PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO SISTEMA LIETUVOJE, JOS

TRŪKUMAI IR GALIMI SPRENDIMO BŪDAI

Kaunas 2020
 TURINYS

LENTELIŲ SĄRAŠAS....................................................................................................................3
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS.................................................................................................................4
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS..............................................................................................................5
ĮVADAS...........................................................................................................................................6
1. PRIVALOMAS SVEIKATOS DRAUDIMAS IR JO SISTEMA LIETUVOJE.........................8
1.1. PSD samprata.........................................................................................................................8
1.2. PSD sistema Lietuvoje...........................................................................................................8
2. LIETUVOS PSD SISTEMOS TRŪKUMAI: ĮSIPAREIGOJIMAS PSDF BIUDŽETUI,
IŠLAIDŲ NUOSEKLUMAS.........................................................................................................14
2.1. Sistemos trūkumai................................................................................................................14
2.2. Pažadai PSDF biudžetui.......................................................................................................15
2.3. Išlaidų, skirtų sveikatos išlaidoms, nuoseklumas................................................................17
3. LIETUVOS PSD SISTEMOS TRŪKUMŲ GALIMI SPRENDIMO BŪDAI.........................18
3.1. Specialistų rengimas bei jų kvalifikacijos kėlimas..............................................................18
3.2. Naujų technologijų taikymas gydymo procese....................................................................19
IŠVADOS.......................................................................................................................................20
LITERATŪRA...............................................................................................................................21
 LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 Lentelė Mokesčio bazė pagal subjekto pajamas.....................................................................11

2 Lentelė Mokesčio tarifas pagal subjekto gaunamas pajamas...............................................12
 PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1 pav. PSD nauda............................................................................................................................9
2 pav. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos...........................................15
3 pav. Valstybės nevykdomi įsipareigojimai..............................................................................16
 SANTRUMPŲ SĄRAŠAS
PSD- Privalomasis sveikatos draudimas

VLK- Valstybinė ligonių kasa

ES- Europos Sąjunga

VSD- Valstybinis socialinis draudimas

EDV- Ekonominio dydžio vienetas

PSDF- Privalomojo sveikatos draudimo fondas

MMA- Minimali mėnesinė alga

EBPO- ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

 ĮVADAS
Temos aktualumas: Lietuvos mоkesčių sistemą sudaro daug ir įvairių mokesčių. Su
vienais iš jų susiduriame dažniau, o su kitais – rečiau, tačiau žinoti bendrąsias savo šalies
mokesčių nuostatas pravartu kiekvienam. Vienas iš labiausiai žinomų mokesčių, tai privalomasis
sveikatos draudimas, su kuriuo susiduria kiekvienas dirbantis asmuo. Tai valstybės nustatyta
asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, įstatymo nustatytais pagrindais ir
sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus
draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas,
vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą. Paprasčiau tariant, privalomas sveikatos
draudimas, tai tokios įmokos, kurios susirgus garantuoja nemokamą sveikatos priežiūrą.

Šiuolaikiniame pasaulyje žmogus susidūręs su sveikatos pažeidimu neretai nežino, kur

kreiptis, ar ką daryti. Taip pat susiduriama su ne itin kokybiškai teikiamų paslaugų problema ir tai
atskleidžia, jog mūsų šalies PSD sistema nėra tobula ar visiškai išvystyta.

Darbo objektas: PSD sistema Lietuvoje.

Darbo tikslas: Išnagrinėti PSD sistemą Lietuvoje ir išsiaiškinti jos trūkumus bei galimus
jų sprendimo būdus.

Tikslui pasiekti yra iškelti tokie darbo uždaviniai:

 Išnagrinėti privalomojo sveikatos draudimo sistemą Lietuvoje.

 Atskleisti PSD sistemos trūkumus.
 Įvertinus PSD sistemos trūkumus, pateikti galimus sistemos tobulinimo
būdus.

Darbo ir tyrimo metodai. Analizuojant privalomojo sveikatos draudimo sistemą

Lietuvoje, darbe buvo naudojama literatūros šaltinių analizė, informacijos klasifikavimas ir
sisteminimas. Antroje darbo dalyje, atliekant atliktų audito darbuotojų tyrimų apžvalgą, buvo
naudojama audito paruoštų duomenų analizė ir interpretavimas. Trečioje darbo dalyje remiantis
darbe išskirtomis privalomojo sveikatos draudimo sistemos problemomis, buvo išskirti galimi
sistemos tobulinimo būdai.
Darbo struktūra. Rašto darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių.
 Pirmoje darbo dalyje nagrinėjamas privalomasis sveikato draudimas, pagrindiniai aspektai
bei samprata.
Antroje dalyje pateikiami Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo sistemos trūkumai,
taip pat įsipareigojimai biudžetui, išlaidų nuoseklumas.
Trečioje dalyje aptariami galimi privalomojo sveikatos draudimo sistemos trūkumų
sprendimo būdai.
Svarbiausia naudota literatūra. Atliekant darbą buvo naudotasi Lietuvos auditorių
atliktomis išvadomis, straipsniais, internetiniuose šaltiniuose. Pasirinktuose literatūros šaltiniuose
analizuojama privalomojo sveikatos draudimo sistema Lietuvoje, jos trūkumai bei galimi
sprendimo būdai.
Darbo struktūra ir apimtis. Rašto darbo apimtis – 21 puslapiai. Darbą sudaro įvadas, 3
dėstymo dalys, išvados. Pagrindinė darbo medžiaga aprašyta 14-oje puslapių, įskaitant 2 lenteles,
3 paveikslus. Panaudotos literatūros sąrašą sudaro 5 šaltiniai.
 1. PRIVALOMAS SVEIKATOS DRAUDIMAS IR JO SISTEMA
LIETUVOJE
Šioje dalyje pateikiama PSD samprata bei PSD sistemos Lietuvoje apibūdinimas:
aprašoma, kas moka privalomąjį sveikatos draudimą, kokie asmenys yra laikomi apdraustais ir
kada įsigalioja PSD.

1.1. PSD samprata

Privalomasis sveikatos draudimas, tai valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir

ekonominių priemonių sistema, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pagrindais ir
sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus
draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą,
taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių
(prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų
kompensavimą.
Išlaidos už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos
priemones, medicinos priemonių (prietaisų) nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžeto, kuris sudaro privalomojo sveikatos draudimo finansų
pagrindą. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas yra savarankiškas ir neįtrauktas į
valstybės bei savivaldybių biudžetus.

1.2. PSD sistema Lietuvoje

Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, galioja privalomasis sveikatos draudimas

(PSD). Nuolat gyvenantys Lietuvoje asmenys privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo
įmokas. PSD sistema Lietuvoje grindžiama visuotinumo bei solidarumo principais.
Visuotinumas reiškia, kad visiems mūsų šalies piliečiams yra privaloma mokėti PSD įmokas ir,
kad kiekvienas jas sumokėjęs, tampa apdraustuoju. Solidarumo esmė – kad kiekvienas iš mūsų
prie PSD prisideda pagal savo galimybes. Įvykus draudiminiam įvykiui, kiekvienas apdraustasis,
nepaisant to, kokio dydžio įmokas mokėjo, turi teisę gauti visas jam reikalingas sveikatos
priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Didžiąją dalį
šio biudžeto pajamų sudaro draudėjų ir apdraustųjų mokamos privalomojo sveikatos draudimo
(PSD) įmokos (~ 60 proc.); antrą vietą pajamose (~ 30 proc.) užima valstybės biudžeto įmokos ir
asignavimai, kurių didžiąją dalį sudaro įmokos, mokamos už apdraustuosius, draudžiamus
valstybės lėšomis.
Žemiau pateiktame paveikslėlyje galima matyti kodėl verta mokėti privalomojo sveikatos
draudimo įmokas.1

Šaltinis: <https://www.flickr.com/photos/151683953%40N04/48791674908/in/datetaken/
1 pav. PSD nauda
Iš paveikslėlio pateiktos informacijos, galime matyti, jog pagrindinis PSD privalumas yra
tai, jog kas mėnesį mokant įmokas susirgimo atveju valstybė kompensuoja visą arba didžiąją dalį
gydymo. Pavyzdžiui, neapdraustiems asmenims įvairių ligų gydymas gali kainuoti net iki 67 000
eurų.
PSD mokestį moka fizinis ar juridinis asmuo, privalantis įstatymų nustatyta tvarka mokėti
mokesčius. Tokiais PSD mokėtojais gali būti:
 Lietuvos gyventojai, dirbantys pagal darbo sutartį šalyje
 Ūkininkai ir kiti žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai
 Gyventojai, besiverčiantys individualia veikla pagal verslo liudijimą ar pažymą
1
http://www.vlk.lt/naujienos/Puslapiai/Privalomasis-sveikatosdraudimas-nauda-
kiekvienam-.aspx
  Savarankiškai besidraudžiantys asmenys, mokantys PSD įmokas
 Draudėjai (paslaugų gavėjai, gaunantys pagal paslaugų kvitą teikiamas žemės ūkio ir
miškininkystės paslaugas, individualios įmonės, ūkinės bendrijos ir mažosios bendrijos).

Kitais žodžiais tariant apdraustaisiais PSD Lietuvoje laikomi:2

 asmenys, kurie patys individualiai moka sveikatos draudimo įmokas (dirbantieji

pagal individualios veiklos pažymą, turintys verslo liudijimą, kiti asmenys, kurie
nėra draudžiami darbdavio ar valstybės);
 asmenys, už kuriuos privalomojo sveikatos draudimo įmokas moka jų darbdaviai
(dirbantys pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojai, pagal autorines sutartis
dirbantys asmenys);
 valstybės lėšomis draudžiami asmenys (Užimtumo tarnyboje užsiregistravę
bedarbiai (išskyrus užsieniečius, turinčius leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje
laikinai, jeigu nėra išdirbę Lietuvoje 6 mėnesių prieš užsiregistruodami į darbo
biržą), moterys, esančios nėštumo ir gimdymo atostogose, vienas iš tėvų,
auginantis vaiką iki 8metų, taip pat vienas iš tėvų, auginantis du ir daugiau
nepilnamečius vaikus, pensininkai ir šalpos kompensacijų gavėjai, asmenys iki 18
metų, moksleiviai, dieninių skyrių studentai, socialinę pašalpą gaunantys žmonės
ir kiti);
 kitos asmenų grupės, kurio yra nurodytos VLK puslapyje.
PSD dirbantiesiems pagal darbo arba autorinę sutartį įsigalioja nuo tos dienos, kurią
pradėjo galioti darbo sutartis ir galioja iki jos pabaigos. Savarankiškai PSD įmokas mokančių
asmenų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią jie pradėjo mokėti PSD
įmokas ir galioja iki mėnesio, už kurį buvo sumokėta įmoka, paskutinės dienos. Jeigu
savarankiškai PSD įmokas mokantis asmuo turėjo PSD skolą, pirmiausia įmokos bus panaudotos
skolai padengti. Gyvenantiems kitoje ES šalyje, tačiau susikaupus PSD skolai, ji gali būti
perskaičiuojama pateikus Sodrai dokumentus, įrodančius, kad jiems yra taikoma kitos ES
valstybės narės teisės aktai socialinio draudimo srityje.

2
https://www.vmi.lt/cms/privalomojo-sveikatos-draudimo-imokos8
 Kokio dydžio PSD įmoką asmeniui teks sumokėti priklauso netik nuo mokesčio tarifo
dydžio, tačiau ir nuo gaunamų pajamų rūšies. Apmokestinamos pajamos yra išskiriamos į 5
grupes. Visos jos pateiktos žemiau esančioje lentelėje.

1 Lentelė
Mokesčio bazė pagal subjektų pajamas
Mokesčio Subjektų
bazė pajamos
 Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais
santykiais susijusios pajamos
 Pagal autorinę sutartį iš darbdavio gautos
pajamos
 Sportininkų pajamos (ne individualios
veiklos), gautos iš darbdavio
 Mažųjų bendrijų vadovų, kurie nėra tų
mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę
paslaugų sutartį už vadovavimo veiklą gautos
100% nuo subjekto apmokestinamųjų pajamų
pajamos
(neatėmus PSD ir VSD įmokų) sumos
 Asmenų už veiklą valdyboje, stebėtojų
taryboje ar paskolų komitete gautas atlygis ir
(arba) tantjemos
 Pajamos, gautos kaip atlygis teikiant
paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių
paslaugų teikimą nustato Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės
paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą
įstatymas (nuo atlygio sumos, priskaičiuotos
paslaugų teikėjui už suteiktas paslaugas)
  Individualios veiklos (advokatų, advokatų
padėjėjų, notarų, antstolių) pajamos (ne pagal
verslo liudijimus)*
90 % nuo subjekto apmokestinamųjų pajamų
 Individualią žemės ūkio veiklą vykdančių
(neatėmus PSD ir VSD įmokų) sumos
asmenų, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio
ekonominis dydis yra 4 EDV arba didesnis,
pajamos*
 Autorių, sportininkų ar atlikėjų pajamos,
gautos ne iš darbdavio (ne individualios
veiklos)*
50 % nuo subjekto apmokestinamųjų pajamų
 Kitos individualios veiklos (atlikėjų ir sporto
(neatėmus PSD ir VSD įmokų) sumos
veiklos; nenukirsto miško, apvaliosios
medienos pardavimo ar kitokio perleidimo
nuosavybėn veiklos) pajamos*
 Verslo liudijimai individualiai veiklai ir
gyvenamųjų patalpų nuomos veiklai
 Individualių įmonių (IĮ) savininkų, ūkinių
100 % nuo MMA bendrijų (ŪB) tikrųjų narių, mažųjų bendrijų
(MB) narių pajamos
 Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojų
pajamos, kurių ūkio dydis yra iki 4 EDV

 Ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros

100% nuo socialinio draudimo išmokos
išmokos

Šaltinis: Lentelė sudaryta autorių remiantis „Sodros“ duomenimis.

PSD įmokų bazė kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 43 vidutinių darbo
užmokesčių, taikomų įmokų bazei skaičiuoti suma (t. y. 1241,40 Eur x 43= 53380,2Eur).

PSD įmokų tarifas nėra vienodas visiems asmenims. Didžiausias taikomas tarifas yra
6,98%, o mažiausias 2,33%. Žemiau pateiktoje lentelėje matyti išskirti mokesčio tarifai pagal
apdraustųjų gaunamas pajamas.

2 Lentelė
 Mokesčio tarifas pagal subjekto gaunamas pajamas
Mokesčio Mokesčio subjekto
tarifas pajamos
 Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais
santykiais susijusios pajamos
 Pagal autorinę sutartį iš darbdavio gautos
pajamos
 Sportininkų pajamos (ne individualios
veiklos), gautos iš darbdavio
 Autorių, sportininkų ar atlikėjų pajamos,
gautos ne iš darbdavio (ne individualios
veiklos)
 Mažųjų bendrijų vadovų, kurie nėra tų
mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę
paslaugų sutartį už vadovavimo veiklą gautos
pajamos
6,98 % nuo apmokestinamųjų pajamų  Asmenų už veiklą valdyboje, stebėtojų
taryboje ar paskolų komitete gautas atlygis ir
(arba) tantjemos
 Individualių įmonių (IĮ) savininkų, ūkinių
bendrijų (ŪB) tikrųjų narių, mažųjų bendrijų
(MB) narių pajamos (nuo sumos, nuo kurios
skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos)
 Pajamos, gautos kaip atlygis teikiant
paslaugas pagal paslaugų kvitą (nuo atlygio
sumos, priskaičiuotos paslaugų teikėjui už
suteiktas paslaugas)
 Individualią žemės ūkio veiklą vykdančių
asmenų, kurių ūkio ekonominis dydis yra 4
EDV pajamos
  Individualios veiklos (advokatų, advokatų
padėjėjų, notarų, antstolių) pajamos (ne pagal
verslo liudijimus)
 Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai,
kurių žemės ūkio valdos ar ūkio dydis yra
nuo 2 iki 4 EDV.
 Kitos individualios veiklos (atlikėjų ir sporto
veiklos; nenukirsto miško, apvaliosios
6,98 % nuo MMA medienos pardavimo ar kitokio perleidimo
nuosavybėn veiklos) pajamos
 Verslo liudijimai individualiai veiklai ir
gyvenamųjų patalpų nuomos veiklai
 Individualių įmonių (IĮ) savininkų, ūkinių
bendrijų (ŪB) tikrųjų narių, mažųjų bendrijų
(MB) narių pajamos (kai draudėjai laikinai
nevykdo veiklos arba turintys likviduojamos
ar bankrutuojančios įmonės statusą)
 Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai,
2,33 % nuo MMA.
kurių ūkio dydis yra ne didesnis kaip 2 EDV

 Ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros

6% nuo socialinio draudimo išmokos
išmokos

Šaltinis: Lentelė sudaryta autorių remiantis „Sodros“ duomenimis.

Lentelėje matoma, jog išskiriami 4 apmokestinimo tarifai, kurie, kaip ir mokesčio bazės
atveju, priklauso nuo gyventojo gaunamų pajamų rūšies ar žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų
turimo ūkio ekonominio dydžio.

2. LIETUVOS PSD SISTEMOS TRŪKUMAI: ĮSIPAREIGOJIMAS PSDF

BIUDŽETUI, IŠLAIDŲ NUOSEKLUMAS
Šiame skyriuje bus aptartos didžiausios PSD sistemos problemos, jos trūkumai. Siekiant
įžvelgti sistemos trūkumus bus atsižvelgta į auditorių pateiktas išvadas bei jų rekomendacijas.

2.1. Sistemos trūkumai

Kaip ir daugelis sistemų, taip ir PSD sistema Lietuvoje nėra pilnai išvystyta, todėl gali
turėti akimi nepastebimų trūkumų. Siekiant užtikrinti sveikatos draudimo tvarumą ir sveikatos
priežiūros paslaugų kokybę, svarbu atsižvelgti į nuomones, kurios teigia, kad PSD sistema
Lietuvos šalyje nėra tobula. Aukščiausioji audito institucija per 2010–2018 m. laikotarpį atliko 21
finansinį ir veiklos auditą, susijusį su PSD lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros vertinimais.
Remiantis jų nuomone, galima išskirti du didžiausius sistemos trūkumus. Pirmasis susijęs su
įsipareigojimais PSDF biudžetui, apie kurį daugiau informacijos pateiksime 2.2 poskyryje, o
antrasis šios sistemos trūkumas apima išlaidų pasiskirstymą, jų nuoseklumą (daugiau
informacijos 2.3 poskyryje).

2.2. Pažadai PSDF biudžetui

PSDF biudžeto pajamas sudaro 8 pajamų grupės (žr. 2 pav.)8. Didžiausią fondo pajamų
dalį sudaro apdraustųjų privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

Šaltinis:
Aukščiausioji audito
institucija „Sveikatos priežiūros sistemos vertinimas“ (2019 m. balandžio 15 d. Nr. YD-4)
2 pav. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos

Paveikslėlyje galime matyti, jog PSDF biudžetą sudaro ne tik PSD įmokos, bet ir VB
įmokos už apdraustuosius, kurie sudaro apie 27%, VB asignavimai, kurių įplaukų dydis siekia
1,8% bei kitos pajamos sudarančios mažiausią dalį, t.y., apie 1%.
Dėl dalies pajamų valstybė yra prisiėmusi tam tikrus įsipareigojimus, kuriems vykdyti turi
būti užtikrintas valstybės finansavimas, tačiau jų nevykdo (žr. 3 pav.)
 lengvatos vienai draudžiamųjų grupei;
 įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis;
 asignavimai valstybės funkcijoms vykdyti.
 Šaltinis: Aukščiausioji audito institucija „Sveikatos priežiūros sistemos vertinimas“ (2019 m.
balandžio 15 d. Nr. YD-4)
3 pav. Valstybės nevykdomi įsipareigojimai
Paveikslėlyje pateikti valstybės nevykdomi įsipareigojimai, kurie aprašomi tik jiems
būdingais bruožais, pateiktos auditų nuomonės, kurios padeda pamatyti tendencijas. Jau kelerius
metus aukščiausioji audito institucija nustato, kad valstybė per mažai sumoka už valstybės
draudžiamus asmenis ir skiria nepakankamai asignavimų valstybės funkcijoms vykdyti – šios
išlaidos kompensuojamos iš apdraustųjų įmokų. Iki šiol lieka neišspręsta problema dėl valstybės
prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Valstybės lėšomis turėtų būti remiama tiek socialiai jautrių
grupių, kiek valstybė pajėgi remti, ir finansuojamos tos funkcijos, kurių finansavimą valstybė
pajėgi užtikrinti. Pažymėtina, kad valstybė neskiria pakankamai lėšų savo įsipareigojimams
vykdyti, bet atkreiptinas dėmesys, kad valstybės indėlis yra ir materialusis turtas, t. y. valstybė
daliai gydymo įstaigų neatlygintinai naudotis suteikia savo turtą: pastatus, brangią medicinos
įrangą ir kitą turtą. Tokie nesubalansuoti sprendimai neleidžia įvertinti viešųjų lėšų, skiriamų
sveikatos priežiūrai, dydžio ir priimti objektyvių sprendimų dėl sveikatos apsaugos finansavimo.
Taigi, valstybės nepakankamas įsipareigojimų vykdymas sukelia abejonių bei
nepasitenkinimo visuomenėje. Socialiai jautrios grupės susiduria su rizika, jog jų sveikatos
priežiūra nebus pilnavertiškai užtikrinta, o apdraustieji, mokantys reguliarias įmokas, negali būti
užtikrinti, jog visos įmokos bus tinkamai paskirstytos. Leidimas naudotis materialiu valstybės
turtu neatlygintinai yra sunkiai įvertinamas iš finansinės perspektyvos, tad taip pat gali sukelti
daug klausimų visuomenei.

2.3. Išlaidų, skirtų sveikatos išlaidoms, nuoseklumas

Prognozuojama, kad nuo 2014 iki 2050 m. darbingo amžiaus gyventojų skaičius Lietuvoje
sumažės beveik per pusę, o tai daugiausia lemia santykinai didelis mirtingumas ir 25–64 metų
suaugusiųjų emigracija. Atsižvelgiant į šias tendencijas tikėtinas sveikatos priežiūros paslaugų ir
lėšų šioms paslaugoms finansuoti poreikio didėjimas. Tačiau, šių lėšų gali imti trūkti, nes auditų
rezultatai rodo, kad PSDF lėšos naudojamos netinkamai. Taip yra todėl, kad PSDF lėšos
naudojamos išlaidoms, nesusijusioms su draudimo tikslu, apmokėti, taip pat sveikatos priežiūros
paslaugų sudėtis ir apimtis neaiški, o kainos nepagrįstos, tampa nepakankama mažiau PSDF
kainuojančių ambulatorinių paslaugų plėtra, kartais pasitaiko, jog galimybės gerinti paslaugų
kokybę lieka neišnaudotos.

Plačiau galime aptarti, kai PSDF lėšos naudojamos išlaidoms, nesusijusioms su draudimo
tikslu, apmokėti: Aukščiausioji audito institucija audito ataskaitose yra pažymėjusi, kad PSD
lėšomis yra apmokamos paslaugų, kurios savo turiniu neatitinka PSD paskirties, išlaidos, t. y.
apmokamos ir tuo atveju, kai nėra draudiminio įvykio. Įstatymas nustato, kad draudiminiai
įvykiai yra gydytojo diagnozuoti sveikatos sutrikimai ar sveikatos būklė, kurie yra pagrindas
teikti paslaugas ir apmokėti jas iš PSDF biudžeto. Pavyzdžiui, 2017 m. išlaidoms, nesusijusioms
su draudimo tikslu, panaudota 11 mln. Eur PSDF lėšų ir nuo 2013 m. šios išlaidos padidėjo 2,5
karto. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje yra atskiras sveikatos draudimo fondas ir teisės aktais
apibrėžtas šio fondo tikslas yra mokėti už tas paslaugas, kurios yra susijusios su draudiminiu
įvykiu (gydytojo diagnozuotais sveikatos sutrikimais), tai turėtų būti aiškiai atskirta ir mokama iš
PSDF tik už minėtas paslaugas, o kas nesusiję – iš valstybės biudžeto.

3. LIETUVOS PSD SISTEMOS TRŪKUMŲ GALIMI SPRENDIMO

BŪDAI
Šiame skyriuje bus aptarti galimi PSD sistemos trūkumų sprendimo būdai bei galimybės
kaip būtų galima tobulinti šią sistemą Lietuvoje.

3.1. Specialistų rengimas bei jų kvalifikacijos kėlimas

Visų pirma, siekiant pilnavertiškai išnaudoti teikiamų paslaugų kokybę, norint gerinti
gyventojų sveikatą turėtų būti visiems gyventojams suteikiamos kokybiškos sveikatos priežiūros
paslaugos. Turėtų būti atsižvelgiama į dideles laukiančiųjų eiles, susidarančias dėl nepakankamo
specialistų kiekio arba ne itin produktyvaus jų darbo. Asmenys, norintys išsitirti greičiau,
dažniausiai yra priversti kreiptis į privačias klinikas, kur už atlygį yra suteikiamos greičiau
prieinamos paslaugos. Taip pat privačiose klinikose greičiau suteikiamos specialistų
konsultacijos. Tačiau ne visi šalies gyventojai gali sau leisti mokamas paslaugas, tad neišgalintys
kreiptis į privačias klinikas, žmonės yra priversti stoti į eiles miesto poliklinikose ir laukti, kol
bus suteikiamos nemokamos paslaugos būtent ten.
Kad būtų išvengta didelių eilių ir ilgo laukimo valstybės gydymo įstaigose, yra reikalinga
atsižvelgti į sveikatos priežiūros specialistų skaičių, proporcingai apskaičiuoti, kokie specialistai
bus itin paklausūs ateityje bei kryptingai planuoti, jog panašus kiekis reikiamų sveikatos
priežiūros specialistų bus paruoštas darbo rinkai metų bėgyje.
Antra, kad būtų užtikrintas nuolatinis gydytojų tobulėjimas, turėtų būti užtikrinamos
galimybės jų kvalifikacijos kėlimui. Nors yra skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto būtent
gydytojų kvalifikacijos kėlimui, pastebima, jog gydytojai tokiuose kursuose dalyvauja siekdami
prasitęsti licenciją, o žinios, įgytos kursuose, nėra periodiškai įvertinamos. Siekiant išvengti
piktnaudžiavimo, turėtų būti planuojami sveikatos priežiūros speliastų žinių patikrinimai. Taip
pat užtikrinamos galimybės vykti į mokymus savu noru, skiriant tam tikrą paramą šiam tikslui,
bei rengiami kursai valstybės gydymo įstaigose, kuriuose dalyvavimas būtų privalomas.
Gerosios praktikos pavyzdys – 2019 m. Kauno klinikos pirmosios Lietuvoje įsteigė
gydytojų kvalifikacijos kėlimo fondą ir skyrė 1 mln. Eur savo gydytojų kvalifikacijai kelti:
gydytojai galės kelti kvalifikaciją lankydamiesi įvairiuose mokymuose, konferencijose ar
renginiuose (kiekvienas per 5 metus galės panaudoti 1 tūkst. Eur lėšų). Iki šiol gydytojai
kvalifikaciją kėlė savo asmeninėmis, rėmėjų arba profilinių klinikų specialiosiomis lėšomis.

3.2. Naujų technologijų taikymas gydymo procese

Didėjant technologijų pažangumui, akivaizdu, kad didėja pažangumas ir medicinos

srityje. Yra kuriami nauji prietaisai, kurie vis labiau palengvina medicinos specialistų darbą bei
padeda išgydyti vis sunkesnes ligas. Tačiau atsiranda problema, dėl prietaisų panaudojimo
našumo. Nors yra įsigyjama vis daugiau brangių medicinos prietaisų, Lietuvoje jų panaudojimo
našumas yra ganėtinai mažas, taip pat apie 7% jų visiškai nenaudojami. Mažas panaudojimas
lemia ne tik ilgas laukimo eiles, siekiant išsitirti, tačiau taip pat ir nepilnavertišką lėšų
panaudojimą.
Iš visų 17 sveikatos priežiūros technologijų vertinimo komiteto aprobuotų (per 2014–
2017 m.) naujų sveikatos priežiūros technologijų nė vienos jų taikymo išlaidos nėra apmokamos
PSDF lėšomis (įtraukiant į paslaugos kainą ar kitais būdais), todėl jų taikymas yra ribotas, o
naujų technologijų vertinimą gydymo įstaigos ir privatūs tiekėjai inicijuoja vangiai (per ketverius
metus gydymo įstaigos ir privatūs tiekėjai pateikė vertinti 11 technologijų). Vertinant
technologijas turėtų būti atliekama kaštų ir naudos analizė, atskleista ir naujų technologijų
taikymo įtaka pacientų gyvenimo trukmei, kokybei, darbingumui ir kt. Kai sveikatos priežiūros
technologijų naudojimas nėra finansuojamas ir jų taikymas yra ribotas, neužtikrinama, kad
visiems pacientams būtų prieinamas gydymas taikant naujausias technologijas.
EBPO teigimu, naujausių sveikatos priežiūros technologijų pažanga gerina daugelio ligų
diagnozę ir gydymą, bet patiriama didelių sąnaudų, įsigyjant įrangą ir ją naudojant. Sveikatos
priežiūros technologijos būtinos sveikatos priežiūros veiklai, o medicinos prietaisai labai svarbūs
užtikrinant ligų diagnostikos ir gydymo kokybę.3
Taigi, siekiant produktyviai išnaudoti įsigytą įrangą, būtų pravartu apsvarstyti kaip
prietaisų naudojimo išlaidos galėtų būti padengiamos, nepatiriant didelių nuostolių medicinos
įstaigoms. Taip pat turėtų būti gerai apsvarstoma prieš įsigyjant ar to įrengimo panaudojimas bsu
naudingas bei tikslingas ilgo laiko perspektyvoje.

3
Aukščiausioji audito institucija „Sveikatos priežiūros sistemos vertinimas“ (2019 m. balandžio 15 d. Nr. YD-4)
 IŠVADOS
1. PSD esmė yra ta, jog kas mėnesį mokant įmokas susirgimo atveju valstybė kompensuoja
visą arba didžiąją dalį gydymo. PSD fondas yra savarankiškas ir neįtrauktas į valstybės
bei savivaldybių biudžetus. Kokio dydžio PSD įmoką asmeniui teks sumokėti priklauso
netik nuo mokesčio tarifo dydžio, tačiau ir nuo gaunamų pajamų rūšies.
2. Nors PSD sistema Lietuvoje veikia gana tvarkingai, tačiau nėra pilnai išvystyta, todėl turi
trūkumų. Vienas iš trūkumų matyti atkreipus dėmesį į PSD biudžetą. Jį sudaro netik PSD
įmokos, bet ir kitos įmokų grupės. Dėl dalies pajamų valstybė yra prisiėmusi
įsipareigojimus, kuriems vykdyti turi būti užtikrintas valstybės finansavimas, tačiau jų
nevykdo. Kitas PSD trūkumas, kuris trukdo maksimaliai išnaudoti sistemos galimybes,
yra išlaidų, skirtų sveikatos išlaidoms, nenuoseklumas.
3. Tam, kad PSD sistema veiktų maksimaliai pirmiausia svarbu užtikrinti, kad visiems
gyventojams būtų suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Todėl Lietuvoje
reikėtų rengti daugiau specialistų bei kelti jų kvalifikaciją. Taip pat daug naudos duotų
naujų technologijų taikymas gydymo procese.
 LITERATŪRA
1. Socialinio draudimo puslapis [interaktyvus] [žiūrėta 2020 metų kovo 3 dieną.]. Prieiga
per internetą: <https://www.sodra.lt/
2. Privalomasis sveikatos draudimas – nauda kiekvienam [interaktyvus] [žiūrėta 2020 metų
kovo 3 dieną]. Prieiga per internetą: <http://www.vlk.lt/naujienos/Puslapiai/Privalomasis-
sveikatosdraudimas-nauda-kiekvienam-.aspx
3. Kiek kainuoja gydymas Lietuvoje? [interaktyvus] [žiūrėta 2020 metų kovo 10 dieną].
Prieiga per internetą:
<https://www.flickr.com/photos/151683953%40N04/48791674908/in/datetaken/.
4. Aukščiausioji audito institucija „Sveikatos priežiūros sistemos vertinimas“ (2019 m.
balandžio 15 d. Nr. YD-4) [interaktyvus] [žiūrėta 2020 metų kovo 18 dieną]. Prieiga per
internetą: <file:///C:/Users/Gabija/Downloads/PSD_vertinimo_ataskaita_04-15.pdf
5. Valstybinė mokesčių inspekcija ,, Privalomojo sveikatos draudimo įmokos”
[interaktyvus] [žiūrėta 2020 metų kovo 3 dieną]. Prieiga per internetą:
<https://www.vmi.lt/cms/privalomojo-sveikatos-draudimo-imokos8