 Elgesys yra aiškinamas tarp trijų kintamųjų:

Asmenybė, elgesys, aplinka

 Laisvę riboja:
Kompetencijų trūkumas, nepagrįstos baimės, perdėtas savęs pasmerkimas, aspiracijų (siekimo)
nebuvimas
 Svarbiausi modeliavimo komponentai:
Dėmesys, atmintis, atgaminimas, motyvacija
 James 1890 pirminė ir antrinė atmintis:
Pirminė – sąmoninga, antrinė - sąmonei neprieinama (bet jeigu prireikia gali tapti prienama)
 Milner 1959 klinikinių tyrimų įrodymas kad yra ilgalaikė atmintis:
Kai buvo pažeistas hipokampas, žmonės negalėjo atsiminti naujos informacijos, bet galėjo
atkurti prieš traumą gautą informaciją.
 Korsakovo sindromas:
Negebėjimas atkurti naujai gautos informacijos, tačiau gebėjimas atkurti seniai įgytą informaciją
(dėl hipokampo ir gumburo pažeidimo).
 Wickelgren, Conrad 1964 tirdami klaidas skyrė trumpalaikę ir ilgalaikę atmintis:
Abu tyrė klaidas. Fonetinės klaidos - susijusios su trumpalaike atmintimi. Reikšmės klaidos - su
ilgalaike atmintimi. Wickelgren - klaidos skiriasi dėl informacijos laikymo vietos. Condrad tyrė
kurčius nuo gimimo žmones - jie darė daugiausiai fonetines klaidas. Abu gavo, kad trumpalaikės
atminties klaidos garsinės.
 Baddeley 1966 tyrė klaidas kai informacija netilpdavo į trumpalaikę atmintį:
Taikė 10 žodžių sąrašus. Teigė kad tai kas netelpa trumpalaikėje atmintyje, tas keliauja į
ilgalaikę atmintį.
 Brown Peterson paradigma 1959 kiek išlaikoma informacija trumpalaikėje atmintyje:
 Rodomos trigramos (pav. GHM) - 3/6/9/12/15/18 sek trikdanti užduotis - atkūrimas
3 sek - 80 % teisingų atsakymų
6 sek - 50%
18 sek - < 10%
Informacija trumpalaikėje atmimtyje išlaikoma 18 sek
 Waugh Norman 1965 mėginio metodika, retroaktyvios interferencijos pavyzdys:
Tiriamiesiems buvo pateikiama skaičių seka. Paskutinis skaitmuo - mėginys su garsiniu signalu.
Po garsinio signalo reikėjo nusakyti skaičių, kuris buvo pateiktas po anksčiau pateikto, tokio
pačio kaip ir mėginys skaičiaus. Kuo daugiau skaičių tarp mėginių, tuo teisingo atsakymo
tikimybė mažėja.
 Retroaktyvi interferencija:
Vėliau pateikta informacija turi neigiamos įtakos ankstesnės atisminimui.
 Proaktyvi interferencija:
Anksčiau pateikta informacija turi neigiamos įtakos vėlesnės atsiminimui
 Keppel Underwood 1962 proaktyvios interferencijos tyrimas:
Buvo naudojami trys laiko intervalai. Pirmo bandymo informacijos laikymas nepriklauso nuo
laikymo trukmės, buvo idealus, antro ir trečio - nepriklausomai nuo laiko buvo prastesni, nes
kitos dvi pateiktos trigramos trukdė pirmosios atsiminimui. Buvo naudojami trys (3, 9, 18 s)
laikymo intervalai. Kiekvieno intervalo atveju tiriamajam tik vieną kartą buvo pateikta trigrama.
Pirmosios trigramos atkūrimo rezultatai yra tokie patys, nepriklausomai nuo išlaikymo laiko.
Trigrama atkuriama tiksliai, nėra jokio užmiršimo. Kitų bandymų - atkūrimo tikslumas mažėjo.
Pasireiškė proaktyvi interferencija.
 Cowan 1995 trumpalaikės atminties funkcija:
Įrašyti keletą atsitiktinių elementų į ilgalaikę atmintį.
 Cowan N. (1999) Darbinė atmintis, kaip itin aktyvuotas ilgalaikės atminties turinys
Darbinė atmintis apima du pagrindinius dėmenis: ilgalaikės atminties turinį, kuris yra itin
aktyvuotas ir dėl to patenka į dėmesio sutelktį ir ilgalaikės atminties turinį, kuris yra aktyvuotas
aukščiau pradinio lygmens, tačiau nėra dėmesio sutelktyje.
 Integruoto darbinės atminties modelio dėmenys:
o Fonologinė trumpalaikė atmintis – pasyvus trumpalaikės atminties dėmuo, kuris trumpai
laiko su kalba susijusią informaciją fonologine forma. Ji nuolat gauna informaciją iš
atgarsio atminties ir automatiškai suaktyvina susijusius ilgalaikės atminties dėmenis.
o Regimoji erdvinė trumpalaikė atmintis – pasyvus trumpalaikės atminties dėmuo, kuris
trumpai laiko regimąją ir erdvės informaciją. Regimoji erdvinė informacija yra
atnaujinama automatiškai ir nuolat, keičiantis aplinkos objektams ir dėl dėmesio
sutelkties pokyčių.
o Žodinė darbinė atmintis – tai operacijų kompleksas, kur vyksta žodinės medžiagos
analizė, manipuliavimas ir transformacija. Viena pagrindinių jos funkcijų – išskirti
reikšmingas pateiktis, kurios atitinka fonologinės trumpalaikės atminties perimtą
fonologinę informaciją. Žodinė darbinė atmintis apima elementus ir iš trumpalaikės, ir iš
ilgalaikės atminčių.
o Regimoji erdvinė darbinė atmintis – kitas darbinės atminties operacijų aspektas,
sujungiantis regimąją erdvinę informaciją iš trumpalaikės ir ilgalaikės atminčių.
o Vykdomoji darbinė atmintis skiriasi nuo bendrųjų vykdomųjų procesų, nes ji apribota tik
atminties sistemų valdymu. Ji pasireiškia, kai užduotis reikalauja derinti informacijos
laikymą ir apdorojimą. Taip pat kuria strategijas, kurios padidina trumpalaikės atminties
apimtį ir vadovauja ilgalaikės atminties laikomos informacijos atkūrimui. Ji nepriklauso
nuo informacijos srities ir neturi jokių informacijos laikymo pajėgumų.
o Atkūrimas iš ilgalaikės atminties – žymi sąmoningą, kryptingą informacijos, laikomos
ilgalaikėje atmintyje, paiešką. Šiam dėmeniui nepriklauso automatizuotas informacijos iš
ilgalaikės atminties atkūrimas, kuris vyksta paprastai iš karto ir nesąmoningai.
o Darbinės atminties operacijos sudaro visos darbinės atminties nevykdomojo pobūdžio
funkcijos, įskaitant informacijos manipuliavimą, kodavimą, keitimą, įrašymą ir atkūrimą.
o Aktyvuota ilgalaikė atmintis – didelis neseniai aktyvuotų ilgalaikės atminties elementų ir
struktūrų telkinys, prie kurio darbinė atmintis turi sparčią prieigą. Daugelis telkinio
informacijos vienetų yra aktyvuoti automatiškai trumpalaikės atminties. Jei kažką
atsimename savaime iš ilgalaikės atminties, tai apsiėjo be darbinės atminties.
 Melton 1963 trumpalaikės atminties informacijos laikymo ypatumai:
Kuo mažiau vienetų trumpalaikėje atmintyje, tuo ilgiau jie laikomi. Gali išlikti iki 30-45 sek,
priklausomai nuo informacijos kiekio ir interferencijos. Trumpalaikėje atmintyje laikomi 5 - 9
elementai vienu metu. Informaciją, į kurią kreipiame dėmesį iš somatinės atminties, nukeliauja į
trumpalaikę atmintį. Instrukcija tyrimo metu užima vietą trumpalaikėje atmintyje ir trukdo
tyrimui
 Posner 1969 regimojo kodo lygmenų skirtumo pagrindimas:
Pateikiamos dvi raidės kartu/nuosekliai 2 sek, arba identiškos (AA), arba tapačios (Aa), arba
skirtingos (Ab). Mygtukai - tos pačios/skirtingos. Identiškos atpažįstamos greičiau nei tapačios.
Nuosekliai pateikti skaičiai atpažįstami greičiau. Identiškos ir tapačios greičiau nei skirtingos.
Lyginam pagal formą, jei identiška – atpažįstame, jei ne – suteikiam vardą ir tada svarstom –
 remiamės ir regimaisiais kodais. Rezultatų neveikia maskavimas, taigi tai nėra sensorinė
atmintis.
 Wickens et al. 1963 proaktyvios interferencijos išvengimas:
2 grupės: Kontrolinė ir Eksperimentinė. Kontrolinė - 4 žodžių triados - tarp jų po 20 sekundžių
trikdančios užduotys (visos triados ta pačia tema). Eksperimentinė – tas pats principas, tik
paskutinė triada - kita tema. Kontrolinė grupė - paveikta proaktyvios interferencijos,
eksperimentinė - atsimindama paskutinę triadą įveikė proaktyvią interferenciją, nes semantiškai
neinterferavo su ankstesne informacija.
 Užmiršimo trumpalaikėje atmintyje priežastys:
Išnykimas, interferencija, skyrimo/diskriminacijos nesekmė, konsolidavimo nesekmė
 Konsolidavimo nesėkmė:
Kai informacija keliama į ilgalaikę atmintį ir ten siejama su jau esama informacija, vyksta
konsolidavimas.
 Conrad 1967 išnykimas:
Buvo prašoma atkurti informaciją, vieną informacijos vienetą per 2 sek intervalą. Rodikliai buvo
žemesni nei be intervalų.
 Diskriminacijos/skyrimo nesėkmė:
Kai informacijos pėdsakai trumpalaikėje ir ilgalaikėje atmintyje yra panašūs, galima supainioti
informaciją.
 Naime 1990 diskrimimacijos skyrimo nesėkmė:
Dvi nesusijusių žodžių sekos. Viena baigiasi gramatiškai teisingu sakiniu, kita - dar keliais
nesusijusiais žodžiais. Tam kad juos atsiminti - galima naudoti užuominas iš ilgalaikės atminties.
Užuominos gali būti netikslios, prastos arba jų gali būti per daug, tuomet jos atsiminti nepadeda.
 Watkins 1975 užuominos perkrova:
Atsiranda, kai užuomina atitiko daugiau nei reikia informacijos vienetų.
 Corballis 1966 modelio efektas:
Paskutinė informacijos eilutė įsimename geriau, fiksuojamas pabaigos efektas. Tačiau tai
negalioja regai.
 Crowder Morton 1993, Auers 1979, priedėlio efekto ypatumai:
Priedėlio efektas pasireiškia tik tuo atveju, jei priedėlis yra suvokiamas kaip žodis, kaip
šnekamoji kalba.
 Neath, Suprenat, Crowder 1993 priedėlio efekto ypatumas:
Priedėlis vieniems buvo pristatytas kaip tikras žodis, kitiems - kaip gyvūnų skleidžiamas garsas.
Priedėlio efektas suveikė tik pirmuoju atveju. Priedėlis turi būti žodinės kilmės,
 Watkins, Watkins 1975 artikuliacinis slopinimas:
Jei reikia įsiminti, atkurti, ištarti beprasmį skiemenį - rezultatai bus prastesni.
 Craik Watkins 1973 kartojimo įtaka atsiminimui:
Tiriamiesiems buvo pateikti 12 sąrašų po 12 žodžių kiekviename. Buvo prašoma pateikiamus
žodžius garsiai kartoti. Kai kuriuos sąrašus reikėjo prisiminti tuoj pat po pateikimo, kitus –
praėjus 20 s. Per tas 20 s galėjo garsiai kartoti žodžius. Svarbu buvo atsiminti kiekvieno sąrašo 4
 paskutinius žodžius. Buvo registruojami kiekvieno žodžio pakartojimai. Po visų sąrašų pateikimo
tiriamųjų prašė prisiminti kuo daugiau žodžių iš visų dvylikos sąrašų. Nors atgaminant kiekvieno
sąrašo žodžius atskirai, paskutiniai keturi žodžiai buvo tiksliau prisimenami, paprašius tiriamųjų
atgaminti kuo daugiau žodžių iš karto pagal visus sąrašus, jokio panašaus geresnio paskutinių
žodžių atkūrimo efekto nebuvo. Taigi kartojimas nelemia pateikčių į ilgalaikę atmintį patvarumo,
jis lemia konsolidaciją.
 Mnemonika:
Priemonės/būdai, padedantys pervesti informaciją iš vienos atminties į kitą (įsiminti).
 Mnemonikos priemonių sąrašas:
Kategorinių klasterių sudarymas, interaktyvūs vaizdiniai (susieti su atitinkančiais vaizdiniais),
susietų žodžių sistema, vietos metodas (įsivaizduojama vieta kur išdėstyti žodžiai), akronimas
(žodžio santrumpa), akrostichas (eilėraščio pirmos raidės - žodis kuri reikia įsiminti), raktažodžio
sistema (panašiai skambančio žodžio parinkimas)
 REM miego svarba:
REM miegas turi didelę įtaka įsiminimui (mnemonikai) ir ilgalaikei atminčiai
 Hipokampo (amono rago) reikšmė:
Aktyvumas REM miego metu. Aktyvumas, kai vyksta mokymas. Amono rago aktyvumas didėja
- acetilcholino kiekis mažėja, bet tai neturi įtakos procedūrinei atminčiai. Jis tarsi greita
mokymosi sistema, čia laikomas naujas patyrimas iki tol, kol nebus asimiliuotas į žievę.
Asocijacijas galima susidaryti ir be hipokampo.
 Parkin 1974:
Bandė paneigti apdorojimo lygmenų prielaidą. Tiriamiesiems buvo pateikiami žodžiai, kurie
turėjo nurodyti semantinio ar nesemantinio pobūdžio sprendimą. Po žodžių pateikimo buvo
prašoma prisiminti kiek galima daugiau žodžių pagal laisvo atkūrimo metodiką. Tiriamieji,
kuriems buvo pateiktos semantinio pobūdžio užduotys, prisiminė daugiau žodžių, nei
nesemantinio. Semantinis apdorojimas sąlygojo ilgesnį pateikčių laikymo laiką.
 Craik Tulving 1975
Apdorojimo lygmenį tyrime lėmė klausimai. 3 apdorojimo lygmenys: sensorinis -
paviršutiniškas, akustinis – tarpinis, semantinis – gilus.
 Stein 1978 įsisminimo lygmens ir atsiminimo lygmens sąveika:
Buvo pateikiamas žodžių sąrašas, kuriame viena žodžio raidė buvo didžioji. Po kiekvieno
pateikto žodžio tiriamieji sprendė arba semnatinę, arba sensorinę užduotį.
Po pateikto žodžių sąrašo tiriamieji turėjo arba atpažinti žodžius iš ankstesnio sąrašo, kai buvo
pateikta ir naujų žodžių, arba iš kelių žožių formų (su viena didžiąja raide žodyje) atrinkti, kuri
forma buvo pateikta anksčiau. Atlikę semantinę užduotį tiriamieji geriau atpažino žodžius, bet,
palyginus su nesemantinę užduotį atlikusių tiriamųjų rezultatais, antrąją atpažinimo užduotį
atliko daug blogiau, kai reikėjo pasirinkti pirminę žodžio pateikimo formą.
 Sensorinės atminties kodavimas:
Labai paprasti kodai. Pirmiausiai kuriami fizinių ir struktūrinių dirgiklių kodai. Regimosios
atminties: forma, dydis, spalva, vieta erdvėje. Garsinės atminties: garsumas, aukštis, vieta
erdvėje. Užkoduoji nesamoningai, nereikalingas dėmesys.
 Sesorinės atminties charakteristikos:
Neįsisamoninta, ikikategorinė, nepriklauso nuo dėmesio, lygiagretus informacijos apdorojimas
 Sensorinės atminties kiti pavadinimai:
Ikoninė – atvaizdžio, echoninė – atgarsio, sensorinis registras
 William Hamilton 1805-1865 suvokimo apimtis:
Pabėrė rutuliukus ir bandė įvertinti iš pirmo žvilgsio kiek jų yra. 6-7 rutuliukai - suvokimo
apimtis. Šis tyrimas paskatino tachistoskopo atsiradimą.
 Tachistoskopas Volkmann 1859:
3 regos lauko dalys: dirgiklis, fiksacijos taškas, užsklanda (kaukė)
Atsirado galimybė tyrinėti trumpesnius sensorinius dirgiklius
 Sperling 1960 informacijos iš atvaizdžio atkūrimas:
Pateikė 3x4 lenteles su raidėmis, davė 50milisekundžių įvairias matricas ir informacijai dingus,
prašydavo tiriamųjų nurodyti kuo daugiau informacijos vienetų. Paprastai tai būdavo 3-4.
Teoriškai iš pradžių jie žinodavo daugiau, bet kol išvardindavo pirmus, kitus pamiršdavo –
tyrimą patobulino, kartu su matrica pasigirsdavo aukštas, vidutinis arba žemas garsas ir pagal tai
reikdavo kreipti dėmesį į vieną eilutę. Vėliau garsą atidėdavo vis toliau laike ir tirdavo kaip
keičiasi atsimenamų informacijos vienetų kiekis.
 Eriksen, Collins 1967 sperlingo schemos anologija kiek reika laiko identifikavimui:
Fiksavo, kada žmogus nustoja matyti ir suvokti trigramas. Tiriamiesiems pateikė du taškų
modelius, kurie, uždėti vienas ant kito sudarė tris raides. Intervalas tarp pirmojo ir antrojo
modelio pateikties buvo keičiamas nuo 0 iki 500 msek. Tiksli identifikacija iš pradžių mažėdavo
palaipsniui, po 100 msek. greitai, o po 500 msek. - prarandama. Taigi į sensorinį registrą patenka
visa regimoji informacija, atvaizdžio atmintyje vyksta identifikacija, jei laiko daug – likusi
informacija išnyksta. Informacijos vienetui identifikuoti reikia 200 – 250 ms. Tad identifikacija
vyksta nuosekliai, ji užima tam tikrą laiką, į sensorinį registrą patenka visa informacija.
 Baxt 1871 identifikacijos galios:
Per sekundę identifikuojame per 100 informacijos vienetų. Identifikuojame iš karto, nes jeigu
palaipsniui, smegenys per lėtai apdorotų ir mes negalėtume funkcionuoti.
 Coltheart 1977 dėmens nustatymas ir identifikavimas:
Identifikavimui skirta sensorinė atmintis. Galime užfiksuoti informacijos dėmenį, jei jis pateiktas
1 msek, bet neidentifikuosime.
 Merikle 1980 Sperlingo tyrimo patikslinimas, išvesties interferencija:
Dalinė ataskaitos sąlygomis pateikdavo tiriamiesiems raidžių ir skaičių masyvus, prašydavo
nurodyti informacijos kategoriją (ar raidė ar skaičius) – matrica būdavo mišri. Darė prielaidą,
kad rezultatai bus identiški Sperlingo darbams. Tiriamieji nurodydavo tokį pat, kaip ir Sperlingo
eksperimentuose kategorijų skaičių , t.y. apdorojo daugiau informacijos vienetų. Atkreiptas
 dėmesys į galimą interferenciją. Šis tyrimas leido papildyti Sprelingo įprastą rezultatų aiškinimą
– sensorinėje atmintyje per 1msek susidaręs fizinis kodas negali būti toliau interpretuojamas, dėl
to per 1 msek tas fizinis kodas keičiamas lankstesniu fiziniu kodu – jį įmanoma apdoroti toliau ir
laikyti. Taip pat atsirado darbų ir kad per 1msek informacija gali būti apdorojama ir reikšme
(semantiniu lygmeniu).
 Vietos identifikavimo ypatumai:
Galimas per 1 msek, išnyksta dalinės ataskaitos pranašumas
 Colheart 1983 skirtingo pobūdžio kodavimai ir jų tvarka:
Skirtinga atvaizdžio informacija - skirtingas kodavimas ir dėl to skirtingas kodavimo laikas.
Tvarka: fizinis, lankstesnis fizinis, semantinis
 Mewhort, Leppman 1985 identifikavimo ir vietos identifikavimo skirtumo tyrimas:
Raidžių masyvas rodomas 50 msek. Klausiama, ar buvo tam tikra raidė. Tiriamieji atsakydavo,
net kai intervalas viršydavo 1 sek. Kai jau buvo klausiama raidės vietos, atsakymai blogėjo,
intervalui didėjant iki 500 msek, nusakytas buvo tik 1 dėmuo.
 Informacijos laikymo ribotumą lemia:
Laikas, informacijos kiekis, sunkumai dėl išvesties, maskavimas, apdorojimo etapas iki įvesties į
sąmonę
 Averbach Coriell 1961 kaip buvo atrastas maskavimo efektas:
Po stimulų pateikties, jo vietoje buvo projektuojamas šviečiantis rutulys, tam, kad būtų
sumažintos erdvines klaidos, tačiau ratas tarsi ištrynė informaciją (maskavimo efektas)
 Dvi maskavimo formos:
Ryškio maskavimas - didesnis už stimulą ryškumas - periferinis - veiksmingas tik, jei ir dirgiklis
ir šviesa pateikiama tai pačiai akiai.
Modelio maskavimas - atsitiktinės linijos stimulo vietoje - centrinis procesas - turi įtakos net jei
dirgiklis ir kaukė pateikiamos skirtingoms akims
 Marcel 1983 nesąmoningo primingo pagrindimas:
Tyrime tiriamiesiems balsu pateikė daugiareikšmius žodžius. Taip pat tiriamiesiems ekrane buvo
pateikiami žodžiai, kurie buvo greitai užmaskuojami – jų tiriamieji sąmoningai nesuvokdavo.
Tada tyrė atpažinimą ir tie, kuriems buvo pateiktas žodis „strawberry“, jie suvokė kaip maistą, o
kita grupė, kuriems buvo pateikiamas žodis „traffic“ – atvirkščiai.
 Mack, Rock 1998 nesąmoningo apdorojimo įtaka užduoties atlikimui:
Kryžius ekrane, klausiama, kuri kryžiaus dalis didesnė. Tuo metu ekrane pasirodydavo žodis,
60% jo nepastebėjo, 47% iš jų tą žodį pasirinkdavo kitoje užduotyje, 36% naudojo tuos žodžius
šaknims užbaigti.
 Sided 1898 nesąmoningo apdorojimo įtaka, kai negali sąmoningai pamatyti ir suprasti
informacijos:
Raidės ir skaičiai atstume, kur jau nematoma, kas tai yra. Tačiau, kai prašydavo nurodyti ar tai
skaičius ar raidė, tikimybė viršijo atsitiktinę.
 Sąmoningos ir nesąmoningos informacijos apdorojimo tyrimų būdai:
Subjektyvus - klausti ar matė/girdėjo ir t.t., objektyvus - pateikti stimulą, užmaskuoti, paklausti
ar matė - jei negali apsispręsti, reiškia neįsisąmonino, objektyvesnis atminties tyrinėtojų manymu
yra subjektyvus metodas, nes objektyvaus metodojacoby atveju tiriamojo apsisprendimą lemia
tiek įsisąmoninti, tiek neįsisąmoninti veiksniai, darantys įtaką.
 Debner Jacoby 1994 nesąmoningo apdorojimo pagrindimas:
Dvi grupės. Rodomi žodžiai labai trumpai. Vienai grupei maskavimas po 50 msek, kitai - po
150 msek. Prašė užbaigti žodžius vengiant tų, kurie buvo ekrane prieš tai. 150 msek grupė
sugebėjo reikšmingai išvengti žodžių - informacija galėjo patekti į sąmonę. 50 msek grupė kaip
tik buvo linkę naudoti tuos žodžius – parrengtis. Informacija gali būti apdorojama nesąmoningai.
 Išvesties interferencija:
Informacijos pateikimo metu prarandama kokybė dėl informacijos vienetų vieno po kito
išvesties. Išvestis trukdo informacijos pateikimui.
 Kaip pagrįsti išvesties interferenciją:
Sperling ir Merikle tyrimų atsakymų pateikties skirtumas. Sperling prašė įvardinti informacijos
vienetą, Merikle prašė įvardinti kategoriją. Merikle tyrimai parodė, kad žmogus gali apdoroti
daugiau informacijos, nei parodė Sperling tyrimas.
 Darwin Turvwy Crowder 1972 "Žmogus su trimis ausimis":
Į dešinę, kairę ir į abi ausis buvo pateikti raidės ir skaičiai. Atgarsio atmintis tęsiasi iki 4 s, tačiau
plačiausia yra per pirmą sekundę po dirgiklio pateikimo.
 Glucksberg Cowan 1970 atgarsio laikymo laikas, kai nesutelkiamas dėmesys:

Buvo pateikiama informacija į abi ausis, buvo prašoma į vieną iš jų nekreipti dėmesio, vėliau
nekreipti dėmesio į kitą. Kitai peteikiamas/nepateikiamas skaitmuo. Prašoma pasakyti ar buvo
pateikiamas skaičius ar ne. Jei skaičius buvo pateiktas prieš 4-5 sek prieš ženklą - tyriamieji
 galėjo teisingai nurodyti. Kritika - dviejų kanalų informacija galėjo trikdyti viena kitai - po
skaičiaus nebuvo kitų dirgiklių.
 Atgarsio atminties etapai:
Perferinis 150-350 msek ir centrinis 2-20 sek
 Modalumo efektas:
Paskutinių klausai pateiktų elementų atgaminimas geresnis nei pateiktų vizualiai, dėl laiko ir
pakartojimo galimybės
 Priedelio efektas:
Paskutinis sąrašo žodis yra atgaminamas blogiau, jei po jo yra pateiktas priedelis (nereikalingas
žodis)
 Lytos sensorinė atmintis:
Išlieka iki 15 sek
 Atvaizdžio atminties funkcijos:
Informacijos užlaikymas tam, kad apdoroti net jei akys juda, aplinkos suvokimas, atskirų
parametrų sujungimas, jei objekto pasirodymas per trumpas tam, kad jį apdoroti
 Atgarsio atmienties funkcijos:
Tam, kad suprasti garsų junginį, reikia laikyti atmintyje kontekstą, tam, kad muzikoje, kalboje
būtų prasmė, reikia konteksto, be atgarsio atminties negalėtume bendrauti
 Sensorines atminties funkcija:
Užtikrina patyrimo ir funkcionavimo visybiškumą (kai viskas yra apimama)
 Ekonomijos dėsnis:
Į nervų sistemą nuolat patenka labai daug informacijos, bet tik maža dalis yra apdorojama,
kanadngi kiekis yra ribotas
 Edward Boring 1946 suvokimo tikslas:
"Suvokimo tikslas yra mąstymo ekonomija" (Butelio kaklelis apsaugo nuo astronominės
informacijos kiekio)
 Bessel 1996 traumos poveikis atsiminimams:
Trauma kelia stresą ir užvaldo asmens įveikos mechanizmus.
Trauminiai atsiminimai: itin ryškūs vaizdiniai, atkuriami dalimis, lydimi stiprių emocijų, turi
platų jutiminį pagrindą, turi sumažėjusį narativinį pagrindą, detalės nėra labai tikslios
PTSD (potrauminis streso sutrikimas) aiškinamas klasikinių sąlygojimu. Aiškus vaizdiniai su
skylėmis.
 Byrne et al. 2001 malonių, nemalonių ir trauminių atsiminimų palyginimas:
Buvo matuojami mokinių malonių, nemalonių ir trauminių epizodų atsiminimai. Atkūrimas buvo
maždaug vienodas ir trauminiai atsiminimai nebuvo labiau fragmentiški, nei netrauminiai
atsiminimai. Visų trijų tipų atsiminimai buvo įvertinti kaip vienodo emocinio stiprio.
 Represija:
Trauminių atsiminimų fragmentiškumas
 Disociacija:
Potrauminių išgyvenimų patyrimo atmetimas
 Konsolidavimo nesekmė po traumos:
Nerimas traumos metu gali sutrikdyti naujos informacijos ryšių susidarymą
 Blume 1990 seksualinio išnaudojimo represija:
Simptomai, atskleidžiantys seksualinio išnaudojimo represiją: daug drabūžių, maišo pavidalo
darbužiai, nenoras jų nusivilkti net kai reikia, reikalavimas būti vienai vonioje, depresija,
valgymo sutrikimai, fobijos, rizika, nenoras rizikuoti
 Ofshe 1992 melagingi liudijimai:
Tėvas apkaltintas seksualine prievarta prieš savo dukteris, prisiminimai sukurti kaltintojų
užuominomis
 Williams 1995 vaikystės prievartos epizodų prisiminimas:
Buvo apklaustos moterys, kurios vaikystėje buvo patekusios į ligoninę po prievartos epizodų,
12% neprisiminė, 16% pranešė, kad buvo periodų kai neprisiminė, bet po to prisiminė dėl
kažkokių užuominų
 Leightman, Ceci 1995 kaip apklausti vaiką be pokyčių pasakojime:
Aplausti iškart po įvykio, vaikas turi suprasti turinį apie kurį yra apklausiamas, nepateikti prieš
tai jokių klaidinančių minčių, jei šios sąlygos neišpildomos, vaiko atsiminimai gali būti gana
lengvai pakeisti.
 Goodman Aman 1990 vaikų prisiminimai apie kūną:
Vaikams mokykloje buvo rodomos anatomiškai teisingos sąrangos lėlės, vyko jų medecininė
apžiūra. Po to buvo paparašyta vaikų parodyti, kaip viskas vyko. Jie, rodydami lietė lėlės
genitalijas, nors per apžiūrą to nebuvo. Tikėtina, kad dėl genitalijų neįprastumo
 Metodai atsiminimams:
Hipnozė, vaizduotės plėtojimas, rekolekcija, transo ir ekstazės aprašymai, mokymosi atpalaiduoti
programos, dienoraščiai, narkosintezė (barbitūratų naudojimas), sapnų aiškinimas, kūnų
atsiminimų tyrinėjimas. Kritika: klaido, tyrėjo įtaka, projekcijos
 Retrogradinė amnezija:
Atminties defektai apie jau buvusius įvykius
 Antegradinė amnezija:
Negalėjimas atsiminti dabarties įvykių
 Atminties sutrikimų pasireiškimas:
Fiksacijos/įsiminimo sutrikimai, retencijos/laikymo sutrikimai, reprodukcijos/atkūrimo
sutrikimai, paramnezijos/disfunkcijos sutrikimai (sumaišoma praeitis, dabartis ir vaizduotė).
 Kiekybiniai atminties sutrikimai:
Amnezija - atminties ar jos dalies netekimas:
o Korasovo sindromas: dėl vitamino B1 stokos įtaka amono ragui, prarandama dabarties
atmintis
o Wernicke sindromas: kliedėjimo būklė (bredas)
Hipermnezija: atsiminimų kiekio pagausėjimas
o Mentizmas: atsiminimų nenuoseklumas, nerišlumas
Hipomnezija: palaipsniui prarandama atmintis
 o Ribot dėsnis: pirmiausiai pamirštama naujausia informacija, po to – semantinė, po to –
procedūrinė
o Alzheimerio tipo: degeneracinė demencija
 Informacijos atkūrimą lemia:
Ilgalaikės atminties aktyvumo lygmuo - kodų stiprimas, acociacijų, ryšių stiprumas.
 Schank 1983 pamatinės atminties struktūros:
Informacija, kuri atitinka pamatines informacijos struktūras, bus atsimenama geriau. Atsiminimą
lemia atminties stipris, kartojimas ir plėtotė, užuominos
 Ilgalaikės atminties kodų kaita:
Ilgalaikės atminties turinys nesikeičia, keičiasi ilgalaikės atminties pėdsakai. Atkūrimo metu
vyksta interpretacija - ši informacija laikoma ilgalaikėje atmintyje. Kitas atkūrimas remiasi šita
nauja informacija tam, kad atkūrti pamatinę informaciją ilgalaikėje atmintyje reikia konteksto.
Nauja informacija po atkūrimo laikoma su sena infromacija (kuri nėra ištrinama po atkūrimo)
 Aibių modeliai:
Semantinės kategorijos reprezentuojamos atmintyje kaip aibės (prielaida)
 Meyer 1970 paieškos aibėse:
Tiriamiesiems buvo pateikiami bendri teiginiai (visi S yra P) arba daliniai teiginiai (kai kurie S
yra P). Jiems reikėjo nustatyti, ar teiginys teisingas ar ne. Pirmoje informacijos apdorojimo
fazėje yra ieškoma aibių, kurios bent iš dalies sutampa su P. Jei nustatoma, kad yra aibių,
persikertančių ne tik su P, bet ir su S, šio fakto pakanka įsitikinti, kad teiginys apie kelias S
teisingas, bet nepakanka įvertinti teiginio apie visas S teisingumo. Jei primoje dalyje buvo
nustatyta, kad S ir P neturi bendrų narių, tuomet abu teiginiai neteisingi. Tad kai kurie teiginiai
patikrinami pirmajame etape, kai kurie antrajame. Hipotezė, jog teiginių teisingumo patikrinimo
laikas bus didesnis, jei patikrinimas reikalauja dviejų etapų, pasitvirtino.
 Semantinių požymių palyginimo modelis:
Semantinės kategorijos reprezentuojamos elementų aibėmis, pasirenkami du požymiai. Vienas
apibrėžiamasis, kitas – būdingas. Grindžiamas semantinių atstumų. Šiame modelyje nenuamatyta
reprezentacija.
 Tinklo modeliai:
Semantinė atmintis - tinklas sudarytas iš informacijos vienetų pateikčių reprezentacijų
 Quillian 1969 mokytinas kalbos suvokėjas:
Kiekviena sąvoka turi santykį su 1 ar daugiau platesnėmis sąvokomis. Hierarchinis modelis
remiasi kognytivine ekonomija - kiekvienas požymis/daiktas paminėtas tik vieną kartą, kuo
bendresne reikšme. Reakcijos laikas ilgesnis jei informacijos vienetas yra toliau viena nuo kitos.
 Collins Loftus 1975 plintančios aktyvacijos modelis:
Kai sužadinus elementą sužadinami susiję su juo kiti elemntai ir tampa labiau prieinami. Nėra
hierarchijos. Paaisškina semantinę parengtį, jei kategorija didesnė, tai reakcijos laikas ilgesnis,
nes yra daugiau sužadintų elementų. Mažesnių kategorijų elementų sužadinimas lemia greitesnę
reakciją.
 Anderson 1976 adaptacinės mąstymo kontrolės teorija:
Dvi propozicijų dalys: santykis (veiksm. būdv) tarp argumentų ir argumentai (veikėjas, objektas,
laikas). Turėtų būti susiję su epizodine atmintimi.
 Deklaratyvinių žinių pateikimas:
Kai kurie mazgai tarp elementų yra stipresni, nes naudojami dažniau. Naujos informacijos ryšiai
yra silpnesni. Kiekvienu momentu tik nedidelė dalis yra aktyvuojama. Sužadintas ryšys plinta
toliau prie kitų ryšių, didesnė tikimybė, kad bus sužadinti stipresni ryšiai. Aktyvacija laipsniškai
slopsta. Vienu metu gali būti sužadinti tik 10 mazgų.
 Kintsch 1974 propozicijų įtaka atsiminimui:
Tiriamiesiems buvo pateikti sakiniai, su tiek pat žodžių, tačiau juose buvo skirtingas propozicijų
skaičius. Tiriamieji geriau įsiminė vienos propozicijos sakinius
 Anderson 1990 racionalios analizės prielaida:
Evoliucija žmogaus pažinimą padarė racionaliu - ribotas pajėgumas ir aplinkos faktoriai - elgesį
galima proguozuoti
 Nelson 1995 autobiografinių prisiminimų atminties rūšis:
Epizodinė atmintis susijusi su įvykiais, kurie įvyko kartą, o bendroji - apima įvykius, kurie
kartojasi. Pirmieji tikri autobiografiniai vaiko prisiminimai atsiranda, kai yra pradedama kurti
asmeninė istorija, kuri apima bendruosius įvykius.
 Vaikystės amnezija:
Mažų vaikų prisiminimai labai fragmentiški, trumpi, be konteksto. Pirmi prisiminimai
dažniausiai atsiranda nuo 3 metų, bet yra tyrimų, kur atsimenami ir ankstesni 1 metų 8 mėnesių
epizodai.
 Nelson (1993) Vaikystės amnezijos socialinės sąveikos teorija:
Autobiografinė atmintis tampa įmanoma, kai vaikai, suaugusiųjų pavyzdžiu mokosi kalbėti apie
savo patirtį (aukštesnio lygmens naratyvinė struktūra). Autobiografinė atmintis pradedama kurti
kartu su savasties užuomazgomis. Atsiminimams reikia kalbos ir socialinio mokymo. Savastis
neatsiejama nuo kalbos.
 Usher Neisser 1993 suaugusiujų vaikystės prisiminimų tyrimas:
Nagrinėjamos suagusiujų 1-5 metų amžiaus prisiminimai. Tiriamieji galėjo prisimniti įvykius,
kai jie buvo 2 metų. Geriau prisiminė 3,4,5 amžiaus įvykius. Geriau buvo atsimenami lankymai
pas gydytoją, brolio sesers gimimai. Blogiau - senelių mirtis, šeimos persikėlimas. Ankstesnių
įvykių prisiminimą lemia įvykių rūšis.
 Vaikystės amnezijos priežastys:
Epizodinių prisiminimų kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje nesudarome. Atsiminimai yra
sudaromi, bet jų kodai silpni ir ilgai neišsilaiko. Yra tam tikrų esminių kokybinių skirtumų tarp
pažinimo pirmaisiais gyvenimo metais ir pažinimo vėlesniais metais. Dėl šio skirtumo
suaugusiųjų užuominos gali nepasiekti vaikystės įrašų, suaugusiųjų ir kūdikystės kodai gali
pakankamai gerai neatitikti.
 Freud 1916/1963 ankstyvieji atsiminimai:
Ankstyvieji kūdikio atsiminimai yra išstumti, atminties sistema nesubrendusi, atsiminimai
supainioti su svajonėmis (atminties konstruktyvistinis požiūris).
 Nelson 1993 vaikystės amnezijos socialinės sąveikos teorija:
Autobiografinė atmintis tampa įmanoma, kai vaikas mokosi kalbėti žiūrėdamas į suaugusius, kai
atsiranda savasties užuomazgos, socialinė įtaka ir kalba lemia autobiografinių atsiminimų
atsiradimą
 Bauer 1995:
Sąvokos ar supratimas egzistuoja ir prieš kalbos galimybes. Atminties funkcija, bent jau
fragmentiški atsiminimai, tiesiogiai nepriklauso nuo kalbos. Pirmąją atmintį sieja su regos,
klausos, erdvės suvokimu.
 Autobiografinės atminties pobūdis:
Atsiminimai siejasi su suvokimu - rega, klausa, erdvinė informacija, bendros žinios - atskiri
kodai. Didžioji autobiografinės atminties dalis tiksli, bet pasitaiko ir klaidų. Gerai prisimenami
emociški, unikalūs, neįprasti, netikėti įvykiai. Jei įvykiai kartojasi ilgalaikėje atmintyje, susidaro
apibendrinta pateiktis. Atsiminimą lemia kodo stipris
 Linton 1975 autobiografinė hierarchinė atmintis:

Autobiografinė atmintis yra hierarchinio pobūdžio: nuotaikos tonas (atsiminimai turi tam tikrą su
jais susietų emocijų kompleksą), tema (apima didelio rūpesčio sritį, kuri būna per visą
gyvenimą), plėtiniai (apima tam tikro pobūdžio gyvenimo laikotarpius), epizodai (izoliatai ir
 amalgamos), elementai (įvykio savybės), detalės (konkreti informacija, susijusi su įvykio
atsiminimais).
 Henri, Henri 1898 Nigro, Neisser 1983 stebėtojo/ lauko atmintis, konstruktyvistinis
požiūris:
Stebėtojo atmintis – prisiminimai, kaip iš stebėtojo pozicijos - dažniausiai naudoja praeities
atpasakojimui. Lauko atmintis - prisiminimai iš savo požiūrio - naudojama naujiems
prisiminimams atpasakoti. Konstruktyvistinis požiūris - kai iš stebėtojo pozicijos prideda detales
kurių nebuvo
 Cason 1932 Walker et al. 2003 išnykstančios emocijos šališkumas:
Mes linkę prisiminti teigiamus įvykius. Neigiami greitai išnyksta - išnykstančios emocijos
šališkumas. Nors neigiami prisiminimai išnyksta greičiau, bet jie kaip ir teigiami, išnyksta iki to
pačio lygio. Teigiamų įvykių prisiminimas - gynybos mechanizmas. Depresija veikia neigiamų
emocijų išnykimą.
 Rubin, Wetzler, Nebes 1986 reminiscencijų iškilimas - spontaniškas atsiminimas:
Žmonės virš 50 metų linkę prisimnti įvykius nuo paauglystės vidurio iki 25-30. Nes dauguma šių
atsiminimų teigiami, svarbūs, emociškai ryškūs, susiję su svarbiausiais kultūriniais scenarijais.
 Brown, Kulik 1977 atminties blykstė:
Intensyvių emocijų įvykių prisiminimo ir atgaminimo tikimybė bei tikslumas didesni. Tai gali
būti dėl dažnų įvykio prisiminimų, pamąstymų, tačiau nors pats žmogus ir gali būti užtikrintas
prisiminimo tikslumu, vis dėlto yra abejonės dėl tikslumo.
 Er 2003 žemės drebėjimo prisiminimas:
Žmonės, kurie nukentėjo po žemės drebėjimo ir įvykio liudininkai pademonstravo 100% atmintį.
Po metų, tik dalyvavusieji pademonstravo tokio tikslumo atmintį.
 Procedūrinė atmintis kibernetikų požiūris:
Visų sunkumų veiksnius galima užkoduoti dvinariu kodu "taip/ne".
 Milner, Galanter, Pribram 1960 įrenginio schema procedūrinei atminčiai:
Manė, kad taikant jų modelį galima paaiškinti bet kokį elgesį. Procedūrinės atminties kodai –
paveikslėlis su baltu katinu po stalu. Propozicinis kodas pagrindžia procedūrinę atmintį. Jei būtų
tinkamas grįžtamasis ryšis, įrenginys galėtų pademonstruoti bet kokio sudėtingumo elgesį
 Newel, Simon 1972 schema įrenginiui kaip judėti gatve:
Raudona - stop, žalia – eiti. Eiti - kairė koja ant šaligatvio - į dešinę eiti. Eiti - dešinė koja ant
šaligatvio - į kairę eiti.
 Berry, Broadbent 1984 cukraus fabrikas:
Tiriamieji mokėsi valdyti, vadovauti įsivaizduojamam cukraus fabrikui. Tiriamieji matė
pagaminamo cukraus kiekį tonomis ir galėjo reguliuoti darbuotojų skaičių. Jie turėjo 60
bandymų tam, kad išmoktų valdyti fabriką. Iš principo jiems pavyko, tačiau jie negalėjo nusakyti
taisyklės, kuria vadovavosi, ir pareikšdavo, kad darė vienaip ar kitaip, nes taip jiems tiesiog
atrodė tinkama. Galiausiai, tiriamieji įsisavino implicitinių žinių, kaip reiktų valdyti fabriką.
 Reprezentacija sudaro:
Atvaizduotė, pateiktis, vaizdiniai
 Kosslyn 1994 reprezentacijos kodavimo būdas:
Reprezentacija – informacijos kodavimas arba žymėjimas, siekiant užtikrinti veiksmingą tos
informacijos laikymą ir apdorojimą. Žymėjimas gali būti - vaizdinys (katinas), sakinys (katinas
po kėde), propozicija (po (katinas + kėdė))
 Shepard Metzler 1971 sukamo elemento tyrimas:
Manė, kad žmonės vaizdus sukioja - RL priklauso nuo pasukimo kampu.
 Shepard 1982 vaizdinio funkcinio atitikmens hipotezė:
Tikrovė ir vaizdas netapatūs. Vaizdinio ir tikrovės yra tokia pati funkcinė prasmė. Su vaizdiniais
galima atlikti tą patį veiksmą kaip ir su realiu daiktu.
 Frost 1972 pažįstamo dirgiklio atpažinimo ypatumas:
Tiriamiesiems pateikė 16 piešinėlių seriją, o po 15 minučių vėl buvo pateiktas piešinėlis ir
tiriamasis turėjo nurodyti, ar piešinėlyje pavaizduotas objektas jau buvo anksčiau pateiktas ar ne.
Tiriamieji greičiau reagavo į identiškus dirgiklius, nei į dirgiklius, kurie skyrėsi nuo originalo.
 Shepard 1982 vaizdinių erdvės manipuliavimas:
Mes galime manipuliuoti vaizdiniais ir jei reikia atlikti erdvines transformacijas, bet tai užtruks
kažkiek laiko
 Kosslyn 1994 dydžio manipuliacija:
Dramblį ar bitę prisiminsime ilgiau nei kiškį, kadangi reikės ju vaizdnius atitraukinėti/pritraukti
 Kosslyn 1994 kompiterinės reprezentacijos modelis:
Buvo klausiama - patirtis remiasi analoginėmis ar analitenimis reprezentacijomis? Tikima, kad
vaizdinėmis – analoginėmis reprezentacijomis, kadangi dažniausiai atsimename vaizdą, savo
vaizdinius generuojame specialioje erdvinėje terpėje. Terpė užtikrina vaizdų ryškumą. Vaizdinys
ryškiausias centrinėje dalyje, kai jis didelis – toliname.
 Homomorfiniai vaizdiniai:
Atitinkantys fizinius objektus vaizdiniai. Juos sudaro turinio informacija, procedūrinė,
manipuliacijos komandos
 Reprezentacijos sistemą sudaro: 16 posistemių
 Pylyshin 1981 reprezentacijos kodavimas propozicijomis:
Teigia, kad reprezentacijų vaizdinius galima paaiškinti propoziciniais kodais. Negalima atmesti
propozicinių kodų reprezentuojant informaciją, kadangi neaišku, kas vaizdinį apžiūrinėja, kas
suteikia jam prasmę. Jeigu vaizdinys išnyksta, tai pamirštamos jo svarbiausios, reikšmingiausios
dalys, o ne atsitiktiniai elementai. Vien tiriamųjų žinojimas, kad vartymas užima daugiau laiko
lemia rezultatus – ilgesnį reakcijos laiką. Kognityvusis persmelkiamumas, numanomumas. Jeigu
reikšmė, kurią objektas suteikia patyrimui, keičiasi, ir dėl to keičiasi jo patyrimas, tai funkcija,
kuri apibūdina patyrimą, yra numanoma. Dėl propozicijų esame trumpam nepriklausomi nuo
numanomų žinių, atsisakome šalutinių kintamųjų.
 Kognytivusis numanomumas persmelkiamumas:
Nuostatos, tikėjimasis, norai, intencijos
 Kodėl propozicijos senstelėjo:
Ne ekonomiška, sudėtinga, tik loginiai samprotavimai nesirėmė turimais, kompiterinis ribotumas
 Paivio 1971, 1986 verbalinė ir neverbalinė sistemos (dvigubo kodo eksperimentas):

Verbalinę ir neverbalinę informaciją apdoroja susietos, tačiau funkciškai skirtingos sistemos:

žodinė ir nežodinė. Neverbalinė sistema reikalinga koduoti, transformuoti, laikyti informacijai,
verbalinė ir neverbalinė sistemos yra funkciškai nepriklausomos. Abi turi posistemių: verbalinių
pateikčių sistemos posistemės - kalba, skaitymas ir rašymas, neverbalinės - sensorinės savybės,
santykiai tarp tų savybių, galimi mūsų veiksmai su tais objektais. Taip pat yra ir atskira
posistemė, integruojanti visą sistemą.
 Paivio 1975 reakcijos į darnių ir nedarnių objektų pagal dydį poros:
Į nedarnius objektų vaizdus reakcija ilgesnė nei į darnių porą, tik objekto pavadinimai tokio
skirtumo neparodė
 Bower 1970 porinių asociacijų metodika:
Viena grupė įsivaizdavo žodžių poras, antra turėjo įsivaizduoti du vaizdinius dirgiklius ir ryšį
tarp jų, trečiai nebuvo siūlyta kažką įsivaizduoti. Antros grupės dirgiklių atkūrimas buvo geresnis
 Anderson, Bower 1973 informacijos kodavimo hipotezės dvigubo kodo modelio kritika:
Yra hipotezė, kad dirgiklių interpretacijos pateiktys (propozicijos), kitų nuomone, kad
kontekstas. Hipotezė nėra iki galo pagrįsta
 Bickhard et al. 1995 konekcionistinis modelis:
Yra daugybė vienetų, kurie yra neuronų analogijos. Ryšiai tarp elementų turi krūvius, kurie
keičiasi dėl informacinio srauto iš išorės, grįžtamojo ryšio iš vidaus, krūvio generavimo
taisyklių. Nustačius krūvį - nustatysime kodavimą
 Konekcionistiniai modeliai
Modeliai sudaryti iš daugybės elementarių vienetų, kurie gali būti suprantami kaip neuronų
analogijos. Elementai tarpusavyje sujungti ryšiais, kuriuose ir koduojama visa paskirstyta
informacija.
 Biskhard (1996).
Abejonės pačia reprezentacijos sąvoka. Visi reprezentacijų modeliai remiasi prielaida apie
užkoduotus simbolius: kodai arba simboliai, pasižymėdami fizinėmis savybėmis, pakeičia realius
objektus, manoma, kad iš jų šie simboliai ir gauna reprezentatyvų turinį. Nėra aišku, kaip kodai
perima reprezentatyvų turinį. Jie pakeičia objektą, bet pakeitimas nėra reprezentavimas.
Kodavimas negali sukurti naujo reprezentacinio turinio. Jis gali jį tik perimti iš kito simbolio, jau
turinčio šį turinį.
 Darbinės atminties samprata:
Tai, kas reprezentuojama sąmonėje, neprieinama sąmonei informacija laikoma ilgalaikėje
atmintyje. Dehn - perimtas iš trumpalaikės ir ilgalaikės atminčių valdymas, manipuliavimas,
keitimas
 Dehn (2008) integruotas darbinės atminties modelis

Darbinė atmintis yra atskira nepriklausoma sistema, kurioje slypi abiejų atminties blokų
informacinis darinys. Trumpalaikė atmintis gali savaime koduoti informaciją ir pervesti ją į
ilgalaikę atmintį, o ši savaime aktyvuoja ir atkuria reikiamą informaciją. Tačiau tiek ilgalaikė,
tiek trumpalaikė atmintys funkcionuoja pasyviai, joms nereikia darbinės atminties, informacija
gali apdoroti pačios. Kitavertus darbinė atmintis yra aktyvi. Darbinė atmintis yra labiau susijusi
su ilgalaike atmintimi, kadangi pirminė jos paskirtis yra ilgalaikės atminties informacijos
atkūrimas, kodavimas, perstumdymas. Darbinėje atmintyje telpa 1-20 informacijos vienetų,
trukmė 18-20 s. Lyginant trumpalaikę ir darbinę atmintį, trumpalaikės struktūros ir procesai yra
pasyvūs, trumpi, automatiniai, o darbinės – aktyvūs, sąmoningi. Trumpalaikėje atmintyje –
neįsisąmoninti informacijos apdorojimo procesai, ji priklauso nuo informacijos pavidalo –
 modalumo, o darbinė. Lyginant darbinę ir ilgalaikę atmintis, jos yra labiausiai. Informaciją
galime įsiminti be darbinės atminties, jei užduotis nėra sudėtinga, esame ją įvaldę, apdorojimas
apsiriboja savaiminiais procesais. Ją naudojame, kai reikia sąmoningų, valingų pastangų
informacijos apdorojimui. Ji taip pat susijusi su visomis ilgalaikės atminties struktūromis. Kai
informacija patenka į trumpalaikę atmintį, darbinė tą informaciją koduoja pervedimui į ilgalaikę.
 Darbinė atmintis:
Aktyvi atminties sistema, kuri atsakinga už laikiną informacijos išlaikymą ir kartu vykstantį tos
informacijos apdorojimą. Neatsiejama nuo trumpalaikės ar ilgalaikės atminčių.
 Skirtumai tarp darbinės ir trumpalaikės atminčių:
Darbinė atmintis - aktyviai apdoroja informaciją, mažiau priklauso nuo srities, savaime
aktyvuoja ilgalaikę atmintį, gali valdyti, aukštenio lygio procesai ir pažinimo produktai
Trumpalaikė atmintis - mažiau aktyviai apdoroja, priklauso nuo informacijos srities, sąmoningai
aktyvuoja ilgalaikę atmintį, mažiau gali valdyti, procesai susiję su aplinkos patyrimu
 Bedros darbinės atminties struktūros:
Žodžių ir regimosios informacijos saugykla, kodavimas, informacijos atkūrimas iš ilgalaikės
atminties, sprendimų priėmimas, dėmesys
 Darbinės atminties operacijos (be vykdomųjų):
Informacijos kodavimas į ilgalaikę atmintį, naujos informacijos susiejimas su esamomis
ilgalaikės atminties pateiktimis, informacijos keitimas, daugiapakopis skaičiavimas, dalinių
skaičiavimo produktų laikymas iki skaičiavimo, sąmoninga, kryptinga informacijos, laikomos
ilgalaikėje atmintyje paieška, naujų atminties pateikčių kūrimas, susijusios informacijos
grupavimas į grupes ir kategorijas, bet kokios kitos procedūros arba strategijos, kurios apima
manipuliavimą informacijos vienetais ar naują jų derinimą.
 Darbinės atminties apimtis ir trukmė:
20 informacijos vienetų ir 20 sek
 Dėmesį sudaro:
Aktyvuota informacija dėmesio centre, aktyvuota informacija ne dėmesio sutelktyje.
 Baddley, Hitch 1974 pirminis darbinės atminties modelis:

 Fonologinis kontūras:
Į ji tiesiai patenka garsinė informacija, o negarsinė patenka į artikuliacinio kartojimo elementą.
Evoliuciškai skirtas kalbos išmokimui (Baddeley.1999)
 Conrad, Hull 1964 fonologinio panašumo efektas:
Tiriamieji daro daugiau klaidų, jei reikia tam tikra tvarka atkurti panašiai skambančius kalbos
garsus, palyginus su nepanašių garsų atkūrimu. Fonologinis kontūras pirmiausiai susijęs su
kalbos mokymusi, kalbos išmokimu
 Baddeley (1999)
Fonologinis kontūras – sistema, kurią evoliucija išplėtojo išmokti kalbai (gimtajai).
 Gatherole Badeley 1989 fonologinio kontūro sutrikimai:
Tyrė vaikus, kurių žodynas ir skaitymo įgūdžiai atsiliko 2 metais nuo jų bendraamžių. Buvo
nustatyta, kad šiems vaikams ypatingai sunku pakartoti pseudožodžius, jų darbinės atminties
apimtis buvo labai maža. Šių vaikų blogą kalbinę atliktį sąlygojo fonologinio kontūro sutrikimai.
 Gatherole Baddeley 1990 darbinės atminties pseudožodžių pakrtojimas:
Vaikai buvo prašomi pavadinti monstrus žaidlus vardais. Buvo pažįstamų ir nepažįstamų vardų,
tie, kurių pseudožodžių pakartojimo rodiklis buvo aukštesnis, vardus įsiminė geriau.
 Regimoji erdvinė užrašinė (matrica):
Joje laikoma ir apdorojama regimoji ir erdvinė informacija, informacijos apdorojimas skaitant.
 Brooks 1978 regimoji erdvės užrašinė:
Reikėjo prisiminti kaip atrodo raidė ir/arba žodžiai atliekant užduotį, sakyti taip/ne arba
nurodinėti, laikyti vaizdą ir skaityti yra sunkiau, užima daugiau laiko
 Centrinio vykdytojo funkcijos:
Dėmesio sutelkimas, informacijos apdorojimas, ilgalaikės atminties atkūrimas, sąmoningas ir
nesąmoningas apdorojimas, fiziologija – kakta
 Perseveracija: Tų pačių apdorojimo procesų kartojimas
 Informacijos apdorojimo sutrikimai:
Kaktinės nervų sistemos dalies pažeidimai – negeba sąmoningai kontroliuoti informacijos
apdorojimo, perseveracija – nuolatinis tų pačių informacijos apdorojimo veiksmų kartojimas,
dideli informacijos skirstymo ir klasifikavimo sunkumai.
 Just Carpenter 1992 darbinės atminties funkcijos:
Apdoroti ir laikyti informaciją
 Ferreira Clifton 1986 modulinis informacijos apdorojimas:
Modulinis apdorojimas darbinėje atmintyje - skrtingų sričių nesąveikaujančios tarpusavyje
sistemos. Buvo pateikiami 2 sakiniai, vienas su žodžiu ne į temą. Semantinis ir sintaksės
apdorojimas nesąveikavo. Prasmę ir sandarą sunku susieti.
 Just Carpenter 1992 sintaksės ir semantinės informacijos sąveika:
Tiriamieji buvo suskirstyti į įgudusius ir neįgudusius skaitytojus. Įgudę - sulėtėjo tik skaitant
dviprasmius sakinius. Neįgudę skaitytojai - sulėtėjo skaitant visus sakinius. Skaitytojams,
turintiems išlavintų supratimo įgūdžių, semantinio apdorojimo rezultatas buvo susietas su
sintaksės informacija. Jie matė, kad žodis turėjo būti pasyvus ir jų skaitymas nesulėtėjo.
Skaitytojams ribotais skaitymo pajėgumais, jų užteko tik vienai informacijos sričiai apdoroti, ir
pajėgumų, reikalingų užtikrinti sričių tarpusavio sąveikai, neliko. Dėl to semantinė informacija
neturėjo įtakos sintaksės informacijos apdorojimui. Neįgudusiems užteko pajėgumo tik vienai
informacijos sričiai apdoroti, bet ne sąveikai.
 Just Carpenter Darbinės atminties pajėgumų modelis:
Darbinės atminties apdorojimo ir išlaikymo pajėgumai riboti, egzistuoja pajėgumų sritys.
Kiekvienoje srityje: apdorojimas ir išlaikymas. Kompetencijos skirtumai slypi kiekvienos srities
pajėgume
 Ericsson, Kintsch 1995 darbinė atmintis kaip itin aktyvuota ilgalaikė atmintis:
Svarbiausias kintamasis, teikiantis išplėstą turinį į darbinę atmintį yra reikiamos ilgalaikės
atminties medžiagos sąranga, organizacija. Asmuo, su plačiomis turinio žiniomis, gali
organizuoti šias žinias veiksmingu, hierarchiniu būdu, sukurti didelio našumo užuominas, kad
galėtų iš ilgalaikės atminties atkurti turinio dėmenis.
 Darbinės atminties kaip aktyvuotos ilgalaikės atminties ypatumai:
Medžiagos sąranga organizacija - kintamasis kuris leidžia teikti turinį iš ilgalaikės į darbinę
atmintį. Plataus turinio žinias turintis žmogus gali tą turinį organizuoti. Sukurs užuominas tam,
kad atkurti ilgalaikės atminties dėmenis (geriau prisimins)
 Prieangio kategorija (buferis):
Trumpalaikės atminties priangiuose laikomos darbinės atminties užuominos iš trumpalaikės ir
ilgalaikės atminčių informacijos atkūrimas
 Darbinės atminties pajėgumas ir atkūrimas priklauso nuo:
Nuo ilgalaikės atminties turinio sąrangos, organizacijos. Ekspertai pradedantis skiriasi
informacijos sąranga
 Darbinės atminties ypatumai:
Atskira sistema, aktyvi sistema, pirminė darbinės atminties paskirtis yra informacijos atkūrimas,
kodavimas, perstumdymas, joje telpa iki 20 informacijos vienetų ir laiko iki 20 sek, darbinės
atminties informacija iš trumpalaikės koduoja į ilgalaikę atmintį, darbinė atmintis nėra tik
centrinis procesorius, ji apima ir informacijos laikymą, veikia viską, kas susiję su informacijos
manipuliavimu ir derinimu
 Just Carpenter 1992 darbinės atminties funkcijos:
Apdoroti ir laikyti informaciją
 Koriat & Goldsmith 1996 atitikmens metafora:
Atitikimas yra tarp abiejų įvykusių faktų ir to, ką žmogus išreiškia. Reikia imtis informacijos
išvesties – ką individas pateikia, kiek informacija tiksli, nes žmogus prisimena ir tai, kas
neįvyko. Metaforinis pliuralizmas, nuomonių įvairovės kritika, reikia tirti kiek procentų žmogaus
prisiminimas apie įvykį atitinka faktus apie patį įvykį (tikslumas, kokybė)
 Magnussen 2007 atminties taksonominis modelis:
Atmintis -> Eksplicitinė (epizodinė ir semantinė) ir implicitinė (procedūrinė, percepcinė
pateikties sistema, sąlygojimas, neasociacinė)
 Squire, Kandela 1999 sąlygojimo svarba atminčiai:
Sąlygojimas - pagrindinė atminties sistema, nes evoliucijos metu labai svarbu susieti savo
emocines reakcijas su savo veiksmais. Motorinis mokymasis atsakingas už procedūrinius
įgūdžius. Suvokiminis mokymasis - svarbus pasaulio suvokimui, informacijos siejimas su
ilgalaike atmintimi.
 Cubelli 2010 Ilgalaikės atminties skirstymas:
Reprodukcinė: procedūrinė, semantinė (labiau susijusiu su formaliu mokymu; labiau
priklausoma nuo konteksto; pagerinama kartojant; šiai atminčiai svarbi darbinė atmintis;
reikalauja pažodinių detalių; aukštas tikslumas)
Rekonstrukcinė: epizodinė, prospective (labiau susijusi su kasdieniu funkcionavimu –
sprendimai ir veiksmai; mažiau priklauso nuo konteksto; kartojant – iškraipoma; remiasi esmine
informacija; žemas tikslumas)

 Reproduktyvios ir Rekonstruktyvios atminčių skirtumai (Ilgalaikė atmintis): Reproduktyvi

- semantinė (faktai) ir procedūrinė (veiksmai) - aukštas tikslumas, formalus mokymasis, didelė
konteksto įtaka, gali būti pagerinta, reikalauja detalių.
Rekonstrukcinė - epizodinė (patirtis) ir prospektyvinė (planai) - žemas tikslumas, kasdienės
veiklos, mažesnė emocinė įtaka, gali būti iškraipyti, esminė informacija
 Strenberg Saul 1969 atminties skenavimo metafora:
Atsakė į klausimą ar informaciją pirma nuskaitome nuosekliu ar lygiagrečiu būdu. Tyrimo metu
tiriamiesiems pateikė ilgas informacijos eiles (žodžius, skaitmenis) ir klausė skirtumo – ar žodis
buvo eilėje ar ne. Atsakymas priklausė nuo eilės dydžio – informacija nuskaitoma nuosekliai
(serial searching), o vienu metu apdorojamas vienas informacijos vienetas. Saugyklos metafora –
padėjome informaciją į atmintį ir saugome.
 David Hume 1711-1776 teatro metafora:
Sąmonė - teatras. Suvokiniai - aktoriai pasirodo scenoje, suvokiniai, praeina, nutolsta, išnyksta.
Tačiau suvokiniai yra nuoseklūs ir sudaro sąmonę, scenos medžiaga (pjesė, scenarijus) iš jos
sudaryta sąmonė
 Bartlett 1932 atmintis kaip archeologija:
Žinios sudaro schemas. Deriname prisiminimus su nauja informacija ir naudojamės ja
funkcionodami daiktinėje aplinkoje. Schemas pildome, rekonstrukame, nors ir remiamės
kontekstu
 Schema:
Kognityvus darinys, kuris organizuoja informaciją ir todėl daro įtaką kaip suvokiame ir
reaguojame į tolesnį informacijos srautą.
 Neisser 1967 archeologijos metafora:
Lygino atsiminimo procesą su paleontologo rekonstruojamu dinozauru. Taip kaip paleontologai
atkuria visą dinozauro modelį iš kelių kaulų ir turimų žinių, taip ir mes galime rekonstruoti net ir
sudėtingus įvykius iš kelių detalių ir žinomai bendrą temą. Neisser teigia, kad mūsų suvokimas
apie pasaulį yra konstruktyvus ir prisiminimas yra pirmiausia rekonstravimo veiksmas iš
pirminių suvokimų ir jutimų. Mes neatsimename pačių veiksmų, mes atsimename detales ir iš jų
tarsi konstruojame naujus įvykius. Informaciją atkuriame, pildome, konstruojame.
Neprisimename pažodžiui.
 Craik Lockhart 1972 atminties ir suvokimo lygmenys:
Atmintis – tai suvokiminio apdorojimo produktas, diskutuojama apie atskirus suvokiminio
informacijos apdorojimo lygmenis. Atminties krypties, pėdsako metafora – panašūs dėmenys
įtraukiami į tuos pačius žinių telkinius, ten palieka pėdsakus, kurie skiriasi gyliu, lygmeniu.
 Atkinson, Shiffrin 1968 atminties analizės metodas, daugybinės saugyklos metafora:
Logiškai saugyklos turėtų būti ribotos. Daugelis autorių, kalbėdami apie perkėlimą tarp blokų,
suponuoja kopijavimo nebuvimą, t.y. info nebelieka ankstesnėje saugykloje, o yra visa
perkėliama. Ši metafora daug kritikuojama: sunku įrodyti, bet ir sunku paneigti.

 Mnemonikai:
Žmonės su gerais atminties gebėjimais
 Žmogaus atkūrimo ir atpažinimo ribos:
Žmogus gali atpažinti iki 2 tūks. matytų nuotraukų (gausesni rezultatai), prisiminti - iki 80
informacijos vienetų (gilesni ir patikimesni rezultatai)
 Atminties tyrimo užduotis:
Eksplicitinės atminties užduotys: išreikštos atminties (konkreti informacija) - Hamleto autorius,
deklaratyvių žinių (faktai) - jūsų vardas, atkūrimas bet kokios informacijos - įrašyti trūkstamą
dalį, nuoseklus atkūrimas - atkurti konkrečią tvarką, laisvas atkūrimas – viską, ką atsimena.
Implicitinės atminties užduotys: neišreikštos atminties – tikimasi, kad užduotyje naudosis
nesąmoningai įgyta informacija, procedūrinių žinių - prašoma išmokti ko nors ir pademonstruoti
 Parengtis:
reiškinys, kai kartotinis dirgiklio pateikimas pagerina vėlesnę su tuo dirgikliu susijusią atliktį - to
dirgiklio paprastai neįsisąmoninant, ar net žmonėms, kurie serga amnezija.
 Jacoby 1991 procesų atskyrimo (disociacijos) modelis:
Tarp implicitinės ir eksplicitinės atminčių. Tirti ir lyginti išreikštos ir neišreikštos atminčių
rezultatus galima tuo pačiu būdu su šiek tiek skirtingomis sąlygomis. Prašė tiriamųjų mokytis
žodžių sąrašą. Tada tiramieji gaudavo žodžių fragmentus ir reikėjo pasirinkti: 1 gr. – įskaitanti
instrukcija: ragina pasirinkti išmoktus žodžius, o 2 gr. – išskiriančioji instrukcija: draudžia
naudoti ką tik įsisąmonintą informaciją. Rezultatų skirtumas laikytas eksplicitinės ir implicitinės
atminčių skirtumu.
 Magnussen et al., (2006)
Žmonių atminties įvairovę atskleidžia ir paprastų žmonių nuomonė. Darė telefoninę apklausą
apie atmintį Norvegijoje, tikrino ar tiriamųjų atsakymai dera su psichologų žiniomis.
Pagrindžiant atminties įvairovę galima pateikti klausimų pavyzdžių:
1. Fiziniai pratimai stiprina žmogaus kūną. Ar manote, kad įmanoma analogiškai lavinti atmintį?
Dauguma atsakė taip. Bet atminties lavinimas nėra visiškai analogiškas raumenų treniruotėms.
Atmintis nulemta nervų sistemos ypatybių, yra susijusi su konkrečia užduotimi. Atmintį galima
lavinti iki tam tikros ribos. Jei žmogus pasižymi puikia atmintimi vienoje srityje, tai nereiškia,
kad jo atmintis bus gera ir kitose.
2. Daugelis žmonių kiekvieną dieną gauna daugybę naujos informacijos. Kaip manote, ar yra
informacijos kiekio, kurį smegenys pajėgios įsiminti, riba? Apie 70 procentų atsakė, jog yra.
Tačiau atminties tyrinėjimai nerodo jokių apribojimų dėl informacijos kiekio smegenims, juo
labiau, nežinome, kiek kiekvieno iš mūsų atmintis laiko informacijos.
3. Kodėl užmirštame: a) prisiminimai nyksta kaip pėdsakai sniege - 31%, b) atmintis yra ribota ir
seni prisiminimai yra išstumiami – 9%, c) nauji prisiminimai slopina senus – 38% Nors dauguma
respondentų samprotauja apie ribotą atminties laikymą, tą ribotumą ne visi autoriai laiko
užmiršimo priežastimi.
4. Kai maži vaikai pasakoja patirtus įvykius, ar jie juos prisimena geriau, blogiau ar taip pat
gerai, kaip suaugusieji? a) Geriau - 38 proc., b) Taip pat – 37 proc., c) Blogiau – 18 proc. Iš
tikrųjų, tai įsitikinimai apie vaikų atmintį randasi iš atrenkamų prisiminimų apie tuos nedažnus
epizodus, kai vaikas puikiai prisimena seniai užmirštą įvykį. Mažų vaikų atmintis nėra išlavėjusi.
Suaugusieji patys geriau atsimena, kai vaikas kažką prisimena teisingai ir linkę pamiršti klaidas.
5. Daugelis žmonių pasakoja apie vaikystės metus. Kaip manote, nuo kurių gyvenimo metų mes
prisimename? a) 1 - 4 proc., b) 2 – 14 proc., c) 3 – 29 proc., d) 4 – 21 proc., e) 5 ir vėliau – 29
 proc. Rubino (2000) atlikta metaanalizė – labai mažai prisimename to, kas vyko antraisiais
gyvenimo metais, paskui prisiminimų daugėja.
6. Paprastai manoma, kad senstant atmintis prastėja. Kada, jūsų nuomone, prasideda atminties
gebėjimų nuosmukis? a) < 30 – 19 proc., b) 30 – 50 – 35 proc., c) 50 - 60 – 19 proc., d) 60 - 70 -
12 proc., e) > 70 – 23 proc. Epizodinės ir semantinės atminties efektyvumo pokytis neturėtų būti
pastebimas iki 50-ies metų amžiaus.
7. Kartais žmonės, kurie įvykdė žmogžudystę, teigia, kad jie neprisimena nusikaltimo. Ar
manote, kad tokie prisiminimai gali būti išstumti ir a) įtariamieji sako tiesą (39%), b) įtariamieji
meluoja (45%)? BET represija empiriškai nėra lengvai pagrindžiama. Meluoja!
 Anderson (2001) represijos aiškinimas – paradigma „mąstyti/nemąstyti“:
Prašė tiriamųjų įsiminti žodžių poras. Rodė tiriamiesiems pirmuosius poros žodžius ir prašė apie
antruosius arba stengtis mąstyti, arba stengtis nemąstyti. Tiriant antrųjų poros žodžių
prisiminimą, prašytieji “stengtis mąstyti” informaciją prisiminė 20% geriau. Taigi, sąmoningos
pastangos duoda rezultatų.
 Ayers at. al. (1979):
Tiriamiesiems pateikė priesagą „wa“, kurią jie suprato kaip arba beprasmį skiemenį, arba kaip
muzikinę natą. Fizinis triukšmas buvo vienodas abiem atvejais. Priedėlio efektas pasireiškė tik
tada, kai dėmuo buvo suprastas kaip šnekamoji kalba.
 Gardner (1987)
Reprezentacijų klausimo sprendimas leistų žmogaus patyrimą nagrinėti reprezentacijų
lygmenyje: paaiškinti, kodėl skirtingas elgesys pasireiškia vienodomis situacijomis, o panašus
elgesys skirtingomis situacijomis, stebėti mąstymo įforminimo ir ribojimo pobūdį, priartintų
šiuolaikines technologijas prie žmogaus pažinimo efektyvumo.
 Johnson-Laird (1982) – bendra dirgiklio info pateiktis.
Psichiniai modeliai – struktūros, kurias žmogus susiformuoja tam, kad galėtų suprasti ir
paaiškinti patyrimą, pavyzdžiui, nustatyti daiktų padėtį aplinkoje. Kai kurių pateikčių žmogus
gali neturėti.
 Kerr (1983)
Prašė nuo gimimo aklus tiriamuosius įsivaizduoti įvairaus dydžio objektus. Klausė apie daiktų
savybes. Aklieji tokias užduotis atlikdavo lėčiau nei regintieji. Tačiau reakcijos modeliai buvo
tokie patys: greitesnis skenavimas, esant trumpesniam atstumui, didesniems objektams.
 Pateiktis (reprezentacija):
Tyrimai išsiplėtė, atsisakant apsiriboti tik kodo klausimais, imantis reprezentacijų terpės srities,
reprezentacijos akivaizdžiai yra tarpdisciplininis ir aktualus įvairių kognityviųjų mokslų
tyrinėjimų objektas. Vaizdiniai išlieka reprezentavimo proceso dalimi, nėra aišku, ar jie yra
elementariausia pateikties forma. Propozicijų hipotezė nepadeda išspręsti esminių klausimų –
prasmės funkcijų nešėjo ir interpretatoriaus.
 Stimulinės medžiagos rūšies svarba:

 Trauminiai atsiminimai:
o Bessel A. Van der Kolk (1996) – trauma - neišvengiamai keliantis stresą įvykis, kuris
užvaldo esamus asmens įveikos mechanizmus. Apibrėžimas per siauras, nes trauma nėra
tik stresą sukeliantis įvykis, tai visą žmogaus psichinį funkcionavimą sutrikdantis įvykis.
o Asmenims, kurie patyrė sunkių traumų, būdingas sustiprėjęs vienų įvykio aspektų
atkūrimas ir prastesnis kitų aspektų atkūrimas ar net užmiršimas – dalinė amnezija. Taip
pat sunku mokytis naujos informacijos, gali nepastebėti ir neįsiminti įvykių aplink juos.
o Būdingiausias traumos simptomas – ryškūs atsiminimai. Į sąmonę nuolat braunasi labai
ryškus trauminio įvykio vaizdiniai. Jie tokie stiprūs, kad atrodo, jog visa vyksta „čia ir
dabar“, ir randasi dažnai, nepaisant žmogaus pastangų jų išvengti arba juos blokuoti.
o Susijusių su trauma atsiminimų bruožai: tendencija būti suvokiami dalimis, juos lydi
stiprios emocijos, platus jutiminis pagrindas, sumažėjęs naratyvinis turinys.
o Dažnai žmonės, kurie kenčia nuo traumų, atsako mėgindami išvengti bet ko, kas galėtų
priminti apie skausmingus epizodus.
o Nukentėjusieji nuo traumos dažnai atskleidžia sumažėjusį reagavimą į pasaulį, arba
nejautrumą. Tuo tarpu, nepaisant pastangų išvengti su trauma susijusių atsiminimų,
nukentėjusieji yra jautrūs bet kokiems dirgikliams, kurie gali būti susiję su jų nerimo
šaltiniu.
 Atmintis ir potrauminio streso sutrikimas:
o Daugeliui asmenų, kurie išgyveno trauminę patirtį, padariniai bėgant laikui silpnėja, retai
nuo traumų neatsigauna, jiems prireikia labai daug laiko. Pradiniai simptomai išlieka,
kartu su dideliais elgesio sunkumais – tuomet kalbama apie potrauminio streso sutrikimą
(PTSD).
o Asmenims, kenčiantiems nuo traumos ar nuo PTSD, būdingi hiperjaudinimo ir pernelyg
didelio budrumo simptomai, jie reaguoja kraštiniu būdu į netikėtus dirgiklius, ypač į bet
kokius dirgiklius, kurie gali būti susiję su trauma. Be to, atsiminimai, susiję su trauma,
nors gali būti išsklaidyti, tęsiasi labai ilgai.
 Trauma po mūšio:
Kai prisimenami karo mūšiai, detalės ne visada yra tikslios. Dalis atsiminimų turinio neatspindi
tikrų įvykių, jie tik išreiškia stipriausias baimes.
 Stiprios baimės, nesusijusios su mūšiais:
Stiprių baimių projekcijos samprata gali būti susijusi su situacijomis, apimančiomis trauminius
atsiminimus.
 Rubin, Feldman, ir Beckham (2004) Trauminių atsiminimų tyrimas kontroliuojamu
stebėjimu:
Nagrinėjo karo veteranų, kuriems buvo diagnozuotas PTSD, trauminio įvykio atsiminimus. Jie
nustatė, kad trauminiams atsiminimams buvo būdingas aukštesnio lygmens juslinis turinys,
išgyvenimo dar kartą patyrimas, ir stipresnės emocijos, palyginti su netrauminiais atsiminimais,
tačiau trauminiams atsiminimams nebuvo būdinga prastesnė sąranga ir darna. Tendencija buvo
veikiau priešinga.
 Savasties ir autobiografinės atminties ryšys
Savastis yra būtina norint formuoti autobiografinius atsiminimus (filmuke tik du iš rodytų vaikų
žiūrėdami į veidrodį suprato, kad jų pačių nosiai yra ištepti ir stengėsi jį nuvalyti, o ne liesi
veidrodį kaip kiti. Tie patys du vaikai sugebėjo suformavus jiems naują atsiminimą apie liūtą po
kiek laiko atsiminti kur jį buvo radę). Žmogus be savasties gali atsiminti įvykius, bet tada jei
tiesiog įvykiai o ne tai kas susiję su mumis. Tik atsiradus savasčiai pradeda formuoti
autobiografinė atmintis.
 Hipokampo reikšmė atminčiai
Hipokampas yra labai svarbus atminčiai. Jis registruoja kiekvieną smulkų epizodą. Jis
automatiškai registruoja kiekvieną gyvenimo akimirką. Dažnai mes naudojamės savo praeities
akimirkomis galvodami ir kurdami savo ateitį. Todėl tiek įsivaizduojant, tiek prisimenant veikia
tos pačios smegenų dalys. Taigi tas žmogus, pas kurį hipokampas automatiškai neregistuoja
įvairių epizodų negali ne tik prisiminti tik praeities, bet ir įsivaizduoti ateities.
 A.Brunet taikyto potrauminio streso sutrikimo įveikos metodo esmė
Propranolol‘as (tabletės forma) - beta blokatorius yra duodamas išgerti, jis pakeičia
prisiminimus. Pašalinis efektas šio vaisto yra susijęs su atmintimi. Realiai šitas vaistas ne tai kad
panaikina blogą prisiminimą, bet tiesiog nuima tas stiprias emocijas. Neseniai buvo suprasta, kad
ne tik nauji prisiminimai, tačiau ir per naują prisimenami prisiminimai gali būti formuojami.
Propranolol‘ as veikia emocinę atmintį. Vieną kartą per savaitę šešias savaites iš eilės vienai
moteriai buvo duodamas šis vaistas ir vėliau buvo žiūrėta ar pakito tie simptomai. Jai buvo
pateikiami stimulai, kurie anksčiau jai sukeldavo prastas asociacijas ir buvo žiūrima ar ji taip
smarkiai reaguos. Tai ji daug mažiau reagavo nei prieš vaistus kai turėdavo įsivaizduoti, o kai
klausėsi įrašo irgi mažiau bet ne tiek. Pati mergina sako, kad atsiminimas ateina vis mažiau kartų
negu ankščiau. Tai vaistas padėjo nuslopinti tą blogą prisiminimą, bet jo nepanaikina.
 R.Buckner Alzheimerio ligos priežasčių aiškinimas
Senstančios smegenys daro įtaką mūsų atminčiai. Smegenims senstant keičiasi baltoji medžiaga,
manoma, kad taip yra dėl to, kad senstant ji prasčiau aprūpinama krauju ir dėl to smegenyse
 esantys kabeliai, kurie jungia skirtingas sritis žūsta ir dėl to atsiranda sutrikęs mąstymas. Bet tai
ne tik dėl jų. Prie to prisideda ir cheminės medžiagos. Manoma, kad senas žmogus būna praradęs
apie penkiasdešimt procentų tokių cheminių medžiagų kurias jis turėjo būdamas jaunas. Ir tai
žinoma veikia mūsų gebėjimą mąstyti ir mūsų atmintį. Viskas ok jeigu tu tą atmintį palaipsniui
praradinėji, bet kiti ją praranda greičiau. Alzhaimeris yra labai susijęs su amžiumi. Yra gaminami
toksiniai baltymai, kurie kaupiasi smegenyse ir trukdo smegenų darbui. Aktyviai naudojamos
smegenų dalys tarsi susidėvi. Atzhaimerio ligos atveju mes matome smegenis tarsi išvirkščias.
 Pagrindinė atminties sistema – sąlygojimas
 Kognityviosios psichologijos metodams nepriskirtume – stebėjimo natūraliomis sąlygomis;
priskirtume – atvejų analizes, psichobiologinius tyrimus, lyginamojo metodo.
 Negalėjimas prisiminti dabarties įvykių - anterogradinė amnezija
 Semantinės atminties modeliams priskirtume – aibių modelius, semantinių požymių
palyginimo modelius, tinklo modelius; nepriskirtume – racionaliosios analizės modelių
 Atminties gebėjimų nuosmūkis prasideda nuo 50-70 metų
 Nusakydamas pateikties dėmenis S. Kosslyn (1994) neminėjo – vietos informacijos
 Amnezijos sindromo atveju sutrikusi epizodinė atmintis
 Terapinėms procedūroms trauminiams atsiminimams įveikti A. Ehlers (2010) nepriskiria
konsolidavimo stiprinimo
 Patyrimas, kad aplinkiniai, net ir artimi žmonės, iš tikrųjų yra kopijos, žymi Capgraso
sindromą
 Loftus (2005) tyrimas parodė, jog tai, ar žmogus atkurs tikrus ar klaidingus atsiminimus
daugiausia lemia kaktinės žievės funkcionavimas
 Kai tiriamųjų prašoma įsiminti žodžių poras, paskui pateikiamas vienas poros dėmuo ir
nurodoma prisiminti jo porą – prisiminimas esant užuominai
 Darbinės atminties nevykdomojo pobūdžio funkcijos – darbinės atminties operacijos
 Tarp atvaizdžio atminties funkcijų neminimas informacijos apdorojimas mirksėjimo metu
 Tyrimai, kuriuose taikomas mintinis figūrų pasukimas grindžia regimąjį trumpalaikės
atminties kodą
 Pasak K. Nelsono (1995) su įvykiais, kurie įvyko tik vieną kartą, susijusi – epizodinė
atmintis
 Marihuanos poveikį, taip pat ir prastesnius pažintinius veiklos rezultatus lemia –
tetrahidrokanabinolas
 Eastbrook teorija – Užuominų panaudojimo:
Didelis emocinis susijaudinimas susiaurina dėmesio apimtį, taigi sumažėja užuominų deapazonas
iš stimulo, kuriam organizmas tuo metu būna jautrus. Pagal šią teoriją dėmesys bus sutelktas tik į
emociškai jaudinančias detales, kol kitos detalės liks nuošaly.
 Anestezija ir prisiminimai:
Anestezijos metu galimas mokymasis. Užmigdytiems žmonėms sakė žodžius ir po anestezijos
buvo galima matyti, kad jie kažką atsimena. Todėl reikia turėti omeny, kad paciento atžvilgiu
 įžeidžiantys komentarai gali jį paveikti. Taigi yra galimybė, jog anestezijos metu vyksta
nedeklaratyvus mokymasis. Vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms anestezija gali sukelti
atminties problemą ir apskritai pabloginti kognityvines funkcijas. Ne taip seniai operaciją turėję
žmonės pasižymėjo pablogėjusia atmintimi.
 Propozicijų modeliai:
Neekonomiški ir pakankamai sudėtingi, labiau remiasi formaliais loginiais samprotavimais ir
neatitinka tiriamųjų ataskaitų apie vaizduotės dalyvavimą sprendžiant užduotis. „Kompiuterio
metaforos“ ribotumai – kompiuterių funkciniai architektūriniai duomenys yra daug aukštesni
negu žmogaus, tačiau žmogus uždavinius sprendžia veiksmingiau.
 Atkurtas užmiršimas – atkūrimo praktikos efektas:
Taikomas žodžių kategorijų sąrašams, panašias detales turintiems sakiniams, autobiografinei
atminčiai ir panašiai.
 Anderson, Spellman (1995):
Buvo pateikti žodžių sąrašai, iš kurių pusė buvo eksperimentiniai. Eksperimentinių sąrašų
žodžiai priklausė toms pačioms kategorijoms. Vyko mokymo etapas, kai tiriamieji regėjo tuos
žodžius, kad susidarytų asocijacijas tarp žodžių ir kategorijų. Bet daugumą žodžių galėjo matyti
tik 1 kartą. Žodžius, kuriuos matė du kartus, atsiminė geriau, o kiti buvo nuslopinti. Tad atkuriant
dalį informacijos kelis kartus, likusi informacijos dalis įsimenama prasčiau.
 Neurogenezė:
Naujų neuronų kūrimo procesas, kuris aktyviausias prenataliniu laikotarpiu, tačiau vyksta ir po
organinių CNS pažeidimų. Tai procesas, kurio metu gaminami funkciškaiaktyvūs neuronai iš
pirminių ląstelių. Rasta, kad pas žinduolius neurogenezės procesas yra aktyvus visą laiką
šoniniame skilvelyje ir hipokampe. Kitose CNS srityse neurogenezė ribota arba iš viso
neįmanoma.
 Sporto ir retrogradinės amnezijos ryšys:
Net vidutinio sunkumo smegenų trauma taip pat iš pradžių sukelia visišką amneziją: po traumos
sutrinka hipokampo ir tarpinių smegenų tarpneuroniniai ryšiai. Iš pradžių sutrinka anterogradinė
atmintis ir kiek mažiau retrogradinė. Daugumoje atvejų retrogradinės atminties ydos vėliau
išnyksna, tuo tarpu gebėjimas mokytis (anterogradinė atmintis) susilpnėja proporcingai traumos
sunkumui.
 Hipnozės ir hipermnezijos ryšys:
Nuo amnezijos kenčiantys kareiviai buvo gydomi hipnoze, dažnai siekiant atkurti prarastą
atmintį buvo taikomi vaistai kaip natrio barbitūro rūgštis. Atsiminimai sugrįždavo. Hipermnezija
– atsiminimų kiekio pagausėjimas.
 Schacter atminties ydos:
Užmiršimo nuodėmės: išsiblaškymas (nesėkmingai užkoduota informacija), trumpalaikiškumas
(nenaudojama informacija blėsta), blokavimas (saugomos informacijos nepasiekiamumas).
Iškraipymo nuodėmės: klaidingas priskyrimas (informacijos šaltinio supainiojimas), įtaigumas
(išlieka klaidingos informacijos efektas), šališkumas (įsitikinimais nuspalvinti atsiminimai).
Persekiojimo nuodėmė: gajumas (nepageidaujami prisiminimai).
 Kuris klasikinio darbinės atminties modelio elementas vadinamas psichodinaminiu –
centrinė tvarkyklė
 Konsolidavimo etapai:
Naujos informacijos integracijos su jau laikoma informacija siejama su deklaratyvumo atminties
konsolidavimu. Ilgalaikė atmintis – pirmiausia nervų sistemos lygmeniu yra vadinama
konsolidavimu. Yra du konsolidavimo etapai: budrumo metu ir REM miego metu – naujoji žievė
siunčia naujai įgytą informaciją į amon ragą, o acetilcholinerginės nervų sistemos dalys
išlaisvina acetilcholiną ir blokuoja hipokampo GR naujajai žievei; REM miego metu, kai
acetilcholino lygmuo yra žemas, o hipokampo GR naujajai žievei vėl veikia, laikyti amono rage
atminties pėdsakai sugrąžinami į naująją žievę.
 Kaip atskirti sensorinę atmintį nuo trumpalaikės – maskuoti.
 Uodžiamoji atmintis - prustiškasis požiūris: skiriasi nuo kitų sensorinės atminties modalumų,
yra nepriklausoma ir atspari interferencijai
 Pabrėžti trumpalaikės atminties savybių ryšį (ryšį tarp trumpalaikės atminties savybių
apimties ir trukmės):
Yra tyrimų, įrodančių, kad kuo mažiau info vienetų, tu ilgiau jie gali būti laikomi trumpalaikėje
atmintyje. Jos savybės yra informacijos trukmė ir apimtis. Ryšys tarp trumpalaikės atminties
apimties ir trukmės yra atvirkštinis. Kuo mažiau informacijos vienetų, tuo ilgiau jie gali būti
laikomi trumpalaikėje atmintyje. Yra darbų rodančių, kad jei susiduriame su keliais informacijos
vienetais, šią informaciją trumpalaikėje atmintyje be kartojimo galime išlaikyti iki 30s.
 (W. Wickelgren, R. Conrad 1964) Trumpalaikės atmiinties garsinis kodas:
Eksperimente pateikė vizualią informaciją nuo gimimo kurtiems asmenims. Buvo fiksuojamos
informacijos laikymo klaidos; klaidos suskirstytos į du tipus - susijusios su foneminiu kodavimu
ir visos kitos klaidos (pvz. dėmesio). Rezultatai: gerai kalbantys darė daugiau pirmo tipo klaidų,
kurtieji antrojo tipo. Teigė, jog atmintyje klaidos - garsinės.
 Posner (1969) Trumpalaikės atminties regimasis kodas:
Tiriamiesiems vienu metu arba nuosekliai pateikiamos dvi raidės, raidės gali būti identiškos
(AA), turėti tokį pat vardą (Aa) arba skirtingos (AB, Ab). Ar raidės tokios pat ar ne, nurodoma
spaudžiant skirtingus mygtukus. Svarbiausias kintamasis - reakcijos laikas. Trumpiausias - kai
toks pat vardas, bet nevienodos raidės (~80 msek). Kai tarp vienos ir kitos raidės apie porą
sekundžių, reakcijos laikas sumažėjo iki 20 msek. Identiški dirgikliai sulyginami pagal fizinę
formą, jei ji sutampa, ji nebenagrinėjama. Kai raidės skirtingos formos, pirma reikia joms
suteikti vardą, tik tada nuspausti mygtuką - informacija, nors ir trumpai, išlaikoma regimuoju
pavidalu
gal informacijos apdorojimas įvyko sensorinėje atmintyje? Jei maskavimas įtakos nedaro,
vadinasi trumpalaikėje atmintyje. Jei vizualiai nepateikiama pirmoji raidė, rezultatai gaunami
analogiški, vadinasi sukuriamas ir pirmosios raidės vizualinis kodas. mintinis figūros pasukimas
- reakcijos laikas tiesiog proporcingas dirgiklių pasukimo kampui, dirgiklius turi sulygiuoti
 Wickens et al. (1963) Trumpalaikės atminties semantinis kodas:
 4 stadijos, kiekvienoje po tris šunų pavadinimus, distraktoriaus užduotis, atgaminimas. Vienai
grupei 4 stadijoje trijų gėlių pavadinimai, kontrolinei - vėl šunų. Kontrolinė grupė vėlesnes
triadas prisimindavo prasčiau, eksperimentinė grupė triadas prisiminė geriau, vadinasi nebuvo
semantinės interferencijos - išsilaisvinimas nuo proaktyvios interferencijos.
 Conrad (1967) Informacija iš trumpalaikės atminties išnyksta:
Tiriamiesiems reikia lėtai (per 2 sek) arba greitai atkurti informaciją. Galimybės interferencijai
tokios pačios, tačiau atkūrimą pablogino ilgesnis laikymo intervalas. Tam, kad pasireikštu
išnykimas, reikia tą pačią informaciją pateikti skirtingu tempu.
 Savaiminis mechaninis žodžio kartojimas neturi įtakos informacijos perkėlimui iš
trumpalaikės į ilgalaikę atmintį:
Badelley (1986) Tiriamieji turėjo išklausyti ir per visą laiko intervalą kartoti žodinių elementų
eiles (žodinė TA užduotis) ir atlikti tam tikrą užduotį. Trumpalaikei atminčiai įvairiomis
sąlygomis iš viso buvo pateikti 3,6,9 dėmenys. Pažinimo užduotis apėmė: mintijima, ar kitų
informacijos dėmenų išlaikymą, ar aritmetinius veiksmus, ar prozos kūrinio supratimą. Laikymas
trumpalaikėje atmintyje šiek tiek gali sukelti darbinės atminties sutrikimus ir dėl kartojimo,
pateiktys ilgalaikėje atmintyje netampa patvaresnes.
Craik, Watkins (1973) pateikė žodžių sąrašą ir prašė atkurti paskutinį žodį, kuris prasideda ta
pačia raide. Po sąrašo pateikimo tyrėjai prašė prisiminti kuo daugiau žodžių iš visų sąrašų.
žodžių atkūrimo tikslumas nepriklausė nuo laiko intervalo, taip pat ir dėl kartojimo ateinantys IA
netampa patvaresnes.
 Fonologinis kontūras susijęs su kalbos mokymusi:
Gatherole, Baddley (1989). Tyrė vaikus, kurių žodynas ir skaitymo įgūdžiai bent dviem metais
atsiliko nuo jų bendraamžių. Buvo nustatyta, kad šiems vaikams ypatingai sunku pakartoti
eksperimentatoriaus tariamus pseudožodžius, jų DA apimtis, nustatyta pgl verbalinę medžiagą,
irgi buvo labai maža. Šių vaikų blogą kalbinę atliktį esą sąlygojo fonologinio kontūro sutrikimai.
Service (2001). Suomių vaikai prieš pradėdami mokytis anglų kalbos bandė atkartoti nežinomus
žodžius. Geriau atkartojantys demonstravo geresnį anglų kalbos išmokimą.
 Empiriškai pagrįsti, kad dvigubo kodo modelis egzistuoja:
Paivio (1971, 1986): Verbalinę ir neverbalinę informaciją apdoroja funkciškai skirtingos, nors ir
susietos sistemos: žodinė ir nežodinė. Verbalinė sistema apdoroja informaciją, reikalingą
informacijai apdoroti, kita posistemė - rašymui ir skaitymui. Neverbalinė sistema reikalinga
koduoti, transformuoti, laikyti informacijai, kita posistemė gali valdyti objektų santykius.
Verbalinė ir neverbalinė sistemos yra funkciškai nepriklausomos - nesidalina ištekliais. Abi turi
posistemių. Verbalinių pateikčių sistemos posistemės: kalba, skaitymas ir rašymas. Neverbalinės:
sensorinės savybės, santykiai tarp tų savybių, galimi mūsų veiksmai su tais objektais. Dar
egzistuoja atskira posistemė, integruojanti visą sistemą.
 Koks modelis taikomas aibėms - semantinis.
 Su kokia atmintimi susijusi amnezija – ilgalaike.
 Ilgalaikės atminties semantinis kodas:
 Reikšmės, taip pat žodžių reikšmės užkodavimas. Ilgalaikėje atmintyje saugoma informacija yra
koduojama semantiškai-reikšmė ir asociacija.
 REM miego metu atminties procesas:
AR itin aktyvus REM miego metu. Tyrimai su žiurkėm parodė, kad hipokampas veikia aktyviai,
kai ko nors mokoma, o REM miego metu vėl suaktyvėja. Amono ragas yra tarsi greito
mokymosi sistema. Jis išlaiko naują patyrimą iki pastarasis yra asimiliuojamas į smegenų
naujosios žievės pateikčių sistemą (McClellnd, McNaughton, O'Reilly, 1995).
 Kuri iš mnemonikos rūšių susieja naujo žodžio skambesį ir reikšmę su žinomo žodžio
skambesiu ir reikšme - susietų žodžių sistema ir raktažodžio sistema
 Vaikystės amnezija ir kalbos sąsajos:
Bauer (1995) sąvokos ar tam tikras supratimas egzistuoja gerokai prieš kalbos galimybes, net
pirmaisiais gyvenimo metais egzistuoja tam tikros abstrakčios sąvokos, sampratos.
atminties funkcija, bent jau fragmentiški atsiminimai, tiesiogiai nepriklauso nuo kalbos (vaikas
save pažįsta veidrodyje dar prieš pradėdamas kalbėti).
mūsų mintys, idėjos - internalizuota kalba, tačiau psichologija tokį požiūrį kvestionuoja. Pirmąją
atmintį sieja su regos, klausos, erdvės suvokimu.
 Tikimybinis mokymasis:
Tai matematiniais modeliais pagrįstas (dažnai dirbtiniam intelektui kurti naudojamas) mokymosi
modelis, kuris remiasi tikimybių teorija ir išmokstama ne iš patirties, o iš įvykių pasikartojimo ir
apskaičiuojant tam tikrų pasikartojimų tikimybes.
 Neasociacinis (procedūrinis) mokymasis:
Pasireiškia kaip paprasčiausias refleksas, kurio metu nervų sistema ima jį atpažinti.
Paprasčiausios neasociacinio mokymosi formos yra įpratimas ir jaudrumas.
 Ar atminties treniravimas pasiteisina:
Taip, bet atminties lavinimas nėra analogiškas raumenų treniruotėms. Atmintis nulemta nervų
sistemos ypatybių, yra susijusi su konkrečia užduotimi. Atmintį galima lavinti iki tam tikros
ribos. Pavyzdžiui, jei žmogus turi puikią atmintį žaidžiant šachmatais, tai nebūtinai jo atmintis
bus gera kitose srityse.
 Amnezijos fiziologijas:
Amnezija atsiranda dėl smegenų struktūrų pažeidimų, neformuojami nauji ilgalaikiai
prisiminimai ir sunku prisiminti praeitį. Dažniausiai dėl limbinės sistemos pažeidimų kaip
virusinė infekcija, chirurginė operacija, trauma, augliai, insultas. Skirstoma į anterogradinę ir
retrogradinę amneziją. Sunku formuoti įvykių ar objektų tvarką, santykines savybes. Nenukenčia
trumpalaikė atmintis, percepcinis ir motorinis mokymasis, tikimybių vertinimas, suvokimas ir
supratimas.