Užduotis  

4. Parašyk kokio nors pagyvenusio žmogaus (savo senelio,

senelės,bičiulio, mokytojo ar šiaip autoritetingo asmens)   150-180 žodžių biografiją.
Aprašykite: 
Senelė
a) jo vaikystę, jaunystę, išsilavinimą; 
b) jo profesinius ar asmeninius pasiekimus, nuveiktus darbus; 
c) koks to žmogaus požiūris į šiandieninį gyvenimą; 
d) kokie jo ateities planai.

Iš eilės pasakodami apie nutikusį įvykį dažniausiai vartojame tokius sakinių

siejamuosius žodžius (cohesive devices) bei frazes: 
a) iš pradžių, pradžioje, visų pirma, pirmiausiai, pavasarį, vaikystėje; 
b) paskui, netrukus, vos tik, greitai, kai tik, tada, vasarą, rudenj, jaunystėje; 
c) galų gale, pagaliau, galop, žiemą, senatvėje.

Panaudokite juos rašydami biografiją. Pabraukite juos.

(žmogus – senelis, Vladimir Lapshin)
Visų pirma, senelis gimė 1948 metais, Kinijoje, uostamieste. Jo tėvas buvo iš Sovietų
Sąjungos, bet pervažiavo į Aziją dirbti jūrininku. Netrukus, senelio šeima pervažiavo į Maskvą ir ten
jis jau užaugo – gyveno barakuose, ėidavo į paprastą mokyklą ir baigė kartografijos kursus.
Jaunystėje, senelis važiadavo į ekspedicijas, stebėjo gamtą ir dirbė kaip žvalgybininkas. Tuo metu jis
susipažino su mano senele, ir rudėnį gimė mano mama. Bet su kiekviena ekspedicija, senelis jautė,
kad jo darbas jam neduoda ramybės. Per vasarą, jis su savo šeima atostogavo prie Juodosios jūros;
tensusipažino su stačiatikių bendruomene, pilna jaunių, įdomių žmonių. Paskui, senelis pradėjo
galvoti daugiau apie savo gyvenimą ir jos reikšmę, o religija jam atrodė kaip atsakymas į klausimą:
kas yra žmogus ir kodėl mes gyvename? Jam buvo trisdešimt kai jis paliko savo darbą, pradėjo
studijuoti religiją ir tarnauti bažnyčiose. Galų gale, jis tapo stačiatikių universiteto įkūrėju. Jis tiki, kad
bažnyčiose turi būti daugiau jaunių žmonių: jos neturi būti senamadiškos. Visada sako, kad yra
sėkmingas turėti tokią šeimą, tikybę ir bažnyčią. O savo ateities planuose tikrai turi tęsti savo darbą ir
keliauti (viena iš jo pomėgių).