Kas daro žmogų laimingą?

Laimė yra žmogaus didžiausias gyvenimo turtas, prasmė. Laimė - tai galimybė
daryti tai ko norimę, tai ką sugalvojame. Be to teikti laimę kitiems – viena
didžiausiu laimių, kiurią gali pasiekti žmogus. Dar tai galėtume pavadinti meile,
nes kasdieną mes ją suteikiame kitiems, ir kiti - mums, juk be meilės nebū tų ir
laimės. Tai kas ištikrųjų daro žmogų laimingą?

Mylimas žmogus – laimingas žmogus. Tai daug ką paaiškina, nes meilė yra tas
jausmas, per kurį patiriame laimę. Be to, turime suprasti, jog bū tume laimingi,
reikia bū ti mylintiems ir mylimiems (Privalome duoti, kad gauti). Laimė ugdo
mū sų dvasinę žmogaus pusę, dėl ko turėtume išmokti mylėti save ir suteikti
malonumą, sukurti harmoniją. Tai nėra egoistiškas poelgis, tai yra rū pinimasis
tiek mū sų moraline, fizine bei dvasine bū sena.

Mano nuomone, daugumai žmonių laimė – tai meilė, rū pinimasis kitu

žmogumi. Mū sų visuomenėje vis dažniau atsiranda jausmų iš išskaičiavimo.
Tačiau ar tai – tikra meilė? Kitaip nei šiuolaikiniame pasaulyje, Igno Šeiniaus
romane „Kuprelis“ pagrindiniai veikėjai vienas kitą myli tyra meile. Ši meilė
pagrįsta ne žmonių išvaizda, o vidumi (Kuprelis negražus, o jo mylimoji Gundė –
tikra gražuolė) – myli, „kaip naktis myli lakštingalos dainą“. Šis palyginimas
reiškia, jog jie vienas kitą myli besąlygiškai ir nesiekdami sau naudos.

Taigi, laimingu žmogumi tampama tobulinant bei mylintsavo sielą. Svarbiausia

– atsiminti, jog, norint gauti, reikia ir duoti. Niekuomet negausi visko dykai –
reikia pačiam dėl kažko aukotis, kažką duoti. Laimingas yra tas, kuris yra
dvasiškai stiprus, mokosi iš savo padarytų klaidų ir sugeba judėti pirmyn.