I. ES TEISĖS ŠALTINIAI, JŲ YPATUMAI.

5. Europos Sąjungos teisės teisinė prigimtis.

6. ES pirminė ir antrinė teisė: pagrindiniai bruožai, galiojimas laike, erdvėje ir asmenų
atžvilgiu. ES paprotinė teisė. Bendrieji teisės principai kaip ES teisės šaltinis. ESTT
sprendimai kaip ES teisės šaltinis, precedento problema. ES TS su trečiosiomis
valstybėmis ar tarptautinėmis organizacijomis. ES antrinės teisės aktai antrajame ir
trečiajame ramstyje iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo.
7. Reglamentų įgyvendinimo nacionalinėje teisėje ypatumai.
8. Direktyvų įgyvendinimo nacionalinėje teisėje ypatumai.
9. Sprendimų poveikio nacionalinei teisei ir įgyvendinimo ypatumai.
10. Antrinės teisės aktai trečiajame ramstyje (iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo).
11. Įstatymo galią turintys teisės aktai ir įstatymo galios neturintys teisės aktai pagal
Lisabonos sutartį.
12. ES teisės ir tarptautinės teisės santykis.

Pranešimui:
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika
• Stauder (29/69) (Bendrieji ES teisės principai);
• Internationale (11/70) (Bendrieji ES teisės principai);
• Generalinio advokato Colomer išvada Raad van State byloje (C-553/07) (Bendrieji ES teisės
principai);
• MOX (C-459/03) (ES tarptautiniai susitarimai);
• Simutenkov (C-265/03) (ES tarptautiniai susitarimai);
• Leonesio (93/71) (Reglamentai);
• Variola (34-73) (Reglamentai);
• Monte Arcosu (C-403/98) (Reglamentai);
• Van Colson (C-14/83) (Direktyvos);
• Marleasing SA (C-106/89) (Direktyvos);
• Pfeiffer (C-397/01 to C-403/01) (Direktyvos);
• Grad (9/70) (Sprendimai).

1.ES pirminė ir antrinė teisė

Pagal hierarchiją ES teisės šaltinius galime išskirti į tokias grupes:
• Pirminė ES teisė;
• ES tarptautinės sutartys;
• Antrinė ES teisė.

Pirminė teisė: tai esminės nuostatos dėl ES tikslų, veikimo krypčių, struktūros.
Pirminę ES teisę galima skirstyti į :
• Rašytinę;
• Nerašytinę.

Pirminės teisės keitimas:

Po Lisabonos atsiranda naujovės dėl keitimo: ESS 48 str. yra išskiriamos dvi procedūros, kurių
pagrindu gali būti pakeista pirminė teisė:
• Įprasta peržiūros procedūra;
• Supaprastinta procedūra.

Pirminės t bruožai:
• Kuriama valstybių narių;
• Turi aukščiausiąją galią ES teisinėje sistemoje;
 • Keičiama tik pagal ESS 48 str. numatytą procedūrą;
• Nuostatų teisėtumas ir galiojimas negali būti ginčijamas ESTT;
• Nustato valstybių narių bei ES institucijų pareigas ir teises, visos ES veikimo pagrindus,
veiklos principus ir kryptis.

Antrinė teisė: (dar vadinama išvestine ES teise) suvokiama kaip teisė, kurią sukuria ES institucijos,
vykdydamos joms suteiktus įgaliojimus, numatytus pirminėje ES teisėje.
Pagal akto priėmimo procedūrą, antrinės ES teisės aktus galime skirti į dvi grupes :
• Įstatymo galią turintys teisės aktai – reglamentai, direktyvos, sprendimai, priimami pagal
įprastą ar specialią teisėkūros procedūrą (SESV 289str);
• Įstatymo galios neturintys teisės aktai – „deleguoti teisės aktai“ (SESV 290str) „
įgyvendinimo teisės aktai“ (SESV 291str)

Antrinės t bruožai:
• Kuria ES institucijos;
• Yra „išvestiniai“ teisės aktai – atsiranda įgyvendinant pirminę ES teisę;
• Skiriasi aktų teisinė galia;
• Aktų nuostatos gali būti ginčijamos ESTT.

2.Bendrieji ES teisės principai

• Svarbiausias nerašytinis ES teisės šaltinis.
• Pamatinės nuostatos, į kurias privalu atsižvelgti kuriant ir taikant teisę.
• Ištakos – ES valstybių narių teisės principai, ES Sutarčių nuostatos.
• Principų egzistavimas ir vaidmuo atsispindi ESS 2 str., 4 str., 5 str.,6 str., ir t.t.

Klasifikacija:

Pagal principų kilmę:

• Iš ES savitumo kylantys principai;
• Iš valstybių narių konstitucinių tradicijų kylantys principai.

Pagal pasireiškimo sritį:

• Determinaciniai principai – skirti vertinti konkrečias materialias pasekmes, riboti ES
institucijų ir valstybių narių valdžios galias;
• Struktūriniai principai – nusako pačią ES architektūrą ir jos funkcionavimą, kaip užtikrinimas
veiksmingumas, kaip dera su valstybių narių nacionaline teise ir pan.

ESTT principai:
Stauder (29/69)
Teismas pasakė, kad žmogaus teisės yra ginamos Bendrijoje kaip bendrieji teisės principai.
Sprendime buvo pasakyta, kad rašytinė Bendrijos teisė yra papildoma, paremiama nerašytine teise –
bendraisiais teisės principais, kylančiais iš valstybių narių teisės.
Generalinio Advokato Roemer nuomone - spręsdamas bylą Teismas vadovavosi ne nacionalinės
teisės nuostatomis dėl žmogaus teisių, bet laikėsi nuostatos, kad Bendrijos principai turi atspindėti
valstybių narių konstitucinius principus lyginamuoju aspektu.

Internationale (11/70)

Aiškiai pasisakyta, kad pagrindinių teisių paisymas yra neatskiriama Teisingumo Teismo ginamos
teisės bendrųjų principų dalis. Nors šių teisių apsauga kilo iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių
tradicijų, ji turi būti užtikrinta pagal Bendrijos sistemą ir atsižvelgiant į jos tikslus.
Generalinio Advokatao Colomer išvada Raad van State byloje (C-553/07).

„Remiantis konstitucinės chartijos teiginiais, ES yra grindžiama pagrindinėmis teisėmis, kurių

pagarbą užtikrina ESTT. Po daugiau nei dešimties teismo praktikos formavimosi metų, t. y. nuo
sprendimų Stauder ir Internationale Handelsgeselschaft, valstybės narės visiškai pripažino struktūrinį
šių teisių pobūdį, priimdamos Vieningo Europos akto F straipsnį, kuris vėliau tapo ES sutarties 6
straipsniu. Šioje nuostatoje numatyta, kad Sąjunga gerbia pagrindines teises, kurias užtikrina 1950 m.
lapkričio 4 d. Romoje pasirašyta EŽTPLAK (toliau – EŽTK) ir kurios kyla iš valstybėms narėms
bendrų konstitucinių tradicijų.“

ES bendrieji teisės principai

• Proporcingumas;
ESS 5str. 4. Pagal proporcingumo principą Sąjungos veiksmų turinys ir forma neviršija to, kas būtina
siekiant Sutarčių tikslų.
• Subsidiarumas;
ESS 5str. 3. Pagal subsidiarumo principą tose srityse, kurios nepriklauso Sąjungos išimtinei
kompetencijai, ji ima veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslų
negali deramai pasiekti centriniu, regioniniu ir vietiniu lygiu, o Sąjungos lygiu dėl numatomo
veiksmo masto arba poveikio juos pasiekti būtų geriau.
• Teisėtų lūkesčių;
Šis principas reiškia, jog tuomet, kai teisinė sistema įtikina asmenį, kad jis pasieks tam tikrą
rezultatą, jei veiks vadovaudamasis teisės normomis, šie lūkesčiai turi būti apsaugoti.
ESTT labai dažnai akcentuoja paties asmens, kurio teisėti lūkesčiai galimai pažeisti, atidumą
ir protingumą bei nenutrūkstamą teisėkūros procesą, dėl kurio teisinis reglamentavimas – taigi ir
asmens turimos teisės, kinta ir kad šį procesą protingas asmuo turi numatyti iš anksto.
• Teisinio tikrumo;
Pagal šį principą valdžios institucijos privalo užtikrinti, kad asmenys be vargo galėtų išsiaiškinti teisės
normas, kurios jiems yra skirtos, ir turėtų galimybę pagrįstai numatyti tiek šių normų buvimą, tiek jų
aiškinimo bei taikymo būdą.
• Lygybės (nediskriminavimo);
Draudimas nevienodai elgtis panašiais atvejais arba vienodai elgtis nevienodais atvejais, nebent toks
skirtingas elgesys objektyviai pateisinamas.
• Solidarumo bei lojalumo;
ESTT - jei valstybė tapo ES nare, tai ji privalo sąžiningai ir deramai vykdyti prisiimtus
įsipareigojimus tiek pačios Sąjungos, tiek ir kitų valstybių narių atžvilgiu; visos valstybės narės
privalo vienodai dalytis tiek nauda, tiek ir neigiamomis pasekmėmis, kurias teikia narystė ES; jokia
valstybė narė negali gauti naudos kitų valstybių sąskaita dėl savo įsipareigojimų nevykdymo.
• Pagarbos pagrindinėms žmogaus teisėms.
ES sutarties 2 str. bei 6 str. nustato, kad ES yra pagrįsta žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių gerbimo
principais, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad pati ES gerbia pagrindines žmogaus teises, kurios
garantuojamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kaip
bendruosius Bendrijos teisės principus.

3.ES sudaromi tarptautiniai susitarimai

SESV 216str.: Sąjunga gali sudaryti susitarimą su viena arba keliomis trečiosiomis šalimis
arba tarptautinėmis organizacijomis, kai tai yra numatyta Sutartyse arba kai susitarimo sudarymas yra
būtinas norint Sąjungos politikos sričių ribose pasiekti vieną iš Sutartyse nurodytų tikslų, arba kai jį
numato Sąjungos teisiškai privalomas aktas, arba kai jis gali turėti poveikį bendroms taisyklėms ar
keisti jų apimtį. Sąjungos sudaryti susitarimai yra privalomi Sąjungos institucijoms ir valstybėms
narėms.
 TS sudarymo tvarka:
Įtvirtinta SESV 218 str. Viena iš Tarybos funkcijų yra sudaryti TS. Ši institucija:
• Leidžia pradėti derybas, priima derybinius nurodymus, leidžia pasirašyti ir sudaryti
susitarimus;
• Gali duoti nurodymus derybininkui ir paskirti specialų komitetą, su kuriuo privaloma
konsultuotis vedant derybas;
• Remdamasi derybininko pasiūlymu priima sprendimą, kuriuo įgaliojama pasirašyti sprendimą
ir prireikus laikinai jį taikyti jam dar neįsigaliojus;
• Remdamasi derybininko pasiūlymu priima sprendimą dėl susitarimo sudarymo.
• Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, išskyrus tam tikrus atvejus, kai yra
sprendžiama vieningai .
• SESV 218 straipsnyje taip pat yra įtvirtinta, jog valstybė narė, EP, Taryba ar Komisija gali
gauti ESTT nuomonę dėl to, ar numatytas sudaryti susitarimas neprieštarauja Sutarčių
nuostatoms.

TS rūšys:

1. Asociacijos susitarimai;
Sąjunga su viena arba keliomis trečiųjų šalių ar TO gali sudaryti susitarimus steigti asociaciją,
numatančią abipuses teises ir pareigas, bendrą veiklą ir specialią tvarką.
SESV 217str.
Šiai susitarimų kategorijai priklauso susitarimai:
• su užjūrio šalimis ir teritorijomis;
• susitarimai, kuriais siekiama pasirengti narystei ir sukurti muitų sąjungą;
• Europos ekonominės erdvės susitarimai.

2. Susitarimai dėl tikslų;

Sąjunga gali sudaryti bet kokius susitarimus su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis
tarptautinėmis organizacijomis, padedančius siekti ESS 21 str. ir 208 str. nurodytų tikslų.
SESV 209str 2.
Tikslų pavyzdžiai:
1. Skurdo mažinimas;
2. Taikos išsaugojimas;
3. Ekonomikos plėtra;
4. ...

3. Susitarimai su kaimyninėmis šalimis;

Sąjunga plėtoja ypatingus santykius su kaimyninėmis šalimis siekdama sukurti ES vertybėmis
grindžiamą gerovės ir geros kaimynystės erdvę, kuriai būdingi artimi ir taikūs bendradarbiavimo
santykiai.
ESS 8str. 1. Paskirtis – dalytis su ES teikiama nauda su kaimyninėmis šalimis ir taip padėti didinti
visų suinteresuotųjų šalių stabilumą, saugumą ir gerovę.

4. Susitarimai dėl euro valiutos kurso sistemos;

Nukrypdama nuo 218 straipsnio Taryba, remdamasi ECB rekomendacija arba Komisijos
rekomendacija ir pasikonsultavusi su ECB, stengdamasi, kad būtų pasiektas bendras sutarimas,
atitinkantis kainų stabilumo palaikymo tikslą, gali sudaryti oficialius susitarimus dėl euro valiutos
kurso sistemos trečiųjų valstybių valiutų atžvilgiu. Pasikonsultavusi su EP, Taryba sprendžia
vieningai ir pagal 3 dalyje numatytą tvarką.
SESV 219str. 1.
 5. Bendradarbiavimo susitarimai;
Yra daugybė prekybos susitarimų, kurie sudaryti tik su pavienėmis trečiosiomis šalimis ar jų
grupėmis arba pagal tarptautines prekybos organizacijas muitų ir prekybos politikos srityse.

6. Mišrūs susitarimai. Kai sudarant TS kartu su ES dalyvauja ir valstybės narės.

Šių susitarimų šalimis, be trečiųjų šalių (valstybių ar TO), yra ES ir visos ar keletas valstybių narių,
o jų sudarymas iš dalies priklauso ES, iš dalies – valstybių narių kompetencijai.

TS ESTT praktikoje:

Simutenkov (C-265/03)
Teismas pripažįsta tarptautinių sutarčių, kurias sudarė ES (ankščiau EB) ir kurios dėl to tapo ES
teisinės sistemos sudėtine dalimi, tiesioginį veikimą nurodydamas, jog tokios tarptautinės sutartys
veiks tiesiogiai, jei jos: yra „aiškios, tikslios ir besąlyginės“, „suteikia teises asmeniui“ ir „jų
veikimas nepriklauso nuo tolesnių valstybės institucijų veiksmų“, tai yra nebūtina priimti teisės
aktų, įgyvendinančių tarptautinės sutarties nuostatas nacionalinėje teisėje.

MOX (C-459/03)
Keliamas klausimas: ar ES teisė leidžia valstybių narių tarpusavio ginčą, paremtą mišrios tarptautinės
sutarties nuostatomis spręsti tarptautiniame teisme, įsteigtame pagal tokį susitarimą.
ESTT turi išimtinę jurisdikciją spręsti valstybių narių ginčus, kai jie remiasi mišrios sutarties
nuostatomis, kurios patenka į Sąjungos kompetenciją, tiek kiek Sąjunga tą kompetenciją yra
realizavusi. ESTT neturės išimtinės jurisdikcijos aiškinti ir taikyti mišrios sutarties normas, jei dėl jų
sudarymo valstybės narės turi išimtinę kompetenciją.

4.Reglamentai
Antrinės teisės šaltinis.
Reglamentų bruožai:
• visuotinis galiojimas: privalomas visiems ES teisės subjektams;
• Visoje ES nustatoma ta pati teisė ir visose valstybėse narėse taikomi vienodai ir
visiškai;
• Valstybės narės negali taikyti nuostatų nevisiškai;
• Valstybės narės negali išvengti nuostatų privalomumo remiantis nacionalinės teisės
taisyklėmis ir praktika.
• visumos privalomumas: nepaliekama laisvės pasirinkti jo įgyvendinimo priemonių;
• tiesioginis taikymas visose valstybėse narėse.
SESV 288str.

Reglamento tiesioginis taikymas ESTT:

Variola (34-73)
“…atsižvelgiant į jo prigimtį ir vietą Bendrijos teisės šaltinių sistemoje, reglamentas turi
betarpišką poveikį ir dėl to privatiems asmenims suteikia teises, kurias privalo ginti nacionaliniai
teismai … tiesioginis reglamento taikymas reiškia, kad jo įsigaliojimas ir taikymas yra
nepriklausomas nuo bet kokios nacionalinės teisės priemonės. Dėl įsipareigojimų, kylančių iš
Sutarties ir prisiimtų ją ratifikavus, valstybės narės turi pareigą netrukdyti tiesioginiam reglamentų
taikymui”.

Priėmimo ypatumai:
Pagal SESV 289 straipsnį reglamentai gali būti priimami:
 • įprasta teisėkūros procedūra, kai jį bendrai priima EP ir Taryba, remdamiesi Komisijos
pasiūlymu.
• speciali teisėkūros procedūra, kai jį konkrečiai Sutartyse numatytais atvejais priima EP,
dalyvaujant Tarybai, arba Taryba, dalyvaujant EP.

Įgyvendinimo ypatumai:
Valstybės narės, įskaitant jų institucijas, teismus, valdžios įstaigas, ir visi asmenys, kurie asmeniškai
patenka į to reglamento taikymo sritį, yra tiesiogiai susaistyti su Sąjungos teise ir privalo jos laikytis
taip kaip nacionalinės teisės. Reglamentai tampa nacionalinės teisės dalimi, ta data, kuri yra nurodyta
pačiame reglamente. Dėl šios priežasties nacionalinės teisės aktai, kurie nesuderinami su reglamento
nuostatomis, privalo būti panaikinti.

ESTT. Įgyvendinimo ypatumai: pasisakęs dėl ko reglamentus draudžiama perkelti į nacionalinę teisę:
• dėl skirtingų nacionalinių procedūrų galėtų būti nukeliama jų įsigaliojimo data;
• perkėlimo metu gali atsirasti netikslumų;
• galėtų būti pakeičiama jų teisinė galia;
• galimas skirtingas šių reglamentų aiškinimas, kadangi įprastai, siekiant užtikrinti vieningą
reglamentų aiškinimą, juos oficialiai aiškinti gali tik ESTT. Jei tai darytų nacionaliniai
teismai, nepavyktų išvengti skirtingų jų nuostatų traktavimo problemos.

ESTT: Leonesio (93/71)

Bendrijos reglamentai tampa teisinės sistemos dalimi, kuri taikoma nacionalinėje teritorijoje
ir kurie yra tiesiogiai taikomi dėl to, kad atskirų asmenų teisės nebūtų pažeistos nacionalinių nuostatų
ar praktikos. Todėl valstybės narės biudžeto nuostatos negali trukdyti tiesioginiam Bendrijos nuostatų
taikymui ir tuo pačiu naudojimuisi individualiomis teisėmis, kurios yra užtikrintos.

Monte Arcosu (C-403/98)

Pagal reglamentų pobūdį ir jų funkcijas Bendrijos teisės šaltinių sistemoje, reglamentų nuostatos turi
tiesioginį poveikį nacionalinėje teisės sistemoje be papildomų nacionalinės valdžios institucijų
priemonių, tačiau kartais valstybėms narėms gali tekti priimti teisės aktus skirtus reglamentams
įgyvendinti.

Skirstymas:
• horizontalaus tiesioginio veikimo – reiškia, kad privatus asmuo gali remtis teisės norma prieš
privatų asmenį;
• vertikalaus tiesioginio veikimo – reiškia, kad privatus asmuo gali remtis teisės norma prieš
valstybę.

5.Direktyvos

• Įtvirtinta SESV 288str.;

Tikslas – teisės suderinimas (siekiama, kad valstybėse narėse būtų kuo vienodesnės teisės
materialinės sąlygos)
Adresatas – valstybės narės (privatūs asmenys negali remtis direktyvos nuostatomis nacionaliniame
teisme, bet yra išimčių). ESTT apie išimtis:
dėl Sąjungos piliečių rėmimosi direktyvos nuostatomis tiesiogiai:
• Sąjungos piliečių ar įmonių teisės direktyvos nuostatos turi būti nustatomos pakankamai
aiškiai ir tiksliai;
• pasinaudojimas teise negali būti susietas su jokia sąlyga ar reikalavimu;
• nacionaliniam įstatymų leidėjui negali būti suteikta jokia veikimo laisvė kuriant teisės turinį;
• turi būti pasibaigęs direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas.
Įsigalioja paskelbus ES oficialiame leidinyje.

ESTT: Pleiffer (C-937/01 to C-403/01)

Konstatuota, kad iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos aišku, kad visais atvejais, kai
direktyvos nuostatos savo turiniu yra besąlygiškos ir pakankamai tikslios, asmenys gali jomis
pasiremti nacionaliniuose teismuose prieš valstybę, jei per nurodytą laikotarpį jos neperkėlė
direktyvos į nacionalinę teisę ar ją perkėlė neteisingai. Net jei direktyva suteikia valstybėms narėms
veiksmų laisvę ją įgyvendinant ir jei leidžia nukrypti nuo tam tikrų nuostatų, tai nekeičia direktyvos
tikslaus ir besąlygiško pobūdžio. Direktyva negali pati savaime įpareigoti asmens ir dėl to iš esmės
ja negalima remtis prieš asmenį. Konstatuotina, kad net jei direktyvos nuostatos, kuriomis siekiama
asmenims suteikti teises ar nustatyti įpareigojimus, yra pakankamai aiškios, tikslios ir besąlygiškos,
jos iš esmės negali būti taikomos bylose, kuriose šalys yra privatūs asmenys.

??
Valstybėms narėms norint pasiekti direktyvoje numatytą tikslą pagal EB 10 straipsnį imtis visų
tinkamų priemonių vykdymą privalo užtikrinti visos valstybių narių valdžios institucijos, įskaitant ir
teismus, jei tai priklauso jų jurisdikcijai. Nacionalinis teismas, nagrinėdamas bylą, kurios šalys yra
vien tik privatūs asmenys, taikydamas nacionalinės teisės nuostatas, priimtas dėl direktyvoje
nustatytų įpareigojimų perkėlimo (į nacionalinę teisę), turi atsižvelgti į visas nacionalinės teisės
normas ir visomis įmanomomis priemonėmis jas aiškinti remdamasis direktyvos tekstu ir
atsižvelgdamas į jos paskirtį, siekdamas priimti jos tikslą atitinkantį sprendimą.

Priėmimo ypatumai:
Direktyvas gali priimti Taryba kartu su EP, gavusi Komisijos pasiūlymą. Pati Komisija direktyvas
gali priimti tik tuo atveju, jeigu Taryba jai deleguoja tokią teisę arba sutartys tiesiogiai suteikia tokią
teisę.
Direktyvos gali būti priimamos įprasta teisėkūros procedūra arba specialia.
Priėmimo procesas:
Galima išskirti dvipakopį direktyvos teisėkūros procesą :
a) Pirmoje pakopoje direktyva yra priimama ES lygmeniu, nustatomas tam tikras tikslas, rezultatas,
kurį turi pasiekti direktyvos adresatai.
b) Antroji pakopa yra nacionalinė. Tai yra direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę.

Direktyvos įgyvendinimas:
SESV 288: Direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia
pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus.
• Įgyvendinama per laikotarpį, kuris nurodomas direktyvoje;
• Valstybė narė pasirenka atitinkamą nacionalinės teisės aktą, kuriuo įgyvendins direktyvą,
privalo užtikrinti direktyvos rezultatą.
• Įgyvendinant direktyvą negalima pažeisti ESS 4 str. principo:
„Valstybės narės padeda Sąjungai įgyvendinti jos užduotis ir nesiima jokių priemonių, kurios gali
trukdyti siekti Sąjungos tikslų“.

Perkėlimo principai:
1. Derinimas ;
2. Harmonizavimas;
3. Koordinavimas;
• Aiškiai įtvirtintos iš direktyvos kylančios teisės ir pareigos, galimybė jas ginti.

ESTT: Von Colson (C- 14/83)

Teismas pažymėjo, nors suteikiama valstybei laisvė pasirinkti įgyvendinimo formas ir būdus, tačiau
valstybė privalo imtis visų būtinų priemonių, kad direktyvos tikslas būtų pasiektas. Taip pat Teismas
pažymėjo, kad imtis visų priemonių, kad būtų pasiektas direktyvos tikslas turi ne tik valstybės
valdžios institucijos, tačiau ir nacionaliniai teismai savo kompetencijos ribose.

Marleasing SA (C- 106/89)

Kai direktyva yra netinkamai perkelta, įgyvendinta, nacionalinis teismas turi taikyti netiesioginio
veikimo doktriną nepriklausomai nuo to, ar nacionalinis teisės aktas priimtas prieš direktyvos
priėmimą ar po to, nacionalinis teismas privalo interpretuoti taip, kad būtų kuo didesne apimti
pasiektas direktyvoje įtvirtintas rezultatas. Teismas pažymėjo, kad pareiga tinkamai įgyvendinti
direktyvą taip pat išplaukia ir iš ESS 5 straipsnio. Nacionaliniai teismai turi aiškinti taip direktyvą,
kad ji atitiktų sutartį.

6.Sprendimai
Sprendimas ES yra teisės aktas, priimamas siekiant privalomai sureguliuoti tam tikrus atvejus,
priimamus konkrečiu atveju taikant ES teisę.
Teisė priimti sprendimus kildinama iš pirminės ES teisės (SESV 288str. 1.).

Bruožai:
• Galioja individualiai;
• Konkretumas;
• Privalomi visa apimtimi;
• Gali būti taikomas tiesiogiai

ESTT:Grat (9/70)
Šioje byloje Vokietija ginčijo, kad sprendimas negali tiesiogiai būti taikomas, kadangi to nenumato
sutartys, pirminė teisė. Tačiau Teismas pažymėjo, kad tiesiogiai gali veikti ir sprendimų normos, jei
jos yra aiškios, tikslios ir besąlygiškos, nereikalauja tolesnio įgyvendinimo.

Priėmimo ypatumai:
Sprendimus priima ET su EP, tam tikrais atvejais Komisija, jei Europos Taryba deleguoja šią teisę.
Priimami paprasta ar specialia teisėkūros procedūra.

Sprendimai priimami šiais klausimais (baigtinio sąrašo nėra):

1. dėl veiksmų, kurių reikia imtis tarptautiniu mastu;
2. dėl teisės aktų įgyvendinimo procedūrų;
3. dėl ES interesų ir strateginių tikslų.
4. kai pažeidžiamos konkurencijos normos arba normos dėl valstybės pagalbos ir kitais atvejais.

Įgyvendinimo ypatumai:
• Įsigaliojimas:
1. Nuo nurodytos datos;
2. Per 20 dienų nuo paskelbimo;
3. Individualūs – nuo sprendimo pranešimo adresatui.
• Komisija prižiūri kaip vykdomi sprendimai