v. KLIMAVICIOS STATYBINE MECHANIKA PAGRINDINIS KURSAS LVISUOMENINIAIS PAGRINDAIS IMOKSLINIU. POZIORIU, REDAGAVO TECHNIKOS MOKSLY KANDIDATAS doc. A. CVRAS. Lietuvos TSR Mintsiry Terybos “Valstybinio. eukSojo liojo vidurinio mokslo komifete Ieiste naudol! vadoveliu ose mokytlose * LEIDYKLA ,MINTIS" D Vilnius 0 196561 Kr108. Lietuvos TSR Ministry Tarybos Valstybinio aubSiojo ir specialiojo vidurinio mokslo komiteto Mokslinés metodinés tarybos Statybos seKcijos periitréta 4s pritarta PRATARME Statybiné mechanika yra viena iS ty discipliny, kurios mokosi visy statybiniy specialybiy studentai, Nors &i disciplina yra teorinis mokslas, bet ji labai glauddiai susijusi su praktinémis disciplino- mis —plieniniy, gelZbetoniniy konstrukeijy kursais ir kt., 0 taip pat su visa eile bendryjy discipling. Statybinés mechanikos discip- linos tikslas padeli basimiesiems inZinieriams pasiruo8ti pagrin- dinei jy darbo sritiai — projektavimmi, Knyga paragyta, laikantis TSRS AukStojo ir specialiojo vidu- tinio mokslo ministerijos paruoSios programos. Ji apima pagrin- ding kurso dalj—dvi pirmasias programos dalis—plagiau ar siauriau praciname visy statybiniy specialybiy studenty. Tretioji programos dalis—papildomieji statybinés mechanikos klausi- mai— praeinama vien pramoninés ir civilinés statybos specialy- bés studenty, ia nejtraukta, Sparéiai vystantis statybai ir atsiradus naujoms skaitiavimo priemonéms, pastaraisiais metais pradéjo sparéiai vystytis ir kai kurios statybinés méchanikos sritys. Kad vadovélis labjau atitikty Siuo metu statybinei mechanikai keliamus:reikalavimus, buvo. pa- radytes XX skyrius, kuriame kaip tik ir supaZindimama su Siuolai Kiniais eudétingy statidkai neiSsprendziamy strypiniy sistemy skai- Eavimo bidais, taikant eleketronines skaiéiavimo maSinas ir kt. Knygoje naudojami per keliasdeSimt mety nusistovéje ir dés- tymo praktikoje taikomi statybinés mechanikos terminai, tik kai kurie 18 jy pakeisti naujesniais. Be to, knygoje taip pat naudojama nus 1963 m. sausio | d. Taryby Sajungoje ivesta tarptautiné vie nety sistema SI.WV skyrius Triarnyrés atkos ir rémat 4a. TriSarnyriy arky ir rémg tipel. Jy geometrinio pastovumo sglygos 53 42. Analtinis trigarnytés arkos sealliavimas v.07 ss.++ee0s 55 if | 43. Trisamnyrés arkos gralinis skaitiavimes 6 SA TaSsinyre etka, ephcouta iba ienodolWerayla Ez lonalioltarkos ais ea y2.+-++ : m i 45. Trisernytes erkos influent n | 48 Branduoial lenkimo momenta! ir bendiliny momenta inifjueniés 75 | AR Trays ne a V skyrivs i ‘Sfinlesigo satitel Weprendttamos plokSosos srypngs sanivaros | Plokughe trp ty canary sucarymes. J geomotino pasio TURINYS frumo if stein iaprendstamuno salyeos 8 Sontvary’ geometrnig.pastovume, pairings =>. a Pls ania tn eee sie CID @ Tehzy nustalymas midagy tipiovine bada ren Praterme ae Este ment cairo BB one SL | iuba radu nustatyres projekedy Pace | akyrius | Suge ade aia stein Makevelo™Kcesonos bide =. 102 dios ioe | [ede multe grain Sa al iyo grsliee Lr : Sevba frase nusttjmas strypy paketine bat - i LL. Stetybinés mechanikos paskiris .... Bree Klscorains cteypy irgty tustatymre bldas ser os.2o-c+ us 13. Apkroves : e. | Nemacgiis sefvany apkrovin. saat us 1A Korsia saidivias hence si era eiliventiy sotarynes statin bi us. 1d Dioketigiy Eonstrukely.atrames 8 rectiniysentvarg skelGavias 138 1B Plowitighy Konstrutely kinematind analizé Infticently suveryisy, Knematinis beds iB 1 storine statybings mectanikos vystymes! apivaiga : ivaros formey Hake strypa irely dyddial if jy pasicitsyzaal 138 ek Reprenazlamg srpiny satvary salvo tears 1 UW skyrtus j Siygstymo intone aplvaige = ‘ 16 Bendroft influent teorla | Mi akyetus 21. Inftiuentés sqvoka 3... ere stetiumoje ipo sofia isprondtlamos pletiiosos stypingssantvaros ca 32 Tetomasis dou vein egy Silene ‘ we | G4. Tridarnyrés ardnts sanivaros - 136 i 24 Infliuente, esort mazginel show avi » i 83. Sistemes, sudarytos if grancins, sustiprinios standumo si ie BE Bavolings feny slsenos paddiis Goad Veta! iaaaaal” go! 83. Venting sentvary siaiiavin: Hs 55 placings Ggy, Satemes padttis, 2 G4. Siimlo i sketiemojo tipo saaivan 1 i 28 Reilthosts jegoe mistaiyaiss, exant ikampe! ‘nfiuentel 8 : Vit skyrivs 4 29, Nepatogiaustae pastarkduoja Wienadal (skirstyta Krovia=pirovimo P i Neysopasi pasenihoje ites isa ry epovino site grndomes en sins cnitor ; 240, Eevivateatiné’ apiiove 2 Tl. Bendros Zinios-apié erdvines santvaras 150 72 Bsdviny santvarg.attamos cs 1 i MW skyrive FE Saban gona peti i ii ei ‘ prastosios ir dauglantramés statital isprandtlatnos sijos z 14. Hiiy wusiatjanas ‘imenge Tipiovime bid” } 31, Paprasiosios: mangitkal aptrautos sijos .....~ 2 75. Gratis ray nuslatymas i FE [est mustatymnes strypy patelting buda” i 24 beta be ea dia inion” = ie Un ania linn satan a kia eanvavos 130 ' 34 | Bvislremes’guos Yisy.idzieusias lenino monentas z F& Rat laos pectabos déi erdvinig santvary suatiavimo 18h i 34 Doster fnints petal cots slo> 2 Vil sky cies : euglastramiy Sarnyriniy ‘aij. inliventes 5 on pati m0 ‘ BZ shavifuency sudarymes Hemet ‘bid 0. ® Sfatybinés mechanfros pagrindings teore ii : fy inliueneiy sucevymes.filyery Kray btda | 1, Benérosios pastzbos aR ee | 36, Sijq eletreminy M ir @ ream geutiemosios = 3 Si: eterno ns i pls Sods II | a3 ; a9 iseeseabes 104. 102 103. ERSS REREE 21, 129, 128, 1a 125. 128, wr. 128 23, . Pasislinkdme in sph gy darbo leorema 2... cee “Wei Seg Sebo tere 2.2.02 aire : aly pasteliakiny.prinepss, esant iamprigjal sidypinel istanal iasi Wr galimas lacrniy bel winy Jegy darbas weees--e= ampriosios sirypinéssistumos patenting energija. - Dart ysto teorema perro Passlinklmy rysio teorea<.: Ena tes, Kap ‘lnc evs, sdaryanas Reaheljy ryto tenrema cof hat cues Sudan Reakciiy if pasts inkimy”rySio"teorema ; Reakcijos intiuestes, kalp inky hreives, sudacyines ». Pncon Retin tn ea set i ah a ni ai X skyrius Stattkal neigsprendtiamy strypinig sistemy skaigiavimas jégy meteda Statiskel nelSsprendziamy strypiniy sistemy eeme Sirypiniy sisemy siailid elSeprendtiemima laipsnie “nisatjaias Tegy metodes ........2..2. _ # diet nba Xt sky Stotitkalneixprendsiamer sifor Deugicetramés ackarpylos sijos irjy momeniy Iygtys .-. Sijos piv ferkimo tomentes ir shersine Jega; Soebs Bavgisetcamts nekorpytosoe sjos faint. Atrspinal Tekno omens eplravoe los dai. jet haip apizauios daugiaalramés necarpytes ies 3 naudojaatis Zicinats eon Daginstramds ‘harps seh oo 3.- steminiy fenlime momenty ir skersiaiy leg élagranos Sijos shaiavimas atramy musidimul feces PiiSmprias ctramas besemlantl daugiaairam’ ekarpyts aja Xil skyriue Rémy skaiciavimas [gy metodu Peprastuly rémy skaliavimas, esant_ pastovis paslankiajai Rem skatavin jégy vilods Koalé = : Simehiny sem see Sexi stpupcesenin Sigh amg seitovino sapepretinnsyatsdbjants. ampiio celta Pagrindines sistemas pariskimes, caant eudétingiems remams inial nedinomieli tr grupines ‘llagramos vees-s ro : Skirtingy pagrinciniy: sistemy. panaudajimes’ Vieneme’ sprendiene Kanoniniy iygtiy sprendimas Gauso buda ss..sressse s Rat kurig ypatingesniy rémy stalelevimas 1210, Rémy shaitiavimas, panaudojant statigkal nelSsprenddiamg pegria- ding sistema ; ees : rai, Rey sksiaeviiaas site nustdhinl ir tecperatives pesitatd 264 Xill skyriue Arty soiiavinas . DviSerayre arke su styea Brisarnytes. artes inl teal Besarnyre ashes. Begarnsriy arity infiuentés < pen Sol 5. Arkay sKaltiavimes temperatiros pasileltimud ir alramg nusédimui 307 flempimg roguliavimas arkose «rec cseeesegeeeecessceeeeeney SID Hicrostatinio aldgimo velkiame “apseritimine arka az XIV skyrivs sateta ablation aoa ms neareniny Leh Pave prs fei ean nD yaa, RR ee pear id XV skyrius Rémy skaitiavimas patislinkimy (deformac}y) Ir mibiuoju metodais 15.1, Metodo esmé. Netinomujy skaitius .... cesses BF 152, Pasisligkimy metodo koetsienty formulés IMEI 353, Remg su verticallaisigis statramstiais sksidisvimas ..0.. 164 Lygey hoelicienty ir laisvigy carly custetymes integravimo 185. Remy skalciavimo pasisinkumny metodu patiarinimas...... Remi su ne.ygiagreciais sletramastials skaltiavimas «. Pasieinaimy inevedo isplestosios lygiys daugaauaStioms rémams 318 ae st Veriiaiaisias stalramstiais skaitwuoll fesccseees S40 3 Rémy skaltlavimes temperatiros pasikeltimut tr airamy nusédimal 345 Simeleiniy remy skaitiavimo supaprastinimas sss sesesseeseseee SAT Sega i pes me . Lyigeid sistemés ‘spreadiiass'ieracijos AVI skyclus ‘Sijy ir rémg skelZiavimas rolaksaciniu (Kreso} bidu (ody, peiyginmas, Milrusia remy” skaidia iid Daugfaatramiy nekarpyi sy saiiavins «.n 5 Ring ou injearnepastanise eeagets sieving cscccccccc BSB Rent bu liyathas pasianuiie eeaegais skaiavios Tl Seo XVII skyrius Apyttial rong skaiivimo metodal Vi, Apt metodg comb os eoe sa. ace ; 363 HES Relay slagavimes coort vetiallgja“aphiovai ot 17S, Rend shasiavisies’eeart horenteiaai apovet es XVII skyrius Konatrokejy skaitiavimas pagal ret] ba] 18]. Skaiiavimo pagel nin) bv) esmé. Piastioli, Sarnyrai 182, Dviairamiy staliskal nelSiprenddiamy sijy skaidiavimas185, Davgtestram’y nekerpyty sy skniavicnas 184 Remy shaltavimas forse non... WBS, Area statievimas «0000000000000 188. Slrypiniy santvary’skeitiavinas 187 Pakeralinio epsrewimo itaka XIX skyrive Zeumésslegimas ratory slenely skateavimas 104 Grumty ir bck king savybis a : 182 Aklyraas fr pasyvusis Zomes Segal, Rutono tea 18a Rebheno teoramo 184) Akiyvlojo demés siégina iusatyimes gratinh bide. 23, Aktyviolo Zemés slegimo nustelymes Snlitina buds 96, Jers sieges jsinely st latinas avidale bisana 187 Zemés slegines, esaat vanceningam grant 186 Avaminds-senets ly stipramo f pestovumo paticininas’.: WBS, Aple desis slegino' mustetyma, emlantis, Abin fempino bt Meteora cece : 40 XX skyrive ‘Suolaikintalsatthat netsprendtlamy irypnig ise ststiavine Bode! 24, Shoals stents mestengs ulate « a2 BOS. Pagrindines motsteyteonjos sqvotg vorss- +> a4 ! 3. Keb lane eda os malcom oe aw 24 Priklavcomybiy tarp fegu ir pasisinkig imatrieas forma’ = 205. Steliist Kepreadtiomd strypiey siseny pest asia 1 & BiG Matieine egy metodo forma cress teeessswreccccccce 0 BOT. Maitelne pasitinkimg metodo forma CLOT 2S Uleaving!preniinas Welioninens iain aad aa lartines. programmes Persreossrtntii 20.9. i modeliavimg . 440, fEdavinig sprendimas, nawdojant elektri Literatare 7 HAMMABHSOS Biirayres, Hasno CTPOWTEBHAR MEXAHVKA Ha awtonexon nauine Vonatenvereo ,Mstruc® far. CCP, 1985 1 Lino ey, so inte specif 865.1148, 1 6m, Train 5000 oe, Papiran cx Oop fe ipeados by 284 apa Miele, he 9. & Utes Me 2Knyga skiriama auk3tyjy mokykly statybos specialybig stu- dentams, bet ja galés tam tikru mastu naudotis statybos techni- kumy moksleiviai, o taip "pat praktikoje.dirbantieji inZinieriai tr technikai. Ruogiant leidinj, rankra8t] perZidréjo ir vertingy patarimy bei nurodymy pateiké Keuno Politechnikos instituto darbuotojai techn. m. k. doc. A. Cyras ir techn. m. k. doc. B, Garmus. Siems Graugams autorius reiskia nuoSirdzig padékq, Be to, autorius labai dékingas KPI Statybinés mechanikos katedros asistentui V. Gakul, paruodusiam beveik visus knygos brézinius. ‘Autorius ir leidykla prago skaitylojus savo_atsiliepimus, pageidavimus ir pasitilymus siysti Sito adresu: Vilnius, Siera- kayskio 15. AUTORIUS - 1 skyrius BENDROS ZINIOS 1.4, Stafybinés mechanikos paskirtis Visos Konstrukeijos turi atitikti kei kuriuos bendrus reikala- vimus, bilent, jos furi biti pakankamai stiprios, pastovios, stan- dios ir ekonomiSkos. Pastarasis reikalavimas — konstrukeijos ek nomiskumas,—turjs labai svarbig reikSme liaudies dkiui, lyg ir prieStarauja pirmiesiems reikalavimams. Ir iS tiesy, kad pastatas arba statinys bity ekonomiskas, reikia madinti pagrindiniy kon- strukeljy matmenis (pavyzdziui, sijy aukStius arba jy skerspi vius), TaSiau, maZinant matmenis, paprastai mazéja ty konstruk- cijy stiprumas ir standumas. Dal ‘to konstrukeija gali pasidaryti nepakankamai stipri. Kad statinys atitikty visus minétuosius rei- kalavimus, reikia skaidiavimo biidu patikrinti visas jo pagrindines konstrukcijas, nustatyti jo elementuose, veikiant apkrovai, atsiran- dantias vidines jégas ir jtempimus, o taip pat ir deformacijas. Statybiné mechanika kaip tikir yra mokslas, kurio pateikiamais principais ir metodais ga- lima atlikti konstrukcijy stiprumo, standumo ir pastovumo skai¢iavimus. Be abejo, kad_projektuojamosios konsirukefjos bity kartu ir ‘ekonomi8kos, neutienka vien gerai mokéti stalybing mechanika. Statybiné mechanika téra tik priemoné projektuojanéiam inZit iui, kuris, naudodamasis ja ir kartu remdamasis savo patyrimu bei karybine fantazija, gali sukurti tikrai ekonomigka, pakankamai stiprig, standzig ir pastovia konstrukeija. Statybing mechanika pladigja prasme sudaro kelios giminingos disciplines: medZiagy atsparumas, statybiné me- chanika sianrgja prasme, dainal dar vadinama sta- tybine statike, tamprumo ir plastigkumo te rijos. Siame kurse statybin8 mechanika suprantama siaureja prasme. Jeigu medtiagy atsparumo kurse pagrindinis nagrinéjimo ob- jektas yra strypas, jvairiai veikiamas jégy (pavyzdiiui, tem- piamas, gninzdomas, sukamas, lenkiamas ir pan.), tai statybinésmechanikos kurse pagrindinis nagrinéjimo objektas yra_s try pi- né sistema, ty. Konstrukeija, sudaryta i8 atitinkamai sujungty keliy ar daugiau (Kartais Keliy simty) strypy, Statybines mechani kos uidavinys — nustatyti vidines jégas — jra2as (lenkimo momen- tus, skersines ir adines jégas), veikiandias tos sistemos strypy atski- ruose pitiviuose, o taip pat atskiry sistemos elementy ir visos siste- mos deformacijas, Atskiri sistemos elementai dimensionuojami, t. y parenkamni skerspidviai arba patikrinami,jy matmenys pagal ap- skaidiuotas vidines jégas, laikant medZiagy atsparumo formules. Nors statybiné mechanika yra teoriné disciplina, bet jos iSvados platiai remiasi tiek eksperimentiniais tyrimais, tiek ir dideliu prak- tiniu patyrimu. Skaigiuojant ir projeltuojant nanjas, sudét konstrukcijas, skaigiavimo iSvados dazniausiai patiktinamos, i dant konsirukeijos model. Statybiné mechanika yra glaucZiai susijusi ne tik su giminin. gomis mediiagy atsparumo, tamprumo.ir plastiskumo teorijos di ciplinomis, bet taip pat ir su visa eile kity discipliny. Pirmiausia paminetinos jvairios indineriniy konstrukeijy disciplinos (medinés, Plieninés, geldbetonints Konstruieljos, tiltal ir lt.) Statybinés ine: chanikos ‘metodais ia skaigiuojamos jvairios konstrukcijos. Tobu- linant ir toliau vystant statybinés mechanikos metodus, galima panaudoti vis racionalesnes, ekonomiskesnes konstrukeijas. Savo TuoZtu nauji konstrukcinia’ sprendiniai ir naujos konstrukeijos turi jtakos tolimesniam statybinés mechanikos vystymuisi Labai glaudiis statybinés mechantkos rySiai yra su teorine me- chanika ir matematika, Pagrindinés teorinés mechanikos iSvados apie jégy pusiausvyra, jégu darba ir kt gana plagiai taikomos statybingje’ mechanikaje. Radangi i esmés statybine: mechanika ‘yea teoriné disciplina, tai jos iSvados dazniausiai pateikiamos ma- fematine forma. Naujausios, spartiai besivystantios matematilcos teorijos, pavyzdaiui, tikimybiy teorija, taip pat jau taikomos sta- tybinéje mechanikoje. Badamos glaudziai susijusios, statybiné me- chanika ir matematika padeda viena kital toliau vystytis. Kai kurie statybinés mechanikos skyriai glaudziai susije st grunty mecha- nika ir kitomis disciplinomis. 18 statybinés mechanikos peskirties nesunku suvokti jos me ir svarbg statybai. Juk beveik visa, kas statoma, turi bUtt ap. skaitiuota, Taikant naujas, drasias, tacionalias ir ekonomiskas konstrukeijas, sutaupoma daug statybiniy medziagu ir darbo jegos. Tai ypaé svarbu musy Salyje, kur statybos apimtis yra labai didele. 1.2. Apkrovos Visos konstrukeijos yra veikiamos vienokiy arba kitokiy iSoriniy, jégu, kurioms jos turk, atsispirli. Visas Konstrukeijas veikiangias WSorines jégas aepriklausomai nuo jy veikimo pobiidéis vadiname 6 apkrovomis Apkrovos jvairiais potitiriais skirstomos j atski- ras iis, : Pagal laika, kur] jos veikia konstruktijg, apkrovos skirstomos i nuolatines ir laikingsias. Nuolating apkrova sudaro konstrukeijos ir atskiry jos elementy nuosavas svoris, taip pat svoris jvairiy Salutiniy daikty, pastoviei veikiantiy pastata. Pavyzdiiui, kai perdenginys yra sija, nuolatine apkrova sudaro ne tik sijos nuosavas svoris, bet taip pat ir plokStés, uZdétos ant sijy, wépildo, grindy, tinko ir tt. svoriai. Taigi nuolating apkrove suedaro.visos tos jégos, Kutios pasioviat veikia pastatg aba kon strukelja. Laikingja apkrove sudaro tos jégos, Kurios konstrukeija veikia tam tikra laika. Pavyzdziui, laikinajg tilto apkrova sudaro iraukinio, automobilio, Zmoniy minios svoriai; stogo santvaros Jaikingja apkrova — sniegas, véjas ir tt Kartais apkrovos skirstomos j naudingajj kravj ir nuosavga svorj, Naudinguoju kriviu vadiname tokig ap- krova, kuriai atlaikyti statomas statinys. PavyzdZiui, tilte naudin- gasis ‘Krlivis yra traukinio, automobiliy, Zmoniy minios svoris. Nuosavas svoris yra Salutinis, nenaudingas, bet reigkinys Naudingasis krivis paprastat jau yra 2inomas patioje stati8k: iGiavimy pradzioje, tuo tarpu nuosavas Konstrukcijy svoris skai wvimo pradZioje nedinomas. Kadangi konsirukeija visuomet skai iojama visy jégy, jy tarpe ir nuosavo svorio, veikimui, tai pastaraji skaiiavimo pradzioje tenka imti apytikri, remiantis prak- fini patycimu. Tiksliai §] svorj galima apskaitivoti tik tada, kat jau yra parinkti ir Zinomi visi konstrukeijy matmeny: Paiymélina, ked, didéjant projektuojamam statiniui, spartiai ideja jo nugsavras svoris it kertais ffs geli pasidaryti Zymiat dides- nis ud nandingajj kriivj. PavyzdZiui, taip esti tiltuose sa didelémis angomis, Apkrovos dar skirstomds } pastovigsias i paslan- kiasias: pirmosios, budamos pastovaus dydzio, veikia konstruk- cija tam tikroje pestovioje vietoje;. antrosios —keitia vielg kon- strukeijos atévilgiu Pastoviaia apkrova sudaro pirmidusia konstrukeijos nuo- savas svoris. Prie pastato pritvirtinty nuolatiniy jrenginiy (pavyz- ddiui, vandentiekio vamzdaiy) arba kitokiy daikty svoris, Zemes ir vandens slégimas j alramine sienele arba pamaig (bet kuria,lryp- limi) taip pat yra pastovi apkrova. - Paslankiajg apkrovg tiltuose sudaro jvairiy susisickimo priemoniy (traukinio, automobiliy ir pan.) svoriai, o taip pat Zmo niy minia. Gyvenamuosivose namuose, sandéliy, fabriky pastatuose nautdingas krivis da%niausiai taip pat yra laikomas paslankiaja apkrova.Kadangi praktikoje pastankiosios apkrovos esti tabai jvairaus dydzio, ta statishy skaiGievimy rekalul Sios apkrovos tiek dy dZio, tick ir iSdéstymo atZvilgiv kiekvienoje valstybéje normuojamos. Pagal tai, Kokiu greiti apkrovos pridedamos, jos skirstomos istatines ir dinamines. Jeigs apkrova pridedama labai i8 Této ir tol, Kol pasiekia savo galutinj dydj, didéja tolygiai ir veikia be jokiy smigiy ir virpéjimy, tai turime stating apkrova, prieSingu atveju—dinaming apkrovg. Statinés apkrovos pavyz: czin_gali biti i8 18to vandens pripildomas rezervuaras. Grynos statinés apkrovos pastatuose pasitaiko gana retai, DaZniausiai jos yra silpnesnio arba ty$kesnio dinaminio pobiidzio. Vis délto kon- Strukcijos dazniausiai skaigiuojamos statinei apkrovai, o dinami- nés i statinés apkrovy veikimo skirtumas j skai€iavimg jvedamas, panaudojant atitinkamg dinaminj koeficientg. Dinaminiy koelicien” ty dydziai nustatyti valstybinése normose, Pagal tai, kokj konstrukcijos plotg veikia apkrovos, jos skirs- tomos] koneentruotgsias ir isskirstytgsias. Pa- vyaddiui, garvetio rato perduodamas bégiui per labai maza su juo lietimos? plota spaudimas yra imamas kaip koncentruotoji jéga, © Zmoniy minios svoris imamas kaip iSskirstytasis kravis, Kaip iSskirstytasis keiivis imamas ir konstrukeijos nuosavas svoris. Pazymétina, kad konstrukeijose arba jy atskiruose elementuose deformacijos, o taip pat ir jtempimai gali atsirasti ir dél kily veiks- kuriy négalima priskirti prie apkrovy. Sie veiksniai yra: tem- peraliros pasikeitimas, konstrukcijy medziagos traukimasis arba plétimasis: (pavyzddiui, kietéjant betonui), atraimy pasislinkimas, nusédus gruntui. 4.3. Konstrukeijy skaigiavimo schemos Kiekviena konstrukeija sudaryta i8 visos eilés atitinkamai su- jungly atskirg daliy. Tiksliat apskai&iuoti bent kiek sudétingesne konstrukeija, turint galvoje visu jos dali saveika, praktiskai ne- imanoma, Todél statybingje mechanikoje vietoj tikrosios konstruk- cijos visuomet imamas jos atitinkamai supaprastintas vaizdas, va- dinamas konstrukecijos skaigiavimo schema. Apskeigiuojant ta paéig konstrukeija, galima imti keletg jvai- iy skaigiavimo schemy, bet ne visos jos bus vienodai tinkamos. Tinkamesné bus ta skaitiavimo schema, kurios déka konstrukcija ne tik palyginti paprastai apskaiéiuojama, bet kartu ir kiek galima tiksliau atvaizduojamos tikrosios jos’ darbo salygos. Skaigiavimo rezultatai turi biti pakankamai tikslas ir patikimi.praktikos rei- kalams. Sudarant konstrukeijy skaigiavimo schemas, dazniausiai daro- ma Sitaip., Strypas pakeitiamas jo geometring a3j’ vaizduojantia tiese. Sudétingas strypy prijungimas mazguose kniedémis arba i suvirinant santyarose pakeigiamas lankstiu sujungimu, vadina- muoju idealia (veikiandiu visai be trinties) Sarnyri. Mazga sudarandiy strypy galaf latkomi sueinantiais j vieng taka — maz- go centra, Erdvinés tiltines strypinés santvaros, esant vertikaliai apkrovai, suskaidomos ir skaiiuojamos kaip plokStios. PlokStiose sirypinése santvarose ir kitose konstrukeljose visi sttypai laikomi tariamai esandicis vienoje plokStumoje, pasislenkantios atramos taikomos tariamai veikiantiomis be trinties ir t. t Visas Konstrukeijy arba jy-atskira daliy Skaigiavimo schemas geomelrinis potitriu galima suskirstyti j tris pagrindinius tipu: 1, Konstrukeijas (Liksliau — konsirukeijy schemas), sudarytas i strypy, ty. elementy, turintiu vieng pagrindinj mat- menj-—ilgj. Kiti strypo matmenys (plotis, aukétis), lyginant su ‘Strypo ilgit, paprastai yra nedideli. Prie io tipo konstrukeijy pri- Klauso jvairios sijos, arkos, santvaros, remai ir pan. 2. Konstrukeijas, kuries sudaro elemental, turintieji du. p a grindinius matmenis, pavyzdtiui, igi ir plot}. Tretiasis matmuo—storis —&ia palyginti nedidelis. Tokie elementai yra plokStés, kevalai ir kt. 3. Konstrukeijas, kuriose visi trys pagrindiniai mat- menys yra vienos eilés dydziai. Tokios konsirukcijos vadinamos masyvais: Prie jy priskiriami pamatel, atraminés sjenelés, masy- vios udtvankos. Antrojo ir tretiojo tipy konstrukeijose veikiantias vidines jégas ic jlempimus nustatyti yra Zymial sudetingesnis dalykes, neg pir mojo tipo. Elementariais statybinés mechanikos metodais paprastai Jy negalima nustatyti. Paprastai tokiy Konstrukeijy vidinés jégos ir jtempimai nustatomi, remiantis tamprumo teorija. IS strypy sudarytos ir statybinéje mechanikoje nagrinéjamos konstrukeljos (vaditamosios strypinés sistemos) savo ruodtu skirs- tomos j plokSéiqsias ir erdvines. PlokS€iaja stry- pine sistema vadinama tokia sistema, kurig sudarangiy strypy ays yra vienoje plokStumoje. Toje patioje plokStumoje yra ir visos ta strypine sistema veikiandios iSorinés jégos. Erdvine strypine sistema vadinama tokia sistema, kurioje strypai ir jegos, arba bent vieni i8 jy, néra vienoje plokStumoje, Indinerinéje praktikoje daZniausiai tenka susidurti su konstruk- cijomis, kurios 18 esmés néra plokStios, bet skaiiavimui gali biti jtokias suskaidytos. Déf to daugiausia démesio statybinéje me- chanikoje skiriama plok8éiujy strypiniy sistemy skaigiavimui, Kinematiniu poditiria sirypines sistemas galima suskirstyti j 1) geometriskai pastovias ir nejudrias, kuriose strypy ir bet ku- siy rySiu yra tik liek, kick reikalinga, kad sistema bity geo- metri8kai pastovi; 2) geometriskai pastovias ir nejudrias, turingias daugiaw strypy arba rySiy, negu bitinai reikalinga; 8) geometriSkai nepastovias, judrias.Statyboje gali biti saudojamos tik pirmyjy dviejy tipy strypi- nés sistemos, dél to konstrukeljas visuomet reikia patikrinti kine- matinix pozidriv. Hl ‘Vienose,strypinése sistemose, apkrautose vertikaliomis jégo- mis, kaip it sijose, atsiranda tik vertikelios reakcijos. Jos vadi- namos sijinio tipo sistemomis, Kitose strypinése sistemose, veikiant vertikaliai apkrovai, atsiranda ne tik vertikalios, bet ir horizontalios reakcijos. Jos 'vadinamos ske€iamoio’ tipo strypinémis sistemomis. 44, Plokétiyjy konsirukeijy aframos Papraséiausiy’ nedideliy elementy — sijy — galai padedami tie siog ant sieny (1.1 pav.). Toks paprastas sijos arba kilos konstrak- cijos atrémimo biidas turi visq elle trakumy. Veikiant apkrovai, besideformuojanti arba iSlinkstanti sija remsis tik j sienos kraSta. Dél to pasikeis sijos skaitiuojamoji anga, sienos kra’te atsiras 1 pay. labai dideli jtempimai, ir jos briauna gali nutrupéti, Todél ilgesnés sijos arba kitos statybinés konstruketjos, o taip pat i8tisi statiniai prie kity, pastoviy elementy (pavyzdziui, sieny) ir Zemés pritvir- tinami tam tikrais jrenginiais, vadinamais attamomis. PlokSéiosiose konstrukcijose paprasiai naudojamos tokios at ramos: 1. Paslankioji Sarnyriné atrama (1.2 pav.), ku- rios déka stalinys atba atskira jo statybiné konstrukcija gali tie. si8kai pasislinkti viena kryptimi ir Siek tiek pasisukti apie atraminj taskg. Paprastaja paslankiajg Sarnyrine atramq sudaro cilindras arba ritinys, jspraustas tarp dviejy plokétumy. Sudétingesne pa- slankiaja Sarnyring atrama st- daro lygiagreviai sujungti (de ar daugiau) vienod! cilindrai. 12 pav. Virkutiné atramos dalis Siuo at veju padaroma taip, kad ant at- ramos padéta _Konstrukcija, ‘vykstant jos deformacijoms, ne- trukdomai galéty pasisukti Tokios atramos reakcija vei- kia grieZtai nustaiyta kryptimi, 0 bitent, reakeijos kryptis yra visuom: judeji- notype ijos kryptis yra lomet statmena atramos judéji- 2 Nepaslankioji Sarmyring atrama (13 pay), neleidZianti konstrukeijat linijiSkai pasislinkti, bet netrukdanti jai arba jos atskiram elementui Siek tick pasisukti apie atraminj task, Tokios airamos reakcija-neturi grieZtai nustatytos larypties. Ke Gantis pastatg veilianciy jégu Kryptiei, kinta ir nepaslankiosios Sarnyrinés atramos reakeijos kryptis. : RG Ro At e 4 oar AR & 1.8 paw. 1A paw _3 Nejudamoji (itvirtintoji) atrama (1.4 pav.), suvar- Zanti konstrukeijos arba jos atskiro elemento ne tik linijinius, ir kampinius pasislinkimuis (Jie negali atramose pasisukti). Tokio} atramoje reakeijos kryptis taip pat néra grieZiai nustatyia, Salia reakcijos tokioje- atramoje kartu atsiranda ir lenkimo momentas. g 4 S998 15 paw, 18 pe. Schemose atramos daZniausial vaizduojamos, panaudojant va- dinamuosius atraminius rySius, t. y. strypus, kuriy abu galai pri- jungiami Sarnyrifkai, PaSlankioji Sarnyriné airama Siuo atveju vaizduojama viens atraminiu rySiu, nepaslankioji — dviem, 0 ne- judamoji — trimis nesusikertanéiais viename take atraminiais ry- Siais (1.5 pav.). Kiekviename rySyje reakcija velkia to rySio kryp- limi, Atraminiy reakeijy skaiius priklauso nuo to, kiek yra atrami iy tySiy. “ Be Ga minétyjy trijy pagrindinig ‘atramy tipy, mos plokSéiai paslankios atramos. Tokios atramos schemose vaizduojamos dviem lygiagretiais atraminiais rySiais (1.6 pav.). Jose reakeija veikia rySiy kryptimi; be to, kartu atsiran- da ir lenkimo momentas, artais sutinka- “4.5, Plokééiyjy konstrukeljy kinematiné enclizé Dauguma konstrukcijy sudarytos i8 atskiry daliy arba elementy (pavyzddiui, strypu), kurie skaigiuojamojoje schemoje sujungti Sar- nyrais. Kad tokia konstrukeija galety atsispirti Soriniy jeguy_vei kimui, jos skai¢iuojamoji schema turi butt pasfovios geomelrinés forttest-y-Konstrokerjos (kartuir-jos skaigiuojamosios schemos) forma turi-nesikelsti, veikiant jSorinei apkrovai, tuomet, kai visi strypai bus be-galo-stammdus ir nesideformucs. 7 i Plok&tinjy konstrukcijy geometrin] pastovuma galima patikrintt Kinematiniu biidu. Kiekvieno atskiro elemento, kurj toliaw’ nep Klausomai uo; jo formos ir matmeny vadinsime grandimi, padétj plokStumoje nusako trys parametrai, arba dydziai. Pavyzddiui, 1,7 paveiksle atvaizduotos grandies padét] koordinatiy aSiy, atzvil- giv nusako ta8ko A koordinates x ir y ir tiesés AB pasvirimo kame pas g. Vadinasi, bet kuri atskira grandis kinematiniu_p plokStumoje turi tris judesio laisyumo laipsnius. Ji gal judéti a8iy_X ir Pacha het kuriomis Kitomis dviem. statmenomi kryptimnis if pasisukti apie Bet kur} Taka. Sumaiinti bet kurios grandies judesio laisvumo laipsnj yra to- lygu papildomai jvesti atitinkama skaitiy kinematiniy rySiy. Pa- vyzdaiui, pritvirtinti grandies taskq A, neletdziant jam pasislinkti horizontalia ir vertikalia kryptimis, yra tolygu pritvirtinti ta tadka dviem kinematiniais rySiais. Tokia grandis galés tik pasisukti apie taska A, t. y. turés tik vieng judesio laisvumo laipsnj. Dviejy atskiry grandziq-bendras judesio laisvumo laipsnis yra lygus jy laisvumno laipsniy sumai, t. jiems, Jeigu tokias évi grandis sujungsime Sarnyru (1.8 pav.), tai jy bendras judesio Taisvumo laipsnis sumazés, Jeigu viena 18 ty grandZiy, pavyzdziui, pirmoji, ir toliau turés tris judesio laisvumo laipsnius, tai antrosios grandies judesio laisvumo laipsnis bus lygus vienam, batent, ji ga~ Tes tik pasisukti kampu @ apie, abi grandis jungiantio Sarnyro a8]. Jud&ti aukStyn arba Zemyn nepriklausomai nuo pirmosios grandies. Ur av. 2 ji negalés. Bendras abiejy.grandZixj judesio laisvumo laipsnis $iuo atveju bus lygus keturiems, Taigi kiekvienas dvi grandis jungiantis Sarnyres ju bendra judesio leisvumo laipsnj sumazina dviem vie- netais, Sujunge keleta grandziy Sarnyrais, gausime granding. Atskiras grandis arba i8 grandziy sudarytg granding galima pritvirlinti at- Taminiais rySiats prie nejudamyjy atramy arba Zemés (1.9 pav,). Kiekvienas atraminis rySys trukéo prie jo prijungtai grandziai pa 19 pov. slinkti to ry8io pridéjimo kryptimi. Tokiu biidu grandies judesio lais- vumo laipsnis sumazéja vienu vie- neta. Rasime tokios i8 @ grandziy (G—grandaiy_skeigius) “sudary- fos grandinés judesio laisvurno leipsni L. Jas jungiantiy Sarnyry skaitiy pazymésime S. Jeigu grandys nebiity sujungtos, tai @ gran- dziy bendras judesio laisvumo laipsnis baty lygus 3. Sujungus grandis § Sarnyrais (§ — Sarnyry skaitius), sumazéja atitinkamos grandies, o {uo pathy ir visos grandinés judesiolaisvumo [aipsnis iviem vienetais. Taigi visi Sarnyrai bendra grandinés judesio lais- vumo laipsnj sumazina 2S vienety. Be to, prijungus granding prie alramy Co skaigiumi atraminiy rySiy, kuriy kiekvienas atitinkamos grandies judesio laisvumo laipsnj sumazina vienu vienetu, galuti- mis visos grattdinés judesio laisvumo laipsnis bus: L=3G—28—Cy, qt) (1.1) formuleje $ yra skaigius paprasty Sarnyry, t. y. Sarnyry, junigianéiy du elementus, pavyadziui, dvi grandis arba du strypus. Be to, gali pasitaikyti ir tokiy Sarnyry, kuriuose ant vienos sumauta trys, keturios "ir sgremdziy-arba strypy. Tokius sar yrus gelima pakeisti dviem, trim ir daiigiau, paprasty Sernyry (1.10 pav.), todel jie vadinami dvi- gubais, trigubais Sarnyrais ir tt Jeigu ‘sistemoje -yra daugiariopy Sarnyry, tai, istatant juos j (1-1) formule, vists tokius daugiariopus Barnyrus reikia perskaiéitioti j ati Tuo atveju, kat Leo seca Paras Semyry skaieiy ug atveju, kai L=0 ip L<0, sistema geometriskai pastovi, tik— pitmugjuatvelu jiyra statiekal lgsprendeieicn oont Tvoju—statiSkai de 110 pav, iisspre Cu neigsprendZiama, Jeigu L>, tai sistema yra geometriskat “ep @stovi-“ir jos negalima panau- doti statybinéms konstrukeijoms. Zinoma, kad sistema tikrai visuo- 8met ity geometriSkai pastovi, vien tik salygos L<0 neuZten ka. Reikia dar, kad sistemoje biity tinkamai i&destyti patys stry- pai, © taip-pat-ir-atramini ai. PrieSingu atveju gali atsitikti Ulip. kad. ceant sistemos-viehai daliai pastovial ir staliSkai neig- sprenddiamai, kita jos dalis bus geometri8kai nepastovi, judri. FWY LI pay. Keletas tinkamy (pastoviy) ir netinkamy (judriy) strypiniy sistemy pateikta. bré: sle— geomeiriSkai_ pastovios ir 1-12 paveiksle—judrios strypinés sistemos). 7 Reikia turéti galvoje ir tam tikromis, salygomis galimg vadi hamajj akimirkinj, arba momentinj, judruma tokiy sistemy, eurios Rendruoju atveju yra geo- Ho metrigkai pastovios. Akimirkiniu 1, judrumn pasizymi ral y BH tis art et Ti sigtemae bt XP tvirlinta, prie’atramy trimis Siais,, susikertantials_ vienameé ‘tadke. (1.13 pav.). Tas tadkas vadinamas akimirkini centru. AkimirkjSkai judi grandis arba sistema gali pasi- sukti dpie-tq ventra. Nors teori8kai Sis pasislinkimas yra be galo maias, bet pasislinkimai praktiSkai esti gana dideli, ‘nes realios sistemos ir jy rySiai néra absoliutiai standis. Pasistikus sistemai be galo mazai apie akimirkinj centra, jos rySiai susikerta jau nebe viename tabke, i. y. sistema i8 esmés virsta nejudria, bet tuose rySiuose atsirandanéios reakcijos teoriSkal yra be galo didelés. Dél to statybinése konstrukeijose ne tik neleistina naudoti akimirki kai judrias sisiemas, bet reikia vengti ir joms artimy. 118 pa. “ Sudétingesnés strypinés sist "ysial nesusikertaniiais viename ta8ke (L14 pav.). Tokig geometriskal pastovia dviejy grandZiy, siste- ma galima laikyli viena grandi- mi ir prie jos tokiu pat biidu pri Jug eckiaje, ketirtaje gran- Kad nejudéty viena kitos at- bvilgiurtnye grays ies dvi jy-suijungiamos.Zarnyra taip_Kad”visi Sarayrai_nebuty viewoje_tieséje (1.15 pav.). dviem FySiais. Siuo atveju reikia tagkai_nesutapty ir_ne 1.6. Istoriné statybinés mechanikos vystymesi apivalga Statybiné mechanika, kelp savarankil ‘pytcia wyets IK "poe puss ato statybe i ratio” gelezinkeliat. jit bity geometriskai tt a s és sistemos geometrinis pastovumas pa- tikrinamas Sitaip. Sistemoje iSskiriamos tikrai geometriskai pasio- vios dalys, kurios laikomos aiskiromis grandimis. Po, to patikrina- ma, sip fos grands wena st Ki fpatibrn cai_pas ka mokslo aka, palyginti dar navja al spartial émé sugtt premoniné slaiyba, Kurlos.nemaza pavyzdity i8lsko ligt misy leiky, buvo kiryba atskity talenting “ion siatytoly, kurie vadovavosi tik savo ruojauts ir per fimtmedius soksupia,palysinn, Lei ne mokslu, Tatton mechanlkos désniy, kurlals Sandlen fat fymia! anksdiaw Archimedes “(@a7—212°m laisyide konstraieijy veiking it ive uosius sijy stipramo bandymus atliko Tresinj ry8j tarp itempimg i deformaciiy 2 eile pagrindiniy mechanics, tame tarpe nandas da Vintis1sh2—1s18) "as statinio mot ae) cnlae! satya iechenca, hero Enos Dime) suitatievs seria Histon at kien tg savoka. Sinimetiy silica pe a8 Galles Gallus (1SSt—T643) tustete fr sortie Te Hales 8(16951709), Huko amtininkes P. Varinjonas (16541722) pimasis sudaré vir Vinj daupiatampl. Bevelk ao patia meta J. Bernul.(fost—-1703). nustaté Tentiamosios sips [lkiy Kreivés kreivumo sindulfo ryB) sa sijos stancumu Irae velianeia Ienkimo momenta. Sie tek véliau Peterburgo.akadenjos profesorigs L. Eulris (17071783) finagringjo gniatdomuly strspy pastovulna F'opireuty Weunyjy sttypy ilinklg Areives Jorma. Zerés sayin tora, hurls pay The dante aatdojaes, sunt, o ai pa tagentinis empimoe sit Yo ie pageince CA. Kulonas (1706-1608), Taiau Sie i vise elle ity tear inly Tnechaniles darby {0 melo. praklikams-staiylojems bavo ‘nedinomi - statybos ‘yatymis! netureo Jaks, "Pirmasls mous, kris ligi tol Zinomas mechenikos désnius susie ou pra Unis latjbos ubdavinas LF pate padare Sougel,svacbig mechani [ved Bee preety nin Gt Nawe ef oe pf nr GU New 2 Hs ane ee Beene a hale ED ok, ser oe oS Fe ene ee ee A ape, UD. re ego slang charles Snyper ere ea ree aren a eo ef ta ale Sain ae pte fe 20k Sepa Hepa, NL (abe HaRLMED Fs Sa SR pny Uae anG LNB Le oa ep einen Soe ea oar eo ranta ease res yas pore SSNS ron ad Gee hd gdge ne lin il oe se yee ae En i tee mae Ee La Baines (ests) fe vere sass sul ee eee statyioje intinenaas Be Debashito, Ga pitmteusia, pamnetinasZymmus mokse sgt mig PL ilo, a priate ambi Dyas oe, Fe ee A re ee ee Free eee ee ee a Set se eae te rat i Tea. venti ial pe carne type ee a gs SOE EG Las SIPC a SOF mel Mis Haina peel FS ene GE p,pree est 21038) So Sisters antvaros ir deber maucojamos praktivoe. Talk abel aetons rector sess Teaty Saene 8 tye ge belles pale eet re Ne Le th pera staan ey ig a cam, sala, Sa ar Ean site saeing ties St ss ate | Berton Phe ar? A SEO ins edith ate de FS a eT Pee eee lat Rous eae ee er ea a Meee Gates pedi aaa cate da coerce ang marae ee cond PS Ye RN Seta OS arti en coal V2 tra, A Ages Gg Rh ores ee ae EE WT RELA CSTE ioc 6 Aesiomojo dydzio. (reakcijos,, piavi iausa : nr fr spartiat tesivystentia. matematikos take —tleimyhiy ronhypprsdames slaighnes teatioe Minis tke pol V. V. Bolo ‘cist daug dirbome Tarsbu Sejongojestatybinés mechentos arte, matytt i 1, Kd iidsiame 1957 m. lediayse Stojicinaje meshanita ‘SSSR 1017 1067*" (Crpomrerunas wexsmina'» CECE 1917-19574) dactojebibliogra: fjeje nsrosy!S daogien kelp 2000 spaustinty dary pavadinimy. 14 tare len staitka: nedsprendeiamy.stypiniy stam skaigtaimat skit daugiou Llp 1000 pevediniee Shits mivelie soje sity ir Taryby Lietuvos motstninkal, pat ivaira pase veil esidymelo tecin ma dr. prot. Ke Vaslauskas (IB?31081), Paty Blt jo spent eae Del Lrg senauoria a (00 os andos iivirtay galy ren” (1838). uApseltine bodas statyoingje sallale= (ies), tafluentés ir Jy fiktyyinlal WrOvial" (1898), Svyruolancly stray Ge ide eat a Pa Maat OSS) ce ua ae felklama visa elé or ginal halfavino bidy. Prof. Vasilissacas buvo arta Ff plemasis icuviStoscs teeminologiios kirces statyoinés mechantlon ele. Audkrusstatybings mechanihos Mladsimis aagriagjo ir paratevieq ele ong alg szaipsaly jo ave mokinial A. Cyres, B- Garmis, Peoys i ht. Zengdamn foja fojoa su Kats tales mokslinakais, Taryby Lietivos mokalininkel sekrara sai cirha,tollau vystydam satyeing mechanika i saujeisias or ses nts Fevtetkeaini besinokaniam jaunt u skyRiUS BENDROII INFLIUENCIY TEORIA ~~ 2.4, Infliuentés savoka Statybinéje praktikoje da%nai tenka skaigiuoti konstrukeijas, veikiamas paslankiujy apkrovy, pavyzdziui, traukinio, automobiliy, traktoriy ir t. t. Paslankioji apkrova statiniu poziiriu yra ne kas kita, kaip sistema jégy (paprastai, vertikaliy), tarp ku- rig atstumas nesikeiéia, bet 8i apkrova visos konstrukcijos atZvilgiu keigia savo vieta. Ais ku, visi konsiruikeijos mechaniniai dydZiai (atraminés réakeljos, aiskiry pidviy lenkimo momentai, aSinés, skersinés jégos ir kt kurle paprastal, nustatomi skaitiavimo badw, Siuo atveju yra taip pat kintami, Jy dydis kiekwiena akimirka priklauso nuo konsiruk- cijg veikiantios jégy sistemos padéties. Visus konstrukeijos me- chaninius dydzius, veikiant paslankiajai apkrovai, palogiausia skai- Siuoti, naudojantis vadinamosiomis inilitentémis inija_(liksliau gralikas), vaieduojanti tam, tikeo o-4 atvaizduota gembinés sijos su paremtu pitiviu atraminio lenkimo momento M, infliuenté. Ji rodo, kaip Keisis lenkimo momento. Mx priklatisomai nuo jégos P= pa ty. nuo abscisés © 7 at - f ainti skirtumg tarp bet kurios infliu- entés, pavyzdiiui, sijos -piavio lenkimo momento: infliuentés, ir alitinkamos diagramos, sakysime, tos padios sijos lenkimo momén- ty diagramos. Infliventé visuomet sudaroma. vienam kuriam pidviui, .pavyzdziui, atra- miniam sijos piaviui-A, Ji rodo, kaip keisis to pidvio momentas, keigiantis jégos padééiai arba abscisel. x, O. atitinkama diagrama, sakysime, lenkimo momen: ty” diagrama, —sudaroma vienu metu visiems si- N Pte jos pitviams, t. y. visai % jai. Ji rod, “kaip ba atskiry sijos pidviy ienki: ‘mo momentai priklausomai nuo jy (pilviy) padéties , astoviai ‘sija veikiantios jegos P ativilgiu, Vadinasi, infliuentéje pitvis yra pastovus, jé- | gos P=1 padelis kinta, o diagramoje pidivio padétis Keitiasi, jéga \\P yea pastovi (nejuda). Alitinkamo dydzio infliuentés ir to paties dydZio diagramos or- dinaiy dimensijos yra-skirtingos. Kadangi bet kuri infliventés ordinate rodo atitinkamo ieSkomojo dydzio, pavyzdziui, lenkimo momento, veikiant jégai Pai (ne P=1N atba P= vienetas bevardis), reikSme, tai infliuentés ordinatés dimensija vic suomet yra tokia, kaip elifinkemo dydzio dimensija, padalyla 18 Jegos vieneto (WV, KN ir kt.), Taigi-aiavio lenkime momento iniliu- entés ordinatiy dimensija yra \f" —m)arba "A® =miyatraminés reakcljos ir pitivio skersinés jégos infliventiy ordinadiy —% ~ 2.1 pay. arba £4 =1 Yordinatés yra bevardés) ir tt 2.2. leSkomasis dydis, veikiant jégy sistemai Naudojantis atitinkama infliuente, lengva rasti, bet. kui maji dydj (pavyzdziui, pidivio Teikimo moment ir kt), veil paslankiajaijégy_sistemal. Sakysime, turime tam tikro dyd2io Z. infliuente: (22 pay.) ir paslankiaje-jégu sistema. Sia sisleme pa- statome j padéfj, kuria eSkamojo d rime_nustatyti, Surandame-infliuentés ordinates ty ts it tt Infliuentés ordinaté, pavyzdZiui, x, rodo_ieSkomajj dydj, vei- kiant-jegai P=, esanGiai atitinkamamie.pidivyjeJeigu' fa jéga 8 7 tai atitinkame ieSkomoja dy- busilygi ne vienetui, het Py vienet Bio reik’mé, gaunama, veikiant Siai jégai, bus P;-m:. Lygiai taip pat ir ieSkomasis dydis, veikia Ps, tures Feiksme Pan, o veikiant jégai Ps—alitinkanmat Py -ng ir tt Remiantis nepriklausomojo jégy veikimo dasniu,-galima para- Syti, kad ieSkomasis dydis, veikiant visoms jégoms bartu, lygus to dyddio reikSmid, gaunany,ce-—~ ant atskiroms jegoms, sumai Z=PimtPmetPmt - bees @BPn. (21) Sandaugy P, summa tia yra al- gebriné. Jeigu ‘infliventés ordi~ natés bet kurioje konstrakeijos dalyje yra neigiamos, tai ir ati- tinkama sandauga Py bus nei- giama., ele Zraptiaent® 22 pay. 2.3. leikomasis dydis, . + veikiant iSskirstytajam kriviui Jeigu Konstrukeija yra veikiama 2g rptenising bepeeatrue iyjy jégu sistemos, het paslankioja iskitslylojo krivio (2.3 pav.), iy Sebaaste dyais i inliventee hustatomas taip- 18 konsiruke ae % ag _ (lm. meio 4 fa 8 fciwee eee gto 2 Lega 23 paw, 24 pay. veikiantio viso kravio i&skiriame jo be gala mata-dalcle dQ. vei- kiandig movel] dz, Jeigu kruvio itensyvumg tame ruozelyje pazy- mésime Jz, tai : dQ=gedx. Kadangi infliuentés ordinate ties ia elementarine jégele 4Q ‘yra tie, tai ieSkomasis dydis, jai veikiant, gaunamas Sitoks: aZ—=dQ- me=Gabitns 9Veikiant konstrukeija dalyje A—B visam kriviui, ieskomasis dydis: Z= | gamete (2.2) Sprendfiant § integrala, reikia krivio intensyvuma gz, o taip pat it infliuentés ordinate ne iSretkéti kaip kintamojo x funkeijas. Labai daZnai konstrukeijos yra veikiamos vienodai iSskirstytojo Kefivio (2.4 pav.). Tuomet: 9x=9=const, Z= | gnedz=q| qdx=go. (23) oe oe Kaip matome, Siuo alveju feStomasix dydis-yra-lygus-kravio intensyuumuiq, padaugintam is infliuentés plota «po keinio-ué iama_konsirukcijos dalimé. ~~~ Jeigu krivio intensyvumas g. néra vienodas,-bet-kinta-pagal tiesés-désnj (2.5 pav.), tai ieskomaji dydj taip pat galima pap aw apskaigiuoti, naudojantis (2.2) formule. Kaip tatome-pratesus krivio intensyvumo diagra- mos sudaromaja kirlimo take O sit gulstigja a8imi X, galima parasyti qe=% tg a. t Tuomet! ‘ 2 a NSE fei fee EZ iafiwente a 25 pev. stg al ands. ned yra infliuentés plotelis, atitinkgs dalele dx, Jeigu 8] plo- telj padauginsime i8 x, tai gausime jo stating momenta per taska O vestos asies ¥ ativilgiu. Taigi sandaugos mmedx integralas yra infliuentés ploto @ konstrukeijos dalyje A—B statinis momeritas afies Y ativilgiu. Jj galima surasti, papraséiau, be integravimo, butent, padauginus infliventés plolg i8 krivio’ intensyvumo diagramos ploto svorio centro atstumo x» nuo abies ¥. [mdraon, Taigi Tadieu xstg a yra kriivio intensyvumo diagramos ordinate qe ties infliuentés ploto, esandio dalyje A—B, svorio centru, Galutinai gauname: Z=9. 24) leSkomasis dydis, kaip matome, ir Sia iSreiSkiamas panasia i (2.3) formule, tik Ga kravio intensyvuma, kuris yra nevienodas, relkia imti tok], koks yra ties in- 1 amt TD. fliuentés ploto,’ esaigio dalyje ti te AB, svorio centru. th Esent bet kokiam kritvio inten = pee - syvurnui, kartais infliventé-po kri vio wimama konstriteljos dalimi } yra tiesi (2.6 pav.). Samprotauda- rare inj kaip ir auk$tian, gauname: : Zmwme=Qie (25) 26 paw. i ieSkomasis dydis Siuo atveju bus lygus kridvio aistoja~ 8, padaugintal 1s infiuentes ordinates figs ja. 2.4. Inffiventé, esant mazginei apkrov: Dagnai konstrukeijg jégos veikia ne-tiesiog,-bet per pagalbines sijeles, kuriy tik atramos temiasi.j konstrukeija (2.7 pav.). Tokia apkrova vadinama mazgine. apkrova ve PLE ag Reikia’ rasti_ry8j_ tarp _bet m o kurio dydzio Zinttinentes; - 7 a 2 Sai, 28 pav. darytos,—kat “Véikia. netarpiska chil mm, 22 pav. apkrova, ir to paties dydzio infliuentés, kai veikia mazginé ap. krova. Sakysime, esant netarpigkai apkroval, jnfliuentéyra_keei- vé (8 pav.). Kokia Debityveildant-mazginé! apkrovai, infliuen- t;-al8ku, Jos ordinatés ties mazgeis, t. y. ties pagalbiniy sijelit atramomis, sutaps st nétarpiSkos-epktoves inflitientes ordinatémis. Sijele m—n vetkiandig-vieneting jegy stskaidome j di ¥ nentus Pm ir P,, Komponentai gautiami Sitokie: it Py Z. a ar’ rrJeigi;~esant netarpiskaiapkrovai, infliuentés ordinatés. ties je mis Pr it Bx Vi2-trinta, tai ieNKOaSiS Mais Z, veslsant toms ‘iygus: Prtin+ Pana sae Ta pati ieSkomaji dy Z tutime gauti P=1 j komponentus. So ‘Jéigu, ese it neskaidydami_ jegos : i_apkrovai. infliuentés ordinaig ties jéga_ Z=Pq= Palyging abiem alvejais gautas ieSkomojo dyddio. reikémes, gauname: : a= nat San 26) Kadangi j Sias lygtis kintamasis dydisx, atitinkantis’ jégos P=! padélj, jeina pirmajame laipsnyje, tai darome iSvada,- kad, esant mazginei apkrovai, injliuenié tarp mazgy m it n yra lies! sJeigu yra-finoma intficente,-vettant-netaep Seat SpIeOval, fai, norint rasti inflidente, kai apkrova_yra mazgine, reikia~mazgus: 3s suprojektuoti { infliuente ir-gautus projekcijy taskus sujumgti-tte: _| semis. 2.5. Infliuentés igvestiné Konstrukelja, kurioje bet kurio ieSkomojo dydio Z infliuentes lygtys yra n=/(x), apkrauname momentu M, veikiandiu laikrodiio rodyklés kryptimi.’ 8; momentg sudarykime’i& pradZiy kaip jégu dvejeta, panaudodami jégas P; ir Pa, veikiangias aistumu a (2.9 pav.) Apes He ee H ln 2 leSkomasis dydis, veikiant abiem ttle sate Jégom, lygus: eal Z=Pimy+Pame=—M fle) + 29 pav. +H peetay—m Leta=16) Jeigu 20, tai, a pakeite dx, gauname: ay Herd) -[0) _ yg aD) ree NE Mf (x) = Mr. 1 galima laikyti naujos infliventés ordinate, ty. infliventés, sudarytos, veikiant ne vienetinet jégai, 0 vieneliniém momentui, Taigi bet'hurio ieskomojo dydzio Z injliventés ivestiné yra taip Pat infliventé, bet tik rodanti ieskomojo dydzio priklausomybe ne nuo paslankiosios jgos P=, 0 nuo paslankiojo momento M=1 padéties. , Jeigu paslankioji jégy sistema atsidurs bet kurioje atsitiktingje padétyje, tai ieSkomojo dydzio Z reik8mé bus nei pati didzisusia, nei pati maziausia (t. y. did%iausia neigiama). Kad ieSkomojo 210 pay. dydzio Z reikmé bity ekstreming, jégy sistema turi biti tam tik- roje pavojingoje padétyje. [ssiaiskinsime, kaip 31 padatis nustatoma, esant lauttine} infliuentei (2.10 pav. Pazyméje iniliuentés ordinates ties jégomis, icSkomajj dydj geuname: Z=P imi +Paye+Pomek... EPH. Sig atsitiktine jégy sistemos padet} atitinka tam tikra ieSkomojo dydzio reik’mé. Pastumsime jégy sistema atstumu ¢ j de- Sing. Dél to visos infliuentés ordinatés ties jé- gomiis pasikeis. Naujosios ordinatés bus iSreiks tos senosiomis Sitaip (2.11 pav.): Wan¥An=ntetg a.Taigi nauja ieSkomojo dydzio reikSmé yra Sitokia: Zim Pynf + Pam‘ Pan's... =Pa(n te tg ai) +Pe(mare te a1) +. +PilnsHe te a) +... 0, Ra tg ant (Re+Par) tg ae<0. Kadangi tga=K, i tga-~F. (b) tai, jraSe (b) reikmes j (a) reiSkinius ir juos suprasting 18 *y. gatuame: RetPar s, Re 08) a 6 Ba @ RetPae as 8 @ i i ymis, Va- - (28) nelygybés yra analitinis kritiSkosios jégos pozymis. Va- Sunes puséje, kurioje veikia kritiskoji jéga. Tatat yra bali pakankamas bkriti3kosios jégos roditli es iva, kai koostrubelig veikia 6 Pye Laneias, Being Wp LR astema: iaflenits visnds atetumat wk Bucfais ENaastione ‘atrang gra a-0'm, Ot mAlsaraal tarp Jeu Toke, kad vieos jogos yra influent ribose. shameirtnniany Sakysine iota Ps Ji see, kaicojoje infliuentis Patikriname (28) nelygybes: o ay T_T », ‘Matome, kad pirmojt nelygybé nepstenkinama, nes i8 tikraju > Teigh, antroji jéga néra Iaitiskoj Inidam! Mritiskaja jéga Pas~Py=5 KN, gauname: Rx=Py-+P:<449—7 kN ir Rem Pym? UN. Nelygybes bus: 745 2. wb 2 : SPF whe gay a . 2248) tt $7 am <4 rary Mstome, kad nelygybis (I') ir (I1’) petenkinamos, vadinasl, kritiskoji jega ‘ral yra Py, 2.9. Nepatogiausias paslankiuoju vienodai iiskirstyfu kriviu ‘apkrovimo atvejis Pastankioji i&skirstytoji apkrova statiskuose skeitiavimuose pa- sitaiko labai daznai. Dadniausiai ja sudero vienodai isskirstytas kravis, kuris gali uzimli bet kurias konstrukeijos dalis. Jeigr iniliu- enés ordinates yra dvizenkles, tai, norint rasti ieskomojo dyd#io ekstremines reikSmes, krivis turi Ti biti arba tik ties feigiamomis, arba : } tik ties neigiamomis infliuentés da- "Hea WE caaiiuaie 2.18 pay, limis (2.17 -pav.). Pirmuoju atveju gaunamos ieSkomojo dyddio didgiausios teigiamos, antruoju—didZiausios neigiamos retkimés, : Kartais paslankusis krivvis ve onstrakejaistigal up vieno Jos galo iki kito arba i8tisal atitinkama jos dalj (2.18 pav.). Siuo atveju, slenkant paslankiajam kriviui iki pirmojo mulinio tesko, t. y. iki tos vietos, kur infliuentés ordinates keigia savo Zenklg, ieSkomasis dydis visa laika didéja. Praejus kriiviul §} ta8kg, ie& komasis dydis ima maZéti ir mazéja tol, kol prieinamas selantis nulinis ta8kas. Praéjus kraviul §} ta8kg, ieSkomasis dydis vél pra. deda dideti ir t. t. IeSkant ekstreminiy ieSkomojo dyddio reikémiy, Zia tenka i&- nagrinéti visa eile kruvio padééiy, kei jis uieina ant konstruketjos 18 vieno arba iS kito jos galo ir slenka iki kielvieno i8 eilés nulinio taBko. Apskaitiavus visas tokias kruvio padétis atitinkantias ie&ko- mojo dydéio reikSmes, reikia atrinkti iS jy ekstremines.Gali pasitaikyti taip, kad ravis wzims labai.ribota konstyy cgjos daly (219 pav.). Norint rasti Siuo alveja iethomojo dydie cies al ee reikemes, reikia paslankyjj Kruvi pastalyll taip, kad cae emiee plolas ties juo bity kuo didesnis. O tal bus uomel, kai tiesé, jungiant taskus, bus lygiaere! {i ties kriivio pradZia ir galu esanéius infliuentes i su iniliuentés abscisiy aBimi. sant trikempei infliventei, pavojingg brivvie padét} nustatyt: yra itin lengva, Retkia 18 infliuentés pradinio tasko A (20 pav.) YEE jos pagrindo atidett krivio wZimame Koastrukeijos ilgio call © a see A fiese, lygiagretia su atitinkama infliuentes sudaromaja Be vesta 1g susikitiimo ta8ko K lygiagretia su iniliuentés pa- grindu tiese L—K ir reikia pastatytt paslankaj krlv- 2.40, Ekvivalentiné apkrova Gelezinkelio liltai skaiSiuojami traukinio svoriui, Sj pastarali cud ganvedio, tenderio ir vagony svoris. Daznal sunklasyorl Sean lempia du garvezial, Skaigiuoti tito strypy irazas ar Kitts dydzius, gaunamus, veiliant tokiat paslankiy jeey sisters bata gana daug darbo, nes kiekvienai fliuentel tekt Ai briti8- Moja jege (at Jes). Ie pastatyli ties infliuentés virsune, rasti a2 ieee enlas ordinates ties jégomis ir Lt. Dél to tokia i8 daue 35 jegy sudaryta paslankiy jegy sistema yra pakeléiama alitie= vo i enayvuino vienodai isskirstytu kriviu #-=CK, kuriam vor dame aneyel tg patig inflivente gaunamos bevelk visai,tokos pat Hivos Earbe Ket dyeziei. Cia K yraapkrovos Kast. Plfen} ir gelzbetoniniams tiltams imama K~14, 0 mediniams — K=10. Keevis # yra vadinamas ekvivalentinia kravia. Tiyivalentinio Ketivio dydis priklawso nuo apkroves pobudzio ic dyaiio, infliuentés iigio ir jos formos, 2,1 lenteléje patelkiant A aio. it kraviy dydziai Um, esant trikampei infliventel, kai See IL. Naudojantis ia lentele, skaigiuojamos geledinkelio tilt sirypy jrazos ir kiti dyd@ial Meaty it autokeliy tiltat yraskeitiuojam pastanlkiajai apkrovel kcurig stcaro automobilig Kolona arba didelio svorio.viksris rake Kurla sud2h¢ a lengvian skaiéivoti, tokia apkrova taip pat daznai pakeitiama atitinkama ekvivalenti Bakcitiama atitinfama chyivalentipe apkrova, Tokig evivalentiniy apkrovy lentelés tsp pat yra sudarytos it Jomis, esant retkalut, __dJeigu infliuentés ilgis arba j ienietgje pateikiamy, tai atitinkam elev randami interpoliacijos bidu Inés padétis skiriasi nuo valentiniy kriiviy dydZiai 24 lentelé L Talis evden a= er | Iaieentés las m a [ew 1 | | 1 = 5,000 | 70,00 5 1 i 000 | Is 32] BB | ae | Re a Sus | Bal | 276 | a8i6 a 2a 34.50 2156 | 3018 : a | BS) ae | Be f | tae | ge] tuo | we 3 1921 168i 2353 3 Bs ise | BB 3 tae | Sea i 178h 1.558 21,82 2 rat Ler | ane a B51 Hak] be # voor | Sas | ee | fogs B Be tae | ier 5 508 f iar) ie 8 ae : tae | ts 2 i £ nie} 1637 8 138 ug 1562 8 tie | gg | lie | ea = na Yom | ie 8 os tom | tS 8 ine im | ito 1 ,030 1,000 14,00 & i Tos | 1488 i 19 Hoo | 14h ib os : Hoo | 1488 iB 7 x 1,000 1400 150 ir dangle "00 tue : if cuglau ‘1,000 1,000 eemW sKyRIUS PAPRASTOSIOS IR DAUGIAATRAMES STATISKAI ISSPRENDZIAMOS SOS 31, Paprasiosios mazgiskal apkrauios sijos Paprastosiomis vadinamos gembinés ir dviairamés statiskat isprendziomos sijos. Statiniu podidrin jos yra paprastiausi kor ieikcinial elementai, Kai tokias sijas apkrovos veikia tiesiog, ju Staitiavimas skaitytojui yra Zinomas i8 mediagy atsparumo kurse, Sago fis Sia nenagrinejamas. Siame skirsnyje apterlamas, tk {ous ckaiiavimas, kei apkrova veikia sija per pagalbines sijeles, {okios remiasi | padétas ant sijos atrameles. Viertos tokios sijos Gulls (be atramy) buvo parodyta 2.7 paveiksle. Kaip ir netarpitka} apkrautos sijos, mazgiskal apkrautos sijos geli bull skeitivojames apitiigkai arba grafigkai. Analitiné tokiy sijy skaitiavimo eiga yra tokia. Kiekvieng pagalbing sijele veikianti apkrova suskeldoma j komponentus, veildantius sijeliy geluose—pagrindinés | sijos i deguose. Vienam mazgui priklausantieji Komponentai susumuc- Tam: Po to jau Zinomu bade skeiciuojama pagrinding sila, 6p (iaula mazginiuose pidvinose naujomis jégomis (duotyjy jeeu komponentais) kaitiuojant grafiskai, skaigiavimo eiga i& esmés gall biti te pati tik visi relkalingt veiksmai Gia atliekami grafigkal, Pirmiay- Pa rezidrint | mazgus, sijai sudaromi jegy ir virvinis daugielcary. pick (1 pav.). Silos daugiakampius gelime leikyti elle Egy i Vieviniy daugiakempiy, sudaryty iS vieno bendro poliaus O visoms pagalbinems sijeléms. Atskiras pagalbines sijeles veikianciy jeu Pegtonental rendami kaip ty sijeliy atraminés reakeljos, wida- rant atitinkamus jégy daugiakampius. “Tam reikaliai pet sijos mazgus 4, 6, ¢ d ir e nubréziamos ver- tikeloe iki ju susikirtimo su virvinio daugiakampio krastinémis ir per gaulus kirlimosi taskus iSvedamos uZdaromosios ta ts it He Te'pollaus O iSvestos tieses, Lygiagresios su Siomis widaromosio- Tein dalija pagalbines sijeles velkianias jégas | Komponentus Bumaves atifinkamus Komponentus, gaunamos pagrinding sij@ Snazginiuose piuviuose veikiantios jég0s Pa, Pp, Pe, Pait Pe: ‘Bian grafiskel skaisiuojama pagrindiné stja. Nereilia su- dorineti jeey ie virviniy daugiskamoiy (naujy), nes tins anks- au sudarytieji. Jy kai Kurios kraitines nereikalingos, wat yra restos papildomos kraStines — Ws, ta ir us. Norint-gauti sijos lenkimo momenty diagrama, per atreminits pitwins 4 ir B bréziamos vertikalés iki jy susikirtimo su plemiole Pe estutiniuolu jégy daugiakempio spinduliais ir per, susikirtine (LAs ievedama uzdaromoli u. Ordinatés tarp Sios widaromosios {Paijos virvinio daugiakampio kraStiniy ysa sijos pitvig lenkimo 2 momenta, atvaizduoti masteliu my=iy - H: mastelis, 0 H— jé a=ciny - HH; Gla m, yra sijos ilgi Jamas kai egy daugiakampio poliaus aistamas, aiskaiciuo: ip iéga tuo paviu_jégy mastel Nubrezus § jégy daugi io polia ij daugiakampio poliaus O.tiese, lygiagret peseromais u, jau Zinoma budu gaunamos sijos “stramings reakel- ‘s. 0 po to sudaroma ir sijos skersiniy jégy diagrama. monn Ay = 2 3 pa ~ 3.2. Paprastujy sijy infliveniés Pagrindiniai ieSkomieji dydZial bet _kurioje_sijoj raminge reateos ir atachy Aes pltvig enionie natal Slee raminés \s iF -alskind_sijos plaviy lenkimo momentai, sker- -aSines ([eigu jos yra\ ‘asime Si dyd¥iy. pri Shai etd nhl as Tega oe Pa Gemibine sija (3.2 pav., a) Gemb 2 pav., a) paleidziam ial _aeting Tee PO. Jal vein aramoje a. alsrene sea Ve lenkimo momentas Ma. Kur bebiity ant sijos jéga P—=1, atraming reakelja Va bus vistiomet jai IVE, tik ji velke auksivn, e Tyg, Te jL-veike aul ele oc wp Veet eh uh and Feakeljos Va priidausomybe nuo jégos P= padeties ant ‘ijos, els ivgiagretiat sn aSiimt Uk per vienela mila Joe iy ‘Atraminis lenkimo momenias Ma atvaizduotoje sijoje yra toks: Ma=—P(I-x)=—(I-2). Kaip matome, Sis momentas pri i _Kaip , Bis 7 priklauso m sijostelovojo galo x pirmane laipanyje, Leakine moments (Ute Nea Z og 2 Suan ta iilpriklausomybé auo jégos P=i padéties yra tie ce ag) momentas! Mal, 0 kai“ret, momentas 4fa=0. ) ‘Alidaje pasirinktt masteliu Ma—0 lies kairiuoju sijos galu ( it Man tes jos deSiniuoja gala (=O) ir sulunge atidétas ordi- nates tiesigja, gauname M, inflivente (3.2 pav., c) % Pet ve BD DA nk — Analogi8kai samprotaujant, galima sudaryti ir bet kurio sijos pifivio T lenkimo momento ir skersinés jégos infliuentes. y Kai x>a, visoje dalvie Qp=0 it Mr=U; kai « (20420420)— =R: 204m); ara 30-042,0-20430- 404 $2,0- 60100 (20+) 18 Ha randame: m=080 m, Fuomes n=2,0—m=12 Kat krtiskoll jbza_ ya Ps, 36 pay. jeiy sistema uldedame ut Efos teip, kad sijos vidurys ba syns taips ASthutolgs Tuo Jegos Pa ir Jégu atstojamosios R (36 pa, 6). Slios reakcios Sitokios: REA6LO8) _ 10.0-84 oe ap 100 4 IN, DiudZiausies atjos pitivio Lenkimo momentas ties jéza Pa yr mats My=Va46—P)-20-48-46—3,0 2,015.16 HN Kal Kitthoji Jéga yra Ps ic jeg sistema ant stjoe iSeéstome talp, kad fos 1d EN SES totes nw fea alstojamosios 2 ir jogos Ps (36 pav. 0, tramings reekeljos yra toklos: Raat 12) Z 100-44 : 100 cr 100 Top 44 EN Va= a“Diddiansigsijos piv leno moments tes jéga Ps gouname:y aks MymV¥o-44—P,-20—44- 44-20-20 15,26 KN. Palygine My ir Ms, matome, ked silos visy didtinusias tenkimo momentas yra -Mz= 15,36 KN. 7 i i‘ 3.5. Daugiaatramés Samnyrinés pastovial apkrautos sijos Jeigu ilga sija padésime ne ant dvieju, bet ant triju, keturiy ar daugiaw atramy, lai ji bus stati8kai neiSsprendziama, Reakeijy skaidius tokioje sijoje bus didesnis kaip trys, t. y. reakeijy skaigius bus didesnis, negu sijei galima paraSyti statikos pusiausvyros iygein. | atskirus tokios daugiaatramés stati8kai nelSsprendziamos si- jos pitivius galima jvesti Sarnyrus. Kadangi Sarnyru_sujungtos atskiros sijos dalys gali nevarZomai pasisukti viena kitos alZvil gix, tai lenkimo momentas Sarnyre visuomet yra lygus nulit gi, ivedus papildomai j daugiaatrame sija Sarnyra, galima pa jai vieng papildomg lygtj. [vedus j tokia sijg alitinkama Sarnyry skaigiy ir tinkamai juos iSdéséius, $i sija bus staliSkai iSpren- dziama, Paprastiausia buty Sarnyrus jvesti ties vidurinémis atramo- mis, Tuomet daugiaatramé sija virsty atitinkamu skaigiumi papras- ty dviatramiy sijy. Tatiat kur kes racionaliau Sarnyrus jvesti ne ties atramomis, bet kituose specialial parinktuose pitiviuose, Del to sumagéja sijos didziausiejt lenkimo momentai. 3:7 paveiksle-atvaizduota penkiy atramy sija, Penki jos pidviai prie atramy pritvirtinti SeSiais atraminiais rySiais. Kad buty gal ma Sig sija, naudojantis statikos désniais, ispresti, reikia ] j¢ Oe deren eee 37 pay. jvesti tris Sarnyrus. Tai galima padaryti jvairiai, tik retkia Zinréti, kad viena sijos dalis nebiity statiskai neiSsprendziama, o kita geometriskai nepastovi, judri. 88 paveiksle atvaizduotos tinkamai sudarytos, 0 3.9 paveiksle—netinkamai sudarytos daugiaatramés Sarnyrinés sijos. Susipazinsime su tokiy daugiaatramiy Sarnyriniy stati8kai 18- sprendziamy sijy analitinia ir grafiniu skai€iavimais. Viena tokia sija atvaizduota 3.10 paveiksle. Kaip matome, jg sudaro trys at- skiros sijos, sujunglos: viena su kita Sarnyrais, Viena i8 ty siju, bitent, sija’ EF, yra paprastoji dviatramé sija, kitos dvi sijos dviatramés su iSsikiSuslais galais. Kad bity galima apskaidiuoti analitiniu badu, visa Sarnyriné sija per Sarnyrus suskaidoma j al skiras dviatrames. Taigi, kad kraStiné deSinioji sija nebity jud jos alraminis piuvis D pritvirtinamas prie atramy paptidoimu horizontaliuoju ryéit. Sijos skaltiavimai Sis ryfys neturi jokios itakos. 3.10 paw. Paprastoji dviatramé sija EF yra vetkiama tik aktyviosios ap- krovos — jégy Ps, Py it Sarnyruose’atsirandantin E it F reakeijy Ve tr Vr, kurias galima lengyat rasti i statihos pusiausvytos Ive: iy, 0 po to apskaidiuoti ir bet kurio sijos pidvio lenkimo momenta ir skersing jégg. 1 Po to galima skaiiuoti dviatrames sijas AB ir CD su iSsibigu- sieis galels, Kiekvieng i8 jy veikia duotot jegos Pi ir Py arba jégos Ps it Po; be to, iSsikiSusius Siy sijy galus iam tikra jega spaudvia dviatramés sijos EF galai. Si jéga lygi reakcijoms Vy ir Vs, tik veikia priedinga kryptimi. Be to, veikia i atose sijose atsiradusios reakcijos Vs, Vp it Ve, Vo. Kadangi kiek- vienoje sijoje neZinomos tik dvi reakcijos, tai jas lengva apskai- Siuoli iS statikos pusiausvyros lygtiy, o po to jan galima rasti ir ty sijy atskirus piflvius veikiantius lenkimo momentus ir skersi- nes jégas. Daugiaatramé Sarriyriné sija grafiSkai skaigiuojama Sitaip, Nu- braigius sijq masteliu m, ir pasirinkus j8¢y mastelj m2, visos sijg veikiantios jégos atidedamos vienoje vertikaléje (3.11 pav.). Kiek- vienai sijos angai paémus atskira poliy, iS pradziy sudaromi trys susiglaude jégu daugiakampiai, 0 po to taip pat trys susiglaude virviniai daugiakampiai. Norint i8 virviniy daugiakampiy gauti lenkimo momenty diagrama, reikia juos widaryti, Uadaryti prad dame nuo vidurinei sijos angai sudaryto virvinio daugiakampio. Kadangi piliviuose E ir F yra Sarnyrai, tai lenkimo momenta j iuri bati lygus nuliui. Del to per sijos Sarnyrus B ir F br vertikales iki jy susikirtimo su virvinio daugiakampio krastinemis ir per gautus’ susikirtimo taSkus bréfiama uzdaromoji' a, Si uz daromoji pratesiama iki vertikaliy, nubrégty per atramas B ir C. Ty yertikaliy atkarpos tarp uZdaromosios ir virvinio daugiakampio ‘atiniy yra sijos atraminiai lenkimo riomentai Mz ir Mc. Kadangi jos pitlviai A ir D laisvai remiasi j atramas (yra SarnyriSkai pri- jungti), tai lenkimo momentai juose lygus nuliui, Zinant abiejy raéliniy sijy lenkimo momentus atramose A, B,C ir D, galima aubrezti jy virviniy daugiakampiy widaromesias uw; it us it tuo pagin sudaryti sijos lenkimo momenty diagrama. z > I> = & e445, & & = i mi nS ape &. Toliau Zinomu biidu galima rasti visas sijoje atsirandandias at- ramines reakeijas ir sudaryti jai skersiniy jégy diagrama, a“ Zinoma, sudarant jegy ir po to virvinius dauglakampius, boty galima pasitenkinti vienu poliumi, bet tuomet tekty padidinti jo atsiuma. Dél to'sutrumpéty lenkimo momenty diagramos ordina- és, pati diagrama baty iriesta, Raip mafome, auo Sarnyry E ir F padéties priklauso tiek atra- miniai lenkimo momentai My it Mo, liek it visuose kituose sijos piiiviuose veikiantieji lenkimo momentai. Keigiant Samyry viela, galima keisti momenty pasiskirstyma sijoje—vienus didinti, kitus madinti arba atvirkSGiai. Tokiu bidu, esant tam pagiam atramy alsiumui ir tai padiai sijos apkrovai, galima gauli jg racionaliau- sio skerspitvio. Esant mazginei apkrovai, daroma taip, kaip nurodyta 8.1 skirs- nyje. Dainiausiai mazgai sijoje iSdéstomi taip, kad. tles Kiel atrama ir ties kiekvient: Sarnyru biity. po vieng mazga. Siuo atveju grafinis sprendimas kiek supaprastéja. Sudarome si/ai jégy ir vi Sinus daugiskampius, pangudodaml lek polit, kiek Aiskirg poliy imame kiekvienam iSsiki8usiam ‘sijos galui (jeigu jy yra). Visus virvinius daugiakampius istaisome, t. y. juos tarp mazgy iSiesiname (8.12 pav.). Po to, widare virviaius daugiakam- pius ta tvarka, kaip aukSéiaw buvo aprasyla, gauname sijos lenki- mo momenty diagrama. Tolieu jau nesunku rasti sijoje vekiangias reakeijas ir sudaryti jai skersiniy jégy diagrama, ' 3.6. Daugiaatramiy Samnyriniy sijy infliuentés Sudarykime infliuentes 3.13 paveiksle parodytai sijai. Sakysime; sija slenka paslankioji vieneliné jéga. Ranagrinésime, kaip kinta atskiri feskomieji dydziai — atraminés reakeijos, sijos pitiviuose veikiantieji lenkimo momentai ir skersines jegos. Pradésime nuo reakcijos V4 infliuentés, Jeigu vienetiné jéga slenka sijos dalimi AC, tai reekeije Va kinta taip, kalp atitinkamoje dviatrameje ty. kai Pal yea ties pidviu A, reakcija Va lygi jegei, t | Kaj jéga atsiduria ties piiiviu C, ta pali 4i uli, /4=0. Dél to Sitoje dalyje reakcijos Vi Fetltacata te tots pa iain atitinkamos dvialramés sijos. Kal i tokia f i oe deSing nuo Sarnyro C, dviatramé sija AC esti 813 pay joki cijy néra. Vadinasi, nuo Sa? ta, Ir joje tuomét fokly seakeijy néra. Vadinasi, no Say. Tyee Cy dating! vekianciosTeaketjos Va ‘iniliuentés visos ordinat are ee gum reakeljos Vp infliuente, i pradziy eal aan i Giaine slink sijos. dalimt (G6, ware ya, trama,D. Resi ip ir atitin i t te ee ios Va inlioete Sal sjos dalialstdaroma taip pat, kelp ir reakeijos ry atitinkamai dviatramet sijal. Kei jdga atsidurs j kaire nuo Sarny- to Cy. ant sijos AC, joje atsitas reakeija: ~ Vox Br a Sijos CG gala C Siuo atveju veiks jéga, Iygi reakcijat Vo, {ik jat prieSingos krypites. Jai veikiant, atramoje D aisirandantig reakcija galima iSreiksti Sitaip: = ete Tia Kaip matome, reakcija Vp Sido alveju keisis pagal tiesés désnj. Sios tiesés nulinis taikas yra ties alram: Tygial taip pat pagal fiesés désnj keisis reakcija Vp j desing uo Sarnyro G; nulinis ta&kas éia bus ties atrama 1/. Reakeijos Vs infliventé parodyta 3.13 paveiksle. ace tivio £ lenkimo momento Mz ir skersinés jégos Qp infliuentés sijos daliai CG sudaromos taip pat, kaip atitinkamal dviatramel sijai su iSsikiSusiais galais. Sias infliuentes pratesiame po 10 ] abi puses, kaip ir reakcijos Vp infliuente. Panadiai samprotaujame, sudarydami ir kitas infliuentes. Kaip Jos sudaromos, aiSiu iS 3.13 paveikslo. Siek tick apsistosime tice pilivio D skersinés jégos Qp iniliuente. Si infliuenté gali biti sis Garoma, laikant, kad pidvis D yra be galo arti alramos it Sick tisk Pkaire uo jos, arba taip pat be galo arti atramos, bet Sick tick } desing nuo jos. Pirmuoju-atveju pidvis yra konsoléje CD, dél to infliuentés visos ordinatés j deSing nuo D yra lygios nuliui Ant. Tuoju atveju pidivis yra sijos dalyje DF, dél to infliuentés ordinates gaunamos per visq sijos ilgi, Kaip ir skersinés jegos Os aJeigu apkrova yra mazgin®, tai visas infliuentes sudarome taip, kaip Gla parodyta, tik infliuentés dalis, kuriose.tarp mazgy ji yra netiesi, remdamies} (2.4) skirsnyje pateikta iSvada, istiesiname (3.14 pay.). 3.7. Sijy_infliuendiy sudarymas ‘kinematiniu budu Ankstesniame skyriuje pateiktas statinis infliuendiy sudarymo badas néra vienintelis. Iniliuentes galima sudaryti ir kitals bidais, ju_tarpe kinematiniu. Sis bidas teori8kai pagristas bus véliau {aStuntajame skyriuje). Jo esmé yra ta, kad bet kurig inflivente golime sudaryti haip jlinkiy kreive (arba jlinkiy taudting) tuo al- veju, kai atitinkamas rysys pasislenka per vienetg. Pritaikysime 3} biida i8 pradziy dviatramei sijai su i&sikisu- siais galais (3.15 pav.). -Sudarant alraminés reakeijos V4 infliu- ente, reikia sijos piiv A su atrama jungiantj atraminj ry8j nuo atramos atpalaiduoti ir paslinkti per vieneta Zemyn, Kertu per ienetg Zemyn pasislinks ir sijos pitivis A. Kadangi atraminis pid- Vis B lieka pastovus, tal visa sija_pasisuka apie éj piv, Sijos pitiviy vertikalieji pasislinkimai (jlinkiai) kartu yra reakeijos Vs infliventés ordinates. Sudarydami kitas infliuentes, pavyzdZiuj, sijos pidvyje T vet kiangio Tenkimo momento Mf ir skersinés jégos Or inlliuentes, samprotaujame ir darome Sitaip. Pitvis T sija dalija j dvi dalis— kairiajg ir deSiniaja. Tos dalys viena kitos atvilgiu negali pasi- sukti_arba tiesiSkai pasislinkti, nes tame pidvyje yra atitinkami vidiniai rySiai. Dél to Siuos tame pitivyje esanéius rySius reikia pa’alint Kad bity galima sudaryti pitivyje veikiantio lenkimo momento infliuente, pidvyje 7 jvedame Sarnyra ir juo sujungtus sijos galus viena kito atzvilgiu pasukame kampu, lygiv vienetui (3.16 pav.). Kadangi-sija piiiviuose A ir B prie atramy Sarayri8kai pritvirtinta, tai jos atskiros dalys pasisuks apie tuos pifivius ir atsidurs braks- nine linija parodytoje padétyje. Gautoji jlinkiy kreivé kartu vaiz- duoja ir lenkimo momento Mr infliuente. e . sudarome ir pilivio 7 skersinés jégos infliuente. Sit atveju reikia pagalinti rySius, kliudantius sijos galams tame pi wyle pasislinkti vienas kito atdvilgi statmena sijos a8iai kryptimi, Tuo tikslu sija pitivyje 7 perpiauname ir gautus galus sujuagiame dviem lygiagretiais su a8imi, t. y. horizontaliais, ryfiais. Kad bity galima sudaryli inflinente, sijos galus tame pilivyje reikia pa- slinkti vienas kito atzvilgiu per vieneta. Jlinkiy kreivé kart bus ir skersinés. jegos Qr infliuenté =a : 3.8 av, face = (3.17 pav.). Kad iniliventés Zenklai bitty teisingi, reikia sijos galus praskesti ta kryptimi, kuria veikia teigiamos skersines jegos ali: tinkamose sijos dalyse (3.18 pav.) ___Kinematiniu bidu glima sudaryti infliuentes bet kurioms si: Joms, jy tarpe daugiaatraméms Sarnyrinéms, veikiant liek netar- igkai, tick ir mazginei apkrovai. 3.8. Sijy infliuentiy sudarymas fiktyviy krdviy Badu, _._Infliuentés yra labai panagios j len- kimo momenty’diagramas, Ypat rySkiai matyti, esent paprastajai dviatramei sijai. I8 tiesy, pidvio 7 lenkimo momen- to infliuenté yra visai tokia pal, kalp si- jos lenkimo momenty diagrama, tuo at- veju, kai pitvyje T veikia jéga P= I. To paties pitivio skersinés jégos iniliuenté yra tokia pat, kaip sijos lenkimo mo- menty diagrama, tuo atveju, kai pitivyje T veikia momentas M=I (3.19 pav.). Kadangi infliuentés ir lenkimo mo- menty diagramos iS iSorés yra pana- Bios, tai Sia aplinkybe galima pasina doti, sudarant infliuentes. Bel hoki in- fliuente galima sudaryti kaip lenkima momenix diagramg, gaunama, veikiant atitinkamai apkrovai. Apkrova, kurial veikiant lenkimo momenty diagrama - gauname tokia, kaip ieSkomoji infliuen- 46, vadinama fiktyvia apkrova, 4 Uleak Ne attarbafiktyviu kraviu. Sija, kurig reikia apkrauti fiktyvia kraviu, kad buty galima sudaryti ‘reikiama infliuente, vadinama Tiktyvia sija. Jeigu imsime 3.19 paveiksle parodytg sija, lai fiktyvas kriiviai buvo P= 1 arba M=i, o fiktyvi sija buvo tolygi duo- tajai sijai. Imant kitokias sijas, fiktyvi sija skiriasi nuo duotosios. [per 3.00 pav. Paveréiant duotaja sija fiktyvia sija, reikia padaryti joje Sitokius pakeitimus: a) jtvirtinte atramg pakeisti sijos palaidu galu; b) si- jos palaidg gala pakeisttjtvstinimy; e) paslankigia arba mepe- slankigia Sarnyrine atrama pakeisti Sarnyru; d) Sarnyra pakeisti paslankiaja arba nepastankiaja Sarnyrine atrama. 3.20 paveiksle parodyta triatramé Sarnyriné sija, atitinkama fiktyvi stja ir keletas fiktyviy kraviy bady sudaryty iniliuendiy, 3.9. Sijy ekstreminiy M ir Q reikimniq ‘gaubiamosios Sio skyriaus 3.3 skirsnyje buvo inagrinétas Klausimas, kaip nustatyti bet kurio sijos pitivio ekstreminj lenkimo momenta, atsi randantj, veikiant paslankiajei jégy sistemai. Skaiéiuojant ‘sijas, kartais reikia Zinoti ekstreminiy lenkimo momenty reikSmes Vi- siems ‘ms, kitaip sakant, reikia turéti sijos ekstre- miniy lenkimo momenty gaubiamgja. Tokia gau-- biamoji gaunama éitaip. Visa sija padalijama j &—10 lygiy ir dalijimo la8kai— sijos_pitiviai — patymimi. Kiekvienam si. pilviul 33 skirsnyje aprasylu body randamas ekstreminis lenki- mo momentas. Rastosios lenkiino momenty, reikémés bet kuriuo masteliu atidedamos kaip ordinatés ties atitinkamu sijos piaviu, ir visy ordinaéig virsiinés sujungiamos sklanddia kreive. Si kreivé Ey ir bus-ekstreminiy lenkimo-momenty, atsirandantiy, velkiantspa- slankiajai jégy-sistemai, gaubiamnoji. 3 Norint rasti atskiry sijos pitiviy ekstreminius lenkinto' mo- mentus, reikia turéti galvoje, kad paslankioji jégy sistema (trau- kinys, 2utomobiliai arba traklorial) gali ant sijos atsidurti #8 viene 821 pev. arba i§ kito jos galo. Dal to tuo atveju, kai jégy. sistema yra nesimetring, suradus ekstremines Jenkimo mowienty reikémes si- metriniams’ sijos-pidiviams, sudarant diagrama, ties abiem sijos piltviais reikia atideti didesnigja reikéme Ekstreminiy lenkimo momenty geubiamoji yra artima parabo- lei, Tikslian panagrinéjus analitiskal, matyti; ‘kad Si geubiamoji sudaryta iS visos eilés susikertantig paraboliy atkarpy. Dél to apytikriai lenkimo momenty geubiamaja galima kur kas greigies ir paprastiau surasti, 3.4 skirsnyje apra8ytu badu randame view Giduiausiq sijos lenkimo momenta. Sakysime, jis surandamas, kei kritiSkoji jega yra Ps, Pitivis, kurio lenkimo momentas yra visi-d étiausias, yra Ym aistumu j deSing ‘nuo sijos vidurio; dia‘ yra jégos Py alstumas nuo jégy sistemos atstojamosios R. 8] al- stuma + 1 atidedame j abi puses nuo sijos.vidurio ir ties gautais takkais kaip ordinates bet kuriuo masteliut atidedame visy didziat- sig sijos lenkimo momenta, Atidéty reikSmniy virSines vieng su ki sujungiame tiese, o su atraminiais piuviais — parabolémis (8.21 pav.)- Pazymétina, kad aukéGiau aptartos ekstreminiy lenkimo mo- ‘menty gaubiamosios buvo sudarytos, weikiant pasiankiajai jégy sistemai. Kiekviena sija visuomet kariu yra veikiama ir nuolatinés apkrovos, bitent, nuosavo svorio. Veikiant Siai apkrovai, sijos plaviuose atsiranda taip pat tam tikro dydzio lenkimo,momentai, oeers: {ariuos, relkalui esant, reikia pridéti prie aurodytais bidais ap- skaitiuojamy lenkimo momenty ekstreminiy reiksmiy, Galima sudaryti taip pat ir skersiniy jégy ekstreminiy reiks- miy, geunamy, veiklant paslankiajai jégy sistemal, gaubiamaja, Kadangi bet kurio sijos pitivio skersinés jégos infliuenté yra dvidenklé ir ‘dél to kiekvienam sijos piuviul galima gauti dvi skirtingo Zenklo. skersiniy jégu ekstremines reiksmes, tai ir jy geubiamoji visuomet yra dviejy enkly. Norédami gauti skersiniy jé- 84 gaubiamaja, veikiant bet ku- Fiai jégy sistemal, visa sijg pa- dalijame j 8—10'daliy ir gau- tiems piaviams sudarome skersi- niy jégy infliuentes, Taip pat su- darome ir atraminiy reakcify in- flimentes. Kadangi simetriniy sijos pitiviy, esangiy skirtingose sijos pusése, infliuentés yra vi nodos, tik skirtingo Zenklo, tai galima sudaryti tik puse visy in- liuendiy, t. y. 4—5 infliuentes. Naudodamiesi siomis iniliuenti 22 'pav. mis, randame kiekvienam sijos pitiviui ekstremines skersiniy Jé- eu retkSmes. Jas nustatant, rei- kia turéti galvoje, kad pastankioji jégy sistema datnal geli buti apvertiamo pobiiddio, t. y. jegos Py, Pa, Pa... Pa gall ant sijos atsidurti tiek i8 jos kairiojo, tiek i8 deginiojo galo. Alideje Bautes skersinin jégy reiksmes avo kurios nors aSies kaip ordinates Hes alitinkamais sijos pitwiais ir jy reikémiy virSnes. sujunge sklanddiomis kreivemis, gauname ekstreminiy skersiniu jégy gas Biamaja. Ji atrodys mazdaug taip, kaip parodyta 3.29 pavelksle, a. Taip sudaryta gaublamoji vaizduos sijos piiviy ekstremines crsines jégas, tik veikiant paslankiajai jégy sistemai, Be to, Kielwviena sija visuomet yra veikiama ir nuolatines apkrovos, bi, tent, nuosavo svorio. Si apkrova yra iStisal vienodal isskirstyta ir del to sijos pitiviuose atsiranda skersinés jégos, parodytos 8.22 pav., , diagramoje, Pridéje prie 3.22 pavetkste, a, duotos gaubiamosios teigiamy ir neigiamy ordinaciy 3.22 paveiksle, b, pateiktas diagramos ordina- tes, gauname sijos galutine skersiniy jégu (esant nuolatinel ir pastankiajai apkrovoms) gaubiamaja. Ji parodyta 3.22 paveiksle, c. a Jeigu paslankiaja apkrova sudaro vienodai fSskirstytas krivig, {ai ekstrethiniy skersiniy j¢gy gaubiamoji sudaroma labai papras~ ai, Didziausia teigiama skersiné jéga, gaunama katriajame atra- miniame pidvyje, yra lygi pilnal apkrautos sijos atraminei reakei- jai Vaw 4 Didziausia neigiama to paties’ piiivio skersiné jéga yra lygi nu- liui. Pidviui slenkant nuo kairiosios atramos link de- Hiniosios, didZiausia tei- giama.skersiné jéga ma- 2és, o didZiausia neigiama didés pagal kvadratinés paraboles désnij caip magéja ir didéja_pidivio skersinés jégos infliuentés atskiry daliy plotai). Dé to ekstreminiy skersinin gy gaubiamoji bus tokio pavidalo, kaip parodyta 3.23 paveiksle, a. Pridéje prie jos ordinatiy skersi- nes. jégas, atsirendantias, veikiant nuosavam svoriui (3.23 pav., .b), gauname gaubiamaja, parodyta 3.23 IV skyRius TRISARNYRES ARKOS IR REMAI 4.4, Trigarnyriy arky ir rémy tipai. 4y geometrinio pastovumo salygos Iki Siol nagrinétos strypinés sistemos — jvairios sijos —yra ss. darytos i8 strypy, turingiy tiesia geometrine a8). Jeigu paimsime kreiva strypa, islenktg pagal apskritimo lanka, parabole arba pe- nabig kreive, pritvirtinsime jj prie atramy trimis rySiais ir apkrau- sime, pavyzdziui, vertikaliomis jégomis, tai turésime is esmés taip pat dviatrame sija, tik jos aSis bus lenkta (4.1 pav.). Tokios sijos. darbo sglygos Bick tiek skirsis nuo paprastosios taip pat apkraw- tos dviatramés sijos, kurios aSis yra tiesi Statiniu potitirin skie- tumas bus tas, kad sijos su lenkta aSimi skersiniuose pitvisosa, veikiant, vertikalioms jégoms, atsiras ne tik lenkimo momentat it skersinés jégos, bel ir asinés jégos. Geometriniu podiliriu skirtu.mas bus tas, kad, deformuodamasi ir iSlinkdama, tokia sija. tie~ Sinsis. Esent sijai su lenkla aSimi, atraminiai piaviai gana gmiat pasislinks- vienas kito atZvilgiu,'o Sito visai nepastebima, ai yra peprasia dviatramé sija su fiesia aim 41 pay, 42 paw. -Kad tokios-dviatramés sijos, kurios aéis:yra lenkta, atraminiai pluviai nepasislinkty vienas kito atdvilgiu, jos atramoje B pric esamo vertikalaus atraminio rySio papildomal pridedame dar vie~ na —horizontaly — atraminj ry8j (42 pav.). Gatitoji konstrukeija vadinama ja nebe sija, bet ark. Principinis arkos skirtumas nuo dviatramés sijos yra tas, kad, velkiant vertikalioms jegoms, dviatraméje sijoje: atsiranda: tik vertikalios atramtinés reakeijos, 0 arkoje, veikiant Yokioms pat jégoms, alsirantda ir vertikalios, ir horizontalios: réakcijos. F c 43 pay, 44 pay, 42 paveiksle parodytoji arka, turinti du Sarnyrus (atramose) ic dél to vadinama dvigarnyre arka, pritvirtinta prie atramy, pa- naudojant deugiau airaminiy rySiy, negu batinal reikia, kad kon- strukelja buty geometriskai pastovi. Kadangi joje atsiranda.ketu- Tios reakeljos — dvi vertikalios ir dvi horizontalios, o statika joms rasti teduoda tris jégy pusiausvyros lygtis, tai dviSarnyré arka yra vieng karta statiskai neigsprendiama. |’ bet kurj tokios arkos piuvj galima papildomai jvesti dar viena—treeia—Sarnyra (43 pav.). Tuomet jai bus galima para’yti papildomg statikos Iygtj, baient, lenkimo momentas Sarnyre bus lygus auliui, Arks pasidarys statiskai iSsprendziama. Tokia statiSkai iSsprenddiam: ska vadinama trigarnyre arka, : se Jeigu vietoj strypo su lenkta a3imi paimsime strypa su lauzyta a8imi ir su juo taip pat padarysime, tal gausime konstrukeija, va- dinamg triSarnyriu rému, (4.4 pav.). Trigarnyrés arkos ir rémai gali biti simetriniai ir nesimetriniai. Simetriniy arky ir rémy atraminiai Sernyrai paprastai esti viename aukStyje, Trediasis — virSutinis — Sernyras tuomel esti simetrijos aSyje. Ti arnyrés arkos, tiek ir re mo aSis gali biiti bet kurios formos. Kad Sios konstrukeijos bity geomet- riskai pastovios, turi biti laikomasi sqlygos — vis! irys Sarnyrai turi biti ne vienoje tieséje. Be parodyty 4.3 ir 4.4 paveiksluo- se paprasty triSarnyriy arky ir remy, praktikoje daznai sutinkamos trigar- nyrés arkos ir rémai_ su styga (45 pav.). Kaip matyti 18 paveikslo, jose vieioj Ketvirto atraminio rysio yra papildomas abi arkos arba remo Galis jungiantis strypas, vadinamas styga. ‘Skaigiavimo poZitriu principinio skirfumo tarp trigarnyrés arkos ir tr Saryrio rémo néra. Taip pat néra skirtumo tarp paprastyjy triSarnyriy arky arba rémy ir tokiy pal arky ir remy su styga, iSskyrus tai, kad skir- tingai_nustatomos reakeijos. Dal to olesniuose skirsniuose daugiausia bus kalbama apie paprastasias tri- 45 pav. Sarnyres arkes. [yD 4.2. Analifinis trgamyrés arkos skaléiavimas Bendriausias triSarnyrés arkos atvejis yra tuomet, kai arke nesimetriné, jos atraminiai Sarnyrai —skirtinguose aukStiuose, o apkrova — bet kutlos krypties jegos (4.6 pav.). Kadangi triSar- nyré arka, kaip buvo minéta, yra statigkal iSsprendziama, tai visi ieSkomieji dydziai joje randami, pasinaudojant statikes pusiausv ros lygtimis ir statikos metodais. Notédari rasti arkos atraniines reakcijas, jos Sarnyrus A ir B sujinglame Tse. Kiekv.ang Feake ig suskitdomie du kemponents— vertikaligsi i Va ir reakeijas Hait Hp, veikiancias tests. AB kryptim’. ~~" ae 5sArkaj galima paraSyti tokig statikos pusiausvyros fygtiy, sis- tema: iS Jos rasime Vp iS jos rasime Va; ic i8 jos rasime H4; ME =0, i8 jos rasime Hy. _ 18 dviejy pirmajy lygéiy matome, kad vertikaliosios reakeijos Va it Va tia randamos taip pat, kaip paprastoje dviatraméje sijoje. i oS mel} 4 2 = = Ha. Oe ee Me 46 par. Reakcijas Hy ir Hy savo ruodtu galima vel suskaldyti j du Komponentus — vertikalyjj ir horizontalyjj. Jeigu tiesés, jungian- Gios Sarnyrus A ir B, Kampas su horizontale yra a, tal reakeijy Hy it Ha komponentai yra Sitokie: Ha=Hycos a it Vis ~Fasin aml tg a: 7 a Hy=Hp00s a it Vyp=H asin a= Hy tg a. Sudéje atraminiuose pidvinose 4 ir B veikiangiy reakeijy ver- tikaliuosius komponentus V4 su Va ir V3 su Ve, gauname: Va=VatHaiga, 4D, Imant arka veiklandiy aktyviyjy jégy P momentus Sarnyry A, Bir C atavilgiu, reikia Zinoti, koks yra atstumas tarp veikiantig Jegu ir ty Sarnyry. Analitiniu-bidu daznai gana sunku rasti sivos atstumus, Kad buty lengviat apskaifiuoti ir reakcijas, ir visa arka, Kiekviena pasvirusi jéga paprastai suskaidoma j'du komponen- tus — vertikalyjj P, ir horizontalujj Ps. Jeigu bet kurios jégos su vertikale sudatomas kampas yra , tai jos Komponentai: P.=P cos B, Py=P sin B, Dainiausiai arkas veikia vertikalioji apkrova, Rasime reakci- jas, atsirandantias 4.7 paveiksle parodytoje trigarnyréje arkoje. 47 pav. IS pusiausvyros lygtiy 2M4=0 ir 2Mp=0 gauname: Pia +Pidg+ Pette—Val= Pid, +Paba+Psbs— Vi iS Ga Paes Pe | Vga PetcbPasnt Pate (4.2) fue Pid PabtPaby EPO Va 2 =B Vadinasi, atraminiy reakeijy vertikalieji komponentai V4 ir Vi Ga yra visai tokie pat, kaip ir to paties ilgio ir taip pat apkrautoje paprastoje dviatraméje sijo} 7Projektuojame. visas arka veikiantias jégas j horizontalig 23). Kadangi arkg veikianéios aktyviosios apkroves jegos yra- visos Yertikalios, tat jy projekcijos j horizontalia a8] yra lygios nuliui, Dél to projekcijy Iygtis bus Sitoki Hycos a—Hiscos a=0; 48 Ga Hy =Hs, Taigi tuo atveju, kei arka veikiama tik vertikaliy jégy, abi ‘ios reakcijos yra iygios. Dal to jas tollau rasysime be indeksy, liesiog #7”. Norédami apskaigiuoti reakeijy komponenta. 1’, imame arkos kairiaja arba desinigia. puse veikiantiy jégy momenty Sar- ayro C atzvilgiu suma ir ja prilyginame nuliuis Vah—P1(h~ a1) ~Ps(l;—as) —H] () Hx VAb=Puth ai) —Pallraa) F ; Jsizitiréje j Bio rei8kinio skailiklj, matome; kad jis yra viena (kairiaja) arkos puse veikiandiy jégy momentas pitivio C atzvil ‘giv, apskeitiuotes paprastai dviatramei sijai, Pazymeje jj Mc, pa- FaSome: (ce) Kadangi pagal (a) formule (i8leidg indeksus A arba B) gau- same HH’ cos a, tai ora @ Be to, iS 4.7 paveiksio matome, kad f=f cosa. (e) Jra’g (4) ir (¢) reiSkinius j reiSkinj (c), gauname: ie F. (43) Taigi irigarnyrés arkos gulstioji reakctja, kitaip dar vadinama carkos skétimo jéga, yra lygi arkos pitioyje C veikiantiam lenkimo momentui, apskaidiuotam kaip paprastojoje dviatraméje sijoje ir padalytam 8 arkos pakylos f. Vertikaliosios reakcijos pagal (4.1) formules: Va=VitH tga, (44) Vem Ve—H tga. (45) Datniausiai abu arky atraminiai Sarnyrai A ir B yra viename auldtyje. Tuomet a=0 ir ig a=0, todél VasVa ir VaxVe. fertikalios reakeijos tokioje arkoje, kaip malome, yra lygios paprastosos viata sos atraminéms reakeijoms. ‘Tngemyrés.arkos bet kurio plavlo 7 jrqzas — lento momen 4g Mr, abing jéga Na ic shersing j8ga Or randame pluvio mela du,—mintyse arka pidvia T padalijame | dvi dalis. Vieng dali, pavyadziui, deSiniaja, paSaliname ir jos velkimg } likusty katrigfz~ ‘arkos dalj pakeitiame'irazomis Mp, Ny ir-Qr. Arkos piuvio Tenkimo momentas-My Tygus visy 8ig (Ly. Kairlaja) dalj veikianéiy jegy rmomenty plivig F atévilgiu sume, o-aBine jega Nx ir skersiné je ga Qr— iy patiy jégu projekcijy { arkos aSies lietiamejg arba normale (i. y. statmeng aSiai) sumai, 48 pav, i bendrugju atveju jralos Mr, Nx ir Qn biity iSret8- kiamos gene audetingomio fontuleny , tai pesitenkinsime rade as dazniausial praktikofe pasitaikandial arkal, ty. taringial ve- name aukétyje Sarnyrus A ir B vertikaliy jégy veikiamai arkai (48 pav.). ae ; : ‘Arkos pitivio 7, kurio koordinatés yra xr ir yx, lenkimo mo- mentas, imant jégas, velkiantias kairiaja arkos puse, lygus: Mr= Vase—Pi (tea) —His.Sio reiSkinio de¥iniosios pusés pirmiej Jenkimo momentas, apskaiginotas to tai Wviatramei sijai. Pazyméje jj My, Gia Mr=Vaxr—P,(te—0). Norédami rasti arkos pitivio T skersines ir aines Jégas, i&ve- dame tame taSke arkos asies lietlamaja. Liesiamosios kampa su horizontalia. aSimi patymime g. Imdami visa jégy, veikiandiy arka j kaire puse nuo piuvio 7, projekcijy j normale ir lieSiamaje sumas, gauname: Qr=Va cos q—P, cos p—H sin g= (Va— No=—Va sin g@-+P; ) cos p—H sin g; 9-H cos ¢=— (V4—Py) sin p—H cos g. Cia Va-Pi yra paprastosios dviatramés sijos atitinkamo piti- vio T skersiné jéga. Padyméje ja Q7, gauname: Qr=Qicos p—H sing; Nr=— (Qrsin 9+H cos @) 47) (48) Minuso-enklas aSinés jégos reiSkinia deSiniojoje puséje rodo, kad asiné jéga piuvy gninzd Kadangi prakanae. ‘arka veikian- Gos jégos*beveik visuomet veikia Zemyn ir dél to beveik visuomet arkos pitiviai yra_gniuidomi, tai minuso Zenkla (4.8) formuléj galima praleisti. Taciau &ia reikia atsiminti, kad aSiné jéga pitivj gniuzdo, 0 ne tempia. Praktikoje (4.8) formulé dazniausial yra raSoma be minuso Zenklo. Skeitiuojant tri$arnyres arkas, daZnai tenka joms sudaryti len- kimo momenty, skersiniy ir aSiniy jégu-diagramas, 13 tokiy diagra— my lengva matyti, kuriuose arkos ios ja_didZiausios irazos ir kokio jos dydzio. Tuo tikslu arkos adis Ppaprastai padal jamaj 8=10-arba dangiau daliy ir nustatomi dalijimo ta8ky geo- metriniai dydZiai — ordinates y ir funkcijos cos g ir sin g. Kad but. paprastiat ir lengviau skaitiuoti, j lygias dalis padalijama ne pati arkos ais, t. y. lankas, bet jos styga. Po to skaiiuojami atskis arkos pitiviy ieSkomieji dydziai — lenkimo momentai, skersinés ir asinés jégos, Kad, sudarant atitinkamas diagramas, véliau nekilty neaiSkumy, geometriniai dydziai, 0 taip pat jrazos papildomai ap- skaidiuojami visiems piiviams, kuriuose veikia koncentruotos it gos. Papildomyjy piiiviy Jenkimo momentus, skersines ir agines o Jégas (Mz, Qr ir Nz), 0 taip pat ieSkomasias jratas reikia apskai- Siuoti du kartus: vieng karta —be gal ir antra — be. galo mazai j deSine nuo ‘mazai_j kaire nuo piiivio ‘ivio. Taip daroma dél to, Kad a8iniy ir skersiniy. aSiy diagramose ties koncentruotomis j& gomis susidaro Suoliai. Visa skaigiavimg paprastai sudaro alitinkamos formos lentelé, 3 pavyzdys. Apskeitivosime 48 pavetksle parodytos arkos plivio T jrgdas, kal aka ya paraboling, oes ill duamenys tothe fci0g a ed te or Ae M35 Mm, as=7,0 m, Lem 2.5 m, Pym Pp 30 KN, Pym dd KN. ie Akos vertikalios ‘atraminés ‘eakeljos pagal (4.1) it (42) formules yra VatVa=ZP; 5704490=30-+90440, ‘Skitimo jéga pagal (43) formule lygi: ) seo. 50—10-20 _ = 0:50=40-20 ag yy Kadangi arka yra pareboting, tai jos abies lygtts: A agus, Irae duotgsias J, fir xz reikémes, randame pitivio T ordinate: Akos pve tenkimo momenta randame pagel (4.6) formulp, Kedangi Mi, =Vaz+P (xr ~6,) 57 0-25~30(25—15) 1125 kN, Mo 112 5~450-225~1125—-1012=11,3 kNon Lietiamosios kampo @ tangent apskaiivojame kaip y iSvesting ay e9- Piaviui T ganname:Tim: we Vee -V ae" Vinee Ve" sin g-00s 9-tg 9=0857-06=0,54. Kedangi Qr°=Va~Pi= (4.9) formals, gauname: Qr= Qo" cos OH sin 27.0 -0857—45-0514=001 EN: Mam —(Qe! sin p+ cos @)=— (270 -0514+450 0857) = —524 KN. it 57,0—30,027,0 KN, (ai, skaléiuodam! pagel (47) i= Kaip matome iS Sio pavyzdzio, skaidiuojant arkos piavio len- | Kimo momente Mp, reikia atimti vieng iS kito du ‘aitimo dydzio | skaitius, Kad skaigiavimo rezaltatai pity pakankamai tikslas, kiek- Viena is ty skaitiy reikia turéti bent vienu deSimtainia Zenkta didesnio tikslumo. 44 pavyzdys. Sudarysime 49 pavelksle atvaizduotos parabotinés tlSarmyrés arkos, fenine moment, arersiniy tr ain eg ‘iegemas iedinae “argos verkaliosios atramincs reaiJos yra Stokes: 6:9,0- 135 400-45 Yor SOB HOE ssp Patiksiname, ating suradome rakes Var Vandt ¥P, S554585—114, 6-99+0061140, Gulstiaia raha geusems 585-90— 60-45 a 855 KN. Arkos slyga padslijame' 12 lyin dag, kariy this Ax=1.5 1, i-pér dal Fe oe ee eeialan Hes jor enaneus eras sles flies pazy se ts Se Nadare at intl ronda ving Gel varie B SO8 mime 1 hte), Puavtd & tes haiao arkq velkie Koncentriote [ege, pal nm elder cuts : a ; lente geen silos piviyskersines jégas Qi frome jar | selina lentelés skilfj. Sijos pitiviy skersinés jégos iSreitkiamos fitaip: ; 046 piiviei = Q=Va-gres 1 649 piiviel = @=Va-a ys D412 pilvisi = @=— Ve. ‘Totieu lentelés, S12 skiltyse skaiBinojame sandauges Q" it H su sing i cos, 0 talp pat H sa yr. a Lentelés 19 skiliyje skaitiuojame arkos pitviy yee MESS 9 at jame arkos pitviy lenkime momentus Af, Jie 0+6 pidiviuose WaVarr— Gr fi 649 pitas AP =Vaseah 9412 piviuose MPVs (!—2z), o41 lentelé aaah ene5e8258 w | Z88S8 S882 82 i i SSeoss2iaqgaies | 777s fee e257 eT TTP BEL BS -eeegiiaia ee: Saeesbees Be ceee eee eee, 82° z2 222332 aA PES 8 FF = SS Sees 5 Sec Ss 825 7 ri PTT TLE ELLE RRS eae fegso93888 84 pat SG Ta ae | 8888822298888 ee eater arc rete ; | #28252.282 232 - preter veer iterate ee i | 2832528888. 588 | $82892.298 2.88 | .SERSS8R88 28 | 7 Saaa88588 S56 ve | 0289288888 ,8993 Norint apskeitiuoti bet kurio arkos piivio lenkimo moments Mn, tereitia susomiuoti aitinkamg 12 ic 12 skiley ellutg. Apshaidiuofont skersine jee Qr- reikia susumuoti 9 ir 10 skilfis, 0 abing — 8 Jr Il skilésy stitiokemes eilutes: Sudaryiosios 18 skaitiavinto rezultaty Mx, Qe ie Nz diagramos atveizduo. tos 49 pavelksle ~~ 4.3. Tritamnyrés arkes grafinis skaiiavimas Kaip ir, vises statigkai iSsprendziemas strypines sistemas, tri- ‘kas galima sékmingai apskaitiuoti grafiSkai grinésime pradZioje, kaip grafiSkai nustatomos atraminés reakcijos paprastiausial apkrautoje arkoje, kai ji apkrauta i8 vie- nos pusés ir tik viena jéga (4.10 pav., a). Kadangi arkos deSinioji 4.10 pav. pusé néra apkrauta aktyviosiomiis jégomis, tai ji vetkiama tik Sar- nyruose C ir B atsirandantiy reakcijy. Esant Siai arkos daliai pu siausvyroje, Sarnyruose C ir B atsirandantios reakeijos gali veikti tik tiesés CB kryptimi. Vadinasi, arkos deSinioji reakcija Ra veikia per Sarnyrus B ir C. Visa. arka yra veikiama trijy jégy—P, Ra ic Rp. Trys olenoje plokSiumoje veikiancios jégos, keip Zinome, gali biti pusiausoyroje tuomet, kai jos susikerta viename tagke, Del to, pratese reakcijos Rp veikimo tiese iki jos susikirtimo su jéga P, per gautg susikirti- mo taka Svedame reakeijos Ra veikimo tiese it tokiu budu nusta- tome kairiosios reakejjos veikiino krypt} Norint nustatyti reakeijy dydj, reikia prisiminti i8 statikos dar vieng jégy pusiausvyros salyga: pusiauscyroje esanti plokstioit jégy sistema visuomet sudaro wédarg daugiakampi. Del to, atidéle bel kuriuo masteliu jéga P i iS jos galiniy taiky iSvede tieses, Ss Unesk Ne. 20rodandias reakeijy Ra ir Re kryptis (4.10 pav., c), gauname abiejy. reakeijy dydzius. Jeign arka jégy sistemos bity veikiama tik vienojé puséje, tai, pasinaudojus virviniu daugiakampiu, buty galima imti Siu jegy atstojamaja ir po to, kaip buvo nurodyta, nustatyli-reakeijy dydi. Panagtioésime.kiek sudetiagesn) atvelj, kal abiejosearkos pusése veikia po vieng jéga (4.11 pav., a). Sito atyeju reikia nu- statyti reakeijas atskirai, kai apkrauta lik viena ar kita arkos pusé. 4.1L pay. Jégn daugiakampius bréziame susiglaudusius (4.11 pav., 6). Po to, kaip parodyta brézinyje, pridéje prie reakcijos R+ grafiSkai Ra (pa- rodyta brikSnine linija), o prie reakcijos Re taip pat pridéje Re (irgi parodyta brakSnine linija), jégu lygiagretainio budu sudaro- me jy atstojamasias,— galutines. arkos reakeijas Ra it Rp. Dabar jau mesunku grafiskal iSspresti bendriausig trigarnyrés arkos apkrovimo atveji, kai ja veikia jégu sistemos abiejose pusése (4.12 pav.). Atidéje visas arkg veikiangies jéges Pi, Pa... Ps tam tikru masteliu viena paskti kilg brézinyje ir po to parinke Balia polius O, ir Oz, sudarome i8 pradiiy jégu, 0 po to ir virvi- nius daugiakampins su krastinémis a, 6, ¢ it d, e, f, g. Sukirsding ju pirmasias krastines a ir d su paskutiniosiomis ¢ i g, gaumame ta8kus, per kuriuos eina atskirai kaitiaja ir deSiniaja atkos puses veikiandiy jégy atstojamosios S, ir Ss. Po to auksciaw nurodyta biidu surandame atramines reakeijas: i8 pradziy él kiekvieng 4122 paw.arkos pus veikianéiy jégy atskirai R4, Rs, Ra ir Re, o véliau ir galutines Ra ir Rp. Toliau nagrinédami arka, sujungiame jégy daugiakampyje re- akcijy Ra ir Ry veikimo tiesiy. susikirtimo tagka K, kaip naujai gauto arkg yeikianéio iSoriniy jéeu daugiakampio poliy, tiesémis 1, 2, 8, 4 su jégy Py, Po, Ps, ... galiniais ta8kais. 15 brédinio mato- me, kad Sios tiesés —naujo. j¢gy daugiakampio spinduliai — yra a 418 pay arkg veikiantiy jégu atstojamosios. Pavyzdziui, spindulys 7 yra segy Ra ir Pr alstojamoji, spindulys 2— jégy Ru, Ps ir Pa atstoja- moji ir t. t. Sudarome §}'nauja jégy daugiakampj atitinkant] vir- vinj daugiakampj su krastinemis Ra, 1, 2, 3, 4 it Rp. Pirmaja 3io daugiakampio kraSting vedame per arkos kairjjj atraminj Samnyra A, Kitos atitinkamos Sio virvinio daugiakampio krastinés 2 ir Rp eis per likusius Sarnyrus C ir B. Sudarytasis. virvinis daugiakampis gali biti vadinamas atsto- jamujy jégy daugiakampiu, nes jo krastines yra lygiagretios su atitinkamomis jégy atstojemosiomis ir rodo, kokiu atstumu jos yra nuo arkos, Arkose atstojamyjy jégy daugiakampj jprasta vadinii slégimo linija, nes arkos.pitviat yra gniuzdomi, Kai arka. veikia ne koncentruotos jégos, bet vienodai isskirstytas kravis, lauZting slégimo linija virsta kreive. Grafigkai skaigiuojant, arkos slégimo linija gelima pasinaudoti, surandant kilus ieSkomuosius dydzius. Pavyzdziui, jeigu reikia nu- statyti bet kurio-arkos pitivio lenkimo moments, tai witenka i8 jégy daugiakampio atskaligivoti j bet kuria puse nuo piiivio veikianciy jégy atstojamaja (jos abi.gaunamos lygios, tik prieSingos kryp- ies) ir padauginti iS slégimo linijos atstumo r nuo asies statmena jai kryptimi (4.13 pav.). Kadangi Sis alstumas yra nedidelis, tai nejmanoma jo tiksliai aiskaitiuoti ir tokiu budu tiksliai nustatyti momenta. Norint apskaiéiuoti pitivio aging ir skersing jéga, reikkia i ‘0 4.14 pay. atitinkama jégy atstojamajg S; suskaidyti j dvi atstojamasias, veikiantias dviem statmenomis kryptimis — pitvio lieciamosios ir normalés kryptimis. Pirmoji sudarys pitivio aging jéga Nz, 0 antro- ji— pillvio Skersing jéga ‘Or Jeigu trigarnyre ‘arkg Veikia tik vertikalios aktyviosios jégos (4.14 pav.), tai arkos piiiviy lenkimo momentai grafiSkai nustatomi visai paprastail. Kadangi, padauginus vertikaliy jégy veikiamos dviatramés sijos uzdaryto virvinio daugiakampio ordinates i§ jégy daugiakampio poliaus atstumo #, gaunami sijos pitiviy lenkimo momentai, tai arkos slégimo linijos, kaip virvinio daugiakampio, uddaryto, Svedant tiese per atraminius piivius Air B, ordinatés vaizduos arkos pitviy lenkimo momentus My, tik sumadintus H rarty. Cia H yra arkos jégu daugiakampio poliaus atstu- mas, atskaiSiuojamas segy masteliu. Ordinatés tarp slégimo linijos ir arkos a&ies bus 37 —yr. Taigi matome, kad Sios ordinatés vaizduoja arkos pitviy lenkimo momentus Mr, tik H karty sumat tintus. 18 tiesy, padidine jas H karty, gauname piiivio T lenkimo momenta (FF -ur | H=Mz —Hjp= Mr. Kuo aréiau arkos a¥ies eina slégimo linija, tuo meZesni jos pidviy lenkimo momentai, tuo racionaliau parinkta arkos ails. Jeigu slégimo linija sutampa su arkos a8imi, tai visy jos pitiviy «Ienkimo momentai yra lygis nulfui, Tokie.arka téra tik gniuZdoma aBiniy.jégy Nr. ' Reniiantis Sio. skirsnio, o taip pat ir ankstesnio; i&vadomis, galima palyginti statiniu potisriu trisarnyrés arkos darba su tokio pat ilgio ir taip pat apkrautos dviatramés sijos darbu. Jeigu dvi atramés sijos bet kurio pitivio lenkimo momentas yra MP, tai ati- Unkamame arkos piuvyje Sis momentas, bus M°—My. Esant net paéiai nepatogiausiai (nesimetrinei) apkrovai, arkos pitiviy len- Kimo momentai bus visuomet bent keletg karty mazesni uz atitin- kamy dviatrames sijos piuviy lenkimo, momentus, Dar didesnis, skirtumas yra tarp didZiausinjy lenkimo momenty. Taip pat visuo- met gerokai mazesnés yra ir arkos skersinés jégos. Dal to arkomis visuomet galima perdéngti Zymiai didesnes angas, negu dviatra- mémis arba bet kuriomis kilokioinis siJomis. Tuo atkos yra prana- Sesneés uz sijas. Esminis arky ir sijy skirtumas yra tas, kad arkose, veikiant verlikaliajai_apkrovai, atsiranda horizontaliosios reakeijos, 0 to néra sijose. Dél to dazniausiai labai pasunkéja ir pabrangsta arky atramy jrengimas, palyginus su sijy atramomis. Tai jau yra arky trukumas, lyginant jas su sijomis. Be to, prieSingai sijoms, arkos piuviuose, esant vertikaliajai apkrovai, atsiranda aSinés jégos. Sito negalima laikyti irikumu, nes beveik’ visos statyboje naudojamos meddiagos gerai pakelia gniwédyma, dagnai net zymiai geriau, negu lenkimg. 44, Trigarnyré arke, apkrauta ilisai vienodal iskirstytu kriviu, Ractonalioji arkos aiis Panagrinésime simetring triSarnyrg arkg, apkrauta i8tisai nodai iSskirstytu kraviu (4.15 pav.). Kadangi arkos skersiniy pit- vig lenkimo momenta, * kaip matéme, iSrei8kiami momenty Mr ir Hyr skir- tumu, tai rasime, Kokia tu- réty ‘biti parinkta a8is, kad visy jos pi Jenkimo momentas Mr bi ty lygus nuliui Arkos vertikaliosios at- raminés reakeijos: 4.15 par. avn VarVer reakcije bus: Me _Vag-e Me. = Bet kurio arkos pitivio T lenkimo-momentas. pagal (4:8). for- mulg ireiSkiames Sitaip: Mp=My—Hy=(Vax—9x- 5) Prilyging 8] momenta nuliul, randame arkos a8ies ordinates y: ® Ga y—Yxu=x) 8 ge gu-n-F Kaip matome, gavome parabolés lyglj, vadinasi, tuo atveju, kai apkrovg sudaro iStisai vienodai iSskirstytas krivis, imant_arkos aij, einantia pagal parabole, slégimo linija sutaps su arkos aim. ‘Arkos pitiwial bus tlk gniuddomi, nei lenkimo momenty, nei sker- siniy jégy juose nebus. Tokia arkos ais vadinama racionalia- je agimi + Te atk savybé, ka, tinkamal parinkus aBies forma, joje gali susidaryti lik gaivSdymo jraios, sekmingai panaudojama prakti- koje, konstruojant marines arba betonines, nearmuotas, palygint plonias arkes, kuriy angos yra gana dideles. Jeigu arka, be nuosavo svorio g, dar yra veikiama paslankiojo vienodai iSskirstyto krivio p, tai sléginto linijos padétis kiekvienu atyeju priklauso,nuo paslankiojo krivio pedéies: Nepatogiaus! apkrovimo atvejis esti tuomel, kai paslankusis krivis yra tik vie noje arba kitoje arkos puséje. Racionaliaja arkos aBimi siuo atveju laikoma tokia, uri sufampa su slégimo linija,'esant apkrovai g+ +4 p, veikiantiat per visa arkos ilgj. Apkrovus tokia arkq nesi- metriSkai, gaunami jos pitiviy lenkimo momenfai bus mazesni, ne- gu arkos aSiai esant kitokios formos. = 4.5, Trigamyrés arkos infliuentés Sudarant trigarnyrés arkos infliuentes statiniu bidu, naudoja- masi_arkos pagrindiniy ieSkomujy dydZiy (4.1)+ (4.3) ir (46) + (48) formuléimis, Sudarysime daéniausiai praktikoje pasitalkan- Gio tipo arkos — simetrinés trigarnyrés arkos — infliuentes. Kadangi arkoje atsirandantios vertikaliosios atraminés reak- cijos ireiSkiamos taip pat, kaip it atitinkamoje paprastojoje dvi- atraméje sijoje atsirandantios reakcijos, tai ir ju infliuentés bus folios pat formos, kaip ir paprastosios dviatrames sijos,vertika: liyjy reakcijy infliuentés, Del to Gia ir neaptarsime, kaip jos stidaromos. ‘Arkos fiorizontalioji reakcija i8reiSkiama Sitaip: Mo 7: ”Taigi horizontaliosios reakcijos infliventé atrodys lygiai taip pat, kaip paprastosios doiatramés sijos pitivio C lenkimo momento injliuenté, tik joje ordinatés bus j karty mazesnés. Kaip Zinome, iy pirmoji yra trikempis su ordinate % ties pidviu C. Kadangt tia a=6=-4, tai arkos horizontaliosios reakeijos arba skétimo jé- gos inflinentés ordinaté ties pifiviu C bus lygi z (4.16 pav., @). Arkos pitivio lenkimo momentas iSei8kiamas Sitaip: ® Ma=My— Hyp Pitvio lenkimo momento infliuente sudarome, imdami skirtu- img dviejy infliuenéiy, biitent, pidivio 7 lenkimo momento infliuen- les, sudarytos paprastajai dviatramei sijai, ir skétimo jegos H * infliuentés, kurios ordinatés padaugintos 15 yr. Sias abi iniliuen- tes sudarome, atidédami jy ordinaies j vieng puse ‘nuo bendros afies (4.16 pav., 6). Zemiau atvaizduota ta pati iniliuenté, tik su iStiesinta aSimi (4.16 pav., c). Arkos pilivio skersiné jéga i&reiSkiema Sitokia formule; Qe= Qreos ¢—H sin g. Kaip matome, ir skersinés jégos iniliuente galima sudaryti kaip skictumg dviejy infjiuentiy, butent, paprastosios dviatramés sijos pitivio T skersinés jégos infliuentés, padauginus jos ordinates 18 cos, ir skélimo jégos H infliuentés, padauginus jos ordinates iS sing. Ir Ga abi infliuentes atidedame j vieng puse nuo bendros a8ies (4.16 pav., d). Zemiau (4.16 pav., €) parodyta ta pati infliu’ enté su iStiesinia ai Arkos pidvio adiné jéga iSreiSkiama Sitaip: Np=—(Q;sin p+-H cos 9) Keip matome, 8 infliuenté gaunama kaip suma dviejy atitinka: mq iniliuenéiy, padauginty is pastoviy daugikliy sing ir cos. Dél_to jas brégiame { skirtingas puses nuo bendros agies (416 pays f Kadangi aSinés jégos yra tik neigiamos, tai, iStiesindami infliu: entg, jos visas ordinates atidedame j virsy, Ar teisingai sudarytos infliuentés, galima patikrinti, naudojan- tis vadinamaisiais nuliniais ta8kais, t. y. naudojantis infliuentiy taSkais, kuriuose infliuentés sudaromoji kerta aj. Nulinis takes ‘bet kurioje infliuentdje reiSkia, kad, atsidirus paslankiajai vienetinel jégat ties tuo taku, atitinkamas ieskomasis dydis Mz, Qy at Nr bus lygus nuliuiTikrinant bet kurig infliuents jéga P=! turi arka veikti tarp pifvio Pf ir Sarnyro Tada arkos deSinioji dalis téra veikiama deSiniosios reakcijos, ku- rios kryptis sutampa su tiesés, jungiantigs Sarnyrus.B ir C, kr timi, Arkos dalis, esanti j kaire nuo pitvio 7, téra veikiama tik kairiosios reakcijos, veikiantios, aiSku, 4.7 pay. 15 pradziy patikrinsime M, iniliiente. Pidvio T lenkimo mo- mentas bus lygus nuliui tuomet, kai vietintelés ark j kaire nuo piavio T veikiantios jégos— arkos kairiosios reakeijos — veikimo tHesé cis per taska 7. Dél to per Sarnyra A ir piliv} T ve riosios reakcijos veikimo tiesg iki jos susikirtimo su desi akcijos veikimo tiese CB arba jos tesiniu (4.17 pav.). Aigku, arka veikiantioji aktyyi 1 visuomet yra take O;, kur susi- Keria dviejy reakeijy vel kkimo tiesés. Ties {uo taSku Jenkimo momento Mz in- iliuentéje tari biti nulinis taSkas. PanaSiai tikcinemos ir abi likusios infliuentés— arkos. pitivio skersinés gos Qr ir aSinés jégos Nz, BS seitik dia Kalriosios ‘Teakei- + 5 jos veikimo tiese relkla t vesti kitaip. Kad arkos piuvio T skersiné jéga Qr baty lygi nuliui, kairiosios reakcijos vetkimo tiesé tu- i biti Iygiagreti su pidivio Tiegiamaja_ (4.18 pav.) - Ties reakeijy velkimo tie- sig susikirtimo taku Oe yra infliuentés nulinis ta8kas. Kai pitivis Tyra artiau Sarnyro C, 0 ne A,—reakeijy veikimo tiesiy susikirtimo ta&kas esti desingje Sarnyro C puséje. Kadangi, norint gauti de¥iniajg atraming reakei- ja, veikiandig tiesés BC kryptimi, jéga P turi veikti arka j kaire nuo Sarhyro C, tai jg reikia vaizduotis uzdéta ant konsolés, pritvirtinios atkos dalyje TC (4.19 pav.). Kadangi tokia jéga P= prie arkos fT kairiosios pusés pridedama tariamai, fiktyviai, tai ir infliuentés nulinis takes O, esti fiktyvus. ‘ Kad arkos pitivio 7 a8ine jéga bty lygi nuliui, vienintelés j kei- riaja puse nuo pidvio T arka velkianéios jégos —kairlosios réakei- jos — veikimo tiest turi biti statmena arkos lietiamajai taske T (4.20 pav.). Kadangi ir tia jega P=1 pridedama arkos dalyje TC tik fiktyviai, per tariamg Konsolg, tai iniliuentés nulinis taskas esti taip pat fiktyvus. I[sizinréjus j 417, 4.18, 4.19 ir 420 paveikslus, matyli, kad infliuendiy nulinius {askus galima panaudoti ne tik infliuentems patikrinti, bet ir joms sudaryti. 4.6. Branduoiinlal tenkimo momental ‘branduoliniy momenty infliventés Normaliniai jtempimai o arkos skersiniame pidvyje atsiranda del dviejy jrazy — lenkimo momenty M ir aSiniy jégy WV. Kadangi, veikiant e8inéms jégoms, atsirandentieji jtempimai isreiSkiami 1s=, 0 did%iausi jtempimat kraStiniuose sluoksniuose, veikiant, im mania ae jtempimy reik&més gaunamos Sitokios: lerikimo’ momentams, esti tai ekstreminés normaliniy o=aita= x ety (®) ‘Skaiginodami arkos virSutiniy sluoksniy jtempimus, atsparumo momenta W turime imti W.= i, - ia hy it hg yra atitinkamai arkos virSutiniy arba apatiniy sluoksniy didziausias atstumes nuo skerspitvvio neutraliosios adies. Kai skers: pitivis yra_simetriskas neutraliosios aSies atzvilgiu, he=he ir W.= WoW. ‘Jeigu, naudodamiesi (a) formule, norétume nustatyti ekstremi nius normalinius arkos piivio jtempimus, kurie atsiranda, veikiant bet kurial paslankiajai apkrovai, fai Sitaip padaryti baty sunku. 18 formules galima spresti, kad ‘didziaustos jtempimo o reikSmes bus tuomet, kai dedamieji jtempimai or ir op bus diddiausi. O sie pastarieji bus didziaus} tuomei, kai bus didZiausios juos sukelian- ios jrados N ir M. PasiZitirdjus j Siy iraZy infliuentes, matyti, ked » jos yra skirtingo pobadiio. Jeigu paslankiaja apkrova ant arkos pastatysime taip, Ked [raza NV bus diddiausia, tai jra%os M reikimé bus katkokia tarping, Kariais ji net gali buti lygi uliui. Jeigu paslankiosios apkrovos padat} taikysime prie jreZos M infliuentés, tai jrqZq N gausime tolima didziausiajai, Vadinasi, kad jlempimo g reikSmés duty didZiausios, paslankioji apkrova turés biti kazko- kioje tarpineje neZinomoje padétyje. Kad biity lengviau pasinaudoti (a) formule, norint apskai- Giuoti ekstremines jtempimo o reikSmes, ja perdirbame, Pinvio len- Kimo momenta M visuomel galime isrcitt ekscentriskal veikian- Ga normaline jéga N: 0. apatiniy — Wa= M=N-e; o Ha e— jégos N ekscentricitetas, vadinasi, jos atstumas nuo skers- piiivio neutraliosios, t. y. arkos a8ies. [rae (b) formuléje Ne vieto} M, gauname: © Sakysime, skerspidivio lenkimo momentas M yra teigiamas, t. y. jam veikiant, arkos virSutiniai sluoksniai yra gniuddomi, o apati hiai —tempiami. Jéga N Siuo atveju veiks aukStiau arkos. asies 6 {4.21 pav.). Arkos kraitiniy sluoksniy tafkuose o ir a jtempimat iSreiSkiami Siomis formulémis: N (a) Tatian Ye =, a i rire We =e yta arkos skerspitivio apatinio branduclinio 7 We ae tadko Bz, 0 4? =r —vir8utinio branduclinio ta8ko B, atstumal nuo neutraliosios aSies. JraSe Sluos at- stumus | (d) formules, turésim Gem He (rate); Fl oo A (re—e) Kadangi ra-te yra jégos NV atstumas nuo apatinio ‘branduolinio tasko Bo, 0 re—e—os pat jégas atstumas nuo vir- Sutinio branduolinio taSko By, tai san- daugos N(rate) ir N(re—e) yra jegos N momentai. atitinkamy branduoliniy, taSky ativilgiu. Pazyméje juos M2" —e), arkos krait tokis: 08 2 (rote) ir MY =N (ry iy sluoksniy jtempimus galutinai gauname $i- o.= (49) Taigi arkos krastinio stuoksnio jlempimai yra lygiis lenkimo momentui tolimesniojo branduolinio tasko atzvilgiu, padalytam ig ‘atitinkamo atsparumo momento. __ Kai er,, apatiniai sluoksniai bus tem: (4.8) formulés arkos skerspiiivio ekstreminiams normaliniams jtempimams apskaitivoti yra vienanarés ir dél fo patogesnés uz (a) formules. Jas naudojant, iSvengiama aukééiau minéto neait kumo. [tempimai o, ar ce bus didZiausi tuomel, kai bus didZiausi Jenkimo momentai Ma’ ir MY. Branduoliniai lenkimo momentai Me’ ir Mg’ dia skaitiuojami taip pat, kaip ir aSiniai lenkimo momentai Mi, t. y. imant_visy vieng arkos puse veikiantiy jégy momenty atitinkamy branduoli- nly ta8ky By arba By atZvilgin sumas,Branduoliniy lenkimo momenty M3’ ir MY" injliuentés ‘sudaro- mos lygiai taip pat, kaip a8iniy lenkimo momenty Af infliuentés, tik vietoj arkos skerspiavio aSies tasko T reikia imti skerspitivio 422 pav. apatin] Be arba virSutinj B; branduolinius taSkus. Kaip sudaryti ‘Has inflidentes, panaudojant nulinius taSkus, parodyta 4.22 pa. veiksle. 5 pavyzdys. Sudarysime branduotiniy Teakimo momenty infliventes 423 pa- velksle paroéyial staCiakamgio piavio paraboline| trisaroyret arkai ir rasime Jos plivlo fehetremines normalinig tempimg rekimes, velliant paslankisam Mlenbdalistéirsiylarn kraivitl g=60 N/a le bel n Duota 1=120 on, Randame 4 gen Fe ee((x2) = Ppa 40(2 04.0) -2222 ms : 4 team th ga2eaym £25. ap na-4p) oar £08 1_=-y Vie V Kadangi arkos, skerspilvis _yra_ simetrinis, tg jo branduolio spinduliai yra lygas \ Te Ean De iietamoaaae t's ao ain in ESE augliai yra (4.24 pav.) Sitokio dydi ache } 1 | = Bear sin 901 -0288-0027 m: “ara cers been a Branduoliniy taBky koordinatés yra fp 40-0,027=3,973 mm; ome +Ay—2202-40,006—2318 m, amity Aen 40400274027 m; =~ Ay=2.222-—0096—2,196 Naudodamjesi rstomie hocrdinatimis, sudarome 425 paveitale perodytes arkos plive T branduoling leno momentyinftentes, Jy virtuny ordinates fr oulniy tty padetessursndete geomettinia bhdu. YS ala 1 3973627821 986-~0,795 ms 2,782 973, ‘Sara+0,706 = 4998 msf Lygiei teip pot, fandame ir arkos virkutiniy sluoksniy ekstreminius jtempi- Tnftiventig teigiam i netgiamy deliy plotai yre mus, UE Zia rete turli gevoje, kad, esant teghemems Ienizmo, momenta, bre susidaro gniuddymo, t. y. neigiani jtempimai, ir alvirkééiai, Dal to tod Fe Zonlme y+ 4.998-081 ae 7 A eb texome= } (20-4308 arb B7H tae ge es 1108 kN ns 425-10" kN/m <= | AF, Teisamyriai rémai 0 minéta Sio skyriaus pirmajame (1.1) skirsnyje, ste iu podidriu néra skirtumo tarp triSarnyriy arky ir triSarnyriy rémy, Abi ios sistemos prie atramy pritvirtinamos keturiais atra- miniais rySiais, abiejose, veikiant vertikaliajai apkrovai, atsiranda ne tik vertikaliosios, bet ir horizontaliosios reakcijos. Skirtumas tarp jy téra geometrinis, bitent, trigarnyre arka sudaro Sernyru sujungti strypai, kuriy ais lenkta, o rémg—taip pat sujungti strypai, kuriy a8is yra lauzyta. : ‘Skaiivojant rémus analitinix bidu, galima naudoti visas pa- grindines Sio skyriaus ankstyvesniuose skirsniuose pateiktas for- mules, 0 skaitiuojant juos grafiSkai, visus aptartuosius grafinio skaigiavimo biidus, Taviau negalima statramstiy (jeigu tokiy yra) iniliuentiy nei sudaryti, nei patikrinti, panaudojant nulinius ta3- kus, nes vertikaliosios ‘tienetinés jégos veikimo tiesé ia nekerta strypo a8ies, o eina i Dainai rémo analitinis skaifiavimas yra pap naudojant arky Yormules, bet tiesi 4.25 pay. désnius.. 8 pany, Apsaiivvine 428 pale, parinta veg, Petmy tma i imo moment cstreminés reikimés gaunamos éitokios: veikiangiy jégy momenty kairiojo atraminio pitvio—Zarnyro A atévilgin suma, Bronduoliniy lenkimo momenty ekstremints reikimés st yekanty maks MY =Fq=2037 001222 Nm 1 fs AY =e aantaves (-—$8) val mstten= nin MY =Fyq=—2,794 60 ~ 1678 KN 1 aks MY’ —Fyq—2,549-60—1529 Nm; ~20-80410-80 (50-89) ~V-50—Hs 20-0 @ min MY =F.q——1,804-60=—1082 kNm. : Kaip matome, j Iygt jina dvi nefinomos atraminis reskojos Vp it Ha, Bie _ 06-088 matome, § dvio atsparimo momentas yra W= Ze = 28-08 421 fo Hos tpgtles telmanoma jax apakascival Seeger eee ieee, Daratone Ueinigiy ‘remo da vel egy, momenta rémo Sarayro 10036 ‘m2, tel arkos apatiniy siuokaniy elstreminiatjtempimai gaunemi 6 aterigne ie 1 ee mats MEE —Vab4 Haig 6 Vp 90+Hy-30410-30+15=0. (0) aks Gam = FEE 888-1 KN + ‘Lisprendg (a) ir (b) lygtiy sistema, gauname min Me 1672 pe Be tele : 2 Vo=2,786 KN, Habel,286 KN. in. cage = — Sig = ASA 1 RN. 2,786 286 Usa Nr. 2001 a cyAnalogislat i pusiateviros Wgtied BMa=0 ir sqlygos mf" <0 gatiname 1 BMa=Val—H a (hihi) + P(e by bh) a 7p b= AV 4 -50—M 4 -20420-19-1,0-80-15=0; © Va (lb) —Haky—P (hr €) =Vq-20—Ha-50-29-2,00. (A) ie one 02% 426 pav. oprendp Sig dvijy, (=) ir (4) fygtiy sistema, gaureme Vie 024 RN ie Ha=—O714 KN. Ar teisingos yra_gaulosios resketjos, patikriname, pasinaudodam! statinés pusiausiyros Gar enadotomis selygomis -a4-Va~ gb O214+2786—1,0-30— — Hy Pa 0714-12854 200. Teigtamais lenkimo momentais Gia laikemi tie,,kurie lempia rémo vidinéle puséje esantius strypi sluoksnius. Tokios Zenkly"taisyldse deztieusial laiko- asl, skelGuojant ritmo puiviy lenkimno momentus, Naudodetiesi gautomts ien- Kimo’ momenty reikSmémis, sudarome remo eskimo momenty diagram (426 pav., 6). Res] sya sersnes Is alles Jégas gauname, proehtuodeat visas sim J, site paseo pltvlo vekiantas egas | normalg siypo.slal arba | par ig abit ~Hy—Paogus—26 Qe Va 0214 KN; Quem Va —2,786 KN; 1.286 WN; Nae=—Va= 2,786 EN. Reo skersiniy ir aBiniy jégy diagramos patciktos 426 paveilse, ¢ ir d. Sudarant rémy lenkimo momenty ir kitas diagramas, rekomen- duojama laikytis tokios ordinadiy atidéjimo ir Zenkly’Zyméjimo taisyklés: lenkimo momentus aiidedame toje puséje, kur rémo sluoksniai yra tempiamt, Momenty Zenklus suzymime taip, kaip Gia, vidinéje puséje — teigiomi arba atvirkiéiai, Tatiau geriausia denkly visai nedyméti. Skersines ir aSines jégas atidedame { bel hurig asies puse ir batinai pazymimie Zenklus. Teigiamomis lailome tas skersines jégas, kuriy momentas pidivio atévilgii vetktr taikro— : 0 asTies Ti Karlos strypa tempia, i atvirkSéiai. Jei to patics strypo aiskiri tuozai turi skirtingo Zenklo skersines arba a8ines jégas, tai jas atidedame j skirlingas strypo aSies puses. Vv skyrius SUINIO TIPO STATISKAI ISSPRENDZIAMOS PLOKSCIOSIOS STRYPINES SANTVAROS 54, PlokStiyjy strypiniy santvary sudarymas. Jy geometrinio pastovumo ir statinio iisprendziamume salygos Paéme iris tiesius strypus ir jy galus Sarnyrais sujunge im gils, galiname standzig Sarnyrifie HiKampio pavidalo sirypine sis. temg (6.1 pav.)- Prie-dviejy mazgu galima prijungti dar po viena _. strypa, o pastarijy Galus vel SujungtiSamyru. Ir taip ig eilés prijunge po du maujus strypus ir jy Kits galus sujunge Samyru i nauja mazga, gauname plokScig stand%ia Sarnyring strypine sis,ema, kuria galima padéti ant atramy ic apkrauti {égomis, veikian: wns lle Paziole plolStumje. Tota peprasat esis sepa. sudal a steyping sistema va liname_plokSéiaja strypine Santvara, arba ferma (5.2 pav.). 511 pov. 52 pav. 18 tikrujy strypines santvaras sudarome, sujungdami strypy ¢: lus ne Sarnyrais, kaip auk8tiau buvo_pasakvta, bet suvirinda: atba sukniedydami. Kaip roto tiksli santvaros strypy darho ana 26 ar-eksperimentiniai tyrimai, pakeitus skaigiuojamoje santvaros schemoje_standZius mazgus Sarnyziniais, Sitai mazai tari jlakos sant¥aros strypy jrazoms. Kadangi, pakeitus standzius mazgus Sarnyriniais, labai supaprastéja ir palengveja santvaros skaidievi mas, fai beveik visada strypines santvaros skaigiuojames, laikant Jy mezgus sujungtus garnyrais, . Santvaros sirypy galus jy skaitiuojamose schemose jungian- tiems Sarnyrams priskiriama ypatybé, kokios neturi joks realus Sarnyras, biltent, laikoma, kad juose visiSkai néra trinties, t. y. Sar nyraiyra_idealis, Kartu Iaikoma, kad Sarnyry centras yra liksliai mazgy-stidarandiy strypy geometriniy asiy susikirtimo Sios prielaidos daromos tam, kad, esant santvarei apkrautai per mazgus, jg sudaraniys strypai_tebiity tik tempiami arba gniuy- domi,.t. y. baiy veikiami tik a8iniy jégy, 0 nei lenkimo momenty, nei skersiniy jégy juose nebaty. Zinoma, dél to labai supaprastéja strypiniy.sanivary skaigiavimas. Laikantis tam tikry salygy, san- tvaros strypuose veikiantias jrazas galima rasti vien 18 statikos lygéiy. Nedarant minéiy prielaidy, santvaros bity daug kathy statigkai neiSsprendziamos. ‘Tagiau ne kiekviena realia stryping sistema, turingig standzius mazgus, pakeitg jos skaigiuojamojoje Schemoje standtius mezgus Samnyrais, galime vadinti strypine santvara. Sanfuaromis vadina- me tik tokias strypines sistemas, Purios, pakeitus jy slandzias mazgus Sarnyrais, (Slieka geometriskai_pastovios (53 pav.). és pakeitus standZius mazgus Samyrais, sistema virsla judria,. tal turime ne santvara,oemg (5.4 pav.). Kaip mingjome, laikantis tam tikry salygy, plokStios’ strypinés santvaros yra statiskai iSsprendziamos, Pagrindiné sqlyga yra ta, kad santvarg Sudarangiy strypy skaitius turéty tam tikra ry$] su ! | santvaros mazgy skaitiumi, Nustatysime §j ry8j. Sakysime, turime 8 viso s strypy, i8 kuriy retkia sudaryti santvarg. 18 jy paimame 3 strypus ir, sujunge galus Sarnyrais, gauname pastovig geometri- ae figira —Sarayrinj trikampj. Tame trikampyje yra 3 mazgai_ Toliai iS likusiy s—3 stry- pu, imdami Kiekviena kar- (5 sa =5] tg po 2 strypus ir viena jy 7 galg prijungdami prie esa- my mazgu, o jy antruosius galus sujungdami j naujus | mazgus, gauname “>> . [pe 250 25 ‘ naujy mazgy. Bendras mazgy skaitius taip suda- rytoje strypindje sentvaro- pe = je bus m=3-+2>* | Per- dirbg §j reiSkinj, gauname: SSRR3 (5. L ay a Siuo bidu gaulofi Sar- ses nyriné strypiné sistema ieee bus geomeiriskai pastovi, hes ji sudaryta i8 pastoviy Sarnyriniy, ligiry—trikampiy. Bendras strypy skaitius joje ly-_ gus doigubam mazgy skaitiul, aigmus tris, Kad santvare atramnt alzvilgiu nejudéty, wrtenka j9, Kaip-ir-sije,-pritui ieaicamy . trimis nesusikertandiais viename tak nial Apkrovns santvara per mazgus bet kokiomis jégomis, jos atra- mose atsiras. Féekcijosw-Kiekvienas santvaros sirypas bus vel- ‘amas atitinkamos aBings jégos. ApskailGiuosime, kiek iS viso tu: résime santvaroje nezinomiyjy, t. y. ieSkomujy statiniy dydZiy ir iciek galesime paradyti jiems rasti lygeiy. Kedangi santvara sudaro s strypy, tai lygiai tiek pat s turési- me ir neZinormjy jrgdy, t. y. aSiniy jégy. Kadangi nezinomos yra ir reakeijos — atraminiy rySiy jrazos, kuriy yra 3, ai pilnas nedi- nomujy dydziy skaitius santvaroje bus 643. Nustaiysime, kiek santvarai galima para’yti nepriklausomy sta= kos lygdiy. Bet kuris atskiras santvaros mazges bus veikiamas perpiauna- my, jj WSskirient 18 santvaros, strypy jray ir bendruoja atveju mazga veikiandios aktyviosios jégos. Visos tos jégos susikerta viename take —Sarnyro cenire, Bet kurj santvaros mazga_vei- kianGioms jégoms galésime paraSyti dvi statikos {egy pusiausvyros_ Iygtis: magge veikianeiy Tegu projekeljy | veribaiaeea heros taligja-a8is" (ar latokas-layptis)- suntos Trl biti Iygios ‘multe Vadinasi-+mazgy galésime paraSyti 2 m lygtiy.iziaréje j (5.1) formule, matome, kad, perkéle jos. deSiniojoje puséje esantj trejeta j kairiaja puse, gauname: s+3=2m. Taigi netinomy-icreikalingy_sucasti.statiniy dyd#iy ska apratyiudju bidu sudarytoje sirypinéjesantvarojé yra lygus my tai santvarai paradyti statikos pusiausvyros lygéiy skaidiui. Dél to tokia santvara yra staliSkai iSsprendZiama. HAM [XX 55 pav. 7 Santvaroje strypy gali biti daugiats, negu nurodyta (5.1) for- muiéje, bet tuomet santvara-bus statiskai neiésprendziama. Atraminiy rySiy, kuriais santvara_pritvirt prie atrama, turi /buti=metnaziaa Kaip-trys, het-datigiay jy gali biti, Kad san- fara ligt. statilkal_ isancendtiama, didinant ja sy. atramiomis jupgientiy cySiy skaiéiu, reikia tick patsumraZifiti santvaros strypy ‘ent palyginus su, (61) ormuléfe duotu skalsiumi 56 pav. Vien salygos, kad strypy i.mazgu sksitiaus santykis santvaroje_ patenkinty (5.1) formule (esant trims atraminiams rySiams), ne- pakanka, kad santvara baly geometrigkai pastovi. Reikia dar, kad patys strypai -santvaroje: bily-tinkamat iSdéstyli, Pavyzdaiui, 5.5 paveiksle parodylos strypinés santvaros, alilinkantios (5.1) for- mules sglygas, yra netinkamai sudarytos ir dél to geometriskai nepastovios. Viena jy dalis yra statiSkai neiésprendZiama, o kita geometriskai nepastovi, judri. Aisku, tokios.santvaros negali biti naudojamos. Kai santvaros sudaromos skirsnio pradZioje aptartu badu, ty. iS pradziy 18 trijy strypy sudaromas. standus trikampis, pastovi 6 : geometriné figira, vadindma pagrindiniu_trikampiu, o po to vis_ Pujungiama po 2 sirypus, jos yea. visuotiet geometiikal past. vios. Tadiaw santvary sudarymo budes, predédant nuo pagrindiite trikampio, néra vienintelis. Galima santvaras sudaryti, pradgdant pagrindiniy keturkampiu arba kitokiu daugiakampit 5:5 SavaMesle parodytos kelios santvaros, Kuriy pagrindg sudaro keturkampi ‘Tokiose santvarose danai yra prasilenkianciy, t. y. susikertanciy, bel nesujungty vienas su kitu strypy. 1S pagrindinio daugiakampio sudarytose strypinése santvarose strypy ir'maegy skaigiaus santykis taip pat turi patenkinti (5.1) formule. Aigku, to-ir Gia nepakanka, kad santvaros bity geomet- nigkai pestovios: Reikie taip_pet, Kad strypal buty tinkamal 1 déstytt, 7 Fe oe “5.2, santvary geomettni pastovume Patikrinimas Praldikos reikalams gali biti naudojamos tik pakankamai stan- dios, geometriSkai pastovios sirypinés santvaros. Dél to, prie’ pradedant bet kurios santvaros statinius skaiéiavimus, reikia pir- miausia jsitikinti, ar santvara yra:geometri8kai pastovi. Kaip jau minéjome, kad santvara bity geometri8kai pastovi, joje turi biti ie tk pallankamat strypy, bet i patys strypatturi bull taisyblinget Sdéstyti IS pagrindinio trikampio sudarytos santvaros dagniausiai turi paprasta geometring struktiirg, ir dél to, j jas tik pagvelgus, i karto galima pasakyli, ar santvara sudaryta talsydlingai, ar ji geometri8kai pastovi. Karteis, kai santvaros struktiira sudétinges- 1G, tenka patikrinti, ar ji tikrai sudaryta, pradedant pagrindiniu trikampiu, irar sudaryta taisyklingai, t. y. prijungiant vis po du strypus. Tai patikrinama paprastiausiai alvirkS¢iu bidu, negu su- darant santyara, t. y. ja ardant, Ardyti pradedama nuo mazgo, iar] sudaro du strypal, Pollan ardomi tolimesm mazgal, kurlusse tera like po du strypus. Jeigu, taip ardant, santvara visa laika i8- lieka geometri8kai pastovi, Kol prieiname iki pagrindinio irikampio, tai jf sudaryta taisyklingat, tikrai pastovi ir gali buti naudojama Sanivary, kuriy pagrindg sudaro ne trikampis, bet keturkam: pis arba kitoks daugiakampis, geometrinio pastovumo patikrinimas sudétingesnis. Pirmiausia reikia jsitikinti, ar visose santvaros da- lyse yra pakankemai strypy, kad tos dalys bity geometriskai pastovios. Tam reikalui smulkial iSnagringjama atskiry santvatos daliy sandara, paZymint pirmiausia jos dalis, kurios yra tikrai geometri8kai pastovios. Tokias tikrai pastovias santvaros dalis lai- kome viena atskira grandimi. Po to, nagrinéjant tokiy grandziy bei jas jungiandiy ir prie ju prijungty strypy tarpusavio ry3j, ga- lima nustatyti, ar atskirose santvaros dalyse néra daugiau strypy, negu bittinai reikia, kad ji bity geometriskai pastovi, Tatiau, ir a