1 Tema - Civilinė teisė kaip teisės šaka

Viešosios ir privatinės teisės skirstymo kriterijai

 Subjektas (viešoji - 1 subjektas visada valstybė; privatinė – tarp fiz./jurid. asmenų). Valstybė gali
sudaryti ir civilinę sutartį lygiais pagrindais su kitais CT subjektais
 Santykių turinys (VT normos yra aukščiau už PT normas)
 Interesų pobūdis – ilgą laiką tai buvo vienas iš skirstymo kriterijų ( viešoji t. saugo visuom. interesus,
privatinė t. saugo atskirų asmenų interesus), tačiau LAT suformavo praktiką, jog privataus
intereso gynimas gali sutapti su viešojo intereso gynimu
 Atsakomybė – VT atsakomybė deliktinė, o PT arba deliktinė arba sutartinė

CT samprata – visuomeniniai teisiniai santykiai, kurie reguliuoja savarankiškų ir vienas kitam

nepavaldžių asmenų asmeninius :

1. Turtinius ( objektas yra tam tikra materialinė vertybė. Pvz. nuosavybės santykiai; prekiniai-piniginiai
santykiai; taip pat santykiai dėl žalos atlyginimo)
2. Neturtinius, susijusius su turtiniais ( turi išoriškai išreikštą objektą, kuris nėra atskirtas nuo jo kūrėjo.
Pvz. intelektinės nuosavybės teisiniai santykiai; turtinių teisių perleidimo santykiai (panaudos,
nuomos sutartys))
3. Neturtinius, nesusijusius su turtiniais ( jais išreiškiama subjekto asmenybė – teisė į vardą, privatų
gyvenimą, garbės ir orumo gynimas)
4. Šeimos civ. teis. santykiai

santykius. Tai santykiai ne su daiktu, o su asmeniu santykyje su tuo daiktu.

Reguliavimo metodo (dispozityvus metodas) bruožai :

 Laisva valia – CT santykiai atsiranda dalyvių iniciatyva, laisva valia. Bet tai nereiškia, kad asmuo,
sudaręs sutartį gali išvengti atsakomybės, kylančios iš tos sutarties.
 Dispozityvumas – dalyviai gali pasinaudoti savo teisėmis, arba ne.
 Turtinė atsakomybė – skolininkas, negalintis įvykdyti savo įsipareigojimų, negali atsakyti savo
laisve.
 Ginama ieškiniais
 Dalyviai lygiateisiai ( teisiškai, bet nebūtinai faktiškai)

CT sistema – ją sudaro visuma CT normų, suburtų į atskirus institutus ir pošakius. Skirstoma į bendrąją
(bendros taisyklės, taikomos visiems CT normų reguliuojamiems santykiams) ir specialiąją (reguliuoja
atskiras grupes – prievoles, nusoavybę ir tt.)

Sistemos būna dualistinės (yra prekybos kodeksas arba kitaip tariant CT ir prekybos teisė atskirta, pvz.
Prancūzija) ir monistinės (nėra atskyrimo, pvz. Lietuva).

Teisės šakų atribojimas

 Nuo darbo teisės – darbo teisėje asmuo yra pavaldus darbdavio nustatytai tvarkai, o CT asmuo veikia
savarankiškai ir nepriklausomai. (Rangovas darbą atlieka savo rizika, o darbdavys darbuotojui
nustato darbo tvarką.)
 Nuo AT – administracinėje teisėje asmuo už pažeidimą gali atsakyti ir savo laisve (pvz.
administracinis areštas), o CT asmuo atsako tik turtu. Be to, AT visada būna valdymo elementas
 (pvz. departamentas pavaldus ministerijai), o CT santykiai atsiranda laisva valia ir asmenys veikia
nepriklausomai.
 Nuo BT – taip pat atsakomybės skirtumas ir skiriasi metodai (BT yra imperatyvus). Be to, BT yra
ultima ratio (griežčiausia ir paskutinė priemonė).
 Nuo mokesčių teisės – 1 iš šalių visada valstybė, o mokesčių mokėtojas neturi teisės nemokėti
mokesčių, tad vyrauja valdymo elementas, nėra laisvos valios.

CT funkcijos :

 Apsauginė – turi būti netrukdoma įgyvendinti civ. teises ir pareigas. Taip pat užtikrinama tų teisių
gynyba, bei apsauga nuo to, kad subjektai patys neperžengtų jiems nustatytų kompetencijos ribų.
 Reguliavimo – reguliuojami ir siekiama sureguliuoti civ. teisinius santykius.
 Prevencinė – siekiama išvengti galimų pažeidimų ateityje.

CT tikslas – sudaryti CT subjektams maksimalias galimybes įgyvendinti civ. teises ir pareigas.

2 tema - Civilinės teisės principai

Specialieji

1.2 straipsnis. Civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai

1. Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės

neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir
teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos
principais.

2. Civilines teises gali apriboti tik įstatymai ar įstatymų pagrindu – teismas, jeigu toks apribojimas
būtinas viešajai tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ir gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms ir
teisėtiems interesams apsaugoti.

1) subjektų lygiateisiškumo – reiškia, jog vienodos situacijos turi būti vertinamos vienodai. Tiek ieškovas,
tiek atsakovas turi lygias teises. Tačiau šis principas nereiškia visiškos subjektų lygybės. Yra faktinė ir
teisinė nelygybė. Teisiniai skirtumai visada turi būti objektyviai pateisinami faktiniais skirtumais.

2) nuosavybės neliečiamumo - turi būti užtikrinamos savininko teisės

3) sutarties laisvės – tai galimybė laisva valia sudaryti teisėtą sutartį, pasirinkti sutarties šalį ir nustatyti jos
turinį. Sutarties sąlygos, forma ir pusė turi būti pasirinkta ar nustatyta laisva valia. Juridinis asmuo
(verslininkas) visus pirkėjus turi traktuoti vienodai, lygiomis teisėmis (negali būti asmeniškumų).

4) nesikišimo į privačius santykius – apima Konstitucijos 22,23 str. ( nesikišimas į privatų žmogaus
gyvenimą, nuosavybės nelietimas. Išimtis tik motyvuotu teismo sprendimu pagal įstatymą. Galioja FA ir JA.

5) teisinio apibrėžtumo – reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio regiliavimo tikrumą ir stabilumą,
apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius
(KT 2001 liepos 12d. nutarimas). Taip pat draudimas civilinius įstatymus taikyti atgaline tvarka (CK 1.7 str.
2 d.).

6) teisėtų lūkesčių – pagarba įgytoms teisėms, senaties termino laikymasis, suprantama kalba, teisių gynimo
užtikrinimas.
7) neleistinumo piktnaudžiauti teise – žmogus gali laisvai naudoti ir įgyvendinti savo teises tol, kol
nepažeidžia kitų asmenų teisų. Asmens, kuris piktnaudžiauja teise, teisė negali būti ginama; jis privalo
atlyginti žalą.

8) visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principas - asmuo turi teisę teisme ginti bet kurią savo
pažeistą civilinę subjektinę teisę.

9) proporcingumo principas – tam tikra aukso vidurio taisyklė. Bausmė turi būti proporcinga nusikaltimui,
arba priemonės turi būti proporcingos tikslui, kurį norima tomis priemonėmis pasiekti.

Bendrieji

1.5 straipsnis. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas

1. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti
pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

2. Kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio
teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

3. Jeigu įstatymai ar šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra,
teismas privalo tai darydamas vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

4. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir

sąžiningumo principais.

1) Teisingumo – teisingumo, kaip moralės normos laikymasis visose situacijose.

2) Protingumo – subjekto įpareigojimas visose situacijose elgtis sąžiningai ir protingai. Kiekvienoje

situacijoje reikia vertinti, ar kiekvienas asmuo būtų elgęsis taip pat. Yra bonus pater familias (rūpestingos
šeimos galvos) vertinimo kriterijus.

3) Sąžiningumo – Vidinis asmens supratimas ir jo santykis su moralės normomis (subjektyvusis požiūris).

Atsižvelgiama į tai, ką konkretus asmuo konrečioje situacijoje turėjo padaryti (objektyvusis požiūris).

Principų funkcijos :

 Šalina spragas ir kolizijas

 Reglamentuoja teisę
 Interpretavimo funkcija – pasireiškia teisės aiškinimo procese

3 tema – Civilinės Teisės šaltiniai

1) Konstitucija + bendrieji teisės principai
2) Tarptautinė teisė ir ES teisė (galiojanti)
3) CK
4) Kiti įstatymai – yra civilinių santykių, kurių nereglamentuoja CK. Tada juos reguliuoja specialūs
įstatymai (pvz. Bankroto įstatymas)
5) Papročiai – įstatymų nenustatyta, ilgą laiką naudota, visuotinai pripažinta elgesio taisyklė, vertinama
kaip teisinga ir būtina. Papročiai turi neprieštarauti įstatymo normoms ar principams. Papročiai
civilinius teisinius santykius reguliuoja įstatymų ar sutarčių nustatytais atvejais.
 6) Precedentai – teismo išaiškintos normos (teismai taisykles aiškina, o nekuria). Vienodiems
atsitikimams turi būti taikomos vienodos normos. Užtikrinama vienoda teismų praktika, lygybės
principas. Faktinės aplinkybės turi sutapti.
7) Teisės doktrina – reikėtų pabrėžti faktą, jog Tarptautinio Teisingumo Teismo statute teisės doktrina
įvardijama kaip teisės šaltinis. Tačiau teisės doktriną galime laikyti netiesioginiu teisės šaltiniu, nes
teisės mokslininkų veikalais teisme remtis negalima. Teisės doktrina moksliškai analizuoja teisinę
sistemą, ją aiškina ir siūlo įstatymų leidėjui įvairių problemų sprendimo būdus.

Teisės analogija – CK numato, jog CT normų nesureglamentuotiems civiliniams teisiniams santykiams

taikomos panašius civilinius teisinius santykius reglamentuojančios normos (įstatymo analogija)

Jei nėra panašius civilinius teisinius santykius reglamentuojančių normų, taikomi bendrieji teisės principai
(teisės analogija)

Negalima pagal analogiją naudoti specialiųjų teisės normų (nes jos numato bendrųjų taisyklių išimtis).

CT normų galiojimas laike – CK numato, jog civilinius teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai
atgal negalioja. Tačiau paga LAT praktiką, tęstinio pobūdžio civiliniams teisiniams santykiams
( tokiems, kurie susiformavo dar prieš CK, bet nesibaigė jam įsigaliojus), bus taikomas dabar
galiojantis CK.

4 tema – Civilinės teisės raidos bruožai

Po valstybės sukūrimo santykius reguliavo daugiausiai Lietuvos Didžiojo kunigaikščio aktai: įsakymai,
privilegijos (pagrindinis šaltinis 14 – 15 a., atskiriems luomams ir miestams. 1378 m. Jogailos privilegija
bajorams katalikams: pripažinta bajorų nuosavybės teisė į žemę; 1447 m. Kazimiero privilegija: suteikė
vienodas teises Lietuvos ir Lenkijos bajorams disponuoti žeme, Magdeburgo teisė.).

Iki Lietuvos statutų priėmimo santykius reguliavo daugiausiai papročiai

Lietuvos Statutai buvo kompleksiniai luominiai teisės aktai. III Lietuvos Statutas galiojo iki 1840 m. jiems
didelę įtaką turėjo romėnų teisė.

Lietuvos Civilinės Teisės raida tarpukario laikotarpiu:

* X Rusijos imperijos įstatymų sąvado tomas – galiojo didžiojoje Lietuvos dalyje.

* Užnemunėje galiojo Prancūzijos civilinis kodeksas.
* Kuršo gubernijos dalyje galiojo – Pabaltijo gubernijų civilinių įstatymų rinkinys.
* Klaipėdos krašte galiojo – Vokietijos 1900 m. civilinis kodeksas.
* Vilniaus krašte galiojo Rusijos imperijos įstatymo sąvado X tomas su modifikacijom.

Šie įstatymai svarbūs, nes dažnai būna neišspręstas klausimas dėl žemės atkūrimo ir svarbu žiūrėti į tuo
laikotarpiu galiojusią teisę, t.y. tarybinio laikotarpio (1940 – 1990 m), išskyrus laikotarpį, kai Lietuvą buvo
okupavusi Vokietija. Naudojamas 1964 m. CK, 1969 m. santuokos ir šeimos kodeksas.

Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuva ilgą laiką neturėjo savo CK, todėl buvo naudojamas 1964 m. CK.

Dabar Lietuvos CK atitinka EB teisę. Europoje jau pasigirsta idėjų apie vieningą kodeksą.

5 tema - Pagrindinių pasaulio valstybių civilinės teisės sistemų bendra charakteristika

Dabar pastebimos civilinės teisės vienodinimo tendencijos Europoje. Vienodinimas gali būti regioninis ir
pasaulinis. Civilinės teisės vienodinimo būdai:
1) Konvencijų ar tarptautinių sutarčių priėmimas.
2) Pavyzdinių įstatymų priėmimas;
3) Teisės vienodinimas per teisės taikymo aktus ar doktriną.

Šie vienodinimo būdai įvairiose srityse taikomi skirtingai.

Institutai vienodinantys teisės taikymą:

1) ST prekybos teisės komisija (UNCITRAL)

1) Romos tarptautinės privatinės teisės vienodinimo institutas (UNIDROIT)
2) Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija
3) Tarptautinė jūrų organizacija
4) Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO)
5) Tarptautiniai prekybos rūmai Paryžiuje (ICC)

Yra iniciatyva sukurti Europos CK. Egzistuoja darbo grupė, norinti parengti bendrą CK. Prie šio projekto dirba
įvairių šalių mokslininkai. Lietuvai atstovauja prof. V. Mikelėnas.

6 tema - Tarptautinės privatinės teisės bendrieji klausimai (trūksta kolizinių normų ir jų

rūšių)

Samprata – civiliniai teisiniai santykiai, kuriems būdingas užsienio arba kitaip tariant tarptautinis elementas :

 Santykio subjektas (pvz. skirtingų valstybių FA/JA – Lietuvos įmonė perka metalo iš Rusijos įmonės)

 Santykio objektas (jis gali būti užsienio valstybėje – pvz. lietuvis paveldi Ispanijoje esantį namą)

 Juridinio fakto, dėl kurio atsirado/pasikeitė/baigėsi tam tikri civiliniai teisiniai santykiai, įvykimas
užsienyje (pvz. lietuvis mirė atostogaudamas Ispanijoje)

 Būtinumas nustatyti asmens nacionalinį priklausymą siekiant išsiaiškinti jo teisnumą ir veiksnumą (pvz.
jei vokietis nori susituokti su lietuve Lietuvoje)

Jei valstybė pripažintų tik savo vidaus civilinę teisę, jos piliečiai būtų pasmerkti gyventi tik savo valstybėje
ir neturėti teisinių ryšių su užsieniu (pvz. negalėtų paveldėti turto, esančio užsienyje, tuoktis su užsieniečiais
ir tt.).

Pripažinti įvairių valstybių teisę ir atitinkamais atvejais ją taikyti verčia besiplečiantis tarptautinis įvairių
sričių bendradarbiavimas.

Pagal CK 1.12str. užsienio teisės taikymo klausimą nusprendžia teismas, taip pat šalys, kurios remiasi
užsienio teise, gali pateikti įrodymus, kad šiuo atveju taikytina būtent užsienio teisė (pvz. susitarimas
sutartyje). Jei nepavyksta nustatyti užsienio teisės taikymo, arba yra išimtinis atvejis, kai reikia imtis skubių
priemonių asmenų teisėms apsaugoti, kol bus nustatyta ginčui taikytina teisė, teismas gali išspręsti
neatidėliotinus klausimus pagal LR teisę. Pagal LAT – jei užsienio teisė prieštarauja mūsų principams,
teismai šios teisės netaikys, bet nelaikys jos negaliojančia.

Kai kurie taikytinos teisės nustatymo principai :

 Lex personalis – asmens civilinis teisnumas nustatomas pagal jo nuolatinę gyv. vietą arba pilietybę

 Lex concursus – bankroto bylos nagrinėjimo principai nustatomi pagal šalies, kurioje bankroto byla
yra nagrinėjama, teisę
  Lex loci actus – sandoriui taikoma tos valstybės teisė, kurioje jis buvo sudarytas

 Lex locus regit – sandorio formą nustato valstybės, kurioje sandoris sudarytas, teisė

 Lex causae – teisinio santykio elementams ir papildomiems santykiams taikoma pagrindinio santykio
teisė

7 tema – Civilinio teisinio santykio samprata ir ypatumai

Samprata – tai CT normų reglamentuojamas visuomeninis santykis, kurio subjektai turi subjektinių teisių ir
pareigų. Požymiai :

 Visuomeninis santykis, atsirandantis tik tarp žmonių (fizinių asmenų) arba organizuotų jų grupių
(juridinių asmenų)
 Atsiranda laisva šalių valia ir iniciatyva
 Vienas asmuo visada turi reikalavimo teisę, ir vienas asmuo visada turi subjektinę pareigą
 Kadangi santykis yra reglamentuojamas teisės normų, jo dalyvių teisės ir pareigos gali būti
priverstinai įgyvendinamos.

Civilinių teisinių santykių forma yra išorinė (pvz. sutartis, veismų atlikimas, žodinė forma) ir vidinė
(subjektinės teisės ir pareigos)

Civilinių teisinių santykių turinys susideda iš jo dalyvių subjektinių teisių ir pareigų

Subjektinės teisės (teisė elgtis tam tikru būdu ir reikalauti to iš įpareigotų asmenų bei ginti savo teises)
susideda iš :

 Galimybė pasirinkti elgesio modelį

 Galimybė reikalauti to iš įpareigotų asmenų
 Galimybė ginti savo teises

Subjektinės pareigos (pareiga elgtis tam tikru būdu ir vykdyti asmens, turinčio reikalavimo teisę,
reikalavimus) susideda iš :

 Pareiga netrugdyti pasirinkusiajam elgtis pagal jo pasirinktą elgesio modelį

 Pareiga atlikti tam tikrus reikalavimus
 Pareiga netrugdyti asmeniui, turinčiam reikalavimo teisę, ginti savo pažeistas teises

Civilinių teisinių santykių objektas – tai vertybės, dėl kurių atsiranda pats civilinis teisinis santykis, o
kartu su juo ir tam tikros dalyvių teisės ir pareigos.

CT santykių rūšys :

1) Pagal vertybę dėl kurios atsirado

 Turtiniai (objektas yra tam tikra materiali vertybė pvz. pirkimo-pardavimo sutartis)
 Neturtiniai (objektas yra tam tikra nemateriali vertybė, kuri yra neatskiriama nuo jos kūrėjo
pvz. tam tikrų teisių ar pareigų perleidimo santykiai; intelektinės nuosavybės teisiniai
santykiai)
2) Pagal ryšį tarp subjektų
 Absoliutūs ( nėra konkrečiai įpareigoto asmens, yra neapibrėžtas jų ratas pvz. nuosavybės
teisiniai santykiai – visi yra įpareigoti nepažeisti savininko teisių)
  Santykiniai ( yra konkrečiai įpareigotas asmuo ir jis turi tam tikras pareigas reikalavimo teisę
turinčio asmens atžvilgiu)

Civilinių teisinių santykių pasibaigimo/pasikeitimo/atsiradimo pagrindai – tam tikros prielaidos,

reiškiančios tam tikrą teisinį ryšį tarp santykio dalyvių. Tam, kad santykis atsirastų, būtina :

 Santykiai turi būti sureglamentuoti

 Subjektų subjektiškumas (asmens galimybė būti tam tikro teisinio santykio subjektu)
 Įstatymo numatytų juridinių faktų buvimas (pvz. sandorio sudarymas). Jie skirstomi į tam tikrus
teisinius santykius sukuriančius, panaikinančius ir pakeičiančius faktus.

8 tema – Fiziniai asmenys

Fizinis asmuo - žmogus, civilinėje apyvartoje dalyvaujantis kaip atskiras privatus asmuo. Organizuotos
žmonių grupės vadinamos juridiniais asmenimis. Fiziniai asmenys dar gali būti apibūdinami kaip žmonės,
kurie patys arba per atstovus turi ir gali įgyti teisių ir pareigų.

Civilinis teisnumas – asmens galimybė turėti civilinių teisių ir pareigų. Pagal CK teisnumas asmeniui
atsiranda nuo jo gimimo momento (pirmo savarankiško įkvėpimo pagal LAT). LR piliečių, nepiliečių ir
užsieniečių teisnumas vienodas, išskyrus tam tikras įstatymo numatytas išimtis (pvz. ne visi užsienio
subjektai gali įsigyti nuosavybės teisių į LR žemę). Teisnumas baigiasi, kai asmuo miršta, tačiau jam mirus,
įvyksta universalus mirusiojo turtinių ir kai kurių neturtinių teisių perėjimas kitiems asmenims – jo
įpėdiniams paveldėjimo teisės normų pagrindu. Mirtis taip pat nenutraukia visų asmens civ. teis. Santykių,
kurių dalyvis jis buvo iki mirties.

Civilinis veiksnumas – asmens galimybė įgyti civilinių teisių ir pareigų. Veiksnumas priklauso nuo asmens
amžiaus ir psichinės būklės. Skirstomas į sandorinį (gebėjimas sudaryti sandorius ir prisiimti atsakomybę) ir
deliktinį (gebėjimas atlyginti padarytą žalą) Pagal CK asmuo gali būti pripažintas neveiksniu pagrindu dėl
psichinės ligos ir silpnaprotystės. Taip pat gali būti ribojamas jo veiksnumas, jei asmuo piktnaudžiauja
alkoholinėmis ar narkotinėmis/toksinėmis medžiagomis.

SVARBU – asmens teisnumą ir veiksnumą galima riboti tik įstatymo pagrindu. Asmenų teisnumas (išskyrus
užsienio subjektus be pilietybės) yra lygus, o veiksnumas nebūtinai – jis priklauso nuo amžiaus, psichinės
būklės, beto, ne visi turi vienodas ekonomines, asmenines ar kitokias galimybes įgyti tam tikras civilines
teises ir pareigas.

Civilinio veiksnumo rūšys (5) :

1) Visiškai veiksnūs – asmuo visišką veiksnumą įgyja sulaukęs pilnametystės (18 metų). Galima įgyti
anksčiau 2 būdais :
 Jei įstatymas leidžia sudaryti santuoką anksčiau, nei sueis asmeniui sueis 18 m., asmuo
visišką veiksnumą įgyja nuo santuokos sudarymo momento. Taikyti galima nuo 15m. Jei
vėliau nutraukiama ne dėl amžiaus, asmuo pilno veiksnumo nepraranda.
 Emancipacija – pačio asmens ir jo globėjų kreipimasis į teismą. Reikia 16m. ir paties
nepilnamečio pritarimo. Teismas gali pripažinti visiškai veiksniu, jei tam yra pakankamas
pagrindas. Veiksnumą galima ir nutraukti, jei emancipuotas asmuo, įgyvendindamas jam
suteiktas pilno veiksnumo teises ir pareigas, daro žalą kitiems asmenims ar interesams.
2) Nepilnamečiai iki 14m. – neveiksnūs. Sandorius jų vardu sudaro tėvai/globėjai. Gali patys sudaryti
smulkius buitinius sandorius, taip pat disponuoti savo uždirbtais pinigais bei tėvų ir kitų asmenų
duotais kišenpinigiais. Deliktinis veiksnumas – už žalą atsako tėvai, nebent įrodo, jog ji atsirado ne
dėl jų kaltės.
 3) Nepilnamečiai nuo 14 iki 18m. – sandorius gali sudaryti patys su tėvų/globėjų sutikimu. Sutikimas
turi būti tokios formos, kokios turi būti ir pats sandoris, kuriam reikalingas sutikimas. Laisvai
disponuoja savo uždirbtais pinigais. Deliktinis veiksnumas – atsako bendraisiais pagrindais. Jei
neturi pakankamai pinigų atlyginti žalai, turi atlyginti tėvai.
4) Neveiksnūs – asmenys, kurie dėl ligos ar silpnaprotystės nesuvokia savo veiksmų reikšmės, gali būti
teismo pripažinti neveiksniais. Jiems skiriama globa, jo teisinius veiksmus atlieka globėjas. Kai
pasveiksta, teismas jiems grąžina veiksnumą.
5) Ribotai veiksnūs – asmenys, kurie piktnaudžiauja alkoholinėmis, toksinėmis ar narkotinėmis
medžiagomis, gali būti teismo pripažinti ribotai veiksniais. Jiems skiriamas rūpintojas, kuris už jį
atlieka visus teisinius veiksmus, kuriuos numato CK (be rūpintojo sutikimo toks asmuo realiai gali
atlikti tik smulkius buitinius sandorius). Jei asmuo pilnametis, už žalą atsako pats. Kai jis pasitaiso,
gali be rūpintojo leidimo kreiptis į teismą dėl pilno veiksnumo grąžinimo.

FA gyvenamoji ir nuolatinė gyvenamoji vieta :

 Nuolatinė gyvenamoji vieta – susideda iš objektyvaus ir subjektyvaus kriterijų.

o Objektyvusis kriterijus – ryšys su tam tikra valstybe (pvz. pilietybė).
o Subjektyvusis kriterijus – asmens asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta
 Gyvenamoji vieta – vieta, kurioje asmuo faktiškai praleidžia daugiausia laiko. Jei tokios vietos yra
kelios, žiūrima, su kuria labiausiai susijęs. Jei tokios nėra, asmens gyvenamąja vieta gali būti
laikoma jo nuolatinė gyvenamoji vieta.

Jeigu neišeina nustatyti asmens nuolatinės gyvenamosios vietos, ja laikoma asmens gyvenamoji vieta. Jei
gyvenamoji vieta nežinoma arba neišeina nustatyti, ja laikoma paskutinė žinoma asmens gyvenamoji vieta.

FA paskelbimas nežinia kur esančiu ar mirusiu :

1) Pripažinimas nežinia kur esančiu – teismas asmenį pripažinti nežinia kur esančiu gali, jei jo
dabartinėje gyvenamojoje vietoje 1 metus nėra duomenų apie jo buvimo vietą. Terminas
skaičiuojamas nuo dienos, kai gauti paskutiniai duomenys apie tą asmenį (jei neišeina nustatyti, tada
nuo kitų metų sausio 1d.).
o Kreiptis dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu gali kiekvienas suinteresuotas žmogus,
ne anksčiau, kaip likus 3 mėnesiams iki sueinant 1 metams nuo dingimo dienos)
o Prieš tai galima prašyti teismo paskirti laikinąjį dingusio asmens turto administratorių
(skiriamas asmuo, kuris yra suinteresuotas turto išsaugojimu)
o Jei asmuo, paskelbtas nežinia kur esančiu atsiranda, teismas sprendimą panaikina.

2) Paskelbimas mirusiu – teismas asmenį gali pripažinti mirusiu, jei jo dabartinėje gyvenamojoje
vietoje nėra duomenų apie jo buvimo vietą 3 metus, taip pat jeigu jis dingo be žinios tokiomis
aplinkybėmis, kurios sudarė grėsmę arba leidžia spėti jį mirus dėl nelaimingo atsitikimo ir nėra
duomenų apie jo buvimą 6 mėn.
o Kreiptis gali kiekvienas suinteresuotas žmogus, likus ne mažiau kaip 6 mėn. iki termino, po
kurio jis gali būti pripažintas mirusiu, arba likus 3 mėn. iki termino, jei asmuo dingo be žinios
tokiomis aplinkybėmis, kurios leidžia spėti jį žuvus.
o Karį ar kitą asmenį, dingusį dėl karo veiksmų, skelbti mirusiu galima tik praėjus 2 metams po
karo veiksmų pabaigos.
o Jei asmuo, paskelbtas mirusiu, atsiranda, teismas sprendimą panaikina. Buvusi padėtis
neatkuriama, tačiau jei asmuo buvo dingęs dėl svarbių priežasčių, yra galimybė atnaujinti
 santuokos liudijimą. Taip pat yra galimybė atgauti turtą, kuris buvo paveldėtas ar perduotas
kitais pagrindais, jei jis vis dar yra pas įpėdinius, arba buvo kam nors atiduotas neatlygintinai.

Specifinės FA civilinės teisės ir jų įgyvendinimas (CK 2.20-2.27str.)

Bruožai :

 Neturi ekonominio turinio (pačios teisės yra neturtinės, bet jų pažeidimas gali padaryti turtinės
žalos
 Neatskiriamos nuo turėtojo (negalima perleisti kitiems asmenims, nebent pats turėtojas miręs, arba
yra neveiksnus)
 Absoliučios (visi asmenys įpareigoti jų nepažeisti. Šioms teisėms netaikoma senatis (LAT 2002-11-20
nutarimas))

1) Teisė į vardą – kiekvienas FA turi teisę į vardą, pavardę ir pseudonimą. Negalima prisidengti kitų
asmenų vardais, pavardėmis, pseudonimais. Pakeitęs vardą ar pavardę, asmuo privalo apie tai pranešti
savo skolininkams ir kreditoriams. Jei nepraneša, jam tenka su nepranešimu susijusių neigiamų
pasekmių rizika (CK 2.20str.). Gimęs vaikas privalo per 3 mėnesius būti įregistruotas civ. metrikacijos
įstaigoje.
2) Teisė į atvaizdą – FA nuotrauka, portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgalinami, parduodami,
demonstruojami, spausdinami, taip pat asmuo gali būti fotografuojamas tik su jo sutikimu. (CK
2.22str.1d.). Atvaizdu laikoma, jei galima pagal jį identifikuoti asmenį (pagal LAT). Asmens sutikimo
nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine to asmens veikla, jo tarnybine padėtimi,
teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jei fotografuojama viešoje vietoje (CK 2.22str.2d.). Asmenys,
kurie užsiima visuomenine veikla ar politika, vadinami viešaisiais asmenimis. Juos fotografuot, filmuot ir
tt. galima, bet tik tada, kai jie veikia kaip vieši asmenys (darbo metu). Asmenys viešais gali tapti :
 Ex officio – dėl profesijos (pvz. prezidentė)
 Ad hoc – dėl išskirtinių aplinkybių atlieka svarbų visuomenei darbą (pvz. asmuo
išgelbėjo skęstantįjį)
3) Teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą – FA privatu gyvenimas neliečiamas. Informacija apie asmens
privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu (CK 2.23str.1d). Draudžiama rinkti informaciją apie
privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymus. Skleisti taip pat draužiama (CK 2.23str.3d.). Draudimai
netaikomi, kai tai daroma motyvuotu teismo sprendimu (CK 2.23str.5d.). Pagal Operatyvinės veiklos
įstatymą, informaciją galima rinkti tik valstybės ir visuomenės saugumo interesais, aiškinantis padarytus
nusikaltimus, užkertant nusikaltimams kelią.

Reiškia, kad be asmens sutikimo rinkti galima, jeigu teismas davė leidimą operatyvininkams,o skelbti
galima, jeigu asmuo padarė nusikaltimą, tada su juo susijusią informaciją skelbti galima.

4) Asmens garbės ir orumo gynimas (taikomas ir ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją
pagal CK 2.24str.8d.) – sąvokos :
 Garbė – asmens socialinis įvertinimas, visuomenės požiūris
 Orumas – asmens savęs įvertinimas, savo vertės pajutimas
Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir
neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių dokumentų paskleidimo jam padarytą turtinę ir neturtinę
žalą (CK 2.24str.1d.). Pareiškiamas asmeniui, kuris tokius duomenis paskelbė. Jei paskelbiami visuomenės
informavimo priemonėje, reikalavimas reiškiamas būtent jai, o autorius dalyvauja kaip trečiasis asmuo
atsakovo pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Jeigu duomenys paskleisti pseudonimu, kaip
atsakovas traukiamas viešosios informacijos rengėjas.

Pagal CK 2.24str.2d. jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskelbti per visuomenės informavimo
priemonę, asmuo, apie kurį buvo paskleisti duomenys, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta
visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Ji privalo tai
padaryti per 2sav. Nuo paneigimo gavimo dienos. Gali atsisakyti spausdinti ar kitaip paskelbti tik jeigu
paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei. Teisę kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo gynimo asmuo
įgyja tik jei buvo pateikęs rašytinį paneigimą, o toji visuomenės informavimo priemonė per 2sav. To
nepaneigė (pagal CK 2.24str.4d.)

Asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatomos šios aplinkybės :

 Yra paskleisti duomenys (laikomi paskleistais, kai apie juos žino bent vienas trečiasis asmuo – ne
tas, apie kurį jie paskleisti, ir ne tas, kuris paskleidė)
 Duomenys susiję su ieškovu ( nurodomi duomenys, iš kurių galima identifikuoti konkretų asmenį.
Jei duomenys nepakankamai aiškūs, ieškovas privalo įrodyti, jis yra būtent tas asmuo, ir tai
suprantama ne tik jam, bet ir kitiems jį pažįstantiems žmonėms. Kitaip duomenys laikomi
nepaskleistais)
 Paskleisti duomenys žemina asmens garbę ir orumą (įvertina teismas, vadovaudamasis visuotinai
priimtais garbės kriterijais)
 Paskleistų duomenų sutikimas su tikrove ( jį privalo įrodyti asmuo, paskleidės tuos duomenis. Jei
neįrodo, jie paneigiami teismo tvarka)

Žalos atlyginimas:
 Visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės
neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais
atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai
tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys buvo paskleisti anonimiškai, o
visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį CK
2.24str.5d.).
 Paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės,
jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o
juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai, siekdamas supažindinti visuomenę su tuo
asmeniu ir jo veikla.
5) Teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą – FA neliečiamas. Be paties asmens (o asmeniui esant
neveiksniam – be jo atstovo pagal įstatymą) valios ir laisvo sutikimo su juo negali būti atliekami jokie
moksliniai, medicinos bandymai ar tyrimai. Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu CK 2.25str.1d.).
Atlikti intervenciją į žmogaus kūną, pašalinti jo kūno dalis ar organus galima tik asmens sutikimu.
Sutikimas chirurginei operacijai turi būti išreikštas raštu. Jeigu asmuo neveiksnus, tokį sutikimą gali
duoti jo globėjas, tačiau neveiksniam asmeniui kastruoti, sterilizuoti, jo nėštumui nutraukti, jį operuoti,
jo organui pašalinti būtinas teismo leidimas. Toks sutikimas nereikalingas būtino reikalingumo atvejais,
siekiant išgelbėti asmens gyvybę, kai jai gresia realus pavojus, o pats asmuo negali išreikšti savo valios
 CK 2.25str.2d.). Žmogaus kūnas, jo dalys ar organai ir audiniai negali būti komercinių sandorių dalyku.
Tokie sandoriai yra niekiniai CK 2.25str.5d.).
6) Neleistinumas apriboti FA laisvę - Fizinio asmens laisvė neliečiama. Veiksniam asmeniui taikyti bet
kokią priežiūrą ar apribojimus galima tik paties asmens sutikimu, taip pat kitais įstatymų nustatytais
atvejais (CK 2.26str.1d.).

Asmens sveikatos priežiūrai asmens sutikimas nereikalingas, jeigu jo gyvybei gresia pavojus arba būtina
jį guldyti į stacionarinę sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų apsaugoti visuomenės interesai (CK
2.26str.2d.).

Asmens psichinė būklė gali būti tiriama tik jo sutikimu arba teismo leidimu. Sutikimą atlikti neveiksnaus
asmens psichinės būklės tyrimą gali duoti jo globėjas arba teismas. Jeigu asmens gyvybei gresia realus
pavojus, skubi psichiatrinė medicinos pagalba gali būti suteikta ir be asmens sutikimo (CK 2.26str.3d.).

Asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu
asmuo serga sunkia psichikos liga ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos
savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau
kaip dvi paras. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.
Jeigu asmuo yra neveiksnus, sutikimą priverstinei jo hospitalizacijai, tačiau ne ilgiau kaip dvi paras, gali
duoti asmens globėjas. Neveiksnaus asmens priverstinė hospitalizacija po to gali būti pratęsta tik
įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu (CK 2.26str.4d.).
7) Teisė pakeisti lytį - Nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu
tai mediciniškai įmanoma. Toks asmens prašymas turi būti išreikštas raštu (CK 2.27str.1d.).

Lyties keitimo sąlygos :

 Asmuo pilnametis (veiksnumo įgyjimas emancipacijos arba santuokos būdu nesuteikia šios
teisės)
 Nėra sudaręs santuokos arba įregistravęs partnerystės (pagal CK 3.12str. ir 3.3229str. santuoka
ir partnerystė yra tarp dviejų skirtingos lyties asmenų)
 Tai įmanoma mediciniškai
 Yra rašytinis asmens prašymas

Visi asmenys, kurių specifinės civilinės teisės buvo pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad
teismas įpareigotų kaltą asmenį nutraukti neteisėtus veiksmus ir atlyginti nukentėjusiąjam turtinę ir
neturtinę žalą. Jeigu asmuo neveiksnus, to reikalauti gali jo įstatymų tvarka nustatytas atstovas. Jei
asmuo miręs, ieškinį turi teisę pareikšti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai.

Turtinė žala – pajamos, prarastos dėl pažeidimo

Neturtinė žala – asmens patirta moralinė žala. Tai negali būti pagrindas asmeniui nepagrįstai praturtėti.

9 tema – Juridiniai asmenys

Juridinių asmenų steigimą, veiklą, valdymą, pertvarkymą, reorganizavimą, pabaigą, dalyvių teises ir pareigas bei kitus
su juridiniais asmenimis susijusius klausimus reguliuoja tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos teisės šaltiniai.
CK nustato bendrąsias visiems JA taikomas normas. Tačiau vadovaujantis bendraisiais teisėsprincipais, spec. norma
turi viršenybę prieš bendrąją normą. Bet CK 1.3str. 2d. sako, kad CK turi viršenybę prieš konkrečiuose įstatymuose
nustatytas specialiąsias normas, nebent CK daro išimtį ir pirmumą teikia konkrečiam įstatymui.

Šaltiniai, reguliuojantys klausimus, susijusius su JA :

1) Nacionalinės teisės norminiai aktai (pvz. CK)

2) Teismų precedentai (pvz. LAT nutarimai)
3) Teisės doktrina (pvz. LR CK komentaras)
4) Europos Bendrijos teisės šaltiniai. Skirstomi į pirminius, ir antrinius:
 Pirminiai – steigiamosios EB sutartys. Apima :
o Bendrovių veiklos vykdymo ir steigimo kitose valstybėse narėse laisvė;
o Visų valstybių narių piliečiams turi būti suteiktos vienodos teisės steigti bendroves ir
vykdyti jų veiklą visose valstybėse narėse.
 Antriniai – EB reglamentai (taikomi valstybėse narėse tiesiogiai), direktyvos (jų nuostatos turi būti
perkeltos į valstybių narių nac. teisės aktus) , sprendimai (taikomi tik toms valstybėms narėms,
kurioms yra adresuoti), kiti teisės aktai.

Juridinio asmens sąvoka :

 Pagal CK 2.33str. 1d. – JA yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo
vardu įgyti teises ir pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.
 Pagal vadovėlį – JA yra specialus tam tikrų požymių turintis susivienijimas, kuris yra steigiamas ir
baigia savo veiklą tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Atsiradimą lėmė sparti ūkinių – komercinių
santykių plėtra.

Juridinio asmens teorijos – skirstomos į :

 Teorijas, neigiančias JA turint atskirą subjektiškumą :

o Savigny teorija – atskiri žmonių susivienijimai gali būti pripažįstami savarankiškais
teisės subjektais, tačiau tai yra dirbtiniai dariniai (teisinė fikcija). Realūs santykių
dalyviai yra konkretūs FA, kurie panaudoja JA kategoriją savo tikslams pasiekti.
o Brinz teorija – neigė realaus subjekto, turinčio JA savybes, egzistavimą. Kadangi JA
tikslas yra tik turto valdymas, tai ir pats JA yra personifikuotas tikslas.
o Ihering teorija – įstatymų leidėjas suteikia įstatymų apsaugą konkrečioms žmonių
grupėms ir tai leidžia jiems dalyvauti civilinėje apyvartoje, kaip vienam asmeniui.
Tačiau tai nereiškia, kad sukuriamas naujas teisės subjektas.
 Teorijos, pripažįstančios JA turint atskirą subjektiškumą :
o Gierke teorija – jis priskyrė JA žmogaus savybes, suvokdamas jį kaip tam tikrą jungtinį asmenį,
kuris negali būti tapatinamas su savo dalyviais FA (organinė teorija).

Juridinio asmens koncepcijos (pagal tai, kieno interesus JA turėtų tenkinti) :

 Instrumentinė koncepcija – JA suprantamas kaip priemonė akcininkams siekti naudos. Tikslas -

akcijų vertės maksimizavimas. Viena akcija –vienas balsas; neribota dalyvių teisė į informaciją;
mažųjų dalyvių piktnaudžiavimas (pvz .jei yra 3 akcininkai – 49%,50%,1%, tai pastarasis nulemia
balsavimą). Vyrauja JAV ir kitose anglosaksų tradicijos valstybėse.
 Institucinė koncepcija – JA suprantamas kaip nepriklausomas ekonominis vienetas. Tai sąjunga,
siekianti JA veiklos tęstinumo. Įvairių asmenų interesų pusiausvyra, visi lygūs. Dalyviai veikia ne savo,
o bendrovės interesų labui, darbuotojų dalyvavimas valdyme. Vyrauja Vokietijoje, Japonijoje.

Lietuvoje nėra griežto atskyrimo, kuri koncepcija turi pirmumą, bet labiau linkstama prie institucinės JA koncepcijos.
JA instituto atliekamos funkcijos :

1) Kolektyvinių interesų derinimas – JA institutas organizuoja ir struktūrizuoja įvairius JA dalyvių interesus į

vieną bendrą JA interesą.
2) Lėšų sujungimas – JA, ypač tam tikros jo formos (AB,UAB) suteikia galimybę sujungti įvairių asmenų kapitalą
ilgalaikei veiklai.
3) Ūkinės komercinės rizikos ribojimas – tam tikros JA teisinės formos leidžia sumažinti dalyvių civilinėje
apyvartoje riziką iki įnašo, kurį asmuo perduoda ar turi perduoti JA sumos. CK 2.50str.4d. – Jeigu prievolėms
įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės JA turto, už jo prievoles atsako JA dalyvis, jeigu įstatymai
nenumato kitaip.

Juridinio asmens požymiai

 Pirminiai – tai tokios vidinės JA savybės, kai kiekviena yra būtina, o visos kartu – pakankamos, kad
susivienijimas būtų laikomas JA, CT subjektu. Daugelis JA LR yra registruojami JA registre. Bet tai nėra JA
apibūdinantis požymis, nes yra JA, kurie įgyja JA teises nuo tam tikrų sąlygų įvykdymo. Beto, JA filialai ir
atstovybės irgi privalo būti užregistruotos JA registre, tačiau šie subjektai nėra laikomi savarankiškais JA.
Pirminiai požymiai:

o Organizacinis vientisumas – JA organų hierarchija ir pavaldumas vienas kitam, aiškiu tokių organų
santykių reglamentavimu ir sujungimu į vieną visumą. ( JA įstatai, patvirtinti notaro). Nustatomos
kiekvieno organo kompetencijos ribos. Visi JA organai veikia ne savo, o JA vardu.
o Civilinis teisnumas ir veiksnumas – galimybė turėti ir savo veiksmais įgyti konkrečias civilinių
įstatymų nurodytas ar jų nedraudžiamas teises ir pareigas. Įgyjamas nuo įmonės užregistravimo LR
JA registre momento.
o Civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas - galimybė turėti ir savo veiksmais įgyti konkrečias
civilinių įstatymų nurodytas ar jų nedraudžiamas procesines teises ir pareigas. Įgyjamas nuo
įmonės užregistravimo LR JA registre momento.
 Išvestiniai – papildo pirminius požymius. Jie visi kartu nėra būtini, kad susivienijimas būtų laikomas JA.
Išvestiniai požymiai:

o Pavadinimas – Pavadinimo turėjimą lemia organizacinis JA vientisumas. JA organai veikia ne

savo, o JA vardu, todėl jų atstovaujamas JA privalo turėti pavadinimą (CK komentaras).
o Turtas – Organizacinis JA vientisumas būtinas sujungiant materialinius išteklius į vieną kompleksą.
JA gali valdyti turtą dvejopu būdu :
1) Nuosavybės teise – JA dalyvių perduotas turtas (dalyviai neišlaiko nuosavybės teisės į
perduotus įnašus) , JA uždirbtas turtas.
2) Patikėjimo teise – JA dalyvių perduotas turtas (dalyviai išlaiko nuosavybės teises į perduotus
įnašus).

Juridinių asmenų rūšys

Pagal veiklos tikslą :

 Viešieji JA – valstybės arba savivalvybės, jų institucijų, kitų asmenų, nesiekiančių sau materialios naudos ,
įsteigti JA, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės pripažintus, teisės ginamus visuomenės
interesus. Pagal KT 1997-05-06 nutarimą). Negali gauti pelno.
 Privatūs JA – tai JA, kurių tikslas yra tenkinti privačius interesus. Materiali nauda JA dalyviams.

Pagal dalyvių civilinės atsakomybės apimtį :

  Neribotos civilinės atsakomybės JA – JA dalyvis už JA prievoles atsako visu savo turtu. Jeigu JA prievolėms
įvykdyti neužtenka JA turto, už jo prievoles atsako ir JA dalyvis savo asmeniniu turtu.
 Ribotos civilinės atsakomybės JA - JA dalyvis už JA prievoles atsako tik ta suma, kurią jis sumokėjo ar turėjo
sumokėti kaip įnašą į JA.

Atkreiptinas dėmėsys, jog kitų rūšių atsakomybė (pvz. administracinė, baudžiamoji) visada yra neribota.

Pagal veiklos laikotarpį :

 Įsteigtas ribotam laikotarpiui - turi būti aiškiai nurodyta JA steigimo dokumente (data, arba tam tikros
aplinkybės, kurioms atsiradus JA nustoja egzistuoti).
 Įsteigtas neribotam laikotarpiui

Pagal steigimo būdą :

 Egzistuojantys savaime (pvz. valstybė)

 Steigiami registravimo būdu (pvz. AB,UAB)
 Steigiami teisės aktu (pvz. valstybės ar savivaldybių įmonės)
 Egzistuojantys nuo nustatytų sąlygų įvykdymo (pvz. profsąjungos)

Pagal dalyvių sudėtį :

 Dalyviais gali būti tik FA

 Dalyviais gali būti tik kiti JA (pvz. valstybės įmonės dalyvis gali būti tik valstybė)
 Dalyviais gali būti tiek FA, tiek JA

Pagal dalyvių teisių pobūdį :

 JA, kurių dalyviai išsaugo nuosavybės teisę į JA turtą (pvz. valstybės ar savivaldybių įmonės)
 JA, kurių dalyviai neišsaugo nuosavybės teisės į JA turtą

Pagal turto valdymo būdą (susiję su pastaruoju skirstymu)

 JA, kurie jų dalyvių jiems perduotą turtą valdo pasitikėjimo teise (pvz. valstybės ar savivaldybių įmonės,
nuosavybės teisė nepereina sukurtam JA)
 JA, kurie jų dalyvių jiems perduotą turtą valdo nuosavybės teise (nuosavybės teisė pereina sukurtam JA)

Pagal steigimo dokumentų pobūdį :

 JA, sukurti sutartinio pobūdzio steigimo dokumento pagrindu (pvz. ūkinės bendrijos, asociacijos ir tt.)
 JA, sukurti norminio pobūdžio steigimo dokumento pagrindu (pvz. valstybės biudžetinės įstaigos)

Pagal kapitalo šaltinį ir kilmę :

 JA, įkurti valstybės ar savivaldybės(ių) kapitalu

 JA, įkurti privačių asmenų kapitalu
 JA, įkurti užsienio kilmės kapitalu
 JA, įkurti mišriu kapitalu (pvz. Lietuvos ir užsienio partnerių įsteigta bendra įmonė)

Juridinio asmens pavadinimas

JA individualizuojamas pagal savo pavadinimą ir kodą.Kodą suteikia registro tvarkytojas, įregistruodamas JA. Keičiant
JA duomenis (adresą, pavadinimą ir tt.) jo kodas nesikeičia.
JA pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai morelai ir klaidinti visuomenės dėl JA duomenų panašumo,
tapatumo su žinomais prekių ženklais ir įmonėmis. JA pavadinimas nėra laikomas tapačiu, jei skiriasi bent viena raidė
ar skaitmuo.

Lietuvoje JA pavadinimas nėra atskirai registruojamas. Pavadinimas saugomas nuo tos dienos, kai JA registrų centrui
pateikiamas prašymas užregistruoti JA, arba nuo teisės akto, kuriuo įsteigiamas JA priėmimo dienos. Pagal CK 2.41str.
galima laikinai rezervuoti pavadinimą. Tai laikinas ketinamo steigti JA pavadinimo įtraukimas į JA registrą. Saugomas
6 mėnesius.

JA pavadinimo keitimas – prieš keisdamas pavadinimą, JA privalo apie tai pranešti viešai vieną kartą (paskelbdamas
atitinkamo turinio skelbimą steigimo dokumente nurodytame dienraštyje) arba visiems kreditoriams raštu.

Teisės į JA pavadinimą gynimas – JA pavadinimas yra jo nuosavybė, todėl draudžiama įgyti teisių ir pareigų
prisidengiant kito JA pavadinimu arba vartoti kito JA pavadinimą be jo sutikimo (dokumentiškai). Ginti galima pagal
CK 2.42str.

Juridinių asmenų padaliniai ir susivienijimai

Padaliniai :

Pagal CK, yra dviejų rūšių JA padaliniai, kurie nėra laikomi savarankiškais JA, tačiau juos privaloma užregistruoti JA
registrų centre:

 Filialas – struktūrinis JA padalinys, neturintis JA statuso, bet turintis buveinę ir atliekantis visus arba dalį JA
funkcijų. Veikia JA vardu. Turi būti filialo nuostatai, vadovas ir tt. (kaip steigiant JA)
 Atstovybė – JA padalinys, neturintys JA statuso, bet turintis savo buveinę. Turi būti atstovybės nuostatai,
vadovas ir tt. (kaip steigiant JA). Negali vykdyti ūkinės komercinės veiklos, išskyrus:
1) JA interesų atstovavimą ir gynimą
2) Sandorių sudarymą ir kitų veiksmų atlikimą JA vardu
3) Eksporto/importo operacijų vykdymą, bet tik su užsienio JA ar kitomis organizacijomis, arba su ja
susijusiomis įmonėmis, įstaigomis ar organizacijomis.

Susivienijimai :

JA turi teisę vienytis į susivienijimus. Tokie susivienijimai gali įgyti naują teisinę formą (pvz. jeigu asmenys susiburia į
asociaciją) arba būti kuriami tik susitarimo pagrindu.

 Konsorciumai – kuriami pagal jungtinės veiklos sutartį. JA – partneriai, kooperuodami savo turtą, žinias ir tt.
Susitaria vykdyti vienokią ar kitokią veiklą, arba siekti tam tikro bendro tikslo. Dažniausiai kuriami siekiant
dalyvauti įvairiuose konkursuose.
 Koncernas – tarpusavyje susijusių JA susivienijimas. Nėra reglamentuojamas. Susiformuoja vienam JA įgijus
kito JA akcijų ir pnš. Koncernu paprastai vadinama 10 ar daugiau JA sujungiantys įmonių susivienijimai.
Vadovauja kontroliuojanti bendrovė.
 Kartelis – JA, konkurentų susitarimas arba kitaip suderinti veiksmai, siekiant tam tikro tikslo (pvz. kainų
nustatymo). Pagal LR Konkurencijos įstatymą ir Europos Bendrijos sutartį, tokie susitarimai draudžiami, nes
riboja konkurenciją. Tačiau yra išimčių, kurios numatytos LR Konkurencijos įstatyme.

Juridinių asmenų teisinės formos

Bendrovė – įmonė, kurios įstatynis kapitalas padalintas į dalis, vadinamas akcijomis. AB akcijomis gali būti
prekiaujama viešai, o UAB akcijomis negali būti prekiaujama viešai. Steigiant AB, minimalus įstatinis kapitalas turi
būti >150 000Lt, o steigiant UAB, >10 000Lt.
  Individuali įmonė – dažniausiai renkasi asmenys, planuojantys teikti paslaugas ar imtis tam tikros ūkinės
komercinės veiklos, ir kuriai pakanka nedidelio pradinio kapitalo. Individuali įmonė yra neribotos civilinės
atsakomybės privatus JA.
 Ūkinė bendrija – steigiama, kai ūkinei komercinei veiklai neužtenka vieno asmens pastangų ir lėšų, ir reikia
verslo partnerių. Steigiama sujungus FA ar JA turtą į bendrą dalinę nuosavybę. Būna Tikroji Ūkinė Bendrija
(TŪB) ir Komanditinė Ūkinė Bendrija (KŪB). Jei steigiama KŪB, reikia su kiekvienu asmeniu, siekiančiu tapti
komanditoriumi, pasirašyti komanditoriaus sutartį. Jungtinės veiklos sutartis gali būti keičiama tik visų tikrųjų
narių vienbalsiu sutikimu (o ne balsų dauguma). Tai neribotos civilinės atsakomybės JA.
 Žemės ūkio bendrovė – FA privatizuota buvusi žemės ūkio įmonė arba, sudarius steigimo sandorį, FA ir JA
įsteigta įmonė. Steigėjų tikslas yra gauti pelno vykdant gamybinę ir komercinę žemės ūkio srities veiklą. ŽŪB
laikoma tik ta bendrovė, kurios pajamos per finansinius metus iš žemės ūkio produkcijos ir suteiktų paslaugų
sudaro daugiau kaip 50% visų pajamų. Tai privatus, ribotos atsakomybės JA.
 Kooperatyvinė bendrovė – FA ir (arba) JA įsteigta įmonė, skirta narių soc., ekon. ir kultūriniams poreikiams
tenkinti. Nariai perduoda lėšas kapitalui sudaryti ir tarpusavyje pasiskirsto riziką. Tai ribotos civilinės
atsakomybės JA.
 Viešoji įstaiga – pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis JA, kurio tikslas yra tenkinti viešąjį
interesą.
 Asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis JA, kurio tikslas yra koordinuoti
asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesus ir ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus.
 Labdaros ir paramos fondas - savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis JA, kurio tikslas
yra labdaros ir paramos bei kitokios įstatymų numatytos pagalbos teikimas FA ir JA įstatymų numatytose
srityse. Draudžiama perskirstyti pelną savo dalininkams.
 Valstybės įmonė/savivaldybės įmonė – iš valstybės/savivaldybės turto įsteigta įmonė, kuri nuosavybės teise
priklauso valstybei/savivaldybei, ir perduotą turtą valdo pasitikėjimo teise. Tikslas – tekti viešąsias paslaugas,
gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus.
 Politinė partija ir politinė organizacija – savo pavadinimą turintis viešasis JA, kurio tikslas yra tenkinti savo
narių politinius interesus, padėti išreikšti LR piliečių politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės
valdžią ir savivaldos teisę. LR pilietis gali būti tik vienos politinės partijos steigėjas ar narys. Partija turi turėti
ne mažiau kaip 1000 narių.
 Profesinė sąjunga – savanoriškos, savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios darbuotojus
ir ginančios jų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises ir interesus.

Europos Sąjungs dokumentuose nurodytos JA formos

Europos Bendrovė (Societas Europaea, SE)- sudaryti galimybę bendrovėms plėtoti veiklą daugiau nei vienoje ES
valstybėje narėje, nepatiriant administracinių sunkumų, susijusių su antrinių įmonių, kurios paprastai lieka
nacionalinės teisės reguliavimo dalyku, steigimu ir valdymu. Tai ribotos civilinės atsakomybės JA. Minimalus įstatinis
kapitalas yra 120 000 eurų (apie 415 000Lt). Ją steigiant privalo dalyvauti bent dviejose ES valstybėse narėse įsteigtos
ir veikiančios bendrovės. Pagrindinis trūkumas – vienos apmokestinimo sistemos nebuvimas ( ji yra mokesčių
mokėtoja tik registruotos buveinės ES valstybėje narėje, tuo tarpu kitose valstybėse veikia per nuolatines buveines).

Europos Ekonominių Interesų Grupė (EEIG) – privatus neribotos civilinės atsakomybės JA, kurio tikslas yra padėti
savo nariams vykdyti ar plėtoti ekonominę veiklą. Negali vykdyti ūkinės komercinės veiklos ir siekti pelno. Nėra
minimalaus grupės kapitalo reikalavimo, o gautas pelnas laikomas narių pelnu ir paskirstomas jiems pagal EEIG
steigimo sutartyje nurodytas dalis. Nemoka pelno mokesčio, o jos veiklos rezultatų apmokestinimas perkeliamas jos
nariams.

Europos kooperatyvinė bendrovė ( Societas Cooperativa Europaea, SCE)- privatus JA, kurio tikslas yra tenkinti savo
narių poreikius ir plėtoti jų ekonominę bei socialinę veiklą ypač sudarant sutartis su jais tiekti prekes, teikti paslaugas
arba atlikti kitokios rūšies darbus, kokius SCE atlieka ar užsako. Civilinė atsakomybė ribota arba ne (turi būti nurodyta
SCE įstatuose). Minimalus SCE kapitalas 30 00 eurų (apie 104 000Lt).
JA teisnumas ir jo ribos

FA teisnumas įgyjamas nuo gimimo (pagal CK 2.2str.1d.) ir nesutampa su veiksnumo įgyjimu, kuris
siejamas su asmens subrendimu. JA teisnumas ir veiksnumas sutampa – jie abu atsiranda nuo JA
įregistravimo momento (išimtis daroma tiems JA, kurių atsiradimas nesiejamas su registravimu arba
steigimu).

Privatieji juridiniai asmenys gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms
atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bei giminystė. Tai bendrasis teisnumas.
(CK 2.74str.1d.)

Viešieji juridiniai asmenys turi specialųjį teisnumą, t. y. jie gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir
pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. (CK 2.74str.2d.)

Įstatymų nustatytais atvejais juridiniai asmenys gali imtis tam tikros rūšies veiklos tik gavę įstatymų
nustatyta tvarka išduotą licenciją. Juridinis asmuo privalo turėti visas licencijas (leidimus), kurios
įstatymuose numatytos kaip būtinos jo veiklos sąlygos (CK 2.77str.) Toks teisnumo ribojimas nėra
absoliutus ir JA gali praplėsti savo civilinį teisnumą, gavęs atitinkamos rūšies licenciją.

JA teisnumas gali būti ribojamas tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Neleidžiama diskriminacija – negalima diskriminacijos pagrindais pavieniams JA nustatyti skirtingas teises,

pareigas ar privilegijas.

Pagal CK 1.19str., užsienio valstybėje įsteigto JA teisnumas nustatomas pagal tos valstybės teisę. Bet jo
padalinių teisnumas nustatomas pagal Lietuvos teisę, jeigu Lietuvoje yra to JA pagrindinė buveinė.

JA teisnumo įgyvendinimas

Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie
sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. (CK 2.81str.1d.)

Ultra vires – viršijantis įgaliojimus, peržengiantis teisnumo ribas.

Siaurąja prasme – JA veikla yra teisėta tik jeigu ja konkrečiam JA leidžia užsiimti įstatymas. Visi sandoriai,
kurie prieštarauja JA tikslams, nurodytiems steigimo dokumente, yra negaliojantys ir juridinio asmens
neįpareigoja.

Plačiąja prasme – JA veikla yra teisėta tik tada, jeigu neprieštarauja JA tikslams, nurodytiems steigimo
dokumente, ir valdymo organų kompetencijos viršijimas.

Sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens
steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, sukuria
jam prievoles ir gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai
(CK 1.82str.1d.) nes teisnumas yra bendrasis.

Tuo tarpu viešojo JA sudaryti sandoriai, sudaryti viršijant jo organų kompetenciją arba neatitinkant steigimo
dokumentuose nurodytų tikslų, nesukuria jam prievolių ir gali būti pripažinti negaliojančiais. (CK
1.82str.2d., 2.84str.1d.) nes teisnumas yra specialusis.

Viešojo JA teisnumą išplėsti galima pakeičiant steigimo dokumentuose nurodytus veiklos tikslus, ir
sulaukus notaro patvirtinimo.
JA licencijavimas

 Įstatymų nustatytais atvejais juridiniai asmenys gali imtis tam tikros rūšies veiklos tik gavę įstatymų
nustatyta tvarka išduotą licenciją.Juridinis asmuo privalo turėti visas licencijas (leidimus), kurios
įstatymuose numatytos kaip būtinos jo veiklos sąlygos. CK 2.77str.

Užsiimti tam tikra specifine veikla gali ne bet kuris, o tik atitinkamos patrties, įgūdžių, materialinių išteklių,
personalo, ir kitų reikalingų papildomų priemonių turintis JA. Licencijuojama gali būti tik ypatinga
komercinė veikla, kuri, pavyzdžiui, gali gali daryti esminį poveikį aplinkai, žmonių sveikatai ar gyvybei,
taip pat veikla, kuriai dėl viešojo intereso apsaugos ribojamas rinkos dalyvių skaičius (pvz. Lietuvoje
nustatytas ribotas 3G mob. ryšio paslaugų tiekėjų licencijų skaičius).

Būtinumas gauti licenciją tam tikrai veiklai gali būti nustatomas tik įstatymu. Reikalavimai konkrečioms
licencijoms taip pat nustatomos konkrečių teisės aktų.

Licencija išduodama neterminuotam laikui, jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos
(CK 2.79str.1d.) Bet licencija gali būti sustabdyta ar panaikinta, jei jos turėtojas nevykdo licencijavimo
taisyklių nustatytų sąlygų.

Informacija apie licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ir panaikinimą kaupiama juridinių asmenų
registre. Licencijas išduodanti institucija privalo apie licencijų išdavimą, galiojimo sustabdymą ar
panaikinimą pranešti juridinių asmenų registrui juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.(CK
2.79str.3d.)

Licencijos išdavimas yra mokamas (priklauso nuo licencijos rūšies).

Leidimų ir licencijų skirtumai:

 Reikalavimas turėti licenciją nustatomas tik įstatymais arba ES reglamentais. Reikalavimus dėl
leidimų gali nustatyti ir įstatymų įgyvendinamieji aktai.
 Licencija išduodama neterminuotam laikui (jei nepažeidžiamos sąlygos). Leidimai išduodami
laikinai.

Juridinio asmens steigimas (registravimas)

Savaime atsirandantys JA : valstybė, savivaldybės, tradicinės religinės bendruomenės, ir kai kuriems kitiems
subjektams, kurie nėra steigiami (registruojami) ir laikomi JA per se (savaime).

Dauguma JA laikomi įsteigtais ir įgyja JA teises ir pareigas nuo įregistravimo momento. Priešingu atveju
asmenų susitarimas sukurti JA liks tik susitarimu, ir nesukels jokių teisinių padarinių.

JA steigėjas yra asmuo, sudaręs sandorį steigti JA (pasirašęs steigimo sutartį, priėmęs teisės aktą dėl JA
steigimo ir panašiai.) Kiekvienas steigėjas, įsteigęs JA tampa jo dalyviu iškart, kai JA įregistruojamas.

JA steigėju gali būti tiek juridinis, tiek fizinis asmuo.

JA Registras – duomenų ir dokumentų apie visos LR egzistuojančius JA kaupimo,

administravimo,saugojimo ir naudojimo priemonė. Jį kontroliuoja Teisingumo Ministerija ir valstybės
įmonė Registrų Centras.

JA registro funkcijos :

 Registruoti JA, jų filialus, atstovybes ir jų duomenis

 Saugoti tuos duomenis/informaciją
  Skelbti/teikti tuos duomenis/informaciją
 Tvarkyti tuos duomenis/informaciją

Juridinio asmens buveine laikoma to JA registracijos adresas. (Adresas, kuris nurodytas registracijos metu.
Jei pasikeitė, reikia pranešti registrui apie pasikeitimą). Pagal CK 2.66str.5d. Šio straipsnio 1 dalies 1–7 ir 11
punktuose išvardytų duomenų, taip pat steigimo dokumentų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo
juridinių asmenų registre, išskyrus įstatymų numatytas išimtis.

Duomenų atskleidimo principas:

1) pareiga pateikti dokumentus - reikalavimas, kad JA pateiktų registrui visus esminius su jų veikla
susijusius duomenis ir dokumentus ir informuotų apie visus jų pasikeitimus. Registrui neatskleisti
duomenys ir dokumentai negali būti panaudoti prieš trečiuosius asmenis.
2) Pareiga paskelbti duomenis – įpareigoja JA registrą paskelbti visus registre įregistruotų JA duomenis.

Juridinio asmens organai

Juridinis asmuo per savo organus įgyja ir įgyvendina, prisiima ir vykdo civilines pareigas.
Pagal atliekamas funkcijas CK ir atskiras teisines formas reguliuojantys įstatymai išskiria tokias organų rūšis:
 Dalyvių susirinkimas – dažniausiai sprendžia esminius su juridiniu asmeniu susijusius klausimus (pavadinimo,
buveinės, kapitalo keitimo, kitų organų sudarymo...);
 Valdymo organai, kurie įgyvendina kasdieninį juridinio asmens valdymą, priima su juo susijusius sprendimus.
Nariais gali būti tik fiziniai asmenys;
 Priežiūros organai, kurių esminė funkcija kitų organų priežiūra ir kontrolė;
 Kiti organai, kuriuos išskiria konkrečias teisines formas reglamentuojantys įstatymai.
 Visų organų, išskyrus valdymo organus, nariais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys (CK 2.81str. 4d.)
Pagal organo sudėtį skiriami: vienasmeniai ir kolegialūs.
Pagal sudarymo tvarką: renkamiej/ skiriamieji ir ex officio (visuotinis dalyvių susirinkimas, kuris sudaromas
akcijų/dalių turėjimo pagrindu ir nėra skiriamas).
Pagal įgaliojimų trukmę: terminuotus įgaliojimus turintys organai ir neterminuotus.
Paprastai įstatymai nustato: 1) imperatyvius organus, kurie privalo būti sudaromi; 2) dispozityvius organus, dėl kurių
sudarymo dalyviai gali apsispręsti. Galutinį sprendimą dėl juridinio asmens organų struktūros priima steigėjai
(dalyviai), atsižvelgdami į įstatyme numatytas dispozityvumo ribas, ir apibrėžia tai juridinio asmens steigimo
dokumente.
Skiriamos organų struktūrų rūšys:
 Vienpakopė organų struktūra – valdymo organas nėra sudaromas, dalyvis vykdo tiek dalyvio, tiek valdymo
organo funkcijas (pvz. maža, individuali įmonė?);
 Dvipakopė organų struktūra – juridinio asmens organai yra visuotinis susirinkimas ir vienas valdymo organas;
 Trijų pakopų organų struktūra – veikia visuotinis dalyvių susirinkimas, du valdymo organai ar priežiūros arba
kitas organas ir valdymo organas kartu. Praktikoje tokią struktūra dažniau renkasi didesnės bendrovės,
vykdančios sudėtingą veiklą ar turinčios daug dalyvių;
 Keturių pakopų organų struktūra – (pvz. dalyvių susirinkimas, priežiūros organas ir 2 valdymo organai bei kt.);
 Penkių ar daugiau pakopų organų struktūra – dėl sudėtingo valdymo pasitaiko labai retai.

Juridinio asmens dalyviai, jų teisės ir pareigos

CK 2.45 str. – „Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio
asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių
teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu.“
Paprastai dalyviu tampa asmuo, kuris įgyja juridinio asmens dalį ar dalis, mainais perduodamas juridiniam asmeniui
turtą. Dalyvio perduotas turtas tampa juridinio asmens nuosavybe, todėl dalyvis išsaugo ne nuosavybės, o
prievolines (turtines ir neturtines) teises į juridiniam asmeniui perduotą turtą. Nuosavybės teisė į perduotą turtą
išsaugoma tik kai dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, kuri turtą perduoda juridiniam asmeniui ne nuosavybės, o
patikėjimo teise, arba kai dalyvio ir juridinio asmens atsakomybė nėra atskirta (pvz. individualioje įmonėje).
Dalyvis – bendrinė sąvoka, kiekviena teisinė forma numato atskirą pavadinimą (AB – akcininkas, VšĮ, ŪB, Asociacija –
narys ir t.t.).
Dalyvis gali būti tiek fizinis ir juridinis, tiek Lietuvos ar užsienio asmuo, nebent įstatymai nustato kitaip. Kai kada
numatomas ir minimalus/maksimalus juridinio asmens dalyvių skaičius.
Paprastai dalyvis naudojasi plačiomis teisėmis, tačiau turi nedaug pareigų. Pagrindinė dalyvio, kuris nėra valdymo
organas pareiga – dalyvauti juridinio asmens kapitale savo turtu. Dalyvis turi naudotis suteiktomis teisėmis sąžiningai
ir protingai, nepiktnaudžiauti jomis, nedaryti žalos juridiniam asmeniui, nepažeisti viešojo intereso, vengti asmeninių
ir juridinio asmens interesų konflikto, pranešti kitiems juridinio asmens dalyviams apie savo su juridiniu asmeniu
sudarytą sandorį, būti aktyvus, domėtis juridinio asmens reikalais ir panašiai.
Paprastai dalyviams suteikiama tiek turtinių, tiek neturtinių teisių. Išskiriamos turtinės:
 Dalyvauti juridinio asmens pelno pasidalijime (dividendų ar kitokia forma);
 Gauti likviduojamo juridinio asmens turto dalį;
 Skolinti juridiniam asmeniui lėšas, išskyrus atvejus, kai įstatymai šią teisę riboja ar nustato specialius
įgyvendinimo reikalavimus;
 Nemokamai gauti kapitalo dalių vertės prieaugį, kai juridinio asmens kapitalas didinamas iš juridinio asmens
lėšų;
 Dovanoti, parduoti ar kitaip perleisti turimą kapitalo dalį kitiems asmenims;
 Palikti kapitalo dalį kitiems asmenims kaip palikimą ir kt.
Neturtinės teisės – užtikrina dalyviui galimybę būti informuotam apie juridinio asmens veiklą ir tam tikru mastu
dalyvauti joje. Išskiriamos neturtinės:
 Dalyvavimas visuotiniame dalyvių susirinkime;
 Balsavimas visais visuotiniame dalyvių susirinkime svarstomais klausimais, išskyrus atvejus, kai turima
juridinio asmens kapitalo dalis nesuteikia balsavimo teisės ar įstatymas nustato kitokius balsavimo teisės
ribojimus;
 Gauti informaciją apie juridinio asmens veiklą (teikiamos informacijos apimtis nustatoma įstatymu);
 Kreiptis į teismą su ieškiniu dėl juridinio asmens veikos tyrimo;
 Kreiptis į teismą su ieškiniu prašant uždrausti juridinio asmens valdymo organams ateityje sudaryti sandorius,
prieštaraujančius juridinio asmens veiklos tikslams ar peržengiančius juridinio asmens organų kompetenciją;
 Kreiptis į teismą dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, jei jie prieštarauja
imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams, protingumo, sąžiningumo
principams ir kt.
Daugeliu atveju dalyviui norint naudotis nurodytomis teisėmis užtenka turėti bent 1 juridinio asmens kapitalo dalį,
tačiau kai kurioms teisėms įgyvendinti įstatymai nustato kvalifikuotą dalių ar jų suteikiamų balsų skaičių.
Įstatymų numatytais atvejais dalyvis gali būti asmuo, per kurį juridinis asmuo įgyja teises ir prisiima pareigas (pvz.
kiekvienas TŪB narys).

Teisė kreiptis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo (CK 2 knygos X skyrius)
Tokia teisė suteikiama dalyviams ar dalyvių grupei, kurie valdo: I) ne mažiau kaip 1/10 visų akcijų (dalių, pajų) UAB,
ŪB, ŽŪB, kooperatinių bendrovių atvejais); II) ne mažiau kaip 1/5 visų balsų kitų teisinių formų juridinių asmenų
(išskyrus valstybę, savivaldybes ir religines bendruomenes bei bendrijas). Tokią teisę taip pat turi asmenys, kuriems ji
suteikta steigimo dokumentuose, ir prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kai jam prieštarauja tam tikro JA veikla.
Veiklos tyrimas apima tokias sritis:
 Juridinio asmens veiklą;
 Juridinio asmens valdymo organo veiklą (bendrai);
 Konkretaus juridinio asmens valdymo organo nario veiklą.
Dalyvis neprivalo nurodyti, kieno veikla yra netinkama. Jis tik turi pagrįsti, kodėl tokia veikla gali būti laikoma
netinkama. Pagrindas pradėti tyrimą – „pagrįstas tikėjimas“. Ši taisyklė apima 2 aspektus: 1) dalyvis atleidžiamas nuo
pareigos įrodyti netinkamą veiklą 2) jei akivaizdu, kad veikla netinkama, ir atsakovas pripažįsta jos netinkamumą –
tyrimas nebus pradedamas. Tokiu atveju gali būti reiškiamas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo ar naudojamasi kitais
teisių gynimo būdais.
Veiklos tyrimas apima 2 etapus:
 Ikiteisminį etapą – dalyvis privalo kreiptis į juridinį asmenį ir nurodyti, kokia, jo nuomone, yra netinkama
veikla, bei duoti protingą terminą pažeidimams pašalinti; TIK PO ŠIO VEIKSMO galima kreiptis į teismą.
 Teisminį etapą – juridiniam asmeniui nepašalinus pažeidimų per nustatytą laiką, dalyvis gali kreiptis į
apygardos teismą pagal juridinio asmens registracijos vietą. Kreipiantis į teismą, būtinas advokato
dalyvavimas (CK 2.126str. 3d.) Netaikoma, jeigu į teismą kreipiasi prokuroras.
Juridinio asmens likvidavimas kaip nuobaudos priemonė – ultima ratio (paskutinė priemonė), taikoma tik išimtiniais
atvejais.
Dalyvių atsakomybė
Dalyvių atsakomybė priklauso nuo ribotos/neribotos teisinėje formoje nustatytos atsakomybės. Ribota civilinė
atsakomybė – dalyviai neatsako už juridinių asmenų prievoles, o juridinis asmuo – už dalyvių. Šitaip įgyvendinamas
juridinio asmens turto atskirumo principas. Dalyvis atsako tik ta suma, kurią perdavė juridiniam asmeniui kaip savo
įnašą(Jei ribota atsakomybė. Bet yra išimtis – CK 2.50str. 3d – jei JA dalyvis veikia nesąžiningai, tai atsako ir savo
turtu). Neribota civilinė atsakomybė – dalyvis už juridinio asmens prievoles atsako visu turtu (kai neužtenka juridinio
asmens turto + išskyrus kai pagal įstatymus negali būti išieškoma).
Dalyvių tarpusavio susitarimai
Sutarčių laisvės principas dalyviams leidžia sudaryti tiek įstatymuose nurodytas, tiek juose neaptartas sutartis
(neprieštaraujančias imperatyvioms normoms ar viešajai tvarkai).
Balsavimo sutartis – CK 2.88 str. numato balsavimo sutarčių sudarymo galimybę. Tokiu būdu galima iš anksto aptarti
bendrą dalyvių poziciją tam tikrais klausimais, optimizuoti juridinio asmens dalyvių sprendimų priėmimą.
Balsavimo teisių perleidimo sutartis – dalyvis ne ilgesniam nei 10 m. laikotarpiui gali perleisti balsavimo teisę kitam
dalyviui ar 3iajam asmeniui. Galima perleisti bet kurias neturtines teises. Balsavimo teisių perleidimo sutartis
įsigalioja nuo jos atskleidimo juridiniam asmeniui. Manytina, kad toks teisių perleidimas išlieka net ir perdavus
kapitalo dalį (kaip savarankiškas civilinės apyvartos objektas). Sąžiningas ir apdairus 3iasis asmuo, įgyjantis akcijas ar
kapitalo dalis, turi pats pasidomėti, ar balsavimo teisė nėra perleista, nes tokie duomenys yra pranešami juridiniam
asmeniui ir registruojami akcijų apskaitos dokumentuose.
Dalyvių (akcininkų, pajininkų ir pan.) sutartys – bendro pobūdžio sutartys, reguliuojančios įvairius klausimus,
susijusius su naudojimusi balsavimo teise, naujų kapitalo dalių išleidimo ir įsigijimo tvarka, turimų dalių perleidimo
procedūromis ir kita.
Dalyvių pasikeitimas
Įprasti civiliniai sandoriai – dalyvis turi teisę parduoti ar kitaip perleisti savo turto dalį kapitale. Šios teisės
įgyvendinimo tvarka reglamentuojama įstatymais, skiriasi priklausomai nuo teisinės formos.
Priverstinis akcijų (dalių, pajų) pardavimas – institutas taikomas tik tam tikriems juridiniams asmenims: UAB, ŪB, ŽŪB
ir kooperatyvams. Tai kai JA dalyvis kreipiasi į teismą, reikalaudamas jam priverstinai parduoti kito dalyvio akcijas dėl
to, jog jis veikia priešingai JA tikslams ir negalima pagrįstai manyti, jog tai pasikeis.
Juridinio asmens pabaiga
Tai JA, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, egzistavimo pasibaigimas. Teisiškai yra du JA pasibaigimo būdai:
1) Reorganizavimas – tai JA pabaiga be likvidavimo procedūros (tai tarsi vieno JA teisių ir pareigų perleidimas
kitam). Jungimo būdas - (prijungimo, kai naujas JA nesukuriamas, arba sujungimo, kai naujas JA sukuriamas).
Skaidymo būdas – (išdalijimo, kai naujas JA nesukuriamas, arba padalijimo, kai naujas JA sukuriamas).

Reorganizavimo etapai:
 Visų reorganizavime dalyvaujančių JA dalyvių pritarimo rengti reorganizavimo sąlygas, gavimas.
 Reorganizavimo sąlygų parengimas
 Reorganizavimo sąlygų įvertinimas ir ataskaitos parengimas (vertina JA dalyvių paskirtas auditorius, o jo
paskyrimui turi pritarti JA Registras)
 Po reorganizavimo veiklą tęsiančių JA steigimo dokumentų naujos redakcijos parengimas
 Viešas paskelbimas apie reorganizavimo sąlygų parengimą
 Kreditorių ir akcininkų supažindinimas su reorganizavimo sąlygomis
 Visų reorganizavime dalyvaujančių JA dalyvių sprendimo dėl reorganizavimo priėmimas.
 Sprendimo pateikimas JA registrui
 Kreditorių reikalavimų dėl papildomų prievolių (jei tokių būtų) įvykdymo užtikrinimas
 Po reorganizavimo nutraukiančio veiklą JA išregistravimas
2) Likvidavimas – JA pabaiga neperleidžiant teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Rušys:
Savanoriškas likvidavimas – tokį sprendimą priima jo dalyviai (pagal CK turi būti 2/3 balsų dauguma). Tai yra
jų išimtinė kompetencija (savanoriško likvidavimo sprendimą galima priimti nepagrindžiant jo tam tikromis
aplinkybėmis. (Gali kada nori).
Bet likviduojama bendrovė negali būti nemoki (turi turėti pakankamai lėšų, kad atsiskaityti su visais
kreditoriais. Kitaip tektų pradėti bankroto procedūrą).
Priverstinis likvidavimas - nepriklauso nuo jo dalyvių valios. Iniciatoriai dažniausiai būna JA registras (pvz
nepateikus tam tikrų dokumentų, už veiklos netinkamumą ir tt.), teismas, kreditorių susirinkimas (galintis
priimti sprendimą dėl bankrutavusio JA likvidavimo). Taip pat galima išskirti specifinį likvidavimą, kai baigiasi
terminas, kuriam JA buvo įsteigtas. Ši rūšis labiau susijusi su savanorišku likvidavimu.
Organas, priėmęs sprendimą dėl JA likvidavimo, turi paskirti likvidatorių, kuriam perleidžiamos visos likviduojamo JA
teisės ir pareigos, iki kol JA likviduojamas. Steigimo dokumentai ar įstatymai gali numatyti kitokį likvidatoriaus
paskyrimą. Tačiau teismo, kreditorių susirinkimo, ar JA registro tvarkytojo šios taisyklės nesaisto. Likvidatoriumi turi
būti skiriamas žmogus, turintis reikiamą kvalifikaciją (bet įstatymai tą kvalifikaciją numato labai lakoniškai. Nereikia
jokių sertifikatų, kaip pvz bankroto administratoriui. Todėl likvidatoriumi realiai gali būti bet koks fizinis asmuo,
išmanantis likvidavimo procedūrą. Tiesiogiai neuždrausta, bet praktikoje juridinis asmuo negali būti likvidatoriumi).
Gali būti skiriama ir komisija, ir išrenkamas jos pirmininkas. Jei esant atitinkamoms aplinkybėms JA organas
nepaskiria likvidatoriaus, JA dalyviai, turintys ne mažesnę nei 1/20 balsų, taip pat JA registro tvarkytojas gali kreiptis į
teismą ir prašyti, jog jis paskirtų likvidatorių (CK 2.108str. 4d.) Likvidatorių galima atšaukti balsų dauguma ir paskirti
naują, taip pat tai gali ir teismas, jei paskirtas likvidatorius netinkamai atlieka pareigas ir tt., taip pat ir JA dalyvių
reikalavimu (reik 10% balsų arba 1/5 grupė arba jei turi ne mažesnę kaip 50 000Lt reikalavimo teisę).
Likviduojamas JA per visą likvidavimo laikotarpį gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su jo veiklos
nutraukimu. (išimtis – likvidavimo sprendime numatyti tam tikrus sandorius, kuriuos bus galima sudarinėti ir per
likvidavimą).

Likvidavimo etapai:

 Sprendimo dėl likvidavimo pradžios ir likvidatoriaus skyrimo priėmimas

 Viešas paskelbimas apie likvidavimą, kreditorių ir JA registro informavimas
 Atsiskaitymai su kreditoriais, darbuotojų atleidimas, sutarčių nutraukimas, JA turto pardavimas ir tt.
 Likviduojamo JA mokestinis tikrinimas (atlieka VMP)
 Banko sąskaitos uždarymas, antspaudo sunaikinimas, tam tikrų dokumentų pateikimas savivaldybės archyvui
saugoti
 Likvidavimo rašto surašymas
 Tam tikrų dokumentų pateikimas JA registrui ir JA išregistravimas

Atsiskaitymo su kreditoriais reikalavimai:

 Pirmiausia – su kreditoriais, kurių reikalavimai užtikrinti turto įkeitimu (pvz akcininkai?) Be eilės
 Pirma eilė, su darbuotojais ir kreditoriais, kurių reikalavimai susiję su sveikatos sužalojimu ar gyvybės
atėmimu dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir tt.
 Antra eilė, su valstybės ir savivaldybių institucijomis dėl reikalavimų sumokėti mokesčius ir kitas panašias
įmokas
 Trečia eilė, atsiskaitoma su visais kreditoriais.

Pagrindinė taisyklė – Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami tik visiškai patenkinus pirmesnės
eilės kreditorių reikalavimus. Jei neužtenka lėšų, visi tenkinami proporcingai.

Bankrotas, restruktūrizavimas

CK neapima nei bankroto, nei restruktūrizavimo procedūrų. Tam yra atskiri įstatymai

Tiek bankrotas, tiek restruktūrizavimas siejamas su įmonės nemokumu.

Nemokumas – JA būklė, kai:

1) jis neatsiskaito su kreditoriumi praėjus 3mėn nuo termino įsipareigojimams įvykdyti (jeigu atitinkamas
terminas nenustatytas)
2) Pradelsti JA įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės.

Bankroto procedūra – Siekiama užbaigti nemokaus JA veiklą, realizuoti turtą ir patenkinti kreditorių reikalavimus.
Skiriamas teismo tvarka, arba ne teismo tvarka (kai nėra iškelta bylų, kuriose bendrovei pareikšti turtiniai
reikalavimai, taip pat nėra išieškoma iš bendrovės turto). Ne teismo tvarka iškelti bankrotą gali kreditoriai, kurių
bendra reikalavimų suma sudaro daugiau nei 80% visų reikalavimų. JA, kuriam iškelta bankroto byla, gali verstis ūkine
komercine veikla tik tiek, kiek tuo yra mažinami kreditorių dėl bankroto patiriami nuostoliai.

Restruktūrizavimo procedūra – Siekiama nemokaus JA veiklos tęstinumo, modernizavimo ir veiksmingumo

padidinimo, turint tikslą išlaikyti kreditorių reikalavimus ir juos patenkinti ateityje. Bendrovė turi būti nenutraukusi
ūkinės komercinės veiklos (turi būti sudarytos prielaidos tinkamai ją tęsti); bendrovei neiškelta bankroto byla ir
nepradėta bankroto procedūra ne teismo tvarka. Procedūra gali trukti iki 4 metų. Formali įmonių gaivinimo
procedūra, siekiant išvengti bankroto.

JA pertvarkymas
Pertvarkymas nėra susijęs su JA pabaiga. Tai procesas, kuriuo pakeičiama JA teisinė forma.

Yra nustatytas vienintelis universalus ribojimas – nėra leidžiama pertvarkyti viešojo JA į privatų.

Akcinių Bendrovių įstatymas taip pat neleidžia pertvarkyti nemokios (JA neatsiskaito su kreditoriais; JA pradelstos
skolos viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės) bendrovės; negalima UAB, turinčios daugiau kaip vieną akcininką,
pertvarkyti į individualią įmonę.

Pertvarkymas būna savanoriškas ir priverstinis (pvz. dėl 2003m. priimto Individualių Įmonių įstatymo, kuris įpareigojo
visus tokių įmonių savininkus, turinčius dvi ar daugiau įmonių, pasilikti tik vieną, o kitas per 24mėn. pertvarkyti į kitos
formos JA arba atlikti su jomis tam tikrus nurodytus veiksmus. Kitas pvz. būtų situacija, kai UAB akcininkų skaičius
viršija maksimalų leistiną – 249, ir atsiranda prievolė tą JA pakeisti į tokį, kuriam neribojamas akcininkų skaičius).

Užkertamas kelias piktnaudžiauti JA pertvarkymo galimybe – pagal CK 2.104str. 2d. pertvarkant neribotos
atsakomybės JA į ribotos atsakomybės JA, jo akcininkai lieka trejus metus subsidiariai atsakingi už pertvarkomo JA
prievoles, atsiradusias iki pertvarkymo (nesvarbu, ar jie po pertvarkymo lieka JA dalyviais, ar ne).

10 tema – Sandoriai

Sandorio samprata
LRK 46 str. įtvirtina ūkinės veiklos ir iniciatyvos principą. Civilinėje teisėje iniciatyva gali būti pagrindas civilinėms
teisėms ir pareigoms atsirasti, pasikeisti ar baigtis.

CK 1.63 str. 1 dalis – sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines
teises ir pareigas. Sandoriais įgyvendinama asmenų iniciatyva ir veiklos laisvė.

Sandorių požymiai:
 Juridinis faktas – faktas, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar
pabaiga.
 Laisvos asmens valios aktas (žmogaus veiksmas laisva valia), asmens laisvės pasireiškimas;
 Sąmoningai siekiama tam tikrų teisinių padarinių, teisinio rezultato;
 Teisėtas veiksmas – atliekami laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų, neprieštaraujantys įstatymams.

Būtina skirti administracinį aktą nuo sandorio – pagal ABTĮ 2str. 15d. administracinis aktas – tai vykdant
administravimo funkcijas administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Taigi, administravimo aktą sudaro specialus
jį priimantis subjektas, o paties akto priėmimas orientuotas į administracinių funkcijų vykdymą. (Esmė -
administracinis aktas sudaromas privalomai, atliekant tam tikrą administracinę funkciją, ir gali būti sudaromas
nepriklausomai nuo subjekto valios)

O štai sandorį galima apibūdinti kaip vidinės asmens valios pareiškimą, siekiant tam tikro teisinio rezultato.
Kiekviename sandoryje būtina įžvelgti 2 komponentus :

 Asmens vidinę valią (subjektyvusis komponentas) pvz. pats asmens noras

 Išorinę valios išraišką (objektyvusis komponentas) pvz. valios išreiškimas raštu

CK 1.64str. 1d. – Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios
išraiškos forma. Pagal 2d. asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes.
(konkliudentiniai veiksmai – toks asmens elgesys, iš kurio galima matyti jo valią sudaryti sandorį. Pvz. pradėjus
faktiškai valdyti palikimą, galima spręsti apie asmens valią jį priimti.)
Teisinę reikšmę turi tik sandorio tikslas (vadinamas sandorio pagrindu), tiesioginis teisinis rezultatas, dėl kurio
sudaromas sandoris. Jis turi būti teisėtas ir įmanomas. Šių reikalavimų nesilaikymas gali padaryti sandorį
negaliojančiu.

Motyvas – paskata, tikslas, dėl kurio sudaromas konkretus sandoris. Jis yra už sandorio ribų, todėl vertinant ar šalis
valią išreiškė tinkamai, neatsižvelgiama į motyvus, jeigu jie neįtraukti į sandorio turinį. (Motyvo įtraukimas į sandorio
turinį gali lemti sandorio tapimą sąlyginiu. Pvz. jei asmuo perka automobilį, nes nori dirbti vairuotoju, ir tą nurodo
sandoryje, tai automobilis gali būti neparduotas, jei asmuo neįsidarbins atitinkamoje įmonėje ar įstaigoje ir pnš.)

Sandorių klasifikavimas
Pagal sandorių šalis

Pagal CK 1.63str. 2d. sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai. (tačiau tai nėra baigtinis sandorių sąrašas!)

Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios (CK 1.63str. 3d.) – pvz.
testamento sudarymas. Pagal CK 1.63str. 4d. Iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui.
Kitiems asmenims iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda tik įstatymų nustatytais atvejais arba kai tie asmenys
sutinka. Pvz. testamente galima įpareigoti įpėdinį atlikti tam tikrą prievolę. Priėmęs palikimą, įpėdinis privalo atlikti tą
prievolę. Taigi, priimdamas palikimą įpėdinis sudaro kitą vienašalį sandorį ir laisva valia prisiima pareigas pagal
testamentą. (CK 5.23str 1-2d.) Taip pat iš vienašalio sandorio gali atsirasti kitų asmenų teisių. Pvz. konkurso dalyvis,
laimėjęs konkursą, įgyja teisę reikalauti prizo. (CK 6.947str. 1d.)

Dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina suderinta dviejų šalių valia (CK 1.63str. 6d.) Viena šalimi gali būti ir
keli asmenys, todėl nereikia maišyti sandorio šalies su sandorio dalyviais. Pvz. pirkimo-pardavimo sandoris. Pagal
įstatymą dvišaliam sandoriui pakanka dviejų šalių valios suderinimo (ji nebūtinai turi būti priešpriešinė, pvz. kaip
nuomos sutartyje – nuomotojas išnuomoja, nuomininkas išsinuomoja).

Daugiašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti reikalinga suderinta trijų ar daugiau šalių valia (CK 1.63str. 7d.)
Sandorio šalys siekia tam tikro bendro rezultato, todėl jų valia nėra priešpriešinė. Pvz jungtinės veiklos sutartis (CK
6.969str.).

Kiekviena sutartis yra dvišalis arba daugiašalis sandoris, tačiau ne kiekvienas sandoris laikytinas sutartimi. Vienašaliai
sandoriai nelaikytini sutartimis.

Pagal atlygintinumą

Atlygintiniai yra tokie sandoriai, pagal kuriuos sandorio šalis už jo įvykdymą iš kitos šalies turi gauti tam tikrą
priešpriešinį turtinį patenkinimą (pvz. pirkimo-pardavimo sutartis, nuomos sutartis ir tt.)

Neatlygintiniai – yra tokie sandoriai, pagal kuriuos sandorio šalisuž jo įvykdymą iš kitos šalies negauna jokio atlygio.
Pvz. dovanojimo, panaudos sutartys.

Pagal momentą, nuo kurio sandoriai laikomi sudarytais

Konsensualiniai – tokie sandoriai, kuriems sudaryti pakanka šalių susitarimo dėl esminių sąlygų. Šalių teisės ir
pareigos pagal tokį sandorį atsiranda nuo šalių susitarimo momento. Pvz. pirkimo-pardavimo, nuomos sutartys ir
kitos, kurios laikomos sudarytomis ir įpareigoja šalis nuo susitarimo momento.

Realiniai – sandoriui sudaryti nepakanka vien šalių susitarimo, dar reikia perduoti turtą, kuris yra sandorio dalykas.
Pvz. pasaugos sutartis (CK 6.830str. 4d.)

Reikia skirti paskolą kaip realinį sandorį nuo kreditavimo sutarties, kuri įpareigoja šalis nuo jos pasirašymo.
Taip pat, sandoris, kuriam įstatymai numato specialią privalomą formą, galiojančiųžu laikomas tik kai jis bus
sudarytas nurodyta forma (pvz. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis galioja tik kai ji sudaryta notarine
forma).

Pagal sandorio pagrindo reikšmę jo galiojimui

Kauzalūs sandoriai – tokie sandoriai, kuriuose išreiškiamas, nurodomas jų pagrindas. Iš jo matomas tiesioginis
teisinis tikslas, kurio siekia šalys sudarydamos sandorį. Dauguma sandorių yra kauzalūs (pvz. pirkimo-pardavimo,
nuomos, rangos sutartys ir tt.) Sandorio pagrindo nebuvimas ar nesutikimas su tikslu gali lemti sandorio negaliojimą.

Abstraktūs sandoriai - sandoriai, neturintys aiškiai išreikšto pagrindo ir jis neturi įtakos jų galiojimui. Pvz. vekselis – jį
užrašęs asmuo įsipareigoja be sąlygų tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą sumą jame nurodytam asmeniui
pats arba tai padaryti per kitą asmenį (LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2str. 1d.). Sandorio pagrindo
nebuvimas neduoda pagrindo pripažinti šį sandorį negaliojančiu.

Pasitikėjimo sandoriai

Sandoriai, grindžiami ypatingais, šalių tarpusavio pasitikėjimo santykiais. Pvz. komiso sutartis; pavedimo sutartis
(vienos šalies įsipareigojimas kitos šalies vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais
asmenimis.)

Įprasti ir sąlyginiai sandoriai

Įprasti – sandoriai, kurie sukelia teisinius padarinius nuo jų sudarymo momento, arba praėjus tam tikram terminui,
kuris numatytas pačioje sutartyje arba įstatyme. Jie nepriklauso nuo tam tikro įvykio ar veiksmo atlikimo.

Sąlyginiai – sandoriai, kuriuose nurodytų teisių ir pareigų atsiradimas/pasikeitimas/pasibaigimas gali priklausyti nuo
tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo (CK 1.66str. 2d.). Sąlyga gali būti atidedamoji arba naikinamoji. Sandorio sąlyga
– tai įvykis ar veiksmas. Atidedamoji sąlyga – įvykis ar veiksmas, su kuriuo siejamas teisių ir pareigų atsiradimas (pvz.
pirkimo-pardavimo sutartis įsigalios, jeigu pirkėjui pavyks įsidarbinti užmiestyje), naikinamoji sąlyga – įvykis ar
veiksmas, su kuriuo siejama teisių ir pareigų pabaiga (pvz. nuomos sutartis baigsis, jei iš užsienio į LT grįš nuomotojo
dukra).

Sąlyginio sandorio sąlygų požymiai:

 Sąlyga gali būti tik būsima aplinkybė

 Sąlyga turi būti nežinoma (nežinoma, ar atsiras, ar ne)
 Sąlyga turi būti objektyviai galima aplinkybė (įmanoma praktiškai)
 Sąlyga turi būti teisėta ir neprieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei

CK 1.68str. 4d. Jeigu atidedamosios sąlygos buvimas išimtinai priklauso tik nuo skolininko valios, tai sandoris yra
niekinis. ( jei ta sąlyga yra santykinai valinė, t.y. jos vykdymas priklauso nuo skolininko, bet pasireiškia tam tikrų
skolininko veiksmų atlikimu ar neatlikimu, sandoris galioja (pvz. asmuo įsipareigoja išnuomoti butą, kai išvyks gyventi
į užsienį)

CK 1.67str. 1d. Jeigu sąlygai atsirasti nesąžiningai sukliudė šalis, kuriai ta sąlyga nenaudinga, tai pripažįstama, kad
sąlyga buvo. Ir atvirkščiai 2d. Jeigu sąlygai atsirasti nesąžiningai padėjo šalis, kuriai ta sąlyga naudinga, tai
pripažįstama, kad sąlygos nebuvo.

Sandorių forma
Tradiciškai skiriamos rašytinė ir žodinė sandorių formos. Taip pat sandoris gali būti sudarytas konkliudentiniais
veiksmais.
Žodinė forma – CK 1.72str. 1d. Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali
būti sudaromi žodžiu. 2d. Su rašytinio sandorio vykdymu susiję sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, jei neprieštarauja
įstatymams ar sutarčiai (pvz. prekių tiekimas pagal žodinį užsakymą).
Žodine forma gali būti sudaryti:
 Sandoriai, kurie įvykdomi juos sudarant (pvz. prekių pirkimas parduotuvėje);
 Sandoriai, kurių šalys yra fiziniai asmenys, o suma yra mažesnė nei 5 000 LT, jei įstatymas nereikalauja
rašytinės formos;
 Kiti sandoriai, kuriems įstatymas ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos.
Kai kada sudarant sandorį žodžiu išduodamas ir rašytinis dokumentas (pvz. kasos čekis), tačiau tokio dokumento
paskirtis – patvirtinti sandorio vykdymą, nuo to sandorio forma nesikeičia.
CK 1.77str. 1d. Sandoriai, kuriuos įstatymas leidžia sudaryti žodžiu, taip pat gali būti sudaromi paprastos rašytinės
formos ar notarinės formos.

Rašytinė forma - Asmenys, sudarydami rašytinį sandorį, savo valią išreiškia ir įtvirtina raštu atitinkamame
dokumente. Rašytine forma gali būti sudaryti (pagal CK 1.73 str. 1 dalį):
 Fizinių asmenų sandoriai, kurių suma sudarant yra didesnė nei 5 000 LT, išskyrus sandorius, kurie sudarant ir
įvykdomi;
 Juridinių asmenų steigimo sandoriai;
 Prekių pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartys;
 Draudimo sutartys;
 Arbitražiniai susitarimai;
 Kilnojamojo daikto nuomos ilgesniam nei vienų metų terminui sutartys;
 Preliminarios sutartys;
 Asmens išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartys;
 Taikos sutartys;
 Kiti sandoriai, kuriems civilinis kodeksas ar kiti įstatymai nustato privalomą paprastą rašytinę formą.
CK 1.76str. 2d. Jeigu sandoris buvo sudarytas panaudojant telekomunikacijų galinius įrenginius, tai visais atvejais
privalo būti pakankamai duomenų sandorio šalims nustatyti. Jeigu tokių duomenų nėra, šalys, kilus ginčui, negali
remtis liudytojų parodymais sandorio sudarymo faktui įrodyti.

Išskiriamos formos: paprasta ir notarinė. Visi rašytiniai sandoriai sudaromi paprasta rašytine forma, jei jiems nėra
numatyta notarinė.
Notarinė forma – kai sandorį savo parašu ir antspaudu tvirtina notaras.
Pagal Notariato įstatymą:
 Kiekvienas notarinis veiksmas registruojamas Notariniame registre (pagal Notariato įstatymą);
 Notaras privalo atsisakyti registruoti sandorį, jei šis prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų;
 Patikrinti sandorį sudarančių asmenų tapatybę
 Išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir padarinius asmenims, kurie nori juos atlikti. Taip
užtikrinamas sandorių teisėtumas
Notarinė forma nustatyta (pagal CK 1.74 str.):

1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai;
(pvz. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų, sandoriai dėl servituto nustatymo, pakeitimo ar
panaikinimo ir t.t.)

2) vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė);

3) kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas nustato privalomą notarinę formą. (nustato TIK CK, arba jame konkrečiai
nurodoma, kokie kiti įstatymai gali to reikalauti. CK numatyta, jog notarinė forma privaloma tam tikrais atvejais
išduodamiems įgaliojimams, rentos sutarčiai, dovanojimo sutarčiai, kai jos dalykas nekilnojamas turtas arba sandorio
suma didesnė nei 50 000 LT, jungtinės veiklos sutarčiai, kai įstatymai numato privalomą notarinę formą).

CK 1.77str. 2d. Notarinės formos gali būti ir sandoriai, kuriems įstatymas nustato paprastą rašytinę formą.

Teisinė sandorių registracija

Įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų santykių teisinę registraciją. Šalims sandoris galioja, nors ir nėra
privalomai užregistruotas. Tokie sandoriai ir iš jų atsirandančios teisės ir pareigos registruojamos įvairiuose valstybės
registruose. Registravimu siekiama užtikrinti civilinės apyvartos teisėtumą, asmenų teisių ir pareigų apibrėžtumą,
atitinkamų reikšmingų civilinei apyvartai duomenų viešumą.

1) Įrodomoji reikšmė. Bendroji taisyklė: šalių teisės ir pareigos atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo
momento, kuris nustatytas šalių susitarimu. Todėl sandoris tarsi galioja, nors nėra privalomai įregistruotas.
Tačiau neįregistravus sandorio negalima sandorio sudarymo fakto panaudoti prieš 3iuosius asmenis
(tarpusavyje sudarymo faktu remtis gali). Pvz. CK 1.75str. 3d. Jeigu tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli
asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo
sandorį įregistravęs asmuo. Jeigu nė vienas asmuo sandorio neįregistravo, laikoma, kad teises įgijo pirmasis
sandorį sudaręs asmuo. 4d. Jei įregistravo visi arba keli – teises įgijo pirmas užregistravęs.
2) Konstatuojamoji reikšmė. CK nurodyti atvejai, kai teisės ir pareigos atsiranda tik po įregistravimo (pvz. iš
servituto kylančios teisės ir pareigos).

Sandorių galiojimo sąlygos

CK nedetalizuoja, kokie asmenys gali sudaryti sandorius, todėl iš esmės tai padaryti gali visi fiziniai ir juridiniai
asmenys. Sandorių dalyviais gali būti ir valstybė, savivaldybės, kiti viešieji asmenys.
 Fiziniai asmenys tinkamai išreikšti savo valią gali tik būdami veiksnūs, todėl neveiksnių fizinių asmenų vardu
sandorius paprastai sudaro tėvai ar globėjai (CK 2.7 str. 1 dalis, 2.10 str. 2 dalis).
 Ribotai veiksnių asmenų arba asmenų nuo 14 iki 18 m. sudaromiems sandoriams reikalingas rūpintojų ar
globėjų sutikimas (išskyrus sandorius, kuriuos jie gali sudaryti patys).
 Viešųjų juridinių asmenų veiksnumą riboja atitinkamo viešojo juridinio asmens veiklos tikslai, privačių
juridinių asmenų – sandoriai, prieštaraujantys jų veiklos tikslams, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (pvz.
kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai), gali būti pripažinti negaliojančiais.
Bendros sandorių galiojimo sąlygos:
1. Sandorių dalyviai turi būti asmenys, pasižymintys civiliniu teisiniu subjektiškumu – civiliniu teisnumu ir
veiksnumu, t.y. galintys turėti ir savo veiksmais įgyti civilinių teisių ir pareigų.
2. Sandorių turinys turi atitikti imperatyvias įstatymų normas, viešąją tvarką ir gerą moralę, kitaip sandoris
negalios. (CK 1.80-81str.)
3. Dėl vidinės valios atitikimo valios išraiškai: netinkamą valios suformavimą ir jos pareiškimą gali lemti asmens
psichikos būklė, jo paties klaida, kitų asmenų veiksmai (pvz. valią netinkamai išreiškia atstovas). Todėl
pripažintina, kad sandorių galiojimo sąlyga yra sandorio šalies valios išraiškos atitikimas su vidine valia.
4. Taip pat sandoriai turi būti sudaromi reikalaujama forma. Jos nesilaikymas gali lemti sandorio negaliojimą.
Apibendrintai išskiriamos galiojimo sąlygos:
 Sudarytas subjektų, galinčių jį sudaryti(subjektų subjektiškumas);
 Turinys atitinka įstatymų reikalavimus( imperatyviąsias normas, viešąją tvarką ir gerą moralę);
 Turi išreikštą tikrąją šalių valią (valios išraiška sutampa su vidine valia);
 Sudarytas įstatyme nustatyta forma.

Sandoriai, neatitinkantys šių reikalavimų, paprastai negalioja arba gali būti pripažinti negaliojančiais (nėra taikoma
absoliučiai, pavyzdžiui, gali neatitikti reikalaujamos formos, bet galioti).

Sandorių pavyzdžiai:
1) Vienašaliai – testatoriaus sudarytas testamentas, įpėdinio testamento priėmimas, konkurso paskelbimas,
viešas atlyginimo pažadėjimas;
2) Dvišaliai – įvairios sutartys (tarp fizinių, juridinių asmenų) pvz. nuomos sutartis, rangos, pirkimas-pardavimas,
ikivedybinė sutartis;
3) Daugiašaliai – jungtinė veiklos sutartis;
4) Konsensualiniai – nuomos, pirkimo-pardavimo, ilgalaikė nuoma;
5) Realiniai – pasaugos, paskolos sutartys;
6) Kauzaliniai – pirkimo-pardavimo, nuomos, rangos, paskolos, vedybinės sutartys;
7) Abstraktūs – vekseliai, čekiai.

Negaliojantys (niekiniai ir nuginčijami) sandoriai

Negaliojančius sandorius galima apibūdinti kaip sandorius, kurie nesukelia tų teisinių padarinių, kurių jais siekiama.
Bet tai nereiškia, kad jie nesukelia jokių teisinių padarinių.

Įstatymas skirsto sandorius į niekinius ir negaliojančius.

Niekiniai (juos tiesiogiai draudžia įstatymas):

 Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo
sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. (CK 1.78str. 1d.)
 Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. (CK 1.78str. 3d.)
 Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo.
Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo
iniciatyva). (CK 1.78str. 5d.)
 Paprastai niekiniais sandoriais įstatymas pripažįsta tokius sandorius, kurie pažeidžia ne tik sandorio šalies,
bet ir viešąjį interesą, viešąją tvarką, imperatyvius įstatymų reikalavimus. (CK 1.80str. 1d.; CK 1.81str. 1d.)
 Teisės doktrinoje niekiniais pripažįstami ir tariamieji bei apsimestiniai sandoriai (CK 1.86str.; CK 1.87str.)

Nuginčijami (negaliojantys) sandoriai (kuriems pripažinti negaliojančiu reikia teismo

sprendimo):
 Sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris. (CK 1.78str.
2d.)
 Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys. (CK
1.78str. 4d.)
 Nuginčijamas sandoris gali būti patvirtintas (patvirtinusi sandorį šalis netenka teisės jį ginčyti) (CK 1.79str.)
 Nuginčijamu sandoriu paprastai pažeidžiamas ne viešasis interesas, viešoji tvarka, ar imperatyvios teisės
normos, o atitinkamų asmenų teisės, jų privatūs interesai.
 Pagrindiniai niekinių ir nuginčijamų sandorių skirtumai:

Niekinis sandoris Nuginčijamas sandoris

Negalioja nepriklausomai ar yra teismo Negalioja tik jeigu yra priimtas teismo sprendimas
sprendimas jį pripažinti negaliojančiu, ar ne. pripažinti jį negaliojančiu.

Reikalavimą taikyti niekinio sandorio teisinius
padarinius gali pareikšti bet kuris suinteresuotas
asmuo. Niekinio sandorio teisinius padarinius ir
niekinio sandorio faktą konstatuoja teismas savo
iniciatyva.
Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo
negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų norodyti
asmenys. (sąžininga sutarties šalis, nukentėjusi dėl
sutarties sudarymo (CK 6.227str. 3d.) ir tretieji asmenys,
kurių teises ar interesus ginčijamas sandoris pažeidžia
(LAT praktika).

Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik kai šitai Įstatymas nurodo sandorio negaliojimo pagrindus,
nustatyta įstatyme. kuriais remiantis sandoris gali būti nuginčytas.

Niekinio sandorio šalys negali patvirtinti Nuginčijamą sandorį šalys gali patvirtinti (ir tada netenka
teisės jį ginčyti)

Paprastai niekiniais sandoriais įstatymas Paprastai pažeidžiamas ne viešasis interesas, viešoji

pripažįsta tokius sandorius, kurie pažeidžia ne tik tvarka, ar imperatyvios teisės normos, o atitinkamų
sandorio šalies, bet ir viešąjį interesą, viešąją asmenų teisės, jų privatūs interesai.
tvarką, imperatyvius įstatymų reikalavimus.

Negaliojančius sandorius taip pat galima skirstyti į 4 grupes:

 Sandoriai, turintys subjektų sudėties trūkumų :
1) Juridinio asmens teisnumui prieštaraujantys sandoriai (CK 1.82str.) Pagal CK 2.83str. Privataus JA
valdymo organų sudaryti sandoriai, pažeidžiant jų kompetenciją ar prieštaraujantys JA tikslams, gali būti
pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris
prieštarauja JA tikslams arba kompetencijai. Išimtis – kiekybinio atstovavimo taisyklė, kuri reiškia, jog
jeigu tam tikrais atvejais yra nustatytas kiekybinis atstovavimas ir jis pažeidžiamas, sandoris negalioja
nepriklausomai nuo kitos šalies sąžiningumo. (to paties str. 2d.).
2) Įstatymų nustatyta tvarka neįregistruoto ar licencijos verstis tam tikra veikla neturinčio JA vardu sudaryti
sandoriai (CK 1.83str.) Pagal sandorius, sudarytus JA vardu prieš įregistruojant JA, juos sudarę asmenys
atsako solidariai, jeigu įregistruotas JA neprisiima prievolių pagal juos. Pagal CK 2.61str. 2d. Įsteigtas JA
gali patvirtinti jo interesais ir vardu prieš jį įsteigiant sudarytus sandorius. Todėl toks sandoris nėra
niekinis.
3) Neveiksnaus FA sudaryti sandoriai (CK 1.84str.) FA, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas
neveiksniu dėl psichikos ligos ar silpnaprotystės, sudarytas sandoris negalioja. Ieškinį dėl tokio sandorio
pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti neveiksnaus asmens atstovai pagal įstatymą ir prokuroras. Jeigu
sandoris yra naudingas neveiksniam asmeniui, jo atstovas pagal įstatymą įstatymų nustatyta tvarka
sandorį gali patvirtinti, todėl toks sandoris nėra niekinis.
 4) Alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis piktnaudžiaujančio FA sudaryti sandoriai (CK
1.85str.) FA, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis
medžiagomis, be rūpintojo sutikimo sudarytas turto ar daiktinės teisės perdavimo sandoris, išskyrus
smulkius buitinius sandorius, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal rūpintojo ar
prokuroro ieškinį. Rūpintojas gali duoti sutikimą sudaryti sandorį ir po jo sudarymo, jeigu sandoris yra
naudingas asmeniui, kurio veiksnumas apribotas, todėl toks sandoris nėra niekinis.
5) Nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų sudaryti sandoriai (CK 1.88str.) Nepilnamečio nuo keturiolikos iki
aštuoniolikos metų be tėvų ar rūpintojų sutikimo sudarytą sandorį, išskyrus sandorius, kuriuos toks
nepilnametis pagal šį kodeksą ar kitus įstatymus turi teisę sudaryti savarankiškai, gali būti teismo tvarka
pripažintas negaliojančiu pagal to nepilnamečio tėvų ar rūpintojų ieškinį. Sandoriai, sudaryti be atstovų
pagal įstatymą sutikimo, galioja, jeigu tokį sutikimą atstovas pagal įstatymą duoda po sandorio
sudarymo. Todėl toks sandoris nėra niekinis.
 Sandoriai, turintys turinio trūkumų :
1) Sandoriai, prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.89str.) Pagal LAT tai yra sutarčių
laisvės principo išimtis.
2) Sandoriai, prieštaraujantys viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81str.) Tai sandoriai, kuriais susitariama
padaryti teisės pažeidimą, sutrukdyti vykdyti teisingumą, neteisėtai varžomos asmenų teisės ir laisvės,
kenkiama jų interesams, kenkiama valstybėje nustatytai viešąjai tvarkai. Gera moralė=teisingumo
kriterijus.
 Sandoriai, turintys valios trūkumų :
1) Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti asmens sudaryti sandoriai (CK 1.89str.) Fizinio asmens, kuris
nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo
veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal
šio fizinio asmens ieškinį. Asmuo, sudaręs sandorį būdamas minėtos būklės, jį vėliau (būdamas
normalios būklės) gali patvirtinti, todėl toks sandoris nėra niekinis.
2) Suklydus sudaryti sandoriai (CK 1.90str.) Iš esmės (pvz. asmuo sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, nors iš
tikrųjų tai buvo dovanojimo sutartis) suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas
negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl
paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio
statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų
padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis
sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita
šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o
reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo
principams. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo
didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į
konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Toks sandoris nėra niekinis, nes reikia teismo
sprendimo jį pripažinti negaliojančiu.
3) Dėl apgaulės, smurto, ekon. spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko
susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių sudaryti sandoriai (CK 1.91str.) Jie gali
būti teismo pripažinti negaliojančiais pagal nukentėjusios šalies ieškinį. Dėl ekon. spaudimo pagal LAT –
sandorį šiuo pagrindu pripažinti negaliojančiu galima tik jei yra viena iš šių aplinkybių : 1) kitas asmuo
reikalavo sudaryti sandorį; 2) kitas asmuo grasino ekonominiais pagrindais, kurių atsiradimas priklausė
nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui
sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, toks sandoris nebūtų buvęs sudarytas. Taip pat sandorį
pripažinti negaliojančiu dėl susiklosčiusių aplinkybių galima tik esant tokioms sąlygoms : 1) susiklosto
nepriklausomos nuo kitos sandorio šalies aplinkybės, dėl kurių asmuo yra priverstas, neturi kitos
protingos išeities, kaip tik sudaryti sandorį; 2) kita sandorio šalis žino esant tas aplinkybes ir jomis
pasinaudoja primesdama kitai sandorio šaliai savo valią; 3) sudarytas sandoris yra labai nenaudingas jį
 sudariusiai šaliai. Bet pareiga grąžinti verslo tikslams paimtas paskolas savaime nereiškia, jog
susiklostė sunkios aplinkybės. Tai nuginčijami sandoriai, nes negaliojančiais juos pripažinti reikia teismo
sprendimo.
4) Įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai (CK 1.92str.) Jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo
įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu
pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (šio kodekso 2.133 straipsnis
numato pasekmes). Toks sandoris yra nuginčijamas. Jei trečiasis asmuo buvo sąžiningas, atstovas pats
atsako už trečiojo asmens patirtus nuostolius (pagal CK 2.136str. 3d.).
5) Apsimestiniai sandoriai (CK 1.87str.) 1. Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos
sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. 2. Jeigu apsimestiniu sandoriu yra
pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti
apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. 3. Apsimestinio sandorio šalys apsimestinio
sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises
apsimestinio sandorio pagrindu.
6) Tariamieji sandoriai (CK 1.86str.) Tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris
negalioja. Šis sandoris yra niekinis.

 Tariamieji ir apsimestiniai sandoriai iš esmės skiriasi tuo, kad sudarant tariamąjį sandorį apskritai
nesiekiama teisinių padarinių, o sudarant apsimestinį sandorį teisinių padarinių siekiama, tačiau
ne tokių, kurie nurodyti apsimestiniame sandoryje. (Taigi, iš esmės sudaromas tikrasis ir
apsimestinis sandoris, tik tikrasis yra slepiamas po apsimestiniu).
 Sandoriai, turintys formos trūkumų :
1) Sandoriai, kurie sudaryti nesilaikant įstatyme nustatytos formos (CK 1.93str.) Įstatymų reikalaujamos
formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas
įstatymuose. Todėl toks sandoris yra niekinis, bet ne visais atvejais - jeigu viena iš šalių visiškai ar iš
dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį
notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.
Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.

Nuginčijamų sandorių tvirtinimas :

Tam tikrais atvejais asmuo gali būti nesuinteresuotas sandorio, turinčio tam tikų trūkumų, ginčijimu ir suinteresuotas
jo galiojimu (jei jis pvz. nepažeidžia tos šalies interesų)

CK 1.79str - 1. Šalis, turinti teisę sandorį nuginčyti, gali jį patvirtinti per kitos sandorio šalies arba įstatymų nustatytą
terminą. Patvirtinusi sandorį, šalis netenka teisės jį ginčyti.

2. Preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti:

1) sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė;

2) pareikalavo, kad kita šalis įvykdytų sandorį;

3) užtikrino kitai šaliai savo prievolių įvykdymą;

4) visiškai ar iš dalies perleido kitam asmeniui pagal tą sandorį įgytas teises.

LAT praktika – sandorio patvirtinimas turi būti konkretus, turėti apibrėžtą dalyką, iš patvirtinimo turinio (sandorio
turinio aspektas) turi būti aišku, koks sandoris yra tvirtinamas. (LAT 2006-02-27 nutartis)
Galima remtis tik teisėtu patvirtinimu, išreikštu suvokiant visas patvirtinimo aplinkybes (sandorio patvirtinimo laisva
valia, konkrečių teisinių padarinių sąmoningo siekimo aspektas). Kartu tai reiškia, kad sandorio patvirtinimas, taip
pat kaip ir sandoris, gali negalioti. (LAT 2006-10-31 nutartis)

Apibendrintai – sandorio patvirtinimas yra sandoris, todėl jam taikomos tokios pačios kaip ir bet kuriems kitiems
sandoriams galiojimo sąlygos.

Reikalavimo teisiškai įregistruoti sandorį nesilaikymo teisiniai padariniai

 Įstatymų nustatyto reikalavimo teisiškai įregistruoti sandorį nesilaikymas sandorio nedaro negaliojančio,
išskyrus šio kodekso numatytus atvejus. (CK 1.94str.)
 Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo
teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75str. 2d.)
 CK 1.75str. 3d. Jeigu tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį
įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo. Jeigu nė
vienas asmuo sandorio neįregistravo, laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį sudaręs asmuo

Momentas, nuo kurio pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu

CK 1.95str. 1d. Pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento).
CK 1.95str. 2d. Jeigu pagal turinį pripažinti sandorio negaliojančiu ab initio negalima, jis gali būti pripažintas
negaliojančiu tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (ex nunc).

Sandorio negaliojimo padariniai

Pagal CK 1.80str. 2d. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal
sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai
nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Būna dvišalė ir vienašalė restitucijos.

Restituciją teismas turi taikyti ex officio (savo iniciatyva). Teigiama, kad šie teismo veiksmai yra neatsiejami nuo
teismo spendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes reikalavimas taikyti restituciją, pripažinus sandorį
negaliojančiu, nėra savarankiškas ir gali būti nepareikštas, todėl tokie veiksmai negali būti vertinami kaip
pareikštų reikalavimų ribų peržengimas net kai šalys savo ieškinio ar priešinio ieškinio pareiškimuose šito neprašė.
(LAT 1997-06-13 nutarimas).

Be restitucijos CK nurodo ir tam tikrus papildomus sandorio pripažinimo negaliojančiu padarinius:

 Nukentėjusios šalies išlaidų, turto netekimo ar sužalojimo atlyginimas

 Neturtinės žalos atlyginimas

Sandorio dalies negaliojimas

Sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs
sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies (CK 1.96str.). Tam tikrą sandorio sąlygą, kuri pripažinta negaliojančia,
šalys gali pakeisti kita, teisės aktų reikalavimus atitinkančia sąlyga.

11 Tema - Atstovavimas
CK 2.132-2.152 TIESIOGINIS(reikalaujantis atskleidimo fakto) ATSTOVAVIMAS

Atstovavimo(tiesioginio) sąvoka ir požymiai

Sąvoka – teisiniai veiksmai, kuriuos atstovaujamojo vardu ir interesais atskleisdamas atstovavimo faktą ir
neviršydamas suteiktų teisių atlieka kitas asmuo, ir kurie tiesiogiai pakeičia/sukuria/panaikina
atstovaujamojo civ. t. ir p.

Per atstovą negalima sudaryti tokių sandorių, kuriuos dėl jų pobūdžio galima sudaryti tik asmeniškai (pvz.
santuoka, testamentas).

Atstovas negali atstovaujamojo vardu sudaryti tokio sandorio, kurio neturi teisės sudaryti pats
atstovaujamasis. Taip pat atstovas negali sudaryti sandorio nei su savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas
jis yra, ir su savo sutuoktiniu ir artimaisiais giminaičiais. Išimtis – kai atstovas yra išvardintų subjektų
atstovas pagal įstatymą, arba kai įstatymas nurodo netaikyti kažkurio iš minėtų apribojimų.

Atstovais gali būti veiksnūs asmenys.

Atvejai, kai asmuo gali būti tuo pat metu abiejų sandorio šalių atstovas:

 Vykdoma prievolė (pvz. pardavėjo atstovas veikia pirkėjo vardu priimant daiktą, kuris yra
perduodamas vykdant pirkimo-pardavimo sutartį)
 Abi šalys aiškiai išreiškia savo valią, kad atstovas veiktų jų abiejų interesais

Atstovas sandorį sudaro ne savo, o atstovaujamojo vardu, ir civ. teises ar pareigos

atsiranda/pasibaigia/pasikeičia būtent atstovaujamąjam.

Bet kuris juridinis asmuo vykdo veiklą per organus, kurie yra atstovai pagal įstatymą.

Atstovavimo (tiesioginio) požymiai :

 Atsiranda dvejopo pobūdžio – vidiniai (atstovaujamasis-atstovas. Grindžiami pasitikėjimu, lojalumu,

bendradarbiavimu) ir išoriniai santykiai (atstovas-3ioji šalis. Grindžiami sąžiningumu. Atstovas turi
pranešti, kad veikia atstovaujamojo vardu ir interesais, nurodyti suteiktą kompetenciją. 3sis asmuo
turi teisę pareikalauti nurodyti įgaliojimą ir jo kopiją.) (atsiranda santykiai tarp 3jų subjektų). O
atstovaujamojo ir 3ios šalies santykiai yra laikomi atstovo atliktų veiksmų atstovo vardu ir interesais,
padarinys.
 Atstovas veikia atstovaujamojo interesais – dėl to sandorio šalis yra būtent atstovaujamasis. Taikoma
taisyklė – tas, kas veikia per kitą, veikia pats. Atstovavimo fakto atskleidimo principas – atstovas,
veikdamas atstovaujamojo interesais, turi atskleisti šį faktą. – Pagal CK 2.133str.3d., Pagal atstovo
nepranešus 3iajam asmeniui, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir interesais sudaromą sandorį t. ir
p. atstovaujamąjam atsiranda tik :
1. Kai kita sandorio šalis iš sandorio sudarymo apl. turėjo suprasti sudaranti sandorį su atstovu
2. Kai kitai sandorio šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturi reikšmės

Visais kitais atvejais pagal atstovo neatskleidus atstovavimo fakto sudarytą sandorį t. ir p.
atsiranda pačiam atstovui.

Tam tikrais atvejais atstovavimo faktas turi būti viešai skelbiamas jį įregistruojant viešuose
registruose (pvz. JA kiekybinio atstovavimo faktas)

 Atstovas esant atstovavimo santykiams išreiškia savo valią – sudarydamas sandorį su 3iuoju
asmeniu, atstovas išreiškia savo valią, kuri priklauso nuo atstovaujamojo jam suteiktų tesių,
kuriomis remdamasis atstovas veikia. Sandorio šalių valia visada turi atitikti jų tikrąją valią,
priešingu atveju, bus galima reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu dėl valios trūkumų.
  Atstovaujamasis suteikia atstovui teises veikti jo vardu ir interesais – atstovas sudaro sandorius ar
atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais neviršydamas jam suteiktų
teisių. Teisės ar pareigos atstovaujamajam kyla/pasikeičia/pasinaikina tik tada, kai atstovas veikė
neviršydamas jam suteiktų teisių, nebent atstovaujamasis patvirtina sandorį, atstovo sudarytą
viršijant jam suteiktas teises. 3čiasis asmuo gali prašyti atstovaujamojo patvirtinti/nepatvirtinti
sandorio (terminas atstovaujamajam atsakyti yra ne trumpesnis nei 14d. Patvirtinimas turi būti
atliekamas aktyviais veiksmais (tylėjimas reiškia sandorio nepatvirtinimą. Komerciniame
atstovavime tylėjimas reiškia patvirtinimą - prekybos agentui sudarius sutartį, kurią sudaryti jis
neturėjo teisės, pripažįstama, jog atstovaujamasis sutartį patvirtino, jei nedelsdamas po to, kai apie
tokią sutartį sužinojo, nepranešė 3čiajam asmeniui, kad sutarčiai nepritaria.

Sąžininga sandorio šalis gali nukentėti dėl sandorio, sudaryto kito asmens vardu neturint tam teisės ar
viršijant suteiktas teises. Sąžiningos 3čiosios sandorio šalies teisėtų interesų gynimo būdai :

1) Ji gali atsisakyti sandorio, kol atstovaujamasis jo nepatvirtino/patvirtino

2) Ji gali reikalauti atsakomybės (nuostolių atlyginimo) iš sandorį sudariusio asmens
(to, kuris jį sudarė neturint teisės ar viršijant suteiktas teises). <-jeigu atstovaujamasis
sandorio nepatvirtina. Atstovaujamasis taip pat turi teisę į nuostolių atlyginimą,
jeigu jų patyrė dėl atstovo savivalės, arba dėl asmens, neturėjusio teisės atstovauti tą
atstovą, veiksmų, pagal bendrąsias deliktinės civ. atsakomybės normas.

Atstovavimo (tiesioginio) reikšmė :

 teisinės priežastys, dėl kurių subjektas negali savarankiškai sukurti/pakeisti/panaikinti savo t. ir p.,
susijusios su veiksnumu. Neveiksnūs asmenys savo teisinius veiksmus sudaro per atstovą, nes negali
savarankiškai to padaryti (nepilnamečiai iki 14m., psichikos liga, silpnaprotystė).
 yra atvejų, kai asmuo negali savarankiškai sukurti/pakeisti/panaikinti savo t. ir p. dėl tam tikrų
faktinių aplinkybių (pvz. liga, užimtumas, žinių trūkumas).

Atstovavimo (tiesioginio) santykių atribojimas nuo kitų panašių santykių

1) Veiksmai, atliekami kito asmens interesais

 Atstovais nelaikomi asmenys, kurie veikia savo vardu, nors ir kito asmens interesais (pvz.
prekybos tarpininkai-brokeriai) (CK 2.132str. 4d.)
 Atstovu nėra laikomas platintojas, kuris įsipareigoja tam tikrą laiką ar neterminuotai savo
vardu ir lėšomis pirkti iš kitos šalies – gamintojo – prekes (paslaugas) ir parduoti jas
galutiniam vartotojui ar kitiems platintojams (CK 6.796str.)
2) Kito asmens turto administravimas ir atstovavimas
Nors turto administravimo santykiai labai panašūs į atstovavimo santykius, tačiau administratorius,
kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, nelaikytinas jo atstovu.
Administratorius gali būti įgaliotas valdyti, naudotis, disponuoti kitam asmeniui priklausančiu turtu
ir tokiais veiksmais sukurti tam asmeniui atitinkamų pareigų ar teisių. Pats jis nesusikuria teisių ar
pareigų. Tačiau administratorius veikia savo vardu, kaip subjektas, vykdantis administravimo
funkcijas.
3) Turto patikėjimo santykiai ir atstovavimas
Turto patikėjimas, panašiai kaip ir turto administravimas, taip pat yra viena iš asmens turtinių
interesų įgyvendinimo formų, kai patikėtinis veikia savo vardu, bet patikėtojo interesais. Jis
įgyvendina turto savininko (patikėtojo) teises į jam perduotą patikėjimo teise turtą, todėl jis, kaip ir
 turto administratorius, vykdo tam tikras funkcijas (turi specialų statusą ir veikia kaip savarankiškas
CT subjektas)
4) Santykiai, atsirandantys dėl antstolio atliekamų teisinių veiksmų
Antstolis veikia ne kaip kreditoriaus (išieškotojo) atstovas, bet kaip valstybės įgaliotas asmuo,
kuriam įstatymai nurodo tam tikras funkcijas.
5) Kiti atvejai
Nuo atstovavimo reikia skirti ir kitus panašius santykius, pvz. sutikimo atlikti tam tikrus veiksmus
davimą (asmenims nuo 14 iki 18m.), nes asmenys juos atlieka patys savo vardu. Taip pat atstovu
negali būti pasiuntinys, nes jis tik priima asmens valią ir perduoda ją jos adresatui (neatlieka jokių
teisinių veiksmų).
6) Atstovavimas teisme (procesinis)
Skiriasi tuo, jog tai yra laikytina civilinio proceso teisės institutu. Taip pat susiklosto vidiniai
(atstovaujamojo-atstovo) ir išoriniai (byloje dalyvaujančio asmens-teismo) teisiniai santykiai.
Ypatumai , atskiriantys procesinį atstovavimą nuo tiesioginio atstovavimo - CPK nurodo
subjektus, kurie gali būti atstovais (advokatai, jų padejėjai, turintys raštišką vadovaujančio advokato
leidimą, profsąjungos ir tt.). O pagal CK atstovais gali būti visi veiksnūs CT subjektai, išskyrus įst.
numatytas išimtis.

Atstovavimo atsiradimo pagrindai ir rūšys:

Pagal CK :

1) Sandoris – atstovaujamasis savanoriškai išreikšdamas savo valią, susitaria su kitu asmeniu ir

sutarties pagrindu suteikia jam teisių, o atstovas įsipareigoja atstovaujamojo vardu ir lėšomis atlikti
tam tikrus veiksmus su trečiaisiais asmenimis.
2) Kai nurodo įstatymas (pvz. tėvai yra savo neveiksnių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus
neveiksnius tėvus. Globėjai taip par yra atstovai pagal įstatymą)
3) Teismo sprendimu (teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu, privalo nedelsdamas skirti jam globėją ar
rūpintoją)
4) Pagal administracinį aktą (pvz. mero potvarkis, kuriuo pavedama atlikti tam tikrus teisinius
veiksmus)

Pagal CK, CT doktriną ir teismų praktiką dar išskiriami :

5) Numanomas atstovavimas (pvz. pardavėjas yra numanomas parduotuvės atstovas) – atvejai, kai
atstovavimo faktas gali būti suprantamas iš konkrečių aplinkybių. (CK 2.133str. 2d.) Numanomas
atstovavimas sukelia civ. teises ir pareigas atstovaujamajam, jeigu :
 Buvo aplinkybės, pagal kurias 3čiasis asmuo galėjo protingai manyti, jog sudaro
sandorį su kito asmens atstovu;
 Tos aplinkybės atsirado dėl atstovaujamojo elgesio
 Trečiasis asmuo buvo sąžiningas (nežinojo ir negalėjo žinoti, kad sudaro sandorį su
asmeniu, neturinčiu tokios teisės)
6) Tariamas atstovavimas (pvz. teatro rūbinėje stovintis ir drabužius priimantis rūbininku apsimetęs
asmuo) – atvejai, kai 3čiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens
atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tokios teisės neturėjo.
Tariamas atstovavimas nuo numanomo skiriasi tuo, jog tariamo atstovavimo atveju tikrojo
atstovavimo nėra, o numanomo atstovavimo atveju – yra.

JA atstovavimas
JA veikia per savo organus, kurie išreiškia jo valią ir kurių teises šitaip veikti gali riboti tik įstatymas. JA
valdymo organas yra pagr. JA organas ir yra atsakingas už JA valdymą (vidinė f-ja) ir atstovauja JA
santykiuose su 3čiaisiais asmenimis (išorinė f-ja). Jis veikia JA vardu ir interesais ir jį galime laikyti atstovu
pagal įstatymą.

Įgaliojimas

Rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui
nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimas yra vienašalis atstovaujamojo sandoris,
jam užtenka vien atstovaujamojo valios. Atstovo sutikimo nereikia, nes įgaliojimas nėra susijęs su jo paties
civ. teisėmis. Bet atstovas gali atsisakyti įgaliojimo. Įgaliojimas skiriamas išoriniams santykiams reguliuoti
(atstovo ir 3čiųjų asmenų). Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius nustatantis sandoris yra kauzalus
(nurodomas jo pagrindas), o įgaliojimas – abstraktus sandoris (jis išduodamas vidinius atstovavimo
santykius reguliuojančiame sandoryje nurodytu pagrindu).

Trečiasis asmuo, su kuriuo atstovaujamasis sudaro sandorį, turi teisę reikalauti, kad atstovas pateiktų savo
įgaliojimą ir jo kopiją. Pagal LAT – būtina pateikti originalą, kuris ir įrodo, jog atstovas turi teisę
veikti tam tikru būdu atstovaujamojo vardu.

Pagal suteikiamų teisių apimtį įgaliojimai skirstomi į:

1) Vienkartinius – išduodamas vienam konkrečiam teisiniam veiksmui atlikti

2) Generalinius – suteikiami įgaliojimai iš esmės atlikti visus su atstovaujamuoju susijusius reikalus.
Bet atsižvelgiant į tai, jog tokiame įgaliojime nėra aiškiai apibrėžtos teisės, juo atstovui galima
atlikti tik su atstovaujamojo turtiniais reikalais susijusius veiksmus (atstovaujamojo turtui ir
turtiniams interesams išsaugoti ir turto priežiūrai)

3) Specialiuosius – išduodamas keletui ar daugiau teisinių veiksmų atlikti. Teisės gali būti suteikiamos
įvardijant tam tikrą veiklą (pvz. atstovauti atstovaujamajam teisme) arba tam tikros rūšies konkrečius
teisinius veiksmus (pvz. sudaryti sandorius, kurių suma neviršyja 500 000 Lt). Taip pat yra atskiras
specialiojo įgaliojimo porūšis – spec. rūšies generalinis įgaliojimas - prokūra.

Pagal tai, keliems atstovams išduodami, įgaliojimai skirstomi :

1) Paprastieji (atskirieji) – išduodami vienam konkrečiam asmeniui. Galima išduoti keliems
asmenims atskirai, ir jie veiks savarankiškai.
2) Bendrieji (kiekybiniai) – išduodamas dviems ar daugiau asmenų, ir jie gali veikti tik kartu.
Pagal tai, ar gali būti atšaukiami :
1) Atšaukiamieji – įgaliotojas savo valia gali atšaukti savo išduotą įgaliojimą
2) Neatšaukiamieji – įgaliojimas, kurio įgaliotojas savo valia negali atšaukti. Toks įgaliojimas
gali būti nustatomas įstatymais, šalių susitarimu, taip pat iš teisinių santykių, kurių pagrindu
yra atsiradęs atstovavimas, specifikos. (Pvz. A pardavė butą B ir įgaliojo B savo vardu
tvarkyti buto atlaisvinimo reikalus). Tokiam įgaliojimui yra būtinas pagrįstas teisėtas
pagrindas. Tačiau, pagal CT doktriną, neatšaukiamumo sąvokos nereikia taikyti
tiesmukai – esant tam tikroms sąlygoms, net ir neatšaukiamas įgaliojimas gali būti atšauktas.
(Pvz. A pardavė butą B, ir įgaliojo B savo vardu tvarkyti buto atlaisvinimo reikalus, tačiau
pirkimo-pardavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia). Visais atvejais negali būti leista
atsirasti situacijoms, kai atstovaujamasis taptų neapsaugotas nuo atstovo savivalės.

Įgaliojimo forma – Jam, kaip ir sandoriui, nustatyta paprasta rašytinė forma (surašant vieną dokumentą, jį
pasirašo
įgaliotojas). CK taip pat numato atvejus, kai įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro.
Rašytiniu dokumentu laikomas dokumentas, perduotas telegrafinio, faksimilinio ar kitokiais
telekomunikacijų
galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Nesvarbu kokiame
rašytiniame
dokumente nustatomos įgaliotiniui suteikiamos teisės, svarbu, kad tas rašytinis dokumentas atitikų
įgaliojimui
keliamus reikalavimus (rašytinė forma, rekvizitai – išdavimo data, pasirašyta įgaliotojo).

Notaro pagal CK turi būti patvirtinami :

 Įgaliojimai sudaryti sandorius, kuriems įstatymas numato privalomą notarinę formą
 Įgaliojimai FA vardu atlikti veiksmus, susijusius su JA išskyrus įst. numatytas išimtis
(supaprastinti įgaliojimai CK 2.139str.)
 Įgaliojimai, kuriuos FA išduoda nekilnojamam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti
Įgaliojimai, kuriuos tvirtina ne notaras, o kiti subjektai (prilygsta notaro patvirtintam įgaliojimui):
 Karių įgaliojimai, patvirtinti įv. karo vadų
 Asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti tų vietų vadovų
 Asmenų, esančių tolimojo plaukiojimo laivuose (su LT vėliava), įgaliojimai, patvirtinti tų laivų vadų

Įgaliojimo formos nesilaikymo teisiniai padariniai

Kadangi įgaliojimas yra vienašalis atstovaujamojo sandoris, nesilaikius nustatytos formos padariniai tokie
patys, kaip
ir sandorių formos nesilaikymo. Taigi, įgaliojimas, nesilaikant paprastos rašytinės formos, negaliotų tik
tokiu atveju,
kai įstatyme įsakmiai nurodyta tokia pasekmė, o kadangi CK normos, reglamentuojančios įgaliojimą, tokio
padarinio
nenumato, nesilaikant rašytinės įgaliojimo formos, įgaliojimas nebus negaliojantis, tačiau 3čiasis asmuo turi
teisę
pareikalauti įgaliojimo kaip rašytinio dokumento, patvirtinančio atstovui suteiktas teises.
Jei nesilaikoma privalomos notarinės formos, įgaliojimas yra negaliojantis (priskiriami ir tie įgaliojimai,
kurie prilygsta
notaro patvirtintiems).

Įgaliojimo terminas
 Terminas nėra privalomas reikalavimas, turintis reikšmę įgaliojimo galiojimui. (Gali būti apibrėžtas
arba ne)
 Apibrėžtas – nurodomas apibrėžiant kalendorine data, metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis,
valandomis, minutėmis ir tt. arba nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti.
 Neapibrėžtas – galioja 1 metus nuo jo sudarymo datos, jeigu nenurodytas galiojimo terminas.
(Netaikoma, jei išduodamas notaro patvirtintas įgaliojimas atlikti veiksmus užsienio valstybėje
nenurodant įgaliojimo termino. (Galioja tol, kol jį panaikina įgaliotojas)

Įgaliojimo pabaigos pagrindai

1. Baigiasi pasibaigus jo galiojimo terminui
2. Baigiasi įgaliotojui jį panaikinus arba įgaliotajam asmeniui atsisakius įgaliojimo (jei įgaliojimas
neatšaukiamas, įgaliotojo teisė jį atšaukti yra apribota).
3. Baigiasi, kai nustoja egzistuoti įgaliotojas ar įgaliotinis, kuris buvo JA, arba kai jam iškeliama
bankroto byla (Pagal LAT, bankroto bylos iškėlimo momentu laikomas teismo nuosprendžio
 iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas) (JA baigiasi likvidavimo arba reorganizavimo būdu). JA
laikomas pasibaigusiu nuo jo išregistravimo iš JA registro dienos. Tačiau CT doktrinoje
pripažįstama, jog įgaliojimas, kurio įgaliotojas ar įgaliotinis yra JA, baigiasi nuo sprendimo
reorganizuoti/likviduoti JA priėmimo momento,nes pvz. likviduojant JA jo valdymo organai
netenka įgaliojimų ir JA dalyvių kompetencija pereina likvidatoriui. Išimtys būtų įgaliojimo
išlikimas po sprendimo likviduoti JA priėmimo, jei tas įgaliojimas išduotas sudaryti sandorius, kurių
sudarymas neprieštarauja likviduojamo JA veiklai.
4. Baigiasi, kai miršta/pripažįstamas nežinia kur esančiu ar pripažįstamas neveiksniu/ribotai veiksniu
įgaliotojas ar įgaliotinis, jeigu jis buvo FA. ->Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (nesvarbu,
kad jame pvz. nurodyta kita asmens mirties data).
5. Vienkartinis įgaliojimas pasibaigia, kai atliekamas veiksmas, kuriam jis yra išduotas (CK nėra
paminėta).

Bet CT doktrina pabrėžia, jog įgaliotinį ar įgaliotoją pripažinus ribotai veiksniu, o įgaliojimas išduotas
atlikti tokiems teisiniams veiksmams, kuriuos gali atlikti ir ribotai veiksnus žmogus, įgaliojimas turėtų
galioti.

Įgaliojimo pabaigos teisiniai padariniai

Teisinius padarinius, kurie atsiranda dėl įgaliojimo pasibaigimo, galima suskirstyti:
1. Įgaliotinio atliktų veiksmų įgaliotojo vardu rezultatų galia 3siems asmenims+įgaliotojui ar jo
teisių perėmėjams - įgaliotinio veiksmai įgaliotojo vardu pasibaigus įgaliojimui, įgaliotojui ar jo
teisių perėmėjams (pvz. jei įgaliotojas mirė) teisių ir pareigų 3čiųjų asmenų atžvilgiu nesukelia,
nebent įgaliotinis nežinojo ir negalėjo žinoti apie įgaliojimo pasibaigimą (pvz. įgaliojime
nenurodytas jo galiojimo terminas (tai galioja 1metus), o įgaliotojas mirė ir niekas
nepranešė įgaliotiniui apie tai). O jei tretieji asmenys žinojo ar turėjo žinoti apie įgaliojimo
pasibaigimą, tada įgaliotojo teisių perėmėjai gali ginčyti sandorį. (jei prieš sandorį 3čiasis
asmuo nepareikalavo įgaliojimo iš įgaliotinio, o paskui paaiškėja, kad buvo pasibaigęs
įgaliojimo terminas, tai laikoma jo paties neapdairumu ir teisių ir toks sandoris pareigų
įgaliotojui nesukelia).
2. Įgaliotojo ar jo teisių perėmėjų ir įgaliotinio pareigos pasibaigus įgaliojimui:
 Įgaliotojo ar jo teisių perėmėjų pareiga atlyginti įgaliotinio patirtas išlaidas ir sumokėti
jam atlyginimą (nebent sutartis arba įstatymas numato, jog išlaidos neatlyginamos ir
atstovaujama neatlygintinai).
 Įgaliotojo ar jo teisių perėmėjų pareiga pranešti apie įgaliojimo pasibaigimą įgaliotiniui ir
įgaliotojui žinomiems 3tiesiems asmenims, santykiuose su kuriais atstovauti buvo
duotas įgaliojimas (visais atvejais, išskyrus, kai įgaliotinis pats atsisako įgaliojimo arba
pasibaigia įgaliojimo terminas. Jei niekas nepraneša ir įgaliotiniui nėra objektyvių
galimybių žinoti apie įgaliojimo pasibaigimą, veiksmai, įgaliotinio atlikti įgaliotojo vardu
po įgaliojimo pasibaigimo minėtais atvejais, sukelia teises ir pareigas įgaliotojui 3čiųjų
asmenų atžvilgiu).
 Įgaliotinio pareiga grąžinti įgaliojimą įgaliotojui ar jo teisių perėmėjams (turi būti
grąžinamas įgaliojimo originalas, o ne jo nuorašas)
 Įgaliotinio pareiga atsiskaityti su įgaliotoju – pateikti ataskaitą apie savo veiklą ir
atsiskaityti už viską, ką yra gavęs vykdant pavedimą.
Perįgaliojimas
Įgaliotinio jam įgaliotojo suteiktų teisių atlikti tam tikrus veiksmus įgaliotojo vardu, perdavimas kitam
asmeniui.
Galima tik :
 1. Kai teisė perįgalioti suteikta įgaliotiniui išduotame įgaliojime (pagal LAT – įgaliotojas gali suteikti
teisę įgaliotiniui perįgalioti kitą asmenį ir vėliau)
2. Kai dėl susiklosčiusių aplinkybių, siekiant įvykdyti įgaliotojo valią ir apsaugoti jo interesus yra
būtina perįgalioti kitą asmenį (pvz. įgaliotinis susirgo ir negali nuvykti pasirašyti svarbaus sandorio)

Asmuo, kuris yra perįgaliojamas, tampa įgaliojimą (o ne perįgaliojimą) davusio asmens atstovu.
Tačiau įgaliotojo ir
įgaliotinio teisinis santykis nesibaigia, o tiesiog atsiranda naujas subjektas, atliekantis pareigas vietoj
įgaliotinio.

Perįgaliojimui keliami reikalavimai :

 Turinys (perduodamos teisės)+ forma turi atitikti „originalų“ įgaliojimą
 Perįgaliojimo terminas negali būti ilgesnis už įgaliojimo terminą
 Pasibaigus įgaliojimui, pasibaigia ir perįgaliojimas.
 Įgaliojimo pripažinimas negaliojančiu ir perįgaliojimą daro negaliojančiu, bet jei perįgaliojimas
pripažįstamas negaliojančiu, įgaliojimo negaliojimo klausimas sprendžiamas atskirai

Dėl perįgaliojimo atsirandančios pareigos:

 Įgaliotinis turi pranešti įgaliotojui apie perįgaliojimą ir pateikti informaciją apie asmenį (v.p.
adresas ir tt.), kuriam yra suteikiamos teisės atstovauti įgaliotoją, ir informuoti įgaliotoją apie
suteikiamų teisių turinį (suteikiamos visos pagal įgaliojimą, ar dalis jų). Jeigu asmenį pasirenka
pats įgaliotojas, įgaliotinis šios pareigos gali nevykdyti.<--jei nepraneša, atstovas prisiima visą
riziką dėl perįgalioto asmens veiksmų ir atsako prieš įgaliotoją. Taip pat jei įgaliotojas pats
pasirinko perįgaliotinį, o įgaliotinis žinojo apie perįgaliotinio nepatikimumą ir nepranešė apie
tai įgaliotojui.
 Kitos pareigos (tokios pat kaip ir įgaliojimo atveju)

Komercinis atstovavimas

Prekybos agento, kaip komercinio atstovo, ypatumai - tai nepriklausomas asmuo, kurio pagr. ūkinė veikla –
nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis atstovaujamojo
vardu, interesais ir sąskaita. (jei savo vardu, bet atstovaujamojo lėšomis, tai jau būtų netiesioginis
atstovavimas – komiso sutartis)

Požymiai :

 Nepriklausomas verslo subjektas (kuris gali būti tiek FA tiek JA). Verslo požymiai:
1. Nepriklausomumas – asmuo, užsiimantis verslu, yra savarankiškas (nėra darbo
santykių tarp atstovaujamojo ir atstovo (prekybos agento). Dėl to, prekybos
agentu nelaikomas JA filialas arba JA likvidatorius, taip pat ir partneris,
veikiantis pagal jungtinės veiklos sutartį)
2. Atlygintinumas – pajamų gavimas iš veiklos arba už veiklą
3. Tęstinumas – sandorių sudarymo skaičius neribojamas
 Sutartis sudaro atstovaujamojo vardu, sąskaita ir interesais (jei savo vardu, jis būtų ne prekybos
agentas, o komisionierius)
 Prekybos agento veikla būtinai turi būti atlygintinė (kitap nėra taikoma Tarybos Direktyva, kuria
remiasi CK, reglamentuodamas prekybos agento sąvoką ir veiklą) Tačiau jei pvz. atstovaujamasis
pasinaudoja savo teise atsisakyti sudaryti tam tikrą sutartį (praneša apie tai prekybos agentui), jis gali
atlyginimą sumažinti, nes jis protingai priklauso nuo sudarytų sutarčių.
  Prekybos agentui atstovaujamasis paveda tarpininkauti sudarant sutartis jo vardu, sąskaita ir
interesais (atsiranda tarpusavio atstovavimo santykiai, kuriems būdingi bendri atstovavimo
požymiai)

Specifiniai komercinio atstovavimo požymiai :

1. Komercinio atstovavimo sutartis gali būti sudaroma raštu arba žodžiu. Raštu – jei reikalauja nors
viena šalis. (Nekomercinio atstovavimo atveju sutartis turi būti rašytinė)
2. Atstovas (prekybos agentas) turi pareigą saugoti atstovaujamojo komercines paslaptis (taip pat ir
pasibaigus komerciniams atstovavimo santykiams)
3. Atstovas (prekybos agentas) turi pareigą nekonkuruoti su atstovaujamuoju (jeigu sutartis
sudaryta raštu, ir tokia pareiga yra numatyta :
o Dėl nekonkuravimo komercinio atstovavimo sutarties galiojimo metu
o Dėl nekonkuravimo po komercinio atstovavimo sutarties pasibaigimo (ne ilgiau kaip 2
metus)
o Abiem atvejais

Atstovaujamasis gali iki sutarties galiojimo pabaigos raštu vienašališkai atsisakyti konkurencijos
draudimo. Jei sutartyje numatytas konkurencijos draudimas, prekybos agentas turi teisę į kompensaciją už
visą konkurencijos draudimo laikotarpį (nebent sutartis buvo nutraukta dėl prekybos agento kaltės).
Atstovaujamasis neturi teisės remtis konkurencijos draudimo išlyga, jeigu:

o Atstovaujamasis nutraukė sutartį pažeisdamas išankstinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą

terminus
o Prekybos agentas nutraukė sutartį dėl svarbių priežasčių, už kurias atsako
atstovaujamasis ir apie jas nedelsdamas jam pranešė
o Sutartis nutraukta teismo dėl priežasčių, už kurias atsako atstovaujamasis
4. Atstovaujamasis turi pareigą suteikti atstovui (prekybos agentui) visą būtiną informaciją, reikalingą
jo pavedimams vykdyti (taip pat ir pranešimą apie sutarties, kurios sudaryti atstovas neturėjo teisės,
nepatvirtinimą. Priešingu atveju, tylėjimas bus laikomas atstovaujamojo sutikimu, skirtingai nei
nekomerciniame atstovavime). Teisę į atlyginimą prekybos agentas turi nuo momento, kai
atstovaujamasis įvykdė arba turėjo pagal pasirašytą sutartį su 3čiąja šalimi įvykdyti sandorį, arba kai
3čioji šalis įvykdo sandorį.

Teisiniai padariniai, atsirandantys prekybos agentui atstovaujamojo vardu sudarius sutartį,

kurios sudaryti jis neturėjo teisės arba viršijo savo įgaliojimus – jei 3čioji šalis nežinojo ir negalėjo
žinoti prekybos agentą veikiant viršijant savo įgaliojimus arba neturint teisės sudaryti tam tikrą sandorį,
o atstovaujamasis nedelsdamas po to, kai sužinojo apie tokį sandorį iš 3čiojo asmens ar prekybos
agento, nepareiškė 3čiajai šaliai, kad sutarčiai nepritaria, pripažįstama, kad ją atstovaujamasis patvirtino,
ir ji jam galioja. (Bendrojo atstovavimo atveju visada reikia atstovaujamojo pritarimo, kad ji jam
galiotų).

Komercinio atstovavimo sutarties nutraukimas :

 Jei sutartis neterminuota – bet kada, bet kuri iš sutarties šalių, nesant svarbių priežasčių. Svarbu iš
anksto pranešti kitai šaliai apie sutarties nutraukimą nepažeidžiant CK nurodytų pranešimo terminų.
Jei pažeidžia, kita šalis turi teisę į nuostolių atlyginimą.
 Jei sutartis terminuota – tik jei yra svarbių priežasčių. Terminai pranešti kitai šaliai apie nutraukimą
nenurodyti CK, todėl ir terminai, ir nutraukimo priežasčių svarba vertinama vertinamuoju
kriterijumi ir protingumo+tt. principais. Jei už svarbias priežastis atsako kažkuri iš sutarties šalių,
 kita šalis turi teisę į nuostolių atlyginimą. Taip pat yra ir teisė į kompensaciją už esminį verslo ryšių
praplėtimą, kuris duoda atstovaujamajam nemažai naudos jau po komercinio atstovavimo sutarties
pasibaigimo.
 Teisės į kompensaciją ar nuostolių atlyginimą neturi ta šalis, kuri atsako už svarbias
priežastis, dėl kurių buvo nutraukta komercinio atstovavimo sutartis. (pvz. prekybos agentas
nutraukė dėl svarbių priežasčių, už kurias atsako atstovaujamasis. Tokiu atveju,
atstovaujamasis neturi teisės į nuostolių, patirtų dėl sutarties nutraukimo, atlyginimą).
 Teisės į kompensaciją taip pat neturi ta šalis, kurios iniciatyva buvo nutraukta komercinio
atstovavimo sutartis (be svarbių priežasčių)
 Teisės į kompensaciją neturi prekybos agentas, kuris atstovaujamojo sutikimu perduoda savo
t. ir p. pagal komercinio atstovavimo sutartį kitam asmeniui.

Sulaikymo teisė – prekybos agentas turi teisę sulaikyti turimus atstovaujamojo daiktus ir teises į tuos
daiktus patvirtinančius dokumentus, kol atstovaujamasis su juo atsiskaitys.

Komercinio ir bendrojo atstovavimo skirtumai:

1) Bendrajame atstovavime JA organai yra to JA atstovai pagal įstatymą, o komerciniame atstovavime

JA organas nelaikomas to JA prekybos agentu
2) Bendrojo atstovavimo atsiradimo pagrindu gali būti ne tik sandoris, bet ir įstatymas ar
administracinis aktas, o komerciniame atstovavime – sandoris.
3) Bendrajame atstovavime atstovo, veikusio neturint tam teisės ar viršijant jam suteiktus įgaliojimus,
sudarytas sandoris sukelia teisinius padarinius atstovaujamajam tik jam aktyviais veiksmais
patvirtinus sandorį, o komerciniame atstovavime toks sandoris sukelia teisinius padarinius
atstovaujamajam jeigu jis nedelsdamas nepraneša 3čiajai šaliai, kad sandoriui nepritaria po to, kai
apie jį sužino iš 3čiosis šalies ar iš atstovo
4) Komerciniame atstovavime atstovui yra numatyta atstovaujamojo turto sulaikymo teisė, o
bendrajame – ne.
5) Komercinio atstovavimo sutartis pagal CK turi būti sudaryta raštu arba žodžiu, o bendrojo – raštu.
6) Komercinio atstovavimo sutartis yra atlygintinė, o bendrojo atstovavimo – nebūtinai.
7) Bendruoju atstovu gali būti veiksnus asmuo, o komercinis atstovas turi atitikti tam tikrus specifinius
požymius (nepriklausomas verslo subjektas, kuriuo gali būti tiek FA tiek JA)
8) Skiriasi komercinio ir bendrojo atstovavimo šalių pareigos (pvz. komercinio atstovavimo atveju,
atstovaujamasis turi suteikti atstovui visą informaciją, reikalingą pavestiems sandoriams sudaryti ir
tt.)

Prokūra

Speciali generalinio įgaliojimo rūšis, kuriuo JA (verslininkas) suteikia teisę asmeniui atstovaujamojo vardu
ir jo interesais atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su JA (verslininko) verslu. Joje suteikiamų teisių
nurodyti nereikia, nes jos nurodytos CK straipsniuose, reglamentuojančiuose prokūrą. Prokūra yra
vienašalis sandoris.

Rūšys :

 Paprastoji prokūra – išduodama vienam prokuristui

 Bendroji prokūra – išduodama daugiau nei vienam asmeniui ir jie visi privalo veikti kartu
 Mišri bendroji prokūra – kai prokuristas gali veikti tik kartu su atitinkamu JA valdymo organu, arba
tas organas gali veikti tik kartu su prokuristu, arba abu gali veikti tik kartu

Prokūros išdavimas
Kadangi prokūra yra suteikiama teisė atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su JA (verslininko) verslu,
teisę išduoti prokūrą turi PJA, kurie užsiima verslu ir siekia iš to naudos; taip pat ir FA, užsiimantys
verslu.

Išduoda atitinkamas JA valdymo organas, JA savininkas, JA įgaliotas asmuo.

JA steigimo dokumentuose nurodyta prokūros išdavimo tvarka (jeigu nurodyta) svarbi tik vidiniams JA
santykiams, todėl 3tiesiems asmenims išduota prokūra, pažeidžiant JA įstatus, vis tiek galios.

Prokūristais gali būti tik veiksnūs FA. Prokūra turi būti rašytinė, bet tai nėra įsakmiai numatyta, todėl
rašytinės formos nesilaikymas nedaro prokūros negaliojančia. 3čioji šalis turi teisę pareikalauti prokūros
kaip rašytinio dokumento, kuris patvirtintų prokuristo teises. Bet, kaip ir atstovo, jo teisės gali būti
suprantamos iš atitinkamų aplinkybių.

Esminis prokūros ypatumas – ji turi būti įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka (JA registre). Nes
atstovaujamojo ir prokuristo santykiams prokūra įsigalioja nuo jos išdavimo, o santykiuose tarp prokuristo ir
3čiųjų asmenų prokūra įsigalioja nuo jos įregistravimo.

Prokūristas neturi teisės :

1) Perleisti atstovaujamojo nekiln. daikto ar varžyti teisių į jį

2) Pasirašyti atstovaujamojo balanso ir mokesčių deklaraciją
3) Skelbti atstovaujamojo bankroto
4) Išduoti prokūros
5) Priimti į įmonę dalininkų
6) Perleisti savo įgaliojimus kitam asmeniui

Prokūra gali būti ribojama ir nurodant pvz. prokuristo veiklos teritoriją (tarkim atitinkamas filialas), veikimo
sritį (pvz. transporto sritį), tam tikras aplinkybes (pvz. kol prokuristas eina skyriaus vedėjo pareigas), laiką
(nurodant terminą).

Prokuristas atsako atstovaujamajam ir tretiesiems asmenims taip pat, kaip ir prekybos agentas. Taigi,
sandoriai, kuriuos prokuristas sudarė neturėdamas teisės ar viršydamas įgaliojimus, sukuria atstovaujamajam
teises ir pareigas, nebent atstovaujamasis nedelsdamas po to, kai sužino apie tokį sandorį iš trečiojo asmens
ar atstovo, praneša 3čiajai šaliai, kad sandoriui nepritaria.

CK 2.180str. 1d. teigia, kad prokūra gali būti ribojama (laikas, teritorija, aplinkybės ir tt.) 2d. teigia, kad 1
dalyje nurodyti prokūros apribojimai neturi įtakos 3tiesiems asmenims.  pagal CT doktriną ši dalis
netaikoma, jeigu prokuristas sąmoningai veikė pažeisdamas ribojimus, o 3tieji asmenys žinojo ar
turėjo apie tai žinoti (nebuvo sąžiningi). Jei 3tieji asmenys buvo sąžiningi, prokuristo veiksmai įpareigoja
atstovaujamąjį (nebent jis nedelsdamas praneša apie sandorio nepatvirtinimą).

Prokūros pabaiga :

1) Viena iš šalių jos atsisako/ją atšaukia

2) Viena iš šalių nustoja egzistuoti (Jei FA – miršta, jei JA –likviduojamas/reorganizuojamas)
3) Atstovaujamajam iškelta bankroto byla
4) Viena iš šalių paskelbiama nežinia kur esanti arba apribojamas veiksnumas 5) Prokūros
galiojimo pab.

Komercinio atstovavimo ypatumai sudarant ir vykdant tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo

sutartis
Tą reguliuojančios normos taikomos jeigu:

1) Sudaroma ir vykdoma tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutartis

2) Atstovaujamasis ir trečiasis asmuo yra skirtingose valstybėse

Šios normos taikomos tik išoriniams atstovavimo santykiams (atstovaujamas+atstovas kaip viena šalis,
3čiasis asmuo kai kita šalis)  vidiniams santykiams taikomos bendrosios atstovavimo normos.

Normos netaikomos, jeigu:

 Sudaroma akcijų ar kitų vertyb. popierių biržoje pirkimo-pardavimo sutartis

 Sudaroma prekių pirkimo-pardavimo aukcione sutartis
 Atstovai veikia pagal įstatymą arba teismo ar administracinių institucijų sprendimą
 Sudaroma vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis (prekės įsigyjamos asmeniniams poreikiams
tenkinti) (CT Doktrina)
 Tokią sutartį JA vardu sudarė JA valdymo organai ar darbuotojai, jeigu jie veikė nepažeisdami
kompetencijos
 Pagal tarpt. priv. teisės normas konkrečiu atveju taikytina užsienio teisė (atstovavimo santykiams
taikoma valstybės, kurioje veikia atstovas, teisė)

Atstovo teisės ir pareigos gali būti išreikštos bet kokia forma ir jų turinys gali būti įrodinėjamas bet
kokiomis įrodinėjimo priemonėmis.

Teisiniai padariniai:

 Jei atstovas veikia teisėtai ir neviršija savo įgaliojimų, sutartis sukuria/pakeičia/panaikina

atstovaujamojo teises ir pareigas, jeigu 3čioji šalis žinojo ar turėjo žinoti sudarąs sutartį su atstovu
(reikia atstovavimo atskleidimo fakto)
 Jei 3čioji šalis nežinojo ir neturėjo žinoti atstovavimo fakto, t. ir p. pasikeičia/pasinaikina/susikuria
atstovui. Taip pat ir jeigu atstovas pats siekė jas susikurti/pakeisti/pasinaikinti sau.
 Jei atstovas veikia viršydamas savo įgaliojimus arba neturėdamas teisės, tai teisiniai padariniai kyla
ne atstovaujamajam, bet būtent atstovui. Atstovaujamasis gali patvirtinti atstovo veiksmus (ir kai
viršijo įgaliojimus, ir kai neturėjo teisės) savo aktyviais veiksmais. (Kom. Atstovavime sudarant ir
vykdant tarpt. prekių pirkimo-pardavimo sutartis, kaip ir bendrajame atstovavime, reikia
būtent aktyvių veiksmų, norint patvirtinti sandorį. Tuo tarpu komerciniame atstovavime –
atvirkščiai (aktyvių veiksmų norint nepatvirtinti)).

Galimybė atstovaujamajam arba 3čiajam asmeniui įgyvendinti atstovo įgytas teises (neatskleisto
atstovavimo atveju):

 Atstovaujamajam – jei atstovas atstovaujamajam nevykdo savo prievolių (pvz. 3čiasis asmuo
nevykdo sutarties, sudarytos su atstovu, o dėl to atstovas negali įvykdyti savo įsipareigojimų
atstovaujamajam). Išimtis – 3čiasis asmuo įrodo, jog nebūtų sudaręs sutarties žinodamas kas yra
atstovaujamasis
 Trečiajam asmeniui – kai atstovas nevykdo savo prievolių 3čiajam asmeniui (analogiškai 1variantui).
Prieš 3čiąjį asmenį gynybos priemones gali naudoti tiek atstovas, tiek atstovaujamasis.

Bet jie turi pranešti apie savo ketinimą atitinkamai šaliai (atstovaujamasis-atstovui ir 3čiajam asmeniui,
atstovas – atstovaujamajam ir 3čiajam asmeniui, 3čiasis asmuo – atstovui ir atstovaujamajamVisi visiems
praneša)
Kai praneša apie ketinimą įgyvendinti atstovo įgytas teises neatskleisto atstovavimo atveju, nebegali
atsisakyti prievolių, siejančių juos su atstovu. Norint įgyvendinti tas teises, reikia sužinoti atstovaujamojo ar
3čiojo asmens vardą (kad būtų įmanoma identifikuoti asmenį), todėl kita šalis privalo jį pranešti.

Sąžiningos 3čiosios šalies teisės, kai atstovas sudaro ir vykdo sutartį neturėdamas tam teisės ar viršija
įgaliojimus:

 Gali atsisakyti prisiimti t. ir p. pagal sutartį, kol atstovaujamasis per protingą terminą nepatvirtino
atstovo veiksmų (jei patvirtino, bet ne per protingą terminą, gali atsisakyt nedelsiant po patvirtinimo)
 Gali reikalauti iš atstovo atlyginti nuostolius, jei atstovaujamasis nepatvirtino atstovo veiksmų, arba
patvirtino ne per protingą terminą, o 3čioji šalis nedelsiant atsisake prisiimti t. ir p. pagal sutartį)

Jei 3čioji šalis buvo nesąžininga (žinojo ar turėjo žinoti atstovą veikiant be teisės ar viršijant įgaliojimus), jis
neturi teisės pareikšti minėtų reikalavimų. (Tada jį sieja santykiai su atstovu).

Jei atstovaujamasis patvirtino tik dalį atstovo veiksmų, 3čioji šalis gali visais atvejais atsisakyti
sutarties (nesvarbu ar 3čioji šalis buvo sąžininga, ar ne).

Šio atstovavimo pab. pagrindai tokie patys, kaip ir bendrojo.

1) Baigiasi terminas
2) Atstovaujamasis panaikina/atstovas atsisako
3) Nustoja egzistuoti atstovas/atstovaujamasis (FA-miršta, apribojamas veiksnumas, apskelbiamas
nežinia kur esančiu; JA-likviduojamas,reorganizuojamas, jam iškeliama bankroto byla)
4) Kai atliekamas veiksmas, dėl kurio yra kilę atstovavimo santykiai (pvz. sudaromas/įvykdomas
sandoris)

12 Tema – CT terminai. Ieškinio senatis

Termino samprata – įstatymų pagrindu apibrėžtas arba neapibrėžtas laikas, kuriam suėjus ar pasibaigus
įvyksta tam tikras civ. t ar p. atsiradimas/pasibaigimas/pasikeitimas. Laikas yra juridinis faktas,
egzistuojantis be žmogaus valios. Žmogus gali tik apibrėžti jo pradžią ir pabaigą, nustatyti skaičiavimo
taisykles.

Terminų reikšmė :

 Užtikrina CT santykių stabilumą (apibrėžiamas CT santykių galiojimo laikotarpis)

 Garantuojamos subjektinės teisės ( pvz. sudarius nuomos sutartį 10čiai metų, nuomininkas
užsitikrina teisė naudotis būstu, o nuomotojui pajamų gavimas)
 Užtikrinamas CT santykių aiškumas – aiškiai apibrėžiamas subj. Teisių atsiradimo ir pasibaigimo
bei pasikeitimo momentas.

Skirtumai nuo sąlygos :

 Atidedamoji sąlyga – nuo jos priklauso prievolės atsiradimas arba pasibaigimas, o atidedamojo
termino atveju prievolė vis tiek yra, terminas tik atideda jos vykdymą.
 Kadangi laikas egzistuoja ir eina nepriklausomai nuo žmogaus valios, tam tikras terminas anksčiau ar
vėliau visad sueis, o ar atsiras tam tikra sąlyga, mes tiksliai nežinome.
 Sąlygai būdinga grįžtamasis galiojimas, o terminui – ne.
 Atidedamojo termino atveju kreditorius turi reikalavimo teisę, o skolininkas pareigą, bet ji gali būti
pradėta įgyvendinti tik suėjus atidedamajam terminui,o atid. sąlygos atveju, kol neįvykdyta sąlyga,
nėra nei subj, teisės, nei pareigos.
Terminus galima nustatyti :

1) šalių susitarimu – gali būti aiškiai išreikštas, arba numanomas (pvz. kurio protingai reikia tam tikrai
pareigai įgyvendinti)

2) pagal įstatymą - gali būti imperatyvūs (privalomi šalims) ir jų negalima pratęsti nei šalių susitarimu, nei
teismo sprendimu (pvz. ilgalaikės nuomos sutartis negali būti trumpesnė nei 10 metų)

3) gali nustatyti teismas – pagal įstatymo numatytus atvejus arba CT santykio subjektų prašymu.

Terminų skirstymas

(pagal paskirtį) :

1. Civ. t. ir p. atsiradimo terminas yra laikotarpis, kuriam praėjus atsiranda civ. t. ir p.

2. Civ. t. ir p. įgyvendinimo terminas yra laikotarpis, per kurį CT santykių subjektas gali įgyvendinti
savo subjektinę teisę.
3. Civ. t. ir p. galiojimo terminas yra laikotarpis, per kurį galioja tam tikra subjektinė teisė.
4. Civ. p. vykdymo terminas yra laikotarpis, per kurį įp. asmuo privalo įvykdyti konkrečią CT pareigą.
5. Garantinis terminas – laikotarpis, per kurį pardavėjas/gamintojas/pasl. tiekėjas garantuoja prekės
(paslaugos)tinkamumą ją naudojant pagal paskirtį.
6. Civ. t. gynimo laikotarpis yra laikotarpis, per kurį subj. t. turintis asmuo gali kreiptis dėl jos
apgynimo ar įgyvendinimo panaudojant prievartą. = ieškinio senaties terminas – laikotarpis, per
kurį asmuo gali ginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124str.). Taip pat įst.
numatytais atvejais yra pretenzijos terminai, kurie numato laikotarpį asmeniui kreiptis
pateikiant pretenziją, ir jis tik po jos pateikimo įgyja teisę pareikšti ieškinį.

(pagal teisinius padarinius) :

 Naikinamieji – jiem suėjus baigiasi civ. t. ir p. Negali būti atnaujinami. Neturi grįžtamosios galios –
iki termino pab. įgytas teisinis statusas išlieka.
 Atnaujinamieji – terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti, jeigu jis buvo praleistas dėl
svarbių priežasčių. Kokios priežastys yra svarbios, sprendžia teismas.
 Atidedamieji – laikotarpis, kuriam yra atidedamas teisės įgyvendinimas ar pareigos vykdymas.
 Taip pat terminas, kuriam suėjus pasikeičia civ. t. santykiai, yra toks, kuriam suėjus modifikuojamos
civ. t. ir p. bet pats CT santyks nesibaigia.

(pagal nustatymo principą) :

 Apibrėžtas – tai terminas, kuris apibrėžtas nurodant kalendorinę datą arba metus, mėnesius, savaites
ir tt.
 Neapibrėžtas – tai terminas, kuris nustatytas nurodant tam tikrą įvykį, kuris neišvengiamai atsiras, tik
neaišku kada. Taip pat neapibrėžtas terminas yra, kai nėra nurodyta jokio kriterijaus, pagal kurį būtų
galima nustatyti terminą, bet jo buvimas yra akivaizdus atsižvelgiant į prievolės prigimtį.

(pagal išraiškos pobūdį) :

 Aiškiai išreikštas – tiesiogiai nustatytas įstatymu, teismo sprendimu ar šalių tarpusavio susitarimu
 Numanomas terminas – terminas, kuris pripažintinas esančiu atsižvelgiant į prievolės esmę ir pobūdį
(pvz. ūkininkas išsinuomoja kombainą, tai atsižvelgiant į sutarties pobūdį, darytina išvada, kad
nuomos sutarties terminas yra derliaus nuėmimo periodas)
Papildomas terminas – kreditoriaus suteikiamas papildomas terminas skolininkui, kuris praleido pagrindinį
terminą, siekiant išsaugoti prievolinius santykius ir gauti prievolės įvykdymą ne teismo tvarka, nors ir
pavėluotai. Suteikęs papildomą terminą, kreditorius nebegali reikalauti prievolės įvykdymo pirma laiko arba
nutraukti sutartį iki papildomo termino suėjimo.

Lengvatinis terminas – įstatymo, teismo ar šalių susitarimo nustatytas terminas, kuriam yra atidedamas
priverstinis skolininkui priimto teismo sprendimo ar kitokio vykdomojo dokumento sprendimas. Esmė –
jis nenukelia pačios prievolės įvykdymo, o nukelia prievartinį įvykdymą. Jis nustatomas tada, kai kreditorius
jau turi teisę reikalauti ją vykdyti ir teismas yra patenkinęs kreditoriaus ieškinį. Lengvatinį terminą gali
nustatyti teismas skolininko prašymu arba savo iniciatyva, vadovaudamasis įvairiomis aplinkybėmis bei
protingumo, teisingumo principais ir tt.

Bendrieji ir daliniai terminai

Bendrasis – skirtas visai teisei įgyvendinti ar pareigai įvykdyti.

Dalinis – skirtas tik tam tikrai teisei įgyvendinti ar pareigai įvykdyti (pvz. darbų etapui).

Teisinė reikšmė ir atvejai, kai skolininkas netenka teisės remtis terminu

Pagal CK 1.123str. 3d. Preziumuojama, kad terminas nustatytas skolininko naudai, išskyrus atvejus, kai:

1) skolininkui iškeliama bankroto byla; (bankrotas siejamas su JA, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo
16str., nuo bankroto bylos iškėlimo dienos pripažįstama, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo
terminai yra pasibaigę. O dėl dėl FA – kreditorius turi kreiptis į teismą ir įrodyti, jog skolininkas tapo
nemokus)

2) skolininkas sunaikina pateiktą prievolės įvykdymo užtikrinimą; (siejamas su dviem aplinkybėm –

1)prievolės įvykdymo užtikrinimas turi būti sumažintas ar sunaikintas be kreditoriaus sutikimo; 2) jis turi
būti sumažintas ar sunaikintas dėl skolininko, o ne dėl kitų asmenų veikimo ar neveikimo, išskyrus įst.
numatytas išimtis. (pvz. jei įkeisto daikto vertė sumažėja daugiau kaip 30% dėl priežasčių, kurios
nepriklausė nuo skolininko valios (CK 4.126str. 2d.) arba kai prievolės įvykdymo užtikrinimas pablogėja
arba prarandamas. Neturi reikšmės, ar šitai įvyksta dėl skolininko kaltės, ar ne. (CK 6.876str.))

3) skolininkas nepateikia prievolės įvykdymo užtikrinimo, kurį jis privalėjo pateikti. (pvz. skolininkas
neįvykdo savo pareigos pateikti prievolės įvykdymo užtikrinimą arba kitokių sąlygų, su kuriomis siejamas
lengvatų suteikimas (CK 1.123str. 3d. 3); 6.35str. 4d.)).

Teisiniai termino padariniai

1. Naikinamasis terminas – prievolė baigiasi nuo termino suėjimo momento ir tik ateičiai (prieš
sueinant naikinamajam terminui, prievolė galioja ir privalo būti vykdoma)
2. Atidedamasis terminas :
 kreditorius neturi teisės įgyvendinti savo reikalavimo teisę, kol sueis skolininko naudai
nustatytas atidedamasis terminas, nors prievolė ir galioja.
 Atidedamojo termino laikotarpiu netaikoma ieškinio senatis (kol nėra suėjęs atidedamasis
terminas, senaties eiga negali prasidėti)
 Atsitiktinės daikto žūties ar sugedimo rizika tenka savininkui (pvz. pardavėjo pareiga yra
perduoti daiktą savininkui. Yra nustatytas atidedamasis terminas šiai pareigai, bet sutartis
nurodo, kad nuosavybės teisę į daiktą pirkėjas įgyja nuo sutarties sudarymo momento (toks
susitarimas galimas pagal CK 4.49str. 1d. ) tokiu atveju, daikto sugedimo/žūties rizika tenka
savininkui. Bet kai pardavėjas pažeidžia terminą, rizika tenka jau jam.
  Skolininkas turi teisę įvykdyti prievolę pirma laiko tik jei tai neprieštarauja įstatymams arba
toks prievolės vykdymas neprieštarauja jos esmei. ( bet jei atidedamasis terminas nustatytas
skolininko naudai, jis gali jo atsisakyti ir įvykdyti prievolę pirma laiko (CK 6.873str. 3d.)
 Kreditorius turi teisę reikalauti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesvarbu kurios šalies
naudai nustatytas atidedamasis terminas – pvz. areštuoti skolininko turtą, jei yra reali grėsme,
kad pasibaigus atidedamajam terminui skolininkas nebeturės turto ir nebegalės įvykdyti
prievolės)
 Skolininkas, kuris per atidedamąjį terminą tapo nemokus, praranda termino jam suteikiamas
lengvatas

Suėjus atidedamajam terminui :

 Kreditorius įgyja teisę reikalauti, kad skolininkas įvykdytų prievolę

 Skolininkas, suėjus atid. terminui neįvykdęs prievolės, automatiškai laikomas ją pažeidusiu
 Jei skolininkas neįvykdė prievolės, ir yra suėjęs atid. terminas, tai yra pažeistos kreditoriaus teisės ir
prasideda ieškinio senaties eiga.

Ieškinio senatis

Samprata - įstatymų nustatytas terminas, per kurį galima padedant valstybei įgyvendinti savo teises.

Ieškinio senaties ir naikinamojo termino skirtumas – suėjus ieškinio senačiai, prarandi tik teisę į
pažeistos teisės gynybą. O suėjus naikinamajam terminui, prarandi pačią subjektinę teisę.

Ieškinio senaties pabaiga nėra kliūtis kreiptis į teismą, nes teisė kreiptis į teismą ir teisė į gynybą yra dvi
atskiros teisės. Be to, ieškinio senatis gali būti praleista dėl svarbių priežasčių. Teismas, nustatęs šį faktą,
gali senatį atnaujinti.

Teisės normos, nustatančios ieškinio senaties skaičiavimo tvarką, yra imperatyvios, todėl senaties negalima
nustatyti šalių susitarimu.

Ieškinio senaties rūšys :

 Bendroji – 10 metų. Taikoma visiems CT reikalavimams, nebent įstatymai numati tam tikram
reikalavimui specialią senatį.
 Specialioji (sutrumpinta) pagal CK 1.125str. 3-9d.:
 Reikalavimams, atsirandantiems iš konkurso rezultatų – 1mėn.
 Reikalavimams pripažinti JA organų sprendimus negaliojančiais – 3mėn.
 Reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo ir reikalavimams dėl parduotų
daiktų trūkumų – 6mėn.
 Reikalavimams, atsirandantiems iš ryšių įmonių santykių su kitais klientais – 6mėn. jei
siuntos buvo siunčiamos Lietuvoje, 1 metai jei siuntos buvo siunčiamos į užsienį
 Reikalavimams, atsiradusiems iš draudimo santykių – 1m.
 Reikalavimams atlyginti žalą – 3m.
 Reikalavimams dėl palūkanų ir kitų periodinių įmokų – 5m.

Senatis netaikoma CK 1.134str. išvardintiems reikalavimams (pvz. dėl speficinių žmogaus teisių pažeidimų)

Ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Taip pat nuo dienos, kurią asmuo sužinojo
arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Esmė – subjektyvus kriterijus – asmens suvokimas, kad jo
teisė pažeista; objektyvus kriterijus – asmens turėjimas sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Ieškinio senaties sustabdymas – turi būti suprantamas ne kaip laiko sustabdymas (nes to padaryto
neįmanoma), o laiko, kai objektyviai nebuvo įmanoma pareikšti ieškinio, neįtraukimas į senatį.

Atvejai, kada ieškinio senatis gali būti sustabdoma, pateikti CK 1.129str.

Atvejai, kada ieškinio senatis gali būto nutraukta, pateikti CK 1.130str.

Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo, o ieškinio senaties sustabdymas tik
neįtraukia to laikotarpio, per kurį objektyviai nebuvo galima pareikšti ieškinio.

Reikalavimas taikyti ieškinio senatį turi būti pareikštas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Jei nepateikei pirmojoje instancijoje, prarandi tokią teisę bylą nagrinėjant aukštesnėse instancijose.
(LAT 2001-11-26 nutartis)

13 Tema – CT objektai
Tai yra būtent - turtas ir CT saugomos neturtinės teisės ir vertybės.

Turtas – visos turtinės vertybės, į kurias asmenys įgyja teises ir dėl kurių jiems atsiranda pareigų.

 Materialus – daiktai, klasifikuojami į įvairias rūšis (kilnojami, nekilnojami; suvartojami,

nesuvartojami ir tt.) Pinigai ir vertybiniai popieriai(dokumentai, patvirtinantys jį išleidusio
asmens įsipareigojimus dokumento teisėtam turėtojui. Jie gali būti atskiru CT objektu,
juos galima perleisti. Tuo jie skiriasi nuo pvz. sandorio ar sutarties) dėl savo ypatingų
savybių (nominalumo, taip pat pinigai gali būti nematerialūs (negrynieji pinigai-esantys
kredito įstaigų sąskaitose)) laikomi atskira finansinio turto rūšimi.
 Nematerialus - nematerialūs pinigai, intelektinė nuosavybė (autorinės teisės – neturtinės
negali būti perleistos, turtinės gali), asmenų civ. teis. veiksmai ir jų rezultatai, taip pat
kilnojamas turtas, nelaikomas daiktais, bei turtinės teisės (bet pvz. nuosavybės teisė negali
būti atskiru CT objektu, nes negali egzistuoti be pačios nuosavybės).

Neturtinės teisės ir vertybės – speficinės FA teisės, JA dalykinė reputacija, taip pat autorinės teisės, JA
pavadinimas, prekybos ženklai. Sąrašas, pateiktas CK 1.114str. pagal CT doktriną nėra baigtinis.

Vertybinių popierių rūšys:

 Akcijos – patvirtina jos turėtojo teisę dalyvauti valdant įmonę, jei įst. nenumato kitaip; teisę gauti
akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į įmonės turto dalį, likusią po likvidavimo
 Obligacijos – patvirtina jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais
terminais nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba kitas turtines
teises
 Čekis – čekio davėjo surašytas pavedimas bankui be išlygų išmokėti jame įrašytą sumą jo turėtojui

Vekselis – dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo įsipareigoja be išlygų įsipareigoja tiesiogiai arba
netiesiogiai išmokėti jame nurodytą sumą nurodytam asmeniui arba tai padaryti paveda kitam asmeniui.
Vekselis yra abstraktus vienašalis sandoris. Jame pagal įstatymą nurodytas besąlyginis vekselio davėjo
įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą nurodytam asmeniui. Tai yra abstrakti prievolė ir nepriklauso
nuo jos atsiradimo, bet to nereikia absoliutinti. Jeigu vekselio išdavimas turi išdavėjo valios trūkumų
(vidinės ir išorinės valios sutapimo nėra), galima ginčyti pagal bendruosius sandorių negaliojimo
pagrindus. Taip pat ir jeigu vekselis turi įforminimo trūkumų. Taip pat galima ginčyti jei vekselio
turėtojas, įgydamas vekselį tyčia veikia skolininko nenaudai – pvz. žino esant vekselio įforminimo
trūkumų, bet vis tiek pateikia jį apmokėjimui. Pagal LAT ir Vekselių įstatymą).
 o Įsakomasis vekselis – davėjas paveda kitam asmeniui, kad šis vekselio sumą sumokėtų jame
nurodytam asmeniui
o Paprastasis vekselis – davėjas pats įsipareigoja sumokėti vekselyje nurodytą sumą jame
nurodytam asmeniui
 Konsamentas – dokumentas, liudijantis sandorio sudarymo faktą (patvirtina turėtojo teisę gauti iš
vežėjo konsamente nurodytus daiktus ir jais disponuoti)
 Indėlio liudijimas – rašytinis banko išduotas piniginių lėšų indėlio, suteikiančio indėlininkui teisę
suėjus terminui gauti indėlį ir palūkanų, liudijimas.
 Valstybės skolinis įsipareigojimas – patvirtina, jog jo turėtojas yra paskolinęs valstybei tam tikrą
pinigų sumą, ir suteikiantis teisę gauti jame numatytą sumą ir palūkanas.

14 Tema – CT įgyvendinimas ir gynimas

Ginamos remiantis teisėtumo, proporcingumo, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir kitais principais.

CT įgyvendinimo ir gynimo turinys : 1) galimybė asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio modelį

2) galimybė reikalauti atitinkamo elgesio iš kitų asmenų

3) imtis pačiam arba reikalauti taikyti teisines priemones

Įgyvendinimo būdai :

 Faktiniai – kai pats CT subjektas įgyvendina savo teisę nesudarydamas jokių sandorių ir
neatlikdamas kitų teisinių veiksmų su kitais asmenimis (pvz. valdo savo nuosavybę). Padarinių
atsiranda tik įstatymo nurodytais atvejais.
 Teisiniai – kai pats CT subjektas įgyvendina savo teises sudarydamas sandorius ar atlikdamas kitus
teisinius veiksmus (pvz. sudaro rangos arba pirkimo-pardavimo sutartį). Padarinių atsiranda visada.

Asmenų civ. teisių įgyvendinimas ribojamas : įstatymo, sutarties pagrindu, pagal teisių turinį (pvz.
prievolė tarp kreditoriaus ir skolininko – kreditorius turi teisę reikalauti skolos tik iš skolininko) (gynimas
ribojamas laiku – senaties terminai, taip pat pvz. jei asmuo piktnaudžiauja savo teisėmis, jos gali būti
neginamos)

Jei asmuo piktnaudžiauja savo teise :

 Jo teisės, įgyvendinamos piktnaudžiaujant jomis, gali būti neginamos;

 Jei piktnaudžiaujant jomis yra padaroma žala kitiems asmenims, asmeniui gali būti taikoma civilinė
atsakomybė.

CT gynimas – visuma priemonių, skirtų teisių atkūrimui ar pripažinimui ir jų turėtojų interesų gynimui
teisių pažeidimo atveju.

CT gynimo formos :

 Jurisdikcinė – dėl teisių gynimo kreipiamasi į tas institucijas, kuros yra kompetentingos spręsti
ginčus ir taikyti atitinkamas teisių gynimo priemones.
 Nejurisdikcinė – dėl teisių gynimo neprašoma valstybės pagalbos, o reikalavimai pareiškiami
pažeidėjui.

CT gynimo būdai (gina teismas):

1) Teisių pripažinimas
2) Iki pažeidimo buvusios padėties atkūrimas
3) Prevencinis ieškinys – kelio užkirtimas teisę pažeidžiantiems veiksmams ar tų veiksmų uždraudimas.
(jie turi kelti pagrįstą grėsmę žalai atsirasti. Pažeidėjo kaltė nėra būtinas elementas)
4) Prievolės įvykdymo natūra priteisimas (pvz. jei nesumokėjo – sumokėti, jei neatliko darbo – atlikti)
5) Teisinio santykio nutraukimas/pakeitimas ir nuostolių išieškojimas
6) Norminių ar individualių teisės aktų pripažinimas negaliojančiais (jei tų aktų atitikimo kontrolė
neįeina į KT kompetenciją)
7) Savigyna (pvz. prekybos agentui priskiriama atstovaujamojo daiktų sulaikymo teisė, jei
atstovaujamasis su juo laiku neatsiskaito)