FUNKCINIAI STILIAI IR LITERATUROS RUSYS Literatiros ragys | Literataros rays — pagal tam tkrus skiiamuosius pozymius istorikai susiformavusios Iteratdros kariniy grupes: epas, Iyrik: drama, + Epas - viena iS lterataros rls, Sali Iyrikos ir dramos. Epiniams kiriniams bidingas aiskus siudetas/ pasakojamoji storie asakotojas, personazai, nusakytas veiksmo laikas, ryékeja erdve. Tai didesnes apimlies, dagniausiai elluotas istorines ¢ mitologines tematicos Korinys ar jy ciklas, atspindintis svarbiausius tautos formavimosi ar gyvenimo etapus, iSaukstinanti didvyrius ir pan. Pvz.: Zinomi graiky epai: Homero .liada” ir .Odiséja", pranclzy — Rolando giesme’, vokietiy — .Nibelung sgiesme", suomiy - ,Kalevala’, esty — .Kalevo snus" ir kt. + Lyrika ~ viena i iteatoros rasiy Salia dramos platiaja prasme ir ep0. Tal poezija, kutia meniéka kalba perteikiami autoriau iSgyvenimai ir jausmai + Drama (platiaja prasme) ~ viena i$ titeratdros «8iy Salia epo ir lyikos. Tal vaidinti skirtas kirinys, kuriame kaltaliojat ialogai ic monologa, yra remarkos, auga jtampa, tarp personazy ryékeja konflktas, veiksmo situacija alskeja 18 personaz kalby (dislogu). Drama (siauraja prasme) — literatdros Zanras, kuriame ryékeja jlemplas veiksmas, bel kirinys nesibaigh tragigkai Literatiiros srové — tam tkso istorinio laikotarpio pagal pozir|j gyverima ir kirybos supratima bel vertinima artimy meninink: {(28y.0,daininky, kompozior) gupe. Tai reatzmas, simbolzmas, mpresionizmas, romantzmas ik Inras ~ meno kGriiy skirstymo vienetas pagal sandaros ypatybes. Eileraslis, poema, romanas, ode, pasaka, patane ir kt. yr Zanrai Literatiiros rays Il: epas, lyrika, drama Fzmogus pasaulye / pasauls ’moguje /idejy kova) Epinio kirinio démesio centre yra iSorinis pasaulis (vaizduojama, kaip jvykaijtraukia Zmogu, kaip jis dalyvauja juose koks Zmogaus charakteris alsiskleid?ia, nuklystama j platy aplinkos, gamtos, butles ir ivainausiy kitokiy gyvenimo reiskini aprasymus, svarbus elementas — pasakotojas). Lyrika vaizduoja 2mogaus vidinj pasaul)(oje dominuoja ta, kas yra subjektyvu — dvasiné Zmogaus bisena, nuotaikos jausmeai, mintys;irinio pasaulio Zenklai minimal; centre ~ Iyrinis a8") Drama vaizduojaiaejy pasaul (centre - moni) konfiktai,nesutarimal, veikejai veikia savarankiskai, badingas veiksmo laiko, erdves ir veikejy Koncentruotumas). Jau patiame dramos Zanro apiblidinime slypi dvilypumas: veikalas suvokiamas kaif lteraturos korinys ir karts kaip sceninis reginys. Analizuojant dramos veiksma reikia rySkinti tapsmo (personazZo ar situacijos Kaitos) momentus, nepamirstant, kad draminis Zodis suvokiamas kaip veiksmas, charakteno atskleidimo priemone Dramatizmas ~ estetikos kategorija, atspindinti ir apibendrinanti 2mogaus gyvenimo priestaravimus bet konfiktiskus santykius su visuomene (iorinis konflktas) ir paciu savimi (vidinis konflktas). Nusakant dramos ar draminio teksto konfikia, reikia nepamirsti, jog jis nusakomas idéjy formuluotémis, o ne konfiktuojanéy personazy jvardjimu, Tad, kaip matome, epinio Iyrinio kunniy pagrindas - vaizdas (yrinio teksto jis labiau metaforizuatas, poctiskesnis), 0 tradicines dramos — veiksmas it dramatizmas. (Modemiose (statiskose) dramose veiksmo gali ir nebat, veikejai ne veikia, 0 kalba). Pradeti analizes mokyma tikslingiau nuo epiniy teksty, kure moksleiviams “lenguiau jkandam Epinis ir yrinis kirinys yra vientisas vaizdas, sudarytas i keliy (ar daugelio) smulkiy vaizdy, Analizuojant tik KUrinio dal) (iStrauka), privalu parody, kai tie smukus vaizdai nematomais rysias jungias,siliejaj vientisa vaizda, Funkciniai stiliai Funkcinis stilius ~ tai istoriskai susiformavusi bendrinés kalbos etmaina, kurios stistines ypatybes ir kalbos priemones nulemia kalbos vartojimo siti, tunnys ir funkcios. Lietuviy kalboje skiiami 5 funkcinia sta: mokslinis, moninis, butnis, publicistinis ir administracinis, + Meninis stilius —toks grozineje iteratbroje vartojamas rasymo badas, kai estetigkai prasmingas ir skaitytojul turintis poveiky ‘tekstas kuriamas individuall siliumi, vaizdinga, emiocinga ir slistiskai aigia kalba Mokslinis stlius — [objektyvi kalba, loginis samprotavimas, argumentavimas, specialas terminal] + Buitinis stilius ~ tai kasdieninio bendravimo kalbos atmaina, perteikianti neoficialq informacija, kurios turinio esme ‘nesudeting! pasakojmai apie asmeninio pobidzio dalykus laisva kalba Bidingas ekspresyvumas, natoralumas, + Publicistinis stilius - tai Zniasklaidoje ar vieSose vietose offcaliai varlojama gwva, menigkai aig i vaizdinga, bet kart ir alykiéka kalba. Ji dera su aktualia tema, daZnai perteikia destoma sava nuomone! poz kalbamuoju Klausimu, propaguoja vvienokias ar kitokias idejas,siokia realaus, emocinio ar estetnio poveikio ‘+ Administracinis stiius — tal standartinis, aiskus, dalykigkas Kalbos vertoimo bOdas dokumentuose ir tarybinivose ratuose. Jo funkalja — pranest ir vadovaut, informuot, kviesti ar pan. Bidingas oficialumas, tkslumas, 2od7iy vartojimas tik tiesiogine reiksme. stillus (lot. stilus — rasymui vartojamas pagaliukas, raSysena < qr] 1, kalbos raiskos priemoniy sistema, budinga kutial nors altos vartojimo sterai (but. pasnekesiams, moksiui, mokslo Sakai. oficialiems rastams, publicistkai, asmens, grupes asment, ist. laikotarpio Kalbal ir pan.); 2. meno kirinio arba kokios nors Kriniy visumos (autoriaus, krypties, epochos, tautos arba key tauty, Kult. regiono kriniy) formes, jutiminés iSraiskos savitumas; 3. aprangos, elgsenos, gyvensenos savitumas, daznal ‘badingas tam tkrai asmeny grupei, pvz, hipiy stiius, rokeriy stiius; 4. darbo, veilos bidas, metodas;R, Tamotaitis, 2002. Tel: 8-615-59234 m. Interpretacijos schema Karinio struktara: yaizdo, veiksmo ir prasmes lyzmenys. Juos isrySkinti,nuo pavirSiausj esme citi padeda trys klausimai (isiskaitymo badas, nuoseklumo prineipas}: + kas vaizduojama (tema, tematika, motyvai) *kaip vaizduojama (temos, vaizdu, motyvy organizavimas, iSdéstymo, jungimo badai; meninés. ypatybes: svarbu = gretinimas / Kontrastas) © kodét vaizduojama (kokia temos / motyvy reikimé / prasmé; Kokig funkeija Suauka / motyvas / epizodas atlicka karinio visumoje) RASINIO STRUKTURA (eilerastis) 1. Ivadas. ‘Autoriaus ktrybos bruoZai (jei padeda suvokti kurinj —ir biografijos elementai), Zanras, tematika (Kas vaizduojama), problematika (kokie klausimai rupi), (Ivadas ~ tai mokykliniy Ziniy, apsiskaitymo, iSsilavinimo patikrinimas, tap pat jis paruoSia Karinio analizei, primena ~ kaip skaityti Kirin) ir ko jame ieSkot HL Déstymas: ‘© Filerascio pas: visuomeniné (patriotiné, istoring, socialine), peizaZine (gamta, aplinkos vaizdai); flosofine {individo ir pasaulio klausimai, Zmogaus baties klausimai, mintys apie gyvenimo prasme, meile, lame. Zmogaus dvasios esmé, akimirka ir amZinybe), intymioji (meilés Iyrika), didaktiné lyeika (pamokanti, auklejanti, moralizwojant}: eilérasciai bina Wyriniai (atskleidziami jausmai, igyvenimai) ir epiniai (pasakojimas). Tema /tematika / pavadinimo (epigrafo) reikime, Kaip tema skleidziama: Zodziai-raktai / motyvai / vaizdy sistema, Lyrinio subjekto f pozicija/ charakteristikos / kalba! [Iyrinis monologss; Iyrinis pasakojimas; lyrinis dialogas: dlisputas; deklaracija) © Kompozicija — temos organizacija / plétoté (Kurinio segmentai pagal prasmes centrus, bisenas, situacijas vyksmo permainas, motyvy kata). © Nustacius kompozicine struktara, suskadizus tchsty sewineoiais, pradedama detali kiekvieno segmento analizé = dominuojancios segmente temos aiskinimas, siejant aptariamojo segmento prasme su kity segmenty prasmémis, parodant, kaip i8 amy / motyvy grandinés iSsivysto bendra kiinio tema / prasmé / ideja, Destymo pabaiga. Baigiant destyma galima glaustai aptarti bendresnes menines ypatybes: kalbg, eilédara, garsyna, Zodyng, sintakse,tropus ir 1. HLL. Bvados — déstymo dalies svarbiausiy minciy apibendrinimas, nustatant karin: © Problemas (keliamus klausimus, paprastai susijusius su Zmogaus / visuomenés / tautos / valstybes batimi / cegzistencija / gyvenimo prasme); + Vertybes (atsakymus j klausimus ~ tiesioginius ar numanon esteting ar bendai pasaulézitrine poi); © Kontekstus ~ sujungti aptartaji teksta su kurinio visuma (ji tai buvo itrauka), su autoriaus kurybos visumay; su literatires / kulttiros kontekstu, atsakant j Klausima, kokia Sio autoriaus reikSme musy Kulturoje ir kuo jis aktualus, jdomus murs / man, kurias autorius isreiskia savo eting, moraling, 1) Ke urime 2inot apie amoriy? (aki, konteksta,kirybos bruoza) 2) Ka reikia apmastyi rie raSan? (anra,adresat, sili, nuotatka) 3) Ka turime pamatytitekste/iraukoj? (tems! temas, motyvus, veiksma/vyksma, kompoici) fementar rasino srubtira 1. Jvadas: bende autoriaus kurybos bruo?ai 1 Déstymas: asym: analize + interpreta kariniotemos (agmento/ epizodo) pradzia crdve aks; Bguros va Situacijos / veiksmai ‘nuotaka / pase / jos ‘urinio temos pabaiga: UU, Bvados; samprotavimy apibendrininas, analizes rzutitl 4) ka naujo suvokeme skaitydam Sg istry? 5) koks analizuoto teksto santykis su Kontekstu (su kits kins u Hietwviy litratrosistorj)Dramos kitrinio sqvokos parengé R. TamoSaitis, 2004 DRAMA — viena i trijy pagrininiy lteratieos rSiy (ia epo it Iyrikos); Kornys, kuriame vaiaduojamijijsykiaiatsiskleidaie per veikejy kaa, i kurs yea skis vain tear, pas vaizduojapasaulj(Zmogus pasaulyj; objekty ums), lyrika ~ jaws (pasaulis Jmogue;vidinis pasaulis;subjektyvumas), drama ‘eiksmg (dey kova, vertybiy konMikas; Zo gan i kame susiemiea) dey kova dramoje isctkiama draminiy persona7y verksmais; svrbiausia draminio veiksmo raises priemone yrs draminé hatha Dinamigkas fanras,svarbiasias pinigas ~dialogiskumas (dialektka, gins) Suvokimo schema: kalba - veiksmas(mnipulisijos) > idejos. KALBA DDramins viksmas realizuojamss per kal, amines kalbos funkejos: 1) stumua viksma: 2) charatericunja personazus (askledzia veikey javsmus, mints); 3) informuoja apie veiksmo apinkybes ramos teksto didtioji dal —tiesioginé veikejy kalba jy pasisakymai,valinam’ replikomis. Replikomis veikeja siekiapaveikt viens ita king savo idejy svar, primestiqponentams savo valig bel tks. Todel drariné kalba yra manipuliaeljos priemone ir badas. Manipuliacija ~ savo valis primetimas, poveikio darymas, naudojimasis Kitais asmenimis DDramine kalba skistoms jdilogus ir monologes. Dialogs sudaryt iS dvijy ar dangiau veikejy rept, jas idjyhova ieiskiama askin veikejyfigiromis Monologas ~ vieno asmens kalbejimas ~ yra vidine idejy kova: papratai parindinio veikejo samprotavima, ahejonés, teisingo sprendimo ieSkojimas. Dramos dialektka,idejy ginéas tuomet perkeliamas j vieno veikejo vidy, 0 él dramos meno salyziskumo Sic vidiniai apmastymai pacikismi Kap veikjo kalbejimasis su savin; draminis monologasyra tarsi girdimos 2mogaus mintys. Draminis ‘monologas labiausiaisukaupia ir frySkina KUrinio problematika, tai didziausiaprasmes jlampa pasidymintios,labiausiai jteraptos it ‘daznai dramatiskiausios kirinio vitos. Jame labiausiai asiskeidvia pagrindiniy vekéjy esme, jy tiksli, problems, silpnyhes, zalimybes, Kompetencijs, privaluma ir pan Remarkos ~tamybines avtorius pastabos ~ ypatinga, nedalogiska ir ne veiky sakoma dramos Korn kalha. Ti autoriaus murodtymai xeiksmo Jaikas, vies, aplinka, veikejy bisenos, judessi,intonacijos larnybinés pasabos). Remarky funkcija: informuot apie veiksmo aplinkybes ir veiksmo vita charakteriewot!veikejus, kui scening nuoiaika, Remarks paprastaiiskiriamos is kitos draminio ‘rin kalbos (kursyvu ar pan), Deamoje nerapasakoijo. \VEIKSMAS Draminioveiksmoieities atkasyraKonfiktne situacia—koliija (bendres tampos aukas). Susidaris vekejy prisingiems interesams, kyla konfliktas, kuris turi butt sspegstas: dramos veiksmas ir yra konflikto sprendimas, vedantisj atomazgs, Uta ramos veiksmo pradzia ie pabaiga lbs Ski ‘oli idejy tampa: jas ami draminiaipersona?ai per dramini konfieg -onfiktas~ individuals draminiy personazy susirimas siekiant sav tksh Kaiknisdraminio veiksmo models pima Siasfaes (dramines fabulos elements STRUKTURA, + eksporiij:isidestopriesingosjegos;paiSkinamos veiksmo aplinkybes, supazindinama su vikéjas aplinka ir Lt + veiksmo whuomazga (prmasis postumis, jvyis, ovo kuri pradedamas krinio veka); + veiksmo vystymasis(pletote, aida); velsmas plecojamas iki + kulminaeijos ~aukStiausio jtampos tao: ‘tomazga ~veiksmo pahaiga, konto isprendimis + epilogas~— dali, kur pasakojama apie vekejy likima, pragjus tam tkram lak (para, avait, amdiu rt. + Dranios tekstas sktstomasj als. Tai veiksmai (aka), paveiksaiiscenos, Vciksins tat veng tem ir vaidinamas be pertraukos. Veiksmas gl bai kirstomas paisa hat kets veksmo vita, Vins agin aos pofymis ra veka. jas prick ‘+ Drama yrakonfliktovaizdavimas veiejy dialogais ir atoriaus remarkomis + Draminiy korniy Zanraiyra waged, Komedi i drama siuraja prasme + Tragedija yea draminis kirinys, kutiame vaizduojama stiprios asmenybés kova su sunkiaijveikiamomis Kliutimis. Tragedtja ‘dazniausii baigiastpagrindnio veikéjo mirtimi. Svasbiausia tagedijos herojaus ypuybe ra vadinamoji tragiSkoji halle kai herojusdarosi Kalas ne del savovalos, bet del susiklostiusiy apnkybiy (Hkimo veiksnysdeamoje), aia tri ipinki ta savo kalte herojisku. veiksma, peprasai aukodamas gyvybe ir Sia auka iSaukStindamas kokiq nors ide tragiskojo herojaus Kova it Pralsimejimas su teikia jam i jo idejome taurumo, kurisskatnaskaiytojVZirove katarsj~ dvasnjsukretimg ir apsivalyma vient ‘tu, Hgyvengs ideiy didybe ir patyres de jy sukretima Ziurovas tarytum davsiskai algimsta, apsivalo, pasikelgia. Todel no ‘Aotiks laikytragediaieikiama ypatinga i estetng, i visuomenine reiki (aus ugdaisiZanras). + Komedija yradraminis kirinys, huriame iSjuokiami neigiami Zmoniy bruo?ai i silpmybes. Ne Kova su likimu, et prisitaikyas Pre gyvenimo, vengimas keist save, tobuleti, Visuomeniskaididaktiska funkcija. + Tragikomedija ~ moderni ramos. Zanco forma, jungiant tagedijos ir Komedijosclementus,skaudliy ic juokingy dalyky derinys -juokas pro aaras" + Drama siauraja prasme vainduojasudetingus ir rimtus keafikus, jem veikey Kova rio, het ne tragisko konfikto Karin \davaaivaizduoja gyvenamojo meta tkrove, + Bjese—bendkas jvairiy any daminiy karin payadinimas. Literatara Zaborshite, Vanda. Literataros mokslo jvadas. — Vilnivs: Moksla, 1982. —P. 173-188 Zucas, Sains, Literatios eon: Atidusskaitymas: Il dalis(Vidurins mokyklos 11-12 klasei). — Vilnius: Balto lankos, 2001. —P. MaD-15s.lentsleasikestéed/ietuviu/2_7.bnm [2003 11] 2.7. LITERATUROS RUSYS IR ZANRAL YRIKA —kitini (paprasa eiiuoti), perteikiantysindivido Sgyvenimes, spdd7ius,nuctaikas, mints Baladé ~ umpaseiiuotasistoriniy ar iaudies motyvy kiinys, vaizduojantisintriguojancius,paslaptin surplus jus, tragiBkus 2moni lkimus; ypaé buvo paplitsiromantizmo Iierataroe. Daina ~ rafytinesIyrikos Zanras, kutio charakteringos 2ymés ~ melodings intonacija, refre upletai, kreipiniy ~ atsakyroy paraelizmas. Eileratis — labiausai neapibreztas,universaliausias Iyikos Zanras, dominuojants mio romantizmo lak ‘susimastying reigkiants kitinys, Kuriame kalbama ltd prisiminimo ar skundo tonais; uv ay Enkomionas -giesme, slovnant didvyr arba sportiniy var2yby nugalétoj Epigrama ~aforistnio tipo karin, pagrstassamoju paradokso loka, netikétybaigmés sind Epitafia elegini dstich paraiytaseileraitis mirusiojo gabe Epitalana ~panegirnio pobudo eterasts, skinas vestuviy ikilmems; vestuviy dana Idilé(pastorale, bukolika)~ daPniausiai Iyrnio monologo forma paraytaskirinys, tematiniy poditriy susies su piemeny,Zemaibiy, 2vejy, medziotojy buitim Madrigalas~ trumpas meies tematikos eilrats, kuriame krepiamasij moter, sakom jai rafinuoti ir samojingi hiperbolizuoi komplimenai, supinti su pastralinais ir mtologiniais motyvais. Ode ~ iskilmingas, paetskas eliuotas karinys, kuriame Slovinamas Zymus asmuo, svarbus istorinis jvykis, didi flosofing line at politine deja Satyra ~ hegzametra paraiyta laisvo pasnekesio formes, pamokantio ar smerkiantio turinio Karinys, kur temy sams is visuomenés paprodiy,poliikos i iteratros. Sonetas ~ 4 eiltiyeilerastis, sudarytas iS 2 ketureiliy st 2 rims i 2 treiliy (italy ir promctiy sometas) ara Is 3 etreiliy i | dveiio (anly sonete). 11, EPAS ~ pasakojamoj,jvykius apraSantielivota ir proziné literatra “Apybraiéa ~nedielishiteratitos kirinys, pagrsts krasjvykiis bei veka “Apysaka~ pasakojamasis groznesliteratiros Zanras, arpinis tap romano i apsakymo "Apsakymas ~ tumpas grovnes prozos KurinioZanras; novels ata. ‘Autobiogratija — memuarinis.pasakojimas apie save, organizuotas chronologine seka arba_probleminiais Koncentrais Biografja 2mogaus eyvenimo itorija nuo gimimo iki mires. Dienoraits — kasdieniai autoriaus u2raSai apie save, aplinka, istriius jvykius be iankstinio konstrkeljos twetinio, sé — mokslo ara ttratros krtikos raSinys, traipsis, kuriam badings Kompozicinis ir stlistnislaisvumas, subjektyvusnagringjamo abjekto traktavimas. Herojinis epas (epas siaurgja prasme, epopéja) — platios apimties kirinys, dazniausia’eiluotas, bylojantis Tegendiny ara istoriniy herojy 2ygiussvarbiu taut istoriniy Kz akotarpiu, Memuarai — karinys, kuriame autorius pasakoja practi jvykius, Kuriy dalyviu ar stebetoju yra buves: atsiminima Novele—nedidels apimes prozos korins, kuio veiksmas glausts, 0 prada ir pabaiga lab ySkinta Pasakédia ~ trampas alegoriskas pamokomasis pasakojimas. Poema - ciluotaspasakojamasis Kurinys, paprastal siuZetinis arb pagrista dejo iSgyvenimu, Romanas ~ didelés apimties, lasvos straktdros (paprasai prozinis)kiriny, vaizduojantis asmenybes susidarima su socialine istorne aplnka, gamta atskleidziants charakterio raid i savimong. HLDRAMA ~ Karina, Kuriuose vaizduojamiejijuykii, reiskiniaiatsihleidzia per veikejy kalba (dialogus ir ‘monologis) ir Kuri paprasta ya skiriami vain tere. Drama siauraja prasme (pjesé)— rimto (bet ne tragisko) konfikto kirins, daéniausiai vaizduojants wy venamojo eto tikrove Farsas ~ i8 juokaujamy, iSdaigisky buitiniy intarpy { miserijas i 1 kamavatiniy mugiy, Haudies vaiinimy viduramgiais susformavusinedidelepjese, persona y-kaukly,SurkSaus, storZievisko huroro,balaganiny triukty priemonémis vaizduojant bit ir paproius Komeaija ~ omiskas, skatytojo ar Zitrovo juokg sukeliancias situaljas bei charakterius vaizduojantis draminis ‘irinys, kuriame iSjuokiami negiami zmoniy bruozai ar ypatybés, a kartais ir visa visuomeniniy santyki visu ‘Tragedija — dramos kirinys, atskleidaigs aSrius ir nejvekiamus prieStravimus, gilig visuomening. prasme slepianiasstipriy, herojsky asmenybiykolizias. “Tragikomedija — naujyjy laiky dramos Zanras, kuriame, ilaikydami autonomija, jungiasi tragedijos ir Komedijos element Vosevilis~ inksma,lengvo pramogino turinio komedi su aismings, paradoksaliai netiktos atomazgos fabula, ‘rio dialozai paprasta kaitaliojami su muzika, Sokiu, kupletas s, daznai asikartojantys