Aš pasirinkau žiūrėti filmą “A Clockwork Orange”, kuris režisavo Stanley Kubrick.

Ankščiau esu girdėjusi

apie šį filmą, bet daugiausia žmonės rekomenduodavo paskaityti knygą “Prisukamas apelsinas”, kurią
parašė Anthony Burgess. Knygos neskaičiau, bet žinau, kad yra nemažai skirtumų tarp šių dviejų kurinių. Tai
gi, pasirinkus šį filmą nusiteikiau pasaulinio pripažinimo ir vieno geresnių filmų pasaulyje peržiūrai.
Visų pirma, šiame filme analizuojamos temos: smurto, dehumanizacijos, blogo ir gero pasaulio samprata.
Manau galima dar įvardinti ir individo, kaip sužalotos asmenybės tyrinėjimo temą, jaunystės, psichologinio
smurto, žiaurios visuomenės, meno laisvės, aplinkinių nesupratingumo temas. Aš nepritariau nei
pagrindinio herojo veiksmams jam esant laisvėje, nei jo gydymui ar išėjus iš kalėjimo ir ligoninės
visuomenės bei aplinkinių elgesiui. Visais aspektais pateikiama sužalotos, asocialios asmenybės, turinčios
psichologinių problemų, portretas, iš kurio išvedamas aplinkos peizažas, siejamas su panieka, patyčiomis,
smurtu ir nesupratingumu. Vienas iš dalykų, kuris patraukė dėmesį, yra perteikiamas menas, kuris lyg
padeda Aleksui mėgautis tuo metu atliekamais nusikaltimais, žiauriais poelgiais, kuriais sveikos psichikos
asmuo šlykštėtusi. Kas gi prievartaudamas žmogų sau linksmai dainuotų dainą? Sunku buvo suprasti ir
bendrai pateikiamą pornografiją, lytinių organų vaizdavimą įvairiose scenose - kur tai buvo skulptūra, meno
paveikslai ar nuogas žmogaus kūnas. Iš savo perspektyvos manau, jog šias scenas sieti galima vėl su
visuomene, jos ydomis. Iš dar kitos perspektyvos, šie vaizdiniai perteikia bendrą žmogaus vaizdą: fiziniai
potraukiai kartu su dvasiniais bando sudaryti vieną visumą, psichologinę asmens sveikatą užvaldo didesni
troškimai ir norai, verčiantys atsisakyti humaniškos gyvenimo sampratos.
Negalėčiau atsakyti į klausimą - patiko ar ne. Buvo nemalonu žiūrėti daugumą scenų, tačiau tai privertė
pamąstyti apie to meto visuomenės sampratą ir palyginti su dabar egzistuojančia. Gal, visgi, ir laikui bėgant,
mūsų sociume išlieka tos pačios problemos, tačiau mutuoja į kitas formas bei klęsti žmonių abejingume.
Įsimintiniausiomis scenomis galėčiau įvardinti Alekso sugrįžimą į visuomenę po gydymo - pradedant
apsilankymu namuose, kur jį atstūmia artimiausi žmonės - tėvai, benamo sutikimas prie upės, kuris suvokia,
jog Aleksas yra tas pats vaikinas, kadaise jį sumušęs ir atkeršija jam su savo draugais benamiais jį
sumušdamas. Visa ši įvykių grandinė prasitęsią tuo, jog ateina pareigūnai, atitraukia benamius nuo Alekso,
ir pamato, kad tai tas pats jų buvusios grupės lyderis, kurį prieš porą metų išdavė ir pabėgo, palikdami jį
suimti. Iš visa to, jis, dar ir sumuštas savo buvusių draugų, atsiduria prie namų, kuriame išprievartavo
moterį ir apiplėšė vyrą. Šios scenos buvo įsimintiniausios, nes pradėjau galvoti, jog tai yra lyg žiauraus
poelgių atpirkimo ratas, kuriuo Aleksas vėl keliauja, tik jau ne atlikdamas nusikaltimus, o po psichologinio
“išvalymo”. Tai parodė kaip visuomenė laiko neapykantą ir smerkia kitą, nors žmogus ir pasikeičia.
Nesugebėjimas atleisti, tas pats dehumanizmas valdo visuomenę ir tai tik parodo žiaurų socialinį tarpusavio
sąveikį.
Manau, kad šis filmas yra susijęs su Sociologijos dėstomu kursu tuo, kad tiek šiame filme, tiek sociologai
nagrinėja nukrypimus nuo humanizmo, moralinių vertybių visuomenėje irimą, nusikaltimus, tarpasmeninius
santykius.
Greta Lebedeva, II grupė.