VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS

LITUANISTIKOS FAKULTETAS
LIETUVI KALBOTYROS KATEDRA

Jurgita Uselyt

REDUPLIKUOTINIAI LIETUVI KALBOS ŽODŽIAI

Magistro darbas

Darbo vadovas
Doc. Jolanta Zabarskait

Vilnius, 2005

1
 TURINYS

1. Pratarm ..............................................................................................................4
2. vadas..................................................................................................................5
2.1. Darbo objektas...................................................................................................5
2.2. Tiriamosios medžiagos šaltiniai ........................................................................5
2.3. Darbo tikslai ir uždaviniai .................................................................................5
2.4. Darbo naujumas ir aktualumas ..........................................................................5
3. Teorin s darbo prielaidos ...................................................................................6
3.1. Reduplikacijos s voka .......................................................................................6
3.2. Komunikacija. ...................................................................................................6
3.3. Perteklius ir reduplikacija..................................................................................6
3.4. Ikoniškumas.......................................................................................................7
3.4.1. Tariam žodži ikoniškumas ir pasirinkimas.................................................8
3.4.2. Ikoniškumas – k rybinga j ga vartojant kalb ...............................................9
3.4.3. Ikoniškumo tyrimai ........................................................................................9
3.4.4. Reduplikacijos ikonin interpretacija ...........................................................10
3.4.5. Ikoniškumas lietuvi kalboje........................................................................11
3.4.6. Darbe vartojami terminai..............................................................................11
4. Reduplikacijos reiškinio samprata ir tyrin jimai................................................13
4.1. Reiškinio samprata ir tyrimai pasaulyje ..........................................................13
4.1.1. Reduplikacija – morfologinis procesas ........................................................13
4.1.2. Reduplikacijos forma....................................................................................14
4.1.3. Reduplikacijos funkcija ................................................................................14
4.1.4. Kopijavimas..................................................................................................15
4.1.5. Formos ir reikšm s ryšys reduplikacijoje.....................................................17
4.1.6. Trigubinimas (dviguba reduplikacija) ..........................................................17
4.1.7. Sintaksin reduplikacija................................................................................17
4.1.8. Reduplikuotinis sudurtinis žodži junginys .................................................17
4.1.9. Tikslumas ir reduplikuotas identiškumas .....................................................17
4.1.10. Reduplikacijos modeliai .............................................................................18
4.1.11. Teorijos, daran ios tak reduplikacijos tyrimams .....................................19
4.2. Reduplikacijos reiškinio samprata ir tyrin jimas lietuvi kalboje ..................20

2
4.3. Funkcijos apibr žimas .....................................................................................20
5. Reduplikacija lietuvi kalboje ............................................................................22
4.1. Dalin ir visiška reduplikacija. ........................................................................23
4.2. Reduplikuotiniai žodžiai..................................................................................24
6. Reduplikacijos modeliai lietuvi kalboje ...........................................................25
6.1. Visiška reduplikacija .......................................................................................25
6.1.1. Kamieno reduplikacija..................................................................................25
6.1.2. Žodžio reduplikacija .....................................................................................28
6.1.3. Trigubininimas .............................................................................................30
6.1.4. N-kart reduplikavimas ................................................................................31
6.3. Dalin reduplikacija.........................................................................................31
6.3.1. Dalin s reduplikacijos modeliai ...................................................................32
6.3.2. Pradin reduplikacija ....................................................................................32
6.3.3. Vidin reduplikacija .....................................................................................37
6.3.4. Galin reduplikacija......................................................................................38
6.3.5. Trigubinimas.................................................................................................39
6.4. Fiksuotas segmentizmas ..................................................................................40
6.4.1. Fiksuotas fonologinio pagrindo segmentizmas ............................................40
6.4.2. Fiksuotas morfologinio pagrindo segmentizmas..........................................44
6.4.3. Retesni reduplikacijos atveja ........................................................................46
6.5. A-ne-A reduplikacija .......................................................................................47
6.6. Visiška reduplikacija kartu su daline...............................................................48
7. Išvados ................................................................................................................50
8. Summary.............................................................................................................52
9. Šaltiniai...............................................................................................................55
10. Literat ra ..........................................................................................................56
11. Internetiniai šaltiniai .........................................................................................58

3
 1. PRATARM

Kalboje vartojami vair s žodžiai, ta iau retai susim stoma, koki tak , funkcij jie atlieka.
Pasaulyje šiuo metu ypa susidom ta reduplikacijos reiškiniu. Tiriami vairi taut kalb
pavyzdžiai. Šis reiškinys labai paplit s maž tauteli kalbose ( vairiose Afrikos, Lotyn
Amerikos, Azijos ir kt.). Tai kalbos, kurios ir d l kit dalyk labai domina pasaulio kalbininkus ir
yra mažai tyrin tos. Mokslininkai rengia konferencijas, kuri tikslas – kuo išsamiau nagrin ti
reduplikacij , ikoniškum vairiose kalbose (pavyzdžiui, Grazo konferencija, 2002 metais vykusi
Austrijoje). Tik kim s, kad ir mes netrukus gal sime pristatyti pasauliui lietuvi kalbos
reduplikacij . Specialiai lietuvi kalbotyroje min t reiškin iki šiol nebuvo kreiptas d mesys.
Be to, reduplikacijos s voka n ra išsamiai apibr žta ir paaiškinta. Pasaulinis susidom jimas šiuo
reiškiniu, jo aktualumas ir „oaz s“ lietuvi kalboje past m jo rinktis ši tem .

4
 2. VADAS

2.1. Darbo objektas. Darbe tyrin jami lietuvi kalbos reduplikuotiniai žodžiai (dvejybiniai
žodžiai),1 traukti „Lietuvi kalbos žodyn “ ir užfiksuoti tautosakoje. Šiuos žodžius galime
skirti :
1) reduplikuotinius žodžius, pavyzdžiui: pampar, papak ir kt.;
2) reduplikuotinius žodži junginius, pavyzdžiui: tik tak, tykšt patykšt, Antans tarakans,
matiuška batiuška ir kt.
2.2. Tiriamosios medžiagos šaltiniai. Medžiaga rinkta iš keli šaltini : „Lietuvi kalbos
žodyno“ (1968–2002), tautosakos rinkini . Dvidešimtyje „Lietuvi kalbos žodyno“ tom rasta
621 pavyzdži , o tautosakos darbuose – 528 reduplikuotiniai žodžiai.
2.3. Darbo tikslai ir uždaviniai. Pagrindiniai darbo tikslai:
1) apibr žti reduplikacijos reiškin lietuvi kalboje;
2) nustatyti, kaip lietuvi kalboje dvigubinami žodžiai;
3) aprašyti, kas apibr žia reduplikacijos form , reduplikacijos modelius;
4) nustatyti, kaip pasitaiko segment šaknies kartojimas;
5) nustatyti, kaip reduplikacija s veikauja su fonologine kaita;
6) ištirti, kokias funkcijas kalboje atlieka reduplikuotiniai žodžiai.
Pagrindiniai uždaviniai:
1) atkreipti d mes reduplikacijos reiškin lietuvi kalboje;
2) nustatyti, kokios kalbos dalys dažniausiai reduplikuojamos;
3) palyginti užsienio literat roje pateikiamas reduplikacijos s vokas, tipus, r šis, teorijas,
nustatyti j tinkamum lietuvi kalbai;
4) skatinti tolesnius reduplikacijos reiškinio tyrimus kalboje.
2.4. Darbo naujumas ir aktualumas. Darbo naujumas pirmiausia sietinas su darbo
objektu. Tai pirmasis bandymas tirti reduplikacijos reiškin , nustatyti modelius, r šis, aprašyti
funkcijas. Darbas svarbus kalbos raidos tyrimams, leksikologijai, fonosemantikai. Darbe
panaudota ret šnekamosios kalbos leksikos vienet . Surinkta medžiaga gali b ti pravarti
tolesniems tyrimams.

1
Terminas „reduplikuotiniai žodžiai“ paimtas iš Prano Skardžiaus veikalo „Lietuvi kalbos žodži daryba“.

5
 3. TEORIN S DARBO PRIELAIDOS
3.1. Reduplikacijos s voka. Lietuvi kalboje specialiai reduplikacijos reiškin nebuvo
atkreiptas d mesys, tad ir tikslaus bei išsamaus pa ios s vokos apibr žimo n ra. Lietuviškuose
tarptautini žodži žodynuose reduplikacija apibr žiama taip:
Reduplikacija (lot. reduplicatio – sudvigubinimas): 1. kalbot. žodžio arba jo dalies
kartojimas, sudvejinimas, pavyzdžiui: kartkart mis, kuk (Tarptautini žodži žodynas, 2001,
630).
Reduplikacija (1) (lot. reduplicatio) – lingv. žodžio šaknies ar jos dalies pakartojimas kaip
žodžio ar gramatin s formos bruožas, pavyzdžiui: liet. k. niekniekis, priešprieša, papartis, šeš lis,
lot. k. tutudi (dažniau) (Vaitkevi i t , 2000, 390).
M s kalb sudaro vair s ženklai, kuriais mes bendraujame, visa tai yra žmoni tarpusavio
susitarimas. Reduplikacij galime vadinti pertekline komunikacija, kuri pasitelkus bendravimas
tampa efektyvesnis, veikiamos jo problemos.
3.2. Komunikacija. Kalba yra žmoni bendravimo sistema, paremta kalbos garsais, kurie
vartojami kaip sutartiniai simboliai. Komunikacija yra viena iš t žmogaus veikl , kurias
kiekvienas atpaž sta, bet mažai kas gali bent kiek tiksliau apibr žti. Pasak Fiske, visa
komunikacija apima ženklus ir kodus. Ženklai yra artefaktai ar veiksmai, kurie nurodo kažk
kit , nei jie patys yra, t. y. jie yra žymin ios (signifikuojan ios) strukt ros. Kodai yra sistemos,
organizuojan ios ženklus ir lemian ios j tarpusavio ryš (Fiske, 1990, 15). Viena iš kalbos
funkcij ir yra komunikacin . Kalba turi kitas funkcijas. Emocin funkcija apib dina pranešimo
santyk su siunt ju (adresantu). Kalb dami apie j , dažnai vartojame žod išraiškingas. Ji
perteikia siunt jo jausmus, nuomones ir kt. Kita reikšminga proceso dalis yra konotacin
funkcija. Ji išreiškia pranešimo poveik adresatui. Referentin (nurodomoji) funkcija – tai
pranešimo „tikroviška orientacija“, be abejo, ji svarbiausia objektyviai faktinei komunikacijai.
Fatin funkcija išlaiko komunikacijos kanalus atvirus; ji turi išsaugoti siunt jo (adresanto) ir
adresato santyk ; ji patvirtina, kad komunikacija vyksta (perteklius). Metalingvistin funkcija
leidžia nustatyti vartojimo kod . Poetin funkcija – tai pranešimo santykis su pa iu savimi (Fiske,
1990, 55).
3.3. Perteklius ir reduplikacija. Apie reduplikacij Janas Lidströmas yra pasak s:
„daugiau formos yra daugiau turinio“2. Su „informacija“ glaudžiai susijusi pertekliaus s voka.
Perteklius yra tai, kas pranešime nusp jama, prasta. Perteklius yra didesnio nusp jamumo

2
Lidström J. Summary on reduplication. http://www.nord.helsinki.fi~jklindst/sumred.html.

6
rezultatas. Labiau nusp jamas pranešimas yra perteklinis ir menkai informatyvus. Jis ne tik
naudingas komunikacijai, bet ir bes lygiškai b tinas. Tik d l pertekliaus kalboje galima nustatyti
klaidas. Perteklius padeda veikti triukšmingo kanalo tr kumus. Reklamos k r jai, kuri
pranešimai d l m s d mesio turi varžytis su daugeliu kit , sukuria paprast , pasikartojant ,
nusp jam pranešim . Reikia pamin ti, kad perteklius padeda išspr sti problemas, susijusias su
auditorija. Šneka turi b ti labiau perteklin nei raštas, nes klausytojas neturi galimybi pasitelkti
savo perteklini priemoni , k gali padaryti skaitytojas, tekst perskaitydamas du kartus. Kita
susitarimas, didinanti pertekli , yra sintaks . Perteklius yra esmin meno k rinio formos ar
strukt ros teikiamo pasitenkinimo dalis. B tent kartojamas žodis ar jo dalis tarsi suteikia
dvigubos informacijos, pabr žia norim veiksm , daro j intensyvesn , ilgesn . Juk reklamoje
kartojami dalykai daro didesn tak , ji tampa informatyvesn ir efektyvesn . Kalb dami ar
rašydami kartojame tai, k norime pabr žti, išskirti kaip svarbiausi dalyk . Tad gal tume
reduplikacij laikyti savotišku kalbos pertekliumi, taip reikalingu ir naudingu m s kalboje.
3.4. Ikoniškumas. Mokslas apie ženklus ir j veikimo b dus vadinamas semiotika arba
semiologija. Saussure’o pasek jai pripažino, kad fizin ženklo forma (kuri jis vadino
signifikantu) ir su juo susijusi mentalin id ja (signifikatas) gali sietis ikonišku ar sutartiniu (angl.
arbitrary) b du. Ikoniško ryšio atveju signifikantas atrodo ar skamba kaip signifikatas, sutartinio
ryšio atveju jie abu susij tik d l vartotoj susitarimo. Tai, k Saussure’as vadina ikonišku ir
sutartiniu signifikanto bei signifikato ryšiu, tiksliai atitinka Peirce’o ikonas ir simbolius. Ikonoje
ženklas kokiu nors b du primena objekt – jis panašiai atrodo ar skamba. Kiekvienas ženklas
priklauso nuo savo objekto. Fiske vadina ženkl ikona, kai jis atspindi objekto bruožus, indeksus,
kai b na realiai susij s su atskiru objektu, simboliu, kai daugmaž garantuotai bus
interpretuojamas kaip denotuojantis t objekt d l pro io. Ikona išlaiko panašum savo objekt .
Ji b na ir verbalin : onomatop ja yra pastanga kalb padaryti ikonišk . Tenenysono eilut je „The
hum of bees in immemorial elms“ žodži skambesys primena bi i skleidžiamus garsus. Peirce’o
ženklo, objekto ir interpretanto modelis yra ikona, nes bandoma konkre ia forma atkurti
abstrak i ši element ryši strukt r (Fiske, 1990, 66). Ikoniškasis ženklas yra toks, kur
signifikanto forma yra bent kiek nulemta signifikato. Ikoniškumas yra kalbinio ženklo ypatyb ,
pasireiškianti tarp dviej jo dali , žymiklio ir žyminio, tarp materialaus vaizdinio ar garsinio ir
strukt riško panašumo.
Tarp daugelio Saussure’o teigini , padariusi XX a. lingvistikai tak (jis priešino
sinchronij ir diachronij , kalb ir šnek , kalb kaip sistem ) ir jusi grup vadini
lingvistin s teorijos prielaid , tikriausiai labiausiai lingvistams simin jo paskelbtas savavališk
7
kalbini ženkl principas. Prigimtinis žymiklio ir žyminio ryšys visuotinai priimtas. Kelioms
lingvist kartoms šis principas tapo dogma, profesin s veiklos išeities tašku. Nepaisant to,
lingvistas R. Jakobsonas dar 1960 m. viduryje populiarino amerikie i filosofo ir logiko Peirce‘o
semiotinius tyrimus ir atkreip d mes ikoniškuosius kalbinius ženklus. Ta iau Saussure’o
teorija ir iki ši dien išlieka paplitusi.3
Europos moksle klausimas apie formos ir reikšm s santyk kilo dar antikos laikais. Jis
aptariamas garsiajame Platono veikale „Kratilas“: ar forma yra savaime suprantama turiniui (t. y.
ar atitinka turin ). Tam tikri kodavimo b dai morfologijoje turi aiškiai išreikšt ikonišk ypatyb ,
pavyzdžiui, reduplikacija daugelyje kalb išreiškia objekt dauginim , vyki pasikartojimus,
aukš iausio laipsnio požymio pasireiškim .
3.4.1. Tariam žodži ikoniškumas ir pasirinkimas. Sunku sivaizduoti, kaip žmon s
nusprendžia, su kokia forma koki reikšm vartoti. Pagrindiniai du aspektai yra forma ir reikšm ,
tre iasis – formos ir reikšm s ryšys. Kalb jimo leksemos prasideda maža grupe balsini fonem ,
kurios yra savotiškos pirmosios žodži formos, naudojamos nurodyti tam tikr kategorij ,
pavyzdžiui, kategorija – tigras. Koks balsis tikt šiai kategorijai? Dažniausiai pirmiausia
išgirstame tigr , tik po to galime j sivaizduoti, atpaž stame iš garso. Mes negalime labai gerai
imituoti tigro riaumojimo, galime tik pasirinkti artimesn ar tolimesn bals šiam garsui išreikšti.
Tigro riaumojimui parinktas balsis a, žodžio forma parodoma aaa. Formos ir reikšm s santykis
sujungia aaa ir kategorij tigras, sujungdami žodžio form ir tigro gars matome panašumo
santykius, tai santykiai tarp tigro ir jo tariamo garso.4
Obuoliai jokio garso neskleidžia, bet galime j išgauti, kai valgome. Kalbantieji savo
pirm j žodži formas pradeda mažu balsini fonem rinkiniu, ir šios fonemos yra naudojamos
nurodyti individ ir kategorij rinkin . Ta iau pati bals yra labai prasta šio garso imitacija, ir
kalbantieji tur s palaukti, kol jie prad s naudoti skiemenis, kurie charakteringi tuo, kad j
pradžioje ir pabaigoje balso traktas užsidaro, tokiu b du generuodamas kažk priimtin ,
pavyzdžiui, š gars .
Garso imitacija yra galima motyvacija pasirenkant žodžio form . Bet tai n ra vien tik
galima motyvacija. Svarbu skirti dvi skirtingas formos ir reikšm s susijungimo r šis: tos, kurios
motyvuotos, pavyzdžiui, pagr stas žodžio garso ir garso, susijusio su reikšme, panašumas; ir tos,
kurios n ra motyvuotos, kur formos ir jos reikšm s susijungimas aiškiai atsitiktinis. Pirmas tipas
nurodomas kaip ikoniškas, kitas – kaip sutartinis. Daugumai kategorij n ra aiškios motyvacijos

3
http://members.fortunecity.com/nicomant/m/1999-1/paremija.html# %20 %20 .
4
http://www.indiana.edu/~hlw/PhonUnits/iconicity.html.

8
pasirenkant tariamo žodžio form . Pavyzdžiui, koks garsas tikt namui ar sm liui? Tokias
atvejais šnekamoji kalba neturi alternatyvos, bet sutartinai sujungia formas su reikšm mis.
Ikoniškumo pranašumai turi b ti. Kas nors, mokydamasis nauj žod , turi išmokti tris dalykus:
reikšm , form , ir asociacij , kylan i tarp reikšm s bei formos.
3.4.2. Ikoniškumas – k rybinga j ga vartojant kalb . Paulas Austeris (Fischer, Nänny,
1999, 2) savo mitologin je interpretacijoje atskleidžia reikšm s ir formos neatsiejamum : Adomo
užduotis Rojuje buvo sugalvoti ir duoti kiekvienai b tybei bei daiktui vard . Jo liežuvis prisitaik
prie greito pasaulio vystymosi. Adomo žodžiai nebuvo papras iausiai daiktams, kuriuos jis mat ,
duoti vardai, jie atskleid daikt esm , tiesiog prik l gyvenimui. Daiktas ir vardas yra
nepakei iami. Po pirm j žmoni nuopuolio tai nebuvo tiesa. Vardai tapo atskirti nuo daikt ,
žodžiai formavosi kaip sutartini ženkl kolekcija; kalba tarnauja Dievui. Pasakojimas apie Roj
užfiksavo ne tik žmogaus, bet ir kalbos nuopuol (Fischer, Nänny, 1999, 5).
gimtas ikoniškas bruožas mums padeda pajusti ar patik ti, kad esama tiesioginio žodžio ar
pavadinio („žymiklio“), objekto ar s vokos („žyminio“) ryšio. Atrodo, kad mes turime gimt
ikonišk bruož , kur jau iame ir tikime, kad yra tiesioginis ryšys tarp žodžio ar vardo
(„žymiklio“) ir objekto ar koncepcijos („žyminio“), kur jis reiškia. Pagal Paul Auster'
io mitin
interpretacij , galime interpretuoti, kad žymiklis ir žyminys dar buvo tarpusavyje "pakei iami".
Laikantis šio mitinio poži rio, ikonin s signifikacijos - Rojaus nekaltyb sugriov Nuopuolis,
kuris suk l kalbos nuopuol : Adomo prigimtin kalba suskilo daugyb skirting kalb . Tai
tur jo tok pat poveik , kaip ir prasm , kuri yra išreiškiama skirtingais lingvistiniais ženklais:
"žodžiai išsivyst sutartini ženkl rinkinius". Auster'
io fantastinis mitas priklauso tradicijai,
apie kuri Simpson kalba kaip apie „nat rali kalbos fantazij “, t.y. fantazij , kuria „gamta“
suk r real ryš tarp ženkl ir daikt , kuriuos jie žymi (Fischer, Nänny, 1999, 7).
Pereinant nuo kalbos vystymosi filogenez s - mitin s „nat ralios kalbos“ kilm s iki tam
tikro dvidešimtojo amžiaus prigimtinio ikoniškumo atgimimo - iki ontogenez s, atrandame, kad
nat ralios kalbos fantazija yra taip pat stipriai sitvirtinusi vaik kalboje.
Olga Fischer ir Max Nanny nurodo tyr jus, kuri darbuose (Slobinas, Pontecorvo‘as,
Fonagy‘o) rodyta, kad tai itin aiškiai atsispindi vaik kalboje. Gerai žinoma, kad vaikai dažniau
vartoja onomatop jas negu suaugusieji, gyv n ištartus garsus panaudoja pavadindami pa ius
gyv nus.
3.4.3. Ikoniškumo tyrimai. Šiuolaikiniai mokslininkai ikoniškum tiria trimis skirtingais
aspektais. Pirma grup mokslinink ypa susidom j tuo, kiek pagrindin simboli sistema,
gramatikos principai yra nulemiami ikonin s motyvacijos (Tabakowskos diskurso taisykl s,
9
Ungererio žodžio formavimo taisykl s, Fischer‘io, Fonogy‘o, Meir‘o fonologin s taisykl s) ir
kaip ikoniniai modeliai gali tapti sutartiniai (Fisheris, Haimanas, Fonagy‘is5).
Antra eina kitu keliu ir tiria, kaip ikoniškumas gali mums daugiau pasakyti apie žmogaus
strukt ros pažinim (Kortmannas, Ungereris) arba kaip „ikoniškos simetrijos troškimas“ siejamas
su simetrišku žmogaus pagrindu (Norrmanas6).
Tre ia grup autori labiau susidom j ikoniškumo išvaizda kaip antros simboli sistemos
dalimi, pavyzdžiui, kaip kalb tojai ir rašytojai nutol ar žaidžia su pirmine simboli sistema, kaip
konkretizuoja tai, kas tapo visuotinai prasta, kaip naudoja form prid dami reikšm (Bauer,
Halteris, Mülleris, Nänny‘is, Websteris literat ros tekstuose, Fisheris, Pilleris komercin je
kalboje, Wyss‘as elektronin je kalboje7).
3.4.4. Reduplikacijos ikonin interpretacija. Ikoniškas principas, reiškiantis, kad „daugiau tos
pa ios formos“ atitinka „daugiau tos pa ios prasm s“, pasireiškia per reduplikacij . Formos ir
prasm s santykis n ra paprastas, kad jis reikalauja kruopš ios analiz s, kuri atsižvelgia gimtas
semantines šaknies savybes ir leidžia atlikti konkre iais pavyzdžiais pagr stas iliustracijas, kurios
gali pademonstruoti žym atotr k nuo skaidraus formos ir prasm s santykio.
Reduplikacija nurodo morfologin šaknies ir gautos formos santyk , gautoji forma traukia
visos šaknies ar jos dalies pakartojim . Kai kartojamas visas pagrindas, kalbame apie viso žodžio
reduplikacij , kai reduplikuota tik dalis šaknies – apie dalin reduplikacij . Reduplikacija
laikoma kai kuri kalb skiriamuoju morfologijos požymiu (pavyzdžiui, kreol ). Ji sudaro vien
iš ikonini kalbos element . Botha pasteb jo, kad „reduplikacija yra žodžio formavimo
priemon , kuri rodo vieneto ikoniškum : forma ir reikšm panaš s vienas kit kiekybiniu
8
atžvilgiu“ .
Lakoffas ir Johnsonas apibr ž vien papras iausi ikoniškumo ir reduplikacijos santyk –
„daugiau formos užima daugiau turinio“. Reduplikacija traukia daugiau negu t pa i form ,
ikonin interpretacija traukia daugiau to paties turinio.
Lakoffas ir Johnsonas padar keturias išvadas. Pirmoji, kad egzistuoja pakartotos formos,
kurias nurodome kaip tikr arba netikr (pseudo) reduplikacij . Tai turi b ti atskirta nuo realios
reduplikacijos, leidžian ios daryti reikšming analiz .
Antroji susijusi su tomis reduplikacijomis, kurios gali b ti laikomos ikonin mis be aiškaus
apibr žimo.

5
http://home.hum.uva.nl/iconicity/publications/formmiming/1998publicationintro.html.
6
Ten pat.
7
www.trismegistos.com/IconicityInLanguage/default.html.
8
Ten pat.

10
 Tre ioji – ne visada reduplikacija gali b ti laikoma ikoniška (studija apie Karib kreol
kalbas), skirtumas tarp ikoninin s ir neikonin s reduplikacijos neaiškiai skiriamas dvi dalis
(dichotomijas): aiški ikoniška reduplikacija, neaiški bei neikoniška reduplikacija.
Ketvirtoji – pagrindinis atradimas siejamas su reduplikacijos forma. Visos žodžio
reduplikacijos sujungtos su semantiniu aiškumu ar neaiškumu ir ikoniškumu ar neikoniškumu.9
Pagal Jakobson reduplikacija yra ikoniški linijin s morfemos eil s ir reikšm s ryšiai,
(daugiskaita, pakartojimas, t simasis, dydis, trukm , kartojimas). Savitas formos ir reikšm s
tipas, žymimas reduplikacijoje, reikalauja specialaus fonotaktinio reduplikuotos formos
sutvarkymo. Ikoniškumas suteikia nusp jamum , kuris pasireiškia aiškioje fonologin je
strukt roje. Aiškumas susij s su paprastumo s voka, kas yra b dingas nežym t strukt r
požymis kalboje.
3.4.5. Ikoniškumas lietuvi kalboje. Jonhas Haimanas 1980 m., remdamasis Peirce’u, aptaria
dviej r ši ikoniškus ženklus: ikonišk vaizd ir ikonišk diagram . Ikonišk diagram jis dalija
du tipus: izomorfizm ir motyvacij . Pirmas tipas – tai abipusis singnifikato ir signifikanto
panašumas. Antr tip sudaro strukt rini element ryšiai: signifikatas kaip ryši diagrama
signifikante. Ikoniško ženklo tipai lengvai identifikuojami lietuvi kalbos žodyne ir gramatikoje,
bet prie triados (izomorfinis ikoniškas vaizdas (onomatop jiniai žodžiai), izomorfin ikoniška
diagrama ir motyvuota ikoniška diagrama) galima prid ti ketvirt tip – motyvuot ikonišk
vaizd (Levinas, 1982, 231). Lietuvi kalboje šis ženklo tipas su kitais tipais sudaro semiotin
tinkl . Pailg j s reduplikuot žodži šaknies balsis parodo motyvuotas ikoniškas vaizdas
(pavyzdžiui, drybsoti:dribti, brydoti:bristi).
3.4.6. Darbe vartojami terminai.
Reduplikacija - morfologinis procesas, kai kartojama žodžio šaknis, kamienas, jo dalis ar
visas žodis.
Reduplikantas - reduplikuota morfema.
Reduplikuotiniai žodžiai – dvejybiniai žodžiai.
Tribuginimas – žodžio ar reduplikuotos morfemos kartojimas tris kartus.
Šaknis – žodžio pagrindin morfema, paimta be joki afiks .
Dalin reduplikacija – morfologinis procesas, kur dalis formos pakartojama.
Visiška reduplikacija – morfologinis procesas, kai kartojama visa forma.
Pradin reduplikacija –reduplikacija, kai reduplikantas yra reduplikuojamo žodžio
pradžioje.

11
 Vidin reduplikacija – infiksine reduplikacija, kur kažkurios šaknies dalies kopija atsiranda
šaknies viduje.
Galin reduplikacija – reduplikacija, kai reduplikantas yra reduplikuojamo žodžio
pabaigoje.
Fiksuotas segmentizmas – tai fenomenas, kai reduplikuot morfem sudaro segmentai –
invariantai, ne tie, kurie kopijuojami.
Ikoniškumas – suvokiamas, kaip panašumas tarp formos ir reikšm s.

12
 4. REDUPLIKACIJOS REIŠKINIO SAMPRATA IR TYRIN JIMAI

4.1. Reiškinio samprata ir tyrimai pasaulyje. Pastaruoju metu reduplikacijos reiškiniu

ypa susidom ta pasaulyje. Tai domus, dar Lietuvoje netyrin tas reiškinys. Garsus amerikie i
leksikografas Noahas Websteris savo žodyne („Webster Revised Unabridge Dictionary“) pateikia
tokius reduplikacijos apibr žimus:
1) dvigubinimas ar b ti dvigubinamam;
2) forma (fig ra), kurioje eilut s (eil raš io) pirmasis žodis yra toks pat, kaip ankstesn s eilut s
paskutinis žodis;
3) kamieno ar skiemens (mažiau ar daugiau modifikuoto) dvigubinimas kei iamas,
intensyvinant reikšm ar darant žod labiau pam gdžiojam (garsažod ), taip pat pridedant
skiemen , pavyzdžiui, lot. tetuli, poposcei10.
4.1.1. Reduplikacija – morfologinis procesas. Tai morfologinis procesas, kur visa ar dalis
formos pakartojama, pavyzdžiui, lot. kamienas momord/momord (aš kandu) kil s iš šaknies
mord- pirmojo priebalsio ir balsio reduplikacijos: mord mo-mord. Tai dalin reduplikacija.
Tokie lietuvi kalbos pavyzdžiai gal t b t ištiktukai: papákšt (veiksmažodis pakštel ti),
babarkšt (barkštel ti), babámst (bambstel ti). Visiška reduplikacija – kai kartojama visa forma,
pavyzdžiui, lietuvi ištiktukai nunù, riri, rururù, ka-ka.
Panašus apibr žimas pateikiamas ir Kalbos ryši bibliotekos tinklalapyje („LinguaLinks
Library“)11: reduplikacija yra morfologinis procesas12, kur šaknis, kamienas ar dalis jo kartojama,
pavyzdžiui:
Vienaskaita Daugiskaita
pingau – indas pingpingau – indai
talou – laukas taltalou – laukai.13
(Ilok kalba (Filipinai)).

10
The Webster’s Revised Unabridged Dictionary (1913).
11
http://sil.org/linguistics/GlossaryOfLinguisticsTerms/WhatIsReduplication.html.
12
Morfologinis procesas reiškia kamieno pakeitim pritaikant jo reikšm , sintaksin ir komunikacin kontekst .
http://sil.org/linguistics/GlossaryOfLinguisticsTerms/WhatIsReduplication.html.
13
Quirk R., Greenbaum S., Leech G., Svartvik J. A Comprehensive Grammar of the English Language, 1985, ten
pat.

13
 Silvija Kouwenberg ir Darlene LaCharité savo veikale pabr žia, kad reduplikacija nurodo
morfologin pagrindin s ir išvestosios formos, kuri pakartoja vis ar dal pagrindo, ryš . Kai visas
pagrindas pakartotas, kalbama apie žodžio reduplikacij ; kai kartojama tik dalis pagrindo –
dalin . Manoma, kad reduplikacija sudaro vien iš ikonišk kalbos element . Botha mini:
„Reduplikacija yra žodžio formavimosi reiškimas, atskleidžiantis ikoniškumo priemon : forma ir
reikšm yra panaši viena kit kiekybiškumo atžvilgiu“14. Kaip jau buvo pamin ta, Lakoffas ir
Johnsonas apie ikoniškumo ir reduplikacijos ryš pasak : „daugiau formos b na daugiau turinio“,
nes reduplikacija traukia tas pa ias formas. O ikoniškos interpretacijos atveju laukiama
traukiant daugiau to paties turinio15.
Reduplikacija naudojama linksniuojant reikšti gramatin funkcij , toki kaip daugiskaita,
intensyvumas ir kt., ir pasitelkus žodži vedyb sukurti naujus žodžius. Reduplikacijos esama
vairiose kalbose, o nuo jos svarbumo ir produktyvumo priklauso jos vairov .
4.1.2. Reduplikacijos forma. Ji fonologiškai dažniausiai aprašoma dviem skirtingais
b dais:
- kaip reduplikuotos dalys (priebalsi , balsi nuoseklumas);
- kaip reduplikuoti prozodiniai vienetai (skiemuo ar mora).16
Be fonologinio aprašymo, reduplikacij dažnai b tina aprašyti morfologiškai kaip
lingvistini sudedam j dali reduplikacij (žodžiai, kamienai, šaknys). Reduplikacija domi kaip
fonologijos ir morfologijos sand ra.
4.1.3. Reduplikacijos funkcija. Polinezijos malaj kalboje reduplikacija naudojama
sudaryti daugiskaitai: rumah – „namas“, rumah-rumah – „namai“ (barasa malajai).
Veiksmažodžio intensyvumo did jimui žym ti: go – „ži r ti“, go-go – „paži r ti atidžiai“ (nam
k.). Kitos kalbos irgi naudoja reduplikacij : ren – „žmogus“, ren-ren – „visi apie žmones“ (kin
k.), toki – „laikas“, tokidoki – „laikas nuo laiko“ (japon k.). Abi pastarosios kalbos gali naudoti
special parašyt kartojimo ženkl pažym ti reduplikacijai, nors kin kalboje kartojimo ženklas
daugiau nebenaudojamas standartin je rašyboje ir randamas tik kaligrafijoje. Seniau
indoeuropie i kalbose reduplikacija buvo naudojama veiksmažodžio formoms sudaryti, b tent
b tajame ir perfekto laikuose.
Senosiose indoeuropie i kalbose daugelis toki veiksmažodži išliko, pavyzdžiui,
spondeo, spopondi – „aš sužaviu, aš sužav jau“ (lot.k.); , – „aš esu pasiilg s, aš

14
The Iconic Interpretations of Reduplication: Issues in the Study of Reduplication of Caribbean Creole Languages.
http://www.es.unizh.ch/iconicity/EJESicinicitysummaries.html.
15
Ten pat.
16
http://en.wikipedia.org/wiki/Reduplication.

14
buvau pasiilg s“; , – „aš matau, aš ma iau“ (gr.k.) – šie graik kalbos
pavyzdžiai aiškiai rodo balsi kait kaip reduplikacij ; háitan, haíháit – „pavadinti, pavadino“
(got.k.). N viena iš ši form neišliko šiuolaikin je angl kalboje, nors jos egzistavo
indoeuropie i prokalb je, german kalbose. Reduplikacija indoeuropie i kalbose atskleidžiama
veiksmažodži esamojo laiko kamiene geriau nei perfekto kamiene, pavyzdžiui, gigno, genui –
„aš gimdau, aš gimdžiau“ (lot.k.). Kitos indoeuropie i kalbos naudoja reduplikacij kaip žodži
vedybos proces ; plg. sto „aš stoviu“ ir sisto „aš prisimenu“ (lot.k.). Visos šios indoeuropie i
kalbos paveld jo reduplikuotas formas. Dabartiniam suomi žargone reduplikuotiniai
daiktavardžiai pasitelkiami norint parodyti autentiškum , užbaigtum , originalum ir apsimetim ,
nepakankamumo, neramumo opozicij , tai gali b ti suprantama kaip sudurtinio žodžio
formavimas. Pavyzdžiui: ruoka – „maistas“, ruokaruoka – „tinkamas maistas kaip opozicija
užkandžiams“; peli – „žaidimas“, pelipeli – „pabaigtas žaidimas“.
Šveicarijos vokie i kalbos veiksmažodžiai gah ar goh „eina“, cho „eiti“, la ar lo „leidžia“
ir aafa ar aafo „pradeda“ pradeda reduplikuoti, kai susijungia su kitais veiksmažodžiais.
Angl kalboje tam tikros r šies reduplikacija dažniausiai naudojama neformaliam žodynui
kurti. Ji skiriama tris r šis: ritmiška reduplikacija: hurry-scarry, googie-woogie ir t. t.; tikra
reduplikacija: bye-bye, dum-dum; šaknies balsi kaitos reduplikacija: brica-brac, teeny-tiny ir kt.
Šios reduplikacijos atveju pirmasis balsis dažniausia yra aukštas, o reduplikuotas šaknies balsi
kaitos varianto balsis – žemas.
N vienas iš išvardyt tip n ra produktyv s, tai reiškia, kad eil gana sumaišyta ir naujos
formos sunkiai priimamos. Ta iau esama ir kitos reduplikacijos formos, vadinam j shm-
reduplikacij , kuri gali b ti pavartota beveik su bet kuriuo žodžiu, pavyzdžiui, baby-smaby ar
car-shmar (angl.k.). Wikipedijos enciklopedijoje17 minima, kad Bertas Vouxas ir Andrewiu
Nevinsas tvirtina, kad šitas procesas at jo iš jidiš kalbos. Oksfordo angl kalbos žodynas tvirtina,
kad angl kalba š proces per m iš gausi jidiš kalbos žodži su s(c)hm- ir kad šis procesas turi
neigiam reikšm .
4.1.4. Kopijavimas. Reduplikacija naudoja kopijos mechanizm . Geriausias kopijavimo
pavyzdys – gen kopija (RNR) biologijoje. Pats ryškiausias kopijuojamo pob džio proceso
pavyzdys yra gen transkripcija18 RNA (ribonukleinin r gšt ). Papras iausiu atveju genas yra
ilgos DNA (dezoksiribonukleinin s r gšties) grandin s pasekm . Sud tingesniais atvejais tai yra

17
http://en.wikipedia.org/wiki/Reduplication.
18
Transkripcija - chem. ribonukleor gšties (RNR) biosintez , kurios metu kopijuojama dezoksiribonukleor gšties
(DNR) nukleotid seka. http://kietuva.fotonija.lt/zod/tzz/.

15
daugybin s pasekm s su siterpimais, kurie transkripcijos metu yra nukertami. Transkripcija yra
dviej etap procesas. Iš pradži prie DNA, geno pradžioje, yra prikabinamas žymeklis,
vadinamas "transkripcijos faktoriumi", kuris rodo, nuo kurios vietos turi b ti prad ta
transkripcija. Faktiškai, transkripcijos faktorius yra "molekulinis diakritinis ženklas". Antrame
etape, pradedant nuo žymeklio yra atliekama pati transkripcija. Pažym jimas, prikabinant prie
DNA transkripcijos faktori , ir pažym tos DNA transkripcija yra du visiškai nepriklausomi
mechanizmai. Reduplikacija yra organizuota panašiu b du, dviems etapais. Vietoje transkripcijos
faktori prikabinimo prie DNA, morfologija laiko lygius stato sand ras (kurios yra vadinamos
"t-sand romis", transkripcijos sand romis). Transkripcijos operacij , kuri vyksta fonologijoje,
iššaukia šios t-sand ros, lygiai taip pat, kaip DNA transkripcijos mechanizm iššaukia
transkripcijos faktoriai, atliekantys savo užduot . Faktiškai, t-sand ros yra interpretuojamos kaip
instrukcijos dubliuoti ar apkarpyti tam tikr medžiag (Framptonas, 2002, 2).
Esminis faktas, kur ištyr Morasvcik, – skiemens kopijos reduplikacija. Jos versija
skiriama stipri j ir silpn j dal .
1. Reduplikacijos mechanizmas nesuteikia jokios informacijos skiemens prozodinei
strukt rai.
2. Reduplikacijos mechanizmas pasirenka, k kopijuoti iš šaknies (CV modelis19)
(Frampton, 2002, 4).
Nors abi hipotez s nevisai pagr stos, formos, kurias išk l Morasvcika, turi svarbios tiesos,
kas buvo panaudota v lesn se analiz se.
Maratza akcentavo austral aborigen kalboje (yidiny) daugiskaitos reduplikacijos
pavyzdžius : Gin.dal.ba gin.dal-gin.dal.ba.
Jis pasteb jo, kad yra numatoma, kuri kamieno dalis kopijuojama ir, kuri reikalauja
informacijos. Reduplikacija kopijuoja pirmus du skiemenis iš kair s. Nors Maratza paruoš šios
kalbos daugiskaitos reduplikacijos analiz , t sdamas Moravcikos reduplikacijos CV modelio
id j (Frampton, 2002, 6). Modelis turi prozodines grupes (skiemenis). Jis nesugeb jo paaiškinti,
kod l skiemenin reduplikacija nevyksta. Jis nusprend „palikti ši m sl “.
Broselowas ir McCarthy’is (Frampton, 2002, 2) pateik dal m sl s sprendimo. Jie suvok ,
kad kartais afiksas naudojamas ne visam kamienui, bet prozodiniam grup s kamienui.
Reduplikuotas morfemas skyr dvi r šis: afikso ir kamieno dalies.

19
Visame darbe simobiliais žymima: C – priebalsis, V – balsis.

16
 4.1.5. Formos ir reikšm s ryšys reduplikacijoje. Reduplikacija – procesas, kartojantis
žodžio dal ir tuo b du j t siantis. Šis procesas paplit s daugelyje pasaulio kalb . Pastebimi
aišk s ikoniški reduplikacijos aspektai. Formos kartojimas interpretuojamas kaip tam tikra
20
objekto kartojimo r šis, veiksmo ar subjekto kokyb .
Terry’is Regieris reduplikacij pavadina „kalbos ir minties mokslu“. Garso ir reikšm s
ryšys tyrin jamas, naudojant reduplikacij ar kalbin dvigubinim kaip studij pagrind . Jis
teigia, kad ikoniškumo atvejai ar tiesioginis formos ir reikšm s, ikoniškai motyvuotos s vokos
21
derinimas gali sukelti semantin plitimo pailginim .
4.1.6. Trigubinimas (dviguba reduplikacija). Retokai, bet randama ir dvigubos
reduplikacijos pavyzdži : dadadaku, tatatalai, ta ta ta, tititykšt, tuliuliuliu, tvitvitviks, ujujujui, vir
vir vir, ucia ucia ucia, dziugdziu dziugdziu dziugdziuk ir hy-ha-ha-ha kt.
4.1.7. Sintaksin reduplikacija. Tai bet kuris sintaksin s strukt ros modelis, kur kartojami
žodžiai, pavyzdžiui, angl. k. very (labai) reduplikuotas šiame sakinyje: This cake is v e r y v e r y
good. Dažnai, pavyzdžiui, b r kalboje (Piet Afrikoje): Die ongeluk ( vykis) het hier-hier geben
(kas ia- ia atsitiko), reikšm – vykis atsitiko b tent ia22. Toki pavyzdži gausu ir lietuvi
kalboje: Aš tik noriu/ žvilgsniu brist/ akis/ g e r a s g e r a s; (Astrauskas, 1999, 10), T i t i t y k
š, t i t i t y k š t n lek Pj.; T i k u ta k u, t i k u t a k u – garvežiui pritar ratai sp.; T i l a l a i, t i
l a l a i su vaikais toks m s merg s gerumas Plng (LKŽ, 1995, T. 16, P. 447, 325, 327).
Pastaruosiuose sakiniuose pastebime ir dvigub reduplikacij .
4.1.8. Reduplikuotinis sudurtinis žodži junginys. Kai kuriuose žinynuose skiriamas ir
reduplikuotinis sudurtinis žodis (junginys). Jo antrasis narys kil s kartojant vis ar dal pirmojo,
plg., garsažodžius. Taip pat tai sudurtiniai žodžiai, kuri nariai rimuojasi, pavyzdžiui, angl.
walkie-talkie, busy lizzy23. Gal tume toki pavyzdži paieškoti ir lietuvi kalboje: katinas
patinas, tabalai makatai, taradai makalai, matiuška batiuška, Alius kalius ir t. t.
4.1.9. Tikslumas ir reduplikuotas identiškumas. Reduplikacija yra identiškumo atvejis:
reduplikantas kopijuoja šakn . Nepriekaištingas identiškumas negali b ti visada pasiekiamas,
dažniausiai jis reikalauja tam tikro modelio. Ryškiausias šaknies ir kopijos paralelizmas, kada yra
priešingi, kitaip reduplikacijos identiškumo reikalavimas sugriauna fonologin proces . Tai gali
atsitikti, kai tam tikras reguliar s fonologiniai kitimai vyksta ir šaknyje, ir kopijoje. Paprastai

20
http://arts.uwa.edu.au/LingWWW/lin101/slides/lecture3.pdf.
21
Regier Terry. The Semantic of Reduplication. http://www.ccp.ucihicago.edu/~regier/redup/.
22
The Conice Oxfords Dictionary of Linguistics// Oxford university press, 1997.
http://www.xrefre.com/entry.jsp?xrefi=572951&secid=.-&hh=1.
23
Ten pat.

17
reguliar s fonologiniai „kitimai“ ne vyksta šaknyje arba kopijoje. Fonologiškai laukta šaknies ir
kopijos asimetrija panaikinama ir j identiškumas išlaikomas. Buvo nustatyti vis tip , vis lygi
fonologiniai procesai, kad parodyt tok funkcionavim .
Identiškumas pla iau vartojamas fonologin je žodži vedyboje, galb t mažiau akivaizdus.
Prince‘o ir Smolensky‘io optimalumo teorija reikalauja tiksli ryši , kad išvestin forma b t
kaip galima artimesn pirminei (McCarthy‘is, Prince, 1996, 1).
4.1.10. Reduplikacijos modeliai. Reduplikacija optimalumo teorijoje nagrin ja
fonologiškai neapibr žtos reduplikuotos morfemos ir fonologiškai apbr žtos šaknies, prie kurios
prijungtas reduplikantas, santyk . Šis santykis tarp reduplikanto ir šaknies n ra paprasta
kopijavimo funkcija (pirmiausia rodin ta Maratz), tiksliau tai yra atitikimas tarp j . Šio atitikimo
santyk valdo daug ryši , išreiškian i t element , kurie yra šaknyje, priklausomum
reduplikante. Reduplikanto ir šaknies atitikimas pažymi morfem kaip reduplikantin .
Lingvistai skiria du svarbiausius reduplikacijos modelius: McCarthy’is ir Prince’as –
vadinam j piln model (PM) ir Spaeltis bei Struijkes sutrumpintai bus SS
Pilno modelio pirmin s bei išvestin s formos atitikimas apibr žiamas keletu ryši , kurie
išlaikomi atitinkant pirmin s formos ir šaknies santykiu. Šaknies ir reduplikanto tikslumas – ryši
grup , kuri valdo j santykius. Taip pat yra ir pirmin s formos bei reduplikanto ryšys.
McCarthy’is ir Prince’as si lo reduplikacijos model , kuris neturi pirmin s formos ir reduplikanto
tikslaus atitikimo, jie š model pavadino pagrindiniu. Šis modelis, kaip ir pilnas modelis, vienas
privalo identifikuoti, kuri dalis yra reduplikuota forma, o kuri buvo šaknis (1 diagramoje matome
pilno modelio schem ).

1 diagrama. Pilnas modelis.

Pilnam modeliui b dinga tai, kad jis vienas privalo identifikuoti reduplikuot žodžio dal :
šakn , reduplikuot dal ar morfem . Tai akivaizdus kontrastas Spaeltis ir Struijke modeliams.

18
 SS modeli išsišakojimas yra tas, kad iš tikr j nereikia žinoti, kuri pus yra reduplikantas
ir kuri yra šaknis, kad b t galima vertinti pirmin s-išvestin s formos atitikim (Struike naudoja
esmin susiejimo ryš kuris turi svarbi panašum su pilnojo modelio pirmin s-išvestin s formos
santykiu, bet negali b ti prilygintas su platesniu pirmin s-išvestin s formos santykiu). Taip yra
tod l, kad abu – Spaeltis ir Struijke – gin ijasi d l reduplikacijos modelio, kuriame pirmin s bei
išvestin s formos atitikimo santykis vertina pirmin s ir visai išvestin s formos santykius
(pavyzdžiui, šaknis ir reduplikantas kaip visuma).
SS modeli ryšiai, valdantys pirmin s ir išvestin s formos panašum , atitinka, jei pirmin s
formos elementas bent iš dalies atitinka šakn , reduplikantas ar pirmin forma-šaknis ir pirmin
forma-reduplikantas sujungti vieno pirmin s bei išvestin s formos atitikimo santykio (2
diagrama).

2 diagrama. SS atitikimo modelis (Brassilas 2003, 49–51).

4.1.11. Teorijos, daran ios tak reduplikacijos tyrimams. Prince‘o ir Smolensky‘io

optimalumo teorijos fonologijos pagrind sudaro klasifikuot ryši hierarchija. Bet kuri duota
universali pirmin s leksin s formos funkcija pristato išsam galim išvestini form s raš .
Ryši hierarchija pasirenka išvestin s formos kandidat , galint labiausiai patenkint ryši
poreikius. Laimintis kandidatas – tikra fonologin išvestin forma.
Esama dviej pagrindini ryši tip , kurie tiesiogiai susij . Vienas j – ženkliškumo ryšys,
bylojantis prieš žym tas strukt ras. Kitas ryšys kompromituoja tikslumo ryšius, reikalaujan ius
pirmin s ir išvestin s formos identiškumo. Atskiras tikslumo modelis paimtas iš McCarthy’io ir
Prince’o panašumo teorijos, kuri išplinta kaip Prince’o ir Smolensky‘io suformuota tikslumo
s voka24.

24
http://ruccs.rutgers.edu/pub/OT/TEXTS/archive/428-12100/435-121001.pdf.

19
 McCarthy’is ir Prince‘as panašumo teorija pateik panašumo teorij , nor dami paaiškinti
reduplikacij kaip šaknies ir reduplikanto ryš . V liau panašumas išsipl t iki pirmin s bei
išvestin s formos srities (Topintzi, 2002, 2). Panašumas – tai ryšys tarp dviej strukt r , toki
kaip pagrindas ir reduplikantas ar pirmin ir išvestin forma. Duotos dvi eilut s S1 ir S2,
panašumas yra ryšys R tarp element S1 ir S2. Elementai = S1, = S2 remiasi vienas kito
panašumu, kada R . (Topintzi, 2002, 2).
Panašumo teorija reduplikacijos atveju apžvelgia lygiagret pagrindo ir reduplikanto
pl tojim . Tai galima laikyti pagrindo bei reduplikanto grup s s veika tokiu b du, kuriuo
pagrindin tvarkos teorija negali. D l vienod padaryt proces paskutin sandara apribota
nustatyti, ar fonologija pateikia pranašesn reduplikacij ar reduplikacija pateikia fonologij .
Tam, kad jis sugaut tapatumo tarp šaknies ir reduplikanto rezultat , jis postuluoja, kad
reduplikacija yra taikoma po to, kai vyko fonologija. Empiriniai faktai klastoja š tvirtinim , kur
šaknis patiria fonologin kait , sukeliam reduplikacijos. Tai iliustruojama, pavyzdžiui, kai
reduplikacija derinta su jungimu:

Pagrindinis Išvedimas Laukiamas

pan-RED-putul pamu-mutul *pamu-putul (tagol k.)

Šis b das reikalauja nuolatinio taisykli pritaikymo iš naujo, tai paaiškina šaknies ir
reduplikanto identiškumo rezultat . Panašumo teorijos kertinis akmuo – identiškumo s voka.
4.2. Reduplikacijos reiškinio samprata ir tyrin jimas lietuvi kalboje. Apie
reduplikacijos reiškin užsimenama „Dabartin je lietuvi kalbos gramatikoje“ (1997). Kalbama
apie ištiktuk reduplikacij – atskir žodži (pradžios, vidurio, galo) pakartojim vien ar du
kartus. Vienod ar panaši ištiktuk pakartojimas reduplikacija nelaikomas, pavyzdžiui, bim
bam, pykšt pakšt, bruzdu brazdu, capu lapu, yru vyru, šuldu buldu. Ta iau šiame darbe tokio
tipo ištiktuk kartojim laikysime reduplikacija.
4.3. Funkcijos apibr žimas. Nustatant reduplikuot žodži funkcijas, b tina žinoti tiksl
pa ios funkcijos apibr žim . Apibr žimai imti iš lietuvi kalbos ir lietuvišk tarptautini žodži
žodyn . Pateikiami tokie funkcijos apibr žimai:
Funkcija (1) < lot. functio – atlikimas, veikla) > 6. ling.: a) sintagmin s ir paradigminis
kalbos element santykis glosematikoje (iš Kopenhagos m-klos susiformavusi strukt ralizmo
atmaina: kalb strukt ros lygina su kt. semiotini ; b) apibendrintas kalbos, jos atmain , ženkl ir
kt. paskirties bei vartosenos atžvilgio, pavyzdžiui, komunikatyvin f. – pagrindin kalbos kaip

20
žmoni tarpusavio bendravimo priemon s f.; nominatyvin f. – žodžio ar žodžio junginio
pagrindin f. reikšti daikt ar pavadinim ; sintaksin f. – kalbos vieneto kaip sakinio dalies f.
(Vaitkevi i t , 2001, 340).
Funkcija (1) 1. mat. kintamasis dydis, kurio kitimas priklauso nuo kit dydžio kitimo. 2. paskirtis,
vaidmuo, veikla: Organizmo, smegen ~os. Kalbos ~os. (DLKŽ, 2000, P. 159).
Funkcija sf. (1) TrpŽ 1. pareiga, paskirtis: Vietin s tarybos vykdo savo f-jas tsp. B dvardis,
atlikdamas tarinio funkcij , lietuvi kalboje beveik visados turi paprast form trš. 2. fiziol.
organo paskirtis, jo atliekamas darbas: Norint suprasti organ funkcijas, reikia žinoti, kaip tie
organai sudaryti trš (LKŽ, II 1969, 1189).
Taigi funkcija apibr žiama kaip paskirtis, vaidmuo kalbos vartosenos atžvilgiu. Carlas
Rubino išskiria tokias reduplikacijos funkcijas: daugiskait , skirstym , kolektyviškum ; t sim ar
kartojim , padidinim , sumažinim , intensyvum , abipusiškum , neapibr žtum , dyd
(deminutyvai ar padidinimas)25. Panašias funkcijas skiria ir Janas Lindströmas: daugiskaitos ir
kolektyviškumo, intensyvumo ir padidinimo, t simo ir užbaigimo, sumaž jimo, mažesnes:
skirstymo, atsiribojimo (trumpalaikiškumo), kontrastingumo26. M s tiriamajam darbui užsienio
autori skirstymai – didžiul paspirtis ir tam tikros gair s. Ši tyr j pastangos suskirstyti
reduplikuotini žodži funkcijas pad jo aiškiau pasteb ti, išryškinti lietuvi kalboje atliekamas
funkcijas. Remdamiesi ši tyr j išvadomis, ieškojome panaši ir skirting lietuvi kalbos
reduplikuotini žodži funkcij .

25
Rubino C. Reduplication: form, function and distribution.
http://www-gewi.kfunigraz.ac.at/ling/veranst/redup2002/abstracts/rubino.pdf.
26
Lindström Jan. Summary on reduplication. http://www.nord.helsinki.fi~jklindst/sumred.html.

21
 5. REDUPLIKACIJA LIETUVI KALBOJE

Lietuvi kalboje pasteb ti vair s reduplikacijos atvejai. Žvelgdami kartojam žodži

šaknies, kamieno balsi ir priebalsi , formant ypatumus, nustat me kelet reduplikacijos
požymi ir polinki . Tik kelios kalbos turi reduplikacijos taisykles, tokias kaip pirmo skiemens
kartojimas. Viena iš toki yra jidiš kalba, kurios daugiskaitos formant kaip pirmos šaknies
27
reduplikacijos proces analizavo McCarthy’is ir Prince’as . Mes negalime teigti, kad lietuvi
kalboje yra tam tikros taisykl s, ta iau galime skirti tam tikrus jungimosi atvejus, reduplikuotini
žodži ypatybes, reduplikacijos modelius.
Kalbininkas Pranas Skardžius mini darini r š , kuri seniau primityvesn se kalbose gal jo
b ti dar pla iau vartojama, bet dabar kaskart jos atstov vis mažiau pasitaiko. Tai yra dvejybiniai
arba reduplikuotiniai dariniai (Skardžius, I 1996, 22–23).
Toliau eina reduplikuotiniai žodžiai, sudaryti m gdžiojant gamtos garsus, pavyzdžiui,
guguliuoti (plg. gur-gur, kukuoti (plg. kuk , lot. cuc lus, vok. kuckuck – geguž )), liuliuoti ir kt.
Kitais atvejais pakartojami ištisi žodžiai arba atskiros j dalys, taip norima išreikšti kok nors
kartotin dalyko b v , trukm arba norima koki nors reiškiam s vok suintensyvinti, j daugiau
apibr žti. Pavyzdžiui, be posaki namai namai (arba nam namai, t. y. daugyb nam ), maža
maža (t. y. visai maža) trobel , tuojau tuojau einu ir kt., taip pat sakoma: gergeris – geriausias,
vis brangiausias daiktas Jž. I 427, mažmožis (plg. mažas mažas, t. y. visai mažas daiktas),
niekniekis (plg. niek niekai), senesnis – labai senas, susen lis Als. (plg. lat. sen-senais – ta pati
reikšm ), skanskonis – apygardis, skan stas Trš., MI 240, taip pat kartkar iais, kartkart mis,
priešpriešiais ir kt. (Skardžius, I 1996, 23).
Visai kas kita – reduplikuotiniai daiktavardžiai, kuri pakartojamas tik šaknies priebalsis,
vienas arba drauge su balsiu ar dvibalsiu; kartais pakartojamas skiemuo gali b ti ir daugiau
perdirbtas. Pavyzdžiui: gaigalas – antinas (:lat. gaigala, gaigalis – naras, žuv dra), gemalas –
naras BrB 5 Moz. XIV 13 (:pr. gegalis – mažutis naras, žuv dra, plg. dar r. o o – krykl ),
gargalas – sausas, liesas; ilgakojis ir ilgakaklis arklys Jž. I 413 = didelis, liesas, prakaulis arklys
Pšl. (plg. lat. ga š – ilgas, ga ga š – labai ilgas), kankalas – skambalas, barškalas, konsolai –
pautai (:sl. Kolkol >r. Ko oko – varpas), papartis Tž., Kv. ir papartys, papar io Sb., Ds., Tv .

27
Restle D. Reduplication as pure Constituent copying. www.univie.ac.at/linguistics/conferences/
phon96/abstract/45.htm.

22
arba papartys, papar io Ds. (:sl. *poport > l. popro ir kt., lat. Paparde Farn, s. ind. par am –
sparna, plunksnam spyruokl iš *por-no-) (Skardžius, I 1996, 23).
Šios r šies reduplikacij pagal dabartinius kalbos duomenis beveik nebegalima išaiškinti,
nes j daryba yra didžiai primityvi ir sena. Bet vis d lto reikia manyti, kad ir tokie
reduplikuotiniai žodžiai senov je buvo sudaromi tuo pat b du, kaip ir mums žinomieji.
Pavyzdžiui, tokiuose žodžiuose kaip gaigalas, piepala veikiausiai atspindi paukš i garsai (plg. r.
tarm. o – plep ti iš *golgoliti, lot. p pi re – pyps ti ir kt.). Kitose panašiose
reduplikacijose turb t irgi atsispindi koks nors panašus reiškinys. Pavyzdžiui, kankalas
pavadinim gal yra gav s nuo savo gars pasikartojimo, vievesa – nuo didelio ar pakartotinio
kandimo arba d rimo (žr. B ga KS 300)( Skardžius I 1996, 23.) . Ta iau šio darbo objektas n ra
šie pateiktieji Prano Skardžiaus pateiktieji reduplikuotiniai žodžiai.
4.1. Dalin ir visiška reduplikacija. Kaip min ta darbo vade, reduplikacija pagal
kartojam žodžio dal gali b ti dalin ir visiška. Lietuvi kalboje taip pat pastebimi šie du
reduplikacijos atvejai. Dalin reduplikacija – kai kartojama žodžio ar formos dalis. B tent ši
reduplikacija vyrauja m s kalboje, pavyzdžiui, blablakt, ibi ribi, kikipš, kukui, parkšt paparkšt,
šmaukš paukš, tarara ir kt. Moravcsik pasak , kad kalbos, kurios produktyviai vartoja dalin
28
reduplikacij , dažniausiai taip pat vartoja ir visišk reduplikacij .
Visiška reduplikacija b na tada, kai kartojama visa forma, visas žodis, pavyzdžiui: baba,
bobo, caca, , gaga, kaka, k k , lala, lalala, lili, li li , mimi, nunu, riri, rururu, taitai, tete,
tpr tpr , tutu, vava. Iš pateikto priedo Nr.1. išrinkome visus visiškos reduplikacijos atvejus, kad
aiškiau matytume šios reduplikacijos santyk lietuvi kalboje. Kaip matome iš ketvirtos
diagramos, lietuvi kalboje vyrauja dalin reduplikacija.

28
Carl Rubino. Reduplication: form, function, distribution.
http://ling.uni-graz.at/reduplication/conf/presentations/rubino.ppt.

23
 Reduplikacija

Visiška
11%

Dalin
89%

3 diagrama. Dalin ir visiška reduplikacija lietuvi kalboje

4.2. Reduplikuotiniai žodžiai. Pasteb ta, kad lietuvi kalboje reduplikuojami ne tik
žodžiai (talalan, žvižvy, uitete, kiukiukš ir kt.), bet ir j junginiai (kad-ne-kad, briku braku, ontans
papontans, cypt pacypt, kaip-ne-kaip, pykšt pakšt, šiaip taip, tip top, tryp ryp ir kt.). Renkant
reduplikuotinius žodžius tiriamajai medžiagai, buvo pasteb ta, kad m s kalboje daugiau
reduplikuotini žodži jungini nei žodži . Antroje diagramoje matome, kad vyrauja
reduplikuotini žodži junginiai.

37%
junginiai
žodžiai
63%

4 diagrama. Reduplikuotiniai žodžiai ir junginiai

24
 6. REDUPLIKACIJOS MODELIAI LIETUVI KALBOJE

6.1. Visiška reduplikacija

Visiška reduplikacija – kai kartojama visa forma. Jei reduplikacija visiška, ji negali b ti
apibr žta prozodin s kategorijos poži riu ir privalo b ti apibr žta morfologin s kategorijos29.

6.1.1. Kamieno reduplikacija

Dažniausiai m s kalboje reduplikuojami vaik kalbos žodžiai. Skirtingi autoriai,
besidomintys šiuo reiškiniu ar tiesiog rašantys vairius žinynus, žodynus, reduplikacij apibr žia
panašiai. Ta iau reduplikacijos reikšm priklauso nuo kai kuri kalbos vartotoj nustatom
pakeitim . Pastebima, kad netgi ankstyvame amžiuje vaikai labiau m gsta vartoti dvigubas
formas, ypa kai bendrauja su suaugusiaisiais. Jie tam tikr laiko tarp t sia kuri nors vien
form . Reduplikacija yra viena iš pagrindini vaik kalbos supaprastinimo priemoni .
Ankstyvoje fonologin s ir leksin s pl tros stadijoje vaikai vartoja reduplikacij pl sdami
daugiaskiemeni žodži mokym si. Tai galima analizuoti kaip pereinam j etap , leidžiant
vaikams pailginti žodžius ir savo kalb . Reduplikacija paruošia tipiškai žodžio formai. Kai kuriuo
atveju toks per jimas, pasitelkiant reduplikacij , susietas fiziologiniu bei mechaniniu ryšiu,
palydimu žaismingo eksperimentavimo. Reduplikacija susijusi su fonologiniu, morfologiniu ir
leksiniu sis moninimu. Apie pirmuosius gyvenimo metus vaikas pradeda vartoti reduplikacij .
Tardami du identiškus garsus vaikai išsako savo norus, vardija rankose laikomus daiktus,
buvim kartu su suaugusiuoju. Antrasis garsas dažnai tariamas intensyviau, skirtinga tonacija. J
palydi kitokie gestai nei pirm j . Pra jus keliems m nesiams, vaikas, nor damas kalb ti su
objektu ar žmon mis, vartoja jau kitoki reduplikacijos form . Aiškiame kontekste skiemenin
reduplikacija [mm] ar vokalinis garsas [ii] leidžia vaikui sukurti ritmin model , panaš žymikl ,
sukurt iš dviej skiemen , tok kaip tete, mama. Vaikas kuria du identiškus garsus [ii] ar [uu],
kurie atskirti labai trumpos pauz s30. Reduplikacija daro didel tak vaikui mokantis kalb ti ir
pažinti pasaul . D. Kiesas išskiria tokius vaik kalbos raidos modelius:
1. V (ee, ooo, uuu);

29
Morphology class 4: Reduplication, P. 1–6.
30
Leroy Marie&Morgenstern Aliyah Reduplication before two years old: a tool for the construction of the lexicon.
http://www.gewi.kfunigraz.ac.at/ling/veranst/redup2002/abstracts/morgenstern-leroy.pdf.

25
 2. CV (vaikai dar nekuria VC modelio, nes skiemen , kuris baigiasi priebalsiu, jiems
sunku ištarti. Iš tikr j kai kurie žmon s nevartoja tokios strukt ros skiemen . Ta, di, da, ma –
šio modelio žodžius vaikai taria b dami šeši m nesi );
3. VCV, VC (pirmiausia vaikai formuoja VCV model , tik tada VC, nes tarp balsi
lengviau artikuliuoti priebalsius. Priebalsius sunkiau artikuliuoti skiemens pabaigoje, pavyzdžiui,
idi, aba, um, ab);
4. CVCV (šis pasikartojantis modelis vadinamas reduplikacija – tas pats priebalsio ir
balsio skambesio pakartojimas yra iš eil s einan iuose skiemenyse, pavyzdžiui, baba, gigi,
tutu)31.
Kaip pasteb jome iš pateikt pavyzdži pirmiausia vaikai „kuria“ balsius, v liau jungia
priebalsius ir balsius. Ketvirtojo modelio žodži randame lietuvi kalboje. Rasti tokie vaik
reduplikacijos atvejai :
CV baubau, b b ; bobõ; b b ; caca; e ; !; kakà; k k ; li li ; mimi; nunù; tùtu; iu iu;
tata; , riri.
CV (trumpas) ciuci ; didy; kik ; liuli ! pipy; pipy; b b ; bub ;! tut !; žiuži !; žižì; žižy;! babã;
iu i ; liuli .
C V (ilgas) li liu; bãba.
Šis reduplikacijos modelis b dingas aštuoni m nesi vaikui, kai t siamas skiemens
kartojimas. Ji tampa dažna, skiemen intonacija aiški, tono, garso aukš io pakitimai gali
atspind ti emocijas. Reduplikacija vaik kalboje – tai bandymas kurti pirmuosius žodžius. Vaikai
pavadina daiktus, reiškinius ir kt. Pavadina savaip, padaro gars reikšming , kartu priart ja prie
tikrosios kalbos. Vaikai supranta daugiau, negu gali pasakyti, tad bando daiktus pavadinti jiems
suprantamiausiu ir lengviausiu b du. Pirmasis skirtumas, kur pajunta vaikai, – balsio ir
priebalsio skirtumas. Vaikai bendrauja sujungdami gars ir reikšm . Reduplikacija egzistuoja
kaip strategija pavartoti kuo daugiau skiemen nedidinant priešing segment . Visa gamyba yra
monomorfemin (reduplikantas). Galima skirti tris grupes reduplikuotini vaik kalbos žodži
pagal balsi vartojim . Vaik kalboje balsiai išsiskiria savo trumpumu (ilgumu). Abu –
pagrindinis ir kartojamasis – skiemens balsiai b na trumpi arba ilgi (baubau!; b b ; bobõ; b b ;
caca; e ; !; ka-ka; kakà; k k ; li li ; mimi; nunù; tùtu; iu iu; tata; .), reduplikuotos dalies
balsis b na trumpas (ciuci ; didy; kik ; liuli ! pipy; pipy; b b ; bub ;! tut !; žiuži !; žižì; žižy;!
babã; iu i ; liuli ) arba ilgas ( ; li liu; bãba). Tai padeda vaikams išreikšti savo norus, j

31
Daniel Kies. Language development in children. http://papyr.com/hypertextbooks/engl_126/lgdev.htm.

26
intensyvum . Ikoniškas reikšm s pagrindimas jau buvo motyvuotas. Vaik kalbos žodžiams
b dinga ir mažumo funkcija. Pavadindami daiktus vaikai pritaiko juos savo pasaului, dauguma
reiškini sumažindami (Regieris, 2001, 1). Kartodami t pa i žodžio dal , vaikai mokosi kalb ti.
Jie pabr žia, ilgiau t sia antr j gars , taria j intensyviau, skirtinga tonacija32.
Lietuvi kalbininkas Pranas Skardžius mini reduplikacij vaik kalboje ir j laiko viena iš
b dingesni dabartini reduplikacij ryši . Ši reduplikacij sudaro dvejinami vaik kalbos
žodžiai: mama, t t , d d , taip pat moma, boba ir kt. Šiuose žodžiuose tipiški gars junginiai ma,
t , d arba m , b yra susidar vos tik vaikui prad jus artikuliuoti atskirus garsus. V liau, kai
vaiko kalba tobul ja, šios sudvejintos lytys pasidaro tikrais žodžiais (Skardžius, 1996, 22).
Pavyzdžiai iš LKŽ: Mama, man duok vanden lio kuk Dglš; Nori kuk ? Tgvr; Mano
mažyt s jau išmiegojo. Kukuk! Matai, jau mes parvažiavom I. Simon.; An k nešioja bãbos
dovanot skarel r; Mamyt jau babà (iš jusi)! Vlkr; (užbaigimo) Mano galvoje n r bauba Ds;
Neik, vaike, už dur b b pagaus r; Neverk, Jonuli, duos momut pypo (pieno) ir niuni
(duonos), prinemniosi (privalgysi) ir eisi bobókšt Kb; Pasibodykim kaktom bub , katras
stipresnis (apie tok vaik žaidim ) Ukm; Tavo galvoje daug b b Ds; Susid k vieton visas savo
cacas ir eik gulti; Eik paskink caca (g l ) pasibovyti; Caca vaikas, kad klausai man s; Caca
vaiko nepaliksiu, neverk; Caca katyt (glostant); Na, ciuci , mik; Eik, mažuti, pup n (lopšin)
ciuci ; "i ia li lia mik, mik, mik!; Einam didy?; Ar gerai didy?; Mo iute, aš noriu e Gs;
Neropok, ia kakoti, kaka (sakoma vaikui) Ds.
Kaip pasteb jome, antrasis d muo dažniausiai žymimas ilguoju balsiu, kuris ir suteikia
t stinumo sp d . Reduplikacijos fonemos ar skiemenys atlieka kelias funkcijas, dalyvauja
kuriant žodyn , mokantis kalbos, ta iau tai n ra m s darbo tikslas.
Vaik kalbai b dinga dviej j g s veika. Viena j ga yra ikoniškumas arba garso
simbolizmas – tiesioginis glaudus garso ir reikšm s ryšys. Pavyzdžiui, dauguma kalb vartoja
reduplikacij vaik kalboje, kalbos registras naudojamas, kai kalba adresuojama mažiems
vaikams. Kai vaikai patys pradeda intensyviai reduplikuoti mokydamiesi kalb ti, suprantama,
kod l dvigubinimas ir vaikai gali b ti susij ; ši asociacija atsispindi daugyb je kalb . Toks
panašumas ir paplit s reduplikacijos naudojimas, siekiant išreikšti pakartojim bei daugiskait ,
yra savaime suprantami (Regieris, 2001, 2).
Antroji j ga – k rimas. Reikšm s gali plisti sinchroniškai arba per kalbos istorij .
Reduplikacija pažymi viena reikšm kalboje, ta iau ji taip pat gali žym ti ir kitas artimai

32
Leroy Marie&Morgenstern Aliyah. Reduplication before two years old: a tool for the costruction of the lexicon.
http://www.gewi.kfunigraz.ac.at/ling/verast/redup2002/abstracts/morgenstern-leroy.pdf.

27
susijusias. Šis semantinio plitimo procesas gali b ti pakartotas ir savaime susietas su kitomis
reikšm mis (Regieris, 2001, 4). Pavyzdžiui, ikoniškai pagr sta vaik mintis aiškiai priklauso
mažoms s vokoms. Mažas yra konceptualiai artimas nepaisymui, mažus daiktus esame link
laikyti nesvarbius. Reduplikacija kai kuriose kalbose gali žym ti nepaisym , nes semantinio
33
plitimo kelias ikoniškai pagr stas vaiko jausmu, per mažum – nepaisym .
Šiam reduplikacijos modeliui b dingi dviskiemeniai žodžiai, atviras skiemuo.
Panašios sandaros yra ir kiti žodžiai, t. y. ištiktukai, refrenai: ka-ka; kàka; kù-kù; lalà; lìli;
vavà; tpr tpr ;! taitai; tète; kliklý; kuk ; kuk ; bèb ; žvižvý.

6.1.2. Žodžio reduplikacija

Žodžio reduplikacij galime skirti i dvi grupes. Pirma – reduplikuotiniai žodžiai gali
egzistuoti kaip atskiri segmentai, pavyzdžiui: a-a a-a, cap cap, i kšt i kšt, dzig dzig, dzirim
dzirim, dziru dziru, džium džium, girkšt girkšt, jo jo, kepu kepu, kic kic, knapt knapt,linkt linkt,
liuli liuli, li li li li, li lia li lia, liuliai liuliai, liuliuciai liuliuciai, lylia lylia, lyly lyly, miau miau,
niam-niam, opapa opapa, olia olia, opt opt, pašmikštum pašmikštum, pupt pupt, pur pur, strìk
strìkt, supu supu, taku taku, taukšt taukšt, tilvik tilvik, topt topt, tup tup, viru viru, žig žig, žirgt
žirgt.
Ta iau šio modelio grup s daugum sudaro refrenai (Zaborskait , 1999, 26)34. Dainose
refrenai atlieka poetin funkcij , garsin ornamentik , pvz.:
Tilvik tilvik, pa pa pa,
Kinkyk kuil geld .
Vežk tuos vaikus pr d
Žali varli rinkti. (Lietuvi liaudies dainynas, II 1980, 135).
Reduplikuotiniems refrenams b dinga vienanar eksplozija, kurioje dažniausiai b na
afrikatos /dz/, /dž/, R tipo priebalsis /l/, S tipo /ž/, aukštutinio pakilimo balsiai /i/, / / arba /u/, / /.
Randame reduplikuotini refren , kurie vartojami su segmentais oi, vai: Oi lia lia, oi lylia
oi lylia, oi kuk oi kuk , vai kuk vai kuk .

34
Refrenai – tai leksin s sistemos paribio reiškinys, pavadintas globaline periferija, artefaktiniai-motoriniai kalbos
elementai, patyr kalbos raidos evoliucij ir gij leksemoms b ding ypatybi (paklusimas kalbos fonetin s
sistemos santykiams; sistemos unifikacija derivacijos atžvilgiu; semantin s leksikos centro modifikacijos).

28
 Iš pateikt pavyzdži matome, kad segmentai kartojami kartu su reduplikuotiniais žodžiais
arba prieš juos. Segmentai ói ir vai vartojami skausmui, sunkumui, pasig r jimui, nustebimui
reikšti, kreipiniui, klausimui sustiprinti, kartojimui sustiprinti35.
Be refren šiai grupei priklauso kartojami ištiktukai, pavyzdžiui: cap cap, i kšt i kšt,
dziru dziru, džium džium, girkšt girkšt, knapt knapt, linkt linkt, liuli liuli, li li li li, li lia li lia,
liuliai liuliai, liuliuciai liuliuciai, lylia lylia, lyly lyly, miau miau, niam-niam, opapa opapa, opt
opt, pupt pupt, pur pur, strìk strìkt, supu supu, taku taku, taukšt taukšt, topt topt, tup tup, viru
viru, žirgt žirgt. J reduplikavimas nusako veiksmo garso ilgum , platum , veiksm , kuris vyksta
su pauz mis.
Šioje grup je vyrauja vienskiemeniai žodžiai, ta iau randame ir dviskiemeni , ir
triskiemeni .
Antr grup sudaro žodžiai, kurie negali b ti vartojami kaip atskiri segmentai. Jie
vartojami tik reduplikuoti. Ši grup daugiausiai sudaro refrenai, pavyzdžiui: ridrirala ridrilala;
erbaba erbaba; ridi ridi; becian beican; c be c be; dain dain ; dulyna dulyna; auk auk ;
gr du gr du; juojuov juojuov lute lute; kat kat ; katu katu; ladu ladu; kiek kiek ; kipiri kipiri;
k kali k kali; marina marina; naidum naidum; selvel selvel; odzadza odzadza; puk puk ; rito
rito; ratou ratou; rinti rinti; silum silum; tili tili; trunda trunda; tundivul tundivul; verpeta
verpeta; š i š i ; liuliai liuliai; rugt rugt; mižt mižt; vižt vižt; ramtadria ramtadria; lieli lieli;
li li li li; kieku kieku; kuru kuru; vo vo; vei vei; t l t l ; dul dul ; dul dul; y i y i ; v lia
v lia; uliai uliai; tulida tulida; viter viter; ala ala; liorilio liorilio; dauno dauno; tralia tralia;
voliai voliai; valiai valiai; gyd gyd ; g d g d; v s v s; džy džy daililiu daililiu; daililiute
daililiu; ir ištiktukai, pavyzdžiui, zyr zyr ; džik džik; dzyr dzyr ; lapatai lapatai; buku buk;
rat rat ; purtì- purtì; pur!tu-pur!tu; baga baga; ciku ciku; ibar ibar; dili dili; duli duli; kripu
kripu; gydu gydu; liur liur; kat kat; kati kati; kyko kyko; kyk kyk ; k k k k ; kinku kinku; kis
kis; ratu ratu; rat rat ; vacu vacu; viri viri; vir vir; vytur vytur; z z ; k ka k kal; mylu mylu;
dyr dyr ; yr yr ; kyko kyko; kyku kyku; k k k k ; kyk kyk ; kius kius; kic kic; tram tum
tram tum; tumda tumda; dil dil; iuk iuk; dzig dzig.
Taip pat randame reduplikuotini žodži , prieš kurios vartojami segmentais oi, nai, ei, nu,
niu, ves, vaji, e e ok, ui, pavyzdžiui: nai cik cik; nai grik grik; nu dan , nu dan ; ves pampam, ves
pampam; lai iuta, lai iuta; o ko ko; o ki k; oi da, oi tai da; ei valioj valioj; ei olei olei; vaji olia,

35
http://www.autoinfa.lt/webdic/.

29
vaji olia; e e ok vei vei; ui žu žu; niu nia nia; oi tumda tumda; arba po j segmentai t ar lia: výt
výt t !; rylia rylia lia.
Kartais iš reduplikuotini žodži padaromas tre iasis žodis, savo sandara panašus juos,
išvestinis kvazižodis36: dratu dratu dratatuku; dili dili dilinyku; dziugdziu dziugdziu dziugdziuk ;
tr tr tr bela; dria dria driatata; gr du gr du gruduc ; ridry ridry ridlalala; li li li li li liuk ;
dui dui dujel ; ratou ratou ratoka; ratu ratu ratau; ura ura urena; lad lad ladyt ladyt ; vivaladra
vivaladra vivaladralala; dil dil dileno; li liai li liai liuliauk . Dažniausiai jis atlieka žaidimo
funkcij , nurodo reduplikuotini refren savotišk užbaigim , tai savotiška užsklanda, darybiškai
primenanti daiktavard .
Ta iau esama šios grup s žodži , kuri išvestinis žodis (imitatyvinis) turi reikšm , jis
padarytas prie reduplikuotinio žodžio prid jus darybin daiktavardžio formant : kuku kuku
kukuc ; lylia lylia lyliu iuk ; li liu li liu li liuk ; kat kat katu i ; kat kat kateli ; katu katu
katutes; ladu ladu ladutes; ratu ratu ratuka; dzingul dzingul dzinguliukai.
Abi žodžio reduplikacijos grupes sudaro refrenai, kurie atlieka poetin funkcij ištiktukai,
jaustukai, kurie nusako veiksmo garso ilgum , platum ar veiksm , kuris vyksta su pauz mis. Jie
taip pat gali b ti vartojami su segmentais.
6.1.3. Trigubinimas. Lietuvi kalboje pasitaiko trigubos reduplikacijos atvej , tai priklauso
nuo kartojam žodži , reduplikuot morfem skai iaus. Toki atvej randama ir kitose kalbose,
Carlas Rubinas pateikia Mikronezijos salyno kalbos trigubos reduplikacijos pavyzdžius :
roar – „duoti dreb jim “;
roarroar – „b ti dreban iam“;
roarroarroar – „t sti dreb jim .“37
Pasteb jome, kad tai, kiek kart pakartojama ta pati dalis, kei ia žodžio reikšm s atspalv .
Lietuvi kalboje pasitaikan io trigubinimo, kai kartojamos reduplikuotos morfemos.
Pasitaiko toki atvej , kai visi balsiai trumpi, pavyzdžiai – pupupu, lalala, rarara#, rururù, kai
paskutinis reduplikuotos dalies balsis ilgas – rurur !, titity, kai vidurinis balsis ilgas – rur !ru. Visi
žodžiai nusako veiksm , kuris veikiamas su garsu, žodžiai su trumpaisiais balsiais žymi švelnesn
gars , pavyzdžiui, tek jim , birbim , su paskutiniu ilgu balsiu – žvanginim , su viduriniu ilgu –
triukšm .

36
Kvazi... – tariamas, netikras, beveik.
37
Carl Rubino. Reduplication: form, function, distribution.
http://ling.uni-graz.at/reduplication/conf/presentations/rubino.ppt.

30
 Lietuvi kalboje randama nemažai žodži , kurie trigubinami, pvz.: av av av; d d d ; bum
bum bum; plest plest plest; pakasum pakasum pakasum; pa pa pa; vil vil vil ; lia lia lia; gidz
gidz gidz; zir zir zir; bur bur bur; truk truk truk; valioi valioi valioi; gir gir gir; gar gar gar ; ta
ta tà; du dududu; kius kius kius; vas vas vas; tiuka tiuka tiuka; ucia ucia ucia; iupt iupt iupt;
bam bam bam; ga ga ga; oi oi oi; li lia li lia li lia; li li li li li li; gva; gva; gva; ciuku ciuku
ciuku; myl myl myl ; mielu mielu mielu; gv ; gv ; gv ; ladoto ladoto ladoto; ratu ratu ratu;
cia cia cia; dzingt dzingt dzingt.
Trigubinant pradžioje pridedamas papildomas segmentas: hy, ekve, ok, rozam bijam, kir, tu,
pavyzdžiui: hý-ha-ha-ha, ekve dzium dzium dzium, ok liuly liuly liuly, rozam biljam dai dai dai,
vir vir vir viri, kir vir vir vir, tu ru ru ru, segmentas dali siterp s tarp antrojo ir tre iojo
kartojamo žodžio: dam dam dali dam, žodži gale siterp s segmentas oili: oily oily oily oili, iš
trij kartojam žodži padaromas išvestinis: ta ta ta tatu i , dzag dzag dzag dzagdzonas.
Lietuvi kalboje dažniausiai trigubinami ištiktukai ir refrenai.
6.1.4. N-kart reduplikavimas. Randame ir keturis kartus kartojam žodži , pavyzdžiui:
gidz gidz gidz gidz; och och och och; lylia lylia lylia lylia; li li li li li li li li; da da da da; lapt
lapt lapt lapt; du dududu, pridedamas segmentas tu, ei, trai, pavyzdžiui, tu ru ru ru ru, ei liu liu
liu liu, trai rai, rai, rai, rai.
Labai dažnai ištiktukai kartojami ir vartojami ne po vien , o po du, tris ar net keturis. Taip
išreiškiamas vienodai pasikartojan io veiksmo sukeltas garsas, vaizdas ar poj tis. Po du
vartojami ištiktukai yra savotiškos ištiktuk poros, bet jos poromis nelaikomos, nes tas pats
ištiktukas gali b ti vartojamas du, tris, keturis kartus, nelygu veiksmo ilgumas. O ištiktuk poros
yra strukt riškai pastovesn s, ištiktukai labiau susij . Ypa dažnai pakartojami ištiktukai be
formant . Daugelis j po vien net nevartojami, tik grup mis. Formantiniai ir priešd liniai
ištiktukai gali b ti vartojami ir po vien , ir grup mis pagal reikal – vienkartinio arba
pasikartojan io veiksmo ypatyb ms reikšti (Jašinskait , 1975, 42).

6.3. Dalin reduplikacija

Darbo pradžioje buvo apibr žta dalin s reduplikacijos s voka, t. y. dalies formos
pakartojimas. Lietuvi kalboje dalin reduplikacij , kaip ir visišk , patiria ne tik žodžiai, bet ir
žodži junginiai. Reduplikuotiniai žodžiai skirstomi pagal reduplikanto pozicij , kopijos krypt ,

31
 38
reduplikanto formos taisyklingum (paprasta reduplikacija – kai kopija nesiskiria nuo šaknies,
b dinga visiškai, sud tin – neatitikimas, papildomos dalys, b dinga dalinei reduplikacijai).

6.3.1. Dalin s reduplikacijos modeliai Pagal reduplikanto pozicij žodyje reduplikacija

skiriama pradin , arba pirmin , vidurin , arba vidin , ir galin . Užsienio literat roje šios
reduplikacijos r šys skiriamos pagal tam tikros šaknies dalies (afikso dažnum : priešd l ,
priesag , intarp ) reduplikavim : pradin (dar vadinama prefiksine), vidin (arba intarpin ),
galin (arba sufiksin )39.

6.3.2. Pradin reduplikacija. Reduplikacija, nusakanti reduplikanto pozicij , šiuo atveju

jis yra reduplikuojamo žodžio pradžioje, Carlas Rubino pateikia šios reduplikacijos pavyzdži
varaj kalboje (Filipinai) (CV- prefiksas):

[ u ab] „popiet “ [ u u ab] „v la popiet “ ( u- u ab);

[ a aj] „seniai“ [ a a aj] seniai („per metus“) ( a- a aj)40

Lietuvi kalbos pradin s reduplikacijos formul b t – Rr + R0 (Rr – reduplikantas, R0 –

šaknis). M s kalbai b dingi CV-, CCV-, CCVC- pradin s reduplikacijos modeliai.
Reduplikavimo pavyzdžiai pateikiami 1 lentel je:

38
Carl Rubino. Reduplication: form, function, distribution.
http://ling.uni-graz.at/reduplication/conf/presentations/rubino.ppt.
39
Remiamasi Carlo Rubino skirstymu.
40
Carl Rubino. Reduplication: form, function, distribution.
http://ling.uni-graz.at/reduplication/conf/presentations/rubino.ppt.

32
 1 lentel . Pradin reduplikacija.

Reduplikanto CV- CVC- CCV- CCVC-

modelis
Rr + R0 ki-kiriek ; tau-ta$pt; pa-pad ks; bud-buddunkst dri-dringt, švišvil!pt; blablákt; bliubl kt; Plium-
plium!pt,
ta-tákšt; vi-vìzgu; ba-bàbt; ba-bàkš; brabrakš(t); klaklaš; klaklàpš; klaklàpt;
ba-bakšt; ba-bakt; ba-baliókšt; kleklèbt; kleklèpt; kleklerk; kliklìbš; kliklimbu;
ba-bálkst; ba-bámst; ba-bar!kšt; kluklùmpt; kluklum!št; kluklùpt; klùmptum;
ba-balái; ba-barái; bi-bil!du; pluplumpt; tratràkš; tvitvìlkt; tvitvitvìks;
bi-bil!st; bi-bìmpt; bi-býmpt; bi-bìmt; žvižvìlg; žvižvýlgt brabrost; bliblykt; švišvýst;
bu-b k; bo-bókšt; bu-bùkšt; bu-bukt; klekle#kt kliklýkt; klikl%št plupl st kvakváut;
bu-bum!; bu-bum!t; bu-burgt; kvivìt
ga-gakt; ga-gan!kt; k -k g; ka-kãpt;
ka-kariek ; ka-karíeku; ka-karykõ;
ka-kariek ; ka-karizõ; ka-kárkšt;
j -jei; j -jem; ki-kin!kšt; ki-kin!ku;
ki-kipérst; ki-kìpš; ki-kìlst; kikim kš;
kikim žt; kikin!kt; kikiškt; kikin!ku;
kikipérst; kikìpš; kikivérst; kiukiùkš;
kiukiùkt; kiuk kt; kiukiùst; kiuki st;
kiukiùzu; kokorýt; kokovãkar;
kvakváut; kukui; kukuot; kukuk;
kukuldái; kukuliukšt; kukul!ks;

33
kukùlst; kukùlšt; kukuriek ;
kukuryku; k kut; la#klaikiau; lalàk;
lalàpt; lelèpt; lìglygu; lilingt;
kakaryku; lilìngu; liuliù io;
liuliù i ; liuliukã; liuliùko; lulu#pt;
mumulèkt; papãk; papakšt; papakšt;
papalapsta#s; papam!t; pupùch;
pupùmst; pupùmt rarar!; raràp;
rarãpšt; raràpt; rarápt; rerèpt;
rerépt; rer pšt ruru#st; ruru#št;
rurust; rurùžt; tàtak; tatàkš; tatákšt;
tatàku; tatan!; tatar!; tatar!kšt;
tataršk; tita#; tutùm; tutùn; tutunkt;
tut pt; tutur!; tutur!kšt; tutùrs;
tutùrst; vava$; vevèp vivìks;
vivìnkst; vy!vir; žažáng; žižìbt;
žižýbt; žižìrgt; liuliuci; lilima;
liuliuci; ciuciai; ciuciuli; pupuc ;
titìšku; tity!r titýkš; tit s! t; bab kšt
k%k ; e iou

34
 Iš viso radome 175 pradin s reduplikacijos pavyzdžius. Peržvelgus lentel , galima pasakyti
kopijos krypt . Reduplikantas kopijuojamas arba iš kairio žodžio krašto (iš kair s dešin ) ar iš
dešinio (iš dešin s kair )41. Pradinei reduplikacijai b dingas reduplikanto kopijavimas iš kair s
dešin K D.
CV- pradin s reduplikacijos modeliui b dingas tam tikr balsi kartojimas, jis pateikiamas
2 lentel je.
2 lentel . Pradin s reduplikacijos balsi pasiskirstymas.
Modelis Pavyzdžiai Pastabos
CV-
Ci ki-kiriek ; vi-vìzgu; bi-bil!du; bi-
Pailg j s reduplikanto balsis vy!vir,
bil!st; bi-bìmpt; bi-býmpt; bi-bìmt; ki-
sutrump j s reduplikanto balsis tity!r,
kin!kšt; kikin!ku; kikipérst; kikìpš; kikìlst; titýkš, tit !st, žižýbt.
Iš viso 35 vnt.
kikim kš; kikim žt; kikin!kt; kikiškt;
kikin!ku; kikipérst; kikìpš; kikivérst;
lìglygu; lilingt; lilìngu; tita#; vivìks;
vivìnkst; vy!vir; žižìbt; žižýbt; žižìrgt;
lilima; titìšku; tity!r titýkš; tit !st
Ca babàbt; babàkš; babakšt; babakt; Nosinis balsis k k g.
balsis Iš viso 47 vnt.
babaliókšt; babálkst; babámst; babar!kšt;
babalái; babarái; tau-ta$pt; pa-pad ks;
ta-tákšt; gagakt; gagan!kt; k k g; kakãpt;
kakariek ; kakaríeku; kakarykõ;
kakariek ; kakarizõ; kakárkšt; lalàk;
lalàpt; kakaryku; papãk; papakšt;
papakšt; papalapsta#s; papam!t; rarar!;
raràp; rarãpšt; raràpt; rarápt; tàtak;
tatàkš; tatákšt; tatàku; tatan!; tatar!;
tatar!kšt; tataršk; vava$ žažáng; tatatoi
Cu ruru#st; ruru#št; rurust; rurùžt;
Sutrump j s reduplikanto balsis
pupùch; pupùmst; pupùmt; bub k;
kiuk kt, kiuki st, tut pt;
bubùkšt; bubukt; bubum!; bubum!t; buburgt Pailg j s reduplikanto balsis
k kut.
41
Reduplication. http://www.anthraxa.com/articles/Reduplication.

35
 kiukiùkš; kiukiùkt; kiuk kt;
kiukiùst; k kut.
Iš viso 50 vnt.
kiuki st; kiukiùzu; kukui; kukuot; kukuk;
kukuldái; kukuliukšt; kukul!ks; kukùlst;
kukùlšt; kukuriek ; kukuryku; k kut;
la#klaikiau; liuliù io; liuliù i ; liuliukã;
liuliùko; lulu#pt; mumulèkt; liuliuci;
ciuciai; ciuciuli; pupuc ; tutùm; tutùn;
tutunkt; tut pt; tutur!; tutur!kšt; tutùrs;
tutùrst; liuliuci
Ce lelèpt; rerèpt; rerépt; rer pšt vevèp Sutrump j s reduplikanto balsis
rer pšt.
j jei; j jem
Iš viso 7 vnt.
Co bobókšt; kokorýt; kokovãkar Iš viso 3 vnt.

Pagal lentel s duomenis reduplikanto balsis dažniausiai identiškas šaknies balsiui, bet
pasitaiko atvej , kai jis b na sutrump j s arba pailg j s. Dažniausiai kartojamoji dalis turi
aukštutinio pakilimo balsius /u/, /i/.
CCV- reduplikantui (2 lentel ) b dinga tai, kad antrasis priebalsis visada yra sonantas, šiuo
atveju /l/, /r/ ir /v/. Dvinariniai eksploziniai priebalsiai b na TR, SR tip .
Lietuvi kalbos žodži „pradžios junginiai gali tur ti dvi arba tris fonemas“ (DLKG, 1997,
29). Trinaris junginys užrašomas formule STR, dvinaris – ST. Pagal tai fonologijoje skiriami
tokie priebalsi tipai:
1. S tipas, kuriam priklauso pu iamieji priebalsiai /s/, /š/, /z/, /ž/;
2. T tipas, kuriam priklauso sprogstamieji priebalsiai /b/, /d/, /g/, /k/, /p/, /t/;
3. R tipas, kuriam priklauso balsingieji priebalsiai (sonantai) /j/, /l/, /m/, /n/, /r/, /v/ (DLKG,
1997, 30).
Esama ir reduplikanto sutrump jimo pavyzdži , žvižvýlgt, brabrost, bliblykt, švišvýst,
klekle#kt, kliklýkt, klikl%št, plupl st.
Reduplikacija ištiktuk atveju yra tam tikra darybos priemon . Gali b ti reduplikuojamos
vairios žodžio dalys: pradžia, vidurys, galas; jos gali b ti pakartojamos vien kart , du kartus.
Dažniausiai pakartojami pradžios priebalsiai ir balsis iki kito priebalsio. Jei šaknyje yra dvibalsis,
pakartojamas tik pirmas to dvibalsio d muo, o antrasis jau nekartojamas, pavyzdžiui, klekleikt
(kleikt).

36
 Kai kuriose reduplikuotuose ištiktukuose pastebima balsi kaita. Tai paprastai tie ištiktukai,
kuri pagrindin s formos turi ilg šaknies bals . Reduplikacijos metu pridedamas skiemuo su
trumpu tos pa ios kokyb s balsiu (kokyb bei kiekyb ia suprantamos ir istoriškai), pavyzdžiui:
babokšt (bokšt). Kartais reduplikuojant pridedamas skiemuo su –i, nors šaknyje yra a, e, , u,
pavyzdžiui: kikent, kikebekšt (:keb kšt, kik kšt), kliklant (:klankt), pakikiukt (:kiukt).
Reduplikuoti ištiktukai jau koduoja pakartojim , d l to jie reiškia nevienalyt gars ar
vaizd . Ta iau norint ypa pabr žti veiksmo pasikartojim šie ištiktukai vartojami po du.
6.3.3. Vidin reduplikacija. vairiose kalbose vidin reduplikacija vadinama egzotiška,
ne prasta infiksine reduplikacija, kur kažkurios šaknies dalies kopija atsiranda šaknies viduje.
Nors ši reduplikacija yra palyginti reta, didelis susidom jimas ja ir jos ne prastumas pad jo
susiformuoti vidin s reduplikacijos teorijai, kuri tyrin jo S. Bellas , E. Broselowas, A. Marantz,
J. McCarthy’is, M. Yipas42. Žinomiausios A. Marantz ir S. Bello teorijos. Marantz si lo iš esm s
neribot teorij , kurioje infikso pozicija, kopijuotas kamieno dalies melodingumas ir krypties
asociacija gali varijuoti laisvai, leidžiant beveik bet koki sivaizduojam reduplikacijos r š .
Bello teorija kitokia – ji aprašo tik poaib , iš tikr j atitinkant vidin reduplikacij , pvz., savali –
jie eina savavali – jis eina (sa-va-vali); alofa – jie myli alolofa – jis myli (a-lo-lofa)
(Vakar Samoa ind n k. (-CV- infiksas)). Vidin reduplikacija skiriama tikro ir tariamo
infikso. Tikro infikso reduplikacija traukia infiksacij su viso kamieno melodijos modelio
kopijavimu ir infikso asociacij su ta melodija, kopijuojama iš kair s dešin . Tariama
reduplikacija traukia reduplikuot morfem (prefiksacija) skiemen ar metrin šakn , kuri
vartojama kaip asociacija su normalia prefiksine ar sufiksine reduplikacija43. Lietuvi kalbai
b dinga tariama vidin reduplikacija.
Lietuvi kalbai b dingas -CV- vidin s reduplikacijos modelis.
Intarpinis reduplikuotas skiemuo susideda iš paskutinio ar priešpaskutinio skiemens šaknies
balsio (dažniausiai /a/ ir /i/) ir priebalsio reduplikacijos. Vidin s reduplikacijos reikšm
dažniausiai b na deminutyvin arba reiškia prab gant laik tarp veiksmo. Kitose kalbose
dažniausiai tokie žodžiai reiškia intensyvum . Lietuvi kalboje jie reiškia kartojim , greit ar
sumažint veiksm . Vidin s reduplikacijos pavyzdžiai pateikiami 3 lentel je.

42
Broselow E., McCarthy K. A theory of internal reduplication.
http://people.umass.edu/jjmccart/theory_of_internal_reduplication.pdf.
43
Ten pat.

37
 3 lentel . Vidin reduplikacija.
Vidin reduplikacija -CV- -CVC-
ci-li-lingt; ta-la-laku; pa-di- at-gim-giminy, vin-gur-
dìks; pa-pi-pìrst; pa-pi-pìst; ta-la-
gurkli.
làk; ta-la-lan; ta-la-lan!g; vir-ti-
tìnkšt; tu-liu-liuli.

Žodžio vidurys reduplikuojamas palyginti retai. Paprastai tai intarpini ištiktuk vediniai.
Vidin reduplikacija yra ne tokia populiari kaip kiti tipai.

6.3.4. Galin reduplikacija. Reduplikacija, kai reduplikantas yra žodžio gale, Carlas
Rubinas pateikia Amerikos ind n dakot kalbos pvz., (-CCV sufiksas) [hãska] – „aukštas“

(vns.) [hãskaska] – „aukštas“ (dgs.) (hãska-ska); [wa te] – „geras“ (vns.)' [wa te te] –

„geras“ (dgs.) (wa te- te).44

Lietuvi kalbos galinei reduplikacijai b dingas kartojamo reduplikanto -CC, -CVC, -CV
modelis. Galin s reduplikacijos formul – R0 + Rr (Rr – reduplikantas, R0 – šaknis). M s kalbos
galin s reduplikacijos pavyzdžiai pateikiami 4 lentel je:
4 lentel . Galin reduplikacija.
Galin -CV -CCV -CVC -CC -VV
reduplikacija
R0 + Rr tera-ra; tole-le; apa-pa; ata-ta; klikla-kla; kirvirvir hmm šiu !, ši !
alta-ta; %ha-ha; kãga-ga; klikte-kle
kìrgaga; kuvývi; letet ; ocaca;
ohoho; oj j ; õpapa; òpapa;
pakiky; ritatà; samkakõ; tìlili;
tìtata; tralialiã; tratata; tùruru;
ùcaca; ù ia ia; ùdudu; uhahã;
uhuh !; uitute ùpap ; papa;
ùtete; ùtiutiu; žtata; ajajai;
iudrialialia; tararái pad dies;
ratato; tuliuli ; ajajai; ajajai;

44
Carl Rubino. Reduplication: form, function, distribution.
http://ling.uni-graz.at/reduplication/conf/presentations/rubino.ppt.

38
 ajejei; alcacai; aldadai; altatai;
atatai; ojejei; ojojoi; ygagas;
tilala#; tururu#; ojojoi; ujuju#;
pirarái; rìtatai; talalái

Pagal lentel s duomenis galime nusakyti kopijos krypt . Galinei reduplikacijai b dingas
reduplikanto kopijavimas iš dešin s kair D K.
Pastebime, kad kartais reduplikuojamas žodžio galas. Paprastai jis pakartojamas vien
kart , pavyzdžiui: yhaha, lakcakcak (:lak+cak) tuliuliu, turururu. Yra toki pavyzdži ir su
balsi kaita, pavyzdžiui: kliklakla, kliklekle. Žodžio galo reduplikacijos pavyzdžiai neturi
atitinkam ištiktuk , iš kuri jie padaryti. Atrodo, kad jie yra analoginiai, atsirad pagal kitus
tiesiog iš gars jungini , reduplikuojant žodžio gal darybos procese (Jašinskait , 1975, 39).
Norint pabr žti garso ar vaizdo trukm , prat siami kai kurie m gdžiojam j ištiktuk galo
ar vidurio balsiai ar priebalsiai /r/, /n/, /m/, /z/, /ž/. Taip atsiranda ne prastos lietuvi kalbai
geminatos, pavyzdžiui, hmm, šiu !, ši .
Reduplikuoti ištiktukai reiškia sud tingesnio (nevienaly io) veiksmo sukelt gars ar
vaizd .
6.3.5. Trigubinimas. Trigubinimas pastebimas ir dalin s reduplikacijos atvejais, ta iau
toki pavyzdži randama nedaug, pavyzdžiui, pradinis CV-: Rururum, Tititykšt, Dadadaku,
Tatatala, CCV-: Klukluklum!p, galinis -CV: Kìrgagaga, Ujujuju#, Tiuliuliuli !, Prarara.
Paprastai žodžio pradžios garsai pakartojami vien kart . Ta iau esama ištiktuk , kuri
žodžio pradžios garsai pakartojami du kartus, pavyzdžiui: dadadaku, dididingu, kikikildu,
klukluklumpt, kutkutkuda, rururum (:rum), tatatak (:takt), tatatapt (:tapt), tvitvikst (:tvikst) ir kt.
Trigubinti ištiktukai vartojami norint pabr žti nevienaly io garso, vaizdo ar veiksmo
pasikartojim .

39
 6.4. Fiksuotas segmentizmas

Fiksuotas segmentizmas – tai fenomenas, kai reduplikuot morfem sudaro segmentai –

invariantai (Alderete, Beckman, Benua, Gnanadesikan, McCarthy‘is, Urbanczyk, 1999, 1.), nei
tie, kurie kopijuojami. Optimalumo teorija rodo, kad fiksuotas segmentizmas skyla du
skirtingus tipus, fonologin ir morfologin . Fonologinis tipas atskleidžia fonologijos ypatybes
apskritai, nes, kaip ir visa fonologija, remiasi universaliais ženkliškumo ryšiais, galimyb
ribojama klasifikuojant ryš . Morfologinis tipas (overwriting – rašymas per daug) atskleidžia
afiksacijos ypatybes bendrai, pažodžiui, t. y. afiksacija, kuri tuo pa iu metu kartu su reduplikantu
egzistuoja šaknyje (Alderete, Beckman, Benua, Gnanadesikan, McCarthy‘is, Urbanczyk, 1999,
1.). McCarthy’is ir Prince’as rodin jo, kad reduplikacija gali b ti aprašoma nenaudojant joki
modeli . Suzanne Urbanczyk tvirtino, kad kalb , turin i sud tin reduplikacij , reduplikuotos
morfemos skirstomos kategorijomis, šaknis ar afikso reduplikantas ir dvi reduplikuotos
morfemos realizuotos skirtingai, nes šaknies tikslumo reikalavimas stipresnis negu bendri
tikslumo reikalavimai.45 Šaknies reduplikantai suteikia daugiau žym jimo galimybi ir daugiau
tikslumos strukt r negu afikso reduplikantai Šiam tipui galime priskirti reduplikuotinius lietuvi
kalbos žodži junginius, kuriuos reduplikuojant skiriasi balsiai, priebalsiai, žodži gal n s.
6.4.1. Fonologinis pagrindas – šiam tipui lietuvi kalboje priskirtume reduplikuotinius
žodži junginius, kuri balsiai ir priebalsiai skiriasi. Pirmosios grup s, su balsi kaita,
pavyzdžiai pateikiami 5 lentel je.

45
Fixed segmentism in Paluan multiple reduplications. http://www.zas.gwz-
berlin.de/events/afla/AFLA_XI/abstracts/kawamura.pdf

40
 5 lentel . Balsi kaita.
Balsi kaita CVC CVCC CCCVC(C) CVCV CVCCV CCVCV CVCCVCVC CC(C)VC(C)V CVCCV CVCCVC CCVCC CVCCVCV CVCVCC
/i/ /a/ bìm bàm; ling- tìmpt tàmpt liku laku; tìšku tàšku; trìku tràku; padriku šmìku šmàku; binduban Pl Paš
vìt vãt; tik lang pìkš lipu-lapu; timpu tampu triškul m-padrakum šmìkštu šmàkštu du; dingu išku migu
tàk; vìm pàkš; tìkš lìtu làtu; traškul; daugu pliaušku, pašmàgu
vãm tàkš; tìkš mìku-màku; trìšku tràšku;
tàukš pipu papu; trìtu tràtu;
pìšku pàšku; tvìk tvak;
rìbu-rãbu; tvinku
ribu-raibu; tvanku; briku
tìpu tàpu; braku;
vìtu vãtu; brizdù
tìku tàku brazdù;
klibu-klabu;
klìpt-klàpt
/ / /a/ lyr-lar; týkš tákš; strykt strakt; gyvu garu; týšku tàšku trýku tràku; strypu strapu; Pyškum Pl
mýk-mák; py!kš paukš; šnypšt šnàpšt týpu tãpu; trypu trapu; švykštu švàkštu; paškum ykš
vyt vat; mýkt-mákt; tyru taru; kvyku-kvaku; šnyru šnaru Drylum pliaukš
typ tap týkšt tákšt; ry!ru rãru; kvyru-kvaru; dralum
týkšt taukšt; pyšku br%kt brãkt;
pykšt pakšt; pãšku; klystu-klastu;
pykšt paukšt; pyšku brýzde
týkš ta$kš paušku brazde
/i/ /o/ tip tóp pikšt pokšt; pikš
pykšt pokšt tu pokštu;
ralià rolià
/i/ / / tikš týkš; strìk stryk
pikšt pykšt
/u/ /a/ puku paku
/ / /ei/ lyber leiber
/i/ / / zìrzu z rzu trìkt tr k! t
/i/ /e/ iku eku klìptum-
klèptum;
klìpu klèp
klìru-klèru
/e/ /a/ klèbum-
klabum
/ / /e/ klyru kl rais
/i/ /ei/ klìšu-kle#šu
/i/ /u/ zirz
zurz ,
/u/ /au/ P
atukš-
pataukš

41
 Kaip pasteb jome, ištiktukai, besiskiriantys šaknies balsiu, dažniausiai turi pirm bals i, y,
o, antr – a. Retesni atvejai – i:ei, ai, i:u, u:a.
Iš lentel je pateikt pavyzdži matome, kad dažniausiai pasitaikan ios /i/ /a/, / / /a/
balsi kaitos, tokio tipo balsis eina kaip morfonologinis komponentas. Pastebime, kad tai
priešakiniai nepriešakiniai balsiai, skirtingo pakilimo priešakin s ir užpakalin s eil s Priešakini
bei nepriešakini balsi morfonologin kaita. Skirtingo pakilimo balsi kaitos. Didži j ,
reduplikuotini žodži su balsi kaita, dal sudaro ištiktukai, imituojantys garsus.
Su semantin mis ypatyb mis susijusi ir kokybin balsi kaita. Ši balsi kaita, kaip ir visos
lietuvi kalbos šaknies balsi kaitos, yra senas darybos b das. Tiesiog iš kalbos gars jungini
buvo daromi m gdžiojamieji ištiktukai, kurie skyr si šaknies balsiais ir reikšm s niuansais.
Skirtingos kokyb s balsius turintys ištiktukai kartais žymi skirtingus gars , vaizd , poj i
atspalvius. Ištiktukai su priešakin s eil s balsiais (e, i, y) link žym ti aukštesnio tono garsus,
silpnesnius vaizdus, o ištiktukai su užpakalin s eil s balsiais (a, u, , o, ) – žemesnio tono
garsus, ryškesnius vaizdus.
Kita populiari kaita – kiekybin balsi kaita /i/ / /. Semantin skirtum tiesiogiai atitinka
šaknies balsio fonetiniai požymiai. Vadinasi, balsio ilgumas ia tarsi motyvuotas semantiškai –
atlieka ikonin funkcij (Akelaitien , 1996, 27). Atitinkam ištiktuk balsi ilgumo semantin
funkcija susijusi su gars simbolika, trumpi balsiai žymi silpnesn , menkesn , mažiau intensyv ,
lengvesn veiksm , ilgieji – stipresn , intensyvesn , staigesn , didesn s j gos veiksm , pavyzdžiui,
tikš týkš, pikšt pykšt, strìk stryk. Pakitusi šaknies raiška taip pat atitinka tiesiogiai reiškiamo
veiksmo pob d . Balsio ilgumas kontrastuoja su semantika.
Dažniausiai su reikšme susijusios m gdžiojam j ištiktuk fonetin s ypatyb s. Ta iau
balsi atspalviai ir su jais susij semantiniai niuansai b dingi ir veiksmažodiniams ištiktukams.
Kartojamieji skiriasi šaknies balsi kiekybe. Galima pasteb ti, kad trumpos šaknies ištiktukai
reiškia silpnesnio veiksmo sukeltus garsus, vaizdus ar poj ius, o ilgos šaknies ištiktukai –
intensyvesnio veiksmo sukeltus garsus, vaizdus ar poj ius. Poriniai ištiktukai reiškia to paties
veiksmo sukeltus panašius garsus ar vaizdus kaip visum .
Ne prastas mišri j dvigarsi pirmojo d mens pailg jimas: bam bom, il yl. Pailg j šie
ištiktukai pasidar netipiškos fonetin s strukt ros, nes mišriuosiuose lietuvi kalbos dvigarsiuose
ilg j balsi paprastai neb na. Kaip matyti, ši ištiktuk šaknies balsiai gali b ti pailg j gana
seniai. Ištiktukai su pailgintu balsiu reiškia intensyvesnio veiksmo ypatybes negu ištiktukai su
trumpuoju balsiu.

42
 Žodži jungini grup , kai reduplikuojant skiriasi priebalsiai. Vien didel grup sudaro
reduplikuotiniai žodži junginiai, kuri skiriasi pirmieji, vienanariai priebalsiai, pavyzdžiui:
cap lap; capt lapt; capu lapu; ciby riby; cingt bringt; cingu lingu; cipu ripu; cop lop; cup
lup; cupu lupu; ežu vežu; iba riba; ibi ribi; ikšti brikšti; inkt brinkt; iurkšt pliurkšt; diktu
baktu; dzingu lingu; koks toks; kokia tokia; kudu-budu; kidi-bidi; kuldù-buldù; kuldu-buldu;
kuld -buld ; kuž buž ; pinkt minkt; sìdir vìdir; šàkar màkar; šãker mãker; šakur brakur; šaksei
maksei; šàkštu bakštu; šàku màku; šakum lakum; šakur! makur!; š kum r kum; šiada# tada#; šiadà
tadà; šia#p ta#p; šìk brìk; šikì bizdì; šikì bizdì mìltai; šiky! bizdy!; šìku bìzais; šìku bìzdu šìk mìk;
šìk mìkt; šìkt mìkt; šìku bìzu; šiliù viliù; šiokias tokias; šiokìs tokìs; šióks tóks; šiumèt tumèt;
šiurki murki; šiur! tur!; šiùrum bùrum; šiuru muru; ši tur m tur; šmàkš bràkš; šmàkšt bràkšt;
šmáukš páukš; šmáukšt pliáukšt; šmìkšt trìkšt; šul!du bul!du; šundù mundù; šùpt pùpt; šùrum
bùrum; šùru mùru; šùša mùša; šùter mùter; ta#p ka#p; tàpu làpu; tárkšt barkšt; taušku paušku;
tar!kšt barkšt; tar!šku baršku; tùrkšt purkšt; cabliu tabliu; cangu langu; buki muki; cip rip; cyruli
vyruli; cit rit ; ibar vibar; ybur vybur; ibir vibir; iku riku; in ir vin ir; ingi ringi; ipu
ripu; im i rim i; iru viru; cupu lupu; iukšt brukš; i tele r tele; iru viru; dziuk džiuki; juzai
buzai; j nai p nai katarina marina; kaza raza; kiek riek ; šypu rypu; kinka ringa; kiški piški;
matiuška batiuška; r ta t ta; šaka maka; šaku maku; ež vež ; šepetys repetys; šepetukas
repetukas; tindi rindi riuška; tindir mindir; tindili mindili; šudi tudi; vicka picka; zuikelis
puikelis; imdžir rimdžir; šakar makar; šarkela varnela; veberi ceberi; kerdžius perdžius; saldin
gardin ; ipu ripu; iku riku; kiek riek ; titir vitir; titir vitir; indžir vindžir; šandar vandar;
in in vin in; tyter vyter; dunder vunder; sandar vandar; setar vetar; in ir vin ir; ingi ringi;
rinti rinti; varnela panela; vinc pinc ; cip rip; tindir mindir; capu lapu; juzis buzis; juoza
kuosa; cabliu tabliu; figur vitur; šydar vydar; tir lir; tili lili; kunzai murzai; tindili mindili;
podvozik virvozik; paršingel virvingel; strazdu brazdu; stùku bùku; st ku b ku; stùkum bùkum;
džiru viru; t ta r ta; si di li di; dender mender; traktum naktum; táukšt pliáukšt; kerša palša;
paukšt šmaukšt ; spanguol vanguol; trioškit poškit; trakter makter; šokšto brokšto; šokštam
brokšta; tregela vengela; trákš brákš; štykš plykš; šni !kšt br kšt; šniuku truku; stiki biki; trìkt
brinkt; brikst drykst; svy!ru lìngu; tinkt trinkt; eršku iai baršku iai.
Šios grup s daugum sudaro ištiktuk poros, kuri nariai panaš s, o skiriasi pradžios
priebalsiai, tai savotiškas priebalsi kaitos atvejis. Dažniausiai antrojo žodžio priebalsis b na
sonantas /l/, /r/, /v/, /m/.
Priebalsiai m gdžiojamuosiuose ištiktukuose yra pagrindin „tapybin “ priemon garsams,
vaizdams, poj iams, sukeltiems vairi veiksm , imituoti. Priebalsiai ar j junginiai – tie
43
elementai, kurie yra tiesiogiai susij su m gdžiojam j ištiktuk leksin mis reikšm mis.
Veiksmažodini ištiktuk priebalsiai n ra ekspresyv s – jie paimti iš veiksmažodži šakn ir
tod l nesusij su reikšme, nors veiksmažodini ištiktuk balsiai, kaip buvo matyti, balsi kaitos
b du kaitaliojasi ir besikeisdami suteikia tam tikr reikšm s atspalv .
Pasitaiko pavyzdži , kai abu žodžiai turi tik tuos pa ius balsius: iu iu liuliu; ciuciai liuliai;
i iai li liai; iu iu liuliu; ciuci liuli; liuliai ciuciai; ciuciai li liai; ci ci li li; iu ia li lia;
iu ia liulia; i iu liliu; y i lyli ; i ia li lia.
Visi šie žodžiai vartojami kaip lopšini priedainiai (refrenai) ir yra skirti k dikiams
užmigdyti, nuraminti. Veiksmo stiprumo, intensyvumo sp d lemia balsi ilgumas. Ilgieji balsiai
sukelia smarkumo, intensyvumo, stiprumo poj ius. Ilgieji balsiai lopšinei suteikia pastovumo,
ramyb s, nekintamumo sp d , ta iau, kaip pasteb jome iš pavyzdži , jie re iau vartojami.
Trumpieji balsiai refrenams suteikia dinamikos, žaismingumo ir intensyvumo (Ušinskait , 1999,
17).
Kartojant antr j žod , dažniausiai „nukrintantys“ pirmojo žodžio priebalsiai: priebalsis k
kripu-ripu, krypu-rypu, kriùgu-riùgu, kri gu-ri gu, kriùku-riùku, priebalsis s: sklydur lydur,
svyru vyru, priebalsis t: tryp ryp , kriugu-riugu, trenge renge, tridi rid, iulba ulba. Randame ir
atvirkš i variant , pavyzdžiui: pypu krypu, remta dremta, rita drita, keletas tokio tipo pavyzdži
randama ir su balsiais, pavyzdžiui: ocha cha, aladum ladum, ukum pukum.
Ištiktukai žymi jim linguojant šalis, o refrenai (trenge renge, remta dremta, rita drita,
Tridi ridi, iulba ulba, ocha cha, aladum ladum, ukum pukum) žymi savotišk šokimo konotacij .
Labiausiai priebalsi kaita b dinga dviskiemeniams kartojamiems žodžiams, ta iau esama
ir triskiemeni , kurie skiriasi pirmojo ir antrojo skiemen priebalsiais, pavyzdžiui, tabalái
makalái, tabalái makatái, tarada# makala#, tararai makalai, tararái makarái.
Šie ištiktukai žymi maskatavim , kab jim , tokio poj io reikšm jiems suteikia skirting
priebalsi kartojimas /t/-/m/, /b/-/k/, /l/-/k/, /r/-/k/, /r/-/l/.
6.4.2. Fiksuotas morfologinio pagrindo segmentizmas. Reduplikuojama prie antrojo
žodžio pridedant priešd l pa-, pavyzdžiui:
blykst pablykst; bl%kš pablykš; bumbt pabumbt; cypt pacypt; i kšt pa irkšt; džingt
padžingt; lengva palengva; par!kšt papar!kšt; pypt papypt; pukš patukš; slyst paslyst; sprangt
pasprangt; stri kt pastri kt; stìkt pastrìkt; strykt pastrykt; šàst pašust; šliùkš pašliùkš; šli kš
pašli kš; šli kšt pašli kšt; šmàkštum pašmàkštum; šmáukšt pašmaukšt; šmìkš pašmìkš; šmykš
pašmykš; šmìkšt pašmìkšt; šmykšt pašmykšt; šmìkštum pašmìkštum; šmìkštu pašmàkštu; šnìpšt
pašnìpšt; šnypšt pašnypšt švam!pt pašvam!pt; švìkš pašvìkš; švìkštu pašvìkštu; švìst pašvìst; švyst
44
pašvýst; takš patakš; tákšt patákšt; tárkšt patárkšt; táukšt pataukšt; tèkšt paplèkšt; tèkšt patèkšt;
tékšt patékšt; tekù patekù; térkšt patérkšt; tìku patàku; tìmpt patimpt; trìkt patrìnkt; t kš pat kš;
tul patul ; tvìks patvìks; cingel padcvilgel; dunder padunder. Tai labai panašu angl kalbos
schm- reduplikacij , pavyzdžiui, table-schmable, resolutions-schmesolutions (Alderete, Beckan,
Benua, Gnanadesikan, McCarthy‘is, Urbanczyk, 1999, 36).
Esama nemažai ištiktuk , padaryt su priešd liu pa- iš kit ištiktuk . Dauguma j išvesta iš
formanto -t darini . Priešd lis ištiktukams suteikia lyg pasiruošimo garsui ar vaizdui reikšti.
Priešd liniai ištiktukai, palyginti su nepriešd liniais, reiškia to paties veiksmo (b gimo
šlubuojant, paprasto b gimo, metimo, šuolio, išlindimo) akustines ir optines ypatybes.
Paprastesn s formos nepriešd liniai ištiktukai imituoja tik pat gars ar vaizd , o priešd liniai
imituoja gars ar vaizd lyg su kažkokiu pasiruošimu, atsispyrimu, pradžioje sulaikyt ,
parodomas tam tikras išeities taškas (Jašinskait , 1975, 35–36). Antrasis priešd linis
komponentas padarytas iš pirmojo. Kai kuri ištiktuk antrasis komponentas skiriasi šaknies
balsiu. Pridedamo priešd lio pa- reikšm s, pateiktos žodyne, rodo tai, kad: I. veiksmažodži
vediniai su juo žymi: 1. veiksmo krypt po kuo nors: pakišti, pal sti; 2. menkesnio, mažesnio
veiksmo atlikim : pakirštinti, pamažinti; 3. trumpai trunkant veiksm : pakalb ti, panešti,
pašókti, patraukti; 4. veiksmo mažyb : pab gioti, padirb ti, panešioti, pašok ti; 5. gal jim ar
sugeb jim k nors atlikti: paeiti, palaukti, panešti; 6. veiksmo gal : padaryti, parašyti,
pavalgyti; 7. individualios reikšm s veiksm : pag uti, pak kti; II. daiktavardži vediniai su juo
žymi: 1. viet , esan i po kuo nors ar šalia ko nors: pamišk , pastóg , patvorys; 2. daikt , esant
po kuo nors ar šalia ko nors: pabéržis (grybas), pagalv , pakõjis; 3. apytikr laik : parytys,
pavakarys; III. j turi vairios reikšm s daiktavardžiai, padaryti iš veiksmažodži : pa i ža,
paa lba, pamatas, pas lis; IV. b dvardžiai su juo padaromi iš vardažodži : pailgas; V. j turi
b dvardžiai, padaryti iš veiksmažodži : padrikas, paklusnus, palaidas; VI. prieveiksmiai su juo
žymi veiksmo b d : palengva, paeiliui, pame iui; VII. j turi ištiktukai: padrykt, pakyšt,
pašlumšt46.
Rastas vienas pavyzdys, kai priešd l pa- turi pirmasis žodis – Paky!rum-kãrum.

Tas pats žodžio kamienas, bet skirtingos gal n s. Reduplikuotinius žodži junginius galima
skirti dvi grupes. Vienos grup s antrasis žodis turi formant -(i)ai, pavyzdžiui:

45
 buldu buldais; dingu daugais; dringu dringais; džaugu džaugais; džingu džingais; klèdam
kl darais; klèru kl rais; klìšu-klìšais; kuldu-buldais; mìku-mìkais; mìžu mižais; pyp pypais;
pyšku pyškom; plum!pu plum!pais; plùstu plùstais; ràptu ràptais; pùrt -pùrtais; táršku tarškai;
tàtu tàtais; tim!pu tim!pais; tìzgu tìzgais; tràtu tratais; trin!ku trinkais; tul!du tul!dais; tùtu tùtais;
ul!duru ul!durais; vìturu vyturais; vìzgu vìzgais; žvìgu žvigais; l%ru l%rai; keli junginiai skiriasi ir
balsiais, pavyzdžiui: tìšku tàškais; ty!šku tàškais..
Jie vartojami su prieveiksmiu, panašiu daugiskaitos nagininko form . Šie žodžiai taip pat
dažniausiai reiškia nestaigaus, t siamo veiksmo sukelt gars ar vaizd , ta iau yra toki , kurie
reiškia staigaus veiksmo sukelt gars ar vaizd .
6.4.3. Retesni reduplikacijos atvejai. Kit grup sudaro vair s reduplikuotiniai žodži
junginiai, prie vien jungini antrojo žodžio pridedama tariamoji gal n , pavyzdžiui: cob cob ;
kùd kudã; kùd kudãkšt; kùd kud ;! strak strãkum; strìk strìkum; ùli ùlis; bung bunga; tutu tututis;
džiuk džiuki; tuk t ku; mik miktum; mak maktum; strak starkum; antruoju atveju skiriasi abiej
žodži gal n s: tap ! tàpt; kvirku kvarkui; iutel iuta; oledry oledria; falri falra; džiog džio;
fudry fudria; tutala tutavo; vaily vailiu.
Kartais reduplikuojami tik formantai ar žodžio galai, dažniausiai tai b na ištiktuk poros.
-ykšt: ykšt ibirykšt;
-inkst, -inkšt: trinkst plinkst, trìnkšt pìnkš;
-kšt: tákšt plékšt, tàkšt tebelèkšt, tèkšt tebelèkšt, térkšt kebérkšt;
-gum: kri !gum-rãgum;
-st : durst bast ;
-kt: kliùrkt-kùkt;
-vy: pyvy! žirguvy!;
-ik: plìk- ilvìk;
-pu: šiàpu tèpu;
-ak: tàk talàk, tràk tàk, tràk tatàk;
-akš: trakš patakš;
-am: tram! bam! [bam!], ramtadram tararam;
-ušku: tùšku pliušku.
Dar yra toki atvej , kai sudaromi kvazižodžiai, pvz.:
-ts: tututs kupets;
-rza: šiurza keverza;
-arum: tarum barbarum;
46
 -ute: tetute kukute, mik miktum, mak maktum, strik strikim, strak starkum;
-ina: iutina lingina;
-rsu: tersu kepersu;
-artyns: martyns papartyns;
-elnykas: melnykas nek belnykas;
-inis: šlikstinis padarinis;
-dik lis: galdikelis ridik lis;
-arciukas: marciukas paparciukas;
-like: marcelike cecilike.
Kartojamas žodžio galas: vingir vanvirgir, tuto betuto, Cilingu ling , cilingu lingu, lylia lia,
valia lialia, olia drylia, liuli li, Vyt ivyt, Irka zacirka.
Ritminiai rimuojami reduplikuotiniai žodžiai. Juos galima skirti dvi grupes. Pirma, kai prie
antrojo žodžio pridedamas priebalsis, pavyzdžiui: Algis dalgis, Alius kalius, Ante pante, Azas
Kazas, Ontans papontans, Unta papunta, Unte punte, Ent ment , Antanai pantana; antra, kai
abiej žodži pabaigos identiškos, pavyzdžiui: Antanas papintanas Antans tarakans, Antuks
papentuks, Juzai garbuzai, Jurgis papurgis, J zo mat zo, panaši pabaiga, pvz., Kazys
Kaziapirzis. Kaip pasteb jome iš pateikt pavyzdži , pirmasis žodis visada yra žmogaus vardas.
Šiuos žodžius vaikai vartoja žaisdami, nor dami paerzinti. Jie pasižymi emocionalumu,
vaizdingumu.

6.5. A-ne-A reduplikacija

Dalinei reduplikacijai priskiriami žodži junginiai su dalelyte ne, kai kartojami
prieveiksmiai ar dalelyt s: "ia-ne- ia, Kadà-ne-kadà, Kad-ne-kad, Kaip-ne-ka#p, Kame-ne-kamè,
Kàs-ne-kàs, Koks-ne-koks, kokia-ne-kokia, Kumet-ne-kumet, Kuomèt-ne-kuomèt, Kur-n -kur,
Kur!s-ne-kur!s, L dva-ne-l dva, L dvos-ne-l dvos, Lèt-ne-lèt, Šióks ne tóks, Võs ne võs, Kàs-ne-
kàs, kuris-ne-kuris.
Strukt riniu poži riu reduplikuotiniai žodžiai su siterpusiu neiginiu panaš s lingvist
nagrin jam A-ne-A klausim . A-ne-A – tai klausimas, kuris atlieka taip-ne klausimo funkcij .
Dažniausiai j sudaro du kartus pakartoti tariniai su siterpusiu neiginiu. Daugiausia tyrin ti tokio
tipo kin kalbos klausimai. Tokie klausimai taip pat gali b ti padaryti su b dvardžiais,
prielinksniais, prieveiksmiais ar modaliniais (pagalbiniais) veiksmažodžiais. Lietuvi kalboje jie
sudaryti su prieveiksmiais. A-ne-A klausimas nagrin jamas kaip reduplikuotos morfemos
kaityba.
47
 C. Huangas si lo prielaid , kad A-ne-A klausimas yra išreikštas kopija (ar dalis), einanti
tariniu, prieveiksmiu, ir terpta neiginio morfema ne. Tai nepaaiškina, kok vaidmen atlieka
neiginys. Pabr žiamas apib dinimas – klausimas be neiginio n ra A-ne-A klausimas. Šis dalin s
reduplikacijos junginys pabr žia neigin .
Prielaida, kad A-ne-A klausimai sudaryti dalin s reduplikacijos b du, paaiškina leksinio
vientisumo pažeidimo ir prielinksnio netekimo atvejus. Šie klausimai sukurti ne pašalinant, bet
kopijuojant. Mes galime produktyviai (pavyzdžiui, veiksmažodžio kategorija, dauguma
prieveiksmi ) gauti naudodamiesi A-ne-A forma ir nepažeisdami leksinio vientisumo.
Amerikos strukt ralist morfema paprastai apibr žiama kaip „minimalus reikšminis
vienetas“. Remiantis tuo, galima sakyti, kad A-ne-A klausimas labiau panašus skiemens
reduplikacij nei visos morfemos reduplikacij , parodant, kad kopijuota medžiaga yra
prozodinis elementas (Hangstromas, 2004, 5).
Šio tipo klausimai kuriami remiantis morfologiniu žodžio formavimu – daline reduplikacija.
Morfologinis pagrindimas yra geresnis negu tradicinis sintaksinis traktavimas, jis gali išspr sti
tokias problemas kaip leksinis vientisumas ir prielinksnio netekimas, kurios negali b ti
paaiškinamos naudojant sintaksin išbraukim . Iš ties dalies kopijavimas A-ne-A konstrukcijoje
turi fonologin prioritet , kopijuojama medžiaga yra skiemuo, prozodinis elementas.
Visai kitokiu pagrindu atsirad s, kito pamato reduplikacijos reiškinys. Tai neikoniška
reduplikacija laukianti speciali tyrin jim .
B tent dalelyt ne žodži junginiams suteikia papildom prasmin reikšm s atspalv . Tarp
besikartojan i žodži , reiškian i neapibr žtum , ji intensyvina neapibr žtumo atspalv .

6.6. Visiška reduplikacija kartu su daline.

Lietuvi kalboje pastebimas dar vienas reduplikuotini žodži tipas, kai tame pa iame
žodži junginyje yra ir dalin , ir visiška reduplikacija. Pavyzdžiui:
valri valra valralala; ta ta tàk; ta ta tápt; a-a a-a apapa; ydir vidir vidir; ir vir vir; džy
džy opapa; j j j j j j j j; tir lir lir lir; tra ra ra lala; valri valra valeralala; vir vir vir viri;
ramtad ramtad ramta tudi; voily voilylia; voily voilylia; vailia vailia vai lialia; žinda žinda
žindarita žindarudirala; rak- iak- iak; hot hot ho; tidralalala tidralalala; du dul du; tir lir lir; ta
ta to; dzig dzag dzag; iau rau rau. Kad b t aiškiau matyti, kaip atrodo šiuose reduplikuose
junginiuose visiška ir dalin reduplikacija jie pateikiami 6 lentel je:

48
 6 lentel . Visiška ir dain reduplikacija.
Visiška + dalin reduplikacija Visiška reduplikacija Dalin reduplikacija
a-a a-a apapa a-a a-a apapa
iau rau rau rau rau iau rau
ir vir vir vir vir ir vir
ydir vidir vidir vidir vidir ydir vidir
dria dria dritata dria dria dria dritata
du dul du du du du dul
dzig dzag dzag dzag dzag dzig dzag
džy džy opapa džy džy opapa
j j j j j j j j j j j j j
hot hot ho hot hot hot ho
lylia lia lia lia lia lylia lia
rak- iak- iak iak- iak rak- iak
ramtad ramtad ramta tudi ramtad ramtad ramtad ramta
ta ta tàk ta ta ta tàk
ta ta tápt ta ta ta tápt
ta ta to ta ta ta to
tidralalala tidralalala tidralalala tidralalala tidralalala
tir lir lir lir lir tir lir
tir lir lir lir lir lir lir tir lir
tra ra ra lala ra ra; lala tra ra
tralia lialia tralia lialia lialia
vailia vailia vai lialia vailia vailia; lialia vailia vai
valri valra valeralala valri valra valra valeralala
valri valra valralala valri valra valra valralala
vir vir vir viri vir vir vir vir viri
voily voilylia; voily voilylia voily voilylia; voily voilylia voily voilylia
žinda žinda žindarita žinda žinda žinda žindarita žindarudirala
žindarudirala

Šis reduplikacijos tipas pasitaiko retai. Tokie reduplikuotiniai junginiai naudojami dainose,
t.y. refrenai, atlieka poetin funkcij .

49
7. IŠVADOS

Darbe buvo gilintasi lietuvi kalbotyroje netyrin t reduplikacijos reiškin . Tai pirmasis
bandymas žvilgter ti š dom reiškin . Pasirinktas daugiau aprašomasis darbo pob dis,
tikint, kad toliau bus gilinamasi ši tem , o prad tas darbas bus akstinas tolimesniems
tyrin jimams.

Apžvelgus reduplikacijos s vok , r šis, modelius, atliekamas funkcijas lietuvi kalboje,

prieita toki išvad :

1. Lietuvi kalboje dominuoja dalin reduplikacija – 89%, o visiška užima tik 11%.
3. Dažniau reduplikuojami žodži junginiai – 63%, nei paprasti žodžiai – 37%.
4. Didži j dal reduplikuotini žodži m s kalboje sudaro ištiktukai – 52%, kita didesn
grup refrenai (36%), vienodai po 7% - daiktavardžiai ir prieveiksmiai. Mažiausiai
reduplikuojamos kalbos dalys sudaro 2% (kita), t.y. dalelyt s, b dvardžiai, prielinksnis,
jungtukas. 5 diagramoje matome reduplikuot kalbos dali pasiskirstym .

2%

1%

5% 4% Ištiktukai
refrenai
prieveiksmiai

52% daiktavardžiai
36%
vardžiai
kita

5 diagrama. Reduplikuotos kalbos dalys ir refrenai.

50
 5. Visiškoje reduplikacijoje vyrauja žodžio reduplikacija - 79%, kuri b dinga refrenams, o
kamieno reduplikacija (21%) – vaik kalbos žodžiams.

21%

Kamieno reduplikacija
Žodžio reduplikacija

79%

6 diagrama. Visiškos reduplikacijos modeliai.

6. Vyraujantis dalin s reduplikacijos modelis yra pradin – 65%, re iau pasitaiko vidin s
pavyzdži – 6%. Pradin , vidin ir galin reduplikacij sudaro ištiktukai.

29%

pradin
vidin
galin
6% 65%

7 diagrama. Dalin s reduplikacijos modeliai.

6.1. Dalin reduplikacija turi dar vien model – fiksuot segmentizm (jis sudaro
21% dalin s reduplikacijos modeli ), kuris skiriamas fonologin ir morfologin pagrind .
Fonologinam priklauso reduplikuotiniai žodžiai, kurie skiriasi balsiais ar priebalsiais.
Morfologiniam - kai prie vieno kartojamo žodžio pridedamas priešd lis arba jis turi prieveiksmio
gal n ; kai kartojamos tik reduplikuotini žodži gal n s, pridedamos tariamos gal nes.

51
 21%
kiti dalin s
reduplikacijos modeliai
fiksuotas
segmentizmas
79%

8 diagrama. Fiksuotas segmentizmas.

7. Lietuvi kalbos reduplikacijoje kartais pasitaiko trigubinimas (tris kartus kartojamos
reduplikuotos morfemos ar skiemenys), n- kart reduplikavimas (daugiau nei tris kartus).
8. Visi reduplikacijos modeliai lietuvi kalboje yra ikoniški, ta iau randami
išskirtiniai neikoniški A-ne-A reduplikacijos atvejai, kuriuos sudaro prieveiksmiai ir tarp j
siterpusi neigiama dalelyt ne.
9. Retesnis atvejis lietuvi kalboje yra visiškos ir dalin s reduplikacijos modeli
naudojimas viename žodyje.
10. Reduplikuotiniai refrenai atlieka poetin funkcij , ištiktukai nusako veiksmo
garso ilgum , platum , intensyvum , veiksm , kuris vyksta su pertr kiais, vaik kalbos žodžiai -
mažumo funkcij , reduplikuotos morfemos ir skiemenys dalyvauja kuriant žodyn , mokantis
kalbos.

52
 8. SUMMARY
REDUPLICATIVE WORDS IN LITHUANIAN LANGUAGE

Reduplication is a morphological process in which the root or stem of a word, or part of

it, is repeated. Reduplication is used both inflectionally to convey a grammatical function, such as
plurality, intensification, etc., and derivationally to create new words. It is found in many
languages, though its importance and productivity varies. Reduplication is often described
phonologically in two different ways: (1) as reduplicated segments (i.e. sequences of
consonants/vowels) or (2) as reduplicated prosodic units (i.e. syllables or morae). In addition to
phonological description, reduplication often needs to be described morphologically as a
reduplication of linguistic constituents (i.e. words, stems, roots). As a result, reduplication is
interesting theoretically as it involves the interface between phonology and morphology.

Reduplication often involves copying only once. However, in some languages,

reduplication can happen more than once (and thus a duple is not created). Triplication is the
term for copying three times (i.e. in Lithuanian language av av av; d d d ; bum bum bum; plest
plest plest).

Full reduplication involves a reduplication of the entire word (i.e. nunù, riri, rururù, ka-
ka). In Lithuanian there are two types of fullreduplication: word reduplication (i.e. baubau, b b ;
bobõ; b b ), syllable reduplication (i.e. girkšt girkšt, jo jo, kepu kepu).
Partial reduplication involves a reduplication of only part of the word, eg. papákšt
(veiksmažodis pakštel ti), babarkšt (barkštel ti), babámst (bambstel ti).

Reduplicant position. Reduplication may be initial (i.e. prefixal), final (i.e. suffixal), or
internal (i.e. infixal). Initial reduplication in Lithuanian lelèpt; lìglygu; lilingt; kakaryku; lilìngu;
liuliù io bud-buddunkst dri-dringt, švišvil!pt, Final reduplication in Lithuanian tera-ra; tole-le;
klikla-kla; klikte-kle, hmm šiu !, ši !. Internal reduplication in Lithuanian: ci-li-lingt; ta-la-laku
at-gim-giminy, vin-gur-gurkli. This type of reduplication can be divided in two: true infixing
reduplication, which involves infixation within a template, copying of the entire stem melody,
and association of the infix with that melody from either the left or the right; and apparent
infixing reduplication, which involves prefixation of the reduplicative morpheme to a prosodic
constituent - a syllable or metrical foot - rather than to a morpheme, but which is governed by the
same general conventions on copying and association that apply to normal prefixal and suffixal

53
reduplications. Internal reduplication is much less common than the other types. The apparent
infixing reduplication is

Copying direction. A reduplicant can copy from either the left edge of a word (left-to-
right copying) or from the right edge (right-to-left copying). There is a tendency for prefixing
reduplicants to copy left-to-right and for suffixing reduplicants to copy right-to-left:
Initial L R copying in Lithuanian, i.e. lilìngu; liuliù io bud-buddunkst.
Final R L copying in Lithuanian, i.e. klikla-kla; klikte-kle,
Another type of partial reduplication is fixed segmentism. It is the phenomenon where a
reduplicative morpheme contains segments that are invariant rather than copied. Fixed
segmentism falls into two distinct types, phonological and morphological. Phonological fixed
segmentism in Lithuanian strykt strakt; šnypšt šnàpšt týkš tákš; py!kš paukš; mýkt-mákt; týkšt
tákšt; týkšt taukšt; pykšt pakšt; pykšt paukšt; týkš ta$kš gyvu garu; týpu tãpu; tyru taru; ry!ru
rãru; pyšku pãšku; pyšku paušku týšku tàšku, šùša mùša; šùter mùter; ta#p ka#p; morphological
fixed segmentism is a kind of affixation, and so it resembles affixing morphology generally, i.e.
blykst pablykst; bl%kš pablykš; buldu buldais; dingu daugais;
The two types are contrasted, and claims about impossible patterns of fixed segmentism are
developed.
A-not-A question reduplication. A-not-A questions are generated by a morphological
word-formation rule: partial reduplication. This morphological account, better than the traditional
syntactic treatment, can resolve problems—such as violations of lexical integrity and preposition
stranding—which cannot be explained using the syntactic deletion. This idea is further supported
by the fact that partial-copying A-not-A constructions have phonological priority, in that the
copied material is a syllable, a prosodic element, i.e. ia-ne- ia, kadà-ne-kadà, kad-ne-kad, kaip-
ne-ka#p, kame-ne-kamè, kàs-ne-kàs, koks-ne-koks, kokia-ne-kokia.
Reduplication in Lithuanian language still waiting for more researches.

54
 9. ŠALTINIAI
1. Astrauskas G. Iš ciklo „Negr žtan ios p dos“// Kam pak lei mane lig žvaigždži . V.,
1999. P. 10.
2. Dabartinis lietuvi kalbos žodynas. V., 2000. P. 159, 470, 842, 874.
3. Girtuokli dainos. Arielk le tu pilkoji. V., 2002.
4. Jonas Basanavi ius Ožkabali dainos. Antra knyga. V., 1998.
5. Jonas Basanavi ius Ožkabali dainos. Pirma knyga. V., 1998.
6. Juška A. Lietuviškos dainos. Kazan . 1882, T. 3.
7. Juška A. Lietuviškos svodbin s dainos. V., 1955, T. 2.
8. Kalendorin s dainos Š. 1998.
9. Lietuvi kalbos žodynas V., 1973, T. 9.
10. Lietuvi kalbos žodynas V., 1976, T. 10.
11. Lietuvi kalbos žodynas V., 1978, T. 11.
12. Lietuvi kalbos žodynas V., 1981, T. 12.
13. Lietuvi kalbos žodynas V., 1984, T. 13.
14. Lietuvi kalbos žodynas V., 1986, T. 14.
15. Lietuvi kalbos žodynas V., 1991, T. 15.
16. Lietuvi kalbos žodynas V., 1995, T. 16.
17. Lietuvi kalbos žodynas V., 1996, T. 17.
18. Lietuvi kalbos žodynas V., 1997, T. 18.
19. Lietuvi kalbos žodynas V., 1999, T. 19.
20. Lietuvi kalbos žodynas. V., 1956, T. 3.
21. Lietuvi kalbos žodynas. V., 1957, T. 4.
22. Lietuvi kalbos žodynas. V., 1959, T. 5.
23. Lietuvi kalbos žodynas. V., 1962, T. 6.
24. Lietuvi kalbos žodynas. V., 1968, T. 1.
25. Lietuvi kalbos žodynas. V., 1968, T. 2.
26. Lietuvi kalbos žodynas. V., 1968, T. 7.
27. Lietuvi kalbos žodynas. V., 1969, T. 2, P. 1189.
28. Lietuvi kalbos žodynas. V., 1970, T. 8.
29. Lietuvi liaudies dainynas. Darbo dainos. V., 1993, T. 4.
30. Lietuvi liaudies dainynas. T. II., Vestuvin s dainos. V., 1983, T. 1.
31. Lietuvi liaudies dainynas. T. III., Karin s-istorin s dainos. T. 1. V., 1985.
55
32. Lietuvi liaudies dainynas. T. IV., Vestuvin s dainos. V., 1988, T. 2.
33. Lietuvi liaudies dainynas. T. IX., Karin s-istorin s dainos. V., 1995, T. 2.
34. Lietuvi liaudies dainynas. T. VI., Darbo dainos. V., 1993, T. 1.
35. Lietuvi liaudies dainynas. T. VII., Šeimos dainos. T. 1. V., 1994.
36. Lietuvi liaudies dainynas. T. X., Jaunimo dainos. Meil s dainos. V., 1995, T. 1.
37. Lietuvi liaudies dainynas. T. XI., Vestuvin s dainos. V., 1996, T. 5.
38. Lietuvi liaudies dainynas. T. XII., Darbo dainos. V., 1980, T. 2.
39. Lietuvi liaudies dainynas. T. XIII., Šeimos dainos. V., 1998, T. 2.
40. Lietuvi liaudies dainynas. T. XIV., Šeimos dainos. V., 1998, T. 3.
41. Lietuvi liaudies dainynas. T. XV., Dainos apie gamt . V., 2000.
42. Lietuvi liaudies dainynas. T. XVI., Dainos apie girtuoklyst . V., 2002.
43. Lietuvi liaudies dainynas. T.V., Vestuvin s dainos. V., 1989, T. 3.
44. Lietuvi liaudies dainynas. T.VIII., Vestuvin s dainos. V., 1994, T. 4.
45. Lietuvi liaudies dainynas. Vaik dainos. V., 1980, T. 1.
46. Lietuvi liaudies dainynas. Vaik dainos. V., 1980, T. 1.
47. Lietuvi tautosaka. Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai.V.,1968, T .5.
48. Liudvikas R za. Lietuvi liaudies dainos. V. 1958, T. 1.
49. Pr sijos lietuvi dainos. V.,1998.
50. Sutartin s. V., 1958, T. 1.
51. Sutartin s. V., 1958, T. 2.
52. Sutartin s. V., 1959, T. 3.
53. Tarptautini žodži žodynas. V., 2001, P. 630.
54. Vaitkevi i t V. Tarptautini žodži žodynas. V., 2000, T. 2, P. 390.

56
 10. LITERAT RA
1. Akelaitien 1996: A k e l a i t i e n G. Morfonologin s balsi kaitos žodži daryboje.
V. 1996, P. 27.
2. Alderete, Becman, Benua, Gdanadesikan, McCarthy 1999: Urbanczyk S. A l d e r e t e J.,
B e c m a n J., B e n u a L., G d a n a d e s i k a n A., M c C a r t h y J., U r b a n c z y k S.
Reduplication with fixed segmentism. USA. 1999.
3. Brassil 2003: B r a s s i l D. Patterns in Kirundi reduplication. San Diego, 2003.
4. Broselow E, McCarthy J. 1984: B r o s e l o w E, M c C a r t h y J. A theory of internal
reduplication. Foris Publications. Dordrecht. Holland. USA. 1984.
5. Fiske 1990: F i s k e J. vadas komunikacijos studijas. V., 1990.
6. Frampton 2000: F r a m p t o n F. Distributive reduplication. San Diego. 2000.
7. Hangrom 2004: H a n g r o m P. A-not-A questions. Massachusett. 2004.
8. Levin 1982: L e v i n Jules. Iconity in Lithianian. Folia Slavica. Volume 5. Number 1–3.
Chicago., 1982, P. 230–245.
9. Jašinskait 1975: J a š i n s k a i t I. Lietuvi kalbos ištiktukai. V., 1975.
10. McCarthy, Prince 1996: M c C a r t h y J. J, P r i n c e S. A. Faithfulness and reduplicative
identity. Massachusetts. 1996.
11. Nänny, Fischer 1999: N ä n n y M., F i s c h e r O. Form miming meaning: Iconicity in
Language and literature. Amsterdam. 1999.
12. Quirk, Greenbaum, Leech, Svartvik 1985: Q u i r k R., G r e e n b a u m S., L e e c h G., S v
a r t v i k J. A Comprehensive Grammar of the English Language, 1985,
13. Regier 2001: R e g i e r T. Reduplication and the arbitrariness of the sing. USA. 2001.
14. Topintzi 2002: T o p i n t z i N. Prosodic patterns in Greek truncation and reduplication:
correspondence approach. London. 2002.
15. Skardžius 1996: S k a r d ž i u s P. Lietuvi kalbos žodži daryba. Rinktiniai raštai. V., 1996,
T. 1.
16. Ušinskait 1999: U š i n s k a i t L. Lopšini fonosemantika ir leksin semantika. Bakalauro
darbas. V., 1999, P. 17.
17. Zabarskait 1990: Z a b a r s k a i t J. Ištiktuk fonetin sandara ir reikšm s // Kalbos
kult ra. 1990, Nr. 59, P. 61–65.
18. Zabarskait 1994: Z a b a r s k a i t J. Lietuvi kalbos ekspresyvios leksikos fonosemantika.
Humanitarini moksl daktaro laipsnio disertacijos tez s. V., 1994, P. 95–107.

57
19. Zabarskait 1999: Z a b a r s k a i t J. Referen vieta leksikos sistemoje. Žmogus ir žodis.
V., 1999, Nr. 1, P. 26.

58
 11. INTERNETINIAI ŠALTINIAI
1. Daniel Kies. Language development in children.
http://papyr.com/hypertextbooks/engl_126/lgdev.htm.
2. Disjunctive vs. A-not-A questions.

http://www.usc.edu/dept/LAS/ealc/chinling/articles/Chapter%206.pdf.
2. Leroy Marie&Morgenstern Aliyah Reduplication before two years old: a tool for the
construction of the lexicon.
http://www.gewi.kfunigraz.ac.at/ling/veranst/redup2002/abstracts/morgenstern-leroy.pdf
4. Lindström Jan. Summary on reduplication. http://www.nord.helsinki.fi~jklindst/sumred.html.
5. Fixed segmentism in palaun multiple reduplications. www.zas.gwz-berlin.de/events/
afla/AFLA_XI/abstracts/kawamura.pdf.
6. Reduplication. http://www.anthraxa.com/articles/Reduplication.
7. Regier Terry. The Semantic of Reduplication. http://www.ccp.ucihicago.edu/~regier/redup/.
The Conice Oxfords Dictionary of Linguistics// Oxford university press, 1997.
8. Restle D. Reduplication as pure Constituent copying.
www.univie.ac.at/linguistics/conferences/ phon96/abstract/45.htm.
9. Rubino C. Reduplication: form, function and distribution.
10. The Conice Oxfords Dictionary of Linguistics// Oxford university press, 1997.
http://www.xrefre.com/entry.jsp?xrefi=572951&secid=.-&hh=1.
11. The Iconic Interpretations of Reduplication: Issues in the Study of Reduplication of
Caribbean Creole Languages. http://www.es.unizh.ch/iconicity/EJESicinicitysummaries.html.
13. http://www-gewi.kfunigraz.ac.at/ling/veranst/redup2002/abstracts/rubino.pdf.
14. http://ruccs.rutgers.edu/pub/OT/TEXTS/archive/428-12100/435-121001.pdf.
15. http://arts.uwa.edu.au/LingWWW/lin101/slides/lecture3.pdf.
16. http://www.xrefre.com/entry.jsp?xrefi=572951&secid=.-&hh=1.
17. http://sil.org/linguistics/GlossaryOfLinguisticsTerms/WhatIsReduplication.html.
18. http://en.wikipedia.org/wiki/Reduplication.
19. http://www.math.neu.edu/ling/dr/dr_v2p4.pdf.
20. http://arts.uwa.edu.au/LingWWW/lin101/slides/lecture3.pdf. 14.
www.trismegistos.com/IconicityInLanguage/default.html.
21. http://members.fortunecity.com/nicomant/m/1999-
1/paremija.html# %20 %20 .
59
22. http://www.indiana.edu/~hlw/PhonUnits/iconicity.html.Lidström J. Summary on
reduplication. http://www.nord.helsinki.fi~jklindst/sumred.html.
23. http://home.hum.uva.nl/iconicity/publications/formmiming/1998publicationintro.html.
24. http://www.autoinfa.lt/webdic/.
25. http://kietuva.fotonija.lt/zod/tzz/.

60