Civilinė byla Nr. 3K-3-208/2009

Procesinio sprendimo kategorija
27.2
(S)

 
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
 
N U TART I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
 
2009 m. gegužės 11 d.
Vilnius
 
 
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražinos Davidonienės ir
Antano Simniškio,
 
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB
„Ateities ekologija“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
ieškovo UAB „Ateities ekologija“ ieškinį atsakovams VšĮ „Ekologijos vizija“ ir G. A. dėl
nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo ir šiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
 
Teisėjų kolegija
 
nustatė:
 
I. Ginčo esmė
 
Ieškovas UAB „Ateities ekologija“, ieškinį grįsdamas atsakovų nesąžiningos
konkurencijos veiksmais, kuriais buvo pažeistos jo teisės ir padaryta turtinė žala, prašė
įpareigoti atsakovą VšĮ „Ekologijos vizija“ pakeisti savo pavadinimą į kitą, nepanašų į
ieškovo pavadinimą, nustatyti atsakovui VšĮ „Ekologijos vizija“ baudą už šio įpareigojimo
neįvykdymą per nustatytą terminą, taip pat priteisti solidariai iš atsakovų 220 480,79 Lt
nuostolių atlyginimo.
 
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
 
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį patenkino:
įpareigojo atsakovą VšĮ „Ekologijos vizija“ per keturiasdešimt penkias dienas nuo teismo
sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti savo pavadinimą į UAB „Ateities ekologija“ nepanašų
pavadinimą, už įpareigojimo neįvykdymą per nustatytą terminą nustatė 1000 Lt baudą
ieškovo naudai; priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 220 480,79 Lt nuostolių, patirtų dėl
nesąžiningos konkurencijos veiksmų, atlyginimo.
 Teismas nustatė, kad atsakovė G. A. pagal 2004 m. lapkričio 12 d. darbo sutartį dirbo
ieškovo vadybininke, nuo 2005 m. sausio 17 d. iki 2006 m. rugsėjo 21 d. ėjo direktorės
pareigas. Tuo metu ji atliko veiksmus, kuriais 2006 m. rugsėjo 26 d. buvo įsteigta su ieškovu
konkuruojanti įmonė – viešoji įstaiga „Ekologijos vizija“: pateikė Juridinių asmenų
registrui prašymą laikinai įtraukti į Juridinių asmenų registrą pavadinimą „viešoji įstaiga
„Ekologijos vizija“, priėmė steigimo aktą bei steigėjos sprendimą paskirti save direktore,
pasirašė įstatus ir patvirtino juos notarine tvarka. Visi šie dokumentai 2006 m. rugsėjo 20 d.
buvo pateikti Juridinių asmenų registrui. 2006 m. rugsėjo 20 d. atsakovė kreipėsi į ieškovą
dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, darbo sutartis su ja buvo nutraukta
2006 m. rugsėjo 21 d. Abi įmonės (UAB „Ateities ekologija“ ir VšĮ „Ekologijos vizija“)
veikia toje pačioje srityje bei teikia analogiškas – pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo bei
su tuo susijusias – paslaugas. Teismas konstatavo, kad atsakovė G. A., siekdama asmeninių
tikslų įsteigusi kitą konkuruojantį juridinį asmenį ir paskyrusi save direktore, ne tik
pažeidė CK 2.87 straipsnio, reglamentuojančio juridinio asmens valdymo organo nario
pareigas bei atsakomybę, nuostatas, bet ir imperatyvą vengti interesų konflikto. Teismas
taip pat nustatė, kad po direktorės darbo santykius su ieškovu nutraukė ir trys vadybininkės:
2006 m. lapkričio 6 d. savo noru darbo sutartį nutraukė vadybininkė J. K., o
2006 m. lapkričio 10 d. – D. G. ir V. S. Kitą dieną po atleidimo šios darbuotojos sudarė
darbo sutartis su atsakovu VšĮ „Ekologijos vizija“. Teismas iš bylos aplinkybių padarė
išvadą, kad atsakovė G. A. aktyviais veiksmais perviliojo nurodytas darbuotojas pereiti
dirbti į konkuruojančią įstaigą – VšĮ „Ekologijos vizija“, ir taip pažeidė Konkurencijos
įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte ūkio subjektams nustatytą draudimą siūlyti
konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar nevykdyti visų ar
dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui. Teismas
taip pat nustatė, kad po atsakovės įmonės įsteigimo ieškovo klientai ėmė sistemingai
nutraukinėti su juo sudarytas sutartis (nuo 2006 m. gruodžio iki 2007 m. kovo mėnesio
sutartis nutraukė 67 įmonės). Teismas pripažino įrodytu ieškovo teiginį, kad jo klientus
perviliojo atsakovės darbuotojos, t. y. buvusios ieškovo darbuotojos, kurios aktyviais
veiksmais skatino ieškovo klientus nutraukti sutartis ir sudaryti naujas (daugeliu atvejų
nebuvo aiškiai įvardijama, kad tos pačios darbuotojos veikia kitos įmonės vardu ir siūlo
sudaryti sutartis su visai kita įmone). Teismas pripažino, kad dėl atsakovės G. A. neteisėto
informacijos panaudojimo VšĮ „Ekologijos vizija“ nesąžiningai įgijo konkurencinį
pranašumą, taigi atsakovė savo veiksmais pažeidė ir Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio
4 dalį, nes per įstatymo nustatytą vienerių metų terminą ne tik nesaugojo ieškovo
komercinių paslapčių, bet ir panaudojo savo pačios įsteigtos įmonės komercinei veiklai.
Teismo sprendimu, nustatytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti ieškovo teisių
pažeidimą, tai yra pagrindas apginti ieškovo teises nuo atsakovų nesąžiningos
konkurencijos veiksmų.
Teismas nustatė, kad ieškovas prašė priteisti tiesioginius nuostolius (1168,2 Lt už
perviliotų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą turėtų išlaidų, 22 269,12 Lt papildomų išlaidų,
susijusių su atlyginimų mokėjimu darbuotojams (ieškovas privalėjo skubiai įdarbinti vietoje
buvusių trijų šešis naujus darbuotojus) ir mokėjimais į privalomojo socialinio draudimo ir
garantinį fondus), taip pat 197 043,47 Lt netiesioginių nuostolių, kuriais jis prašo
pripažinti atsakovo gautą naudą per laikotarpį nuo 2006 m. spalio 31 d. iki
2007 m. spalio 31 d. Teismas konstatavo, kad dėl neteisėtų veiksmų atsakovas VšĮ
„Ekologijos vizija“ turėjo galimybę vykdyti veiklą bei gauti 197 043,47 Lt naudos, todėl ši
pripažintina ieškovo netiesioginiais nuostoliais. Nustatęs priežastinį ryšį tarp atsakovų
neteisėtų veiksmų (nesąžiningos konkurencijos) ir ieškovo patirtų nuostolių, teismas priteisė
nuostolių atlyginimą iš atsakovų solidariai.
 Spręsdamas klausimą dėl ieškovo teisės į pavadinimą pažeidimo, teismas nustatė,
kad ieškovo ir atsakovo pavadinimai turi tą patį reikšminį esminį žodį „ekologija“,
orientuojantį į ateitį, nes žodis „vizija“ reiškia vaizdą, reginį, regėjimą (Dabartinės lietuvių
kalbos žodynas) ir tai asocijuojasi su ateities perspektyva. Be to, klientai šiuos paslaugų
teikėjus vadina bendru pavadinimu „ekologija“, dalis klientų po sutarčių su ieškovu
nutraukimo painiojo ieškovą su VšĮ „Ekologijos vizija“, į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą
buvo atliekami mokėjimai pagal atsakovo išrašytas sąskaitas, kai kurie dabartiniai atsakovo
klientai kreipiasi į ieškovą elektroniniu paštu dėl su VšĮ „Ekologijos vizija“ sudarytų
sutarčių vykdymo, taip pat skambina telefonu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo ir
atsakovo, veikiančių toje pačioje srityje, pavadinimai yra panašūs ir dėl to faktiškai buvo
suklaidinti tretieji asmenys, kuriuos papildomai klaidina dar ir tai, jog VšĮ „Ekologijos vizija“
dirba buvusi ieškovo direktorė bei kitos darbuotojos. Nustatytų aplinkybių visuma –
pavadinimų panašumas bei faktiniai klientų suklaidinimo atvejai – leido teismui padaryti
išvadą, kad ieškovo teisė į juridinio asmens pavadinimą yra pažeista, dėl to yra pagrindas
taikyti CK 2.42 straipsnio 2 dalies nuostatas ir įpareigoti atsakovą VšĮ „Ekologijos vizija“
pakeisti pavadinimą į kitą, nepanašų į ieškovo pavadinimą. Teismas taip pat patenkino
ieškovo reikalavimą dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių užtikrinimo CPK 273 ir 771
straipsnių nustatyta tvarka.
 
              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine
tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų VšĮ „Ekologijos vizija“ ir G. A. apeliacinį skundą,
2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi skundą patenkino iš dalies ir pakeitė pirmosios instancijos
teismo sprendimą: panaikino sprendimo dalį dėl atsakovo VšĮ „Ekologijos vizija“
įpareigojimo pakeisti savo pavadinimą ir baudos už šio įpareigojimo nevykdymą nustatymo ir
šį ieškovo reikalavimą atmetė; ieškovui priteistą solidariai iš atsakovų nuostolių atlyginimą
sumažino iki 105 859,43 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad
atsakovė G. A., dar būdama ieškovo įmonės direktorė, asmeniniais tikslais įsteigusi kitą
juridinį asmenį ir paskyrusi save jo vadove, pažeidė CK 2.87 straipsnio nuostatas dėl
juridinio asmens valdymo organo pareigų bei imperatyvų draudimą vengti galimo interesų
konflikto. Be to, atsakovė perviliojo ieškovo darbuotojus, taip suvaržydama ieškovo
galimybes konkuruoti bei įgydama konkurencinį pranašumą prieš ieškovą veikiant toje
pačioje ūkinės komercinės veiklos srityje. Dėl to teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovė
G. A. pažeidė Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą draudimą ir
yra atsakinga už tokiu pažeidimu ieškovui padarytą žalą (jo patirtus nuostolius). Teisėjų
kolegijos vertinimu, atsakovė G. A. negali būti pripažinta atsakinga už tai, kad neužtikrino
ieškovo konfidencialios informacijos apsaugos, tačiau jos bei kitų buvusių darbuotojų
veiksmai – pasinaudojimas ieškovo įmonėje sukaupta informacija apie klientų sąrašus, jų
ryšių duomenis, taip pat teikiamų paslaugų kainodara ir panašiai VšĮ „Ekologijos vizija“
interesais – neatitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimų ir negalėjo nepakenkti
ieškovo, kaip konkuruojančio ūkio subjekto, teisėtiems interesams, nes dėl tokių veiksmų
ieškovas prarado dalį turėtų klientų ir iš jų gautas pajamas. Šiais veiksmais atsakovas VšĮ
„Ekologijos vizija“ faktiškai pradėjo savo veiklą, galėjo ją sėkmingai plėtoti, pagerino savo ir
pablogino ieškovo konkurencijos sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia veikla yra
nesąžininga, nes neatitinka geros ūkinės praktikos ir normalių verslo papročių, be to, ji
laikytina gana reikšminga, nes turėjo neigiamą įtaką ieškovo galimybėms varžytis rinkoje,
taip darydama jam žalą.
Spręsdama dėl atlygintinos žalos dydžio, teisėjų kolegija nurodė, kad nauda
(pajamos), kurią nesąžiningai konkuruodama atsakovės G. A. vadovaujama įstaiga gavo iš tų
savo naujų kontrahentų, kurie prieš tai nutraukė sutartis su ieškovo įmone, laikytina ieškovo
netiesioginiais nuostoliais (negautomis pajamomis), kurias jis turi teisę reikalauti atlyginti.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino
aplinkybę, jog VšĮ „Ekologijos vizija“ turėjo galimybę vykdyti savo veiklą tik dėl ieškovo
atžvilgiu neteisėtai atliktų veiksmų. Nustačius nesąžiningos konkurencijos veiksmų faktą,
nuostolių atlyginimas ieškovui galėtų būti skaičiuojamas nuo tų pajamų, kurias atsakovas
gavo iš klientų, prieš tai nutraukusių sutartis su ieškovu, o ne iš visų klientų. Teisėjų kolegija
nustatė, kad ieškovui priteistino netiesioginių nuostolių atlyginimo suma yra 104 691,23 Lt.
Be to, ieškovui priteistina 1752,30 Lt tiesioginių nuostolių (buvusių darbuotojų kvalifikacijos
kėlimo išlaidų).
              Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, jog
kai kurių ieškovo klientų painiavą ir suklydimą atliekant finansines operacijas lėmė ieškovo ir
atsakovo VšĮ „Ekologijos vizija“ pavadinimai. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, semantine
prasme šių dviejų juridinių asmenų (ieškovo ir atsakovo) pavadinimai yra iš dalies panašūs,
tačiau tai savaime negali sukelti painiavos atskiriant vieną juridinį asmenį nuo kito. Žodis
„ekologija“ yra bendrinis, todėl kokių nors išimtinių teisių dėl juridinio asmens pavadinimo
nesuteikia. Pavadinimų lyginamosios analizės aspektu atidus ir apdairus asmuo neturėtų
supainioti šių dviejų juridinių asmenų, nes jų pavadinimų panašumo laipsnis nėra
klaidinančio turinio. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovo esamų ir buvusių klientų
suklydimą dėl šių dviejų juridinių asmenų, jų supainiojimą lėmė ne šių asmenų pavadinimai,
bet aplinkybė, kad buvusios ieškovo darbuotojos, pagal savo darbo funkcijas kontaktavusios
su ieškovo klientais, vėliau su tais pačiais klientais bendravo ir sudarinėjo naujas sutartis
dirbdamos jau pas atsakovą VšĮ „Ekologijos vizija“. Ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, kad
buvusios jo darbuotojos, skatindamos ieškovo klientus nutraukti sutartis ir sudaryti naujas
sutartis su VšĮ „Ekologijos vizija“, aiškiai neįvardydavo, jog veikia jau kitos įmonės vardu ir
siūlo sudaryti sutartis su visiškai kita įmone, taip prisidengiant ieškovo pavadinimu ir įdirbiu.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad trečiuosius asmenis klaidino ne šių dviejų juridinių asmenų
pavadinimai, bet aplinkybė, jog naujai įsteigtoje VšĮ „Ekologijos vizija“ dirbo buvusi ieškovo
įmonės direktorė bei kitos buvusios pagrindinės ieškovo darbuotojos. Dėl to, teisėjų kolegijos
sprendimu, nėra pagrindo taikyti CK 2.42 straipsnio 2 dalies nuostatų ir įpareigoti atsakovus
pakeisti juridinio asmens pavadinimą.
 
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
 
              Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Ateities ekologija“ prašo panaikinti Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 15 d. nutarties
dalį dėl atsakovo VšĮ „Ekologijos vizija“ įpareigojimo pakeisti savo pavadinimą ir baudos už
šio įpareigojimo nevykdymą nustatymo ir priimti naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą
patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
              Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 2.39 ir 2.42
straipsnius bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Solvex Baltic“ v. UAB „Scandihouse“, bylos Nr. 3K-
3-335/2008, 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Labdaros ir paramos
fondas „M. K.  Čiurlionio fondas“ v. Labdaros ir paramos fondas „M. K. Čiurlionio
kultūros ir paveldo fondas“, bylos Nr. 3K-3-424/2007, 2005 m. spalio 12 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje G. N. IĮ „Namija“ v. UAB „Namėja“, bylos Nr. 3K-3-472/2005,
2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Balionų šalis“ v. UAB
„Vilbalas“, bylos Nr. 3K-3-408/2004). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinį asmenį
identifikuojantis ir individualizuojantis pavadinimas negali būti tapatus ar klaidinančiai
panašus į kitų juridinių asmenų pavadinimus; juridinių asmenų pavadinimų funkcija – atskirti
jais pavadintus skirtingus juridinius asmenis vieną nuo kito; kai kyla rinkoje konkuruojančių
ūkinės veiklos subjektų ginčas, turi būti atsižvelgta į tai, ar pavadinimų panašumu
nepažeidžiamas sąžiningos konkurencijos principas; nurodyto principo pažeidimas gali
iškreipti rinką, sukelti jos dalyviams nuostolių, iš to gali kilti civilinė atsakomybė.
Konstatuotina, kad asmens teisė į pavadinimą pažeidžiama, kai nustatomos tokios aplinkybės:
1) juridinių asmenų pavadinimai yra panašūs; 2) juridiniai asmenys veikia toje pačioje
rinkoje; 3) tretieji asmenys (paslaugų gavėjai ir tiekėjai) painioja juridinius asmenis; 4)
pažeidžiamas sąžiningos konkurencijos principas.
              Šioje byloje egzistuoja visos nurodytos sąlygos (jas nustatė ir apeliacinės instancijos
teismas): ieškovo ir atsakovo pavadinimai panašūs semantine prasme (esminis pavadinimų
akcentas yra tas pats žodis „ekologija“, be to, abiem atvejais orientuota į perspektyvą –
„ateities“, „vizija“), ieškovas ir atsakovas veikia analogiškoje srityje (teikia pakuočių ir
pakuočių atliekų tvarkymo bei su tuo susijusias paslaugas), nustatyti trečiųjų asmenų
klaidinimo bei sąžiningos konkurencijos principo pažeidimo faktai. Taigi apeliacinės
instancijos teismas, nustatęs, kad juridinių asmenų pavadinimai yra iš dalies panašūs,
asmenys veikia toje pačioje prekių ir paslaugų teikimo rinkoje, tretieji asmenys buvo ir yra
klaidinami, juridiniai asmenys yra painiojami, nepagrįstai atsisakė taikyti CK 2.42 straipsnį ir
įpareigoti atsakovą nutraukti neteisėtus veiksmus. Teismo vertinimu, įtaką juridinių asmenų
painiojimui galėjo daryti ne tik panašūs pavadinimai, bet ir kitos aplinkybės (tie patys
juridinių asmenų darbuotojai), tačiau vien tik tų pačių darbuotojų darbas pas atsakovą, nesant
juridinių asmenų pavadinimų panašumo, negalėtų lemti ir nesukeltų trečiųjų asmenų
klaidinimo bei juridinių asmenų painiojimo. Panašaus pavadinimo vartojimas ir darbuotojų
perviliojimas yra nesąžiningos konkurencijos veiksmai tiek kartu paėmus, tiek atskirai. CK
2.39 straipsnį aiškinant sistemiškai su Konstitucijos 46 straipsniu bei Konkurencijos įstatymo
nuostatomis, atsižvelgiant į juridinio asmens pavadinimo paskirtį bei vadovaujantis kasacinio
teismo suformuota praktika, darytina išvada, kad CK 2.42 straipsnis turi būti taikomas ir
asmuo įpareigojamas nutraukti neteisėtus veiksmus ir tuo atveju, kai klientų klaidinimą bei
juridinių asmenų supainiojimą lemia aplinkybių, iš kurių viena (lemiama) yra pavadinimų
semantinis panašumas, o painiojami asmenys veikia toje pačioje rinkoje, visetas. Asmens
teisė į pavadinimą pažeidžiama, kai tretieji asmenys suklaidinami dėl juridinių asmenų
panašumo į pirmiau įregistruoto asmens pavadinimą. Pagal CK 2.39 ir 2.42 straipsnius,
nustačius, kad tretieji asmenys yra klaidinami dėl juridinių asmenų pavadinimų panašumo,
atsakovas turi būti įpareigotas nutraukti neteisėtus veiksmus ir atlyginti jais padarytą žalą.
 
              Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai VšĮ „Ekologijos vizija“ ir G. A. prašo
kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie
nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
              CK 2.39 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad juridinių asmenų pavadinimai
neturi būti klaidinamai panašūs, reiškia, jog įstatyme pateisinamas tam tikras panašumas tiek,
kiek jis yra neišvengiamas ir nėra tiesiogiai uždraustas. Vien dėl to, kad kasatoriaus ir
atsakovo pavadinimuose vartojamas tas pats bendrinis žodis „ekologija“, negalima teigti, kad
pavadinimai yra klaidinančiai panašūs, nes kiti pavadinime esantys žodžiai yra skirtingi, tai
panaikina visuomenės suklaidinimo galimybę. Žodis „ekologija“ yra tik dalis pavadinimo,
apibūdinančio juridinį asmenį, jo veiklą, tačiau jo neindividualizuoja ir yra vartojamas
daugelio kitų juridinių asmenų pavadinimuose. Apeliacinės instancijos teismas teisingai
nurodė, kad, nors semantine prasme juridinių asmenų pavadinimai iš dalies panašūs, tačiau
tai savaime negali sukelti trečiųjų asmenų painiavos atskiriant vieną juridinį asmenį nuo kito.
Tai, kad klientai kartais suklysdavo, nėra pagrindas pripažinti, jog įmonių pavadinimai yra
panašūs, nes bendraujant su klientais būtina juos informuoti, nurodant tikslius duomenis ir
rekvizitus, kad būtų išvengta netikslumų ir nesusipratimų. Taigi atidus ir apdairus asmuo
neturėtų supainioti šių dviejų juridinių asmenų, nes jų pavadinimų panašumo laipsnis nėra
klaidinantis. Be to, byloje įrodyta, kad trečiuosius asmenis klaidino ne juridinių asmenų
pavadinimai, o tai, jog VšĮ „Ekologijos vizija“ dirbo buvusios kasatoriaus darbuotojos. Taigi
apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti
CK 2.42 straipsnio 2 dalį ir įpareigoti atsakovus pakeisti juridinio asmens pavadinimą.
 
Teisėjų kolegija
 
konstatuoja:
 
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
 
              Dėl juridinio asmens pavadinimo klaidinančio panašumo
 
              Teisės subjektas – juridinis asmuo – savo veikloje (ūkinėje apyvartoje) veikia tam
tikru vardu. Paryžiaus konvencijoje dėl pramoninės nuosavybės saugojimo (toliau –
Paryžiaus konvencija) vartojamas terminas „firmos vardas“, o CK normose – sąvoka
„juridinio asmens pavadinimas“. Savo esme tai yra tapačios sąvokos. Iš juridinio asmens
sąvoką apibrėžiančios teisės normos teksto matyti, kad juridinis asmuo yra pavadinimą
turintis teisės subjektas – įmonė, įstaiga ar organizacija (CK 2.33 straipsnis). Įpareigojimas
juridiniam asmeniui turėti savo pavadinimą grindžiamas poreikiu (būtinumu) asmenį
individualizuoti, t. y. atskirti jį nuo kitų juridinių asmenų ar jų padalinių. Pavadinimas (firmos
vardas) identifikuoja teisės subjektą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Juridinio
asmens pavadinimui nustatyti tam tikri reikalavimai, iš kurių vieni yra skirti tam, kad
pavadinimas atitiktų lietuvių kalbos bendrines normas, o kitų paskirtis – užtikrinti viešąją
tvarką, gerą moralę bei visuomenės neklaidinimą. Šios bylos aplinkybių kontekste aktualu tai,
kad įstatyme nustatytas draudimas juridiniam asmeniui turėti tokį pavadinimą, kuris klaidintų
visuomenę dėl jo tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus. Nustatant
pavadinimo tapatumą, juridinio asmens teisinę formą nusakantys žodžiai ar jų santrumpa
paprastai nelaikomi identifikuojančiais juridinių asmenų, todėl savarankiškai bei izoliuotai
nevertinami. Pavadinimas praktiškai nelaikomas tapačiu, jeigu jis nuo kitų pavadinimų
skiriasi bent viena raide ar skaitmeniu. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „tapatus“
apibrėžia kaip „toks pat, identiškas, tolygus“. Tas pats žodynas žodį „panašus“ apibrėžia kaip
turintį tų pačių arba artimų ypatybių. Taigi juridinio asmens pavadinimo panašumui gali
turėti įtakos tų pačių žodžių vartojimas pavadinimui sudaryti, nes tų pačių elementų
panaudojimas yra viena iš panašumo apraiškų. Tačiau tam tikras pavadinimo panašumo
egzistavimas savaime negali sukelti teisės subjektui negatyvių pasekmių. Minėta, kad
pagrindinė juridinio asmens pavadinimo paskirtis yra atskirti vieną juridinį asmenį nuo kitų.
Įstatyme nenustatyta absoliutaus draudimo skirtingiems juridiniams asmenims turėti panašius
pavadinimus, bet draudžiama tuo pačiu metu veikiantiems juridiniams asmenims turėti tokius
panašius pavadinimus, kad tai klaidintų visuomenę. Visuomenės klaidinimo įvertinimas pagal
savo pobūdį ir esmę apima tiek teisinio, tiek faktinio pobūdžio veiksmus. Visuomenės
klaidinimą kaip fakto klausimą turi įvertinti ir nustatyti pirmosios bei apeliacinės instancijų
teismai. Įstatymuose neribojama apeliacinės instancijos teismo kompetencija tų pačių faktinių
duomenų pagrindu nustatyti kitokias nei pirmosios instancijos teismas aplinkybes. Vertinant
šioje byloje ieškovo ir atsakovo, kaip juridinių asmenų, pavadinimus – UAB „Ateities
ekologija“ ir VšĮ „Ekologijos vizija“ – akivaizdus dalinis semantinis jų panašumas.
Pavadinimuose pavartotas bendrinis žodis „ekologija“, kuris jokio išimtinio išskirtinumo nė
vienam juridinio asmens pavadinimui nesuteikia. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį
„ateitis“ apibrėžia kaip būsimąjį laiką, o žodį „vizija“ – kaip tariamą vaizdą, regėjimą,
vaizduotės paveikslą, svajonę. Taigi žodžiai „ateitis“ ir „vizija“ turi savarankiškas reikšmes.
Sprendžiant dėl pavadinimo klaidinančio panašumo, reikia įvertinti visus pavadinimo
elementus. Kai lyginamų juridinių asmenų pavadinimuose, be pasikartojančio bendrinio
žodžio, yra ir kitų, skirtingą reikšmę turinčių žodžių, turi būti įvertinta pavadinimo visuma,
t. y. šios visumos, o ne atskirų elementų panašumas. Kasacinio teismo praktikoje
pripažįstama, kad tais atvejais, kai tenka lyginti tą pačią teisinę formą turinčių juridinių
asmenų pavadinimus, žodžiai ar jų santrumpos, nusakantys juridinio asmens teisinę formą,
pavadinimo funkcijai – atskirti vieną juridinį asmenį nuo kitų – iš esmės nedaro įtakos (žr.,
pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Balionų šalis“ v. UAB
„Vilbalas“, bylos Nr. 3K-3-408/2004). Tuo tarpu kai tenka spręsti dėl skirtingą teisinę formą
turinčių juridinių asmenų pavadinimų klaidinančio panašumo, tai šis požymis, nors ir neturi
lemiamos įtakos, tačiau vertintinas pavadinimo visumos kontekste. Taigi šioje byloje
lyginamosios analizės aspektu aptartų pavadinimų atidus ir apdairus asmuo neturėtų
supainioti, nes jų panašumo laipsnis nėra klaidinančio lygio.
              Juridinio asmens pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė, ginama tiek pagal
CK 2.42 straipsnio, tiek pagal Paryžiaus konvencijos 8-10 straipsnių nuostatas. Tačiau
nenustačius CK 2.39 straipsnio nuostatų pažeidimo, nėra pagrindo atsakomybei bei teisių
gynimui.
 
              Dėl teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimo ir nesąžiningos konkurencijos
veiksmų santykio
 
              Neteisėtas naudojimasis kito juridinio asmens pavadinimu (prisidengiant kito
juridinio asmens pavadinimu arba naudojant pavadinimą be sutikimo) arba naudojimas
pavadinimo, neatitinkančio CK 2.39 straipsnio reikalavimų, yra neleidžiamas, o juridinis
asmuo, kurio teisės tokiu būdu pažeidžiamos, gali kreiptis į teismą teisminės gynybos CK
2.42 straipsnio pagrindu, taip pat pagal Paryžiaus konvencijos 8-10 straipsnių nuostatas.
              Nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas nustatytas ir detalizuotas
Konkurencijos įstatymo 2 ir 16 straipsniuose, o pažeistų teisių gynimas – to paties įstatymo
17 straipsnyje bei Paryžiaus konvencijos 10 bis straipsnyje.
              Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad teisės į juridinio asmens pavadinimą
pažeidimas (CK 2.42 straipsnis) ir nesąžiningos konkurencijos veiksmai (Konkurencijos
įstatymo 16 straipsnis) savaime nėra vienas kitą lemiantys, tačiau šalies sąžiningumas gali
turėti įtakos sprendžiant žalos klausimus. Be to, ginčo šalims esant konkurentams,
sprendžiant juridinio asmens pavadinimo teisinės apsaugos klausimą, reikšmingos yra ir
Konkurencijos įstatymo nuostatos, nes neteisėtas kito juridinio asmens pavadinimo
naudojimas gali pasireikšti įvairiomis formomis, ir nebūtinai tik pavartojant jį antrojo
juridinio asmens pavadinime (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Balionų šalis“ v. UAB
„Vilbalas“, bylos Nr. 3K-3-408/2004; 2005 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje
G. N. IĮ „Namija“ v. UAB „Namėja“, S.  P., bylos Nr. 3K-3-472/2005).
              Taigi teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas, nors ir būdamas
savarankiškas teisės pažeidimas, gali įgyti tam tikrą išraiškos formą per nesąžiningos
konkurencijos veiksmus. Tačiau nesąžiningos konkurencijos veiksmų apimtis yra gerokai
platesnė. Nesąžiningos konkurencijos veiksmai gali būti atliekami ir nepažeidžiant kito
juridinio asmens teisės į pavadinimą. Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo atsakovų
nesąžiningos konkurencijos veiksmus, t. y. kad buvo pasinaudota ieškovo įmonėje sukaupta
informacija apie klientus, paslaugų kainodarą, pervilioti darbuotojai, ir, pradėjus veiklą
analogiškoje rinkoje, siūloma ieškovo klientams sudaryti naujas sutartis su atsakovu.
Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimo pagrindu ir buvo iš dalies tenkintas ieškinys.
Tačiau aptarti nesąžiningos konkurencijos veiksmai nėra tokio pobūdžio, kad galėtų lemti
kitokią, nei padarė apeliacinės instancijos teismas, išvadą dėl atsakovo pavadinimo panašumo
į ieškovo pavadinimą. Savo ruožtu atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmai galėjo būti
(ir buvo) atlikti nesant sąsajų su CK 2.39 straipsnio reikalavimų pažeidimu.
 
              Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo pagrindai
nepasitvirtino. Naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos nutarties dalį kasacinio skundo
argumentais nėra teisinio pagrindo.
 
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
 
nutaria:
 
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2008 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja
nuo priėmimo dienos.
 
 
Teisėjai                                                                                                                             
Česlovas Jokūbauskas
 
 
                                                                                                                                           
Gražina Davidonienė
 
 
                                                                                                                                           
Antanas Simniškis
v