P130B001 Matematika 1 ` Teorija

12. SKALIARINIS IR VEKTORINIS LAUKAS, GRADIENTAS

SKALIARINIS IR VEKTORINIS LAUKAS. LYGIO PAVIRŠIAI

Apibrėžimas Jei kiekvienam srities D taškui M x, y, z  priskiriame skaliarinį dydį

uM   ux, y, z  , tai sakome, kad srityje D apibrėžtas skaliarinis laukas.

Pavyzdys

f ( x, y )  sin 2 x  x cos y
Skaliarinis laukas
Skaliarinis laukas plokštumos srityje:
 :  5  x, y  5 .

Skaliarinio lauko sąvoka yra naudojama dydžiams, kurių reikšmę bet kuriame
nagrinėjamos srities taške galima išreikšti vienu skaičiumi.

Temperatūra, slėgis yra skaliariniai dydžiai.

Pavyzdys Atitinkamai naudojamos sąvokos: kūno temperatūros laukas, atmosferos slėgio
laukas.

Apibrėžimas Jei kiekvienam srities D taškui priskiriame vektorinį dydį, tai turime vektorinį lauką.

Pavyzdys

f ( x, y )  sin 2 x  x cos y
Vektorinis laukas plokštumos srityje:  :  5  x, y  5 .

Vektorinio lauko sąvoka naudojama fizikiniams dydžiams, kurie turi kryptį.

Potencialiniai vektoriniai laukai yra labai svarbūs fizikoje.
Tokių laukų pavyzdžiai yra gravitacinis (gravitacinės jėgos) ir elektrostatinis (Kulono
jėgos) laukai.

1
P130B001 Matematika 1 ` Teorija

Gravitacinis laukas Elektrostatinis laukas

nso.lt www.esmogas.lt/elktromagnetine-aplinka/statiniai-laukai

Oro greičio laukas, elektrinis laukas, magnetinis laukas.

Pavyzdys

Elektrinis laukas Magnetinis žemės laukas

Apibrėžimas Aibė srities D taškų M x, y, z  , su kuriais

uM   ux, y, z   h ; čia h – konstanta,
geometriškai reiškia tam tikrą paviršių, kuris vadinamas lygio paviršiumi.

Apibrėžimas Kai uM   ux, y  , tai lygtis ux, y   h reiškia kreivę, kuri vadinama lygio linija.

Pavyzdys

Lygio paviršiai Lygio linijos

Paveiksle pateiktas Himalajų kalnyno fragmentas gautas naudojantis Google maps.

Pavyzdys Šį vaizdą galime traktuoti kaip dviejų kintamųjų funkciją, kur kiekvieną x; y 
reikšmę atitinka atitinkama aukščio reikšmė h . Galime teigti, kad tai yra skaliarinis
laukas. O jei tai skaliarinis laukas, tai jis turi lygio linijas.

2
P130B001 Matematika 1 ` Teorija

Kai skaliarinis laukas yra plokščias ir jį apibūdina dviejų kintamųjų funkcija ux, y  ,
tai gauname lygio linijas ux, y   C . Tai bus kreivės, kurių taškuose funkcijos u
reikšmės yra pastovios.
Tokios kreivės žymimos žemėlapiuose, norint parodyti kalnų aukštį.

Pavyzdys

Lygio paviršiai ir lygio kreivės yra skaliarinio lauko geometrinės charakteristikos.

Izolinijos – linijos, pažyminčios reljefą topografiniuose žemėlapiuose;

Pavyzdys Izobaros – vienodo atmosferos slėgio kreivės;
Izotermos – vienodos temperatūros kreivės.

3
P130B001 Matematika 1 ` Teorija

KRYPTINĖ IŠVESTINĖ

Tarkime, kad srityje D duota funkcija u  ux, y, z  , kuri šioje srityje yra tolydi ir turi tolydžias dalines
u u u
išvestines , , .
x y z

Srityje D paimkime tašką M x, y, z  ir iš jo išveskime vektorių s , kuris su koordinačių ašimis sudaro
kampus  ,  ,  .

Parenkame kitą tašką M1x  x, y  y, z  z , per kurį eina vektorius s .
z  Pažymėkime
s

M1 s  MM 1  x 2  y 2  z 2 .
z 
Pažymėkime funkcijos u pilnąjį pokytį:
M  u  ux  x, y  y, z  z   ux, y, z  .
y y

x x

Apibrėžimas u
Jei egzistuoja baigtinė santykio riba , kai s  0 , tai ji vadinama funkcijos u
s
 u
išvestine vektoriaus s kryptimi arba kryptine išvestine. Žymėsime .
s

Formulė Rasime kryptinės išvestinės skaičiavimo formulę:

u u ux  x, y  y, z  z   ux, y, z 
 lim  lim .
s s 0 s s 0 s
Pritaikę funkcijos pilnojo pokyčio formulę turime:
u u u
u  x  y  z  1x  1y   1z ;
x y z
čia 1, 1,  1 - nykstamosios funkcijos, kai x  0, y  0, z  0 arba s  0 .
Atsižvelgę į šią formulę gauname
u  u x u y u z x y z 
 lim     1  1   1  .
s s 0 x s y s z s s s s 
x y z
Kadangi  cos  ,  cos  ,  cos  , tai gauname
s s s
u u u u
 cos  cos   cos  ;
s x y z

čia cos , cos  , cos  – vektoriaus s krypties kosinusai.

Kai u  ux, y  , tai

u u u
 cos   cos  .
s x y

Kai vektoriaus s kryptis sutampa su kurios nors koordinačių ašies kryptimi, tai
kryptinė išvestinė lygi funkcijos u dalinei išvestinei pagal atitinkamą kintamąjį.

 u u
Pavyzdys Jei s kryptis sutampa su Ox ašimi, tai cos  1, cos   cos   0 , ir  .
s x

4
P130B001 Matematika 1 ` Teorija

Uždavinys Apskaičiuosime skaliarinio lauko u  x 2  3xyz  5 kryptinę išvestinę taške

   
M 0 1, 2,  1 vektoriaus s  i  2 j  2k kryptimi.
Sprendimas.
Kryptinės išvestinės skaičiavimo formulė:
u u u u
 cos  cos   cos  .
s x y z
Taigi,
u
 2 x  3 yz M  2  3  2   1  8 ;
x 0
u
  3xz M  3  1   1  3 ;
y 0

u
  3xy M  3  1  2  6 ;
z 0
 
s i
cos     
1,  2,  2  1, 0, 0  1 ;
s i 9 1 3
 
s j
cos     
1,  2,  2  0, 1, 0   2 ;
s j 9 1 3
 
s k
cos     
1,  2,  2  0, 0, 1   2 .
sk 9 1 3
Tada
u  2  2  14
 8   3       6     
1
.
s 3  3  3 3

0 s
Primename, kad s   ir jo koordinates galima apskaičiuoti paprasčiau.
s

5
P130B001 Matematika 1 ` Teorija

GRADIENTAS

Apibrėžimas Tarkime, kad funkcija u  ux, y, z  yra diferencijuojama taške M x, y, z  .

Funkcijos u  ux, y, z  gradientu taške M vadinsime vektorių, kurio koordinatės
yra funkcijos u dalinės išvestinės taške M, t.y.
 u u u 
grad u   , ,  . Dar žymima u .
 x y z 

Formulė Atsižvelgę į kryptinės išvestinės apibrėžimą, gauname, kad

u    
 grad u  s 0 ; čia s 0  cos  , cos  , cos  , s 0 s ,
s
arba
 
u  
 grad u  cos  ; čia    grad u, s 0  .
s  
 

Kryptinės išvestinės reikšmė bus didžiausia tuo atveju, kai   0 , t.y. kai kryptinė
išvestinė skaičiuojama gradiento kryptimi.
Gradientas apibūdina funkcijos greičiausio augimo (maksimalaus didėjimo) kryptį ir
greitį šiame taške.

Uždavinys Raskite funkcijos u  x3  3xyz  4 z  2 gradientą taške M 1, 1,  1 .

Sprendimas.

grad u M  u M  3x 2  3 yz,  3xz,  3xy  4 1,1,1  6, 3, 1 .
Raskite funkcijos z  4  x 2  y 2 kryptinę išvestinę taške M 2, 2 gradiento
Uždavinys
kryptimi.

Sprendimas.
grad u M  u M   2 x,  2 y  2, 2    4,  4  .
u
 grad u   42   42 4 2.
s

Paveiksle patekti skaliarinio lauko taškų gradiento vektoriai.

Matome, kad taške M gradiento vektorius nukreiptas tiesiai į brėžinio centrą.

6
P130B001 Matematika 1 ` Teorija

Keliautojas stovi šalia upelio, kuris išteka iš kalno viršūnės, kalno papėdėje ir tyrinėja
Uždavinys 20000
žemėlapį. Kalno aukštis metrais yra aprašomas funkcija h( x, y )  , x, y
3  x2  2 y2
žemėlapyje matuojami kilometrais. Keliautojas eidamas upelio krantu ateina į tašką
3; 2 .
Apskaičiuokite kokia yra upelio tekėjimo kryptis taške 3; 2 . Koks upelio srovės
tėkmės greitis šiame taške?

Sprendimas.

Apskaičiuosime funkcijos h gradientą taške 3, 2 ir rasime jo ilgį.

  40000 x  80000 y 
grad h 3,2   h 3,2    ,   300,  400 ,
 3  x 2  2 y 2 2 3  x 2  2 y 2 2 
  3,2 
grad h 3,2   100 9  16  500 .
Srovės tekėjimo kryptis, kurios horizontali projekcija taške 3, 2 yra  h 3, 2  .
m
Upelio tėkmė leidžiasi žemyn 500 greičiu, tai yra 0,5m per horizontalų nukeliautą
km
metrą.