P130B001 Matematika 1 Teorija

9. IŠVESTINĖS

9.1 VIENO KINTAMOJO FUNKCIJOS DIFERENCIJAVIMAS

Apibrėžimas Tarkime, kad funkcija f x  yra tolydi taške.

Pažymėkime:
x – argumento x pokytis,
y  f x0  x   f x0  – funkcijos pokytis.
Funkcijos f x  išvestine (x atžvilgiu) vadinsime ribą
y f x0  x   f x0 
lim  lim  f x0   yx0   y .
x0 x x0 x

Funkcijos išvestinė, apskaičiuota konkrečiame yra skaičius, apibūdinantis funkcijos

kitimo greitį tame taške.

Išvestinė, apskaičiuota su bet kokia kintamojo x reikšme, yra kintamojo x funkcija

y  f x .

Uždavinys Rasime funkcijos y  e x išvestinę (pagal apibrėžimą):

Sprendimas
e x   lim e x  x
 ex
 lim

e x e x  1  
 e x  1 ~ x, x  0  
x 0 x x  0 x
e x x
 lim  ex .
x  0 x

Apibrėžimas Funkcija, kuri turi išvestinę taške x  x0 , vadinama diferencijuojama tame taške.

TEOREMA Jei funkcija y  f x  taške x  x0 turi išvestinę, tai ji tame taške tolydi.
[Jei f yra diferencijuojama taške x0 , tai ji tolydi.]
Įrodymas Kadangi funkcija f taške x0 turi išvestinę, tai
y
f x0   lim .
x 0 x
y
Kadangi funkcija turi baigtinę ribą, tai ją galima išreikšti tokiu pavidalu:
x
y
 f  x0    x  ; čia lim  x   0 .
x x  0
Tada
y   f x0    x x ,
lim y  lim  f x0    x x  0 .
x  0 x  0
Kadangi nulinį argumento pokytį atitinka nulinis funkcijos pokytis, tai f x  yra
tolydi taške x0 .

Atvirkščias teiginys ne visada teisingas.

1
P130B001 Matematika 1 Teorija

Funkcija y  | x | yra tolydi taške x  0 , tačiau jos išvestinė

Pavyzdys šiame taške neegzistuoja, kadangi
y
| x  x |  | x |
lim 
x 0 x
| 0  x |  0 | x | 1, kai x  0,
x  lim  lim 
x 0 x x  0 x
1, kai x  0.

2
P130B001 Matematika 1 Teorija

IŠVESTINĖS GEOMETRINĖ PRASMĖ. KREIVĖS LIESTINĖ IR NORMALĖ

y Tarkime, kad intervale a, b  duota diferencijuojama funkcija

y  f (x)
y  f x  . Jos grafikas yra ištisinė kreivė. Per kreivės taškus
y0  y M. T
M 0 ir M brėžiame kirstinę M 0 M .
y Kai taškas M, judėdamas kreive, artėja prie taško M 0 ,
y0 .
M0
  .
K
kirstinė sukasi apie tašką M 0 .

x
x0 x0  x

Apibrėžimas Ribinė kirstinės M 0 M padėtis M 0T , kurią ji užima, kai taškas M kreive artėja prie
taško M 0 , vadinama kreivės liestine taške M 0 .

Liestinės  y
Pažymėkime KM 0 M   , KM 0T    . Tada  tg .
lygtis 2 x
Kai x  0 , taškas M kreive artėja prie taško M 0 , o kirstinės padėtis artėja prie
ribinės padėties M 0T .
Perėję prie ribos abiejose lygybės pusėse, gauname
y
f x0   lim  lim tg  tg  kT .
x0 x x0
Taigi, funkcijos f išvestinės reikšmė taške x0 yra lygi liestinės, einančios per tašką
M 0 , krypties koeficientui.
Todėl liestinės lygtis bus
y  y0  f x0 x  x0  , čia y0  f x0  .

Kai kreivės liestinė yra statmena Ox ašiai, tai f x0    .

Apibrėžimas Tiesė, einanti per lietimosi tašką M 0 ir statmena liestinei T, vadinama kreivės
normale.

Normalės Kadangi normalė statmena liestinei, tai normalės krypties koeficientas bus lygus:
lygtis 1 1
kN    ,
kT f x0 
o normalės lygtis bus
y  y0  
1
 x  x0  .
f x0 