6.6.

1. Santykinis drėgnumas – terminas, naudojamas apibūdinti vandens garų kiekiui ore. Santykinis
drėgnumas apibrėžiamas kaip vandens garų ore dalinio slėgio ir sočiųjų vandens garų slėgio santykis tam
tikroje temperatūroje. Santykinis drėgnumas išreiškiamas procentais.

Absoliuti oro drėgmė – tai vandens garų kiekis g/1m3 oro.

2. Yra išskiriami trys aukštai. Viršutinio aukšto debesų pagrindas vidutinėse platumose yra 6-13 km;
vidurinio – 2-7 km; žemutinio aukšto iki 2 km aukščio.

3. Snygis – kieti krituliai, susidarantys iš ledo kristalų, dulksna – skysti mažo intensyvumo krituliai,
sudaryti iš lašelių, Lietus – skysti krituliai, susidaro kondensuojantis iš konvekcinių lietaus kamuolinių
debesų, dulksna, krentanti iš sluoksninių ir sluoksninių kamuolinių debesų.

4. Konvekciniai krituliai pasirodo, kai oras kyla vertikaliai per save išlaikantį konvekcijos mechanizmą.
Orografiniai krituliai yra panašūs, išskyrus į viršų oro masę judėti verčia didelio kalno šlaitas, tai būdinga
kalnynams.

5. Aridinis klimatas, sausas ir karštas klimatas. Aukšta vasaros temperatūra, mažai kritulių, sausas oras,
didelė paros ir metų temperatūros amplitudė. Aridinis klimatas būdingas abiejų pusrutulių tropinėms ir
subtropinėms dykumoms ir pusdykumėms (Sacharos, Arabijos pusiasalio, Australijos, Vidurinės Azijos,
Namibo dykumos).

Humidinis klimatas , drėgmės pertekliaus klimatas – kritulių per metus iškrinta daugiau negu jų gali
išgaruoti. Humidinio klimato sričių yra Eurazijos šiaurėje, rytuose, Kanados rytuose, Amazonės ir Kongo
baseinuose, Pietų Azijoje, Indonezijoje, Naujojoje Gvinėjoje.

6. Jų mažėja.

7. Dėl klimato ir kritulių pasiskirstymo.

8. Nes ten vyrauja humidinis klimatas.

6.9.

1. Geografinė platuma, atstumas nuo jūros ar vandenyno, aukštis virš jūros lygio, vandenynų srovės,
vyraujantys vėjai, sausumos reljefas ar žmonių veikla.

Nuo geografinės platumos visų pirma priklauso Saulės šilumos pasiskirstymas Žemės paviršiuje.
Vandenynai ir jūros per vasarą sušyla mažiau negu sausuma, tačiau žiemą sausuma atvėsta greičiau negu
vandenynai ir jūros, todėl žiemą didieji vandens telkiniai atiduoda sukauptą šilumą sausumai. Oras
troposferoje įšyla daugiausia nuo paviršiaus, o ne dėl tiesioginių Saulės spindulių, todėl kylant aukštyn
oro temperatūra krinta vidutiniškai 6,5 °C kas 1 km. Šiltosios srovės gerokai sušvelnina vidutinių platumų
klimatą. Žiemą šių srovių veikiamose teritorijose oro temperatūra gerokai aukštesnė negu kitose šios
platumos vietose. Šaltosios srovės mažina teritorijų, pro kurias teka, vidutinę temperatūrą. ėjai įgyja
savybes (temperatūrą ir drėgnį) tos teritorijos, iš kurios pučia. Nuo vandenynų pučiantys drėgni vėjai
atneša daug kritulių, o pučiantys iš vidinių žemyno sričių paprastai būna sausi. Vėjai, pučiantys iš
poliarinių sričių, lemia šaltus orus, o nuo atogrąžų – šiltus. Kalnai užstoja kelią oro masių judėjimui, tad
oro temperatūra gali skirtis priešvėjiniuose ir pavėjiniuose šlaituose. Žmonių veikla turi įtaką klimato
skirtumams. Dideliuose miestuose oro temperatūra būna keliais laipsniais aukštesnė negu mažai
apgyvendintose vietovėse. Patvenkus upes ir suformavus didelius vandens tvenkinius, padidėja oro
drėgnis.

2. Vidutinių platumų klimatas yra įvairus, šioje klimato juostoje skiriami keli klimato tipai. Visuose juose
išsiskiria keturi metų laikai (žiema, pavasaris, vasara ir ruduo). Vyrauja vidutinių platumų oro masės,
kurios būna jūrinės arba žemyninės.

3. A - mažai krituliu, temperatūra svyruojanti, B - daug kritulių, temperatūra aukšta.

4. Skiriasi temperatūrų svyravimai ir kritulių kiekis.

5. Daugiausiai kritulių iškrenta vasarą (iki 50 % metinio kritulių kiekio) dėl netikėtų audrų, škvalų,
perkūnijų ir lietaus. Mažiau kritulių rudenį, žiemą, kai vyrauja nedidelio intensyvumo krituliai: dulksna,
nedidelis sniegas ar lietus. Mažiausiai kritulių – pavasarį (dėl vyraujančių anticiklonų).

6. Klimatas įvairus, kinta priklausomai nuo metų laikų.