio taškai gali būti M ( — 1; —1) ir JV(1; —1).
Taip pat kaip ir ekstremumo atveju, būtinoji s ą l y g a nėra pa-
k a n k a m a . Pavyzdžiui, f u n k c i j o s x4 antroji išvestinė lygi I2x2 ir
taške X = O lygi nuliui, bet funkcijos x4 grafikas neturi perlinkio
taškų (115 pav.).
P a k a n k a m a perlinkio taško sąlyga f o r m u l u o j a m a tai,p:
2 teorema. Tarkime, kad funkcija f turi antrąją išvestinę pra-
durtoje taško c aplinkoje, kurios spindulys h, ir diferencijuojama
šiame taške. Jeigu, einant per tašką c, antroji funkcijos f išvestinė
keičia ženklą, tai M (c; f (c)) yra funkcijos f grafiko perlinkio
taškas.
Į r o d y m a s . Tarkime, kad iš kairės nuo c teisinga nelygybė:
/ " ( x ) < ; 0 , o iš dešinės nuo c nelygybė / " ( x ) > 0 . Virš a t k a r p o s
[c—h·, c] funkcijos / grafikas yra iškilas aukštyn ir todėl yra po
liestine, nubrėžta per tašką M (žr. 5 skyrelio 1 t e o r e m ą ) . Virš
a t k a r p o s [c; c + f t ] šis grafikas yra iškilas žemyn ir todėl yra virš
tos pačios liestinės. Vadinasi, taške M (c; / ( c ) ) kreivė pereina iš
vienos liestinės pusės į kitą, t. y. M (c; / ( c ) ) yra perlinkio taškas.
2 p a v y z d y s. Įrodysime, kad taškai Af ( — 1; —1) ir N ( \ ; — 1),
rasti 1 pavyzdyje, tikrai yra funkcijos x 4 — 6 x 2 + 4 g r a f i k o perlinkio
taškai.
S p r e n d i m a s . Jeigu x < —1 ir л: arti taško —1, tai \2x2—
— 1 2 > 0 , jeigu x> — 1, tai ir I2x2—12<C0. Vadinasi, antroji iš-
vestinė keičia ženklą, kai χ eina per tašką —-1, todėl M (— 1; —1)
yra g r a f i k o perlinkio taškas. Taškas (1; —1) tiriamas analogiškai.
Pastebime, kad perlinkio taškai paprastai atskiria vieną nuo
kito intervalus, kuriuose funkcijos g r a f i k a s iškilas aukštyn nuo tų
intervalų, kuriuose jis iškilas žemyn.

Pratimas
462. Raskite 5 skyrelio pratimuose perlinkio taškus.

7. Funkcijų g r a f i k ų braižymas. Funkcijos / grafikas dažnai

braižomas „iš t a š k ų " . Tačiau taip braižydami, galime nepastebėti
svarbių funkcijos grafiko savybių. Nubraižykime, pavyzdžiui,
funkcijos 'Ą X t_j2x+9 grafiką. S u d a r o m e kai kurių jos reikšmių
lentelę.
 Jeigu pažymėtume šiuos t a š k u s koordinačių plokštumoje ir juos
s u j u n g t u m e glodžia kreive, tai g a u t u m e kreivę, pavaizduotą 116,
1
a paveiksle. Iš t i k r ų j ų funkcijos 4 д .._ 1 2 л : + 9 = (2ж 1з>» Srafikas taš
"

ke x = ~2 ^ u r ' trūkį ir atrodo taip, kaip parodyta 116, b paveiks-

le. Braižydami g r a f i k ą iš funkcijos reikšmių taškuose, kurių koor-
dinatės sveikieji skaičiai, šio trūkio nepastebėjome.

Norint išvengti tokių klaidų, reikia prieš b r a i ž a n t funkcijos g r a -

fiką iš taškų, i š t i r t i , kaip kinta funkcija, išsiaiškinti jos gra-
fiko y p a t u m u s . P a v y z d i n i s t y r i m o p l a n a s toks:
1. Randama funkcijos f apibrėžimo sritis.
2. Ištiriama, kokia funkcija — lyginė ar nelyginė.
3. Randami funkcijos grafiko abscisių ašies susikirtimo taškai
(išsprendžiama lygtis f(x)=0).
4. Randami funkcijos trūkio taškai.
5. Taškai, rasti 3 ir 4 punkte, padalija abscisių ašį į kelis in-
tervalus — tai intervalai, kuriuose funkcijos f ženklas pastovus,
randamas funkcijos ženklas kiekviename šių intervalų.
6. Ištiriama, kaip kinta funkcija trūkio taškų aplinkoje ir bega-
lybėje bei randamos grafiko asimptotės.
7. Ištiriamas funkcijos didėjimas ir mažėjimas.
8. Randami funkcijos maksimumo ir minimumo taškai.
9. Ištiriamas grafiko iškilumas ir randami perlinkio taškai.
10. Sudaroma funkcijos reikšmių ir jos išvestinių lentelė (joje
nurodomi taškai, rasti ankstesniuose tyrimo etapuose, ir kai kurie
 papildomi kontroliniai taškai, ibūtent, ,grafiko susikirtimo su ordi-
načių ašimi taškai, t. y. taškas, kurio abscisė lygi nuliui).
11. Atsižvelgus į atliktą tyrimą, braižomas funkcijos grafiko
eskizas.
1 p a v y z d y s . Nubraižysime f u n k c i j o s x3-4x2-\-3x grafiką.
S p r e n d i m a s . 1) F u n k c i j a apibrėžta su visomis χ reikšmė-
mis, t. y. D ( f ) =] —oo; +oo [.
2) K a d a n g i f ( - x ) = (-x3)-4(-x)2+3(-x) = -x3+4x2-3x,
1
tai f (—x) ¥=f (x), f(—x)¥ —f(x), todėl funkcija nėra nei lyginė,
nei nelyginė.
3) Lygties χ3—4x2-\-3x=0 š a k n y s yra O, 1 , 3 .
Vadinasi, r a d o m e tris grafiko susikirtimo su abscisių ašimi
taškus:
-4(0; 0), 5 ( 1 ; 0), C(3; 0).
4) / — visur tolydi funkcija. Rasti 2 punkte taškai p a d a l i j a
abscisių ašį į tris intervalus, kuriuose funkcijos ženklas pastovus,
be to, funkcijos ženklai šiuose intervaluose keičiasi taip, kaip pa-
rodyta 117, a paveiksle.
117, b paveiksle schemiškai
pavaizduoti tie duomenys, ku-
riuos s u k a u p ė m e po 1)—4) eta-
po. Pažymėti trys rasti g r a f i k o
taškai ir subrūkšniuotos tos ko-
ordinačių plokštumos dalys, ku-
riose neabejotinai grafiko nėra.
Iš šio ,paveikslo matyti, k a d in-
tervale ] 0; 1[ turi būti maksi-
m u m o taškas, o intervale ]1;
3 [ — minimumo taškas.
5) Funkcijos f riba, kai х-+-
- > + o o , lygi + o o . Tikrai x 3 —
- 4 χ 2 + 3* = χ 3 ( ΐ - ± + Λ ) , b e to,
3

m
il 1
Iim χ = + oo ir
1
I-Mb-
X-*+ 00

χ—*+α> \ X X )
Analogiškai įsitikiname, kad
lim (x3 — 4x2 + 3x) = - oo.
X—*—00
6 ) — 7 ) . Funkcijos didėjimo ir m a ž ė j i m o tyrimą sugretinsime su
ekstremumo taškų paieška.
Turime:
/' (*) = (x3 - 4x2 4- 3*)' = 3x 2 - 8* + 3.
193
7. Algebra ir matematinė analizė X - X I kl.
 Lygtis З х 2 — 8 x + 3 = 0 turi dvi šaknis:

X
_ 4±]/7
l,2 — 3 ·

J ų apytikslės reikšmės tokios: X i ~ 0 , 4 5 ir X2 ^ 2,21. Iš to, kas pa-

sakyta anksčiau, išplaukia, kad taške X1 funkcija turi m a k s i m u m ą ,
o taške X2 — m i n i m u m ą (X1 e ] 0; 1 [, o X2 e ] 1; 3 [). Apskaičiavę
funkcijos reikšmes šiuose taškuose, g a u n a m e /(X 1 ) —0,63 ir / ( x 2 )
«-2,11.
Spindulyje ]— oo; X1] funkcija / didėja, nes čia / ' ( x ) ^ 0 , at-
karpoje Ix1; x 2 ] funkcija / mažėja, nes čia / ' ( x ) ^ 0 , p a g a l i a u
spindulyje [x2; + o o [ funkcija / didėja, nes čia f'(x)^s0.
8) Apskaičiavę / " ( x ) = ( 3 x 2 — 8 x + 3 ) ' = = 6 x — 8 ir išsprendę lyg-
tį 6x—8 = 0, g a u n a m e x=y ir „ į t a r i a m e " , kad y yra perlinkio
4 4
x
taško abscisė. Jei x < y > tai 6 x — 8 < 0 , o jei >-j-> tai 6x—
— 8 > 0 . Vadinasi, a r g u m e n t u i einant ,per y , antroji išvestinė kei-
čia ženklą. Todėl y yra perlinkio taško abscisė. į kairę nuo šio
taško funkcijos g r a f i k a s iškilas aukštyn, o į dešinę nuo jo — iš-
kilas žemyn.4 7
Kai χ = y , išvestinės / ' ( x ) reikšmė lygi - y . Vadinasi, taš-
4 7
ke, kurio abscisė y, liestinės krypties koeficientas lygus —y.
Be to,

9) S u d a r o m e tokia lentele:

X 1 - o o ; 0[ 0 Ю; X1I X1 «0,45 ]xi; H

f(x) - 0 + ж0,63 +

f (χ) + 3 + 0

r (X) - -

Išvada Neig., did., Eina per Teig., did., Maksimu- Teig., maž.,
iškilas kooi dinačių iškilas mas iškilas
aukštyn pradžią aukštyn aukštyn
 4
X 1 Ц ; х , [ x,x2.2\
V- U 3

f(x) 0 Ж-0,74 - -2,11

7
f W - - 0
3

f (X) J - 0 + +

Išvada Kerta abs- Neig., did., Perlinkio Neig., maž., Minimumas

cisių ašį iškilas taškas iškilas
aukštyn žemyn

χ 3[ 3 13; +oo [

m - 0 +

f (χ) + + +

f" (χ) + + +

Išvada Neig., did., iškilas žemyn Kerta absci- Teig., did., iškilas žemyn
sių ašį

10) Atsižvelgdami į tyrimo rezultatus, braižome funkcijos gra-

fiką (118 pav.).
2 p a v y z d y s . Nubraižysime funkcijos f grafiką, kai

/(*) = ¾ 1 -
S p r e n d i m a s . 1) Funkcija apibrėžta visur, išskyrus tašką
л = 0 . Sis t a š k a s yra trūkio taškas, be to,
Xi-I
hm —-— 2
= — oo.
*-й)
2) Kadangi
i
/ ( - * ) = ¾ ^ - = ^ = Z W '
tai funkcija f lyginė. P a k a n k a nubraižyti jos g r a f i k ą t e i g i a m a j a -
me p u s a š y j e ir jį simetriškai atvaizduoti ordinačių ašies atžvilgiu.
 л:2 — 1
3) Išsprendę lygtį — T j = O' r a n d a m e šaknis —1 ir 1. Tei-
g i a m a m pusašiui p r i k l a u s o šaknis 1.
4) Taškas 1 dalija t e i g i a m ą j į p u s a š į į intervalus ]0; 1 [ ir
] 1; + o o [. P a r i n k ę „ b a n d o m u o s i u s " t a š k u s , nustatome, k a d funk-
cija f neigiama intervale ]0; 1[ ir teigiama intervale ] 1;

5) K a d a n g i lim a = 1, tai tiesė y = 1 yra grafiko horizon-

x
JC-MO
talioji asimptotė, kai x->-+oo.
6) R a n d a m e

2
Kadangi ^>0, kai x>0, tai funkcija f didėja t e i g i a m a m e pus-
ašyje.
7) R a n d a m e

K a d a n g i —-^-<0, tai funkcijos f g r a f i k a s visur iškilas aukštyn.

8) S u d a r o m e lentelę:

O 00 + oo
X ]0; 1[ 1 11; + [

/O) — oo - I 0
I +
I 1

r (X) + oo I + + ! + I 0

f" (χ) — 00 I I 0

Išvada Vertik. Neig., did., Kerta abs- Teig., did., Horizont.

asimpt. iškilas cisių ašį iškilas asimpt.
aukštyn aukštyn У 1
 P a s i n a u d o d a m i lentele, !braižome g r a f i k ą t e i g i a m a m e p u s a š y j e ,
o paskui, taikydami simetriją,— visoje ašyje (119 p a v . ) .

Pratimai
463. Nubraižykite funkcijų grafikus:
v* — 2 x 4 - 2
1) (х-2)Цх+2)·, 2) * χ_γΖ ;
16
3) 4) ·
' χ3 ' ' X2(X-A)'
3 3
5) V l - x 2 ; 6) Vi-x3;
3 3 8
7) У ( х + . 2 ) 2 - У ( х - 2 ) 2 ; Ь)
x yxl_-A •

464. Nubraižykite 1, 3, 4 skyrelio pratimuose pateiktų funkcijų grafikus.

ARK Tv + ' 1*4- f 1 ·· ** + β ' *2 + ° 2 X
"~ a 2 • Χ"- 0 * fl 1 · h
465. Ištirkite funkcijų χ2+/)2 , χ2 _ύ2 , χ 2 + 1)2 τ grafikus, kai a = b,
а < й ir a > 6 .
8. Išvestinės ir nelygybių įrodymas. Kai f (a)= O ir / ' ( x ) > O
s p i n d u l y j e ] a ; + o o [ , be to, / tolydi taške a, tai funkcija / yra
t e i g i a m a šiame spindulyje. Tikrai ji didėja s p i n d u l y j e [a; + o o [,
todėl iš sąlygos x>a g a u n a m e : f (x) >f (a) = 0 . Analogiškai, kai
f ( a ) = 0 ir f (a) < 0 s p i n d u l y j e ] a ; + o o [ , tai i r / ( x ) < 0 spinduly-
j e ] a ; + o o [. Remiantis Jia pastaba, galima įrodyti įvairias nely-
gybes.
1 p a v y z d y s . Įrodysime, kad

(1 + x ) " > 1 + α χ ,

kai x > 0 ir α > 1.

S p r e n d i m a s . Pažymėkime f(x) = ( l + x ) * —1 — αχ. Tuomet
/ ( O ) = O ir / ' ( χ ) = α ( 1 + χ ) α _ 1 — a. K a d a n g i α > 1 , tai funkcija
( l + x ) * - ' didėja spindulyje [0; + o o [ . Todėl šiame spindulyje
( 1 + * ) α - 1 > 1 · Tačiau tuomet j a m e / ' ( x ) > 0 .
Remdamiesi ankstesne pastaba, g a u n a m e , kad / ( x ) > 0 spindu-
lyje ] 0; + o o [, t. y. ( 1 + χ ) α > 1 + α χ , kai x > 0 .
2 p a v y z d y s . Įrodysime, kad

(1 + x ) a > 1 + α χ + -χ2,

kai x > 0 ir α > 2 .

S p r e n d i m ą s. Pažymėkime / ( x ) = (l + x ) a - 1 - α χ - χ2.
T u o m e t / ( O ) = O ir
/ ' (χ) = α (1 + χ ) α _ 1 — α — α (α — 1) χ = α ((1 + χ ) " - 1 — 1 — (α — 1) χ ) .
Remdamiesi 1 pavyzdžiu g a u n a m e / ' ( x ) > O , kai x > 0 ir c t > 2 . To-
liau, remdamiesi ankstesne pastaba, turime / ( x ) > O , kai x > 0 ,
t. y.
α( α ΐ)
(1 + x)°* > 1 + αχ + ι ~ χ2.

Dabar parodysime, kaip, įrodinėjant nelygybes, taikoma antroji

išvestinė. 4 skyrelyje įrodėme, kad funkcijos / g r a f i k a s ties a t k a r -
pa [a; b\ yra ne aukščiau už s t y g ą , j u n g i a n č i ą taškus Л (a; / ( a ) )
ir B (b- f (b)), kai / " ( x ) > O atkarpoje [a; b]. Parinkime bet kurį
atkarpos [a; b] tašką c ir suraskime atitinkamo stygos taško or-
dinatę. Kadangi tiesė, einanti iper t a š k u s Л ir B, reiškiama lygtimi

У C*—).
tai, įrašę x = c , g a u n a m e
fib
Уstygos= f (a)+ l-_fa(a) (c-a).

Todėl nelygybė г/кг ί£Ξ i/stygos užrašoma taip:

т к т + т = т . ( с - а ) . (1>

Pažymėję = X, g a u n a m e

c = a + X (b - a) = Xb + ( f - Χ) a,
m
m + b z y (c - a) =№+χ ( m - m ) = \ т + α - хш*),

Dabar (1) nelygybę galima parašyti taip:

/ ( λ b + (1 - λ) a) < λf (b) + (1 - λ)f (a), (2>

J' e i g u 1
I-
Atskiru atveju, kai X= y , g a u n a m e

L. O)

Taigi įrodėme tokią teoremą:

1 teorema. Jeigu atkarpoje [a; b] teisinga nelygybė f"(x)>0,
tai su kiekviena I e [0; 1] bus teisinga ir nelygybė

/ ( X i + (1 - λ ) β ) < λ / ( ό ) + (1 - λ ) / ( β ) .
Analogiškai įrodomas toks teiginys: jeigu atkarpoje [a; b]
f" (χ) < 0 , tai
/ ( λ į + (1 - λ) a) > \f (b) + (1 - X ) / ( f l ) .
198
 3 pavyzdys. Įrodysime nelygybę

(^)4^· (4)
Sprendimas. Kadangi ( x 4 ) " = 12x2^0, tai, tarę, kad
4
f(x)=x ir λ = iš (3) nelygybės g a u n a m e (4) nelygybę.

Pratimai
466. {rodykite nelygybes:

D .>0, O;
„,
2) I
(α + ϊώ\
1 + λ
ι
j =g 1+ λ
, , . .rn „
a* + lbsu4 bet kuriuo Xe[0; 1];

3) y ^ V-a^VT a>0> b>Qt λ6[0; 1];

4) ( - £ + * . ) ' < * + .>0.

5) b>0. 0<,<1.

9. Niutono binomas. VI klasėje buvo įrodyta, kad

(,a + xf = a2 + 2ax + x2,
-o VIII klasėje, kad
(a + x)s = a3 + 3a2x + 3ax2 + x3.
Sios formulės y r a b e n d r e s n ė s formulės, kurią išvesime šiame sky-
relyje, atskiri atvejai.
Jeigu a t s k l i a u s t u m e reiškinio ( a - \ - x ) n skliaustus, t. y. dvi-
n a r į (arba, kaip sakoma, b i n o m ą ) (a-f-x) p a d a u g i n t u m e patį iš
s a v ę s n kartų, tai g a u t u m e n-tojo laipsnio kintamojo л: d a u g i a n a -
rį. K a d a n g i kol kas nežinome jo koeficientų, tai a t s a k y m ą para-
š o m e taip:
(a+ x)n = A0 +A1 χ+ A2X2+ A3χ3+ . .. +Anxn. (1)

Reikia rasti koeficientus A0, Au A2, A3, ..., An.

Norėdami surasti A0, įrašysime į abi (1) lygybės puses vie-
toj χ skaičių 0. G a u s i m e
A0 = a". (2)
Norėdami surasti A\, abi (1) lygybės puses išdiferencijuojame ir
t a r i a m e , kad x=0. Pritaikę laipsnio diferencijavimo formulę, gau-
name
((a + *)")' = n (a + χ)"" 1 (a + χ)' = n (a + χ)"'1.
Antra vertus,
(A0 +A1X +A2X2+A3X3+ . . . + Anχ")' =
2 n 1
= А1 + 2А2х+ЗА3х + ... +TiAnX - .
Vadinasi,
п(а + х)п~1 = А1 + 2А2х+ЗА3х2+ . . . +пАпхп~1. (3)
п х
Įrašę л:=O, g a u n a m e п а ~ = А \ . Taigi
n-l
^i--5V-. (4)
Kad surastume A2, abi (3) lygybės puses išdiferencijuojame ir
tariame, kad x = 0 . G a u n a m e
n (n- l)(a + x)n~2 = 2A2 + 3-2A3x + . .. +n (n- l)Anxn~2;
iš čia n (n— \)an~2=2A2. Vadinasi,

A2 = J L i ^ l I = ψ а-2. (5)

Kitus koeficientus r a n d a m e tokiu ,pat būdu. Išdiferencijavę k kar-

tų (1) lygybę, g a u n a m e
n (n - 1)... (n - к + 1) (χ + а)п-к =
= к(к- \).. .2 - \ • Ак + (к + \)к.. .2x + . . . +
п к
+ п(п-\)...(п-к+\)х ~ .
Įrašę j šią lygybę x = 0 , t u r i m e
n (n-I).. .(n-к+ 1)ап~к = 1 ·2.. .к· Akt
todėl
_Wn(n-\){n-2).. .(п-к+\) k ((Л
Лк а w
- TT-...-к ~ '

Skaičiai "O i -*)^ ..(n-к+1) vac Įinamj binominiais koeficien-

n k
tais ir žymimi Cį. Taigi Ah=Cn a ~ , kai

rk _ n(n-\)..
-1 )...(n-k
.(n-k+\)
"-n- 11 -. 92 . • ... . -k l· · W

Todėl
(д + х)п = й" + C ^ a n - 1 X + . . . + Ck„an~kxk + . . . + Cnxn. (8)

(8) formulė v a d i n a m a Niutono binomo formule. Dešinioji šios ly-

gybės pusė v a d i n a m a binomo laipsnio ( a - \ - x ) n dėstiniu.
Binominių koeficientų formulę g a l i m a parašyti kitaip, ,panau-
dojant simbolį n\ (n faktorialas), kuriuo žymima s a n d a u g a
1-2·...·n. P a d a u g i n ę t r u p m e n o s iš (7) formulės skaitiklį ir var-
diklį iš (n—k)l, gauname

с *__и(л-1)...(л-Л+!)(«-*)...2· 1 _ л!
1 · 2.. .к · (n—k).. .2 • 1 k\(n—k)l

Taigi

C" = k\(n-k)\'

Verta turėti galvoje, kad n\=(n—1)!n.

(8) formulėje laipsnio an koeficientas lygus 1, todėl t a r i a m a ,
kad Cnn = 1. Laipsnio Xn koeficientas irgi lygus 1, todėl t a r i a m a ,
kad ir Cn= 1. Sios lygybės g a u n a m o s iš (9) formulės, susitarus,
kad 0 1 = 1 .
1 p a v y z d y s . Rasime binomo laipsnio (α-f-x) 5 dėstinį.
S p r e n d i m a s . Siame pavyzdyje n=5. Apskaičiuojame bi-

nominiuis koeficientus Cį:

Cl= 1, Cį = j = 5, Ci=-J = IO,

С
Ь - Ш = 10, Cl=1.
Vadinasi, pritaikę (8) formulę, g a u n a m e

(а + х)5 = а5 + 5а*х+ IOasX2+ IOa2 χ3+ 5ax* + xs.

2 p a v y z d y s . Rasime binomo laipsnio ("į"+ V·*)" dėstinį.

Sprendimas. S i a m e p a v y z d y j e n=6, dydis a pakeistas dy-
džiu j , χ — dydžiu V χ .
Kadangi

Cg=I, Ci = -I= 6, Q=6^ = I5, C| = | ± i = 20,

Г 4 _ 6 ·5 ·4 ·3 _ 5 _ 6-5-4-3-2 r e_,
— C
1·2· 3 ·4 ' 6 - j " 2 . 3.4.5 - 0 ' c
6-b
tai

• ( į + V x ) 9 = ( I ) e + 6 . ( į ) 5 У х + 1 5 ( į ) · ( У х ) 2 + 20 ( į ) S ( V x ) * +

+ 1 5 . ( | ) 2 ( У х ^ + 6 ( i ) ( У х ) 5 + (У Χ)β =

1 6 Ух 15х 20х 15хг 6хг У χ 3

be +
b* +
b4 b3 +
6а + b + Х
'

201
467. Taikydami (7) formulę, apskaičiuokite:
C l /"2 l l
f \ l rl f 3 /"i f l 1 / " 2 /"3 f"'i /"5 fl f<2 (-n —3
i, <-«> 4> 5> 5> *-5> <-β> ^Sj >-«> <-6, '-6, ^ n, ^„, t-„

468. Taikydami (7) formulę, apskaičiuokite:

Cl /"2 /~3
1000» *-1000» 1000, /*-Ί000,
-999 /-"'998 /"997
*-1000, W000-
469. [rodykite, kad Ci 0 0 0 = CJSS0.
470. taikydami (8) formulę, parašykite binomų dėstinius:
I) ( a - x ) < ; 2) (2+/1) 5 ; 3) ( x + l ) 5 ; 4) (χ - I) 5 ;

5) (x — 2y)6; 6) (-į- х + з ) ' ; 7)(l/x-l)5;

į

8) ( 1 / 7 + V 7 ) 4 ; 9) ( X i - V ) 6 ; 10) ^ x - - J - ) 1 " ;

II) ( l / T - 1 / 2 ) 8 ; 12) ( j / T - l ) 8 .
471. Kiek narių yra binomų dėstiniuose:
1) (α+χ)10; 2) ( α + χ ) 1 5 ; 3) (α+χ)"?
472. Įrodykite (8) formulę matematinės indukcijos metodu.

10. Kai kurios b i n o m i n i ų koeficientų s a v y b ė s . Įrodėme, kad

1 1 k n k k n n
(a+ Xf = CZcf+ C nCf- χ+ •.. +C na - x + .. .+C x ·, (1)

j e i g u Ckn = kH"[ky , C0n = Cn= 1. [ r a š ę j šią f o r m u l ę a=x= 1,

gauname
2 " = C0n +Cl+ ...+Ckn + ...+Cnn. (2)
n
Taigi binominių koeficientų suma lygi 2 . '
P a n a š i a i , į r a š ę a= 1, χ= — 1, į s i t i k i n a m e , kad

0 = C0n- C\ + C2n+ ...+(- l) fc C k n + . . . + ( - 1)" C". (3)

Iš to išplaukia, k a d e s a n č i ų lyginėse vielose b i n o m i n i ų koeficientų

s u m a lygi esančių n e l y g i n ė s e vietose b i n o m i n i ų koeficientų s u m a i .
Iš formulės, a p i b r ė ž i a n č i o s Ckn, g a u n a m e

/-W-Jt _ _ (--к (Л\

V
(и-А:)! (и —(n —/с))! (n-Аг)! (Ar!) '

V a d i n a s i , binominiai koeficientai, vienodai nutolę nuo dėstinio

'galų, yra lygūs vienas kitam.
Toliau

rfc-l-r* - 4- ^w-1)' -
"-1 (Ar — 1)! (n —А))! k\ (n —fc— 1)!
(и— 1)! (k + n — k) 1 -Ck
k\(n-k)\ -kV.
k\ (n — k)\ - ^ n -
Taigi
C*li + C i U = C* (5)
P a g a l šią formulę galima apskaičiuoti binominius koeficientus
C*, kai žinomi koeficientai Cs„_x.
Skaičiavimo rezultatus patogu išdėstyti trikampiu, kurio !kiek-
vienas skaičius g a u n a m a s , sudėjus aukštesnės eilutės skaičius,
esančius Į kairę ir į dešinę nuo apskaičiuojamojo:

1
1 1
1 2 1
1 3 3 1
1 4 6 4 1

Jis v a d i n a m a s aritmetiniu trikampiu, arba Paskalio trikampiu.

Pratimai
473. Apskaičiuokite:
1) C U 2 C * + 3CŠ-f ... + nC"„;
2
2) c;+2c;+3c„ + ... +(«+i)c; ;
3) C2 + 2C2 + 3CJ + ... + (H-I)Cn";
4) c ; + 3 c į + 5 c 2 + . . . + ( 2 « + i ) c ; .
474. Įrodykite, kad
(CJ)2H-(Ci)2+ ... +(ClY = Cln.

11*. Niutono binomo taikymas apytiksliam apskaičiavimui. Niu-

tono binomo formulė taikoma, apytiksliai apskaičiuojant laipsnių
reikšmes.
1 p a v y z d y s . 0,0001 tikslumu apskaičiuosime 1,00158.
S p r e n d i m a s . Pritaikę Niutono binomo formulę, gauname:

1,00 1 58 = (1 +0,0015) 8 = 1 + 8 - 0 , 0 0 1 5 + ~ 0,00 1 5 2 + . . . + 0 , 0 0 1 58.

Tačiau

^ . 0,0015 2 = 28 · 0,00000225 < 30 · 0,000003 = 0,00009 < 0,0001,

o tolesni dėmenys dar mažesni. Todėl visus dėmenis, pradedant

trečiuoju, galima išbraukti. G a u n a m e

1,0015 8 ¾ 1 + 8 - 0 , 0 0 1 5 = 1,012.
2 pavyzdys. 0,02 tikslumu apskaičiuosime 5,014.
 Sprendimas. Skaičių 5,01 p a r a š y s i m e taip:

5,01 4 = (5 + 0,01) 4 = 54 (1 + ) 4 = 5 4 (1 + 0,002) 4 .

P r i t a i k ę reiškiniui ( 1 + 0 , 0 0 2 ) 4 Niutono binomo formulę, g a u n a m e

54 (1 + 0,002) 4 = 5 4 ( 1 + 4 · 0,002 + — · 0,002 2 + '0,0023 +

+ 0,002 4 ).

Tačiau 5 4 · - ^ y - 0 , 0 0 2 2 = 54 · 2 2 · 6 · I O - 6 = 15· 1 0 _ s < 0 , 0 2 . V a d i n a s i , šį

ir kitus dėmenis galima išbraukti. G a u n a m e
5, Ol 4 ^ 54 (1 + 4 - 0 , 0 0 2 ) = 625-1,008 = 630.
Niutono binomo formulę įrodėme, kai rodiklio n reikšmės na-
tūrinės. Galima įrodyti, kad analogiška formulė teisinga ir su bet
kuriomis rodiklio reikšmėmis, kai | x | < ; | a | . Tiktai g a u s i m e eilu-
tę, s u d a r y t ą iš bągalinio dėmenų kiekio. Norint gauti a t s a k y m ą
reikiamu tikslumu, praktiškai p a k a n k a keleto šios sumos dėmenų.
3
3 pavyzdys. 0,001 tikslumu apskaičiuosime ] / l , 0 6 .
и =
Sprendimas. Cia у> a=\, X=O,06. Todėl t u r i m e

3 i I ( i - i )
1/1,06 = (1 + 0,06) 3 = 1 + 1 · 0,06 + 3
^32 ' · 0,06 2 + . . . =

= 1+0,02-0,0004+...
Matome, kad pakanka palikti pirmuosius du dėmenis. V a d i n a s i ,
3

V " l , 0 6 s 1,02.

Pratimai
475. Parašykite binomo laipsnio ( 1 + х ) " dėstinį.
476. Įrodykite, kad su mažais χ teisinga apytikslė formulė (l+x)n ~ \+nx.
477. 0,01; 0,0002; 0,0001 tikslumu apskaičiuokite:

1) (1+0,03) 5 ; 2) 1,0054; 3) 0,9988; 4) l/TTolŠ.

12*. Apytikslis lygčių sprendimas stygų ir liestinių metodais.
S p r e n d ž i a n t daugelį matematikos uždavinių (pavyzdžiui, ieškant
funkcijų e k s t r e m u m ų ) , tenka ieškoti f u n k c i j ų šaknų, t. y. spręsti
lygtis f(x)= 0. Tik retais atvejais yra lygčių „tikslaus" sprendi-
mo formulės (žodį „tikslaus" p a r a š ė m e kabutėse, nes dažniausiai
tokiose formulėse y r a šaknies traukimo, logaritmų skaičiavimo ir
kitos operacijos, k u r i a s su duotaisiais skaičiais galima atlikti tik
apytiksliai). Todėl reikia spręsti lygtis apytiksliai. Siame skyre-
Iyje išnagrinėsime du apytikslio lygčių

.
ι Β
sprendimo būdus, kurie vadinami stygų
ir liestinių metodais.
Tarkime, kad funkcija / tolydi ir mo-
notoniška a t k a r p o j e [a\ b]. Jeigu jos 0 На) / S b
Hb)

χ
/
reikšmės šios atkarpos galuose yra skir-
tingų ženklų, tai, remiantis IV skyriaus А
§ 2 6 skyrelio 1 teorema, a t k a r p o j e [a; 120 pav.
b\ yra viena ir tik viena lygties f(x) =
= 0 šaknis. Norėdami surasti apytikslę šaknies reikšmę, nubrėžia-
me stygą, j u n g i a n č i ą t a š k u s A(a\ f (a)) ir B(b\ f (b)), ir suran-
dame jos susikirtimo su abscisių ašimi tašką (120 pav.). Stygos
AB lygtis pateikia p. 185. Įrašę j ją y=0, g a u n a m e lygtį

Išsprendę šią tiesinę χ atžvilgiu lygtį, r a n d a m e apytikslę šaknies

reikšmę
x ^ f l - m - m 'f(a)· (1)

Sį reiškinį g a l i m a parašyti ir taip:

x ^ b - я ^ Ш (1 '>

Norint g a u t i tikslesnę lygties f(x)=0 šaknies reikšmę, reikia ap-

skaičiuoti reikšmę f(x\) ir priklausomai nuo jos ženklo pritaikyti
(1) formulę arba atkarpai [a; X 1 ], arba atkarpai [х,; b]. P r o c e s a s
n u t r a u k i a m a s , kai g a u n a m o s dvi abscises reikšmės, sutampančios
nurodytojo tikslumo ribose.
1 p a v y z d y s . Viena lygties x 3 + 3 x — 1 = 0 šaknis priklauso
atkarpai [0; 1]. Taikydami stygų metodą, apskaičiuokime šaknies,
esančios a t k a r p o j e [0; 1], reikšmę 0,01 tikslumu.
S p r e n d i m a s . K a d a n g i / ( 0 ) = - 1 , / ( 1 ) = 3 , tai pagal (1)
formulę rašome:

X1 = O - J ^ i r ( - 1 ) = 0,25.

Kadangi / (0,25) = 0 , 2 5 3 + 3 · 0 , 2 5 - 1 - - 0 , 2 3 , tai vėl taikome (1)

formulę:

X2 = 0 , 2 5 - 3i(-_°g3) (-0,23)s0,31.

P r a t ę s ę šį procesą, g a u n a m e :

x3 = 0 , 3 1 - 3 ^ 4 ) ( - 0 , 0 4 ) и 0,315,

, =0 , 3 . 5 - 3 ^ ( — 0,01) и 0,32,
X5 ir,gi apytiksliai lygus 0,32. Taigi 0,01 tikslumu reikšmės X4 ir
X5 s u t a m p a , todėl χ — 0,32 1 . Apskaičiuodami toliau, g a l ė t u m e rasti
tikslesnę šaknies reikšmę. Pavyzdžiui, 0,0001 tikslumu g a u t u m e
χ-0,3222.
Pastaba. Prie ieškomosios šaknies artėtume greičiau, jei taikytume
patobulintą stygų metodą, kuriuo stygos brėžiamos ne per taškus su abscisė-
mis a ir x„ arba x„ ir b, bet per taškus, kurių abscises χ π__1 1Γ Χη·

Kai funkcija f ne tik tolydi, Ibet ir diferencijuojama a t k a r p o j e

[a; b], tai galima kreivę apytiksliai keisti ne styga, o liestine, kuri
liečia funkcijos g r a f i k ą viename atkarpos [a; b] gale. Jeigu lies-
tine liečia funkcijos f grafiką taške Л (a; f (a)), tai jos lygtis yra:

У=/(«)+/' (e) (*- a).

Norėdami rasti liestinės ir abscisių ašies susikirtimo tašką, įra-
šysime į šią lygtį y=0 ir iš gautosios lygties 0=f ( a ) + f (a) (x—
—a) r a s i m e x:

Jeigu liestine brėžiama per tašką B (b; f (b)), tai susikirtimo taško
abscisė lygi
X O f
Ш
, . . (2·))
(Z

Kaip matome iš 121 paveikslo, liestinę reikia brėžti t a m e gale,

k u r i a m e funkcija t e i g i a m a , kai g r a f i k a s y r a iškilas žemyn, ir t a m e
gale, k u r i a m e funkcija neigiama, kai grafikas iškilas aukštyn.

Atsižvelgdami į iškilumo kryptį ir antrosios išvestinės ženklą,

gauname:
Liestinę reikia brėžti per tą grafiko galą, kuriame funkcijos
ženklas sutampa su antrosios išvestinės ženklu atkarpoje [a; b]
( t a r i a m a , kad šis ženklas pastovus a t k a r p o j e [a; b j ) .
Radę apytikslę χ reikšmę p a g a l (2) arba (2') formulę, turime
vėl iš n a u j o pritaikyti šią formulę g a u t a j a m taškui. P r o c e s a s nu-
1
Kad x « 0 , 3 2 , aišku iš nelygybių /(0,32) < 0 , /(0,33) > 0 .
t r a u k i a m a s , kai gautos χ reikšmės s u t a m p a nurodytojo tikslumo
ribose.
Kitaip t a r i a n t , reikia parinkti p r a d i n į artinį X0=a arba X0=b
ir sudaryti įseką (X71), taikant rekurentinę formulę

Šios sekos narys, kurio n u m e r i s p a k a n k a m a i didelis, ir bus reikia-

mo tikslumo ieškomoji šaknis.
2 p a v y z d y s . Viena lygties x 3 + 3 x — 1 = 0 šaknis priklauso
atkarpai [0; 1]. Taikydami liestinių metodą, apskaičiuosime tą
šaknį 0,01 tikslumu.
S p r e n d i m a s , f (x) = x 3 + 3 x — 1 , / ' ( * ) = 3 x 2 + 3 , f " ( x ) = 6 x .
K a d a n g i a t k a r p o j e [0; 1] teisinga nelygybė f"(x)^0, tai liestinę
reikia brėžti per grafiko tašką, kurio aibscisę atitinka teigiama
funkcijos reikšmė. K a d a n g i / (1) = 3 , f' (1) = 6 , tai

JCi= 1 - - | = 0,5.

Kadangi f ( 0 , 5 ) = 0 , 6 2 5 , f (0,5) = 3 , 7 5 , tai

X2 = 0 , 5 - - ¾ ^ - α 0,33.

Skaičiuojame toliau:

X3 = 0 , 3 3 - - ^ - ¾ 0,32.

Kadangi X4 irgi lygi 0,32, tai lygties šaknis 0,01 tikslumu lygi
0,32.
Taikydami liestinių metodą, spręsime lygtį χ 2 — a = 0 , kai a>0.
Jeigu f(x) =x2—a, tai f'(x)=2x. Vadinasi, iš (3) formulės gau-
name:
+ a
v - vχ *'·-" - *' (Ą\
Xn+i— η 2Xn - 2Xn • и ;

Teigiamoji lygties x 2 — a = 0 šaknis lygi skaičiui ]/ a. Todėl ]/ a

apytiksliai galima apskaičiuoti taip:
Reikia parinkti bet kurį pradinį teigiamą artinį X0 ir sudaryti
skaičių seką (x„), apibrėžiamą (4) rekurentine formule. Tos sekos
riba bus 1/ a, lim x„ = l / a . Vadinasi, parinkę sekos (x„) narį, ku-
n—*· oo
rio numeris p a k a n k a m a i didelis, reikiamu tikslumu g a u s i m e V a
reikšmę.

1 pastaba. Reiškinį galima parašyti taip: Jis yra

^Xn 2 \ Л'д /
skaičių xn ir — aritmetinis vidurkis, o šių skaičių geometrinis vidurkis lygus
Xn

V a. Vadinasi, paaiškinto kvadratinės šaknies traukimo esmė yra ta, kad

kiekviename žingsnyje ieškomasis skaičių x„ ir — geometrinis vidurkis pa-
Xa
keičiamas jų aritmetiniu vidurkiu.
2 p a s t a b a . Kadangi

,- xl + a xj-2x.V7 + (Уд)2 (Xn-V7y

tai x n + i — l / a > 0 , t. y. skaičiai X1, ..., XN, ... yra skaičiaus У a artiniai su
pertekliumi.
3 pastaba. Iš nelygybės x n > V α išplaukia, kad 0 < x n — У a ^ x n , t o -
X a
dėl x „ + 1 — V a < " J' (žr. (5)). Iš čia, taikydami matematinės indukcijos

metodą, įsitikintume, kad su kiekviena n reikšme 0 < X n —l/a<| ^ — Į.

Tačiau Hm
Xo-MH . = 0, todėl Hm (x„— У a)=0. Iš to aišku, kad, tai-
П—•СО
2" I Л->00
kydami išnagrinėtąjį metodą, kad ir koks bus x 0 > 0 , tikrai gausime У a reikš-
mę bet kokiu nurodytu tikslumu.

Pratimai
478. 0,01 tikslumu raskite lygties šaknis (nubraižę esančios kairėje pusėje
funkcijos grafiko eskizą):
1) X3 — 5 x + 3 = 0; 2) 2 + 7 x — x 3 = 0 ;
3
3) x + 4 x + 3 = 0; 4) x 6 + x 2 — 1 = 0 .
479. 0,0001 tikslumu apskaičiuokite kvadratines šaknis:
1) 1 / 2 8 ; 2) "I/127; 3
) l/B4; 5) "|/38Д.
480. Įrodykite, kad й-tojo laipsnio šaknį iš skaičiaus a>0 galima apskaičiuoti
pagal rekurentinę formulę
(fc—1) xjį+a
+1
fcįf '·
481. Taikydami šią formulę, 0,0001 tikslumu apskaičiuokite šaknų reikšmes:
3 4 5 6
1) V100; 2) 1/19; 3) "[/36; 4) 1/740.
 VI skyrius

TRIGONOMETRINĖS FUNKCIJOS

§ 1. K O O R D I N A Č I Ų APSKRITIMAS

1. Apskritimo lanko ilgis. A š t u o n m e t ė j e m o k y k l o j e buvo į v e s t a

a p s k r i t i m o lanko ilgio s ą v o k a , t a č i a u tiksliai a p i b r ė ž t a ji nebuvo.
S i a m e s k y r e l y j e s u f o r m u l u o s i m e tokį a p i b r ė ž i m ą .
P a ž y m ė k i m e a p s k r i t i m o lanko AB t a š k u s A0=A, Ль A2, ...,
An-1, An = B (iš eiles n u o A0 iki An) ir n u b r ė ž k i m e laužtę.
ЛоЛj ... A n —\A n , s u d a r y t ą iš n g r a n d ž i ų (122 p a v . ) . S a k o m a , k a d
ši l a u ž t e į b r ė ž t a į l a n k ą AB.
J e i g u visi l a n k a i , į k u r i u o s t a š k a i A\, ..., An-i i š s k a i d o l a n k ą
AB, m a ž e s n i už p u s a p s k r i t i m į , tai y r a kita l a u ž t e ABi ... BnB,
kurios g r a n d y s liečia a p s k r i t i m ą t a š k u o s e Л, Au ..., A n - ^ B . Sa-
k o m a , k a d ši l a u ž t e a p i b r ė ž t a apie l a n k ą AB.
1 lema. Tarkime, kad pažymėti apskritimo lanko AB taškai
A=A0, Au ..., An-i,An = B, be to, visi lankai, į kuriuos išskaidy-
tas lankas AB, yra mažesni už pusapskritimį. Tuomet atitinkančios
šį skaidinį įbrėžtinės laužtės ilgis yra mažesnis už atitinkamos
apibrėžtinės laužtės ilgį.
Į r o d y m a s . Iš 123 paveikslo aišku, k a d kiekviena įbrėžtinės
l a u ž t ė s g r a n d i s y r a t r i k a m p i o k r a š t i n ė , kurio kitos dvi k r a š t i n ė s —
a p i b r ė ž t i n ė s l a u ž t ė s g r a n d ž i ų dalys. Si g r a n d i s y r a t r u m p e s n ė už
t ų dalių s u m ą : | AhAh+l | < | AhBh+l Į - f | Bh+lAk+x \. S u r a š ę tokias
t r i k a m p i o n e l y g y b e s , a t i t i n k a n č i a s kiekvieną įbrėžtinės l a u ž t ė s

122 pav. 123 pav.

grandį, ir jas sudėję, įsitikiname, kad įbrėžtinės laužtės ilgis yra
m a ž e s n i s už apibrėžtinės laužtės ilgį.
2 lema. Pridėjus naujų dalijimo taškų, apibrėžtinės laužtės il-
gis mažėja, o įbrėžtinės laužtės ilgis padidėja.
[ r o d y m a s . K a d a n g i n a u j u s dalijimo t a š k u s galime pridėti
paeiliui (po v i e n ą ) , tai įrodant lemą p a k a n k a išnagrinėti atvejį,
kai pridedamas tik vienas dalijimo taškas. Iš 124 paveikslo aišku,
kad, pridėjus t a š k ą A', vienas apibrėžtinės laužtės k a m p a s „nu-
p j a u n a m a s " . N u p j a u t o s laužtės dalies ilgis yra didesnis už p j a u -
nančios a t k a r p o s ilgį, todėl apibrėžtinės laužtės ilgis s u m a ž ė j a .
Įbrėžtinės laužtės g r a n d i s , pridėjus t a š k ą A', pakeičiama dviem
g r a n d i m i s , kurių ilgių suma yra didesnė už atmestosios g r a n d i e s
ilgį. Todėl įbrėžtinės laužtės ilgis padidėja.
Iš 1 ir 2 lemos išplaukia, kad apibrėžtinių laužčių ilgių aibė У
yra į dešinę nuo įbrėžtinių laužčių ilgių aibės X. Todėl egzistuoja
bent vienas skaičius, skiriantis šias aibes, t. y. skaičius, ne ma-
žesnis už bet kurios įbrėžtinės laužtės ilgį ir ne didesnis už bet
kurios apibrėžtinės laužtės ilgį.
1 teorema. Skaičius, kuris skiria įbrėžtinių laužčių ilgių aibę
X nuo apibrėžtinių laužčių ilgių aibės Y, yra vienintelis.
D

'F

ψ
0
124 pav. 125 pav.

Įrodymas. Reikia įrodyti, kad kiekvieną ε > 0 atitinka

įbrėžtinė laužte ir tokia apibrėžtinė laužte, kad Z ap —/įb<s. Tam
tikslui lanką AB p a d a l i j a m e į n lygių dalių ir į jį įbrėžiame bei
apie jį apibrėžiame laužtės (kai n=2h, brėžiame skriestuvu ir
liniuote).
Įbrėžtinės laužtės g r a n d i e s ilgį pažymime α„, o apibrėžtinės
laužtės g r a n d i e s ilgį — bn, trikampio, kurį sudaro apibrėžtinės
laužtės dviejų g r a n d ž i ų pusės ir įbrėžtinės laužtės g r a n d i s , aukš-
tinę pažymime hn (125 pav.). Kadangi hn > ~ - - y , tai

bn O» j < 2 nh,
4p - /įb = л (bn - an) = 2n ( "2 2
Iš trikampių OCD ir DCE p a n a š u m o (125 pav.) g a u n a m e - f ^- ~
2
A
= ~ , todėl h„ = — t V a d i n a s i ,

, , , 2naa b„ . bn
/ар 'įb < 4 Л < /įb · - j į ; ·

Kai n p a k a n k a m a i didelis, santykis yra kiek norima mažas,

o /įb yra ne didesnis už apibrėžto apie visą apskritimą k v a d r a t o
perimetrą. Todėl, kai n p a k a n k a m a i didelis, teisinga nelygybė
h p ~ k b < ε . Vadinasi, aibes X ir Y skiria vienas skaičius. Teorema
įrodyta.
Apibrėžimas. Lanko AB ilgiu v a d i n a m a s skaičius /, kuris
skiria įbrėžtų į šį lanką laužčių ilgių aibę X nuo apibrėžtų apie jį
laužčių ilgių aibės Y.
Iš 1 teoremos išplaukia, kad l a n k a s turi vienintelį ilgį. P a n a -
šiai apibrėžiamas bet kokio iškilojo glodžiojo lanko ilgis, t. y.
glodžiojo lanko, kurį kiekviena tiesė kerta ne daugiau kaip dvie-
juose taškuose.
2. Lanko ilgio savybės. Aptarsime, kokios savybės b ū d i n g o s
apskritimo lanko ilgiui.
a) Lygių lankų ilgiai yra lygūs.
Tikrai, kai lankai AB ir CD yra lygūs, jų ilgiai skiria tas p a -
čias aibes, todėl jie s u t a m p a .
Siek tiek sunkiau įrodomas b e n d r e s n i s teiginys.
b) Jeigu lankai AB ir CD yra panašūs, tai jų ilgių santykis
lygus panašumo koeficientui k.
Norint tai įrodyti, reikia tik pastebėti, kad p a n a š i ų j ų laužčių
ilgių santykis lygus p a n a š u m o koeficientui ir kad, d a u g i n a n t vi-
sus aibių X ir Y skaičius iš skaičiaus k, iš jo p a d a u g i n a m a s ir
skaičius, skiriantis šias aibes.
c) Jeigu taškas C priklauso lankui AB, tai lankų AC ir CB
ilgių suma lygi lanko AB ilgiui. Tarkime, kad lankų AC ir CB
ilgiai lygūs Z1 ir I2. Imkime laužtę Γ, įbrėžtą į lanką AB, ir laužtę
Γ', apibrėžtą apie tą lanką. įsitikinsime, kad Į Γ | | Γ" Į,
t. y., kad skaičius A + / 2 skiria aibes X ir Y, atitinkančias lanką
AB. K a d a n g i skiriamasis skaičius yra vienintelis, tai iš to išplau-
kia, kad /1 -Į-12 — lanko AB ilgis.
N e m a ž i n a n t bendrumo, galima laikyti, kad taškas C yra lauž-
čių I1 ir Γ' viršūnė. Priešingu atveju šį tašką p a d a r y k i m e laužčių
viršūne, dėl to padidėtų | Γ | ir s u m a ž ė t ų | Γ ' | . Vadinasi, jeigu
nelygybė bus teisinga, kai tą tašką laikysime laužtės viršūne, tai
ji buvo teisinga ir anksčiau.
 J e i g u C — abiejų laužčių viršūnė, tai C dalija jas į a t i t i n k a m a s
laužtės dalis Γι ir T2 bei TJ ir T'2. Be to,
ITHr 1 Mr 2 I, | Γ | = ΐΓίl+iiai,
1T11 ^Z 1 < 1 ΓίI, ΐΓ,κ/,^ΐΓίΐ.
Iš čia išplaukia, kad | Γ ι | + | Γ 2 | ^ U + k ^ |Γί | + | П t. у.
|Γ| | Г ' | . Taigi c) teiginys įrodytas.
Apskritimo, kurio spindulys lygus vienetui, ilgį žymėkime 2л.
Iš savybės b) išplaukia, k a d apskritimo, kurio spindulys R, ilgis
lygus 2 n R .
Iš savybės c) išplaukia, kad, p a d a l i j u s apskritimą, kurio spin-
dulys R, į n lygių dalių, kiekvienos dalies ilgis lygus . Daly-
dami apskritimą į 360 lygių dalių, g a u n a m e lanko laipsnius, kurių
kiekvieno ilgis lygus . Iš to išplaukia, kad apskritimo, kurio
spindulys R, jo lako k laipsnių (teN, 0<й<360) ilgis l y g u s
2i
I^q - S a m p r o t a u d a m i , panašiai, kaip m a t u o d a m i a t k a r p a s , įsiti-
kintume, kad t e i s i n g a s toiks teiginys:
Jeigu apskritimo spindulys lygus R, o to apskritimo lankas
2 a
AB turi a° (čia 0 < a < 3 6 0 ) , tai šio lanko ilgis lygus ^ .
3. Lankų ir k a m p ų m a t a v i m a s r a d i a n a i s . R a d i a n u v a d i n a m a s
apskritimo lankas, kurio ilgis lygus šio apskritimo spinduliui. Ka-
dangi viso apskritimo ilgis lygus 2nR, tai r a d i a n a s s u d a r o - ^ - - ą j ą
apskritimo dalį. S u t r u m p i n t a i r a d i a n a s ž y m i m a s — „ r a d " . K a d a n -
360° 180°
1
gi v i s a m e apskritime yra 360°, tai r a d i a n ą sudaro > У' '
Taigi 180° 7Γ
t radianas =—jį— , = radianų. (1)

Iš r a d i a n o apibrėžimo išplaukia, kad χ r a d i a n ų lanko ilgis lygus

Rx\
/lanko = Rx. (2)

Iš (1) formulės g a u n a m e tokias lygybes:

j 180° χ o πα j ,,ч
*ra d = — į — , oc= w rad. (3)

1 p a v y z d y s . Rasime apskritimo, kurio spindulys 8, lanko

AB ilgį, kai šis lankas turi 2,5 rad.
S p r e n d i m a s . P r i t a i k ę (2) formulę, g a u n a m e

AB = 2 , 5 - 8 = 2 0 .
Sis skaičius apytiksliai lygus 57°17'44,8".
 2 p a v y z d y s . Apskritimo spindulys lygus 10 cm. Kiek
laipsnių turi lankas, kurio ilgis lygus 6 cm?
S p r e n d i m a s . P r i t a i k ę (2) formulę, g a u n a m e 6 = 10x. Va-
dinasi, lankas turi 0,6 rad. Iš (3) formulės sužinome, kad šis
180
lankas turi ° °'6 = ^ « 34° 22' 39".
π π
K a d a n g i k a m p a i m a t u o j a m i apskritimų, kurių centras yra
k a m p o viršūnė, lankais, tai k a m p u s galima matuoti ir r a d i a n a i s .
Vadinasi, 1 r a d i a n o kampas — tai centrinis kampas, kuris remiasi
j 1 r a d i a n o lanką.
3 p a v y z d y s . Nubraižysime ^ rad k a m p ą .
Sprendimas. Iš (3) formulės išplaukia, kad šis k a m p a s
180°·Ί
turi — = 30°. Norėdami nubraižyti 30° k a m p ą , braižome lygia-
k r a š t į trikampį ir išvedame jo aukštinę.
Sioje l e n t e l ė j e surašyti kai kurių dažnai pasitaikančių
k a m p ų r a d i a n i n i a i matai:
'5
'S
CQ
O, 0 15 30 45 60 75 90 120 135 150 180 225 270 315
Π)
J
Radianai

π π π π 5π π 2π 3π 5π 5π 3π 7π
0 π
12 6 4 T 12 ~2 3 4 6 4 2 4

K a d a n g i skritulio plotas lygus nR2, tai išpjovos, kurios centri-

n i s k a m p a s lygus χ r a d i a n ų , ploto formulė:

SaP = ^ r - . . (4)

4 p a v y z d y s . Rasime išpjovos plotą, kai spindulys lygus 5,

o išpjovos l a n k a s turi 1,5 rad.
S p r e n d i m a s . Pritaikę (4) formulę, g a u n a m e
52 · 1 5
S = - Z - J i = - = 18,75.

Pratimai

482. Raskite lankų radianinj mata: 15°; 22°30'; 30°; 45°; 60°; 67°30'; 90°;
180°; 225°; 270°; 330°.
483. Raskite lankų laipsninj matą:

π π π π π _ π 5π 7π 25π
18"' T J ' б"' T' T' 2 ' ΊΓ' ~12 ' 18 '
484. Apskritimo spindulys / ? = 1 2 . Apskaičiuokite lanko ilgį, kai lankas atitinka
α rad centrinį kampą:
π π π 5π
α _
12 ; "6 ; T ' ΊΓ'
Apskaičiuokite atitinkamos išpjovos plotą.

4. Koordinačių apskritimas. S u d a r y d a m i tiesės koordinačių sis-

temą, ,parinkome joje pradžios tašką, kryptį ir ilgio m a t a v i m o vie-
netą. Apskritime yra n a t ū r a l u s ilgi m a t a v i m o vienetas-—šio ap-
skritimo spindulys. Todėl, s u d a r a n t apskritime koordinačių siste-
mą, užtenka parinkti atskaitos tašką ir apėjimo kryptį (laikrodžio
rodyklės sukimosi kryptimi arba priešinga kryptimi).
Apibrėžimas. Koordinačių apskritimu v a d i n a m a s vieneti-
nio spindulio apskritimas, kuriame parinkta atskaitos pradžia A ir
apėjimo kryptis (126 p a v . ) .
Dažniausiai teigiama laikoma kryptis, priešinga laikrodžio ro-
dyklės sukimosi krypčiai.
Apibrėšime r e a l i ų j ų skaičių aibės R atvaizdį į koordinačių ap-
skritimą. To atvaizdžio esmę g a l i m a aiškinti šitaip: iš pradžių
aibė R a t v a i z d u o j a m a į koordinačių tiesę, paskui, tiesės koordina-
čių pradžią s u t a p d i n u s s u apskritimo atskaitos pradžia, teigiamoji
pustiesė „ v y n i o j a m a " ant apskritimo t e i g a m a kryptimi, o neigia-
moji — neigiama kryptimi. Kadangi po pilnojo posūkio taškas
grįžta į pradinę padėtį, tai skaičius t ir t-\-2nk, k e Z, atitinka tas
pats koordinačių apskritimo taškas.
Formaliai šis a t v a i z d a s apibrėžiamas šitaip: aibė R p a d a l i j a -
ma į intervalus [2mt; 2 ( η + 1 ) π [ , n (= Z. Jeigu t [2пя\ 2 ( n +
+ 1)JT[, tai skaičiui t priskiriamas toks apskritimo taškas M(t),
kad lanko AM ilgis būtų lygus t—2mt, kai lanku einama teigiama
kryptimi.
1 p a v y z d y s . Rasime koordinačių apskritimo t a š k u s ^4(0),
B ( į ) , C(«), Ζ > ( 1 π ) .
Sprendimas. Teigiamos krypties l a n k a s AB sudaro ap-
skritimo ketvirtį ( k a d a n g i ~ lygus 2π ketvirčiui). P a n a š i a i ran-
dame kitus t a š k u s (127 pav.).
2 pavyzdys. Rasime koordinačių apskritimo tašką

Sprendimas. Tašką M g a l i m a rasti dviem budais. Pirma,

g a l i m a atsižvelgti į tai, k a d - 2 u ^ - - ^ - < 0 , l b e to, — - ^ - - ( - 2 π ) =

= ~ . Todėl koordinačių apskritime teigiama kryptimi atidėsime

3 6 0
m °'i
lanką, lygų * rad. Sis lankas turi =210°. Atitinkamas
taškas M pavaizduotas 128 pav.
 Kito t a š k o M r a d i m o b ū d o esmė yra ta, k a d a p s k r i t i m e nei-
g i a m a kryptimi a t i d e d a m a s lankas, lygus r a d , t. y. 150°.
3 pavyzdys. Rasime koordinačių apskritimo taškus
Jlf (4 į π) ir N (—5).

Sprendimas. Kadangi 4 π < 4 - ^ π < 6 π , tai ieškodami taš-

ko Af, nuo t a š k o Л ( 0 ) t e i g i a m a kryptimi a t i d e d a m e lanką, lygų
4-^-π — 4 π = - ^ π r a d i a n ų , t. y. 45°. K a d a n g i — — 5 < 0 , tai,
ieškodami t a š k o N ( —5), nuo taško Л ( 0 ) t e i g i a m a k r y p t i m i atide-
d a m e lanką, lygų — 5 + 2 π ~ 1,283 r a d , t. y. apytiksliai 73,5°. Kitu
b ū d u g a u t u m e tą patį t a š k ą , nuo Л n e i g i a m a kryptimi atidėję
QHO0
lanką, lygų 5 rad, t. y. « 286,5°.
N u r o d y s i m e kai kurias anksčiau apibrėžto atvaizdžio savybes:
a) Skaičius t ir s atitinka tas pats koordinačių apskritimo taš-
kas Nl tada ir tik tada, kai skirtumas t—s yra skaičiaus 2л karto-
tinis, t. y. kai t—s = 2n.k, k^Z.
G e o m e t r i n ę šio teiginio prasmę aiškinome a n k s č i a u : jeigu at-
s t u m a s t a r p dviejų tiesės t a š k ų y r a a p s k r i t i m o ilgio (skaičiaus
2π) kartotinis, tai, v y n i o j a n t tiesę ant apskritimo, abu t a š k a i su-
t a p s su tuo pačiu a p s k r i t i m o tašku. F o r m a l a u s šio teiginio įrody-
mo čia n e p a t e i k i a m e .
b) Taškai M (t) ir N(—t) yra simetriški tiesės OA atžvilgiu,
čia A — atskaitos pradžia apskritime, O — jo centras.
Tikrai, norint iš taško Л patekti į t a š k u s M ir N, reikia eiti
vienodo ilgio lankais, a t i d ė t a i s į p r i e š i n g a s puses. Todėl šie
lankai, v a d i n a s i , ir jų g a l a i s u t a m p a , atlikus s i m e t r i j ą tiesės OA
atžvilgiu (129 p a v . ) .
c) Taškai M (t) ir N(t-\-n) yra diametraliai priešingi, t. y.
simetriški apskritimo centro atžvilgiu.
Tikrai skaičius π lygus p u s a p s k r i t i m i o ilgiui. V a d i n a s i , t a š k a i
M(t) ir N(t-\-n) yra priešingi s k e r s m e n s g a l a i (130 p a v . ) .
d) Jeigu \t-s\ = \p-q\ ir T=T(t), S = S(s), P=P(P)tQ =
= Q(Q) ya apskritimo taškai, tai lankai TS ir PQ lygus.
 Md)

N(-t) N ((+П)9
129 pav. 130 pav.

Iš tiesų, „ v y n i o j a n t " koordinačių tiesę a n t koordinačių a p s k r i -

timo, lygios a t k a r p o s s u t a m p a su lygiais lankais. J e i g u F=F(t),
C = C ( s ) , H=H(p), K=K(q) y r a tiesės taškai, tai | ^ C | = | f —
—s I, I H K I = I p—qI. Todėl iš lygybės 11—s| = \p—q\išplaukia
a t k a r p ų FC ir HK lygybė, o iš šitų a t k a r p ų lygybės — lankų TS

bei PQ lygybė. Pavyzdžiui, lankai TS ir PQ, kaiГ=Г S=

Ρ = Ρ
= *(?)> (~Ί)> Μ ί ) ' Уга nes |= | -
π I _ 5π
~ 4 I_l2 '
P a s t a b a . Apibrėždami aibės R atvaizdį į koordinačių apskritimą, ne-
tiesiogiai tarėme, kad nuo kiekvieno apskritimo taško galima abiem kryptimis·
atidėti nurodyto ilgio lankus. Griežtai šio teiginio čia neįrodysime.

Pratimai

485. Ratas sukasi ~ rad/s kampiniu greičiu. Kokiu kampu jis pasisuks per
6
15 s? per 1 min?
486. Ratas sukasi 4π rad/s kampiniu greičiu. Kokiu kampu jis pasisuks per
20 s? per 1 min 40 s? per 3 min 50 s?
487. Apsisukus krumpliaračiui vieną kartą, kitas krumpliaratis apsisuka du
kartus priešinga kryptimi. Kokiu kampu pasisuks antras krumpliaratis,
kai pirmas pasisuko 320°? 700°? 1800°?
488. Pažymėkite koordinačių apskritimo taškus, atitinkančius skaičius:
π 2π π 7 9 π 5 11 17
3π>
y ir· τ» - 2 π· τ' τ π
· τ π
· ~ τ π
·
489. Apytiksliai pažymėkite koordinačių apskritimo tašką, atitinkantį skai-
čių 22.

§ 2. S K A I T I N I O A R G U M E N T O T R I G O N O M E T R I N E S
F U N K C I J O S , J Ų SAVYBES IR G R A F I K A I

1. Skaitinio a r g u m e n t o s i n u s a s ir k o s i n u s a s . Taško padėtį koor-

dinačių a p s k r i t i m e g a l i m a apibrėžti jo d e k a r t i n ė m i s koordinatė-
mis. Dekartinių koordinačių sistemą p l o k š t u m o j e p a r i n k i m e taip,
kad šios koordinačių sistemos p r a d ž i a būtų koordinačių a p s k r i t i m o
c e n t r a s O, teigiamoji abscisių p u s a š ė eitų per šio apskritimo at-
skaitos p r a d ž i ą Л ( 0 ) , o teigiamoji ordinačių p u s a š ė eitų per to
paties apskritimo t a š k ą (131 pav.). Koordinačių apskri-
timo taško M (t) dekartines koordinates p a v a d i n s i m e skaičiaus t
kosinusu ir sinusu. Šitaip kiekvienam r e a l i a j a m skaičiui t bus
priskirti du skaičiai: cos t (kosinusas t) ir sin t (sinusas t), t. y.
b u s apibrėžtos dvi skaitinio a r g u m e n t o skaitinės funkcijos.
Apibrėžimas. F u n k c i j a , v a d i n a m a kosinusu, kiekvienam
skaičiui t priskiria koordinačių apskritimo taško M (t) abscisę, o
funkcija, v a d i n a m a sinusu, skaičiui t priskiria to paties taško or-
dinatę.
Todėl rašysime, kad M (t) =M (cos t\ s i n / ) ; čia M (t) rodo
taško M padėtį koordinačių apskritime, o ./W ( c o s / ; sin i) — t o p a -
ties taško p a d ė t į koordinačių plokštumoje.

Funkcijos cos t ir sin t apibrėžtos visoje realių skaičių aibėje

R. K a d a n g i vienetinio apskritimo taškų koordinačių moduliai yra
ne didesni už 1, tai | c o s f | < ; l ir Į sin ^ l . Iš to išplaukia, kad
funkcijų cos t ir sin / reikšmių aibė yra a t k a r p a [—1; 1] (aišku,
kad ibet kuris šios atkarpos skaičius gali būti kiek pirmosios, tiek
ir antrosios f u n k c i j o s reikšmė).
Kai kurios a r g u m e n t o t reikšmės, atitinkančios cos t ir sin t
reikšmes, r a n d a m o s s a m p r o t a u j a n t geometriškai. Pavyzdžiui, ži-
n o m e taškų ^ (0), B ^ y j , C (π), dekartines koordinates: bū-
tent Л (1; 0 ) , 5 ( 0 ; 1), C(—1; 0), 0 ( 0 ; - 1 ) . Todėl

cos 0 = 1, sin 0 = 0 , cos γ = 0, sin у = 1, cos π = - 1,

3 3
sin π = 0, cos-j π = 0, sin у π = — 1.

π π ^4 π
Apskaičiuosime cos ir s i n — . Kai MOA = -I , tai statusis
trikampis MPO y r a lygiašonis (132 pav.). Todėl pritaikę Pi-
t a g o r o teoremą ir t u r ė d a m i galvoje, kad |OAi| = l, g a u n a m e :
 -l/T
21Л1Я12= 1; iš čia j MP Į = I OP | = K a d a n g i abi taško M
π V ~2
koordinatės teigiamos, tai COSy=Siny = - ^ y - .

D a b a r rasime c o s i r sin ^ . Prisiminsime, kad esančio prieš

6 6
30° k a m p ą statinio ilgis lygus pusei įžambinės ilgio. Todėl jeigu
MOA = o tai I M P I = 1- į \ MO ' =^r.
2 Remdamiesi P i t a g o r o teorema,
gauname:

I OP I2 = 1 — ^y j2 = y , t. y. I QP\ = X j ~ .

l/T
K a d a n g i taško M koordinatės teigiamos, tai cos J = ,

s i n y = y . Analogiškai įrodoma, kad cos y = y , sin y = J y - .

G a u t u s rezultatus s u r a š o m e į lentelę:

π 7Τ π π
t 0
6 4 3 2

sin t 0
1 1/2 VT 1
2 2 2

cos t 1 Уз VI 1 0
2 2 2

Pratimai

490. Ar gali kosinusas būti lygus:

3

1) 0,471; 2) i7 ; 3) -J=-; 4) * ; 5)
1/10 У a 1 -b* 2

6)
1/V+i

9) J į l ; 10) _f_ ; 11) V3-V 2 • 12) у Т _у Т ?

4
1/а 8 +6 г 1/2-1
491. Apskaičiuokite sin α + c o s α, kai:

1) « = 0°; 2) α = 90°; 3) α= ~; 4) α=-у.

492. Apskritimas rieda neslysdamas tiese, be to, per laiko vienetą apskritimo
centras pasislenka atstumu, lygiu jo spinduliui R. Raskite taško M padėtį
momentu t, jeigu pradiniu momentu ^=O jis buvo apskritimo ir tiesės
lietimosi taškas. Koordinačių ašis nubrėžkite taip, kaip 133 paveiksle.
493. Apskritimo spindulys OA, kurio ilgis R, su abscisių ašimi sudaro kampą
a (134 pav.). Taškas A yra antrojo apskritimo, kurio spindulio ilgis r,
centras. Raskite antrojo apskritimo taško M padėtį, jeigu spindulys AM
su pirmojo apskritimo spinduliu OA sudaro kampą β.

\or\ = MT

133 pav. 134 pav.

494. Apskritimas, kurio spindulys r, neslysdamas rieda apskritimu, kurio spin-

dulys R ^ r . Atkarpa OOu jungianti šių apskritimų centrus, per laiko
vienetą nubrėžia 1 radiano kampą. Raskite taško M padėtį momentu t,
jeigu pradiniu momentu / = 0 jis buvo abiejų apskritimų lietimosi taškas
ir priklausė abscisių ašiai. Išnagrinėkite atvejus, kai antrasis apskritimas
yra pirmojo išorėje ir kai jis yra pirmojo viduje. Atskirai išnagrinėkite
r
atvejus, kai r = R, ~
495. Ant apskritimo apvyniotas siūlas, kurio galas yra taške A. Sis siūlas
nuvyniojamas taip, kad jis visą laiką liečia apskritimą, be to, per laiko
vienetą lietimosi taškas pasislenka apskritimu lanku, lygiu 1 rad. Raskite
siūlo galo padėtį laiko momentu t, jeigu apskritimo spindulys lygus R
(135 pav.).
496. Lygiagretėje, kurios platuma Θ, pažymėti taškai, kurių ilgumų skirtumas
lygus φ. Raskite šiais taškais apriboto lygiagretės lanko ilgį, kai sferos
spindulys lygus R.
497. 136 paveiksle pavaizduotas tilto pjūvis: ACB — apskritimo lankas, |ЛВ|==
= 20 m, \CH\ = \,2 m ir [C7"| = 1 m. Apskaičiuokite šio pjūvio plotą.
498. Tašką A veikia dvi jėgos: viena jų lygi 8N, kita — 5N, kampas tarp jų
lygus 75°. Raskite jų atstojamosios kryptį ir didumą.

135 pav.
499. Veikiančių tašką A trijų jėgų didumai lygūs 14N, 21N ir 35N. Raskite
jų atstojamosios kryptį ir didumą, kai tos jėgos su teigiama abscisių
ašies kryptimi sudaro 25°, 48°15' ir 107°20' kampus.
500*. Švyturiai Л ir β nutolę vienas nuo kito 4,54 km atstumu. Kryptis iš
laivo į pirmąjį švyturį sudaro su šiaurės kryptimi 42,3° kampą į rytų
pusę, o į antrąjį švyturį—4,4° kampą į vakarų pusę. Po to, kai laivas
nuplaukė tam tikrą atstumą kursu, kuris su šiaurės kryptimi į rytų pusę
sudaro 81,8° kampą, kryptys į švyturius Л ir S sudaro su šiaurės kryptimi
kampus, lygius 6,8° ir 56° (į vakarų pusę). Apskaičiuokite laivo nuplauktą
atstumą.
501. Švyturys buvo matomas iš laivo kryptimi, kuri su pietų kryptimi (į va-
karų pusę) sudarė 26° kampą. Po to, kai laivas nuplaukė 3,8 km kryptimi,
kuri su pietų kryptimi sudaro 85° kampą (į vakarų pusę), kryptis į
švyturį sudarė su pietų kryptimi 28° kampą (į rytų pusę). Apskaičiuokite
atstumą nuo laivo iki švyturio kelio pradžioje ir gale.
502. Nuo esančios kairiajame upės krante kalvos kairysis krantas matomas
32,1° kampu, sudarytu su horizontaliąja kryptimi, o dešinysis krantas —
25,4° kampu. Upės plotis lygus 121 m. Apskaičiuokite kalvos aukštį ir
atstumą nuo kalvos viršūnės iki upės kranto.
503. Siaurės pusrutulyje pažymėtas taškas M, kurio ilguma φ ir platuma Θ.
Raskite:
1) šio taško atstumą iki pusiaujo plokštumos;
2) taško projekcijos į pusiaujo plokštumą koordinates, kai abscisių ašis
eina per nulinio meridiano ir pusiaujo susikirtimo tašką. Apskaičiuodami
tarkite, kai φ = 2 5 ° 1 5 ' , Θ = 6 3 ° 1 8 ' , Žemės spindulys # = 6 3 6 7 km.
504. Išveskite formulę, pagal kurią apskaičiuojamas kampas tarp spindulių,
nukreiptų į sferos taškus A ir B, kai šių taškų geografinės koordinatės
atitinkamai lygios (φι; θι) ir (φ2; θ 2 ) .

2. Periodiniai procesai ir funkcijos. G a m t o j e ir technikoje daž-

nai s u s i d u r i a m e su procesais, periodiškai ,pasikartojančiais po t a m
tikro laiko. Pavyzdžiui, kai svyruoklė s u s v y r u o j a per T sekundžių
1 kartą, tai jos nuokrypis nuo ,pusiausvyros padėties m o m e n t a i s
t, t-Ą-T, t-\-2T ir t. t. b u s vienodas. Periodiškai kas metai keičiasi
Žemės a t s t u m a s nuo Saulės, kas mėnuo keičiasi Mėnulio fazės.
Periodiškai k i n t a n t y s dydžiai apibūdinami periodinėmis funkci-
jomis.
1 apibrėžimas. Skaičius T v a d i n a m a s funkcijos f perio-
du, kai su kiekvienu t, su kuriuo ši funkcija apibrėžta, teisingos
lygybės
f ( t - T ) = f ( t ) = f ( t + T). (1
Iš šio apibrėžimo išplaukia: jeigu T— funkcijos f periodas ir
funkcija yra apibrėžta taške t, tai ji turi būti apibrėžta ir taškuo-
se t—T bei t-\-T (kitaip nebūtų (1) lygybių).
Beje, skaičius 0 yra bet kokios funkcijos periodas.
1 teorema. Jeigu T yra funkcijos f periodas, tai — T irgi yra
šios funkcijos periodas. Jeigu T1 ir T2 — funkcijos f periodai, tai ir
T\ T2— tos pačios funkcijos periodas.
į r o d y m a s . P i r m a s teiginys išplaukia iš to, kad skaičiai T
ir —T ι (1) lygybę įeina lygiomis teisėmis. A n t r a s i s teiginys iš-
plaukia iš to, kad
ί{ί + Τ1 + Τ2)=ί(ί + Τι)=/(ί)
ir analogiškai
f ( t - (T1 + T2)) =f(t -T1- T2) =f(t - T1) =f(t).
Išvada. Jeigu T — funkcijos f periodas, tai su kiekviena svei-
kąja n reikšme skaičius nT irgi yra šios funkcijos periodas.
Į r o d y m a s . Remiantis pirmuoju 1 teoremos teiginiu, pakan-
ka išnagrinėti atvejį, kai n — n a t ū r i n i s skaičius. Kai n = 1, išvada
teisinga, nes T — funkcijos f periodas. Jeigu kT yra šios funkcijos
periodas, tai, r e m i a n t i s a n t r u o j u tos pačios teoremos teiginiu,
kT-\-T= (k-\-l)T irgi yra jos periodas. P r i t a i k ę m a t e m a t i n ę in-
dukciją, įsitikiname, kad išvada teisinga, kai n — bet kuris natū-
rinis skaičius, taigi ir kai n — bet kuris sveikasis skaičius.

2 apibrėžimas. Funkcija f v a d i n a m a periodine, kai ji

turi bent vieną, nelygų nuliui periodą.
Jeigu T — teigiamais funkcijos f periodas ir žinomas šios funk-
cijos grafikas kuriame nors intervale [α; α + Γ [ , tai galima ly-
g i a g r e č i a i s postūmiais išilgai abscisių ašies per kT (k e Z) gauti
jos g r a f i k ą visoje skaičių tiesėje (137 pav.). P a p r a s t a i p a r e n k a m a
τ
a = 0 , arba a = - γ .
Kai f u n k c i j a f pastovi, tai bet kuris skaičius yra jos periodas.
Galima įrodyti, kad tuo atveju, ikai funkcija f nėra pastovi, bet
yra tolydi ir periodinė, vienas iš t e i g i a m ų j ų periodų yra ma-
žiausias.
3 apibrėžimas. M a ž i a u s i a s t e i g i a m a s funkcijos periodas
v a d i n a m a s pagrindiniu šios funkcijos periodu.
1 p a v y z d y s . Įrodysime, kad funkcija {л:} (trupmeninė skai-
čiaus χ dalis) yra periodinė, ir r a s i m e jos p a g r i n d i n į periodą.
S p r e n d i m a s . P r i d ė j u s prie χ sveikąjį skaičių, t r u p m e n i n ė
skaičiaus χ dalis nesikeičia. Todėl bet kuris nelygus nuliui svei-
ikaisis skaičius yra funkcijos {*} periodas. M a ž i a u s i a s sveikasis
t e i g i a m a s skaičius yra 1. Įrodysime, kad skaičius 1 yra p a g r i n d i n i s
funkcijos {x} periodas. Taigi reikia įsitikinti, kad m a ž e s n i s už 1
t e i g i a m a s skaičius T nėra funkcijos {x} periodas. Jeigu x = 0 , tai
{x} = 0, о { χ + Τ } = {Τ} = Τ φ Ο (nes 0 < Γ < 1 ) . Vadinasi, lygybė
{*} = (Jc-J-T) neteisinga, kai x=0, todėl T nėra funkcijos {л:} "pe-
riodas. Tai ir reiškia, kad p a g r i n d i n i s funkcijos {x} periodas ly-
g u s 1.
 2 teorema. Jeigu T — pagrindinis funkcijos f periodas, tai visi
kiti tos funkcijos periodai yra skaičiaus T kartotiniai.
Į r o d y m a s . Iš 1 teoremos aišku, kad užtenka n a g r i n ė t i tei-
g i a m u s funkcijos f periodus. Jeigu Γι yra t e i g i a m a s periodas, tai
jis negali būti mažesnis už T, nes T — m a ž i a u s i a s t e i g i a m a s funk-
cijos f periodas. Tačiau, kai galima rasti tokį n a t ū r i n į skai-
čių n, su kuriuo nT^. T1 < ( n + 1 ) T. Iš 1 teoremos ir jos išvados
išplaukia, kad —nT ir T^—nT yra funkcijos f periodai. Tačiau
O ^ T 1 - n T < i T , o iš teoremos sąlygos išplaukia, kad periodas
Τλ—ηΤ negali būti t e i g i a m a s ir mažesnis už T. Vadinasi, T 1 — n T =
= 0, t. y. T\ = nT.

Pratimai
505. Įrodykite, kad dviejų T periodo funkcijų suma, sandauga ir dalmuo turi
tą patį periodą.
506. 1) Funkcijos f periodas yra T ir D(g)zDE(f). Įrodykite, kad funkcija
go f turi tą patį periodą.
7 4 1
2) Skaičiai — ir — yra funkcijos f periodai. Įrodykite, kad - y j irgi yra
jos periodas.
507. Funkcijų / ir g periodas yra T, o m = K(k, I). Įrodykite, kad funkcija F,
kai F (i) = / ( ^ ) +g ( y ) , turi periodą rtiT.
508. Raskite funkcijos periodą:

i)
{fM χ
1 ) { τ ί +Μ ί5

3) V iu+Tį A D ь- 4)
v
2) {3*} + 8{5*};

2 { 6 * } - { 4 * }>.
3 { б х } + {4л.}
"l/l+{4* };

5) { x } + 3 { 7 , l x } ; 6) У { 8x }—{ 5x } + 3 ;
7) 2x
{ ~ Y } + { 5 * + i }; 8)
V i5'3x>-{ U x +
5 }+4·
509. Įrodykite, kad šios funkcijos nėra periodinės:
DiV7Tl); 2) { * ' } ; 3) {х} + {хУ~2 }.

3. Kai kurios sinuso ir kosinuso savybės. K a d a n g i funkcijos

sin t ir cos t apibrėžtos geometriškai, tai jų savybės paaiškės iš
geometrinių s a m p r o t a v i m ų .
a) Funkcija sin t lygi nuliui tik su t reikšmėmis, išreikštomis
л n, fteZ, o funkcija cos t lygi nuliui tik su t reikšmėmis, iš-
reikštomis π и + у , n e Z.
Iš tiesų yra tik du koordinačių apskritimo taškai, kurių or-
dinatės lygios nuliui: taškai Л ( 0 ) = Л ( 1 ; 0) ir C ( n ) = C(—1; 0).
Sie taškai atitinka skaičius 2лп, n e Z ir л + 2 л « = л ( 2 n + l ) ,
n e Z. S u j u n g ę šias dvi skaičių aibes, g a u n a m e skaičių aibę
{ л п \ п ^ Z}, kuriai priklausančius skaičius atitinka sin / = 0 .
 A n a l o g i š k a i y r a tik du k o o r d i n a č i ų a p s k r i t i m o t a š k a i , kurių
abscises lygios nuliui: t a š k a i B ( y ) =J?(0; 1) ir D I ^ f j = D (0;-1).

Jie a t i t i n k a skaičius γ + 2 π η ir Щ- + Itin = у + ( 2 я + 1)π, neZ. Su-

j u n g ę šias dvi skaičių aibes, g a u n a m e skaičių aibę j + j/jezJ,

kuriai p r i k l a u s a n č i u s skaičius a t i t i n k a c o s / = 0.
b) Funkcijos cos t ir sin t yra periodinės. Jų pagrindinis pe-
riodas lygus 2π.
Tikrai t a š k a i M ( t ) , N (t-\-2n) ir P (t—2π) s u t a m p a , todėl jų
k o o r d i n a t ė s vienodos. K a d a n g i t a š k o M (i) d e k a r t i n ė s k o o r d i n a t ė s
lygios cos t ir sin t, o kitų dviejų t a š k ų k o o r d i n a t ė s i š r e i š k i a m o s
a n a l o g i š k a i , tai
cos (i - 2π) = cos t = cos (t + 2π), (1)
sin (ί — 2π) =·- sin t = sin (t + 2π). (2)
Iš (1), (2) lygybės aišku, kad skaičius 2π — v i e n a s iš f u n k c i j ų
cos t ir s i n / t e i g i a m ų j ų p e r i o d ų . Įrodysime, kad šios f u n k c i j o s
n e t u r i t e i g i a m ų periodų, m a ž e s n i ų už 2π. Iš tiesų, j e i g u f u n k c i j a
cos t t u r ė t ų p e r i o d ą T, t e n k i n a n t į s ą l y g ą 0 < Γ < 2 π , tai b ū t ų tei-
s i n g a lygybė cos T=Cos 0 = 1 , kai t=0. T a č i a u y r a tik v i e n a s
k o o r d i n a č i ų a p s k r i t i m o t a š k a s , k u r i o abscisė lygi 1, b ū t e n t , at-
skaitos p r a d ž i a A ( 0 ) = / 1 ( 1 ; 0 ) . Sis t a š k a s atitinka skaičius 2 π η ,
n e Z. K a d a n g i 0 < 7 - < 2 π , tai T n ė r a šios r ū š i e s skaičius, o tuo-
met lygybė cos 7 = 1 k l a i d i n g a . V a d i n a s i , f u n k c i j a cos / n e t u r i
t e i g i a m ų p e r i o d ų , m a ž e s n i ų už 2π, todėl 2π y r a p a g r i n d i n i s šios
f u n k c i j o s p e r i o d a s . Toks p a t t e i g i n y s apie f u n k c i j ą sin / į r o d o m a s
analogiškai reikia i š n a g r i n ė t i t a š k ą B ( y ) ) ·
c) Funkcija cos t yra lyginė, o funkcija sin t — nelyginė.
Iš tiesų § 1 4 s k y r e l y j e m i n ė j o m e , kad t a š k a i M (t) ir N (—t)
y r a s i m e t r i š k i abscisių ašies a t ž v i l g i u . Todėl šių t a š k ų a b s c i s e s
lygios, o j ų o r d i n a t ė s skiriasi viena nuo kitos tik ženklu. Tai
reiškia, kad
c o s ( - ? ) = cos/, (3)
sin( — t)= — sin/. (4)

d) Postūmis atstumu л keičia funkcijų cos t ir sin t ženklą;

cos (/ + π) = - cos t, (5)

sin(i+ π ) = - s i n / . (6)

Tikrai § 1 4 s k y r e l y j e įrodėme, kad t a š k a i M (t) ir N(t-\-n)

y r a simetriški koordinačių p r a d ž i o s O atžvilgiu. Todėl jų koordi-
n a t ė s yra p r i e š i n g ų ženklų. Tai ir p a s a k y t a (5) bei (6) lygybe.
 Iš teiginių c) ir d) g a u n a m e :
cos (π - 1 ) = - cos t, (7)
sin ( π - i ) = sin i. (8)
Iš tiesų
cos ( π - f ) = cos ( π + ( - ί ) ) = - c o s ( - i ) = - cos i,
sin (π - О = sin (π + ( - ί)) = — sin ( - 1 ) = sin t.
e) Kokia bebūtų t reikšmė, teisinga lygybė
2 2
sin 1 + cos 1 = 1. (9)
Tikrai parinkime ibet kurį koordinačių apskritimo t a š k ą M (t) =
=M ( c o s / ; sin t). Remdamiesi P i t a g o r o teorema, gauname:
MP Į2+1 OP12= IOM1 2 . K a d a n g i \MP2=sin2t, \OP\2=cos2t,
O M j 2 = I 1 tai iš lygybės \MP\2+\OP 2 = | O M | 2 g a u n a m e (9)
ygybę-
Pratimai
510. Ar gali to paties argumento sinusas ir k o s i n u s a s būti atitinkamai lygūs:

,, 5 . 12 .. a b
D-TT
!3
«г т13г ;' 2) ~[/аг + Ьг 1/a* + b' '

511. Į r o d y k i t e tapatybes:

D -Sln
Д ;2 X
1 COSV2 X = Sin 2 X COSs—.
2
X
kai sin x^O, cos хфО\
2 4
1 1 sin χ sin χ , . ,.
2) -. г— = 5— + r— » k a i c o s χ φ O;
cos4 χ cos2 χ cos2 χ cos4 χ
2 sin χ cos χ — c o s χ c o s л: , . . , 1
3) — ; : τ-;— ; = — , kai sin χ φ - χ , sin ΧφΟ;
1 — s i n X + Sin 2 Χ— COS2 X Sinx 2
2 2 2 2
/ . 1 \ I 1 \ „ Sin X COSX .
4) s m χΗ : + cosxH =7Η ; 1 — г -2r — , (kai smx^O
V sin χ J \ cos χ / cos2 χ sin χ
ir c o s χ#0;
5) sin4 x + c o s 4 χ = 1—2 sin2 χ cos2 χ;
6) sin6 x + c o s 6 x = l — 3 sin2xcos2x;
4
7) sin χ — cos X = 1 — 2 cos2 X = 2 sin2 χ — 1= sin2 χ — cos2 x;
4

1 1 2
8) — : F— : = г—, k a i sin χ φ 1 ir sin χ φ —1;
1— Sin X 1+Slnx COS 2 X
9) sin2x+sin2xcos2x+cos4x=l;
10) s i n 2 χ c o s 2 i / + s i n 2 χ sin2 ( / + c o s 2 χ s i n 2 ( / + c o s 2 χ cos2 у== 1;
11) sin2 x + c o s 2 χ sin2 ( / + c o s 2 χ cos21/ = 1;
3
12) sin»
— x+cos χ = ,1 — s i. n χ c o s χ , .k a i. s i. n χ Φ — c o s
s^i n x + c o s χ x;
4 4 6 6
13) 3 ( s i n x+cos x) —2 (sin x + c o s x) = 1.
512. Reiškinį sin4 χ — sin2 x + c o s 2 χ pakeiskite tapačių jam reiškiniu, kuriame
n e b ū t ų sin χ.
513. Tarkime, kad sin x+co's x = m . Neapskaičiuodami atskirai sin χ ir cos χ,
raskite:
1) sin 3 x + c o s 3 χ; 2) s i n 4 x + c o s 4 x .
514. Išspręskite lygtis:

1) cos 5 x = 0 ; 2) sin 4 x = 0 ; 3) sin ^ = 0 ; 4) cos y = 0 ;

5) sin ( з х + у ) = 0; 6) cos ^ 8 х + у ) = 0;

7)sin(± + f)=0; 8) cos ( 1 + 1 ) = 0 .

515. Suprastinkite reiškinius:

1) 3 sin (π — χ ) + 2 sin(—χ) — sin ( π + χ ) ;
2) 4 cos (π — χ) — 3 cos (—χ) + 7 cos ( π + χ ) ;
3) 5 sin ( π — χ ) + 3 cos (—χ)—6 cos ( π + χ ) — 4 sin (—χ);
4) 9 cos(rt — 2 χ ) + 5 cos(rt+2x) + 12 cos(—χ).
516. Kurios šių funkcijų yra lyginės arba nelyginės:
1) sin 7 x; 2) cos 3 x; 3) sin 4 x;
3 6
4) 3 cos x + 5 sin χ; 5) c o s 3 x + s i n 5 x ;

6) 2o cos 25 x +ι 3o sin
• 5чx; -,χ
7) 2 s i n 8 x—
+ c o s ' x + l ?.
sin8 χ
517. Raskite funkcijos periodą:
1) sin 3 x + 2 cos 5x; 4 x+3cos 7 x+cos5x;
2) sin —
5 o

3) лĮ //Т
l +\ c o s 4Tx ; я\
4) 2 sin 6x—cos 4x
3 sin 6x + cos 4x '

5) sin χ — 3 cos 7,lx; 6) Vsin 8x —cos 5 x + 3 ;

7) 2 sin 4x — 3 sin 5x — 7 cos +з); 8) V c o s 5 , 3 x - c o s l l x + 4 .

518. Įrodykite, kad šios funkcijos nėra periodinės:

1) CosVTx r I; 2) sinx 2 ; 3) cos x + s i n ( * V " 2 ) ; 4) cos χ».
519. Apskaičiuokite:

1) sin 150°; 2) cos 210°; 3) sin

О
4)sin(-^); 5) cos ( - - £ ) ; 6) cos 2 ( - ^ ) + sin* ( - ¾

520. Įrodykite, kad

V l + 2 s i n χ cos x = | sin x + c o s χ i.
2 . Apskaičiuokite
521. Tarkime, kad sin χ cos . χ = —
I sin x + c o s χ j
I smx—cos χ I

S. Algebra ir matematinė analizė X - X I kl.

522. Įrodykite, kad

У 1 —cos χ _ I sin χ I
1 +cos χ 1 +cos χ *
kai cos X = T t - I .

4. Sinuso ir kosinuso ženklai bei monotoniškumo intervalai.

Taškai Л(0)=Л(1; 0), B = B (0; 1), C(it)=C(-l; 0),

£ > ^ y 7 t j = Z)(0; - 1 ) išskaido k o o r d i n a č i ų apskritimą j 4 lankus,

v a d i n a m u s šio a p s k r i t i m o ketvirčiais (138 p a v . ) . Kai t a š k a s M(t)
j u d a iš t a š k o A į t a š k ą B, tai jo a b s c i s ė m a ž ė j a n u o 1 iki 0, o
o r d i n a t ė didėja n u o 0 iki 1. Iš to i š p l a u k i a , k a d a t k a r p o j e [θ; y j
f u n k c i j a sin / y r a n e n e i g i a m a ir didėja nuo
0 iki 1, o f u n k c i j a cos t y r a n e n e i g i a m a ir

p
11 ketvirtis ρ Iketvirtis m a ž ė j a n u o 1 iki 0.

Λ.
A n a l o g i š k a i įsitikintume, k a d atkarpo-
je f y ; Ttj f u n k c i j a sin t y r a n e n e i g i a m a
c\ 0 JA χ ir m a ž ė j a n u o 1 iki 0, o f u n k c i j a cos t ne-
t e i g i a m a ir m a ž ė j a nuo 0 iki —1. Atkar-

III ketvirtis
УIV ketvirtis
poje Į π; γ τ ΐ ] abi f u n k c i j o s y r a neteigia-
mos, be to, f u n k c i j a sin t m a ž ė j a n u o 0 iki
— 1, o f u n k c i j a cos / didėja n u o —1 iki 0.
138 pav.
Pagaliau atkarpoje π; 27tJ funkcija
sin t yra n e t e i g i a m a , o f u n k c i j a cos / n e n e i g i a m a , be to, f u n k c i j a
sin / didėja n u o —1 iki 0, o f u n k c i j a cos / didėja n u o 0 iki 1.
G a u t o j i i n f o r m a c i j a apie f u n k c i j ų sin / ir cos / ž e n k l u s bei jų
monotoniškumo intervalus pateikiama lentelėje.

Ketvirtis I 11 III IV
π π 3 3
π 2π
Funkci j a ^ ^ 4 ^ ^

sin t Didėja nuo 0 Mažėja nuo 1 Mažėja nuo 0 Didėja nuo

iki 1, neneig. iki 0, neneig. iki —1, ne- - 1 iki 0,
teig. neteig.
:
cos t Mažėja nuo 1 Mažėja nuo 0 Didėja nuo Didėja nuo 0
iki 0, neneig. iki —1, ne- - 1 iki 0, iki 1, neneig.
teig. neteig.

1 pavyzdys. Apskaičiuosime cos / reikšmę, kai sin/=

5 3
= - - j j , be to, π < t y π.
 Sprendimas. Kadangi sin 2 / + c o s 2 / = 1, tai (~3j)2 +

- + c o s 2 / = i . Iš čia cos2 / = - j ^ - , t. y. Į c o s / | = -i|-.

3 12
Kadangi π ^ i π, tai cos/=^:0, todėl c o s / = - — .
2 p a v y z d y s . Ištirsime reiškinio 5 sin 3 / cos / + 4 sin / c o s 2 /
з
ženklą, kai π < / < 2π.
3
Sprendimas. Jeigu tai sin /:¾ O, cos / ^ O .
Tačiau tuomet s i n / c o s / ^ O , sin / c o s / : ^ : 0 , todėl 5 sin 3 / cos / +
3 2

+ 4 sin / cos 2 / ^ 0 .
g
3 pavyzdys. Įrodysime, k a d funkcija 4sin 3 f-1 —+
cos t
7sin t
+ Ц- didėja intervale ^ 0; y Į\

S p r e n d i m a s . Intervale ^ 0; y i funkcija sin / yra teigia-

m a ir didėja, o funkcija cos l yra teigiama ir mažėja. Iš to išplau-
kia, kad funkcijos 4 s i n 3 i , — 8 y ir 7 ^ " * yra t e i g i a m o s ir didėjan-
čios (žr. III skyriaus § 3 2 skyrelį). Todėl didėja ir minimų funk-
cijų suma, t. y. funkcija
. · „, , 8 , 7 sin t
4 Sin31 + H 5— .
cos t cos 3 1

Pratimai
523. Kuriame ketvirtyje yra taškai M (t) ir kokie sin / bei cos t ženklai, kai t
lygus:

l ) į n; 2) Α π ; 3)| π ; 4) f ;
5) 2; 6) 4,5; 7) 1,2π; 8) 0,674л?
524. Kuriuose ketvirčiuose yra šie kampai:
1) 215°; 2) 172°18'2"; 3) 164°33'; 4) 297°91'; 5) 13 100°;
6) 1,3; 7) 2,345; 8) 4; 9) 1,592; 10) 6,5; 11) - 4 7 ° 4 3 ' ;
12) —99°19'35"; 13) - 3 1 0 ° ; 14) -170°?
525. Kuriuose ketvirčiuose yra taškai M(t), kai / lygus:
1) - 1 , 4 л ; 2) - 0 , 6 7 4 л ; 3) - 2 ; 4) -1,415?
526. Nustatykite reiškinių ženklus:
.4 · 7 3
· 5 2 7
1) sin — π cos — π; 2) sin — π cos -=- π cos - r π ;
о 4 3 5 4
3) sin 1,3 c o s ( — 1 , 5 ) - s i n ( — 1 , 9 ) .
527. Kuriuose ketvirčiuose sinuso ir kosinuso ženklai yra vienodi?
528. Kuriame ketvirtyje yra kampas /, kai:
1) s i n / = 4 cos /; 2) s i n / = c o s 2 / ;
3) c o s / = 3 sin 3 /; 4) s i n / = c o s 4 / ?
 i r t
529. Apskaičiuokite cos t, kai s i n / = — У га ketvirtajame ketvirtyje.

530. Apskaičiuokite sin t, kai cos t= ^ ir t yra pirmajame ketvirtyje.

531. Kas daugiau:

1) sin 30° ar sin 2) cos ~ ar cos

4 O O
3) cos 18° ar cos 4) sin 40° ar cos 40°?

532. Apskaičiuokite reiškinių reikšmes:

2 cos ( - 1 8 0 ° )
1) cos 0° cos 270° —
cos 0°
„. 3 sinO° 2 ,,no
2)
~соГТ80° sin (-90°) - C O S 360;

3 1 1
3) sin π COS TT πΗ

sina 45°
2

"i" '
=
cos 2π

sin2 30°
I-

Hr
2 то
COS 30° cos 2 45° '

533. Apskaičiuokite funkcijos / ( χ ) = 4 cos Зх — 2 sin Зх reikšmes: / ( 0 ) , / ^ J »

/ ф . л о .
534. Nustatykite skirtumo ženklą:
1) sin 23° — sin 36°; 2) cos 37° - cos 18°;

3) cos у — c o s 4) cos 212° — cos 213°; 5) sin 310° - sin 347°;.

,. 5 5 _. . π . π 3π 3π
6) cos — π —cos — π ; 7) sin—r-—sin —- ; 8) cos — — c o s —;
6 7 12 Io / 11

9) cos -sin 10) sin π-cos π; 11) sin 16° — cos 375°,

535. Raskite funkcijų didėjimo ir mažėjimo intervalus:

χ χ
1) sin y ; 2) cos y ; 3) sin Зх;

cos
4) cos 4л;; 5) sin + 6)

7) 2cos 8) cos ( f + 2 ) : 9) sin 2 *;

ίο) 2cos2 4 ; n ) ι—2sin4 4 ; 12

) '
2 ' ' 2 ' ' 2 sin χ '

13) i 1 4
I i n T 3 W )Vlcosxi; 15) У Į sin į

16) sin 4 x + 2 sin 2 χ cos 2 x + c o s 4 χ.

536. Nubraižykite funkcijų grafikus:
sin χ cos χ
2 2)
Vl-Cos X ' V l — sin2 χ '

/ j, 1 — sin χ Ί / 1 + sinx \ / T / l — c o s x Ί/ 1 + cos χ \

\ V 1 -t-sin χ I/ l - s i n x / \ ]/ 1 + c o s χ ~~ L 1—cosx / '

5. Sinuso ir kosinuso t o l y d u m a s . Aišku, kad, nežymiai pasi-

keitus a r g u m e n t o / reikšmei, taškas M(t) tik t r u p u t į pasislenka
koordinačių apskritimu, todėl jo koordinatės (t. y. cos t ir sin /)
jmažai pasikeičia. Tai reiškia, kad funkcijos cos / ir sin t yra toly-
džios bet k u r i a m e taške t. Nors šis s a m p r o t a v i m a s ir nėra griež-
tas m a t e m a t i n i s funkcijų sin t bei cos t tolydumo įrodymas, ta-
č i a u jis duoda mintį, kaip reikia kurti įrodymą 1 .
1 teorema. Funkcijos cos t ir s i n t yra tolydžios visuose taš-
kuose t.
Įrodymas. Iš pradžių įrodysime, kad cos / visur tolydi
f u n k c i j a . Reikia įrodyti, kad su kiekviena t reikšme teisinga lygy-
b ė limcos (/-Į-/i) = c o s t, t. y. kad funkcija cos ( / + Λ ) — cos t yra
n y k s t a n t i , kai h a r t ė j a prie nulio. Iš 139 paveikslo matyti, kad
j c o s (t+h) — cos t\ yra stačiojo trikampio QMN statinio QM il-
g i s . Todėl

I cos (t + h) - cos 11 = I QM j ^ | MN | «Ξ | MN ] = {h\. (1)

Iš (1) formulės išplaukia, kad funkcija |cos ( / + Λ ) — c o s / | nyks-

ta, kai Λ-»-0. Kartu įrodėme, k a d funkcija cos t yra tolydi kiekvie-
n a m e taške t. Funkcijos sin t tolydumu įsitikiname analogiškai.
Iš 1 teoremos išplaukia, kad su kiekviena a reikšme l i m c o s / =
= cos a ir l i m s i n / = s i n a, kai a — bet kuris skaičius. Atskiru at-
t^a
veju l i m c o s / = COs O = 1, l i m s i n / = s i n 0 = 0 .
f-+0 f-s-0

Pratimai
537. Apskaičiuokite šias ribas:
1) lim (cos3 i + sin3 i); 2) lim (cos 4 i + sin4 i);
π π

sip3f + S
3) lim «>s/sin H-I • 4) lim -
π cos 4 1 + sin 4 / π cos 8 i +sin 8 ί

1
Įrodydami matematikos teiginį, dažnai pirma samprotaujame remdamie-
si vaizdumu, o paskui samprotavimus patiksliname.
 a) b)

139 pav. 140 pav.

538. Raskite funkcijų trūkio taškus ir monotoniškumo intervalus:

cos 2x c/\J\J
o s xЛ +T sinx
Olll Л _ .^. χл2
D 2)
sin Зх '

sin Ix
4) χ 2 +

Ы) 5) „
'
+ 6) - , V + - V
sin 5х cos 5х

6. Sinusoidė ir kosinusoidė. I š n a g r i n ė j o m e trigonometrinių

funkcijų savybes. Remdamiesi šio tyrimo rezultatais, nubraižysi-
me sinuso ir kosinuso grafikus.
K a d a n g i sin л: yra periodinė funkcija, tai užtenka nubraižyti
jos g r a f i k ą a t k a r p o j e [—π; π ] , o paskui periodiškai jį pratęsti iš-
ilgai visos ašies. Funkcija sin χ yra nelyginė, todėl p a k a n k a nu-
braižyti jos grafiką a t k a r p o j e [0; π ] . Tuomet a t k a r p o j e [—π; Oj
jos grafikas g a u n a m a s iš nubraižytosios dalies simetrija koordi-
načių pradžios atžvilgiu. P a g a l i a u lygybė sin (π—χ) = s i n χ ro-
do, kad taškuose χ ir π—χ funkcijos isin χ g r a f i k o o r d i n a t ė s yra
vienodos. Taškai χ ir π—χ yra simetriški taško y atžvilgiu, o
todėl taškai M(x; sin χ) ir N(n—x\ sin ( π — χ ) ) b u s simetriški tie-
sės χ= y atžvilgiu. Kitaip sakant, f u n k c i j o s sin χ grafikas yra
simetriškas pastarosios tiesės atžvilgiu. Todėl užtenka g r a f i k ą nu-
braižyti tik a t k a r p o j e ^0; y j .

Funkcija sin χ tolydi a t k a r p o j e įo; y j ir joje didėja nuo O

iki 1. Norėdami tiksliau nubraižyti šios funkcijos grafiką, padaly-
sime lanką AB į 4 dalis, kartu p a d a l y d a m i į tiek pat dalių atkarpą
Įo; y j (140 pav.). Nubrėžę per lanko dalijimo t a š k u s tieses,
lygiagrečias abscisių ašiai, o per a t i t i n k a m u s atkarpos j^O; ]
dalijimo t a š k u s tieses, lygiagrečias ordinačų ašiai, ir pažymėję
a t i t i n k a m ų j ų tiesių susikirtimo taškus, g a u s i m e ieškomojo g r a f i k o
taškus. Tolydi kreivė, einanti per g a u t u s taškus, ir yra funkcijos
sin χ g r a f i k o eskizas a t k a r p o j e įO; ~ j. 4 p a r a g r a f o 2 skyrelyje
įrodysime, kad gautoji kreivė taške 0 ( 0 ; 0) s u d a r o su teigiama
abscisių ašies kryptimi kampą, lygų j.
Pritaikę gautai kreivei iš pradžių ašinę simetriją tiesės x=y
atžvilgiu (141 pav.), paskui centrinę simetriją koordinačių pra-
džios atžvilgiu ir pagaliau pratęsę g a u t ą j į g r a f i k ą išilgai visos
a š i e s su periodu 2π, g a u s i m e funkcijos sin χ grafiką. Sis g r a f i k a s

Funkcijos C O s x grafikas b r a i ž o m a s analogiškai. K a d a n g i ši

funkcija yra periodinė, tai užtenka nubraižyti jos g r a f i k ą atkar-
poje [—π; π ] , o kadangi ji yra lyginė, tai p a k a n k a nubraižyti
grafiką a t k a r p o j e [0; π ] , o paskui g a u t ą j į grafiką simetriškai at-

y,

/-2Л -πX 0 n \ /271

143 pav.

vaizduoti ordinačių ašies atžvilgiu. P a g a l i a u , turint galvoje ly-

gybę cos (π—χ) = — cos χ, p a k a n k a nubraižyti grafiką a t k a r p o j e
[θ; γ J ir jį simetriškai atvaizduoti taško ^ ( y i 0 ) atžvilgiu.

Atkarpoje j^O; y j grafiką braižome taip, kaip braižėme si-

nusoidę, išskyrus tai, kad χ reikšmę atitinkanti g r a f i k o taško or-
dinatė lygi koordinačių apskritimo atitinkamo taško abscisei. Sis
g r a f i k a s (kosinusoidė) pavaizduotas 144 paveiksle. Vėliau p a r o d y -
sime, kad kosinusoidė g a u n a m a iš sinusoidės lygiagrečiuoju po-
stūmiu per ^ į kairę.
4

Pratimai
539. Nubraižykite funkcijų grafikus:

1) 4 sin χ; 2) j sin jc |; 3) c o s | x | ; 4) s i n ( x — y ) ;

5) cos (χ—-j-j; 6) sin Į χ— y Į; 7) [sin*]; 8) {sinx};

9) 5 cos ( * + y ) ·

540. Pavaizduokite aibę taškų M(χ; y), kurių koordinatės tenkina lygtis:
1) | i / | = s i n x ; 2) |i/|=sin|x|;
π II
3) |i/| = | c o s x | ; 4) \y\= sin

7. Harmoniniai svyravimai ir jų grafikai. Trigonometrinės f u n k -

cijos taikomos s v y r a v i m a m s apibūdinti. Paprasčiausi yra vadina-
mieji harmoniniai svyravimai. Tarkime, kad apskritimu, kurio·
spindulys A, pastoviu kampiniu greičiu ω juda taškas. Tai reiškia,,
kad per laiko vienetą taškas nubrėžia lanką, lygų ω r a d i a n ų . Tuo-
met per t laiko vienetų taškas nubrėš lanką, lygų ωΖ r a d i a n ų .
Tarkime, kad apskritimo, kuriuo juda taškas, c e n t r a s yra koor-
dinačių pradžioje, be to, momentu / = 0 taškas yra p a d ė t y j e Λί 0 (a)
ir j u d a t e i g i a m ą j a kryptimi. Momentu t taškas a t s i d u r s padėtyje
Λϊ(ω/+α).
Taško M projekcijas atitinkamai abscisių ir ordinačių a š y s e
pažymėsime N ir P. Kai taškas M juda apskritimu, šie taškai svy-
r u o j a atkarpose, kurių ilgiai lygūs 2A, o viduryje yra taškas O.
Taškų N ir P judėjimo dėsniai išreiškiami šitaip:
x = A cos (ω ί + α) (1)

у = A sin (ω / + к). (2>

Iš tiesų pažymėkime raide T tašką, kuriame spindulys OM
kerta vienetinio spindulio apskritimą, koncentrinį p i r m a j a m ap-
sikritimiui (145 pav.). Taško T koordinatės momentu t lygios
cos ( ω / + α ) ir sin ( ω Ζ + α ) , todėl taško M koordinatės r a n d a m o s
iš (1) ir (2) formulės. Vadinasi, taškai N ir P svyruoja iš tikrųjų
p a g a l (1) bei (2) dėsnį. Svyravimai, p a n a š ū s į taškų N k P
j u d ė j i m ą , v a d i n a m i harmoniniais svyravimais. Toliau taip vadin-
sime tik svyravimus, a p i b ū d i n a m u s dėsniu A sin (ωΖ+α) (jie dar
v a d i n a m i sinusiniais svyravimais). Vėliau (žr. § 3 3 skyrelį)
įrodysime, kad (1) formulė g a u n a m a iš (2), p a k e i t u s α skaičiumi
.+f.
Skaičius A, a p i b u d i n a n t i s harmoninio svyravimo mostą, vadi-
n a m a s amplitude, skaičius ω — kampiniu dažniu (jis parodo, kiek
pilnųjų svyravimų p a d a r o taškas per 2л laiko vienetų), o skaičius
a, p a r o d a n t i s p r a d i n ę taško padėtį apskritime,·— pradine faze.
P a g a l (2) sinusinį dėsnį kinta daugelis dydžių — svyruojančio
aukštyn ir žemyn taško nuokrypis nuo pusiausvyros padėties, kin-
t a m o s srovės stiprumais bei įtampa ir t. t.
H a r m o n i n i o (2) svyravimo grafikas g a u n a m a s iš sinusoi-
dės (sin t grafiko) tokiu būdu. (2) funkciją p a r a š o m e t a i p :
A sin ω · ί* + ~ ) · D a b a r aišku, kad su sinusoide reikia atlikti šias
transformacijas:
a) ištempimą nuo abscisių ašies su koeficientu Л;
b) s ą s p ū d į prie ordinačių ašies su koeficientu ω;
c) l y g i a g r e t ų j į postūmį, kuriuo koordinačių pradžia atvaizduo-
j a m a į tašką L - , žr. 146 pav.

1 pavyzdys. Nubraižysime funkcijos 5sin[2t + -yj g r a f i k ą .

S p r e n d i m a s . Sinusoidę t r a n s f o r m u o j a m e šitaip: ištempia-
me ją nuo abscisių ašies (ištempimo koeficientas lygus 5), g a u t ą j ą
kreivę s u s p a u d ž i a m e prie ordinačių ašies (sąspūdžio koeficientas
lygus 2) ir pastumiame į kairę per .
Braižydami harmoninio svyravimo grafiką, praktiškai d a r o m e
taip: r a n d a m e tas reikšmes, su kuriomis sin ( ω / + α ) lygus nuliui
(grafiko ir abscisių ašies susikirtimo t a š k u s ) ; p a d a l i j ę pusiau g a u -
tas atkarpas, r a n d a m e funkcijos A sin ( ω ί + α ) ekstremumo t a š k u s ,
k u r i u o s e f u n k c i j o s r e i k š m ė s lygios A a r b a —A, p r i k l a u s o m a i n u o
f u n k c i j o s ženklo.
2 pavyzdys. Nubraižysime funkcijos 5 sin [lt + y j gra-
fiką.

Sprendimas. Funkcijos sin^2f + y j reikšmė lygi nuliui,

kai 2ί + γ = πη, n.eZ, t. y. kai t= J e i g u n = O, tai

t= ; j e i g u n= 1, tai t = j ; j e i g u n=2, tai t= ~ . Taške

atkarpos [ - - ^ J y ] v i d u r y j e , ši f u n k c i j a į g y j a r e i k š m ę 1; taške
- - a t k a r p o s į — ; —^-j v i d u r y j e — r e i k š m ę —1 ir t. t. P a d a u g i n ę
visas o r d i n a t e s iš 5, g a u s i m e n a g r i n ė j a m o s i o s f u n k c i j o s g r a f i k ą .

Pratimai

541. Raskite formule apibrėžto harmoninio svyravimo amplitudę, periodą ir

pradinę fazę bei nubraižykite grafiką:

1) s = 5 sin [lt+ y j; 2) . $ = s i n π ^ f —

3) s = 2 , 8 s i n - ~ - ; 4) s = 0 , 3 s i n

5) 5 = π sin 3/; 6) s = 4 sin(2/ — 3).

8. Skaitinio argumento tangentas ir kotangentas. A p i b r ė š i m e

d a r dvi skaitinio a r g u m e n t o f u n k c i j a s .
Apibrėžimas. Dalmuo, g a u t a s padalijus funkciją s i n /
iš f u n k c i j o s c o s / , v a d i n a m a s f u n k c i j a t g t (tangentu)·, dalmuo,
g a u t a s p a d a l i j u s f u n k c i j ą cos / iš f u n k c i j o s sin /, v a d i n a m a s funk-
cija c t g / (kotangentu).
Vadinasi,
sin / . . cos t
t t ct
S =T^T*
COS t S' = Sin r

K a d a n g i dalyti iš nulio n e g a l i m a , tai f u n k c i j o s t g t ir c t g i

a p i b r ė ž t o s ne su v i s o m i s a r g u m e n t o r e i k š m ė m i s . T a n g e n t a s api-
b r ė ž t a s tik su t o m i s a r g u m e n t o r e i k š m ė m i s , su k u r i o m i s cos /=^0,
t. y. su / r e i k š m ė m i s , n e l y g i o m i s - + κ η , n e Z. K o t a n g e n t a s
a p i b r ė ž t a s su tomis a r g u m e n t o r e i k š m ė m i s , su k u r i o m i s sin ί φ 0 ,
t. y. n e l y g i o m i s nn, n e Z.
R e m d a m i e s i p. 218 pateikta lentele, g a u n a m e tokią f u n k c i j ų t g /
ir c t g t reikšmių lentelę:
 π π π π 2π 3π 5π
t 0
~6 4~ T 2 3 4 6

VT Neapi- ι/τ
tg t 0
3
1 VT brėžta
-VT -1

Neapi- VT
Ctg t
brėžta VT 0
3
-1 -VT

sm
• 7 ^ ί
η ... . + π 6 2 1 V3
Pavyzdz 1 U., t g - = - = = = _ .
COS — V J • v J

6 2
A p t a r s i m e šias f u n k c i j ų t g Zir c t g Z, s a v y b e s :
a) Tangentas ir kotangentas yra periodinės funkcijos. Jų pa-
grindinis periodas lygus n.
Iš tiesų, j e i g u cos ί φ Ο , tai
t . χ sin (/ + π) — sini . ,,,
tgb v(ί + π) = 7 f- = = tg
ь
t v
(1)
' cos ( / + π ) -cos t '

ir a n a l o g i š k a i t g ( Z — j t ) = t g Z . V a d i n a s i , π y r a f u n k c i j o s tg t pe-
riodas. Į r o d y s i m e , kad π y r a p a g r i n d i n i s šios f u n k c i j o s p e r i o d a s .
Lygties t g Z = O š a k n y s y r a tos t reikšmės, su k u r i o m i s sin Z = O ,
t. y. r e i k š m ė s n n , n e Z. Kai 0 < 7 < π , tai lygybė t g 7 = t g 0
yra k l a i d i n g a ir todėl T n e g a l i būti f u n k c i j o s t g Z periodas. Vadi-
nasi, π — p a g r i n d i n i s t g Z periodas. P a n a š i a i įrodome, k a d π —
yra p a g r i n d i n i s c t g Z p e r i o d a s .
b) Funkcijos t g Z ir c t g Z yra nelyginės. Tikrai, jeigu cos ίφΟ,
tai
1 2
S—»'· <>
V a d i n a s i , f u n k c i j a t g Z y r a nelyginė. P a n a š i a i į r o d o m a , kad c t g Z
yra nelyginė funkcija.
Iš a) ir b) savybių i š p l a u k i a :
tg(7C-0=-tg/, (3)
Ctg ( π - 0 = - c t g i. (4)
Tikrai
tg (π — /) = tg ( π + ( — Z)) = tg ( — i) = - t g t.
(4) lygybė įrodoma a n a l o g i š k a i .
c) Funkcijos t g Z ir c t g Z yra tolydžios su visomis argumento
reikšmėmis, su kuriomis jos apibrėžtos. Kitaip t a r i a n t , t g Z y r a
trūki f u n k c i j a t a š k u o s e y + π n , n <= Z, o c t g Z — t a š k u o s e nn,
n e Z.
 =
Iš tiesų , o funkcijos sin i ir cos / yra tolydžios su
visomis t reikšmėmis. Todėl (žr. IV skyriaus § 5 2 skyrelio 2
teoremą) funkcija t g t tolydi su visomis t reikšmėmis, su kuriomis
cos ί φ Ο . P a n a š i a i įrodoma, kad funkcija ctg i tolydi su tomis /
reikšmėmis, su kuriomis sin /=^=0.
d) Intervale jo; funkcija tg t didėja nuo nulio iki +oo,
o funkcija ctg t mažėja nuo +oo iki nulio.
Iš tiesų intervale Jo; y Į funkcija s i n / didėja, o funkcija
cos t m a ž ė j a , ibe to, abi šios funkcijos yra neneigiamos. Todėl funk-
cija tig i = - ~ 7 didėja šiame intervale. Be to, t SO = - ^ y = O, o

lim tg i = lim - ^ - = + oo,

- COS t

nes
lim s i n i = l , Iim cos i = + 0 .

Analogiškai įrodomas teiginys, kad funkcija ctg / irgi tolydi.

K a d a n g i tg / ir ctg / yra nelyginės funkcijos, tai intervale
J —y ; oį^ abi šios funkcijos yra neigiamos, be to, funkcija t g /
didėja nuo —oo iki nulio, o funkcija ctg / m a ž ė j a nuo nulio iki
— oo. Kaip šios funkcijos ikinta intervaluose 5π[ ]π> [
aišku iš jų periodiškumo.
e) Išvesime kai kurias tapatybes, siejančias f u n k c i j a s sin /,
cos /, t g / , c t g / . Tais atvejais, kai esančios t a p a t y b ė j e funkcijos
yra apibrėžtos ne su visomis / reikšmėmis, tarsime, kad t a p a t y b ė
teisinga tik su tomis / reikšmėmis, su kuriomis apibrėžtos abi jos
pusės.
Pirmoji tapatybė išplaukia iš lygybių:
sin t . . , cos t
tg/ = ir ctg/ = — .
° COS t Sin ί
Jas sudauginę, gauname
tg t • ctg t = 1. (5)
Si t a p a t y b ė teisinga, kai apibrėžtos ir tg /, ir ctg /, t. y. kai t
nelygus ™ , n e Z.
Kitą t a p a t y b ę gausime, padaliję abi lygybės
sin2 / + cos2 / = 1 (6)
puses iš cos 2 1, turėdami galvoje, kad ^p s /, = t g 2 1 :

1+tg21 = ^ r - (7)

Ji teisinga, kai cos ί φ Ο , t. y. kai ί φ ^ + π η , n e Z.

P a d a l i j ę abi (6) lygybės puses iš sin 2 1, g a u n a m e

= W

Si lygybė teisinga, kai sin ίΦ O, t. y. kai ίφπη, nt=Z.

Remdamiesi (5), (6), (7), (8) tapatybėmis, žinodami kurios
nors vienos funkcijos sin t, cos t, tg i, cįg t reikšmę, g a l ė s i m e
apskaičiuoti kitų trijų funkcijų reikšmes, jeigu, be to, dar žinosime
ieškomų reikšmių ženklus.
1 p a v y z d y s . Apskaičiuokite sin t, cost, tg i reikšmes, kai
3 . π
ctg t = — — ir γ < t < π.

Sprendimas. Kadangi j<t<n, tai s i n / > 0 , cos / < 0 .

Iš (5) formulės g a u n a m e : tgi=—L-=— . P r i t a i k ę (7) ir (8)

formulę ir t u r ė d a m i galvoje, kad c o s / С О , o i s i n / > 0 , kai y<

</<π, gauname
-1 3 1 4
cos t = = — -į ; sin t = —-zz — = -s-.

Pratimai

542. Raskite reiškinio reikšmę:

\

1) a2 tg 2 y + ^ 2 ctg 2 ~ ; 2) a2 C t g 2 J +b2 ctg 2 y ;

3) a2tg20+62tg2y+c2tg2y;

3 3
4) α cos я + 6 cos у я — c sin π ctg у j t + d sin π tg 1,3π;

5) sin 2 π — cos 2 (—26,7n)tg it; 6) α2 ctg 4 у + 6 2

tg 2 π.

543. Kurios trigonometrinės funkcijos gali įgyti šias reikšmes:

kai
1) y J (a2 + 2 + *Jr)> kai a>0;
 2) , kai α > O , 6 > 0 ,
2 Уай

3) - ¾ ^ - , kai α > 0 , b > 0 , а ф Ь }

a + b

544. Įrodykite tapatybes:

1) sin χ ctg x = c o s χ; .
2) cos x t g x = sin χ;
3) ctg 2 χ (1 — cos 2 χ) = C o s 2 χ;
4) t g 2 x ( l — s i n 2 χ ) = Sin 2 χ;
5) (1 — cos 2 χ) (1 + t g 2 χ) = tg 2 χ;
6) sin 2 χ ctg 2 x + s i n 2 χ = 1;
7) (1+tg 2 0(1 - S i n 2 O = I;
8) —K^- — c t еg 2 1 = 1;
' cosЧ

9) — s i n x t g x = cos χ;
cos X

10) (ctg χ - I)2+(ctg χ-+1)2=

tg2 « 1+ctg'q
J
1 + tg2 α Ctg2O ё
'
2
12) (1 - sin Л + c o s Л ) = 2 ( 1 - sin Л) ( 1 + c o s Л);

13) sin л ( l + t g Л)+со5 л (l+ctg Л) = ^ - J + - E s h i i

14) (sin α cos b + c o s a sin 6 ) 2 + (cos a cos b — sin a sin b)2

15
> cos 22a1 cos,A
2
b --^A--Wb
cos 2 b = I;
16) tgs 2 α tg 2 6 + t g 2 a-\ V = j——j-r-.
' S I b I C0S 2 įr cos a cos 2 b
545. Kam lygus cos χ ir sin χ, kai

tg P>O, <7>0 ir O ^ x c 2y ?
P 4
_.„ . , ... . . . 5 sin χ + 7 cos χ 4
546. Apskaičiuokite
r — z—: , kai t g x = - r r .
6 cos χ — 3 sin χ 15
547. Apskaičiuokite sin χ, cos χ, ir tg χ, kai

ctgx=—2
„ ir· π
γ<χ<π.

548. Apskaičiuokite sin χ, tg χ ir ctg χ, kai

3 . 3
cos χ = — - j ir π < χ < - γ π.

549. Apskaičiuokite cos χ, t g x ir c t g x , kai

7 . 3 .
Sin X = — — ir — π < χ < 2 π .
550. Suprastinkite reiškinius:
1) t g 2 x — sin 2 χ — tg 2 χ sin 2 x;
2) ctg2x—cos2x—ctg2j:cos2x;
cos α „ sin α
3) tg α + -г-—. ; 4) ctg α + —
1 + sin α 1 + cos α
551. Išveskite formules, kurios visas trigonometrines funkcijas išreikštų šia
funkcija:
a) sin χ; b) cos χ; c) t g x ; d) ctg χ.
552. Įrodykite, kad funkcija

(a sin x+b cos χ ) 2 + (b sin χ — a cos χ ) 2

yra pastovi.
553. Įrodykite, kad:
1) ]tg α + c t g a | 5^2; 2) tg 2 α + c t g 2 a ^ 2 ;
sin χ + tg χ sin2 χ + tg2 χ
3)
/ 1 \s 1
— +ctg χ - r - į2— + ctg 2 χ
\ sin X / Sin X
(sin x + cos X ) 2 - 1
Ctg X—sin X cos X
5) sin 3 x ( l + c t g x ) + c o s 3 x ( l + t g x) = s i n x + c o s x;
.. t g 3 x 1 , Ctg3X , , . ,
6) —Ff2 : H = I g 3 X + Ctg3X;
sin χ sin χ cos χ cos 2 χ
/ sin a + ctg a \ 2 .
7) — ; =Ctg 2 a .
\ 1 + sin a tg a /
554. Žinome, kad tg α + c t g a = m. Raskite:

1) tg 2 α + c t g 2 α; 2) tg 3 α + c t g 3 α; 3) tg 4 u + c t g 4 α.

555. Sakykime, kad t g x = Apskaičiuokite reiškinius:

,1), sin
. 4. x + c o s 4, χ; „,
2) sin3jr^
χ + cos 3 ^χ + 3 sin χ ;
5smx-2cosx
s n
3) 1 · 4) ' "x + c o s 4 x
sin6 χ + cos 6 χ ' sin6 χ + cos 6 χ
556. Nustatykite skirtumo ženklą:
1) ctg 1 5 3 ° - c t g 154°; 2) tg 319° - tg 327°;

3) tg (4-i- n j - t g (4^- тг); 4) ctg ( 7 — π j — ctg [ 9 ^ π);

„ , π π π π
5) tg g - c t g - 6) Tg1--Ctg6.

557. Intervalą ]0; π[ suskirstykite j funkcijų didėjimo ir mažėjimo inter-

valus:

D tgx; 2) ctgx; 3) y y į y ; 4)
4
558. Kuriuose intervaluose funkcija t g x didėja ir kuriuose mažėja?
559. Apskaičiuokite ribas:

1) lim (2 tg χ — 3 tg 2*); 2) lim ^ 4 s i n * - t g £ j ;

π

3) lim
tg 2 * 4) lim Ctg3 *
π 1 +tg 4 * π I+Ctg4*
4
o60. Raskite funkcijų trūkio taškus:
tg 3* ctg 5*
1) ctg * + tg 2x; 2) 3)
1 + sin 2 * ' sin 4 *+ cos 4 * '
4) ctg * + c t g 2 x + c t g 3*; 5) 2 t g ~ + tg 3* , 6) 3ctg ~ + 4 c t g - j

9. T a n g e n t o i d ė ir k o t a n g e n t o i d ė . K a d a n g i f u n k c i j a t g x turi
p e r i o d ą л ir yra nelyginė, tai p a k a n k a n u b r a i ž y t i jos g r a f i k ą in-
tervale ^ [• P o to šį g r a f i k ą s i m e t r i š k a i a t v a i z d u o j a m e koor-
d i n a č i ų p r a d ž i o s a t ž v i l g i u bei p a s t u m i a m e išilgai abscisių a š i e s
per л n. n e Z.

148 pav.

B r a i ž y d a m i f u n k c i j o s t g x g r a f i k ą , p i r m i a u s i a per k o o r d i n a č i ų
a p s k r i t i m o t a š k ą Л ( 0 ) n u b r ė ž i a m e liestinę. T a r k i m e , k a d T yra
šios liestinės ir p u s t i e s ė s OM (M=M ( x ) ) susikirtimo taškas.
T u o m e t t g x reikšmė, a t i t i n k a n t i xej^O; lygi a t k a r p o s AT
ilgiui. Iš tiesų r a i d e P p a ž y m ė k i m e s t a t m e n s , nuleisto iš t a š k o M
į abscisių ašį, p a g r i n d ą . T u o m e t iš t r i k a m p i ų MOP ir TOA ,pana-
š u m o išplaukia, k a d V^
sin * _ I MP I I AT\
tgx = 7
I OP Ι - OA I = U T I -
 Lanką AB ir a t k a r p ą ^O; ^ J p a d a l i j a m e į
4 dalis (147, a pav.) ir per lanko dalijimo
t a š k u s n u b r ė ž i a m e pustieses, išeinančias iš
apskritimo centro. Per šių pustiesių ir liesti-
nės AT susikirtimo taškus n u b r ė ž i a m e tieses,
lygiagrečias abscisių ašiai. Paskui iš atkar-
pos Į^O; y J dalijimo taškų nubrėžiame tieses,
lygiagrečias ordinačių ašiai. Atitinkamų tie-
sių susikirtimo taškai priklausys funkcijos
t g χ grafikui (147, b pav.). Per r a s t u o s i u s
t a š k u s n u b r ė ž i a m e kreivę, kuri, a r t ė d a m a prie
vertikalios tiesės л: = y , neribotai kyla aukš- 149 pav.
tyn (148 pav.).
Paskui šią kreivę a t v a i z d u o j a m e centrine simetrija koordinačių
pradžios atžvilgiu (149 pav.) ir p a s t u m i a m e abscisių ašies kryp-
timi per π n, n (= Z. G a u n a m e funkcijos t g x g r a f i k ą (tangentoidę)
(150, a pav.).
yi
0
2
n\
h X /π •

I / i

ΪΫ a)
I /
1/
I'
I
I
I
 Funkcijos ctg χ grafikas (kotangentoidė) braižomas analogiš-
kai. J i s p a v a i z d u o t a s 150, b ,paveiksle.

Pratimai
561. Nubraižykite funkcijos grafiką:

1) tg 2x; 2) ctg 3x; 3) tg į ; 4) j tg x;

5) 2ctg 3x; 6) į ctg ( x - J j ; 7) |tgx|;

8)tg(|x|); 9) | t g (.v) I; 10)ctg|x-y|;

H) I ctg ( 2 x + j ) ; 12) [ t g x ] ; 13) { t g x } ; 14){tg2x}.

562. Pavaizduokite taškų M(x; y) aibę, kai jų koordinatės tenkina lygtį:
1) \y\ = t g x; 2) | y | = t g | x | ; 3) |i/| = | t g x | ; 4) \y\ = | t g | x | |.
Paaiškinkite, kodėl išsprendę 2), 3), 4) pratimus gavote vienodus gra-
fikus. Ar visada aibės, apibūdinamos lygtimis |г/| = / ( | x | ) , M = | / ( x ) [
•r \y\ = 1/(1*1) |, sutampa?

§ 3. S U D E T I E S F O R M U L Ė S IR J Ų IŠVADOS

1. Dviejų skaičių skirtumo ir sumos kosinusas bei sinusas. Sia-

me s k y r e l y j e išvesime formules, kurios skaičių t—s ir t-{-s kosi-
n u s ą bei s i n u s ą išreiškia skaičių t ir s k o s i n u s a i s bei s i n u s a i s .
P a ž y m ė k i m e k o o r d i n a č i ų a p s k r i t i m o t a š k u s Л ( 0 ) , M (t), N (s) ir
P (t—s). K a d a n g i | (t—s) — 01 = 1 1 — s |, tai lankai AP ir MN yra
l y g ū s (žr. § 1 4 s k y r e l į ) , todėl | Л Ш | = | Л Р | . Tačiau

A=A( 1; 0), M=M(cost: sin/), N = N(coss; sins),

P = P (cos (t — s), sin ( i - i ) ) .

P r i t a i k ę formulę, p a g a l kurią a p s k a i č i u o j a m a s koordinačių

p l o k š t u m o s a t k a r p o s ilgis, g a u n a m e :

\AP I2 = (cos (/ - s) - 1 ) 2 + sin2 (/ - s) =

= COS2 (/ - s) - 2 cos (/ - s) + 1 + sin2 (/ - s) = 2 - 2 cos (/ - s)

2
MN = (cos / - c o s .s)a + (sin t - sin s) 2 =

= c o s 2 1 — 2 c o s t c o s s -f- cos 2 s + s i n 2 1 — 2 sin t sin s + sin 2 s =

= ( c o s 2 1 + sin 2 /) + (cos 2 i + sin 2 s) — 2 ( c o s / c o s s + sin / sin s) =

= 2 — 2 ( c o s t cos 5 + sin / sin s).

242
 Vadinasi, teisinga lygybė
2 - 2 cos (t — s) = 2 — 2 (cos t cos i + sin t sin s).
Iš jois išplaukia
cos (t — s) = cos t cos s + sin t sin s. (1)

Taigi įrodėme, kad esant bet kokiems t ir s, teisinga (1) lygybė.

Jeigu (1) lygybėje s pakeistume —s, tai, t u r ė d a m i galvoje, kad
kosinusas lyginė funkcija, o sinusas — nelyginė, g a u t u m e :

cos (f — ( - s)) = cos t cos ( - i) + sin t sin (— s) = cos t cos s — sin t sin s.
Vadinasi,
cos (t + i ) = cos t cos s — sin t sin s. (2)

Atkreipsime dėmesį į g a u t ų formulių atskirus atvejus. Įrašę į

(1) ? = y , g a u n a m e

cos ( v — S1I=COS y cos s + sin y sins = sins.

(f-)-
Taigi
cos ^ j — sJ = sin s. (3)

Pakeitę (3) formulėje s į y — s , g a u n a m e

sin - s j = coss. (4)

P a n a š i a i iš (2) formulės

COS (y+ s)=-sins. (5)

Toliau

sin
in ( y + s) = - cos ( f + у + ·*) = - cos (π + s) = cos s,

t. у.
sin ( γ + s ) = coss. (6)

Dabar išveisime formules, kurios išreiškia skaičių / + s ir t—s

sinusus. Turime:
sin (t + s) = cos i y — t -s) =

sil
= COS I — -—i j11 cos
COSsS++ sin
Sin I v - tJ Sin S = sin t cos S + cos t sin S .
Taigi
sin (ί + s) = sin t cos s + cos t sin s. (7)
Pakeitę šioje formulėje s į —s, g a u n a m e
sin (t-s) = sin t cos s — cos t sin s. (8)

Pavyzdys. Apskaičiuosime cos π ir sin π.

Sprendimas. Vπ
K a d a n g i -12 =
"i + τ > ^ a '

5 / π π\ π π . π . π
cos —- π = cos — + — = cos — cos — — sin — sin — =
12 \ 6 4! 6 4 6 4

= J/' 2 _ \ V_2_ = У 6-V 2 .

2 ' 2 2 ' 2 2

5 / π π \ . π π , π . π
sin -иг· π = Sin -7+ , = sin - cos — + cos -τ sin - =
12 \ 6 4 / 6 4 6 4

_ ι VT | VT ι 2 _ V T + V 6"
2 2 2 2 2

Pratimai
563. Apskaičiuokite:

1) cos ~ ; 2) sin 3) sin π; 4) cos -- π.

12 12 6 6
564. Žinoma, kad sin χ = ~ , sin be to, ir O <.t<z~.
25 61 2 2
Apskaičiuokite:
1) sin ( χ + / ) ; 2) sin (χ — i); 3) cos ( χ + / ) ; 4) cos(x — t).
1
565. Duota: c o s x = — 8- , sin у = —O , π < χ < - -3 π , тс
γ<ί/<π. Apskaičiuokite:

1) s i n ( x + i / ) ; 2) sin(x — //); 3) c o s ( x + i / ) ; 4) cos(x — y).

5 4 7 π π
566. Duota: sin χ = — , cos t= — — , sinu=—, be to, OigXi=Cy-, у ^

O^u^y . Apskaičiuokite si ι ( χ — t + u ) .
567. Suprastinkite reiškinius:
1) cos ( α + β ) cos (α — β) + s i n ( α + β ) sin (α — β);
2) sin ( α + β ) cos (α — β ) + 3 ί η ( α — β ) ο ο 8 ( α + β ) ;

3) cos ^ - + α j cos — α j — sin ^ ^ + α j sin ~ !

sin (α + β) —cos α sin β 2 sin α cos β + sin (β —α)

cos (α —β) —sin α sin β ' cos (α—β)— 2sin α sin β '

6
cos ( α + β ) + sin α sin β cos (α — β) — cos α cos β
J ^T?—Γη\
cos (α + β) —cos α cos —β '' > cos (α — β) — sin α sin β
568. Įrodykite tapatybes:
1
1) s i n ( a + 4 5 ° ) (cos α + s i n α);
V2
sin ( α + β)
> cos α cos αβ = tg α + tg β;
2

3) ο ο 8 ( α + β ) ο ο 3 ( α — β) =Cos 2 α — sin 2 β =
= Cos2 β — sin2 α;
4) ο ο 8 ( α + β ) + 5 ί η ( α — β ) = (cos α + s i n α) •
• (cos β—sin β);
5) cos 2χ cos л + s i n 2χ sin x = cos χ\
sin(P-Y)
6) ' cos
• β sin ( γ - α ) .
η cos γ +" cos γ cos α
sin (α —β) 151 pav.
= 0;
cos α cos β
ta ( ; + , ) - « » (j+*)
• ( π
\ /π \
sm I— + лм + cos l y + x j
8) cos 2 a + c o s 2 β — οο8(α+β)οοβ(α — β) = 1.
569. Šviesos spindulys eina per stiklinę storio d plokštelę. Raskite šio spin-
dulio lygiagretųjį poslinkį, kai kritimo kampas lygus a, o stiklo lūžio
rodiklis lygus n (151 pav.).

2. Sumos ir skirtumo tangentas bei kotangentas. i š g a u t ų 1

s k y r e l y j e f o r m u l i ų išplaukia, kad
sin(i + i) _ sin / cos s + cos t sin s
tg(/ + s) = cos (/ + i) cos t cos i — sin t sin ί (1)

kai cos ( Z + s ) =^O, (t. y., kai t + s ^ j + π η , ti<=Z). Dar tarki-

me, k a d CosZ=TfcO ir c o s s ^ O , (t. y., k a d nei t, nei s nelygus
j + πη, n e Z ) . T u o m e t (1) f o r m u l ė s t r u p m e n o s skaitiklį ir v a r d i k l į
g a l i m a dalyti iš cos t, cos s. G a u n a m e :
srn/ Sini
COS t COS i tgt+tgs
tg(/ + s) = sm / sin s 1 —tgitg j
1-
COS t COS S
Taigi
tg [f+ S) 1 _ tg / tg i (2)

P a k e i t ę (2) f o r m u l ė j e s į —s ir t u r ė d a m i g a l v o j e , kad t a n g e n -
tas — n e l y g i n ė f u n k c i j a , g a u n a m e
tgt-tgs
tg(i-i)= (3)
1+tgftgs
 P a n a š i a i išvedamos formulės:

Pavyzdys. Apskaičiuojame tg .
Sprendimas. Pritaikę (2) formulę, įgauname:

π π V J
tg + t g +
.
t
5π /π : π\ 6 4 3 " 3+ 1/3 ,,1/"¾
= 2 + V 3
g T2 = ^ ( 6 n - ) = T l l t ^ g γ =τ ι / Γ = зГуТ ·
s ё 1
6 4 3 "

Pratimai
570. Apskaičiuokite:

1) tg 15°; 2) ctg 15°; 3)ctg 4) tg - g - ; 5) ctg - į - π.

571. Duota: t g x = l , 2 , tg i/ = 0,7. Apskaičiuokite:

1) tg (*+«/); 2) t g ( * - t f ) ; 3) c t g ( * + y ) ; 4) ctg(x-y).
4 5
572. Duota: c t g x = — , c t g ^ = — . Apkaičiuokite:

1) tg (x+y)· 2) t g ( x — y)\ 3) c t g ( x + y ) ; 4) c t g ( x - < / ) .

573. Duota: 2 , c t g P = y4 ,
ctga = — ctgv=l. Apskaičiuokite ctg(<x+P+y).
574. Apskaičiuokite:

tg + t g π
tg 24° + tg 21° . „ 15 15
1
1 — tg ΙΛΟ
24° 4.
tgn НО
21° > ' , π 4
t
tg π
15 TJ
575. [rodykite tapatybes:
1 W /π \ 1I + tg χ (/ π \ c t g χx + 1l
D t g ( 4 + x ) = - — 2 ) ctg ( 4 _ x ) = _ t —

tg ( · % • + « ) - t g ( * - )
3) — = 2 sin α c o s α ;
t g ( i + a ) + tg α)

4) tg α tg β + (tg « + t g β) ctg ( α + β ) = 1;
J g q + tg β _ tg α —tg β
t g a t g
tg (α + β) tg(«-P) ^ P"
576. Suprastinkite reiškinius:
1) tg C « - P ) + t8 β . 2) ctg ( α + β ) c t g a + 1 .
I — tg (a — β) tg β ' ctg a —ctg (α + β)
 tg Ax-Xg 3x ctg 6x ctg 9χ + 1
1 + tg Ax tg 3x ' ctg 6x - ctg 9x
577. Raskite kampo1, kuriuo kertasi funkcijų grafikai, tangentą:

1) x 2 ir V x ; 2) 4(1
3
+χ2) ir χ 2 ;

3) 2 x 2 — 5 x + 6 ir X2 — x + 3 ; 4) x 2 ir

3. Redukcijos formulės. J a u išvedėme formules, kuriomis iš-

reiškiamos funkcijos
sin ( π - / ) , cos ( π - Г ) , t g ( π — r), c t g ( π - О ,

cos
(y+')' C 0 S ( ! H ) ' s i n ( y + i ) ' sin (ι~ή·
D a b a r išvesime kitas a n a l o g i š k a s formules.
Jeigu 1 skyrelio (2) formulėje įrašytume s= ~ π , tai gau-
tume:
/3 \ 3 3
cos I y π + 1 1 = cos y π cos t — sin y π sin t = O • cos t —(— 1) sin t = sin t,

t. y .

COS ( 2 π + i j = sin /. (1

P a n a š i a i išvedamos formulės:
;s:

sin π+ ^ = - c o s t , (2)

,1 \ sin i1 π_κ
)

Ιπ \
COS
U — sin?
= - t gь ? .
...
(4)
iIπ \ cos t '
sin 1
\ 2+ t )

Šios ibei analogiškos formulės v a d i n a m o s redukcijos formulė-

mis, nes, jas taikant, galima trigonometrinių funkcijų reikšmių
skaičiavimą [pakeisti šių funkcijų reikšmių skaičiavimu a t k a r p o j e
^0; y j . Tikrai iš trigonometrinių funkcijų periodiškumo išplau-
kia, kad pakanka žinoti sin / ir cos / reikšmes a t k a r p o j e [—π; π | .
Turint galvoje, kad s i n / — nelyginė funkcija, o cos / — lyginė,
1
K a m p u t a r p kreivių vadinamas kampas tarp jų Kestinių, nubrėžtų per
kreivių s u s i k i r t i m o t a š k ą .
p a k a n k a žinoti šių funkcijų reikšmes a t k a r p o j e [0; π ] . P a g a l i a u
iš formulių sin ( π — Z ) = s i n Z ir cos (π—t) = —cos Z išplaukia, kad
užtenka apskaičiuoti šių f u n k c i j ų reikšmes atkarpoje y j .
Dar priminsime, kad sinuso ir kosinuso reikšmės susietos lygybe
sin ( y — г) = cos t. Todėl, turint abiejų funkcijų reikšmių lentelę
a t k a r p o j e ^O; , g a l i m a surasti jų reikšmes a t k a r p o j e įo;
o paskui, kaip jau aiškinta anksčiau, ir visoje skaičių tiesėje.
Analogiškai, žinant funkcijų tg Z ir ctg Z reikšmes intervale ]0;
~ j, galima rasti šių funkcijų reikšmes su visomis Z reikšmėmis.
K a d a n g i redukcijos formulių yra d a u g ir sunku j a s įsiminti, tai
n a u d i n g a tokia mnemoninė 1 taisyklė:
a) Jeigu argumentas t pridedamas prie O arba л, arba atima-
mas iš šių skaičių ( a t i d e d a m a s nuo horizontaliojo s k e r s m e n s ) ,
tai trigonometrinės funkcijos pavadinimas nesikeičia.
π 3
b) Jeigu argumentas t pridedamas prie — arba y π, arba at-
imamas iš šių skaičių (atidedamas nuo vertikaliojo s k e r s m e n s ) ,
tai funkcijos pavadinimas keičiasi (sinuso į kosinusą ir atvirkš-
čiai, t a n g e n t o į k o t a n g e n t ą ir atvirkščiai).
c) Tardami, kad O < t < ^ , nustatome, kuriame ketvirtyje yra
argumentas, ir, atsižvelgdami į tai, parašome ženklą prieš kinta-
mojo t funkciją.
1 p a v y z d y s . Pritaikykite redukcijos taisyklę šiems reiški-
niams:
a) sin ( y π - i ) ; b) cos ( π + i).

S p r e n d i m a s - , a) K a d a n g i t a t i d e d a m a s nuo vertikaliojo
skersmens, tai funkcijos p a v a d i n i m ą sin keičiame į cos. Jeigu
0 < / < f , tai У Г а t r e č i a j a m e ketvirtyje, o sinusas šiame ket-

virtyje neigiamas, tai sin ( γ π — i j = — cost.

b) K a d a n g i Z a t i d e d a m a s nuo horizontaliojo skersmenis, tai
funkcijos p a v a d i n i m a s nekeičiamas. Jeigu 0 < Z < y , tai π + 1 yra
t r e č i a j a m e ketvirtyje, kuriame kosinusas neigiamas. Todėl cos (л!-|-
-j-t) = —cos Z.
Priminsime, kad § 2 3 skyrelyje kai kurios redukcijos formulės buvo
i š v e s t o s iš p a r e m t ų simetrija geometrinių samprotavimų. Panašiai galima iš-
vesti visas redukcijos formules. Pavyzdžiui, lygybės sin —i) = cos t ir

1
Mnemonika — įsiminimo menas. (Vert.)
cos ( у —/) = sin t išplaukia iš t o , k a d taškai M(t) ir N ( y — ' j Уга simet-
riški tiesės y=x atžvilgiu, o simetrija šios tiesės atžvilgiu taškas M(x\ y)
a t v a i z d u o j a m a s j t a š k ą N(y; χ) (152 p a v . ) .

Pratimai

578. G e o m e t r i š k a i i š v e s k i t e v i s a s r e d u k c i j o s f o r m u l e s .
579. A p s k a i č i u o k i t e r e i k š m e s :
1) c o s 810°; 2 ) s i n 840°; 3) t g ( - 7 6 5 ° ) ; 4) c t g 1140°;

5) s i n ( б I π); 6) c o s { — π); 7) tg ( - - y - ^j; 8) ctg ( - - y - π)·

580. S u p r a s t i n k i t e reiškinius:

1) sin π ) cos π)-

-sin [Ц- π ) cos ( f π);

tg (--f π ) tg ( Ц . π)

, 1 3 25
1-ctg — π c t g —— π
о 4
152 p a v .
581. Į r o d y k i t e tapatybes:

Si» ( f « * ) ( · • · f į «-f))
1) 8 ;
2
cos-, i (tg. ( I „ - j J - t g (2 α--?-π)

2 c o . ( į i r - 2 « ) - V T , f a ( s ^ - 2 « ) _ t g i K

2)
3
cos ( y π — 2 a ) + 2 cos ( y + 2 a ) ^

(1 + sin a ) c t g I
( τ - ϊ ) . !π a\
3)
2 sin j
[i l - c o s ( 4 * + ΐ )I
- f )

4 c o s 2 ( a — π ) — 4 sin 2 ( y
T T

π —a) + 3 c o s 2
= _ts

fy
\4+T):

π —a)
4) = 3tg2y.
2 2
4 sin ( f + | ) - c o s ( 1 π-α)

4. Dvigubo ir t r i g u b o a r g u m e n t o t r i g o n o m e t r i n ė s funkcijos.
Jeigu 1 skyrelio (2) ir (7) formulėje bei 2 skyrelio (2) ir (4)
formulėje į r a š y t u m e s=t, tai g a u t u m e formules, kuriomis argu-
mento 2/ trigonometrinės funkcijos būtų išreiškiamos a r g u m e n t o /
trigonometrinėmis funkcijomis:
sin 2/ = 2 sin / cos /, (1)
cos 2 i = cos 2 1 — sin 2 /, (2)

j
- = S t f - (4)

Formulę, kuria išreiškiama funkcija cos 2/, atsižvelgiant j tapa-

tybę sin 2 / + c o s 2 / = l , galima parašyti kitaip:
cos 2/ = 2 cos2 i — 1 = 1 — 2 sin 2 1. (5)
Iš šių formulių išplaukia:
„ l+cos2f . „ . l — c o s 2t ί ί Λ
cos-/ = , ; sin t = —2— · («)

Trigonometrines a r g u m e n t o 2/ f u n k c i j a s galima išreikšti funk-

cija tg /. Remiamės lygybe
. , « . 2 sin t cos t
sin 2/ = 2 sin / cos / = —
sin21 + cos21

Jeigu cos Ι φ O , tai skaitiklį ir vardiklį galima padalyti iš cos 2 1.

K a d a n g i - ^ y = t g t, tai g a u n a m e
• 2tg/
s i n 2 / =
i + tg21 ( 7 )

Tokiu pat būdu iš lygybės cos 2/ = c o s 2 / — s i n 2 / g a u n a m e

cos 2 / = W2 (8)
i + tg 1 '

(ši formulė teisinga tik tada, kai cos/^O, t. y. ί φ ~ + ηπ,

n <= Z ) .

P a g a l i a u iš lygybės ctg 2t = gauname

(9>

kai / / "y , n e Z.
D a b a r išvesime formules, kuriomis išreiškiami cos 3/ ir sin 3/:

sin 3/ = sin ( 2 / + /) = sin 2/ cos / + cos 2/ sin / = 2 sin / cos2 / + (1 —

- 2 sin2 /) sin / = sin / (2 cos2 / - 2 sin2 / + 1).
250
Tačiau 2 cos 2 / = 2 - 2 sin 2 1, todėl
sin 3/ = s i n / ( 3 - 4 s i n 2 / ) . (10)
P a n a š i a i išvedama formulė
cos 3 / = c o s / ( 4 c o s 2 / - 3 ) . (11)

Pratimai

582. A p s k a i č i u o k i t e s i n 2x, c o s 2 x , t g 2лг, k a i S i n x = O , 9 6 ir 0 < χ < γ .

583. A p s k a i č i u o k i t e s i n 2x, c o s 2x, t g 2x, k a i c o s X = — i r sinx>0.

5 8 4 . A p s k a i č i u o k i t e t g 2x, k a i tgx=—2.
585. Į r o d y k i t e , k a d s i n 2 x < 2 s i n x , k a i 0 < x < y .
586. A p s k a i č i u o k i t e s i n 4x, c o s 4x ir t g 4x, k a i ctgx=2.
587. A p s k a i č i u o k i t e t g ( 4 x — y), kai t g x = y , tgy=-~.

588. Įrodykite t a p a t y b e s :

1) l + s i n 2 x = 2 c o s 2 ( y - * ) ; 2) 1- sin 2x = 2 sin2 ^ - x j ;

cos 2a c o s a —sin a . 1
3) . — = — 4) s m 15° c o s 1 5 ° = — ;
1 + s i n 2a c o s a + sin a 4
5) 1 - c o s a + c o s 2a 550_ 3JO
sm 2a — sm a

7) t g 2 u — t g a = •; 8) c t sg a - c t gё 2 a = — 1 •
cos 2a ' sin 2a '

tg* ( | + a ) - l
9) ' = s į n 2a; 10) c o s 20° cos 40° c o s 60° c o s 80 е = - - -
16
tg- (-*- + «) + !

589. F u n k c i j ą asinx+bcosx išreikškite funkcija tg -у. Ar visiems χ gali-

m a taikyti šį reiškinį?

590. F u n k c i j ą J1Il1Li— cos x išreikškite funkcija tg į . Kurioms χ reikš-

c sin χ + d c o s χ J & 2
m ė m s g a l i m a t a i k y t i šį r e i š k i n į ?
591. S u p r a s t i n k i t e reiškinius:
1 + sin 2 x л- . . . χ
}
I s i n x + cos χ ) 2 ' 2
> 1 - 2 sin» - ; 3 ) 2 c o s 2 - - l ;

λ \ 1—8
4) ι ο ·s i9n 2 α c o s 2o α; 5) „2 c o s 2, α — c o s 2_ α ; 6)
„ 2 s i n j > — sin 2—
v ;
2 sin y + s i n I y
. 1 —cos 2 x + s i n 2 χ cos 2 2 α —4 cos 2 α + 3
'> ι1 +ι „c„o„s 2 ^ +, s„J_
i n 2 χ ;' °> cos 2 2 α + 4 cos 2 α - 1
592. Įrodykite t a p a t y b e s :
. . 2 c o s ' x — c o s Зх
1) —:—^ c t g 2 x = tg 2 х ; 2 ) — —3 — — = t g x ;
sin 4 х ' s i n χ + sin З х
 ,. sin 4 x c o s 2x
3) —r— -į -τ- r— = t g x ; 4) c o s 4 x + 4 c o s 2 x = 8 c o s 4 x — 3 ;
1 + c o s 4x 1 + cos 2x ' '

.. sin 3 x cos 3x _ . , , . . / π \ · / π \
5) — : = 2; 6) s i n 3 x = 4 sin ^ s i n — + χ ) sin τ-— χ ;
sin χ cos χ \ 3 / \ 3 ι

1 — tg 2 χ
7) sin 4 * + c o s 4χ ctg 2 χ = — — - 5 — .

2 tg *

593. Siuos reiškinius išreikškite trigonometrinių funkcijų sandauga:

1) s i n x + c o s 2 x + s i n З х + c o s 4x; 2) c o s x + s i n 2 x + c o s З х + s i n 4 x ;

3) s i n 3 x — s i n 2 x c o s x; 4) c o s χ — s i n χ s i n 2x;

5) 1+cos x+sin x + / g x ; 6) t g x + t g 2x — t g 3x;

7) l / l + c o s χ + " l / l —cos χ , k a i 0 < x < y.

5. P u s ė s a r g u m e n t o t r i g o n o m e t r i n ė s f u n k c i j o s . Į r a š ę 4 skyre-
lio (6) f o r m u l ė s e i = y> gauname:

o s 1 + cos J · , s 1— cos s
COS2 -T- = , S t n - T- = =; .
2

Iš čia i š p l a u k i a lygybės:
i i 1 1 + coss .
c o s
I 2 ;= I — — ' ω

Jj Ί / 1 — COS 5 /-ч
s m 2
T I = ^ ' - 2 — · (>

P a d a l i j ę p a n a r i u i (2) lygybę iš (1), g a u n a m e :

t g8 jL I = "I/ ' - c o s ^ . K
(3)
2 ]/ t + cos i '

Todėl
ctg ± 1 = 1 / 4 + ^ . (4)
ь v
2 ι V 1 — cos s '

Iš (1) — (4) f o r m u l ė s g a l i m a sužinoti tik a r g u m e n t o y tri-

g o n o m e t r i n i ų f u n k c i j ų m o d u l i u s . N o r i n t rasti pačias f u n k c i j a s ,
reikia žinoti jų ženklus. T a m tikslui, pavyzdžiui, u ž t e n k a žinoti
ketvirti, k u r i a m e yra ~ .

Pavyzdys. A p s k a i č i u o s i m e sin y , cos y ir tg y , kai cos s =

4
= — ir π ^ 2π.
 Sprendimas. K a d a n g i j t ^ s ^ ^ j i , tai Todėl

γ yra antrajame ketvirtyje. Tačiau tuomet s i n ^ O, c o s y <

< 0 , tg y < 0. Iš (1), (2), (3) formulių g a u n a m e :

c o s
T = - F = " V °-9'

1
sm Ji = I/ 5
= 1/0,1,

s I/ * 5 1
tg
3
» '+-f

Funkcijas tg y ir c t g i š r e i š k i a m e funkcijomis s i n s ir cos s

taip, kad formulėse nebūtų šaknies ženklo. T a m tikslui formulės
s
s m
s 2
tgy = dešinės pusės skaitiklį ir vardiklį p a d a u g i n s i m e iš
s
cos γ

2Ocos —
J :
2

2 sin 4 - c o s 4
j 2 2
tg ^ = '
2
2 cos2 ~

K a d a n g i 2 sin γ cos ~ = sin s, о 2 cos2 у = 1 + cos j , tai

j _ sin J
g
2 ~ 1 +cos ί ' ^

P a n a š i a i , p a d a u g i n ę tos pačios lygybės skaitiklį ir vardiklį iš

2 sin γ , g a u n a m e :

tg « = _ L z £ £ i i _ . (6)
v
2 sin s '

Iš čia išplaukia lygybės:

1
Ctg — 1 + .c o s i sin j
2 = smi = t—cosj . 4 (7)
Siūlome patiems s k a i t y t o j a m s išsiaiškinti, su kuriomis s reikš-
mėmis šios lygybės neturi prasmės.
594. R a s k i t e s i n ~ , cos ~ ir tg ~ , kai:

1) ci = 30°; 2) a = j ; 3) c o s ct = 0,6 ir 0 < a <

3 3
4) t g (1 = 3 — ir π < α < y π.

595. A p s k a i č i u o k i t e sin kai s i n a = ir 450°<a<540°.

4 * 625
596. S u p r a s t i n k i t e reiškinius:

1 + C s 4 a
1) [/ ° ; 2) "Į/l + c o s 8л:; 3) 2sin» ~ + c o s <x;

' Sin (
f—
(H
c 0
4) .'- IA*-; 5)
' sin 2α '
sin +1

597. { r o d y k i t e t a p a t y b e s :

1) 1 + s i n a = 2 c o s 2 yj; 2) 1 - s i n a = 2 sin 2 ^ - γ J;

α α
cos -sin —
2 2 1 α α
3) = tg α ; 4 ) ctg y - t g T = 2ctga.
a . a cos a 2 2
cos 2 + sin 2

6. Trigonometrinių funkcijų sumos keitimas s a n d a u g a ir šių

funkcijų s a n d a u g o s keitimas suma. Sudėję p a n a r i u i lygybes

sin (? + i) = sin t cos s + cos? sin s (1)

ir

sin (? — .?) = sin ? cos s - cos ? sin J, (2)

gauname

sin (? + J) + sin (? - s) = 2 sin ? cos s.

Todėl

sin ? cos s = y (sin (? + s) + sin (? - J ) ) . (3)

Remiantis šia formule, galima s a n d a u g ą sin t cos s pakeisti argu-
mentų t+s bei t—s trigonometrinių funkcijų sumos puse. Taip
p a r a š y t a formulė patogi, kai t>s. Jeigu / C s , patogiau ją para-
šyti taip:

sin? c o s i = j (sin(? + j) — sin (J— ?)). (4)

Siūlome patiems s k a i t y t o j a m s iš formulių
cos (t + s) = cos t cos s — sin t sin s

cos (t— s) = cos t cos s + sin t sin s

išvesti lygybes
c o s t COSi = γ ( c o s ( i + s) + c o s ( s - i ) ) (5)

bei
sin t sini = y (cos ( i - s ) - c o s ( i + i)). (6)

(3), (4), (5), (6) formulė tinka ne tik t a d a , kai reikia sinusų
bei kosinusų s a n d a u g a s keisti priklausančių nuo / + s ir t—s funk-
cijų suma arba skirtumu, bet ir t a d a , kai reikia atlikti atvirkštinę
operaciją — dviejų trigonometrinių funkcijų sumą arba skirtumą
keisti kitokių a r g u m e n t ų funkcijų s a n d a u g a . Tam tikslui pažy-
mėkime = t—s=v ir raskime t= s=— . Tuomet
iš (3-) formulės išplaukia, kad
, · o · u + v u—υ
Sin U + sin V = 2 sin - y - COS - y — · (7)

Analogiškai iš (4), (5), (6) formulės išvedame lygybes:

~ · u—v u+v / о ч
s i n t / —Sinw = ZSin — y - COS - y - , (δ)

- u + v u —v 4
cos u + cos v = 2 cos у - cos у — , (9)
/fl

П, • u + v . V —и , ,
cos и — cos v = 2 sm - y sin - у — . (10)
п ч

1 p a v y z d y s . Apskaičiuosime cos 75°· cos 15°.

S p r e n d i m a s . Taikome (9) formulę
^co , со r. 75°+15° 75°-15°
cos 75 1 + cos 15 = 2 cos — •-
2
- cos 2
1/2" У з _ 1/6
= 2 cos 45° cos 30° = 2 ·
2 2 2

Išvestosioms formulėms artima sumos t g u + t g u pertvarkymo

formulė:
sin u , sint) s i n u c o s v + c o s u sin v
tgu + tgv = h
COS U COS V COS U COS V

Tačiau šios t r u p m e n o s skaitiklis lygus sin ( u + u ) . Vadinasi,

tg г/-MgW= ' sin ( и + v)

i-. /ι i \
(Il)
COS U COS V
 Si formulė teisinga, ikai funkcijų cos u ir cos υ reikšmės nely-
gios nuliui, t. y. kai nei u, nei v nelygūs j + πη, ne Z.
Analogiškai išvedamos formulės:
. . sin (и—г;) ^
t σg M - t g » = — , (12)
COS U COS V

CtgH + C t g ^ = . . , (13)
V
° Sin U sin Ό ' '

s i n ( o — u) ,, ,,
ctg и — ctg ν = . . . (14)
° Sin U sin V

2 pavyzdys. įrodysime, kad

tg и + tg v + tg ω = tg и tg v tg ω,

kai « + ϋ + ω = π .
Sprendimas.

t g u + t g v + t g ω = t g u + t g v + t g ( π - (и + w)) =

. , . , ч s i n ( « + ū) sin (и -1- v)
= t g u + t g v - t g (u + v)7 = - , , . =
COS U COS V COS ( u + v )

sin (u+ v) ( c o s ( и + г») —cos и c o s u ) s j n ( м + г > ) sin и · sin v

COS U cos V cos (и + v) c o s (и + v) COS U COS V
= - t g (и + v ) t g u t g v = t g u t g v t g ω .

Pratimai
598. I š r e i k š k i t e t r i g o n o m e t r i n i ų f u n k c i j ų s u m a :
1)· 2 s i n 15° c o s 10°; 2) c o s χ c o s ( χ + 1 ) ;
3) 4 s i n 25° c o s 15° sin 5°; 4) 8 c o s 1° c o s 2° c o s 4° c o s 8°.
5 9 9 . A p s k a i č i u o k i t e s i n 10° s i n 50° s i n 70°.
600. Įrodykite, kad reiškinio
2 2
cos y-\-cos ( x + y ) — 2 cos χ cos у cos ( x + t / )
r e i k š m ė n e p r i k l a u s o n u o у.
601. Išreikškite s a n d a u g a a r b a s a n d a u g ų santykiu:
1) c o s 4 6 ° + c o s 34°; 2) c o s 16°—cos 12°; 3) sin 71° — s i n 38°;
4) s i n 4 1 ° + s i n 49°; 5) c o s 40° — sin 45°; 6) sin 41° — c o s 62°;

1) sin + cos j j \ 8) sin -cos — ; 9) s i n 6 x + s i n 2x;

10) c o s 2x — c o s 8x; 11) sin 2 χ — s i n 2 г/; 12) sin χ — c o s у ,

sin 65° + sin 15° sin9a-sin3<x .
13) t g - χ t g ' y; 14) • ко i 15)
sirT65° —sin 15° ' sin 9 a + s i n 3 a '
16) s i n x + s i n 2 x + s i n З х + s i n 4x; 17) c o s x + c o s 2 x + c o s З х + c o s 4x;
18) s i n 2 4 ° + s i n 1 6 ° + s i n 40°; 19) s i n 2 3 ° + s i n 5 7 ° + s i n 40°;
 α 4- β
20) s i n j c + s i n 2 x + s i n Здг; 21) sin α + s i n β+sin—у-;

22) cos 2 x — sin χ — s i n 5x; 23) sin ^ - ^ - + x j + s i n ^ - x j - c o s x;

24) sin у — sin y + c o s л 25) sin ( 5 x + < / ) + s i n (3x+y)+sin 2x;

26) cos ( χ + ΐ / ) + - c o s (x —- y) -j-cos x; 27) sin x + c o s 2x — s i n 3x;

28) c o s ^7x — j + c o s ^ З х - ^ - j + s i n 4x.

602. I š r e i k š k i t e s a n d a u g a a r b a s a n d a u g ų s a n t y k i u :

1) ] / t g α + sin α + V t g α - s i n a , O=Sac y;

2) 2 + t g x + c t g x;
3
3) l+cos2a; 4) 1 — c o s 2a; 5) 1 + c o s y a;

6) 1 — cos y a; 7) 1 + s i n 5a; 8) 1 — sin 5 a ;

9) 1 + c o s 80°; 10) 1 — s i n 80°; 11) 1+tga;

12) 1 — t g a ; 13) 1 + c t g a ; 14) 1 - ctg a;
+cos g + s
is) ; ; -;;; щ I ^ t S ; i7) i+sm,+cos,;
1—cos ( a —β) 1 — β ι η ( α + β)
18) 1—cosx+sinx; 19) 1 — s i n x + c o s χ ; 20) s i n x + c o s χ — 1;
21) 1 — s i n χ — c o s χ ; 22) 1 + s i n x + c o s x + t g χ ; 23) 1— s i n x + c o s χ — t g x ;
24) sin a + s i n β + s i n ( α + β ) ; 25) sin ( 7 α + β ) + 5 ί η ( a + P ) + c o s 3 u ;
26) s i n 1 7 ° + s i n 2 7 ° + s i n 10°; 27) t g a + t g 2 a — t g 3 a .
603. Į r o d y k i t e t a p a t y b e s :
1) s i n ( a + P) + s i n ( a - P ) = t g a c t g p ;
sin (α + β) —sin (α —β)
cos
2) (<* + β) + cos ( a — β) p
cos ( a - β) - cos ( a + β)

3) cosa + sina = ^ ( 4 5 „ + α)
cos a — s i n a
a Q
4 ) (sin a + sin β ) " + (cos a + cos β) 2 = 4 cos 2 '
2 '
2 2 2
5) (sin 2 a + s i n 4 a ) + (cos 2 a + c o s 4 a ) = 4 cos a;
sin a + sin 3 a + sin 5 a
6) r = t g 3a;
cos a + cos 3 a + cos 5a

7 ) sin a + cos a — sin ^ a - — j + cos [ a — j = "I/ 6 cos ^ a - y y j ;

2 2

( 8)
x \

cosx+cos у 1 + (sinx+sin у I =2sin у

/ x\ X X

ctg — ;
sin a + sin 3 a + sin 5 a + sin 7 a
9) = t g 4a:
cos a + cos 3 a + cos 5 a + cos 7 a

9. Algeora ir matematinė analizė X - X I kl.

 s m α + sin За + sin 5 α + . . . + s i n ( 2 n — 1) α ^ ^
— t g
cos α + cos 3 α + c o s 5 α + . . . + cos (2и — 1) α "a>
na . (n+l) Oi
sin — s i n
2 2
11) sin a + sin 2a + sin 3 a + . . . + s i n w a =
a
sin у

иа (л+1) a
sm — cos 2
12) cos a + cos 2 a + cos 3 a + ... +cos/ia=-
a
Sin у

2π 4π 6π 1
13) cos -η—h cos y - + c o s - у = - у ;

π
ΐΑ\
14) cos y +, cos у3 —
π = 1у ;

15) t g З а — t g 2 а — t g a = t g З а - t g 2 а ·
16) 8 cos 10° cos 20° cos 4 0 ° = c t g 10°;

17) sin 20° sin 40° sin 60° sin 8 0 ° = - ^ r ;

16
18) t g 20° t g 40° t g 60° t g 80° = 3;.
sin 32a
19) cos a cos 2 a cos 4 a cos 8 a cos 16a =
32 sin a

20) V 1 + s i n x + У 1 —sin χ = 2 cos у , kaiO^x^y;

21) " l / l + sin χ — ] / l —sin .r = 2 sin y , kai O=SxsS у

604. D u o t a x+y+z=n. Įrodykite, kad

. . . . . . . , χ ν ζ
1) sin x + s i n i / + s m г = 4 c o s у cos у cos --;

2) cos 2 x + c o s 2 « / + c o s 2 ζ = 1 — 2 cos χ cos y cosz.

605. A p s k a i č i u o k i t e sumas:
1) cos 2 2 a + c o s 2 4 а + ... + c o s 2 2 n a ;
2) s i n 2 2 a + s i n 2 4 a + ... + s i n 2 2 n a ;
3) 1 — cos a + cos 2 a — cos 3 a + ... + ( — 1 ) " c o s я а ;
4) s i n a — sin 2 a + s i n 3 a — ... + ( — I ) " - 1 sin я а ;
5) cos a + 2 cos 2 a + 3 cos З а + ... + η c o s n a ;
6) s i n a + 2 s i n 2 a + 3 s i n З а + ...+явтяа;
7) t g a + 2 t g 2 a + 4 t g 4 a + ... + 2 " - ' t g 2 " - 1 a + 2 " c t g 2 n a .

606. P a k e i s k i t e s a n d a u g a a r b a sandaugų santykiu, įvesdami pagalbinį kampą

1) 1 + 2 cos 2 a ; 2) 1 — 2 sin 2 a ; 3) 1 + Į/T cos a ;

4) 1- 1/2 sin 3 a ; 5)1/Τ+2««6β; 6) " l / T sin 2 a - 1;
2 2
7) V T t g a — 1; 8) 3 — t g a ; 9) 1 — 4 sin a;
10) 3 — 4 cos 2 a ; 11) 4 sin 2 a — 3.
 7. Harmoninių svyravimų sudėtis. Remiantis sumos sinuso for-
mule, harmoninį svyravimą у = Л įsin ( ω ί + α ) galima išreikšti taip:
y=A cos α sin сοί+Л sin α cos ωί. Jeigu skaičių A cos α pažymėtu-
me Ci, о Л sin u pažymėtume C2, tai gautume:

j = C 1 sin ω ? + C 2 cos ω t. (1)

Atvirkščiai funkciją Ci sin o)/+C 2 cos ωί visada g a l i m a išreikš-

ti taip: Л sin ( ω ί + α ) . Tam tikslui Vc 1 2 + Cf pažymėsime Л ir
parašysime:
C 1 sin ω t + C2 cos ω t = A sin to t + cos ω /
Kadangi
/CI\2,/C2\2 c\ + c\ _C\ + Cl
+ _
\ α ) \ Α ) ~ A' CJ+C|
' C
tai yra vienas ir tik vienas toks skaičius α e [0; 2π[, kad —^ =
2
= cosa ir — A - = sina. Tuomet
C1 sin ω f + C2 cos ω t = A (cos a sin ω t + sin a cos ω t) = A sin (ω t + a).

Fizikoje s u s i d u r i a m e su pavyzdžiais, kai judantis taškas vienu

metu dalyvauja dviejuose harmoniniuose svyravimuose. Kai šių
svyravimų dažniai vienodi, tai juos galima išreikšti funkcijomis
C] sin ω / + C 2 cos ωί ir D\ sin ωί-\-ΰ2 cos ωί, o jų sumą funkcija
( C 1 ^ D 1 ) sin ω / + ( C 2 + D 2 ) cos ωί. Iš to aišku, kad ši suma yra
to paties dažnio ω harmoninis svyravimas. Sio svyravimo ampli-
tudė lygi V (C 1 + ZJ1)2 + (C2 + D 2 ) 2 .
Išvesime formulę, kuri dviejų harmoninių svyravimų sumos
amplitudę išreiškia šių svyravimų amplitudėmis ir pradinėmis fa-
zėmis. Jeigu
C 1 = Zl 1 Cosa 1 , C2 = ^ j S i n a 1 , .D1 = ^ 2 Cosa 2 , D2 = A2 sin a 2 ,
tai '"'.HWf
A2= (C1 + D1)2 + (C2 + D2)2 = (A1 cos αχ + A2 cos α2)2 +
+ (A 1 sin CC1 + A2 sin α2)2 = Aj cos2 Cn1 + IA1A2 · cos αχ ·
• cos α2 + A\ cos2 a 2 + A\ sin2 a t + 2 A1 A2 sin a x sin a 2 + A2 sin2 a 2 =
= Aj+ IA1A2 cos (aj — a 2 ) + A2. (2)
Suminio svyravimo pradinė fazė r a n d a m a iš lygybių:
Cl+ Dl
cosa= . = - 7 (A1 Cosa 1 + A2 cosa 2 ), (3)
А Λ
sin a = SkiJ?*. —A (A1 Sina 1 + A2 sina 2 ). (4)
Iš jų i š p l a u k i a , kad
_ ^1Sin St1 + A2 Sina2
A1 c o s αχ + A2 c o s a 2 " ^

S u d e d a n t skirtingų d a ž n i ų h a r m o n i n i u s s v y r a v i m u s , a t s i r a n d a
s u d ė t i n g e s n i ų f u n k c i j ų . Kiekvieną p a s i t a i k a n č i ą p r a k t i k o j e perio-
dinę f u n k c i j ą g a l i m a išreikšti b e g a l i n e s u m a , s u d a r y t a iš kons-
t a n t o s ir h a r m o n i n i ų s v y r a v i m ų , kurių d a ž n i a i yra s k a i č i a u s ω =
= - γ kartotiniai.
Iš klausimo, kaip f u n k c i j ą išreikšti h a r m o n i n i ų s v y r a v i m ų su-
ma, a t s i r a d o s v a r b u s šiuolaikinės m a t e m a t i k o s skyrius — harmo-
ninė funkcijų analizė. J i s g l a u d ž i a i s i e j a s i su optikos s k y r i u m i ,
k u r i a m e n a g r i n ė j a m i spektrai.

Pratimai
607. R e i š k i n i u s pakeiskite s a n d a u g a A sin ( ω / + α ) :

1) 5 s i n 3 / - 12 c o s 3 / ; 2 ) 7 sin (з/-^ + 24 c o s

3) l l s i n ^ 2 / + y j + 60 c o s (2/+j)·

608. R a s k i t e f u n k c i j o s d i d ž i a u s i ą ir m a ž i a u s i ą r e i k š m ę bei e k s t r e m u m o taškus

ir n u b r a i ž y k i t e j o s g r a f i k ą :

1) 3 s i n 4x — 4 c o s 4x; 2) — 5 s i n 2 x + 1 2 c o s 2x;

3) sin 6x — У T cos 6x; 4) 8 sin ^ 2 * - - ^ J - 1 5 cos hx-^J.

609. R a s k i t e h a r m o n i n i ų s v y r a v i m ų sumą:

1) £/ = 3 s i n 2 / ir y = 2 s i n (2t+ y j ; 2) y = 2 sin 3/ ir y = 2 sin įlt- j;

3) y= У 2 sin 51 ir y=~\/2 cos 5/;

4 ) y = 3 s i n [lt+ y j ir i / = 3 c o s [ l t - y).

610. 15 c m i l g i o s k r i e j i k a s OP s u k a s i v e r t i k a l i o j e p l o k š t u m o j e p r i e š l a i k r o d ž i o
r o d y k l ę k a m p i n i u g r e i č i u , l y g i u 120 s ū k i ų p e r m i n u t ę . P r a d i n i u m o m e n t u
s u a b s c i s i ų a š i m i j i s s u d a r o 55° k a m p ą . R a s k i t e t a š k o B p r o j e k c i j ų Q ir
S į v e r t i k a l i ą j ą ir h o r i z o n t a l i ą j ą k r y p t į j u d ė j i m o d ė s n į . I š s p r ę s k i t e u ž d a -
v i n į , kai s k r i e j i k a s j u d a l a i k r o d ž i o r o d y k l ė s k r y p t i m i .
6 1 1 . K i n t a m o s i o s s r o v ė s s t i p r u m a s I g r a n d i n ė j e p r i k l a u s o n u o l a i k o t ir kei-
čiasi p a g a l d ė s n į / = 3 , 5 sin ( 8 0 0 / + 1 , 2 6 ) . R a s k i t e m a k s i m a l i ą s r o v ė s stip-
r u m o r e i k š m ę , p e r i o d ų k i e k į p e r s e k u n d ę bei p r a d i n ę f a z ę . N u b r a i ž y k i t e
srovės stiprumo priklausomybės nuo laiko grafiką.
612. 153 p a v e i k s l e p a v a i z d u o t a s s k r i e j i k o m e c h a n i z -
m a s , k u r i a m e i l g i o a s k r i e j i k a s AB p e r i l g i o I
š v a i s t i k l į BC s u j u n g t a s s u s l a n k i k l i u C. R a s -
kite t a š k o C j u d ė j i m o dėsnį tiese AC, j e i g u
skriejikas tolygiai sukasi apie tašką A prieš
l a i k r o d ž i o r o d y k l ę k a m p i n i u g r e i č i u ω ir m o -
153 p a v . m e n t u / = 0 su abscisių ašimi s u d a r o k a m p ą a°.
 § 4. T R I G O N O M E T R I N I Ų F U N K C I J Ų DIFERENCIJAVIMAS

1. Stygos ilgio ir j ją besiremiančio lanko ilgio santykio riba.

J e i g u p a ž y m ė t u m e vieną arti kito du apskritimo t a š k u s M ir N,
tai pastebėtume, kad jais apriboto lanko ilgis beveik lygus atkar-
pos, j u n g i a n č i o s šiuos taškus, ilgiui, todėl teisinga apytikslė
lygybė MN« I M N I . Si lygybė tuo tikslesnė, juo m a ž e s n i s lanko
1 1
MN ilgis, todėl aišku, kad t r u p m e n o s j^ riba, kai lanko MN
ilgis artėja prie nulio, lygi 1. Jeigu lanko MN radianinis matas
l y g u s 2x, tai MN=2Rx, \ MN\ = 2R sin x. Taigi g a u n a m e lygybe
.. 2R s i n χ . ,. sinx .
hm AKX
= 1, t. y. h m - X— = 1.
Д-И) X^O
Siuois „ s a m p r o t a v i m u s " patvirtina lentelė, iš kurios matyti, kaip
t r u p m e n o s ilSiL reikšmės artėja prie vieneto, kai χ a r t ė j a prie nulio:

; X 1 0,1 0,01

sin χ 0,8414 0,09983 0,009999

sinx
0,8414 0,9983 0,9999
X

Visi s a m p r o t a v i m a i apie lygybę lim-^^- = l iki šiol rėmėsi

vaizdumu. Dabar griežtai įrodysime šią lygybę.
Teorema. Teisinga lygybė
,. sm χ ,
lim = 1. (D
s i n ( —x) _ sinx
įrodymas. Kadangi , tai užtenka įrodyti, k a d
Sinx
artėja prie 1, kai χ a r t ė j a prie nulio, į g y d a m a s teigiamas
reikšmes. Išnagrinėkime vienetinio ap-
skritimo lanką MN, turintį 2x r a d i a n ų
M
(154 ipav.) Tuomet MN=2x ir |AiiV| =
=2 sin χ, nes taško M ordinatė lygi Sinx
s i n x . P a g a l i a u 21 MK\ = 2 t g x, nes I 0
\MK\=tgx. w
r
Aišku, kad \MN\<MN. Be to, N
MN<C2\MK\, nes laužtės, apibrėžtos
apie apskritimo lanką, ilgis yra didesnis 154 p a v .
už šio lanko ilgį. Taigi 2 sin x < 2 x < 2 t g x, t. y. sin x < x < t g x.
P a d a l i j ę šią nelygybę p a n a r i u i iš sin χ, g a u n a m e :
1 < - Д - < — i — , todėl c o s x < — — < 1. K a d a n &g i kosinusas J yra
Sinx COSX X

tolydi funkcija, tai Iimcosx=I. Todėl, remdamiesi IV s k y r i a u s

§ 2 3 skyrelio teiginiu e), n u s p r e n d ž i a m e , kad -τ—>0

lim —·*— = 1.
1 pavyzdys. Apskaičiuosime lim
x-*0 ^x
S p r e n d i m a s . Iš (1) išplaukia, kad Iim-^=I. Todėl
x-*0 ix
sin3x ,. sin3x 3x sin3x 3x 3
lim = llm
i->0 = X-УО 3v
J X " !JX
T" 57
DX = 4Э -

2 pavyzdys. Apskaičiuosime ribą lim -^Ц^-.

jc-i-0 SiniX
S p r e n d i m a s . Trupmenos skaitiklį ir vardiklį padalijame
iš x:
sin Зх , sin Зх
• , 3
sin Зх χ Зх
sin5x sin5x ^ sin5x
5х

s i n Зх sin
Kadangi lim = 1 ir l i m —здг= — = 1 , tai skaitiklio riba lygi 3R
x-*0 ix *-й)
vardiklio riba lygi 5, o t r u p m e n o s riba lygi
5 '
sin З х 3
lim sia5x 5
x-*0 '

Pratimai
613. Apskaičiuokite:
s i n S
1) Hm 2) Ilim ' * ; 3) lim · 4) lim
Х-Ю 4x х^-о 4x *->·ο χ Зх '
s m
5) lim ^* . N u r o d y m a s : tarkite, χ — π+ν;
χ-*π Sin t l x

6) lim J i ^ . 7) Hm sin 6 x
• 8) lim χ ctg 2 x ; 9) ( i m 2" s i n JL-
X-*O tg 7x X~*0 tg 2x χ-* O n-*oo 2"
10) lim 1 - " » ' * . H) lim t g x - s i n x , 12) lim ^ m x - c o s ^ x .
X-* O X2 x-*0 Xs x-*0 X2

13) lim ( l - x ) t g Ξ x; 14) lim ^in( f l +2x)-2sin(g+x)+sin a .

x-*l 2 X-* O X2

sin ( x - I )
15) lim — r — i T — — ' — . N u r o d y m a s : tarkite, kad x = ^ + v :
„ 1 — 2cos χ 3
T
 у 2 cosx-1 ,. Vcos χ - 1
16) I m - , . , 2 ; 17) lim .;
_ 1 — tg χ χ->0 χ2

18) lim cos χ J Vcos χ . 19) iim (sinV Λ-- sinVx-1);

Λ—>0 Sin2X
20) lim Vl + t g x - V l - t g x
.V-^o sin 4x
2. Trigonometrinių f u n k c i j ų išvestinės. Apskaičiuosime funkci-
j o s sin χ išvestinę. Tam tikslui iš p r a d ž i ų rasime šios funkcijos
pokytį:
sin (x + h) - sin л: = 2 cos ^x + y j sin у .

Iš to išplaukia, kad
h . h
• , , ,4 , M Sin- , , , Sin —
S i n ( X + fl) — S i n x
= 2cos [x+\) - ^ = COS +
2

Sioje lygybėje einame prie ribos, kai h-*·0. K a d a n g i k o s i n u s a s yra

tolydi funkcija, tai lim cos (x + 41 ) = cos л:. Be to, 1 skyrelyje
hЛ—>0 \ '
. h
smy
įrodėme, kad lim :—τ— = 1.
A—>0 h
Vadinasi,
, . .. sin1(x + h) — sin χ
(sinx) =Iim —^ = cosx.

Taigi
(sin x)' = cos χ. (1)
P a n a š i a i s a m p r o t a u d a m i ir taikydami formulę

cos (x + h) - cos χ = — 2 sin ^x + y j sin ^ ,

įrodytume, kad
(cos x ) ' = —sinx. (2)
Norėdami surasti funkcijos t g χ išvestinę, prisiminsime, kad
sin χ ...
tgx= . lodei
COSX
s n cos x x
(tg x)' f ' * V- ^' ~ s ' n x
^cos —
y COS X J COS X

cosxcosx — sinx( — sinx) _ 1

cos2 χ cos2 χ
Taigi

P a n a š i a i įrodoma, kad

(cts*)'= - s i r · (4>
Iš ( 1 ) - ( 4 ) formulių išplaukia tokios trigonometrinių funkcijų
diferencialų formulės:

d (sin χ) = cos xdx, d (cos x) = — sin xdx,

dx
d (Vt g x ) =
' COS5JC
. , d (ctg x) =
Sin2X
.

1 p a v y z d y s . R a s i m e kampą a, kurį koordinačių p r a d ž i o s

taške sinusoidė s u d a r o su abscisių ašimi.
Sprendimas. K a d a n g i (sin x) ' = cos χ, o cos 0 = 1 , tai
t g α = 1. Vadinasi, ieškomasis k a m p a s lygus y .
2 pavyzdys. P a r a š y s i m e sinusoidės liestinės lygtį, kai Iie-
timosi taško abscisė lygi y .
TZ l/ "к 1
Sprendimas. K a d a n g i s i n y = + y - , cos y = y ^tai liestinės
lygtis yra tokia:

3 pavyzdys. Apskaičiuosime apytikslę reiškinio tg^y +

+ 0 , 0 1 ) reikšmę.
Sprendimas. Taikysime formulę
f (a H- h) χ f (d) +/' (a) h.
Siuo atveju
/ ( * ) = tgx, / ' ( X ) = - - L _ , h= 0,01.

Todėl
, g ( i + 0 , 0 l ) * , g i + - J _ . 0 , 0 1 . 1 + < ^ . 1 , 0 2 .

Kai k a m p a s išreikštas laipsniais, reikia pereiti prie r a d i a n i n i o

mato, pavyzdžiui:
. ~~ 0 . /π , π \ . π , π π 1 . 1 / 3 π
sin32 =Sin ( y + W ) * s i n y + COS + =

= 0,5 + 0,8660 · 0,0349 = 0,530.

264
614. Raskite šių f u n k c i j ų išvestines:

1) s i n 3 x ; 2) ^ ; 3) t g x —ctgx;

4) sin3 x + c o s 3 χ; 5) - Д — ; 6) ( χ 2 + 1 ) sin3 χ;
sin4x
-, η , , „. 1—COSx „ 1— sin χ
7) 2x sin χ — ( χ 2 — 4 ) c o s x ; 8) - 7 ; 9) — ; ;
1 +cos χ 1 + sin χ

10) 8 s i n 4 χ — 5 t g 3 x ; 11) /ctgT+/tgx.

615. R e m d a m i e s i i š v e s t i n ė s a p i b r ė ž i m u , įrodykite, k a d :

2
1) (tg χ)'= -Ar- ; ) (ctg χ)'= - - Д — ;
2
COS X Sin2 X

3) (sin 2 x ) ' = 2 c o s 2 x ; 4) (cos З х ) ' = — 3 sin Зх.

616. A p s k a i č i u o k i t e a p y t i k s l e s reiškinių r e i k š m e s :
1) t g ( j + 0 , 0 1 5 ] ; 2) ctg ( ^ + 0 , 0 2 ) ;

3) sin Ol]; 4) cos ί-^-0,012];

5) s i n 61°; 6) cos 29°30';

7) t g 44°30'; 8) c t g 28°30'.

617. Į r o d y k i t e , k a d t a n g e n t o i d ė koordinačių pradžios taške su abscisių ašimi

s u d a r o 45° k a m p ą .
6 1 8 . T i e s ė l i e č i a f u n k c i j o s f g r a f i k ą t a š k e , k u r i o a b s c i s ė l y g i a. P a r a š y k i t e tos
liestinės lygtį, kai:

1) / ( x ) = s i n 4 x ; a
—-j-> 2) / ( x ) = c o s 5 x , α=π;

π 3
3) / ( X ) = I g 2 x ; a=—; 4) / ( χ ) = V c t g x , a = — .

6 1 9 . I š t a r k i t e š i ų f u n k c i j ų d i d ė j i m ą ir m a ž ė j i m ą , r a s k i t e j ų e k s t r e m u m o b e i gra-
f i k · , p e r l i n k i o t a š k u s , j ų p e r i o d u s ir n u b r a i ž y k i t e g r a f i k u s :
;) sin x + c o s χ ; 2) 3 s i n χ — 4 c o s χ ;
3) sin3 x + c o s 3 χ; 4) sin4 x + c o s 4 χ;
5) χ s i n x ; 6 ) x + 2 s i n x.
620. Įrodykite, k a d f u n k c i j a x + c o s χ d i d ė j a v i s o j e skaičių a š y j e .
621. Į r o d y k i t e , k a d f u n k c i j a t g x — χ d i d ė j a i n t e r v a l e j^O; y |\

3. Funkcijų kompozicijos diferencijavimas. Tarus, kad t=x3,

funkciją sin (χ 3 ) galima p a r a š y t i kaip sin i, t. y. ikaip sinuso ir
funkcijos χ 3 kompoziciją. Nors jau mokame diferencijuoti abi funk-
cijas, iš kurių s u d a r y t a funkcija sin (л:3), tačiau jos pačios dife-
rencijuoti dar nemokame. F u n k c i j ų kompozicijos d i f e r e n c i j a v i m o
taisyklę išreiškia ši teorema:
 Teorema. Tarkime, kad funkcija f diferencijuojama taške x,
o funkcija g— taške t=f(x). Tuomet šių funkcijų kompozicija
f og diferencijuojama taške x, be to,
fe · Λ 4 * ) = t e ' ° Λ ( * ) • / ' ( * ) • (1)
(1) formulė paprastai rašoma taip:

(g (/(*)))'=*' (/W) •/'(*)· (П

Įrodymas. Tarkime, kad fog = F, f(x)=t, f (x-\-h) =t+k.
F u n k c i j o s F pokytis išreiškiamas šitaip:
F(x + h)-F(x)=g(f(x + h))-g ( f (χ)) =g(t + к)-g(t).
K a d a n g i funkcija g diferencijuojama taške t, tai
F(x + h)- F(x) = (g' (i) + ос) к = (У (i) + α) ( f (χ + h) - f (χ)); (2)
čia α — nykstanti funkcija, kai k—>0, be to, a = 0 , kai k = 0. Abi
(2) lygybės p u s e s p a d a l y s i m e iš h ir pereisime prie ribos, kai
h->-0. Tuomet k-±0, todėl ir a-»-0. Vadinasi,

Iim Z i ^ - Z W = I i m (g> ( 0 + a ) .

. Iim f(x+h)-fM =g, (t) ( x ) = gl ( / ( x ) ) (x).

n
h—>0
Kitaip sakant,
(g OfY (χ) = F' (X) = g' ( f (X)) ·/' (X) = (g' o f ) (χ) ·/' (χ).

Teorema įrodyta.
Įrodyta teorema turi p a p r a s t ą Vaizdžią prasmę. Skaičius f (x)
parodo, kiek kartų greičiau keičiasi t=f(x) negu χ, o g' (t) paro-
do, ikiek kartų greičiau keičiasi g (t) negu t. Tuomet g ( f ( x ) ) kei-
čiasi greičiau negu x, būtent g'(t)f'(x) kartų.
Atskiras (1) formulės atvejiis yra funkcijos laipsnio diferenci-
javimo formulė, išvesta VI skyriaus § 2 2 skyrelyje. Siuo atveju
g(t)=tn ir todėl g'(t) =ntn~K Vadinasi,

((Л*))")' = и (/W)"" 1 /' (*)·

P a m i n ė s i m e dar vieną svarbų atskirą (1) formulės atvejį. Tarki-
me, kad f (x) =ax-\-b. Tuomet f (x) = (ax-\-b)'= a, todėl (1) for-
mulė virsta šitokia:
(g(ax + b))' = ag'(ax + b). (2)
Pavyzdžiui, (sin χ) ' = cos χ, todėl
(sin (ω χ + α))' = ω cos (ω χ + ос).
 1 p a v y z d y s . Rasime f u n k c i j o s sin ( x 3 + x 2 + l ) išvestinę.
Sprendimas. Cia g{t)=smt, о / = x 3 + x 2 + l . Kadangi
g ' ( f ) = c o s f , f'{x)=3x2+2x, tai (sin ( x 3 + x 2 + l ) ) ' = cos ( x 3 +
+ X 2 + 1 ) · (3x2+2x).

Pratimai
622. R a s k i t e f u n k c i j ų i š v e s t i n e s :

1) s i n 8x; 2) c o s ( s x - y ) ; 3) sin 4 ( б х + у ) ;

4) i · 5) sin 4 6 x + c o s 4 6x; 6 ) sin У χ ;

c o s 3 8л:
7) c o s ( x 4 + - l ) ; 8) t g (X2 — 3 j c + 5 ) ; 9)tg(sinx);
2
10) s i n ( c o s x ) ; 11) s i n ( 1 / 7 ) ; 12) j/sin (x') ;

3
13) sin χ + y sin 2 x + y sin 3x; 14) t g x+y tg32x+y tg 3 3 x ;

15) l / s i n x + c o s 2 x ; 16) l / s i n 8 5 x + cos 8 5 x .

623. T i e s ė liečia f u n k c i j o s f g r a f i k ą t a š k e , k u r i o a b s c i s ė l y g i a. P a r a š y k i t e tos·
liestinės lygtį:
4

1) f ( χ ) = s i n ( x 4 ) , a = j / y ; 2) / ( x ) = t g (V*), *=π2;

3) / ( X ) = COS ( x 2 + x + y ) , a = 0; 4) / ( x ) = c t g (*3 + y ) . « = 0.

624. A p s k a i č i u o k i t e a p y t i k s l e s f u n k c i j ų r e i k š m e s (0,001 t i k s l u m u ) :

1) sin ^ y + 0 , 0 0 1 ^ ; 2) c o s 0,002j;

3) tg ( y + 0 , 0 0 4 ) ; 4) s i n 31°; 5) c o s 4 4 ° 3 0 ' ; 6) tg60°18'.

625. I š t i r k i t e f u n k c i j ą f ir n u b r a i ž y k i t e j o s g r a f i k ą , k a i :

1) f ( x ) = = s i n x - + y s i n 2 x + y sin3x;

2) f ( x ) = c o s x + - y c o s 2 x + - y cos3x.

626. K a n a l o , k u r i u o t i e k i a m a s v a n d u o t u r b i n a i , p j ū v i s y r a l y g i a š o n ė t r a p e c i j a
(155, a p a v . ) . S i o s t r a p e c i j o s a p a t i n i o p a g r i n d o i l g i s l y g u s d. R a s k i t e ,
k o k s t u r i b ū t i k a m p a s t a r p š o n i n i ų k a n a l o s i e n e l i ų ir h o r i z o n t o , k a d d r ė -
k i n a m a s i s p e r i m e t r a s b ū t ų k u o m a ž i a u s i a s , kai k a n a l o g y l i s l y g u s h
(tokia f o r m a hidrodinamikos požiūriu yra n a u d i n g i a u s i a ) . Koks n a u d i n -
g i a u s i a s k a n a l o gylis, kai k a m p a s α y r a ž i n o m a s ?
627. I š s k a r d o s j u o s t o s , k u r i o s p l o t i s a, r e i k i a i š l a n k s t y t i a t v i r ą s t o g o l a t a k ą , ,
k u r i o p j ū v i s b ū t ų l y g i a š o n ė t r a p e c i j a ABCD (155, b p a v . ) . K o k s t u r i b ū t i
k a m p a s prie trapecijos p a g r i n d o , kad stogo latako talpa būtų didžiausia*
k a i \AB \ = \AD \ = I B C I ?
628. Į r o d y k i t e , k a d t a r p v i s ų l y g i a š o n i ų t r i k a m p i ų , į b r ė ž t ų į d u o t ą j į a p s k r i t i m ą , '
didžiausias perimetras yra lygiakraščio trikampio.
 a) b)
155 p a v .

6 2 9 . R a s k i t e d i d ž i a u s i o p l o t o t r i k a m p į , k u r i o p a g r i n d a s a ir k a m p a s p r i e vir-
š ū n ė s φ. P a a i š k i n k i t e g e o m e t r i n ę a t s a k y m o p r a s m ę .
6 3 0 . R a s k i t e d i d ž i a u s i o p l o t o s t a t ų j į t r i k a m p į , k u r i o p e r i m e t r a s 2p. U ž d a v i n į
i š s p r ę s k i t e d v i e m b ū d a i s , l a i k y d a m i a r g u m e n t u : a ) s m a i l i o j o k a m p o di-
d u m ą ; b) į ž a m b i n ė s i l g į .
631. P a v e i k s l a s kabo a n t sienos taip, k a d jo a p a t i n i s k r a š t a s y r a a m e t r ų
a u k š č i a u u ž ž i ū r o v o akį, o v i r š u t i n i s — b m e t r ų a u k š č i a u u ž akį. K o k i u
a t s t u m u nuo paveikslo turi stovėti žiūrovas, kad m a t y m o k a m p a s būtų
didžiausias?
6 3 2 . K r o v i n į , k u r i o m a s ė m , e s a n t į h o r i z o n t a l i o j e p l o k š t u m o j e , t u r i p a j u d i n t i iš
v i e t o s v e i k i a n t i j į j ė g a F (156 p a v . ) . T r i n t i e s k o e f i c i e n t a s l y g u s μ, 0 <
< μ < 1 . K o k į k a m p ą s u h o r i z o n t a l i ą j a p l o k š t u m a t u r i s u d a r y t i j ė g a F,
kad jos didumas būtų mažiausias?

m ι of

156 p a v . 157 p a v .

633. Elektros lemputė B gali judėti (pavyzdžiui, pakabinus ją ant skridimo)

v e r t i k a l i a t i e s e OB ( 1 5 7 p a v . ) . K o k i u a t s t u m u n u o h o r i z o n t a l i o s i o s p l o k š -
t u m o s reikia j ą p a k a b i n t i , k a d a p š v i e s t u m a s š i o s p l o k š t u m o s t a š k e A
b ū t ų d i d ž i a u s i a s , j e i g u a t s t u m a s OA l y g u s a ?
N u r o d y m a s . Apšviestumas E taške A išreiškiamas formule

E=C

kurios r — taško A a t s t u m a s nuo šviesos šaltinio, o φ — k a m p a s tarp

š v i e s o s s p i n d u l i o ir h o r i z o n t a l i o s i o s p l o k š t u m o s . A r g u m e n t u l a i k y k i t e k a m -
p ą φ.

§ 5. T R I G O N O M E T R I N Ė S LYGTYS IR NELYGYBES

Siame p a r a g r a f e n a g r i n ė s i m e lygtis ir nelygybes, kuriose yra

trigonometrinių funkcijų (trigonometrines lygtis ir nelygybes).
Tokių lygčių ir nelygybių s p r e n d i m a s b a i g i a m a s , s u r a d u s argu-
m e n t o reikšmę, kai žinoma t r i g o n o m e t r i n ė s f u n k c i j o s reikšmė. To-
dėl iš p r a d ž i ų ir i š n a g r i n ė s i m e šį -uždavinį.
1. Lygties sin t=m s p r e n d i m a s . A r k s i n u s a s . K a d a n g i sin / y r a
k o o r d i n a č i ų a p s k r i t i m o t a š k o M (t) o r d i n a t ė , tai, n o r i n t išspręsti
lygtį sin i = m , iš p r a d ž i ų reikia rasti šio a p s k r i t i m o t a š k u s , kurių
o r d i n a t ė lygi m, t. y. šio a p s k r i t i m o ir tiesės y=m susikirtimo
t a š k u s . J e i g u \m\<L\, tai tokių a p s k r i t i m o t a š k ų yra du, j e i g u
| / n | = l — v i e n a s , o j e i g u | m\> 1, tai tokių t a š k ų n ė r a (158 p a v . ) .
S u r a d u s šiuos t a š k u s , tereikia surasti aibes skaičių, k u r i u o s šie
t a š k a i a t i t i n k a , ir tas aibes s u j u n g t i . G a u t o j i s ą j u n g a ir bus lyg-
ties sin t=m sprendinys.

y—J
b)
158 p a v .
1 pavyzdys. I š s p r ę s i m e lygtį

sini=|.

Sprendimas. Tiesė J = J kerta koordinačių apskritimą

lr N π
dviejuose taškuose: (į ) 0^9 pav.). Taškas M

a t i t i n k a v i s u s skaičius ^r + 2kn, keZ, o taškas N — visus skaičius

O
y n + 2kn, k e Z. S u j u n g ę šias skaičių aibes, gauname lygties
sprendinį.

i? + 2k π keZ

A t s a k y m ą g a l i m a p a r a š y t i ir taip:
H 5
π + 2k π keZ
}
t=~- + 2kn, k e Z; t=ljz+2kn, k e Z.
ь 6
2 pavyzdys. I š s p r ę s i m e lygtį sin t= 1.
Sprendimas. O r d i n a t ę , lygią 1, turi tik v i e n a s koordina-
čių apskritimo taškas — taškas ~~ viršutinis vertikaliojo
 Y, YT У
__ B Y-I B
щЬ]/ X m
^ /
1
7 Woi cĮ c \A R
υ r * I
1 x t 0 1 X T 0 1 x

D D
159 p a v . 160 p a v . 161 p a v .

s k e r s m e n s ,galas (160 pav.). Jis atitinka skaičius * + 2ku, keZ.

Vadinasi, lygties šaknų aibė tokia: + kezj. Atsakymą

g a l i m a parašyti ir taip: t = ~ +2kn, keZ.

P a n a š u s lygties sin — 1 sprendinys:
i 3
π + 2kπ keZ arba kitaip, ί = — π + 2k π, k e Z .

3 p a v y z d y s . Išspręsime lygtį s i n / = 0.
S p r e n d i m a s . Ordinatę, lygią nuliui, turi du koordinačių
a p s k r i t i m o taškai — horizontaliojo skersmens g a l a i Л (0) ir C (n)
(161 pav.). Taškas Л atitinka įskaičius 2/гл, k e Z, o taškas C —
skaičius π + 2 £ π , k e Z. Taigi

t = 2kn, keZ; t = n + 2kn, keZ.

Vietoj dviejų formulių galima parašyti vieną formulę t=mn,
m e Z. Iš tiesų, kai m — lyginis skaičius, t. y. m=2n, gauname
p i r m ą j ą formulę, o kai m — nelyginis skaičius, t. y. m = 2 £ + l , —
a n t r ą j ą formulę.
Lygties s i n / = m , kai | m | ^ l , sprendiniui užrašyti v a r t o j a m a
skaičiaus m arksinuso sąvoka. Kai \m\ ί ξ ΐ , tai vienas ir tik vienas
koordinačių apskritimo ir tiesės y=m susikirtimo taškas priklauso
•dešiniajam pusapskritimiui DAB (162 jpav.). Kitaip sakant, kai
egzistuoja vienintelis skaičius t0, tenkinantis s ą l y g a s
sin t0=m ir Tas skaičius vadinamas skaičiaus
1
m arksinusu .
Apibrėžimas. Jeigu |m|<;l, tai skaičiaus m arksinusu
v a d i n a m a s skaičius t0, tenkinantis s ą l y g a s S i n i 0 = ^ i ir

< to < \ •
1
Lotyniškai arcus—lankas: arcsin m — lankas, kurio sinusas lygus m
^turimas galvoje lankas AM).
 Skaičiaus m a r k s i n u s a s ž y m i m a s arcsin m.
Iš apibrėžimo išplaukia, kad tuo atveju, kai |m|^l,
sin (arcsi a m) = m (1)
ir
— — ^arcsinm ^ j . (2)

Atvirkščiai, jeigu sin t=m ir - j ^ t < j , tai / = a r c s i n m .

4 pavyzdys. Apskaičiuosime: a) arcsin j", b) arcsin

—
Sprendimas, a) Kadangi s i n ^ = y ir tai

a r c s i n - j = ^ . b) K a d a n g i sin ^ - = i r tai

arcsin ( - J ^ - ) = - f .
163 paveiksle p a r o d y t a , kaip susieti vienais su kitu skaičiai m
ir arcsin m. Iš šio paveikslo matyti, kad
arcsin ( — m) = — arcsin m. (3)
įrodysime šią nelygybę, n e s i r e m d a m i paveikslu. J e i g u arcsin m =
= / 0 , tai sin Z 0 = m ir Tuomet sin (—/ 0 ) = — s i n / о =
= —m ir - j ^ - t g ^ j , o tai reiškia, kad arcsin (— m ) = — Z 0 =
= —arcsin m.
P a n a u d o d a m i simbolį arcsin m, u ž r a š y s i m e lygties sinZ = m
sprendinį. Viena šios lygties šakniis, kai Į m Į ^ 1, lygi arcsin m.
K a d a n g i sin ( л — / ) = s i n / , tai skaičius π — arcsin m irgi yra lyg-
ties s i n / = m s p r e n d i n y s ( s u t a m p a n t i s su arcsin m, !kai | m | = l ) .
Kitų š a k n ų lygtis sin t=m a t k a r p o j e [0; 2JT] neturi. Atsižvelg-
dami į funkcijos sin t periodiškumą, įsitikiname, kad lygties sin Z =
= m sprendinys, kai yra aibių {arcsin m-\-2kn\k e Z} ir
{π — arcsin m-\-2kzt\k <= Z} s ą j u n g a .
 Rašoma ir kitaip:
t = arcsin m + 2kn, k e Z; (4)
t = π — arcsin m + 2k π, k e Z. (5)
Iš (4) ir (5) formulių galima sudaryti vieną formul-ę:
? = ( — 1)" arcsin m + π«, neZ. (6)
Tikrai, kai n yra lyginis (n=2k), iš (6) formulės g a u n a m e (4)
formulę, o kai n yra nelyginis ( n = 2 & + 1 ) , — (5) formulę.
5 pavyzdys. Išspręsime lygtis: a) sin? = -* , b) sin t=
_ 1
~ 7 "
Sprendimas. a) Lygties sin? = y sprendinys yra
j arcsin y + 2 к п | keZ j u j π - a r c s i n y + 2 f o r j keZ j. Jį gali-
ma parašyti ir taip:
t = (— l)"arcsin y +πη, neZ.

b) Kadangi arcsin Į — y j = —arcsin y , tai i e š k o m a s spren-

dinys yra aibių

i — arcsin 4- + 2k π \ k e Z j ir j π + arcsin + 2k π | k e Z
7 I I l 7

sąjunga.
Sprendinį galima parašyti ir taip:

? = ( - l ) n + 1 arcsin y + πη, neZ.

Pratimai
634. P a r a š y k i t e b e n d r ą j ą skaičių χ išraišką, kai:

1) S i n x = - I ; 2) s i n x = — y

635. Apskaičiuokite reikšmes:

• Į/ — yMb
1) arcsin 2) arcsin- l—/ —
T.

636. A p s k a i č i u o k i t e sin ^ a r c s i n ^ ^ ^j.

637. A p s k a i č i u o k i t e r e i k š m ę (mintinai)

sin ^arcsin
V"2
y +arcsin ( —1)j.
 1 3
638. I š s p r ę s k i t e l y g t i s : s i n i = — , S i n x = — — .

639. A r g a l i a r c s i n t r e i k š m ė b ū t i l y g i :

Df; 2)-2.; 3)-§, 4) f ;

5) 6) V " 2 ; 7) - J ^ - ; 8) 51/7?
/
640. Raskite r e i k š m e s :

1) a r c s i n ( s i n 15°); 2 ) a r c s i n ^sin 3) a r c s i n ( s i n 3 ) ;

4) a r c s i n ( s i n 10).

2. Lygties cos t=m s p r e n d i m a s . Arkkosinusas. K a d a n g i cos Z

yra koordinačių apiskritimo taško M (t) abscisė, tai, norint išspręs-
ti lygtį cos t=m, reikia iš pradžių rasti šio apskritimo taškus, ku-
rių abscisė lygi m, t. y. apskritimo ir tiesės x=m susikirtimo taš-
kus. Kai | m | < l , g a u n a m i du susikirtimo taškai; kai \m\ = \,—
vienas, o kai | τ η | > 1 , susikirtimo t a š k ų visai nėra (164 pav.). Su-
r a d u s šiuos taškus, ieškoma aibė skaičių, kuriuos atitinka minėti
taškai, ir g a u t o s aibės s u j u n g i a m o s . Tokia s ą j u n g a ir bus lygties
cos Z = m sprendinys.
1 pavyzdys. Išspręsime lygtį cos ί = γ .
Sprendimas. Tiesė x=y kerta koordinačių apskritimą
dviejuose taškuose M ir N, simetriškuose abscisių ašies atžvilgiu

164 p a v .

(165 pav.). Kadangi cosy = y , tai A f = M ( y ) . Todėl N=

= n( — J\. Taškas Af atitinka skaičius ~ + 2kn, k <= Z, o taš-
kas N — skaičius — ~ + 2 к ъ , i e Z . S u j u n g ę šias dvi skaičių
aibes, g a u n a m e lygties cos t = y sprendinį:

{ j + 2kn \ keZ J U j — - j + 2/cπ | keZ J.

 Sj sprendinį g a l i m a parašyti ir taip: i = + 2k π, κ e L.
2 p a v y z d y s . Išspręsime lygtį cos t= 1.
S p r e n d i m a s . Abscisę, lygią 1, turi tik vienas koordinačių
apskritimo t a š k a s — t a i taškas Л ( 0 ) (166 pav.). Jis atitinka skai-
čius 2 k n , ί ε Ζ . Vadinasi, lygties cos t= 1 sprendinys yra skaičių
aibė {2kn\k e Z}. R a š o m a : t=2kn, k e Z.
P a n a š i a i r a n d a m a s lygties» cos t =— 1 sprendinys, kuris yra
skaičių r r + 2 k n , k e Z (t. y. skaičių ( 2 6 + 1 ) π , k e Z) aibė.

165 p a v . 166 p a v . 167 p a v .

3 p a v y z d y s . Išspręsime lygtį cois t=0.

S p r e n d i m a s . Abscisę, lygią nuliui, turi du !koordinačių ap-
skritimo taškai — vertikaliojo skersmens galai (167 pav.). Taš-
kas B atitinka skaičius ~ + 2kn, k e Z, o taškas D — skaičius —

- γ + 2кπ, k <ξ Z. Lygties sprendinys yra šių dviejų skaičių

aibių s ą j u n g a . J ą s u d a r o skaičiai j-\-kn, k e Z.
Lygties cos t=m, kai | m j ^ l , sprendiniui užrašyti v a r t o j a m a
s k a i č i a u s m arkkosinuso sąvoka. Kai | m | ^ l , tai vienas ir tik
vienas tiesės x=m ir koordinačių apskritimo susikirtimo taškas
priklauso viršutiniam pusapskritimiui ABC (168 pav.). Kitaip sa-
kant, kai \m\ ^ l , egzistuoja toks vienintelis skaičius t0, su kuriuo
cos t o = m, ir O.sglfo=^π. Sis skaičius v a d i n a m a s skaičiaus m ark-
kosinusu.
Apibrėžimas. Jeigu | m | ^ l , tai skaičiaus m arkkosinusu
v a d i n a m a s toks skaičius t0, su kuriuo cos t0=m ir 0 ^ / о ^ л .
Skaičiaus m arkkosinusas žymimas arccos m.
Iš šio apibrėžimo išplaukia, kad tuo atveju, kai

cos (arccos m) = m (1)

0 < arccos m =¾ π. (2)

Atvirkščiai, jeigu cos t=m ir tai / = a r c c o s m .

 4 pavyzdys. Apskaičiuosime arccos——.
Λ/~2 π
Sprendimas. Kadangi cos = --γ- ir tai
1/2 π
arccos-bį— = —.
2 4
169 paveiksle p a v a i z d u o t a , kaip siejasi v i e n a s su kitu skaičiai
m ir arccos m. Iš šio p a v e i k s l o matyti, kad

arccos (— m) = π — arccos m. (3)

Į r o d y d a m i šią lygybę ir n e s i r e m d a m i paveikslu, p r i m i n s i m e ,

k a d cos t=m ir Ο ^ ί ί ξ π , kai arccos m=t. K a d a n g i cos (л—t) =
= —cos t=—m, be to, 0 = ζ π — ί ^ π , tai arccos (—m) = π —
—arccos m.
P a s i n a u d o d a m i simboliu arccos m, u ž r a š y s i m e lygties cos t =
= m sprendinį. Viena šios lygties š a k n i s yra skaičius / o = a r c c o s m.
K a d a n g i cos (—/ 0 ) = cos t o = m , tai — a r c c o s m irgi yra šios lygties
šaknis.
Kitų š a k n ų lygtis cos t=m a t k a r p o j e [—π; π] neturi. Atsižvel-
gę į f u n k c i j o s cos t p e r i o d i š k u m ą , įsitikiname, kad lygties cos t==
= m s p r e n d i n y s yra skaičių aibių {arccos т + 2 £ я | k <Ξ Z} ir
{—arccos m-f-2£jt|& e Zj s ą j u n g a . R a š o m a taip:

{ ± arccos т + 2к-к \ keZ } (4)

arba
t = ± arccos т + 2къ, k e Z. (5)
3

5 pavyzdys. I š s p r ę s i m e lygtį cos t=—— .

Sprendimas. K a d a n g i arccos ^ — j = π — arccos , tai, pa-

n a u d o j ę (4) formulę, g a u n a m e / = ± ^ π - a r c c o s ~ j +2кг., k e Z,

3
a r b a t = (2k+ 1 ) π ± arccos — , k e Z.
O
641. P a r a š y k i t e b e n d r ą s k a i č i ų χ i š r a i š k ą , k a i c o s . v = VX
2
1/3
642. R a s k i t e r e i k š m e s a r c c o s — γ - ; arccos y'j· arccos 0.

643. A p s k a i č i u o k i t e c o s ^ a r c c o s | j.

644. P a t i k r i n k i t e l y g y b ę a r c s i n X= - a r c c o s χ.

645. A p s k a i č i u o k i t e :

1) s i n |arccos
VT •+aresm Vl
2 2

2) c o s I a r c s i n
V "2 V2
2 f-)·
646. A r g a l i a r c c o s m r e i k š m ė b ū t i l y g i :
9π _
2) y ; 3) 3
4) ·? »

5) V 3 ; 6) - V 3 7) 4: 8) -1?
647. A p s k a i č i u o k i t e :
1) a r c c o s ( c o s 2 0 ° ) ; 2) a r c c o s (cos ( — 8 0 ° ) ) ; 3) a r c c o s ( s i n 3 7 ° ) ;
4) a r c c o s (cos 2 ) ; 5) a r c c o s ( s i n 2 ) ; 6 ) a r c c o s ( c o s 10).

3. Lygties tgt=m sprendimas. A r k t a n g e n t a s . K a d a n g i tg t=

sm г
tai tg / yra koordinačių apskritimo taško M (t) ordina-
cos t
tės ir abscises santykis. Todėl, norint išspręsti lygtį t g t=m,
reikia iš pradžių rasti šio apskritimo ir tiesės —=m susikirtimo
taškus, o paskui surasti aibes skaičių, kuriuos atitinka šie taškai
Su kiekviena m reikšme tiesė
—=m
V1
β
Y
& t. y. y=mx, kerta koordinačių apiskri
X

y^(to) timą dviejuose diametraliai ,priešinguo

se taškuose M ir N (170 pav.). Vienas

/
cį ir tik vienas tų taškų, būtent, taškas M

f
4
<—
0

--/
J priklauso d e š i n i a j a m pusapskritimiui
DAB. Vadinasi, kiekvieną M atitinka
toks vienintelis skaičius t0, kad t g i o =
D = m, be to, - j < ( 0 < j . A n t r ą j į susi-
Г/0 pav.
kirtimo tašką N atitinka skaičius t0-\-TC.
Todėl lygties t ,g t—m sprendinys yra
skaičių t0-\-2kn, £<=Z ir / 0 + л + 2 / г л , ^ e Z aibių s ą j u n g a , t. y. aibė
s u d a r y t a iš skaičių ί 0 -\-ηπ, n e Z.
Lygties t g t = m sprendiniui užrašyti v a r t o j a m a skaičiaus m
a r k t a n g e n t o sąvoka.
 1 apibrėžimas. Skaičiaus m arktangentu v a d i n a m a s toks
<
skaičius to, su kuriuo tgt0=m ir - y < i 0 - y ·
Kaip jau aiškinome, kiekvieną m atitinka vienintelis skaičius,
tenkinantis š i a s sąlygas. Jis ž y m i m a s a r c t g m. Iš apibrėžimo iš-
plaukia, kad
tg (arctg m) = m (1)
ir
- y < arctg m < y . (2)

Atvirkščiai, jeigu tg t = m ir , tai i = a r c t g m.

1 pavyzdys. Rasime: a) a r c t g j / 3 ; b) a r c t g ( — 1).
Sprendimas, a) K a d a n g i tgy = j/3 ir

tai arctg ]/ 3 = y .
tai
b) K a d a n g i tg ( - - ^ j = - I ir - y < ~ i į < f > a r c t g ( - 1) =
π
=
J -
g
2 pavyzdys. Išspręsime lygtį tg t = y .
g
Sprendimas. Turime: t = arctg j + n π, n e Z.

Kai arctgm=Z0, tai tgt0=m i r . - y <f0<y. Tuomet

tg ( — • = — t g ^ o = - m, be to, - y < - f 0 < § . Todėl a r c t g (—m) =

= — Z 0 = — a r c t g m. Vadinasi,
arctg ( — иг) = — arctg m. (3)

P a n a š i a i apibrėžiamais arcctg m ( a r k k o t a n g e n t a s m).

2 apibrėžimas. Skaičiaus m arkkotangentu m vadinamas
toks skaičius t0, su kuriuo ctg t0=m, be to, 0<.t0<n.
l/T
3 p a v y z d y s . Rasime a r c c t g - y — .

Sprendimas. Kadangi

,TT 1/эГ · A π . . . l/T π

Ctg y = - y - ir 0 < y < π , tai a r c c t g = y .

Siūlome s k a i t y t o j a m s įrodyti, kad

arcctg (— m) = π — arcctg m. (4)

Todėl arcctg ^ - -y-3- ^ = π _ y = y .

 »

648. R a s k i t e b e n d r ą s k a i č i ų χ i š r a i š k ą , k a i :
V T
1) t g x = " 1 / 3 ; 2) c t g χ = y — .

649. R a s k i t e :

1) a r c t g (— V T ) ; 2) a r c c t g ( — ] / J ) ; 3 ) a r c t g 1; 4) a r c c t g 0.
650. A p s k a i č i u o k i t e :

1) tg ^ a r c c o s i j ; 2) c t g ( a r c t g ( - 1 ) ) ;

3) tg ( a r c c t g V 3 ) ; 4) sin ^arctg 5) tg ^ a r c c o s

6) c t g ^ a r c c o s yjj; 7) c o s ^ a r c c t g — j .

651. P a t i k r i n k i t e l y g y b ę a r c t g X = a r c c t g x.

652. A p s k a i č i u o k i t e (mintinai):
1) c o s ( a r c t g 1 + a r c c t g 1 ) ;

3
2 ) tg ^ a r c s i n ^ + arctg "l/Tj.

653. A r g a l i a r c t g χ r e i k š m ė b ū t i l y g i :

Λ _, TU TT „ TT
1) 0 ; 2) - j ; 3) y 4) y

5) V T ; 6) - J y - ; 7) y ; 8) -1?

654. A r g a l i a r c c t g χ r e i k š m ė b ū t i l y g i :

1) 0 ; 2) - j ; 3) y 4) π ; 5) V 2 ;

6) ; 7) 4 ; 8) -0,1?

4. P a g r i n d i n i a i t r i g o n o m e t r i n i ų lygčių sprendimo metodai. Bet

kokias trigonometrines lygtis sprendžiame, p e r t v a r k y d a m i jas j
i š n a g r i n ė t ų tipų paprasčiausias trigonometrines lygtis. Norėdami
tai p a d a r y t i , taikome p a g r i n d i n i u s būdus, kuriuos a p t a r ė m e nag-
rinėdami algebrinių lygčių sprendimą,— n a u j o nežinomojo įve-
dimas (keitimais) ir lygties F (t)= O kairiosios pusės s k a i d y m a s
dauginamaisiais.
I š n a g r i n ė s i m e kai kuriuos atskirus šių b e n d r ų b ū d ų atvejus.
Dėl t r u m p u m o kartais visas trigonometrines f u n k c i j a s — sinusą,
kosinusą, t a n g e n t ą ir k o t a n g e n t ą — žymėsime raide T.
a) Lygtis T (f (i)) = 0 . Tokio tipo lygtyse po trigonometrinės
funkcijos ženklu yra reiškinys, p r i k l a u s a n t i s nuo t. Norint išspręs-
ti tokią lygtį, reikia f (t) pažymėti χ ir išspręsti g a u t ą paprasčiau-
sią trigonometrinę lygtį T(x) = 0. R a d u s jos šaiknis, reikia iš-
spręsti lygtį f ( t ) = a , suteikiant a reikšmes, lygias ,gautoms šak-
nims.
1 pavyzdys. Išspręskime lygtį c o s ( 5 / - ~ J =

Sprendimas. Pažymėkime 5i —— = x. Gauname kinta-

VT π
mojo χ lygtį COsx = - y — , iš kurios r a n d a m e , kad χ = ± + 2kn,

έ ε Ζ . K a d a n g i x = 5t — -įr, tai t ,surasime iš lygties

5t-~=±^ + 2kn, k e Z,
6 4 '

kurią išsprendę, g a u n a m e :

/ = 1 įZ± ^ + , keZ.

Galima jparašyti taip:

π 2 kn i r r , π , 2 кк , _
t= ,.- + —į—, keZ, arba i = - - + — , ieZ.
I Z J oU J

P a s t a b a . Spręsdami minėto tipo lygtis, mokiniai dažnai daro klaidą —

suranda atskiras t reikšmes ir j a s įrašo į bendro sprendinio formulę. Pavyz-
džiui, spręsdami lygtį cos ( s t - į \ = _2 - , rašo taip: Ы— — = —, t -
\ 6/ 2 6 4
= Jjf, o paskui, taikydami bendro sprendinio formulę, „išveda", kad t =

= ± - j 2 + 2 & j x , k <= Z. S i s atsakymas skiriasi nuo prieš tai gauto teisingo at-

sakymo.

2 pavyzdys. Išspręsime lygtį tg^x 2 + 4 x + = 1.

Sprendimas. Tarę, kad x 2 + 4x + ~ = z , šią lygtį pakei-
čiame paprasčiausia lygtimi t g 2 = l ir iš jos g a u n a m e r = у + к π ,
k e Z. Reikia išspręsti lygtį

х2 + 4х+^ = ~ + к-к, k e Z,
4 4
arba
χ 2 + 4x - k π = O, keZ.
Vadinasi,
X = - 2 ± У 4+ £π„ k e Z.
279
 Kad t reikšmės butų realios, turi būti teisinga nelygybė 4+
Iš jos sužinome, kad

- —, t. y. k= - I, O, I, ...
π

Taigi p r a d i n ė s lygties sprendinys yra:

χ = - 2 + 1/ 4 + къ, keZ, kž-1.

b) Lygtis T (ψ (i)) = T (ty (t)). 1—3 skyrelių rezultatus galima
suformuluoti taip: jeigu s i n / = s i n a , tai t= ( — l) f e a+&rr, i e Z ,
jeigu cos / = c o s a, tai t=±a-\-2kn, k<=Z\ pagaliau, jeigu t g / =
= = t g a , tai t=a-\-kn, k e Z. Remdamiesi tais teiginiais, spręsime
lygtis T (φ (t)) = Γ ( ψ ( Ζ ) ) , kurių kairėje ir dešinėje pusėse yra ta
pati trigonometrinė funkcija T. Po ios ženklu parašyti reiškiniai,
su k i n t a m u o j u t.
3 p a v y z d y s . Išspręskime lygtį

sin ( 6 i - f ) = sin ( 2 i + j ) . (1)

Sprendimas. Iš to, kas pasakyta, aišku, kad (1) lygybė

teisinga t a d a ir tik t a d a , kai teisinga lygybė 6 f - j = ( — 1)* ^lt +
+ -Į^ + kn, keZ.
I š s p r e n d ę šią lygtį, g a u n a m e

t — _£ Z Irt=
ΚΕΛ
7
6-(-1)" ·2 ' ·
Turime dvi sprendinių aibes:
7 , nk , „ 13 nk J „
t l = π + k e Z 2 = π + k e Z
48 ' ' 96 T ' -
2
4 p a v y z d y s . Išspręsime lygtį cos x = c o s (4x—3).
Sprendimas. Iš šios lygties g a u n a m e x 2 = ± (4x—3) +
R a n d a m e šių k v a d r a t i n i ų lygčių sprendinius:

X li2 = 2 + 1/ 1 + 2k π, k e Z , k~ž 0;
X3i4 = - 2 + ] / 7 + 2fcπ, keZ,k>- 1.
2
5 p a v y z d y s . Išspręsime lygtį t g x = t g ( 4 x — 3 ) .
S p r e n d i m a i s . Iš šios lygties g a u n a m e , k a d x 2 = 4 x — 3 +
-j-feit, fceZ. Išsprendę šias k v a d r a t i n e s lygtis, r a n d a m e p r a d i n ė s
lygties sprendinius: x = 2 ± l / 1 + £ π , fceZ,
c) Lygtis f (T (t))= 0. Čia t r i g o n o m e t r i n ė f u n k c i j a yra po ki-
tos funkcijos ženklu. S p r e n d ž i a n t šią lygtį, reikia pakeisti nežino-
mąjį, t a r u s , kad T ( t ) = z , ir išspręsti lygtį f ( z ) = 0 . J e i g u šios
lygties š a k n y s Z u ..., z , tai telieka išspręsti lygtis T ( t ) = z
n ..., u

T ( t ) = z nir s u j u n g t i g a u t u o s i u s sprendinius.
6. p a v y z d y s . Išspręskime lygtį 6 sin 2 1—5 s i n / + 1 = 0.
S p r e n d i m a s . Tarę, kad sin / = z , g a u n a m e k v a d r a t i n ę
lygtį 6 z 2 — 5 2 + 1 = 0. Jos šaknys yra "" Z =
2 J· Todėl
p r a d i n ė lygtis pakeičiama paprasčiausiomis trigonometrinėmis
lygtimis sin t= j ir sin? = ^-· I š s p r e n d ę jas, g a u n a m e t = km + ( —

-iy>Z, keZ, arba t = & π + ( - l) f c arcsiny , keZ.

7 p a v y z d y s . Išspręsime lygtį 2 cos 4 t—Ί cos 2 /—4 = 0.
Sprendimas. Tarę, kad cos2 t=z, gauname kvadratinę
lygtį 2z2— Tz-4 = 0. Jos šaknys yra Z1 = — j , Z2 = 4. Kadangi
O ^ c o s 2 / ^ 1 , tai n a g r i n ė j a m o j i lygtis šaknų neturi.
d) Spręsdami trigonometrines lygtis, dažnai taikome skaidymą
dauginamaisiais: p r a d i n ę lygtį pertvarkome į lygtį f ( / ) = 0 ir funk-
ciją f išreiškiame s a n d a u g a . Taikome § 3 6 skyrelio formules.
8 p a v y z d y s , išspręsime lygtį sin / + s i n 2 / + s i n 3 / = 0 .
Sprendimas. K a d a n g i sin / + s i n 3 / = 2 sin 2/ cos t, tai iš
p r a d i n ė s lygties g a u n a m e lygtį 2 sin 2/ cos / + s i n 2 / = 0 . D a b a r
daugiklį sin 2/ iškeliame prieš skliaustus:
sin 21 (2 cos t + 1) = 0.
Teliko išspręsti lygtis sin 2 / = 0 ir 2 c o s / + 1 = 0 ir s u j u n g t i jų
кк
sprendinius. Iš sin 2 / = 0 g a u n a m e : 2 t = kn, k ^ Z , todėl ί =
k e Z, o iš 2 c o s / = — 1 g a u n a m e : cos i = — y , t = ± ~ + 2kn,.
k e Z.
A t s a k y m a s u ž r a š o m a s taip:

t = -y- , keZ, arba г = ± у + 2£ти, keZ.

Pratimai

655. Kokia skaičių, tenkinančių šias lygtis, bendroji išraiška:

1) sin 9 x = y ; 2) c o s 6 x = ~ y ? - ; 3) t g 5 * = l ;

4) ctg 12*= — ^ 3 - ; 5) t g 7 * = — X į - · 6) cos ( f a - J - ) = ~

7) sin ( 8 * + y ) = - l ; 8) tg (зх-t-J ] = 0; 9) sin2 y = i ;

10) cos2(3x — 60°) = y ; 11) t g 2 ( 5 * + | ) = 3; 12) tg2 ( 7 * + j ) = -1;.

 13) COS a ( б х + у ) = 2 ; 14) sin З х = у ; 15) cos ( у + у ) = у ;

16) sin (2х2) = у ; 17) c o s 2 З х 2 = у ; 18) t g y = l ;

2 3
656. I š s p r ę s k i t e lygtis:

I) s i n Зх c o s 2 х t g 7х=0; 2) s i n 4 л : = — c o s 5л:;

3) t g 4 x = — t g y ; 4) s i n 1 7 х = — s i n 13х;

5 ) c o s Q x = — c o s й\ .6) tg 5 л : = — ctg7x;

7) sin | - = c o s у ; 8) t g ( 7 π + χ ) = - c t g ( х - у ) ;

9) s i n ^x + y π | = — c o s .(x+6:it); 10) s i n ^x 2 + у j = c o s χ 3 ;

χ 2
2
II) cos — = - c o s — ; 12) c o s χ = — cos 5χ2;
' 5 л:
2
13) c t g 6 χ = — c t g —·, 14) c o s (Зх2 — 2х) = c o s 5х;

2
15) t g V JČ = c t g З х ; 16) sin 2x-3sin2x+2=0;

17) t g 2 4 x + 3 t g 4 x — 4 = 0; 18) c o s 2 З х — ^ 3 + 1 / 2 С05 зА- + . ^ б = 0 ;

, 7 sin З х — 4 c o s 3 x
9 s n 2 2 x +1 2 c o s 2 2 x = - r ; 20) , • , , 5- = -1.
' 4 2 s i n З х + c o s Зх

5. Specialūs t r i g o n o m e t r i n i ų lygčių sprendimo būdai. Spren-

džiant trigonometrines lygtis, kuriose yra keletas trigonometrinių
funkcijų, verta visas šias f u n k c i j a s išreikšti viena, o po to pa-
keisti k i n t a m ą j į :
1 p a v y z d y s . Išspręsime lygtį 5 sin 2 / + 3 sin / + 4 c o s 2 t =
= 5 f

Sprendimas. Pritaikę formulę sin 2 / + c o s 2 1 = 1, pradinę

3

lygtį pakeičiame lygtimi s i n 2 / + 3 sin i - 1 y = 0. Tarę, kad

įsin t=z, iš jos g a u n a m e k v a d r a t i n ę lygtį z 2 + 3 z - l y = 0 , tu-

rinčią šaknis Z1 = y ir Z2 = - 3 ~ . Lygtis s i n i = - 3 | sprendinių

neturi, o lygties sini = y sprendinys yra ί = π η + ( - l ) " y , '
e Z.
Nurodysime keletą taisyklių, kurios palengvina rasti keitinį,
s p r e n d ž i a n t trigonometrines lygtis. Simboliu R (z; ω) žymėsime
k i n t a m ų j ų 2 ir ω r a c i o n a l i ą j ą funkciją 1 . Jeigu tokioje funkcijoje 2
pakeistume sin /, o ω pakeistume cos t, tai g a u t u m e funkciją
R ( s i n / ; cos t), kuri v a d i n a m a dydžių sin / ir cos t r a c i o n a l i ą j a
funkcija.
Stai tokių funkcijų pavyzdžiai:
sin 2 1 + cos 2 1,
2 sin» t,

2sin2i-cos/+l
3cos2?sini + 5
ir t. t.
S p r e n d ž i a n t lygtis
R (sin t; cos /) = 0,

verta prisiminti šiuos n u r o d y m u s :

a) Jeigu sin / (atitinkamai cos /), esančio lygtyje, l a i p s n i a i y r a
lyginiai, tai tinka keitinys cos / = 2 (sin t=z).
b) Jeigu pakeitus s i n / j — s i n / ir cos / į — c o s / , funkcija
R (sin /, c o s / ) nesikeičia (t. y. jeigu R (—sint, —cos t) =R (sin t,
cos / ) ) , tai tinka keitinys t g / = 2 .
2 p a v y z d y s . Išspręsime lygtį

sin 4 1 + 3 cos t - cos 4 / - 2 = 0.

S p r e n d i m a s . Sioje l y g t y j e yra tik ketvirtasis sinuso laips-
nis. Visą k a i r i ą j ą lygties pusę, prisiminę taisyklę a ) , išreiškiame
c o s / . K a d a n g i sin 2 / = 1— cos 2 1, tai sin 4 / = (1—cos 2 1) 2 . G a u n a -
me lygtį
(1 - cos 2 /)2 + 3 cos / - cos 4 / - 2 = 0,
t. y.
2 cos 2 1 - 3 cos / + 1 = O,
anba 2 z 2 — 3 2 + 1 = 0 , kai 2 = c o s / . I š s p r e n d ę šią lygtį, r a n d a m e
Z1=J, 2 2 = 1 . Teliko išspręsti dvi paprasčiausias trigonometrines
lygtis: cos f = γ ir c o s / = l . Iš jų g a u n a m e t = 2nn±j arba/=
= 2л/г, n e Z .
3 pavyzdys. Išspręskime lygtį

sin2 / + 3 sin t cos / + 6 cos 2 / — 5 = 0. (1)

S p r e n d i m a s . J e i g u sin t pakeistume į —sin t, o cos / — į

—cos t, tai šios lygties kairioji pusė nepasikeistų. Todėl, prisimi-
nę taisyklę b ) , tariame, kad i g / = 2 . Keisdami nežinomąjį, at-
1
P r i m i n s i m e ( ž r . I I s k y r i a u s § i 1 s k y r e l į ) , k a d k i n t a m ų j ų 2 ir ω r a -
c i o n a l i ą j a f u n k c i j a v a d i n a m a f u n k c i j a , k u r i o s r e i k š m ė s g a u n a m o s iš s k a i č i ų ir
z bei ω r e i k š m i ų , a t l i e k a n t s u d ė t i e s , d a u g y b o s ir d a l y b o s v e i k s m u s .
k r e i p s i m e dėmesį į tai, kad iš šios lygties, kai cos / = 0 , g a u n a m e
lygti sin 2 t — 5 = 0 , n o r s su šiomis / r e i k š m ė m i s turi būti sin 2 / = 1 .
Todėl t reikšmės, su k u r i o m i s cos t l y g u s nuliui, n ė r a (1) lygties
š a k n y s . V a d i n a s i , abi lygties p u s e s g a l i m a p a d a l y t i iš c o s 2 / .
G a u n a m e lygtį t g 2 t + 3 tg t + 6 - ^ 7 = 0, t. y. tg 2 / + 3 t g / + 6 -
— 5 ( l + t g 2 1 ) = 0 , a r b a 4 tg 2 / — 3 t g /— 1 = 0. į r a š ę keitinį t g t=z,
g a u n a m e k v a d r a t i n ę lygtį 4z 2 —3z—1 = 0. Sios lygties š a k n y s yra
Zi = 1 ir Z3=-L. I š s p r e n d ę lygtis t g / = 1 ir tgč=-y, gau-

n a m e a t s a k y m ą : t = πη + y a r b a t = Tin-sxctg ^ , neZ.
Keitinys igt=z tinka ir t a d a , kai lygties kairioji p u s ė R (sin t;
cos t) y r a f u n k c i j ų sin / ir cos / h o m o g e n i n ė f u n k c i j a , t. y. tokia
f u n k c i j a , kuri p a d a u g i n a m a iš λ", kai sin/ 1 k e i č i a m a s į λ sin / ir
cos / į λ cos /:

R (λ sin t, λ cos t) = V R (sin t, cos t).

Siuo a t v e j u reikia abi lygties puses p a d a l y t i iš cos" / ir p a ž y m ė t i

t g / = z ( j e i g u visi lygties n a r i a i d a l i j a s i iš c o s m / , tai iš p r a d ž i ų
reikia iškelti p r i e š s k l i a u s t u s cos'" / ir iš duotosios lygties s u d a -
ryti dvi l y g t i s ) .
4 p a v y z d y s . I š s p r ę s i m e lygtį

- 4 sin 2 1 cos 2 1 + 9 cos 4 1 = 0.

Sprendimas. Kairioji šios lygties p u s ė yra h o m o g e n i n ė

f u n k c i j ų sin / ir cos t atžvilgiu. Be to, visi lygties n a r i a i d a l i j a s i
iš c o s 2 / . Todėl cos 2 t iškeliame prieš s k l i a u s t u s :

cos 2 1 (9 COS21 - 4 sin 2 1) = 0.

D a b a r reikia i š s p r ę s t i lygtis c o s / = 0 ir 9 c o s 2 , / — 4 s i n 2 / = 0 . Pir-

m o s i o s lygties s p r e n d i n y s y r a j + π η , n e Z. N o r ė d a m i išspręs-
ti a n t r ą j ą lygtį, abi šios lygties p u s e s p a d a l i j a m e iš cos 2 t (aišku,
k a d skaičiai, su k u r i a i s c o s / = 0 , n ė r a šios lygties š a k n y s ) . G a u -
3
2
n a m e lygtį 9 — 4 t g / = 0 , iš kurios r a n d a m e tg/=±j. Vadi-

nasi, ί = ηπ i a r c t g y . Taigi ί = | + η π , n e Z, a r b a t=nn±

± arctg γ , n e Z .
P a p r a s t a i p e r t v a r k i u s d a ž n a i g a l i m a lygtį pakeisti homogeni-
ne. P a v y z d ž i u i , n o r i n t lygtį

sin 2 1 — 4 sin / cos t+2 cos 2 1 = 3

284
pakeisti h o m o g e n i n e , užtenka jos d e š i n i ą j ą p u s ę p a d a u g i n t i iš
„ t r i g o n o m e t r i n i o vieneto" sin 2 2
t — 1. G a u n a m e h o m o g e n i n ę
/ + c o s
lygtį
sin 2 1 - 4 sin / cos t + 2 cos 2 1 = 3 (sin 2 1 + cos 2 1),
kuri s p r e n d ž i a m a taip, kaip aiškinome anksčiau.
Pratimai
657. I š s p r ę s k i t e h o m o g e n i n e s lygtis ir lygtis, pakeičiamas homogeninėmis:
1) a s i n χ + b c o s χ = O , афЬ;
2 ) s i n 2 x + 2 s i n x c o s x + c o s 2 x = 0;
3) 5 sin2 χ — 3 C o s 2 X = O ;
4) s i n 2 * — 1 0 s i n χ c o s x + 2 1 Cos 2 X = O;
5) 6 c o s 2 χ — 2 s i n 2 χ = 5;

6) sin2 χ — 2 cos2 x + y sin 2 x = 0;

7) c o s 2 5 x + 7 s i n 2 5 x = 8 c o s 5x s i n 5x;
8) s i n 6 x + s i n 4 χ c o s 2 χ = s i n 3 χ c o s 3 x + s i n χ c o s 3 x;
9 ) s i n 2 x c o s 2 χ — 1 0 s i n χ c o s 3 x + 2 1 cos 4 x = 0 ;

10) 8 s i n 2 I - 3 s i n χ - 4 = 0;

11) sin4x — c o s 4 x = s i n 2 x ;
12) 1 — 3 c o s 2 x = 2 s i n χ c o s x.
658. I š s p r ę s k i t e k e i t i m o m e t o d u š i a s l y g t i s :

1) s i n 2 x + Z - = s i n χ ;

2) 2 s i n 2 x - c o s x + l = 2 s i n 2 x + c o s x ;
3) 4 sin3 x + 4 Cos 2 X-sin χ —3 = 0;
4) 4 c o s 3 χ — 4 s i n 2 χ — 3 c o s x + l =0;
2 2
5) — 6 s i n χ C o s X - 13 s i n x + 7 s i n x + 2 = 0;
6) 2 + c o s 2 2 x = ( 2 —sin2x)2.
659. I š s p r ę s k i t e l y g t i s :
1) sin 2 x + s i n x = 0; 2) sin 3 x = s i n 2 x + s i n x;

3) s i n (p+x) + s i n X = 2 cos γ ;

4) t g p x + t g qx=0\ 5) sin x + s i n 5 x + s i n 9 x = 0;
6) c o s 4 x + c o s 2 x + c o s x = 0; 7) a sin x + & c o s x = a sin 2x — b cos 2x;
8) t g x + t g 2 x + t g 3 x = 0 ; 9) s i n x + s i n 3 x + s i n 5x = 0;
10) sin x + s i n З х + c o s x + c o s 3 x = 0 ; 11) c o s χ — c o s 2 x = s i n 3x;
12) c o s 6 x c o s 3 x — c o s 7 x c o s 4 x = 0;

/1 ϊ Ί / 9 3 1
1 \e + C 0 & i X
~"2 c o s 2 +
[/ J^ +COs4X-γ Cos2X=Y-
 6. Universalusis keitinys. N a g r i n ė t u s iki šiol k e i t i n i u s buvo
g a l i m a taikyti s p e c i a l i e m s lygčių t i p a m s . Yra keitinys, k u r i s bet
k u r i ą lygtį ί? (sin cost)= O pakeičia r a c i o n a l i ą j a a l g e b r i n e lyg-
timi; čia, kaip ir a n k s č i a u , R ( z; ω) — k i n t a m ų j ų z ir ω r a c i o n a -
lioji f u n k c i j a .
Iš § 3 4 skyrelio (7) ir (8) f o r m u l i ų , kai t=/={2k+\)n, k<=Z,
g a u n a m e , kad
2tg~
sin?= —; (1)
i+tg2-

l-tg2į
cos t = . (2)
1+t 2
8 T
V a d i n a s i , jeigu t a r t u m e , kad tg~=z, tai iš lygties 7 ? ( s i n / ;
cos 0 = 0 g a u t u m e lygtį
2z
Я
1 + z2 ' 1 + z2

Kairioji šios lygties p u s ė y r a k i n t a m o j o χ r a c i o n a l i o j i f u n k -

cija, t. y. u n i v e r s a l i u o j u keitiniu g a v o m e r a c i o n a l i ą j ą lygtį.
P a s t a b a . (1) ir (2) f o r m u l ė s t e i s i n g o s tik t a d a , k a i ίφπ+2ηη, ne Z.
Todėl, išsprendus lygtį, kai buvo taikytas universalusis keitinys tg

reikia patikrinti, ar skaičiai ί = π + 2 π η y r a t o s lygties š a k n y s .

1 pavyzdys. I š s p r ę s i m e lygtį

3 sin t - 4 cos t = - | . (3)

Sprendimas. Funkcijos sin t ir cos t p a k e i č i a m e pagal
(1), (2) f o r m u l e s ir t a r i a m e , kad t g y = z. G a u n a m e raciona-
l i ą j ą lygtį
6z _ 4(1-z 2 ) =_5
2
1+ z 1 +z2 ~ 2 '
kuri p e r t v a r k o m a į k v a d r a t i n ę lygtį 3 z 2 + I2z—13=0. Sios lyg-
ties š a k n y s yra skaičiai zli2= Tereikia i š s p r ę s t i dvi

lygtis tg y = — 6 ± V 7 5 ^ G a u n a m e ί = 2 « π + 2 a r c t g — 6 ~ ^ 7 5 , ne Z.
Skaičiai / = л + 2 я п n ė r a (3) lygties š a k n y s .

Pastaba. (3) lygtį galima išspręsti kitu b u d u . Abi š i o s lygties puses

p a d a l i j a m e iš 5 ( t . y. iš į / 3 2 4 - ( - 4 ) 2 ) :
3 . 4 1
S i n C 0 S =
5 '~ 5 ' I '
Kadangi f у ] + ( — - ^ J = 1 , t a i e g z i s t u o j a t o k s s k a i č i u s a, su k u r i u o cos a =
3 4
= —, s i n a = - j . Todėl pradinę lygtį galima parašyti taip: cos α sin i—

— sin α c o s i = 4> arba sin (/ — α) = s i n -Ц-. Iš čia gauname, kad /=a-f-

2 6

+ ( - 1 )n~+nn, n e Z.
O

Pratimai
660. T a i k y d a m i u n i v e r s a l ų j į keitinį, i š s p r ę s k i t e l y g t į

a sin χ + b cos χ = c.

Koks turi būti p a r a m e t r ų a, b ir c r y š y s , k a d l y g t i s t u r ė t ų r e a l i ų spren-

dinių?
661. I š s p r ę s k i t e l y g t i s :

1) a sin . v + b cos X= l / o 2 + b'; 2) 2 sin χ — 9 cos л - = 7;

1 + sin л; _ 1
1+cos χ ~ 2 '

4)1/3 sin x + c o s х = У 2 ;

5) у"з sin ( x - j j + s i n (.v + ^ ) = 1 / 2 .

7. Kartotinių kampų formulių taikymas trigonometrinėms lyg-

tims spręsti. J e i g u t r i g o n o m e t r i n ė j e l y g t y j e y r a ne tik a r g u m e n -
to /, bet ir jo k a r t o t i n i ų a r g u m e n t ų 2/, 3/ ir t. t. t r i g o n o m e t r i n i ų
f u n k c i j ų , tai taikomos formulės, kurios šias t r i g o n o m e t r i n e s funk-
cijas išreiškia a r g u m e n t o / t r i g o n o m e t r i n ė m i s funkcijomis. P o to
g a l i m a taikyti a n k s t e s n i u o s e skyreliuose i š n a g r i n ė t u s metodus.
1 p a v y z d y s . I š s p r ę s i m e lygtį

cos 31 cos t + sin2 2/ - cos / - 4 = 0.

4 8

Sprendimas. Kadangi cos 3 / = 4 c o s 3 / — 3 cos /, sin 2 / =

= 2 sin / cos /, tai t u r i m e lygti

(4 cos 3 1 — 3 cos t) cos t + 4 sin 2 1 cos 2 1 - ~ cos t — 4* = 0. ·

4 o
Sioje l y g t y j e sin 2 / pakeičiame į 1—cos 2 / ir s u p r a s t i n a m e g a u -
t ą j į reiškinį. G a u n a m e lygtį

cos 2 1 — c o s / — 4- = O,
4 8

kuri keitiniu c o s / = 2 pakeičiama į k v a d r a t i n ę lygtį z2-^-z-

- - ^ = 0. Sios lygties šaknys yra Z1 = - i , Z 2 = Vadinasi,

cos/ = — arba c o s i = - L , todėl t = ±-y + 2ηπ, n e Z , arba f = ±

± arccos y + (2n + 1) π, n e Z.
2 p a v y z d y s . Išspręsime lygtį cos 5/ cos 2t—cos 7/ cos 4 / =
= 0.
S p r e n d i m a s . Jeigu šioje lygtyje kartotinių a r g u m e n t ų tri-
g o n o m e t r i n e s f u n k c i j a s ,pakeistume a r g u m e n t o / trigonometrinė-
mis funkcijomis, tai g a u t u m e labai griozdišką algebrinę lygtį. Sj
kartą tikslingiau sandaugas pakeisti sumomis. Gauname:
y (cos It + c o s 3 i ) - y (cos l l / + c o s 3 / ) = 0 , t. y. cos Tt-cos 11/=0.
D a b a r kosinusų skirtumą vėl keičiame s a n d a u g a :
2 s i n 9 / s i n 2 i = 0.
Reikia išspręsti dvi lygtis sin 9 / = 0 ir sin 2 / = 0 , iš kurių g a u -
ηπ „ , ηπ r.
n a m e t= — , n Z, arba ? = - y , n <= Z.

Pratimai
662. Išspręskite lygtis:

1) t g 2 x = c t g x; 2) 1+cos x+cos 2 x = 0 ;

3
3
3) c o s ' χ sin З х + s i n χ cos З х = у ; 4 ) c o s x = c o s Ix — c o s Зх.

8. Trigonometrinių nelygybių įrodymas. Norėdami įrodyti tri-

g o n o m e t r i n ę nelygybę, taikome a t i t i n k a m ą keitinį, kuris šią ne-
lygybę pakeičia algebrine nelygybe.
1 p a v y z d y s . Įrodysime nelygybę
3 cos i —4 sin i ^ 5. (1)

Sprendimas. Taikydami u n i v e r s a l ų j į keitinį tg y = z,

ίφη-\-2ηη, n e Z, d u o t ą j ą nelygybę keičiame nelygybe
3 ( 1 —z2) 8z
1 +z2 1 +z* ^

Si nelygybė ekvivalenti nelygybei 8z2-\-8z-\-2^0, kuri tapačiai

teisinga su visomis z reikšmėmis, nes 8 z 2 + 8 z + 2 = 2 ( 2 z - ) - l ) 2 . Ne-
lygybė teisinga ir t a d a , kai / = π + 2 π η , n e Z.
P a s t a b a . Sią nelygybę galima įrodyti kitaip. Pastaboje dėl 6 skyrelio
3
1 pavyzdžio buvo parodyta, kad egzistuoja skaičius a, su kuriuo --=Sina,
4
—^ = c o s a. Todėl, iškėlę kairėje (1) nelygybės pusėje prieš skliaustus skaičių
2 2
5 = Уз + 4 g a u n a m e : sin α cos t — cos α sin 1, t. y. sin ( — S i
n e l y g y b ė t e i s i n g a su v i s o m i s t reikšmėmis.
 2 pavyzdys. Įrodysime nelygybę

(sin t + - Д - У + (cos t + - Ц - ) * ^ 9. v(2)

\ sm / / \ cos t/

Sprendimas. Atskliautę skliaustus, pritaikę formulę

sin 2 / + c o s 2 / = 1 ir s u b e n d r a v a r d i k l i n ę t r u p m e n a s , g a u n a m e ne-
lygybę
5+ . •1 , , > 9 , (3)
sin 2 f c o s 2 г 4
'

ekvivalenčią pradinei. K a d a n g i s i n 2 / cos 2 Z = ~ s i n 2 2 / , tai (3) ne-

lygybė t a m p a tokia:
i
sin 2 21
>1.

K a d a n g i sin 2 2 / ^ 1 , tai šią nelygybę tenkina visos / reikšmės,

išskyrus n e Z. Be to, aišku, kad lygybė teisinga tik
2
tuomet, kai sin 2 / = 1 , t. y.
Tt HK _
?=- + — , neZ.

Pratimai

663. Įrodykite nelygybes:

1) c t g 1+ctga, 0 < α < π ;

2 ) (1 — t g 2 χ ) ( 1 — 3 t g 2 χ ) (1 + t g 2 x t g 3 x ) ^ O s u v i s a i s χ iš f u n k c i j ų tg*,
t g 2x, t g 3 x a p i b r ė ž i m o s r i t i e s ;
3) cos ( s i n x ) > 0 su v i s a i s r e a l i a i s *;
4) s i n 8 * + c o s I 4 * ^ l su visais *;
5) 4 s i n 3 α + 5 ^ 4 c o s 2 α + 5 s i n α s u b e t k u r i u o α;

6) |tgx+ctgx| ^ 2 s u k i e k v i e n u * iš a p i b r ė ž i m o s r i t i e s ;
7) 15 s i n x + 2 c o s x \ < 6 su visais χ;
8) 13 sin χ + 1 2 c o s x | =¾ 13 s u v i s a i s χ ;
9) |cos x + 3 sin x | "Į/lO s u v i s a i s χ ;
10) | 3 cos χ — 2 sin x | < 4 su visais χ;
11) I sin a | + |cos a | ^ l su visais α;

12) s i n α c o s c t ^ i , k o k i e b e b ū t ų a ;

13) s i n a + c o s a ^ У 2 su v i s a i s a ;
2
14) ( t g a + c t g a ) ^4 su visais a, su kuriais apibrėžtos abi funkcijos
t g α ir c t g a ;

10. Algebra ir m a t e m a t i n ė analizė X—XI kl.

 15) t g 4 α + c t g 4 s u v i s a i s α iš a p i b r ė ž i m o srities;

16) l / c o s a < ] / 2 cos y s u v i s a i s a, s u k u r i a i s c o s a ^ O ir cosy>0.

664. Į r o d y k i t e nelygybę

8 sin χ — s i n 2x ^ 2 ^8 s i n y —sinxj.

Taikydami šią nelygybę, įrodykite, kad 4P2„ — Pn > 4 P 4 ) l — P2n, kar

Ph — taisyklingojo й-kampio, įbrėžto j vienetinį apskritimą, perimetras.

665. Įrodykite, k a d - У 7 «Ξ2 s i n x + s i n ^ x + y j =S У 7 .

9. Paprasčiausių trigonometrinių nelygybių sprendimas. Tri-

gonometrinės nelygybės s i n / > m , cos t>m, tg t>m ir t. t. spren-
džiamos p a n a u d o j a n t koordinačių apskritimą arba trigonometrinių
funkcijų grafikus.
1 p a v y z d y s . Išspręsime nelygybę s i n / > 0 .
S p r e n d i m a s . Nubraižome funkcijos įsin t g r a f i k ą ir r a n d a -
me tuos intervalus, kuriuose grafikas yra virš abscisių ašies. Vie-
nas tokių intervalų yra ] 0; π [ (jis išskirtas 171, a jpaveiksle), o
kiti intervalai g a u n a m i iš jo postūmio per 2kn, k e Z. Taigi ne-
lygybės s i n i > 0 sprendinys yra intervalų ]2kn\ n-\-2kn[, k <ξ Z
s ą j u n g a . Sj sprendinį g a l i m a p a r a š y t i taip:
2kn<t < (2k + 1) π, keZ. (1)
Tą pačią nelygybę išspręsime, p a n a u d o d a m i koordinačių ap-
skritimą. Sąlyga s i n / ; > 0 reiškia, kad taško M(t) ordinatė yra
teigiama. Iš 171, b paveikslo matyti, kad taškai, kurių o r d i n a t ė s
teigiamos, sudaro lanką ABC (išskyrus taškus A ir C), todėl t
tenkina dvigubą nelygybę 2 k n < t < . (2k-\-\)n, feeZ.

D a b a r išspręsime nelygybę sin t>m. Kai m^ 1, šios nelygy-

bės netenkina nė viena t reikšmė, o kai m < —1 nelygybė teisin-
ga su visais t.
Sakykime, kad — l ^ m < l . Iš 172 paveikslo matyti, kad tuo
atveju, kai arcsin m = a, apskritimo taškai, kurių ordinatė didesnė
už m, priklauso lankui MBN, kurio galai yra taškai M=M (a) ir
 y, y, I

Щ β B

(I 0 Yr
N / f * v

U X

/ NN
B
b)
172 p a v .

N=N(π—α). Taškai M ir N tam lankui nepriklauso. Kitaip sa-

kant, nelygybės s i n / > m sprendinys a t k a r p o j e [0; 2π] yra inter-
v a l a s ]α; π — α [, t. y. i n t e r v a l a s ] arcsin m; л—arcsin m [. Atsi-
žvelgę į sin t periodiškumą, g a u n a m e a t s a k y m ą

^ J arcsin m + 2π k; π — arcsin m + 2π k [, (2)

fceZ

kurį galima p a r a š y t i ir taip:

arcsin m + 2π k < t < π — arcsin m + 2π k, k e Z. (2')

Nelygybė s i n p a k e i č i a m a i š n a g r i n ė t ą j a , t a r u s , kad t=
= —z. Tuomet s i n ( — z ) < m , o iš čia — s i n z c m , t. y. sin z>—m.
P a g a l (2') formulę g a u n a m e :
arcsin ( — m) + 2kπ<z< π — arcsin( — m) + 2kπ, keZ.

Atsižvelgę į tai, kad arcsin ( — m ) = —arcsin m ir z=—t, gauname

—π—arcsin п г + 2 й я < / < a r c s i n m+2&π, teZ.
2 pavyzdys. Išspręsime nelygybę cos t > - j .

Sprendimas. Kadangi cos t = sin - i), tai vietoj duo-

tosios nelygybės g a l i m a spręsti nelygybę sin >\ · Kadangi

arcsin j = j , tai, remdamiesi (2') formule, g a u n a m e a t s a k y m ą :

^ *
^- + 2kK<^-t<4· n + 2kn, k e Z.
o λ 6

Iš čia - j+ 2kn< - t < j + 2kπ, keZ.

Pakeitę skaičių ir nelygybių ženklus, g a u n a m e

- ~ + 2£·π<?< j + 2kn, k e Z

291
(jeigu k — sveikas skaičius, tai —k — irgi sveikas skaičius). Pri-
siminę, kad y = arccos -ί , a t s a k y m ą galime parašyti taip: 1

— arccos L + 2k π < t < arccos + 2k π, k e Z.

P a n a š i a i s p r e n d ž i a m a bet kuri nelygybė cos t>m, kai - 1 = ¾

Kaip ir 2 pavyzdyje, g a u n a m e a t s a k y m ą
— arccos m + 2k π < t < arccos m + 2k π, k e Z, (3)
kurį g a l i m a parašyti ir taip:

^ J ] — arccos m + 2kπ; arccos m + 2kn[. (3')

keZ

Jeigu mZįil, tai nelygybė sprendinių neturi, o kai m < — 1, ją

tenkina visos t reikšmės.
Nelygybė cos t<m pakeičiama i š n a g r i n ė t ą j a , taikant keitinį
t=n—г, jeigu cos ( π — z ) < m , tai — cos z < / n ir cos z > — - m .
Iš čia g a u n a m e — arccos (—m) + 2 & π < ζ < arccos (—m) -\-2kn,
k e Z, ir k a d a n g i z=n—t, arccos (—m) = π — a r c c o s m, tai
arccos m + 2кк < t < 2 (к+ 1) π — arccos m, к e Z. (4)

D a b a r spręsime nelygybes t g t<Z.m ir tg t>m. Taškas

M (arctg m) dalija lanką DAB (173 pav.) į dvi dalis: lanke DM
(be galų D ir M) teisinga nelygybė t g / < m , o lanke MB — ne-
lygybė t g t>m. Vadinasi, nelygybės t g /<Cm sprendinys yra toks:

— - j + kn<t <arctg/w + k-π, keZ, o nelygybės t g / > m — toks:

arctg m + kn<t<j + kn, k e Z.

Nelygybes ctg / < m ir ctg t>m siūlome išnagrinėti skaityto-
j a m s . Pirmosios nelygybės sprendinys yra
arcctg m + kn<t<n + kn, k e Z,
o antrosios —
kn<t < arcctg m + k π, k e Z.

3 p a v y z d y s . Išspręsime nelygybę i g x ^ — \ .
S p r e n d i m a s . Nubraižome funkcijos t g χ g r a f i k ą ir tiesę
г/ = — 1. Reikia rasti tuos abscisių ašies intervalus, kuriuose gra-
fikas yra ne žemiau už šią tiesę. Vienas iš tokių intervalų yra
--y; γ (jis išskirtas 174 paveiksle). Kitus intervalus rasi-
1
S j r e z u l t a t ą g a l i m a g a u t i iš f u n k c i j o s c o s t g r a f i k o .
me, remdamiesi funkcijos tg л: periodiškumu (priminsime, kad
j o s p a g r i n d i n i s periodas lygus π ) . G a u n a m e :
— + + k e Z.
4 2

Pratimai
666. Išspręskite nelygybes:
1) s i n x < 0 ; 2) c o s * > 0 ; 3) tgx>0;
l/T
4) sin x s g ^ ; 5) t g 2 x < l ; 6) c t g x > — 1/

10. Trigonometrinių nelygybių sprendimas. Bendresniais at-

vejais, negu išnagrinėti 9 skyrelyje, trigonometrinės nelygybės,
kaip ir algebrinės, sprendžiamos intervalų metodu. Norėdami iš-
spręsti nelygybę / ( / ) > 0 (arba / ( / ) < 0 ) , r a n d a m e funkcijos f
pagrindinį periodą /, lygties f (t)= 0 šaknis, p r i k l a u s a n č i a s inter-
valui [0; /], ir funkcijos f trūkio t a š k u s šiame intervale. Tie taškai
dalija a t k a r p ą [0; /] į dalis, kuriose funkcijos f ženklas pastovus.
N u s t a t ę šį ženklą b a n d o m ų j ų taškų metodu, a t r e n k a m e t a s dalis,
kuriose ženklas yra toks, kokio r e i k a l a u j a sąlyga. Nelygybės
s p r e n d i n y j e kiekvieną tokį intervalą atitinka be galo d a u g inter-
valų, g a u n a m ų iš jo postūmiais, per skaičiaus / kartotinius atstu-
mus. Kitaip sakant, jeigu nelygybė f(t)>0 teisinga intervale
] tu\ Ii,+1 [, tai s p r e n d i n y j e jį atitinka intervalų

]tk + nl; tk+l + nl[, neZ

aibė.
1 pavyzdys. Išspręsime nelygybę:
sin 2f — sin 3/ > 0. (1)
Sprendimas. Funkcijos sin 2/ periodas lygus π, o funk-
cijos sin 3/ periodas l y g u s - — . M a ž i a u s i a s b e n d r a s šių periodų
 kartotinis lygus 2n. Todėl 2я — funkcijos sin 2/—sin 3/ periodas.
K a d a n g i funkcija sin 2t—sin 3/ tolydi visoje skaičių tiesėje, tai
reikia rasti tik tas trigonometrinės lygties sin 2/—sin 3 / = 0 šaknis,,
' k u r i o s yra intervale [0; 2 π [ . Sią lygtį p a r a š o m e taip: sin 3 / =
= sin 2/. Iš jos g a u n a m e , kad 3 / = ( — 1)™·2/+ηπ, n <Ξ Z. Inter-
valui [0; 2 π [ priklauso šaknys, atitinkančios reikšmes n = 0 , 1,
π 3 1 9
3, 5, 7, 9, !būtent, 0, -=• , τ π, π, π, π. Jos dalija a t k a r p ą
f 3π "1 Г 7π I Γ 7π 9π 1
[0; 2л] į dalis: [ θ ; f ] , Ц , I 1 - ; π ] , [π; - J , I — , y - j ,

[-y-; 2tcJ. Parenkame atkarpos 0; y j bandomąjį taškąKa-

dangi
Λ π _ π . π π Α
/ ( f ) - sin 2 · —
6 — sin 3 — = Osm —
J smZ < U,

tai visoje a t k a r p o j e į o ; -f J teisinga nelygybė sin 2/—sin 3 / ^ 0 .

P a r i n k ę ikitus b a n d o m u s taškus, įsitikintume, kad (1) nelygybė
yra teisinga intervaluose j y ; - y [ , j π ; , j - y - ; 2π . Todėl
p r a d i n ė s nelygybės sprendinys yra visų intervalų

J y + 2n7t; j T + 2 / ! J T | , ^ + 2«π; ^ π + 2«π|^,

I y π + 2л π ; 2 π ( η + 1 ) ^ sąjunga; čia we Ζ.

2 pavyzdys. Išspręsime nelygybę

tg y - t g ~ > 0 . (2>

Sprendimas. P a g r i n d i n i s funkcijos t g ~ p e r i o d a s lygus

2π, o p a g r i n d i n i s funkcijos tg y periodas lygus 3π. Bendras ma-

žiausias skaičių 2π ir 3π kartotinis 6π. Sis skaičius yra f u n k c i j o s
tg periodas. Todėl (2) nelygybę spręsime atkarpoje
[0; 6 π ] .
Rasime lygties
tg y - t g y = 0 (3)

šaknis, priklausančias šiai atkarpai. Iš (3) g a u n a m e : y = y + uit,

todėl /=6ηπ. Atkarpai [0; 6π] priklauso šaknys 0 ir 6π.
Taškuose, kuriuose cos Z = O arba c o s y = 0, funkcija
tgy-tg-
3
yra truki. Atkarpai [0; 6π] priklauso trūkio taškai: π, -y π, 3 π ,
9 ,
5 π
~2 ·
 Rasti t a š k a i d a l i j a a t k a r p ą [0; 6π] į dalis: [0; π ] , [ π ; | π J,

[ у π ; 3UJ, π J, π ; 5TTJ , [5л; 6π]. B a n d o m ų j ų t a š k ų me-

todu įsitikiname, kad (2) n e l y g y b ė s s p r e n d i n y s s u d a r y t a s iš in-
tervalų
] 6 η π ; π + 6n π [, J y π + 6« π ; 3 π + 6η π į , J ~ π + 6 η π ; 5 π + 6 « π [ ^ ;
čia η e Ζ.
T r i g o n o m e t r i n e s n e l y g y b e s spręsti l e n g v i a u , kai f u n k c i j a f y r a
l y g i n ė a r b a nelyginė. J e i g u lyginė f u n k c i j a f y r a t e i g i a m a at-
k a r p o s [Xk\ Xh+\\viduje, tai ji b u s t e i g i a m a ir a t k a r p o s [—Xh+ū
—Xi,] v i d u j e . A n a l o g i š k a i , j e i g u f u n k c i j a / y r a n e l y g i n ė ir teigia-
m a a t k a r p o s [Xh\ Xh+\] v i d u j e , tai a t k a r p o s [—x / i + 1 , —Xk] v i d u j e ji
bus neigiama.
Išnagrinėta ankstesniame pavyzdyje funkcija buvo nelyginė.
T o d ė l p a t o g i a u j ą tirti ne a t k a r p o j e [0; 6 л ] , b e t a t k a r p o j e [—Зл;
З л ] . Įsitikinę b a n d o m ų j ų t a š k ų m e t o d u , kad ji t e i g i a m a interva-
t c 7
l u o s e ]0; π[ ir J t ' į bei n e i g i a m a i n t e r v a l e J π; y ^ * ga-
Iš
7 _7Γ
lėtume tvirtinti, k a d ji t e i g i a m a d a r i n t e r v a l e J - y ^ [·
+
čia išsyk g a u t u m e a t s a k y m ą ]6w7t: π + 6 κ π [ , J - - | π + 6 « π ; —π
4- 6 n π
[' 3π + 6 / ι π | , kuris tik f o r m a skiriasi n u o a n k s
tesniojo.
Pratimai
667. Išspręskite nelygybes1:
1)* sin 2x> — cos 2x; 2)* sin 2 x - C c o s 2x; 3 ) * sin χ c o s x < 0 :

4 ) * sin χ c t g x > 0 ; 5)* t g x c o s x < 0 ; 6)* ctg5x>-^r—;

l/T

7)* tg —rr—rr->l; 8) sin .r s i n 2x>sin 3x s i n 4x:

4 0+1)
9)* sin4.v+cos4*< | ; 10) cos 2 л: ( t g j c + l ) > 1;
O
,, , χ sin χ — 2 cos χ . . ,
11) tg — >— : — ; 12 sin x+cos x> 1;
2. sin χ+ 2 cos χ
13) sin 2 χ · t g ( . * 2 0 ^ < sin 2 χ.
\ l+x !
11*. Kai kurios nelygybės su trigonometrinėmis funkcijomis.
sn
2inome, kad cos л: < - ^ - < 1, kai y > x > 0 (žr. § 4 1 skyrelį),
todėl χ cos x < s i n x < x . Iš nelygybės sin x < x išplaukia, kad
C O s x = 1 - 2 s i n 2 y > 1 - 2 · ( y ) 2 = 1 - y - , todėl f u n k c i j a sin χ t e n k i n a
nelygybes
X·
х - y <sinx<x. (1)
1
* reiškia, kad nelygybė nesunkiai pakeičiama p a p r a s č i a u s i ą j a nelygybe.
295
Remiantis šiomis nelygybėmis, galima apytiksliai apskaičiuoti
sin χ reikšmes, kurias ši funkcija įgyja su teigiamomis mažomis χ
reikšmėmis.
1 p a v y z d y s . 0,001 tikslumu apskaičiuosime sin 0,1 reikšmę.
S p r e n d i m a s . Iš (1) formulės išplaukia, kad

n , 0,001 . „ . „ .
0,1 < s m 0,1 < 0 , 1 ,

t. y.
0,0995 < sin 0,1 < 0 , 1 .

Vadinasi, 0,001 tikslumu sin 0,1 = 0,1.

D a b a r išvesime nelygybes, į g a l i n a n č i a s tiksliau apskaičiuoti"
Y3

sin χ reikšmes. Iš pradžių įrodysime, kad s i n x > x — S u d a -

rome p a g a l b i n ę f u n k c i j ą
3
φ ( χ ) = sin X - χ + -Xу .
Si f u n k c i j a lygi nuliui, kai x = 0 , o jos išvestinė lygi: q / ( x ) =
= Cosx-I+^-. Jau įrodėme, kad cosx>l — todėl
φ ' ( χ ) ^ 0 . Vadinasi, funkcija φ s p i n d u l y j e [0; + °o[ didėja. Ka-
dangi φ ( 0 ) = 0 , tai funkcijos reikšmės šiame spindulyje yra ne-
X3
neigiamos. Tai ir reiškia, kad s i n x > x - 3 , .
P a k a r t o t i n a i taikydami šiuos s a m p r o t a v i m u s f u n k c i j o m s sin χ
ir cos χ, g a u n a m e tokį teiginį:
1 teorema. Spindulyje [0; + o o [ teisingos nelygybės:
X3 X6
x
~ 3! + TT ~ ' '"
JC3 ^5 J - X д-4" + χ (2)
< s i n X < X - 3J- + у - . . . - + Т4„ТпГ

V-2 v4 V4"- 2
ι _ + JL· _ .. ± <
2! 4! (4л-2)!
X2 X4 Xi" ~2 X4"
^osx^l- 2 т + 4! - · · · - (4^2)T + W (3)

=(3) X
nelygybių dešiniosios ir kairiosios pusės skirtumas lygus Un =
"(4«)T' l r ° d y s i m e , kad šis skirtumas a r t ė j a prie nulio, kai n-*-oo
l n

"л + 1 .
(x—-Ibet kuris skaičius). Tam tikslui r a s i m e santykį
un

«„ + , _ A " . Л _
u„ " (4n + 4)! ' (4я)! (4/7+ 1) ( 4 / i + 2 ) ( 4 / 1 + 3 ) (4и + 4)
Jeigu 4 α + 1 > 2 χ , tai šis santykis mažesnis už -L- = - j y · Vadina
si, p r a d e d a n t šia n reikšme, skirtumo reikšmės kiekviename žings
nyje s u m a ž ė j a bent 16 kartų, todėl šios reikšmės a r t ė j a prie nulio,
kai ti->oo.
Iš to aišku, kad, d i d ė j a n t n, tiek (2), tiek ir (3) nelygybių
kairiosios bei dešiniosios dalys atitinkamai a r t ė j a prie reikšmių
s i n x ir cos χ. Sis faktas išreiškiamas, p a r a š a n t , kad s i n x ir cos χ
yra begalinių eilučių sumos:
X3 X5
sinx = x —y į + -JĮ- - . . .
ir
. X2 , Xi
C o s x = I - y-+ 4f-···

2 pavyzdys. O, OOOl tikslumu apskaičiuosime sin 0,12 ir

cos 0,21 reikšmes.
0 i25
Sprendimas. Kadangi <0,0001, tai
Λ10 0,123 ^ . „ . ^ n l o 0,123 , 0,125
0,12 3 y - < sin 0,12 < 0 , 1 2 1—y— .

Apskaičiavę, įsitikintume, kad 0,1197 ...seisin 0 , 1 2 ^ 0 , 1 1 9 7 ... Va-

dinasi, 0,0001 tikslumu sin 0,12 = 0,1197.
K a d a n g i , ~ L < 0,0001, tai

, 0,212 . 0,212 , 0,214

C 0 S 21 1
ir~< °' < - 2! 4! ·
Apskaičiavę, įsitikintume, kad 0,9780 . . . ^ c o s 0,21 ^ 0 , 9 7 8 0 ...
Vadinasi, 0,0001 tikslumu cos 0,21 = 0,9780.

Pratimai
668. V i e n o j e k o o r d i n a č i ų s i s t e m o j e n u b r a i ž y k i t e f u n k c i j ų g r a f i k u s :
* Д-3 Д-3 Д-5
1) s i n x ; χ ; х ~ у у - ir х - y y + 5, ;

X ir X X
Jf+JT'
«Ν - 1 , .
2) cos χ; I; — yp
669. 0,0001 t i k s l u m u a p s k a i č i u o k i t e reikšmes:
1) s i n 0,35; 2 ) c o s 0,42; 3) t g 0,15;
4) s i n 32°; 5) c o s 25°; 6 ) t g 17°.

§ 6. A T V I R K Š T I N Ė S T R I G O N O M E T R I N Ė S F U N K C I J O S
1. Atvirkštinių trigonometrinių funkcijų apibrėžimas, savybės
ir grafikai. § 5 1 skyrelyje įrodėme, kad kiekvieną a t k a r p o s [—1;
1] skaičių χ atitinka vienintelis atkarpos [ - y ; y ] skaičius,
su kuriuo s i n / 0 = X - 5} skaičių Z0 pažymėjome arcsin m. Šitaip
buvo apibrėžta funkcija arcsin x, kurios egzistavimo sritis [—1;
1 ], o reikšmių aibė i - j ; y J .
Kadangi lygybės
π . _ π
y = arcsin χ, — 1 < χ < 1 ir sin y = x,
2

yra ekvivalenčios, tai funkcija arcsin χ yra atvirkštinė funkcijai

Binx. Tiksliau tariant, ji yra viena iš funkcijų, atvirkštinių funk-
cijai sin χ. Mat tą pačią y reikšmę, kai — 1 ^ г / = 1 , atitinka be ga-
lo daug χ reikšmių, su kuriomis s i n x = i/. Norėdami sudaryti at-
virkštinę funkciją, turime funkciją sin χ nagrinėti atkarpoje, ku-
rioje ji yra monotoniška ir įgyja visas reikšmes nuo —1 iki 1,
pavyzdžiui, a t k a r p o j e [ — y ] · Atvirkštinę funkciją, atitinkan-
čią šią a t k a r p ą , ir ,pažymėjome arcsin x. Pasirėmę atvirkštinės
funkcijos teorema, įsitikiname, kad funkcija arcsin χ yra tolydi ir
didėjanti (kadangi a t k a r p o j e šias savybes turi funk-
cija sin χ ) . -Funkcijos arcsin χ grafikas g a u n a m a s iš funkcijos
sin χ grafiko ašine simetrija tiesės y=x atžvilgiu (175 pav.).
Analogiškai apibrėžiama funkcija arccos x, — l ^ x ^ l . Ji yra
atvirkštinė funkcijai cos χ, n a g r i n ė j a m a i a t k a r p o j e [0; π ] . Todėl
lygybės
y = arccos χ , - 1
ir
χ = cos y, O ^ y ^ π
yra ekvivalenčios.
Funkcija arccos χ tolydi a t k a r p o j e [—1; 1] ir joje monotoniš-
kai mažėja nuo π iki 0. Šios funkcijos grafikas g a u n a m a s iš funk-

У
n y=arcsinx
2 f
y=sinx
I y=ar CCOSx
n I

/
2 I
0 SL χ
2
Ii—•—
π
2
175 p a v .
cijos cos л: g r a f i k o ašine simetrija tiesės y=x atžvilgiu. Jis pa-
vaizduotas 176 paveiksle.
Funkcija a r c t g χ yra atvirkštinė funkcijai t g x , nagrinėjamai
intervale j- ~ ; jĮ\ Todėl lygybės

y = arctg χ, — oo < χ < +. oo

ir
π π
χ = tg y, -J<y<2

yra ekvivalenčios.
Funkcija a r c t g χ yra tolydi visoje skaičių tiesėje ir monotoniš-
kai didėja joje nuo iki y (reikšmių ir ^ ji n e į g y j a ) .
Sios funkcijos g r a f i k a s g a u n a m a s iš funkcijos t g x , - γ < χ < ~
grafiko ašine simetrija tiesės y=x atžvilgiu. Jis pavaizduotas
177 paveiksle.
P a g a l i a u funkcija arcctg χ yra atvirkštinė funkcijai c t g x , 0 <
< χ < π , todėl lygybės

y = arcctg χ, — oo < χ < + со

ir
x = ctg j , O < < π
yra ekvivalenčios.

Funkcija arcctg χ yra tolydi visoje skaičių ašyje ir monotoniš-

kai mažėja joje nuo π iki O (reikšmių π ir O ji n e į g y j a ) . Sios funk-
cijos grafikas g a u n a m a s iš funkcijos c t g x , 0 < χ < π g r a f i k o aši-
ne simetrija tiesės y=x atžvilgiu (178 pav.).
670. R a s k i t e š i ų f u n k c i j ų a p i b r ė ž i m o s r i t i s :
1) į/ = a r c s i n (x — 2 ) ;
1-2*
2) y = arccos
4
x-3
3) Į / = a r c s i n
2
671. A r f u n k c i j a i/ = a r c t g 2 x + l aprėžta visoje skaičių tiesėje?

2. Ribų, susijusių su atvirkštinėmis trigonometrinėmis funkci-

jomis, skaičiavimas. Žinome (žr. § 4 1 skyrelį), ikad I i m - ^ - = I.
Įrašykime į šią lygybę s i n x = / . Tuomet x = a r c s i n i, be to, /->-0,
kai χ—>-0. Vadinasi, iš lygybės lim X
= 1 g a u n a m e lygybę
.V--O

lim
arcsin t

P a n a š i a i iš lygybės I i m ^x- = I (žr. § 4 1 skyrelį) gauname

х->0
lim t_ _ Į
t-»o arctg t

1 pavyzdys. Apskaičiuosime ribą lim ·

Sprendimas.
.. arcsin 3x ,. arcsin 3x Ix 3x
lim — — — = lim — ·—. ·— =
sin I x 3x sin Tx I x

,. arcsin Зх ,. Ix 3 3
= lim — -3 lim. . - · • =7 - .
* л->о I s m Ί χ 7

2 p1 a v y-7z d y J s . Apskaičiuosime
1 ribaг lim arctg 4
_ .
a r c s i n 9x
Sprendimas.
a r c t g 4x .. a r c t g 4.v 9.Y 4x
lim = lim — f - - · . „ .. -
a r c s i n 9x Jt^0 4x a r c s i n 9x 9x

a r c t g 4 x 4 4
— lim 4 x
Ijm — —
X-O arcsin9.v ' 9 ~ 9'

3 p a v y z d y s . Rasime funkcijos y=arctg (tg x) trūkio taš-

kus.
S p r e n d i m a s . K a d a n g i funkcija a r c t g χ tolydi, tai trūkio
taškai gali būti tik funkcijos t g x trūkio taškai, t. y. taškai X =
π , rr
у + и π , n e Z.
672. A p s k a i č i u o k i t e r i b ą :

1) lim a r c t g 9 * ; 2) lim arcsin 8 x

,
.v-> o a r c s i n 6 x ' л-»о t g 5x

3. Atvirkštinių trigonometrinių funkcijų diferencijavimas. Ka-

dangi atvirkštinių viena kilai funkcijų φ ir ψ g r a f i k a i yra simet-
riški tiesės y=x atžvilgiu, tai iš funkcijos φ d i f e r e n c i j u o j a m u m o
taške X0 išplaukia funkcijos ψ d i f e r e n c i j u o j a m u m a s taške y0 =
= φ ( χ 0 ) · Tikrai, jeigu funkci-
ja φ diferencijuojama taške
x0, tai egzistuoja šios funk-
cijos grafiko liestinė taške
-Mi (*o; г/о). Tiesė, simetriška
šiai liestinei tiesės y = x at-
žvilgiu, liečia funkcijos, at-
virkštinės funkcijai φ, g r a f i k ą
taške Ni (г/0; Xo) (179 pav.).
Tai ir reiškia, kad funkcija φ
diferencijuojama taške y0
(platesniuose analizės kursuo-
se šis teiginys įrodomas ne-
siremiant geometriniu vaiz- 179 p a v .
dumu).
įrodytą teiginį panaudosime, išvesdami atvirkštinių trigono-
metrinių funkcijų diferencijavimo formules. Žinome, kad iš
y = arcsin χ išplaukia sin y=χ ir - y ^ j ^ y · Abi lygybės
sin y=x p u s e s diferencijuojame χ atžvilgiu, k i n t a m ą j į y laiky-
dami t a r p i n i u a r g u m e n t u (žr. § 4 3 skyrelį). G a u n a m e lygvbę
, , , , 1
cos 'ų-ųJ = 1, t. Jy. J v = COS^ .
Tačiau
cos y = ± j / 1 - s i n 2 j = ± V l —χ 2 .

Kadangi - y tai cos y ^ 0. Todėl

, 1 = 1_
y
cos у

Taigi (arcsin x)' = i— . (1)

V 1-х2
Analogiškai įrodoma formulė

(arccos .t)'= . (2)

У1 —xv
 Dabar rasime funkcijos arctg χ išvestinę. Jeigu y= a r c t g л:,
tai tg y=x. Todėl = t. y.

y' = cos 2 y.
Kadangi
i i
COS2 y - l+tg ,y - 1+х г ,

tai
(arctgx)'= r y- . (3)

Analogiškai išvedama formulė

(arcctg χ)' = - j į - i · (4)

Iš g a u t ų j ų formulių išplaukia, k a d

d (arcsin x) = *
Vb r X 2
dx
d (arccos x) = —
УГ^7 2
dx
d (arctg x) = -
1 +X2 '

dx
d (arcctg x) = - 2
I+X '

1 pavyzdys. Rasime funkcijų išvestines:

a) arctg 2 3x; b) x 5 arcsin 4x; c) ;

d) arcsin·*· a r c t g x .

Sprendimas, a) Pritaikę (3) formulę, g a u n a m e :

(arctg 2 3x)' = 2 arctg 3x · j y ^ ^ r · 3 = Щ į ' f - .

b) Pritaikę (1) formulę, g a u n a m e :

4x5
(χ:5 arcsin 4x)' = 5x4 arcsin 4x +
У 1 — 16x 2

c) Pritaikę (2) formulę, g a u n a m e :

(\ a r c c o s 2 x
1
V=
j
1
arccos2 2x
/
\ V l - 4x2 '
1

d) Pritaikę (1) ir (3) formules, g a u n a m e :

, . arctg χ , arcsin χ
(arcsin χ arctg x) = +-
y f = * l+x2

302
 2 pavyzdys. Per tašką, kurio abscisė lygi y, nubrėžta
funkcijos y = a r c t g 4x grafiko liestine. P a r a š y s i m e jos lygtį.
Sprendimas. Cia X 0 = T , Į / o = a r c t g ^4 · i - j = ~ ,

,_ ^ 4 , 4 = 2
У
~ 1+(4χ)2 1 + 1 .v2 ' ^0 ,^ -ZM2
1 + 116i
(τΓ

Vadinasi, liestinės lygtis yra tokia:

3 p a v y z d y s . 0,001 tikslumu apskaičiuosime arcsin 0,52 ir

arctg 0,97 reikšmes.
S p r e n d i m a s . Jeigu f (x) = arcsin x, x = 0 , 5 , h = 0,02, tai

arcsin 0,52 =f(x + h) x f ( x ) + /' (x) h.

K a d a n g i / ( 0 , 5 ) = arcsin 0,5 = ~ ,

/'(0,5) = 1 _ 2]/T
Vl -0,5 2

tai arcsin 0,52 » -- + -Xr^- - 0 , 0 2 = 0 , 5 4 6 7 .

O J
Tikslesnė reikšmė lygi 0,5469.

Analogiškai, kai f (x) = a r c t g x, x = l , h = —0,03, gauname:

arctg 0,97 =/(x + h) χ f (χ) + / ' (л-) h.

Kadangi / ( 1 ) = arctg 1 = /'(I)=-^ r = I , tai

arctg 0,97 Si j - j · 0,03 ss 0,770.

Norint tiksliau apskaičiuoti a r c t g x, kai taikomos ne-

lygybės:
.v , X'
.,.-In - 1 v 4«+l
χ - — +-.--... - r < arctg χ < x - —- + - ^ - . . . - + -——.
3 5 An — 1 3 5 An — 1 An +1

Sios nelygybės išvedamos panašiai, kaip § 5 11 skyrelio ne-

lygybės. Atitinkamos nelygybės, kurias tenkina arcsin x, jau žy-
miai sudėtingesnės.
4 pavyzdys. 0,0001 tikslumu apskaičiuosime reikšmę
a r c t g 0,5.
 Q 52« "1
Sprendimas. Iš pradžių r a s i m e n, su kuriuo
< 0 , 0 0 0 1 . Matome, kad pakanka parinkti n = 6 . Tuomet
„ , 0,5 s , 0,5 5 0,5' , 0,5· 0,5 11
3~ 5 f 9 T T <
. n c A - 0,5 3 , 0,5 5 0,5 7 , 0,5» 0,5 11 0,5 13
< arctg 0,5 < 0 , 5 - - ½3 - + -½5 W
7
- +1 Л 9 h - +' ·
11 13
Apskaičiavę g a u n a m e
0 , 4 6 3 6 4 . . . < arctg 0,5 < 0,46368. . .
Vadinasi, 0,0001 tikslumu
arctg 0,5 = 0,4636.

Pratimai
673. R a s k i t e šių f u n k c i j ų i š v e s t i n e s :
1) y= a r c s i n 3 2x; „, . 2x
6) y= arcsin
4
2) i / = a r c t g V χ ;
l+x 2 '
7) (/ = a r c s i n ( s i n x ) ;
3) y = !/arctg χ 4 ;
8) y = a r c s i n ( x ) 2 + a r c c o s ( x 2 ) ;
4) ij=x a r c t g x;
χ arcsin *
5) y= arcsin x + a r c c o s x ; 9) y=
l/i—^
674. N u b r a i ž y k i t e f u n k c i j ų g r a f i k u s :
1 —χ χ
1) y= arctg - ; 3) y= 2x+arctg y ;

2) y=x — 2 a r c t g x; 4) i / = x a r c t g x.

4. Kai kurios tapatybės su atvirkštinėmis trigonometrinėmis

funkcijomis. Iš atvirkštinių trigonometrinių f u n k c i j ų apibrėžimo
išplaukia, kad užrašai i/=sinx, — 'r x = a r c s i n y ,
— l ^ i / ^ l reiškia tą patį. Pakeitę lygybėje y= sin χ k i n t a m ą j į χ
funkcija arcsin y, g a u n a m e t a p a t y b ę
sin (arcsin y) = y, -lsSjsSl. (1)
Analogiškai g a u n a m o s tapatybės:
cos (arccos j ) = y, — 1 < y < 1, (2)
tg (arctg у) = y, -co <y< + oo, (3)
ctg (arcctg j ) = j, - o o < j < + o o . (4)
Pakeitę lygybėje x = a r c s i n y k i n t a m ą j į y funkcija s i n x ir turė-
dami galvoje !kintamojo χ apribojimus, g a u n a m e t a p a t y b ę

arcsin (sinx) = x, - + (5)

Analogiškai išvedamos tapatybės:
arccos (cos χ) = χ, O^ χ ^ π, (6)

arctg (tg χ) = χ, - j <χ <у , (7)

arcctg (ctg χ) = χ, 0<χ<π. (8)

Išvedant kai kurias tapatybes, g a l i m a remtis V skyriaus § 3

3 skyrelio 1 teoremos 2 išvada — įsitikinti, kad s u t a m p a tų funk-
cijų išvestinės ir kad tų funkcijų reikšmės k u r i a m e n o r s taške yra
lygios.
1 p a v y z d y s . Įrodysime tapatybę

arccos χ = y — arcsin χ. (9)

Sprendimas. K a d a n g i (arccos x)' = ( y — arcsin χ j = ^ | ' ,

tai abiejų (9) lygybės pusių išvestinės yra lygios. Be to,
r, ττ π ~ π
arccos O = y ir y — arcsin 0 = y .

Vadinasi, funkcijos s u t a m p a visoje a t k a r p o j e [—1; 1].

2 p a v y z d y s . Įrodysime t a p a t y b ę

χ — 2πи, kai - " + 2 π « ^ χ < у + 2тси,

arcsin (sin χ) = (10)
з
π —χ —2 π я, kai ^ + 2π« < χ <-į- π + 2π«.

S p r e n d i m a s . Funkcija arcsin (sin χ) yra tolydi, nes funk-

cijos arosin χ ir sin χ yra tolydžios. Raskime jos išvestinę:
, (sin χ ) '
У = —
V t — sina χ Vcos2X Icosxj'

K a d a n g i cos x > 0 , kai - ~ + 2πη <x< γ + 2πη, ir c o s x < 0 , kai

~ + 2 π « < χ < ~ ττ + 2πη, tai y ' = 1, kai - Ц 4- 2πη < χ < -f 2πη,
L 2. A L
ir у' = — 1, kai γ + 2πη<χ<γπ + 2πη.
Tai reiškia, kad funkcijos arcsin (sin χ) g r a f i k a s yra laužte, kurios
g r a n d y s paeiliui s u d a r o su abscisių ašimi kampus, lygius J ir
y-. Kadangi a r c s i n ( s i n kn) = a r c s i n 0 = 0 , tai nesunkiai gauna-
me (10) tapatybę.
675. Į r o d y k i t e šias t a p a t y b e s :

1) a r c t g x + a r c c t g x = y;

arccos l / l - х г , 0<x^l,
2) a r c s in
in X = J
arccosVl-x?, -I=SxigO;

3) a r c s i n X = a r c t g — - — 1<х<1;
Vl-X2 '
χ
4) a r c t g χ = a r c s i n - - — —
Vl + A2 '
5) a r c t g — = a r c t g x, x=^=0;

6 ) 2 a r c c o s χ = a r c c o s (2x 2 — 1), O^x^l;

-1/2"
7) 2 a r c s i n X = a r c s i n (2x V l - X 2 ) , Osgxsg —;

2x
8) 2 a r c t g x = a r c t g — — , 0 ^ x < l ;

9) a r c t g ( t g x) = X — kn, — /стту < x < kn + ---;

10) a r c c t g ( c t g x ) = x — kn, £ j t < x < (£+1)π.

5. Lygtys ir nelygybės, kuriose yra atvirkštinių trigonometri-

nių funkcijų. L y g t y s / ( a r c s i n x) = 0, f{arccos j:) = 3 ir t. t. spren-
d ž i a m o s keitimo m e t o d u .
1 p a v y z d y s . I š s p r ę s i m e lygtį

2 arcsin 2 χ — 7 arcsin χ + 3 = 0.
S p r e n d i m a s . Keitiniu arcsin x = z iš šios lygties g a u n a -
me k v a d r a t i n ę lygtį 2 z 2 — 7 2 + 3 = 0 . G a u t o s i o s lygties š a k n y s y r a
z, = 3, z2 = ~. Kadangi šaknis 3 netenkina sąlygos —y^

< arcsin χ į y , tai i m a m e tik š a k n į . Lygties arcsin x = y spren-

dinys yra A- = s i n y arba iš lentelių χ « 0 , 4 7 9 4 .

Iš n e l y g y b ė s f ( a r c s i n x) > 0 ir kitų p a n a š i ų nelygybių keitiniu
a r c s i n x = z irgi g a u n a m o s a l g e b r i n ė s nelygybės.
B a i g d a m i i š n a g r i n ė s i m e lygtis . 4 ( φ ( χ ) ) = 0 , kai A kurios n o r s
a t v i r k š t i n ė s t r i g o n o m e t r i n ė s f u n k c i j o s simbolis. N o r i n t išspręsti
tokią lygtį, reikia tarti, k a d φ ( χ ) = ζ , i š s p r ę s t i lygtį A(z)=0 ir
surasti lygties I p ( X ) = Z 1 š a k n i s ( Z 1 - I y g t i e s A(z) = 0 š a k n i s ) .
2 p a v y z d y s . I š s p r ę s i m e lygtį
?
arcsin ( x - 4 x + 3) = 0.
 S p r e n d i m a s . Keitiniu x2—4x-{-3=z iš šios lygties gau-
name lygtį arcsin 2 = 0 . Si lygtis turi vienintelę šaknį 2 = 0 . Iš-
sprendę lygtį .v 2 —4.v+3 = 0, r a n d a m e dvi p r a d i n ė s lygties šaknis:
X1= 1, X2 = 3.

Pratimai
676. I š s p r ę s k i t e lygtis:
π π2
1) a r c s i n - л - — - a r c s i n χ + — = 0 ;
2 Io

3 τ. π2
2) arccos- χ — — arccos —s~=0;
4 o

3- π2
3 ) a r c s i n - .v — a r c s i n xĄ—— = 0 :
4 4

4) a r c t g 2 χ - g + | l = o .

677. Išspręskite lygtis:

1) a r c s i n (x2-3x+~ J= J; 2) arcsin (x2 - 4x4-2) = - * .

678. I š s p r ę s k i t e nelygybes:

1) - j ag a r c s i n ( x 2 - З х ) ~ ;

2
2) —5s£arctg 2x—6arctg2xsg7.
 ATSAKYMAI

I SKYRIUS

5 . Ьг—4ас - t i k s l u s i s k v a d r a t a s . 7 . 2 ) - 4 ; 0 , 8 5 8 4 0 . . . ; 3) 3 ; l / T + l / T - 3 . 12. Ne.

1 3 . 0 , 8 8 8 . . . . 20. 1) [ 0 ; 8 ] ; 2 ) 1 - 4 ; U [ ; 3) ] - 4 ; 0 [ U [ 9 ; 1 1 [ ; 4 ) ] - 4 ; — 2 { U [ 0 ; 11[. 2 1 .
1) { 1 5 / 1 + 2 I neN}; 2) {6n + 5_neN]; 3) { З О и + 1 7 ( n еЛГ}; 4) {30/; + 2 | neN}[)C.
2 3 . S k i r i a m i e j i s k a i č i a i : 2) [ ] / 3 ; ] / 5 ] ; 3) 2 π Λ ; 5) 2. 2 4 . 3) | χ + 1 | < 4 ; 4 ) | * + l 1 < 4 .
2 5 . 1 J J - 1 ; 9 [ y 2 ) ] - _ c o ; — 5] U [— 1 ; + с о ] ; 3) ] - 0 , 5 ; + o o [ ; 4) ] - l ; 0 [ ; 5) ] - o o ;
- 1 / 7 [ U ] - V 3 ; 1 / 3 [ U ] 'V Y ; + o o [ ; 6) ] - l ; 3 [ ; 7) ] 0 ; 1 2 [ ; 8)]-oo;-6]U
U [6; + o o [ ; 9) [ - 5 ; 5]. 10) R. 2 6 . 1) { - 1 ; 3 } ; 2 ) ] - o o ; - l [ U [ i ; + o o [ ; 3) ] - ° o ;

2] U [3; + oo]; 4) [5; + c o [ . 3 1 . 1 , 2 , 4 , 5 , 7 , 9 . 3 5 . 1 ) | ; 2) g ; 3) 1 į ; 4) 3

3 6 . 3 ) 0,(249886); 4 ) 7 ; 5) 4 ; 6) 3. 4 0 . C (14) ir D (5). 4 1 . M (8, 2 5 ) 4 3 . 1) C ( O ) .

4 4 . A ( 0 ; - 4 - 1 / 2 1 ) ir B ( 0 ; - 4 + l / 2 1 ) . 4 5 . 2,5. 4 6 . б У 2 . 4 8 . 0 ( 2 , 5 ; 0 , 5 ) ; ( 3 ; 4 ) ;

25. 49. ( 2 ; - 2 ) . 50. Л г ( | ; у).

II SKYRIUS

5 8 . 1) 2 ; 2) 16. 59.1)^-; 2)0,5; 3)0,25; 4)-1. 6 1 . 1 ) ^ + ^ + 1; 2)24 abc;

70. , 9 4 . п . 9 6 . а= — 3 0 ; b=28. 102. 5) ( х - 1) ( χ 2 + 1 ) ( χ 2 + χ - 1 ) ; 8) ( χ 2 -

- 6 χ + 1 8 ) (χ2 + 6 χ + 1 8 ) : 12) ( χ 2 - ~ [ / ϊ χ + 1 ) ( χ 2 - l / З х + 1 ) (χ2-χ+1) (χ2+χ+1).

16χ15
1 0 4 . 2 ) χ 3 — 1 4 χ 2 + 4 9 χ — 36. 1 0 5 . 3. 106. 3. 1 0 7 . α = 3 2 , 2 5 ; 6 = 49. 1 1 3 . 1) ;

2) • α + ί
; 3) 0 , 2 5 . 1 1 7 . X 1 = - 2 ; X 2 = - 3 . 1 1 9 . 1) X 1 = O; χ 2 = 4 ; 3 ) χ = ~ ; 4 ) X1 =
αχ 13

1 ± 1 4 w
= - 1 ; Χ 2 , 3= l / ~ (kai от<0,25); 10) 5 ; 11) X 1 = - 1 ; X 2 J 3 = ± 2 ; nurody-

mai: 6) X 1 = O; 8) XJ = O; 12) X 1 = O; 13) X 1 = - W I ; 14) x l j 2 = — 1 , 5 ; 15) χ χ = β ;

1
16) X 1 = - ; 17) k e i t i n y s y=x + a; 18) k e i t i n y s v = x - 0 , 5 . 1 2 0 . 1) K e i t i n y s y=
1-p
2 c
=x+—; 2) 6 ± l / 2 4 ; 3) k e i t i n y s v = x H ; 4) keitinys v = x ( l — x ) ; 5) p a k e i s k i t e
X ClX
l y g t i m i χ 2 ( χ + 2 α ) 2 = α 2 ( α — 2 x ) 2 ; 10) x l j S = ± 2 a ; 11) X i , 2 = ± a l / T ; 13) ) : , = 1 ; ¾ =

= 5 : 14) 2;
~ 2 ^ { °'5; ~ 3 ;
~ T j; 15) X l =
~ V
> X2
.» = 2
± l / T ; 16) j -1;

3 1 3
3; b 17) k e i t i n y s j - = x + — ; 18) X 1 , . , = - 1 ± V 2 ; x3, « = " ^ . 122.9)
3J χ ' 2
]-oo; 1 [ U ] 2 ; 3[ U ] 4 ; + o o [ ; 10) ] - o o ; - 1 [ U ] 3 ; 4[.
 2 3
145. -4x + 8 x + 3. 146. . 155. S = X ^ A R i - x 2
; Z ) ( S ) = ]0; 2Rl

158. ^ ( Я ) - 159. V(H)= ^+HS - юУ^Н^ъГз ^

j ; (x)=2x+A]/ (2R-~h + x) (h-x); .S' (.Y) = 2x\/(2R - h + xj(k^x). 168. r (z)=

2+1 ' \ к;' g v g2 g

179.
Г " K' • ω

Ί 2H ,„ , 1 / 2H
kai (2н-1) y — I / - , «67V.

188. l ) x * - 3 x 2 - 2 ; 2) χ ( ( x 2 - 5 x + 2 ) 2 + 1 ) ; 3 ) - ^ ^ 1 ; 4) į ^ y . 189. Dx4+

3 2 8 6 8 3 2 3 2 8 2
+ ( x + 1 ) ; 2 ) x ( x + l ) ; 3) X ( x + l ) ; 4 ) ( x + l ) ; 5 ) * + ! ; 6) ( x + l ) + ( x +
+ 1 ) 3 + 1. 190. 1) ] —1; 1]; 2) [0; 1]; 3) [ - 0 , 5 ; 0]; 4) ] - o o ; 0[; 5) ] - o o ; 0 ] ; 6 ) ] - l
+ oo[. 192. M' ( 3 ; 2); N'(6; - 10); P1 ( - 7 ; 7); Q 1 (4; - 3 ) . 193. M ' ( - 8 ; 12); Л Г ( 0 ; 5)
P 1 ( 6 ; - 3 ) ; 0 ! (13; - 1 0 ) . 198. 1) H o m o t e t i j ą , k u r i o s koeficientas 2 ir c e n t r a s O (3; 1)
2) h o m o t e t i j ą , k u r i o s koeficientas 2 ir centras O ( 4 ; —3). 201. 1) —4; 2) 2 ; 3) neegzis-
t u o j a ; 4) 0. 2 0 5 . y = 4 x + 2 3 . 206. к= - 0 , 5 ; y= - 0 , 5 x + 1 , 5 ; y= - 0 , 5 x + 4 . 213. X 1 =
к .... „ *+!.. ,, -7*-47 „„„ Į - 3 + 1/13.
= * = 2«x 0 . 216. 1 ) 7 = — p ; — . 220. ^ 2

~X ]• 221
· t°> 5 — VoTŠ; - 0 , 5 + 1 / 0 , 5 ] . 224. 3, 4 ir 7 - lyginės; 1 ir 2 - ne-
(x 2 + 1 ) 2 / χ3 + χ \ 1
l y g i n ė , 225. 1) (3x + 7) + (—x); 2
2) - ¾ + ¾ - + ( - - g g j - ) ; 3) X2+ 4
3 2
y χ + 4 л: 5
4- 4л: 3
+ - f - y ; 4) | v.. ι ' v„ ! . 227.0. 232. F u n k c i j a y=f(x + a) yra lyginė.

2 3 3 . F u n k c i j a v=f(x + a)-b yra nelyginė. 234. 1) x = 3; 2) x = l , 5 . 235. 1) ( 2 ; - 6 ) ;

2) 0 (— 4 ; —1). 237. 1) D i d ė j a intervale [2; + o o [ , m a ž ė j a intervale ]— со; 2]; 2) di-
d ė j a intervale ]— со; 2]; m a ž ė j a intervale [2; + oo[; 3) didėja intervale ] — с о ; 0], m a -
žėja intervale [0; + c o [ ; 4 ) didėja intervaluose [3; 4[ ir ]4; + o o [ , m a ž ė j a intervaluose
] — 00; 2[ ir ]2; 3]; 5) didėja intervaluose ] — 00; 2[ ir [3; 4[, m a ž ė j a intervaluose ]2; 3]
ir ]4; + со [; 6) didėja intervale [0; + c o [ , m a ž ė j a intervale ] — 00; 0]; 7) didėja interva-
le [4; + co[, m a ž ė j a intervale ]— 00; 4]; 8) didėja intervale [0; + o o [ , m a ž ė j a intervale
]— 00; O); 9) didėja intervale [2; + o o [ , mažėja intervale ]— 00; 2]. 238. 1) m i n t a š k e 2 ;
2) m a x t a š k e 2 ; 3) m a x t a š k e 0 ; 4) m i n t a š k e 3 ; 5) min t a š k e 3; 6) m i n t a š k e 0 ; 7) min
t a š k e 4; 8) m i n t a š k e 0 ; 9) min t a š k e 2. 241. 1) a 6 = 36; 2) α 5 = α β = 30; 3) α 1 0 = 0 , 5 ; 4 )

Λ 7 ; 5 ) озо. 2 4 5 . Z r . N r . 8 4 . 2 5 1 . S 11 = I ( | - - - į - y ) . 252. S a - *

1 1 1 1 W „ 1/1 1
n+ 1
+ y-jy-). 2 5 5 . Δβ„ = 3η2 + 3η+1.
 - 1 0
268. 2 = 1 0 2 4 - 1 (g); k a i i > ( 1 0 + 61og210):r. 2 7 2 . P a v y z d ž i u i , 1) M = I O 2 0
; 2 ) M= 7.

277. Ne. 282. 1, 2 , 4 i r 5. 2 8 9 . T a i p . 2 9 1 . 1) 3 ; 2 ) y ; 3) 3 ; 4) 1; 5) | / J ; 6) - 1 ; 7 ) 0 ;

8) 0 ; 9) 0 , 2 5 ; 10) 0 . 2 9 2 . 1) 0 ; 0 . 5 ; 2 ) 0 ; 0 , 4 . 2 9 3 . 1) - = į ; 2) — = 4 ; 3 ) » > 1 ;

<? э q 4
4 ) p < 2 ; 5 ) p<q\ 6) -- = 20 000. 296. Pavyzdžiui, ]103; + x[. 299. 1) y = l , 5 ; 2)
2
7 = 4 , - 5 ; 3 ) n e t u r i ; 4 ) y= 1 ; 5 ) y=x; 6) у = х + 3 . 300. i) v=x*-8. 2) v = , + 4 , +
2
+ 17; 3) . y = , — 9 , + 8 1 ; 4 ) y=x2; 302. 1) 3 ; 2) - y ; 3) 0 ; 4) - 2 ; 5) 0 ; 6) 3;

7) - 1 ; 8) 2 ; 9) 1. 3 0 5 . 1) 0 ; 2 ) 0 ; 3 ) 1; 4) 1. 3 0 6 . Ne. 318. 1) į ; 2) 1,4; 3) į ;

.-> 7

4) 101. 321. 2o 2 . 324. 1

^ 1
- 3
325. 1 Γ α . 327. y į y 328. 1-\гГ-<г. 329.
3 _ 3 o
- 1 + 1/1+Я. 330. 1) У a ; 2) V e . 331. y . 337. {2} ir 0 . 345. 1) 3 ; 2) 4;

3
3) - 1 ; 4) 0 , 8 ; 5) 0 ; 6) 1; 7) 1,5; 8) 6 ; 9) - 1 ; 10) -; 11) y ; 12) y ; 13) - 4 ;

: r
1 4 ) - 4 . 362. D ^ = - ^ - ; 2) J = 2 + V i i ; 3 ) ^ = 2 - 1 / ^ 1 ; 4) y=

2 x w l r 1
= V - I + У х + Ϊ ; 5) y = ^ Vc IT" . 367. i) N e ; 2) taip. 370. 1) У ~ 5 -
__ 3
—V 2 ; 2) 2 4 - 2 V^5.

V SKYRIUS

403. 4,3375 m. 404. l ) j > = 3 , - 2 ; 2 ) y = - 2 x - l ( t a š k e 4 ( 1 ; - 3 ) ) ir y = 2 , - 9 (taške

5 ( 3 ; - 3 ) ) . 4 1 4 . j > = 1 9 , — 1 1 . 4 1 5 . j > = - 1 i r y=9x+17. 4 1 6 . 2 , + 1, k a i χ^2,5. 417. 2.
~ , 4 + 3,2 + 8 , . 4 , 5 - 4 ,
; 3
(, + 4)2 ' ' (л4 + , 2
+1) 2

3 _ __ 3 _
,. 3"Vx ( V χ + 4 ) - 2 ( V χ - 1 ) 1 / χ . „ 46 x
61 ' 3 3
^ 0
3) į . 432. у = 7 5 ~ J į - ^ · 6 , + 8;
2
6х (У~х +4)
3
„ч „ „ . .„ 2, + 6 , „ч — 18,2 + 24 ,, „ 2
2) 2 0 , ' - 1 8 , ; 3) 4) ( χ 2 + 4 ) , i ^ ) 2 + - ^ - ^ ; 6)
4 i
15а- — I l x - 16 n1
' — — ; 7) 4 2 0 , 2 ; 8) 7 2 0 , 2
-144; 9) 0 ; 10) 42!. 4 3 4 . ( - 1 ) " -7 ^ x r .
4 , У , ( , 2 + 4)3 ( , + а)"+1
4 3 6 0 П г 3 ; 2 ) 1 o i r l 3 1 6 i r 3 4
435.48! ( (л + з ) " ~ (, + 4)" )" " " J ; ) ^ ; >

ir 1; 5 ) - 1 ir 3; 6) 0 ir 2 ; 7) 1; 8) — 1; О ir 1 . 4 4 0 . у Х у . 441. Pagrindo kraštinė

з _
l ± 2 S
lygi у . 456. 1) У ψ i 2) j / у ; 3) ~ V ; 4) 0. 457. Ne. 461. 1)

]— 00; 2 ] ; 2) n ė r a ; 3) [ - 6 ; 0] ir [6; +oo[; 4) [ - Į / T ; 0] i r f V T ; У'з + 2 У 3] .

462. 1) 2 ; 2 ) n e t u r i ; 3) - 6 ; O i r 6 ; 4 ) У з + 2 У "3 . 473. 1) n 2 " " 1 ; 2) ( n + 2) 2"-';

- 1
3) (n — 2 ) 2 " +1; 4 ) (/I + 1 ) 2 " . 4 7 8 . 1) - 2 , 4 9 ; 0 , 6 6 ir 1 , 8 3 ; 2) - 2 , 4 9 ; - 0 , 2 9 ir 2 , 7 8 ;
3) -0,674; 4) +0,826.
492. y=R (1 - c o s I); χ—R ( / - s i n t). 493. x = R cos α + r cos ( π + α + β); . y = . R s i n a +

+ / • 5 ΐ η ( π + α + β). 494. Išorėje: x = (.R + r ) c o s i — r c o s 'ί j»= ( J ? + r ) sin t—

Г
— rsin — y ' f, viduje: x=(R—r) cos t —r cos t; y=(R — r ) sin f—

- r sin R~r /, R> r. 496. R'f cos Θ ir Λ ( 2 π - φ) cos Θ. 497. S = 44 - + ^ 2 s^n α

и

a 75
»27,95m2, sin у = — у . 498. i F | a 10,5, a » 2 7 , 5 ° (kampas tarp sudaromosios ir

jėgos, lygios 8N). 499. , F ^ 5 7 , 3 ; tg α » 3 , 4 . 5 0 0 . 4,71 k m . 501. 4,32 k m ; 4,03 k m .

5 0 2 . 236,4 m ; 444,9 m . 504. cos γ = sin B 1 sin © 2 + cos cos Θ cos ( φ 1 - φ 2 ) · 508. 1)
^ ГУ] — νγβ

15; 2) 1; 3) 0,25; 4) 0,5; 5) 10; 6) 1 ; 7) 1 ; 8) 10. 512. cos4 χ. 5 1 3 . 1) з т m

;
1 2
(m - I)
2) + 1. 515. 1 ) 2 sin x ; 2 ) - 1 4 cos x; 3 ) 9 (sin x + cos x); 4 ) - 1 4 cos 2x+

+ 12 c o s x . 516. 2, 3 ir 4 - lyginės, 1 ir 7 - nelyginės. 517. 1) 2π; 2) 8 0 π ; 3) у ;

4) π ; 5) 20ττ; 6) 2 π ; 7) 3β~; 8)+ 20ττ. 521. 3. 5 2 9 . 5 380 . Ц - . 532. 1) 2; 2)2 1;

3) 0 ; 4) 537. 1) ^ T - : 2) 0,75; 3) 2
^ 3
+ ; 4) 6. 542. 1) Ω +
6 ο 5
г 2 2
Ь Ь α 2 pa
+ 2) 3 α 2 + — ; 3) 3b 2 + c2; 4) - о ; 5) 0 ; 6) — . 545. sin χ = - 2r y V2 ; cos χ =
3 3 9 p + q
= P2Zli 550. l ) 0 ; 2) 0 : 3) —'—; 4) - ~ — . 554. 1) m2-2; 2) m 3 - 3 m ;
P +q cos α sin α
17 25 17 71/З"
3) (m 2 —2) 2 —2. 555. 1) у : 2) 4 , 8 ; 3) 4) — . 5 5 9 . 1) γ ~ · 2)

-ψ-·, 3) 0,5; 4) 0,5. 563. 1) - ^ 2 ; 2) V6-VŽ . 3) _0>5; 4)

_ . 567. 1) cos 2 β ; 2) sin 2 α ; 3) 0,5; 4) t g a ; 5) t g t a + β ) ; 6) - c t g a ctg β ;

7) tg a tg β. 569. \ h = d sin α ί I °°S " _ ) • 574. 1) l "; 2) V T . 576. l ) t g a ;

\ V/!5-sin2a /
2) ctg β ; 3) tg χ ; 4) ctg Зх. 577. 1) 0,75; 2) 4 V ~2; 3) n e a p i b r ė ž t a s (90°) ir ;

3 3
4) 3. 580. 1) ^ y ^ ; 2) - - / . 587. 1. 591. 1) 1; 2) cos y ; 3) cos

4) cos 4a; 5) 1; 6) tg 2 į- {уфпк, k eZ); 7) t g x ( t g x ^ - l ) ; 8) t r 4 a . 593. 1)

4 cos χ cos - у ) cos ^ + у ) ; 2) 4 cos χ cos ^ y - y j cos ^ y — ^ j ; 3)

2 j / T cos 2 y sin f x +
sin χ cos 2 x ; 4 ) c o s x c o s 2 x ; 5) - ; 6 ) - t g x tg 2x tg 3 x ;
cos χ

7) 2 s i n ( y + y ) ; 5 9 6 . 1) 1 cos 2 a | ; 2) У~2 | c o s 4 x I; 3) 1 ; 4 ) tg a ; 5) j tg y
n
cnn
5 9 9 . r,,->c ,4
1),125. ou5. 2 , sin 2их
1)' —-\ cos
:—»22x ( « + 1) χ , Ζ) —
sin
n
2
sin 2/ix cos
:—=22x( и + 1 ) χ
sin
 (-1)" cos +
1H f ) 1 . 1 α (-D-Sin ( « α + D
з) — 4 ) -=- tg — + — ,
α 2 2 2 α
2 cos у 2 cos —

. , α 2л+1 α 2л+1
cos и α— 1 + 2 л sin — — - — - α sin л α — 2« sin — cos — - — α
5) -1—1 ; 6) L_ ? .
4 sin2 —- 4 sin2 —
2 2
7) c t g a . 607. 1) 1 3 s i n ( 3 ? + a ) , a = —arccos - y ; 2) 2 5 sin (3/ + a ) , a = arccos-y —

- 4 ; 3) 61 sin(2< + a), a = arccos44 + 4 · 613. 1) 1 ; 2 ) 1 , 2 5 ; 3 ) 1 ; 4 ) 4 ; 5) —

4 6 1 3 2 2 3 11
5 η и —ш 9
6) 4 ; 7) 3 ; 8) 0 , 5 ; 9 ) jc; 10) 11) 0 , 5 ; 12) " ; 13) - ; 14) - s i n e ;
7 2 2 π

15) — - = - ; 16) 0 , 2 5 ; 17) -0,25; 18) - 4 - ; 19) 0 ; 20) 0,25. 6 1 4 . 1 ) 3 s i n 2 я- c o s x ;

1/3 3
1\ COSX 1 ., . . , . . c4 4 cos-V
2) —г— 3) — —2 — ; 4) 3 s i n , c o s χ ( s i n x — c o s x ) ; 5) — ;
sm2 χ sin χ cos2 χ sm5 χ

6) 2 x s i n 3 χ + 3 4( x 2 + 1 ) s i n 2 χ c o s χ ; 7) (χ 2
-2) sinx; 8) 2 s
'" * ; 9)
' (l+cosx) a

- ,,
(1
2 C 0 S
+sin *x ) , 2 ; 10) 3 2 s i n 3 χ C O S X = i U f ! 2i L
COS X ; 11)
K) į
. 622.1) 8cos8x;
2
(sin 2x)

2) - 5 sin ( 5 x - y ) ; 3) 24sin3 (&r + y ) cos (бх+ у ) ; 4) 5) 24 sin-

cos I/ χ ^
. 6 x c o s 6x (sin2 6 x — c o s 2 6x); 6) _ ; 7) - 4 x 3
sin ( x 4 + 1 ) ; 8) г — г - ;
2 L ' Д* COS З ^ Т J)

cos χ ... , , . 11Ч sin 2У χ ... χ cos (χ2) ...

9) 2ΊΓΤ-· r ! 10) - c o s (cos χ) s i n x ; 11) φ = — ; 12) — 2 ; 13)
cos (sin χ) 21/ χ Vsia (χ )
ι ич 3 tg2 χ , 3 t g 2 2-ν , 3 tg2 3 χ cos χ —2 sin 2χ
c o s x + c o s 2 x + c o s 3 χ ; 14) 2
1 2
= 1 ^r—; 15)
Cos X cos 2χ cos2 3χ " 2 V sin x + cos 2χ
... 15 sin 5 χ cos 5χ (sin 5 χ — cos 5χ) π ,.· —
16) - — . 627. —. 631. jlab. 632. α = arctg μ
21/sin3 5 χ + c o s 3 5χ 3

3
633. - y y - · 640. 4) 3π —10. 647. 5) 2 - у ; 6) 4 π - 1 0 . 650. 1) V " ; 2 ) - 1 ;

3 4) ; 5) ; 6) 7 655 k
> - y f ' f f -ι-· > TT- · '> ^
4) + 4> k e Z ; 7) k e Ζ; 10) 2 0 ° ± 1 0 ° + 1 2 0 ° & , k e Ζ; 13) 0 ;
36 12 12 4

e
16) ± ~ У (— I ) ' + >^ N U {0}. 6 5 6 . N u r o d y m a i : 1) c o s 0 ; 2) —cos5x=

^sitl ("T + 5x
)· 4
X = - J + ^ , k e Z ; 5) 6x= ±(π+<χ) + 2πλ:, k e Z; 6) 5x=
2
= -~- + 7 χ + π Α τ , k eZ; 8 ) t g (7rc + x ) = t g x , - c t g ( x - y j =tg (x + y ) ; 12) χ = ±

± ( π + 5 χ 2 ) + 2πΛ:, k e Z ; 15) V = ? - З х + π λ : , k e Z; 16)sin2x=l; 1 7 ) t g 4 x = l

arba tg 4 x = —4; 1 8 ) c o s 3 x = ~ —
l/T arba c o s 3 x = - ^ y — ;
l/ T 19) c o s 2
2x=0,75; 20)
skaitiklį ir v a r d i k l į p a d a l y k i t e iš c o s Зх. 6 5 7 . N u r o d y m a s : 2) s i n x + c o s x = 0 ; 4)
t g x = 3 a r b a t g x = 7 ; 6 ) tg x = 1 a r b a t g x = — 2 ; 9) C o s x = O a r b a t g x = 3 a r b a tgx=7;
11) coš x = 0. 6 5 8 . 1) x = ( - l ) * - ^ - + w t , k e Z ; r2) X1 = Ink, хг=±~+пк, k FZ ; 3)
6 4

X i = ^ + 2πΑ, X 2 = + π £ , k e Z ; 4 ) X 1 = + - Ц +πΑτ, χ 2 = π + 2πΑτ, Ar e Z : 5) X1 = C - I ) ' -

2 6 6
4
π Ϊ I/ 1
• ^ +-A', x2 = ( — I / + 1 arcsin j + π Α : , A: e Z ; 6) x=+arcsin I/ y+πΑ, keZ.

0 t
659. 2) X1= - y , Xi=Tzk, k eZ; 3) kai cos y = C- У· ρ=π+2πη, n eZ), tai v -

bet k o k s , su kitais p х = Ц- — ~+2пк, keZ\ 4) x = — ^ - , / c e Z , kΦ H t ^ ' ( / , + ,/)

,
2 2 p+g 2/>
3x χ χ / al
k a i / e Z ; 5) sin 5 x = 0 a r b a c o s 4 x = — 0 , 5 ; 7) c o s y = O a r b a asin — = 6cos ^ I *

skiru atveju, kai a # 0 , tai tg * = — 8 ) Χι = - ~ - , X 2 = ± a r c t g - i + — + π Α · , k<

2 aI 3 2
e Z ; 9) sin 3x = 0 a r b a c o s 2 x = - 0 , 5 ; 10) X1 = ^ - + π Α τ , X 2 = - + - ^ , k eZ; II)
2 8 2
sin - y = 0 a r b a sin y = c o s 12) c o s 9 x = c o s l l x ; 13) 0 , 2 5 < c o s 2 x < 0 , 7 5 . 667.
N u r o d y m a s : p e r t v a r k y k i t e į n e l y g y b ę c o s 3 x < c o s 7 x ; 10) p e r t v a r k y k i t e į nelygybe
tg χ (1 — tg x ) > 0 ; 12) p e r t v a r k y k i t e į n e l y g y b ę sin vf x + 41 W - V 2 . 6 6 9 . 1) 0 , 3 4 2 9 ;
2) 0 , 9 1 3 1 ; 3) 0 , 1 5 1 1 ; 4 ) 0 , 5 2 9 9 ; 5) 0,9063 ; 6) 0,3057. 6 7 2 . 1) 1,5; 2) 1 , 6 . 6 7 6 . 1)

X 1 =I, X 2 =JlA-; 2) X 1 = O j X 2 = — į — ; 3) 0 ; 4 ) X 1 = I j X a = - ^ 5 - . 677. I j x 1 =

2 3
Z 1/2 _
1/ 3 1

2
=0; X2=3; 2) X1= I , X a = 3r 6 7 8 . 1) Nurodymas: - — < x - 3 x < y; 2)

[ - f !]»[•¥>
 DALYKINĖ RODYKLE

Aibė Y yra d e š i n ė j e n u o a i b ė s A' 16 Dešimtainis skaičiaus artinys su trū-

Aibė kumu 9
aprėžta skaičių—13 Ekvivalentumas
s k a i č i ų — 13 lygčių — 62
n e l y g y b i ų — 62
t u š č i o j i — 14
n f a k t o r i a l a s (n!) 45
Aibės papildinys 15
F o r m u l ė (s)
4ibių s ą j u n g a 15
r e d u k c i j o s — 247
Aibių sankirta 14
V i e t o — 56
Antrieji skirtumai sekai 110 Funkcija
A p i b r ė ž t a a p i e l a n k ą l a u ž t e 209 a p g r ę ž i a m a — 148
Asimptotė a t v i r k š t i n ė — 148
horizontalioji - 120 d i d ė j a n t i — 103
p a s v i r o j i — 128 d i f e r e n c i j u o j a m a — 156
Ašis D i r i c h l e — 80
k v a d r a t i n ė — 95
a b s c i s i ų — 29
l y g i n ė — 101
o r d i n a č i ų — 29
m a ž ė j a n t i — 103
Atkarpa
m o n o t o n i n ė — 104
k r y p t i n ė — 24
n e a p r ė ž t a i d i d ė j a n t i — , k a i x^>-a 141
s k a i č i ų — 15 neaprėžtai didėjanti—, kai x->-+oo
Atkarpos dalijimas santykiu λ 27, 31 125
A t k a r p o s v i d u r y s 28, 31 negriežtai d i d ė j a n t i — 1 0 4
A t s t u m a s t a r p t a š k ų 31 n e g r i e ž t a i m a ž ė j a n t i — 104
B i n o m i n i s koeficientas 200 negriežtai m o n o t o n i n ė — 1 0 4
C e n t r i n ė s i m e t r i j a 87 n e l y g i n ė — 101
Dalmuo 19 n y k s t a n t i — , kai 137

f u n k c i j ų — 84 n y k s t a n t i — , k a i x->—f-oo 113
n y k s t a n t i — , kai x-+—oo 119
Dešimtainė trupmena 9
n y k s t a n t i — , k a i .c->-oo 119
baigtinė 9
p e r i o d i n ė — 221
begalinė 9
skaitinė — 75
periodinė 12 tiesinė — 93
Dešimtainis skaičiaus artinys su per- t o l y d i t a š k e — 142
tekliumi 9 t r u m p e s n ė - t i e s i n ė — 96
Fukcija turi savybę arti taško 135 Koordinačių plokštuma 29
Funkcijos apibrėžimo sritis 75 K o o r d i n a č i ų t i e s ė 26
Funkcijos argumentas 75 K o s i n u s o i d ė 232

Funkcijos diferencialas !60 Kotangentoidė 242

F u n k c i j o s reikšmių sritis (aibė) 75 Kryptinė tiesė 25

Funkcijos šuolis 144 Kryptinės atkarpos didumas 25

Funkcijos tyrimas 192 L a n k o i l g i s 211

Liestinė 162
Funkcinė dydžių priklausomybė 74
Lygtis
Geometrinė išvestinės prasmė 164
b i k v a d r a t i n ė — 67
Grafikas
k v a d r a t i n ė — 66
arkkosinuso — 298
l i e s t i n ė s — 164
a r k k o t a n g e n t o — 299
s a n g r ą ž i n ė — 67
arksinuso — 298
L y g t i s su k i n t a m u o j u 61
a r k t a n g e n t o — 299
M a s i ų c e n t r a s 28, 32
f u n k c i j o s — 81
Metodas
k v a d r a t i n ė s f u n k c i j o s — 95
i n t e r v a l ų — 70
tiesinės funkcijos — 93
neapibrėžtinių koeficientų-— 53
trupmeninės-tiesinės funkcijos — 98
N e l y g y b ė (s)
Grafiko iškilumas 188
Bernulio — 47
Greitis
t a p a č i o s — 72
funkcijos k i t i m o — 1 6 1
tiesinė — 69
m o m e n t i n i s — 161
N e l y g y b ė s u k i n t a m u o j u 61
Harmoniniai svyravimai 232
N i u t o n o b i n o m a s 200
Harmoninių svyravimų amplitudė 233
Pagreitis 173
Harmoninių svyravimų kampinis daž-
Paskalio trikampis 203
nis 233
Periodas
Harmoninių svyravimų pradinė fazė
f u n k c i j o s — 220
233
p a g r i n d i n i s f u n k c i j o s — 221
Hiperbolinis posūkis 88
t r u p m e n o s — 12
Įbrėžta j lanką l a u ž t e 209 Plokštumos ištempimas nuo tiesės
I n d u k c i j a 42 Poaibis 14
n e p i l n o j i — 40 Pokytis
p i l n o j i — 40 f u n k c i j o s — 153
Išvestinė f u n k c i j o s a r g u m e n t o — 153
a n t r o j i — 173 Postūmis
f u n k c i j o s — 158 l y g i a g r e t u s i s — 86
funkcijos rt-tos eilės—173 t i e s ė s — 86
K a m p a s tarp kreivių 247 Pradurtoji taško aplinka 134
K e t v i r č i a i I, II, I I I , I V 30 Progresija
Kompozicija a r i t m e t i n ė — 43
f u n k c i j o s ir r e i š k i n i o — 8 5 begalinė geometrinė—133
funkcijų — 85 g e o m e t r i n ė — 43
Koordinačių apskritimas 214 Radianas 212
Realiųjų skaičių palyginimas 11 Skaičiaus kosinusas 217
Reiškinys Skaičiaus kotangentas 234
r a c i o n a l u s i s — 35 S k a i č i a u s l a i p s n i s 22
sveikasis 35 S k a i č i a u s m o d u l i s 20
tiesinis — 35 S k a i č i a u s s i n u s a s 217
Reikšmių lentelė Skaičiaus t a n g e n t a s 234
s i n u s o ir k o s i n u s o 218 Skaičių i n t e r v a l a s 15
t a n g e n t o ir k o t a n g e n t o 235 Skaičius
R e i š k i n i o e g z i s t a v i m o s r i t i s 36 a t v i r k š č i a s — 19
Reiškinių lygybė neigiamas racionalusis—10
tapačioji 38 n e i g i a m a s r e a l u s i s — 10
tapačioji racionaliųjų 58 p r i e š i n g a s i s — 10
Rekurentinis sekos apibrėžimas 107 s k i r i a m a s i s a i b i ų — 16
Riba teigiamas racionalusis—8
f u n k c i j o s — , kai X - ^ a 137 teigiamas realusis·—10
f u n k c i j o s — , kai .t-v-f-oo 118 S k a i t i n ė reiškinio r e i k š m ė taške 36
f u n k c i j o s — , kai x->—oo 118 Skirtumas
f u n k c i j o s — , kai x-»-oo 118 aibių — 15
s e k o s — 129 realiųjų skaičių—18
vienpusė funkcijos—, kai x-*-a 137 Spindulys
Sandauga atviras skaičių — 15
f u n k c i j ų — 84 s k a i č i ų — 13
r e a l i ų j ų s k a i č i ų — 18 taško aplinkos — 1 3 4
Seka 106 Sprendinys
F i b o n a č i o — 48, 107
k v a d r a t i n ė s l y g t i e s — 66
neaprėžtai didėjanti—129 lygties — 61
n y k s t a n t i — 129 n e l y g y b ė s — 61
s k a i č i ų — 106 Suma
s k i r t u m ų — 110
a r i t m e t i n ė s p r o g r e s i j o s n n a r i ų — 44
s u m ų — 109
begalinės geometrinės progresijos —
Sekos n a r y s 106
133
S i n u s o i d ė 231
funkcijų — 84
Skaičiai
geometrinės progresijos n narių —
i r a c i o n a l i e j i — 13 44
n a t ū r i n i a i •— 8 realiųjų skaičių—18
r a c i o n a l i e j i — 10 Šaknis
Skaičiaus arkkosinusas 274 d a u g i a n a r i o — 55
Skaičiaus arkkotangentas 277 daugianario fe-tojo k a r t o t i n u m o — 57
Skaičiaus arksinusas 270 я-tojo laipsnio—150
Skaičiaus a r k t a n g e n t a s 277 lygties — 61
Skaičiaus dalis T a n g e n t o i d ė 241
sveikoji 10 Tapatusis reiškinių pertvarkymas 38,
trupmeninė 10 58
Taškas Teorema
e k s t r e m u m o — 175 Bezu — 55
f u n k c i j o s t r ū k i o — 143 L a g r a n ž o — 184
m a k s i m u m o — 106, 175> Salio — 2 6
minimumo—106, 175 Tiesės ištempimas nuo taško 86
p e r l i n k i o — 190 Tiesinės funkcijos krypties koeficien-
Taško abscisė 30 t a s 94
Taško aplinka 134 V i e n a n a r i s 34
T a š k o k o o r d i n a t ė 30. Vienpusis funkcijos tolydumas taške
T a š k o o r d i n a t ė 30. 142
 Naumas Vilenkinas, Olegas Ivaševas-Musatovas,
Semionas Svarcburdas
ALGEBRA IR MATEMATINE ANALIZE
Mokymo priemonė mokyklų su s u s t i p r i n t u matematikos mokymu
X - X I klasei
Redakcijos v e d ė j a J. Baltušnikienė
Redaktoriai I. Siugždinienė, R. Baltrušaitis
Viršelis A. Onaitytės
Men. r e d a k t o r ė R. Penkausttienė
Techn. r e d a k t o r ė N. Balanoškienė
Korektorė D. Skaparaitė
V e r t i m ą recenzavo Petras Rumšas
Наум Яковлевич Виленкин, Олег Сергеевич Ивашев-Мусатов, Семён
Исаакович Шварцбурд
АЛГЕБРА И МАТЕМАТИЧЕСКИЙ АНАЛИЗ
Учебное пособие для учащихся X - X I классов школ с углубленным
' изучением курса математики
Перевел с русского Видмантас Пякарскас
Оригинал рекомендован Главным управлением школ Министерства
просвещения СССР
Рекомендовано Министерством просвещения Литовской C C P
На литовском языке
Литовская С С Р , 233000, Каунас, пр. Ленина, 25, издательство
«Швиеса»
И Б № 6375
Duota r i n k t i 86.10.20. P a s i r a š y t a spaudai 87.03.27. Formatas
60Χ90'/ιβ, popierius spaudos Nr. 1, literatūrinė g a r n i t u r a , 10 p u n k t ų .
Iškilioji spauda. 20+0,25 priešl. sąl. sp. 1., 20,7 sąl. spalv. a t p . ,
19,3 J -0,36 apsk. leid. 1. Tiražas 5000 egz. Užsakymo Nr: 2124. Leid.
Nr. 10884. Kaina 35 kp
Leidykla „Šviesa", 233000 Kaunas, Lenino pr. 25
Spaudė K. Požėlos spaustuvė, 233000 Kaunas, Gedimino 10
 Vilenkinas N., Ivaševas-Musatovas O., Švarcburdas S.
Vi-142 Algebra ir m a t e m a t i n ė a n a l i z ė : Mokymo priemonė
mokyklų su sustiprintu m a t e m a t i k o s mokymu X—XI
klasei.— K·: Šviesa, 1987.—317 p.: iliustr.
Mokymo priemonė, k u r i o j e p l a č i a u p a t e i k i a m a s v i d u r i n ė s mokyklos
X - X I klasės kursas, skiriama m o k y k l o m s ir klasėms su sustiprintu teo-
riniu ir p r a k t i n i u m a t e m a t i k o s m o k y m u bei savarankiškai n a g r i n ė j a n -
tiems šio k u r s o medžiagą. J a t a i p p a t galės p a s i n a u d o t i mokiniai, no-
r i n t y s s t o t i į aukštąsias m o k y k l a s , kurios t 'keliami d i d e s n i reikalavi
mai m a t e m a t i n i a m a b i t u r i e n t u p a s i r e n g i m u i

4306020403—188 BBK 22.14Z72

V P r o t . Nr. 4 — 8 6 312(075)
M853( 1 0 ) - 8 7
PAGRINDINIAI ALGEBROS DĖSNIAI

α +b = b + α ab = ba

a+(b+c)~ a(bc)=(ab)c
= (a + b) 4· c

a + 0 = a a - i = a

a + (-a) ~0 a· , a s*O

a ( b + c) = ab + ac
PASKALIO \
TRIKAMPIS ^ 4

1 2 4
4 3 3 4
4 4 4 4 6
4 5 40 to 5 4
4 6 45 2 0 45 6 4

NIUTONO BINOMAS
л л i n
( а * х ) = а + C n Q -* χ + . . . +

f dan~k t xn
 /= /= / /
c О (f ±g) f ±g
r M r /= M
(f K= rf f' (x ) rx
, f w
(fg)'=f'g + fg' ф'=^"^gf'-fg'
(gifix)))^= g^fixiJf^x)
sin ( t t s ) = sir> t cos s + cos t sin s

cos ( t + s) = cos t cos s - sin t sins

(sin χ ) ' = cos χ (arcsinx)'=

ЛГх*"
/=
(cos x K = - s i n χ (arc cos χ ) -
Ą
(arc I g x K = Ą + χ 2

(arc c t g x K = - j ™ ^ ·

( J f (χ) d x ) / = f (χ)
b
J f(x)dx=F(b)-F(a), F'(x)=f(x)