Professional Documents
Culture Documents
გმირები საზღვრების გარეშე
გმირები საზღვრების გარეშე
sazRvrebs gareSe
iTargmna da gamoica
konfliqtebis da molaparakebebis
saerTaSoriso kvleviTi centris
mier World Vision-is da EED-is
mxardaWeriT
2010 weli
sarCevi
abisiniis mefe negus aSama ibn abjari —- 13
mose maimonidi——————————-—–-— 16
francisko asizeli (1181-1226)
da al-malik al-kamili ————————- 19
jalal ad-din muhamed rumi —————— 22
jalaludin muhamad aqbari —————– 25
rojer uiliamsi ———————————– 28
mozes (mose) mendelsoni ———————— 31
mozes montefiore ——————————–– 34
sara da anjelina grimkeebi ——————- 37
rabindranaT Tagori —————————– -41
henrieta zoldi ———————————–- 44
mohandas mahaTma gandi ——————-—–— 47
abdul gafar xani ——————————–– 50
muriel lesteri ——————————– 53
eti hilesumi —————————————-- 56
albaneli muslimebi holokostis Jams — 58
martin buberi ———————————–— 61
andre trokme ——————————— 64
hovard Turmani ———————————— 67
lanca del vasto ——————————— 71
doqtori martin luTer kingi umcrosi _ 74
fric eixenbergi ——————————–-— 78
abraam ieSua heSeli —————————— 81
2
Jak mariteni —————————————–— 85
h. a. mukti ali ————————————-— 88
imam musa al-sadri —————————–—- 91
kristian de SerJe ———————————– 94
satguru sivaia subramuniasvami ————— 97
Sumartana ———————————————– 100
harbhajan singh xalsa iogiji —————–- 104
kardinal aaron Jan-mari lustigeri ——– 107
grigol feraZe ————————————–-- 111
wm. mariam skobcova ————————–——- 115
merab mamardaSvili ————————————–- 120
qeTevan wamebuli —————————————— 124
Rogor gamoviyenoT wigni? —————————-- 128
ganmartebebi ————————————————- 130
3
winasityvaoba
4
dades “sxvisTvis” da mTeli TavianTi moRvaweobiT
humanizmis da adamianTa daaxloebis idealebs
emsaxurebodnen.
5
damatebiTi teqstebis momzadebisaTvis; mTar-
gmnelTa jgufs `konfliqtebisa da molaparakebis
saerTaSoriso kvleviTi centridan~, romlebmac
Zalian swrafad da motivirebulad imuSaves am
wignisaTvis saboloo saxis misacemad.
6
avtoris Sesavali
7
am wigns mravali STagonebis wyaro gaaCnia, waaxalisebs mraval
axladSeqmnil sazogadoebriv gaerTianebas, Seqmnas
mravalsarwmunoebrivi sazogadoeba. am istoriebSi Tqven
amoikiTxavT sakuTar anarekls, dausvamT kiTxvebs sakuTar Tavs.
Aan SegiZliaT igi gamoiyenoT Tqvenive sarwmunoebis jgufis
warmomadgenlebTan, sxvadasxva sarwmunoebis Seswavlisa da
diskusiis jgufebSi. wignis bolos SemogTavazebT garkveul
winadadebebs Seswavlisa da moqmedebisaTvis.
deniel baTri,
miCigani, Semodgoma 2007.
8
Sesavali qarTuli gamocemisaTvis
deniel baTri
9
am adamianTagan zogierTs yvela kargad icnobs.
danarCenebi arc ise cnobilni arian an SeiZleba
ukve daviwyebulnic. zogi gmiri ucnobi rCeba,
radganac sxva qveynis an religiis warmomadgene-
lia. magram es istoriebi namdvilad mosaTxrobia,
vinaidan isini STagvagoneben da gvaZliereben.
rogorc saqarTveloSi moRvawe, ise sxva qveynebis
gmirebi ar gaurbodnen siZneleebs da mamacurad
emsaxurebodnen TavianT ideebs.
10
aris martivi SekiTxva da bevr winaaRmdegobriv
mosazrebasac Seicavs. CemTvis, piradad, saqar-
Tvelo metad kontrastulia: erTi mxriv, esaa
urbanuli Tbilisi, meore mxriv, Rrma tradiciebis
mqone soflebi, esaa erTdoulad xrioki udabnoebi
da maradTovliani mwvervalebi, palmebiani zRvis
sanapiro da mzian borcvebze gaSenebuli Tval-
uwvdeneli venaxebi. es yvelaferi uaRresad mrava-
lferovani saqarTveloa. vin aris saqarTveloSi
mcxovrebi xalxi? xatebis winaSe mlocveli
marTlmadideblebi, ebraelebi, romlebic sau-
kuneebis manZilze paseqs aRniSnaven, alahis winaSe
muxlmodrekili muslimebi, baptistebi, kaTolike-
ebi, luTerelebi – qristianebi, romlebic sxva-
dasxva sityvebiT erT RmerTs adideben; iezidebi,
romlebic mzis amosvlas eTayvanebian qveyanaSi,
romelmac TavSesafari misca. Dda, ra Tqma unda,
adamianebi, romlebic ar miekuTvnebian religias,
magram iRvwian adamianTa keTildReobisTvis. Saqa-
rTvelos mosaxleoba iseTive mravalferovania,
rogoric misi buneba.
11
isini qarTvelebi an sxva erovnebis saqarTvelos
moqalaqeebi iyvnen. erTad igloves, erTad wamowies
TavianTi rwmenidan humanizmis idealebi da
adamianebisaTvis saukeTeso survilebi. imediTa da
rwmeniT erTad dagmes Zaladoba. axla droa, Cven
gavxdeT imediTa da rwmeniT adamianTa damaka-
vSirebeli gmirebi, romlebic ase sWirdebian
saqarTvelosa da msoflios.
12
Tavi pirveli
13
devnili adamianebi.
14
kiTxvebi gaazrebisaTvis:
15
Tavi meore
17
kiTxvebi gaazrebisaTvis:
18
Tavi mesame
19
buli.
20
kiTxvebi gaazrebisaTvis:
21
Tavi meoTxe
jalal ad-din muhamed rumi
23
limi iyo. is Tavis erT-erT leqsSi wers: “me ar var
qristiani, arc ebraeli, arc zoroastreli da arc
muslimi”. es sityvebi ar gamoxatavs imas, rom igi
iyo urwmuno, piriqiT, amiT Cans, rom rumis swamda
sikeTisa da erTi RmerTisa, romelic yvelaze
didia da swvdeba yvelas suls.
pirad cxovrebasa Tu poeziaSi rumim re-
ligiebs Soris sxvaobebi gadalaxa. misi pirveli
coli iyo muslimi, romlis gardacvalebis Semde-
gac igi qristian qalze daqorwinda. im periodSi
qristiani da muslimi meomrebi CarTulni iyvnen
jvarosanTa sisxlismRvrel brZolebSi. rumis gar-
dacvalebis samgloviaro ceremonia 40 dRe gag-
rZelda, masSi monawileobdnen mgloviare mus-
limebi, qristianebi da ebraelebi, aseve adamianebi
saberZneTidan, arabeTidan da sparseTidan.
rumi marTlac is adamiani iyo, romlis
guli da poezia efereboda mTel kacobriobas. aq
mocemulia ramdenime striqoni misi udidesi poemi-
dan “mesnevi”, romelic 50,000 striqonisgan Sedgeba:
kiTxvebi gaazrebisaTvis:
• odesme gangicdiaT Tu ara siyvaruli sxva
rwmenisa da kulturis mqone adamianis mimarT?
• gitiriaT Tu ara sxva aRmsareblobis adamianis
gardacvalebis gamo?
• ra tipis sasuliero poezia gizidavT?
gadaikiTxeT an zepirad TqviT Tqveni sayvareli
nawyveti.
24
Tavi mexuTe
25
aqbarma amis sapirispirod wamoiwyo
dialogi. man xeli Seuwyo debatebis gamarTvas
muslimebs, induistebs, jainistebs, kaTolikeebsa
da aTeistebs Sorisac ki. man aaSena ibadaT xana
(sakulto saxli), adgili, sadac imarTeboda
msgavsi saubrebi da diskusiebi. aqbaris politika
ufro Sorsac wavida: man Seqmna religiuri
Tanasworobis pirobebi indoeTSi, gaauqma mloc-
velTaTvis begara wminda adgilebSi salocavad
jainizmis mimdevarTaTvis, aseve gaauqma jizia,
romelic ekisrebodaT aramuslim morwmuneebs
(induist brahmanebs da budistebs). aqbaris
winaprebma akrZales induistTa da sxva religiuri
jgufebis Tavisufali RvTismsaxureba, magram
aqbarma Secvala politikuri kursi. igi yovelTvis
emxroboda im politikur kurss, romelic ar
krZalavda qveyanaSi rwmenis mravalferovnebas.
magaliTad, man daicva induistTa salocavebi da
kargi urTierToba daamyara romaul kaTolikur
eklesiasTan. man mTavrobaSi moiyvana adamianebi,
romlebic ar iyvnen muslimebi.
maSin, rodesac mravalcolianobas didi
politikuri mniSvneloba hqonda, aqbarma colad
induisti qali SeirTo, romlisganac SeeZina
momavali imperatori mugal jahangiri. aqbari sxva
indoel princesebzec daqorwinda, magram es,
upirveles yovlisa, politikuri mizezebiT iyo
ganpirobebuli, Tumca amas gavlena ar mouxdenia
religiuri Semwynareblobis sakiTxze. aqbari
qristian qalzec ki daqorwinda, bolos ki misi
SviliSvilebidan 3 kaToliked moinaTla. metic,
misma politikurma qorwinebam da indoel
rajputTan urTierTobis damyarebam mSvidoba
moutana im miwas, romelic mudmivi SfoTis sagani
iyo aqbaris winaparTa mmarTvelobisas. aqbarma
imdenad kargad Seiswavla sxva religiuri
moZRvrebebi, rom maTi tradiciebi erT rwmenaSi
26
gaaerTiana da uwoda mas din-i-ilahi (saRvTo
rwmena). igi Seqmnili iyo im dros indoeTSi arse-
buli sxvadasxva religiuri tradiciis, mrwamsisa
da simbolikis safuZvelze. es religia warumate-
beli aRmoCnda: mxolod 18 adamiani gaxda misi
oficialuri mimdevari. es eqsperimenti aqbaris
gardacvalebis Semdeg dasrulda. mainc, aqbaris-
Tvis mniSvnelovani iyo, eswavla sxvisi moZRvreba,
religiuri mravalferovnebisTvis xelSewyobam ki
mis qveyanas moutana mSvidoba, stabiluroba da
siZliere.
zogma aqbari RvTis gmobaSi daadanaSaula,
misma naxevarZmam ki, romelic islamur kanons ica-
vda, muslimebs ajanyebisaken mouwoda. aqbarma daZ-
lia misi Semoteva da SeinarCuna yvela religi-
isadmi Semwynarebluri politika.
misi cxovrebiT STagonebulma poetma lord
alfred tenisonma aqbaris xedvebs poema uZRvna,
romelsac “akbaris ocneba” uwoda.
kiTxvebi gaazrebisaTvis:
• tenisonis poema xelmisawvdomia internetiT. Tu
moisurvebT mis gacnobas, hkiTxeT sakuTar Tavs: ratom
aris xSirad religiuri STagoneba poeziasTan
dakavSirebuli? dagiweriaT odesme leqsi, romelic
gamoxatavs Tqvens Sexedulebebs religiaze?
• akbari cdilobda, Seeqmna iseTi religia, romelic
iqneboda dedamiwaze arsebuli religiebis sinTezi. ra
kritikul elements xedav Sens sulierebaSi, romelsac
SeiZleba raime saerTo hqondes sxva sarwmunoebebTan?
• ra nabijebi unda gadavdgaT imisTvis, rom religi-
uri Semwynarebloba da Tavisufleba politikur realo-
bad vaqcioT im adamianebisTvis, romlebic am mxriv Sez-
Rudulebi arian?
27
Tavi meeqvse
28
fosgan gamijnuli unda yofiliyo. swored am idee-
bis gamo male waawyda dabrkolebebs adgilobrivi
religiuri liderebisagan. igi daobda sulis
Tavisuflebaze da qadagebda yvelasTvis srul re-
ligiur Tavisuflebas. plaimouzSi uiliamsi
SeuerTda piligrimTa jgufs, romelTanac mxolod
2 weli dahyo, radgan rojeris Sexedulebebi maT-
Tvis Zalian Soreuli iyo. 1635 wels rojeri misi
Sexedulebebis gamo sikvdilis muqariT gamoaZeves
masaCusetsis koloniidan. mxolod sazogadoebis
did nawilSi mopovebulma pativiscemam gadaarCina
igi CamoxrCobas.
uiliamsi samxreTSi gadaixvewa, iq igi dau-
megobrda naragansetis tomis beladebs. naragan-
setis tomma rojeri miwiT daajildova, radgan
igi amtkicebda, rom am miwis kanonieri mflobeli
ara inglisis mefe, aramed adgilobrivi mosax-
leoba iyo. aq man daaarsa rod ailendi, qalaqi
providensi. man Seiswavla adgilobrivi ena, dawera
algonqvinuri enebis leqsikoni da mouwodebda ev-
ropelebs, rom konfliqtis nacvlad adgilobriv
tomebTan mSvidobiani urTierToba daemyarebinaT.
rojeris mier daarsebuli provinciis kari
yvela religiuri aRmsareblobis adamianisaTvis
Ria iyo. 1639 wels misi daxmarebiT amerikaSi aigo
erT-erTi pirveli baptisturi eklesia, romelic
gamijnuli iyo saxelmwifosgan. male rod ailendi
stumarTmoyvare da sasurveli adgili gaxda, sa-
dac aigo amerikaSi rigiT meore ebrauli sinagoga.
misi winaswarmetyveluri xma Zalian Sors
iyo imdroindeli sazogadoebisagan. igi gamodioda
indielebis Zaladobrivi moqcevis winaaRmdeg da
amas gaupatiurebas adarebda. evropelebsa da
adgilobriv xalxs Soris warmoqmnil kon-
fliqtebSi uiliamsi mudam mSvidobis damyarebas
cdilobda. mefe filipis omisas uiliamsi SiSveli
xelebiT gaemarTa im meomrebTan Sesaxvedrad, rom-
29
lebic providensis gadawvas apirebdnen. maT ar
ismines uiliamsis Txovna, ar gadaewvaT qalaqi,
magram sasikvdilod ar gaimetes, daindes mamaci da
keTili rojeri. dRes Cven vxvdebiT uiliamsis
mier Camoyalibebul sazogadoebebs, romlebic
amerikuli pluralizmis nimuSs warmoadgenen. misi
moRvaweobisas uiliamsis mtrebic ki rod ailends
“axali inglisis milsadenad” moixseniebdnen.
rojer uiliamsi gardaicvala 1683 wels,
Tumca man moaswro mmarTvelobiTi organos
Camoyalibeba am kontinentze, raTa konstituciuri
gziT daecva religiuri Tavisuflebis kanoni, ro-
melic mogvianebiT Sevida SeerTebuli Statebis
konstituciur kanonTa krebulSi. rojeri ambobda:
“saxelmwifo Carevisgan religiis dacva iqneba
yvela religiuri Tu arareligiuri tradiciis
Tavisufleba”.
kiTxvebi gaazrebisaTvis:
• icodeT raime uiliamsze? saidan gaigeT masze? axal
istoriul wignebSi bevria masze moTxrobili. ratom
ggoniaT, rom misi cxovreba did interess gamoiwvevs sa-
zogadoebaSi?
• daasaxeleT adamiani, romelic icavs religiuri um-
ciresobebis uflebebs, ra Sedegebi moaqvs maT mcdelo-
bas?
• ras etyodiT axalarCeul Tanamdebobis pirebs im
principebze, romlebic maT unda gaiTvaliswinon religi-
uri Tavisuflebis gamoxatvasTan mimarTebaSi? es rTuli
Temaa. ra unda iyos daSvebuli? unda Seicvalos Tu ara
raime im kanonebSi, romlebic exeba religiur Tavisuflebas
da ratom?
• ukavSirdeba Tu ara Cveni religiuri Tavisufleba
sxvebTan gaziarebul religiur Tavisuflebas? ratom?
30
Tavi meSvide
31
rjulze moeqcia ebraeli filosofosi. religiebs
Soris danaxulma gansxvavebam mendelsoni ufro
Rrmad Caaxeda iudaizmSi. man germanulad Targmna
pentatexi da eqsodoss (masobriv gaqcevas) komenta-
ric daurTo. mendelsonma kidev ufro ganaviTara
Tavisi akademiuri moRvaweoba, mas surda, evropaSi
mcxovrebi ebraelebi yofiliyvnen Tavisufalni
inteleqtualuri azrovnebiTa da iuridiuli Tva-
lsazrisiT.
Tavis Semdgom SromebSi mendelsoni Seexo
religiur Tavisuflebasa da saxelmwifos Soris
urTierTdamokidebulebis sakiTxebs. wignSi “ie-
rusalimi” mendelsoni wers, rom saxelmwifos ara
aqvs ufleba, Caerios Tavisi moqalaqeebis
religiur mrwamsSi da rom imanuil kantis mier
napovni reformebis gza marTebulia.
mravalferovan sazogadoebas man miawoda
pragmatuli principi imisa, rom WeSmariteba Se-
iZleba iyos mravalgvari. igi amtkicebda, rom
kacobriobis mravalferovnebaSi SeiZleba iyos
gansxvavebuli religiebi da TiToeul maTgans
pativi unda vceT. mendelsonisTvis WeSmariti
religia gamoicdeboda imiT, Tu ramdenad imoqme-
debda is adamianur qmedebaze.
TviT mendelsoni bunebiT imdenad didsulovani
da marTali iyo, rom erTma qristianma filo-
sofosma da mweralma, gozhold efraimma, 1779 wels
Seqmna piesa “naTan brZeni”, romlis mTavari
personaJi naTani STagonebulia mozes mendelsonis
pirovnebiT. piesaSi gadmocemuli iyo religiuri
Semwynareblobis Tema.
mendelsoni ebrZoda eqskomunikacias,
rogorc religiur muqaras sakuTar sindisTan
molaparake adamianTaTvis. mozes mendelsoni Ta-
visi SromebiT cdilobda qristianebsa da eb-
raelebs Soris urTierTobis gaRrmavebas, Semwy-
32
nareblobis da Cveni saerTo adamianuri sivrcis
mimarT pasuxismgeblobis danergvas.
kiTxvebi gaazrebisaTvis:
• SegviZlia Tu ara CavebaT religiur dialogSi ise,
rom orive mxare Rrmad CavwvdeT Cvens rwmenas?
• ra moxdeboda, rom Cveni sarwmunoeba ganisjebodes
mxolod Cveni kargi saqcieliT?
• mendelsonis cxovrebam warmoSva axali piesa.
gaixseneT piesa, filmi an satelevizio gadacema,
romelmac dagvanaxva aseTi sulieri Rirebulebebis
mqone pirovneba.
33
Tavi merve
mozes montefiore
(1784-1885)
34
meSi, romlebic msoflios sxvadasxva kuTxeSi
diskriminaciasa da devnas ganicdidnen. Mman imog-
zaura da farTod gaasuqa Tavisi mogzaurobani
TurqeTSi, siriaSi, italiaSi, ruseTSi, marokosa
da rumineTSi. mogzaurobis dros man naxa
ebraelTa Temebi, romlebic ukiduresi sasowark-
veTis, siRaribis, devnisa da Cagvris mdgomareobaSi
imyofebodnen. am Temebis monaxulebiT man msof-
lios yuradReba adamianebis movaleobas mia-pyro.
ebraelTa dacvis saqmeSi man daimegobra msoflio
liderebi, maT Soris egviptis sulTani muhamed
ali faSa. swored am megobrobis wyalobiT man
SeZlo damaskoSi dapatimrebul im ebraelTa cixi-
dan daxsna, romlebic qristianTa sisxlis smaSi
iyvnen dadanaSaulebulni. es iyo Zveli qris-
tianuli crurwmena ebraelebis Sesaxeb, TiTqos es
ukanasknelni TavianTi religiuri ritualebis
ganxorcielebisas qristianTa sisxls svamdnen.
35
rebisaTvis, rac xels Seuwyobda britaneTis im-
periaSi monobis gauqmebas. Mmisi filanTropuli
saqmianoba saerTaSoriso masStabs atarebda. Miuxe-
davad imisa, rom is ebraelebs exmareboda wminda
miwaze da ierusalimis irgvliv, mis daxmarebas
ganurCevlad iRebda ebraeli, muslimi Tu qris-
tiani.
kiTxvebi gaazrebisaTvis
36
Tavi mecxre
sara da anjelina grimkeebi
(1792-1873 da 1805-1879)
37
nebis Semdeg man monobis winaaRmdeg aqtiuri
gamosvlebi daiwyo.
38
meTodisti, kongregacionalisti da presbitera-
neli qalebi erTad loculoben.”
kiTxvebi gaazrebisaTvis
• abolicionistebi, gansakuTrebiT samxreTis State-
bidan, didi safrTxis winaSe idgnen. maT moRalateebad
acxadebdnen. magram isini naTlad xedavdnen, rom monoba
iyo usamarTloba. SegiZliaT moiyvanoT magaliTi imisa,
rac dRes sazogadod daSvebulia, magram imavdroulad
aRiarebulia, rogorc usaSinlesi moraluri boroteba?
• Tu Tqven gadawyvetT xeli mohkidoT socialuri
problemis mogvarebas Tqven irgvliv, vis dau-
kavSirdebiT sxvadasxva religiuri jgufidan Tqveni
mcdelobis gansaxorcieleblad?
• debma, romlebic erT moralur borotebaze
fiqrobdnen, sxva borotebac aRmoaCines, magaliTad,
seqsizmi. SegiZliaT moiyvanoT magaliTi im moraluri
39
problemisa, romelic Tu ar gakontrolda, SesaZloa
ufro seriozul problemad gadaiqces? moiyvaneT im so-
cialuri avadmyofobebis magaliTebi, romlebic erT-
maneTs kvebavs.
40
Tavi meaTe
rabindranaT Tagori
(1861-1941)
41
romebi indoeTis istoriaze, lingvistikaze, mog-
zaurobasa da mecnierebaze. igi avtoria 2000-ze
meti simRerisa (maT Soris sasuliero xasiaTisa).
avtoriaAaseve indoeTisa da bangladeSis erovnuli
himnebisa. 60 wlis asakSi man xatva daiwyo. Mmisi
naxatebi gamoifina parizsa da londonSi.
42
endrius, qristiani misioneris megobari, is gandis
proteJe iyo. Tagori Zalian ganicdida im dapiris-
pirebas, romelic arsebobda indoeTSi muslimebsa
da induistebs Soris. Aam sakiTxebs exeba misi
Semoqmedeba, is werda religiuri damRis Sesaxeb,
romelsac mivyavarT brma fanatizmamde, Zalado-
bamde, gansakuTrebiT maSin, Tu es yvelaferi
gamsWvalulia nacionalizmiT.
kiTxvebi gaazrebisaTvis
• dafiqrdiT sxva mweralze an Semoqmedze, romelic
kulturul mravalferovnebaze qmnis. aseTebi ki mra-
valni arian Seqspiris droidan dRemde. Tqven vin gxib-
lavT? ratom mogwonT maTi nawarmoebebi an naxatebi,
romlebic sxvadasxva kulturas exeba da maT ga-
moxatavs?
• dRes bevri satelevizio programa Tu filmi
kulturul kavSirebs eZRvneba. Aaris iseTi, romelic
Tqven gansakuTrebiT mogwonT? esaubreT megobars da
gauziareT mas Tqveni azrebi.
• eTanxmebiT Tagors, romelic miiCnevda, rom
nacionalizmi Cveni ZiriTadi religiuri Sexedulebebisa
da RirebulebebisaTvis SesaZloa safrTxes
warmoadgendes? ratom dgeba es problema?
43
Tavi meTerTmete
henrieta zoldi
(1860-1945)
45
dapirispirebebis fonze ebraelebsa da arabebs
Soris.
kiTxvebi gaazrebisaTvis
• icodiT, rom religiuri Temebi istoriulad nova-
torebi iyvnen saavadmyofoebis daarsebis saqmeSi? Tqvens
regionSi romeli religiuri jgufebi uZRvebian am
saqmes?
• odesme ginaxavT saavadmyofos sasuliero piri
(kapelani)? moiwvieT saavadmyofos samlocvelos
mRvdeli sadiskusiod, sTxoveT, giamboT sxvadasxva re-
ligiur Tems Soris TanamSromlobis Sesaxeb.
• dRes msoflioSi yvela religia cdilobs jandacvis
sistemis gaumjobesebas; yvelas eqneba misi servisis
miRebis saSualeba; rogor fiqrobT, am mimarTulebiT ra
xdeba Tqvens regionSi, aqvT adamianebs problemebi
samedicino momsaxurebis sferoSi? moxaliseebis CarTva
programebSi aris Tu ara saukeTeso gza sakuTari Tavis
povnisa sxva religiis adamianebis gverdiT da maT Ses-
axeb ufro metis Setyobisa?
46
Tavi meTormete
mohandas mahaTma gandi
(1869-1948)
48
daaxloeba. is muSaobda abdul gafar xanTan er-
Tad. is iyo gandis muslimi megobari da
damoukideblobisaTvis araZaladobrivi moZraobis
aqtivisti. TiToeuli maTganis principi _ rwmena
da araZaladoba maT xelSi qmediTi gaxda
damoukideblobisa da TavisuflebisaTvis brZola-
Si.
kiTxvebi gaazrebisaTvis
• gagiriskavT odesme, daxmarebodiT xalxs, romlebic
miekuTvnebian marginaluri umciresobis jgufs? ram
gadagadgmevinaT es nabiji?
• wagikiTxavT is sami wigni, rasac mudmivad
daatarebda Tan gandi? es wignebi xom advilad Segi-
ZliaT SeiZinoT wignis maRaziaSi. aiReT da waikiTxeT
TiToeuli maTgani megobarTan erTad da isaubreT imaze,
Tu ra iyo axali wignSi TqvenTvis, riTi gansxvavdebian
isini erTmaneTisagan?
• aris Tu ara marxva Tqveni religiuri tradiciis
nawili? es tradicia damaxasiaTebelia bevri reli-
giisaTvis. Tu arasodes gimarxuliaT Tundac erTi
saxeobis sakvebis amoRebiT Tqveni racionidan, dafi-
qrdiT imaze, Tu rogor marxulobda gandi
.
49
Tavi mecamete
abdul gafar xani
(1890-1988)
50
araZaladobriv armias kudai kidmatgars (RvTis
msaxurebi) da ase aRudga britaneTis uRels. 100
aTasze meti puStuni SeuerTda mas, es iyo wiTel-
perangianTa armia, maT piroba da fici hqondaT
dadebuli, rom uars ityodnen Zaladobaze da
sisxlis aRebisas ar Caidendnen Zaladobas. Ggafar
xani brZolis amgvar saxeobaze, anu jihadze, mi-
uTiTebda, rodesac mxolod mters upyria maxvili.
51
indoeTi daSlis Semdeg indoeTad da pakistanad
daiyo, gafar xani Seecada, avRaneTsa da pakistanSi
puStunebis demokratiisaTvis ebrZola. iyenebda
araZaladobriv meTodebsa da qmedebebs. Tavisi
ideebisa da Sexedulebebis gamo man 30 welze meti
cixeSi gaatara.
kiTxvebi gaazrebisaTvis
52
Tavi meToTxmete
muriel lesteri
(1885-1968)
53
Serigebis saerTaSoriso Tanamegobrobas. amis Sem-
dgom man siRaribesTan brZolis mizniT Seqmna
fondi - “gadavarCinoT bavSvebi” (Save the Children).
Serigebis saerTaSoriso Tanamegobrobis kavSire-
biT man SeZlo, Tagoris siZe inglisSi, kingsli
holSi moewvia leqciis wasakiTxad, lesteri ki
miiwvies indoeTSi.
54
kiTxvebi gaazrebiTvis
55
Tavi meTxuTmete
eti hilesumi
(1914-1943)
eti hilesumi axalgazrda ebraeli qali
iyo. igi amsterdamSi cxovrobda da holokostis
msxverpli gaxda. hilesumi daiRupa ausSvicSi 1943
wlis 30 noembers 29 wlis asakSi, Mmagram is savse
iyo sicocxlisa da siyvarulis wyurviliT, ramac
daaZlevina siZulvili da SiSi.
56
varuli adamianis umTavresi movaleobaa, rac mas
Za-las aZlevs, gauZlos da aitanos yvela tkivili
da simware. is ar ganadidebda tanjvas, magram sur-
da, efiqra tanjvaze, rogorc gamocdilebaze da
ase epova RmerTi. sakoncentracio banakSi, sadac
sikvdili yvelgan iyo, man ganWvrita Tavisi cxov-
rebis gza da gadawyvita, rom es iyo axali cxo-
vrebis dasawyisi.
kiTxvebi gaazrebisaTvis
57
Tavi meTeqvsmete
albaneli muslimebi holokostis Jams
58
fasad aZlevdnen ebraelebs TavSesafars. arae-
braeli albanelebi policiis ganyofilebidan
iparavdnen piradobis baraTebs TavianTi TanamoZme
ebraelebisaTvis. serbeTidan, avstriidan da sa-
berZneTidan ebraelebi albaneTs afarebdnen Tavs.
59
misma megobarma bewi qogjam Tqva: “Cven yvelas
erTi RmerTi gvyavs da man mogviwoda erTmaneTis
dasaxmareblad. rac Cvenma muhamedma gvaswavla,
igive Tqva iesomac da Tqvenma mosemac”. Holo-
kostis muzeumSi amerikis SeerTebul StatebSi 1995
wels ebraelTa albanel damcavebs ”mxsnelTa
kedeli“ uwodes. albaneli muslimebis saxelebi
”marTali erTa Soris“ saxeliTaa amotvifruli
ierusalimSi, vad vaSemis holokostis memorialze.
kiTxvebi gaazrebisaTvis
60
Tavi meCvidmete
martin buberi
1878-1965
61
yoveldRiuri siwmidisaken. igi xalxisagan moi-
Txovda im azris gaziarebas, rom es wuTisofeli
RvTisTvisaa da Cven unda viRvawoT am qveynierebis
gardasaxvisaTvis.
frankfurtis universitetSi iudaizmis isto-
riis profesorma buberma gamosca Tavisi klasi-
kuri naSromi - ”me da Tou“ adamianuri arsebobis
urTierTobriv bunebaze. igi amtkicebda, rom Cveni
urTierTobebis xarisxi maCvenebelia Cveni ada-
mianurobis xarisxisa.
rogorc ki xelisuflebaSi nacistebi movidnen,
buberi dauyovnebliv gaaTavisufles akademiuri
Tanamdebobidan, ris Semdegac man daiwyo kampania
ebraelTa uflebebis dasacavad faSizmis gaZli-
erebis fonze. 1938 wels igi iZulebuli gaxda,
gaqceuliyo germaniidan ierusalimSi, sadac igi
ebrauli universitetis profesori gaxda.
buberi sionistad darCa, Tumca miaCnda, rom
nacionalisturi gamoxatulebebi araswori mimar-
TulebiT iqna gamovlenili. is mouwodebda ”eb-
rauli humanizmisaken“, ris Sedegadac ebraelebsa
da palestinel arabebs SesaZlebloba eqnebodaT,
eTanamSromlaT miwis sakiTxebis gadawyvetaSi. 1948
wlis omis dawyebam saSinlad gaucrua imedi, ma-
gram mainc erTguli darCa Tavisi mowodebisa ada-
mianuri urTierTobis Senebis TaobaZe.
buberma didi gavlena iqonia qristianul az-
rovnebaze iudaisturi misticizmisa da sulierebis
popularizaciis fonze. igi xazs usvamda iesos
iudevelobis fenomens da aRiarebda mas iudaizmis
idealur gamovlinebad. igi xedavda am ori sarwmu-
noebis SeuTavsebel mxareebsac, Tumca miaCnda, rom
amas ar SeeZlo or religias Soris dialogisaT-
vis xelis SeSla.
buberi werda: roca Cven _ qristianebi da
iudevelebi, ufro mets vifiqrebT Tavad RmerTze,
vidre am RmerTis Cveneul xatebaze, maSin Cven yve-
62
lani gaverTiandebiT im ganwyobiT, rom Cveni mamis
saxli ise ar aris agebuli, rogorc Cven warmog-
vidgenia.“ martin buberi gardaicvala ierusalimSi
1965 wels.
kiTxvebi gaazrebisaTvis
63
Tavi meTvramete
andre trokme
(1901-1971)
65
”erebs Soris yvelaze samarTliani adamianis“ pa-
tivsacemad xe dairga.
kiTxvebi gaazrebisaTvis
66
Tavi mecxramete
hovard Turmani
(1900-1981)
68
ligiis adamianebi mTeli dedamiwis zurgze qadage-
ben, Zalze martivia _ religiuri Tanamegobroba
SesaZlebelia. es urTierToba Tavisi bunebiT Semo-
qmedebiT midgomas saWiroebs da SeuZlia
STagoneba erTobis gancdis gasaZliereblad. es
gancda isev da isev SeZlebs, win aRudges im
midgomebsa da cxovrebis wess, romelic angrevs da
acalkevebs sazogadoebas. me mjera, rom uflis
ocneba sayovelTao wyobis Taobaze iseTia, sadac
araa qalisa da mamakacis, TeTrisa da Savis, war-
marTisa Tu ebraelis, protestantisa Tu kaTo-
likes, induistisa Tu budistis, muslimis garCeva,
adamianis sulia yvelaze mniSvnelovani.“
kiTxvebi gaazrebisaTvis
69
Turmanis am sityvebs, maSin, iqneb, gviTxraT, ra axdens
gavlenas imaze, rom adamianis aRqma RmerTisa ase pata-
ravdeba? ramdenad “didad“ SegiZliaT warmoidginoT
RmerTi?
70
Tavi meoce
(1901-1981)
kiTxvebi gaazrebisaTvis
72
lobs. odesme Tu gicdiaT marxva? Tuki gimarxuliaT,
Tqveni yuradReba Sens sulier mdgomareobaze iyo fo-
kusirebuli? odesme Tu gicdiaT, marxvis meSveobiT
zegavlena mogexdinaT gare samyaroze?
73
ocdameerTe
Tavi
74
eqca amerikis umaRlesi rangis samoqalaqo ufle-
bebis damcvelTa rigebSi. kingma SeimuSava araZa-
ladobrivi pirdapir mimarTuli qmedebebis filo-
sofia, romlis wyalobiTac Seviwroebulma ada-
mianebma, gansakuTrebiT ki Savkanianebma, romlebic
1950-ian wlebSi itanjebodnen kanoniT dadgenili
segregaciis sistemis gamo aSS-s samxreTSi, moax-
erxes, gamoewviaT is adamianebi da sistemebi, rom-
lebic aviwroebdnen maT. dRes amerikelebi TavianT
Svilebs zrdian kingis principebis, misi mimdevre-
bis simamacisa da gambedaobis magaliTze. is, rac
ase saamayoa dRes, Zalian Zvirad daujdaT kingsa
da mis mimdevrebs. mas xSirad apatimrebdnen, 39
wlisa ki mkvlelis tyviam gamoasalma sicocxles.
75
reTSi. ”iesom mogvca suli da motivacia, xolo
gandim _ meTodologiao“, _ ambobda kingi. 1969
wels indoeTSi mogzaurobam da gandisa da mis
ojaxTan Sexvedram ufro gaaRrmava misi Sexedule-
bebi araZaladobriv meTodebze.
76
isic RvTiuria da Seicnobs RmerTs.“
kingi ocnebobda iseT sazogadoebaze, sadac
yvelasaTvisaa kari Ria da yvelas Rirseba dacu-
lia. kingisaTvis religia ki ar yofs sazogadoe-
bas, aramed sazogadoebis ufro Rrma siyvarulisa
da erTobis wyaroa da gamoxatulia sayovelTao
samarTlianobiT.
kiTxvebi gaazrebisaTvis
77
Tavi ocdameore
fric eixenbergi
(1901 - 1990)
78
1949 wels eixenbergi Sexvda kaTolike pacifist
doroTi deis da misi wyalobiT Caeba kaTolike
muSaTa moZraobaSi. aq Tavi moiyares sxvadasxva
rwmenis Rarib-Ratakma adamianebma, romlebic er-
Tad ibrZodnen socialuri samarTlianobisaTvis.
79
kiTxvebi gaazrebisaTvis
80
Tavi ocdamesame
abraam ieSua heSeli
(1907-1972)
81
Soris oqros Sualedis moZebna, rac Zalian de-
likaturi saqme iyo.
82
lebebi.
mTeli Tavisi cxovrebis manZilze igi zrunavda
sxvadasxva rwmenis adamianebis urTierTobis sa-
kiTxebze. heSeli arCeuli iqna amerikis iudevelo-
bis warmomadgenlad romis kaTolikuri eklesiis
winamZRolebTan konstruqciuli dialogisas vati-
kanis meore krebaze 1960 wels. am dialogis Sede-
gad kaTolikur midgomebsa da liturgiaSi
aSkarad SeimCneva gadaxra iudaizmisaken. interde-
nominaciuri urTierTobebisadmi misi gulRia da-
mokidebulebisa da mowadinebis gamo heSeli gaxda
pirveli ebraeli, romelic miwveuli iqna amerikis
SeerTebuli Statebis yvelaze did protestantul
Teologiur seminariaSi.
kiTxvebi gaazrebisaTvis
83
Tanabrad saubroben omebisa da siRatakis sakiTxebze.
SegiZliaT gaixsenoT Tqven garSemo gansxvavebuli
sarwmunoebis adamiani, visi saqcielic TqvenTvis STa-
gonebis wyaroa?
84
Tavi ocdameoTxe
Jak mariteni
(1882-1973)
85
CarTuli iyo memarjvene kaTolikur moZraobaSi,
romelic sabolood dagmo vatikanma. Aam movle-
nebma biZgi misca misi Rrma TviTSemecnebis peri-
ods. mariteni demokratiisa da “integraluri hu-
manizmis” energiuli damcveli gaxda. am koncefci-
aSi man adamianis mimarT mowiwebis qristianuli
Rirebulebebi daukavSira imdroindel socialur
da politikur konteqsts.
86
aseve xedavda sakuTar misias qristianobasTan da-
kavSirebiT. Mmariteni sistematurad mouwodebda
qristianebs, “ganewmindaT azrebi da ena iseTi an-
tisemituri tendenciebisgan, romlebic warsuli
Secdomebidan modis da romelTac araferi aqvT
saerTo qristianobis arsTan da moeSorebinaT,
rogorc parazitebi”.
kiTxvebi gaazrebisaTvis
87
Tavi ocdamexuTe
h. a. mukti ali
1923-2004
88
ise araqristianebisaTvis, miT ufro iseT qveynebSi,
rogoric indoneziaa, sadac araqristianebis rao-
denoba gacilebiT metia. bevri qristiani aqtivis-
tisaTvis misi pozicia miuRebeli iyo da mas
oponentad Tvlidnen. miuxedavad amisa, mukti alis
ar Seuqcevia zurgi religiuri dialogisaTvis,
radganac miaCnda, rom es iyo aucilebeli indo-
neziaSi religiur niadagze gaCaRebuli
konfliqtis dasaregulireblad.
89
kti ali awyobda religiuri liderebis Sexve-
drebsa da axalgazrdul banakebs, sadac maT erT-
maneTis Seswavla urTierTobiT SeeZloT. am
yvelaferSi monawileobdnen rogorc muslimebi,
ise kaTolike da protestanti qristianebi, induis-
tebi da budistebi, konfucianelebi da javanis
aborigeni mistikosebi. monawileebi ayalibebdnen
urTierTobebs da saerTo saWiroebebze saub-
robdnen.
kiTxvebi gaazrebisaTvis
90
Tavi ocdameeqvse
(1928-1978)
91
daaarsa amalis moZraoba, rogorc CagrulTa
moZraobis samxedro frTa.
92
mosaxleoba boikots uwyobda sanayines mxolod
misi mepatronis religiuri kuTvnilebis gamo, imam
al-sadrim Tavisi paraskevis locva am maRaziisken
msvlelobiT daamTavra. xalxi mas brmad gahyva.
rodesac imami sanayineSi Sevida, man nayini
SeukveTa da religiuri boikotic dasrulda.
kiTxvebi gaazrebisaTvis
93
Tavi ocdameSvide
kristian de SerJe
(1937-1096)
94
rodesac swavla daasrula, gaamweses atlasis
RvTismSoblis monasterSi alJirSi. samonastro
ganawesis Sesrulebasa da locvasTan erTad be-
rebma qristianebs da muslimebs erToblivi
locvisTvis dauTmes monastris sivrce. monastris
Sida Senoba meCeTs daeTmo da zarebis rekva da
muslimTa salocavad moxmoba erTmaneTSi ireoda.
de SerJes swamda, rom Cvens RmerTs sxva adamianis
TvalebSi vxedavT da dasZina, rom man qriste
Tavisi muslimi megobrebisa da mezoblebis
saxeebSi amoicno.
95
qurdebi samoTxeSi, yvela Cvenganis mamis, RvTis
winaSe. amin! alahi iyos Cveni mfarveli”.
kiTxvebi gaazrebisTvis
96
Tavi ocdamerve
satguru sivaia subramuniasvami
(1927-2001)
97
gavleniani Jurnalis _ “induizmi dRes”. Jurnali
axleburi midgomaa religiaTaSoris urTierTo-
baSi, radgan misi Sinaarsic da formac induizmis
principebsa da tradiciebs metad martivi da misaw-
vdomi formiT warmoadgens, riTac arainduist
mkiTxvelsac izidavs. Tavisi swavlebiT da media-
moRvaweobiT gurudevam XX saukunis dasasruls
didi roli iTamaSa induizmis ganviTarebaSi.
98
saqme dautova gasagrZeleblad.
kiTxevbi gaazrebisTvis
99
Tavi ocdamecxre
sumartana
(gard. 2002)
100
lierebs adamianebs siRatakis daZlevis rwmenas,
siRatake xom ase Trgunavs adamianebs am qveyanaSi.
1991 wels sumartanam daaarsa konfesiaTaSorisi
dialogis instituti, pirveli konfesiaTaSorisi
organizacia indoneziaSi. am organizacias mxars
uWerdnen rogorc qristiani, ise mahmadiani inte-
leqtuali aqtivistebi. rogorc organizaciis di-
reqtori, sumartana eZebda ufro met gamoxatvas,
vidre ubralod religiur harmonias. misi sabo-
loo mizani aerTianebda religiur jgufebs da
exmareboda indonezias ufro Ria demokratiuli
sazogadoebis SeqmnaSi.
101
sakiTxebze, aqveynebda statiebs, atarebda kvlevebs
da sxvadasxva rwmenis adamianebs epatiJeboda,
erTad elocaT mSvidobisTvis.
kiTxvebi gaazrebisaTvis
102
saZloa erTad imuSaon sxvadasxva religiurma jgufebma?
103
Tavi ocdameaTe
(1929-2004)
104
ifo samsaxuri daiwyo. akademiuri da profesiuli
karieris dros igi aswavlida iogas. 1968 wels man
datova indoeTi, gaemgzavra jer kanadaSi da
Semdeg dasaxlda amerikis SeerTebul StatebSi,
romlis moqalaqeobac 1976 wels miiRo. amis Semdeg
oficialurad Seicvala saxeli da harbhajan singh
iogijs daerqva ufro mokle saxeli _ iogi
bhagani.
105
religiuri erTobis didi qomagi. igi Sexvda reli-
giur liderebs: dalai lamas, romis paps pavle VI,
romis paps ioane pavle II da kenterberiis or
arqiepiskoposs. rogorc wesi, monawileobda iseT
mniSvnelovan interreligiur RonisZiebebSi, rogo-
ricaa msoflio religiaTa parlamentis da
msoflio religiaTa Tanamegobrobis saqmianoba. am
ukanasknelSi igi moRvaweobda, rogorc Tanap-
rezidenti. misi organizebuli iyo “gzaTa Se-
sayari” san-franciskoSi da iyo TanadamfuZnebeli
adamianTa erTobis konferenciis. mSvidobis saa-
batom SebornSi, masaCusetsi, mianiWa mas “sindisis
simamacis jildo” misi RvawlisaTvis interreligi-
uri urTierTobebisa da msoflio mSvidobis
saqmeSi.
kiTxvebi gaazrebisTvis:
106
Tavi ocdameTerTmete
(1926-2007)
107
brivi dapatimrebebis dros 1942 wels. gizela
lustigeri gardaicvala auSvicSi 1943 wels.
amasobaSi Jan-mari seminariaSi swavlobda da iqve
imaleboda. mogvianebiT igi Cavida Tavis mamasa da
dasTan, ro-mlebic omis dasrulebamde samxreT
safrangeTSi imalebodnen.
108
nirebas uwevda aseT Sexedulebebs. igi ilaSqrebda
qsenofobiiT Sepyrobili politikosebis winaaR-
mdeg da ambobda, rom yvela adamiani Tanasworia
Tavisi RirsebiT, radgan isini RvTis saxierebad
Seiqmnen. amgvarad icavda igi, magaliTad, imigranti
muSebis uflebebs.
109
kaTolikuri eklesiis monaniebas Tavisi pasiuri
poziciis gamo, romelic man daikava holokostis
dros da aseve viSis reJimTan kolaboracionis-
tuli urTierTobis damyarebis gamo. igi mxars
uWerda qristianul-ebrauli dialogis gaRrmave-
basa da ganviTarebas da am saqmisTvis dajil-
dovda qristianul-ebrauli urTierTgagebis cen-
tris mier.
kiTxvebi gaazrebisTvis
110
Tavi ocdameTormete
grigol feraZe
(1899-1942)
111
srulebis dRe, daawesa. mas wmindanad poloneTSi
ara marto marTlmadideblebi, aramed kaTolike
Teologebic aRiareben da miiCneven, rom igi aris
erT-erTi xidi dasavleTisa da aRmosavleTis
eklesiebs Soris.
112
wlebSi venisa da lozanis msoflio konferencie-
bSi. lozanis konferenciaze man, rogorc saqarT-
velos eklesiis warmomadgenelma, sityva warmoTqva
da siyvarulis safuZvelze qristianuli konfesie-
bis gaerTianebis idea ganaviTara.
113
kiTxvebi gaazrebisaTvis
114
Tavi ocdamecamete
(1891-1945)
116
farisevlebi mis amgvar saqciels ver inelebdnen”.
117
TavSesafari imdenad gadaivso, rom misTvisac ki
aRar darCa iq adgili.
118
da fsiqologiurad.
119
Tavi ocdameToTxmete
merab mamardaSvili
(1930-1990)
120
filosofosi moskovSi yvela samsaxuridan daiT-
xoves, CamoarTves leqciebis kiTxvis SesaZlebloba
da imperiis sazRvrebis datoveba aukrZales. 1980
wels filosofosebis mfarvelis, niko WavWavaZis
wyalobiT igi saqarTveloSi dabrunda, iyo saqa-
rTvelos mecnierebaTa akademiis filosofiis in-
stitutis ganyofilebis gamge da Tbilisis saxelm-
wifo universitetis profesori. “perestroikis“ Se-
mdeg leqciebis wakiTxvis SesaZlebloba mieca ger-
maniaSi, safrangeTSi, aSS-Si da sxva qveynebSi. ga-
nicdida ganmanaTleblobis filosofiuri tra-
diciis, gansakuTrebiT, emanuil kantis gavlenas.
muSaobda aRqmis racionalistur Teoriaze.
121
msubuqad gadatanis unars miuZRvoda wvlili.
122
ki ara, “sxva Zalebis“ saTamaSo xdebao. “sxva
ZalebSi“ ultranacionalistebi igulisxmebodnen.
amave yrilobaze warmoTqva merab mamardaSvilma
fraza – WeSmariteba samSobloze maRla dgas! dis-
identi filosofosi stveniT gaaciles darbazidan.
magram igi jiutad imeorebda: “Tavisufleba – esaa,
rodesac erTis Tavisufleba ar eRobeba meoris
Tavisuflebas da es ukanaskneli aqvs pirobad aRe-
buli”.
123
Tavi ocdameTxuTTmete
qeTevan wamebuli
(1570-1624)
124
qeTevani iyo kaxeTis dedofali. am samefos im
dros misi Svili, Teimurazi, marTavda. igi, ise,
rogorc misi mama da papa, iranis qveSevrdomi iyo,
magram man politikuri kursi erTmorwmune ruseTi-
saken aiRo, rac iranis mefes, Sah-abass, Seum-
Cneveli ar darCenia. man Teimurazs mZevlebad deda
da Svilebi mosTxova. ase rom, Sah-abasma qeTevani
politikuri motiviT daatyveva da 1614 wels
iranSi, SirazSi, gadaasaxla. Teimurazma ruseTTan
urTierTobis gaRrmavebaze uari ar Tqva, ramac
Sahi ganarisxa da man mZevlebis dasja gadawyvita.
qeTevans da mis Tanmxleb marTlmadidebel
mRvdels islamze gadasvla mosTxoves. qarTul
wyaroSi aRniSnulia, rom mRvdelma ver gauZlo
gansacdels da qristes sarwmunoeba uaryo. dedo-
falma ki sakuTar mrwamsze mtkiced dadgoma
gadawyvita da sulieri nugeSisaTvis kaTolike
mRvdlebs mimarTa.
125
waasvenes, nawili _ romSi da dasavleT evropis
sxva wminda adgilebSi.
126
ivosnda.
kiTxvebi gaazrebisaTvis:
127
rogor gamoviyenoT wigni?
individualuri moxmarebisaTvis
128
gamoyeneba jgufSi
129
ganmartebebi
Tabrizi – qalaqi iranis teritoriaze.
130
iTvlebodnen da asrulebdnen yvelaze binZur
saqmes.
131
132