Hamletas - gyvenimo prasmė

Anglas Viljamas Šekspyras- didžiausias visų laikų dramaturgas. Jo kūryba priklauso renesanso
epochai, kuri atsispindi tragedijoje ,,Hamletas’’. Tai laikotarpis, kai humanistai, kurie aukštino
žmogų, ėmė nebetikėti jo tobulumu ir viso pasaulio grožiu. Taip pakito ir Hamleto įsitikinimai,
tačiau šis žmogus bando susidoroti su blogiu pasaulyje, surasti kelią į teisybę.
Kur glūdi gyvenimo tiesa, kiekvienas supranta savaip. Garsus poetas V.Mačernis teigia :,,nėra
jokios galutinės, viską išaiškinančios tiesos’’. Daugelis norime, kad gyvenimas būtų mums
teisingas, bet kai nusikalstame, trokštame gailestingumo. Hamletas nėra gailestingas, jis turi keršyti.
Atpildas už žmonių darbus, ieškojimas savo egzistavimo prasmės parodo, kad Hamletas yra
teisybės ieškotojas.
Kas paskatina Hamletą ieškoti tiesos? Jis, tikėjęs, kad žmogus ura tobulas Dievo kūrinys, staiga
sužino apie tėvo mirtį ir grįžta į namus, kuriuose atmosfera yra kardinaliai pasikeitusi. Jis patenka į
veidmainių, pataikūnų aplinką, kurioje net draugai ar mylimi žmonės nebeteikia džiaugsmo. Šis
didžiulis nuomonės pakitimas įvyksta, kai herojus sužino apie tai, kad jo dėdė nužudė mylimą tėvą.
Toks poelgis yra labai prieštaringas humanistiniams įsitikinimams. Tačiau Hamletas nepalūžta ir
mano, kad yra gebantis sutvarkyti situaciją. Tėvo šmėklos pasirodymas sustiprina jo ryžtą ir parodo,
kad Hamletas yra tas žmogus, kuris gali įvesti teisingumą. Jis mano, kad yra gimęs tam, kad
pataisytų pasaulį. Tai galima suprasti iš jo žodžių: ,,Sugverusi gadynė! Ir, deja. Aš gimęs tam, kad
pataisyčiau ją“.
Hamletas nežino kas yra gyvenimo tiesa. Kaip ir kiekvienas žmogus, tik ištikus bėdai pradeda
kitaip pažvelgti į gyvenimą. Jis ilgai nevykdo keršto, nes daug laiko skiria dvejonėms, gyvenimo
tiesos paieškai. Hamletas elgiasi protingai, nepasiduoda impulsyvumui, tik supratęs kokie yra jį
supantys žmonės, pradeda vykdyti kerštą.
Hamletas renesanso laikotarpio žmogus, todėl tiki, kad gali pakeisti pasaulį, kuris tapo
nebemielas. Yra sena, visiems žinoma tiesa, kad norint pakeisti pasaulį reikia pradėti nuo savęs.
Herojus ne tik mąsto, bet vėliau pradeda veikti. Jis atskleidžia artimiesiems tiesą, kuri labai
nemaloni. Prieš didžiąją kovą su blogiu jis įskaudina artimuosius ir parodo jų klaidas. Tačiau viskas
baigiasi daug tragiškiau. Visi žūsta. Ar įmanoma taisyti pasaulį jį naikinant? Hamletas yra tik
ieškotojas, tiesa yra paslaptinga ir ją vykdyti pačiam nenusikaltus jam nepavyko. Mąstymas ir
atpildas yra kelias į teisingą gyvenimą, kurį norėjo atrasti Hamletas.
Šios tragedijos pagrindinis veikėjas- ryžtingas tiesos ieškotojas, pasiaukojantis dėl gerovės, tėvo
garbės, viso pasaulio taisymo. Dėl šio žmogaus drąsos visi liko pamokyti už klaidas, tačiau jis pats
nukentėjo. Tai tik patvirtinimas, kad pasaulis nėra teisingas, o žmogus yra per silpnas jį pataisyti.