PATVIRTINTA

Akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“

kokybės, aplinkosaugos ir saugos darbe
direktoriaus
2010 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr.TV1(1.2-1)-161

DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ĮVADINĖ INSTRUKCIJA

Instrukcija BDS-1

2 leidimas
 Akcinė bendrovė BDS-1 2 leidimas
„ORLEN Lietuva“ Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija Lapas 2 iš 14

I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. PASKIRTIS
1.1. Šios instrukcijos tikslas – suteikti pirminių ir minimalių saugos ir sveikatos darbe bei
priešgaisrinės saugos žinių kiekvienam akcinėje bendrovėje „ORLEN Lietuva“ (toliau – Bendrovė)
įdarbinamam ir Bendrovėje dirbančiam darbuotojui.
2. TAIKYMAS
2.1. Ši instrukcija taikoma – visiems Bendrovėje įdarbinamiems ir joje dirbantiems
darbuotojams.
3. NUORODOS
3.1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, priimtas 2003 m. liepos 1
d. Nr. IX-1672.
3.2. Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir
gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64.
3.3. Potencialiai pavojingų objektų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005
m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. D1-207.
3.4. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės
2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118.

3.5. Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės 2004 m.

balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487.
3.6. Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatai, patvirtinti LR
socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A1-262.
3.7. Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninis
reglamentas, patvirtintas LR ūkio ministro 2002 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 184.
3.8. Statybos techninis reglamentas. STR 2.01.04:2004. Gaisrinė sauga. Pagrindiniai
reikalavimai, patvirtintas LR aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 704.

4. PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR IŠSIREIŠKIMAI

4.1. Pavojingos zonos – pavojingos vietos, kurios pažymėtos atitinkamais įpareigojamaisiais
saugos ir sveikatos ženklais, nurodančiais, kokias asmenines apsaugos priemones reikia dėvėti į jas
patenkant, taip pat tvirtais apsauginiais aptvėrimais ar signalinėmis aptvėrimo juostomis aptvertos
vietos, kuriose atliekami darbai ir yra galimybė susižeisti. Prie pavojingų zonų priskiriamos įrenginių
teritorijos, tarpcechinės komunikacijos, estakados, žemės darbų atlikimo vietos, remonto darbų
atlikimo vietos patalpose ir pan.
4.2. Padalinio vadovas – administracijos pareigūnas, kuriam pavesta vadovauti Bendrovės
padaliniui ir šiame padalinyje įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimus.
4.3. Nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku,
nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo
trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu,
nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe.
4.4. Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį
darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo, įvykęs darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir
1) gyvenamosios vietos, 2) vietos ne įmonės teritorijoje, kur darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti

Ši kopija yra nevaldomas dokumentas. Prieš jį naudojant pasitikrinti, ar tai galiojantis leidimas
 Akcinė bendrovė BDS-1 2 leidimas
„ORLEN Lietuva“ Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija Lapas 3 iš 14

ir pavalgyti metu, 3) ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo

užmokestis.
4.5. Vos neįvykęs nelaimingas atsitikimas darbe – nesaugus įvykis, kai vos pavyko išvengti
darbuotojo nukentėjimo, žalos aplinkai, turtui, tačiau gali nepavykti išvengti ateityje, arba kai dėl
darbuotojo traumos reikalinga tik pirmoji medicinos pagalba (darbuotojo paslydimas arba
pargriuvimas ant slidaus, šlapio paviršiaus, pavojingų medžiagų nutekėjimas be žalingo poveikio
darbuotojui ir aplinkai, įdrėskimai, nudegimai, nušalimai, kai darbuotojui dėl patirtos traumos
pakako suteikti tik pirmąją medicinos pagalbą, ir pan.).
4.6. Profesinė liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar
daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine
liga.
4.7. Didelė pramoninė avarija (toliau - avarija) – nenumatytas įvykis (sprogimas, gaisras
arba didelio kiekio pavojingų medžiagų išsiveržimas į aplinką), kai eksploatuojant pavojingą objektą
įvykiai tampa nekontroliuojami, sukelia tiesioginį ar uždelstą didelį pavojų žmonėms arba aplinkai
pavojingo objekto viduje ar už jo ribų, taip pat kuris susijęs su viena ar keliomis pavojingomis
medžiagomis.
4.8. Incidentas (avarinė situacija) – įvykis ar įvykių grandinė, galėjusi sukelti avariją, jei
nebūtų laiku imtasi tam tikrų veiksmų norint sustabdyti sutrikimus (technologinio proceso sutrikimai,
elektros ar šiluminės energijos tiekimo sutrikimai, įrengimų gedimai, nenumatyti pavojingų
medžiagų išsipylimai į dirvožemį ar gruntą, paviršinius vandens telkinius ar gamybinę teritoriją,
eismo įvykiai ir pan., nesukėlę tiesioginio ar uždelsto didelio pavojaus žmonėms arba aplinkai).
4.9. Ekstremalus įvykis – nustatytus kriterijus pasiekęs ar viršijęs gamtinio, techninio,
ekologinio ar socialinio pobūdžio įvykis, keliantis pavojų žmonėms, jų fiziologinėms ar socialinėms
gyvenimo sąlygoms, turtui, ūkiui ir aplinkai.
4.10. Sprogi aplinka – aplinkos sąlygomis susidaręs oro ir degiųjų medžiagų, kurios yra
dujų, garų, rūko arba dulkių pavidalo, mišinys, kuriam užsiliepsnojus degimas išplinta visame
nesudegusiame mišinyje.
4.11. Potencialiai sprogi aplinka – tai aplinka, kuri dėl aplinkos ir darbo sąlygų gali tapti
sprogia.
4.12. Pirminės gaisro gesinimo priemonės - įrenginiai, priemonės, medžiagos skirtos
gaisrui gesinti pradinėje fazėje (gesintuvas, smėlis, kastuvas, nedegus audeklas ir t.t.).
4.13. Evakuacijos kelias – kelias, kuriuo kilus pavojui žmonės turi išeiti į saugią zoną.
4.14. PGV – Mažeikių objektinė priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.

II. DĖSTOMOJI DALIS

5. BENDROSIOS ŽINIOS APIE BENDROVĘ IR JOS VEIKLOS YPATUMUS
5.1. Akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“ priskiriama prie potencialiai pavojingų objektų,
galinčių sukelti ypač didelį pavojų gyventojams ir aplinkai galimų avarijų atvejais.
5.2. Pagrindinės Bendrovės veiklos kryptys yra:
5.2.1. naftos ir kitos žaliavos (mazuto, dujų kondensato, vidutinių distiliatų) perdirbimas;
5.2.2. prekyba naftos produktais;
5.2.3. naftos krova iš/į tanklaivius;

Ši kopija yra nevaldomas dokumentas. Prieš jį naudojant pasitikrinti, ar tai galiojantis leidimas
 Akcinė bendrovė BDS-1 2 leidimas
„ORLEN Lietuva“ Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija Lapas 4 iš 14

5.2.4. naftos ir naftos produktų transportavimas vamzdynais.

5.3. Bendrovėje gaminami šie produktai:
5.3.1. benzinai;
5.3.2. dyzelinai;
5.3.3. katilų kuras;
5.3.4. reaktyvinis kuras JET A-1;
5.3.5. suskystintos dujos (automobilinės ir buitinės);
5.3.6. bitumas (kelių, stogų, statybinis);
5.3.7. elementinė siera.

6. BENDRIEJI REIKALAVIMAI DARBUOTOJUI

6.1. Darbuotojas įleidžiamas ir išleidžiamas iš Bendrovės gamybinės teritorijos tik per
kontrolinius perėjimo punktus, užsiregistravus identifikavimo kortele. Identifikavimo kortelė
darbuotojui, sudariusiam darbo sutartį, išduodama Bendrovės objektų apsaugos skyriaus leidimų
grupėje.
6.2. Darbuotojui draudžiama įnešti, įvežti į Bendrovės teritoriją alkoholinius gėrimus ir/ar
narkotines medžiagas, laikyti jas Bendrovėje, vartoti, būti ar dirbti neblaiviems ar kitaip
apsvaigusiems.
6.3. Įeinant ar išeinant iš Bendrovės teritorijos darbuotojo gali būti paprašyta parodyti rankinę
ar viršutiniuose drabužiuose turimus daiktus. Tai atliekama siekiant įsitikinti, kad darbuotojai neturi
narkotinių medžiagų, alkoholio, ginklų ar neteisėtai paimto Bendrovės turto. Kitokiu būdu patekti į
Bendrovės teritoriją yra draudžiama.
6.4. Darbuotojui draudžiama dirbti nepasitikrinus sveikatos Bendrovėje nustatyta tvarka.
Darbuotojams, kurie gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalomi periodiniai sveikatos
patikrinimai atliekami darbo metu pagal su sveikatos priežiūros įstaiga suderintą sveikatos
patikrinimų grafiką.
6.5. Darbuotojui draudžiama nuslėpti ar nepranešti apie nelaimingą atsitikimą, incidentą ar
avariją, kurioje jis dalyvavo arba ją matė.
6.6. Darbuotojas privalo saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai, mokėti saugiai
dirbti ir vykdyti saugos ir sveikatos instrukcijų bei atitinkamų norminių aktų reikalavimus.
6.7. Visi darbuotojai, įeidami į pavojingas zonas ir būdami jose, privalo naudoti asmenines
apsaugos priemones nurodytas saugos ir sveikatos ženkluose.
6.8. Bendrovėje rūkyti galima tik tam tikslui skirtose ženklu „Vieta rūkymui“ pažymėtose ir
tinkamai įrengtose patalpose ar vietose.
6.9. Kiekvienas darbuotojas atsakingas už kvalifikacinių ir saugos darbe egzaminų išlaikymą/
perlaikymą laiku. Darbuotojui draudžiama dirbti, pasibaigus kvalifikacinių, saugos darbe
pažymėjimų galiojimo laikui.
6.10. Kiekvienas darbuotojas, pastebėjęs, kad kiti darbuotojai, lankytojai ar rangovai
nesilaiko ar pažeidžia Bendrovėje nustatytas tvarkas, procedūras ir taisykles, privalo nedelsiant apie
tai pranešti vadovams.

Ši kopija yra nevaldomas dokumentas. Prieš jį naudojant pasitikrinti, ar tai galiojantis leidimas
 Akcinė bendrovė BDS-1 2 leidimas
„ORLEN Lietuva“ Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija Lapas 5 iš 14

6.11. Kiekvienas darbuotojas privalo pranešti vadovams apie bet kokį akivaizdų pavojų (pvz.,
naftos produktų išsiliejimas, netvarkingos aptarnavimo aikštelės, nelygus, duobėtas paviršius darbo
vietoje, atviras kanalizacijos šulinys ir pan.), kad būtų laiku imtasi priemonių jo pašalinimui.

7. PAVOJAI, SU KURIAIS GALI SUSIDURTI DARBUOTOJAS DARBO VIETOJE

7.1. Pavojus, susijęs su pavojingomis cheminėmis medžiagomis (nafta, naftos produktais,
reagentais, katalizatoriais ir kt.) – apsinuodijimo, alergijos, cheminių nudegimų pavojus įkvėpus,
nurijus ar prisilietus odai prie darbe naudojamų skystųjų medžiagų ar darbo aplinkos ore pasklidusių
dujų ir dulkių. Kai kuriais atvejais tai gali būti profesinio susirgimo priežastis.
7.2. Gaisro, sprogimo pavojus – terminių nudegimų, apsinuodijimo ar net mirties pavojus
darbuotojui. Gaisro, sprogimo atveju darbuotojams pavojų kelia nevaldomas liepsnos ir slėgio
poveikis – šilumos spinduliavimas, liepsnos, slėgio bangos, lekiančios nuolaužos, pavojingi degimo
produktai bei deguonies kiekio sumažėjimas aplinkos ore.
7.3. Pavojus, susijęs su elektra – terminių nudegimų, vidaus organų pažeidimo (pvz.,
vidiniai nudegimai, kraujotakos indų pažeidimai, širdies veiklos sutrikimai) ar mirties pavojus,
prisilietus prie elektros laidininko ar metalinės dalies esant įtampai, taip pat tiesioginio žaibo
poveikyje.
7.4. Pavojus, susijęs su darbo įrenginiais ir jų įranga – sužeidimo pavojus dėl įrengimo, jo
dalies, rankose nešiojamo įrankio mechaninio poveikio (įpjovimas, perdūrimas, sutraiškymas,
įtraukimas ir pan.).
7.5. Pavojus, susijęs su pavojingais paviršiais – tai kampai, briaunos, smailūs išsikišimai,
ašmenys, į kuriuos galima susitrenkti, įsidurti, įsipjauti, įsidrėksti.
7.6. Kritimo tame pačiame lygyje pavojus – darbuotojas gali susižeisti, nukritęs savaime
arba užkliuvęs už kokio nors daikto, esant slidžiam pagrindui (pvz.: išsilieję naftos produktai,
alyvos), nepalankioms klimatinėms sąlygoms (pvz.: ledas, sniegas, šlapi lapai), netinkamam
pagrindui (pvz.: danga apirusi, nelygi, duobėta, atsilupusios plytelės), užgriozdintiems įvairiais
daiktais (pvz.: žarnos, vamzdžiai, kabeliai, armatūra) perėjimams ir pan.
7.7. Kritimo iš aukščio (į gylį) pavojus – galima įkristi į neapsaugotas iškasas, atvirus
(neuždengtus dangčiais) šulinius, nukristi nuo aukštų įrengimo ar statinio dalių. Sužeidimai yra tuo
sunkesni, kuo didesnis kritimo aukštis, tačiau sunkūs ir mirtini sužeidimai galimi krentant net ir iš
mažo aukščio.
7.8. Pavojus, susijęs su krovinių kėlimu rankomis – darbuotojų sužalojimo (ypač nugaros)
pavojus keliant (nuleidžiant, laikant, stumiant, traukiant, nešant, judinant) krovinius rankomis kyla
dėl to, kad tenka naudoti daug fizinių pastangų, monotoniškų kūno judesių, priverstinės, netikusios
darbo pozos.
7.9. Pavojus, susijęs su judėjimu ir eismu – darbuotojas gali būti sužalotas transporto
priemonei užvažiavus, pervažiavus, prispaudus darbuotoją, susidūrus su kita transporto priemone ir
pan.
7.10. Pavojus, susijęs su triukšmu – triukšmas gali sukelti klausos sutrikimus, turėti įtakos
kraujo spaudimui ir nervų sistemos veiklai. Darbuotojas, dirbdamas ilgiau kaip penkias valandas per
dieną esant 85 decibelų (dB(A)) ar didesniam triukšmui, rizikuoja sužaloti savo klausą negrįžtamai.
Jeigu negalite normaliu balsu susišnekėti su bendradarbiu, esančiu per ištiestos rankos atstumą, tai
triukšmas jūsų darbo vietoje yra per didelis.

Ši kopija yra nevaldomas dokumentas. Prieš jį naudojant pasitikrinti, ar tai galiojantis leidimas
 Akcinė bendrovė BDS-1 2 leidimas
„ORLEN Lietuva“ Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija Lapas 6 iš 14

7.11. Pavojus, susijęs su vibracija – rankas veikianti vibracija pasireiškia dėl besisukančių
arba smūginių įrankių, kurie dirbant laikomi rankomis; visą kūną veikianti vibracija atsiranda
dažniausiai automobiliuose, dirbant su mobiliomis darbo priemonėmis (ekskavatoriais, traktoriais ir
pan.) bei darbo vietose, eksploatuojant stacionarius darbo įrenginius (pvz., kompresorinėse,
siurblinėse). Dėl rankų virpėjimo atsiranda degeneraciniai pakitimai rankų kauluose, sąnariuose,
alkūnėse, pečiuose, galimas profesinės ligos pripažinimas. Ilgametis, intensyvus visą kūną
veikiančios vibracijos poveikis taip pat gali paskatinti profesinės ligos atsiradimą.
7.12. Pavojus, susijęs su nepakankamu ar nepritaikytu atliekamo darbo pobūdžiui
apšvietimu – apšvietos lygis veikia centrinę nervų sistemą, širdies ritmą bei insulino kiekį kraujyje.
Dėl nepakankamo arba per ryškaus (akinančio) apšvietimo galima nukristi, susitrenkti su kuo nors
susidūrus ar už ko nors užkliuvus.
7.13. Pavojus, susijęs su šilumine aplinka (aukšta arba žema aplinkos oro temperatūra
darbo vietoje) - karštis gali sukelti organizmo perkaitimą, šiluminį smūgį, terminius nudegimus,
šaltis – organizmo peršalimą, galūnių nušalimus, bendrą kūno sušalimą.
7.14. Pavojus, susijęs su elektromagnetiniu lauku – šis laukas veikia vegetacinę ir centrinę
nervų sistemas, kraujodarą, širdies ir kraujagyslių sistemą, todėl darbuotojui gali atsirasti galvos
skausmai, nuovargis, pablogėti atmintis, sumažėti potencija ir pan.

8. REIKALAVIMAI DARBUOTOJUI. PAVOJŲ VALDYMO PRIEMONĖS

8.1. Darbuotojas, naudojantis pavojingas chemines medžiagas ir/ar atliekantis šių medžiagų
sandėliavimo darbus, privalo:
8.1.1. prieš atliekant darbus susipažinti bei vadovautis naudojamos ir/ar sandėliuojamos
pavojingos cheminės medžiagos saugos duomenų lapu;
8.1.2. atliekant darbus su pavojinga chemine medžiaga naudoti asmenines apsaugos
priemones, nurodytas tos pavojingos cheminės medžiagos saugos duomenų lape;
8.1.3. nutraukti darbus ir nedelsiant informuoti tiesioginį vadovą:
8.1.3.1. pavojingoms cheminėms medžiagoms išsiliejus, išbirus, jų garams pasklidus darbo
aplinkos ore ir kitais atvejais, kai darbo vietos užterštumas šiomis medžiagomis gali turėti įtakos
darbuotojo sveikatai;
8.1.3.2. nesant arba esant neįskaitomoms etiketėms ant pavojingų medžiagų pakuočių.
8.2. Darbuotojas turi žinoti ir vykdyti priešgaisrinės saugos reikalavimus:
8.2.1. Žinoti darbo vietoje esančių gaisro gesinimo (žr. 1 priedą), ryšio ir signalizacijos
priemonių išdėstymo vietas, mokėti tomis priemonėmis naudotis. Draudžiama pirmines gaisro
gesinimo priemones ir įrenginius naudoti ne pagal paskirtį, keisti jų sudėtį ir išdėstymo vietą
(priešgaisrinių priemonių išdėstymo vietos yra pažymėtos gaisrinės saugos ženklais).
8.2.3. Nenaudoti atviros ugnies, vengti veiksmų ir nesudaryti sąlygų, galinčių sukelti gaisrą.
Galimas gaisrų kilimo priežastis nedelsiant šalinti.
8.2.4. Vietose, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka ir kurios yra pažymėtos ženklu
„Įspėjimas apie sprogią aplinką“ (žr. 1 paveikslėlį), darbuotojas privalo:
8.2.4.1. naudoti darbo rūbus skirtus darbui potencialiai sprogioje aplinkoje ir sprogimui
saugią, t.y. atitinkančią reikiamą apsaugos nuo sprogimo lygį, įrangą (elektros įrankius ir prietaisus,
mobiliuosius telefonus, fotoaparatus ir kt.). Sprogimui saugi įranga yra paženklinta Ex ženklu (žr. 2
paveikslėlį);

Ši kopija yra nevaldomas dokumentas. Prieš jį naudojant pasitikrinti, ar tai galiojantis leidimas
 Akcinė bendrovė BDS-1 2 leidimas
„ORLEN Lietuva“ Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija Lapas 7 iš 14

1 paveikslėlis. Įspėjimas apie sprogią aplinką 2 paveikslėlis. Sprogimui saugios įrangos

ženklinimas
8.2.4.2. gamybinėse patalpose ir teritorijose nelaikyti ir nenaudoti asmeninių daiktų ir
reikmenų, kurie galėtų sukelti uždegimo ir nuotekų šaltinius, turinčius įtakos sprogimui ar degimui
susidaryti;
8.2.4.3. gamybinėse patalpose ir teritorijose nelaikyti tuščios ar pripildytos sprogių, degių
medžiagų taros, skudurų ar kitų medžiagų, įmirkusių naftos produktais, išskyrus tam tikslui įrengtas
ir įspėjamaisiais ženklais pažymėtas vietas. Šias medžiagas darbuotojas turi sudėti į specialius
konteinerius arba talpyklas su atitinkamais užrašais, iš kurių jos yra pašalinamos vadovaujantis
Bendrovėje nustatyta atliekų tvarkymo tvarka;
8.2.4.4. darbo vietoje nelaikyti ir nenaudoti medžiagų, kurių degumo ir sprogimo savybės jam
nežinomos.
8.3. Reikalavimai darbuotojui, naudojančiam elektrinius darbo įrenginius.
8.3.1. Darbuotojas prieš pradėdamas naudoti elektrinius darbo įrenginius (elektrifikuotus
mechanizmus, elektros mašinas, įrankius, prietaisus ir pan., toliau – elektrinis įrenginys) privalo
susipažinti su gamintojo parengta įrenginio eksploatavimo instrukcija.
8.3.2. Eksploatacijos metu pastebėjus, kad elektrinis įrenginys ar jo maitinimo kabelis pradėjo
kaisti, įrenginio viduje pasigirdo pašaliniai garsai ar pan., įrenginį išjungti iš elektros tinklo.
8.3.3. Elektrinį įrenginį valant, plaunant ar baigus juo naudotis, išjungti iš elektros tinklo.
8.3.4. Darbuotojui draudžiama atlikti bet kokį elektrinio įrenginio bei jo elektros kabelių ar
laidų remontą. Tvarkyti bei remontuoti elektrinius įrenginius gali tik išmokytas elektrotechninis
personalas.
8.3.5. Darbuotojui, naudojančiam elektrinius įrenginius, draudžiama:
8.3.5.1. šildyti patalpas nestandartiniais (savo gamybos) elektriniais prietaisais;
8.3.5.2. naudoti netvarkingus šakutės lizdus, kištukus, atsišakojimo dėžutes, jungiklius bei
kitą elektros instaliacijos įrangą;
8.3.5.3. elektros laidus, lempas, šviesos sklaidytuvus, šildytuvus uždengti degiomis
medžiagomis;
8.3.5.4. į vieną buitinio naudojimo elektros šakutės lizdą jungti kelis elektros prietaisus
viršijant instaliacinį galingumą;
8.3.5.5. vietoje elektros laidų ir kabelių naudoti radijo arba telefono laidus;
8.3.5.6. naudoti virykles, virdulius, šildymo ir kitus prietaisus tam tikslui nepritaikytose
vietose ir palikti juos įjungtus be priežiūros;
8.3.5.7. kabinti šviestuvus ir kitus daiktus tiesiog ant elektros laidų;

Ši kopija yra nevaldomas dokumentas. Prieš jį naudojant pasitikrinti, ar tai galiojantis leidimas
 Akcinė bendrovė BDS-1 2 leidimas
„ORLEN Lietuva“ Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija Lapas 8 iš 14

8.3.5.8. naudoti nekalibruotus ir savos gamybos saugiklius;

8.3.5.9. naudoti šviestuvus su nuimtais apsauginiais gaubtais ir neužsandarinta apšvietimo
armatūra;
8.3.5.10. naudoti laidus ir kabelius su pažeista arba eksploatacijos metu netekusia dielektrinių
savybių izoliuojančia medžiaga;
8.3.5.11. traukti, perlenkti ar persukti kabelį, statyti ant jo krovinį, taip pat leisti kirstis su
kitais kabeliais, dujinio suvirinimo žarnomis ir pan.;
8.3.5.12. tiesiogiai prikalti laidus ir kabelius prie sienos ar kito paviršiaus;
8.3.5.13. pernešti ar laikytis už elektrinio įrenginio maitinimo laido ar kabelio;
8.3.5.14. išjungiant elektrinį įrenginį kištuką iš lizdo traukti už prijungimo kabelio.
8.4. Saugos priemonės nuo pavojingo žaibo poveikio:
8.4.1. žaibuojant arba griaudžiant saugiausia būti patalpoje (operatorinėje, darbo kabinete ir
pan.), uždaryti langus ir duris, ventiliacijos angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį
žaibą;
8.4.2. nuo žaibo patikimai apsaugo automobilis, tik reikia įtraukti anteną, uždaryti langus ir
nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų. Nepatartina važiuoti perkūnijos metu, geriau būtų sustoti ir
palaukti, kol žaibavimas aprims;

8.4.3. jei žaibas užklupo atvirame lauke, jokiu būdu nebėkite, nes tapsite judančiu laidininku
– likite stovėti vietoje, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų arba pastatų sienų,
metalinių bokštų ar kaminų, žaibolaidžių, venkite aukštesnių atvirų vietų arba eikite lėtai iki
artimiausio pastato;
8.4.4. žaibuojant pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, įrengimus, vamzdynus, būti
arti elektros laidų, antenų, langų, ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių;
8.4.5. nelaikyti rankose metalinių daiktų (net į skėčio metalinį antgalį gali trenkti žaibas).
8.5. Darbuotojas saugiam palipimui į aukštyje esančias vietas turi naudotis įrengtomis
stacionariomis palipimo priemonėmis:
8.5.1. Lipdamas laiptais darbuotojas su viena ranka turi laikytis už turėklo ranktūrio. Nešdamas
krovinius laiptais darbuotojas turi nešti krovinius tik viena laisva ranka arba krovinius perdavinėti
kitam darbuotojui abiem rankom, stovint abiem kojom ant laiptų pakopų. Didesnių gabaritų krovinius
turi nešti ne mažiau kaip du darbuotojai, suderinę savo veiksmus ir taip apsaugodami vienas kitą nuo
kritimo.
8.5.2. Palipimui naudojant kopėčias:
8.5.2.1. darbuotojas ant kopėčių skersinio turi stovėti abejomis kojomis; lipti ar leistis
kopėčiomis galima tik atsistojus veidu į kopėčias ir vadovautis „trijų taškų“ taisykle, tai yra reikia
liesti kopėčias abiem kojom ir ranka arba abiem rankom ir viena koja, rankos turi būti laisvos, visus
įrankius ar įrangą užkelti ar nuleisti reikia naudojant virvę arba kitą saugų būdą;
8.5.2.2. darbuotojas, kuris palipimui naudoja pristatomas kopėčias, prieš lipdamas turi
vizualiai patikrinti ir įsitikinti, kad kopėčios yra be defektų ir nepasibaigęs jų išbandymo terminas
(patikrinti ant kopėčių pritvirtintą informacinę lentelę, kurioje nurodytas kopėčių numeris (šis
numeris suteikiamas PGV), išbandymo apkrova kilogramais ir kito išbandymo data. Metalinės
kopėčios turi būti bandomos kas 12 mėnesių, medinės – kas 6 mėnesiai.);

Ši kopija yra nevaldomas dokumentas. Prieš jį naudojant pasitikrinti, ar tai galiojantis leidimas
 Akcinė bendrovė BDS-1 2 leidimas
„ORLEN Lietuva“ Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija Lapas 9 iš 14

8.5.2.3. pristatomų kopėčių apatiniai galai turi būti su neslystančiais paviršiumi antgaliais.
Kopėčios turi būti statomos 75-65º kampu, paliekant mažiausiai 1 metro iškilusį ilginį virš
plokštumos, į kurią bus lipama;
8.5.2.4. išskečiamos kopėčios turi turėti įtaisą, neleidžiantį joms savaime išsiskėsti;
8.5.2.5. kopėčios turi būti naudojamos tik palipimui arba nulipimui.
8.6. Reikalavimai darbuotojui, keliant krovinius rankomis:
8.6.1. Vengti rankinio darbo su svoriais, naudojant įvairius kėlimo mechanizmus.
8.6.2. Tinkamai organizuoti darbą – mažinti pernešimo atstumą, mažinti kėlimų dažnį, daryti
poilsio pertraukas, derinti įtemptą ir neįtemptą darbą, užtikrinti, kad krovinį būtų galima paimti ir
nešant laikyti arti kūno, vengti nelygių, slidžių arba netvirtų grindų, vengti slenksčių, pakylų, laiptų,
blogo matomumo, ekstremalios temperatūros, drėgmės.
8.6.3. Tinkamai įvertinti krovinį – sumažinti keliamo krovinio svorį, sunkius ar didelius
krovinius nešti dviese ar daugiau žmonių, jeigu galima, keisti veiklos pobūdį (krovinį geriau stumti
ar traukti, negu nešti), vengti pavojingų krovinio savybių (pvz., aštrių briaunų, nelygių paviršių,
nesandarių talpų su skysčiu ir pan.).
8.6.4. Krovinių pernešimui naudoti pagalbines priemones (pvz., nešioti pritaikytus diržus,
minkštas pečių apsaugas, naudoti dėžes su rankenomis ir pan.).
8.6.5. Vyrams vienkartinio rankomis keliamo krovinio masė, kai krovinys nuolat pernešamas
per pamainą, negali viršyti 30 kg, moterims – 10 kg.
8.7. Bendrovės teritorijoje darbuotojai turi vadovautis kelių eismo taisyklėmis ir Bendrovėje
priimtu vidaus kelių ženklinimu:
8.7.1. Pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, –
kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena
eile važiuojamosios dalies pakraščiu. Kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys
pėstieji turi eiti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį. Pėstieji, einantys neapšviestu kelkraščiu
arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis
šviečiantį žibintą arba prie drabužių prisisegti šviesą atspindintį atšvaitą.
8.7.2. Kelius ir geležinkelius pėstieji gali pereiti tik nustatytose vietose, įsitikinus, kad nei iš
kairės, nei iš dešinės nėra artėjančio traukinio ar autotransporto. Draudžiama išeiti iš už stovinčios
transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių
transporto priemonių.
8.7.3. Bendrovės teritorijoje transporto priemonės vairuotojui draudžiama viršyti 40 km/h, o
pavojingo objekto teritorijoje – 20 km/h greitį.
8.7.4. Darbuotojams, vairuojantiems dviračius, draudžiama važiuoti žiemą, pasidengus
keliams sniegu ar ledu.
8.8. Darbo vietose, kuriose triukšmo lygis viršija 85 dB(A) (tokios vietos yra paženklintos
ženklu „Naudoti klausos apsaugos priemones“), darbuotojas turi naudoti asmenines klausos apsaugos
priemones (ausų kamštelius arba ausines) ir nebūti šiose vietose, jeigu tai nesusiję su darbinių
funkcijų vykdymu.
8.9. Siekiant sumažinti karščio poveikį darbuotojas turi:
8.9.1. kas 20-30 min. išgerti 250-300 ml vandens (geriau mineralinio arba mineralizuoto);
8.9.2. kas 1,5 val. daryti 10 min. trukmės pertraukėles;

Ši kopija yra nevaldomas dokumentas. Prieš jį naudojant pasitikrinti, ar tai galiojantis leidimas
 Akcinė bendrovė BDS-1 2 leidimas
„ORLEN Lietuva“ Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija Lapas 10 iš 14

8.9.3. vartoti vitaminus, ypač vitaminą C.

8.10. Siekiant sumažinti šalčio poveikį darbuotojas turi:
8.10.1. kas 1,5 val. daryti 10 min. trukmės pertraukėles;
8.10.2. mažinti darbo laiko trukmę šaltyje;
8.10.3. gerti šiltus skysčius.
8.11. Dirbdamas prie kompiuterio darbuotojas turi:
8.11.1. nepertraukiamai dirbti ne daugiau kaip vieną valandą;
8.11.2. dirbdamas aštuonių valandų darbo dieną, daryti 5-10 minučių trukmės pertraukas po
vienos valandos nuo darbo su kompiuteriu pradžios;
8.11.3. pertraukų metu ir pasibaigus darbui nuovargiui ir įtampai mažinti atlikti specialius
akių ir fizinius pratimus darbo vietoje ir/arba poilsio patalpoje.
8.12. Siekiant darbuotoją įspėti bei apsaugoti nuo galimų pavojų visos pavojingos zonos turi
būti aptvertos tvirtais apsauginiais aptvėrimais (toliau – tvirti aptvėrimai) arba signalinėmis
aptvėrimo juostomis (toliau – aptvėrimo juostos):
8.12.1. Tvirti aptvėrimai skirti tam, kad pašaliniai darbuotojai nepatektų į pavojingas vietas
(pvz., žemės kasimo darbų aikštelė, statinio griovimo darbų aikštelė, įrenginio teritorijos dalis, kuri
pagal aktą yra perduota rangovui ilgalaikių projektų vykdymui ir pan.). Dažniausiai naudojami
surenkami ištisiniai tvirti aptvėrimai, susidedantys iš tipinių elementų ir sujungimo detalių, arba
vielos tinklo ištisiniai tvirti aptvėrimai.
8.12.2. Aptvėrimo juostos skirtos įspėti ir nurodyti darbuotojams pavojingų vietų ribas.
Pavojingų vietų aptvėrimui Bendrovėje naudojama raudona (reiškia – „Stok. Eiti draudžiama“) ir
geltona (reiškia – „Atsargiai“) aptvėrimo juosta.
8.12.3. Į vietas, aptvertas tvirtais aptvėrimais, geltona ar raudona aptvėrimo juosta,
draudžiama patekti, ten dirbti, pereiti per aptvertą teritoriją darbuotojams, nesusijusiems su faktiniu
darbu atliekamu aptvertoje teritorijoje.

9. DARBDAVIO IR DARBUOTOJŲ PAREIGOS BEI TEISĖS

9.1. Darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais
aspektais. Įgyvendindamas šią pareigą, darbdavys imasi priemonių, būtinų darbuotojų saugai
užtikrinti ir sveikatai apsaugoti. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės Bendrovėje
finansuojamos Bendrovės lėšomis.
9.2. Darbdavys turi teisę darbuotojams, pažeidusiems taikomus darbuotojų saugos ir sveikatos
bei priešgaisrinės saugos norminių teisės aktų reikalavimus, skirti drausmines nuobaudas, įstatymų
nustatyta tvarka reikalauti atlyginti pažeidimu padarytą žalą Bendrovei, neleisti darbuotojui dirbti tą
dieną (pamainą), kai jis darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, įstatymų
nustatyta tvarka atleisti darbuotoją iš darbo, kai jis pažeidžia darbuotojų saugos ir sveikatos norminių
teisės aktų nustatytus reikalavimus.
9.3. Darbuotojo pareiga yra vykdyti taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės
saugos norminių teisės aktų reikalavimus, rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata
vadovaujantis savo žiniomis ir darbdavio duotais nurodymais. Konkrečios darbuotojų pareigos
saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę nustatomos: darbuotojams, dirbantiems su darbo
priemonėmis – darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose, kitiems Bendrovės darbuotojams –
pareiginiuose nuostatuose.

Ši kopija yra nevaldomas dokumentas. Prieš jį naudojant pasitikrinti, ar tai galiojantis leidimas
 Akcinė bendrovė BDS-1 2 leidimas
„ORLEN Lietuva“ Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija Lapas 11 iš 14

9.4. Darbuotojas turi teisę:

9.4.1. reikalauti, kad darbdavys užtikrintų darbuotojų saugą ir sveikatą bei priešgaisrinę
saugą, įrengtų kolektyvinės apsaugos priemones, aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis;
9.4.2. susipažinti su išankstinių ir periodinių sveikatos tikrinimų rezultatais; jei nesutinka su
patikrinimo rezultatais, sveikatą pasitikrinti pakartotinai;
9.4.3. tartis su darbdaviu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos
gerinimo arba tam įgalioti darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai;
9.4.4. atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, darbuotojų saugos ir
sveikatos teisės aktų nustatyta tvarka;
9.4.5. įstatymų nustatyta tvarka reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta sveikatai dėl
nesaugių darbo sąlygų.
9.5. Darbuotojas (darbuotojai) turi teisę atsisakyti dirbti, darbai taip pat privalo būti
sustabdyti, jeigu padalinio vadovas ar kitas darbdavio įgaliotas asmuo, darbdaviui atstovaujantis
asmuo nesiima reikiamų priemonių pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos
reikalavimų pažeidimus ir apsaugoti darbuotoją (darbuotojus) nuo galimo pavojaus saugai ir
sveikatai šiais atvejais: kai darbuotojas (darbuotojai) neapmokytas saugiai dirbti; sugedus darbo
priemonei ar susidarius avarinei situacijai – pavojui; kai dirbama pažeidžiant nustatytus
technologinius reglamentus; kai dirbama neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos priemonių ir (ar)
kai darbuotojas (darbuotojai) neaprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis; kitais atvejais, kai
darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga darbuotojo (darbuotojų) sveikatai ar gyvybei.

10. DARBUOTOJO PAREIGOS IR VEIKSMAI ĮVYKUS

NELAIMINGAM ATSITIKIMUI, AVARIJAI, INCIDENTUI
10.1. Darbuotojas, galėjęs nukentėti ar nukentėjęs vos neįvykusio nelaimingo atsitikimo darbe
metu, nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo (toliau – nelaimingi
atsitikimai darbe) ar susirgęs ūmia profesine liga (jeigu jis pajėgia), ir asmuo, matęs įvykį arba jo
padarinius, pastebėjęs ar sužinojęs apie incidentą (susidariusią avarinę situaciją), avariją privalo
nedelsdamas pranešti padalinio vadovui (pamainos vyresniajam, inžinieriui, meistrui ar kitam
padalinio vadovą pavaduojančiam asmeniui). Padalinio vadovas, sužinojęs apie įvykį, privalo
nedelsdamas pranešti bendruoju pagalbos telefonu 3333 (Vamzdynų ir terminalo operacijų padalinyje
– vadovaujantis galiojančiomis privalomo pranešimo, reagavimo ir sąveikos schemomis), jeigu reikia
– iškviesti skubiąją medicinos pagalbą.
10.2. Asmuo, matęs nelaimingą atsitikimą darbe arba jo padarinius, privalo nedelsdamas
suteikti nukentėjusiajam pirmąją medicinos pagalbą ir iškviesti skubią medicinos pagalbą.
10.3 Nepranešimas apie nelaimingą atsitikimą darbe ar susirgimą ūmia profesine liga 10.1
punkte nustatyta tvarka laikomas saugos darbe pažeidimu ir darbuotojui surašomas saugos darbe
pažeidimo aktas.
10.4. Kilus gaisrui, darbuotojas privalo:
10.4.1 pranešti bendruoju pagalbos telefonu 3333, paskambinus iš laidinio arba mobilaus
tinklo (Vamzdynų ir terminalo operacijų padalinyje – vadovaujantis galiojančiomis privalomo
pranešimo, reagavimo ir sąveikos schemomis);
10.4.2. esant galimybėms iki PGV atvykimo pradėti gesinti gaisrą turimomis pirminėmis
gaisro gesinimo priemonėmis;
10.4.3. atvykus PGV pajėgoms vykdyti gelbėjimo darbų vadovo nurodymus.

Ši kopija yra nevaldomas dokumentas. Prieš jį naudojant pasitikrinti, ar tai galiojantis leidimas
 Akcinė bendrovė BDS-1 2 leidimas
„ORLEN Lietuva“ Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija Lapas 12 iš 14

10.5. Didelio masto ekstremalių įvykių metu įjungiamos perspėjimo sirenos. Išgirdus sirenų
gausmą, išklausyti Bendrovės dispečerio pranešimą apie kilusį pavojų per vidinius garsiakalbius arba
įsijungus radijo taškus ir elgtis pagal nurodymus.
Pastaba: kiekvieno mėnesio pirmą pirmadienį, 10 val. atliekamas sirenų patikrinimas, todėl
išgirdus jas, pasitikslinti sirenų įjungimo priežastį ir, jeigu tai nesusiję su galimu pavojumi, tęsti
darbą.

11. ĮRAŠAI
11.1. Vykdant šią instrukciją įrašai nedaromi.

13. PRIEDAI
1 priedas. Gesintuvų tipai ir naudojimas.
________________________________

Dokumentą Egidijus Luomanas Vyresnysis darbuotojų saugos 2010-06-24

parengė ir sveikatos specialistas
Vardas, pavardė Pareigos Data Parašas

Ši kopija yra nevaldomas dokumentas. Prieš jį naudojant pasitikrinti, ar tai galiojantis leidimas
 Akcinė bendrovė BDS-1 2 leidimas
„ORLEN Lietuva“ Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija Lapas 13 iš 14

1 priedas. Gesintuvų tipai ir naudojimas.

1. Gesintuvų tipai:
a) Milteliniai gesintuvai (žr. 3 paveikslėlį) yra plačiausiai naudojami iš visų nešiojamų
ugnies gesintuvų. Milteliniais gesintuvais galima gesinti įvairias medžiagas: degančius naftos
produktus, šarminius metalus, taip pat jais leidžiama gesinti iki 1000 voltų veikiančius elektros
įrenginius laikantis saugaus 1 m atstumo. Milteliai negadina daiktų, juos nesunku nuvalyti.
b) Vandens putų gesintuvai (žr. 4 paveikslėlį) naudojami tais atvejais, kai patalpose laikomi
nedideli kiekiai degių arba lengvai užsiliepsnojančių skysčių. Jais galima gesinti kietas degias
medžiagas, degius ir lengvai užsiliepsnojančius skysčius. Vandens putų gesintuvais negalima gesinti
dujų ir elektros įrenginių esant įtampai. Jais galima naudotis, kai aplinkos temperatūra ne žemesnė
kaip +5 oC ir ne aukštesnė kaip +60 oC.
c) Angliarūgštės gesintuvuose (žr. 5 paveikslėlį) slėgis yra kur kas didesnis nei milteliniame
ar vandens putų gesintuve, todėl gesintuvo korpusas yra storesnis, o pats gesintuvas - gerokai
sunkesnis už tokios pat talpos kitų rūšių gesintuvus. Angliarūgštės gesintuvai naudojami gesinant
lengvai užsiliepsnojančius ir degius skysčius, dujas, kietas degias medžiagas, įjungtus į tinklą
elektros įrenginius iki 1000V įtampos. Angliarūgštinių gesintuvų privalumas - padaromas minimalus
poveikis gesinamam objektui, todėl jais patogu gesinti brangius elektros prietaisus, įvairius
įrenginius, aparatus. Elektros įrenginius gesinti ne arčiau kaip 1 m atstumu. Juos galima naudoti, kai
aplinkos temperatūra ne žemesnė kaip -40 oC ir ne aukštesnė kaip +60 oC (praktiškai be apribojimų).
Svarbiausia stengtis, kad gesinamoji medžiaga nepatektų ant rankų, veido, nes -70 oC temperatūrą
siekianti angliarūgštė gali pažeisti (nušaldyti) odą.

3 paveikslėlis. 4 paveikslėlis. 5 paveikslėlis.

Miltelinis gesintuvas Vandens-putų gesintuvas Angliarūgštės gesintuvas
2. Reikalavimai gesintuvų laikymui:
a) laikomi lengvai prieinamose ir matomose vietose, apsaugotose nuo tiesioginių saulės
spindulių poveikio, ne arčiau kaip 1 m nuo šildymo prietaisų;
b) kabinami ne aukščiau kaip 1,5 m nuo grindų iki gesintuvo apačios ir taip, kad atidarytos
patalpos durys netrukdytų jo paimti;
c) statomi gaisrinių čiaupų spintelėse arba prie jų, priešgaisriniuose skyduose arba ant grindų,
laikomi specialiose spintelėse, dėžėse ar stovuose;
d) laikomi taip, kad matytųsi užrašai;

Ši kopija yra nevaldomas dokumentas. Prieš jį naudojant pasitikrinti, ar tai galiojantis leidimas
 Akcinė bendrovė BDS-1 2 leidimas
„ORLEN Lietuva“ Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija Lapas 14 iš 14

e) gesintuvai, esantys lauke arba nešildomoje patalpoje ir neskirti eksploatuoti esant žemai
temperatūrai, šalčių metu turi būti pernešami į šildomas patalpas. Gesintuvų vietoje turi būti
paliekamas gaisrinės saugos ženklas „Gesintuvas“ ir aiškiai nurodoma jų laikymo vieta.
3. Reikalavimai gesintuvų naudojimui:
a) Visų pirma reikia susipažinti su gesintuvo naudojimo instrukcija, kuri priklijuota ant
gesintuvo korpuso. Joje dažniausiai piešinėliais nurodyta, kaip galima pradėti gesinti ir kaip naudoti
gesintuvą. Visų gesintuvų paleidimo būdas yra panašus: reikia nutraukti plombą ir ištraukti apsauginį
kaištį, gesintuvo žarnelę nukreipti į gaisro židinį ir nuspausti rankenėlę. Gesinant ugnį gesintuvą
reikia laikyti vertikaliai.
b) žemiau pateiktuose paveikslėliuose parodyta kaip teisingai gesinti ugnį.
Neteisingai Teisingai

Negesinkite ugnies prieš vėją - gesinkite tik pavėjui.

Degančio ploto negesinkite iš viršaus - gesinkite tik iš apačios.

Tekančios ugnies negesinkite iš apačios - su ja kovokite tik iš viršaus.

Gesintuvais naudokitės ne vienu po kito - bet tuo pačiu metu keliais.

Nepalikite smilkstančių židinių - gaisrą likviduokite iki galo.

Ši kopija yra nevaldomas dokumentas. Prieš jį naudojant pasitikrinti, ar tai galiojantis leidimas