Professional Documents
Culture Documents
Fizika
Fizika
Fizika
1. Nagrinėja dangaus kūnus, išsiaiškina jų sandara, kilmė, raida, padėtis erdvėje, taip pat
judėjimą.
2. Nes nuo seniausių laikų žmonės jau orientavosi danguje.
3. Lietuviai jau žiloje senovėje domėjosi dangaus kūnais ir taip sukauptas visas žinias
perduodavo iš kartos į kartą.
4. Nes padeda nustatyti tikslų laiką, įvairių žemės vietų geografines koordinates, kas yra labai
svarbu jūrininkams, aviatoriams , geodezininkams.
10. Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas (Plutonas –
priskiriamas prie nykštukinių).
11. Nes Veneros sukimosi ašis yra beveik statmena orbitos plokštumai, todėl ir nesikeičia metų
laikai.
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
20.
22. Meteoras kaip „krintanti žvaigždė“, dėl trinties smarkiai įkaista ir sudega virsdamas
švytinčiu meteoru, o jei nespėja sudegti atmosferoje ir pasiekęs Žemę meteoroidas vadinamas
meteoritu.
23. Ne
24. Saulės ir planetų švytėjimas skiriasi tuo, jog pačios planetos nešviečia, jos tik atspindi
Saulės, dėl joje vykstančių reiškinių, skleidžiamą šviesą.
25. Ne
26. Pastovus 23,5 kampas tarp Žemės sukimosi ašies ir statmens jos orbitos plokštumai.
27. Vakaruose
28. Ne
29.
30.
35. Nes Mėnulio apskriejimo aplink Žemę periodas yra tiksliai lygus apsisukimo apie ašį
periodui.
36. Žvaigždės po truputį tolsta nuo planetų, o jei horizonte, tada Mėnulis juda į vakarus.
38. Pilnaties.
39. Jaunaties.
40. Žemės orbitos plokštuma nesutampa su Žemės sukimosi aplink Saulę orbitos plokštumos.
41. Mėnulio šešėlis krentantis į Žemę Saulės užtemimo metu apima nedidelę teritoriją, o kai
Mėnulis patenka į Žemės šešėlį , Mėnulio užtemimas bus matomas didelėje teritorijoje.
43. Vakarinį.
44. Matys Žemės pilnatį ir Mėnulio šešėlį tose Žemės vietose, kur bus matomas visiškas Saulės
užtemimas.
49. Pasikeitimas labai nežymus, nes atstumas tarp Marso ir Žemės pakankamai mažas.
Žvaigždžių išsidėstymas praktiškai nepakis.