Grupė: Ramunė, Ugnė P, Enrika, Gabija, Agnė

Išmintingos „Metų“ idėjos

1. Visi žmonės
yra lygūs
6. Darbštūs
žmonės yra 2. Gyvenime
gerbiami ir negali
giriami, o egzistuoti tik
tinginiai laimė, turi
peikiami ir būti ir vargo
smerkiami

IŠMINTIS
5. Žmonės turi
didžiuotis savo
kalba, tautos 3. Žmogus turi
papročiais, tikėti Dievu ir
tradiciniais juo pasikliauti
drabužiais,
patiekalais. 4. Gamta
diktuoja
žmogaus
gyvenimo
ritmą

1. Pričkus varguolių vaikus prilygina turtingųjų vaikams. Visų vaikų

vaikystė vienooda purvuose krapštantis ir pylos iš tėvų gaunant:
„Poniški vaikai, su būriškiais susėdę,/ Kartais broliškai purvus 2. Žmogaus gyvenimas yra
krapštydami žiopso/ Ir taip viena, kaip kits, niekus be razumo plūsta:/ lyginamas su metų laikais. Kalba
Juk ir ponų vaikesčiai, taip jau per sobinę gauna/ Kad jie, kaip kiti Selmas, kad gyvenimas sukasi
vaikai, į patalą meža." ratu kaip ir metų laikai: „Juk ne
pirmas mets, kaip gyvendami
vargstam,/ Irgi ne pirmas sykis
6.Darbštus Pričkus jau, kaip šiupinį verdam.“
ragina sėti, yra už
darbą, prieštarauja
Kaip
tinginiams, juos išmintingos
peikia. idėjos
išreikštos? KAS 3.Pamaldusi Selmas visiškai
ir KAIP kalba? pasitiki Dievu ir tiki viskas, kas
5. Su pasididžiavimu Selmas kalba, kad nutinka, Dievo siųsta: „Tu dienas
verksmų bei džiaugsmų mūsų
net jau ir svetimšaliai lietuviškai prabyla
paskyrei/ Irgi nulėmei jau
ir mūsų drabužiais ima vilkėti: „Žinot juk kožnam ilgumą dienelių."
visi, kaip kožnas Lietuvą giria/ Ir kaip
daug svetimų žmonių, kad mus 4. Būrai dirba per
pamatytų,/ Iš visų kampų šio svieto jau visus ketverius
susibėgo,/ Taip kad ir lietuviškai metų laikus. Jų
kalbėdami valgo/ Ir jau rūbais mūs, kaip darbai priklauso
mes, vilkėti pagavo;/ Tik margų marginių nuo metų laiko.
dar nešioti nedrįsta."
Grupė: Ramunė, Ugnė P, Enrika, Gabija, Agnė

Išmintis K.Donelaičio „Metuose“

Pagrindinė mintis - K. Donelaitis savo didaktine poema „Metai“ pabrėžia įsišaknijusias būrų
ydas ir lietuvių, kaip tautos, gyvenimą.
Tezės:
1) Donelaitis didaktinėje poemoje pabrėžia daug metų egzistuojančias būrų
(nenaudėlių) ydas.
2) Poemoje išryškinama lietuvių asimiliacija su kitomis tautomis.

Idėjos Kaip išreikštos? Kuriais epizodais

KIENO lūpomis remsitės?
kalba?
1. Būrų elgesys bei Kalba Selmas, Pričkus ir
gyvenimas verinamas Enskys. „Nenaudėliai“ būrai
pagal Šv. Rašto tiesas. vagia mišką, juos užsipuola
(Yda – vogimas ) Pričkus, nes būrai vagia ir tuo
didžiuojasi. Enskys pabrėžia,
kad visi būrai taip daro ir to
nesigėdija. Į pokalbį įsitraukia
Selmas. Jis ragina būrus elgtis
dorai ir nevogti, nes tai
draudžia Dievas. Padrėžia, kad
tik doru gyvenimu galima
pelnyti kitataučių palankumą.
2. Visi žmonės yra lygus. Pasakoto žodžiai . Ponas Ištrauka apie ,,Gerąjį poną”
(Yda – nelygybė) vertino lygybę, į būrus
žiūrėdavo taip pat, kaip ir į
ponus. Galime įžvelgti
apšvietos epochos idėja apie
feodalinės visuomenės
santvarkos neteisingumą bei
prigimtines teises. Būras yra
toks pats žmogus kaip ir ponas
3. Kitataučių įtaka Selmas, lygindamas praėjusius ,,Rudenio gėrybėse“
būrams. ir savo laikus, kaltina būrus,
kad šie iš kitataučių visokių
blogybių prisimokę („Ak, kur
dingot jūs, lietuviškos
gadynėlės, / Kaip dar prūsai
vokiškai kalbėt nemokėjo“;
„Ogi dabar, žėlėk Dieve! tikt
gėda žiūrėti, / Kad lietuvninkai,
prancūziškai pasirėdę, / Į
bažnyčią vos išgirst ką kyšte-
ria galvas, / O paskui tuo žaist
ir šokt į karčemą bėga.“).
Grupė: Ramunė, Ugnė P, Enrika, Gabija, Agnė

4. Ragina tausoti savo XVIII a. pradžioje Mažąją

kalbą. Lietuvą siaubė maras, tad po jo
į šias žemes atsikraustė daug
kitataučių. Lietuviams iškilo
tautinės asimiliacijos problema.
(pasakotojo žodžiai)