VILNIAUS KOLEGIJA

AGROTECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS
VETERINARINĖS MEDICINOS KATEDRA
Akvakultūros paskaitų konspektas II d.

Kaulinių stipinpelėkių
žuvų, vėžiagyvių ligos
 VISOS AKVAKLTŪROS
GYVŪNŲ LIGOS KAIP IR KITŲ
GYVŪNŲ SKIRSTOMOS Į TRIS
PAGRINDINES GRUPES
1. Infekcinės (užkrečiamosios) ligos:
- virusinės
- bakterinės
- grybinės;
2. Invazinės (parazitinės) ligos ( įvairių
parazitų sukeltos ligos;
-pirmuonių sukeltos ligos
- kaspinuočių;
- trematodų;
- apvaliųjų kirmėlių (nematodų sukeltos
ligos);
- parazitinių vėžiagyvių ;
- 3. Neužkrečiamos ligos, tos ligos
kuriomis sergant žuvis nuo žuvies
neužsikrečia;
Svarbiausi žuvų ligas įtakojančios/tys
priežastys/faktoriai
- patogeninio agento patekimas į palankią terpę;
- sąlygos reikalingos patogeniniam agentui
daugintis;
- žuvų fiziologinė būklė ir įmitimas;
-žuvų koncentracija ploto vienete;
- metų laikas / vandens temperatūra;
- skirtingų žuvų rūšių populiacija tvenkinyje;
-pašalinių, laukinių žuvų patekimas į vandens
telkinius;
tvenkinyje gyvenančių žuvų amžius;
- žuvų imunitetas;
- veterinarijos /gerovės teisės aktų pažeidimai
-žuvų išgaudymas, perkėlimas, inkubavimas,
gabenimas nesilaikant technologinių normų ir
higienos reikalavimų.
- tvenkinyje gyvenantys moliuskai ir irklakojai
vėžiagyviai, ciklopai;
- Paukščiai;
 Pagrindiniai žuvų ligų simptomai

• Dugne gyvenančių žuvų iškilimas į

paviršių;
• Plaukimas apsivertus
• Apatiškumas;
• Sukimasis ratu;
• Nejudrumas;
• Baimės nebuvimas;
• Nenormali kūno padėtis vandenyje.
 Žuvų ligų sukelti pakitimai mėsoje ir
kituose audiniuose
• Žuvų ligų (infekcinių, invazinių,) sukėlėjai
sukelia žuvies organuose ir audiniuose
įvairaus pobūdžio ir laipsnio patologinius-
anatominius procesus/pakitimus.
• Vieni žuvų sukėlėjai pažeidžia žuvų odą,
pelekus ir žiaunas (grybai), kiti raumenis
(mikrosporidijos, mikrosporidijos,
metacerkarijos, plerocerkoidai, dar kiti
plaukiojimo pūslę , virškinimo traktą ir pan.
 Ligos, kurios ypač svarbios ES :
WWW.OIE .INT
• virusinė hemoraginė septicemija (VHS) (serga lašišinės
žuvys, pilkžuvės-Thymallus thymallus, baltosios žuvys-
coregonus rūšis, lydekos-Esox lucius, otai-Scophthalmus
maximus)
• infekcinė lašišų anemija (serga atlantinės lašišos-Salmon
salar),
• infekcinė hematopoezinė nekrozė (IHN) (serga lašišinės žuvys
ir lydekų mailius-Esox lucius),
• infekcinė kasos nekrozė,
• pavasarinė karpių anemija,
• bakterinė inkstų liga – Renibacterium salmonidarum,
• furunkuliozė – Aaeromonas salmonicida, enterinė
raudonosios burnos liga – Yersinia ruckeri
• girodaktiliozė;
 Karpių raudonligė
( karpių pavasarinė viremija, hemoraginė septicemija, infekcinė vandenė,
SVC )
Serga: karpiai, sazanai, rečiau sidabriniai karosai, linai,
raudės ir kt.
Paplitimas Europa, JAV, Vidurio rytai, Rusija;
Sukėlėjas Rhabdovirus Carpio, RNR virusas, dažnai ligą
komplikuoja Aeromonas genties bakterijos

Epizootologija plinta per žiaunų pažeistą epitelį, išmatomis ,

kraujasiurbiais parazitais (dėlėmis, Argulus g
vėžiagyviais). Gali turėti įtakos mechaniniai pažeidimai,
sukelti paukščių ir išgaudant įrankių, tinklų
Susirgimas pasireiškia pavasarį, kai H2O T
12-22 oC . Optimali 20-22 oC.
 Požymiai
-apatiškumas;
susilpnėjęs kvėpavimas;
- egzoftalmija( akių išvirtimas)
- sunkiai išlaiko pusiausvyrą;
- odos patamsėjimas, paraudimas;
- ascitas (padidėjęs, pilnas skysčių pilvas)
pabąlę žiaunos;
- išsišovusi išeinamoji anga, išmatos su
gleivėmis;
 Karpių plaukiojimo pūslės uždegimas
( aerocistitis)

Serga karpiai, sazanai,

Paplitimas Europa, JAV, Kazachstanas, Rusija, Lietuva (
pirmą kartą užregistruotas1961 m)
Epizootologija
susirgimas pasireiškia vasarą (birželio , liepos mėnesį) kai
temperatūra 20 oC . Serga visų amžiaus grupių žuvys.

Sukėlėjas RNR virusas

 Požymiai

- plaukiojimas galva į apačią; -susilpnėjęs kvėpavimas;

- išpūstas pilvas anuso srityje;
- apatija;
- žuvys nekreipia dėmesio į žmogaus artėjimą ;
- sergant lėtine forma galimas žuvies išliesėjimas, gelta;
- skrodžiant randama sunykusi viena arba abi plaukiojamosios
pūslės pusės.
 Karpių raupai
(epihtelioma cyprinorum)
Serga karpiai, sazanai linai, karšiai, karosai
Paplitimas Europa, JAV, Rusija, Lietuva
Sukėlėjas manoma virusas Herpesvirus cyprini
Požymiai:
- ant odos atsiranda išaugos (epiteliomos)
- pradžioje augliai yra minkšti, o vėliau primenantys parafino
dėmes.
- praktiškai žuvis atrodo, kaip ant žvynų aplašinta parafinu.
 Virusinė žuvų žiaunų nekrozė
(Branchionecrosis cyprinorum)

Serga karpiai, sazanai, dažniau 1-2 metų, sidabriniai karosai,

bei baltieji amūrai
Paplitimas Europa, JAV, Vidurio rytai, Rusija;
Sukėlėjas Irido šeimos RNR virusas , dažnai ligą
komplikuoja Aeromonas genties bakterijos
 Požymiai:

- lėtai juda, laikosi arti vandens paviršiaus;

- blogai ėda pašarą;
- ryja orą;
- žiaunos gleivėtos, patinsta , tamsiai raudonos spalvos;
- žiaunų lapelių galai sustorėja, žiaunų dangteliai standžiai
neužsidaro, vėliau ant žiaunų atsiranda nekrozės židiniai;
kartais jie nukrenta ir matosi žiaunų lankai;
- ascitas;
pabąlę žiaunos;
- išsišovusi išeinamoji anga, išmatos su gleivėmis;
 Lašišų ir upėtakių ligos

Lašišinių žuvų virusinė hemoraginė septicemija

( septicemia haemorrhagica salmonum (VHS)
Serga upėtakiai ir kitos lašišinės žuvys, otai;
Paplitimas VFR, Danija, Prancūzija JAV, Rusija, rytinė
Azijos pakrantė
Sukėlėjas RNR virusas
.
Epizootologija pasireiškia daugiausiai esant žemai
temperatūrai Liga pastebima nuo rudens iki pavasario
serga 5-200 g sveriantys šiųmetukai ir dvimečiai,
- pilkasis garnys gali būti viruso pernešėju.
 Požymiai:
ūminė eiga
- oda pasidaro tamsiai rudos spalvos, sutrinka judesių koordinacija
- išverstakumas, dažnai vienoje pusėje.
- lėtinės eigos abipusis;
- žiaunos anemiškos, su dryžuotomis kraujosrūvomis konjungtyvoje,
juostelių formos apie lęšiuką;
- kai kada parausta prie pelekų pagrindo;,
- pilvelis išpūstas;
- nervinėje formoje neįprastas elgesys, baseino dugne jos juda spirale,
kai kada pavirtusios ant šono, ratais, pastebimi kūno traukuliai.
• Pat. anatomija
ūmi forma kraujosrūvos raumenyse,
Pakitimai: vidaus riebaliniame audinyje, plaukiojimo pūslėje,
pilvaplėvėje, širdyje,
kepenys ir inkstai hiperemiški, raudoni, jų paviršius lygus;
lėtinės ligos atveju jų paviršius šviesios net pilkos spalvos, kai kada su
taškiniais pakraujavimais pilvo ertmėje susikaupęs skystis;
nervinės ligos atveju – būdingų pakitimų neaptinkama
 Infekcinė kasos nekrozė
Necrosis infectiosa pancreatica
Serga upėtakiai, ir kitos lašišinės žuvys,
Paplitimas VFR ,Danija, Prancūzija JAV, Kanada vakarų Azijos
pakrantė, Japonija, Čilė
Sukėlėjas RNR virusas. Serga lašišų, upėtakių šlakio jaunikliai
Požymiai:
- pastebimas staigus žuvų kritimas;
- žuvys guli baseino dugne
- traukuliai, koordinacijos sutrikimas; plaukioja pilvu į viršų;
- oda pasidaro tamsiai spalvos;
- išverstakumas;
- pilvelis išpūstas, paraudęs;
nervinėje formoje neįprastas elgesys; baseino dugne jos juda
spirale, kai kada juda pavirtusios ant šono, ratais.
Lašišinių žuvų kraujodaros organų infekcinė nekrozė
(necrosis infectiosa systaemae hamopoeticae salmonum)
Serga upėtakiai, ir kitos lašišinės žuvys,
Paplitimas JAV, registruota Japonijoje, kai kuriuose V.
Europos šalyse .
Sukėlėjas RNR virusas
Požymiai:
- apatišumas, jos mažai juda; atsiranda traukuliai
- žuvis plaukioja pilvu į viršų ir sūkuriais;
- pilvo ertmės vandenė;
- išverstakumas ,
- prie pelekų pastebimos kraujosrūvos.
 Bakterinės žuvų ligos
Lašinių žuvų furunkuliozė
(Furunculosis salmonum)

Serga upėtakiai ir kitos lašišinės (lašišos, ketos, kuprės ir t.t)

gali sirgti net karpiai, linai, lydekos,
Paplitimas JAV, Japonijoje, Norvegijoje kai kuriuose V.
Europos šalyse .
Sukėlėjas Aeromonas salmonicida
Požymiai:
Žarnų forma
-žarnų hiperemija,
- iš išeinamosios angos išsiskiria kraujas ir pūlingos masės.
Raumenų forma
- atsiranda raumenyse iškilimai- furunkulai
 Furunkuliozė

•
 Pakitimai skrodžiant

• Esant žaibinei ligai pakitimų nėra

• Kūno ertmėse pastebimas kraujuotas skystis
• Vidaus organų kraujuotas uždegimas
• daugiausiai piliorinės skrandžio dalies ir užpakalinėje
žarnyno dalyje, nekrozės širdies ir ir kepenyse.
Kepenys blyškios , blužnis tamsiai vyšninės spalvos.
• lėtinėje eigoje kepenys anemiškos, pakraujavimai
labai retai matomi raumenyse ir inkstuose.
 Vibriozė (Vibriosis)

• Sukėlėjai Vibrio angullarum Ir Vibrio

salmonicida. Serga unguriai, lašišinės ir
kt. žuvys . Unguriams pastebimos
hemoragijos ant pelekų,pastebimos
opos kūno paviršiuje, hiperemija aplink
analinę angą, upėtakiams -inkstų
uždegimas, hemoragijos raumenyse.
 Žuvų miksobakteriozės

• Columnalis, kurią sukelia bakterija

Chondrococcus columnaris. Bakterija
plačiai paplitusi. Dažniausia serga
lašišinės žuvys. Kūno paviršiuje atsiranda
balkšvai pilkos dėmės, šiek tiek
primenančios pluoštus. Dėmės didėja ir
gali padengti visą žuvies kūno paviršių.
Pažeidžiamos žiaunos: jos labai
gleivėtos, žiaunų lapelių galai edemiški.
 Grybinės žuvų ligos Branchiomikozės
(branchiomycosis)

Serga karpiai, sazanai, karosai, lynai, lydekos; retkarčiais

upėtakiai ir šamai
Paplitimas Ukraina, Lenkija, Čekija Slovakija, Vengrija, V.
Europos šalys,
Sukėlėjas grybas Branchiomyces sanquinis
 Branchiomikozė
Požymiai:l
- kelios dienos iki kritimo žuvys atsisako ėsti maistą;
- plaukioja paviršiumi, bet nežiopčioja vandens paviršiuje -
įtekėiimo į tvenkinį.
- persirgusių žuvų žiaunose atsiranda plyšiai;

Pakitimai skrodžiant
ant žiaunų matoma mozaikinė išvaizda ,
histologinio tyrimo metu gerai matomi grybų hifai ir sporos
 Grybinės ligos. Saprolegniozė
(saprolegniosis )

Serga visos ir jūrinės ir upinės žuvys. Vystosi ant žuvų kūno

traumuotų vietų, ypač nusilupus žvynams. Dažnai
pasitaiko žuvims žiemojant baseinuose, nors grybas
vystosi bet kokiu laiku. Žuvies paviršiuje atsiranda
grybelių hifų. Žuvį ištraukus iš vandens, tie kuokšteliai
subliūkšta, o procesui pažengus raumenys įgauna
suplėkusį kvapą ir skonį, raumenys suyra.
Paplitimas paplitęs visur
Sukėlėjas Saprolegnia ir Achlya genties grybai
Požymiai: žuvų kūno vietose matomi pelėsiai.
Saprolegniozė
Žuvų invazinės ligos (parazitinės)
Pirmuonių (Protozoa) sukeliamos
ligos
 Chilodoneliozė (chilodonellosis)
Sukėlėjas blakstienotoji
infuzorija Chylodonella
cyprini ir kt. . Sukėlėjo
kūnas plokščias, apvalus,
širdies formos, 45-70
mikronų ilgio, šaltį
mėgstantis – intensyviai
dauginasi 5-10oC
temperatūroje.
Ektoparazitas. Dirgina odą
ir ji pasidengia storu
pilkšvai melsvu gleivių
sluoksniu.
• Ichtioftiriozė
• Sukėlėjas (Ichthyophthirius multifilliis)
lygiablakstienė infuzorija.
. Parazituoja žuvies odoje, ant pelekų,
žiaunų, net akyse.
Požymiai
Sergančios žuvys atrodo, lyg baltomis
kruopomis apibarstytos, nes odoje
parazitas apauga odos epiteliu ir tada
pastebima balti nedideli iškilimai.
Vystymasis, gydymas.
Ichtioftirius gali laisvai plaukioti vandenyje, kol suranda
naują šeimininką. Patekusi ant žuvies, infuzorija
prisitvirtina ir stengiasi įsiskverbti kuo giliau į epitelinį
sluoksnį, kur maitinasi kūno skysčiais ir audiniais. Jai
augant būtent toje vietoje ir susidaro baltas taškelis.
Šis mikrociklas trunka vidutiniškai nuo 3 iki 10 dienų,
priklausomai nuo vandens temperatūros. Kartais
pasitaiko atvejų, kad net iki poros savaičių
nepasireiškia jokių išorinių simptomų dėl galimo
užsikrėtimo. Žuvis atrodo sveika, tačiau yra šio
parazito nešiotoja ir gali užkrėsti kitas žuvis.
Pats efektyviausias gydymas būna naudojant organinį
dažiklį malachito žaliąjį (oksalatą arba chloridą). Ne
tvenkiniuose.
 Kokcidiozė

• Sukėlėjai priklauso Eimeria ir Gousia

genčių pirmuonims. Serga jūrų ir
gėlavandenės žuvys. Pažeidžiamas
žarnynas: išsivysto žarnų uždegimas,
pastebimos kraujosrūvos.
 Žuvų žiaunų parazitai
Tipas platyhelmintes (plokščiosios kirmėlės)
klasė Monogenoidea (monogenetinės siurbikės)

• DaktiIogirozė.
• Parazituoja ant žuvų žiaunų.
• Ant karpių žiaunų dažniausiai
parazituoja Dactylogyrus vastator
D, etensus.
• Žuvys dūsta , jų žiaunos margos
gleivėtos.
Dactylogyrus vastator prikibęs prie žiaunų lapelio
 Gėlųjų vandenų girodaktiliozės

• Sukėlėjai: Gyrodactylus cyprini. G.

medius ,G, salaris. Pažeidžia odą,
pelekus ir žiaunas
 Tipas platyhelmintes
(plokščiosios kirmėlės)
Monogenoidea klasė
Juodadėmė (Postodiplostomozė)
• Sukėlėjas Posthodiplostomum cuticola.
• Jie yra iki 1,5cm ilgio. galutinis šeimininkas –
pilkasis garnys. Pirmas tarpinis šeimininkas -
Planorbis genties moliuskas, žuvys –antrasis
šeimininkas. Lokalizuojasi odoje ir poodyje
sudarydami cistą, kurią apsupa juodos spalvos
pigmentas melaninas todėl atsiranda juodos
dėmės.
• Dažniausiai Lietuvoje užsikrečia jaunos žuvys:
kuojos, karpiai, amūrai, ešeriai.
Juodadėmė Postodiplostomozė
 Opistorchozė
parazitinis susirgimas, kurį sukelia
plokščiųjų kirmėlių tipo, siurbikių klasės
(lot. Trematoda) parazitinė kirmėlė,
Opisthorchis felineus (dar vadinama
katininė arba sibirinė siurbikė).
Šie parazitai gyvena žmogaus tulžies
pūslėje, kepenų bei kasos latakuose
sukeldami šių organų pažeidimus.
Opistorchai yra
balzganai gelsvos
spalvos, 7-12 mm
ilgio ir 2-3 mm
pločio. Galutinis
parazito šeimininkas
- žmonės, naminiai
ir laukiniai mėsėdžiai
gyvūnai, kurie ėda
žalias žuvis.
Opistorchų vystymosi ciklas
 Difilobotriozės
Sukėlėjai – kelių rūšių Platyhelminthes tipo,
cestodų /kaspinuočių klasės difilobotrijų
plerocerkoidai. Nešiotojai: daugelis žuvų
rūšių (antrasis tarpinis nešiotojas).
Galutinis nešiotojas – žinduoliai (įskaitant ir
žmogų). Diphyllobothrium latum yra
pats stambiausias žmogaus parazitas.
Jo kūnas gali siekti nuo 3 iki 25 m ilgio.
 Diphyllobotrium kaspinuočių vystymosi ciklas

https://www.sciencedirect.com/topics/medicine-and-dentistry/diphyllobothrium
 Tipas platyhelmintes (plokščiosios
kirmėlės) cestodų / kaspinuočių klasė
Liguliozė.
Sukėlėjas kaspinuočio (Ligula intestinalis) plerocerkoidas.
Kaspinuočio plerocerkoidai stambūs, kūno ilgis siekia
5‒120 cm, plotis 0,5‒1,5 cm. Jie, parazituodami žuvies
kūno ertmėje, įsiterpia tarp vidaus organų, juos spaudžia,
sutrikdo vidaus organų funkcijas, apykaitos procesus,
prasiskverbia į išorę.
Ligula intestinalis vystymosi ciklas
Tipas Nemathelmintes (apvaliosios kirmėlės)

Anisakiazė
Sukelia apvaliųjų kirmėlių Anisakis šeimos Anisakis
simplex, Pseudoterranova decipiens lervos (žmonėms) ir
daug rūšių parazitų gėlavandenėms ir jūrinėms žuvims.

Priklausomai nuo rūšies ir žvejybos zonos, apie 15–100

proc. jūros žuvų yra užkrėstos Anisakis lervomis. Užkrėstų
galvakojų moliuskų yra mažiau – 20–35 proc. Prancūzijoje
atlikti dažniausiai vartojamų žuvų tyrimai parodė, kad 80
proc. ančiuvių, 30 proc. skumbrių, 70 proc. yra užkrėsti
Anisakis lervomis. Dažniausiai lervos aptinkamos žuvies
žarnose, susisukusios į spiralę, apgaubtos kapsule.
Anisakis simplex ir Pseudoterranova decipiens
vystymosi ciklas

https://www.cdc.gov/parasites/anisakiasis/biology.html
 Arguliozė, karpių utėlės
Ligą sukelia Argulus (A. foliaceus,
A. japonicus) priskiriama
nariuotakojų tipui, žandakojų klasei.
Liga paveikia visas žuvų rūšis,
auginamas akvakultūros ūkiuose, ir
natūralių vandens telkinių žuvis.
Parazitas lokalizuojasi žuvų
paviršiuje, minta šeimininko krauju.
Parazito prisitvirtinimo vietoje
susidaro nedidelės kraujosruvos ir
opelės, per kurias į žuvų organizmą
gali patekti virusinių, bakterinių ir
grybelinių infekcijų sukėlėjai.

https://en.wikipedia.org/wiki/Argulus_foliaceus
 Žieduotųjų kirmėlių (Annelida) tipas. Klasė
hirudinea – dėlės
Piscikoliozė
Sukėlėjas Piscicola geometra –žuvinė dėlė. Kūnas cilindrinis.
4-35 mm ilgio ir 3mm pločio. Turi du siurbtukus – priekinį ir
užpakalinį. Priekiniame siurbtuke yra 2 poros juodų akių, o centre
išsikišantis straubliukas, pritaikytas pradurti odą ir siurbti kraują.
Užpakalinis siurbtukas didesnis, spalva gana įvairi, maskuojanti,
žalsvai pilka, rusvai melsva. Per nugaros vidurį eina siaura šviesi
juosta, o ją kerta skersinė juostos.
Vasarą deda kiaušinių kokonus ant povandeninių daiktų.
Antroje vasaros pusėje išrieda jaunos dėlės. Labiausiai nukenčia
karpinės žuvys, ypač žiemojimo tvenkiniuose metu. Kraujasiurbis
parazitas. Žuvims išsivysto anemija. Pažeistose vietose gali
vystytis bakterijos ir grybai.
 Vėžių ir vėžiagyvių susirgimai
• Vėžių susirgimai
• vėžių maras – Aphanomyces astaci;
• Vėžių porcelianinė liga;
• Vėžių rūdžių liga
 Vėžių ligos
• Lietuvoje 1890–1914 m. plačiažnyplių
vėžių laimikiai siekė 250 t per metus.
• Švenčionėliuose buvo vienas didžiausių
vėžių eksporto punktų Europoje.
• Iki 1936 m. pagal statistiką plačiažnyplių
vėžių laimikiai siekė 100 t.
• Vėliau versliniai laimikiai mažėjo dėl
taršos, gyvenamosios aplinkos niokojimo
bei masinio ungurių įveisimo.
 Vėžių maras
• Pagrindinė grėsmė vietiniams Europos vėžiams
buvo ir tebėra vėžių maras. Maras prasidėjo ir
plito daugiausia dėl žmogaus veiklos: svetimų
vėžių rūšių introdukcija, užsikrėtusių vėžių
platinimas, užkrėstų gaudymo įrankių
naudojimas ir kt.
• Vėžių marą sukeliantis grybas Aphanomyces
astaci buvo atsitiktinai introdukuotas į Italiją
1860 m., matyt su Š. Amerikos vėžiais. Vasarą
užsikrėtę vėžiai žūsta per 9 dienas.
• Į Lietuvą vėžių maras buvo įvežtas iš
Amerikos kartu su gėlavandeniais vėžiais
1886 metų viduryje. Grybų sporos gali
plisti ir su vėžių gaudymo įrankiais , kitais
daiktais.
• Simptomai:
• Ant vėžių paviršiaus atsiranda tamsiai
rudos melanomą primenančios dėmės
 Porcelianinė vėžių liga
• Simptomai
• Pastebimos baltos spalvos dėmės raumeniniame audinyje
(ypač uodegos apačioje). Sukėlėjas mikrosporos
Thelohania contejani.
Vėžių rūdžių arba nudegimo žymių liga

Sukėlėjai įvairūs grybai, be jų

dalyvauja ir įvairios bakterijos.
 Rūdžių arba nudegimo žymių
liga
• Pasikeičia kiauto spalvos. Spalva gali
būti nuo juodos iki oranžinės. Oranžinė
spalva atsiranda ir esant mechaniniams
kiauto pažeidimams, taip pat ir lūžio
vietose, jei nutrūkusios galūnės.
 Literatūra:
ŠARKŪNAS, Viktoras. Veterinarinė parazitologija :
veterinarijos specialybės moksleiviams. Vilnius: Mokslas,
1. http://www.oie.int/
2. http://www.akvakultura.lt/home.php
3. http://www.thefishsite.com/
4. www.zuv.lt
5. http://www.growfish.com/