1 tema

Civilinė teisė kaip teisės šaka

Viešoji ir privatinė teisė skiriasi principais, teismais, tačiau šis kriterijus nėra absoliutus, priklauso nuo ginčo
pobūdžio, skiriasi valstybės atsakomybės pobūdis. Civilinė teisė kilo iš Senovės Romos, ji buvo taikoma tik
piliečiams.

Viešosios ir privatinės teisės skirstymo kriterijai. Absoliutaus kriterijaus nėra, tačiau:

1) subjektas yra vienas iš svarbesnių skirstymo kriterijų. Valstybė gali sudaryti ir civilinę sutartį lygiais
pagrindais su kitais civilinės teisės subjektais.
2) ne santykių subjektas, bet jų turinys lemia teisės skirstymą į viešąją ir privačią.
3) ilgą laiką skirstymo kriterijus buvo interesų pobūdis. Tačiau LVAT 2007.01.19 byloje nr. A64 – 07 suformavo
praktiką, jog privataus intereso gynimas gali sutapti su viešojo intereso gynimu. Viešą interesą sudaro dauguma
privačių interesų. Todėl ir interesų kriterijus negali būti absoliutus.
4) dar buvo naudojamas subordinacijos kriterijus.

Vadovautis išimtinai vienu kriterijumi negalima.

Šis teisės skirstymas į viešąją ir privačią teisę reikšmingas tiek doktrinos, tiek praktine prasme. Praktinė
reikšmė pasireiškia tuo, kad šioms teisėms taikomi kitokie principai, šaltiniai, skiriasi valstybės atsakomybė,
teismingumo prasme: viešosios teisės atsakomybė tik deliktinė, o privačios teisės atsakomybė deliktinė arba
sutartinė.

Civilinės teisės samprata. Civilinė teisė gali būti suprantama subjektine ir objektine prasme:

1) Subjektine prasme, civilinė teisė – tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja savarankiškų ir vienas kitam
nepavaldžių asmenų turtinius, asmeninius neturtinius, susijusius su turtiniais ir kai kuriuos asmeninius
neturtinius, nesusijusius su turtiniais teisinius santykius.
2) Objektine prasme civilinė teisė – tai teisės normų sistema, skirta teisiškai sureguliuoti vienas kitam
nepavaldžių asmenų turtinius santykius, kurių objektas turi tiksliai išreikštą arba nustatomą vertę, taip su
turtiniais susijusius ir nesusijusius asmeninius neturtinius santykius siekiant sukurti privačia nuosavybe pagrįstą
visuomenės ekonominę bazę, kuri sudarytų sąlygas geriau patenkinti fizinių bei juridinių asmenų dvasinius ir
materialinius poreikius.

Teisės šakų atribojimas:

1) Dalykas (objektas). Civilinė teisė reguliuoja visuomeninius santykius. Tai santykiai ne su daiktu, o su kitu
asmeniu santykyje su tuo daiktu. Teisinio reguliavimo dalykas nustatomas kai tam tikri santykiai yra išskiriami
iš aplinkos. CK neapima visų civilinių teisinių santykių, nes čia vyrauja dispozityvus reguliavimo metodas.
Civilinės teisės reguliavimo dalykas yra:

a) turtiniai santykiai, kurių objektas yra tam tikra vertybė. Šie santykiai dar vadinami prekiniais – piniginiais
santykiais, net kai kalbama apie dovanojimą ar panaudos sutartį. turtiniai santykiai susiklosto dėl įvairių
santykių. Šiems santykiams priklauso: nuosavybės santykiai, santykiai dėl nuosavybės perdavimo kitiems
asmenims; santykiai dėl darbų atlikimo ar paslaugų tiekimo; žalos atlyginimo santykiai.
b) asmeniniai neturtiniai santykiai, susiję su turtiniais santykiais. Jie turi išoriškai išreikštą objektą, kuris nėra
atsikirtas nuo kūrėjo asmenybės. Tai intelektinės nuosavybės teisiniai santykiai. Įgyjamos ne tik turtinės, bet ir
asmeninės neturtinės teisės. Turtinės teisės gali būti perleidžiamos.
c) asmeniniai neturtiniai santykiai, nesusiję su turtiniais santykiais. Jie susiklosto dėl nematerialių vertybių ir
yra neatsiejamai susiję su asmeniu. Jais išreiškiama subjekto asmenybė. Tai teisė į vardą, privatų gyvenimą,
garbės ir orumo gynimą.

1
Savo prigimtimi šeimos santykiai yra teik turtiniai, tiek asmeniniai neturtiniai. Šeimos santykiai gali būti
išskiriami, bet tai nėra būtina.

Ne subjektai lemia santykių priskirimą vienai ar kitai teisės šakai, o pats santykių pobūdis: subjektų pavaldumo
ir intereso. Viešosios teisės subjektų veikla išreikšta per tam tikrus administracinius aktus.

2) teisinio reguliavimo metodas. Metodai yra įvairūs: liepimo, leidimo ir įpareigojimo. Civiliniai teisiniai
santykiai nėra vienalyčiai, tačiau dominuoja leidimo elementas.

Civilinės teisės reguliavimo metodo bruožai:

1) teisinio santykio dalyvių teisinė lygybė. Dalyviai yra teisiškai lygūs ir nepavaldūs vieni kitiems. Dalyviai
sprendimus turi priimti laisva valia. Nepaneigiama civilinė teisinė atsakomybė už prisiimtus įsipareigojimus,
tačiau pavaldumas neatsiranda.
2) teisinio santykio dalyvių iniciatyva. Civiliniai teisiniai santykiai turi atsirasti laisva valia.

3) teisinio santykio dalyvių dispozytivumas. Teisinio santykio dalyviai gali nuspręsti ar pasinaudoti savo
pinigais ar teisėmis, ar nepasinaudoti .
4) teisinio santykio dalyvių turtinė atsakomybė. Asmuo nuostolius patiria turtinių santykių sferoje. Skolininkas,
kuris negali įvykdyti savo įsipareigojimų, negali atsakyti savo laisve.
5) teisinio santykio dalyvių teisių gynimas ieškinio teisena. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta
jo teisė. Savigyna leidžiama tik įstatymo nustatyta tvarka.

Civilinės teisės atribojimas nuo kitų teisės šakų.

Atribojimas nuo darbo teisės . iki XIX a. darbo teisiniai santykiai buvo reglamentuojami kaip civiliniai
santykiai. Vėliau šie santykiai išsiskyrė. Darbo teisė skiriasi nuo civilinės teisės tuo, kad darbo teisėje asmuo
yra pavaldus darbdavio nustatytai darbo tvarkai, o civilinėje teisėje asmuo veikia savarankiškai. Rangovas
darbą atlieka savo rizika, darbo teisėje darbdavys nustato darbuotojui darbo tvarką. Rangovas žino tik iš jo
reikalaujamą rezultatą, o ne pačią darbo tvarką. Praktikoje darbo santykius siekiama įtvirtinti kaip civilinius
(LVAT praktika dėl nelegalaus darbo). Darbo teisė liko privatinės teisės srityje, nes vyrauja dispozityvus
reguliavimo metodas.

Atribojimas nuo administracinės teisės. Administracinė teisė gali reglamentuoti turtinius santykius, tačiau čia
visada bus valdymo elementas. Valdymo elementas gali būti vidinis (vienas departamentas perduoda valdžią
ministerijai) ir išorinis (su trečiaisiais asmenimis). Turtiniai santykiai gali būti tam tikrame pošakyje, pvz.:
mokesčių ir finansų teisiniai santykiai.

Atribojimai nuo baudžiamosios teisės.

Su konstitucine teise civilinė teisė glaudžiai susijusi principais.

Civilinės teisės funkcijos yra 3:

1) apsaugos. Turi būti netrukdoma įgyvendinti savo teise ir pareigas. Taip pat apsauga nuo to, kad patys
subjektai neperžengtų jiems nustatytų imperatyvų.
2) reguliavimo, kuri skirstoma į statinę ir dinaminę.
3) prevencinė

Viena iš šių funkcijų gali dominuoti, pvz.: teisė negali reguliuoti kada vaikai turi miegoti, tačiau teisė tėvams
nustato tam tikrus imperatyvus.

Civilinės teisės tikslas yra sudaryti maksimalias galimybes įgyvendinti civilines teises ir pareigas. Teisinis
civilinių santykių reguliavimas nuolat plečiasi, pvz.: nuosavybės teisė gali būti ribojama siekiant apsaugoti
viešąjį interesą.
2
2 tema

Civilinės teisės principai

Civilinės teisės principų sąvoka ir reikšmė. Teisės principu vadinama tam tikra idėja, kuri lemia visuomeninių
santykių reguliavimo kryptį. Teisės principai stabilesni už teisės normas. Jie atlieka tokias funkcijas:

1) civilinės teisės reglamentavimo. Šią funkciją reikia vertinti 2 aspektais:

a) kaip valstybės politikos dalį, t.y. kaip valstybė žiūri į civilinius santykius.
b) pasireiškia privačiuose santykiuose, pvz.: šalys sudaro sutartį ir ji nėra nustatyta.

2) interpretavimo funkcija pasireiškia teisės aiškinimo procese. Taikant sisteminį aiškinimo metodą, reikia
atsižvelgti į civilinės teisės principus.
3) teisės spragų šalinimo. Gali būti taikomi arba bendrieji teisės principai arba analogija.
4) kolizijų šalinimo. Kai susiduria kelios CK normos, taikoma ta, kuri labiau atitinka teisės principą.

Civilinėje teisėje nėra vienintelės teisės normos. Doktrinoje yra nuomonių įvairovė. (įmonės vadovui taikoma
ne darbo, o civilinė atsakomybė.

Bendrosios normų aiškinimo taisyklės:

1) Kodeksas yra kodifikuotas teisės aktas ir nustato bendras teisės normas, kurios neskirtos konkrečiam
kazuistiniam atvejui.
2) Kodekse yra daug vertinamųjų sąvokų ir kriterijų, pvz.: vieša tvarka, gera moralė, kurių aiškinimas ir
taikymas gali keistis.
3) Specialiųjų terminų buvimas CK ar teisės akte. Jie turi būti suvokiami specialiąja, o ne bendrine prasme.
4) Aiškinant teisės normą būtina atsižvelgti į civilinės teisės reguliavimo sritį. Civilinėje teisėje vyrauja
liberalumas ir civilinių teisinių santykių autonomija.

Lygiateisiškumo principas. Bendras teisės principas. Konstitucinis teisės principas. Jis reiškia, kad vienodos
situacijos turi būti vertinamos vienodai. KT 2006.03.28 nutarimas, kuris atskleidžia precedentų reikšmę. Dabar
teismai turi atsižvelgti į savo ir aukštesniųjų teismų sprendimus. Precedento reikšmę turi tik ratio decidendi. Šis
principas nereiškia visiškos subjektų lygybės. Yra faktinė ir teisinė nelygybė. Teisiniai skirtumai visada turi būti
objektyviai pateisinami faktiniais skirtumais.

Protingumo principas. Visi civilinės teisės subjektai įpareigoti elgtis sąžiningai ir protingai, pvz.: sąvoka
„protinga kaina“, „protingas asmuo“. Yra bonus pater familias vertinimo kriterijus, kuris yra rūpestingos
šeimos galvos kriterijus. Jo esmė tokia: kiekvienoje konkrečioje situacijoje reikia įvertinti ar kiekvienas asmuo
tokioje situacijoje elgtųsi taip pat. Tam tikriems asmenis keliami specialūs reikalavimai, pvz.: gydytojui. LAT
2007.10.12 c.b. nr. 3K-7-304 nutartyje pasisakyta, kad šalys turi teisę į protingo dydžio netesybas, o jas
nustatant svarbu įvertinti situaciją keliais, o ne vienu aspektu.

Sąžiningumo principas. Subjektyviuoju požiūriu, tai vidinis asmens supratimas, o objektyviuoju – tai santykis
su moralės normomis. Objektyviuoju aspektu atitinka bonus pater familias kriterijų. Tai reiškia, kad
objektyviai vertinant atsižvelgiama į tai, ką asmuo turėjo padaryti, o subjektyviuoju – ką galėjo padaryti (ką
galėjo žinoti, tačiau nepastebėjo ar pan.) visais atvejais reikia vertinti abu kriterijus. LAT 2007.10.16 c.b. nr.:
3K-3-398 nutartis.

Situacijos analizė. Vadovautis analizės nuoseklumu. Reikia analizuoti keletą variantų, nebūtinai vieną.
Susidūrus su konkrečia norma, labai svarbu išsiaiškinti kada ta norma taikoma. Normą reikia skaityti ne
pažodžiui, bet o vertinti pagal situaciją. Sisteminis aiškinimo principas yra vienas svarbiausių.

Nuosavybės neliečiamumo principas. Turi būti užtikrinamos savininko teisės. KT nutarimai: 1993.12.13,
1997.04.08.
3
Teisėtų lūkesčių ir teisinio apibrėžtumo. 5 idėjos:

1) Pagarba įgytoms teisėms;

2) Draudimas taikyti įstatymą atgal;
3) Pagrįstas tikėjimas ir teisėti lūkesčiai;
4) Suprantamos kalbos reikalavimas;
5) Senaties termino taikymas;

LAT nutartis 2007.12.18 c.b. Nr. 3K – 3 – 578

Teisėtas lūkestis turi būti konkretus, individualus, protingas. Valstybė nepraranda teisės keisti įstatymus.

Proporcingumo principas. jis kilęs iš ES teisės. Tai viešosios teisės principas ir yra taikomas tik įstatymų
leidėjui. Jis turi sureguliuoti skirtingų žmonių interesus. Taip pat tai kaip protingumo principo išraiška: CK
numato daug atvejų kai subjektas turi daug teisių savigynai. Šis principas gali pasireikšti, pvz.: nustatant
servitutą. Reikia žiūrėti ar taikoma priemonė protinga, jei taip tada ji bus ir proporcinga.

Sutarčių laisvės principas. Yra 4 šio principo aspektai:

1) kiekvienas turi galimybę spręsti ar sudaryti sandorį ar ne.

2) galimybė pasirinkti sutarties šalį;
3)galimybė nustatyti tūrinį;
4) tai turi būti teisėta.

Šie aspektai nėra absoliutūs, pvz.: viešoji sutartis (negalima atsisakyti teikti paslaugas tam tikram asmeniui dėl
asmeninių dalykų). Sutartys taip pat gali būti privalomos, pvz.: netesybos. Išimtis yra sutartys, kurių turinyje
yra imperatyvios teisės normos.

LAT nutartis 2006.11.06 c.b. Nr.: 3K – P – 382 (dėl preliminarių sutarčių) (sutarties šalys turi elgtis protingai ir
sąžiningai nustatydamos sutarties turinį. Visas draudimo sutarties sąlygas nustato draudėjas. Jei sutarties
nuostata neaiški/ dviprasmiška, sutarties rizika turi tekti sutartį nustačiusiam asmeniui.)

LAT nutartis 2008.01.25 c.b. Nr.: 3K – 3 – 45 (įstatymas kartais nurodo ribotas galimybes šalims susitarti).

LAT nutartis 2007.11.05 c.b. Nr.: 3K – 3 – 458.

Nesikišimo į privačius santykius principas. Konstitucijos 22, 23 str. šis principas taikomas tiek FA, tiek JA.
Pirmiausiai apima asmens neturtines vertybes. Sąlygos, kai galimi šio principo ribojimai:

1) Ribojimas turi būti nustatytas įstatymu;

2) būtinas visuomenės interesams apsaugoti;
3) apsaugoti teisės pripažįstamas ir saugomas vertybes;
4) Proporcingumo reikalavimas.

Pvz.: tėvai patys gali pasirinkti vaikų auklėjimo būdus.

Neleistinumo piktnaudžiauti teise principas. šio principo nesilaikymo pasekmės:

* Asmens, kuris piktnaudžiauja teise, teisė gali būti neginama;

* Asmuo, kuris piktnaudžiauja teise, privalo atlyginti žalą.

Pvz.: šį principą galima rasti konkurencinėje teisėje.

4
Neleistinumo apriboti teisės principas. jis susijęs su nesikišimo į privačius reikalus principu. Visos teisės yra
apribotos, turi savo galiojimo ribas, t.y. egzistuoja santykiai nereguliuojami teisės. Kiekvienos teisės ribas
nustato bendrieji teisės principai.

LAT nutartis 2007.12.28 c.b. Nr.: 3K – 3 – 588

Civilinės teisės teisminės gynybos principas. Konstitucijos 30 str. laikinosios apsaugos priemonės: * areštuoti
skolininko turtą; *uždrausti kai kuriuos veiksmus.

Tam tikrais atvejais šio principo įgyvendinimas gali būti susijęs su ikiteisminio tyrimo esme, ginčo nagrinėjimas
arbitraže (tada asmuo jau nebegali antrą kartą kreiptis į teismą, nebent tai būtų teisės klausimas).

Siekiant teisingumo galima nukrypti nuo formalių lygiateisiškumo principo ar kitų teisės normų.

3 tema

Civilinės teisės šaltiniai

Yra 4 teisės šaltinio sampratos aspektai. Teisės šaltinyje formuluojama teisės norma. Teisės šaltinių
klasifikacija:

* Pirminiai teisės šaltiniai. Tai bendrieji teisės principai, tarptautinė teisė, Konstitucija, įstatymas, paprotys.
* Antriniai teisės šaltiniai. Tai teisės taikymo normų rezultatai. Tai teismų praktika ir teisės doktrina.

Bendrieji teisės principai:

* Principai – normos. Tai nuosavybės neliečiamumo, protingumo, sąžiningumo pricipai.

* Išvesti iš teisės normų principai.

Tarptautinės konvencijos, pagal santykį su nacionaline teise skirstomos į:

 Monistinės. Jos yra tiesiogiai taikomos nacionalinėje teisėje.

 Dualistinės.

{CK 1.13 str. įtvirtintas tarptautinės teisės prioritetas}, pvz.: Vienos konvencija dėl tarptautinių prekių pirkimo
– pardavimo sutarčių; Ženevos konvencija dėl tarptautinių vežimų.

Regioninės konvencijos: Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijoje reikalaujama taikyti
pozityviąją (valstybė turi imtis veiksmų, kad teisė būtų užtikrinta) ir negatyvią (valstybė turi užtikrinti, kad
veiksmai būtų įvykdyti ir kad kiti asmenys nepažeidinėtų teisių) apsaugą.

Dvišalės sutartys. Reikia įvertinti ar tos sutartys nepakeistos daugiašalėmis sutartimis.

ES teisė ir ES teisės aktai. ES nėra nei nacionalinės, nei tarptautinės teisės dalis. Tai savanoriška teisė, turinti
prioritetą. ES teisė skirstoma į:

* Pirminę ES teisę. Tai Europos Bendrijų ir ES steigimo sutartys bei jų pakeitimai:

a) Romos sutartis (1957 m.)

b) Mastrichto sutartis (1992 m.)
c) Amsterdamo sutartis (1997 m.)
d) Nicos sutartis (2003 m.)

taip pat pirminei ES teisei priklauso bendrieji teisės principai.

5
* Antrinė ES teisė. Tai reglamentai, direktyvos (netiesioginio taikymo aktai, nes juose nustatyti tik principai),
tačiau dabar jau yra ir tiesioginių direktyvų, sprendimai.

Pvz.: sutarčių teisėje yra ES direktyvos, reglamentuojančios viešųjų sutarčių sudarymą. Daug direktyvų
intelektinėje teisėje ir panašiai.

Nacionalinė teisė. Ją galima skirstyti į:

1) rašytinę teisę:

* Konstitucija. įtvirtinta tiesioginio jos taikymo galimybė, teismų galimybė kreiptis į KT, kuris atlieka
interpretavimo funkciją. Taip pat galimybė kreiptis į LVAT. Konstitucija yra kaip savo teisių gynimo garantas.
* Įstatymai, *CK. Jam teikiamas prioritetas palyginti su kitais įstatymais, nebent pačiame kodekse nurodyta
kitaip. Jis sudarytas iš 6 knygų: bendrosios dalies, asmenų, šeimos teisės, daiktinės teisės, paveldėjimo teisės,
prievolių teisės. *Kiti įstatymai. Tai Seimo priimtas teisės aktas. *Poįstatyminiai teisės aktai. Tai norminiai
teisės aktai, dėl jų išaiškinimo galima kreiptis į LVAT. Taip pat tai individualūs poįstatyminiai teisės aktai:
civilinės teisės subjektai savo teises gali ginti tiek bendrosios kompetencijos, tiek specializuotuose teismuose.

2) Papročiai. Tai pirminis teisės šaltinis. Tai įstatymuose nenustatyta, visuotinai pripažįstama elgesio taisyklė,
atsiradusi tam tikroje civilinių teisinių santykių srityje, taikoma dėl to, kad asmenys ją laiko teisinga ir būtina ir
vadovaujasi ir laikosi ilgai. Papročio kaip elgesio taisyklės požymiai:

a) Visuotinė elgesio taisyklė;

b) Ilgalaikė elgesio taisyklė;
c) Tęstinio pobūdžio taisyklė. Tai reiškia, kad asmenys ja vadovaujasi nenutrūkstamai.
d) Ši taisyklė pripažįstama kaip teisinga ir visuotinai būtina.

Pvz.: tarptautinėje prekyboje (lex mercatoria) taikomi INCOTERMS taisyklės (tarptautinių prekybos rūmų
parengtos).

Papročiai yra taikomi: *kai tai tiesiogiai nurodo teisės aktas, pvz.: {CK 6.173 str.}. *Kai tai tieisogiai numato
šalių sudaryta sutartis. *Kai egzistuoja teisinio reglamentavimo spraga.

Papročiai gali būti ne tik visiems taikomi, bet ir šakiniai, pvz.: galiojantys tik prekyboje ar pan.

Dalykinė praktika – tarp konkrečių asmenų susiklosčiusi praktika. Ji gali būti reikšminga aiškinant sutartį.

Teismų precedentai. Jų privalomumas kyla iš lygiateisiškumo principo.

Civilinės teisės doktrina. Į doktriną atsižvelgti privalu, nes ji formuoja teisės aiškinimo taisykles.

Bendrųjų teisės papročių, geros moralės įtaka civiliniams teisiniams santykiams. {CK 1.81 str.} tai nėra
tiesiogiai taikomos taisyklės. Jie svarbūs aiškinant vertinamuosius CK įtvirtintus kriterijus.

Civilinių teisių galiojimą laike apibrėžia jo įsigaliojimo ir galiojimo pasibaigimo laikotarpis. Civilinėje teisėje
tai svarbus, nes naujas CK įsigaliojo tik 2001 m. egzistuoja tokie civiliniai teisiniai santykiai, kurie galioja ilgą
laiką ir svarbu nustatyti kada taikyti naujo CK normas. Taigi santykius galima skirstyti į:

* tie, kurie atsirado ir baigėsi iki CK įsigaliojimo.

* tie, kurie atsirado po CK įsigaliojimo;

* mišrūs santykiai. Jie atsirado iki CK ir tęsiasi jau po CK įsigaliojimo. Toms teisėms ir pareigoms, kurios
taikomos kodeksui įsigaliojus, taikomos dabar galiojančios teisės normos, pvz.: jei nuomininkas pažeidžia 1995
m. sudarytą nuomos sutartį, tai taikomos dabartinio CK normos.
6
CK galioja visoje Lietuvos teritorijoje.

Civilinės teisės normų galiojimas asmenims. Civilinės teisės normos taikomos visiems subjektams vienodai,
tačiau valstybė gali nustatyti skirtingą reguliavimą skirtingų kategorijų asmenims, pvz.: vartotojas ir
verslininkas.

Analogijos taikymas {CK 1.8 str.}.

Įstatymo analogijos taikymo sąlygos:

1) nėra teisės normos, papročio ar susitarimo, kuris reglamentuotų santykį.

2) yra panašius santykius reglamentuojančios teisės normos.
3) santykiai turi būti panašūs.

Pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios teisės normos, bet nuo jų reikia skirti singuliarines teisės
normas (jos nustato bendrųjų normų taisyklių išimtis).

Teisinis argumentavimas pagal analogiją – tai reiškinys, kai panašioms situacijoms teisės normos taikomos ir
aiškinamos vienodai. (Mutatis mutandis – su reikiamais pakeitimais).

4 tema

Civilinės teisės raidos pagrindiniai bruožai

Iki Lietuvos statutų priėmimo santykius reguliavo daugiausiai papročiai, o po valstybės sukūrimo – Lietuvos
Didžiojo kunigaikščio aktai: įsakymai, privilegijos (pagrindinis šaltinis 14 – 15 a., atskiriems luomams ir
mietams. 1378 m. Jogailos privilegija bajorams katalikams: pripažinta bajorų nuosavybės teisė į žemę; 1447 m.
Kazimiero privilegija: suteikė vienodas teises Lietuvos ir Lenkijos bajorams disponuoti žeme, Magdeburgo
teisė.).

Lietuvos statutų laikotarpis. Tai kompleksinis luominis teisės aktas. III Lietuvos Statutas galiojo iki 1840 m.
jiems didelę įtaką turėjo romėnų teisė.

Civilinei teisei Lietuvoje turėjo tarpukario laikotarpis:

* X Rusijos imperijos įstatymų sąvado tomas – galiojo didžiojoje Lietuvos dalyje.

* Užnemunėje galiojo Prancūzijos civilinis kodeksas.
* Kuršo gubernijos dalyje galiojo – Pabaltijo gubernijų civilinių įstatymų rinkinys.
* Klaipėdos krašte galiojo – Vokietijos 1900 m. civilinis kodeksas.
* Vilniaus krašte galiojo Rusijos imperijos įstatymo sąvado X tomas su modifikacijom.

Šie įstatymai svarbūs, nes dažnai būna neišspręstas klausimas dėl žemės atkūrimo ir svarbu žiūrėti į tuo
laikotarpiu galiojusią teisę, t.y. tarybinio laikotarpio (1940 – 1990 m), išskyrus laikotarpį, kai Lietuvą buvo
okupavusi Vokietija. Naudojamas 1964 m. CK, 1969 m. santuokos ir šeimos kodeksas.

Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuva ilgą laiką neturėjo savo CK, todėl buvo naudojamas 1964 m. CK.

Dabar Lietuvos CK atitinka EB teisei. Europoje jau pasigirsta idėjų apie vieningą kodeksą.

5 tema

Pagrindinių pasaulio valstybių civilinės teisės sistemų bendra charakteristika

Dabar pastebimos civilinės teisės vienodinimo tendencijos Europoje. Vienodinimas gali būti regioninis ir
pasaulinis. Civilinės teisės vienodinimo būdai:
7
1) Konvencijų ar tarptautinių sutarčių priėmimas.
2) Pavyzdinių įstatymų priėmimas;
3) Teisės vienodinimas per teisės taikymo aktus ar doktriną.

Šie vienodinimo būdai įvairiose srityse taikomi skirtingai.

Institutai vienodinantys teisės taikymą:

1) ST prekybos teisės komisija (UNCITRAL)

2) Romos tarptautinės privatinės teisės vienodinimo institutas (UNIDROIT)
3) Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija
4) Tarptautinė jūrų organizacija
5) Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO)
6) Tarptautiniai prekybos rūmai Paryžiuje (ICC)

Yra iniciatyva sukurti Europos CK. Egzistuoja darbo grupė, norinti parengti bendrą CK. Prie šio projekto dirba
įvairių šalių mokslininkai. Lietuvai atstovauja prof. V. Mikelėnas.

6 tema

Tarptautinės privatinės teisės bendrieji klausimai

Civiliniai santykiai turi tarptautinės teisės taikymą, pvz.: užsienio šalies pilietis padaro autoįvykį. Užsienio
teisės taikymas gali būti sąlygotas:

* Subjekto iš kitos valstybės buvimo;

* Objekto iš kitos valstybės buvimo;
* Tam tikro juridinio fakto, kuris įvyko užsienio valstybėje;
* Spendžiant asmens teisinio statuso klausimą;
* Šalių autonomijos principo egzistavimas;

Tarptautinio elemento buvimas gali būti:

 Subjektas iš kitos valstybės ar kitoje valstybėje;

 Objekto buvimas užsienyje, pvz.: norimas parduoti turtas, esantis užsienyje.
 Tam tikro juridinio fakto įvykimas užsienyje.
 Teisinio statuso nustatymo problema;
 Šalių valios autonomija, kai šalys gali susitarti taikyti kitos šalies teisę. [V. Mikelėnas „Tarptautinės
privatinės teisės įvadas“]

LAT apžvalga 2000.12.21

Vyksta diskusija kokią teisės šaką laikyti tarptautine privatine. Dominuoja nuomonė, kad tarptautinė privatinė
teisė yra nacionalinės teisės šaka. Ji naudojama kolizijoms šalinti.

Dar yra nuomonė, kad tarptautinė privatinė teisė yra bet kurios kitos valstybės teisė užsienio teisės turinio
nustatymas: yra valstybių, kur šis klausimas yra laikomas teisės klausimu, t.y. teismas turi pats išsiaiškinti
užsienio teisę. Kitose šalyse užsienio teisės taikymas laikomas fakto klausimu, t.y. užsienio teisės turinio
įrodymus teikia šalys. Kai kuriose valstybėse tai yra mišrus klausimas. Lietuva priklauso prie šių šalių. {CK
1.12 str. 1 d.} dėl procesų teisės normų šalys susitarti negali, bet gali susitarti dėl teisės turinio. Kai iškyla
skubūs klausimai, teismas gali taikyti Lietuvos teisę.

Renvoi (renua). Taikant užsienio teisę gali būti taip, kad ji nukreipia į kitos valstybės teisę, o ši grąžina atgal,
pvz.: norint nustatyti asmens veiksnumą, Prancūzijoje tai yra nustatoma pagal pilietybę. Tada nukreipiama
renvoi, kuri gali grąžinti atgal arba nukreipti į trečiosios šalies teisę. {CK 1.14 str.}. laikomasi pozicijos, kad
8
nukreipiama į kitos valstybės materialinę teisę. Jei nukreipiama į kitos valstybės teisę, tai taikoma tos teisės
teisės sistema.

Kolizinės teisės normos sudaro tarptautinės teisės turinį ir esmę. Jos struktūra yra neįprasta, nes čia išskiriama
apimtis (visuomeninių santykių nurodymai, kurie nukreipiami į užsienio valstybės teisę) ir ryšys (taikoma ta
teisės normos dalis, kuri nukreipia į tą valstybę, kurios teisė taikoma).

Kolizinės teisės normos: *Vienašalės; *Dvišalės (dviejų valstybių teisės sistemos taikymas); *Mišrios.

Taip pat kolizinės teisės normos skirstomos į: *Bendrąsias (bendros taikymo taisyklės); *Specialios (tam tikros
išimtys).

Išvengti užsienio valstybės teisės taikymo pasekmių padeda viešosios teisės taikymo išlyga: valstybė gali
atsisakyti taikyti užsienio šalies teisę. Viešosios tvarkos išlyga turi būti suprantama pagal tarptautinę privatinę
teisę, o ne pagal nacionalinę. Tarptautinės teisės doktrinoje viešosios tvarkos išlyga yra siauresnė, nei tai būtų
nacionalinėje teisėje. [LAT apžvalga 2000.12.21]. jei pasirinkta kitos valstybės teisė prieštarauja mūsų teisės
principams, teismai šios teisės netaikys, nelaikys galiojančia.

Lex personalis principas: asmens civilinis teisinis statusas nustatomas pagal jo nuolatinę gyvenamąją vietą arba
pagal lex patria principą, t.y. pagal tos valstybės teisę, kurios pilietis jis yra.

Lex concursus principas: bankroto bylos nagrinėjimo principai nustatomi pagal tos šalies teisę, kurioje byla yra
nagrinėjama.

Lex loci actus principas: sandoriui taikoma tos valstybės teisė, kur jis buvo sudarytas.

Lex locus regit actum principas: sandorio formai taikoma tos valstybės teisė, kurioje jis buvo sudarytas.

Lex causae principas: teisinio santykio elementams ir papildomiems santykiams taikoma pagrindinio santykio
teisė.

7 tema

Civilinio teisinio santykio samprata ir ypatumai

Faktinis visuomeninis santykis įgyja teisinio santykio formą. Dabar mainų santykiuose šalių veiksmai yra
būtini.

Civilinis teisinis santykis – tai civilinės teisės reguliuojami santykiai, kurių dalyviai turi subjektines teises ir
pareigas. Jo bruožai:

* Civilinis teisinis santykis visada yra visuomeninis santykis. Nėra santykių tarp žmonių ir daiktų. Daiktinėje
teisėje yra tik santykis tarp daikto savininko ir kitų asmenų.
* Faktinis santykis neišnyksta, jis lieka. Jį labai svarbu suprasti teisinio reguliavimo prasme. Efektyviausias
teisinis reguliavimas yra tada, kai jis atitinka ilgalaikę susiklosčiusią faktinių santykių praktiką, pvz.: pagal seną
kodeksą nebuvo palūkanų tarp FA, tada buvo sudaroma skolos suma su jau įskaičiuotomis palūkanomis.
* Dėka teisės normų civilinio teisinio santykio šalių turimos teisės ir pareigos gali būti priverstinai
įgyvendinamos, šalis gali ginti savo subjektines teises. Kai CK nėra tam tikros normos, tada taikoma analogija.
Neturtiniai santykiai ne visi sureguliuoti.

Civilinių teisinių santykių ypatumai:

* Jie grindžiami subjektų lygiateisiškumu ir turtiniu atskirumu. Išimtis yra administraciniai santykiai, kur
taikomas pavaldumo elementas.
* Kiti ypatumai atskleidžiami per subjektus, objektus ir dalyką.
9
Civilinių teisinių santykių turinys:

* Faktinis visuomeninis santykis sureguliuotas teisės norma neišnyksta, jo turinys tampa teisiniu turiniu.
Doktrinoje vyksta diskusija: ar tai civilinių teisinių santykių subjektų veiksmai, ar jų teisės ir pareigos. Turinio
dalimi turėtų būti ir veiksmai. Labiau pagrįsta pozicija: civilinį teisinį santykį sudaro veiksmai, numatyti
teisėmis ir pareigomis.
* Civilinių teisinių santykių forma yra išorinė ir vidinė. Vidinę formą sudaro subjektinės teisės ir pareigos.
Išorinė forma gali būti įvairi, pvz.: sutartis, žodinė forma, veiksmų atlikimas,

Subjektinė teisė reiškia, kad asmuo gali elgtis tam tikru būdu, o subjektinė pareiga – kad privalo elgtis tam tikru
būdu.

Subjektinė teisė, tai teisės ginamas elgesio būdas. Ją reikia skirti nuo teisės normos objektyviąja prasme
supratimo.

Subjektinė pareiga, tai teisės nulemtas tam tikras privalomas elgesio būdas.

Pagal pobūdį teik subjektinės teisės, tiek pareigos gali būti turtinės ir neturtinės.

Subjektinės teisės turinį sudaro:

1) Galimybė pačiam pasirinkti elgesio variantą.

2) Galimybė reikalauti iš kito atitinkamai elgtis.
3) Galimybė imtis priemonių savo subjektinei teisei ginti. Gali būti taikomas jurisdikcinis ir ne priemonės.

Subjektinės pareigos turinį sudaro:

1) Reikalavimas netrukdyti pasirinkusiam tam tikro elgesio variantą elgtis jo pasirinktu būdu.
2) Pareiga atlikti tam tikrus veiksmus.
3) Netrukdyti imtis gynimo priemonių ir atstatyti pažeistą subjektinę teisę.

Civilinių teisinių santykių rūšys:

1) Pagal dalyką civilinės:

* Turtiniai santykiai. Visada galima reikalauti atlyginti žalą.

* Asmeniniai neturtiniai santykiai. Sunku nuspręsti žalos atlyginimo klausimą.

2) Pagal pobūdį:

* Absoliutūs civiliniai teisiniai santykiai. Įpareigotas neapibrėžtas asmenų ratas, o teisės turėtojas yra konkretus
asmuo. Nėra nustatyta konkretaus subjekto, galinčio pažeisti teisę. Daiktinės teisės ir iš jų kylantys santykiai.
* Sąlyginiai civiliniai teisiniai santykiai. Įpareigotas atitinkamai elgtis yra asmuo ar tam tikra jų grupė.
Konkrečiai nurodytas subjektas ar jų grupė, turinčių reikalavimo teisę. Prievolinės teisės ir iš jų kylantys
santykiai.

Civilinių teisinių santykių pasibaigimo, pasikeitimo ar prasidėjimo pagrindai yra juridiniai faktai. Turi būti 3
prielaidos:

10
* Teisės norma turi nustatyti abstraktų santykių modelį, pvz.: įstatymas turi numatyti dovanojimo modelį.
* Teisinio subjektiškumo reikalavimas. Subjektas turi galėti būti tam tikrų teisinių santykių subjektu, pvz.:
užsienietis negali būti nuosavybės teisės subjektu Lietuvoje.
* Juridinio fakto buvimas, pvz.: turi būti sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis.

Požymiai, kurie būdingi juridiniams faktams:

* Turi būti realios tikrovės faktai, taigi turėti išorinę išraišką, pvz.: noras nusipirkti daiktą nėra juridinis faktas,
nes tai tik mintis. Juridinė valia turi būti išreikšta objektyviai.
* Fakto buvimas turi būti siejamas su konkrečia norma.

Juridinių faktų klasifikacijos:

1) Pagal sukeliamas teisines pasekmes:

* Teisę sukuriantys juridiniai faktai.

* Teisę pakeičiantys juridiniai faktai, pvz.: sutarties pakeitimas.
* teisę panaikinantys juridiniai faktai, pvz.: turto konfiskavimas.

Pvz.: įvaikinimo santykiai. Įvaikinus vaiką santykiai tarp jo ir biologinių tėvų pasibaigią, o tarp vaiko ir globėjų
– atsiranda. Taip pat tam tikras faktas gali būti teisiškai reikšmingas nors nėra nurodytas įstatyme, o įvardintas
sutartyje.

2) Pagal žmogaus valios kriterijus:

* veiksmai. Tai teik veikimas, tiek neveikimas civilinėje teisėje. Tai valios aktai atliekami sąmoningai ir siekiant
teisinių pasekmių. Asmenys turi būti veiksnūs. Civilinėje teisėje daugiausiai juridinių faktų yra veiksmai. Jie
skirstomi:
a) teisėtus veiksmus:

+ teisiniai aktai – tai juridiniai faktai, kuriais civilinių teisinių santykių dalyviai tiesiogiai siekia sukurti teisinį
santykį. Tai sandoriai (juos gali sudaryti ne tik privatūs subjektai tarpusavyje, bet ir privatūs ir viešieji
asmenys), administraciniai aktai (tai aktai, kuriuos kompetentinga institucija, veikdama savo galios srity
sukuria, pakeičia ar panaikina civilines teisines pasekmes.
+ teisiniai poelgiai – tai juridiniai faktai, kuriais nebūtinai siekiama sukurti civilinius teisinius santykius, bet dėl
savo pobūdžio jie atsiranda, pvz.: muzikos kūrinio sukūrimas.
* teisiniai įvykiai. Jie skirstomi:

1) Absoliutūs teisiniai įvykiai. Jie atsiranda, vystosi ir įvyksta nepriklausomai nuo žmogaus valios, pvz.:
natūrali mirtis.
2) Santykiniai teisiniai įvykiai. Jie atsiranda esant žmogaus valiai, bet tolesnis jų vystymasis nuo žmogaus
valios nepriklauso, pvz.: žmogaus gimimas.

Faktinė sudėtis ir sudėtingas juridinis faktas.

Faktinė sudėtis – tai tam tikrų santykių atsiradimas, siejamas su keliomis aplinkybėmis, pvz.: testamentas su
sąlyga.

Sudėtinis juridinis faktas – tai vienas juridinis faktas, kurį sudaro kelios aplinkybės, pvz.: teisės pažeidimas. turi
būti nustatyta pareiga elgtis tam tikru būdu, žalos padarymas, žalos atlyginimas.

Dėl teisinės būsenos yra diskutuojama, pvz.: draudimo sutartis: būtina sutartis ir draudiminis įvykis. Teisinės
būsenos egzistavimą galima pripažinti, kai ji nustatyta įstatymu, pvz.: paveldėjime reikalingas ne tik juridinis
faktas – mirtis, bet ir teisinė padėtis – būti mirusiojo giminaičiu.

11
Visada reikia atidžiai įvertinti, kuris juridinis faktas įvyko anksčiau, kokios jo pasekmės. Atitinkamai įvykusios
aplinkybės gali sukelti tam tikras teisines pasekmes.

8 tema

Fiziniai asmenys

FA kaip civilinės teisės subjektai

Civilinės teisės santykis, kurį reguliuoja civilinės teisės normos ir susiformuoja tarp civilinės teisės subjektų.
Romėnų teisėje FA galėjo būti tiek subjektu, tiek objektu (vergai). Asmuo turi turėti teisinį subjektiškumą, kad
būtų teisės subjektu. Skirtingos teisės šakos nustato savus reikalavimus. Civilinė teisė: teisnumo ir veiksnumo
kriterijai, kurie apibūdina asmens gebėjimą būti teisinių santykių subjektu ir įgyvendinti savo teises ir pareigas.
Nustatant reikalavimus atsižvelgiama į situaciją. Asmuo turi ne tik gebėti tapti civilinių teisinių santykių
subjektu, bet ir realiai juos įgyvendinti. Jei asmuo negali atlikti tam tikrų veiksmų, jis negali būti braukiamas iš
civilinės apyvartos, pvz.: iš psichinio ligonio negalima atimti jo turimų teisių į turtą.

Veiksnumas ir teisnumas atsirado tik viduramžiais. Civilinio teisnumo bruožas yra lygybė. Pripažįstama, kad
visų asmenų galimybė būti civilinių teisinių santykių subjektu yra vienoda, bet faktinė galimybė yra skirtinga,
todėl išsiskiria veiksnumas.

Teisinis subjektiškumas plačiąja prasme yra teisė į teisę, ,t.y. teisė įgyti teisę. Jis nėra perleidžiamas, o
perleidžiama konkreti subjektinė teisė.

Civilinis teisnumas

{CK 2.1 str.} teisnumas – tai galėjimas turėti teises ir pareigas. Jam būdinga: *abstraktumas (įstatymai
neatskleidžia ir nenustato baigtinio teisių ir pareigų sąrašo); *neatskiriamumas.

Civilinio teisnumo turinį atskleidžia teisių ir pareigų visuma {CK 2.4 str.}. civilinis teisnumas yra tik prielaida
turėti teises ir pareigas, tačiau tai nereiškia , kad mes šias teises ir pareigas turime, kai asmuo netenka konkrečių
teisių, nereiškia, kad jis netenka veiksnumo, tai reiškia, kad jis netenka konkrečios subjektinės teisės. Teisnumo
apribojimas reiškia draudimą būti tam tikrų civilinių teisinių santykių subjektu. Tiek LR piliečių, tiek
užsieniečių, tiek asmenų be pilietybės teisnumas yra lygus, išskyrus tam tikrus atvejus, pvz.: užsieniečiams
draudžiama įgyti nuosavybės teisę į žemę Lietuvoje.

Teisnumo atsiradimo ir pasibaigimo momentas apibrėžtas {CK 2.1 str.}. asmens gimimo momentu
pripažįstamas primas savarankiškas jo įkvėpimas, tai nustato specialus įstatymas. Nesvarbu ar asmuo kvėpuoja
pats, ar padedamas medicininių prietaisų. Kai negalima nustatyti ar vaikas gimė gyvas, ar ne, tada
preziumuojama, kad vaikas gimė gyvas. Negimęs vaikas nėra teisės subjektas, bet jau yra saugomi jo interesai,
pvz.: dar negimusiam vaikui galima palikti palikimą.

Teisnumo pasibaigimo momentu laikomas mirties momentas {CK 2.3 str.} Be CK tai reglamentuoja specialus
įstatymas. Pagal jį, mirties momentas smegenų funkcijų neatlikimą galima nustatyti tik specialia medicinine
įranga medicinos įstaigoje, o kraujotakos nutrūkimui tai nėra būtina {pagal CK 5.3 str.}. jei nepavyksta
nustatyti, kuris asmuo mirė anksčiau, preziumuojama kad asmenys mirė abu kartu.

Asmens teisnumas pasibaigia tik vieną kartą {CK 2.31 str.}. jei paskelbiamas mirusiu ir atsiranda, tada
konstatuojama, kad asmuo visą laiką turėjo teisnumą. Kai sutarties šalis verčiasi verslu, jam reikalavimai
griežtesni {CK 6.136 str.}. Tada atsižvelgiama į požymius: *veiklos tęstinumas; *savarankiškumas (patys
priimame sprendimus); *atlygintinumas (verčiamasi tam tikra veikla siekiant gauti atlygį

Civilinėje teisėje griežtesni kriterijai nustatomi, kad galima būtų pripažinti asmenį verslininku, o administracine
(mokestine) prasme paprasčiau. {CK 6.401 str.} jei pardavėjas – JA, pirkėjas - FA.

12
Veiksnumas

Veiksnumas – tai galėjimas pačiam savo veiksmais įgyti ir įgyvendinti teises ir pareigas. Teisnus asmuo gali
būti ir veiksnus ir neveiksnus.

Veiksnumą galima skirstyti į:

* Sandorinį veiksnumą. Tai gebėjimas sudaryti sandorius ir prisiimti atsakomybę už juos.

* Deliktinis veiksnumas. Tai gebėjimas atlyginti padarytą žalą.

Veiksnumas susijęs su galimybe atlikti tam tikrus valinius veiksmus ir poelgius. Jis susijęs su žmogaus amžiumi
ir psichine branda. Psichinė branda pasiekiama asmeniui sulaukus 18 metų amžiaus. Išimtis {CK 2.5 str.}: tai
asmens emancipacija (galima taikyti sulaukus 16 metų) ir sudarius santuoką (galima taikyti nuo 15 m.). visiško
veiksnumo įgijimas nereiškia, kad įgyjamos visos teisės ir pareigos, pvz.: emancipacijos metu negalima sudaryti
santuokos.

Pagal veiksnumo turinį išsiskiria:

* asmenys iki 14 metų. {CK 2.7 str.} tokie asmenys gali sudaryti smulkius buitinius sandorius, sandorius, kurie
susiję su nauda neatlygintinai ir su nepilnamečio lėšų panaudojimu susijusius santykius. Tokiems asmenims
nustatoma globa.
* asmenys nuo 14 m. iki 18 metų. Šie asmenys turi dalinį civilinį veiksnumą. Jiems suteikiami platesni
įgaliojimai sudarant sandorius. {CK 2.8 str. }. Nustatoma rūpyba. Sandorius gali sudaryti pats asmuo,
turėdamas sutikimą. Pajamomis taip pat gali disponuoti pats asmuo. Tačiau jei jis pinigus švaisto, teismas turi
galimybę apriboti galimybę sudaryti tokius sandorius. Kai asmenys sudaro sandorius be tėvų sutikimo, jei gali
tą sandorį patvirtinti. {CK 1.69 str.}. Galima apriboti ir asmenų veiksnumą nuo 14 iki 18 m.

* asmenys nuo 18 metų.

Vertinant ar sandoris yra smulkus buitinis reikia nustatyti santykio pobūdį (ar skirti kasdienai, pvz.: laikraščio
pirkimas), taip pat sandorio sumą. Tai yra vertinamieji kriterijai. Riziką prisiima visai veiksnus asmuo, o ne
nepilnametis.

Sandoriai, kurie susiję su nauda neatlygintinai. Tai ne tik dovanojimo sutartys, t.y. ne tik pinigine, bet ir teisine
prasme. Dovanojimo sutartyje gali būti ne tik pinigai, bet ir atleidimas nuo prievolės ar kt.

Sandoriai, susiję su nepilnamečių uždirbtu ar tėvų suteiktų lėšų panaudojimo. Sandoriai galimi jei jiems
nenustatyta privaloma notarinė ar kita speciali forma.

Įstatymai nustato ir nepilnamečių iki 14 m. sutartinę atsakomybę {CK 2.7 str. 4 d.}. sandorio šalis yra
nepilnametis, taip pat deliktinės atsakomybės atvejis. Kaltės sąvoka čia suprantama specifiškai: čia vertinama ar
tėvai ir globėjai tinkamai vykdė savo pareigas, pvz.: jei asmuo išdauš langą, tada tėvai netinkamai auklėjo.

Asmens pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu.

Galimybė apriboti asmens veiksnumą sudaroma vadovaujantis dviem tikslais: paties asmens ir civilinės
apyvartos, trečiųjų asmenų naudai.

{CK 2.10 str.}. neveiksniu pripažįstama tik dėl psichinės ligos ir silpnaprotystės. Tokiam asmeniui nustatoma
globa. Pripažįstama neveiksniu teismo sprendimu, kurį vėliau galima panaikinti.

Asmens pripažinimas ribotai veiksniu, siejamas su galimybe apriboti jo turtines teises. {CK 2.11 str.}. jei asmuo
susituokęs ir išlaidus, tai gali būti apribojamas jo veiksnumas. LR nėra bankroto instituto? Jei FA

13
pradėjo verslą ir jam nepasisekę, tai skolos jį persekios, o jei žlugs JA, tai steigėjas savo pinigais neatsako.
ribotai veiksniam asmeniui nustatomos tik tam tikros ribos, veiksmai, kurių jis negali atlikti.

Nuolatinė gyvenamoji vieta ir gyvenamoji vieta

Nuolatinė gyvenamoji vieta. Ji yra kriterijus, pagal kurį nustatoma asmeniui taikoma teisė. Gyvenamoji vieta,
tai ta vieta, kur asmuo faktiškai, fiziškai gyvena.

Nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybė.

Vienas iš būdų nustatyti gyvenamąją vietą yra gyvenamosios vietos deklaracija. Ji svarbi civiliniame procese,
tai vieta į kurią siunčiami ieškiniai. {CK 2.17 str. 3d.} asmuo privalo pranešti asmeniui apie pasikeitusią
gyvenamąją vietą.

Asmens paskelbimas nežinia kur esančiu ar mirusiu

Jei asmuo nesirodo namie, atsiranda trukdžiai kitiems įgyvendinti savo teises. Be to, kyla klausimas ar jis
apskritai gyvas.

Nežinia kur esančiu asmuo pripažįstamas, kai 1 metus nėra duomenų apie jo buvimo vietą. Šiuo atveju
steigiama laikina nežinia kur esančio asmens turto apsauga. Nežinia kur esančiu asmuo laikoma nuo teismo
sprendimo įsiteisėjimo dienos. Santuoka negali būti atnaujinama jei sudaryta nauja.

Asmuo pripažįstamas mirusiu jei nepasirodo savo gyvenamojoje vietoje 3m. ir nėra duomenų, kur jis yra, arba
dingo tokiomis aplinkybėmis, kurios sudaro mirties grėsmę (6 mėn.). Specifinė taisyklė taikoma kariams (2
metai). Kai teismas pripažįsta asmenį mirusiu, tai prilyginama jo mirčiai. Sprendimas paskelbti mirusiu
įsigalioja nuo jame nurodytos datos ar nuo įsigaliojimo. Atsiranda pasekmės dėl turtinių ir asmeninių neturtinių
santykių. Atsiranda paveldėjimo teisė. Santuoka paskelbtam mirusiu asmeniui grįžus neatnaujinama. Negalima
reikalauti turto grąžinimo, nebent yra svarbios aplinkybės.

Yra 5 veiksnumo grupės:

1) Neveiksnūs asmenys iki 14 metų;

2) Ne visiškai veiksnūs asmenys nuo 14 iki 18 m.
3) Visiškai veiksnūs asmenys nuo 18 m.
4) Asmenys teismo pripažinti neveiksniais.
5) Asmenys, kurių veiksnumas apribotas teismo.

Preziumuojama, kad asmenys iki 18 metų yra veiksnūs, jei neįrodyta kitaip.

Teisnumo ir veiksnumo institutas (uždaviniams):

1) Įvykių ar aplinkybių schema;

2) Aplinkybių analizė ir struktūra.
3) Santykių kvalifikavimo klausimas;
4) Klausimas dėl teisnumo ir veiksnumo ribojimų;
5) Valios išreiškimo galiojimas;

Situacija: girtas Robertas grįžta išgėręs, susivaidija su buto nuomininke ir pasižada nuo kito mėnesio
išsikraustyti. Ryte atsikėlęs jis šito neatsimena, o nuomininkė turi naują nuomotoją.
* Nustatyti kokie santykiai sieja šalis. Tai sutartiniai teisiniai santykiai, kylantys iš sutartinės teisės normos.
* Nustatyti ar Roberto valios išreiškimas tapo įpareigojančiu. Jis buvo girtas ir triukšmavo, tačiau jo
veiksnumas nebuvo apribotas.
* Ar toks valios išreiškimas galioja. Ar įmanoma atšaukti valią?

14
Situacija: septyniolikmetis asmuo prieš pat savo gimtadienį užsako muzikantus už 2000 Lt. Vakarėlio metu
jubiliatas susipažįsta su teisininku, kuris jam pasako, kad vaikinas sandorį gali ginčyti, nes dar nebuvo
pilnametis sudarydamas sandorį, todėl neturėjo visiško veiksnumo. Ryte jis atsisako mokėti muzikantams dėl
tos priežasties.
* Kas yra sutarties šalys. Tai muzikantai ir nepilnametis.
* Kadangi asmuo dar buvo nepilnametis, tai reikia nustatyti: ar tai smulkus buitinis sandoris, ar asmeninis
sandoris neatlygintinai ar disponavimas savo teisėmis. Jei buvo panaudotos lėšos, kuriomis gali disponuoti pats
asmuo, tada sudarant sandorį nereikia tėvų sutikimo. kadangi uždavinyje apie tėvų sutikimą neužsiminta, tai
sandorį sudarė pats nepilnametis.
* Tada analizuojamas nepilnamečio elgesys. Po vidurnakčio jis ir toliau užsakinėja dainas taigi pritaria tokiam
sandoriui.

Civilinės būklės aktai

{CK 2.18 str.}

Egzistuoja tam tikri juridiniai faktai, kurie yra svarbūs valstybei. Tai yra įrašas atliekamas metrikacijos
įstaigoje. Partnerystė registruojama ne civilinėje metrikacijoje, bet gyventojų registre. Šiuo atveju reikėtų taikyti
tam tikras faktines aplinkybes, pvz.: išgyventi kartu tam tikrą laiką. Tačiau Lietuvoje to nėra, nes bijoma tos
pačios lyties asmenų partnerystės.

Galioja civilinės būklės akto teisingumo prezumpcija: civilinės būklės aktai, kurie įėra įregistruoti laikomi
teisingais jei neįrodyta kitaip.

Specifinės FA teisės

Šiuo atveju susiklosto absoliutūs teisiniai santykiai. Šios teisė neturi ekonominio turinio, taigi negali būti
įvertintos pinigais. Taip pat šios teisės neatskiriamos nuo asmens. Jos įgyjamos įstatymo pagrindu, todėl
nepriklauso nuo kitų asmenų valios. Joms taikomi specifiniai gynimo būdai, pvz.: paneigti orumą žeminančias
žinias.

Tai yra žmogaus teisė į vardą, privatų gyvenimą, asmens garbė ir orumas. Pvz.: jei pažeista teisė į privatų
gyvenimą ir atvaizdą galima reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Įstatymo preziumuojama, kad
neturtinė žala buvo, jei įrodomas jos dydis.

Teisė į vardą. Apie vardo pakeitimą reikalaujama pranešti kreditoriams.

Reikia atskirti teisę į atvaizdą, nuo teisės į privatų gyvenimą. Pvz.: jei prezidentas nufotografuojamas privačioje
erdvėje ir nuotrauka panaudota viešojoje erdvėje, tai pažeidžiamos abi jo teisės. Jie nuotrauka padaryta
viešojoje erdvėje, tada pažeidžiama tik teisė į atvaizdą.

Atvaizdu laikoma jei galima identifikuoti asmenį, todėl nebūtinai turi būti matomas veidas. Atvaizdo gamybai ir
platinimui reikalingas sutikimas, pagal LAT. Jei atvaizdas panaudotas be sutikimo, tai yra deliktinė atsakomybė,
o jei su sutikimu – tai jau sutartinė atsakomybė. Viešiesiems asmenims šios teisės taikomos siauriau.

Viešais FA laikoma dėl užimamos visuomeninės padėties, pareigų, vienadieniai. Gynimo būdas, taikomas
atvaizdui: prevencinis ieškinys, uždraudžiama platinti. Ribojimai iš EŽTT bylų.

Pagal EŽTT praktiką žiūrima ar egzistuoja tokie kriterijai:

1) ar ribojimas yra nustatytas įstatymu;

2) ar toks ribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje;
3) ar yra tikslas apginti visuotinai pripažįstamas vertybes;
4) ar toks kišimasis yra proporcingas;

15
LAT nutartis 2007.11.13 c.b. Nr.: 3K – 3 – 488. (laikraštis paskelbė, kad asmuo sukčiavo, o teismas pripažino,
kad laikraštis pažeidė asmens teisę.)

Ne tik žinios, bet ir jų gavimo procesas turi būti teisėtas (Ž. Žvagulio byla: pažeista jo teisė į privatų
gyvenimą. )

Garbės ir orumo gynimas. Garbė – tai asmens socialinis įvertinimas, orumas – tai asmens paties savęs
įvertinimas.

Svarbu įvertinti, kas buvo informacijos skleidėjas. Tinkamo atsakovo nustatymas: jei visuomenės informavimo
priemonė nenurodo pažeidėjo, tai atsako ji pati ir turi atlyginti padarytą žalą. Iš visuomenės informavimo
priemonės reikalaujama ne tikslumo, o sąžiningumo. Kai kalbama apie kritiką, tada svarbu nustatyti ar tai
viešam, ar privačiam asmeniui taikoma. Svarbu skirti, kur reiškiama nuomonė, o kur pateikiama informacija.

Galima reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala – tai netektos pajamos, neturtinė žala
negali būti pagrindas asmeniui nepagrįstai praturtėti.

10 tema

Sandoriai

Sandorio sąvoka

Legalinė sandorio sąvoka apibrėžta CK 1.63 str. 1 d. „Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kurias siekiama
sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. „

Laisvai sudaromi sandoriai yra kertinis rinkos elementas.

Iš sandorio sąvokos galima nustatyti šiuos sandorio elementus:

1) tai yra valinis aktas (žmogaus veiksmas). Tuo jis skiriasi nuo įvykių.
2) tai teisėtas veiksmas;
3) sandoris yra sąmoningai nukreiptas į teisinių padarinių (civilinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą,
pasibaigimą) atsiradimą;
4) sukelia teisines pasekmes civilinių santykių sferoje.

Taigi sandoris, kaip minėta, yra valinis aktas. Jam būdingi tam tikri psichologiniai požymiai:

1) vidinis noras;
2) išorinė valia, tai reiškia, kad valia turi būti išreikšta. valios išreiškimas gali būti:
I) Tiesioginis išreiškimas:
a) žodžiu;
b) raštu:
* tiesiogiai raštu (pasirašant)
* netiesiogiai (viešai paskelbiant)
II) Netiesioginis valios išreiškimas. Tai yra konkliudentiniai veiksmai.
III) Valia taip pat gali būti išreikšta tylėjimu, bet tik sutartyje ar įstatyme numatytais atvejais.

Valios išreiškimas yra tik vienas iš sandorio sudarymo elementų. Dar gali būti būtini šie sandorio elementai:

1) Subjektiškumo reikalavimas.
2) Turinio reikalavimas.
3) Formos reikalavimas.
Sandorio sudarymui būtini du elementai. Valios išreikšimas yra objektyvus faktas, kuris gali būti įrodinėjamas.
Būtini elementai:
16
a) Subjektiškumo elementas;
b) Objektiškumo elementas.

Svarbesnis elementas common law tradicijoje yra objektyvusis valios išreikimo elementas. Kontinentinės teisės
valstybėse dažnai pripažįstamas subjektyvaus elemento prioritetas.

Labai svarbu, kad vidinė valia ir valios išorinis išreiškimas sutaptų.

Motyvas – tai paskata, tikslas, dėl kurio sudaromas sandoris. Jis yra už sandorio ribų, todėl vertinant ar šalis
valią išreiškė tinkamai, neatsižvelgiama į motyvus, jeigu motyvas nėra įtrauktas į sandorio turinį.

Valios išreiškimas turėtų sietis su teisinių pasekmių sukūrimu. Galimos tokios situacijos, kai asmens valia
išreiškiama netiesiogiai, o kompiuterinės technikos pagalba. Tada valios išreiškimu laikomas technikos
paruošimas, reikiamos programos instaliavimas.

Pagrindas (causa) – tai tipinis teisinis rezultatas, kuris turi būti pasiektas. Jei sandorio teisinis tikslas
nesutampa su tikruoju tikslu, tada sandoris laikomas tariamu arba apsimestiniu.

Pagrindas paprastai yra būtinas sandorio elementas, kuris gali būti nenustatytas, tik jei tai įtvirtinta įstatyme.
Pagrindo neteisėtumas gali lemti sandorio negaliojimą. Pagrindo svarba pripažįstama tiek Lietuvos, tiek kitų
šalių teisės doktrinos. Be sandorių, kurie turi pagrindą, yra tokių kurie pagrindo neturi – abstraktūs sandoriai,
pvz.: vekseliai.

CK 1.65 str. „Valios išreiškimas viešu skelbimu“ sunkiai pritaikomas praktikoje.

Sandorių klasifikacija

Nėra baigtinio sandorių sąrašo. Pati sandorio sąvoka yra teisinė abstrakcija. Sandoriai klasifikuojami pagal
įvairius pagrindus:

I) Pagal sandorio šalių skaičių:

1) Vienašaliai sandoriai. Apibrėžimas pateiktas CK 1.63 str. 3 d. „Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam
sudaryti pakanka vienos šalies valios.“ Svarbu tai, kad vienas asmuo negali primesti valios kitai šaliai (CK 1.63
str. 4 d.). Pasekmės atsiranda tik sandorio šaliai. Šis sandorių tipas ypatingai dažnai naudojamas daiktinėje
teisėje, dėl bendraturčių santykių. Jei nėra sandorio pabaigos nustatyto termino, tada jis neterminuotas.

2) Dvišaliai sandoriai. Apibrėžimas pateiktas CK 1.63 str. 6 d. „Dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti
būtina dviejų šalių suderinta valia.“. Svarbu yra skirti, kas yra sandorio šalis, ir kas yra sandorio dalyvis. Tai ne
tas pats!!! Jame turi būtinai būti suderinta abiejų šalių valia. Nebūtinai tai turi būti priešpriešinė valia. Dvišaliai
sandoriai vadinami sutartimis. Jų pavadinimas (įvardijimas) ne visada yra svarbus nustatant šalių valią.
Dvišaliai sandoriai skirstomi į:

a) Atlygintinius. Kai kiekviena iš šalis už savo veiksmą ar daiktą gauna priešpriešinį veiksmą ar daiktą.
Jie skirstomi į:
* Ekvivalentinius sandorius. Kai kiekvienos iš sutarties šalių gaunama nauda yra apskaičiuojama ir
apibrėžiama.
*Rizikos sutartis. Kai šalių nauda negali būti nustatyta sandorio sudarymo metu, pvz.: draudimo sutartis, renta.
b) Neatlygintinius. Kai priešpriešinio šalies veiksmo nėra.

iš praktinės pusės, sandoriuose reikia vertinti ne tik pagrindines teisines pasekmes, bet ir šalutines.

Pačios sutartys gali būti skirstomos į:

A) Vienašales sutartis. Jos common law tradicijoje nepripažįstamos. Tai ovz.: dovanojimo, panaudos sutartis.
17
B) Dvišales sutartis.

3) Daugiašales sutartis. Tai daugia nei dvejų šalių valios išreiškimas. Siekiama bendro tikslo, tai pvz.:
jungtinės veiklos sutartis.

II) Pagal sandorio sudarymo momentą:

1) Realiniai sandoriai. Tokiems sandoriams būtinas veiksmo atlikimas, pvz.: paskolos, dovanojimo sutartis.
2) Konsensualiniai sandoriai. Jie laikomi sudarytais nuo pat sudarymo momento, kai šalys susitaria

Abiejų rūšių sandoriai, be nurodyto esminio skirtumo, įstatymo numatytais atvejais gali būti išreikšti tik
įstatymų nurodyta forma. Realinis sandoris = susitarimas -> valios išreiškimas -> sandorio sudarymas nurodyta
forma. Iš praktinės pusės, formuluojant paskolos sutartį labai svarbu nurodyti ar pati sutartis yra pinigų
perdavimo įrodymas (ypač grynais pinigais).

Yra svarbu skirti faktinį sutarties įvykdymą ir jos sudarymą. Jei vykdymo ir sudarymo momentas sutampa, tai
nereiškia kad sutartis realinė. Ji yra konsensualinė.

III) Pagal sutarties pagrindą sandoriai skirstomi į:

1) Kauzaliniai sandoriai – sandoriais susieti su tam tikru pagrindu.

2) Abstraktūs sandoriai – sandoriai, neturintys pagrindo.

IV) Pagal tai, ar teisinių padarinių atsiradimas yra susietas su tam tikru terminu:

1) Terminuoti sandoriai:
a) Atidedamieji
b) Naikinamieji
c) Pakeičiantieji.
2) Neterminuoti sandoriai.
V) Fiduciariniai sandoriai išskiriami, todėl, kad čia ypatingą reikšmę turi šalių tarpusavio pasitikėjimas. Šiuose
sandoriuose viena šalis veikia dažniausiai veikia kitos šalies interesais, pvz.: atstovavimo santykiai.
Pasitikėjimo praradimas šiuose sandoriuose yra sandorio nutraukimo pagrindas.
VI) Pagal tai, ar yra sąlyga:

1) Sąlyginiai. Apibrėžimas nurodytas CK 1.66 str. 1 d. „Teisių ir pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą
sandoris gali padaryti priklausomus nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo.“. Šie sandoriai pagal sąlygos
tipą skirstomi į:
* Atidedamieji
* Naikinamieji
* Pakeičiamieji.

Su sąlygos buvimu gali būti susietas ir visas sandoris, ir tam tikra jo dalis. Labai svarbu yra apibrėžti ir
identifikuoti sąlygą. Tai gali būti tiek veiksmas (žmogaus sukeltas), tiek įvykis (nepriklauso nuo žmogaus).
Veiksmas kaip sąlyga gali būti tik tuo atveju, kai nėra visiškai priklausomas nuo skolininko valios. Veiksmai
gali nuo šalių valios nepriklausyti, sąlyginai priklausyti arba nepriklausyti.

2) Besąlyginiai sandoriai.

Sąlygos požymiai:

a) tai būsima aplinkybė. Jie aplinkybė jau yra žinoma, tada CK 1.68 str.
b) tai nežinoma arba tikėtina aplinkybė. Jei aplinkybė žinoma, tada ji vadinama terminu, pvz.: mirtis.
c) Tai objektyviai galima aplinkybė;
d) Teisėtumo reikalavimas, kuris yra atskleistas CK 1.66 str. 1d.
18
Sandorio galiojimo sąlygos

Be valios išreiškimo būtina tam tikrų teisiškai reikšmingų elementų visuma. Elementų nebuvimas gali lemti
sandorio negaliojimą arba specifinių teisų atsiradimą, pvz.: restitucija.

1) Subjektai. Ši sąlyga būtina sandorio galiojimui. Turi turėti civilinį teisinį subjektiškumą arba sandorinį
veiksnumą.
2) Šalių valia ir valios išreiškimo būdai. Svarbi šių elementų vienovė (suderinamumas). Taip pat labai svarbu
tai, kaip formavosi sandorio šalių valia ir ar nebuvo veiksmų, iškreipiančių sandorio šalių valią. Valia turi būti
išreikšta įstatymų nustatyta forma.
3) Sandorio forma. Tai būdas, kuriuo sandorio šalys išreiškia savo valią. Gali būti valia išreikšta:
a) Žodžiu. Tai reglamentuoja CK 1.72 str. tokia forma sandoriai gali būti sudaromi tik tuo atveju, kai įstatymas
nenumato kitokios sandorio sudarymo formos. Galimi trys atvejai.
b) Raštu:
 paprasta rašytinė
 kvalifikuota rašytinė, kuri gali būti privaloma notarinė, arba šalys pačios gali nusistatyti.
c) Sandoris sudaromas elektroninėmis priemonėmis. Tai reglamentuoja CK 1.73 str. 2 d.

Dėl tradiciškai susiformavusio formalizmo nustatomi dar kiti sandorio formos reikalavimai reikalingi tam, kad:

* Šalių interesai, kad būtų galima įrodyti sandorio sudarymo faktą.

* dėl sutarties sudėtingumo, šalys nors ir būdamos sąžiningos gali pamiršti sutarties turinį.
* trečiųjų asmenų interesų apsaugos tikslu.
* siekiant apsaugoti silpnesnę sandorio šalį.
* palengvinti, jei prireiks, įrodinėjimą civiliniame procese.

Sandorio sudarymas raštu reiškia ne tik jo surašymą raštiška forma, bet ir jo pasirašymą. Sandorį pasirašyti turi
pati sandorio šalis, arba atstovai, jei sandoris sudaromas per atstovus.

CK 1. 76 str.

Notarinės formos reikalavimas yra išimtinis (CK 1.74 str.) ir yra taikomos tik dėl nekilnojamojo daikto
daiktinių teisių perleidimo, vedybų ir kiti įstatyme numatyti sandoriai. Būtinas notarines formas nustato
kodeksas!!!

4) Sandorio registracija gali turėti dvejopą reikšmę:

1) Deklaratyvinė (išviešinimo). Sandoris bet kokiu atveju įsigalioja nuo tada, kai yra sudaromas.
2) Konstitutyvinę. Tai reiškia, kad priklausomai nuo registracijos buvimo ar nebuvimo priklauso sandorio
galiojimas. Toks sandoris įsigalioja tik jį įregistravus, nuo įregistravimo momento. Pvz. servitutas.
Tačiau svarbu yra tai, kad sandorio registravimo nesilaikymas nėra sandorio negaliojimo pagrindas, nebent
registravimo privalomumas būtų imperatyviai nustatytas įstatyme.
4) Sandorio turinio teisėtumas. Tai sudaromo sandorio sąlygų visuma. Jis turi būti teisėtas. Pagrįstai neteisėtu
turiniu laikomas tik toks turinys, kuris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Teisėtumas vertinamas
civilinės teisės prasme. LAT c. b. Nr. 3K – 3 – 62/2003 data: 2003.01.20
5) 1. 69 str. reglamentuojama sandorio sudarymo vieta.

Sandorių negaliojimas

Sandorio galiojimas priklauso nuo būtinų elementų buvimo. Jei yra elementų ydų, jie nesukelia teisinių
padarinių.
19
Šio instituto reikšmė:

1) apsaugo sąžiningą šalį;

2) Sandorio negaliojimas užtikrina viešojo intereso apsaugą;
3) Civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimas.

Negaliojančių sandorių rūšys:

I) Niekiniai sandoriai. {CK 1.78 str.} Jie negalioja nepriklausomai nuo teismo sprendimo. Ieškinį dėl sandorio
pripažinimo niekiniu gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Teismas sandorį niekiniu gali skelbti ex
officio, bet tik tuo atveju, jei sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus, . Niekinis sandoris negalioja nuo
pat sudarymo, bet dažnai tai negaliojimo pagrindai nėra akivaizdūs, todėl tai sprendžia teismas. Niekinio
sandorio šalys negali patvirtinti, nes čia yra svarbus viešasis interesas. Sandoriai yra laikomi niekiniais tik
įstatymų nustatytais atvejais.

II) Nuginčijami sandoriai. {CK 1.78 str. 2d.} Negalioja nuo to laiko, kai yra teismo sprendimas. Ieškinį gali
pareikšti tik įstatyme nustatyti subjektai. Čia akivaizdesnis privatus interesas. Taigi įstatymas numato galimybę
patvirtinti sandorį. Teisinės pasekmės atsiranda nuo įsigaliojimo momento ir galioja iki nuginčijimo momento.
Jei šalį tenkina, pasekmės gali būti paliktos. Teismai negali ex officio konstatuot, kad sandoris yra
nuginčijamas. Sandorio patvirtinimas {CK 1.79 str. 2 d.}. Šalys turi du pasirinkimus, patvirtinti sandorį ar jį
nuginčyti. Sandorio patvirtinimas taip pat yra sandorio patvirtinimas.

{CK 2.7 str.} paprastai tylėjimas laikomas sandorio nepatvirtinimu, tačiau kai sandorį prašoma patvirtinti
pilnamečio, kurį jis sudarė būdamas nepilnametis, tai tylėjimas laikomas patvirtinimu.

Sandorių negaliojimo pasekmės:

* Gali būti taikomas visam sandoriui ar jo daliai.

* Paskelbtas negaliojančiu sandoris nesukelia teisinių pasekmių, kurių buvo siekiama sandoriu.
* {CK 1.95 str,} nustatytas negaliojimo pradžios momentas. Sandoris laikomas negaliojančiu nuo teismo
sprendimo dienos, bendroji taisyklė yra tokia, kad jie negalioja nuo pat sandorio sudarymo.
* pagrindinė sandorio negaliojimo pasekmė yra restitucija. ji gali būti: *Vienašalė; *Dvišalė; *Netaikoma nei
vienai iš šalių. {CK 6 knyga 10 skyrius, paskaityti CK}

* papildomos pasekmės tokios: 1) turtinės žalos atlyginimas; 2) neturtinės žalos atlyginimas, kuris taikomas tik
įstatymų nustatytais atvejais. Dėl to negali susitarti pačios šalys.

Pagal sandorio elementus, negaliojantys sandoriai skirstomi:

1) Sandoriai su subjektų trūkumais {CK 1.82 – 1.83 str.}, {CK 1.84 – 1.86 str.}.
2) Turinio trūkumai: {CK 1.80 – 1.81 str.}
3) Valios trūkumai {CK 1.89 – 1.92 str., 1.86 str., 1.87 str.}
4) Sandorio formos ydos {CK 1.93 str.}

Tariamas sandoris. Tai sandoris turintis paslėptą sąlygą. Tokie sandoriai realiai nevykdomi. Jis priskiriamas prie
niekinių sandorių. Šalys turi atlikti visus veiksmus siekdamos teisinių pasekmių.

Apsimestinis sandoris. Šalys vieną sandorį nori pridengti kitu. Jis laikomas niekiniu, nes turi valios ydą.
Tikrasis sandoris gali būti galiojantis jei neprieštarauja įstatymams.

Sandoris, sudarytas suklydimo atveju. Šis sandoris nuginčijamas. Turi egzistuoti tokios aplinkybės:

 Klaidos faktas. Turi egzistuoti kitokios aplinkybės, nei įsivaizdavo klydusi šalis.
 Klaida turi turėti esminę reikšmę. {CK 1.90 str. 4 d.}

20
 Dėl suklydimo neturi būti klydusios šalies kaltės. Jei ji nebuvo rūpestinga, turi prisiimti riziką. Rizikos
prisiėmimas kiekvienu atveju vertinamas skirtingai. Taip pat turi galioti sąžiningumo principas: turi būti
atskleista esminė informacija.

Sandoris sudarytas dėl apgaulės. {CK 1.91 str.}. apgaulė gali būti ir aktyvūs veiksmai ir nutylėjimas.

Sandoris su turinio trūkumais. {CK 1.80 str.}

Pats CK nepateikia „imperatyvios įstatymo normos“ apibrėžimo. Imperatyvumas skirtas apriboti nuginčijamų
sandorių pagrindus, jei pažeidžiamos esminės, svarbiausios normos. Gali būti įvardijamas arba ne. Imperatyvių
įstatymo normų negalima pažeisti.

Dėl poįstatyminių aktų painiava didesnė. Negalioja, jei randama įstatymo norma (pagrindas).

{CK 1.81 str.} sandorio negaliojimas dėl viešosios tvarkos. Tai labai sunku įrodyti.
11 tema

Atstovavimas

Įgaliojimas parduoti butą: du sandoriai: pirkimo – pardavimo ir įgaliojimo.

Sandorius FA sudaro patys arba per atstovus. Atstovavimo institutas egzistuoja tam, kad palengvintų civilinę
apyvartą dėl asmens užimtumo, žinių stygiaus (kai asmuo nesupranta teisinių sandorių aplinkybių, teismai
teigia, kad tokiu atveju asmuo turėjo turėti atstovą), pats vienas asmuo negali sudaryti daug sandorių, pvz.:
įmonės direktorius negali sėdėti prie kasos. Kartais asmuo pats dėl savo pobūdžio negali dalyvauti civilinėje
apyvartoje, pvz.: JA savo sandorius sudaro per valdymo organus, taip pat vaikai negali išreikšti savo valios.
Atstovas gali sudaryti visus sandorius, išskyrus dėl asmeninio ir imperatyvaus pobūdžio, pvz.: santuoka,
testamentas, vedybų sutartis. Taip pat galimi kiti atvejai, kai draudžiama sudaryti pats asmuo ir jo atstovas (CK
2.134 str.)

Atstovavimo santykių metu susiklosto santykiai tarp trijų šalių:

1) atstovaujamojo;
2) atstovo;
3) trečiojo asmens

Atstovavimas – tai civilinis teisinis santykis, atsirandantis tarp atstovo ir atstovaujamojo, kurio pagrindu
atstovas, remdamasis įstatymu, administravimo aktu ar sandoriu jam suteiktas atstovavimo ribas, sudaro
sandorius ir atstovaujamojo vardu atlieka juridinę reikšmę turinčius veiksmus, kurie sukuria teisinių padarinių:
sukuria pakeičia ar panaikina civilines teises ir pareigas atstovaujamajam.

Atstovavimo požymiai:

1) Susiklosto vidiniai santykiai tarp atstovo ir atstovaujamojo ir išoriniai santykiai – tarp atstovo ir trečiojo
asmens.
2) Atstovas veikia atstovaujamojo vardu ir sąskaita.
3) Atstovas turi veikti neviršydamas įgaliojimų.

Atstovavimo santykiams būdingas tiesioginis efektas – teisinės pasekmės tarp atstovo ir atstovaujamojo
susiklosto tiesiogiai, o jei viskas gerai, tarp trečiojo asmens ir atstovo nesusiklosto jokie tiesioginiai santykiai.
Be to, atstovavimo santykiai vadinami fiduciariniais (pasitikėjimo) teisiniais santykiais. Čia labai svarbus
asmenų tarpusavio pasitikėjimas.

21
Atstovavimo santykių subjektai:

1) Atstovas – faktiškai veikiantis asmuo. Tai gali būti veiksnūs FA ir JA.

2) Atstovaujamasis – bet koks asmuo, kuriam atstovaujama.
3) Trečiasis asmuo.

Svarbu atskirti atstovavimą nuo:

1) JA organų veiklos. Kai veikia JA, tai laikoma, kad jis veikia pats, nes jis kitokiu būdu veikti negali.
2) Faktinių pavedimų vykdymo, pvz.: nunešti paduotą daiktą. Savo valią atstovavimo sutartyje išreiškia
atstovas.
3) Atstovavimu nėra laikomas pasirašymas už kitą asmenį (CK 1.76 str.), nes valią išreiškia tas pats asmuo.
4) Sutikimo davimas ribotai veiksniam asmeniui, nes jam reikia tik patvirtinimo.
5) Veiksmai trečiojo asmens naudai, pvz.: tėvai vaikams.
6) Nuo paslėpto atstovavimo – kai veikiama savo vardu, bet kito sąskaita, pvz.: komisas, prekybos agento
veikla.

Pavedimo santykiuose asmuo veikia kaip atstovas. Atstovavimas gali būti paslėptas ir gali būti atskleistas
(matoma kieno vardu veikiama).

Atstovavimo rūšys:

1) savanoriškas atstovavimas. Jis atsiranda tada, kai atstovaujamasis nori geriau užtikrinti savo teises.
2) Atsirandantis įstatymų (plačiąja prasme) pagrindu. Tai gali būti tiek įstatymas, tiek sandoris, tiek teismo
sprendimas, administracinio akto pagrindu.
3) Būtinasis arba privalomas atstovavimas.

Per atstovą sudaryto sandorio teisinės pasekmės (CK 2.133 str. 2d.)

Jei norima, kad per atstovą sudarytas sandoris turėtų teisnių pasekmių, tai tam būtinos dvi sąlygos:

1) atstovas neviršytų savo įgaliojimų;

2) atstovavimo faktas turi būti atskleistas. Jis gali būti aiškiai išreikštas arba numanomas. (CK 2.133 str. 2 d.).
tam būtinos dvi sąlygos: atstovaujamojo elgesys tai turi duoti numanyti ir trečiajam asmeniui turi būti protingas
pagrindas tikėti, kad yra atstovavimo santykiai.

Gali būti taip, kad atstovavimo faktas yra neatskleistas. Tada nepasireiškia tiesioginis efektas. Išimtis CK 2.133
str. 3d., kai trečiasis asmuo iš aplinkybių turėjo suprasti, kad sudaro sandorį su atstovu (tada grįžtama į CK
2.133 str. 2 d.). taip pat kai šaliai neturėjo reikšmės asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris. Teismų praktikoje
ginčijami tokie sandoriai, kurie turėjo reikšmę: kilo abejonės dėl finansinio pajėgumo, t.y. ar sandoris
nukreiptas į FA ar į JA, tačiau tai neturi per didelės reikšmės. Teisinės pasekmės atsiranda tarp trečiojo asmens
ir atstovo. Tačiau pagal CK 2. 133 str. 8d. jei atstovas neatskleidžia atstovavimo fakto, tai atsako pats atstovas.
Sandoriai be įgaliojimų civilinės teisės prasme nereiškia, kad jie negali sukelti teisinių pasekmių, nes juos
galima patvirtinti (CK 2.133 str. 4 – 8d.). Tapatūs yra padariniai kai veikiama be įgaliojimų ir įgaliojimai
viršijami. Tada sukeliamos pat sandorio sudarymo pradžios. Patvirtinimas gali būti rašytinis, žodinis ar
konkliudentiniai veiksmai. Tylėjimas laikomas nepatvirtinimu.

Parduodamas butas mažesne nei rinkos kaina. Atstovavimo turinį apibrėžia ne tik atstovo valia, bet kai ji nėra
aiškiai apibrėžta tada bendrieji teisės principai – protingumas ir sąžiningumas. Taip nukrypstama nuo įgalinimų
apimties. Tačiau jei trečiasis asmuo to nežinojo, tada teisinės pasekmės sukeliamos. LAT: akivaizdi kainų
disproporcija yra pagrindas konstatuoti šalių nesąžiningumą. Galima gynyba prieš atstovą. Išimtis CK 2. 133
str. 5 d. jei atstovas sandorį įvykdė pagal atstovaujamąjį.

22
Tariamas atstovavimas yra tada, kai iš viso nėra atstovavimo santykių. Kartais jie yra numanomi, pvz.:
kasininkė parduotuvėje. Atsakomybė priskiriama atstovaujamajam. Įstatymai yra orientuoti ne tik į trečiojo
asmens, bet ir į atstovaujamojo interesus. Rūpestingumo reikalavimas keliamas ir trečiajam asmeniui.

Interesų konfliktas (CK 2.134 str.). atribojimas reiškia pareigą vengti interesų konflikto. Jei atstovas veikia su
trečiaisiais asmenimis su kuriais jį sieja itin glaudūs ryšiai, tada susikerta interesai tarp atstovaujamojo ir
atstovo. Taip pat tarp atstovo ir trečiųjų asmenų. Atstovas negali sudaryti sandorių (CK 2.134 str.) su artimais
giminaičiais, CK 3.136 str., 3.130 str.

LAT 2008.02.20 nutartis c.b. nr. 3K – 3 – 119: atstovas įgaliotas sudaryti mainų sutartį. teismas pasisakė, kad
artimų giminaičių sąvoka turi būti vertinama ir CK 3.134, 3.136 str.

LAT 2007.07.23 nutartis c.b. nr. 3K – 3 – 310: teismas pasisakė, kad artimos giminystės santykiai tai ne tik
giminystės, bet ir svainystės santykiai. Tokie sudaryti atstovo sandoriai yra nuginčijami. Tokių sandorių
nuginčijimas numatytas CK 2.135 str. kai viršijama suteiktus įgaliojimus. Kai sandoris vykdomas, bet
nesudaromas jis gali būti, nes nėra tada interesų konflikto, nes nėra aiškiai išreikšta valia, tad atstovas gali būti
abiejų šalių.

Vidinių santykių turinys turi įtaką išoriniams santykiams. Vidiniuose santykiuose atstovaujamasis suteikia
atstovui įgalinimus. Įgalinimai gali būti suprantami kaip atstovo teisė ir pareiga veikti atstovaujamojo vardu.
Išorinė įgalinimo išreiškimo forma – įgaliojimas (CK 2. 137 str.). tai įgaliojimo išreiškimo forma. Įgaliojimas –
tai vienašalis sandoris, kuris gali būti atliekamas tiek sutarties pagrindu, tiek numatytas pavedimu, kad vienas
asmuo veiks kito asmens vardu. Jei atstovas atsisako priimti tada vidiniai santykiai neatsiranda. Atstovas turi
visas atidumo, rūpestingumo pareigas. Įgaliojimas gali būti vadinamas ir abstrakčiu sandoriu, nes nuginčijimas
nepanaikina įgaliojimo galiojimo. Jį reikia atšaukti, kitaip jis ir toliau galioja.

Įgaliojimų rūšys:

1) Vienkartinis – suteikiamas konkrečiam veiksmui atlikti.

2) Specialusis – suteikiamas tam tikram veiksmui atlikti.
3) Generalinis – atstovui suteikiama teisė atlikti įvairaus pobūdžio veiksmus.

CK 2.137 str. 2 d. minimaliai veikti.

Įgaliojimas yra terminuotas sandoris (CK 2.142 str.). kai nenurodoma sudarymo data jis negalioja, nes čia labai
svarbu ar asmuo įgaliotas. Kai nenurodyta galiojimo pabaiga, tada jis galioja vienus metus. LAT 2008.02.08
nutartis c.b. nr. 3K – 3 – 65: reikia atskirti įgaliojimo ir atstovavimo sutartį, nes nuo to priklauso teisinės
pasekmės. (įgaliojimas ir atstovavimo sutartis)

Įgaliojimas gali būti sudaromas paprasta rašytine ir notarine forma, kai tai numato įstatymas. Notarinė forma
CK 2. 138 str. CK 2.139 str. numatyta supaprastintas įgaliojimas patvirtintas ne notaro, o kitų asmenų. Dėl CK
2.136 str. 2d. kyla daug diskusijų.

Perįgaliojimas

Įgaliojimo reikšmė tokia, kad atskleistume vidinius santykius tretiesiems asmenims. CK 2.143 str. numato
reikalavimą pateikti įgaliojimą arba jo kopiją. CK 2.144 str. numatoma pareiga grąžinti įgaliojimą. {atidžiai
žiūrėti kaip formuluojamas įgaliojimų teksto turinys}.

Perįgaliojimas numatytas CK 2.145 str. kai įgaliotinis paveda pavestuosius veiksmus trečiajam asmeniui. Tai
galima padaryti tik tada kai tai būtina dėl susiklosčiusių aplinkybių ir kai tai leidžia pats atstovaujamasis. Čia
vadovaujamasi bendraisiais teisės principais. Yra reikalavimas, kad perįgaliojimo forma atitiktų įgaliojimo
formą. Atstovaujamasis gali būti nepatenkintas perįgaliotiniu ir tada šis aktas bus panaikintas. Jei įgaliotinis
neinformavo apie tai atstovaujamojo tai perįgaliotinio padaryta žala tenka įgaliotiniui. Įgaliojimas ir
perįgaliojimas yra sandoriai, todėl jiems taikomi visi sandorio reikalavimai.
23
Įgaliojimų pasibaigimas CK 2.147 str. Jie skirstomi į:

1) nepriklausančius nuo šalių valios. Kai viena sandorio šalis praranda savo subjektiškumą ar kita.

2) priklausantys nuo šalių valios. Kai šalys savo valia jo atsisako.

CK 2.150 str. nustatyti apribojimai atsisakyti įgaliojimų. Tai yra tada, kai neužtikrinama atstovaujamojo
pareiga, kai reikia užtikrinti atstovaujamojo turto ar interesų apsaugą, iki kol tai bus atstovaujamajam. Sandorių
sudarymas jau esant įgaliojimų pasibaigimo terminui. FA mirus įgaliojimas pasibaigia. CK 2.148 str. 2 d.
laikoma pasibaigus, kai šalys žinojo ar turėjo sužinoti.

Atstovavimo pasibaigimas. Dvi pareigos:

1) grąžinti visa tai, kas buvo gauta vykdant pavedimą ar įgaliojimą.

2) Pareiga atsiskaityti už atliktą pavedimą.

Atstovavimas tarp FA yra neatlygintinas, tarp JA – atlygintinas.

CK 2.176 – 2.185 str. Prokūra. Tai specifinė įgaliojimų rūšis. Ji taikoma verslo santykiams. Subjektai yra
verslininkai ir darbuotojai. Prokūra kaip įgaliojimų rūšis yra registruojama JA registre. Iš to seka, kad tretieji
asmenys pagrįstai tikisi, kad turi teisę veikti (2.182 str.). Prokūra suteikia prokuristui teisę atlikti visis veiksmus,
susijusius su verslu, išskyrus CK 2.179 str. (įmonės vadovas turi duoti įgaliojimą dėl NT). Čia negalimas
perįgaliojimas.

Atstovavimas JA gali būti pagal įgaliojimą, prokūrą ar numanomą atstovavimą.

Kai vienas kitą atstovauja sutuoktiniai:

{CK 3.29 str.} santuoka neapriboja sutuoktinių teisnumo ir veiksnumo. {CK 3.92 str. 3d.} sutuoktinis
sudarydamas dėl bendros nuosavybės veikia su kito sutuoktinio sutikimu. Išimtis taikoma dėl nekilnojamų
daiktų, įmonės, dėl vertybinių popierių, tokiu atveju privalomas abiejų sutuoktinių sutikimas arba reikalingas
įgaliojimas atstovauti sutuoktinį. Jei sutuoktinis vengia duoti sutikimą {CK 3.32 str.} tada jį gali duoti teismas.

Situacija: du broliai atsikuria nuosavybės teisę į žemę. Vienas brolis tvarko dokumentus su kito brolio
įgaliojimu. Jis parduoda žemę. Antrojo brolio pretenzijos: įgaliojimas yra suklastotas, buvo susitarta išnuomoti,
o ne parduoti žemę, taip pat jis negavo savo pinigų. Reikalaujama pripažinti sandorį negaliojančiu ir taikyti
restituciją. Numatyta, kad klastojimo nėra.

Reikia atskleisti įgalinimą, ar nėra interesų konflikto, ar yra pagrindas sandorio negaliojimui.
*Identifikuojami vidiniai ir išoriniai santykiai. Išoriniai santykiai – sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis.
Įgaliojimo galiojimo klausimas.
*LAT nutartis 2007.04.06 c.b. Nr. 3K – 3 – 154 (ar nusikaltimas gali būti konstatuojamas civilinės teisės
prasme? Civilinės teisės prasme tai nėra būtina, tik pasakoma, kad galbūt padarytas nusikaltimas. Jei nustatyta,
kad įgaliojimas nesuklastotas, laikoma, kad asmuo išreiškė valią. )
*Taip pat reikia nustatyti, ar trečiasis asmuo galėjo įžvelgti įgaliojimo viršijimą. Jei atstovaujamasis neapribojo
atstovo veiksmų, tai gali būti bet kas: tiek nuomos, tiek pirkimo-pardavimo sutartis. Vadinasi, trečiasis asmuo
yra sąžiningas, sandoris negali būti nuginčijamas. Dėl nesumokėtų pinigų paduodamas atskiras ieškinys.
* LAT nutartis 2008.02.20 c.b. Nr.: 3K – 3 – 119 (kaip ginamas klausimas dėl valios išreiškimo trūkumų? Jei
yra valios trūkumų turi būti ginčijamas pats įgaliojimas, o jei keliami klausimai dėl įgaliojimų vykdymo – tada
atskiras klausimas. Tokiu atveju nesprendžiami ir restitucijos klausimai.

Buvo įgaliojimas išpirkti žemę iš valstybės. Atstovas tai ir atliko. Turėdamas teisę disponuoti ta žeme, jis ją
pardavė uošvienei, tai yra interesų konfliktas. Tai reiškia sandorį su savimi, kad parduota savo naudai. jis
pasiėmė atlygį.

24
Žemės sklypas (įgaliojimas parduoti) parduodamas trečiajam asmeniui 3 kartus mažesne nei rinkos kaina.
Išorine prasme trečiasis asmuo buvo sąžiningas. Šiuo atveju tai nėra interesų konfliktas. Jis taikomas vidiniams,
o ne išoriniams santykiams.

Įgaliojimus iš užsienio valstybės reikalaujama legalizuoti, tai yra reikalingas oficialaus asmens patvirtinimas.
Tada mūsų notarai priima įgaliojimus.

Komercinis atstovavimas

Tai labai sudėtinga santykių grandinė. Sudėtingumas kyla iš agento veiklos specifikos.

{CK 2.152 str. 1 d.} trys požymiai:

* agentas yra nepriklausomas asmuo.

* agentui tai pagrindinė veikla;
* visais atvejais tai atlygintina.

Komercinis atstovavimas gali pasireikšti trimis formomis:

1) Tiesiog tarpininkavimo funkcija. Agentas suranda klientą.

2) Įprastas atstovavimas. Sandoriai sudaromi atstovaujamojo vardu.
3) Netiesioginis atstovavimas. Sandorį agentas sudaro savo vardu, bet atstovaujamojo interesais.

Agento veiklos garantija yra ta, kad jis turi galėti iš savo veiklos užsidirbti.

Agento veiklos ribojimai gali būti: *AKTYVŪS. Jis pats negali ieškoti sutarčių. *PASYVŪS. Draudžiama
vykdyti sandorius išeinančius už valstybės ribų.

Labai svarbi sandorio forma. {CK 2.154 str. 3d.}. Sąlygos, kurios negalioja jei dėl jų nesusitarta raštu.

Atstovaujamojo tylėjimas reiškia sutikimą, pritarimą. Tai reikalinga tam, kad užtikrintume civilinės apyvartos
stabilumą.

Sutartis gali būti nutraukiama visais atvejais.

Antrasis skirsnis taikomas tik išoriniams santykiams.

12 tema

Ieškinio senatis. Terminas

Terminas svarbus civilinėje teisėje, nes su jais siejamos tam tikros teisinės pasekmės. Jie suteikia aiškumą,
stabilumą.

Terminų reikšmė yra ta, kad negalima reikalauti prievolės įvykdymo terminui nepasibaigus. Suėjus terminui
taip pat tam tikros pasekmės gali pasibaigti. Dažniausiai terminas nustatomas skolininko naudai.

Terminas – tai laiko momentas, su kuriuo, įstatymu ar šalių susitarimu, siejamos tam tikrų teisnių pasekmių
atsiradimas, pasibaigimas, pasikeitimas. Tai vienas iš juridinių faktų. Tai įvykis, nes nepriklauso nuo žmogaus
valios.

Terminas gali būti nustatomas:

 laiko tarpu;
 konkrečia data;
25
 įvykiu, kuris būtinai įvyks.

Terminai gali būti nustatyti įstatymu, teismo sprendimu, šalių susitarimu.

Pagal sukeliamas pasekmes, terminai skirstomi į:

 teisę sukuriančius terminus

 teisę modifikuojančius terminus;
 teisę panaikinančius terminus.

Pagal termino nustatymo pobūdį, terminai skirstomi į:

 minimalius terminus, pvz.: ne mažiau kaip 1 m.

 maksimalius terminus, pvz.: ne daugiau kaip 2 m.
 konkretus terminas, pvz.: 2008.06.04

Pagal šalių galimybę keisti, terminai skirstomi į:

 imperatyvius terminus, kurių šalys negali keisti savo susitarimu, pvz.: ieškinio senatis
 dispozityvius terminus, kuriuos šalys gali keisti savo susitarimu.

Dar terminai skirstomi į:

 apibrėžtus terminus, kurie yra apibrėžti konkrečiu laiko tarpu;

 santykinai apibrėžtus terminus, pvz.: per pirmą 2008 m. ketvirtį.
 Protingo laiko tarpo terminus, kuriuos Lietuvoje vengiama taikyti;
 Neapibrėžtus terminus, kai teisinis santykis iš esmės yra terminuotas, tačiau jo pabaiga neaiški, pvz.: nuoma,
panauda.

Pagal santykius terminai skirstomi į:

 bendruosius terminus, kurie yra taikomi visiems tam tikriems santykiams;

 specialiuosius terminus, kurie taikomi tam tikrai santykių grupei;

civilinių teisių įgyvendinimo terminai yra labai įvairūs. Galima išskirti:

 Civilinių teisių galiojimo terminus;

 Terminus, skirtus reikalavimams iš civilinių teisinių santykių pareikšti.

Galiojimo terminas – tai terminas, kuriam esant galioja civilinė subjektinė teisė ir galima įgyvendinti vieną iš
trijų galimybių.

Garantiniai terminai – tai terminai, skirti reikalavimams dėl sutarties trūkumų pareikšti. Juos reikia skirti nuo
tinkamumo panaudoti terminų, pvz.: garantinis laikotarpis per kurį daiktas neturi sugesti, o tinkamumo –
laikotarpį, per kurį daiktas suvartojamas.

Pretenziniai terminai – tai terminai, kurie skirti pretenzijoms , kylančioms iš civilinės teisės pareikšti. Jie būna
naikinamieji ir atnaujinamieji.

Ieškinio senaties terminas – tai laiko tarpas, per kurį pažeista teisė gali būti ginama teismine tvarka.

Civilinės teisės galiojimo terminai. Dar vadinami civilinių pareigų vykdymo terminais. Kol galioja vienos šalies
teisė, tol galioja kitos šalies pareiga. Gali būti bendrieji terminai, kurie nustatomi visai prievolei įvykdyti, ir
daliniai – prievolei dalinai įvykdyti.
26
Terminų skaičiavimo taisyklės (2008.06.04):

 jei terminas nustatytas metais, pvz.: nuo šiandien po 2 m. (2010.06.04)

 jei terminas nustatytas mėnesiais, pvz.: indėlį padėjau 3 mėn. laikotarpiui. (2008.09.04)
 jei terminas nustatytas savaitei, tai galioja iki kitos savaitės atitinkamos dienos.

Veiksmas atliekamas paskutinę termino dieną iki vidurnakčio, arba tą dieną kai baigiasi tos institucijos darbo
laikas {CK 1.122 str. 1d.}. taigi svarbu nustatyti ar tas veiksmas turi būti atliekamas kokioje nors
organizacijoje.

Į termino skaičiavimo laiką įskaitomos švenčių ir oficialios nedarbo dienos. Jei paskutinė termino diena yra
savaitgalis, jis nusikelia 24 valandoms.

Terminai yra skaičiuojami pagal Lietuvos, o ne pagal užsienio laiką.

Termino praleidimo pasekmės priklauso nuo termino rūšies, pvz.: praleidus terminą subjektinei pareigai
įvykdyti yra civilinis pareigos pažeidimas. jei tai senaties terminas, pvz.: dėl paveldėjimo priėmimo, tai jį
galima atnaujinti su sąlyga, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Ieškinio senatis – tai laiko tarpas, per kurį asmuo gali tikėtis, kad teismas apgins jo subjektines teises. Senaties
termino tikslas yra užtikrinti stabilumą civilinėje apyvartoje, kad neiškiltų seni konfliktai. Taip pat tai susiję su
fakto klausimo nustatymu, nes kuo daugiau laiko praeina, tuo sunkiau nustatyti faktines aplinkybes. Taip pat tai
yra tarsi paskatinimas operatyviai ginti savo teises. Ieškinio senatis yra imperatyvi norma {CK 1.125 str. 12 d. ir
1.126 str.}. taip yra todėl, kad dažniausiai sutarties šalių padėtis nėra lygi.

Tiek ieškinio senaties, tiek valstybės turto apsauga yra viešo intereso gynimas. Kadangi prioritetas teikiamas
valstybės teisių gynimui, dažniausiai senaties terminai atnaujinami.

Ieškinio senatį reikia skirti nuo naikinamųjų terminų, nes kai sueina naikinamasis terminas išnyksta pati
subjektinė teisė.

Senaties termino reikšmė {CK 1.137 str.}: senaties termino pasibaigimas yra pagrindas neginti subjektinės
teisės. Reikia skirti kreipimosi į teismą ir teisės gynimo terminus. Jei nei viena iš šalių nepareikš ieškinio
senaties, tai teismas nagrinės bylą, nes pats teismas senaties termino pareikšti negali. Taip pat svarbu tai, kad
ieškinio senatį galima taikyti tik nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. CPK yra leidžiama teismui priimti
dalinį sprendimą.

Į teismą galima kreiptis net jei ieškinio senaties terminas praleistas.

Ieškinio senaties terminas gali būti dviejų rūšių: bendrasis (10 m.) ir specialusis ({CK 1.125 str.} ir specialūs
įstatymai).

Subjektyvusis ieškinio senaties termino momentas: senaties terminas pradedamas skaičiuoti tik kai asmuo
sužino apie pažeistą teisę {CK 1.126 str.}. objektyvusis senaties termino momentas – kai terminas
skaičiuojamas nuo tam tikro objektyvaus fakto ar įvykio.

Senaties termino reikšmė:

1) suteikti asmeniui galimybę apginti savo pažeistą teisę.

2) Užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi.
3) Paskatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę.
4) Palengvinti įrodinėjimo procesą.

Sutrumpinti ieškinio senaties terminai:

27
 1 mėn. – taikomas iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams.
 3 mėn. – taikomas reikalavimams pripažinti JA organų sprendimus negaliojančiais.
 6 mėn. – taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo; ieškiniams dėl parduotų daiktų
trūkumų; iš ryšių įmonių santykių su klientais atsirandantiems reikalavimams, jei siuntos buvo siunčiamos
Lietuvoje.
 1 m. – iš ryšių įmonių santykių su klientais atsirandantiems reikalavimams, jei siuntos siunčiamos į užsienį;
iš draudimo sutarčių atsirandantiems reikalavimams.
 3 m. – reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.
 5 m. – ieškiniams dėl palūkanų ir kitų periodinių išmokų išieškojimo.

Šalių susitarimu pakeisti ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką keisti draudžiama.

LAT senato apžvalga 2002.12.22 dėl LR įstatymų taikant ieškinio senatį.

LAT nutartis c.b. Nr. 3K – 3 – 476. (nuosavybės teisės suvaržymas yra tęstinio pobūdžio. Jei būtų reikalavimas
dėl žalos atlyginimo būtų taikoma ieškinio senatis, bet jei tai susiję su apribojimais – senatis netaikoma).

LAT nutartis c.b. Nr. 3K – 3 – 38. (ieškinio senaties pradžia turi būti nustatoma, jei tokį klausimą kelia viena iš
šalių. Teismas privalo nagrinėti ieškinio senaties termino klausimą. Svarbių priežasčių baigtinio sąrašo nėra).

Labai svarbu nustatyti ieškinio senaties pradžios momentą, taip pat pabaigą. Nustatyti kada teisė buvo
objektyviai pažeista, subjektyvusis momentas – kada šalis sužinojo apie pažeidimą. Nustatomos aplinkybės
buvusios tarp objektyvaus ir subjektyvaus momento – ar asmuo turėjo ir galėjo sužinoti apie pažeidimą.
Aplinkybės turi sietis su senaties tikslais: jei aplinkybės trukdė kreiptis į teismą – tai svarbi priežastis. Skolos
pripažinimo faktas turi būti nustatytas per ieškinio senaties buvimo terminą, o jei nustatoma jau pasibaigus
terminui tai nėra pagrindas, tačiau kreditoriui yra pagrindas manyti, kad ieškinio senatis bus atnaujinta. LAT
pasakė, kad tiek prokuroro teisė, tiek ieškinio senatis yra viešo intereso gynimas. Tokiu atveju, nors terminai ir
praleidžiami, tačiau ginčas vyksta. Prioritetas teikiamas valstybės interesams. Prokurorui ieškinio senatis
taikoma tada, kai jis sužino, tačiau jis negali delsti ar vilkinti termino.

Ieškinio senaties sustabdymas ir nutraukimas. {CK 1.129 str., 1.130 str.} ieškinio senatis gali būti sustabdoma
ar nutraukiama esant tam tikroms aplinkybėms.

Ieškinio senaties termino sustabdymas – tam tikro laiko tarpo neįskaitymas į ieškinio senaties terminą. Jei
įvyksta kažkuri iš minėtų aplinkybių, tai dar nereiškia, kad yra pagrindas stabdyti ieškinio senatį: aplinkybės
turi atsirasti ar būti paskutinius 6 mėn.

<- pradžia; pabaiga

2 savaitės

6 mėn.

Jei nėra žinomas atsakovas, tai nėra aplinkybė, į tai tik atsižvelgiama.

Pasibaigus tai aplinkybei, su kuria siejamas termino nutraukimas, terminas skaičiuojamas iš naujo.

Teismų praktika: ginčai dėl prievolės pripažinimo fakto buvimo. Jei skolininkas yra JA ar asmuo, kuris
pripažįsta prievolę ar turi teisę pripažinti, tai tokie veiksmai turi būti atlikti nepasibaigus ieškinio senaties
terminui. Jei šalys tariasi dėl naujo termino, svarbu įvertinti ar nebuvo naujo susitarimo, kuriuo pakeista pradinė
sąlyga. Tada skaičiuojama nuo antrojo termino.

28
LAT 2007.11.05 c.b. Nr. 3K – 3 – 470 dėl ieškinio senaties atnaujinimo termino. Negali būti sprendžiama dėl
ieškinio senaties termino, privalu konstatuoti termino pradžią.

Ieškinio senaties pasibaigimo pagrindai {CK 1.135 str.}. jei pasibaigia ieškinio senatis pagrindiniams
reikalavimams, tai pasibaigia ir papildomiems.

Administraciniams reikalavimams apskųsti paprastai taikomas 30 d. ieškinio senaties terminas, o civiliniams –

10 d. Pvz.: nusiperkamas statinys ir jo priestatas (priklausinys). Tai ieškinio senaties terminas nustatomas pagal
pagrindinį reikalavimą.

13 tema

Civilinės teisės objektai

Civilinės teisės objektų samprata. Civilinės teisės objektai – tai materialios ir nematerialios vertybės.

{CT 1.97 str.} nustatytos objektų rūšys, nuo kurių priklauso teisinis reglamentavimas, šalių teisės ir pareigos,
prievolių įvykdymas ir t.t. taigi civilinės teisės objektų rūšys:

1) Daiktai – tai materialūs išorinio pasaulio dalykai. Jie gali būti žmogaus sukurti, gamtoje esantys ar iš gamtos
pasisavinami. Jie nėra siejami su naudingumu žmogui, pvz.: šiukšlės. Daiktais gali būti tik tokie objektai,
kuriuos galima užvaldyti ir daryti poveikį, todėl pvz.: dangaus kūnai nėra laikomi daiktais. Daiktams teisine
prasme priskiriami ir gyvūnai, įrenginiai, keliai, energija, todėl skiriasi nuo supratimo buitine prasme. Žmogaus
organai, kompiuterinės programos nėra laikomos daiktais, tai intelektualinė nuosavybė (kompiuterinės
programos aišku, ne organai). Daiktų klasifikacija:

* Kilnojami daiktai

* nekilnojami daiktai. {CK 1.98 str. 4,2 str.}

Daiktų priskirimas vienai ar kitai klasei grindžiamas:

a) daikto prigimtimi, pvz.: žemė yra nekilnojamas daiktas. Taip pat turi būti taikomi tokie kriterijai: tai daiktas,
kurio negalima perkelti nesumažinus vertės ar nepakeitus paskirties (Namas sugriovus taps malkų krūva)
b) Socialinis – teisinis daikto statusas. Tai gali būti nustatyta įstatyme ar kitame teisės akte, pvz.: orlaiviai ir
laivai laikomi nekilnojamais daiktais.

Ši klasifikacija reikšminga dėl šių priežasčių: *nuosavybės teisė į nekilnojamus daiktus registruojama;
*prievolė, susijusi su nekilnojamuoju daiktu, vykdoma to daikto buvimo vietoje; *taikoma nekilnojamo daikto
vietos teisė; *senaties terminas – 10 metų; *nekilnojamų daiktų sandoriams taikoma notarinė forma.

Pagal daiktų galėjimą būti civilinės teisės objektais jie skirstomi į:

 Daiktai, kurių civilinė apyvarta neribota. Visi daiktai gali būti civilinės teisės objektais.
 Daiktai, kurių civilinė apyvarta apribota. Civilinė daiktų apyvarta galima apriboti dėl visuomenės saugumo,
valstybės ekonominio intereso, visuomenės sveikatos interesų.

EŽTPLAK ir teismų praktika: daiktų civilinės apyvartos ribojimas turi būti nustatytas įstatymu, turi būti būtina
apsaugoti visuomenės interesus, būti būtinu ir tai turi būti proporcinga.

Dar daiktai gali būti skirstomi į:

29
 Suvartojamus daiktus. Tai tokie daiktai, kuriuos pavartojus pagal paskirtį visiškai ar iš dalies praranda savo
pirmines savybes.
 Nesuvartojami daiktai. Tai daiktai, kuriuos pavartojus pagal paskirtį, nepraranda savo savybių ar praranda
labai pamažu.

Vienų sandorių objektu gali būti tik suvartojami, kitų – tik nesuvartojami, dar kitų – ir suvartojami, ir
nesuvartojami daiktai.

Dar vienas daiktų skirstymas:

 individualūs daiktai – tai vieninteliai savo rūšies daiktai. Jie yra nepakeičiami.
 Rūšiniai požymiais apibrėžti daiktai – tai pakeičiami daiktai, kurie apibūdinami tik skaičiumi, kiekiu.

Šis skirstymas svarbus prievolių vykdymui ir daiktinėje teisėje, sprendžiant daiktų padalinimo ir restitucijos
klausimus. Tačiau šis skirstymas santykinis.

Daiktai, atsižvelgiant į dalumą, skirstomi į:

 dalūs daiktai. Juos padalijus jie nepraranda savo savybių, kiekviena dalis tenkina tuos pačius poreikius, pvz.:
benzinas
 nedalūs daiktai. Padalinus šio daikto dalys negali tenkinti tų pačių poreikių. Daiktas nedalus gali būti fizine
ir teisine prasme (šalių susitarimu ar įstatymu). Tai svarbu dalinant iš bendros nuosavybės.

Daiktų skirstymas į:

 pagrindinius daiktus. Jie gali būti savarankiškai civilinės apyvartos objektai.

 antraeilius daiktus. Jie savarankiškai negali būti civilinės apyvartos objektu. Antraeilį daiktą ištinka
pagrindinio daikto likimas, jei įstatymas nenumato ko kita. Antraeiliai daiktai skirstomi į:

a) esminės pagrindinės daikto dalys;

b) vaisius, pvz.: karvės pienas
c) produkcija;
d) pajamos;
e) priklausiniai. Jų funkcinė paskirtis yra tarnauti pagrindiniam daiktui. LAT

Daiktų skirstymas pagal vertę:

 daiktai, turintys paprastą vertę

 daiktai, turintys išskirtinę vertę {CK 4.11 str.} jų panaudojimas priklauso nuo asmens, kuris panaudos tą
daiktą. (prisiminimai)
 daiktai, turintys asmeniniais tikslais pagrįstą vertę. Tai daiktai, keliantys tam tikrus prisiminimus, dovanoti
daiktai.

2) Pinigai ir vertybiniai popieriai. Pinigai iš kitų daiktų išsiskiria todėl, kad jų vertė pasireiškia ne materialine,
bet ekvivalento verte, kuri jiems yra suteikta, pvz.: pagamintų kupiūrų vertė nesiskiria, o ekvivalento skiriasi.
Pinigai yra sukurti tam, kad pakeistų daiktą. Jei yra rūšiniais požymiais apibūdinami, dalūs, pakeičiami daiktai.
Pinigai skirstomi į:
* grynuosius pinigus.
* negrynuosius pinigus;

Lietuvos ir užsienio valiutos įstatymas:

Vertybiniai popieriai – tai dokumentai, išduoti laikantis nustatytos formos ir turintys reikiamus rekvizitus, kurie
patvirtina teisę, kurią galima įgyvendinti pateikus tokį dokumentą. Jie vertinami ne pagal materialinę vertę, o
pagal suteikiamą teisę. Jie gali būti mokėjimo priemonėmis.

30
Vertybiniai popieriai pasižymi tokiomis savybėmis: *būdingas formalumas (būtina reikiama forma ir
rekvizitai); *turi būti tiksliai įvardyta suteikiama teisė; *būdingas perleidžiamumas; *būdingas patikimumas
(ribota galimybė nuginčyti); *norint įgyvendinti teisę ir ją pagrįsti, reikia pateikti patį popierių.

Vertybinių popierių rūšys {CK 1.101 str.}:

1. Pagal disponavimo būdą:

* pareikštiniai vertybiniai popieriai. Juose nenurodytas reikalavimo teisę turintis asmuo.

* vardiniai vertybiniai popieriai. Juose įvardintas konkretus reikalavimo teisę turintis asmuo.
* orderiniai vertybiniai popieriai. Reikalavimo teisę gali įgyvendinti ne tik vertybiniuose popieriuose nurodyti
asmenys, bet ir kiti reikiama tvarka paskirti asmenys.

2. Pagal išleidimo pagrindą:

* emisiniai, pvz.: akcija;

* neemisiniai, pvz.: vienkartiniai vekseliai ir čekiai.

3. Pagal išleidimo subjektą (emitentą):

* valstybės išleisti vertybiniai popieriai;

* privačių asmenų išleisti vertybiniai popieriai;

4. Pagal formą:

* materialūs vertybiniai popieriai. Jie surašomi ir išduodami kaip atskiras dokumentas.

* nematerialūs vertybiniai popieriai. Jie nėra surašytas dokumentas, bet įrašyta į apskaitos knygas.

5. Pagal savo turinį:

* piniginiai vertybiniai popieriai, pvz.: vekseliai;

* prekiniai vertybiniai popieriai, pvz.: {CK 1.106 str.}
* nuosavybės vertybiniai popieriai, pvz.: akcijos

6. Priklausomai nuo tikslo:

* investiciniai vertybiniai popieriai;

* neinvesticiniai vertybiniai popieriai;

Vertybiniai popieriai yra akcijos, obligacijos, vekseliai, čekiai, konosamentai.

Obligacijos – tai vertybinis popierius, kuris patvirtina teisę gauti piniginę obligacijos vertę bei ekvivalentą ir
palūkanas.

Akcijos paprastai naudojamos kaip kapitalo pritraukimo priemonė.

Vekseliai – {CK 1.105 str.} tai abstrakti priemonė. Jie gali būti paprastieji ir įsakomieji vekseliai (vekselio
davėjas įpareigoja kitą asmenį sumokėti sumą). Jei vekselis neapmokamas laiku, jis protestuojamas pas notarą,
o ne kreipiantis į teismą. Turi būti ant vekselio numatyti rekvizitai. Vekseliai dažnai naudojami kaip užtikrinimo
priemonė. Tai nekauzalinis sandoris (nėra pagrindo). Vekselis nesusietas su tais santykiais, kuriais remiantis
buvo išduotas. Todėl labai ribotos galimybės vekselį ginčyti. Jis gali būti ginčijamas tik dėl to, kad vekselis
buvo išduotas davėjo tyčia.

(vekselis, būdamas abstraktus sandoris yra nesusiejamas su išdavimo pagrindu. LAT pabrėžia, kad vekselis turi
patikimumo savybę ir bet kurie asmenys turi pasitikėti juo kaip dokumentu. Vekselių negalima ginčyti ir
31
įprastiniais sandorių negaliojimo pagrindais. Jei vekselį jau įgijęs trečiasis asmuo, tai jis negali ginčyti
sandorio.)

Indosamentas – įrašas tik dėl to, jei neturi rekvizitų ir dėl vekselio davėjo tyčia

Čekis reiškia įpareigojimą atsiskaityti, bet mokėtojas yra bankas ar kita kredito įstaiga. {reglamentuoja Čekių
įstatymas}.

3) Turtas. Jis gali būti suprantamas plačiąja (daiktai, daiktų visuma) ir siaurąja (daiktai, turtinės teisės ir
pareigos) prasme.

Turtas gali būti skirstomas į:

 Aktyvą. Tai reiškia turimus daiktus ir reikalavimo teises.

 Pasyvą. Tai reiškia įsipareigojimą (turtinės prievolės).

Šis skirstymas svarus paveldėjimo teisėje.

4) Intelektinės veiklos rezultatai. Šis objektas savo turinio prasme sudarytas iš:

* pramoninės nuosavybės teisės. Į šią kategoriją patenka tai, kas susiję su išradimais, patentais, komercinėmis
paslaptimis, prekių ženklais ir kt. šios teisės saugo idėją.

* autorių bei atlikėjų teisės. Šios teisės saugo išradimo formą – kūrybinės veiklos rezultatas. Saugomos tik
tokios vertybės, kurios įgyja objektyvią išraišką. Kai įgyja išraiškos formą, tada pradedamos saugoti teisės.

5) Informacija. Ji gali turėti prekinę arba piniginę išraišką. Informacija naudinga, nes gali būti panaudojama ir
komercine prasme, nes jos turėjimas gali būti galimybė monopolizuoti rinką.

{CK 1.116 str.}komercinė paslaptis yra saugoma. Pagal teismų praktiką, informacija gali būti laikoma
komercine paslaptimi ir ją gali nustatyti pats subjektas, kuris valdo tą informaciją.

LAT nutartis 2006.09.20 c.b. Nr. 3K – 3 – 499

6) Darbai ir darbų rezultatai. Jei prievolės objektai buvo veiksmai, vertinama ar veiksmai atlikti tinkamai. Jei
vertinamas rezultatas, o jo nėra, tai prievolė laikoma neįvykdyta. Pvz.: paslaugų sutartis – rezultatas negali būti
garantuotas, nes nuo įgaliotinio nepriklauso.

7) Nematerialios vertybės kaip civilinės teisės objektai. Tai asmeninės neturtinės teisės ir vertybės (garbė,
orumas...). jos yra neatskiriamos nuo asmens, jos negali būti perleidžiamos, tačiau gali būti ginamos ir
panaudojamos civilinėje apyvartoje.

14 tema

Civilinių teisių įgyvendinimas

Civilinių teisių įgyvendinimas – tai realizavimas galimybių, kurias suteikia subjektinė teisė. Civilinių teisių
įgyvendinimo bruožai:

* Kai kurios subjektinės teisės kartu yra ir pareigos, pvz.: tėvų ar globėjų teisė įgyvendinti globotinių teises,
kartu yra ir pareiga.
* Įgyvendinimas apima teises, kurios jau egzistuoja, pvz.: galima spręsti ar prašyti ar reikalauti grąžinti skolą ar
ne, o jei prašoma apriboti savo intelektinę veiklą, tai jau veiksnumo ribojimas.
* Atsisakymas įgyvendinti civilinę teisę nereiškia tos teisės pasibaigimo. Ši teisė yra tiesiog neįgyvendinama,
nebent įstatyme yra numatyti terminai.
32
Civilinių teisių įgyvendinimo būdai:

A) Pagal pobūdį:

1) Aktyvūs veiksmai (subjektinės teisės turėtojo veiksmai).

2) Įpareigoto asmens elgesys.

Kiekviena subjektinė teisė turi savo ribas. Egzistuoja piktnaudžiavimo teise institutas civilinėje teisėje. {CK
1.137 str.}. piktnaudžiavimo teise aspektai:

* atliekami veiksmai neleistinu tikslu, pvz.: siekiant padaryti kitam asmeniui žalą.
* civilinės subjektinės teisės įgyvendinimas neleistinais būdais.
* civilinės subjektinės teisės gynimas neleistinais būdais.
* subjektinės teisės įgyvendinimas neturi prieštarauti civilinės teisės principams, gerai moralei.

Pareigų vykdymui taikomi tie patys kriterijai kaip ir teisių įgyvendinimui. Pareiga priklauso nuo teisinio
santykio pobūdžio: tai gali būti pareiga susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų; atlikti tam tikrus veiksmus teisę
turinčio asmens naudai.

Civilinių teisių gynimo būdai. Tai svarbus elementas užtikrinant civilines teises. Plačiąja prasme gynimas apima
ir prevencines priemones. Siaurąja prasme tai konkrečios priemonės pažeistai teisei ginti.

Įstatymas užtikrina ne tik, kad būtų ginama ne tik asmens teisė, bet ir teisėti interesai. Ginamas interesas turi
turėti tam tikras teisines pasekmes.

Skiriamos tokios civilinių teisių gynimo formos:

1) jurisdikcinės. Civilinės teisės ginamos pasinaudojant valstybės institucijų ar jos įgaliotų asmenų prievarta.
Tai gali būti teisminė, arbitražo, administracinio nagrinėjimo tvarka.
2) nejurisdikcinės. Civilinės teisės ginamos nesinaudojant valstybės institucijų prievarta.
Civilinės teisės gynimo būdai pagal tikslus:

1) prevencinio pobūdžio;
2) teisių atstatymo (atkūrimo) būdai;
3) būdai, susiję su poveikio pažeidėjui taikymu.

{CK 1.138 str.} sąrašas nėra baigtinis.

Civilinės teisės pažeidimas gali būti pripažintas, kad pažeista teisė.

Nejurisdikcinius gynimo būdus apima savigynos institutas. Viena šalis taiko kitai šaliai priemones
nesinaudodama valstybės pagalba. Pagal kitą nuomonę, tai valstybės gynimo forma.

Savigynai taikomas proporcingumo principas. taikomos priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui.
Taip pat taikomas sąžiningumo principas: savigyna privaloma naudotis sąžiningai, nes kitaip negausi greitos
valstybės pagalbos.

LAT nutartis c.b. Nr. 3K – 3 – 521

Savigynos bruožai: *vienašališkumas; *realus ar gresiantis teisės pažeidimas; *laikinumas (privaloma

operatyviai reaguoti į teisės pažeidimą; *veiksmų apskundimo galimybė; *išimtinumas (taikoma tik išimtinais
atvejais, kai negalima pasinaudoti kitais civilinės teisės gynimo būdais) {CK 1.139 str. 1 d. }

33