Professional Documents
Culture Documents
Judita Vaičiūnaitė
Judita Vaičiūnaitė
6. Nurodykite svarbiausią antrojo posmo motyvą. Savo teiginį paremkite citatomis. 11. 1. Poetinėje kalboje ypač svarbus teksto grafinis vaizdas: posmų ribos,
__________________________________________________________________ eilučių pradžios. Net tris kartus eilėraštyje anaforiškai kartojamas subjekto
__________________________________________________________________ grįžimo faktas („grįžau“). Kuo svarbus šis pakartojimas kalbančiajam?
__________________________________________________________________ ____________________________________________________________
(2 tšk.) ____________________________________________________________
____________________________________________________________
____________________________________________________________
7. Kokie visuotinai žinomi faktai ir pasakojimai, susiję su Radvilaitės grįžimu į ____________________________________________________________
Vilnių, meniškai perteikiami antroje strofoje? (2 tšk.)
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________ 11. 2. Prasminiu aspektu palyginkite grįžimo motyvą išreiškiančią
__________________________________________________________________ kategoriją „grįžau“ su paskutinio posmo veiksmažodžiu „parvežė“. Kokį
(2 tšk.) padėties pasikeitimą kalbančiojo atžvilgiu nurodo žodis „parvežė“?
____________________________________________________________
8. Kokia meninė priemonė yra antrojo posmo pirmos ir paskutinės eilučių pradžių ____________________________________________________________
pasikartojimas? Kokia jos funkcija? ____________________________________________________________
__________________________________________________________________ (1 tšk.)
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________ 12. Karalienės karūnavimas, prilyginamas tremčiai, žeminantis individą
(2 tšk.) aktas. Tačiau įvyksta stebuklas: „Ir prisikėliau, žemės prisilietus.“ Kaip
paaiškintumėte šią metamorfozę? Kokia jos vykimo būtina sąlyga?
9. Kaip supratote kalbančiosios žodžius „į savo dangų įtikėjus“: kokia tai meninė ____________________________________________________________
priemonė ir kaip jos turinys gali būti interpretuojamas, siejant su eilėraščio ____________________________________________________________
prasme? ___________________________________________________________ ____________________________________________________________
__________________________________________________________________ (2 tšk.)
__________________________________________________________________
__________________________________________________________________ 13. Kokia dominuojanti eilėraščio tema? Kodėl taip manote?
(2 tšk.) ____________________________________________________________
____________________________________________________________
10. 1. Kaip trečiajame posme apibūdinamas Vilnius? Kokia figūratyvinė priemonė (2 tšk.)
dominuoja?
__________________________________________________________________ 14. Parašyti 200 žodžių literatūrinio rašinio pastraipą „Barboros Radvilaitės
__________________________________________________________________ įvaizdis amžių sankirtose“. Remkitės Petro Roizijaus epitafijomis ir Juditos
__________________________________________________________________ Vaičiūnaitės eilėraščiu.
(2 tšk.)
10. 2. Epiteto „išganingas‘ prasmė šiame eilėraštyje – „gelbstintis“,
Judita Vaičiūnaitė. Kanonas Barborai Radvilaitei (ištrauka) „suteikiantis laimę“, „apvalantis“ (kalbama apie lietų).
1. Septinta reikšmė: „polifoninės muzikos forma, grindžiama tikslia imitacija – 11. 1. Grįžimo motyvas susijęs su kalbančiojo galių atgavimu,
pradedančiojo balso melodiją kartoja kiti balsai...“ Tai yra šis kanonas – transformacija, amžinatve, tai prisikėlimo būtinybė.
daugiabalsis skambėjimas, kur kiekvienam kalbančiajam (Augustui, Bonai ir pan.)
leidžiama kalbėti apie pagrindinę veikėją – Barborą. 11. 2. Grįžimo motyvas, išreikštas veiksmažodžiu („grįžau“), daugiau
apibendrina patį parvykimo faktą. „Parvežė“ – nuoroda į namus („par“-). /
2. Kalbėjimas I-uoju asmeniu padeda išgyventi vyksmą ir veiksmą kaip „Grįžau“ susijęs su individualumu (pirmas asmuo), „parvežė“ – veiksmas
individualų, savo, todėl tekstas tampa paveikus. Kita vertus, toks kalbėjimas iš šalies (trečias asmuo).
leidžia sukurti amžinai gyvos, nemirtingos istorinės asmenybės, primenančios
gražią meilės istoriją, paveikslą – tai universalu. 12. Metamorfozė (čia: prisikėlimas) įmanoma tik atsidūrus savo žemėje, tai
primena liaudies pasakas, kai herojus, prisilietęs prie gimtosios žemės,
3. 1. Pergamento ir renesanso metaforų kontrastas atskleidžia kalbančiojo likimą: įgauna nežemiškų jėgų ( čia: „Ir prisikėliau, žemės prisilietus.“). Taigi
„būsiu ne [...] pergamentas“, bet „pavirtau [...] renesansu“. Tai amžinatvės, gimtoji žemė – būtina sąlyga metamorfozei įvykti.
amžinai gyvo kitų atmintyje žmogaus likimas.
13. Amžinatvė, galia amžinai išlikti istorinėje žmonių atmintyje, nes
3. 2. Meilė. Ji, kaip ir menas (poezija), suteikia žmogui nemirtingumą, šiuo atveju eilėraštyje dominuoja ne meilė, net ne grįžimas į Vilnių, savą miestą, bet
meilė suteikia Radvilaitei nemirtingumą dėl ypatingų istorinių aplinkybių – nemarumas (meilė čia tik sąlyga nemarumui): „Aš būsiu ne pageltęs
įsimylėjęs ir proto neklausantis karalius retas istorijoje įvykis. pergamentas. Aš nesensiu. / Man meilė bus galia išlikti, kaip poetui eilės.“
Prasminga tai, kas išlieka: Barboros meilės istorija tapusi tautos istorijos
4. Nurodo kalbančiosios gimimą, laidojimo vietą, atgimimo galimybę: „gimiau“, dalimi, epochos ženklu.
„grįžau“, „pavirtau“.
9. Tai metafora, atskleidžianti individo meilės jėgą, nes dangaus sfera kalbančiajai
– meilė, kuria buvo taip trumpai džiaugtasi.