UDK 888.

2-3
Dr57

Dailininkas
Algimantas Dapðys

Dizainerë
Nijolë Juozapaitienë

ISBN 978-9955-682-75-2 © Romualdas Drakðas, 2007

© Leidykla „Eugrimas“, 2007
 Turinys

P I R M A K N Y G A. Prabudimas .................................................. 4

I. Prieðininkas ............................................................................... 5
II. Susidomëjimas ......................................................................... 23
III. Sàjungos ................................................................................... 68
IV. Haratai .................................................................................... 117
V. Þvalgo sëkmë .......................................................................... 128
VI. Leidimas ................................................................................. 149
VII. Dvarvo misija ......................................................................... 221
VIII. Patarimas ............................................................................... 241
IX. Gráþimas ................................................................................. 250

A N T R A K N Y G A. Kova uþ iðlikimà .................................... 255

I. Ultimatumas .......................................................................... 256

II. Karas ....................................................................................... 304
III. Mûðis ....................................................................................... 324
IV. Planai ir ieðkojimai ............................................................... 341
V. Haratø eskadros þûtis ........................................................... 364
VI. Pergalë .................................................................................... 374
VII. Kelio pradþia .......................................................................... 382
PRABUDIMAS
PIRMA KNYGA

4
 I
Prieðininkas

„Mûsø vis dar per maþai. O ir tie patys, kurie jau prabu-
do, beveik visi ne Þemëje. Kas Edure, kas Skruzdþiø plane-
toje, kas kovoja kitoje galaktikoje. Kovoja... Kaip norëèiau ir
að pasinerti á svaiginantá mûðio siautulá... Negaliu. Jau tada,
kai Ardas pasikvietë pasikalbëti, nujauèiau, kad man dar il-
gai teks pasilikti Þemëje. „Elena, – pasakë jis. – Turiu tau
uþduotá...“ Nuo to viskas ir prasidëjo. Suþinojau, kad turësiu
paraðyti knygà. Knygà, skirtà ateities kartoms ir pasakojan-
èià tikrà þmoniø rasës prabudimo istorijà. Nors, tiesà sakant,
að manau, kad mano raðliava bus skirta ne tik þmonëms, bet
ir kitoms rasëms. Kiti... Isai, sidargai, demiurgai, dvarvai –
kiek jø daug ir nuo kuriø man pradëti? Sunku surikiuoti min-
tis. Gerai, kad bent paèiai spausdinti nereikës. Atsiuntë á pa-
galbà sekretoriø. Tik prabudæs, dar neatgavæs jëgø, bet pa-
dëti sugebës. Sugalvojau... Pradësiu nuo isø, tiksliau, nuo ta-
da, kai jaunas isø antrojo klano vado sûnus Iskikas praðo tëvo
leisti jam susigrumti su þmogumi. Bus labai gera pradþia mû-
sø istorijai.
– Pradësim, sekretoriau. Raðyk: „Eduro planeta...“

Eduro planeta. Antrojo isø klano valdos

– Tu tikrai to nori? Juk supranti, kaip tai pavojinga. Ren-

kiesi ne bet kà – þmogø. Pasirink sidargà – já áveikæs taip pat
bûsi pripaþintas kariu. Bent jau nesirink þmogaus patino pa-
èiame jëgø þydëjime. Paimk senolá, vaikà ar bent moterá. Tai
pavojinga, bet ne taip.
– Þinau, tëve, bet að noriu ne vien kariu tapti – noriu bû-
ti didis karys, noriu, kad manimi didþiuotøsi visas klanas. Tu

5
paþásti mane, þinai mano jëgà. Að trisdeðimt metø1 mokiausi,
todël dabar stipresnis nei bet kada. Þinai, esu stipresnis ko-
ne uþ visus tavo kovotojus. Turiu tai padaryti. Be to, juk matei
objektà – jis ne karys, niekada neþudæs.
– Taip, neþudæs. Bet patikëk manimi, að já stebëjau, ma-
èiau, kaip jis juda, maèiau jëgà, kurià rodo aplinkiniams. Tu
stiprus. Bet në vienas ið mûsiðkiø dar niekada neáveikë þmo-
gaus kario, o kiek dràsuoliø þûdavo net kovodami su jø vai-
kais, – kiek abejodamas priminë pirmasis paðnekovas.
– Þinau. Maèiau visø kovø áraðus. Jie per ilgai delsë, leido
nukristi panèiams, leido þmonëms pajusti jëgà. Að tokiø klai-
dø nedarysiu. Tegul objektas stiprus, tegul jis pasiþymi tai-
kiuose þaidimuose, bet jis ne kovotojas. Mes stebëjome jo dar-
bà. Þmonës já vadina istorijos mokytoju. Visas jo darbas susi-
deda ið kalbø, jokio fizinio aktyvumo. Stebëjome já ir namie.
Kasdien jis kûnà lavina ne daugiau kaip valandà. Kartà ma-
tëme já kartu su grupe fiziðkai aktyviau elgiantis – ar tai graþu
vyrui ir kariui gainiotis, mëtyti kaþkoká ðokinëjantá apvalø ob-
jektà. Jis sutriks. Programa nespës aktyvuotis, reakcija nepa-
sieks maksimumo, o að já ir pribaigsiu. Pagalvok, tëve, bûsiu
áveikæs þmogø patinà paèiame jëgø þydëjime. Manai, kad po
to kas nors iðdrás prieðtarauti, kai mane paskelbsi savo ápë-
diniu, – karðtai iðrëþë kalbantysis.
– Bijau, sûnau. Juk þinai, uþ kà tà rasæ iðtrëmë. Þinai is-
torijà. Visiems màstantiesiems ðioje galaktikoje pasisekë, kad
jø buvo tik tûkstantis iðsprûdusiø, ir dar labiau pasisekë, kad
jie atsidûrë planetoje, uþdedanèioje panèius, o kai tai paste-
bëjo, negalëjo ið jos pabëgti. Þinai ir tai, kam þmonës buvo
sukurti ir kaip iðgàsdino savo kûrëjus. Pasakysiu tau, kà þi-
no tik klanø galvos – visus likusius objektus po to, kai dalis
iðtrûko ir pabëgo, buvo nuspræsta sunaikinti ir vis tiek pas-
kutiniai ðimtas vienetø susitiko ir pasislëpë Ligijos planetoj.

1 Visi laiko ir matavimo vienetai apibûdinami Þemëje vartojamais termi-

nais tik skaitytojø patogumui.

6
Dabar planeta apsupta màstanèiøjø susitarimo pajëgø. Á jà
nuolat siunèiami slopinantys spinduliai, tris kartus bandyta
nusileisti planetoje ir viskas, kà mums pavyko pasiekti, – ne-
iðleisti tø kûriniø á kosmosà ir neleisti jø skaièiui pasiekti kri-
tinës ribos. Dabar jø planetoj tëra keli ðimtai. Veikia jie ne
visu pajëgumu, nors ir ne 10 procentø kaip planetoje, uþde-
danèioje panèius.
– Tëve, o kas atsitiko tiems penkiems, kuriø nepavyko
áveikti net iðkvietus demiurgus? – paklausë sûnus.
– Demiurgai – jø kûrëjai. Nors ir brangiai uþ tai sumokë-
jo, bet dar iðsaugojo tam tikrus valdymo kodus. Pritaikius at-
skiras komandas, tuos penkis, visus savo prieðininkus nuga-
lëjusius þmones, pavyko átikinti nustoti viskà naikinti ir pri-
sijungti prie gentainiø Ligijoj. Dabar vienas jø ten visiems va-
dovauja.
– Bet jei jie tokie stiprûs, tai kodël þmonës nebuvo paþa-
dinti ir panaudoti ásiverþus sidargams ið kitur. Iðtisos màs-
tanèiøjø rasës buvo sunaikintos. Deðimtys sauliø sprogo, kol
pavyko juos sustabdyti ir pasiekti pusiausvyrà, – samprotavo
jaunasis paðnekovas.
– Màstanèiøjø sàjunga apie tai galvojo, bet demiurgai pri-
paþino, kad negali visiðkai kontroliuoti ðiø savo kûriniø. Si-
dargus þmonës sustabdytø iðkart, bet kas po to sustabdytø
juos paèius? Agresoriams nugalëti reikëtø paþadinti ne ma-
þiau deðimties tûkstanèiø individø, taèiau po to niekas nega-
lëtø jiems sukliudyti gráþti á planetà, uþdedanèià panèius, ir
iðvesti ið ten visus likusius gentainius, – aiðkino tëvas. – Þi-
nai, kad panèiai pradeda veikti tik po ðeðiø planetos palydo-
vo apsisukimø aplink jà. Iki tol jie atidarytø erdvës vartus á
kità tinkamà planetà ir iðvestø visus. Kiek þmoniø ten dabar
yra? Septynis kartus daugiau nei mûsø klano nariø. Prabudæ
visi uþims galaktikà maþiau nei per deðimt metø ir mes tap-
sim vergais, jei tik iðgyvensim.
– Neþinojau to, bet èia objektas tik vienas. Að já áveiksiu
ir tapsiu klano galvos, tavo, tëve, ápëdiniu.

7
 – Gerai, sûnau. Kova ir áðventinimas bus po pusës metø.
Að pakviesiu klano tarybà, bet taip pat suðauksiu rinktinius
karius ir apsaugos robotus. Perspësiu demiurgus, kad atvyk-
tø bent deðimt jø individø. O tu ruoðkis. Pakviesiu tau Iski-
nà – jis vienintelis áveikë suaugusá, nors ir gerokai pagyvenu-
sá, þmogø patinà
– Iskinà?! Tëve, að visada norëjau, kad jis mane mokytø.
Lauksiu, – dþiugiai suðuko sûnus.
– Sëkmës, sûnau. Rytoj að iðvykstu. Susitiksim po keliø më-
nesiø. Per tà laikà mano kariai paims individà ir atgabens á
Eduro planetà, kur vyksta didþiosios kovos.
Jaunasis paðnekovas ðirdyje dþiûgavo. Jis su baime laukë ðio
pokalbio. Tëvas galëjo uþdrausti kovoti su þmogumi, ir tada su-
duþtø visos jaunojo Iskiko svajonës. Jau daugelá metø jis puo-
selëjo viltis nugalëti patá pavojingiausià visatos padarà ir tapti
gerbiamiausiu isø, taip vadinosi jo tauta, kariu ir klano vadu.
Tëvas, antrojo isø klano vadas, jo neáskaudino ir, nors labai abe-
jodamas, sutiko su bûsima kova bei, kas svarbiausia, pasiuntë
Iskikà mokytis pas patá geriausià kará.

Eduro planeta

„Atrodo, dar nepasenau ir vis dar esu didis karys, – màstë

gatve þingsniuojantis galingo stoto isø rasës atstovas. – Tas
vargðelis sidargas, praeità mënesá metæs man iððûká, iki ðiol gy-
dosi. Kvailys... Jis gi þinojo, kad dar niekas manæs nenugalëjo,
ir praeis nemaþai metø, kol kas nors nugalës.“ Kiekvienas ap-
linkinis isas nedvejodamas pritartø ðioms einanèiojo mintims.
Tik ðitas galingas karys buvo vertas tapti didþiuoju visø klanø
rinktinës vadu. Iskinas þinojo, kad yra geriausias isø rasës ko-
votojas, taèiau net jis nebûtø iðdrásæs stoti á kovà su þmogumi
patinu paèiame jëgø þydëjime. „Tai, kà sumanë Iskikas, – be-
protybë, – toliau màstë senasis karys. –. Jei jis nebûtø klano
vado sûnus, aplinkiniai já tiesiog iðjuoktø. Þinoma, vaikis silp-

8
nesnis uþ já patá, bet stiprus. Taèiau ar tai svarbu? Iskikui dar
penkiasdeðimt metø reikëtø mokytis prieð stojant á dvikovà su
þmogumi. Net jei prabus nevisiðkai ir panèiai nenukris, fizið-
kai ir energetiðkai objektas spës atstatyti bent pusæ savo gali-
mybiø, o ta pusë yra daugiau nei turi geriausias klano, kà ten
klano, geriausias isø rasës ar net geriausias Màstanèiøjø sàjun-
gos karys. Gerai, kad ðalia bus jis, Iskinas, su geriausiais ið sa-
vo rinktinës bei demiurgai. Ðie padarai sukûrë þmones pagal
savo atvaizdus, suteikæ jiems ávairiø galiø, ir tikëjosi, kad ko-
vose su kitais màstanèiaisiais kûriniais jie bus paklusnûs, ne-
sulaikomi kariai. Iðëjo kitaip. Kûriniai tik ið dalies galëjo bûti
kontroliuojami demiurgø ir tik bûdami po vienà bei nesujun-
gæ savo galiø. Galbût su ðiuo objektu viskas bus gerai? Visgi al-
ternatyvos nëra, vadas liepë mokyti Iskikà, ir jis, didysis Iski-
nas, ávykdys klano vado norà. Senasis karys parodys mokiniui
visus slaptus judesius kovojant ne tik ginklais, bet ir rankomis
ar net galva. Ðiaip Iskikas geras ir perspektyvus vaikis. Kada
nors jis bus vertas uþimti klano vado vietà. Jei tik viskas bus
gerai, Iskinas pirmas prisieks jam iðtikimybæ. Jei tik viskas bus
gerai...“

Þemë (planeta, uþdedanti panèius).

2015 metai po Kristaus, birþelio 29 diena

Vyras buvo tikrai geros nuotaikos. Baigësi pamokos. Paga-

liau mokykloj atostogos. Mokiniai turbût net neátaria, kaip atos-
togø laukia mokytojai. Gerà þmogaus nuotaikà skatino ir pa-
galiau atëjusi ilgai laukta vasara. Pusæ birþelio vyravo lietingi
bei vësûs orai ir tik neseniai oras áðilo. Tai buvo pats mëgsta-
miausias Ardo, jauno, trisdeðimt dvejø metø amþiaus istorijos
mokytojo, metø laikas. Þmogus jautësi kaip niekad gerai. Gal-
vojo apie tai, kaip vakare suburti draugus paþaisti krepðiná ir
ar eiti ryt á karatë treniruotæ. Kaþkada buvæs maþos ðalies rink-
tinës narys, dabar jis sportavo tik savo malonumui, daugiau

9
palaikydamas formà, nei siekdamas tolesnio tobulëjimo. Nepai-
sant savo daugiau protinio darbo pobûdþio ir to, kad nebuvo
dvideðimtmetis, dar neprarado lankstumo bei greièio, vis dar
galëjo ámesti kamuolá á krepðá ar padaryti vadinamàjá ðpagatà.
Ardas buvo kovotojas, bet ne karys. Ðis þmogus nemëgo karo,
nemëgo luoðinti þmoniø, net nemëgo muðtyniø, nors anksty-
voje jaunystëje jam teko gyventi rajone, kur gebëjimas muðtis
padarydavo vyrà autoritetu aplinkiniø akyse. Tai buvo ganëti-
nai taikus, bet ryþtingas ir valingas þmogus, gebantis apsigin-
ti, bet nerodantis agresijos. Bûtent ðá asmená pasirinko Iski-
kas savo prieðininku. Pergalë prieð ðá individà suteiktø jauna-
jam isui galimybæ bûti iðventintam á didþius karius ir tapti ne-
ginèytinu klano vado ápëdiniu.
Gerai nusiteikæs Ardas stovëjo prie tekanèios upës ir ste-
bëjo antis, besiteliuðkuojanèias prie kranto. Aplinkui buvo
stulbinanèiai ramu ir pasakiðkai graþu. Þalia sodri þolë, veð-
liai pridygusi po lietingø dienø, bei þydras dangus ir sraunûs
rusvoki upës vandenys sudarë nepakartojamà peizaþà. Ardas
ðirdyje buvo romantikas. Iðsirinkæs nuoðalesnæ vietelæ, jis va-
landø valandas galëjo groþëtis gamta ar stebëti gyvûnus. Ðá
kartà viskas buvo kaip visada. Aplinkui nesimatë në gyvos
dvasios, gal iðskyrus antis, vyravo visiðka ramybë. Taèiau Ar-
dui tik atrodë, kad jis vienas. Jau keliolikà minuèiø þmogø
stebëjo isø komanda, atsakinga uþ ðio objekto pristatymà ko-
voms á Eduro planetà. Ásitikinæ, kad aplinkui nëra nereika-
lingø liudininkø, atvykëliai pradëjo savo misijà. Þmogus ne-
pajuto nei iðgàsèio, nei skausmo, jis, tiesà sakant, nieko ne-
pajuto. Paskutinis vaizdas, kurá Ardas pamatë prieð praras-
damas sàmonæ, – balta ðviesa ir susiliejantys upës vandenys.
Upë tekëjo toliau, bet kà tik prie jos stovëjæs þmogus iðnyko.
Jei ðalia bûtø kitas þmogus, jis taip ir nebûtø suvokæs, kur
galëjo dingti prie upës rymojæs asmuo.

* * *
„Sunku papasakot, kà tuo metu jautë Ardas. Numanau, kà
bûèiau jautusi pati, bet net neásivaizduoju pirmojo prabudu-

10
siojo reakcijos. Gaila, kad pats Ardas tik ðykðèiais þodþiais nu-
pasakojo pirmàsias valandas Eduro planetoje. Kà gi, teks rem-
tis tik jo paties pasakojimu, nors ir koks sausas bei neinfor-
matyvus tas pasakojimas bûtø.“
– Raðyk toliau, sekretoriau: „Eduro planeta...“

Eduro planeta

Jis prabudo keistoje baltoje patalpoje. Pirma mintis, atsi-

radusi Ardo galvoje atgavus sàmonæ, tikriausiai buvo bûdin-
ga visiems þmonëms, patekusiems á panaðià situacijà. Ji skam-
bëjo maþdaug taip – kur að ir kas nutiko? Antra, sekusi po
jos, buvo kiek specifiðkesnë ir iðreiðkë áproèiu tapusá Ardo su-
sirûpinimà savo akiniais. Suriðtos tik atsigavusiojo rankos
trukdë ieðkoti ðio ryðkiam vaizdui bûtino daikto. Tik po ku-
rio laiko þmogus suprato, kad akiniø jam nebereikia. Jis vis-
kà mato ir be jø. Be to, neblogiau. Ardas, apsipratæs su savo
pagerëjusiu regëjimu, netruko tuo pasinaudoti ir puolë inten-
syviai dairytis. Tik pasukæs galvà á ðonà, þmogus pamatë kaþ-
kà, kas atrodë panaðus á loká su drabuþiais ar á grobuoná ið
neseniai þiûrëto fantastinio filmo. Gerø trijø metrø ûgio bû-
tybë ramiai stebëjo atsigavusá þmogø ir kaþkà burzgë. Po tru-
putá keisti garsai ëmë aiðkëti ir, tik atsigavæs ið ðoko, Ardas
suvokë, jog bûtybë kalba ir nori kaþkà pasakyti, kas aiðkiai
skiriama jam. Neuþilgo jis suprato, kas jam padeda suvokti
bûtybës þodþius – tai pasirodë esanti paprasta dëþutë, kaþko-
kiu bûdu besilaikanti ant virðugalvio. Bûtybë kaþkà vapaliojo
apie kovà, kurioje Ardui suteikta garbë dalyvauti, ir apie tai,
kad jis bus vedamas á arenà. Þmogus vis dar buvo ðokiruotas
ir ið visø jëgø kovojo su apimanèia já panika, todël visi keisto
padaro vapaliojimai, neuþsilikdami galvoje, jam slydo pro au-
sis. Ilgainiui Ardas nurimo, bet vietoj áprastos ramybës atsi-
rado keistas jausmas, lyg kûnas bûtø pildomas energija, aið-
këtø màstymas, aðtrëtø rega ir klausa. Þmogus savyje pradë-

11
jo jausti jëgà, didesnæ nei bet kada anksèiau. Ðis jausmas to-
lydþiai stiprëjo ir suteikë nepaaiðkinamo pasitikëjimo savimi
net tokioje svetimoje aplinkoje. Todël Ardas, nuëmus panèius,
verþusius jo rankas, nesiprieðino vedamas á arenà.
Arena buvo didelë, kaþkuo panaði á statytas senovës Ro-
moje. Aplinkui matësi daug ávairiø bûtybiø, daugiausia jau re-
gëtø grobuoniø ir lokiø miðiniø, nors ðmëkðtelëjo ir þmogiðki
veidai. Ardas suprato, kad jis ne Þemëje, bet nesuvokë, kodël
jis vis dar kvëpuoja. Þmogus neþinojo nei to, kad jo kûnas vi-
sø pirma prisitaikë prie esamos aplinkos, nei to, kad tai uþ-
programuota kiekviename þmoguje tam, kad jis galëtø kovoti
bet kurioje planetoje, á kurià já nuspræstø pasiøsti kûrëjai de-
miurgai. Taèiau mintys apie kvëpavimà greitai dingo. Link jo
artëjo vienas didþiulis „lokbuonis“, kaip mintyse já pavadino
Ardas. Judesiai nebuvo labai spartûs, bet jie aiðkiai liudijo ðio
padaro agresijà. Þmogus nesuprato, kodël já puola, bet kovo-
tojo instinktai, lavinti beveik per dvideðimt treniruoèiø me-
tø, darë savo. Ardas negalvojo, kodël jis apskritai nieko ne-
besvarstë, o tik automatiðkai gynësi nuo netikëto puolimo.
Lokbuonis pradëjo kovà mojuodamas kaþkokiu ilgu strypu, uþ-
aðtrintu abiejuose galuose. Ardo akimis þiûrint, tas mojavimas
buvo labai lëtas. Pritûpæs ir iðvengæs pirmo smûgio, þmogus
apsisuko aplink savo aðá ir atsidûrë uþ agresyvaus lokbuonio
nugaros. Ardas judëjo, jo paties nuomone, normaliu, kovose
áprastu greièiu, toli graþu ne tuo, kurá jis pasiekdavo ruoðda-
masis pasaulio karatë èempionatui ar be taisykliø vykstanèiai
kovai, kurioje þmogus kadaise dalyvavo, norëdamas uþsidirb-
ti pinigø. Tais laikais smûgiuodamas ranka jis pasiekdavo to-
ká greitá, kad galëdavo atlikti kino filmuose matytus triukus
su moneta – kai partneriui nespëjus sugniauþti kumðèio, Ar-
das ið jo delno paimdavo monetà. Bet net ðie, jo manymu, ne-
labai greiti judesiai buvo kelis kartus spartesni nei lokbuo-
nio. Atsidûræs prieðininkui uþ nugaros, þmogus lengvai ðok-
telëjo ir spyrë puolanèiajam á nugarà taisyklingu ðoniniu, va-
dinamuoju „jokogeni“ smûgiu. Ardo koja pataikë tiesiai var-
þovui tarp menèiø.

12
 Tolesnë kovos eiga þemietá kaip reikiant nustebino. Smû-
gis, kurá, Ardo manymu, atlaikytø bet kuris gerai treniruo-
tas prieðininkas Þemëje, bloðkë daugiau nei trimetriná stam-
bø lokbuoná gerus penkis metrus á prieká. Tribûnose pasigir-
do klyksmas ir ásijungë garsinis signalas. Þmogaus prieðinin-
kas, nepaisydamas kilusios erzelynës, atsistojo ir bandë dar
kartà pulti. Tik jo judesiai Ardui kuo toliau, tuo labiau pri-
minë sulëtintà kinà. Lengvai iðvengæs duriamojo smûgio, þmo-
gus sukamuoju kojos judesiu kirto per prieðininko pakinklius
ir dar kartà nuvertë lokbuoná ant þemës. Suëmæs viena ran-
ka uþ ginklo, kurá rankose gniauþë prieðininkas, þmogus be
dideliø pastangø iðplëðë já ið keistojo padaro gniauþtø.
Po akimirkos á arenà áðoko dar keli, kaip pamanë Ardas,
apsauginiai lokbuoniai ir metaliniai daugiakojai padarai. Par-
griuvæs þmogaus prieðininkas atsikëlë ir paleido á Ardà disko
formos besisukantá daiktà. Lengvai iðvengæs disko, þmogus
puolë pirmà metaliná objektà ir rankos smûgiu perskëlë já pu-
siau. Pirmas pribëgæs padaras, nespëjæs net uþsimoti ginklu,
gavo dvigubà rankø smûgá á krûtinæ, o kitas, atsilikæs per þings-
ná, – ðoniná smûgá koja á veidà. Kovos baigtis visiems buvo aiðki.
Ardas sulig kiekviena minute jautësi guvesnis ir stipresnis. Jis
jau nesistebëjo prieðininkø lëtumu ar savo jëga. Þmogaus ne-
stebino ir netikëtai atsiradæs jo gebëjimas per atstumà valdy-
ti daiktus, vadinamas telekineze. Paskutiná robotà Ardas ið-
këlë ir trenkë á þemæ net neliesdamas jo rankomis. Savo pir-
mà prieðininkà þmogus, lengvai pakëlæs uþ drabuþiø, pakabi-
no ant arenoje ábesto stulpo, kur pastarasis ir liko kabëti juo-
kingai maskatuodamas kojomis. Tada pasirodë demiurgai...

Ið didþiojo kario Iskino atsiminimø

Að, didysis karys Iskinas, stovëjau prie savo klano vado ir

stebëjau arenà. Þmogus buvo ramus. Jis nesiprieðino, kai bu-
vo nuimami panèiai. Jis buvo kiek nustebæs ir iðsigandæs. Ob-

13
jektas dairësi aplink ir nieko nedarë. Tada maniau, kad Iski-
kas turi galimybæ nugalëti. Jaunasis kovotojas pasirodë arenoj
ir puolë þmogø. Klano vado sûnus judëjo greitai, bet atsargiai.
Buvo matyti, kad tai tikras karys, valdantis savo kûnà, staigus
ir stiprus. Jau pirmas smûgis serpu turëjo bûti mirtinas. Iski-
kas smogë stipriai ir greitai beveik neuþsimodamas, jëgai pa-
naudodamas visà savo kûnà. Ávyko tai, ko að ir bijojau. Þmo-
gus lengvai pritûpë, apsisuko aplink savo aðá ir atsirado Iski-
kui uþ nugaros. Visa tai buvo padaryta tokiu greièiu, kuris ne-
ámanomas jokiam þinomam Màstanèiøjø sàjungos kovotojui.
Bet dar buvo vilties. Gal objektas tik iðsisuko. Maèiau, kaip kei-
tësi klano vado veidas. Jis bijojo dël sûnaus. Visi þino, kokie ne-
gailestingi yra þmonës. Viskas... Viltis mirë. Þmogus lengvai ir
gracingai ðoktelëjo bei trenkë koja Iskikui á nugarà. Kojos smû-
gis buvo tiesiog tobulas. Tada supratau: jaunojo kario prieði-
ninkas ne tik susipaþinæs su kovos menais – tai aukðtesniojo ly-
gio kovotojas ar net meistras. Objekto prabudimas vyko tiesiog
þaibiðkai, reikëjo skelbti pavojø ir bëgti klano vado sûnui á pa-
galbà. Vadas viskà suprato. Jis suriko karo ðûká, nuskambëjo
pavojaus signalas. Sargybiniai paleido robotus, á arenà puolë
mano rinktinës kariai. Ten nuskubëjau ir pats, nors supratau,
kad ðansø sutramdyti ásisiautëjusá objektà mes beveik neturi-
me. Tai nebuvo pirma kova, kai þmonës prabunda greièiau nei
numatyta ir tampa neáveikiami. Ðis atvejis, atrodë, taip pat bu-
vo bûtent toks. Nemaèiau, kaip þmogus sutriuðkino pirmà ro-
botà, bet tai, kà pastebëjau, mano dalyvavimà kovoje padarë
beprasmiðku. Objektas judëjo daug kartø greièiau nei mano ge-
riausi kariai. Jis buvo daug kartø stipresnis nei stipriausias
klano atstovas. Taèiau mane sustabdë visai kas kita. Objektas
iðkëlë paskutiná apsaugos robotà á orà, net nepaliesdamas jo
rankomis. Prabudimas ávyko, ir nuo ðiol þmogaus galios neið-
vengiamai didës. Objektà dar galima sunaikinti já bombarduo-
jant ið oro ar paveikti demiurgø pastangom. Kitø galimybiø pa-
siekti pergalæ nebuvo. Labiausiai mane sukrëtë tai, kad þmo-
gus nieko nenuþudë. Jis suþeidë ir pritrenkë visus mano ka-

14
rius, bet jø nenusiuntë myriop. Objektas lengvai uþkëlë Iski-
kà ant stulpo ir paliko já ten kaboti, taip pasiðaipydamas ið vai-
kio, bet jo stipriai nesuþeidë. Þmogus nerodë noro þudyti, jis
galëjo pasigailëti. Tada pasirodë demiurgai...

* * *
Ardas juos matë. Tai buvo beveik tokie pat þmonës kaip
ir jis pats. Gal aukðtesni, liesesni ir baltesnës odos. Netikëtai
jis iðgirdo keistus balsus. Jie skambëjo ne ausyse, kaip bûna,
kai su kuo nors ðnekiesi, bet galvoje. Balsai Ardà ragino nu-
rimti, neþudyti lokbuoniø ir nusilenkti jø vadui. Þmogus ne-
pyko, jam nereikëjo nusiraminti, kaip ir þudyt jis neketino.
Taèiau lankstytis jis nenorëjo ir net negalvojo. Ásakinëjantys
balsai pradëjo erzinti, todël Ardas tiesiog nusprendë jø negir-
dëti. Keista, bet balsai iðsyk nurimo. Visa tai sukëlë didesná
ðurmulá nei jo pirmas smûgis koja. Panaðûs á þmones subjek-
tai iðbalo dar labiau, susiëmë uþ rankø, bet po keliø minuèiø
atsitraukë ir puolë atgal á arenos tribûnas.

Ið didþiojo kario Iskino atsiminimø

Að gráþau prie savo vado. Ðis nurimo pamatæs, kad jo sû-

nus gyvas, todël viskà stebëjo kiek susidomëjæs ir nebebijo-
damas dël Iskiko gyvybës. Nesmagu, þinoma, kad sûnus ið-
keltas pajuokai, bet svarbiausia, kad jis gyvas ir smarkiai ne-
suþeistas. Demiurgai artëjo prie þmogaus. Visi þinojo, kaip vei-
kia iðblyðkëliai. Retas atsispiria jø balsams. Anksèiau net ir
þmonës, patys to nesuprasdami, priimdavo demiurgø mintis
bei pasiûlymus. Visos deðimt baltø bûtybiø sustojo per kelis
metrus nuo þmogaus ir nukreipë á já savo þvilgsnius. Þemie-
tis turëjo nulenkti galvà ir priëjæs prie klano vado jam nusi-
lenkti. Taèiau to neávyko. Demiurgai sujudo. Visi þiûrovai tri-
bûnose sunerimo. Jei demiurgai jo neáveiks ir prabudimas
ávyks iki spëjus þmogø nugalëti, prireiks labai daug aukø, no-

15
rint sunaikinti ðá objektà. Demiurgai susiëmë rankomis, taip
suvienydami savo jëgas. Niekas negalëtø jiems atsispirti. Nie-
kas... Taèiau þmogus toliau ramiai stovëjo ir net nemanë jiems
paklusti. Prabudimas progresuoja sparèiau nei áprasta, o de-
miurgai negali áveikti ðio objekto. Tai supratau að, tai supra-
to ir klano vadas. Nuo jo sprendimo priklausë, ar pakils á orà
mûsø pilotai, ar jie tolimo veikimo ginklais bandys sunaikin-
ti taip nemaloniai isams susiklosèiusios kovos kaltininkà. Vie-
nas dalykas mane stebino: þmogus nenorëjo þudyti. Gal su juo
galima tartis? Að iðsakiau vadui savo samprotavimus ir ga-
vau jo leidimà pabandyti kalbëtis su ðiuo neátikëtinu padaru.
Tuo metu arenoje vyko stebuklai. Þmogus nepasidavë demiur-
gams, bet jø nepuolë. Dþiugu matyti, kai taip pamokomi pa-
sipûtëliai. Patys pagaliau suprato, kà sukûrë. Að dar kartà ási-
tikinau, kad objektas nori kalbëtis. Jis neþudys Iskiko, neþu-
dys mano kariø ar tø paèiø demiurgø. Grubia jëga áveikti jo
dabar negalim. Vadui reikia laiko nuspræsti, kaip iðgelbëti savo
pavaldinius ir nukenksminti þmogø. Að pradëjau derëtis, pa-
siëmæs vertimo dëþæ.

* * *
Tik paëmæs vertimo dëþæ Ardas suprato, kad ðis prietai-
sas jam nereikalingas. Jis puikiai suvokë, kà ðneka lokbuo-
nis, kà ðûkauja padarai tribûnose. Ðis suvokimas buvo tik vie-
nas ið daugelio, þmogaus patirtø tà dienà. Jis jau atbuko ir
nustojo stebëtis, labiausiai troðko, kad já paliktø ramybëje bei
duotø laiko susivokti, todël praðneko be vertimo dëþës. Pra-
ðneko ne tiek lûpomis kiek mintimis, kas vël nustebino prieð
já stovintá padarà.
– Kas jûs? Kodël mane visi puola? Kur að apskritai esu ir
kas èia vyksta? Pagaliau, kas tie barsukai, kurie bandë á ma-
no smegenis álásti? – paklausë þmogus.
– Matyt, prabudimas sparèiai progresuoja. Að atsakysiu á
visus tavo klausimus tik po to, kai tu atsakysi á mano: ar tu

16
ruoðiesi nuþudyti savo prieðininkà? – paklausë greitai susitvar-
dæs Iskinas.
– Kam man já þudyti? – nustebo Ardas. – Jis man nieko ne-
padarë. Ir apskritai, kodël að turëèiau norëti kà nors nuþudy-
ti? Jei mane dar kas nors puls ir nebus kitos iðeities, tada gal-
bût, bet dabar nematau prasmës. Taigi, kà visa tai reiðkia?
– Mums nebûtina kalbëtis arenoje, – kiek apmàstydamas
iðgirstus paðnekovo þodþius praðneko isas. – Tave nuves á
kambará, kuriame tu prabudai, ir pateiks maistà, kurá tu val-
gai. Að praneðiu vadui, kad jo sûnus gyvens, ir iðkart atvyk-
siu. Tada, paþadu, papasakosiu viskà, kas tave domins.
– Jei sumanët vël mane uþdaryti – nepavyks, – kur kas
grieþèiau perspëjo Ardas.
– Niekas net nebandys tavæs uþdaryti, – patikino Iskinas. –
Tu laisvas. Èia tik pasiûlymas. Kai viskà papasakosiu, galësi
rinktis – ar tuoj pat gráþti namo, ar vykti bet kur kitur. Visi
tavo norai bus iðpildyti.

Þmogus apsisuko ir neskubëdamas nuëjo arenos iðëjimo

link. Iskinas kurá laikà þiûrëjo jam pavymui ir màstë, ar tik
tardamasis jis nedaro klaidos. Gal objektà tiesiog reikëjo su-
naikinti? Kita vertus, yra nemenka galimybë ðá þmogø taikiai
nusiøsti pas kitus panaðius objektus á Ligijos planetà. Galu-
tinai apsisprendæs karys pasuko klano vado link.

* * *
– Vade, manau, þmogui reikia viskà papasakoti ir pasiûly-
ti dvi galimybes: gráþti á Þemæ ir viskà pamirðti arba vykti á
Ligijà. Galime net leisti jam su savimi paimti kelis artimuo-
sius ið Þemës, – pasiûlë Iskinas, prieð tai perpasakojæs savo
pokalbá su ramybës drumstëju.
– Kokios kitos galimybës? – pasidomëjo klano vadas.
– Galime iðvest já á plynlauká, kviesti pilotus ir bandyti su-
naikinti, – svarstë senasis karys.
– Pavyktø?

17
 – Neþinau, – prisipaþino Iskinas. – Kuo labiau já puoli, tuo
sparèiau jis bunda. Ið demiurgø þinome, kad objektas gali at-
rasti savyje gebëjimø valdyti aplinkos energijà. Tada jam pa-
kaktø energijos ir susikurti skydà, ir pulti mûsø pajëgas. Þi-
noma, kariniai isø laivai atsilaikys, bet ar neteks sunaikinti
visà planetà, kad bûtø sunaikintas ðis þmogus? Man ði pla-
neta patinka. Bûtø gaila.
– Ne tik gaila. Ði planeta klanui neða didþiules pajamas, –
pradëjo karðèiuotis klano vadas. – Naikindami planetà, susilp-
ninsime patá klanà. Iskinai, ar tu ásitikinæs, kad jis nepuls
siautëti ir visø þudyti? Mes ne su màstanèiuoju bandom susi-
tarti. Ar galime bûti kuo nors tikri?
– Neþinau. Bandyti galime. Nepavyks sutarti, kaip nors áso-
dinsim já á laivà ir sunaikinsim su visu laivu uþ planetos ri-
bø, – pasiûlë Iskinas.
– Pajëgsim?
– Galbût, – tarë senasis karys, pats tuo abejodamas. – Jis
vienas. Jam apsiginti neuþteks energijos. Turëtø pasisekt. Tik
neskubëkime. Pabandykim já iðtirti. Anksèiau demiurgai iðkart
atskirdavo mus nuo prabudusiøjø. Su ðiuo objektu jie nieko
negalës padaryti. Atsisakysime perduoti objektà iðblyðkëliams,
motyvuodami þmogaus nenoru su jais bendrauti, o jëga jo de-
miurgai neprivers.
– Gerai, Iskinai, imk viskà, ko reikia. Tau suteikiamas pa-
tarëjo rangas. Nuo ðiol tavo ásakymas, jei tik jis neprieðtarauja
manajam, privalomas visiems klano nariams. Taèiau, þinok,
kad ði valdþia – tai ir tavo atsakomybë. Neáveiksime þmogaus,
turësime dideliø nuostoliø – atsakysi tu. Taigi stenkis kaip
nors já kontroliuoti, – valdingai nuskambëjo klano vado nuro-
dymas. Iskinas viskà puikiai suprato. Nuo ðio momento pri-
klausë tolesnis senojo kario likimas. Ávykdys uþduotá – smar-
kiai kils karjeros laiptais. Neávykdys – gali ir galvà padëti. Ði
perspektyva Iskinui nebuvo maloniausia, juolab kad jis net ne-
ásivaizdavo, kaip praktiðkai ágyvendinti savo mintis.
– Kaip man já nugalëti? Gal kà patartumët? – atsargiai pa-
sidomëjo Iskinas.

18
 – Neþinau. Tavo idëja – tu ir galvok, – atrëþë antrojo isø
klano vadas.
– Klausau, vade. Tavo nurodymas bus ávykdytas, – tarda-
mas ðiuos þodþius senasis karys susiruoðë eiti.
– Tiesa, Iskinai, dëkui tau uþ sûnaus gyvybæ, – sustabdë va-
das paðnekovà. – Pabandyk apginti ir jo garbæ. Paskleisk per in-
formaciná tinklà klano nariams, kokia rimta ir puiki buvo kova
tarp mano sûnaus ir prabudusio þmogaus patino kovotojo. Ne-
akcentuok, kaip baigësi kova, pabrëþk, kad sûnus atsilaikë prieð
toká neáveikiamà prieðininkà ir liko gyvas. Að pats rimèiau pa-
kalbësiu su Iskiku. Be to, gal gali já paimti á savo rinktinæ? Jam
reikia daug ko iðmokti prieð tampant ápëdiniu, – ádëmiai þvelg-
damas senajam kariui á akis paklausë antrojo isø klano galva.
– Klausau, vade. Iskikas man patinka. Jis narsus, tik gal
dar nepatyræs. Padarysiu viskà, vade, – nesvyruodamas suti-
ko Iskinas. Vadas, klausydamas jo þodþiø, atsipalaidavo. Átam-
pa, prieð tai kausèiusi jo judesius, atslûgo.
– Gerai, Iskinai. Eik, – kur kas ramiau pasakë antrojo isø
klano vadas.

* * *
Ardas stebëtinai gerai ir greitai apsiprato su aplinka, so-
èiai pavalgë ir buvo visiðkai ramus.
– Matau, aprimai, þmogau, – pradëjo pokalbá Iskinas, kà
tik pasikalbëjæs su klano vadu ir atskubëjæs pas þmogø.
– Aprimau. Kas ið to kad nervinsiuos? Tik dël artimøjø ne-
ramu. Ieðkos manæs, jaudinsis, – pasidalijo savo bûgðtavimais
Ardas.
– Dël artimøjø nesijaudink. Jei nuspræsi, gràþinsim tave á
tà paèià vietà ir tà patá laikà, ið kurio paëmëm, – patikino
þmogø paðnekovas.
– Jauèiu, kad nemeluoji. Vëliau paaiðkinsi, kaip tai ruo-
ðiatës padaryti. Dabar norëèiau gauti atsakymus á anksèiau
pateiktus klausimus.
– Gerai, – sutiko Iskinas. – Kà þinau, papasakosiu. Jei no-
rësi plaèiau, nuvesiu tave á informaciná centrà. Vadas liepë nuo

19
tavæs nieko neslëpti, nes tik visa informacija padës tau apsi-
spræsti.
– Dþiugu. Pradëkim nuo tavo vardo ir to, kas èia vyksta, –
pasiûlë Ardas.
– Vardu að Iskinas, þmogau. Esu Màstanèiøjø sàjungos
rinktinës vadas ir klano vado patarëjas.
– O að vardu Ardas. Dëstyk, kur að ir kodël èia esu.
– Pradëkim nuo to, kodël tu èia, – pradëjo savo pasakoji-
mà isø karys. – Mûsø tautoje egzistuoja paprotys, kad subren-
dæs vyriðkos lyties klano narys gali bûti laikomas kariu tik
tuomet, kai garbingoje dvikovoje nugali pavojingà prieðinin-
kà. Kuo prieðininkas pavojingesnis, tuo kario statusas aukð-
tesnis. Iskikas norëjo susikauti su labai pavojingu, jei ne pa-
vojingiausiu, prieðininku tam, kad galëtø tapti neginèytinu
klano vado ápëdiniu. Ðtai mes tave ir pagrobëm bei pristatëm
á arenà kautis su vado sûnumi.
– O kodël prieðininku iðsirinko mane, jei jam reikëjo pa-
vojingiausio? – pasidomëjo þmogus. – Þemëj daug vaikinø ir
stipresniø, ir greitesniø uþ mane. Galëjo pasirinkti koká ko-
vos meistrà.
– Kovos meistras labai greitai taptø isams neáveikiamu
prieðininku. Iskikas norëjo labai pavojingo, bet áveikiamo vy-
riðkos lyties atstovo paèiame jëgø þydëjime, ne kario ar ko-
vos meistro, – paaiðkino Iskinas.
– O kodël þmogaus?
– Palauk, neskubink. Iðdëstysiu viskà ið eilës, – sustabdë
þmogø isø karys, pradëdamas savo pasakojimà apie tai, kuo ið
tiesø yra þmonës, kada jie buvo sukurti ir ko siekë jø kûrëjai.
Galbût ðokas, patirtas anksèiau, o gal vykstantys jame po-
kyèiai leido Ardui ganëtinai ramiai iðklausyti Iskino dëstomà
istorijà. Net praëjus deðimtims metø þmogus galëdavo viskà
paþodþiui pakartoti: „Dël nestabilios struktûros Þemë spindu-
liuoja tam tikrà spinduliø rûðá, veikianèià visus gyvus orga-
nizmus. Ðie spinduliai skatina genetinius pakitimus. Dël jø Þe-
mëje gyvûnø evoliucija vyksta neátikëtinai sparèiai. Todël gy-

20
vybë jûsø planetoje beveik nesunaikinama. Kisdami gyvieji or-
ganizmai sugeba prisitaikyti prie bet kokiø gyvenimo sàlygø.
Tai lieèia ir mikroorganizmus, ir didþiuosius gyvûnus. Þmo-
nes ðie spinduliai veikia savotiðkai. Ilgainiui jie nuslopina þmo-
gaus smegenø ir energetiná aktyvumà. Þemëje gyventojai pa-
naudoja ne daugiau kaip deðimtadalá savo galimybiø. Spindu-
liø poveikis beveik nepastebimas ir sparèiau ima reikðtis pra-
ëjus pusei metø, pagal þmoniø laiko skaièiavimo skalæ – nuo
atsiradimo planetoje.“ Dabar Ardui tai atrodë normalûs, pui-
kiai daugumai þemieèiø þinomi faktai, o tada... Tada tai bu-
vo þinia, apvertusi aukðtyn kojomis visà þmogaus pasaulëþiû-
rà. Kitaip negu jau nuskambëjæ, kiti paðnekovo þodþiai nepa-
darë þemieèiui tokio áspûdþio. „Keistas sutvërimas þmogus, –
galvojo Ardas, prisimindamas savo pirmàjá pokalbá su Iskinu.
Kodël jam visada atrodo svarbiau tai, kas tuo konkreèiu mo-
mentu lieèia já patá? Tuo metu sukoncentravau dëmesá á kal-
bas apie þmones bei ligijieèius ir beveik visai neatkreipiau dë-
mesio á pasakojimà apie sidargus, o bûtent ði istorijos dalis,
kaip pasirodë vëliau, buvo svarbiausia. Kaip tada sakë Iski-
nas: „Beveik prieð 20 000 jûsø planetos metø (tikslesnæ datà
rasi informacinëje sistemoje) á mûsø galaktikà ásiverþë sidar-
gai. Ið pradþiø niekas á juos nekreipë dëmesio. Manëm, kad
sidargai pasitenkins keliomis kraðtinëmis sistemomis ar susi-
kibs su kokia nors civilizacija, nepriklausanèia màstantiesiems.
Visgi viskas klostësi kiek kitaip. Per ne visà ðimtmetá jie uþ-
ëmë beveik pusantro ðimto planetø sistemø, t. y. ðimtus pla-
netø, ið kuriø gera deðimtis pasirodë tinkamos gyvybei, o tri-
jose buvo aptikta civilizacijos uþuomazgø. Viena ið tokiø civi-
lizacijø atrodë ganëtinai toli paþengusi, turëjo stiprias apsau-
gos pajëgas ir kontroliavo septynias planetas. Màstantieji jau
turëjo ryðiø su ðia civilizacija ir siûlë stoti á sàjungà, bet ðie
atsisakë. Per beveik deðimt metø sidargai sunaikino visus tos
civilizacijos atstovus. Tik tada mes supratome, koks pavojus
iðkilo galaktikai. Pradëjome karà ir jau pirmame mûðyje bu-
vome sumuðti.“

21
 „Ádomi situacija, – galvojo þmogus, stebëdamas nueinantá
Iskinà. – Dabar man teks kai kà iðsiaiðkinti, po to þiûrësim.
Nemanau, kad strimgalviais pulsiu á Þemæ ar á Ligijos plane-
tà. Reikëtø kaip nors paðnekëti su ligijieèiais. Ádomu, gal yra
galimybë tai padaryti fiziðkai nesusitinkant. Teks ið naujo su-
sipaþinti su savo galimybëmis. Tada, kai visiðkai bûsiu pasi-
ruoðæs, paþiûrësim, ar taip jau gerai turëti kontroliuojamus
þmones... Nemanau, kad þemieèiai dar ilgai bus uþdaryti.“

22
 II
Susidomëjimas

Demiurgø gyvenamoji erdvë.

Demiurgø Baltojo rato planeta.
2015 metø liepos 2 diena

– Valdove, nëra jokios abejonës. Mes viskà patikrinome.

Þmogus genetiðkai yra vieno ið pirmøjø mûsø sukurtø eg-
zemplioriø pasikartojimas.
– Patikrink dar kartà, – grieþtai pareikalavo rato valdo-
vas. – Neturi bûti klaidø ir nesusipratimø. Iki ðiol mums ne-
buvo patekæs objektas, kuris bûtø genetinis vieno ið pirmøjø
pasikartojimas. Þinoma, Raudonojo rato nariai, tirdami Þemës
planetà ir ten gyvenanèius, padarë teorinæ prielaidà, kad net
ðioje, ypaè nestabilioje planetoje galimas genetinis pasikarto-
jimas, taèiau sunku tuo patikëti. Kodël taip nusprendëte?
– Paëmëme þmogaus plaukà, – paaiðkino pirmasis paðne-
kovas. – Iðskyrëme jo DNR ir palyginome su esamais duome-
nimis. Pastebëjome absoliutø ðio objekto genetikos sutapimà
su Treagono – 128-ojo pagal eilæ gimusio egzemplioriaus ge-
netika. Pradëjome tyrinëti, ið kokios vietovës þmogus kilæs.
Perëmëme visas Raudonøjø rato þinias apie Þemës planetos
istorijà. Perþvelgëme objekto tautos migracijà ir, sudëjæ visus
skirtingø tyrimø duomenis, gavome neabejotinà iðvadà. Ðis,
pas isus esantis individas tikrai yra vieno ið pirmøjø geneti-
nis atsikartojimas ir gali bûti naudojamas tyrimams, siekiant
panaikinti ágimtà þmoniø atsparumà demiurgø mentalinei áta-
kai. Atlikæ tyrimus su ðiuo objektu ir pakoregavæ genø struk-
tûrà, galësime pateikti naujà partijà jau tinkamai patobulin-
tø þmoniø. O tà ðiukðlynà Þemëje su visais jos mutantais, ne-

23
tinkamais net tyrimams atlikti, sunaikinsime, – piktdþiugið-
kai nuskambëjo nuosprendis þmoniø planetai.
– Planai geri, – pritarë Baltojo rato valdovas. – Prieð pra-
neðdamas kitø ratø vadovams, turiu patikëti tuo, kà man sa-
kai. Pateikite man savo istorinius tyrimus ir apie juos iðsa-
miai papasakokite.
– Klausau, vade. Èia visi tyrimai, – paduodamas informa-
cijos laikmenà pasakë kalbëtojas. – Kaip þinote, Þemës plane-
ta pasiþymi unikaliu spinduliavimu, skatinanèiu visø gyvø or-
ganizmø mutacijas. Dalis pirmøjø, pabëgusiø ið mûsø globos,
Þemëje atsidûrë atsitiktinai. Jiems planeta buvo tinkama gy-
venti, tiksliau, jie galëjo lengvai prisitaikyti prie planetos sà-
lygø, be to, ji buvo labai nutolusi nuo galaktikos centro. Pir-
mieji nusprendë joje pasislëpti ir kiek palaukti, kol padidës
jø skaièius, atsigaus nukentëjæ individai. Pastebëjæ planetos
poveiká, pirmieji per vëlai tuo susirûpino ir jau neturëjo ga-
liø atverti erdvës vartø bei pabëgti ið Þemës. Per galaktikos
mastais trumpà laikà þmonës paplito visoje planetoje ir be-
veik visiðkai sunaikino ten savarankiðkai besivysèiusià homi-
nidø grupæ.
Kiekviena þmoniø karta prisitaikydavo prie skirtingø gy-
venimo sàlygø, prarasdama savo ankstesnius sugebëjimus. Pa-
laipsniui atsirado didþiuliai iðoriniai skirtumai ir tarp paèiø
þmoniø – skyrësi odos spalva, kaukolës struktûra, ûgis. Ðiuo
metu yra keturios pagrindinës þmoniø rasës. Visos jos funk-
cionuoja nuo 7 iki 11 procentø savo galimybiø ribose, atsiþvel-
giant á individo rûðá.
Ásitvirtinæ planetoje ir sunaikinæ galimus konkurentus,
þmonës pradëjo kurti savo civilizacijas. Kai kurios ið jø pa-
siekdavo gana aukðtà iðsivystymo lygá. Kelis kartus þmoniø
civilizacijos pasiekë toká lygá, kad net bandë keliauti Saulës
sistemos ribose. Vienos jø buvo kuriamos technologijø tobuli-
nimo pagrindu, kitos akcentavo þmogaus ágimtø galiø atgavi-
mà. Prieð 48000 þemiðkøjø metø vienai ið civilizacijø, kuri vie-
nijo juodos odos spalvos þmones, pavyko iki 45 procentø at-

24
statyti þmogaus sugebëjimus, tarp jø gebëjimus valdyti levi-
tacijà, teleportacijà, telekinezæ. Tolesnë ðios civilizacijos rai-
da galëjo sàlygoti galiø atgavimà paèioje Þemës planetoje ir
iðsiverþimà ið jos. Laimei, netyèia uþklydæs asteroidas nutrau-
kë ðias pastangas. Likæ gyvi, taèiau praradæ pagrindus indi-
vidai, nesugebëjo atsilaikyti prieð praþûtingà planetos povei-
ká. Taip þuvo penkios labiausiai iðsivysèiusios ávairiø krypèiø
þmoniø civilizacijos. Paskutinæ jø, pasinaudojæ prasidëjusiu ka-
ru su sidargais ir gavæ màstanèiøjø sutikimà eksperimentuo-
ti, sukûrë Raudonøjø rato specialistai. Ði civilizacija vadinosi
atlantais. Radæ kelis individus, genetiðkai artimesnius pirmie-
siems þmoniø egzemplioriams, raudonieji demiurgai pradëjo
pokyèius, kuriø esmë – akcentas á fizinæ galià bei iðvaizdà, ma-
þinant mentalinius þmogaus sugebëjimus ir kartu sugebëjimus
prieðintis demiurgø mentalinei prievartai. Kaip þinote, atlan-
tai iðëjo beveik trijø metrø ûgio, neátikëtinai stiprûs, bet leng-
vai pasiduodantys mûsø átakai. Ðiuo metu Raudonasis ratas
turi keliolikà tûkstanèiø atlantø, kurie yra palikuonys evakuo-
tøjø, þlugus ðiai civilizacijai. Atlantø ekspansijai labiausiai
prieðinosi ir juos galutinai sustabdë tauta, vienijanti baltos
odos þmones. Ði nacija istorijos eigoje susiskaldë, taèiau iki
ðiol iðliko jos branduolys, kuris nuo tø laikø genetiðkai be-
veik nepakito ir kalba ta paèia kalba, kuria kalbëjo jø protë-
viai, pasiprieðinæ raudonodþiams atlantams. Manome, kad tarp
ðios tautos dabartiniø palikuoniø yra labai didelë galimybë
rasti pirmøjø genofondo pasikartojimà. Mûsø objektas yra bû-
tent ðios nacijos atstovas.
– Isai þino, koks þmogus pas juos sveèiuojasi? – pasidomë-
jo valdovas.
– Net neátaria.
– Sidargai numano kà nors?
– Nefiziniame lygmenyje fiksuojamas jø mentalinis ir emo-
cinis aktyvumas, – paaiðkino demiurgas rato valdovui, pasa-
kodamas apie sidargø veiklos stebëjimo rezultatus. – Kaip þi-

25
note, sidargai mus stebi taip pat, kaip ir mes juos. Labai ti-
këtina, kad ðie padarai kaþkà numato, bet atsakyti á ðá klau-
simà tiksliai negalime. Mums nepavyksta prasimuðti pro jø
skydus.
– Gerai, aiðku. Vykstu á Eduro planetà pas isus atsiimti þmo-
gaus, – nusprendë Baltojo demiurgø rato valdovas. – Atrinkit
man á palydovus deðimt geriausiø baltøjø meistrø. Susisiekite
su Raudonuoju ratu ir papraðykite ðimtinës jø kariø atlantø.
Be to, praneðkite likusiems ratams mûsø gautà informacijà ir
veiklos planus. Vykdymo laikas – viena para. Pradëkite.
– Klausau, valdove, – nusilenkdamas atsiliepë paðnekovas
ir tekinas iðskubëjo vykdyti ásakymo.

„Atrodo, atsirado ðansas ágyvendinti dar protëviø numaty-

tà didájá tikslà suvienyti galaktikà mums vadovaujant, – màstë
Baltojo rato valdovas, þvilgsniu palydëdamas nueinanèius rato
narius. – Jei viskas vyks pagal planà, þmogø suèiupsime dar
neatgavusá visø jëgø. Isais að pasirûpinsiu. Tyrimai atskleis pir-
møjø þmoniø nepaklusnumo paslaptá. Tada, paðalinæ klaidas
objektø genetikoje, sukursime tikrai nenugalimà ir paklusnià
rasæ. Þemæ sunaikinsime su visais jos mutantais. Po to niekas
mums negalës prieðintis. Nei sidargai, nei ta kvaila Màstan-
èiøjø sàjunga, taip trukdanti pasiekti didájá tikslà.“

Sidargø kontroliuojama erdvë.

2015 metø liepos 3 diena

– Kodël mus subûrei, sese? Kas nutiko, kad prireikë labiau-

siai patyrusiø sprendimo? – pasidomëjo viena ið penkiolikos
susibûrime dalyvaujanèiø labiausiai patyrusiø sidargø valdo-
viø. Ðios sidargës kartu sprendë svarbiausius visos rasës gy-
venimo klausimus, kurie reikalaudavo neatidëliotinø veiksmø.
Visos smulkesnës, nesvarbios problemos buvo sprendþiamos
sidargiø taryboje, kurià sudarë 1500 patyrusiø valdoviø.

26
 – Gerbiamos sesës, – pradëjo patelë, suðaukusi labiausiai
patyrusiø valdoviø susibûrimà. – Kaip þinote, mano avilys ir
jam priskirta aviliø grupë yra arèiausiai didþiausiø mûsø prie-
ðø, demiurgø, valdø. Jau kuris laikas jie ganëtinai nevykëlið-
kai bando mus sekti. Þinoma, mums patiems kur kas geriau
sekasi stebëti ðiuos iðblyðkëlius. Demiurgai net neásivaizduo-
ja mûsø galimybiø nefiziniame lygmenyje, tuo tarpu jiems mû-
sø skydai vis dar neáveikiami. Tai ðtai, skenuojant jø Baltàjá
ratà, paaiðkëjo viena ganëtinai svarbi aplinkybë. Demiurgai
mano, kad prieð mus atrado ginklà.
– Koká? Kada? – neramiai sujudo likusios ið labiausiai pa-
tyrusiø sidargiø tarpo. – Kalbëk, sese.
– Kaip mes supratome, tai yra þmogus.
– Þmogus...? Ðias versijas mes tikrinome ne kartà. Demiur-
gai negali kontroliuoti þmoniø ir bijo jø labiau nei mûsø. Mes
svarstëme, ar neverta mesti pajëgas ir sunaikinti tà þmoniø
planetà, bet nusprendëme, kad praradimai gali bûti didesni
nei tokio þingsnio nauda. Ta planetëlë gerai saugoma ir màs-
tantieji neprileis mûsø taip lengvai, – suabejojo viena ið susi-
rinkusiøjø.
– Manau, ðá kartà viskas kitaip. Atrodo, ðitas þmogus ge-
netiðkai atitinka vienà ið jø sukurtø pirmøjø egzemplioriø.
Tirdami já, demiurgai gali rasti klaidø savo kûriniø genetinia-
me kode ir jas iðtaisæ sukurs paklusnius ir nenugalimus ob-
jektus, – praneðë susirinkimo iniciatorë.
– Kodël jie taip varginasi? Mano manymu, paprasèiau su-
kurti naujà objektà pagal turimus senus genetinius kodus ir
já iðtirti, – nusistebëjo viena ið valdoviø.
– Atrodo, demiurgai bijo klaidø, – pateikë savo samprota-
vimus praneðëja. – Naujame objekte gali nepasireikðti nepa-
klusnumas mentalinei átakai. Kad ði savybë aktyvuotøsi, rei-
këtø kurti visà objektø grupæ. Paprastai þmonës, pakliuvæ á
tokiø, kaip jie, ratà, elgiasi kitaip. Demiurgai bijo, kad gali
nesuvaldyti þmoniø grupës, todël nenori rizikuoti. Jau esan-
tis ir tarp þmoniø gyvenæs objektas yra su aiðkiai iðreikðtu

27
atsparumu mentalinei prievartai. Dël to grupës kurti nerei-
kia ir galima tirti tik vienà objektà, kurá suvaldyti gerokai
lengviau nei visà grupæ.
– Ar kiti màstantieji þino? – pasidomëjo ðalia stovëjusi si-
dargë.
– Atrodo, ne.
– Vadinasi, demiurgai kurs objektus, kurie kariaus ne tik
prieð mus, bet ir prieð kitus màstanèiuosius. Atrodo, iðblyð-
këliai vël imasi savo didþiojo, kaip jie patys teigia, protëviø
nurodyto tikslo.
– Tamsioji sese, tu tyrei þmones. Ar jie bus mums pavojin-
gi, jeigu demiurgams pavyks ágyvendinti savo planà? – kreipë-
si susirinkimo iniciatorë á nuoðaliau ásitaisiusià sidargø patelæ.
– Galbût. Jei demiurgams pasiseks atkurti bent ðimtà tûks-
tanèiø individø, mus gali iðstumti atgal á pagrindinæ galakti-
kà, – pasidalijo savo bûgðtavimais paklaustoji.
– Kà pasakysi tu, Didþioji sese? Tu viena likai pagrindinëj
galaktikoj ir viena kauniesi su mûsø namø uþgrobëjais – dvar-
vais, – paklausë praneðëjà kitos sidargës.
– Kol kas laikomës, – atsiliepë pastaroji. – Dvarvø spaudi-
mas nebe toks stiprus. Jø bûdà kurti juodàsias skyles perkan-
dome ir sugebame prieðintis. Sunkiausia atsispirti dvarvø su-
gebëjimams keisti iðvaizdà ir kûno struktûrà. Kariams labai
sunku áteigti þudyti atrodanèius taip pat kaip jie. Gerai, kad
grobikai labiau nei anksèiau iðsisklaidë galaktikoje ir tarpu-
savyje nëra tokie vieningi. Dabar mus puola tik nedidelë ðiø
padarø dalis. Bet mano spieèiui vis tiek sunku. Jei visos grá-
ðime atgal á pagrindinæ galaktikà, dvarvai nuspræs, kad mes
vël pavojingos, ir puls visi. Tada tikrai neatsilaikysime.
– Tamsioji sese, ar gali kà nors patarti dël þmoniø likimo?
– Turime dvi galimybes: pirma, neleisti demiurgams þmo-
gaus pagrobti, já iðtirti ar nuþudyti, o Þemæ sunaikinti; an-
tra, padaryti þmones sàjungininkais – uþmegzti ryðá su objek-
tu, o per já su visais þmonëmis, – atsiliepë sidargë, kadaise ty-
rinëjusi þmones.

28
 – Ligijos þmonës atsisakë su mumis bendrauti. Kaip pri-
versime ðità? – neramiai paklausë viena ið dalyvaujanèiø, la-
biausiai patyrusiø valdoviø.
– Atskleisime þmogui demiurgø uþmaèias, – pasiûlë susirin-
kimo iniciatorë. – Jis norës apginti Þemæ ir sutiks sudaryti su
mumis sàjungà. Mes objektui pasiûlysime pagalbà – paþadinsi-
me dalá þmoniø su sàlyga, kad po pergalës prieð demiurgus jie
vyks á mûsø pagrindinæ galaktikà kovoti prieð dvarvus.
– Manai, þmonës turi galimybiø laimëti prieð dvarvus? –
suabejojo Didþioji sesë, vienintelë gyvenanti gimtojoje sidar-
gø galaktikoje.
– Taip, – net nesuabejojusi ásiterpë Tamsioji sesë, kuri tarp
susirinkusiøjø buvo laikoma tikra þmoniø ekspertë. – Poten-
cialiai jie labai stiprûs. Be to, þmonës nedreba þudydami á save
panaðius.
– Siûlau, sesës, rinktis antrà variantà. Ar visos pritaria-
te? – pasiûlë susirinkimo iniciatorë.
– Taip...taip...taip. Visos, – viena po kitos atsiliepë visos li-
kusios susirinkime dalyvaujanèios sidargës.
– Patark, Tamsioji sese, kaip ágyvendinti ðá planà, – papraðë
praneðëja.
– Pakvieskime laisvøjø kariø grupæ, priskirkime jiems vie-
nà ið jaunø sesiø be avilio. Suriðkime sesæ ir karius mentali-
niais saitais ir pasiøskime aplinkiniais keliais á Eduro plane-
tà kaip pasiuntinius pas isus. Atvykusi á Edurà, jaunoji sesë
susisieks su þmogumi ir já átikins sudaryti sàjungà su mumis, –
pasiûlë paprastà planà paklaustoji.
– Tai pareikalaus daug mûsø jëgø, bet, manau, verta. Ka-
da galime pradëti? – pasidomëjo susirinkimo iniciatorë.
– Manau, dabar. Iðrinktøjø grupë á Edurà turi iðvykti ry-
toj. Að pati atrinksiu karius ir jaunesniàjà sesæ. Sutinkate? –
pasisiûlë Tamsioji sesë.
– Gerai, Tamsioji. Pasitikime tavimi, – vienbalsiai iðreiðkë
savo pritarimà visos likusios susirinkime dalyvavusios sidar-
gø valdovës.

29
 – Visgi kaþkas mane neramina. Jauèiu, kad mes stebimos,
bet stebëtojas vis iðslysta ir lieka nematomas. Tai ne demiur-
gai. Ar tik nebus ðioje galaktikoje treèios jëgos, stipresnës uþ
mus ir uþ iðblyðkëlius, kuriai mûsø skydai trukdo taip pat
kaip mums demiurgø, – kiek pamàsèiusi pasidalijo savo nuo-
gàstavimais susirinkimo iniciatorë.
– Kas tai galëtø bûti? – paklausë viena ið dalyvavusiø si-
dargiø.
– Neþinau. Mums visoms teks susikaupti ir galbût pavyks
rasti bei suèiupti nepraðytus sveèius.

Eduro planeta. 2015 metø liepos 3 diena

Ardas nusprendë dar kartà pabandyti. Tai buvo jau kelin-

tas bandymas atsiskirti nuo kûno ir tapti vien dvasiniu – ener-
getiniu pavidalu, po to gráþti atgal á savo fizinæ bûtá. Paga-
liau þmogus suprato, kodël jam niekaip nepavyksta. Dar Þe-
mëje Ardas suvokë, kad jo fizinis kûnas ir dvasinë esybë la-
bai susijæ. Kûnas jo klausë visada ir visur. Þemëje Ardas ga-
lëjo pakelti ir sumaþinti kûno temperatûrà, sukelti ir numal-
ðinti fiziná skausmà. Taèiau ekstremaliomis, gyvybei pavojin-
gomis, situacijomis valdymà perimdavo fizinis kûnas. Ðá kar-
tà toks prieraiðumas trukdë. Kiekvienà syká, kai apimdavo at-
siskyrimo bei lengvumo jausmas ir atrodydavo, kad tuoj pa-
vyks atsidurti nefiziniame lygmenyje, kûnas pasiprieðindavo
ir gràþindavo Ardà atgal. Po kovos su Iskiku þmogus trenira-
vosi kasdien. Jam lengvai pavyko valdyti vidinæ energijà. Ar-
das be jokiø didesniø pastangø galëjo suduoti energetiná smûgá
bet kuriam objektui, esanèiam deðimties metrø atstumu. Ne-
sunkiai pavyko ir sàmoninga, kontroliuojama telekinezë –
daiktø valdymas per atstumà. Iðmokæs telekinezës, Ardas
lengvai atskleidë levitacijos principus ir galëjo ilgai kyboti ore
ar keisti judëjimo kryptá. Taèiau atsiskirti nuo fizinio kûno
nesisekë. Þinoma, jeigu Ardas bûtø turëjæs mokytojà, viskas

30
bûtø kitaip. Dabar jam teko mokytis paèiam ir naudotis moks-
le plaèiai paplitusiu mokslinio baksnojimo metodu: pirmiau-
sia pabandai, o tada þiûri, kas iðeina.
Ðá kartà Ardas nusprendë nenutraukti bandymo. Valios pa-
stangomis nuraminæs supanikavusià savo esybæ, þmogus nu-
sprendë ið pradþiø pabandyti ásiteigti, kad viskas yra kontro-
liuojama. Ardas pakeitë pozà: ið patogios ir atpalaiduojanèios
„lotoso“ pozos perëjo á vienà ið karatë stovësenø, padedanèiø
maksimaliai átempti kojos raumenis. Sutelkæs visà organizmo
dëmesá á kojø raumenø darbà, þmogus pabandë atsiriboti nuo
savo kûno ir jo atliekamø pratimø. Pagaliau jam pavyko. Kû-
nas nebesiprieðino: jis jautë kontrolæ, reagavo á tai, kaip á ei-
liná pratimà, skirtà lavinimuisi. Ardui pavyko pakilti á nefizi-
ná lygmená, kartu puikiausiai jauèiant savo fizinæ bûtá.
Nefiziniame lygmenyje viskas atrodë kitaip. Tas pats kam-
barys, bet kartu ir kitoks: kitokia energija, jo linijos, tuðtu-
ma. Nespëjæs visko suvokti ir apþvelgti iki galo, ðalia savæs
Ardas pajuto ðviesià figûrà.
– Labas, – pratarë kaþkas, pamaþu ágaudamas þmogaus pa-
vidalà.
– Kas tu? – paklausë Ardas.
– Að þmogus ið Ligijos, jei apie tokià girdëjai. Seniai ste-
biu tave, laukiau, kol tau pavyks atsidurti nefiziniame lygme-
nyje ir tada galësime pasikalbëti.
– O man neperëjus á nefizinæ bûtá negalëjome bendrauti? –
pasidomëjo Ardas.
– Galëjome, bet tai bûtø tave iðblaðkæ ir sutrukdæ tavo
bandymus. Be to, tai galëjo pajusti demiurgai arba sidargai.
Nemanau, kad mums reikia tokio jø dëmesio, – paaiðkino li-
gijietis.
– Kuo demiurgai mums pavojingi? Buvau juos sutikæs –
nieko áspûdingo, – nusistebëjo þmogus.
– Tu buvai sutikæs eilinius stebëtojus, bet dar nematei ra-
to valdovø. Manau, turësi progos susitikti. Baltojo rato val-
dovas, lydimas deðimties geriausiø meistrø ir grupës atlantø

31
kariø, vyksta á ðià planetà pagrobti tavæs. Ryt jie bus èia, –
nekeisdamas intonacijos kantriai aiðkino Ligijos gyventojas.
– Kam að jiems reikalingas? Be to, abejoju, ar jiems pavyks?
Informacinëje sistemoje suþinojau apie jø ratus ir ratø valdo-
vus. Isai paþymi, kad ratø valdovai patys stipriausi, bet, kita
vertus, demiurgø jëga slypi tik mentalinëje átaigoje ir puikia-
me genetikos þinojime. Manau, atsispirsiu, – þemietis pradëjo
labai savimi pasitikëti. Nelauktai gauta jëga kiek apsuko Ar-
dui galvà ir jis pasijuto galingiausiu galaktikos gyventoju.
– Abejoju, – pabandë ðá Ardo tikëjimà savo nenugalimumu
paneigti ligijietis. – Baltojo rato valdovas vienas ið stipriausiø,
be to, já lydi deðimt geriausiø jo meistrø. Ði grupë per parà
gali uþimti visà ðios planetos sostinæ, kartu su visais gyven-
tojais. Kaip jiems pasiprieðinsi? Matyt, tau prireiks pagalbos.
– Kodël man padedi?
– Að þmogus. Gimiau 1848 metais po Kristaus Þemëje, Vo-
kietijoje, buvau pagrobtas ir pristatytas kovai. Laimëjau, nes
laiku prasidëjo prabudimas. Kadangi kitaip manæs áveikti ne-
galëjo, demiurgai mane átikino keliauti á Ligijà. Tada dar ne-
mokëjau jiems prieðintis ir sutikau, – pasakojo Ligijos plane-
tos gyventojas.
– Ðiaip jau þmonës negyvena 200 metø, – pastebëjo abejo-
damas Ardas.
– Ðiaip, jei kalbësime tavo þodþiais, þmonës apskritai gali
bûti beveik nemirtingi ir nesenstantys.
– Kokiu pavidalu? Kitø atmintyje? – skeptiðkai paklausë
þmogus.
– Ne vien tik. Matyt, reikia kiek plaèiau papasakoti apie
þmoniø galimybes, – pradëjo savo pasakojimà ligijietis. – Kaip
þinai, sukûrus þmones, demiurgai jiems suteikë galëjimà pri-
sitaikyti prie bet kokios aplinkos, bent ið dalies tinkamos gy-
venti. Þmonës gebëjo kvëpuoti bet kokios sudëties oru, jei ja-
me buvo nors dalis deguonies, buvo atsparûs radiacijai, galë-
jo nepastebëti slëgio skirtumø tarp visiðko nesvarumo, iki 15
kartø virðijanèio þemiðkàjá, ir pan. Jie galëjo prisitaikyti gy-

32
venti net po vandeniu ir kvëpuoti jame esanèiu iðtirpusiu de-
guonimi. Natûralu, kad þmonëms buvo suteikta dar viena ið-
gyventi kovoje bûtina savybë – visiðka làsteliø regeneracija, t.y.
jei þmogus neþûdavo iðkart, jam sugydavo bet kokios þaizdos
ir ataugdavo prarasti ar suþaloti kûno organai. Làsteliø re-
generacija sàlygojo nuolatiná þûstanèiø ar mirusiø làsteliø at-
sinaujinimà. Tai buvo amþina jaunystë. Þmogus genetiðkai bu-
vo uþprogramuotas taip, kad pasiekæs 25–30 metø amþiø, dau-
giau nesendavo, o ûgá ir svorá, raumenø masæ kiekvienas in-
dividas galëjo suteikti ir reguliuoti pats. Þmonës nebuvo pri-
klausomi nuo maisto energetiðkai, todël skrandis ir kiti virð-
kinimo organai buvo nuolatinëje neveiklos bûsenoje ir pradë-
davo dirbti tik iðkilus poreikiui. Pasikrauti energijos þmogus
galëjo bet kaip: naudojantis Saulës energija, planetos energe-
tinëmis linijomis ar pan. Virðkinimo organai buvo tik atsar-
ginis variantas, jei nebûdavo kitø prieinamø energijos rûðiø.
Nuo pat pirmos dienos Þemëje þmones pradëjo veikti spin-
duliai, slopinantys gebëjimus ir skatinantys mutacijas. Taèiau
tai nebuvo blogiausia. Þemëje visi stambûs gyvi organizmai
gyvena simbiozëje su bakterijomis. Labai didelæ dalá þmogaus
organizmo sudaro bakterijø kolonijos, kurios þmonëms atro-
do gerybinës, skatina virðkinimà ir padeda prisitaikyti prie ap-
linkos. Kol þmonës nebuvo praradæ jiems suteiktø gebëjimø,
jie atribodavo bakterijas nuo savo fizinio kûno làsteliø ir jas
sunaikindavo. Sulig kiekviena karta ir kiekvienu deðimtme-
èiu vis maþiau þmoniø galëjo atsispirti tokiai priverstinei sim-
biozei. Virðkinimo traktas negalëjo bûti nenaudojamas ir, bak-
terijø skatinamas, nuolat dirbo. Pagrindiniu þmoniø energi-
jos ðaltiniu tapo maistas. Palaipsniui buvo prarasti beveik vi-
si sugebëjimai sàmoningai naudotis kitos rûðies energija. Þe-
mës bakterijos klastingos tuo, kad jos ne tik skatina dirbti
virðkinimo traktà, bet ir naudojasi to darbo energija. Vis la-
biau prarandant sugebëjimus, þmonëms neuþteko energijos
làsteliø atsinaujinimui uþtikrinti. Liko tik dalinë audiniø re-
generacija, kurios laipsnis priklausë nuo atskiro individo. Þmo-

33
nës ir toliau bræsdavo iki 25–30 metø, tik po to neágaudavo
stabilumo ir amþinos jaunystës. Þmonës pradëjo senti. Pasku-
tinis, stipriausias ið pirmøjø þmoniø, mirë sulaukæs daugiau
nei 15000 metø. Toliau gyvenimo trukmë smarkiai trumpëjo.
Dar atlantø laikais mûsø rasës þmonës gyvendavo iki 300–400
metø, vëlgi priklausomai nuo individo. Kai kurie galëdavo su-
laukti devyniø ðimtmeèiø. Po katastrofos, kai asteroidas tren-
kësi á Þemæ ir þuvo atlantø civilizacija, dar labiau sustiprëjo
spinduliavimas ir þmoniø gyvenimo trukmë vël pakito. Ðiuo
metu gyvenimo trukmës kitimas faktiðkai nebepastebimas.
– Taigi logiðkai màstant, kiekviena katastrofa sukelia Þe-
mës spinduliavimo stiprëjimà ir þmoniø gebëjimø maþëjimà.
Kiekviena þmonijos civilizacija turëtø bûti vis menkesnë. Ne-
manau, kad dabartinæ civilizacijà galima bûtø taip pavadin-
ti, – paprieðtaravo Ardas.
– Tavo þiniai, ði garsioji civilizacija vienintelë ið buvusiø,
kuri nesugebëjo ásikurti, kà ten ásikurti, iðsilaipinti jokiame
kitame Saulës sistemos kûne, – paniekinamai pasakë Ligijos
planetos gyventojas.
– O Mënulis negi nëra laikomas Saulës sistemos kûnu? –
ironiðkai paklausë þemietis.
– Viskas, kà sugebëjo tavo iðgirtosios civilizacijos atstovai
padaryti istorijoje su Mënuliu – tai nuskristi, apsisukti ir vos
gráþti namo. Tada gráþus sukurpti didþiausià visø laikø klas-
totæ. Mënulio pavirðiumi neþengë në vienas þmogus. Tuo me-
tu tai buvo techniðkai neámanoma, o ir dabar Þemës þmonëms
tai bûtø per daug brangu ir rizikinga. Skeptikai atkreipë dë-
mesá á aiðkias nuotraukø ar vaizdo klastotes, á tai, kad to lai-
vo kompiuteris nesugebëtø visko apskaièiuoti tiksliai, bet ne-
nagrinëjo degalø problemos. Ar kas pagalvojo apie tai, kiek
degalø reikëtø tuometiniam kosminiam laivui su to meto tech-
nologija nuskristi iki Mënulio, nusileisti, pakilti nuo jo ir gráþ-
ti? Laive niekas daugiau, iðskyrus degalus, nebûtø tilpæs. Kaip
manai, kodël aplink Þemæ skriejantys laivai tuo metu galëjo
tik pakilti nuo planetos ir patekti á reikiamà orbità, kitkam

34
jiems neuþtekdavo kuro, o á Mënulá skriejusiam laivui uþteko
kuro netgi gráþti á Þemæ? Atsakymas paprastas – vien todël,
kad to nebuvo. Kosminëje erdvëje kuro sànaudos nëra dide-
les. Tarkim, jie tuo pasinaudojo, nuskrido iki Mënulio ir grá-
þo atgal, bet nusileisti ir pakilti niekaip negalëjo, – karðtai pa-
aiðkino ligijietis.
– Taigi skrydis suklastotas? – negalëjo atsistebëti Ardas. –
Ið kurgi visa tai þinai, jei Ligijos planetoje gyveni nuo XIX
amþiaus?
– Þinau ne tik tai. Ði þmoniø civilizacija pasiþymi ypatingo-
mis klastojimo ir dezinformacijos galimybëmis. O mano þinoji-
mas ágyjamas labai paprastai. Kaip matai, að galiu keliauti ne-
fiziniame lygmenyje. Taigi þinok, kad màstantieji seka kiekvie-
nà Þemës gyventojø þingsná, o mes stebime viskà, kà daro màs-
tantieji, ir þinome viskà, kà suþino jie. Be to, að pats daþnai
apsilankau Þemëje nefiziniame pavidale, todël esu ganëtinai ge-
rai susipaþinæs su visais didesniais tos planetos ávykiais.
– Gerai, átikinai. Bet kita loginë iðvada – atgavæs sugebëji-
mus, þmogus atgauna galimybæ nebesenti, – patikslino þemietis.
– Taip. Be to, þmogus yra bûtybë, egzistuojanti ne tik fi-
ziniame lygmenyje. Bet apie tai vëliau. Pakalbëkime apie de-
miurgus. Jei nepamirðai, jie atvyksta pas tave, – nukreipë kal-
bà Ligijos gyventojas.
– Kaip man juos áveikti?
– Geras klausimas. Bandysiu kiek padëti. Klausyk. Þmogus,
kaip ir kiekviena bûtybë, gali bûti uþhipnotizuojamas tik ta-
da, kai jis to pats nori. Þmogus turi sàmoningai ar nesàmo-
ningai tikëti kito gebëjimu uþhipnotizuoti ir tam nesiprieðin-
ti, t.y. sutelkti dëmesá ten, kur praðomas, ir susitaikyti su hip-
noze. Jei tu netikësi, kad tave gali uþhipnotizuoti ir nesutelksi
viso savo dëmesio, kur esi praðomas, niekam nepavyks tavæs
paveikti. Geriausias bûdas neþiûrëti demiurgui vien á akis, o
matyti bendrà vaizdà. Jei esi verèiamas apsimesti, þiûrëk á
blakstienas ir visada kà nors galvok. Tyèiokis viduje ið demiur-
go iðvaizdos ar spræsk matematikos uþdavinius. Tik nepulk de-

35
miurgø ið karto, jie to lauks. Apsimesk, kad esi veikiamas átai-
gos ir palauk, kol nurims ir atsipalaiduos jø kariai, tada pra-
dëk kovà. Pulk ne mintimis ar energija, o primityviai – kumð-
èiais ir ne aplinkinius karius, o patá rato valdovà. Kai jis tin-
kamai nefunkcionuos, kiti sutriks, nes vienu ypu nutrauksi
visus mentalinius saitus. Tai tau suteiks galimybæ kovoti su
kitais jo palydos nariais. Su atlantais gali kovoti kaip nori,
su demiurgais patariu tai daryti fiziniame lygmenyje. Èia tu
juos labai pranoksti. Sutraukius saitus, ið demiurgø valios ið-
trûks isai. Jie prisijungs kovoje tavo pusëje. Neþinau në vie-
nos kitos rasës, kuri taip vertintø savo garbæ ir laisvæ. Pa-
naudotos mentalinës prievartos isai demiurgams neatleis, – ið-
dëstë planà ligijietis.
– Nuþudyti vadà?
– Spræsk pats. Gyvas jis tau gali bûti vertingesnis, bet lie-
ka tam tikra rizika, kad jis per anksti atsigaus. Sugalvok pats,
kà daryti ðiuo atveju.
– Ar dabar galiu aplankyti Ligijà? – paklausë susidomëjæs
Ardas.
– Nepatarèiau. Ligija blokuojama. Màstantieji naudoja la-
bai daug energijos, kad atribotø visus mûsø energetinius ka-
nalus. To, kuriuo að atvykau, jie dar neþino (gerai já uþmas-
kavome), bet kiekvienu momentu gali rasti. Jei pakliûsi á Li-
gijos planetà ir nebegalësi ið ten iðtrûkti, po poros valandø
tavo kûnas numirs, – atsakë ligijietis, rûpindamasis þmogaus
sveikata.
– Kodël?
– Tu já tik apgavai ir iðeidamas á nefiziná lygmená palikai
veikiantá. Perkrovus raumenis, ásijungs apsauga ir kojos atsi-
palaiduos. Kûnas nebegalës daugiau iðlaikyti stovësenos. Ta-
da bus pastebëtas nefizinës esybës trûkumas, ir tavo fizinis
kûnas gali numirti.
– Argi að visada turësiu tik dvi valandas kelionei nefizi-
niame lygmenyje? – kiek susikrimtæs pasidomëjo Ardas.

36
 – Nebûtinai. Patariu pabandyti keliauti ir palikti kûnà tik
jam uþmigus. Tavo valios pakaks sukelti tik fiziná miegà. Ta-
da klajoti galësi ilgai, – patarë ligijietis
– Ko sieki man padëdamas? Ar tikrai neturi jokiø asmeni-
niø interesø? Jauèiu, jog kaþko nesakai. Jei su manimi nebû-
si atviras, mums nepavyks susitarti.
– Interesai… Paþadink þmones. Ne visus. Iðrink pats. Pa-
rodyk jiems þmogaus vietà visatoje. Man pabodo, kad visokie
sutvërimai þmones laiko tai lëlëmis, tai pabaisomis. Tu suge-
bësi. Pakelk þemieèius, o mes tau padësim. Lekiu, kol sidar-
gai ar demiurgai manæs nepastebëjo. Susitiksime dar, pakal-
bësime. Gráþk á kûnà.
– Dëkui tau. Bandysiu ávykdyti tavo paliepimà, tik neþi-
nau, ar man pavyks. Þiûrësim. Gráþtu ir einu ruoðtis rytdie-
nai, – atsisveikino Þemës þmogus su ligijieèiu.

Eduro planeta. 2015 metø liepos 4 diena

– Þmogau, tave kvieèia klano vadas, – pasakë isø karys pri-

durdamas. – Dabar pat.
– Gerai, ateinu, eik pas vadà, praneðk, kad tuoj bûsiu, –
net neatsisukdamas á áëjusá atsiliepë þmogus.

„Kà gi, prasidëjo“, – galvojo Ardas, ruoðdamasis eiti vado

apartamentø link. Lauke jo laukë palyda. Iðrikiuoti tvarkin-
gomis eilëmis, prie pat iðëjimo ið þemieèiui skirtø patalpø sto-
vëjo penkiolika raudonodþiø trimetriniø þmoniø pailgomis gal-
vomis ir keli isø kariai. Ardas iðkart atkreipë dëmesá, kad pas-
tarieji elgësi keistai: jø akys buvo tarsi negyvos, o judesiai su-
kaustyti. Raudonodþiai, kitaip nei isai, atrodë tiesiog didin-
gai. Vieni jø rankose laikë paruoðtus ðaunamuosius energeti-
nius ginklus. Panaðias ðaudykles þmogus anksèiau matë pas
planetos ðeimininkus. Kiti rankose laikë keistos formos kar-
dus, o ðaunamieji ginklai kabëjo uþ nugaros. Kiekvienas ið jø

37
buvo apsirengæs lengvais, bet, kaip þmogus þinojo, labai tvir-
tais ðarvais, galinèiais lengvai atlaikyti paties stambiausio ka-
libro ðautuvo, pagaminto Þemëje, ðûvá ið arti. Raudonodþiai
dëvëjo ðalmus, panaðius á senovës graikø. Eiliø priekyje sto-
vëjo vadas, kuris vienintelis atrodë beginklis, taèiau jo ran-
kos labai ðvytëjo. Ardas þinojo, kad vadas pasiruoðæs bet ku-
riuo metu sukurti energetinius kardus ar smogti energijos
smûgá. Raudonodþio akys buvo skaisèiai þalios – þvilgsnis ir
paniekinama ðypsena rodë beribá pasitikëjimà savo jëgomis.
Tai Ardà pradëjo siutinti. Þmogus niekada nemëgo áþûliø ir
pasipûtusiø subjektø. Raudonodþiø vadas atrodë bûtent taip.
– Eime, maþyli. Valdovas tavæs laukia, – iðtarë raudono-
dis. – Tik nesuprantu, kam valdovui reikëjo vargintis ir èia
atkeliauti. Tokià smulkmæ kaip tu mes patys galëjome uþ pa-
karpos jam atvilkti.
– Ir man ádomu, – atsakë Ardas. – Að ir pats atvykèiau pa-
þiûrëti á tà jûsø valdovà. Nereikëjo èia jam savo nupiepusiø
pasiuntinukø siøsti. O gal jûs tiesiog niekam kitam netinkat,
todël ir sugalvojo jums uþsiëmimà – palydëti þmogø. Þinote,
Þemëje yra paukðtis, vadinamas povu: uodega graþi, spalvin-
ga, bet naudos ið jo jokios. Jûs man kaip tik atrodote pana-
ðûs á tuos paukðèius.
– Ðnekëk, kirmine, ðnekëk. Leistø man valdovas, iðplëðèiau
tau lieþuvá, neturëtum kaip èia burbuliuot.
– Gal nori pabandyti, daþytasai? Kada tave spëjo á daþus
panardinti? Gal èia taip pat papuoðimas? Gaila, nieko negir-
dëjai apie margintà velykiná kiauðiná – rastum daug panaðu-
mø su savimi, – tyèiojosi Ardas ið raudonodþio.
– Tylëk, blyðkusis. Eisi geruoju ar reikës nutempti? – rim-
tai supyko þemieèio paðnekovas.
Ardas pradëjo svarstyti, ar nepamokius ðitø pasipûtëliø, bet
staiga padëtis ið esmës pasikeitë. Aplink atlantus, isus ir þmo-
gø atsidarë keli artimojo ðuolio vartai, ið kuriø puolë juodi lyg
naktis padarai. Puolantieji savo agresijà nukreipë á raudono-
dþius ir juos lydëjusius isus, kurie buvo akimirksniu suriðti.

38
Á þmogø niekas nekreipë dëmesio, taèiau Ardui pasirodë, kad
puolantieji nori já uþdengti nuo atlantø ir taip apginti. Gyny-
bos þmogui nereikëjo, bet veltis á svetimas kovas jis taip pat
nesiruoðë. Atsitraukæs kelis metrus, jis ramiai stebëjo ávykius.
Puolantieji buvo kiek aukðtesni nei dviejø metrø ûgio, dviko-
jai ir dvirankiai sutvërimai su ilga uodega, kuri baigësi tvir-
ta ir aðtria kauline atauga. Ardas pastebëjo, kad ði atauga sëk-
mingai naudojama artimoje kovoje kaip ginklas. Jie neturëjo
ðarvø, dëvëjo tik permatomus ðalmus, dengianèius galvà, ta-
èiau ðarvus jiems puikiausiai atstojo kauliniai dariniai, den-
giantys krûtinæ ir nugarà. Þmogus paþino sidargus, apie ku-
riuos jis daug skaitë isø informacinëje sistemoje. Puolantieji
judëjo lengvai ir greitai. Jø trys vienoje linijoje iðdëstytos akys
uþtikrino geresnæ aplinkos apþvalgà. Visi sidargø kariai buvo
ginkluoti dviem trumpais kardais ir aðtria kaip skustuvai að-
tuonbriaune þvaigþde, kurià kiekvienas, prieð puldamas atlan-
tus, paleido á savo prieðus. Uþpuolikø buvo ne maþiau kaip
trisdeðimt. Taèiau raudonodþiai jiems niekuo nenusileido. Ne-
paisant puolimo ir staigaus sàjungininkø, isø, pralaimëjimo,
atlantai nesutriko. Tik vienam ið raudonodþiø kariø þvaigþdë
nurëþë galvà, kiti liko sveiki ir pasiruoðë gynybai. Ypaè ðau-
niai kovësi vadas: jis energetiniais pliûpsniais numuðë pen-
kias lekianèias þvaigþdes ir sukûrë laikinà energetiná skydà,
pro kurá prasimuðti sidargams prireikë keliø papildomø sekun-
dþiø. To uþteko atlantams susigrupuoti á gynybiná ratà, ku-
riame kiekvienas dengë savo kaimynà ið deðinës.
– Bëk, þmogau, – nuskambëjo balsas Ardo galvoje.
– Labas rytas, – pagalvojo Ardas, iðsakydamas savo min-
tis balsu. – Dar vieni gelbëtojai. Kodël að turiu bëgti? Ir kuo
èia dëti sidargai?
– Demiurgai – mûsø prieðai. Jie nori tave sugauti ir pa-
naudoti tyrimams, kad po to galëtø iðvesti þmoniø-vergø ra-
sæ, o Þemæ sunaikinti. Mûsø prieðo prieðas yra mûsø drau-
gas. Todël mes norime tau padëti. Taigi bëk, þmogau, pas
mus, – ðie þodþiai nuskambëjo kaip ásakymas.

39
 – Niekur að nebëgsiu, galite atsipalaiduoti. Manæs gelbëti
nereikia, nors kaþkodël jauèiuosi didþiausia galaktikos verty-
be. Jeigu norite padëti, teks bendradarbiauti mano sàlygomis.
Sutinkate?
– Kokios tos sàlygos? – pasidomëjo neþinomas paðnekovas.
– Minutæ sulaikykite atlantus ir pasitraukite. Klano vado
salëje pasistenkite, kad Baltojo rato valdovas negalëtø sukon-
centruoti dëmesio vien tik á mane, kaip nors já iðblaðkykite.
Pajëgsite? – iðdëstë savo planà Ardas.
– Taip.
– Manau, po ðiø ávykiø isai papraðys Màstanèiøjø sàjun-
gos tarybos susirinkimo ir apkaltins demiurgus. Papraðykite
leisti dalyvauti liudininkais ir pateikite kokius nors pasiûly-
mus màstantiesiems dël amþinos taikos ar bendradarbiavimo.
Atskleiskite tiesà, kodël pasitraukëte ið savo galaktikos, ir pa-
praðykite paramos.
– Kà tu apie tai þinai? – nustebæs ir kartu suirzæs paklau-
së þmogø uþkalbinæs asmuo.
– Pakankamai, kad bûèiau jûsø pusëje, – patikino Ardas.
– Kokia mums ið to nauda? – ðá kartà þmogus pastebëjo
aiðkias susidomëjimo gaideles. „Na ir kà gi að jums galiu pa-
siûlyti“, – pagalvojo þemietis.
– Þmonës kaip sàjungininkai kovoje prieð jûsø prieðus, –
tarë po trumpø apmàstymø Ardas.
– Þmonës miega, – nurodë paðnekovas pagrindiná þemieèio
plano trûkumà.
– Paþadu, prabus ir tikrai pateiks sàskaitas kûrëjams uþ
visus vargus.
– Gerai, – patylëjæs tarë su Ardu bendravæs sidargas. – Mes
tau padësim, vykdyk, kà sumanæs.
– Na ir puiku. Dabar einu pas klano vadà, – nutraukë po-
kalbá þmogus.
Kova tæsësi. Buvo aiðku, kad atlantai pranoksta sidargus
meistriðkumu ir sugebëjimu kautis komandoje, bet uþpuolikø
buvo daugiau ir jie tuo sumaniai naudojosi. Jau buvo kritæ

40
trys sidargai ir vienas atlantas, dar keli raudonodþiai buvo su-
þeisti. Paskutiná kartà þvilgtelëjæs á kautynes, þmogus apsisu-
ko ir lengvai nubëgo klano vado salës link. Ardas viskà ap-
skaièiavo taip, kad salëje atsidurtø lygiai po minutës. Bëgda-
mas jis matë isø karius, skubanèius link vietos, kurioje vyko
kova. Pagal Ardo planà sidargai turëjo pasitraukti anksèiau,
nei á kovà stos planetos ðeimininkai.
Planas pavyko. Po minutës þmogus praëjo pro sargybà ir
áþengë á klano vado salæ. Ten padëtis buvo ganëtinai ádomi. Va-
das sëdëjo soste nieko nematanèiomis akimis, aplinkui stovë-
jo asmens sargybiniai ir Iskino rinktinës nariai, kartu su pa-
èiu senuoju kariu. Isø buvo ne maþiau kaip ðimtas, taèiau visi
jie buvo nenatûraliai ásitempæ, tarytum sustingæ. Prieðais kla-
no vadà, atsisukæ veidu á ateinantá þmogø, stovëjo demiurgai.
Jø prieðaky – Baltojo rato valdovas. Salës ðonuose ir ðalia ið-
blyðkëliø ásitaisë 50 atlantø, aiðkiai pasiruoðusiø kovai.
– Supratau. Pradedam, – sumurmëjo þmogus ir puolë á
prieká.

Ið didþiojo kario Iskino atsiminimø

Að dar niekada nebuvau taip paþemintas. Atvykæ pas kla-

no vadà demiurgai buvo sutikti kaip sveèiai. Netikëtai uþpuolæ,
jie sustingdë visus mano rinktinës narius ir vado sargybinius.
Jauèiausi kaip suparalyþiuotas. Viskà maèiau ir supratau, bet
negalëjau pajudinti në pirðto, todël ávykius galëjau tik stebë-
ti bûdamas bejëgis ir labai piktas. Að regëjau, kaip Baltøjø
rato valdovas uþvaldë mano vadà ir kelis karius. Antrojo kla-
no vadas tapo lële, valdoma demiurgø. Ðito neuþmirð joks isas.
Toká áþeidimà atpirks tik visø demiurgø kraujas. Iðblyðkëliai
pasiuntë uþvaldytus karius ir 15 atlantø grupæ atvesti þmo-
gaus. Manau, jie nusprendë pagrobti Ardà, tada atsikratyti
mumis, o apkaltinti viskuo þmogø. Tik jie neávertino þemie-
èio, kaip savo laiku jo neávertinome mes.

41
 Demiurgai sunerimo dar prieð þmogaus atvykimà. Kaþkas
buvo ne taip. Ið raudonodþiø kalbos supratau, jog planetoje
atsirado sidargai ir uþpuolë atlantus. Neþinojau, kokie sidar-
gai, bet numaniau, kad tai gali bûti tie patys, kurie atvyko
vakar su prekybine misija ir ásikûrë gretimame mieste. Jau
tada man nuðvito viltis, kad demiurgams nepavyks ágyvendinti
savo klastingo plano.
Neilgai trukus pasirodë þmogus. Vienas, be atlantø palydos.
Þmogus buvo ramus ir, atrodë, tiksliai þinojo, kà daro. Kelioms
sekundëms stabtelëjæs prie durø, Ardas puolë prie Baltojo ra-
to valdovo ðaukdamas: „Padëk man, mano valdove, sidargai at-
vyko ir nori mane pagrobti, priglausk mane ir apgink“. Að nu-
stebau: tai nebuvo panaðu á Ardà. Bûtent tada að pirmà kartà
susidûriau su taip puikiai þmogaus iðlavintu bruoþu – klastin-
gumu. Þemieèiai puikiai þino tokias sàvokas kaip garbë ar sà-
þinë, bet prisidengia jomis tik tuomet, kai jiems tai patogu. Mes
to neþinojome, kaip to neþinojo ir demiurgai. Visi sutriko: at-
lantai nuleido ginklus ir leido þmogui pribëgti prie Baltojo ra-
to valdovo. Aplinkui stovëjæ demiurgø meistrai atsipalaidavo.
Gal pats valdovas ir galëjo perprasti þmogø, bet jam kaþkas
trukdë. Jis susirûpinæs dairësi aplinkui, lyg patalpoje bûtø dar
kaþkas, ko jis niekaip negalëjo áþiûrëti. Þmogui buvo leista pri-
eiti pernelyg arti, ir tuo jis pasinaudojo. Tai, kas ávyko vëliau,
sukrëtë mane iki ðirdies gelmiø. Veiksmas rutuliojosi sparèiai.
Per porà minuèiø vienas po kito nuo þmogaus smûgiø be sà-
monës krito baltasis valdovas ir menëje buvæ stipriausi atlan-
tø vyrai. Kiek ilgiau Ardui prieðinosi tik Tugoras – geriausias
þinomas galaktikos kovotojas, su savo kariais atsekæs paskui
þmogø po netikëtai kilusio susirëmimo su sidargais. Taèiau ir
jam nepavyko net ið dalies prilygti þemieèiui, kuris kovësi lyg
tûkstantis velniø kartu paëmus. Ardas nekovojo pagal taisyk-
les, ir vargas tam, kuris bandë vadovautis kokiomis nors tai-
syklëmis. Neilgai trukus Tugoras, kaip milþiniðkas àþuolas, pa-
kirstas menko medkirèio kirvio, krito ant þemës sulauþytomis
kojomis ir rankomis, be sàmonës, bet vis dar gyvas. Baltasis

42
valdovas atsigavo kaip tik laiku, kad pamatytø Tugoro pralai-
mëjimà. Apþvelgæs salæ ir joje vykstanèià kovà, jis suprato pa-
dëties beviltiðkumà. Kupinas jëgø, jis dar bûtø galëjæs viskà
pakeisti, vël uþvaldyti iðsilaisvinusius ið jo átakos isus, ir pa-
siekti pergalæ. Dabar jam beliko tik gelbëti likusius pavaldi-
nius ir iðsigelbëti paèiam.
– Nutraukite kovà! – suðuko Baltojo rato valdovas. – Að
kreipiuosi á klano vadà ir raginu nutraukti kovà. Mes pasi-
duodame ir reikalaujame teismo.
– Nutraukit kautynes, – ásakë klano vadas. – Iskinai, per-
duok kariams, kad jie neþudytø pasiduodanèiø atlantø, o juos
nuginkluotø ir sulaikytø. O tu, baltaskûri, pasakok, kokio teis-
mo gali reikalauti nusmurgæs, niekingas be garbës padaras.
Tu mums niekas. Tu paniekinai mûsø svetingumà. Tu... klas-
tingas, mirties tevertas, sutvërime... Tik tavo kraujas atpirks
mano suterðtà garbæ. Kalbëk..., – ásiutæs tæsë isas.
– Taip, að kaltas, að padariau visa tai, bet ne tau mane
teisti, klano vade. Tu apakintas pykèio ir nesupranti, kad mes
tenorëjome iðgelbëti visus màstanèiuosius nuo siaubingo pa-
vojaus. Reikalauju Màstanèiøjø sàjungos teismo. Að jau ása-
kiau visiems savo kariams pasiduoti. Patys pasiduodam á isø
rankas iki teismo dienos, – niûriai pareiðkë Baltojo demiurgø
rato valdovas.
– Tu nieko negali reikalauti ir niekam negali pasiduoti, –
atkirto antrojo isø klano vadas. – Mano klanas sulaiko tave
ir tavo palydovus tol, kol jûsø likimà nuspræs mûsø teismas.
Suðauksiu klanø vadus á pasitarimà. Ten nuspræsime, kà su
jumis daryti. Atmink, baltaskûri, ir perduok kitiems: nuo ðiol
þmogus yra garbingas isø sveèias. Bet koks bandymas á já pa-
sikësinti sukels karà. Tai klano vado þodis ir priesaika. Visa-
da atsimink ðiuos mano þodþius.
– Pasitikëdamas þmogumi darai klaidà, vade, – bandë pa-
prieðtarauti demiurgas.
– Nutilk! Klaidà dariau pasitikëdamas tavo garbingumu...
Kalba baigta, – nutraukë Baltojo rato valdovà isø klano va-

43
das. – Nuginkluokite juos, surakinkite ir iðveskite. Sargyba
turi susidëti ið 500 geriausiø kariø, kurie nuolat budës prie
belaisviø celës. Perduokit mano sûnui Iskikui, kad susisiek-
tø su kitais dvylika klanø ir praneðtø, jog antrasis klanas bu-
vo uþpultas ir praðo pagalbos. Praðau, kad klanø vadø susi-
tikimas ávyktø artimiausiomis dienomis. Be to, atsiøskite man
gydytojà.

Kova baigta. Að, Iskinas, perdaviau klano vado ásakymus

kariams. Visi atlantai pasidavë. Þmogus, nors ir ilgai kovësi,
buvo nesuþeistas. Jo elgesys kaunantis mane kartu ir stebi-
no, ir gàsdino. Ne kartà vëliau savæs klausiau, kiek atsilaiky-
tø atlantai, jei á kovà bûtø stojæs ne vienas, bet deðimt tokiø
þmoniø. Ardas demiurgus gerokai iðgàsdino, að tai aiðkiai ma-
èiau. Paskutiniai þmogaus þodþiai, kuriuos jis suðnabþdëjo Bal-
tojo rato valdovui, privertë ðá, atrodo, galingà demiurgà, ið-
balti dar labiau. Nors nemanau, kad iðgàstis truks ilgai. De-
miurgai retai atsisako savo planø. Ðá kartà iðblyðkëliams ne-
pavyko, bet jie pasimokë ir savo nesëkmiø. Manau, antrà kar-
tà Ardas negalës jø taip apgauti, o mentalinëje dvikovoje su
demiurgø rato valdovu þmogus gali ir pralaimëti.

Eduro planeta. Kaliniø celë.

2015 metø liepos 5 diena

– Baltasis valdove, kodël liepëte pasiduoti. Jûs galëjote ið-

siverþti ið menës, knibþdanèios prieðø, mes bûtume priden-
gæ. Laivà apgynëme ganëtinai lengvai. Vadovavau ðauniems
kariams, kuriuos galëjau pravesti pro visus kelià pastojusius
isus, – kreipësi á Baltojo rato valdovà jaunas atlantas, pagar-
biai nulenkdamas galvà prieð suþeistà iðblyðkëlá.
– Galbût, narsusis Dirai, galbût, bet kà ið to laimësime.
Bëgdami bûtume praradæ dar daugiau saviðkiø. Dabar visi li-
ko gyvi. Isai mûsø neþudys, be to, bus priversti mus perduo-

44
ti Màstanèiøjø sàjungos teismui. Að jau susisiekiau su Gelto-
nojo ir Raudonojo rato vadais. Jie pasistengs, kad taip ir bû-
tø, – atsiliepë baltasis demiurgas.
– O kas bus toliau? Kas mums ið to teismo, jei galëjom
nugalëti, paèiupti þmogø ir pabëgti? – karðèiavosi jaunasis
atlantas.
– Kalbësiu teisme ir árodysiu, koks þmogus pavojingas ir kad
já reikia perduoti mums, þmoniø kûrëjams. Nugalëti mes nega-
lëjome, tuo labiau mes negalëjome paèiupti þmogaus. Pamirðai,
kad kovoje þuvo kelios deðimtys atlantø ir penki demiurgø
meistrai. Að buvau per silpnas padëti. Tugoras ir Taronas, li-
kæ du mûsø vadai ir geriausi kariai, taip pat negalëjo kovoti,
nors ir liko gyvi. Mes neturëjome galimybiø prieðintis ar kur
nors iðsiverþti, – kantriai paaiðkino Baltojo rato valdovas.
– Kaip isai áveikë ðiuos vyrus? Jie abu buvo man lygûs sa-
vo jëgomis. Mes – trys geriausi ðiø metø atlantø kariai. Kiek
isø turëjo vienu metu kiekvienà ið jø uþpulti, kad taip suþa-
lotø? – atsidusæs pasidomëjo Diras.
– Tu dar neþinai? Nekalbëjai su jø bûriø nariais? – nusi-
stebëjo demiurgas.
– Ne, visø pirma atskubëjau pas tave, valdove.
– Juos áveikë þmogus. Vienas, be kitø pagalbos, dvikovo-
se. Ir, sakyèiau, áveikë labai greitai. Në viena kova netruko
ilgiau kaip pusæ minutës.
– Þmogus, tas niekingas vabalas. Maniau, kad silpniau-
siam kariui uþteks paimti já uþ sprando ir kaip reikiant pa-
purtyti, jei jis tik ims prieðintis, – net iðsiþiojo ið nuostabos
jaunasis atlantas.
– Matau, Dirai, tu daug ko neþinai. Þmogus – sukurta ko-
vos maðina. Jûs stiprûs ir meistriðkai valdote vidaus energijà,
taèiau jis èia jums nenusileidþia. Be to, þemietis puikiai valdo
mentalinæ energijà, iðmano erdviniø ðuoliø principà. Demiur-
gai þmonëms suteikë visas kovai reikalingas savybes, viskà, kà
geriausio matëme visatoje, tik kaþkur padarëme klaidà. Þmo-
nës nebuvo paklusnûs savo kûrëjams. Tu visai neþinai Þemës
istorijos. Klestint Atlantidos civilizacijai, atlantams ypaè prie-

45
ðinosi ir arðiausi prieðai buvo bûtent ðio þmogaus tautieèiai.
Nors jø vidutinis ûgis tebuvo du metrai, o jûsø jau tada siekë
tris metrus ir buvote gerokai fiziðkai pranaðesni uþ savo prie-
ðus, daþnoje kovoje visgi laimëdavo þmonës. Tiesa, raudonodþiø
ir þmoniø protëviai buvo tie patys. Taèiau vëliau atlantais pra-
dëjo rûpintis Raudonojo rato demiurgai, kurie ðiai rasei sutei-
kë labiau civilizuotø bruoþø ir panaikino kitiems þmonëms bû-
dingas ir, demiurgø manymu, visiðkai nepriimtinas savybes.
Tuo tarpu laukiniai þmonës liko paprastais, menkai civilizuo-
tais, bet labai iðradingais ir iðtvermingais kariais. Deðimt to-
kiø þmoniø kaip ðitas, veikdami bendrai, áveiktø visus ðioje pla-
netoje esanèius atlantus be jokios isø pagalbos.
– Neþinojau to, valdove. Matau, ðis þmogus tau kelia rû-
pesèiø, – jau ramesniu balsu tarë Diras.
– Net labai. Jis savimi per daug pasitiki. Ásivaizduoji, man
iðeinant ið salës, iðkvietë mane á mentalinæ dvikovà, kuri turë-
tø ávykti po teismo, – pasipiktinæs pasakojo baltasis valdovas.
– Juk tu já nugalësi! – ðis jaunojo ðûksnis buvo kupinas en-
tuziazmo ir begalinio tikëjimo demiurgais.
– Manau taip, – pamalonintas tokiø Diro emocijø atsiliepë
demiurgas. – Jis stiprus, bet nepatyræs, o að visà gyvenimà mo-
kausi. Tikriausiai laimësiu. Dar vienas dalykas mane trikdo:
atrodo, jam padeda sidargai. Jauèiau juos salëje ir todël lai-
ku neperpratau þmogaus sumanymo. Jie, atrodë, specialiai ma-
ne blaðkë. O dar tas nepaaiðkinamas Tugoro kariø uþpuoli-
mas! Ar tik þmogus ir tie padarai ið kitos galaktikos neveikia
iðvien?! Papraðysiu savo broliø, likusiø ratø vadø, skirti dau-
giau pastangø sidargø stebëjimui.

Sidargø valdoma erdvë.

2015 metø liepos 5 diena

– Kodël tu sutikai, sese? – paklausë kà tik ið Eduro pla-

netos gráþusios jaunosios patelës viena labiausiai patyrusiø
valdoviø.

46
 – Garbingosios labiausiai patyrusios sesës, að neturëjau ki-
to pasirinkimo. Jo neveikë mano ásakymai, þmogus atsparus
mûsø poveikiui. Jëga jo negalëjau pagrobti. Liko tik sutikti
su jo sàlygomis ar atsisakyti tai padaryti. Mano uþduotis bu-
vo neleisti, kad þmogus pakliûtø demiurgams. Apgalvojusi vi-
sus variantus, nusprendþiau rizikuoti, – gûþdamasi bandë pa-
siaiðkinti jaunoji sidargë.
– Þmogus galëjo pralaimëti ir þûti, – pastebëjo prieð tai
klausimà pateikusi patelë.
– Að su juo bendravau, maèiau, koks jis stiprus, – paban-
dë uþtikrinti paðnekoves paklaustoji. – Galëjo pralaimëti, bet
su mûsø pagalba ágavo galimybæ nugalëti. Að suteikiau jam
stimulà kovai su demiurgais.
– O kà tu padarei baltajam vadui? Kodël toks patyræs
meistras neperprato þmogaus uþmaèiø?
– Naudodamasi jûsø suteikta jëga, að nuvykau á isø klano
vado salæ nefiziniame lygmenyje ir visà laikà balansavau ant
demiurgo jutimo ribos. Jei jis bûtø sutelkæs visà dëmesá á ma-
ne, bûtø pastebëjæs ir iðkvietæs á kovà, kur að tikrai pralai-
mëèiau. Jei sutelktø visà dëmesá á þmogø, bûtø perpratæs jo
uþmaèias. Taèiau tà kartà demiurgas nesugebëjo padaryti nei
vieno, nei kito. Taigi þmogus turëjo ðansà áveikti baltàjá va-
dà, ir tuo pasinaudojo, – entuziazmo sklidina papasakojo si-
dargë, vadovavusi misijai Eduro planetoje.
– Gudriai sugalvota. Kaip tokia jauna sesë, labai iðmintin-
gai pasielgei. Tu bûsi paaukðtinta mûsø hierarchijoje. Visi su
tavimi buvæ patinai taps tavo spieèiaus pradþia. Gali eiti, drà-
sioji sese.
– Dëkoju jums, labiausiai patyrusios valdovës, – su vos
tramdomu dþiaugsmu balse atsisveikino jaunoji sidargë.
– Kà gi, sesutës, – toliau tæsë Tamsioji valdovë, kuri ap-
linkiniø sidargiø vis dar buvo laikoma eksperte visais su
þmogumi susijusiais klausimais – Atrodo, viskas baigësi lai-
mingai. Dabar mes turime apsvarstyti þmogaus pasiûlymà
bendradarbiauti.

47
 – Ko jis tiksliai nori? – pasidomëjo viena ið sidargiø.
– Mûsø atstovø Màstanèiøjø sàjungos teisme, kurie paliu-
dytø demiurgø agresijà, atskleistø pasitraukimo ið gimtosios
galaktikos paslaptá ir pasiûlytø màstantiesiems amþinà taikà.
– Kodël mes tai turëtume daryti? Tiek amþiø kovojome ir
dabar turime siûlyti taikà?! Mûsø skaièius greitai pranoks tin-
kamà dideliam karui! – pasipiktino kita, saviðkiø vadinama Di-
dþiàja sese, valdovë.
– Na, mano manymu, – pratarë Tamsioji sesë, – jo pasiû-
lymas ne toks blogas. Mums atsirado galimybë visus màstan-
èiuosius nuteikti prieð demiurgus. Teisme pareikðime, kad pa-
grindiniai su þmogumi susijusiø ávykiø kaltininkai yra iðblyð-
këliai ir kad jie ir toliau siekia ávykdyti savo „didájá“ tikslà.
Màstantieji demiurgø tikslus atsimena ne blogiau nei mûsø
karus. Papasakojæ apie savo galaktikà, parodysime naujà prie-
ðà, prieð kurá reikia vienytis. Be to, amþina taika niekada ne-
trunka amþinai. Visada kas nors nutinka. Þmonës mums la-
bai tiktø kaip sàjungininkai. Juos pasiøstume kovoti á gim-
tàjà galaktikà. Manau, þmonës sugebëtø nustebinti dvarvus,
ir galbût padedant ðiems padarams, atsiimtume savo gimtuo-
sius namus.
– Tai tik mûsø norai. O ar galime þmonëmis pasikliauti?
Jei jie ið tiesø tokie kraugeriai, gal panorës visà galaktikà uþ-
kariauti?! – nuskambëjo pasipiktinæs kaþkurios labiausiai pa-
tyrusios sidargës ðûksnis.
– Nemanau, garbingoji sese. Jø maþdaug 7 milijardai. Ne-
sugebës jie visos galaktikos apþioti. Dabar mums atsirado ga-
limybë susigràþinti gimtàjà galaktikà ir paþeminti demiurgus,
neprarandant në vieno spieèiø nario. Kà mes prarasime? Juk
visada galësime atsisakyti savo þodþiø apkaltinæ þmones tuo,
kad jie mus paveikë, – atsikirto nepasitikinèiai kolegei sidar-
gë, kitø pateliø vadinama Tamsiàja sese.
– Gal tu ir teisi, sese. Kà nutariam, sesutës? Padedam þmo-
gui? – paklausë sidargø valdovë, kuri pirmoji áþvelgë galimà
pavojø demiurgø veiksmuose.

48
 – Padedam... Taip... Taip... Padedam... – viena po kitos pri-
tarë visos penkiolika dalyvavusiøjø.
– Atsakinga siûlau skirti tà paèià jaunà sesutæ, kuri jau
bendravo su þmogumi, – pridûrë … – Suteiksime jai galiø, ir
tepraneða ji þmogui mûsø valià, – vël ásiterpë Tamsioji sesë.
– Sutarta, – nuskambëjo vieningas visø dalyvavusiø ðûksnis.

Eduro planeta. 2015 metø liepos 7 diena

Po demiurgø bandymo pagrobti þemietá praëjusios dienos

ið esmës pakeitë jo statusà. Ardas tapo garbingu isø sveèiu.
Kiekvienas praeivis gatvëse á já kreipdavosi tik pagarbiai, prieð
tai linkteldamas. Þmogus jau nebebuvo padaras ar objektas –
jis tapo gerbiamu isø draugu.
Per tas dienas Ardas kelis kartus bendravo su þmogumi
ið Ligijos. Abu turëjo daug ko vienas kito paklausti. Ardà do-
mino viskas: þmonijos istorija, gyvenimas Ligijoje, þmoniø ga-
limybës, galaktikos rasës. Jis galëjo klausinëti nesustodamas.
Þmogus ið Ligijos vos spëjo pasakoti, tarp savo kalbø vis áterp-
damas ir jam rûpimus klausimus.
Taip bendraudamas, Ardas suþinojo visus gimtosios plane-
tos tyrimø rezultatus. Pasirodo, Þemë ne visada pasiþymëjo
mutaciniu spinduliavimu. Ilgus milijonus metø Þemë buvo to-
kia pat planeta kaip ir visos jaunos planetos, panaðiai vystë-
si, ágijo atmosferà, vëso. Tada Þemëje atsirado gyvybë. Màs-
tantieji mano, kad gyvybæ planetoje pasëjo didinga senoji ra-
së, kuri neatmenamais laikais vieðpatavo galaktikoje ir sëjo
gyvybës daigus kur tik galëjo. Tai neþinoma rasë, kurios ar-
tifaktø màstantieji iki ðiol aptikdavo ávairiausiose vietose. Kiek
buvo þinoma, visos galaktikoje gyvenanèios rasës dël savo at-
siradimo turi bûti dëkingos ðiems kadaise egzistavusiems ne-
þinomiems kûrëjams. Nors þmonës atsirado vëliau, ir jø kû-
rëjai buvo demiurgai, taèiau paèià gyvybæ Þemëje pradëjo bû-
tent senoji rasë.

49
 Ligijietá savo ruoþtu labiausiai domino Ardo planai. Nors
ir nepritardamas sàjungai su sidargais, jis pripaþino Ardo teisæ
spræsti dël tolesniø veiksmø ir ëmësi mokyti þmogø paþadin-
ti visas paslëptas galias. Per tas kelias dienas þemietis suge-
bëjo visiðkai kontroliuoti artimojo ðuolio vartus, susipaþino su
tolimojo ðuolio technika, pradëjo jausti aplinkinius materia-
liuosius daiktus ir matyti jø struktûrà, kas buvo tiesaus ke-
lio á materialaus pasaulio kontrolæ pradþia. Ligijietis paaiðki-
no Ardui, kad kiekvienas þmogus gali iðmokti kone viskà, bet
visa tai mokës tik pavirðutiniðkai. Tam, kad ávaldytø atski-
rus gebëjimus, þmogus privalo daugiausia dëmesio skirti jø
mokymuisi ir lavinimui. Tik ásisavinus vienus gebëjimus, ga-
lima imtis kitø. Todël Ardas nesiblaðkë, stengësi mokytis nuo-
sekliai ir visø pirma tobulai iðlavinti tai, kà jau mokëjo.
Praëjus dviem dienom po demiurgø iðpuolio, su Ardu su-
sisiekë sidargai ir paþadëjo savo pagalbà. Þmogus sutiko su-
daryti sàjungà su ðiais padarais, priimdamas jø pagalbà ir pa-
þadëdamas ateityje padëti atkovoti gimtuosius sidargø erdvës
plotus. Ardas suprato ligijieèio bûgðtavimus, bet taip pat ge-
rai þinojo, kad be pagalbos jam nepavyks paþadinti reikiamo
skaièiaus þmoniø, jø apmokyti ir pristatyti galaktikos rasëms
kaip jiems lygius, kuriuos reikia gerbti bei su kuriais bûtina
skaitytis.
Besibaigiant treèiai dienai, dar vienas daþnas þmogaus pa-
ðnekovas Iskinas praneðë apie greità klano vadø susitikimà,
kuriame Ardas praðomas dalyvauti ir pareikðti savo nuomo-
næ. Þemietis mielai sutiko – tai atitiko jo lûkesèius ir planus.

* * *
– Elena, o kaipgi Iskinas. Negi ir jis greitai pamirðo visus
savo átarinëjimus?
– Sekretoriau, tavo reikalas raðyti, kà að diktuoju, o ne klau-
sinëti. Taèiau að atsakysiu: ne, Iskinas nepamirðo ir taip leng-
vai Ardu nepatikëjo. Raðyk : „Bendraudamas su þmogumi...“

50
 * * *
Bendraudamas su þmogumi Iskinas bandë paþinti visà þmo-
niø rasæ. Ðis sutvërimas garbingàjá kará þavëjo, bet kartu ir bau-
gino. Isui imponavo þmogaus jëga, gebëjimas dràsiai sutikti pa-
vojus ir nenoras þudyti be reikalo. Neramino aiðkus ir ðaltas
þmogaus ryþtas. Iskinas suvokë, kad isai þemieèiui tapo tik
árankiu kaþkokiam tikslui pasiekti. Nors þmogus ir atrodë drau-
giðkas, Iskinas labai gerai prisiminë jo klastà kovos su demiur-
gais metu. Në vienas isø karys nesigriebtø tokios klastos. Jie
dràsiai stotø á kovà ir mirtø garbingai. Þmogus galëjo stoti á
garbingà kovà ir turëjo galimybiø nugalëti, bet jis pasirinko
klastà ir apgaulæ, o kovoti pradëjo tik jam palankiu momentu.
Iskinas mylëjo savo tautà ir nenorëjo, kad ji bûtø paaukota var-
dan kaþkokio sutvërimo tikslø. Bet tai buvo tik Iskino nuogàs-
tavimai, kuriuos jis bandë pamirðti. Þmogus vis tik iðgelbëjo
vadà, já patá ir daugumà tautieèiø nuo didþiulio paþeminimo ir
neðlovës. Þemietis pelnytai tapo isø sveèiu ir draugu. Tai buvo
tiesa, taèiau savæs nuraminti ir átikinti Iskinas nepajëgë. Jis nu-
sprendë ir toliau bûti ðalia þmogaus bei já stebëti, o pasitvirti-
nus bûgðtavimams – nuþudyti ðá pavojingà sutvërimà. Kaip tai
padarys, Iskinas net neásivaizdavo. Jis suprato, kad bandyda-
mas pakenkti þmogui greièiau mirs pats nei kà pasieks. Todël
karys vylësi ir tikëjosi, kad jo nuogàstavimai nepagrásti ir yra
tik seno kario fobijø pasekmë.
Kol kas Iskinas apsiribojo daþnu bendravimu su þmogumi
ir jo globa planetoje. Senasis karys mielai sutiko su Ardo pra-
ðymu parodyti jam klano sostinæ ir jos apylinkes. Kelis kar-
tus pasivaikðèiojus po sostinæ pësèiomis, Iskinas paëmë vienà
ið skraidanèiøjø maðinø ir aprodë Ardui sostinës apylinkes ke-
liø ðimtø kilometrø spinduliu.
Þmogui labai patiko pagrindinis Eduro planetos miestas ir
pati isø civilizacija. Sostinëje gyveno arti trijø ðimtø tûkstan-
èiø Iskino tautieèiø, bet jø beveik nesimatë. Dël ávaldytos an-
tigravitacijos po miestà deðimèiø metrø aukðtyje keliø metrø
ploèio juosta vinguriavo magnetinis laukas. Laukas judëjo kaip

51
srauni upë ar bent jà priminë. Ant jo buvo kraunami kroviniai,
keleiviams skirtos patalpos, kurie judëdavo kartu su lauku.
Tam tikru atstumu iðdëstytose stotyse laukas trumpam iðnyk-
davo ir kroviniai bûdavo nuimami ar siunèiami toliau. Tose sto-
tyse keleiviai iðlipdavo ar keliaudavo numatytu marðrutu. Ði
sistema veikë labai efektyviai ir buvo labai pigi, beveik nerei-
kalaujanti jokiø papildomø energetiniø iðtekliø. Kelionei po pla-
netà isai turëjo tobulai veikiantá artimojo ðuolio vartø tinklà.
Antþeminio transporto planetoje nebuvo, kaip ir nebuvo jam
skirto keliø tinklo. Karinës ar apsaugos pajëgos planetoje nau-
dojosi skraidomaisiais aptakios formos aparatais, veikianèiais
antigravitacijos magnetø pagalba. Isai labai þavëjosi aptakio-
mis formomis gal todël, kad jie patys nepasiþymëjo grakðtumu
ir aptakumu. Ardà suþavëjo sostinës minaretai, keliø lygiø te-
rasos su sodais ir baseinais, daugiaaukðèiai, nuostabias pilis pri-
menantys pastatai su ávairiuose aukðtuose tarp jø vingiuojan-
èiais pësèiøjø takais. Labiausiai þmogui patiko kabantys par-
kai, kuriuose pramogavo iðtisos isø ðeimos. Ardas nusprendë
savo buvimo Eduro planetoje metu perprasti antigravitacijos
principo ir artimojo ðuolio vartø veikimà.

Isø kontroliuojama erdvë. Artorio planeta,

priklausanti pirmajam isø klanui. Klanø vadø
susitikimas. 2015 metø liepos 12 diena

– Papasakok mums viskà pats, Isanai, garbingasis antrojo

klano vade. Kas nutiko? Tavo pavaldiniai perdavë istorijà apie
demiurgø uþpuolimà. Tai mus labai sujaudino.
– Gerbiamasis Isarai, pirmojo klano vade, gerbiami vadai.
Papasakosiu jums viskà, kà að maèiau ir kà galvoju apie tai.
Daug màsèiau, kodël demiurgai tai padarë ir kà mums dabar
daryti. Viskas prasidëjo nuo mano sûnaus Iskiko áðventinimo á
karius. Áðventinimui prieðininku mes pasirinkome þmogø pa-
tinà paèiame jëgø þydëjime, – pradëjo antrojo isø klano vadas.

52
 – Ooooo... Kaip neatsargu, – atsiliepë vienas ið susitikime
dalyvaujanèiø isø.
– Taip, garbingieji vadai, sutinku, – pripaþino antrojo kla-
no vadas. – Tikëjomës, kad patinas, kuris ið principo nebuvo
karys ir Þemëje pasiþymëjo taikumu, nespës prabusti. Tuo la-
biau kad mano sûnø treniravo pats Iskinas, o pergalë prieð
þmogø suteiktø galimybæ sûnui tapti ápëdiniu. Norëdamas ið-
vengti netikëtumø, pasikvieèiau Iskino rinktinës narius sau-
goti arenà ir kelis demiurgus kontroliuoti þmogø. Ar að galë-
jau tikëtis nesëkmës?
– Tavo tikëjimas buvo logiðkai pagrástas, – pastebëjo pirmojo,
didþiausio isø klano vadas. – Mes þinome Iskiko sugebëjimus,
be to, Iskino treniruotes vertiname labai aukðtai. Mes sutin-
kame, kad tavo veiksmai neiðprovokavo demiurgø agresijos. Pa-
sakok toliau, – paragino jis atvykëlá ið Eduro planetos.
– Iskikas susikovë su þmogumi ir labai greitai pralaimëjo, –
tæsë antrojo klano vadas. – Prabudimas prasidëjo iðkart. Þmo-
gus pasirodë besàs kovotojas, labai gerai iðlavinæs savo kûnà
ir valià. Jis nugalëjo Iskinà be jokiø dideliø pastangø. Taip pat
lengvai nugalëjo tris kovinius robotus ir visus, puolusius á pa-
galbà rinktinës karius. Þmogø bandë kontroliuoti demiurgai,
taèiau pasirodë, kad jis atsparus iðblyðkëliø átakai. Labiausiai
mus nustebino tai, kad þmogus në vieno prieðininko nenuþu-
dë ir net smarkiai nesuþeidë. Iskikas liko gyvas ir beveik ne-
suþalotas, nukentëjo tik jo pasitikëjimas savo jëgomis, o tai,
manau, tokiame jauname amþiuje ganëtinai naudinga. Tai, kad
þmogus neþudë, sustabdë mane nuo visapusiðko ðio objekto
puolimo pradþios. Mano karys Iskinas pradëjo derybas su þmo-
gumi, ir tas pakluso. Ar teisingai að padariau nenaikindamas
þmogaus?
– Tavo veiksmai buvo logiðki ir pagrásti. Jie neiðprovoka-
vo demiurgø agresijos, – vienbalsiai sutiko visi klanø vadai.
– Þmogus pradëjo mokytis, – tæsë pasakojimà antrojo kla-
no vadas. – Já priþiûrëti paskyriau Iskinà. Prabudimas vis la-
biau progresavo. Mus ramino tik tai, kad þmogus sutiko su
alternatyva skristi á Ligijà arba gráþti á Þemæ ir nerodë jokios

53
agresijos. Po keliø dienø á mano klano planetà atvyko dvi de-
legacijos: demiurgai, vadovaujami Baltojo rato valdovo bei ly-
dimi atlantø kariø, ir sidargø prekybinë misija. Sidargus ap-
gyvendinau ðalia sostinës esanèiame mieste, o demiurgams bu-
vo leista ásikurti paèioje sostinëje.
– Kokie demiurgai sudarë delegacijà ir kas vadovavo atlan-
tams? – pasidomëjo vienas ið besiklausanèiø isø.
– Be baltojo valdovo, visi demiurgai buvo baltieji meistrai, –
paaiðkino antrojo klano vadas. – Atlantams vadovavo trys ka-
riai: Tugoras, Taronas ir Diras.
– Ooo... Trys geriausi ðiø metø atlantø kariai! Jø vienas
stipresnis nei deðimt mûsø kariø. Ir baltieji meistrai?!.. De-
miurgai aiðkiai ruoðësi agresijai ir jokie tavo veiksmai jos ne-
iðprovokavo. Sidargai sutiko ásikurti ne sostinëje? – paklausë
pirmojo klano atstovas.
– Taip. Sidargai jokiø problemø nekëlë.
– Sudominai, antrojo klano vade. Pasakok, kas vyko to-
liau, – paragino pasakojantá klausytojai.
– Demiurgai atvyko pas mane iðkart nusileidæ, – toliau kal-
bëjo antrojo klano vadas. – Atlantus jie padalijo á kelias gru-
pes. Vieni, vadovaujami Diro, liko saugoti laivo, kiti buvo ið-
dëstyti aplink mano rûmus, o didþioji dalis, vadovaujama Tu-
goro ir Tarono, atvyko su demiurgais á priëmimø salæ. Neta-
ræs në þodþio, baltasis valdovas priëjo prie manæs ir pradëjo
mentaliná puolimà. Kiti sustojo ratu ir sustingdë visus salëje
buvusius karius. Að prieðinausi, stengiausi nepasiduoti, bet tai
buvo vienas ið valdovø ir tikrai ne silpniausias. Baltasis ma-
ne ir dar kelis karius visiðkai uþvaldë. Demiurgø kontroliuo-
jami mano kariai ir penkiolika atlantø, vadovaujami Tugoro,
buvo pasiøsti atvesti þmogaus.
– Isanai, o tu kartais neáþeidei baltojo valdovo? Nieko ne-
pasakei, kas já suerzintø? – kreipdamasis á kalbantájá pasido-
mëjo diplomatiniais gabumais garsëjantis ketvirtojo isø kla-
no vadas.
– Mes net nekalbëjome. Jis ið karto mane puolë, – paaið-
kino paklaustasis.

54
 – Tai negarbinga ir þema, – pasigirdo pasipiktinæ dalyvau-
janèiøjø balsai. – Demiurgai puolë neiðprovokuoti ir ið anks-
to viskà suplanavæ. Kuo baigësi ði istorija?
– Netrukus salëje pasirodë þmogus. Vienas, be palydos. Jis
apgavo baltàjá valdovà, netikëtai já puolë ir áveikë. Taip pat
nuþudë kelis demiurgø meistrus. Ardas iðvadavo mane ir ma-
no karius. Pradëjome kovà, kurià tikrai bûtume pralaimëjæ,
jei ne þmogus. Þemietis paeiliui nugalëjo Taronà ir Tugorà,
kuris atbëgo á salæ su saviðkiais, pavëlavæs vienà minutæ. At-
sigavæs baltasis valdovas nusprendë pasiduoti. Dabar jis – ma-
no belaisvis, o þmogø paskelbiau savo sveèiu ir paþadëjau já
ginti, – praneðë savo sprendimà.
– Tavo paþadas yra ðventas ir mes jo neginèysim, – iðkil-
mingai pareiðkë pirmojo klano vadas. – Isanai, tu buvai tei-
sus – demiurgai verti kerðto. Tik viena nedidelë aplinkybë
mums gali sutrukdyti: demiurgø Raudonojo ir Geltonojo rato
nariai tarp màstanèiøjø aktyviai skleidþia mintá, kad dël vis-
ko kaltas þmogus, ir tik Màstanèiøjø sàjungos teismas gali vis-
kà iðaiðkinti. Mes jau gavome Màstanèiøjø sàjungos praðymà
sutikti su màstanèiøjø teismu ir nepradëti kariniø veiksmø
prieð demiurgus. Karo atveju jie palaikys iðblyðkëlius. Tau
spræsti, antrojo klano vade. Jei tu pasakysi „tebûnie karas“,
mes visi tave palaikysime – garbë svarbiau uþ mirtá. Taèiau
tai gali bûti paskutinë isø kova.
– Suprantu, klanø vadai. Að paþadëjau þmogui saugumà
ir gynybà. Jis gali ir nesutikti eiti á teismà. Að privalësiu jam
padëti. Savo þodþio nelauþysiu, – tvirtai pareiðkë antrojo kla-
no vadas.
– Pritariame tau, Isanai. Paklauskime þmogaus nuomonës.
– Sargyba, pakvieskite þmogø, tik mandagiai, – papraðë vie-
nas ið dalyvaujanèiø susitikime.

Ardas kartu su Iskinu ir keliais isø kariais laukë laukiama-

jame. Laukiamasis, tiesa, bûtø ne tas þodis, kuris galëtø api-
bûdinti didþiulæ, kelis ðimtus màstanèiøjø talpinanèià salæ,

55
esanèià prie pirmojo klano vado priëmimø menës, taèiau tai bû-
tent tas reikiamas þodis, kuriuo galëjo bûti apibûdinta ðios pa-
talpos paskirtis. Be Ardo ir isø, salëje buvo kelios Màstanèiøjø
sàjungos rasiø delegacijos, tarp kuriø iðsiskyrë geltonai apsi-
rengæs demiurgas su savo palyda, kurià sudarë genetiðkai mo-
difikuoti alorai. Tai buvo ganëtinai ádomûs sutvërimai – maþ-
daug 150–160 centimetrø ûgio, þalsvi, dvirankiai, dvikojai, be-
uodegiai, plokðèiø benosiø veidø su dviem akimis ir keistomis
galvos ataugomis, kurios atstojo klausos organus. Aplink deði-
næ alorø rankà be perstojo rangësi kaþkas panaðaus ir á lianà,
ir á didelæ gyvatæ. Iskinas vëliau þmogui paaiðkino, kad tai sim-
biotiniai organizmai, genetiðkai iðvesti demiurgø ir suvienyti
su modifikuotais alorais. Ði liana-gyvatë jiems atstojo ir gin-
klà, ir prireikus virvæ ar rankos pratæsimà. Prie ðeimininko ran-
kos rieðo ðis padaras laikësi prisitvirtinæs uodega, buvo beveik
dviejø metrø ilgio ir turëjo kaþkà panaðaus á pailgà galvà. Ðis
sinbiotinis organizmas iðskirdavo labai stiprià rûgðtá, kurià ga-
lëjo spjaudyti neátikëtinu greièiu iki 20 metrø atstumu. Rûgð-
tis pragrauþdavo bet kokià màstanèiøjø rasëms gamtos suteiktà
apsaugà ir daugumà ðarvø. Isø gaminami ir naudojami ðarvai
buvo ne iðimtis. Modifikuoti alorai buvo iðvesti Geltonojo rato
demiurgø ir buvo ðio rato kariai. Ið viso jø buvo ne daugiau
kaip 200 000, taèiau savo kovinëmis savybëmis jie beveik ne-
nusileido atlantams. Modifikuoti alorai buvo fiziðkai silpnesni
uþ atlantus, bet kur kas greitesni ir geresnës reakcijos. Kita
vertus, jie visiðkai nepasiþymëjo raudonodþiø energetinëmis sa-
vybëmis. Todël stojus á dvikovà atlantui ir modifikuotam alo-
rui, raudonodis bûtø galëjæs já áveikti, jei naudotøsi savo ener-
gijos valdymo sugebëjimais. Antraip aiðkiai nugalëtø modifikuo-
tas aloras.
Be demiurgo ir jo delegacijos, þmogaus aká patraukë nedi-
deli, drieþus primenantys padarai. Anot Iskino, tai buvo gri-
kai – neprilygstami þvalgai, bet niekam tikæ kariai. Vertingiau-
sia grikø savybë – gebëjimas keisti kûno spalvà ir beveik to-
bulai susilieti su aplinka.

56
 Ðalia grikø ásitaisë dar vienos, ne maþiau áspûdingos, ra-
sës atstovai. Kiekvienas jø buvo keturiø metrø ûgio ir svërë
ne maþiau kaip dvi tonas. Visà kûno pavirðiø, net virðugalvá,
vagojo galingi raumenys. Iskino þodþiais, tai buvo druarai. Ðiø
padarø jëga tapo prieþodþiu tarp Màstanèiøjø sàjungos rasiø.
Jie buvo labai stiprûs, o raumenys – labai kieti, daþnai net
tvirtesni uþ isø naudojamus kovinius ðarvus. Kita vertus, jei
druarø jëga buvo susiþavëjimo objektas, tai jø reakcija ir vik-
rumas tapo neiðsenkamu anekdotø ir juokingø istorijø, kuria-
mø tarp màstanèiøjø rasiø, ðaltiniu. Jie buvo labai nerangûs
ir lëti. Visgi kovos tarp isø ir druarø daþniausiai baigdavosi
lygiosiomis. Druaras niekaip nepagaudavo isø prieðininko, o
pastarojo smûgiai ir pastangos visiðkai neveikdavo giganto.
Realiose kovose ðie padarai buvo nepamainomi, kai reikëda-
vo atlikti fiziðkai sunkius veiksmus, taèiau kaip prieðininkai
nebuvo ypaè pavojingi.
Susidomëjæs Ardas dairësi á salëje buvusius màstanèiuosius,
kol jo mintis ir paðnekesá su Iskinu ganëtinai grubiai ir ne-
mandagiai nutraukë agresyvus tipas, áþûliai stypsojæs prieðais
þmogø.
– Stokis, niekingas plikði, noriu su tavimi pasikalbëti! – kal-
bantysis buvo vienas ið geltonojo demiurgo palydovø, stovin-
tis uþ 4–5 metrø nuo Ardo. Þodþiai aiðkiai buvo skirti þemie-
èiui, á kurá buvo áremtas modifikuoto aloro þvilgsnis

Ið didþiojo kario Iskino atsiminimø

Að laukiau kartu su þmogumi pirmojo klano vado laukia-

majame. Þmogus atrodë stulbinanèiai ramus ir labai susido-
mëjæs dairësi á toje paèioje patalpoje buvusius màstanèiuosius.
Jis nepaliaujamai klausinëjo apie jam áspûdá palikusias rases,
o að jam pasakojau apie modifikuotus alorus, grikus ir drua-
rus. Tai buvo taikus ir draugiðkas paðnekesys ramioje atmos-
feroje, kol jis nebuvo grubiai pertrauktas to pasipûtusio mo-
difikuoto aloro, geltonojo demiurgo apsaugos virðininko.

57
 – Apie kà man kalbëti su demiurgø lële? Ir kodël turëèiau
atsistoti, jei tu man sëdinèiam vos akis sieki? – ne maþiau áþû-
liai atðovë þmogus. Aiðkiai matësi, kad Ardas supyko, o alo-
ras, to pats nesuprasdamas, pradëjo labai pavojingà þaidimà
su mirtimi.
– Nutilk, seilëtasis. Noriu tave iðkviesti á dvikovà. Tu áþei-
dei mane ir mano rasæ.
– Kaip að tave galëjau áþeisti? Tu savo paskirtá gyvenime
jau atlikai. Kiek suprantu, pagrindinë tavo ir tavo rasës eg-
zistavimo prasmë – vos gimus gàsdinti aplinkinius savo iðvaiz-
da. Argi toká grybà dar galima kaip nors áþeisti? – ið ðirdies
tyèiojosi Ardas. – Á dvikovà kvieti?.. Kaip manai, ar gali skruz-
dëlë á dvikovà iðkviesti leopardà? Atsakysiu pats, kad tau ne-
tektø átempti visø savo protiniø sugebëjimø – negali. O tu –
tik skruzdëlë prieð mane, kurià bet kada galiu sutrypti. Tai-
gi arba pulk, arba dink man ið akiø, nes jei man teks atsi-
stoti, nurausiu tà mielà tavo rankytës ataugëlæ ir iðpersiu ja
tavo þalsvà kailiukà. Tad rinkis...
Atrodë, kad þmogus tyèia stengiasi ásiutinti savo prieðinin-
kà. Þinoma, þemietis su aloru bendravo, be garsinës kalbos,
dar ir mintimis, todël tokios sàvokos kaip „grybas“, „skruz-
dë“ ar „leopardas“ kiekvieno klausytojo buvo verèiamos pa-
gal patirtá ir paþástamus atitikmenis. Eduro planetoje buvo pa-
naðiø gyvûnø, kuriems galima buvo pritaikyti skruzdës ir le-
opardo vardus. Atrodo, kad panaðiø sutvërimø buvo ir aloro
planetoje. Þmogus pasiekë savo tikslà. Modifikuotas aloras ið
þalsvo tapo tamsiai þalias, o tai buvo aiðkus jo didþiulio ásiû-
èio þenklas. Apeliacija á menkus protinius gabumus bei grasi-
nimas nurauti simbiotà ðiam subjektui buvo didþiausi ámano-
mi áþeidimai, þemieèio sugalvoti tiesiog instinktyviai. Jie ið-
ties nepasiþymëjo stulbinanèiu proto aiðkumu ir dël to jautë
daliná nepilnavertiðkumà.
Aloras pasirinko puolimà. Tiesà sakant, man iki ðiol sun-
ku patikëti, kad kaþkoks nusmurgæs aloras iðdráso pulti þmo-
gø. Toks kvailas poelgis dar kartà patvirtino mano nuomonæ
apie ðá padarà kaip „minties galiûnà“. Staiga á prieká ðovæs

58
simbiotas spjovë didelæ rûgðties porcijà á sëdinèio þmogaus vei-
dà ir judëdamas toliau ketino perverti apakinto ir rûgðties
apësto þemieèio smegenis. Planas buvo geras ir labai greitai
bei tiksliai vykdomas. Tikëtina, jei aloro prieðininkas bûtø isas
ar bent atsipalaidavæs atlantas, planas bûtø pavykæs. Taèiau
ðá kartà su juo kovojo þmogus, kuris laukë ir provokavo puo-
limà. Rûgðties spjûvis nepasiekë Ardo, nulëkë á ðalá ir, niekam
nekeldamas didesnio pavojaus, tekðtelëjo ant grindø. Paskui
lekianti simbioto galva uþsiliepsnojo ir raitydamasi skausmuo-
se puolë atgal. O þmogus iki to momento në pirðto nepajudi-
no. Að dar kartà pajutau, koks pavojingas padaras sëdi ðalia
manæs. Pasirodo, Ardas jau buvo ávaldæs daiktø uþdegimà vien
valios jëga, o energijos pliûpsniui pasiøsti jam nereikëjo në
rankos iðtiesti. Þinoma, reikia pagirti ir aloro reakcijà. Nepai-
sydamas persidavusio simbioto skausmo, jis, tik pamatæs
suplanuoto smûgio nesëkmæ, ið karto siekë ant ðono kabëju-
sio nedidelio ðaunamojo ginklo. Taèiau ir ðis judesys nebuvo
pakankamai staigus. Modifikuotas aloras tik spëjo ranka pri-
siliesti prie ginklo, kai ðalia jo atsidûræs þmogus deðiniuoju
delnu smûgiavo á prieðininko krûtinæ, nublokðdamas vargðe-
lá per deðimt metrø atgal. Aloras nepasikëlë, jo krûtinë virto
tik kaulø, mësos ir vidaus organø miðiniu. Ugnis nuþudë ir
simbiotà, kuris agonijoje dar kurá laikà raitësi ðalia ðeiminin-
ko lavono.
– Nedrásk! – ðûktelëjo þmogus, nukreipdamas rankà á de-
miurgà. – Nusibodo. Tau nepavyko ásiskverbti prieð dvikovà,
nepavyko kovos metu, nepavyks ir dabar. Nebandyk, arba að
smogsiu atgal. Patikëk, tave iðtiks tokia pat lemtis kaip ir tavo
tarnà, kuriam ádiegei ryþtà uþpulti mane.
Demiurgas aiðkiai pasimetë. Jo bandymas buvo nesëkmin-
gas, o þmogus, be to, visiems atskleidë jo veiksmø esmæ.
– Að jam nieko neáteigiau, – ganëtinai jaudindamasis atsa-
kë demiurgas. – Bandþiau sulaikyti, bet jis neklausë. Alorai yra
savarankiðka rasë ir að neatsakingas uþ atskiro jos atstovo pa-
miðimà. Jis atsisakë man paklusti ir puolë pats, uþ tai ir su-
mokëjo. Atleisk man, þmogau, jei pajutai mano agresijà. Visos

59
mano mintys buvo nukreiptos tik á aloro sulaikymà nuo daro-
mos kvailystës. Atsipraðau tavæs ir ðeimininkø uþ nederamus
mano palydovo veiksmus. Tikiuosi, tu nereikði man kaltinimø.
– Nereikðiu, – atsakë þmogus. – Tebûnie taip. Tik prisimink
ateièiai – að niekam nenoriu atimti gyvybës ir tiesiog bjau-
riuosi þudymais. Kiekvieno màstanèiojo gyvastis man ðventa.
Þmonës gali bûti iðtikimi màstanèiøjø sàjungininkai, o prirei-
kus ir gynëjai, svarbiausia nereikia jø pulti ar provokuoti. La-
biausiai noriu, kad tarp màstanèiøjø mano atþvilgiu nekiltø
jokiø nesusipratimø ar nesutarimø.
Atrodë, kad þmogaus kova ir paskesni þodþiai paveikë vi-
sus màstanèiuosius. Regis, jie nebeþinojo, kà apie þmogø gal-
voti. Viena vertus, jis pasirodë kaip neáveikiamas kovotojas ir
visiems mirtinai pavojingas padaras, kita vertus – asmuo, skel-
biantis gyvybës ðventumo, taikos ir pagarbos màstantiesiems
idëjas. Þodþiai atrodë nuoðirdûs. Atrodo, jie paveikë ir demiur-
gà, kuris stovëjo kiek susimàstæs, ir kitus màstanèiuosius, ir
net rûmø sargybà su virðininku prieðakyje, atskubëjusius ra-
minti jau pasibaigusio konflikto. Tik man, Iskinui, buvo vis
tiek neramu. Ar galima tuo tikëti, ar nebus tai eilinë þmo-
gaus klasta, o nuoðirdumas tiesiog suvaidintas? Nors gal ne,
joks màstantysis negalëtø taip nuoðirdþiai ir átikinamai me-
luoti. Negi þmogus sugeba ir tai? Niekada taip negalvoèiau,
jei ne jo kova su baltuoju valdovu antrojo isø klano vado rû-
muose. Tada jis taip pat labai átikinamai melavo. Jei þmogus
tikrai taip gali, kaip tada atskirti, kada jis sako tiesà? Kada
ið tokio sutvërimo laukti smûgio á nugarà?
Ðias nerimastingas Iskino mintis nutraukë sargyba, man-
dagiai pakvietusi þmogø uþeiti pas pirmojo klano vadà ir pri-
sijungti prie vadø pasitarimo. Iskino papraðyta Ardà lydëti,
taigi jis nuëjo kartu.

– Uþeik, þemieti, prisijunk prie klanø vadø tarybos. Mums

rûpi tavo nuomonë, bet prieð tai papasakok, kas atsitiko lau-
kimo salëje, – á Ardà kreipësi pirmojo klano vadas.

60
 – Nieko ypatingo, gerbiamasis vade. Kaþkoks iðprotëjæs alo-
ras nusprendë mane uþpulti, manau, paveiktas ðalia buvusio
demiurgo.
– Demiurgai vël paniekino mûsø svetingumà. – nusivylu-
siu balsu pastebëjo vienas ið dalyvaujanèiø vadø. – Þemieti,
tu iðkelsi kaltinimus geltonajam?
– Ne, – tvirtai pareiðkë Ardas. – Palikim tai jo sàþinei. Jam
vis tiek nepavyko. Sakykim, kad viskà sumanë aloras ir dël
tokio savo kvailumo þuvo.
– Þaviuosi tavo atlaidumu, þmogau, – kiek nustebo pirmojo
isø klano vadas. – Mes vis tiek nepriimsime geltonojo rato de-
miurgø delegacijos ir iðsiøsime juos namo. Tegu supranta,
kad mes viskà þinom. Be to, pasakyk man, þemieti, kà, tavo
nuomone, mes turëtume daryti su baltuoju valdovu ir jo at-
lantais. Mes turime du pasirinkimus: patys teisti juos ir nu-
bausti, kas gali iðprovokuoti didelá kariná mûsø tautos kon-
fliktà su Màstanèiøjø sàjunga, arba perduoti juos visuotiniam
màstanèiøjø teismui. Neslëpsiu, mes patiriame labai stiprø
kitø rasiø spaudimà perduoti Baltojo rato demiurgø valdovà
visuotiniam màstanèiøjø teismui. Po visiems èia susirinku-
siems þinomo demiurgø iðsiðokimo antrojo klano vadas tau
paþadëjo saugumà ir paskelbë tave sveèiu. Jo þodis – negin-
èijamas, taèiau Màstanèiøjø sàjungos teisme gali bûti nagri-
nëjamas ir þmoniø pavojingumo klausimas, kuriam iðkilus ne-
galësime garantuoti tavo asmeninio saugumo. Todël galuti-
nis þodis priklauso tau. Kà tu mums patarsi, tà mes ir nu-
spræsime.
– Supratau, pirmojo klano valdove. Kada ávyks màstanèiøjø
teismas? – vis dar negalëdamas apsispræsti paklausë Ardas. Þe-
mietis ávertino visà rizikà, kuri iðkiltø jam atsisakius isø pa-
siûlytø saugumo garantijø, tada apmàstë galimà naudà, sàly-
gotà tokio, isø poþiûriu, kilnaus poelgio.
– Skaièiuojant tavo laiko matais, po devyniø mënesiø. Iki
to laiko màstantieji turi skirti savo atstovus á teismà, o tie
turi susipaþinti su byla.

61
 – Að galëèiau atsisakyti saugumo, bet man vis tiek reikia
jûsø pagalbos, – galutinai nusprendæs tarë þmogus.
– Gausi viskà, ko tik tau reikia. Sakyk, Þemës planetos gy-
ventojau.
– Norëèiau papraðyti antrojo klano vado gabalëlio þemës
netoli sostinës, kur man galëtø pastatyti namà ir kuriame að
galëèiau toliau lavintis, paþinti aplinkà bei rengtis teismui. No-
rëèiau, kad þemës sklypo perleidimo terminas bûtø ne trum-
pesnis kaip 100 metø ir kad tai bûtø privati valda, á kurià
nebûtø áleidþiami kitø planetø gyventojai.
– Keistas tavo praðymas, bet jei antrojo klano vadas su-
tinka, mes neprieðtaraujame, – gûþtelëjæs peèiais, tarë pirmo-
jo klano vadas.
– Sutinku, nors man tai ne maþiau keista. Kokio dydþio
þemës tau reikia, þmogau? – atsiliepë Eduro planetos ðeimi-
ninkas.
– Nedaug, kad uþtektø keliems isø namams pastatyti ir dar
liktø laisvas plotas kiemui, – Ardas dëstë savo pageidavimus
kuo ramesniu balsu, nors pats viduje tiesiog virë nuo emocijø
pertekliaus. „Kad tik jie nieko neátartø ir nesuabejotø mano ke-
tinimais, – kartojo mintyse þmogus. – Bus labai nemalonu, jei
pradës iðsamiau klausinëti apie mano ketinimus dël sklypo.“
– Tik tiek? Sàlygos man tinka. Iðsirinksi sklypà, kur no-
rësi, – atsakë antrojo klano vadas, linkteldamas savo kolegai
ið pirmojo klano.
– Dar ko nors norëtum, þemieti? – nuskambëjo dar vienas
klausimas ið susirinkusiø isø pusës.
– Man reikës jûsø palaikymo per teismà. Planuoju Màstan-
èiøjø sàjungos teismo praðyti iðleisti vienà þmogø ið Ligijos tol,
kol man neateis laikas gráþti á Þemæ. Jis bus mano mokytojas,
visada gyvens ðalia manæs ir, prisiekiu, gráð á Ligijà, kai tik að
iðvyksiu á Þemæ, – iðdëstë dar vienà savo norà Ardas.
– Suprantame tavo norà turëti gentainá. Ðiuo klausimu
mums reikia pasitarti. Jei ávykdysime iðdëstytus praðymus,
koks bus tavo patarimas, apie kurá mes anksèiau klausëme?

62
 – Að nenorëèiau, kad dël manæs kentëtø isai, todël nedve-
jodamas patariu sutikti su visuotiniu màstanèiøjø teismu. Pra-
ðau suprasti, kad pateiktø praðymø ávykdymas man reikalin-
gas tik tam, kad uþsitikrinèiau saugumà nuo tolesniø demiur-
gø pasikësinimø. Þinoma, jei jums jie pasirodys per daug áþû-
lûs, að pasistengsiu pasirûpinti savo saugumu savarankiðkai
ir primygtinai nereikalausiu jø vykdyti. Mano patarimas nuo
to nesikeis. Svarbiausia, kad nenukentëtø mano svetingi ðei-
mininkai isai, – iðkilmingai ir netgi su patosu balse iðdëstë Ar-
das. Þmogus suprato, kad isams ir daugumai kitø màstanèiø-
jø rasiø didþiulá áspûdá daro garsûs pareiðkimai, patikinimai
ar priesaikos, kuriø sulauþymas jiems buvo neásivaizduojamas
dalykas. „Naivuoliai, net neásivaizduoja, kad visi ðie þodþiai
yra tik psichologinis spaudimas jiems“, – màstë þemietis, ste-
bëdamas paðnekovø reakcijà.

Þmogaus pareiðkimas padarë didþiulá áspûdá. Tiesiog fizið-

kai buvo juntama draugiðkumo ir pagarbos atmosfera, kurià
Ardo atþvilgiu spinduliavo isai bei klanø vadai. Valdantieji vie-
ningai nusprendë padëti ir viskuo remti savo sveèià. Þmogui
buvo paþadëta, kad kiekvienas jo praðymas bus iðpildytas ne-
delsiant ir isai neleis jo perduoti demiurgams ar kitaip jam
pakenkti. Net Iskinas buvo suþavëtas ir ilgam giliai nukiðo
visas mintis apie þmogaus klastà. Toká þestà, kiekvieno iso
nuomone, galëjo padaryti tik garbingas, dràsus, galintis pasi-
aukoti uþ kitus karys. Kiekvienas klano vadas norëjo asme-
niðkai padëkoti Ardui ir paþadëti jam savo klano visokeriopà
paramà. Tik po poros valandø Ardas, lydimas Iskino, iðëjo ið
klanø vadø pasitarimo. Pastarieji, iðëjus þmogui, priëmë màs-
tanèiøjø rasiø atstovus, perdavë jiems Ardo sutikimà dalyvauti
visuotiniame Màstanèiøjø sàjungos teisme ir paskelbë savo
sprendimà perduoti Baltojo demiurgø rato valdovà ir já lydë-
jusius atlantus visuotiniam teismui. Klanø vadai ypaè pabrë-
þë savo pasiryþimà ginti þmogø ir neatiduoti jo demiurgams.
Màstanèiøjø rasiø pasiuntiniams buvo leista aiðkiai suprasti,

63
kad isai gins þmogø net tuo atveju, jei tai grës jiems karu su
visomis sàjungoje dalyvaujanèiomis rasëmis. Màstantieji ne-
prieðtaravo nei isø þodþiams, nei audiencijos nesuteikimui gel-
tonajam demiurgui. Visi prisiminë þmogaus veiksmus ir þo-
dþius, iðtartus laukimo salëje, todël dauguma pasiuntiniø jau
iki isø sprendimo buvo pasiryþæ perduoti savo vadams visus
gerus áspûdþius, kuriuos sukëlë þemietis. Planetos ðeiminin-
kø sprendimas atiduoti baltàjá demiurgø valdovà teismui bu-
vo sutiktas su visuotiniu palengvëjimu ir dþiaugsmu.

Ið didþiojo kario Iskino atsiminimø

Að lydëjau þmogø ið vadø pasitarimo. Ardas kaþkodël bu-

vo neramus. Jis, atrodë, stengësi kaþkà prisiminti ir vis ne-
ástengë.
– Iskinai, pasukam truputá á ðonà, – staiga papraðë þmo-
gus – Pameni, prie ðiaurinio áëjimo á rûmus, kur prieð susi-
rinkimà þavëjomës pirmojo klano vado sodais, stovëjo pora sar-
gybiniø. Norëèiau su jais pabendrauti.
Sutikau. Klano vadas paskyrë mane þmogaus palydovu ir
sargu, be to, að ir pats norëjau su juo ilgiau pabendrauti ir
geriau susipaþinti. Todël nedelsdami patraukëme prie ðiauri-
nio rûmø áëjimo. Maniau, kad Ardas vël norës pasigroþëti so-
dais. Pirmojo klano vado sodai buvo neáprasti. Net Eduro pla-
netoje tokiø neturëjome. Ávairiø rûðiø medþiai ir kiti augalai
augo greta vienas kito trim lygiais, kuriuos jungë lëtai judan-
tys laiptai. Tarp medþiø, lianø bei krûmø ðmirinëjo ávairûs,
ið skirtingø planetø atveþti reti gyvûnai. Su þmogumi kelias
valandas praleidome vaikðèiodami ir stebëdami spalvø kitimà
ir gyvûnø gyvenimà. Regis, Ardui sodai labai patiko. Tik prie
rûmø sargybos, kuri saugojo ðiauriná áëjimà, þmogus kiek su-
triko.
Kelias iki ðiaurinio áëjimo nebuvo tolimas. Prie didþiuliø
stilizuotø durø rûmø iðorëje stovëjo ta pati sargø pora, kuri

64
taip patraukë Ardo dëmesá. Þmogus patraukë tiesiai prie ási-
tempusios sargybos. Atsistojæs per porà metrø nuo isø kariø,
þemietis atidþiai nuþvelgë abu sargybinius. Keista buvo sce-
na. Þmogus nekalbëjo, tik stovëjo ir atidþiai þiûrëjo á stovin-
èius karius, o tie jautësi nesmagiai dël tokio Ardo dëmesio.
– Kas tu toks? – staiga iðtarë Ardas, kreipdamasis á deði-
nëje stovëjusá sargybiná.
– Að – Riras, isø karys, pirmojo klano vado rûmø sargybi-
nis, – negarsiai atsakë paklaustasis.
– Tu ne sargybinis, tu apskritai ne isas. Taigi kas tu? At-
sakysi pats, ar man teks tai suþinoti jëga. Matau, minèiø blokà
turi neblogà, bet að já galiu pralauþti, ir tu tai þinai. Tai gal
geriau pats pradëk kalbëti.
Ðito ið þmogaus nesitikëjau. Ardas apkaltino vienà kará, ku-
ris ir atrodë, ir elgësi taip, kaip turi atrodyti bei elgtis vidu-
tinis isø karys, tuo, kad jis apsimetëlis. Bûèiau nepaþinojæs
Ardo, sakyèiau, kad jam protas pasimaiðë. Bet þmogus dar ne-
buvo be reikalo kà nors apkaltinæs, todël að tik stovëjau ir
tylëjau.
– Uþstok mane nuo þmogaus, – kreipësi á mane sargybi-
nis. – Jis elgiasi lyg iðprotëjæs. Negi nematai, kad að isas.
– Þmogus mato tai, ko að nematau. Neuþstosiu tavæs, nes
Ardas gali bûti teisus, – pasakiau bandydamas áþvelgti tai, kas
þemieèiui sukëlë átarimà.
Nusprendþiau nesikiðti. Jei ðis karys isas, o Ardas já paþe-
mins, atsakys klano vadui ir pakenks savo santykiams su mû-
sø rase. Jei ðis karys apsimetëlis, tada bûtina suþinoti, kas
jis yra ið tikrøjø.
– Að tavæs praðau paskutiná kartà, – tarë þemietis.
Sargybinis nenatûraliai keitë spalvà, jis darësi gelsvas. At-
rodo, þmogaus pastangos pralauþti minèiø blokà nebuvo bergþ-
dþios. Dar niekada nebuvau matæs, kad sveikai atrodantis ma-
no tautietis staiga pradëtø geltonuoti ir keisti formà. Pada-
ras (dabar ir að supratau, kad tai ne isø karys) kilstelëjo gink-
là ir bandë ðauti á þmogø. Ardas vël buvo greitesnis – jis lau-

65
kë ðio bandymo pulti, todël be vargo iðmuðë ginklà ið apsi-
metëlio letenø. Þmogus bandë prieðininkà paralyþiuoti ir su-
laikyti gyvà, taèiau jam nesisekë. Padaras keitë savo struktû-
rà – tapo beforme, besikeièianèia mase ir bandë sprukti. Ar-
das mintimis iðkëlë „buvusá“ isø sargybiná á orà ir laikë per
metrà nuo þemës. Padaras siektelëjo þemës, bet þmogus kils-
telëjo já dar aukðèiau. Tada Ardo prieðininkas suprato savo
padëties beviltiðkumà ir nustojo judëti.
– Velnias! – ðûktelëjo þmogus. – Jis nusibaigë.
– Tu já nuþudei? – paklausiau Ardo.
– Ne, Iskinai, jis tiesiog pats sau ásakë mirti. Ðitas netik-
ras isas suprato, kad mes já sugavome ir nenorëjo pasiduoti.
Að negalëjau jo sulaikyti. Net negalëjau jo paralyþiuoti! Nie-
kaip negalëjau rasti jo kûne nerviniø mazgø, nes jame viskas
taip greitai keitësi! Kas jis toks, Iskinai?
– Neþinau, Ardai. Pirmà kartà matau. Kaip tu supratai,
kad jis apsimetëlis?
– Pajutau kitokias mintis nei tos, kurios isø galvose. Jûsø
mintys aiðkios ir skaidrios, tuo tarpu ðitos buvo kaþkokios ne-
suprantamos ir miglotos. Kai mes pirmà kartà pro já praëjo-
me, dar neþinojau, kuris ið sargybiniø skleidþia tokias mintis.
Tada nebuvo laiko aiðkintis. Gerai, kad dar radome já poste.
– Dabar taip pat pajutai tas mintis?
– Ne, dabar buvo sudëtingiau, – pasakojo Ardas. – Jis kaþ-
kà átarë, kai pamatë mus ateinanèius, todël stengësi visiðkai
nieko negalvoti. Màstyti kaip isas padaras nemokëjo, bet vi-
siðkai negalvoti jam sekësi tiesiog puikiai. Man padëjo kitas
sargybinis, kuris iðsigando ir karðtligiðkai bandë prisiminti,
kà padarë ne taip. Padaras tiesiog meistriðkai imitavo sargy-
binio elgesá, bet nuo jo sklido tuðtuma. Pabandæs prasibrauti
á jo mintis, pajutau stiprø blokà.
– Matyt, nepakankamai stiprø, kad tave sulaikytø.
– Gal ir pakankamai, jei padaras bûtø iðlikæs ðaltas. Að já
spaudþiau grasindamas, ir ðis pradëjo nesàmoningai pasiduo-

66
ti. Kai tik pralauþiau blokà, jis puolë keistis ir prieðintis. Að
taip ir nespëjau suprasti jo minèiø.
– Að praneðiu apie tai vadams ir palauksiu ekspertø gru-
pës.
– Gerai, Iskinai, einu á savo apartamentus. Praneðk, jei kà
iðsiaiðkinsite apie ðá padarà. Neramina jis mane tokiais savo
gebëjimais, – papraðë Ardas.

Isai ne juokais sujudo. Padaro beformiai likuèiai buvo pa-

teikti visø màstanèiøjø rasiø ekspertams, tarp jø ir demiur-
gams, kurie garsëjo kaip neprilygstami genetikos specialistai.
Nei mentalinis skenavimas, nei genetiniai tyrimai nedavë jo-
kiø rezultatø. Në vienas ið ekspertø iki tol nebuvo sutikæs
nieko panaðaus. Iskinas, antrasis sargybinis ir þmogus po tris
kartus papasakojo ávyká prie ðiaurinio áëjimo. Buvo apklaus-
ti visi, nors kiek bendravæ su neþinomu padaru. Màstantieji
nieko neiðsiaiðkino. Nebuvo pateiktas joks ádomesnis ar ver-
tesnis dëmesio pasiûlymas, kaip tokius padarus atpaþinti. Ka-
riðkiai ir vadovai karðtligiðkai svarstë, kiek tokiø apsimetë-
liø gali bûti tarp sàjungai priklausanèiø rasiø. Þmogus taip
pat susidomëjo ðia problema ir bandë iðsiaiðkinti ðio sutvëri-
mo savybes.

Po poros dienø antrojo klano vadas su palyda gráþo á Edu-

ro planetà. Ardas skrido kartu. Atgalinë kelionë kosmine erdve
nedarë didelio áspûdþio. Viskà þmogus jau buvo matæs vykda-
mas á pirmojo klano valdas, todël gráþdamas Ardas daugiau-
sia laiko praleido su Iskinu, aptarinëdamas praëjusius ávykius
ir jø svarbà isø ateièiai. Iskinas nurimo, jo átarinëjimai þmo-
gaus atþvilgiu sumenko. Senasis karys labiau atsipalaidavo ir
su þemieèiu bendravo kur kas nuoðirdþiau, nesistengdamas ið-
gauti kuo daugiau informacijos.

67
 III
Sàjungos

Eduro planeta. 2015 metø liepos 15 diena

– Sveikas, þmogau. Matau, kad visiðkai ávaldei keliavimà

ir bendravimà nefiziniame lygmenyje, – kreipësi sidargø at-
stovë á Ardà.
– Laukiau, kada pasirodysi. Nenorëjau vykti uþ planetos
ribø. Jauèiu, kad demiurgai stebi Edurà. Anksti jiems dar þi-
noti mano galimybes, – atsakë þemietis. Kita vertus, jis ne-
uþsiminë apie tai, kad ir sidargams neverta þinoti visø þmo-
gaus sugebëjimø. Ardas ne tik dþiaugësi kiekvienà dienà at-
sirandanèiais naujais gabumais, bet ir siekë juos maksimaliai
iðtobulinti. Praëjo tie laikai, kai þmogus niekaip negalëjo at-
siskirti nuo savo fizinio kûno. Dabar, norint sukelti kûnui
transo bûsenà ir pereiti á nefiziná lygmená, pakako maþø va-
lios pastangø. Taip pat tik menkas sàmonës nukreipimas uþ-
degdavo ar gesindavo ugná, pakeldavo á orà daiktus ar patá
Ardà. Þmogus geriau nei bet kuris atlantas valdë kûno ir ap-
linkos energetikà, o mentalinëje srityje nenusileido demiurgø
meistrui.
– Norëjome tau praneðti, þemieti, kad sidargai sutinka tapti
tavo ir visø þmoniø sàjungininkais bei padëti jums iðsivaduo-
ti. Mes kalbësime màstanèiøjø teisme ir padësime tau ávyk-
dyti tavo misijà. Atsakinga ðioje srityje paskirta að, todël man
gali perduoti bet kokius pageidavimus sidargams. Visø pirma
norëtume, kad dar kartà patvirtintumei, jog þmonës padës
mums susigràþinti gimtàjà galaktikà.
– Kà gi, iðkilmingai pareiðkiu, kad að, atstovaudamas þmo-
nëms, paþadu visais ámanomais, þmonëms prieinamais ir ga-

68
limais bûdais padëti sidargams kovoti uþ jø gimtosios galak-
tikos susigràþinimà. Ar tinka toks paþadas? – dar kartà iðkil-
mingai pareiðkë Ardas, stebëdamasis, kodël visi ðie, su juo
bendravæ padarai, taip vertina pasisakymø formà.
– Taip. Mes labai patenkinti.
– Su kuo teks kovoti?
– Su vienu ið mûsø prieðø jau susitikai pirmojo isø klano
planetoje, – paaiðkino sidargë, kartu suþadindama Ardo smal-
sumà.
– Kaip tik apie tà padarà jûsø ir norëjau paklausti. Kas
jis toks? Kiek supratau, jau buvote já ar jo gentainius sutikæ
anksèiau? – ið karto paklausë þmogus.
– Taip. Tai mûsø prieðø atstovas. Jie vadinami dvarvais, ta-
èiau taip pavadinti tik siekiant atskirti individus ir paèià rasæ.
Ið esmës tai yra beformiai protoplazmos gniutulai, galintys
ágauti bet kurià formà ar iðvaizdà. Visi dvarai, kol jie gyvi, tu-
ri tik du pastovius organus – màstymo ir kraujotakos centrus,
taèiau ir tø organø formà ðie padarai gali keisti. Tikëtina, kad
dvarvai ir sidargai turi bendrø sàlyèio taðkø, kadangi bûtent
ðie du pastovûs jø organizmo centrai identiðki atitinkamiems
mûsø centrams. Taèiau tai tik prielaida, kuri nebuvo árodyta.
Dvarvai gali ágauti tik tos bûtybës ar objekto iðvaizdà, su ku-
riuo jie buvo tiesiogiai susijæ – ilgai bendravo, tyrinëjo ar ste-
bëjo ir apie kurá surinko visà informacijà. Toks paruoðiamasis
darbas trunka ilgai, todël galime spræsti, kad dvarvai darbuo-
jasi isø planetoje ne maþiau kaip 2 ar 3 metus.
– Kaip jie darbuojasi, jei iki tol negalëjo ágauti isø iðvaiz-
dos? – nustebo Ardas.
– Apsimetæ medþiais ar primityvesniais gyvûnais. Demas-
kuoti dvarvus galima tik dviem metodais – atpaþinus jø min-
tis ar minèiø, bûdingø mëgdþiojamam objektui, nebuvimà ar-
ba perðvietus apsimetëliø kûnà, nustatant bûtent tø dviejø
pastoviø organø buvimo faktà. Mûsø ilgameèio karo metu
dvarvai apsimesdavo tik pavieniais patinais, kadangi negalë-
davo bûti vieningos sàmonës sudëtine dalimi, todël, prisijun-

69
gæ prie spieèiaus, bûdavo lengvai iðaiðkinami, – aiðkino þmo-
gui sidargø patelë.
– Ar daug tø dvarvø?
– Kelis kartus daugiau nei sidargø. Jie – nesenstantys or-
ganizmai, þûsta tik dël iðorinio fizinio poveikio. Pakliuvæ á ne-
laisvæ, gali lengvai patys save numarinti.
– Ðità faktà að jau pastebëjau. Kaip jie dauginasi? – toliau
domëjosi Ardas.
– Dalijasi. Vienà kartà per gyvenimà nekintantys organai
suskyla ir dvarvas gali padalyti savo biomasæ.
– Taigi mëgdþiodami jie yra ribojami savo masës, – susi-
màstë þmogus.
– Taip, labai teisingai atkreipei dëmesá. Jie apriboti savo
masës. Dvarvai gali savo kûnà iðtempti ar suspausti, bet kartu
keièia ir kûno tanká. Jie negali prisidëti ar atsiimti në vienos
kûno dalelës.
– O be dvarvø jûsø galaktikoje nëra dar pavojingesniø su-
tvërimø, su kuriais tektø susikauti?
– Ne. Mes gyvenome paèiame galaktikos pakraðtyje. Visà
erdvæ aplink mûsø valdomas þvaigþdþiø sistemas buvo uþëmæ
dvarvai. Todël manome, kad þmonëms mûsø galaktikoje teks
kovoti tik su ðiais padarais. Ar norëtum dar kà apie juos su-
þinoti? – pasidomëjo sidargë.
– Norëèiau, kad absoliuèiai visà informacijà perduotumëte
á mano informacinës sistemos dalá Eduro planetoje. Galësite
tai padaryti? – pasiteiravo Ardas.
– Taip, nesunkiai. Isø informacinë sistema visiðkai neap-
saugota. Tiksliau, tai Eduro planetos ðeimininkams atrodo,
kad jø informacinë sistema labai saugi, – ðyptelëjo sidargø pa-
telë. – Dar ko nors norëtum?
– Taip. Man reikia gyvenimui tinkamos planetos. Jûsø val-
domame ðios galaktikos sektoriuje. Geriausia bûtø, jei joje
klestëtø prieðiðki biologiniai organizmai.
– Kam tau visa planeta? – nuoðirdþiai nustebo sidargë, aið-
kiai nelaukusi panaðaus pageidavimo.

70
 – Visos nereikia. Reikia vietos bazei ákurti, – kantriai aið-
kino Ardas. – Þmonës paþadinimui ið Þemës bus transpor-
tuojami á vienà ið Màstanèiøjø sàjungos planetø, kurioje að
jau radau tinkamà vietà. Ten jie iðeis visà prabudimo, psi-
chologinio paruoðimo ir dalinio apmokymo kursà. Jûsø per-
leistoje planetoje jie bus galutinai apmokomi ir èia, toliau
nuo demiurgø akiø, ákursime pagrindinæ prabudusiø þmoniø
bazæ. Ið tos vietos bus vykdomos visos jûsø galaktikos vada-
vimo operacijos.
– Turime mes panaðià planetà. Tik ten pavojinga. Joje ban-
do iðsilaikyti nedidelis, maþdaug dviejø ðimtø tûkstanèiø in-
dividø spieèius. Jiems labai sunkiai sekasi. Bet kuriuo atveju
vietos planetoje pakankamai. Tik kaip ten transportuosite
þmones?
– Manau, galite man mentaliniu bûdu perduoti visà tos pla-
netos panoramà. Að iðsirinksiu konkreèià vietà ir jà paþymë-
siu tolimojo ðuolio vartams. Per juos þmonës pateks ið pradi-
nës bazës á pagrindinæ, – paaiðkino þemietis.
– Tuomet tau teks susijungti su bendràja sidargø sàmone
ir bendrauti su toje planetoje, kurià mes vadiname Skruzdþiø
planeta, gyvenanèio spieèiaus valdanèia patele. Ar pajëgsi? Tai
pavojinga – tavo esybë gali iðtirpti tau svetimoje sàmonëje. Jei
taip atsitiks, pasijusi esàs vienas ið sidargø ir nelaikysi savæs
þmogumi, – perspëjo Ardà paðnekovë.
– Matyt, sugebësiu. Tai darysiu ne dabar, o kai bûsiu pa-
siruoðæs. Susiliejimas ávyks per tave?
– Taip.
– Kuo pavojinga ta jûsø Skruzdþiø planeta? – nukreipë kal-
bà þmogus.
– Planetoje egzistuoja kaþkoks sunkiai aprëpiamas prie-
ðiðkas sidargams Protas, kuris valdo didþiules, uþ tave, þmo-
gau, dvigubai didesnes ir labai arðias bei gyvybingas skruz-
des. Ðtai jos ir puola ten esantá spieèiø visais bûdais. Viena
tokia skruzdë be vargo perkanda pusiau net stipriausià si-
dargà, – pradëjo aiðkinti Ardo paðnekovë.

71
 – Kaip tada atsilaikote?
– Ið màstanèiøjø pasiskolinome energetinio barjero tech-
nologijas, patobulinome spàstø sistemà, sienas padengëme
danga, neleidþianèia skruzdëms uþkopti. Be to, turime galy-
bæ dideliø ir maþø ðaunamøjø ginklø, sprogmenø ir, svarbiau-
sia, spieèiaus nariø atsidavimà ir pasiaukojimà. Tik tas Pro-
tas labai iðradingas. Jis neleidþia skruzdëms naudotis jokio-
mis technologijomis, bet taip sumaniai joms vadovauja, kad
pastarosios ir be ypatingø árengimø daþnai sugeba gerokai pa-
kenkti spieèiaus nariams. Jei puolimas nesiliaus, spieèius bus
sunaikintas per artimiausià deðimtmetá.
– Kodël jiems nepadedate? – kiek nustebo Ardas, galvoda-
mas apie tai, kad þmonës niekuomet neleistø egzistuoti kaþ-
kokiam Protui planetoje, kurioje jie patys ásikûrë.
– Bandëme siøsti pastiprinimà, bet kuo daugiau kariø ar
technikos nusiunèiame, tuo iðradingesnis prieðas. Kelios vy-
riausiosios mano, kad planetos Protas tiesiog þaidþia su sidar-
gø spieèiumi, ir jei mes bandysime kariauti rimtai, jis mums
atsakys tuo paèiu.
– Negalvojote apie planetos naikinimà? – pasidalijo prag-
matiðkomis mintimis þmogus.
– Gaila tai daryti, – sidargë bandë paaiðkinti þemieèiui vi-
sà situacijà. – Ji dar gali praversti. Pavyzdþiui, kaip treniruo-
èiø aikðtelë. Skruzdþiø planetoje esantys spieèiaus kariai stip-
riausi ir geriausi tarp visø sidargø. Manau, bet kuris ið jø ga-
lëtø susiremti su atlantu ir já nugalëti. Gal net tau galëtø pa-
siprieðinti?
– Paþiûrësime. Manau, susitvarkysime su tais vabaliukais, –
ðyptelëjo þmogus. – Tinka man ði planeta. Be to, turiu dar vienà
praðymà. Teismo metu, jei kas klaus jûsø nuomonës, praðau pa-
laikyti mano praðymà iðleisti ið Ligijos vienà þmogø. Jis, kol at-
eis laikas veikti, bus mano mokytojas.
– Kada tas laikas ateis? – aiðkiai nekantraudama paklau-
së jaunoji sidargø patelë.

72
 – Manau, po poros metø jau bus aiðkûs mano veiksmø re-
zultatai. Tuo metu bus paþadinta beveik 1000 þmoniø. Vëliau
viskas vyks lavinos principu.
– Kiek tau reikës þmoniø, kad pradëtum kovà su dvarvais?
– Manau, dvideðimt trisdeðimt tûkstanèiø. Tik perspëju –
kova su dvarvais prasidës tik þmonëms ásitvirtinus ðioje ga-
laktikoje. Tai gali uþtrukti ir deðimt ar dvideðimt metø, –
prognozavo Ardas.
– Supratome. Mes lauksime ir tau padësim. Sëkmës...

Þmogus gráþo á savo kûnà. „Kà gi, su sidargais viskas bus

gerai. Dabar reikia susitarti su ligijieèiu ir toliau intensyviai
mokytis, – galvojo Ardas. – Atrodo, planas sëkmingai juda á
prieká. Na, þiûrësim vëliau. Dabar kiek pamiegosiu. Pavargau
per tas nefizines keliones“. Þinoma, Ardas galëjo nemiegoti
iðtisus mënesius, energijos pasisemdamas ið aplinkos, bet jis
buvo ápratæs kas parà kiek pasnausti ir, be to, ðis áprotis þmo-
gui labai patiko.

Raudonojo demiurgø rato valdos.

2015 metø liepos 19 diena

– Sveikas Baltojo rato valdove, malonu tave vël matyti.

Kaip su tavimi elgësi isai?
– Aèiû tau uþ rûpestá ir pastangas mano labui, Raudonojo ra-
to valdove, – atsiliepë Baltojo rato valdovas. – Jie elgësi norma-
liai, ypaè po to, kai þmogus sutiko mane perduoti Màstanèiøjø
sàjungos teismui. Vakar mane ir atlantus paleido ið Eduro. Gal
Jûs þinote, kaip jie ásikûrë? Tavo atlantai – geri kariai. Jei ne
þmogus su savo apgavystëmis, tikrai bûtume laimëjæ.
– Geri, bet nepakankamai. Ásikûrë jie normaliai. Iðgarsë-
jo, tapo populiarûs tarp gentainiø. Jauèiasi labai dëkingi tau
uþ paramà ir globà, – kiek nepatenkintas savo pavaldiniais at-
sakë Raudonojo rato valdovas. – Kiekvienà kartà ásitikinu, kad

73
sukurdami þmones padarëme didelæ klaidà. Su þemieèiu turi-
me problemø ir, atrodo, nemaþø. Manau, mums teisme nepa-
vyks laimëti.
– Pasakok daugiau, raudonasis valdove. Að nuo visko bu-
vau ganëtinai atitrûkæs. Kà ten geltonieji pridirbo, kad isai
taip suþavëti þmogumi?
– Pabandë vidutinio lygio meistriukas su savo modifikuo-
tais kareivëliais þmogø iðbandyti, – prunkðtelëjo raudonasis
valdovas. – Kiek þinau, modifikuotam alorui liepë pulti þmo-
gø, o pats nusprendë þemietá, kol tas kovos, uþvaldyti men-
taliðkai. Ið to iðëjo didelis ðnipðtas. Þmogus ne tik viskà per-
prato, bet taip apsuko, kad dabar mes atrodome labai blogi,
o jis – taikumo ásikûnijimas. Tà geltonàjá meistriukà jø rato
valdovas iðsiuntë á paèià giliausià savo valdø skylæ, kad turë-
tø laiko pamàstyti apie savo nereikalingà iniciatyvà.
– Þmogus gudrus ir klastingas, – pritarë jo pasipiktinimui
Baltojo rato demiurgø valdovas. – Girdëjai, kaip jis kovoje ma-
ne apgavo? Tikrai patikëjau, kad nori pasiduoti, toks nuoðir-
dus buvo. Neiðsiaiðkinote, kas man trukdë Eduro planetoje?
– Sidargai, – atsiliepë paðnekovas. – Tas faktas mane la-
bai sutrikdë. Sidargai, pasirodo, kur kas stipresni, nei mes gal-
vojome. Tik dabar pastebëjome jø mentaliná aktyvumà. Dar
vienas dalykas: sidargai, atrodo, su þmogumi bendrauja ga-
nëtinai aktyviai. Kiek mums pavyko suprasti pasiklausius jø
pokalbio, tie padarai su þmonëmis sudarë sàjungà. Jie pasiû-
lë taikà màstantiesiems ir papraðë leidimo dalyvauti teisme
bei jame pasisakyti.
– Þmogus gali bendrauti nefiziniame lygmenyje? – suneri-
mo baltøjø vadas.
– Labai lengvai. Èia jo galimybës pranoksta net mûsø. Tai
dar ne viskas. Ásimaiðë dar dvi jëgos. Vienà nustatëme. Tai –
ligijieèiai. Jie, pasirodo, nefiziniame lygmenyje dar stipresni
uþ sidargus. Susekëme juos visai atsitiktinai, – toliau pasako-
jo Raudonojo rato valdovas.
– Mums reikia bandyti paveikti màstanèiuosius...

74
 – Nepavyks, baltasis valdove. Sidargai, o, atrodo, ir ligijie-
èiai mus labai sëkmingai blokuoja. Kaþkokià átakà iðlaikome
tik savo kontroliuojamoje erdvëje. Be to, turime veikti labai
atsargiai, nes jei màstantieji susivoks ir vël prisimins mûsø
„didájá“ tikslà, gali nepakakti visos mûsø átakos Màstanèiøjø
sàjungos rasëms. Teks kovoti su visa sàjunga, tokiam dide-
liam karui mes nepasiruoðæ.
– Kaip jie gali mus blokuoti?! – nustebæs ðûktelëjo Baltojo
rato valdovas. – Tam turi susirinkti visos stipriausios sidar-
gø patelës ir nukreipti visà bendràjà sàmonæ tik á ðá tikslà.
– Atrodo, taip ir yra. Be to, ligijieèiø dalyvavimas labai su-
stiprina sidargø pozicijas. Kiek supratome, sidargai iðsiaiðki-
no ligijieèiø sugebëjimus, bet, tarpininkaujant þemieèiui, su-
tiko veikti bendrai. Atrodo, sidargø, ligijieèiø ir þmogaus tiks-
lai sutampa, – dalijosi savo nuogàstavimais Raudonojo rato
valdovas.
– Koks tikslas, nesupratote? – toliau intensyviai domëjosi
baltasis valdovas.
– Bandëme, – tæsë raudonøjø vadas. – Mëlynojo rato na-
riai susijungë, stengdamiesi iðsiaiðkinti padëtá. Kaip þinai, ið
visø mûsø mentaliðkai jie yra stipriausi. Nepavyko. Iðgautos
tik minèiø ir pokalbiø nuotrupos, fragmentai. Manau, kad
þmogus nusprendë paþadinti þemieèius ir paþadëjo bûti sidar-
gø sàjungininkas. Ligijieèiai prisijungë prie sudaryto susita-
rimo. Sidargai ruoðiasi kovai, todël jiems reikia þmoniø pa-
ramos.
– Su kuo jie kovos? – nustebo baltasis. – Kas gali bûti toks
galingas, kad sidargams taip prireikë þmoniø. Jie, kiek supra-
tau ið tavo kalbos, nusprendë net taikytis su Màstanèiøjø sà-
junga. Jei norëtø kovoti tik su mumis ar sàjungai priklausan-
èiomis rasëmis, tokios nekontroliuojamos jëgos kaip þmonës á
sàjungininkus nesikviestø. Sidargø jau dabar yra uþtektinai,
kad pradëtø galimai sëkmingà karà prieð visus màstanèiuo-
sius, – stebëjosi Baltojo rato valdovas.

75
 – Tu teisus, – pritarë paðnekovui Raudonojo rato valdo-
vas, – taèiau neseniai suþinojome dar vienà labai intriguojan-
tá faktà. Pirmojo isø klano planetoje þmogus iðaiðkino ir ban-
dë suèiupti netikrà isà. Tas iðvengë suèiupimo tik save nu-
marindamas. Þmogus nepajëgë jo sulaikyti.
– Netikrà isà?! – dar labiau nustebo baltøjø vadas.
– Egzistuoja kaþkoks padaras, sudarytas vien ið protoplaz-
mos, gebantis kopijuoti bet kokio objekto iðvaizdà ir elgsenà.
Atrodo, jis gali kopijuoti tiek gyvus sutvërimus, tiek negyvus
daiktus. Já iðaiðkino þmogus, pastebëjæs mintis, nebûdingas
isams, bei ðiø gyviø màstymo keistumà. Jei já atpaþino þemie-
tis, vadinasi, galime ir mes. Taèiau negi skenuosi visus màs-
tanèiuosius. Tø padarø gali bûti begalës. Kiekvienas medis gali
pasirodyti besàs uþsimaskavæs ateivis. Gali pasirodyti, kad jie
sugeba kopijuoti ne tik iðvaizdà, bet ir sugebëjimus. Tokie uþ-
puolikai atsilaikytø net prieð þmones, – iðdëstë naujienas rau-
donasis valdovas.
– Ar manai, kad sidargai jau buvo su jais susitikæ, todël
dabar buria sàjungininkus prieð ðiuos ateivius? – tæsë paðne-
kovo mintá Baltojo rato demiurgas.
– Gali bûti. Bet þmogaus planai, manau, kiek didesni. At-
rodo, á juos áeina ir konfliktas su demiurgais, – atsakë susi-
màstæs Raudonojo rato valdovas.
– Tai þemietis nusprendë iðsiaiðkinti su mumis, paskui pa-
dëti sidargams. Manau, jis per daug pasitiki savo jëgomis.
– Galbût. O gal tai mes vis dar jo neávertinam. Jei jam pa-
vyks iðvesti bent milijonà gentainiø ið planetos spàstø ir juos
suvaldyti, jie bus labai stiprûs. Ne tik mus, bet ir visus màs-
tanèiuosius kartu su sidargais sutvarkys. Klausimas, kaip jis
tai ágyvendins?
– Kiek þmoniø gyvena planetoje, uþdedanèioje panèius? –
pasiteiravo baltøjø vadas.
– Beveik aðtuoni milijardai, – nuskambëjo paðnekovo atsa-
kymas.

76
 – Oho... Kritiniu atveju turësime aðtuonis milijardus la-
bai galingø prieðø. Manau, turëtume ne galvoti, kaip þmo-
gus ruoðiasi paþadinti gentainius, o tiesiog pasistengti sunai-
kinti ir já, ir tà jo planetà. Ðitas pavojus kur kas realesnis
uþ tuos abstrakèius ateivius, su kuriais kovoja sidargai. Te-
gul sau peðasi. Sunaikinæ þmones, turësime laiko ir apie be-
formius pagalvoti.
– Pritariu, baltasis valdove. Tiesà sakant, visi priëjo prie
tokios pat iðvados, iðskyrus Þaliàjá ratà. Taèiau jo valdovas pa-
klus daugumai ir kaip galëdamas mums padës, – paþadëjo
Raudonojo rato demiurgas.
– Þaliasis ratas visada garsëjo savo diplomatais ir taikio-
mis idëjomis. Net mûsø „Didájá tikslà“ jie supranta kitaip.
Svarbu, kad Þaliasis ratas paklus daugumai. Gal kas kà nors
sugalvojo, kaip ðias idëjas mums ágyvendinti? – pasidomëjo
Baltojo rato valdovas.
– Geltonieji kartu su rudaisiais pasisiûlë sukurti modifi-
kuoto aloro, atlanto, demiurgo ir kiborgo hibridà. Apskaièia-
vo, kad bûtent jis galëtø nugalëti þmogø. Su planeta, uþde-
danèia panèius, patiems siûloma nekovoti. Mëlynieji neseniai
aptiko neþinomà technologinæ civilizacijà. Màstantieji apie jà
vis dar nieko neþino. Ðiuo metu civilizacijos valdantieji as-
menys ið dalies kontroliuojami. Dar ðiais metais Mëlynasis
ratas perims visà ðios civilizacijos kontrolæ ir po dvejø metø
pasiøs juos kovoti prieð þmones, gyvenanèius planetoje, uþ-
dedanèioje panèius. Màstantieji negalës kiðtis, nes nei þmo-
nës, nei naujai atrastieji nepriklauso Màstanèiøjø sàjungai.
Mûsø dalyvavimas puolant Þemæ nebus árodytas, – dëstë pla-
nus raudonasis demiurgas. – Bus tokia pati padëtis kaip da-
bar, kai mes negalime árodyti sidargø, ligijieèiø ir þmogaus
susitarimo.
– Gerai. Man patinka, – pritarë Baltojo rato valdovas. – Að
ruoðiuosi teismui ir prireikus visada skirsiu tiek Baltojo rato
nariø bei man priklausanèiø iðtekliø, kiek reikës bendram mû-
sø planui.

77
 – Puiku, baltasis valdove. Visø ratø valdovai paþadëjo elg-
tis taip pat. Dabar gana rimtø kalbø ir imkimës linksmybiø.
Paþadu, kad mano valdose tavo kûnas ir siela tikrai atsigaus.

Andromedos ûko galaktika. Dvarvø uþimta erdvë.

2015 metø liepos 22 diena

Chrzas buvo laimingas, kaip tik gali bûti laimingas dvar-

vas – taip Chrzo gentainius vadino sidargai. Jis buvo tyrinëto-
jas maþoje planetoje. Ið pradþiø apsimetë medþiu ir tyrë pro
ðalá einanèius augalëdþius gyvûnus. Po to tapo plëðrûnu ir il-
gai gyveno tarp jø. Retkarèiais Chrzas gráþdavo pas gentainius
ir dalyvaudavo bendrame susiliejime, kur suþinodavo visas ben-
druomenës gyvenimo naujienas. Saviðkiai Chrzà laikë keistuo-
liu. Kas dar, jei ne keistuolis galëjo pasirinkti individualø var-
dà ar dalyvauti þvalgø rezervo programoje? Chrzas ið tikrøjø
buvo ne toks kaip visi. Jis vertino vienatvæ, siekë suprasti, pa-
þinti aplinkà. Dauguma gentainiø iðtisus metus praleisdavo
krûvoje, susiliejæ á bendrà masæ. Chrzo toks gyvenimas nedo-
mino. Jis nusprendë tapti þvalgu ir pasirinkti sau vardà jau ta-
da, kai tik pradëjo suprasti aplinkiná pasaulá. Praneðæs apie tai
þvalgø kastai, Chrzas dalyvavo ruoðiant þvalgø rezervà. Tiesà
sakant, tai buvo ne tiek paruoðimas, kiek psichologinis patik-
rinimas. Ðiam dvarvui buvo siûlomi ávairiausi gyvenimo varian-
tai – tapti kariø, mokytojø, technikø ar valdanèiøjø kastos na-
riu, gyventi ne kastose, kaip gyvena jo gentainiai, kai, lyginant
su nuolatiniu pavojumi, kuris lydi þvalgus, siûlomi gyvenimo
malonumai. Taèiau mokytojai buvo teisingi – jie neslëpë, kad
tik bûnant þvalgu galima patenkinti savo smalsumà, daug kà
paþinti ar suvokti. Todël þvalgai buvo gerbiamiausia kasta. Jø
nuomonës klausësi visur ir visada.
Chrzà kamavo nepasotinamas þiniø troðkimas. Jis tikrai
buvo kitoks nei visi gentainiai ir, nepaisydamas jokiø atkal-
binëjimø ar sunkumø, tvirtai siekë tapti þvalgu. Jaunasis

78
dvarvas lengvai praëjo visus apmokymus bei atlaikë iðbandy-
mus. Jis buvo áraðytas á þvalgø rezervà, o tai reiðkë, kad kai
ateis eilë, Chrzas bus paðauktas ir iðsiøstas vykdyti uþduo-
ties. Dabar atrodë, kad jo eilë atëjo. Chrzas pajuto ðaukimà.
Kaþkas nusileido planetoje ir já pakvietë. Nesvarbu, kas ir kaip
atrodë, bet tai buvo þvalgo kvietimas – kvietimas, kuris buvo
gautas apmokymø metu. Tik þvalgai galëjo já pajusti ir tik
þvalgai privalëjo atsiliepti. Dvarvas nedelsdamas leidosi á ke-
lià. Jis tapo dideliu greitai skraidanèiu plëðrûnu, o kvietimas
nenuilstamai rodë jam kelià. Kelias nebuvo tolimas ir Chrzas
já áveikë tà paèià dienà. Kvietimas sklido ið lauko viduryje pûp-
sanèio akmens. Niekas nebûdamas dvarvu net nesuprastø, kad
akmuo lauko viduryje – gyvas ðios rasës þvalgas. Toks akmuo
galëtø gulëti metus, net ðimtmeèius ir, niekieno nepastebëtas,
rinktø bet kokià informacijà
– Sveikas, Chrzai, – á já kreipësi akmuo. – Laukiau tavæs,
greitai atvykai.
– Sveikas, kvietëjau. Að pasiruoðæs ir laukiu tavo nurodymø.
– Gerai, Chrzai, puiku. Turiu tau daug kà papasakoti. Tavæs
laukia tolimas kelias á kità galaktikà, á planetà, kurià vietiniai
vadina Eduru, ir joje gyvena padarai, vadinami isais. Þodþiais
viso to neapsakysiu. Susiliek su manimi ir pasisemk þiniø.

Per ðá susiliejimà Chrzas suþinojo daugiau nei per visà

ankstesná gyvenimà. Jis perëmë visas paðnekovo ir prieð tai
þuvusio neþinomo þvalgo þinias. Chrzas pamatë isus, pajuto
jø fizinæ struktûrà ir mintis, paþino ðiø padarø gimtàjà pla-
netà. Þuvæs þvalgas praleido dvejus metus, kol perprato isus
ir galëjo tapti vienu ið jø. Tada dar dvejus metus sëkmingai
kopë karjeros laiptais ir rinko bûtinà informacijà. Atrodë, kad
viskas gerai: þvalgas tapo vietinio vado rûmø sargybiniu, ga-
lëjo klausytis vadø pokalbiø ir planø. Niekas nepranaðavo þû-
ties. Isai jo neátarë ir neturëjo jokiø galimybiø atsitiktinai per-
prasti. Nuo demiurgø þvalgas laikësi atokiau, be to, jau buvo
iðmokæs suklaidinti visus iðblyðkëlius, neturinèius meistro sta-
tuso. Staiga planetoje atsirado kaþkoks iki tol neregëtas su-

79
tvërimas. Jis, eidamas pro ðalá, perprato þvalgà ir bandë já su-
laikyti. Chrzas matë visà scenà prie valdovo rûmø taip, lyg
jis pats bûtø þuvusio þvalgo vietoje. Jis pajuto þvalgo pasiti-
këjimà ir ryþtà kovoti, kurá pakeitë abejonës ir baimë, pajuto
panikà, kuri uþplûdo supratus pralaimëjimà, niûrø artëjanèios
mirties suvokimà ir begaliná pasiryþimà baigti savo gyvenimo
kelià ir pasiøsti paskutinæ þinià gentainiams. Padaras, perpra-
tæs dvarvà, vadinosi þmogus. Jis buvo kitoks nei isai, ir þval-
gas nespëjo jo perprasti. Neatrodë, kad þmogus norëjo þvalgo
mirties, bet jis buvo aiðkiai nusiteikæs prieðiðkai. Dvarvai ga-
vo þuvusiojo paskutinæ þinià. Jie suprato þmogaus keliamà pa-
vojø, bet nebuvo ásitikinæ, ar ðis sutvërimas bus prieðiðkas
dvarvams, ar su juo bei jo gentainiais galima bendrauti civi-
lizuotai? Dvarvai kreipësi á vienà ið keturiø likusiø gyvø Kû-
rëjø, kurie gyveno gimtojoje galaktikoje, taèiau pasirodë, kad
Kûrëjai nesukûrë þmogaus ir neturi apie já jokiø duomenø.
Taigi dvarvai nutarë á Eduro planetà, ið kurios þmogus buvo
atvykæs, nusiøsti þvalgà. Þvalgas turëjo tapti isu ir, keliauda-
mas per sidargø erdvëje esanèias þvalgø bazes, kurios iðorið-
kai atrodë kaip vieniðø sidargø patinø – samdiniø citadelës,
per kelias dienas atsidurti paskirties planetoje.
Pasiruoðimui Chrzas turëjo deðimt dienø ir já jaunajam
dvarvui buvo nurodyta pradëti nedelsiant. Chrzas jaudinosi.
Tai buvo pirmoji tikra jo uþduotis. Pagaliau jis tapo tikru þval-
gu. Tiesà sakant, þvalgai pasiþymëjo pastovumu ir daþnai, gy-
vendami tarp tiriamos rasës atstovø, tà paèià uþduotá vykdy-
davo deðimtmeèiais. Svarbiausia Chrzui buvo nuvykti á Edu-
rà, ten prisitaikyti ir bandyti surinkti kuo daugiau informa-
cijos apie þmogø bei jo gimtàjá pasaulá.

Eduro planeta. 2015 metø rugsëjo 12 diena

Ardas visà savo laikà skyrë mokymuisi ir þiniø kaupimui.

Jis perprato isø technologijà, leidþianèià kontroliuoti gravita-
cijà bei atidaryti artimojo ðuolio vartus. Jau po mënesio átemp-

80
to mokymosi þmogus galëjo paruoðti visus bûtinus brëþinius
ir pateikti visus apskaièiavimus, reikalingus tokiai technikai
pagaminti. Dar po kurio laiko Ardas galëjo susikurti Þemës
sàlygomis veikianèià erdvës ðuoliø valdymo bei gravitacijos
kontrolës technikà ið medþiagø, esanèiø gimtojoje þmogaus
planetoje. Ðitas mokymosi etapas buvo sëkmingai uþbaigtas.
Kità mënesá þemietis kibo á nefizinio keliavimo ir bendravi-
mo tobulinimà bei tolimøjø ðuolio vartø kontrolæ. Pagrindi-
nis þmogaus tikslas buvo pasirengti susiliejimui su bendràja
sidargø sàmone ir joje neiðtirpti. Taip pat reikëjo atidaryti
ðuolio vartus jø pasiûlytoje planetoje ir tuos vartus visiðkai
kontroliuoti. Mokymasis ëjosi sunkiai. Vienintelis Ardo moky-
tojas ir patarëjas buvo ligijietis, su kuriuo þemietá pradëjo sieti
kaþkas panaðaus á draugystæ. Tik neseniai ligijietis Ardui at-
skleidë, kad jo vardas Tomas. Paklaustas, kodël taip ilgai slë-
pë savo vardà, þmogus ið Ligijos paaiðkino, kad jo planetoje
vyrauja paprotys vardà sakyti tik tikram draugui.
– Tiesà sakant, – patikslino ligijietis, – mûsø bendruome-
nëje visi þino vienas kito vardus, bet niekada jø neatskleidþia
svetimiems.
Ardas suprato, kad ligijietis taip pat já laiko draugu. Tai
dþiugino, nes gyvenimas tarp svetimø buvo varginantis, ir tik
aiðkus tikslas suteikdavo þmogui stiprybës ir ryþto. Þinoma,
Tomas bûtø buvæs geresnis mokytojas, jei galëtø mokyti Ar-
dà fiziniame lygmenyje. Dabar gi jis þmogui tegalëjo suteikti
reikiamø þiniø ar nukreipti reikiama linkme savo patarimais.
Kitkà Ardas turëjo pasiekti savo jëgomis.
Nepaisant draugystës su Tomu ir sunkaus mokymosi, uþ-
imanèio didþiàjà dienos dalá, Ardà daþnai uþklupdavo susimàs-
tymo ir liûdesio minutës. Jis bijojo dël þmoniø, taèiau taip pat
jais ir nepasitikëjo. Kartà Ardas nusprendë savo nuogàstavi-
mais pasidalyti su ligijieèiu.
– Neþinau, drauge, neramu man. Gal tu galësi iðsklaidyti
mano abejones?
– Sakyk, Ardai. Pabandysiu padëti. Jau kuris laikas paste-
biu tavo ðirdyje liûdesá. Dël ko tu taip dvejoji? – atsiliepë Tomas.

81
 – Neramu man dël þmoniø. Paþadinsiu að juos, pradësiu nuo
artimiausiø ir savo tautieèiø. Taèiau kas bus, kai jie pabus? Að
negalësiu, o ir nenorësiu jø kontroliuoti. Gal jie visai nepritars
mano planui, gal turës savo interesø? Ar nepradës vaidinti die-
vø, netaps iðpuikæ ir þiaurûs? Þemëje daug nesutarianèiø vals-
tybiø, grupiø, kurios tarpusavyje kovoja. Net tarp mano tau-
tieèiø gajus posakis: trys lietuviai – keturios partijos. Taigi ir
mano tautieèiai nëra vieningi, gali bûti prieðiðki vienas kitam.
Ar tik neatsiras galaktikoje kelios grupës þmoniø, kovojanèiø
viena su kita ir su visais aplinkiniais? Tai mane glumina ir stab-
do mano pasiryþimà, – nuogàstavo þmogus.
– Ardai, tu dar nieko neþinai apie þmones, – bandë já ra-
minti ligijietis. – Nebus viso to, nebijok, tikrai nebus. Tu þi-
nai, kad þmonës buvo kuriami kaip kovos maðinos, kurios tu-
rëjo klausyti tik savo kûrëjø. Kad bûtø uþtikrintas efektyvu-
mas, þmonës turëjo visada bûti vieningi ir jokiu bûdu nekon-
fliktuoti vienas su kitu. Todël demiurgai suteikë jiems savo
savybiø, visø pirma – rasës nariø vienybës. Demiurgai visa-
da vieningi, tarpusavyje niekada nekovoja ir nekonfliktuoja.
Tarp jø nebûna iðdavikø ar parsidavëliø. Jûs tokie patys. Tu
dar neþinai, bet þmonës turi tokià paèià bendràjà sàmonæ kaip
sidargai ar demiurgai. Tai tarsi srautas, jungiantis visus in-
dividus, kaip internetas tavo planetoje jungiantis kompiute-
rius. Tu bet kada gali pasinerti á tà vieningà sistemà, rasti
ten ðilumà ar paguodà, su bet kuo susisiekti ir bet kà suþi-
noti. Kaip manai, kodël tu ið karto patikëjai manimi, o að pri-
tariau tavo planams? Prabudusius þmones traukia vienà prie
kito, jie tampa vieningais, visuomet vienas kitam pritaria. Visi
sprendimai bendrojoje sàmonëje priimami kolektyviai. Tu da-
bar esi pirmas prabudæs ir jau priëmæs sprendimà dël þmo-
niø ateities. Viskas, kà tu nusprendei, kitiems bus nedisku-
tuotina. Jie seks tavimi ir visuomet tau padës. Visi kiti spren-
dimai jau bus priimti jûsø visø, ir kiekvienas naujai prabu-
dæs juos priims kaip natûraliai egzistuojanèias elgesio taisyk-
les, kurios nediskutuotinos ir nekeistinos. Vëliau tas naujas
narys dalyvaus naujø sprendimø priëmime, ir taip bus visà

82
laikà. Þmonës turi lyderius ir vadovus, ir jie iðkyla savaime.
Tai valingiausios ir stipriausios asmenybës. Taèiau tas lyde-
riavimas pasireiðkia tik tuo, kad á tokiø asmenø nuomonæ ási-
klausoma atidþiau. Në vienas þmogus neprimeta savo nuomo-
nës kitam. Visi sprendimai priimami bendrai, ir jei individas
nesutinka su daugumos sprendimu, jis iðreiðkia savo nuomo-
næ, bet visada vykdo priimtà bendrà sprendimà. Þmonës tie-
siog uþprogramuoti vienybei ir bendram darbui.
– Kodël to nëra Þemëje? Ar greitai bendroji sàmonë buvo
prarasta?
– Per pirmus deðimt buvimo Þemëje metø. Pirmieji þmonës
prarado bendràjà sàmonæ, taèiau vienybæ tuomet iðlaikë. Kon-
fliktai prasidëjo jau pasikeitus deðimtims kartø, kada planetos
spinduliavimas, mutacijos ir sinbiotinës bakterijos nuslopino ir
ðá patá stipriausià bei visiems þmonëms iki tol bûdingà jaus-
mà. Taèiau tik prabudæ jie visø pirma atgautø vienybës pojûtá,
o bendrajai sàmonei sukurti uþtektø dviejø individø.
– O atstumas ar kaip nors veikia bendràjà þmoniø sàmo-
næ? – labai susidomëjæs ir nudþiugæs paklausë Ardas.
– Ne. Tada joks atstumas nesvarbus. Tu galëtum ásilieti á
Ligijos gyventojø bendràjà sàmonæ, taèiau tam reikëtø fizið-
kai pajusti koká nors individà, kuris jau yra ðios sàmonës da-
limi ir nori tave á jà ávesti. Uþtektø prisiliesti ar paspausti vie-
nas kitam rankas. Taèiau tapæs ligijieèiø bendrosios sàmonës
dalimi, tu turëtum atsisakyti savo planø, o tai nebûtø gerai.
Todël manau, kad tau reikia paþadinti þmones, sukurti dides-
næ sàmonæ, á kurià su laiku ásilies ir ligijieèiø bendroji sàmo-
në. Jei neprieðtarauji, að tavæs neávedinësiu á Ligijos plane-
tos gyventojø bendràjà sàmonæ.
– Gerai. Nuraminai mane. Lieka tik vienas klausimas –
kaip man netapti sidargø bendrosios sàmonës dalimi?
– Tu stiprini savo sugebëjimus ir, manau, galësi atsispirti.
Svarbiausia – visada suvok, kas tu esi ið tiesø ir kad aplinka, á
kurià tu pakliûsi, yra þmonëms svetima. Suprask, kad tu sve-
èiuose, ir viskas aplinkui tau nepriimtina. Visada iðlaikyk pa-
sididþiavimà savo rase ir savimi bei þiûrëk á svetimus ið aukð-

83
to. Tada bendroji sidargø sàmonë tavæs niekaip negalës ásiurbti
ir tu mentaliðkai niekada netapsi vienu ið jø. Galësi tiesiog pa-
bendrauti su atitinkamu sidargu, ir tiek. Bet kada panorëjæs
nutrauksi kontaktà ir gráði atgal, – paaiðkino ligijietis.
– Na, o að visada buvau geros nuomonës apie þmoniø ra-
sæ ir pasitikëjau savimi, – ðyptelëjo Ardas. – Manau, man pa-
vyks atsiriboti. Dëkui tau, drauge. Matyt, per artimiausias
penkias dienas visiðkai pasiruoðiu ir bandysiu susisiekti su si-
dargais.
– Mes bûsime su tavimi ir tau padësime nepamirðti, kas
esi. Bûk ramus, tau pavyks.

Pokalbis Ardà nuramino. Iðlikti savimi bendrojoje sidargø

sàmonëje jis tikrai sugebës. Svarbiausia Ardui buvo þmoniø
vienybë ir tas faktas, jog toks vieningumas ne tik galimas ar
tikëtinas, bet ir labai realus, þemieèiui suteikë papildomø jë-
gø siekti ágyvendinti iðkeltus tikslus. Jo nekamavo dvejonës.
Þmogus buvo ramus.
Netrukus Ardas galutinai ásikûrë jam skirtame sklype, ku-
riame isai per ðiuos du mënesius pastatë visus þmogaus po-
reikius ir skoná atitinkanèius namus. Kaip ir þadëjæ, isai ne-
siginèydami perleido Ardui visam laikui jo iðsirinktà þemës
sklypà prie Eduro planetos sostinës. Kol kas sklypas nebuvo
aptvertas, bet namø viduje þemietis ëmësi visø ámanomø prie-
moniø, kad jo niekas nestebëtø. Ligijieèiai jam kuo galëdami
padëjo. Kartu su sidargais jie ir toliau siekë aplink Eduro pla-
netà uþtikrinti stiprø mentaliná blokà. Demiurgai negalëjo nei
pamatyti, nei iðgirsti ne tik kà veikia Ardas, bet apskritai kas
vyksta planetoje.

Eduro planeta. 2015 metø rugsëjo 18 diena

Susiliejimui viskas buvo paruoðta. Naudodamasi visø se-

nøjø sidargø valdoviø jëga, jaunoji patelë sugebëjo atidaryti
erdvës ðuolio vartus á Eduro planetà, vidiná Ardo namø kie-

84
mà, kurá þmogus specialiai suprojektavo tokiems tikslams. Si-
dargë buvo dar jauna, nepasiekusi savo maksimalaus dydþio,
taèiau jau dabar ji atrodë dvigubai didesnë uþ ðios rasës pa-
tinus. Nepaisant savo matmenø, ji vikriai judëjo ir po erdvi-
nio ðuolio be vargo atgavo kûno koordinacijà. Sustojusi kie-
mo viduryje, sidargø patelë atsuko á þmogø savo juodas, vyz-
dþiø neturinèias akis.
– Tu pasiruoðæs, þmogau, – paklausë ji.
– Taip, visiðkai. Kà man daryti?
– Tiesiog paimk mane uþ rankos. Toliau tave vesime mes
paèios.

Jau vëliau, ne kartà ir ne du keliavæs po bendràjà sidar-

gø sàmonæ, Ardas galëdavo lengvai atskirti kiekvienà atski-
rà individà. Taèiau tada... Per pirmàjà savo kelionæ þmogus
juto tik tamsà. Ið pradþiø aklinà, po to kupinà ðeðëliø. Þmo-
gus nemëgo neaiðkiø ðeðëliø, todël jis nukreipë dëmesá á sa-
ve ir savo pojûèius. Tik tada atsirado ðviesa, kuri sklido nuo
jo paties. Sidargai já suvokë kaip akinamà liepsnelæ beribëje
jø pilkos bendrosios sàmonës jûroje. Ði liepsna jiems buvo sve-
tima, kaip ir jie buvo svetimi ðviesà mëgstanèiam ir jà sklei-
dþianèiam Ardui. Þmogus neásileido ðnibþdesiø bei garsinio
fono, kurio buvo kupina bendroji ðiø padarø sàmonë. Jei jis
bûtø sidargas, ðnibþdesiai jam taptø pokalbiais, kuriuose ga-
lima dalyvauti, o garsinis fonas – informacija, kuria galima
naudotis. Jis matytø ávairias linijas, jungianèias spieèius. To-
mis linijomis galëjo sekti kiekvienas sidargas, esantis bendro-
joje sàmonëje. Þmogus to nematë ir nenorëjo matyti. Jis vi-
siðkai pasikliovë patele, kuri dràsiai vedë já tiesiai á Skruz-
dþiø planetos spieèiø. „Kodël visi taip nuogàstavo, – pagal-
vojo þmogus. – Kaip að galiu su jais susitapatinti, juk jie to-
kie svetimi.“
Kelionë linijomis baigësi taip pat staiga kaip ir prasidëjo.
Viena ið linijø nuvedë bendrakeleivius á ðviesios planetos or-
bità. Ardas suprato, kad tai nëra tikra planetos orbita – jie

85
tiesiog pasiekë Skruzdþiø planetos avilio bendràjà sàmonæ ir
mato bei þino tai, kà mato ar kada nors matë bent vienas ðios
sàmonës narys. Planeta buvo stulbinanèiai panaði á Þemæ. Ta-
èiau tada Ardas domëjosi ne tiek paèia planeta ar joje gyve-
nanèiø sidargø miestu, kiek tuo nepaliaujamu karu, kuris vyko
ðiame nuostabiame dangaus kûne.

* * *
– Þinai, sekretoriau, að kaþkada Ardo paklausiau: kodël jis
beveik nekreipë dëmesio á sidargø miestà, o domëjosi tik
skruzdþiø karais? „Pirmiausia reikia paþinti prieðà, – atsakë
jis. – Tik po to ateina laikas aplinkos, kurioje vyks mûðiai,
suvokimui.“ Iki ðiol neþinau, ar jis teisus.
– Elena, man uþraðyti ðiuos þodþius?
– Þinoma ne. Tai mano mintys, kurios nesvarbios ateities
kartoms. Raðyk: „Skruzdës, su kuriomis nuolat...“

* * *
Skruzdës, su kuriomis nuolat kovojo planetoje gyvenantys
sidargai, miestà puldavo labai iðradingai. Jos kasdavosi po sie-
nomis, plaukdavo upëmis, bandydamos pralauþti gynybà puo-
lanèiøjø skaièiumi, slëpdavosi uþ laukiniø gyvûnø, nukreipda-
mos iðtisas bandas miesto link, net bandë atplaukti vandeny-
nu. Kiekvieno naujo miesto ðturmo metu skruzdës parodyda-
vo kà nors nauja ir anksèiau nematyta.
Karas tarp sidargø ir skruzdþiø vyko nenaudojant didelio
galingumo ginklø. Jau paèioje konflikto pradþioje su sidargais
susisiekë planetà valdantis Protas ir praneðë, kad ðie gali nau-
doti tik ginklus, kurie nekenkia paèiai planetai, t.y. neturi bûti
jokiø ginklø su liekamosiomis pasekmëmis tokiomis kaip ra-
diacija. Planetos Protas nustatë sprogstamøjø ginklø, kuriuos
gali naudoti sidargai, galingumà ir jø naudojimo spindulá. Bet
kokia ekspedicija prieð skruzdes turëjo apsieiti be didelës ga-
lios sprogstamøjø medþiagø. Buvo uþdrausta á planetà kvies-
ti kitus sidargø avilius, á pagalbà galëjo atvykti tik vieniði pa-
tinai-samdiniai. Savo ruoþtu planetos Protas paþadëjo kovoje

86
naudotis vien skruzdëmis, nenaudoti jokios sudëtingesnës
technikos ir nedemonstruoti jam paèiam prieinamø kovos prie-
moniø, pvz., þemës drebëjimø ar milþiniðkø bangø, galinèiø
akimirksniu nuðluoti visà sidargø miestà. Nepaþástamas pla-
netos Protas paþadëjo ðioje kovoje bûti tik skruzdþiø moky-
tojas ir patarëjas.
Skruzdþiø planetos sidargai nuo pat maþumës buvo kariai.
Jie iðaugdavo didesni, stipresni, greitesni nei likæ ðios rasës at-
stovai. Ðie kariai neþinojo baimës ir nevengë kovos, bet kartu
buvo atsargûs ir atsakingi. Kiekvienas jø judesys buvo apskai-
èiuotas ir tikslingas. Viskas mieste buvo skirta skruzdëms at-
remti ir iðgyventi. Kovos bûta þiaurios – per metus þûdavo ne-
maþai atvykusiø samdiniø ir vietiniø kariø, bûdavo sugadina-
ma daugybë technikos. Jei ne nuolatinë kitø aviliø pagalba,
spieèius bûtø neatsilaikæs. Nepaisant tokios sunkios padëties,
Skruzdþiø planetos sidargai kovojo ir nesiruoðë pasiduoti. Avi-
lio valdovë tikëjosi, kad þmoniø atvykimas leis sumaþinti aukø
skaièiø. Valdovë nieko neþinojo apie Ardo gentainius ir manë,
kad visi pasakojimai apie jø jëgà yra perdëti.
Ardui buvo parodyta aikðtë ðalia vieno bunkerio. Þmogus
suprato, kad ði aikðtë skiriama ðuolio vartams atidaryti, o
bunkeris – þmonëms gyventi. „Kà gi, – pagalvojo Ardas. – Da-
bar bus gerai, o vëliau paþiûrësim, kur gyvens þmonës ir kur
jie atidarys ðuolio vartus. Vietiniai neatrodo labai draugiðki.
Niekis, man tereikia ðimtinæ þmoniø paþadinti, apmokyti ir
perkelti èia, o tada mes ákursime savo miestà ir árengsime savo
vartus. Tik prieð tai dar reikës apsilankyti ðiame mieste fizi-
niame pavidale ir pabendrauti su vietiniais: tiek sidargais, tiek
su tuo máslingu planetos Protu.“ Pasiþymëjæs vietà, skirtà ðuo-
lio vartams atidaryti, Ardas nusprendë, kad jau uþtektinai pa-
bendravo su sidargø bendràja sàmone, ir nutraukë ryðá.
Ryðio nutraukimas buvo panaðus á televizoriaus iðjungimà –
staiga dingo matytas vaizdas ir þmogus vël atsidûrë savo kûne
Eduro planetoje, jam skirto namo kieme. Ðalia stovëjo beveik
keturiø metrø aukðèio sidargø patelë, kuri taip pat gráþo á sa-
vo kûnà.

87
 – Atsargus tu, þmogau. Keliaudamas visiðkai uþsisklendei
savyje. Bandþiau su tavim kalbëtis, bet pajutau, kad neásilei-
di jokiø paðaliniø minèiø.
– Man uþteko to kà pamaèiau ir papildomos informacijos
nereikëjo. Kuo að taip vietiniams sidargams neátikau, visi buvo
prieðiðki? – pasidomëjo Ardas.
– Matai, Skruzdþiø planetos gyventojai ir jø avilio valdovë
save laiko iðrinktaisiais, geriausiais savo rasës atstovais, ne-
prilygstamais inþinieriais ir kariais. Þinoma, taip ir yra, bet
kartu jie labiausiai arogantiðki sidargai ið visø, kuriuos kada
nors sutiksi. Jø valdovë netiki ne tik manimi, bet ir labiau-
siai patyrusiomis. Ji klauso patyrusiø ásakymo, taèiau mano,
kad jø poþiûris á tave klaidingas ir susiformavæs nesant rei-
kiamo kovinio patyrimo, kurá turi ji ir jos avilio nariai. Tà patá
galvoja ir avilio patinai. Todël bûk atsargus: atvyksi á Skruz-
dþiø planetà fiziniu pavidalu – bûsi iðbandytas, – perspëjo jau-
noji patelë.
– O kà pati apie mane manai? – pasidomëjo Ardas.
– Neþinau. Gal ji teisi, gal man uþtektø voþtelti tau lete-
na, ir nedidelio þmogelio nebeliktø?
Tardama ðiuos þodþius jauna sidargë iðkëlë savo áspûdin-
gà penkiapirðtæ letenà. Þmogus net nesujudëjo, jis tiesiog ra-
miai stebëjo paðnekovæ. Sidargø patelë tyliai suvaitojo, jos ið-
kelta letena bejëgiðkai nusviro. Nebeklausë jos ir kita letena,
o grësminga uodega niekaip negalëjo pakilti nuo þemës, tik
raitësi aplink kojas. Sidargë svyravo, jos nebelaikë kojos ir tik
nepaaiðkinama jëga neleido jai nukristi. Kaþkas lenkë jà þe-
myn ir lenkë tol, kol jos galva atsidûrë þmogaus galvos lygy-
je. Ardas ðaltai þvelgë sidargø patelei tiesiai á akis, kuriose
atsispindëjo iðgàstis ir pyktis.
– Matai, kà gali þmogus, nepatiklioji. Að perpratau sidar-
gus ir bet kurá ið jø galiu nuþudyti, tiesiog paþeisdamas vidi-
næ energetinæ jø pusiausvyrà. Jei nesupranti kas ávyko, tai þi-
nok: tiesiog uþblokavau pagrindinius tavo nervø mazgus. Sme-
genys dirba normaliai, tu viskà supranti, bet padaryti nieko
negali. Ganëtinai rafinuotas bûdas, nemanai?

88
 – Pa...aleisk mane, þmogau, – suvaitojo sidargë. – Tai ne-
reiðkia, kad tu fiziðkai uþ mane stipresnis.
– Kà gi, padarysim dar vienà eksperimentà, – sutiko pra-
tæsti þaidimà Ardas. – Að tave paleidþiu, tada tu savo ranka
paimsi manàjà ir pabandysi mane pajudinti ið vietos. Gali
traukti kiek tik nori, gali pabandyti mane uþ rankos pakelti
ar panaðiai. Tinka?
– Gerai. Pamatysime, kaip tu puikuosiesi, kai uþ rankos
ðvystelësiu á kampà, – ið anksto lengva pergale mëgavosi si-
dargë.
Sidargë ne be pagrindo tikëjo savo jëgomis. Patelë nebuvo
gera kovotoja, taèiau fiziðkai ji buvo stipresnë nei trys jos ra-
sës patinai ar keturi isai kartu sudëjus, kà ten kalbëti apie
nedidukà þmogø, stovintá prieð jà. Pajutusi, kad vël valdo sa-
vo galûnes, sidargø patelë deðiniàja letena tvirtai suëmë ið-
tiestà þmogaus deðinæ rankà ir ið visø jëgø trûktelëjo. Taip
pat sëkmingai, ar dar net sëkmingiau, ji galëjo traukti tvirtà
ðimtametá medá. Þmogus net nevirptelëjo, o jo ranka neiðsi-
tiesë. Neatrodë, kad jis apskritai bûtø pajutæs sidargës pastan-
gas. Pabandþiusi kilstelti þmogø, jaunoji avilio valdovë nustebo
dar labiau – ji nepajëgë pakelti net þmogaus rankos. Ardas ir
toliau stovëjo ramiai iðtiesæs rankà, kurià ið visø jëgø ir á vi-
sas puses tampë sidargë. Staiga patelë pajuto stiprø þmogaus
timptelëjimà, prarado pusiausvyrà, perskrido per þmogø ir tëð-
kësi á kiemo grindiná. Þemietis nepaleido vargðës sidargø pa-
telës. Viena ranka prispaudæs jos galvà prie grindinio, kita su-
griebæs uþ uodegos, jis laikë nepatiklià paðnekovæ taip, kad ji
negalëjo net pajudëti.

– Ar vis dar galvoji, kad esi uþ mane stipresnë? – linksmi-

nosi Ardas.
– Ne, þmogau. Matau, tau niekas neprilygs.
– Gerai, – atsakë Ardas, paleisdamas sidargæ. – Papasakok
apie tai visiems gentainiams, kurie ásigeis su manimi pako-
voti. Nenoriu nereikalingø aukø.

89
 – Þinoma, þmogau, – ir në þodþio netarusi, sidargë þengë
per atidarytus ðuolio vartus.

„Kvailas padarëlis, – pagalvojo Ardas. – Su ta planetos

energijos gysla, kuri eina tiesiai po ðiuo kiemu, að traukiná
galiu sustabdyti, ne tik kaþkokià besitampanèià sidargæ. Nors
gerai, kad èia nebuvo atlantas, jis tikrai pamatytø planetos
energijà ir ja pasinaudotø. Su juo tokie paprasti triukai neið-
degtø. Nors, kita vertus, su jais iðeina kiti fokusai. Visi jie turi
silpnø vietø.“

Eduro planeta tà paèià dienà

Chrzui ir sekësi, ir nesisekë. Sëkmingai nuvykæs á Eduro

planetà, dvarvas entuziastingai puolë vykdyti uþduoties. Visø
pirma tapo medþiu. Ðiaip pasirinkimas nebuvo platus – anks-
tesnio þvalgo perduotoje informacijoje buvo duomenø tik apie
vienà medþiø ir plëðriø gyvûnø rûðá bei paèius isus. Chrzas
nusprendë, kad tapæs medþiu ir ásikûræs prie kelio netoli val-
dovo rûmø, jis viskà lengvai suþinos ið praeinanèiø isø. Ne-
sunkiai apsimetæs medþiu, dvarvas sëkmingai ásikûrë prie daþ-
nai naudojamo kelio valdovo rûmø link. Tik ðtai kaþkodël ne-
pavyko nieko suþinoti jau daugiau nei per mënesá. Á medá ðios
planetos gyventojai nekreipë jokio dëmesio. Pavojus Chrzui ne-
grësë, bet ir naudos nebuvo. Jis në karto nematë þmogaus, o
praeiviai nieko nekalbëjo nei apie þmogø, nei apie þmones ap-
skritai. Dvarvas girdëjo begales linksmø ar liûdnø istorijø ið
isø gyvenimo, bet, deja, nieko, kas bûtø susijæ su jo uþduoti-
mi. Reikëjo kaþko imtis. Strategija bûti medþiu aiðkiai nepa-
siteisino. Kita vertus, tapti vienu ið planetos gyventojø buvo
pavojinga. Neatsiras gi rûmuose naujas, anksèiau nematytas
isas ir nepradës klausinëti apie þmogø. Chrzas jautësi atsi-
dûræs aklavietëje. Ir kaip tik tada, kai dvarvas jau ruoðësi su-
rizikuoti, jis iðgirdo tai, ko visà tà laikà laukë. Vienà rytà pro

90
ðalá traukæ sargybiniai kalbëjo apie þmogaus namus. Tie na-
mai jiems atrodë keistoki – isai tokiø niekada nestatydavo. Ið
jø kalbos Chrzas suprato, kad þmogus ásikûrë ganëtinai ne-
toli uþ miesto ir gyvena keisto, planetos gyventojams nebû-
dingo stiliaus name. Dabar dvarvas jau tiksliai þinojo, kà jam
daryti. Jis taps plëðriu gyvûnu ir apieðkos visà teritorijà ap-
link miestà vienos dienos kelio atstumu. Tai gali uþimti ðiek
tiek laiko, bet ágyvendinama. Medis iðnyko: ið pradþiø jis pa-
virto neaiðkios formos mase, ið kurios palaipsniui pradëjo for-
muotis keturkojis dantingas gyvûnas.

Skruzdþiø planeta. 2015 metø rugsëjo 19 diena

Bsbis buvo vienas ið labiausiai patyrusiø dvarvø þvalgø. Ket-

verius metus praleidæs Skruzdþiø planetoje sidargo pavidalu,
jis tapo labiausiai gerbiamu ir vertinamu samdiniu, stipriau-
siu ir geriausiu ðios planetos kariu. Tai buvo natûralu. Dvar-
vai buvo sukurti kaip labai didþiulá energetiná potencialà tu-
rintys padarai. Be to, ðiuo potencialu jie galëjo sàmoningai nau-
dotis. Todël energetiðkai Bsbis buvo daug pranaðesnis uþ bet
kurá ið sidargø. Þinoma, pastarieji to neþinojo. Jiems Bsbis bu-
vo stipriausias ir geriausias karys, samdiniø vadas, dël iðtiki-
mybës buvusiam aviliui nenorintis prisijungti prie bendrosios
sàmonës ir tapti Skruzdþiø planetos avilio dalimi.
Tik atvykæs á planetà, dvarvas susisiekë su Kûrëju, gyve-
nanèiu planetoje ir jà kontroliuojanèiu. Kûrëjas paþymëjo þval-
gà jam vienam tesuvokiamu mentaliniu þenklu, kurá pajutu-
sios skruzdëlës jo atþvilgiu tapdavo neagresyvios. Dvarvas savo
ruoþtu praneðdavo Kûrëjui visas smulkmenas, kuriø tas ne-
galëdavo suþinoti pats, ar vykdë kitas jo uþduotis. Tà dienà,
kai planetoje per sidargø bendràjà sàmonæ apsilankë þmogus,
Bsbis pajuto bræstanèias permainas. Jis negalëjo prisijungti
prie bendrosios sàmonës ir viskà iðsiaiðkinti, nes tokiu atve-
ju visi pastebëtø, kad jis ne sidargas. Þvalgui beliko vienas

91
kelias – kalbëtis, klausinëti, domëtis. Uþimdamas aukðtas pa-
reigas, Bsbis galëjo atsargiai pateikti klausimus ne tik kitiems
vadams, bet net paèiai avilio valdovei. Taigi suþinojæs, kas bu-
vo atvykæs nefiziniu pavidalu ir kada vël atvyks, Bsbis sku-
biai iðsiruoðë á þvalgybà. Tai niekam nekëlë átarimø, nes jis
daþnai ten keliaudavo vienas ir visuomet parneðdavo vertin-
gø duomenø.
Á miðkà, prasidedantá uþ miesto slënio, áþengusá Bsbá suti-
ko viena didþiøjø skruzdëliø atmainø, specialiai Kûrëjo iðvesta
garsinei informacijai perduoti ir rinkti. Bijodamas bûti iðgirs-
tas sidargø, Kûrëjas negalëjo su Bsbiu susisiekti mentaliniu
bûdu, todël jis klausydavosi ir kalbëdavo per specialiai iðves-
tà skruzdæ.
– Stok. Èia saugu. Pasakok, kas nutiko, – tarë Kûrëjas.
– Ðis tas, kas mane sujaudino, – praðneko dvarvø þvalgas. –
Sidargus per bendràjà sàmonæ aplankë kaþkoks sutvërimas,
vadinamas þmogumi. Labiausiai patyrusios sidargø valdovës
mano, kad þmogaus ir jo gentainiø pasirodymas nulems ne
tik kovà ðioje planetoje, bet ir leis joms atsikovoti gimtàjà ga-
laktikà.
– Neramûs tie mûsø kûriniai, sidargai. Turiu pasakyti, kad
tai buvo nelabai vykæs eksperimentas, nes ið jø jokios nau-
dos. Uþuot tapæ gimtosios galaktikos sargais, nusprendë plës-
tis á jos vidurá. Toks ðiø áþûliø ir karingø padarø plëtimasis
tikrai bûtø iðprovokavæs Didþiuosius mûsø prieðus ginti sa-
vus kûrinius, gyvenanèius tos galaktikos centre. Gerai, kad
mes turime jus, tikruosius sargus. Na, gerai, nuklydau. Kas
tas þmogus per sutvërimas ir ið kur jis atsirado? Savo duo-
menø bazëje jo nerandu. Mes tokio nekûrëme, o ir Didþiøjø
prieðø ðioje galaktikoje nebuvo, taigi savo kûriniø jie negalë-
jo palikti. Taigi ið kur jis?
– Neþinau. Kol kas nepavyko iðsiaiðkinti. Vietiniai sidar-
gai nelabai tiki jo jëgomis. Mano, kad þmonës jiems pravers
kaip karo mësa – uþkamðyti skylëms, kurioms gaila vietiniø

92
kariø. Jis atvyks á planetà fiziniu pavidalu po septyniø die-
nø, tada galësiu daugiau suþinoti, – aiðkino Kûrëjui, sidargø
vadinamam Planetos protu, Bsbis.
– Kam tau vargintis? Að pats su juo susieksiu ir viskà su-
þinosiu. Gerai, po septyniø dienø pradësiu didelá miesto puo-
limà. Manau, þmogus padës sidargams ir parodys savo gali-
mybes. Tada ir nuspræsiu, kà su ðiuo sutvërimu darysiu, –
svarstë Planetos protas. – Labiausiai mane neramina patyru-
siø valdoviø ásitikinimas jo rûðies galiomis. Jos nepasiþymi
naivumu ar proto stoka. Vadinasi, turi pagrindà neabejoti tuo,
kà galvoja. Ar nepasidomëjai pas saviðkius apie þmones?
– Pasidomëjau. Nelabai kà þino, – paslaugiai atsiliepë dvar-
vas. – Vienà ið mûsø þvalgø iðaiðkino þmogus vienoje ið isø
valdomø planetø, ir tas turëjo nusiþudyti, kad nepakliûtø á
nelaisvæ. Vadinasi, þmogus tikrai stipresnis uþ mus. Dabar á
Eduro planetà iðvyko kitas þvalgas. Kol kas ið jo negavome
jokiø naujienø.
– Taigi, þmogus pas isus ir kartu puikiai sutaria su jø prie-
ðais sidargais. Èia jau ádomiau, – garsiai svarstë kûrëjas. – Ge-
rai... Planas toks, kaip sakiau. Praneðk sidargams þvalgybi-
nius duomenis apie skruzdþiø skaièiaus padidëjimà. Iðsakyk
samprotavimus, kad ruoðiamas miesto puolimas. Tegu pasi-
ruoðia, bus ádomiau.
– Supratau, Kûrëjau.
Gráþæs pas sidargus, Bsbis praneðë pastebëjæs skruzdëliø
kolonas, besispieèianèias miðkuose apie miestà. Þvalgas pareið-
kë manàs, kad skruzdës puls miestà per artimiausias deðimt
dienø. Avilio valdovë buvo labai geros nuomonës apie mena-
mà sidargà ir nedelsdama davë ásakymà ruoðtis miesto gyny-
bai. Bsbis gavo dar vienà ásakymà – atvykus þmogui, iðkvies-
ti já á dvikovà ir taip patikrinti jo kovinius sugebëjimus. Dvar-
vas nebuvo suþavëtas ðiuo ásakymu. Jis gerai prisiminë, kaip
þmogus iðaiðkino þvalgà Eduro planetoje ir visai nenorëjo su-
laukti tokio pat likimo. Taèiau nepaklusti ásakymui taip pat
negalëjo.

93
 Skruzdþiø planeta. 2015 metø rugsëjo 25 diena

Ðuolio vartai atsidarë tiksliai ten, kur Ardas ir buvo nu-

matæs. Þmogus pirmà kartà bandë atidaryti tolimojo ðuolio
vartus, ir ði sëkmë jam buvo labai svarbi. Þemieèiui tai buvo
dar vienas þingsnis numatyto tikslo link.
Pirma, kà Ardas pamatë þengæs pro vartus ir atsidûræs
Skruzdþiø planetoje, buvo keturios eilës jo laukianèiø sidar-
gø. Neatrodë, kad jie nusiteikæ draugiðkai. Kiekvienas turëjo
paruoðæs asmeninius ginklus. „Atrodo, vël turësiu kaþkà áro-
dinëti“, – niûriai pagalvojo Ardas.
– Sek paskui mane, þmogau, valdovë laukia, – be jokiø
áþangø pasakë á prieká iðëjæs sidargas.
Ardas nesiteikë atsakyti. Jis linktelëjo ir nusekë paskui sar-
gybinius, glaudþiai apsuptas ne maþiau trisdeðimties juodøjø
padarø. Procesija nuþygiavo á asmenines valdovës patalpas pa-
èiame pagrindinio pastato virðuje. Ardas manë, kad jam teks
iðvysti panaðaus dydþio salæ, kokià jis matë pirmojo isø kla-
no vado planetoje, taèiau tai, kà þmogus iðvydo, já nustebino.
Salë nebuvo didelë. Akivaizdu, kad valdovei rûpëjo ne praban-
ga, o praktiðkumas ginant ðias patalpas. Viskas mieste buvo
sukonstruota atsiþvelgiant á nuolatinæ grësmæ. Valdovës patal-
pos nebuvo iðimtis.
– Prieik arèiau, þmogau, – pakvietë valdovë. Pakvietimas
buvo aiðkiai iððaukiantis, be krislelio pagarbos. – Norëtume þi-
noti, kuo tu gali mums bûti naudingas?
Ardas pastebëjo, kad pagrindinë procesijos dalis liko uþ sa-
lës durø. Valdovës patalpoje buvo dvylika kariø, ið kuriø vie-
nas jam pasirodë keistas. Toks áspûdis, lyg jis màstë ar sten-
gësi màstyti panaðiai kaip sidargas, bet jo minèiø fonas buvo
kitoks – labiau priminë mintis to keisto padaro, kurá vadino
dvarvu ir kuris nusiþudë Eduro planetoje. Ðio kario skleidþia-
mas minèiø fonas buvo kaþkoks tarpinis tarp bûdingo sidar-
gams ir dvarvø þvalgui.

94
 – Kuo mums gali bûti naudingas ðitas maþas minkðtaskû-
ris? Mesk já, valdove, nuo bokðto. Leisk, að savo rankomis já
numesiu, – pareiðkë keistasis sidargas.
– Ir vël tas pats. Negi visiems reikia pamokø – ðiaip ne-
nusiraminsite. Kà gi, suteiksiu jums progà pasimokyti, – su-
pyko Ardas. Jam nepatiko iðsiðokëliai, o dar tokia daugybë. –
Kuo galiu bûti naudingas…. Ne taip klausimus formuluojate,
gerbiamieji, – karðèiavosi þmogus.
– Tu áþûlus, þmogau. Mano akivaizdoje taip niekas neð-
ne... – valdovë nespëjo baigti kalbos.
– Nutilk, peraugusi reptilija. Að dar ne taip paðnekësiu.
Matau, nei svetingumo, nei pagarbos èia nerasiu.
Valdovë ir apstulbo, ir ásiuto nuo tokio áþûlumo. Ðis pa-
daras turëjo nuolankiai praðyti leisti ásikurti, o jis dar viauk-
sëti drásta.
– Sargyba, suèiupkite já, – spëjo iðtarti valdovë.
Sargyba bandë, taèiau negalëjo suèiupti þmogaus. Visi si-
dargai, buvæ patalpoje, pakilo á dviejø metrø aukðtá ir ten ky-
bojo negalëdami pajudëti. Jø ginklai, iðplëðti ið rankø ir dëk-
lø, voliojosi ant þemës. Valdovë, kitaip nei sargyba, paralyþiuo-
tomis galûnëmis ir nulenkta galva buvo parklupdyta ant ke-
liø. Ji negalëjo pratarti në þodþio, taèiau Ardas aiðkiai skaitë
sidargës mintis, kupinas baimës ir ásiûèio.
– O dabar, matau, mes galime ramiai pakalbëti, – tæsë
þmogus. – Tai ðtai, garbingoji avilio valdove, tu blogai paklau-
sei. Tikrasis klausimas turëtø skambëti taip: kuo jûs galite
nusipelnyti mano ir mano tautieèiø pagalbos, iðvalant planetà
nuo skruzdþiø. Atsakymas – niekuo. Nei jûs, nei jûsø smëlio
dëþës manæs nedomina. Mano tautieèiams reikia bazinës pla-
netos, ir ði planeta tam labai tinka. Man tas pats, kur ási-
kurti – mieste ar uþ jo ribø. Ásikûræ mieste, bûtume padëjæ
jums kovoti, bet dabar, manau, kad mieste mes nesikursim,
ir að nedelsdamas iðkeliausiu ieðkoti tinkamos vietos uþmies-
ty. Að paþadëjau labiausiai patyrusioms padëti atgauti gimtà-
jà galaktikà. Paþadà að iðtesësiu, jei jos tesës savàjá. Tu ir ta-

95
vo avilio nariai manæs nedomina, jiems að nieko neþadëjau, o
po ðios dienos iðsiðokimø ir nesiruoðiu þadëti. Á karà su skruz-
dëmis mes nesivelsime, o jei jos puls – ginsimës. Taigi pagal-
bos nelaukite. Dabar að paleisiu tiek tave, tiek tavo karius,
bet visi atsiminkite – bet koks agresyvumas ves prie greitos,
bet skausmingos mirties. Jeigu kam ádomu, vienas þmogus ga-
lëtø sunaikinti visà jûsø miestà su visais jo gynëjais. Dar kai
kà turiu praneðti tau, valdove, – pasakë Ardas, dar kartà ati-
dþiai nuþvelgdamas keistàjá sidargà. – Tarp tavo kariø ðioje
patalpoje yra dvarvø þvalgas. Kas jis, iðsiaiðkinsi pati.
Bsbis iðsigando. Kaip þmogus sugebëjo suþinoti? Juk dvar-
vas iðmoko kone tobulai kopijuoti net sidargø mintis. Já iððif-
ruoti galëjo tik turintis ne maþesnius nei demiurgø meistro
mentalinius gebëjimus. Þmogus jam ðyptelëjo. Dabar Ardas
buvo tikras, savo iðgàsèiu padaras galutinai iðsidavë, bet ati-
duoti jo á valdovës rankas þemietis nesiruoðë. Tegu valdovë
pati nustato, kuris ið jos valdiniø yra apsimetëlis – turës uþ-
siëmimà. Staigiai paleisti sidargai suvirto ant grindø, valdo-
vë atvirkðèiai – ðoktelëjo á virðø.
– Þmogau, að tau neleisiu... – valdovës þodþius antrà kar-
tà nutraukë, ðá kartà pavojaus signalas.
– Skruzdës puola, valdove. Masinis miesto puolimas, – pra-
neðë stebëtojai.
– Visi á vietas. O tu, áþûlybe, gali eiti su manimi á apþval-
gos aikðtelæ, – paðaipiai kreipësi á þmogø. – Ið ten galësi pa-
sigroþëti gyviais, kuriuos ruoðiesi taip lengvai nugalëti. Tavo
elgesá aptarsime vëliau, – greitai susitvardþiusi tæsë valdovë.
Sidargams nereikëjo kelis kartus kartoti. Jie ið karto nu-
vyko á kovos vietas. Ardas kartu su avilio valdove pasikëlë á
apþvalgos aikðtelæ. „O taip... Sidargai tikrai galvoja apie sau-
gumà“, – pagalvojo þmogus, stebëdamas metro storio plieni-
nes sienas, skirianèias apþvalgos aikðtelæ ir valdovës patalpas.

Stebëtojai neklydo. Skruzdës puolë miestà. Ið valdovës

þvilgsnio þmogus suprato, kad ðis puolimas skiriasi nuo anks-
tesniø savo taktika. Skruzdës pasirodë ið visø pusiø vienu me-

96
tu (iðskyrus jûros pakrantæ). Judëjo lygiomis eilëmis, kuriø
þmogus suskaièiavo deðimt. Kiekviena eilë prieð save rideno
trijø metrø skersmens ritulius, padarytus ið kaþkokios molá
primenanèios vietinës medþiagos. Uþ rituliø ridentojø ið mið-
ko plûstelëjo skruzdþiø jûra. Pirmosios eilës jau buvo nuto-
lusios daugiau nei keturis kilometrus nuo miðko, taèiau vabz-
dþiø masei, slenkanèiai ið paskos, galo nesimatë. Ið miðko vis
lindo ir lindo naujos skruzdës. Jø jau buvo milijonai ir neat-
rodë, kad plûstantis srautas maþëtø. Pirmosios eilës tuo me-
tu pasiekë spàstø sritá. Rituliø ridentojos smego po þeme, þu-
vo atsivërusiose rûgðties balose, mirë trykðtanèiose ugnies
liepsnose. Taèiau nuostoliai nebuvo tokie dideli. Paaiðkëjo ri-
tuliø paskirtis. Jais, pasirodo, buvo puikiai galima uþkimðti
atsivërusias vilkduobes, uþdengti rûgðties balas ar ugnies fon-
tanus. Rituliai netirpo rûgðtyje, nedegë ugnyje, puikiai lipo
prie duobiø kraðtø. Jie tapo tiltais per spàstus, kuriais be-
veik be nuostoliø galëjo praþygiuoti pagrindinë kariuomenë.
Valdovë ásakë atidengti ugná. Á dangø ðovë raketos, prabilo
stambaus kalibro ginklai. Ardas pastebëjo pirmà sidargø klai-
dà mûðyje. Raketos ir ginklai buvo nutaikyti ne á pagrindinæ
masæ, o á rituliø ridentojas, kurioms sprogimai nepadarë di-
dþiulës þalos. Skeveldros strigo rituliuose, uþ kuriø buvo pa-
sislëpusios ritulius ridenanèios skruzdës. Ridentojø masë ne-
buvo vientisa ir jos turëjo gerà apsaugà, be to, þuvusias tuoj
pakeisdavo skruzdës ið pagrindinës masës. Efektas buvo tik
tada, kai sprogmuo pataikydavo tiesiai á ritulá. Tada tas ið-
tikðdavo, ir skruzdës prarasdavo apsaugà. Taip buvo visiðkai
nuðluotos penkios ridentojø eilës kartu su rituliais, taèiau li-
kusios sëkmingai yrësi miesto link. Joms perþengus 500 met-
rø ribà, ásijungë automatiniai energetiniai ginklai. Ardo nuo-
mone, sidargai turëjo apðaudyti paskutines ridentojø ir pir-
màsias pagrindinës masës eiles, tuo jas atskiriant viena nuo
kitos. Bent trisdeðimèiai minuèiø atskyrus ðias dvi mases, si-
dargø kareiviai galëtø atakuoti negausias ridentojø eiles ir
sunaikintø visus ritulius. Tada pagrindinë masë miesto sie-

97
nas pasiektø su didþiuliais nuostoliais, bent jau daug dides-
niais nei patyrë dabar.
Valdovë, pamaèiusi blogus rezultatus, taupydama amuni-
cijà nutraukë apðaudymà. Skirtingai nuo beveik neiðsenkan-
èio energetiniø ginklø ðaltinio, tokio masinio apðaudymo me-
tu iðeikvota treèdalis miesto amunicijos atsargø. „Bent ðiuo
atveju elgiasi teisingai, – pagalvojo þmogus. – Apðaudymà vël
galës atnaujinti, kai prasidës pagrindinis ðturmas“. Kaip ir rei-
këjo tikëtis, energetiniai ginklai puolantiesiems taip pat ne-
padarë reikiamos þalos. Rituliai dar kartà pasitarnavo kaip
puikus skydas uþ jø judanèioms ridentojoms. Negalima saky-
ti, kad skruzdës neturëjo nuostoliø. Turëjo ir dideliø, bet at-
siþvelgus á tai, kokie tie nuostoliai galëjo bûti, ðie originalûs
skydai labai padëjo puolanèiosioms pajëgoms. Tuo laiku pir-
mieji rituliai pasiekë sienà ir buvo á jà atremti. Netekusios
priedangos, dauguma pirmosios eilës skruzdþiø þuvo, bet sie-
nà pasiekë antra ir treèia eilës. Jø ridenamos medþiagos ma-
sës buvo kraunamos ant èia jau buvusiø. Rituliai, pasirodo,
puikiai lipo prie sienos ir puolanèiøjø galëjo bûti naudojami
kaip kopëèios. Anksèiau skruzdës naudodavo þuvusiø gentai-
niø kûnus, ið jø kraudamos kalnus ir jais lipdamos per sie-
nas. Dabar to nereikëjo, nes kai kuriose vietose rituliø pira-
midës siekë daugiau nei pusæ sienos aukðèio. Pasirodo, ritu-
liai padëjo skruzdëms iðvengti dar vieno sidargø ginklo. Sie-
noje kas deðimt metrø buvo árengti diskiniai pjûklai, kurie ið-
lindæ ir greitai sukdamiesi pjaudavo bet koká puolanèiøjø áren-
giná ar paèias puolanèiàsias. Dabar pirmosios dvi, o kai kur
ir trys pjûklø eilës tiesiog ástrigo lipniuose rituliuose. Á puoli-
mà metësi antroji skruzdþiø banga, kuri tempësi didþiulius
medþius ir indus, kupinus kaþkokio skysèio. Jø þuvo daugiau.
Energetiniai ginklai, kurie nebuvo uþdengti, tiesiog ðienavo
puolanèiàsias. Á þuvusiøjø vietà tuoj stodavo kitos, o rezervø
skruzdës turëjo uþtektinai: jomis buvo uþpildyta visa lyguma,
o ið miðko vis dar ëjo nauji bûriai. „Dabar vël reikëtø apðau-
dyti skruzdes raketomis“, – galvojo þmogus, taèiau sidargø avi-

98
lio valdovë ásakymo nedavë. Skruzdës á rituliø piramides ástatë
medþius ir skysèiu uþpylë besisukanèius pjûklus. Skystis pa-
sirodë toks klampus, kad sëkmingai sustabdë visø pjûklø dar-
bà. Nuo ðio momento á kovà puolë pagrindinë skruzdþiø ma-
së. Kol kas neþuvo në vienas sidargas, o prie pirmos sienos
galvas jau sudëjo tûkstanèiai skruzdþiø. Taèiau tai buvo ne-
palyginamai maþiau, nei skruzdës paguldydavo anksèiau. Vie-
nas po kito buvo pasiekiami sienoje ámontuoti energetiniai gin-
klai. Juos pasiekusios skruzdës sulauþydavo arba taip pat kaip
ir pjûklus uþpildavo lipniu skysèiu, kuris buvo dar ir neper-
matomas ginklø optikai. Á puolanèiàsias nuo sienø, kur sto-
vëjo tanki kovos robotø ir sidargø kariø greta, pylësi ðûviai,
liejosi rûgðties upës, karðta smala, taèiau tai negalëjo sustab-
dyti audringos skruzdþiø jûros.
Pirmosios puolanèiøjø gretos pasiekë sienos virðø. Sidar-
gai ëmësi serpø ir dviaðmeniø kardø. Kiekvienas karys turë-
jo energetiná skydà, kuris puikiai saugojo nuo aðtriø skruz-
dþiø pentinø. Þinoma, ðis skydas negalëjo padëti, jei sidargà
numesdavo þemyn nuo sienos. Be to, skydui energijos paka-
ko tik valandai nepertraukiamo naudojimo, po to jis turëjo bû-
ti ákraunamas ið naujo. Dar vienas nepatogumas – ið po sky-
do nebuvo galima ðaudyti energetiniais ginklais, nes ðis ið-
kreipdavo jø energijà. Siena atrodë tiesiog aplipusi skruzdë-
mis, kurios vis ropðtësi ir ropðtësi á virðø. Buvo sunaikinti pir-
mieji koviniai robotai, nublokðti þemyn ir nuþudyti pirmieji
sidargø kariai. Gynëjai negailëjo savæs, jie nebuvo apimti bai-
mës ar panikos. Jie kovësi, kapojo puolanèiøjø letenas, gal-
vas ir kûnus, taèiau ant sienos jø buvo per maþai. Þmogaus
vertinimu, skruzdþiø masë sienà turëjo uþimti per artimiau-
sias dvideðimt minuèiø. Valdovë, atrodo, suprato tà patá. Ji
davë ásakymà pulti tankams. Ardas ið pradþiø nesuprato ása-
kymo prasmës, po to viskà pamatë pats. Uþ kilometro nuo
miesto po þeme buvo paslëptos didþiulius tankus primenan-
èiø kovos maðinø platformos. Traiðkydami ant jø buvusias
skruzdes, atsidarë didþiuliai vartai, ir á kovà stojo beveik po

99
aðtuoniasdeðimt tonø sverianèios vikðrinës pabaisos, pasiðiau-
ðusios energetiniø ir ðaunamøjø ginklø vamzdþiais. Ðonuose,
priekyje ir gale sukosi diskiniai pjûklai, neleidþiantys skruz-
dëms uþlipti. Jie judëjo ðaudydami, pjaustydami ir traiðkyda-
mi, aplink save palikdami krûvas lavonø. Atrodo, dabar jiems
tereikëjo pasukti miesto link ir ið uþnugario tiesiog sutriuð-
kinti puolanèiàsias. Taèiau skruzdës turëjo atsakà. Ið miðko,
lauþydamos storiausius medþius, iðlindo modifikuotos skruz-
dës, nenusileidþianèios tankams nei dydþiu, nei mase. Jø bu-
vo dvigubai daugiau nei sidargø kovos maðinø. Padengtos kau-
liniu ðarvu, atlaikanèiu tiesioginá raketos smûgá, paèios spjau-
dësi rûgðtimi, kuri, sëkmingai pataikius, pradegindavo tanko
ðarvus. Uþvirë ánirtinga kova, kurioje dalyvavo ir begalës
skruzdþiø pëstininkiø, bandanèiø uþlipti ant tankø ir sunai-
kinti maðinø ginklus. Taikliai pataikius á silpniau apsaugotas
kojø vietas, buvo nugriauti ir toliau negalëjo kovoti keli skruz-
dþiø monstrai. Kitur, sëkmingu spjûviu pradeginus tanko kor-
pusà, þuvo visa maðinos águla, kurià sudarë trisdeðimt sidar-
gø. Ið pradþiø uþ kiekvienà pamuðtà tankà krisdavo po du ar
tris monstrus ir iðtisas kalnas skruzdþiø pëstininkiø. Vëliau,
tankø skaièiui maþëjant ir senkant jø amunicijai bei energi-
jai, þuvusiø monstrø ir skruzdþiø maþëjo. Tankø puolimas bu-
vo pasmerktas þlugti. Jis tik nutolino paskutiná sienos ðtur-
mà. Ant sienø skruzdës nebegavo reikiamo skaièiaus pastip-
rinimo, bet matësi, kad tai laikina. Kita vertus, atrodo, pla-
netos Protas nedisponavo dideliu kiekiu skruzdþiø monstrø ir
negalëjo paspartinti sidargø kovos maðinø sunaikinimo. Mies-
to puolimas kiek ástrigo, bet po poros valandø turëjo atsinau-
jinti visa jëga, nes neatrodë, kad tankai iðsilaikys ilgiau. Val-
dovë metë á kovà dar vienà daliná. Ðá kartà – lëktuvus. „Ga-
lëjai ir anksèiau“, – pagalvojo Ardas, stebëdamas ðimtinæ
skraidomøjø aparatø, puolanèiø skruzdes pëstininkus ir skruz-
des monstrus. Pradþioje atrodë, kad lëktuvø puolimas bus la-
bai sëkmingas, bet skruzdës turëjo atsakymà ir ðiam ginklui.
Virð miðko pasirodë modifikuotos skraidanèios skruzdës. To-

100
kio pat dydþio kaip lëktuvai jos buvo ne maþiau manevringos,
nors kiek lëtesnës, ginkluotos ta paèia labai ëdria rûgðtimi,
kurià galëjo greitai ir gana toli iðspjauti. Skruzdës skrajûnës
savo savybëmis nusileido koviniam sidargø lëktuvui, bet trû-
kumus kompensuodavo savo kiekiu. Kova uþvirë ir ore, ir þe-
mëje. Kiekvienas sidargø pilotas kovësi su trimis prieðininkais
ir dar apðaudydavo taikinius þemëje. Uþ kiekvienà numuðtà
lëktuvà skruzdës aukodavo po tris ar net keturias saviðkes
skrajûnes. Vienas pamuðtas sidargø lëktuvas piloto buvo nu-
kreiptas tiesiai á neapsaugotà skruzdës-monstro kojos dalá, taip
kartu savo þûtimi sunaikindamas ir prieðà. „Dar viena klai-
da, – pagalvojo Ardas, stebëdamas virð lygumos besikaunan-
èius lëktuvus. – Jiems reikëtø skristi ir kautis virð miesto, kur
jiems padëtø miesto oro gynybos sistema.“
Po valandos kova pradëjo slopti. Beliko ne daugiau kaip
deðimt besikaunanèiø sidargø tankø, bandanèiø prasiverþti.
Trisdeðimt iðlikusiø lëktuvø negalëjo kovos maðinoms uþtik-
rinti saugaus atsitraukimo miesto link. Nedidelæ pirmosios sie-
nos dalá jau kontroliavo skruzdës. Sidargø kariai, nepaisant
nuolatinio pastiprinimo ir pasiaukojanèios kovos, negalëjo ið-
laikyti sienos. Skruzdës taip pat patyrë milþiniðkø nuostoliø,
nors ðie nuostoliai buvo pateisinami. Ið miðko vis dar plûdo
nauji bûriai ir lyguma vis dar buvo uþpildyta gyvos skruzdþiø
masës. Atrodo, planetos Protas galø gale nusprendë nebeþaisti
ir sunaikinti miestà. Sidargø valdovës galvoje sukosi tos pa-
èios mintys. Ji „iðtraukë“ dar vienà kozirá. Valdovë liepë á
miestà gráþti lëktuvams ir nebejudëti tankams. Tada ásakë pra-
dëti dar vienà masiná apðaudymà raketomis bei sprogstamàja
medþiaga. Ðá kartà apðaudymas buvo daug efektyvesnis. Vi-
sas plotas tarp dviejø ðimtø metrø ir trijø kilometrø iki miesto
buvo uþpiltas skeveldrø ir ugnies lietumi. Iðimtis buvo kelias-
deðimties metrø plotas, kuriame susispietë likæ sveiki tankai.
Ant pirmos sienos buvo pasiøstas didelis sidargø kariø pastip-
rinimas, kuris apðaudymo metu padëjo atsikovoti skruzdþiø
uþimtus sienos plotus ir atstumti puolanèiàsias. Visame ap-

101
ðaudymo plote po valandos tokio pragaro neliko në vienos gy-
vos skruzdës. Skruzdës skrajûnës pasitraukë uþ miðko, o
skruzdës monstrës buvo sunaikintos. Paskutiniai iðlikæ ðeði si-
dargø tankai sëkmingai verþësi miesto link ir, gynëjams ati-
darius vartus bei atmuðus bandþiusias prasiverþti skruzdes, á
já ávaþiavo. Vis dëlto puolimas tebevyko. Á lygumà ið miðko
plûstelëjo nauji bûriai. Lygumà vël uþpildë skruzdës, ant sie-
nos metësi nauja puolanèiøjø banga. „Matyt, suklydau skai-
èiuodamas, – ðyptelëjo Ardas. – Tikëtina, planetos Protas su-
kvietë visas jo þinioje esanèias skruzdes, bet nepaisant to ko-
va truks ilgiau, nei maniau anksèiau“.
Sidargai nesiruoðë pasiduoti. Gynëjai dar dvideðimt minu-
èiø kovësi ant pirmos sienos, po to valdovë ásakë atsitraukti.
Tarp sienø atsirado antigravitaciniai tiltai, kuriais sidargø ka-
riai perbëgo ant antros sienos, pirmàjà palikæ skruzdëms. Da-
bar, atrodë, tik laiko klausimas, kada skruzdës ásiverð á mies-
tà. Be perstojo ðaudydami, sidargai bandë neleisti skruzdëms
ásitvirtinti ant pirmosios sienos. Aktyvavosi antrosios sienos
energetiniai ginklai. Ant treèiosios sienos bokðteliø buvo iðri-
dentos didelës katapultos, kurios svaidë á lygumoje knibþdan-
èià skruzdþiø masæ verdanèià smalà ir didþiulius akmenis. Bet
skruzdës vis puolë. Tarp sienø tyvuliuojantá rûgðties pilnà grio-
vá jos uþpildë uþkeltais rituliais ir þuvusiøjø kûnais. Vël buvo
panaudoti rituliai, ðá kartà kaip pantoniniai tiltai. Iðsitepusios
lipniu skysèiu skruzdës lipo ant sienos tol, kol prilipdavo ir nu-
mirusios tapdavo laiptais savo gentainëms. Vël vienas po kito
buvo pasiekti ir sugadinti ðaudantys automatiniai energetiniai
ginklai. Po poros valandø sidargai atsitraukë, antràjà sienà pa-
likdami skruzdëms. Dar po poros valandø skruzdës uþlipo ir
pradëjo artimàjà kovà dël treèiosios sienos. Ið miðko jau nebe-
plûdo skruzdþiø minios, pasirodydavo tik pavieniai naujai at-
vykusiø bûriai. Atrodo, kad sidargams beliko sunaikinti tik pas-
kutinius vabzdþiø rezervus, bet tokiø galimybiø jie neturëjo.
Po valandos gynëjai apleido paskutiniàjà sienà, ir kova persi-
këlë á miestà. Prabilo bunkeriø energetiniai ginklai, á kovà stojo
paskutiniai tankai, uþ barikadø gynësi kariai.

102
 Valdovë suprato, kad sidargai miestà praras per kelias valan-
das. „Tuomet visi susirinks pagrindiniame bunkeryje ir po juo
esanèiuose pastatuose, kur bus ájungtas apsauginis energetinis
laukas, – màstë valdovë. – Tada planetos Protas panaudos ener-
gijos rijikes, su kuriomis sidargai jau buvo susidûræ, ir, paðali-
næs energetiná skydà, pradës paskutiná puolimà. Anksèiau ar vë-
liau, skruzdës sunaikins ginklus ir papuls vidun. Prasidës ko-
va, kuri, tikëtina, pasibaigs visø sidargø mirtimi. Planetos Pro-
tas paaukos visà savo armijà, bet tikslà pasieks. Tik kam jam
to reikia, kas bus toliau? Sunaikinti miestà jis ir kitaip galëjo.
Visos ðios aukos kaþkam skirtos. Gal jis nori iðbandyti þmogø?
Tada jam reikia suteikti tokià galimybæ, taèiau kaip priversti
þmogø kautis? Jam nepagrasinsi ir jëga nepriversi. Gal paban-
dyti nusiþeminti ir papraðyti?“ Dël miesto ji buvo pasiruoðusi
viskam: ir nusiþeminti, ir net gyvybæ atiduoti.
– Þmogau, norëèiau su tavim pakalbëti, – tarë valdovë.
– Manau, kad norëtum, net átariu apie kà. Mano vertini-
mais, per artimiausiais kelias valandas vienintelis jûsø kon-
troliuojamas pastatas – ðis pagrindinis bunkeris. Iki to laiko
þus ne maþiau kaip dvideðimt tûkstanèiø sidargø – o tai, kiek
að pamenu, penktadalis tavo pavaldiniø. Dideli nuostoliai, –
kiek paðaipiai kalbëjo Ardas. – Ðiaip jûsø galimybës iðgyven-
ti – maþdaug deðimt procentø, nors miesto gynybos priemo-
nes turiu pagirti. Jei ne toks apgalvotas ir masinis puolimas
bei kelios jûsø klaidos, galëtumëte apsiginti.
– Þmogau, baik... Praðau tavæs. Ar tu gali mums kuo nors
padëti? Iðgelbëk mano tautà. Að bûsiu amþina tavo vergë,
klausysiu bet kokio paliepimo – tik padëk.
– Padëti að galiu... Matai, man atrodo, kad visas ðis spek-
taklis neatsitiktinai rodomas. Planetos Protas metë labai di-
deles pajëgas. Ið to, kad nebesirenka pëstininkai, að sprendþiu,
jog tai visos jo kontroliuojamos skruzdës. Jis paaukojo visas
skraiduoles bei monstres ir vis dar pasiryþæs paaukoti visas
pëstininkes. Kam? Jei tai þaidimas, kam já baigti taip dras-
tiðkai. Jei norëjo sunaikinti miestà, galëjo tai padaryti papras-

103
èiau, pavyzdþiui, atjungti jums energijà ar uþpilti vandeniu.
Kam tas mûðis? Atsakymas vienas: jis laukia atsako, kurá nori
ávertinti. Koká jûs atsakà galite pateikti? Jokio. Jûs viskà ið-
naudojote, net primityvias katapultas.Vadinasi, atsakas turi
bûti ne ið jûsø pusës. Be jûsø, èia esu tik að. Taigi jis þino
apie mane ir laukia mano veiksmø. Þino ne viskà, bet pakan-
kamai, kad susidomëtø. Kas galëjo jam suteikti tokiø duome-
nø? Sidargai? Vargu. Planetoje apie mane galëjo þinoti tik ðni-
pas, kurá að sutikau tarp taviðkiø. Vadinasi, dvarvai susijæ su
planetos Protu, o galbût su visais jo gentainiais, jei tokiø yra.
– Ir að padariau tokias pat iðvadas, – stebëdama Ardà ta-
rë valdovë. – Manau, kova tæsis, ir jei tu mums nepadësi, si-
dargai þus. Jei ásikiði – jis nurims.
– Arba sunaikins mane, – susirûpino þmogus.
– Vargu. Jam tu – iððûkis. Jis norës su tavimi pabendrau-
ti, paþiûrëti, ko tu vertas, ir kiek patyrinëti.
– Að taip nedaryèiau. Matai grësmæ – ðalink jà.
– Jis grësmës nemato. Jis èia valdovas. Niekas negali jo
nugalëti, ir jis tai þino. Jam tiesiog smalsu. Jei tu átikinsi, kad
jam geriau tyrinëti grupæ tavo gentainiø ir kad tu juos èia at-
vesi, jis tave paleis. Tik perspëju, jis jauèia melà ir mintis skai-
to gerai.
– Tai gal man tiesiog dabar dingti ið planetos? – nurodë
kità alternatyvà Ardas.
– Tada mes visi þûsime. Spræsti tau, þmogau, – susitaikiu-
si su likimu, iðtarë avilio valdovë.
– Nemëgstu tokiø dalykø. Kam taip á sàþinæ apeliuoti? Na
gerai, seniai norëjau su tuo pasipûtëliu pabendrauti. Padë-
siu jums, bet atmink – tu man skolinga ir prireikus privalë-
si mane ar mano gentainius paremti, kada að papraðysiu. Pri-
sieki?
– Neþinau, kas tai yra priesaika, bet að padarysiu kitaip.
Að ásileisiu tave á savo protà, paðalinsiu visus barjerus. Tu
gali padaryti mane savo verge, kuri vykdys visus tavo ásaky-
mus, – pasiûlë Ardui sidargë.

104
 – Nepradësiu að tokiais dalykais uþsiiminëti. Palieku tai ta-
vo sàþinei, jei tokià turi. Að savo norà pasakiau, galësi – ávyk-
dysi. Negalësi – kà gi, kaip tau iðeina. Gerai... að pradedu.
– Palauk þmogau, – sulaikë þemietá valdovë – Kuris ið ma-
niðkiø yra dvarvas ir ar jis vienas?
– Tavo samdiniø vadas, – net neatsisukdamas tarstelëjo Ar-
das. – Pradedam.

Ið bunkerio, kuris buvo árengtas tiesiai virð planetos ener-

gijos linijos, á dangø ðovë energijos stulpas. Tiesà pasakius,
jis sklido ne ið paties bunkerio, o ið þmogaus, kuris stovëjo
ant to pastato stogo, rankø. Pasiekæs penkiasdeðimties met-
rø aukðtá, stulpas sprogo ir didþiule banga pasklido aplink.
Kadangi energetinis stulpas buvo sulig sienom, jo banga ne-
lietë skruzdþiø, buvusiø mieste, o ðlavë tik ropojanèias sieno-
mis. Sidargai, sulaukæ tokio pastiprinimo, perëjo á puolimà ir
pradëjo þudyti visas ásiverþusias á miestà skruzdes. Po pen-
kiolikos sekundþiø á dangø ðovë antras energijos stulpas. Jis
pakilo aukðèiau ir jo paskleista banga judëjo nuoþulniu kam-
pu, þudydama tiesiai uþ pirmosios sienos buvusias skruzdes.
Þmogus spëjo iðleisti deðimt energijos stulpø, kurie ðauda-
vo vis á kità aukðtá ir pasklisdavo vis kitaip nukreiptomis ban-
gomis. Po deðimtos bangos, kuri nuþudë skruzdes, esanèias uþ
dviejø kilometrø nuo miesto, þmogus pajuto, kad planetos ener-
gijos linija, kuria jis naudojosi, uþdaryta. Ðalia savæs Ardas pa-
juto planetos Proto buvimà. Ðis aiðkiai mëgo specialiuosius
efektus. Ðá kartà jis pasirodë skruzdës veido pavidalu, kyðan-
èiu virð debesø. Þmogus suprato, kad tai tik planetos Proto min-
èiø materializacija, o pats jis ið tikrøjø lindi kaþkur kitur.
– Sveikas, þmogau. Noriu kiek su tavim pabendrauti, – pra-
bilo skruzdës veidas, vis dar kybodamas virð sidargø miesto.
– Laukiau, kol tu pasirodysi, – nerûpestingai atsiliepë Ar-
das. – Gal baigiam kautynes: atðauk skruzdes, o að iðeisiu uþ
miesto, kur mes miðko paunksnëje galësime normaliai pasi-
ðnekëti.

105
 – Keistai pasiûlei, bet taip dar ádomiau. Atrodo kaip kaþ-
kokie ritualai ar panaðiai. Matau, su tavimi bus smagu. At-
eik, ar dar geriau, ðoktelk á lygumos pakraðtá. Ðnektelsim. O
sidargus að paliksiu gyvus – kas gi lauþo savo mëgstamus þais-
lus, kurie jam dar nenusibodo? Skruzdës nebepuls, jos trau-
kiasi. Lauksiu tavæs lygumoje.
Þmogus apsidairë, skruzdës apleido lygumà. Joms buvo tas
pats – trauktis ar pulti. Svarbu tai, kà ásakë planetos Protas.
– Aèiû tau, þmogau, – pasakë sidargø avilio valdovë, – að
visada tave paremsiu. Linkiu sëkmës. Sudomink já, tik tada
iðtrûksi ið èia.
– Dëkui uþ palinkëjimus, – ðyptelëjo þmogus. – Manau, dar
susitiksim.
Atidaræs artimojo ðuolio vartus, Ardas þengë á prieká ir at-
sidûrë lygumos pakraðtyje. Gyvø skruzdþiø èia nebuvo, aplin-
kui mëtësi vien vabzdþiø lavonai. Þinoma, ne tokiomis krû-
vomis kaip arèiau miesto, bet vis tiek nemaþai. Ðimtai sudras-
kytø skruzdþiø, sprogmenø iðrausta þemë rodë, koks praga-
ras ðioje vietoje dëjosi per sidargø apðaudymà. Dabar buvo ra-
mu: vël pasigirdo paukðèiø (ar bent jø analogø ðioje planeto-
je) balsai. Jei ne mûðio þenklai, niekada nepagalvotum, kad
èia kaþkas bûtø kovojæs.
Ðá kartà planetos Protas nesinaudojo specialiaisiais efek-
tais. Su þmogumi jis pradëjo bendrauti mintimis.
– Malonu, kad apsilankei ðioje planetoje. Dar maloniau, kad
nepuolei bëgti po mûsø pirmojo pokalbio. Tiesà sakant, að ne-
bûèiau tavæs iðleidæs ir leidæs atidaryti ðuolio vartus. Niekur
tu nepabëgtum.
– Að ir nesiruoðiau bëgti, Prote, – ðyptelëjo Ardas. – Tu
mane taip mandagiai pakvietei pasiðnekëti, kad tiesiog nega-
lëjau atsakyti. Norëjai kà nors suþinoti?
– Tai, kà noriu suþinoti, ir pats þinau. Tu man kaip at-
versta knyga, – Ardas pasijuto tiriamas, taèiau apsaugø ne-
konstravo. Pirma, tai bûtø beprasmiðka: paslaptingas sutvë-
rimas buvo daug stipresnis uþ þmogø. Antra, taip pasirody-

106
tum bijàs ar agresyviai nusiteikæs. – Ádomus darbelis. Aiðkiai
ne mes konstravome, bet mokykla ta pati. Tu panaðus á vie-
nà ið mûsø viduriniosios kûrybos egzemplioriø – demiurgus,
tik gerokai patobulintas. Demiurgai mums pasisekë, jø gene-
tine baze dar kurá laikà naudojomës kurdami kitas gyvybës
formas. Tu uþ juos pranaðesnis. Oooo... Energetika pasakið-
ka, aplinkos transformacijos galimybës, erdvës ir laiko valdy-
mas – geros programos tavyje ádëtos. Kas jus tokius sukonst-
ravo ir kur tavo namai?
– Mus kaip kovines maðinas sukonstravo demiurgai. Na-
mai planetoje, kuri vadinama Þeme, – atsakë Ardas, sykiu ási-
vaizduodamas gimtàjà planetà ir kosmoso erdvæ aplink.
– Aiðku. Matau. Ðaunuoliai vaikuèiai. Turiu pasakyti, kad
demiurgai man visuomet labai patiko, o ðiuo savo kûriniu nu-
sipelnë mano pagarbos. Tà planetà vadinate Þeme? Bjaurus
pasaulis. Tokios netinkamos vietos stabiliai gyvybei dar ne-
maèiau. Paprastai iðsirenki planetà, pagal jos sàlygas sukuri
gyvybæ ir ji ten klesti. O èia buvo kaþkokia betvarkë. Tik pri-
taikom kokià gyvybës rûðá prie tø sàlygø, o jos ðast ir pasi-
keièia. Dauguma gyvybës formø iðmirðta. Teko ávesti padidin-
tos mutacijos ir sparèios evoliucijos faktoriø. Kaip jûs ten ið-
gyvenote, dar neprarasdami ir savo sugebëjimø? – pasidomë-
jo planetos Protas.
– Gyventi gyvenome, bet sugebëjimø neiðlaikëme. Valdëme
ne daugiau kaip 10 procentø savo galimybiø, – paaiðkino Ardas.
– Taigi savoje planetoje esate silpnesni uþ sidargus, o uþ
jos ribø stulbinanèiai stiprûs?! Ádomu bûtø patyrinëti.
– Galiu suteikti tokià galimybæ. Ðioje planetoje atsidûriau
susitaræs su sidargais, kurie leido èia ásteigti þmoniø kolonijà.
Að ruoðiuosi gráþti á Þemæ, surinkti grupæ þmoniø, atidaryti to-
limojo ðuolio vartus ir perkelti èia visà grupæ. Èia jie pabustø,
atgaivintø savo sugebëjimus ir ði planeta taptø mûsø naujais
namais. Jei tu, planetos Prote, mums leisi ásikurti, mes neprieð-
tarausime tavo tyrimams ir kuo galëdami tenkinsim tavo smal-
sumà, – pasakë Ardas, ásitikinæs savo þodþiø teisumu. Tai bu-

107
vo þmoniø bruoþas, kurá jie iðugdë gyvendami Þemëje – suge-
bëjimas meluoti ir tikëti tuo, kà pats sakai. Tokiems þmonës
nebuvo baisûs jokie minèiø skaitymai ar melo detektoriai. Jie
tuo metu sakë teisybæ, nes bûtent taip ir galvodavo. Galima sa-
kyti, kad tokie þmonës trumpam laikui sugebëdavo apgauti pa-
tys save, kitaip traktuodami paðnekovo uþduotà klausimà. Ar-
das buvo vienas ið tokiø individø, turintis ðá puikø sugebëji-
mà. Nuo pat vaikystës klaidø ir bandymø metodu jis lavino toká
savo talentà ir sugebëdavo tiesiog tobulai meluoti. Þinoma, pla-
netos Protas to neþinojo. Jis sekë Ardo mintis, matë, kad jos
neprieðtarauja viena kitai. Atrodë, þmogus jam nuoðirdþiai siûlë
ásileisti ir iðtirti grupelæ Þemës gyventojø.
– Ádomiai pasiûlei. Klausyk, þmogau, kodël tu padëjai si-
dargams? Matau, þinojai, kad að laukiu tavo pasirodymo, pui-
kiai numatei, kuo ðis pasirodymas gali baigtis ir vis tiek sto-
jai jø pusën. Á kvailá tu nepanaðus, savo jëgas taip pat vertini
realiai. Taigi kodël?
– Að jiems paþadëjau padëti, negaliu lauþyti savo þodþio.
Negalëjau pabëgti ir palikti visus þûti.
– Taigi jei tu kà nors þadëtum man, vykdytum taip pat sà-
þiningai? – pasidomëjo planetos Protas.
– Taip, þinoma. Jei paþadëèiau – vykdyèiau. Be to, jei ma-
tyèiau, kad negaliu ávykdyti – neþadëèiau. Þmonës labai ver-
tina savo garbæ. Mûsø istorijoje nemaþa pavyzdþiø, kai þmo-
gus nusiþudo negalëdamas ávykdyti duoto paþado, – toliau sekë
pasakas Ardas, pats galvodamas apie kai kada pasitaikiusius
ir ið istorijos þinomus atvejus, kurie atitiko þmogaus pateiktà
apibûdinimà.
– Ádomu, ar tu sàþiningas su manimi? Kokio dydþio grupæ
ruoðiesi atsivesti?
– Nedidelá bûrelá. Að abejoju, ar pajëgsiu daug surinkti. At-
vyktume tiesiai á ðià lygumà, paskui tu nurodytum, kur mums
ásikurti.
– Gerai, tavo pasiûlymas mane domina. Að paleisiu tave.
Gali gráþt ið kur atvykæs, bet paþadëk man sugráþti su grupe
þmoniø, – apsisprendë þemieèio paðnekovas.

108
 – Að, Ardas, þmogus ið Þemës planetos, paþadu tau, pla-
netos Prote, sugráþti su nedidele grupe þmoniø á ðià planetà
ir tau prisistatyti.
– Gerai, gali eiti, þmogau.
– Palauk, planetos Prote, ar galiu að tavæs kai ko paklausti?
Að taip pat esu smalsus, – tæsë kalbà þmogus.
– Klausk.
– Kodël manimi susidomëjai? Kam að tau reikalingas?
– Sakai, kodël tavimi? Gerai, tai nepakenks. Kaip þinai, að
taip pat galiu stebëti ateitá ir praeitá. Vienoje savo kelioniø á
ateitá, tai buvo labai seniai, tik ásikûrus ðioje planetoje ir þval-
gantis, ar ji ateityje bus saugi, að stebëjau vaizdus, kurie ma-
ne sukrëtë. Að tau parodysiu juos, stebëk.

* * *
Aukðta, mëlynakë moteris pakilo nuo uþstalës ir, atsirëmusi
á sienà, stebëjo kieme þaidþianèius vaikus.
– Þinai, sekretoriau. Manau, èia ir buvo lemiamas momen-
tas. Kûrëjas, to nenorëdamas, labai padëjo Ardui.
– Parodydamas galimà veiksmø planà? – pasitikslino sek-
retorius.
– Bûtent, – linktelëjo Elena.
– O tu nemanai, kad planas planu, bet lemiamu veiksniu
tapo teismas?
– Ne, – papurtë auksaplaukæ galvà Elena. – Teismas buvo
vëliau. Tada Ardas jau tiksliai þinojo, kà ir kada turi daryti.
Lemiamu visoje ðioje istorijoje tapo pokalbis su Kûrëju. Ge-
rai... Raðyk toliau: „Ardas pamatë vaizdus ið ateities, kurioje
ir jam buvo lemta dalyvauti. Buvo skaisti diena, ta pati lygu-
ma, kurioje jis dabar stovëjo. Tolumoje beveik nepakitæs dunk-
sojo sidargø miestas. Staiga aplinkos ramybæ nutraukë lygu-
moje atsidaræ didþiuliai ðuolio vartai. Jie buvo tokie dideli, kad
pro juos vienu metu galëjo áeiti dvideðimt þmoniø. Kas, tiesà
sakant, ir vyko. Pro vartus ëjo þmonës, ne dvideðimt, o gero-
kai, gerokai daugiau. Ardas suvokë þinàs, kad ið viso ateina
deðimt tûkstanèiø þmoniø.“

109
 – Palauk, sekretoriau. Sustok. Uþteks apie kovas ir karà.
Nusibodo. Paraðyk tik tiek: „Þmonës veikë taktiðkai brandþiai,
atrodë, kad pagal ið anksto suderintà planà. Tai galëjo reikð-
ti tik viena – jie puikiai paþinojo ðià planetà ir juos pasitiku-
sá prieðininkà. Nepaisant Kûrëjo pasiprieðinimo...“
– Nors ne, toliau verta papasakoti. Pradësiu nuo mûðio pa-
baigos. Raðyk: „Ið tiesø Kûrëjas...“

Ið tiesø Kûrëjas neturëjo jokiø galimybiø. Po valandos jis

suprato pralaimëjæs ir apleido mûðio laukà. Taèiau jau buvo per
vëlu. Jei jis nebûtø buvæs toks uþsispyræs ir jau po pirmø susi-
rëmimø su þmonëmis, kai tik pajuto ásiverþëliø jëgà, bûtø pa-
sitraukæs ir sugráþæs á savo fiziná bûvá... Tuomet galbût viskas
klostytøsi kitaip. Taèiau dabar... Dabar jo pasitraukimas nie-
ko negalëjo pakeisti. Iki to laiko ásiverþëliai jau buvo sunaiki-
næ visus Kûrëjo citadelæ saugojusius padarus ir perëmæ pagrin-
dinæ per jà einanèià planetos energijos linijà. Gráþæs planetos
Protas galëjo tik aklinai gintis, naudodamas visus jam likusius
energijos ðaltinius. Pagrindinë þmoniø masë, prieðingai jo lû-
kesèiams, neliko laimëto mûðio vietoje, o nusekë paskui besi-
traukiantá Kûrëjà á naujà kovà. Dabar þmonës savo energeti-
niais iðtekliais gerokai pranoko planetos Protà. Jiems tereikë-
jo já apsupti ir vieningomis jëgomis, nesiskaidant á grupes,
spausti þiedà. Planetos Protas negalëjo pulti, nes bet koks puo-
limas jo gynyboje bûtø sudaræs spragas. Taèiau ir aklina gyny-
ba nepadëjo. Jis vienà po kito prarado visus energijos ðaltinius,
sparèiai seko ir jo vidiniai iðtekliai. Po valandos jau nebegalëjo
gintis ir buvo netoli mirties. Visus likusius vidinius energijos
iðteklius planetos Protas tegalëjo skirti gyvybei palaikyti. Jis
atsidûrë visiðkoje þmoniø valioje. Tûnodamas susigûþæs savo
urve, planetos Protas su baime klausësi artëjanèiø þingsniø ir
laukë nugalëtojø pasirodymo. Jo urve iðdygo þmogaus figûra.
Ardas planetos Proto akimis pamatë save stovintá prieðais be-
formæ protoplazmos masæ, sverianèià ne maþiau kaip tonà ir
uþimanèià didelæ tamsaus urvo dalá.

110
 – Sveikas, Kûrëjau, – iðtarë þmogus. – Seniai norëjau su
tavimi susipaþinti. Matai, mes daug girdëjom apie tave ir nu-
sprendëm á sveèius uþsukti. Tu, tikiuosi, neprieðtarauji?
Uþ þmogaus nugaros ið oro molekuliø grësmingai forma-
vosi didþiulë ietis. Planetos Proto (Kûrëjo) galvoje sukosi dvi
mintys: „Pasirodo, valdo daleliø transformacijà ne blogiau nei
mes... ir... dabar man galas. Kà jis darys su tuo didþiuliu smai-
liu daiktu...?“
Èia Ardui siøsta vizija nutrûko.
– Kà tu apie tai manai, þmogau? – paklausë Kûrëjas.
– Manau, èia stebëjome ateitá, kurios nebus.
– Kodël gi nebus? Gal atvirkðèiai, ji labai reali.
– Matau, planetos Prote, esi nelabai pastabus, – atðovë Ar-
das. – Ar atkreipei dëmesá á mano þodþius, pasakytus tavo vi-
zijoje: „Sveikas, Kûrëjau, seniai norëjau su tavimi susipaþin-
ti. Matai, mes daug girdëjome apie tave ir nusprendëme á sve-
èius uþsukti. Tu, tikiuosi, neprieðtarauji?“ Þmogus, kuris á ta-
ve kreipësi, nebuvo tavæs iki tol sutikæs. Kitaip tau sakytø:
„Sveikas, Kûrëjau, ðtai ir vël pasimatëme“. Að, kaip matai,
tave jau paþástu. Vadinasi, perðasi viena iðvada: tu, pakvies-
damas mane, pakeitei ateitá ir ðis mûsø stebëtas mûðis nie-
kada neávyks.
– Gerai aiðkini, þmogau. Matyt, teisingai pasirinkau tave
pasikviesdamas. Kà gi, gali keliauti. Tik nepamirðk savo pa-
þado.
– Palauk, Kûrëjau, turiu dar vienà klausimà, – negalëjo nu-
rimti Ardas.
– Klausk. Man visai smagu su tavim pasikalbëti, be to, lai-
ko að turiu ligi soties.
– Kas tu toks? Ar daug yra tavo gentainiø? Papasakok sa-
vo tautos istorijà trumpai, jei gali.
– Koks gi tu smalsus. Gerai, pabandysiu tau perteikti mû-
sø egzistencijos esmæ. Mes atsiradome ðioje galaktikoje. Kas
buvo mûsø kûrëjai, ar mes atsiradome atsitiktinai, to nieka-
da neiðaiðkinome, nors, patikëk, ir laiko, ir pastangø tam sky-

111
rëme daug. Buvo net minèiø gráþti laiku atgal ir stebëti mû-
sø atsiradimà gimtojoje planetoje. Gerai, kad ðios mintys liko
neágyvendintos, nes tokie bandymai galëjo paþeisti prieþastin-
gumo ryðius ir pakeisti mûsø istorijà. Neilgai mus kaustë gim-
toji planeta. Tik atradæ savyje tavo matytus sugebëjimus, pra-
dëjome keliauti po galaktikà. Taèiau viskam reikëjo suteikti
prasmæ. Ið pradþiø dël potraukio kurti mes sukûrëme gyvy-
bæ, paskui mûsø tikslai tapo konkretesni. Mano rasë susido-
mëjo Paraleline visata. Jei dar neþinai, mûsø visata ne vie-
nintelë. Egzistuoja daugybë visatø, kuriø kiekviena turi savo
simbiotà – Paralelinæ visatà. Jos tarpusavyje sujungtos milþi-
niðkais energetiniais kanalais, á kuriuos mums niekaip nepa-
vyko ásibrauti. Simbiotiniø visatø gyventojai tarpusavyje taip
pat glaudþiai susijæ. Mirus mûsø visatos gyventojui, jo dalis,
kurià tu vadintum siela, energetiniais kanalais iðkeliauja á
simbiotinæ erdvæ. Prieð gimstant ar kitaip atsirandant, siela
atvyksta á mûsø visatos gyventojo kûnà. Mums pavyko nusta-
tyti, kad ta pati siela begalæ kartø gali iðvykti ir atvykti. Vie-
nos mûsø stebëtos sielos kelionæ tarp visatø atliko tûkstan-
èius kartø, kitos tik po kelis. Kas lemia tokius skirtumus, ið-
siaiðkinti nesugebëjome. Mums nepavyko nei prasibrauti á
energetinius kanalus, nei patekti á Simbiotinæ visatà. Daug
kartø planetoje kûrëme gyvybæ ir stebëjome, kaip atsiranda
naujas energetinis kanalas, jungiantis tà planetà su Simbio-
tine visata. Patiems sukurti toká kanalà mums taip pat nepa-
vyko. Bandëm iðvykti á kità galaktikà, bet ten radome ne ma-
þiau galingà rasæ, sprendþianèià tuos paèius uþdavinius. Jie
taip pat kûrë gyvybës formas. Kai kurios ið jø buvo labai ag-
resyviai nusiteikusios.
Kitoje galaktikoje ið pradþiø sukûrëme sidargus. Manëme,
jie vislûs, karingi, labai tiks sienoms apsaugoti. Sidargai mus
nuvylë, todël teko sukurti dvarvus. Tai paskutinis mûsø kû-
rinys, kuriam mes perteikëm savo paèiø genus, þinoma, at-
imdami didelæ dalá sugebëjimø. Kam mums reikalinga kon-
kurencija, kuri neabejotinai kiltø ið per daug galingø kûri-

112
niø. Taèiau dvarvai savo uþduotá atliko puikiai. Jie nuo kvailo
verþimosi á gretimos galaktikos centrà sulaikë ir Didþiøjø
prieðø kûrinius, ir sidargus. Ilgainiui daugelis mûsø nusivy-
lë, negalëdami rasti atsakymo á pagrindiná klausimà – kas ten
po mirties, kokia ji, Simbiotinë visata. Didelë dalis maniðkiø
pradëjo galvoti, kad vienintelis bûdas kà nors suþinoti – tai
patiems numirti ir pamatyti. Mûsø labai sumaþëjo. Dar dau-
giau sumaþëjo, kai pasirodë, kad mûsø þinios labai menkos
ir mes – tik menka kruopelytë neþinomybëje. Dalis mano tau-
tieèiø árodë, kad mus gaubianti galaktika yra tik maþas ato-
mas kaþkokioje substancijoje, o visata ne daugiau kaip làste-
lë, sudaryta ið daugelio atomø. Pasirodo, dydis tëra sàlyginis
dalykas. Tokias pat visatas ir galaktikas mes atradome mik-
ropasaulyje. Niekas negali pasakyti, kiek tæsiasi ir kur bai-
giasi ði begalinë làsteliø – visatø – seka. Kokia yra pati di-
dþiausia, galutinë visata ir kas ten gyvena? Ar ði seka yra
baigtinë? Á ðiuos klausimus taip ir neatsakyta. Mes susidû-
rëme su savo paties nepilnavertiðkumo suvokimu. Dalis atsi-
skyrë ir gyveno vien kelionëmis, keliaudami ið galaktikos á
galaktikà. Jie nebegráþo atgal. Gal ir dabar kas nors ið ma-
no tautieèiø keliauja po begalinius tolius. Dalis iðsirinko pla-
netas ir jose tapo dievais – að tarp tokiø, jei pastebëjai. Dau-
guma tiesiog nusprendë pasitraukti á Simbiotinæ visatà. Da-
bar mûsø teliko penki, su kuriais galiu dar susisiekti: að ðioje
galaktikoje ir keturi maniðkiai gretimoje. Tikëtina, kad dar
keletas kaþkur klajoja, pora individø gali bûti visiðkai uþsi-
daræ nuo iðorinio pasaulio, o kokia nedidelë grupë ið trijø ar
keturiø mano gentainiø dar gali tæsti tyrinëjimus. Taèiau tai
tik mano spëlionës. Mano tautos laikas baigësi. Manau, kad
po milijono metø neliks në vieno mano tautieèio. Va ir visa
istorija, þmogau.
– O kaip su Didþiaisiais prieðais?
– Jø tokios paèios bëdos ir tas pats likimas. Ten taip pat
belikæ ne daugiau kaip deðimt individø. Kaþkada tai buvo ly-
giaverèiai prieðininkai, o po to garbingi partneriai. Jie visuo-

113
met laikësi susitarimø. Geri laikai buvo. Að daþnai prisime-
nu mûsø norà paþinti, mûsø galimybes kurti. Neapsakomas
jausmas. Dabar að – vieniðas ðios planetos skruzdþiø dievu-
kas, þaidþiantis karà su sidargø aviliu. Þinai, gal tu ir tavo
tauta vël praskaidrins mano nuobodulá? Að vël galësiu tyri-
nëti, gal pavyks jus kiek modifikuoti. Manau, bus ádomu... Dar
kà nors norëtum suþinoti?
– Ne, bent jau ne dabar. Gal kada vëliau. Jei leisi, að ke-
liausiu.
– Þinoma, tik prisimink savo paþadà atvykti.
– Visada prisiminsiu, – tarë Ardas, atidarydamas tolimojo
ðuolio vartus á savo namo kiemà Eduro planetoje.
„Taip... Beveik pagavo. Nedaug trûko, – galvojo þmogus. –
Gerai, kad gerai baigësi. Daugiau taip galvos á kilpà nekiðiu.
Tokiø landþiojimø po smegenis ir tokio paþeminimo að jam
neatleisiu. Gaidys nususæs.“ Kà tai reiðkia, þmogau? – pamëg-
dþiojo planetos Protà Ardas. – Ogi tai, kad að jau viskà ma-
èiau ir puikiai þinojau, kà reikia sakyti ir daryti. Kvailys. Vi-
sa jo vizija – ðios dienos pasekmë. Pats man viskà parodei,
taip pat ir þodþius pasakei. Tesësiu þodá. Þinoma, tesësiu.
Klausimus reikia teikti normalius ir konkreèius. Nemelavau
að tau: tikrai sugráðiu su nedidele grupele, visai nedidele, tik
deðimt tûkstanèiø þmoniø, – mintyse ðyptelëjo þmogus. Tai juk
labai nedaug, palyginti su gyvenanèiø þmoniø skaièiumi. Ir pa-
sisveikinsiu su tavimi, kojote nelaimingas, bebre be dantø.
Taip pasisveikinsiu... na tiesiog paþodþiui, kaip matei ateities
vizijoje. Negalima keisti ateities – negarbinga tai bûtø atei-
ties atþvilgiu. Naivuolis, að jam dar ne tà apie þmones galë-
jau paporinti. Tereikia suvokti, kad þmonës skirtingi. Buvo
mûsø istorijoj ir pasiaukojimo, ir iðdavysèiø, ir garbingumo,
ir melo – visko buvo. Ið vieno pavyzdþio iðvadø daryti negali-
ma. O tas mulkis padarë ir dar tikëjosi mane meluojant pa-
gauti. Kaip galima buvo suprasti, kad að meluoju, jei að në
karto nemelavau. Kita vertus, esamø faktø interpretacija – tai
kiekvieno asmeninis reikalas. Na nieko, mes dar turësime pro-

114
gos pabendrauti. Mes dar paþiûrësim, kas kà patyrinës. „Gal
pavyks jus modifikuoti?“ Svajoklis. Mes tave patá taip modi-
fikuosim. Gerai, metas nurimti. Viskas ateityje, o dabar te-
gul gyvena savo ramioje neþinioje, tegul laukia manæs, o að
tikrai ateisiu.“

Eduro planeta. 2015 metø rugsëjo 28 diena

– Ar, manai, kad jis patikëjo?

– Patikëjo, ligijieti, patikëjo. Aiðkiai maèiau. Paskui mane
paleido.
– Paleido?! Ardai, bet negi Kûrëjas toks naivuolis? Kita ver-
tus, manau, tu bet kà, net daugumà þmoniø bûtum apgavæs,
bent jau ligijieèius tikrai.
– Tave taip pat apgauèiau, Tomai? – pasidomëjo Ardas.
– Ne, tu man nemeluotum. Pameni, kà pasakojau apie pra-
budusius þmones? Jie negalëtø vienas kito apgaudinëti, net
taip virtuoziðkai, kaip tu padarei.
– O jûs ar kà nors girdëjote apie Simbiotines visatas?
– Þinoma. Buvome aptikæ Kûrëjo minëtas energetines gi-
jas, tiksliau – energijos tunelius. Bandëm prasibrauti – nepa-
vyko. Kurá laikà stebëjome sielø atvykimà ir iðvykimà, bet la-
bai daug laiko ir iðtekliø tiems tyrimams negalëjom skirti, –
atsiliepë ligijietis.
– Að, Tomai, tik vieno nesuprantu. Jei að atsiskiriu nuo
fizinio kûno ir bendrauju ar keliauju nefiziniame lygmenyje,
kodël negaliu prasibrauti á energetiná tunelá, o po mirties ma-
no siela ten gali patekti? – þmogus paklausë to, kà seniai no-
rëjo suþinoti.
– Ardai, yra didelis skirtumas tarp tavo kelioniø nefizinia-
me lygmenyje ir atsiskyrusios sielos. Tu, nors ir keliaudamas
nefiziniame lygmenyje, visuomet iðlaikai ryðá su savo kûnu.
Nutraukæs keliones gali gráþti atgal ið bet kurios vietos. Kû-
nas tave susigràþina, kai tik tu jam tai leidi. Po fizinës kûno

115
mirties siela tokio abipusio ryðio neturi. Mes manome, kad bû-
tent ryðio su fiziniu kûnu praradimas aktyvuoja kodà ar pro-
gramà, kuri uþtikrina ne tiek laisvà patekimà á energetiná tu-
nelá tarp Simbiotiniø visatø, kiek traukà, kuria siela traukia-
ma á energetiná tunelá. Tikëtina, kad mirusio þmogaus siela
bûna tiesiog ásiurbiama ir tik labai retais atvejais, dël kokos
nors motyvacijos atsisakius pripaþinti ryðio su kûnu ar pasau-
liu praradimà, labai stiprios valios asmenybës sugeba atsispirti
energetinio tunelio traukai, – bandë paaiðkinti ligijietis.
– Kalbi apie vaiduoklius?
– Taip. Galim juos vadinti ir taip. Þinoma, tai labai reti
atvejai, bet teoriðkai paaiðkinami ir praktiðkai fiksuojami.
– Kà tu manai apie mano planà paþadinti þmones ir pa-
mokyti Kûrëjà? – pakeitë temà Ardas.
– Að jau sakiau. Kiekvienas þmogus tau pritars ir padës.
Tu esi bendrosios þmoniø sàmonës pradþia. Dabartiniai tavo
planai bus priimami kiekvieno prabudusio be jokiø diskusijø.
Að kaip draugas tau galiu pasakyti – planas geras, tam pasi-
pûtëliui verta ákrësti, ir ligijieèiai dalyvaus ðioje kovoje.
– Aèiû, Tomai. Dabar keliausiu pas klano vadà. Jie savo
kosminëje erdvëje suèiupo kaþkoká keistà padarà keistame or-
laivyje. Praðë manæs uþsukti á já þvilgtelti. Tai iki kito kar-
to, – atsisveikino þmogus.
– Iki, Ardai.

116
 IV
Haratai

Eduro planeta, pirmojo klano vado rûmai.

2015 metø rugsëjo 28 diena

– Kà apie já manai, Ardai, – paklausë antrojo klano vadas.

Þmogus stovëjo ðalia pirmojo klano vado bei jo sargybiniø
ir þiûrëjo á patalpoje esantá sutvërimà. Pamatæs suèiuptà pa-
darà, þemietis ilgai negalëjo atsigauti. Ardas niekada netikë-
jo rojumi ar pragaru, velniais ar angelais, bet dabar ðis neti-
këjimas susvyravo. Jis suprato, kad tai, kà mato dabar, yra
tik dar viena protinga gyvybës rûðis, bet stereotipai, kuriuos
baþnyèia Þemëje kiðo kiekvienam krikðèioniui, pasirodo, bu-
vo labai gajûs ir stiprûs. Ardas turëjo pasitelkti visà valià, kad
átikintø save, jog prieð já esantis padaras tik dël kol kas neþi-
nomø prieþasèiø savo iðvaizda panaðus bûtent á pragaro at-
stovà. Suèiuptasis buvo aukðtas, net ðiek tiek aukðtesnis uþ
isus, galingø peèiø ir rankø, beveik þmogiðko veido su smai-
lia barzdele ir dideliais avino ragais. Jo rankos – penkiapirð-
tës, kaip þmogaus, tik stambesnës ir galingesnës net atsiþvel-
gus á jo proporcijas. Sutvërimas buvo tamsiai raudonos spal-
vos ir spiginosi á aplinkinius geltonomis be raineliø akimis.
Dël tokio spalvø derinio jo akys ðvietë lyg þibintai. Kojos bu-
vo tvirtos ir tiesios, jø proporcijos su kûnu buvo labai pana-
ðios kaip þmogaus, tik padaro pëdos visiðkai kitokios: pëda di-
dþiulë, beveik apvali, su penkiolika pirðtø. Ardas kiek nusi-
ramino: kanopø ir uodegos suèiuptasis neturëjo. Þmogus ne-
bijojo padaro, já tiesiog ðokiravo ankstesniø þmonijos mitø ir
po to sekusiø religiniø istorijø atitikimas prieð já esanèio su-
tvërimo iðvaizdai. Tai negalëjo bûti atsitiktinumas. Þmonija

117
arba jau buvo sutikusi ðiuos tamsiai raudonus padarus, ir mi-
tai tiesiog atspindëjo kolektyvinæ atmintá, arba juos dar su-
tiks, ir mitai bei legendos – tik siaubingos ateities nuojautos
iðraiðka. Suèiuptasis aiðkiai buvo pavojingas ir neatrodë iðsi-
gandæs. Jo judesiai buvo grakðtûs, kupini jëgos, kaip tigro. Pa-
daro þvilgsnis buvo toks skvarbus, kad, atrodo, viskà matë
kiaurai. Þmogus siektelëjo suèiuptojo minèiø ir atðlijo – prieð
já buvo þudikas, kuris mëgaudavosi aukø kanèiomis. Visas
minèiø fonas buvo persunktas troðkimo sunaikinti visus þe-
mesnius ar menkesnius, kurie, jo manymu, buvo neverti net
ðliauþioti prie jo rasës kojø. Kas ádomiausia, tokiais þemes-
niais ar menkesniais jis laikë visus nepriklausanèius savo ra-
sei. Tai nebuvo garbingas karys, tai buvo psichopatas, apsës-
tas þudymo manijos. Ardas nepajëgë iðsiaiðkinti nieko konkre-
èiau, padaras turëjo labai stiprø minèiø blokà, kurio suardy-
mas ið karto sunaikintø suèiuptojo smegenis. Blokas nebuvo
natûralus ir neatrodo, kad sutvërimas bûtø turëjæs mentali-
niø sugebëjimø.Vadinasi, buvo dar kaþkas, puikiai valdantis
mentalinës kovos ar kontrolës technikà, kuris naudojosi su-
èiuptuoju ir siekë apsaugoti informacijà ðio tamsiai raudono
sutvërimo galvoje.
– Jis labai pavojingas, valdove. Að þinau, kad nori pasiû-
lyti savo sûnui Iskikui su ðiuo sutvërimu susikauti. Tai labai
rizikinga. Kelintas dabar Iskikas rinktinëje? – paklausë Ardas.
– Treèias, neskaitant Iskino, – atsakë antrojo klano vadas.
– Jei nori leisti kam nors kovoti, siøsk geriausià rinktinës
kará. Nerizikuok savo sûnumi. Kova gali baigtis kovotojo mir-
timi, nes ðitas raudonasis yra uþkietëjæs þudikas.
– O jis ið kur? Mes uþfiksavome ðuolio vartus, pro kuriuos
álëkë jo erdvëlaivis. Taèiau vartai uþsidarë anksèiau, nei spë-
jome susekti vietà, ið kurios jie buvo atidaryti. Mûsø specia-
listams atrodo, kad sutvërimas yra bandytojas, kuris nesuge-
bëjo teisingai atidaryti ðuolio vartø, todël ir pakliuvo pas mus.
Ið visø apklausø peðëme tik tiek, kad jo rasë vadinasi hara-
tais, – paaiðkino antrojo isø klano vadas.

118
 – Ðito negaliu patvirtinti ar paneigti. Jis turi puikø men-
taliná blokà, kurá pralauþus iðsijungs padaro smegenys, taèiau
pats suèiuptasis mentaliniø sugebëjimø neturi. Kaþkas dar da-
lyvauja ðiame þaidime.
– Kà man patartum?
– Ið pradþiø su juo kautis skirk geriausià sidargà ið atvy-
kusiø dalyvauti kovose, paskui, jei matysi, kad galima já nu-
galëti, pasiøsk geriausià rinktinës kará, – pasiûlë Ardas.
– Mano kariai nebus patenkinti.
– Geriau nepatenkinti nei negyvi. Kovodamas sidargas pri-
vers prieðininkà atsiskleisti, bet nemanau, kad sugebës laimë-
ti. Tada tu pats nuspræsi, kà daryti. Jei jau padaras bus toks
nenugalimas, að pats galësiu prieð já stoti.
– Gerai, Ardai. Tavo patarimai dar niekada manæs nenu-
vylë, nemanau, kad dabar nutiks kitaip. Ryt ateik paþiûrëti
kovos, – pasiûlë antrojo klano vadas.
– Bûtinai ateisiu. Man ir paèiam ádomu, kà ðis raudonas
ir raguotas haratas sugeba.

Eduro planeta. 2015 metø rugsëjo 29 diena

Sidargas lëtai suko ratus apie savo prieðininkà. Klano va-

das iðrinko patá geriausià ið sidargø kariø, atvykusiø dalyvau-
ti Eduro planetoje vykstanèiose kovose. Tai buvo þvilganèiais
juodais ðarvais ir juodu ðalmu, maþdaug 2 metrø 30 centimet-
rø ûgio patinas, ginkluotas serpu ir kardu. Ant jo kojø buvo
pritvirtinti kovos pentinai, kuriuos karys sëkmingai galëjo pa-
naudoti durdamas prieðininkui. Uodega buvo pakelta á kovos
pozicijà. Haratas stovëjo ramiai ir ið padilbø þvelgë á savo ju-
dantá prieðininkà. Jis vilkëjo kaþkà panaðaus á kelnes ir batus.
Nei galva, nei krûtinë, nei rankos nebuvo pridengti. Deðinëje
rankoje haratas laikë ginklà, kurá isai rado apieðkojæ jo erdvë-
laivá. Ginklas buvo panaðus á praplatintà kirtiklá, kurio kotas
buvo beveik dviejø metrø ilgio. „Gali bûti, kad tai ir yra kir-

119
tiklis, o ne ginklas, – pagalvojo Ardas. – Isai galëjo klaidingai
suvokti ðio árankio paskirtá“. Taèiau net ir ginkluotas taip pa-
prastai, haratas, atrodo, buvo ramus ir visiðkai pasitikëjo savo
jëgomis. Jis net nusiðypsojo, atidengdamas eiles aðtriø dantø.
Sidargas puolë. Atrodo, kad tai patyræs karys. Aukðtai ðokte-
lëjæs, jis vienu metu smûgiavo serpu, uodega ir kojos pentinu á
skirtingas prieðininko kûno vietas. Haratui tai nepadarë dide-
lio áspûdþio. Pademonstravæs puikià reakcijà, serpo smûgá jis
atrëmë lengvai kryptelëjæs savo kirtiklá. Uodegos smûgá, kuris
buvo nutaikytas á akis, haratas sutiko nulenkæs galvà ir atsta-
tæs jam ragus, kurie, atrodo, be vargo atlaikytø ne tik sidargo
uodegos bakstelëjimà, bet ir tiesioginá smûgá kirviu. Á smûgá
pentinu raguotasis net dëmesio neatkreipë, juo labiau kad pen-
tinas, nutaikytas á pilvà, nesugebëjo pramuðti galingø raudo-
nojo raumenø ir tik truputá perrëþë odà. Savo ruoþtu haratas
þaibiðkai iðtiesë kairiàjà rankà ir sugavo sidargà ore. Kairioji
raguotojo padaro ranka susigniauþë ties prieðininko gerkle, kuri
buvo puikiai apsaugota ðarvais ir kaulinëm ataugom. Èia ha-
ratas parodë savo tikràjà jëgà. Viena ranka iðkëlæs sidargà uþ
gerklës, kita numetæs laikytà kirtiklá, smogë jam kumðèiu á krû-
tinæ. Smûgis pramuðë ðarvus, kaulinæ apsaugà, raumenis, vi-
dinæ ertmæ ir iðlindo prieðininko nugaroje. Sidargas mirë iðkart,
tik kûno konvulsijos tæsësi dar keliolika sekundþiø. Iðtraukæs
rankà kartu su sidargo ðirdimi, raguotasis atsisuko á nuðèiu-
vusias tribûnas ir suriaumojo. Ardas suprato, kà jis sako. Ha-
ratas tiesiog klausë, kas bus kitas?
– Kà pasakysi, Ardai? – paklausë antrojo klano vadas.
– Tai labai fiziðkai stiprus sutvërimas. Jis áveiks ir, tikëti-
na, nuþudys kiekvienà tavo kará. Manau, áveiktø ir penkis tavo
geriausius karius, vade, bet jis neturi jokiø mentaliniø ar ener-
getiniø sugebëjimø. Su modifikuotu aloru haratas galëtø ko-
voti lygiomis, taèiau atlantas já suriestø per kelias sekundes.
Manau, jis per daug pasitiki savo jëgomis. Einu, sumaþinsiu
tà pasitikëjimà. Kad bûtø geresnis efektas, kovosiu tik jo prie-
monëmis.

120
 – Paimsi ginklà?
– Ne, ginklo man èia neprireiks. Jei bus striuka – pasiga-
minsiu.

Þmogus atrodë ramus, uþtikrintas kovos baigtimi. Miestas

buvo ákurtas netoli planetos energetinës linijos (tiesà sakant,
Ardo namas buvo tiesiai virð jos), todël þemietis galëjo ramiai
naudotis beveik neribotais energetiniais iðtekliais, kuriø tu-
rëjo pakakti haratui áveikti.
Pamatæs ramiai einantá link jo Ardà ir supratæs, kad tai
kitas prieðininkas, haratas pradëjo garsiai gargaliuoti. Þmo-
gus suprato, kad taip raudonasis iðreiðkia savo linksmumà ir
paniekà. Ardas sustojo trijø metrø atstumu nuo raguotojo. Tas
dar kartà nuþvelgë þmogø, paniekinamai sugargaliavo, numetë
kirtiklá ir puolë... tà vietà, kur kà tik buvo þmogus. Ardas jau
ramiai stovëjo haratui uþ nugaros. Vël pamatæs þmogø, pa-
daras stûgtelëjo ir, iðskëtæs rankas, puolë dar kartà, tikëda-
masis suèiupti þemietá á glëbá. Þmogus, darydamas salto, ele-
gantiðkai perðoko per harato galvà ir vël atsidûrë jam uþ nu-
garos. Toks Ardo elgesys prieðininkà pradëjo siutinti. Nu-
sprendæs, kad þmogus tiesiog labai vikrus, bet silpnas, raguo-
tasis pamirðo bet kokià gynybà ir puolë dar kartà. Ðá kartà
Ardas nesitraukë. Trimetrinis gigantas tiesiog uþðoko ant jo
kojos smûgio ir taip pat greitai bei sëkmingai nulëkë atgal.
Þmogus, pataikæs tiesiai haratui á pilvà, bloðkë ðá per gerus
keturis metrus atgal ir patiesë ant þemës. Tik dabar ateivis
suprato, su kuo susidûrë. Raudonasis nustojo gargaliuoti ir
stûgauti, lëtai atsikëlë, dar kartà nuþvelgë þmogø, iðkëlë ran-
kas ir pasiruoðë rimtai kovai. Ardas lëtai priëjo prie numesto
kirtiklio, já pakëlë ir pametëjo haratui, lyg sakydamas: „Imk,
tau jo dabar tikrai prireiks“. Raguotasis nevaidino iðdidaus
ar garbingo, jis paèiupo kirtiklá ir jau atsargiau bei ne taip
beatodairiðkai puolë þmogø. Smûgis buvo greitas, nutaikytas
tiesiai Ardui á smilkiná. Pasirodo, greièiu haratas nenusileido
net alorui. Taèiau þmogus buvo ne aloras. Pritûpæs ir leidæs

121
praðvilpti kirtikliui pro galvà, Ardas ið karto atsistojo ir trenkë
per nulekianèio ginklo kotà delno briauna. Smûgis buvo at-
liktas pasinaudojus planetos energetine linija, taigi realiai jis
galëjo perkirsti ne tik labai kieto medþio kotà, bet lengvai su-
ardyti tvirèiausio metalo daleliø tarpusavio sàveikà ir atskir-
ti jas. Kirtiklio kotas buvo tiesiog perkirstas per pusæ taip,
lyg bûtø degtukas, o ne kà tik serpo smûgá atlaikæs tvirtas
medis. Po smûgio Ardas lengvai ðoktelëjo atgal. Þiûrëdamas á
nuolauþas savo rankose haratas suprato, kad ðioje vietoje baig-
sis jo gyvenimo kelias. Pikèiausia jam buvo tai, kad já áveikë
kaþkoks smarkiai maþesnis menkas padarëlis, net nevertas lai-
þyti jo kojø. Haratas puolë þmogø paskutiná kartà. Tai buvo
beviltiðkas, kupinas aklo ánirðio puolimas. Þmogus nesitrau-
kë. Jis sugavo harato rankas, bent penkis kartus masyvesnes
uþ jo paties, ir suëmæs jas per rieðus pradëjo ið lëto sukti. Prie-
ðininkas negalëjo trenkti ragais, nes já Ardas laikë iðtiestø ran-
kø atstumu, negalëjo iðplëðti plaðtakø, nes jas daugiatone jë-
ga laikë þmogus, negalëjo net spirti kojomis, nes buvo per arti,
o bet koká bandymà uþvoþti keliu þemietis tuojau atmuðdavo
savo kojomis. Harato prieðinimasis silpo, jo raumenys nebe-
atlaikë átampos ir pradëjo plyðti. Pakeitæs padëtá, þmogus þai-
biðkai atsidûrë haratui uþ nugaros ir pradëjo lauþti abi ra-
guotojo rankas. Pasigirdo trekðtelëjimas, po to kitas. Abi ha-
rato rankos bejëgiðkai nukaro. Ardas, trenkæs per prieðinin-
ko kojas, pargriovë já ant þemës ir, sugriebæs uþ rago, nuvil-
ko per visà dulkëtà arenà isø antrojo klano vado link.
– Jis pamokytas. Manau, dabar bus sukalbamesnis. Siûlau,
vade, jo neþudyti, o kaip reikiant iðtirti bei iðkvosti, – tarë
þmogus, nubloðkæs prieðininkà prie vado loþës.
– Gerai, Ardai. Ðauniai pasirodei. Malonu buvo þiûrëti. Per-
duok já mano kariams.
Prie tylinèio parblokðto harato pribëgo keli isø kariai, gru-
biai pakëlë ir nusivedë á pastato vidø.
„To neteko patirti dar në vienam haratui, – galvojo su-
gniuþdytas atëjûnas. – Palauk, að iðgyvensiu, perspësiu savið-

122
kius. Mes rasim tà neûþaugø rasæ ir juos iðskersim. Mûsø lai-
kas ateis. Dabar reikia suþinoti, kas jie tokie ir ið kur kilæ.
Tada jie pajus, kas tai yra haratø kerðtas“.

Demiurgø kontroliuojama erdvë.

2015 metø spalio 1 diena

– Aèiû jums, valdovai, kad sutikote susitikti. Reikalas ga-

nëtinai skubus, mums reikia nutarti, kà darysime toliau, –
pradëjo susitikimà Baltojo demiurgø rato valdovas.
– Kas nutiko, Baltojo rato valdove? – paklausë Þaliojo ra-
to vadas.
– Jûs turbût visi þinote apie Harato projektà. Ðiuo metu
jis vykdomas sëkmingai kaip niekada. Visa planetos vadovy-
bë mûsø valioje. Keli asmenys, kurie nepasidavë átakai ar buvo
per daug smalsûs, jau sunaikinti. Neseniai haratams perda-
vëm ðuolio vartø technologijà. Pirmasis bandymas atliktas su
mûsø kontroliuojamu pilotu. Planeta ruoðiasi karui. Informa-
cinës priemonës jau pradëjo masiná visø gyventojø apdoroji-
mà. Dar meteliai, ir ásiverþimui á Þemæ bus pasiruoðta. Ta-
èiau... ávyko nenumatytas dalykas. Mûsø pilotas klaidingai ap-
skaièiavo koordinates ir atsitiktiniame ðuolyje pakliuvo isams.
– Gerai, kad apskritai kur nors pakliuvo. Galëjo atsirasti
uþ visatos ribø. Laimës kûdikis tas haratø pilotas, – tarë Gel-
tonojo rato valdovas.
– Galbût, dar neþinia. Isai já atgabeno á Eduro planetà ir,
þmogui patarus, iðleido á kovos arenà, – tæsë baltasis demiurgas.
– Prieð kà jis kovojo? Kaip sekësi? – paklausë Mëlynojo rato
valdovas.
– Ið pradþiø prieð geriausià isø planetoje buvusá sidargà.
Haratas nugalëjo ðá savo prieðininkà maþiau nei per pusæ mi-
nutës. Po to jam teko kovoti prieð þmogø...
– Na ir..? Kas laimëjo? – pasigirdo susirinkusiø demiurgø
valdovø balsai.

123
 – Kaip manote? Mes turëtumëm didþiuotis savo kûriniu.
Jei tik jis nebûtø pavojingas mums patiems… Haratas buvo
nugalëtas, þmogui net nepasinaudojus energetinës ar menta-
linës kovos galimybëmis. Tai buvo tiesiog pasityèiojimas ið ra-
guotojo. Jam iðsuko abi rankas, parbloðkë ant þemës ir uþ ra-
gø pervilko per visà arenà. Harato nuotaikos klaikios. Jis dar
nebuvo taip paþemintas.
– Baltasis valdove, kokios ið to seka iðvados? – paklausë
Raudonojo rato demiurgas.
– Paprastos, broli. Mes turime nuspræsti, kuri ið dviejø ga-
limybiø realesnë. Haratas tikriausiai bus ásiutæs ir pasiryþæs
visais bûdais kerðyti. Tada jo gràþinimas á gimtàjà planetà bus
naudingas propagandos prasme: pristatysime já kaip aukà, o
þemieèius kaip klastingus kraugerius, nevertus ðliauþioti ða-
lia raguotøjø, bet iðdrásusius þeminti ðià aukðtesnæ rasæ. Ar-
ba jis iðsigandæs gali pradëti skleisti panikà. Kà pasakysite,
Raudonojo rato valdove?
– Nemanau, kad jis panikuos, – atsakë raudonasis valdo-
vas. – Net jei haratas iðsigandæs, jis nekæs tos baimës ir steng-
sis sunaikinti jos ðaltiná. Raguotieji per daug pasipûtæ ir krau-
geriðki. Jis nesiliaus, kol neþus pats arba nenuþudys þmogaus
ar bent maksimalaus jo gentainiø skaièiaus. Þinoma, jam ir
kitiems reikës áteigti, kad tokiø kariø yra tik pavieniai egzem-
plioriai, o didþioji dauguma þmoniø – tiesiog minkðtakûniai,
bailûs padarai, kuriuos reikia be gailesèio naikinti.
– Að manau taip pat, – tæsë baltasis valdovas. – Siûlau
spustelti isus, priversti mums atiduoti haratà jo tyrimo ir kvo-
timo tikslais, o paskiau pagaminti jo klonà, kurá Màstanèiøjø
sàjungai galëtume pateikti kaip mirusá nuo kvotimø belaisvá.
Ar sutinkate?
– Taip, – vieningai pritarë demiurgø valdovai.
– Ar Þaliojo rato valdovas taip pat sutinka?
– Nelabai turiu ið ko rinktis, – atsakë Þaliojo rato valdo-
vas. – Að jums jau daug kartø iðsakiau savo nuomonæ, kad
þmones reikëtø padaryti sàjungininkais, padedant jiems pra-
busti ir nesistengiant jø kontroliuoti. Siûliau bendrauti su jais

124
kaip su lygiais. Mano nuomonæ palaikë tik Juodojo rato val-
dovas. Kiti nusprendë, kad þmonës per daug pavojingi, be to,
negali kûrinys lygiuotis su kûrëju. Þmonës turi arba tarnau-
ti, arba bûti sunaikinti. Jûs nusprendëte sunaikinti visus gy-
ventojus Þemës planetoje, iðskyrus atrinktus tyrimams, ir su-
èiupti Ardà, kaip genetiðkai artimiausià pirmiesiems þmonëms.
Að paklûstu daugumos valiai ir padësiu jums visomis iðgalë-
mis, nors savo nuomonës nekeisiu.
– Na ir puiku, – pratarë baltasis valdovas.
– Kaip sekasi þmogui kurti prieðininkà? – paklausë Rau-
dojo rato valdovas.
– Kol kas sëkmingai. Tikëtina, kad mums pavyks sukurti
þmogui lygiavertá prieðininkà, kuris bus visiðkai mûsø kon-
troliuojamas, – atsiliepë Geltonojo rato valdovas, paskutiniu
metu atsakingas uþ ðá projektà. – Manau, iki teismo dienos
bûsime visiðkai pasiruoðæ. Gali bûti, kad turësime tris kovo-
tojo egzempliorius.
– Kà gi, broliai valdovai, atrodo, judame á prieká. Kokie rei-
kalai su sidargais? – tæsë pokalbá baltasis.
– O èia mums nesiseka. Sidargai veikia iðvien su Ligijos
planetos gyventojais ir neginèytina, kad padeda þmogui. Per
teismo dienà galime ið jø pusës neiðvengti siurprizø. Þmogus
apsaugotas nuo bet kokiø stebëjimø. Eduro planeta taip pat.
Pasikliaujame tik savo ðnipais ar informatoriais. Taèiau ben-
dradarbiavimo tarp sidargø, ligijieèiø ir þmogaus fakto neáro-
dysim. Jie per daug stiprûs. Kita vertus, mes nuo jø taip pat
uþsisklendëme. Be to, mane neramina tai, kad, regis, þmogus
bendravo su Kûrëju. Kol kas apie tai platesnës informacijos
neturiu. Kai tik kà nors suþinosiu – praneðiu, – atsakë mëly-
nasis valdovas.
– Gerai. Vykdom planà toliau. Kiekvienas þinote savo uþ-
duotá. Harato iðlaisvinimu uþsiims Þaliasis ratas. Ar sutinka-
te, Þaliojo rato valdove? – paklausë baltasis valdovas
– Taip, – atsakë Þaliojo rato valdovas.
– Dabar broliai, baigiam kalbëti apie darbus ir pradedam
linksmybes. Að jums paruoðiau ávairiø maloniø netikëtumø.

125
 Linksmai nusiteikæ demiurgø valdovai nusekë paskui Bal-
tojo rato valdovà, kuris ðá kartà buvo susitikimo iniciatorius
ir ðeimininkas.

Sidargø kontroliuojama erdvë tuo pat metu

– Turim ðiokiø tokiø naujienø, sesës.

– Sakyk, Tamsioji sese, sakyk... – pasigirdo keli balsai.
– Þmogus buvo Skruzdþiø planetoj. Kaip mes ir tikëjomës,
planetos avilio valdovës iðbandymas, kuriuo ji norëjo nuste-
binti þemietá, buvo nesëkmingas, bet mane nustebino pasikei-
tæs jos poþiûris á þmogø. Po to, kai þemietis nuëjo susitikti su
skruzdþiø planetos Protu ir taip iðgelbëjo avilio miestà, ði se-
së, atrodo, tapo aktyvia þmogaus rëmëja. Ji perdavë man, kad
nori þmogui padëti ir yra pasiryþusi palikti planetà ir su 100
kariø vykti á màstanèiøjø teismà kaip mûsø atstovë.
– Jei ji paliks planetà, kas vadovaus vietos sidargams? –
pasidomëjo viena ið dalyvaujanèiø pateliø.
– Kol ji nesugráð, sidargai pabus vieni. Su ja susisiekë pla-
netos Protas ir pasiûlë keliø metø paliaubas. Sesë, þinoma,
sutiko, – atsiliepë Tamsiàja vadinama sidargø valdovë.
– Kodël planetos Protas taip elgiasi? Per visà mûsø buvi-
mo Skruzdþiø planetoje istorijà në karto nebuvo siûlomos pa-
liaubos, – stebëjosi viena ið sesiø.
– Kaip mums pavyko suprasti, tai jo kalbos su þmogumi
pasekmë. Mes bandëme sekti pokalbá, taèiau smulkmenø ne-
pavyko nugirsti. Þmogus jam kaþkodël paþadëjo sugráþti á pla-
netà. Dar kai kas naujo – Skruzdþiø planetos Protas yra vie-
nas ið Kûrëjø.
– Kaip... Tø paèiø mûsø Kûrëjø? – suðurmuliavo sidargø
valdovës.
– Taip, bûtent tø. Mes manëme, kad jie visi iðnyko. Pasi-
rodo, klydome, – niûriai konstatavo Tamsioji sesë.
– Kodël tada jis mus puola? Juk mes jo kûriniai? Beveik
kaip vaikai...

126
 – Kiek pavyko iðsiaiðkinti – ið nuobodulio. Kaip mes ir áta-
rëme anksèiau, jis su mumis tiesiog þaidþia. Mes jam visai ne-
rûpime, ar, tiksliau, rûpime tiek, kiek galim padët iðsklaidyt
nuobodulá. Þmogumi jis, atrodo, rimèiau susidomëjo.
– Þmogus gali jam prieðintis? – pasigirdo klausimas ið da-
lyvaujanèiøjø pusës.
– Þmogus – ne, bet þmonës – taip. Kiek man pasakojo apie
þmogø mûsø jaunesnioji sesë, kuri ilgai su juo bendravo, jis
kaþkà sugalvojo ir tikrai nelinkæs Kûrëjui pasiduoti. Manau,
Kûrëjas padarë labai didelæ klaidà paleidæs þmogø, kai rea-
liai galëjo já suèiupti, – paaiðkino Tamsioji sesë.
– Kà mums dabar daryti? Kam mes turime padëti: Kûrë-
jui ar þmogui?
– Bûtent tai að ir norëjau iðgirsti ið jûsø. Mes turime nu-
spræsti, kam mes padësim.
– Að siûlau padëti þmogui, – pasakë viena ið sidargiø. – Jis
brangins mûsø pagalbà. Kûrëjas nevertina mûsø ir nevertins
ateityje, kodël mes turim jaudintis dël jo?
– Bet jis mûsø Kûrëjas.., – paprieðtaravo kita sidargë.
– Na ir kas. Mes jo kûriniai, o elgiasi kaip su þaislais. Mes
jam nieko neskolingos.
– Skolingos gyvybæ, – nenusileido dalis sesiø.
– Gerai... – ásiterpë Tamsioji sesë. – Darykim kaip visada,
kai mûsø nuomonës skiriasi. Balsuokim: kas uþ tai, kad bû-
tina perspëti Kûrëjà ir atsisakyti padëti þmogui? Taip... uþ tai
trys sesës. Kas uþ tai, kad toliau reikia padëti þmogui ir ne-
kreipti á Kûrëjà jokio dëmesio? Gerai... uþ tai trylika sesiø ir
dar að – ið viso keturiolika. Sesës, turinèios kità nuomonæ, ar
paklusite daugumai?
– Taip. Þinoma. Kaip visada, – ne itin patenkintos atsilie-
pë trys sidargø valdovës.
– Tada nusprendëme – toliau padedam þmogui, o á Màs-
tanèiøjø sàjungos teismà siunèiam Skruzdþiø planetos avilio
valdovæ. Sutinkat?
– Taip, – vienbalsiai atsiliepë sidargës.

127
 V
Þvalgo sëkmë

Eduro planeta. 2015 metø spalio 28 diena

Chrzui pagaliau pasisekë. Pasisekë atsitiktinai. Jis medþiojo

ir bëgdamas paskui grobá pateko á laukymæ, kurioje pamatë
þmogaus namà toká, koká já apibûdino isai. Jis nebûtø pama-
tæs namo, jei netikëtai neatsidurtø tiesiai prieð já. Kaþkas sau-
gojo namo apylinkes. Kiekvienas einantis pro ðalá buvo nu-
kreipiamas kitur. Þvilgsnis pats savaime krypdavo á ðonà, o
smegenys nefiksuodavo vaizdo. Dvarvas sugebëjo uþfiksuoti
namo vaizdà tik todël, kad jis neturëjo isams bûdingos sme-
genø struktûros, o apsauga buvo skirta saugotis nuo smalsiø
ðios planetos gyventojø. Dabar jam beliko pakliûti vidun, pa-
sislëpti tapus medþiu ir sulaukti þmogaus. Taèiau ir tai pa-
daryti nebuvo lengva. Þmogus nepasitikëjo vien mentaline ap-
sauga, jis dar naudojo kaþkoká atstumiantá laukà. Dvarvas su-
ko ratus aplink namà, vis bandydamas ir bandydamas lauko
tvirtumà. Po penkioliktos ið eilës nesëkmës Chrzas iðgirdo bal-
sà: „Matau, nesiseka, o tu labai nori pakliûti vidun. Ádomu,
ko dvarvui prireikë pas mane? Uþeik, að paðalinsiu laukà prieð
tave, pakalbësim. Jei sutinki, þinoma. Versti að tavæs never-
siu. Jei nenori, bëk sau sveikas ið èia“. Dvarvas nustëro, bet
trauktis neskubëjo. Atrodo, þmogus nebuvo nusiteikæs agre-
syviai, tai kam tada bëgti. Vëliau prisëlinti gali nepavykti.
Chrzas nusprendë priimti þmogaus pasiûlymà.
– Gerai, ateinu pas tave, þmogau. Kur tu esi? – mintimis
paklausë dvarvas.
– Að kieme prieðais namà. Pamatysi – sëdþiu ant suoliuko
pavësinëje, – nurodë kelià þemietis.
– Tuoj bûsiu.

128
 Þmogus ið tiesø paðalino laukà, kuris neleido dvarvui uþ-
eiti. Risnodamas pro medþius, pievà ir upelá þvalgas suprato,
kad þmogui nesvetimas harmonijos ir groþio jausmas. Jis slap-
èia vylësi, kad tai nebus labai agresyvi rasë ir dvarvø nelauks
dar vienas toks pat sunkus karas kaip su sidargais. Bent jau
Chrzas to nenorëjo. Tiesà sakant, jis buvo þvalgas, o ne ka-
rys, ir jo paðaukimas buvo tyrinëti, o ne kariauti. Gal tarp jo
gentainiø kariø, – màstë dvarvas, – atsirastø tokiø, kurie no-
rëtø iðmëginti þmogaus jëgas, bet Chrzas tokiems tikrai ne-
priklausë. Jis jautë, kad þmogus nuoðirdus ir jam nieko ne-
gresia. Þvalgas áprato pasitikëti nuojauta. Tai buvo vienas ið
pagrindiniø dvarvø-þvalgø ypatumø – puikiai iðlavinta ir be-
veik neklystanti nuojauta.
Þmogus sëdëjo ten, kur ir nurodë – pavësinëje prieðais namà.
– Prieik, dvarve, pakalbësim. Ar tu gali bendrauti mintimis?
– Taip, þmogau, galiu, – pripaþino þvalgas.
– Kas tave atginë pas mane, dvarve? Matyt, ieðkojai ma-
næs. O gal man á tave kitaip kreiptis?
– Gali vadinti dvarvu, nes mano vardas labai sudëtingas.
Ieðkojau tavæs, þmogau, tik kalbëtis neplanavau. Na kaip ið-
ëjo, taip. Norëèiau suþinoti, kas tu toks esi ir ar nekeli mums
pavojaus. Kodël nuþudei dvarvø þvalgà?
– Nenorëjau jo þudyti. Bandþiau suèiupti, nes nesupratau,
kas jis toks ir kodël atrodo kaip isas. Suèiupti nepavyko, nes
jis nusiþudë. Gailiuosi dël to. Að nemëgstu þudyti ar stebëti
mirèiø. Bûèiau anksèiau viskà apie jus þinojæs, neáduoèiau
isams prieð tai nepabendravæs, – paaiðkino Ardas.
– Mes taip ir supratom, – pripaþino dvarvas. – Gal po mû-
sø pokalbio ir tu kà nors apie mus suþinosi? Ko tu sieki, þmo-
gau? Ar tikrai paþadëjai sidargams mus sunaikinti?
– Kaip èia tau pasakius, – gûþtelëjo peèiais Ardas. – Sidar-
gams að nepaþadëjau jûsø naikinti, paþadëjau padëti sugráþti
á gimtàjà galaktikà. Manau, apie tai galësim paðnekëti plaèiau
ir rasti mums abiem naudingà sprendimà. Ko siekiu..? Galë-
èiau tau ir nesakyt, bet ðiek tiek atskleisiu. Pagrindinis ma-

129
no tikslas – paþadinti ir iðlaisvinti þmones. Tu kà nors þinai
apie þmones, dvarve?
– Nieko, þmogau. Nei ið kur jûs, nei kas jûs tokie?
– Galim susitarti. Moki skaityti isø raðtà?
– Taip, – atsiliepë þvalgas.
– Að tave áleisiu á namà prie informacinës sistemos. Tu per-
skaitysi viskà apie þmones ir tada galësi manæs klausinëti. Að
tau atsakysiu á visus klausimus, bet po to tu turësi atsakyti á
manuosius. Kà tu apie tai manai?
– Sutinku, þmogau, – neilgai màstæs atsakë dvarvas. – Ka-
da galëèiau pradëti?
– Tapk isu ir einam á vidø. Galësi pradëti nedelsdamas.
Matau, jûs konkretûs vyrukai, – ðyptelëjo þmogus. – Laiko vel-
tui neleidþiat. Pagirtina.
– Dar vienas klausimas, þemieti. Kodël man viskà pasako-
ji? Kokia tau ið to nauda? – paklausë dvarvas.
– Labai paprasta, – aiðkino Ardas. – Manau, kad dabar
sprendþiasi, kuo mes bûsime ateityje – draugai ar prieðai. No-
rëèiau, kad sprendimà priimtumët turëdami visà informacijà.
Tikiuosi, bûsime draugai. Jei dabar meluoèiau, manau, Jûsø
rasë tai ateityje iðsiaiðkintø ir manimi nepasitikëtø. Kita ver-
tus, man ganëtinai svarbi informacija, kurià ið tavæs galiu gau-
ti. Tai sutaupys laiko ir leis greièiau atsakyti á kai kuriuos
klausimus ar priimti atskirus sprendimus. Jûs patys suþino-
tumët apie mane viskà, o toks mano nedraugiðkumas galëtø
ið anksto nulemti jûsø poþiûrá á þmones. Taigi dabar man vi-
sapusiðkai naudinga su tavim bendradarbiauti, dvarve.
– Supratau. Að kiek atsitrauksiu á miðkà prie namo. No-
riu pakeisti formà.
Po deðimties minuèiø dvarvas iðëjo ið miðkelio ir per pie-
và patraukë namo, jau atrodydamas kaip isas. Atëjæs á kam-
bará, kuriame buvo prisijungimo prie Eduro informacinës sis-
temos terminalas, Chrzas kibo á darbà. Ardas kelis kartus
þvilgtelëjo á dirbantá dvarvà. „Atrodo, ðitie vyrukai pasiutu-
siai iðtvermingi“, – pagalvojo þmogus, pastebëjæs, kad sveèias

130
prie terminalo, nekeisdamas pozos ir nenutraukdamas skai-
tymo, iðsëdëjo daugiau nei 24 valandas. Dar po keliø valan-
dø dvarvas apie þmones þinojo viskà, kà jam galëjo atskleisti
màstanèiøjø informaciniai tinklai. Tiesà pasakius, jis ne vis-
kà sugebëjo iðsiaiðkinti. Þvalgui teko remtis informacija, su-
kaupta isø, nes demiurgø ávestø apsaugos kodø pats dvarvas
pralauþti nesugebëjo, todël á jø informacinæ sistemà nepate-
ko. Kitø Màstanèiøjø sàjungos rasiø turima informacija apie
þmones buvo neiðsami ir epizodiðka. Chrzas nebuvo visiðkai
patenkintas savo darbu, bet pradþia paþinimui jau buvo pa-
daryta.
– Norëèiau pratæsti pokalbá, þmogau, – praðneko dvarvas,
sëdëdamas prieð Ardà toje paèioje pavësinëje, kurioje jie kal-
bëjo pirmà kartà.
– Praðau, klausk pirmas. Mûsø susitarimas galioja? Po to
atsakysi á visus mano klausimus? – pasiûlë þemietis.
– Taip. Galioja. Norëjau visø pirma pasiteirauti, kà ruo-
ðiesi daryti toliau? Tiksliau sakant, kà darysi po Màstanèiøjø
sàjungos teismo? Jei tai paslaptis, patikëk, mes neatskleisim
tø þiniø net Kûrëjams.
– Gerai, tik norëjau pasitikslinti. Ar gali atverti man savo
minèiø fonà, nes kol kas að negaliu prasibrauti. Tavo màsty-
mas man per daug svetimas ir nepanaðus á niekà, su kuo su-
sidûriau anksèiau. Man visada reikës þinoti, ar tu nemeluo-
ji, – pateikë savo pokalbio sàlygas Ardas.
– Gerai, savo minèiø fonà pabandysiu maksimaliai priar-
tinti prie isinio. Tau to pakaks?
– Taip, visiðkai. Dëkui. Dabar bandysiu atsakyti á tavo
klausimà. Matai, prabudæs suþinojau þmoniø istorijà, jø pa-
skirtá ir svetimø rasiø mums nubrëþtà likimà. Man tai labai
nepatiko. Að visuomet buvau savo tautos ir ðalies patriotas.
Pasirodo, ne maþiau man rûpi ir visa þmonija, – aiðkino Ar-
das. – Mano planas labai paprastas: po màstanèiøjø teismo dar
kiek pabuvæs ir pasimokæs, nuvyksiu á Þemæ, taèiau pasilik-
siu galimybæ atidaryti ðuolio vartus á Eduro ar á kai kurias

131
kitas planetas. Periodiðkai pasitraukdamas ið Þemës, að ið-
vengsiu „spàstø“ poveikio. Savo gimtojoje planetoje að galvo-
ju po truputá burti ir þadinti þmones, perkeliant juos èia ar á
kitas rezervines vietas. Paþadinæ pakankamà skaièiø indivi-
dø, mes galësime pareikalauti, kad su mumis skaitytøsi ir ne-
laikytø vien þaisliukais ar árankiais.
– Kokie tavo planai dvarvø atþvilgiu?
– Dabar jokiø. Að jûsø atþvilgiu nesu nusiteikæs prieðiðkai.
Sidargams að turësiu padëti, bet manau tai padaryti derybø
su jumis bûdu, áspraudþiant tuos agresyvius padarus á grieþ-
tus rëmus ir draudþiant jiems skverbtis á jûsø galaktikos vi-
dø. Að bendravau su vienu ið Kûrëjø ir þinau, kad jûsø rasë
turi uþduotá apsaugoti mûsø galaktikà nuo Kûrëjø prieðø su-
kurtø rasiø. Bûtent todël jûs sustabdëte sidargus, kurie ga-
lëjo iðprovokuoti didelæ svetimøjø invazijà. Galiu tau garan-
tuoti – Kûrëjø jums skirtos uþduoties ávykdymo að neapsun-
kinsiu ir visapusiðkai padësiu.
– Kokie tavo santykiai su sidargais?
– Jie man padeda. Að, kaip minëjau, jiems taip pat paþa-
dëjau padëti.
– Tu kalbëjai su vienu ið Kûrëjø. Ar jûs konfliktavote?
– Ne. Mes kalbëjomës taikiai. Að jam paþadëjau atvykti á
Skruzdþiø planetà ir savo þodá tesësiu, – atsakë Ardas.
– Kà gi, puiku. Jei mes bûtume sàjungininkai, ar tu mums
prireikus padëtum?
– Visuomet. Bet prie karo su sidargais neprisidësiu. Visus
nesutarimus tarp jûsø rasiø norëèiau spræsti derybomis.
– Taèiau kam tau viso to reikia? Kam tau þadinti saviðkius?
Pagalvok: bûtum galingiausias visoje Þemëje. Tavæs klausytø
milijonai. Periodiðkai ðokteltum á kità planetà, iðsivaduotum ið
„spàstø“ poveikio ir vël gráþtum. Bûtum amþinas pasaulio val-
dovas, – pasakojo apie kitos ateities alternatyvà dvarvas.
– Ádomiai samprotauji, þvalge. Galvojau apie tai. Taèiau ar
tai svarbu? Manai, bûèiau laimingas, bûdamas pasaulio val-
dovas? Negi tu nepagalvojai apie vienatvæ, kuri manæs tokiu

132
atveju lauktø? Mirtø visi, kuriuos að myliu ar mylësiu. Að pra-
rasèiau jausmus, neturëèiau nei draugø, nei bendraþygiø. Tarp
manæs ir aplinkiniø nebebûtø nieko bendra. Þmogus gali bû-
ti laimingas tik tarp tokiø kaip jis. Man nereikia tokios val-
dþios, kuri veda á pragarà. Man reikia pilnaverèio gyvenimo.
Að noriu mylëti ir bûti mylimas, turëti artimus þmones ir ne-
bijoti kiekvienà akimirkà juos prarasti. To nori dauguma þmo-
niø. Pakliuvæ á Þemæ mes tai praradome, taigi að nusprendþiau
viskà þmonëms sugràþinti. Ið pradþiø visiems padëti negalë-
siu, bet su laiku prabudusiø ratas plësis, kol galiausiai iðlais-
vinsime visà þmonijà. O valdþia nusibosta, kaip ir bet kas kit-
kas. Man ji nereikalinga.
– Tai jûs nesiruoðiate kariauti su visais?
– Tik jei mus puls. Paverginëti kitø rasiø að tikrai neketi-
nu. Per daug gerai þinome, kà reiðkia bûti nelaisviems, – kiek
atsainokai paaiðkino Ardas.
– Mane tenkina suþinota informacija, þmogau. Dabar tavo
eilë klausinëti.
– Papasakok apie save ir savo tautà. Kaip tu keiti formà?
Kokias formas gali ágyti? Kiek laiko uþtrunki keisdamasis? –
Klausinëjo þemietis. – Ar gali visiðkai imituoti objekto màs-
tymà? Taip pat, jei gali, papasakok apie savo tautos sociali-
næ struktûrà. Ar jûsø tautoje yra grupës? Ar tarp jûsø kyla
konfliktø? Kaip jûs priimat sprendimus? Að stengsiuos tavæs
nepertraukinëti.
– Matyt, turësiu tau pasakyti tai, ko neþino në viena kita
rasë, iðskyrus mus ir Kûrëjus. Kà gi, mes buvom susitaræ..., –
kaip tikras isas atsiduso dvarvø þvalgas. – Mûsø kûnà suda-
ro vientisa biomasë su kintamais vidaus organais. Visame kû-
ne yra tik du pastovûs, taèiau formà keièiantys organai: tavo
smegenø ir ðirdies analogai. Atrodo jie kitaip, bet pagal savo
funkcijas yra identiðki. Biomasë yra paslanki ir gali ágyti bet
kokià formà. Mes galime imituoti ir kietas, ir klampaus skys-
èio pavidalo medþiagas, bet su viena sàlyga – mûsø kûnas turi
turëti visà informacijà apie imituojamà objektà. Informacija

133
gaunama tiesioginio fizinio kontakto su objektu metu, t. y. mes
turime ganëtinai ilgai bûti susilietæ su tuo, kieno formà nori-
me imituoti. Tokio sàlyèio metu mûsø kûno pavirðiuje esan-
èiø organø dëka analizuojama objekto vidaus ir iðorës struk-
tûra. Reikalingos informacijos rinkimo procesas tau áprastu
laiko skaièiavimu gali trukti iki dvylikos valandø. Pati trans-
formacija trunka greièiau – ne daugiau kaip pusæ valandos,
atsiþvelgiant á objekto sudëtingumà. Kiek sunkiau su gyvomis
bûtybëmis. Bûtina perprasti ne tik jø struktûrà, bet ir ápro-
èius, elgsenà, o protaujanèiø bûtybiø atþvilgiu – kalbëjimo ypa-
tumus, socialiná statusà. Paprastai þvalgas visà transformaci-
jai reikalingà informacijà apie neþinomà rasæ surenka ne ma-
þiau kaip per pusæ metø. Transformacijà riboja tik masë. Mû-
sø kûno masë sudaro apie ðeðis ðimtus kilogramø. Mes nega-
lime visaverèiai transformuotis á objektà, kuris yra gerokai uþ
mus stambesnis ir sveria, pavyzdþiui, penkias tonas, ar kuris
yra gerokai smulkesnis ir sveria deðimt kilogramø. Sidargai
mus klaidingai laikë kûnø grobikais, nors mes niekada tokie
nebuvome. Mes tik imituotojai, ir nieko daugiau. Visgi min-
èiø pamëgdþioti visiðkai negalime. Bûdavo atvejø, kai labai il-
gai dirbæ vienoje vietoje, þvalgai sugebëdavo savo emociná ir
minèiø fonà padaryti labai panaðø á imituojamo objekto, bet
tu ar bet kuris meistro rango demiurgas lengvai suprastø skir-
tumà. Kelis kartus buvo bandyta ásilieti á sidargø bendràjà sà-
monæ, bet tai nepavyko net labiausiai patyrusiems þvalgams.
Mus ten iððifruoja, nes nepavyksta visiðkai pamëgdþioti nei
sidargo skleidþiamø sàmonës bangø, nei jo màstymo ar jaus-
mø. Jei vienas dvarvas gavo informacijà, jà perduoti kitam gali
susiliesdamas. Taip keièiamasi reikalingais duomenimis. Þval-
gai gali þûti, ir kai kada tai ið tikrøjø ávyksta. Prieð mirda-
mi, jie pasiunèia paskutiná minèiø impulsà, kuriuo kitiems
dvarvams perduoda visà savo sukauptà informacijà.
Mûsø organizacinë struktûra nesudëtinga. Dvarvai susi-
skirstæ á keletà grupiø: màstytojø, þvalgø, kariø, technologø
ir dar kelias ne tokios svarbias. Dalis mûsiðkiø nepriklauso

134
jokiai grupei ir yra vadinami tiesiog bendruomene. Prireikus
bendruomenës nariai tampa individø ðaltiniu kitoms grupëms.
Karo su sidargais metu daugiau nei pusë dabartinës bendruo-
menës buvo kariai. Þvalgai formuojami iðskirtinai ið savano-
riø, turinèiø atitinkamø gabumø individø. Tai turbût labiau-
siai gerbiama grupë mûsø visuomenëje. Svarbiausius spren-
dimus kartu priima iðkiliausi visø grupiø nariai. Dvarvai vi-
suomet sprendþia vieningai. Dar niekuomet per visà mûsø gy-
vavimo istorijà nekilo tarpusavio konfliktø. Po to visi spren-
dimai derinami su Kûrëjais. Jø nuomonë daþnai bûna lemia-
ma. Dvarvai niekuomet nepamirð, kas jiems suteikë gyvybæ,
ir visada bus dëkingi savo Kûrëjams.
Papasakojau tau viskà, þmogau, ar nori dar kà nors su-
þinoti?
– Dëkui, þvalge. Man ði informacija labai svarbi. Manau,
mes neturim prieðiðkø ketinimø vienas kito atþvilgiu ir ga-
lim bendradarbiauti.
– Jei að sutikèiau su tavim bendradarbiauti ir nusiøsèiau
saviðkiams atitinkamà rekomendacijà, ko tu norëtum ið mû-
sø ir kà galëtum mums pasiûlyti?
– Norëèiau informacijos, o pasiûlyti, kaip jau minëjau, ga-
liu visokeriopà pagalbà ágyvendinant jums Kûrëjø skirtas uþ-
duotis, – kantriai ir neskubëdamas aiðkino þvalgui Ardas.
„Kai kada ðis padaras elgiasi kaip maþas vaikas, – màstë þmo-
gus. – Po tris kartus turiu tà patá kartoti.“
– Kokios informacijos tau reikia? – paklausë dvarvas.
– Ávairios. Visø pirma að norëèiau daugiau suþinoti apie ha-
ratus. Manau, jûs taip pat nebuvote anksèiau susidûræ su ðia
rase, bet galëtumëte paklausti Kûrëjø. Be to, að turiu planà,
kuriam ágyvendinti reikëtø tavo pagalbos.
– Kokios pagalbos tau reikia? – nepatikliai pasidomëjo
dvarvas.
– Matai, á Eduro planetà ðiandien nusileido alorø laivas.
Jie atvyko pasiimti isø suèiupto harato. Klano vadas klausë
mano nuomonës, kà daryti su tuo padaru. Að galëèiau pritar-

135
ti isø minèiai atiduoti haratà demiurgams, bet turiu átarimø,
kad iðblyðkëliai kaþkaip su ðia paslaptinga rase susijæ. Taigi
planas bûtø toks: netrukdomai ávesiu tave á alorø laivà, kad
tu galëtum imituoti kokià nors laivo vidaus dalá, pavyzdþiui,
krëslà. Taip nuvyktum á Haratø planetà ir viskà iðsiaiðkin-
tum apie ðios rasës ketinimus, – nuosekliai aiðkino Ardas.
– Sudëtinga uþduotis þvalgui. Mano uþduotis buvo viskà
suþinoti apie tave.
– Ðià uþduotá tu puikiai ávykdei. Èia tau bûtø naujas iððû-
kis. Kiek pamenu, tu nesi patyræs þvalgas ir tokios misijos pa-
didintø tavo meistriðkumà bei vertæ bendruomenëje. – „Negi
toks garbës trokðtantis jauniklis kaip tu nesusigundys gali-
mybe iðgarsëti“, – màstë Ardas, stebëdamas þvalgà.
Dvarvas trumpam susimàstë.
– Tai tikrai ganëtinai ádomus pasiûlymas. Kaip tu mane
ávesi á laivà? – þvalgas po neilgø abejoniø apsisprendë ir suti-
ko su þemieèio pasiûlymu.
– Paprastai. Klano vado papraðyèiau ið laivo iðlaipinti vi-
sus alorus ir leisti man já patikrinti. Motyvuoèiau átarimais
dël demiurgø ir haratø tarpusavio ryðio. Tada áneðèiau tave
kokio nors daikto pavidalu. Tu laive pasiþvalgytum ir nuspræs-
tum, kokià formà tau geriausia prisiimti. Toliau jau viskas pri-
klausytø nuo tavæs.
– Tikimybë, kad pasiseks – nemaþa. Sutinku. Kada prade-
dam? Rekomendacijas bendradarbiauti su tavo rase ir infor-
macijà saviðkiams perduosiu ðiànakt, – nekantravo imtis di-
dþiausios savo ikiðiolinëje karjeroje misijos jaunasis þvalgas.
– Su vadu pakalbësiu ðiandien. Prie laivo galim nuvykti
rytoj, prieð jam iðskrendant. Tu eik prie informacinës siste-
mos, susirask joje alorø transportinio laivo brëþinius ir vidaus
árangos informacijà. Netrukus tau praneðiu tikslø ðio laivo pa-
vadinimà ir numerá. Galësi viskà apie já susirast informaci-
nëje sistemoje.
– Gerai. Dabartiniam mano pavidalui reikia isø maisto, nes
vidaus organai yra isiniai ir veikia kaip jø. Turi èia kà nors
valgomo?

136
 – Taip, sveèiai èia daþnai lankosi. Einam, parodysiu.
Draugiðkai ðnekuèiuodamiesi þmogus ir dvarvas nuþings-
niavo á valgomàjá, kur Ardas puolë traukti ið specialaus ðal-
dytuvo vaiðes, skirtas isams.

Eduro planeta kità dienà

Chrzas stebëjo triûsianèius alorus ir ramiai sëdintá hara-

tà. Viskas praëjo taip, kaip þmogus planavo. Isø klano vadas
leido apþiûrëti laivà ir áneðti su savim atsigabentà dëþæ. Va-
das nekëlë jokiø klausimø. Atrodo, kad isai labai rimtai ver-
tino þmogaus nuomonæ ar jo átarimus. Chrzas, stebëdamas
planetos gyventojø bendravimà su þmogumi, negalëjo nepa-
justi pagarbos ir draugiðkumo, kurá isai rodë Ardui. Dvarvas
ásidëmëjo ðá faktà. Jo nuomone, toks jø elgesys reiðkë, kad
þmogus tikrai iðtikimas ir garbingas draugas arba kad þmo-
gus moka puikiai apsimetinëti. Taèiau þvalgas nejuto, kad þe-
mietis bûtø veidmainis. Atrodë, kad jis nuoðirdþiai nori pa-
dëti Eduro planetos gyventojams. Patá Chrzà þmogus átikino
bûti sàjungininku. Tiesa, dvarvas kiek abejojo, ar toká pat
sprendimà priims ir jo gentainiai bei Kûrëjai.
Atsidûrus laive, viskas vyko dar paprasèiau. Chrzas jau ið-
vakarëse buvo numatæs paðalinti vienà ið pilotø këdþiø ir pri-
siimti jos formà. Dvarvui uþteko 15 minuèiø perprasti këdës
struktûrà, pavirðiaus temperatûrà, standumà ir dar 15 minu-
èiø tapti tokia pat këde, stovinèia paðalintosios vietoje. Palin-
këjæs sëkmës, þmogus atsisveikino ir iðsigabeno këdæ taip pat,
kaip á laivà atsigabeno dvarvà – savo telekinetiniais sugebëji-
mais nuskraidino oru. Ardas jam aiðkino apie telekinezæ, bet
dvarvui ji vis tiek liko paslaptimi, kurià valdë Kûrëjai ir, kaip
dabar ásitikino, þmogus. Tiesà sakant, ið viso jam demonst-
ruoto proceso þvalgui labiausiai patiko paèiam sklæsti ore. Imi-
tuodamas dëþæ ir sklæsdamas paskui þmogø, palaikomas tik
Ardo valios, Chrzas mëgavosi kiekviena akimirka. Dabar jis

137
suprato, kodël kiti þvalgai susiþavëjæ dalydavosi pojûèiais,
gautais imituojant skraidanèius gyvius. Pasirodo, gauti ben-
drà informacijà apie skrydá yra toli graþu ne tas pat, kas
skristi paèiam. Su þmogumi dvarvas daugiau nekalbëjo, nes
viskà buvo aptaræ iðvakarëse, o tuðèiai plepëti buvo netinka-
mas laikas.
Chrzas vienas buvo neilgai. Á laivà suguþëjæ alorai ir ha-
ratas nepastebëjo jokio skirtumo. Nieko nepastebëjo net pi-
lotas, kuris atsisëdo á tariamàjá krëslà. Chrzas savimi didþia-
vosi. Jis nebuvo patyræs þvalgas, bet kol kas jam viskas se-
kësi stulbinanèiai gerai. Stebëdamas aplinkà, Chrzas prisimi-
në dar vienà þmogaus aiðkinimà. Jis niekuomet nesusimàs-
tydavo, kodël aplinkà puikiai mato ir girdi net tuomet, kai
jo imituojami objektai neturi jokiø jutimo organø. Ardas jam
aiðkino, kad tai aplinkos jutimas nefiziniame lygmenyje. Dvar-
vas, pasirodo, neiðeidamas ið savo fizinio kûno ir todël nepa-
stebimas paðaliniams ir jø nejauèiamas, galëjo viskà stebëti
ir girdëti nefiziniame lygmenyje. Bûdamas pasyvus stebëto-
jas, jis nepritrauktø net labiausiai patyrusio demiurgø rato
valdovo dëmesio.
Haratas buvo ramus. Dvarvas pajuto didþiulæ palengvëji-
mo bangà ir kartu ne maþesnæ neapykantà þmogui. Neatro-
dë, kad haratas pakliuvo tarp nepaþástamø. Jis gyvai bendra-
vo su alorais, klausinëjo paskutiniø naujienø ið namø. Alo-
rai taip pat, atrodo, puikiai paþinojo savo keleivá. Triûsdami
prie laivo, kurá kruopðèiai patikrino ieðkodami sekimo prie-
taisø, alorai pasakojo apie ávykius Harate, taip vadinosi gim-
toji raguoto padaro planeta, ir atsakinëjo á klausimus apie þe-
mieèius. Jø atsakymai buvo toli graþu neiðsamûs. Atrodo, kad
jie apie þmones þino labai maþai. Vienas pilotas papasakojo
apie þmogaus kovà su modifikuotu aloru, ávykusià prieð ke-
lis mënesius. Haratas jo ádëmiai iðklausë, taèiau dvarvas jau-
të, kad raguotasis nori suþinoti daug daugiau. Laive neradæ
sekimo pëdsakø ar kokiø kitø paðaliniø prietaisø, alorai pa-
stebimai pagyvëjo ir pradëjo ruoðtis skrydþiui. „Prasideda“, –
pagalvojo Chrzas, jausdamas kylanèio laivo vibracijà.

138
 Dvarvø kontroliuojama erdvë.
2015 metø spalio 31 diena

Dvarvai buvo sutrikæ. Gavæ þvalgo informacijà ir veiksmø

rekomendacijà, jie neþinojo, kà daryti. Visø pirma þvalgai re-
tai kiðdavosi á sprendimø priëmimà ir tokios rekomendacijos
nebuvo áprasta praktika. Antra, þvalgai savo pateiktuose ver-
tinimuose niekada nebûdavo ðaliðki, o ðá kartà aiðkiai matë-
si, kad jaunuolis þmogumi susiþavëjæs. Dvarvai nebuvo pratæ
priimti skubotø sprendimø, o jø þvalgas savo iniciatyva nu-
sprendë pradëti naujà tyrimà ir padëti þemieèiui. Þinoma, jo
pateikta informacija buvo labai svarbi ir atsvërë tuos netra-
dicinius jos rinkimo bûdus, kuriuos panaudojo Chrzas. Peikti
jaunojo þvalgo, puikiai ávykdþiusio uþduotá, sprendimus pri-
imantieji negalëjo. Sutikti su jo rekomendacijomis ir skubo-
tai tapti þmoniø sàjungininkais – vadinasi, lauþyti nusistovë-
jusias dvarvø tradicijas, raginanèias nepriimti skubotø spren-
dimø. Be to, kilo nuomoniø skirtumø tarp kastø. Kariai gal-
vojo, kad þmoniø pagalba dvarvams nereikalinga, nes jie pa-
tys gali puikiai ávykdyti savo paðaukimà. Þvalgai, skatinami
solidarumo ir galimybiø gauti naujø þiniø, palaikë savo atsto-
và. Màstanèiøjø kasta manë, kad tokie galingi sàjungininkai
kaip þmonës tikrai pravers, o ir mokëti uþ sàjungà tereikëtø
þvalgø atliekamø tyrimø rezultatais ir surinkta informacija.
Paprastiems dvarvø bendruomenës nariams visa tai buvo ne-
svarbu ir jie nesigilino á tokias problemas, kaip kaþkokios sà-
jungos sudarymas. Dvarvai paklausë Kûrëjø nuomonës. Kû-
rëjai po pokalbio su Skruzdþiø planetos valdovu atsakë, kad
jie neprieðtarauja neilgalaikei dvarvø ir þmoniø sàjungai, bet
spræsti palieka patiems dvarvams. Be to, Kûrëjai perdavë vi-
sà Chrzo praðytà informacijà apie haratus. Nulëmë þvalgø
nuomonë. Màstanèiøjø kasta, atsiþvelgdama, kad bûsimoje sà-
jungoje jø vaidmuo bus didþiausias, palaikë sàjungos idëjà.
Technikai nedalyvavo debatuose ir aiðkios nuomonës ðiuo
klausimu neturëjo. Kitos kastos pritarë màstantiesiems. Ka-

139
riai, likæ vieni, nepakeitë savo kaip sàjungos prieðininkø nuo-
monës, bet sutiko dirbti iðvien su visais dvarvais ir prireikus
padëti þmonëms. Neilgai trukus þvalgams buvo perduota
Chrzo surinkta informacija ir nurodyta visais ámanomais bû-
dais padëti þmogui. Dvarvai tapo þmoniø sàjungininkais.

Eduro planeta. 2016 metø sausio 28 diena

– Sveikas, Iskinai, norëjai susitikti? – pasisveikino Ardas

su senuoju kariu.
– Dëkui, Ardai, kad uþëjai. Labai norëjau atvirai su tavi-
mi pakalbëti. Neramu man, esu kupinas abejoniø. Daugiau ne-
galiu nuo tavæs slëpti savo minèiø.
– Sakyk, kas nutiko, Iskinai. Kuo taip abejoji? Klok viskà, –
stengdamasis nuraminti sutrikusá isø kará, pasiûlë þmogus.
– Abejoju tavimi ir likusiais þmonëmis. Kartais tu man at-
rodai garbingas, draugiðkas, nuoðirdus, tai yra toks, kuriuo
visuomet galima pasikliauti. Kartais galvoju, kad visa tai – tik
vaidyba, nes ið tiesø esi klastingas sutvërimas, gebantis pui-
kiai meluoti ir apgaudinëti. Gal tu tiesiog nori iðtraukti savo
þmones ið planetos spàstø ir uþkariauti visà galaktikà, o isus
paversti iðtikimais vergais? Pasakyk man, þmogau, kaip yra
ið tikrøjø. Kas tu: iðtikimas draugas ar klastingas melagis?
„Gerà nuojautà turi, brolau, – pagalvojo Ardas. – Kà man
su juo daryti? Galiu já pribaigti: sustabdyèiau ðirdá, ir në ðuo
nesulotø. Taèiau toks autoritetingas karys gali praversti at-
eityje. Atrodo, anksèiau nei maniau su isais teks pradëti nau-
doti mentalinæ prievartà. Kad jis þinotø, kaip arti tiesos pri-
sikapstë. Isai man visai nerûpi. Jie – tik árankis iðlaisvinti
þmones, ir jei ðiam tikslui pasiekti reikëtø paaukoti visus ðios
rasës atstovus – kà gi, tebûnie. Gerai, bandysim kalbëti, veikti
jo smegenis, diegti pasitikëjimà ir pagarbà þmonëms bei be-
galiná draugiðkumà man. Tu dar pats galvà uþ mus dësi ir
kitus á mirtá su daina vesi, kovodamas dël þmoniø interesø.
Þinoma, jei viskas bus gerai, to ir neprireiks“.

140
 – Suprantu tave, Iskinai, – prabilo þmogus duslesniu bal-
su. – Papasakok, kodël tau atrodo, kad að klastingas.
– Nepyk, Ardai, galbût að klystu. Paaiðkink man tà kovà
su baltuoju demiurgø valdovu. Ten pasielgei labai klastingai.
Apsimetei pasiduodàs ir puolei, – nuleidæs galvà ðnekëjo se-
nasis karys.
– Matyt, Iskinai, tu nepaþásti þmoniø. Að tau papasakosiu
dvi istorijas. Viena ið jø yra apie 47 samurajus, gyvenusius
vienoje Þemës valstybiø, Japonijoje, daugiau nei prieð 500 me-
tø. Ðie kariai prisiekë iðtikimybæ savo ponui, kuriam ilgus me-
tus tarnavo. Jø ponas ðalies valdovo ásakymu buvo nubaus-
tas mirties bausme todël, kad valdovo rûmuose iðsitraukë kar-
dà, kas ástatymu buvo grieþtai draudþiama. Paaiðkëjo, kad ðis
garbingas karys kardà iðsitraukë negalëdamas pakæsti vieno
rûmø tarnautojo patyèiø ir paþeminimo. 47 samurajø ponas
atsisakë duoti tarnautojui kyðá uþ rûmø etiketo pamokas ir
ðis ið kario visur tyèiodavosi. Vienà dienà kario kantrybë trû-
ko. Ðalies valdovas viskà suprato, bet jis negalëjo atðaukti savo
ástatymo. Jis turëjo nubausti kará mirtimi. Valdovas nubau-
dë, bet iðvijo ir klastingàjá rûmø tarnautojà, ásakæs nubausto
kario tarnams nekerðyti þmogui, þeminusiam jø ponà. Taèiau
ðie 47 samurajai pasirinko verèiau mirti, nei gyventi negar-
bëje ir leisti suterðti jø pono atminimà. Po metø paieðkø jie
surado ir nukirsdino minëtà tarnautojà. Suprasdami, kad ða-
lies valdovas juos nubaus mirtimi, jie nusprendë patys atimti
sau gyvybæ ir mirti garbingai, t. y. mirti ávykdþius savo parei-
gà ponui. Visi 47 samurajai nusiþudë ðalia savo pono kapo,
nesulauþæ iðtikimybës priesaikos ponui. Matai, Iskinai, þmo-
nës garbingi ir visuomet siekia tesëti savo þodá, net jei turi
paaukoti gyvybæ.
Iskinas klausësi þmogaus, ir jo abejonës tirpo kaip snai-
gës karðtà dienà. Þmogaus þodþiai skambëjo labai átikinamai,
o jis pats atrodë draugiðkas ir supratingas. Ði istorija Iskinui
tapo beveik sakraline. Jis dabar tikëjo, kad þmonës yra gar-
bingi ir didingi. Ardas kalbëjo toliau.

141
 – Kita istorija, Iskinai, yra apie vienà gentá kariø, kurie
vadinami mongolais. Jie gyveno prieð 900 metø ir buvo uþ-
kariavæ didelæ Þemës dalá. Ðie kariai buvo ávaldæ puikià kari-
næ taktikà, kurià idealiai naudojo. Kiekvieno mûðio pradþioje
dalis mongolø puldavo prieðus, o kiti laukdavo pasaloje. Puo-
lanti ðiø stepiø raiteliø dalis atrodydavo labai arðiai ir tikro-
viðkai, bet po kurio laiko jie pradëdavo bëgti. Prieðai galvo-
davo, kad mongolai sprunka ir puldavo juos vytis. Kai tvar-
kingos prieðø gretos iðirdavo, ðie stepiø raiteliai apsisukdavo
ir jau kartu su buvusiais atsargoje puldavo iðkrikusius perse-
kiotojus. Net mano gentainiai yra nukentëjæ nuo tokio mon-
golø puolimo. Tai, Iskinai, vadinama ne klasta, o karine gud-
rybe. Jûs panaðià taktikà panaudojote prieð sidargus. Reikia
skirti kovà su prieðu ir elgesá su draugais. Prieðà gali áveikti
gudrumu, o draugui turi visada bûti iðtikimas ir atviras. De-
miurgai buvo mano prieðai, jø ir atlantø buvo daugiau, að ne-
galëjau stoti á atvirà kovà nenaudodamas gudrybiø. Isai ma-
no draugai – að prieð juos niekuomet nekovosiu. Þemëje gy-
venantys þmonës prarado savo gebëjimus, bendrumà, bet dau-
guma jø iðliko garbingi. Tu matai mane ir turëtum sutikti,
kad prabudæ þmonës nëra agresyvûs. Mes taikûs padarai, no-
rintys gyventi ramiai. Jei þmonës prabustø, jie nekovotø tar-
pusavyje ir padëtø visiems savo draugams. Tau að pasakysiu
tiesà, Iskinai: að nenoriu prarasti visko, kà ágijau bûdamas
Eduro planetoje, todël gráþæs á Þemæ galvoju sukonstruoti ðuo-
lio vartus, jungianèius þmoniø planetà ir mano namà Eduro
planetoje. Kas kelis mënesius slapèia gráþèiau á Eduro plane-
tà ir atgauèiau jëgas. Þemëje noriu padëti savo þmonëms áveik-
ti karus, badà ir ligas.
Iskinas sutriko. Þmogus jam viskà iðaiðkino taip nuoðirdþiai
ir atvirai. Ardas juo visiðkai pasitiki ir elgiasi teisingai, nes Is-
kinas jo niekuomet neiðduos. Visos senojo kario abejonës iðny-
ko. „Tos kvailos mintys, kaip jos galëjo atsirasti, – Iskinas pyk-
telëjo ant savæs uþ visas ankstesnes abejones. – Tai buvo visið-
ka nesàmonë. Þmogaus þodþiai viskà paaiðkino. Jis turi padëti

142
Ardui visur ir visuomet. Karys tvirtai pasiryþo saugoti visas pa-
slaptis, ginti þmogø ir bûti tuo, kuris atiduos savo gyvybæ uþ
toká didá draugà.“ Iskinas tvirtai nusprendë – Ardas jo drau-
gas ir bet kuris ðnekantis kitaip turës bûti nutildytas. Tiesà
sakant, kitaip ðnekanèiø jis girdëjo tik tarp demiurgø. Bet su
demiurgais atskira ðneka. Niekas ið isø dar neuþmirðo didþio-
jo iðblyðkëliø tikslo. Kas þino, ar jie jau atsisakë savo buvusiø
këslø, ar tik laukia reikiamo momento. Jei reikës, Iskinas stos
petys petin su þmogumi kovoje prieð demiurgus.
Pakalbëjæ dar keliolika minuèiø, Ardas su Iskinu iðsisky-
rë. Gráþdamas atgal Ardas jautësi bjauriai. Jis nesidþiaugë tuo,
kà darë. Jam nepatiko naudoti mentalinæ prievartà ir per jë-
gà padaryti kità savo draugu. Þinoma, mentalinë þmogaus áta-
ka buvo labai subtili. Jis nepalauþinëjo valios, o tik suteikë
vieniems þodþiams ypatingos svarbos, o kitas mintis slopino.
Net labai patyræs demiurgø meistras, apþiûrëdamas Iskinà,
nepajustø mentalinës átakos. Taèiau tai vis tiek buvo prievarta
prieð kità màstantá padarà, kuri buvo bûtina, bet labai ne-
maloni paèiam Ardui. Þmogus nurimo pagalvojæs, kiek nema-
lonumø ðis karys galëjo pridaryti, jei bûtø patikëjæs savo abe-
jonëmis þmoniø atþvilgiu, ir kokia ateitis tokiu atveju lauktø
Iskino.

Eduro planeta. 2016 metø vasario 12 diena

– Ne, neteisingai darai, Ardai. Pabandysiu viskà paaiðkin-

ti iðsamiau, – kalbëjo ligijietis. – Kaip manai, kuo skiriasi ði
këdë nuo to akmens?
– Manau, atomø struktûra ir tarpusavio ryðiu.
– Teisingai, ðità supratai, todël tau lengvai pavyksta pa-
keisti daiktø formà ar sudëtá, bet ar nemanai, kad taip pat
pavyks pakeisti ir orà.
– Galbût, bet kaip man pastebëti oro atomus ir kaip man
keisti jø struktûrà, jei jø nematau? – paklausë Ardas.

143
 – Tu tiesiog ne ten þiûri. Nekoncentruok dëmesio plaèiai.
Visø pirma iðskirk ðá taðkà ið aplinkos ir þiûrëk vien á já. Kai
tai pavyks, ásivaizduok oro daleliø judëjimà. Jos atrodo taip
pat, kaip ir akmens atomai, tik kiek kitokia jø struktûra. Kai
pavyks iðskirti taðkà, atribok ir iðskirk visà reikiamà plotà.
Tada, kai pajausi ir pamatysi reikiamo ploto oro atomus, pra-
dëk juos keisti. Þinai, kaip atrodo geleþies ar akmens atomai,
tai ir keisk oro atomø struktûrà, kad jie taptø geleþies ar ak-
mens atomais. Pasirink pats. Energijos turi pakankamai. Pas-
kui pakeistiems atomams suteik formà ir pavidalà, formuok
jø tarpusavio ryðá ir taip pasieksi atitinkamà gauto daikto tvir-
tumà. Dabar nesistenk, vis tiek ið karto neiðeis. Naudokis ta
patirtimi, kurià ágyjai keisdamas daiktus. Pabandysi, kai ma-
næs nebus. Dabar papasakok apie dvarvà. Gal gavai ið jo ko-
kiø naujienø? – paklausë ligijietis.
– Ne, niekas su manimi nesusisiekë. O jûs nieko nesuþi-
nojote?
– Bandom, bet mûsø per maþai. Visas jëgas ir dëmesá tu-
rime skirti kovai su demiurgais. Jie metë dideles pajëgas, siek-
dami pralauþti mûsø ir sidargø skydà aplink ðià planetà. At-
rodo, visas Mëlynasis jø ratas susivienijo, kad pasiektø ðá tiks-
là. Kaip tau sekasi vykdyti savo planà?
– Normaliai. Prieð savaitæ baigiau slaptojo namo árengimà.
Puikiai pravertë tavo medþiagø transformacijos pamokos. Su-
formavau atstûmimo signalà ir dar pridëjau energetiná barjerà.
Energijos pakanka viskam, svarbu jà nutiesti reikiama linkme.
Në vienas ðios planetos gyvas padaras net artyn prie namo ne-
prieis. Vakar þvilgtelëjau, atrodo, tenai jau yra þmoniø; kol kas
tik du ar trys. Nenoriu lásti, kad pats savæs nesutikèiau.
– Tai reiðkia... – pradëjo ligijietis.
– Taip. Tai reiðkia tik vienà: mano planas vykdomas ir man
pavyko ar, tiksliau, pavyks nusigauti á Þemæ. Nors kas ten þi-
no, viskas bet kada gali pasikeisti. Manau, kol kas tai reið-
kia, kad jei viskas vyks kaip dabar, þmoniø paþadinimo pro-
cesas bus pradëtas labai greitai. Kodël Jûs nenorite laiku á
prieká ðoktelti ir paþiûrëti? – pasidomëjo Ardas.

144
 – Negalim ... ir niekas negali. Laiko kelionës galimos tik
labai ribotame diapazone ir tik tiek, kiek jos leidþiamos.
– Kieno leidþiamos? Kaip tai suprasti? – nustebo Ardas. –
Skaièiau apie jas. Principas atrastas seniai. Teoriðkai nëra
skirtumo, kokiu atstumu keliausi per laikà, svarbu naudoja-
mos energijos kiekis. Negi man isai melavo ir jø informacinëj
sistemoj yra klaidingø duomenø?
– Nemelavo, – atsiduso ligijietis. – Teoriðkai taip, kaip tu sa-
kei, bet praktiðkai neámanoma didþioji dauguma kelioniø lai-
ke. Nepavyksta beveik visos kelionës tolesniame nei deðimties
metø laikotarpyje ir absoliuèiai visos, kuriø metu planuojama
ne tik stebëti ávykius, bet ir kaþkokiu bûdu dalyvauti. Niekas
ið tyrinëtojø negali paaiðkinti, kodël taip vyksta. Kodël visið-
kai identiðkomis aplinkybëmis viena kelionë pavyksta, o kita
ne, ir nepavyksta bûtent tos, kurios galëtø pakeisti istorinius
ávykius? Pavyzdþiui, karo su sidargais metu nepavyko në vie-
na kelionë laiku atgal net dienai ar valandai, nors tuo metu
tam, kad gráþtø laiku atgal ir perspëtø Màstanèiøjø sàjungà
apie sidargø grësmæ, buvo skirti didþiuliai materialiniai iðtek-
liai. Tave isai gràþins laiku atgal, kaip ir þadëjo. Að manau, kad
tai ávyks dël dviejø prieþasèiø. Pirma, jie praeityje nieko ne-
keis – pasirodys, tave iðlaipins ir gráð. Dar në viena tokia ke-
lionë nebuvo þlugusi. Antra, að manau, kad taip lemta.
– Apie kà tu èia kalbi? Negi nëra geresniø paaiðkinimø,
nei visur matyti Dievo pirðtà? – lengvai pasiðaipë Ardas.
– Dievo ar ne Dievo, bet að laikausi vienos teorijos. Atsi-
meni, tu su Kûrëju kalbëjai apie tai, kad viskas yra sàlygiðka
ir kad jie po ilgø tyrimø suprato, kokie menki ið tiesø yra?
Pats sakei, kad teorija apie visatas visatose tau patiko, o pa-
raleliniø visatø egzistavimas apskritai neginèijamas faktas.
Taigi að tau iðdëstysiu, kà manau apie viskà, kas vyksta. Jei
tau tik ádomu, þinoma?
– Klausau, man labai ádomu. Dar Þemëje panaðios mintys
ir teorijos mane labai domino, – Ardas ið tiesø labai susido-
mëjo. – Pratæsk. O gal tavo samprotavimuose að galësiu rasti
silpnà vietà ir padiskutuoti. Senokai su niekuo nesiginèijau.

145
 – Kà gi, að manau, kad mes – þaisliukai kaþkieno þaidime.
Visi mûsø veiksmai reguliuojami, visi ávykiai suplanuoti. Mû-
sø valios laisvë tik menama ir duota mums kaip iliuzija. Kûrë-
jai turëjo savo uþduotá, demiurgai – savo. Gali bûti, kad pagrin-
dinë demiurgø egzistavimo prieþastis buvo þmoniø sukûrimas
ir jø tolesnis grûdinimas. Iðblyðkëliai iki ðiol nesupranta, ko-
dël jiems nepavyko projektas su þmonëmis, ið kur atsirado ne-
programuotas gebëjimas pasiprieðinti demiurgø valiai ir siekti
nepriklausomybës. Jie projektui buvo puikiai pasiruoðæ, viskà
apskaièiavæ, ir staiga jis nepavyko. Kodël? Kas ásimaiðë? Gal
isø egzistavimo paskirtis yra padëti tau? Ið kur kilo jø tradici-
jos áðventinti karius kovojant su kitø rasiø atstovais, visø pir-
ma su þmonëmis? Gal þmoniø pabëgimas á Þemæ buvo nulem-
tas ið anksto? Pagalvok. Juk antraip þmoniø skaièius niekada
nevirðytø milijono. Kas paskatino Kûrëjus Þemëje palikti mu-
tacijas skatinantá spinduliavimo ðaltiná ir apskritai kodël atsi-
rado bûtent tokia planeta, kodël staiga Kûrëjai uþsimanë plës-
ti galaktikoje gyvybæ? Gal visa tai suplanuota ið anksto, kaip
suplanuoti ir Didieji Kûrëjø prieðai ir pan. Tavo ir bûtent tavo
pagrobimo tikimybë buvo viena prieð septynis milijardus. Ta-
èiau tai ávyko. Tu atsiradai reikiamoje vietoje ir reikiamu lai-
ku. Kitas galëjo nesugebëti ne tik paþadinti þmoniø, bet ir su-
kurti reikiamo plano. Tavo paties veiksmai taip pat gali bûti
nulemti ir kontroliuojami. Nemanai, kad tai pakankami argu-
mentai ? – pasidalijo savo mintimis ligijietis.
– Visø pirma tai ne argumentai, o spëlionës, – prieðtaravo
Ardas. – Gal kada girdëjai – yra toks dalykas kaip atsitikti-
numas. Jei tikimybiø teorija teigs, kad kokio ávykio atsitiki-
mo tikimybë yra, pavyzdþiui, viena ið ðeðiø, ir kad metæ kau-
liukà kas ðeðtà kartà iðmesim vienetà, nebûtinai tai ávyks.
Kauliukas gali taip iðkristi visus ðeðis kartus, o gali ir në vie-
no. Nieko niekada negalime pasakyti uþtikrintai, visuomet lie-
ka atsitiktinumo galimybë. Tai lygiai taip pat neárodomas tei-
ginys, kaip tavo kalba apie visuotinai nulemtus poelgius ir
mus kaip marionetes. Gal dar pradëkime melstis ðiems neþi-

146
nomiems individams? Antras niuansas – kam taip iðskirti
þmones? Kokiu tikslu?
– Na dël meldimosi, tu puikiai þinai, kodël kai kada Þe-
mëje tai padëdavo. Kaþko trokðdamas þmogus norima linkme
nukreipia savo energijà. Jis nesàmoningai valdo tai, kas jam
duota ið prigimties. Taip gali materializuotis norai, atsitikti
tam tikri ávykiai, o lengviausiai taip gali bûti veikiama kito
asmens energetinë aplinka ir sveikata. Su tuo susijæ stebuk-
lingi iðgijimai ir panaðiai, bet tam nereikia melstis, uþtenka
labai susikaupti ir sukoncentruoti savo mintis bei troðkimus.
Maldos buvo sukurtos kaip priemonë padëti susikaupti ir at-
sikratyti paðaliniø minèiø. Kai kuriose religijose, pavyzdþiui,
budizme, propaguojamos ne maldos, o meditacija, nors pamirð-
ta, kad tai du skirtingi keliai á susikaupimà ir koncentracijà.
Taigi tiems neþinomiems individams galime nesimelsti. Dar
ankstoka. Dël to, kad að pateikiau spëliones – nesiginèiju, bet
aplinkos stebëjimas ir istorija negali paneigti mano spëlioniø, –
atkirto ligijietis.
– Beje, kaip ir patvirtinti! – tarë Ardas.
– Taip, tu teisus. Bet jei tai tiesa? Tada mes tik marione-
tës. Tu klausei: kam reikalingi þmonës? Að manau, kad kal-
bant alegorijomis, kaþkas ruoðiasi didþiulei ðachmatø partijai
ir dabar uþsiima figûrø kûrimu.
– Na ir kokià figûra atitiks þmonës? – kiek ðyptelëjo þe-
mietis.
– Manau, dabar formuojama karalienë. Ar bent ásivaizduoji,
kà gali septyni milijardai þmoniø veikdami iðvien ir bûdami
visiðkai prabudæ? Tai nenusakoma jëga: jie panorëjæ akimirks-
niu nuðluotø kitas rases. Kaip manai, kaip jie kariautø, pa-
vyzdþiui, su demiurgais?
– Anoks èia karas... Manau, paimti saulæ ið vienos demiur-
gø planetø sistemos ir permesti á kità jø sistemà neprireiktø
daugybës þmoniø. Panorëjæ kariauti demiurgai ir vienos Þe-
mës paros neatsilaikytø, – tæsë ligijieèio mintis Ardas.

147
 – Panaðiai. Toks skaièius þmoniø lengvai galëtø vienas sau-
les gesinti, kitas uþþiebti, mëtyti ið vienos vietos á kità iðtisas
planetø sistemas. Visos kitos rasës bûtø kaip kirminai prieð
mus. Bûtent þmonës ðiame þaidime galëtø tapti galingiausia
figûra.
– Tada kitas klausimas. Ðachmatai, kaip þinai, yra dviejø
þaidimas. Jei þmonës – karalienë, kokia rasë atliks karalie-
nës vaidmená kitoje pusëje? Tada mes ne vieninteliai kurti bû-
tent tokiam tikslui ir anksèiau ar vëliau sutiksim sau lygius
prieðininkus.
– Teisingai, Ardai, tik man atrodo, kad mes anksèiau ar
vëliau sutiksime tuos, prieð kuriuos mes bûsim kaip kirmi-
nai, – nuogàstavo ligijietis.
– Gal tu ir teisus... Tik ar nemanai, kad kaþkas taip pat
neásivaizduoja, kas tokie yra þmonës ir ko verti septyni mili-
jardai visa jëga veikianèiø þmoniø, dirbanèiø iðvien? Kai ka-
da kirminai nugali daug uþ save stipresnius ir galingesnius.
Manau, mes su tavimi dar viskà pamatysim, o kol kas man
ramiau galvoti, kad tu neteisus ir svarbiausias mûsø gyveni-
me yra ponas atsitiktinumas. Nors, kai ateis laikas, manau,
pakeisiu nuomonæ, ir kartu paieðkosime tø galimø lëlininkø.
Dabar að dar kartà pabandysiu materializuoti daiktà trans-
formuojant oro atomus, o tu stebëk, kur að klystu, – entu-
ziastingai tarë Ardas.
– Gerai, Ardai, – ðyptelëjo ligijietis. – Pradëk, tau dar daug
ko reikia iðmokti. Tiesà sakant, mes galim iðmokti keliauti lai-
ku be jokiø maðinø. Kai kuriems mûsiðkiams pavyko, tik ap-
ribojimai iðlieka tokie patys, kaip að sakiau.
– Nebekvarðinkim dël to galvos, – numojo ranka þemietis. –
Stebëk, að vël bandysiu.

Draugai pradëjo treniruotæ. Ligijietis kaip visada joje da-

lyvavo nefiziniu pavidalu, nes jo fizinis kûnas kol kas negalë-
jo apleisti Ligijos planetos.

148
 VI
Leidimas

Eduro planeta. 2016 metø kovo 13 diena

– Kaip sekësi þmogaus pamokose, sûnau? – paklausë ant-

rojo isø klano vadas.
– Labai patiko. Kiekvienà kartà jis atskleidþia vis kà nors
nauja. Per paskutines dvi pamokas Ardas rodë kovos bûdà,
Þemëje vadinamà aikido. Jo esmë – prieðininko lygsvaros su-
trikdymas naudojantis vien jo energija. Kovodamas tokiu bû-
du, net pats silpniausias gali nugalëti kur kas uþ save stip-
resná kará. Kelis judesius mes jau iðmokome. Ðtai þiûrëk, të-
ve... – kalbëjo neslëpdamas emocijø Iskikas. – Prieðininkas
smûgiuoja ranka arba ginklu, tai nesvarbu. Mûsø kovos tak-
tika bûdavo grindþiama smûgio atrëmimu, nukreipimu á ðo-
nà ar panaðiai, bet þmogus pasiûlë naujà bûdà, – aiðkino Is-
kikas, rodydamas iðmoktus judesius. – Jei smûgio neblokuo-
tum, o sugavæs prieðininko rankà lyg ir pratæstum jos judesá,
pats lengvai pasisukæs, tada prie prieðininko energijos pridë-
tum savàjà, veikianèià ta paèia kryptimi, ir jis arba prarastø
lygsvarà, arba, siekdamas to iðvengti, bandytø atsiloðti. Jei
prieðininkas sutriktø, traukdamas jo rankà padarytum ðtai to-
ká rieðo sukamàjá judesá, – rodë Iskikas. – Tuomet prieðinin-
kas verstøsi per galvà ir griûtø ant þemës. Jei jis, siekdamas
atgauti lygsvarà, atsiloðtø ar staigiai patrauktø rankà, tau te-
reikëtø jo judesá skatinti ir tæsti ta paèia kryptimi. Traukda-
mas rankà ir pratæsdamas toká jo judesá bei naudodamasis jo
jëga, gali lengvai sulauþyti rankà. Prieðininkui loðiantis, gali
já pargriauti.

149
 – Matau, ganëtinai veiksmingas kovos bûdas. Tik ar visuo-
met ðis bûdas padeda? Kà sakë Ardas? – paklausë klano vadas.
– Ne, tëve. Þmogus sàþiningai paaiðkino, kad ðis kovos bû-
das efektyviausias ginantis prieð smarkiai fiziðkai stipresná
prieðininkà, taèiau menkai panaudotinas puolime. Jei aikido
meistras sutiktø tikrà smûgio technikos meistrà, puikiai kon-
troliuojantá savo energijà, gebantá smogti þaibiðkus smûgius
bei juos atitraukti ir bet kada keisti smûgio kryptá, Ardo nuo-
mone, aikido meistras pralaimëtø. Þmogus aiðkino, kad tik-
ras karys turi þinoti kelis kovos menus, ið jø atsirinkti geriau-
sià technikà, mokëti ir pulti, ir gintis bei naudoti tà kovos me-
nà, kuris tuo momentu reikalingiausias.
– Matau, sûnau, Ardo pamokos áspûdá padarë. Kaip á jas
reaguoja Iskinas? Nepyksta, kad papraðiau þmogø kiek pamo-
kyti jo rinktinës karius.
– Tikrai ne. Man rodos, Iskinas labai susiþavëjæs þmogu-
mi. Jis Ardà laiko savo draugu ir kario pavyzdþiu, kuriuo rei-
kia sekti. Nors lojalumo klausimu Iskinas nepakito, jis, ma-
nau, iðtikimas tik tau ir klanui.
– Jei jam ásakyèiau nuþudyti Ardà, ar sutiktø? Kaip manai?
– Tëve, jei taip ásakytum, Iskinas bandytø tave atkalbëti,
galbût siûlytø mainais savo gyvybæ, bet jei tu reikalautum, jis
vykdytø bet koká tavo ásakymà. Tu rimtai galvoji nuþudyti
þmogø? – su nerimu balse paklausë Iskikas.
– Ne, sûnau, tikrai ne. Ardas mums daug padëjo, mes jam
skolingi uþ mûsø garbës iðgelbëjimà. Að ginèiau já nuo bet ko-
kio pasikësinimo ir, manau, kad jis taip pat gintø isus. Prieð
susitikimà sakei, kad nori manæs kai ko papraðyti. Praðyk. Tu
puikiai atlikai áðventinimà, laimëjai visas kovas ir dabar esi
tikras karys ir mano ápëdinis. Ko nori?
– Leisk man vykti á teismà kartu su þmogumi ir Iskino
rinktine, – papraðë Iskikas.
– Nenoriu, sûnau. Galvojau apie tai. Tai labai pavojinga. Ma-
nau, demiurgai sieks pagrobti þmogø ar já sunaikinti. Jie atsi-
gabens su savimi atlantus ir modifikuotus alorus. Gavau pra-

150
neðimà ið Màstanèiøjø sàjungos teismo, kad jiems leista turëti
palydoje po devyniasdeðimt abiejø rûðiø palydovø. Teisme da-
lyvaus Baltojo, Geltonojo ir Raudonojo ratø valdovai, kiekvie-
nas lydymas ne maþiau deðimties meistrø. Mums leista atsi-
veþti tik ðimtà apsaugos kariø ir leista dalyvauti tik mano kla-
no atstovams. Að nusprendþiau, kad misijai vadovaus Iskinas,
kuris iðrinks geriausius karius. Gali bûti, kad mes ten turësi-
me sàjungininkø, bet tai dar labiau sukomplikuos padëtá.
– Kokius sàjungininkus?
– Mano ðnipai, gyvenantys tarp alorø, praneðë, kad demiur-
gai pagal esamus gandus labai bijo sidargø misijos. Atrodo,
iðblyðkëliai tiksliai þino, kad jie palaiko þmogø ir bandys já ap-
ginti, – aiðkino antrojo klano vadas.
– Kokio dydþio atvyksta sidargø misija? – paklausë Iskikas.
– Taip pat ðimtas kariø ir avilio valdovë. Taèiau atvyksta
ne bet kokia valdovë ir paprasti kariai, o Skruzdþiø planetos
avilio valdovë ir jos geriausi kovotojai. Girdëjai kà nors apie
ðià planetà, sûnau?
– Kelis kartus. Prieð kelis metus pas mus buvo uþklydæs
samdinys ið Skruzdþiø planetos. Atmeni, jis be vargo áveikë
visus mûsø kovotojus. Atrodo, jie ten kariauja su didþiulëmis
skruzdëmis, vadovaujamomis kaþkokio planetos Proto. Kiek
supratau, tai patys geriausi sidargø kariai.
– Teisingai, sûnau. Ir dar vadovaujami jø avilio valdovës,
kuri ryþosi palikti savo kovojanèià planetà ir savo vaikus be
taip reikalingo vadovavimo. Sidargai nusiteikæ ryþtingai ir, ma-
nau, jie gins þmogø visomis iðgalëmis.
– Galimas naujas karas? – pasidomëjo sunerimæs Iskikas.
– Gal taip, o gal ir ne. Bet jei dël þmogaus tarp sidargø ir
demiurgø kils konfliktas, kurià pusæ palaikysime mes? Sidar-
gø, kaip þmogaus gynëjø, ar demiurgø, kaip Màstanèiøjø sà-
jungos nariø? Atviro konflikto atveju dauguma Màstanèiøjø
sàjungos rasiø palaikys demiurgus, nors karo su ateiviais ið
kitos galaktikos stengsis iðvengti. Kà daryti mums? Palaiky-

151
sim sidargus – bûsim apgynæ savo garbæ, bet tapsim Màstan-
èiøjø sàjungos prieðø sàjungininkais. Stosim uþ demiurgus –
iðlaikysim sàjungà, bet paniekinsim viskà, kas mums brangu:
svetingumà, dëkingumà, kario garbæ, duotà þodá. Kà patartum,
mano ápëdini?
– Tëve, jei tu iðduosi þmogø – pavaldiniai tavæs nesupras.
Valdovas, pamynæs garbæ, negali bûti klano vadu. Að supran-
tu tavo abejones. Palaikydami sidargus, mes rizikuojame vi-
sos rasës gyvybe. Galbût valdovo garbë yra tinkama auka uþ
rasës iðlikimà. Nors að taip nemanau. Mes – kariai, todël pri-
valome ir elgtis kaip kariai: turime bûti garbingi iki galo. Be
to, tikëkimës, kad karas nekils. Demiurgai, pats sakei, bijo si-
dargø, – samprotavo Iskikas.
– Tu teisus, sûnau. Mûsø mintys sutampa. Tu tikrai bûsi
tinkamas klano vadas, – pasidþiaugë tëvas. – Taèiau dabar su-
pranti, kaip pavojinga ten gali bûti. Be to, gavau dar keletà
praneðimø ið savo ðnipø, kad demiurgai daro kaþkà, kas su-
sijæ su mûsø planeta, ir jiems nepavyksta. Kaþkas galinges-
nis, ne vien sidargai, jiems trukdo. Kokios jëgos jau susigrû-
më? Kas mentalinëje plotmëje gali bûti galingesnis uþ demiur-
gø ratus ir taip sëkmingai jiems prieðintis. Gal þmogus þino?
Gal jo vertëtø paklausti?
– Nemanau. Þmogus turëtø mums apie tai praneðti laisva
valia. Jei jis þino, bet dël kaþkokiø prieþasèiø nesako, mes tu-
rime gerbti jo valià.
– Pritariu, Iskikai. Kodël manai, kad tavo dalyvavimas ten
bûtø naudingas? – atsargiai paklausë sûnaus antrojo klano
vadas.
– Pagalvok, tëve. Að – klano vado ápëdinis, tad bûèiau mi-
sijos vadovu. Jei prasidëtø kovos veiksmai, demiurgai þinotø,
kad, pakenkæ man ir mano misijai, jie pradeda karà su visais
isø klanais. Nuþudþius Iskinà ar jo karius, kaltæ galima su-
versti neklusniems alorams ar atlantams. Isai nepradës dël
to karo, o tik pasitenkins prasikaltusiø demiurgø tarnø nu-
þudymu. Nuþudæ mane, jie taip lengvai neatsipirks, ir iðblyð-
këliai tai þino. Manau, mano buvimas padëtø iðvengti atviro

152
konflikto. Be to, prireikus, mano sàjunga su atvykstanèia si-
dargø valdove demiurgø akyse bus áspûdingesnë, ir jie kelis
kartus pagalvos prieð stodami á kovà.
– Tavo argumentai ganëtinai svarûs. Að pagalvosiu, sûnau.
Dþiugini mano ðirdá, kad subrendai. Manau, kitais metais ga-
lësi tapti sostinës valdytoju.
– Kaip tu kadaise, mano tëve? – dþiaugsmingai paklausë
Iskikas.
– Taip, bûtent taip. Dabar einu pakalbësiu su Iskinu, ko-
kius karius jis pasirinko. Kà tu veiksi?
– Eisiu paieðkosiu informacijos apie Skruzdþiø planetos si-
dargus ir jø avilio valdovæ. Ateityje pravers.
– Ðaunuolis, Iskikai.

„Pagaliau mano berniukas iðaugo, – galvojo klano vadas,

þvilgsniu nulydëdamas sûnø. – Dar dvideðimt metø, ir galë-
siu uþleisti jam klano vado vietà. Pats tapsiu jo patarëju ir
galësiu atsipûsti. Darysiu taip, kaip darë mano tëvas ir sene-
lis. Iskikas bus geras klano vadas. Gal net geresnis uþ mane.
Jo motina, jei tik bûtø gyva, labai juo didþiuotøsi. Gaila, kad
ji nesulaukë ðio momento. Kol kas Iskikas rûpinsis miesto rei-
kalais ir árodys, kad gali bûti valdytojas. Nenoriu leisti sûnaus
á tokià pavojingà misijà, bet, atrodo, teks. Pakalbësiu su þmo-
gum. Jei leisiu Iskikà, reikës papraðyti Ardo, kad saugotø ma-
no sûnø.“ Kupinas neramiø minèiø, klano vadas, lydimas as-
mens sargybiniø, ið lëto þingsniavo per kiemà.

Màstanèiøjø sàjungos koordinacinë bûstinë.

Centro (dirbtinë) planeta. Màstanèiøjø teismo vieta.
2016 metø geguþës 15 diena

Kelionë á Centro planetà Ardui neprailgo. Apskritai, egzis-

tuojant iðvystytai tolimojo ðuolio technologijai, jokia kelionë
galaktikos ribose negalëjo pasirodyti tolima. Ðuolio trukmë ir
nuotolis buvo apriboti tik turimais energijos iðtekliais, o di-

153
dieji isø karo laivai tø iðtekliø turëjo tiek, kad galëjo vienu
ypu perðokti ið vieno galaktikos kraðto á kità. Vienintelis sun-
kumas, su kuriuo susidurdavo isai, tai reikiamø ðuolio koor-
dinaèiø nustatymas. Ðokdami be paskirties koordinaèiø, lai-
vai visuomet rizikuodavo atsidurti kurios nors þvaigþdës ar
planetos kelyje, kas bûtø baigæsi labai liûdnai. Màstanèiøjø
sàjungos rasës tokià rizikà pateisindavo tik ypatingais atve-
jais ir plëtojo tinklà ðuolio vartø, kurie ið tiesø buvo ne kas
kita, kaip uþfiksuotos koordinatës tolimajam ðuoliui ir kartu
ðvyturys, perspëjantis aplinkinius laivus apie paskirtá ir su tuo
susijusá pavojø. Tam, kad du laivai atsitiktinai neatsirastø vie-
noje erdvëje, visuose laivuose màstantieji árengë perspëjimo
programà, kuri surinkdavo informacijà ið ðvyturiø ir, sujun-
gusi laivus, norinèius atlikti ðuolá, nustatydavo ðuolio eiliðku-
mà. Programa buvo sudëtinga ir viskà apimanti: ji kontrolia-
vo ðvyturius, jungë ir davë nurodymus laivams, atliekantiems
erdviná ðuolá. Signalai ið ðvyturiø, siunèiami tuo paèiu erdvi-
nio ðuolio principu, ne judëdavo erdvëje, o jà tiesiog kiaurai
kirsdavo, fizinëje erdvëje pasirodydami tik ðalia laivo. Kiek-
viename màstanèiøjø laive buvo áranga, pritraukianti judantá
signalà. Nutolæs nuo laivo per atitinkamà atstumà, signalas
vël kirsdavo erdvæ ir pasirodydavo joje tik kai já pritraukdavo
kitas laivas. Tokios árangos ir programos pagalba màstantieji
sugebëdavo gauti ið bet kur siunèiamà informacijà beveik re-
alaus laiko reþimu, su sekundþiø daliø ar, ypatingais atvejais,
sekundës paklaida. Ðià paklaidà màstanèiøjø technologija leng-
vai paðalindavo, ir incidentø atliekant erdviná ðuolá tikimybë
buvo lygi nuliui.
Ardas, þavëdamasis tokia ryðio sistema, kuri leido màstan-
tiesiems gauti informacijà tokiu pat intensyvumu, kaip tai da-
rë sidargai ar kitos rasës, turinèios bendràjà sàmonæ, galvojo
apie naivius þemieèiø bandymus ieðkoti radijo signalø, siun-
èiamø ið galaktikos erdviø. Màstantieji seniai nebesinaudojo,
o kai kurios rasës niekuomet nesinaudojo radijo ryðiu. Tai bu-
vo neefektyvus, gremëzdiðkas ir labai nepatogus informacijos

154
perdavimo bûdas. Bet kuri rasë, ávaldþiusi bent jau kosminiø
skrydþiø technologijà, visø pirma naudojosi ðviesos bangomis
skleidþiamu ryðiu. Labiau iðvystytos rasës atsisakë ðviesos ry-
ðio ar naudojosi juo tik nedideliais atstumais. Pagrindinis to-
limojo ryðio ðaltinis buvo signalai, kertantys normalià erdvæ
ir judantys erdvinio ðuolio principu. Protu pasiþyminèios ra-
sës tiesiog negalëjo atsakyti á Þemës siunèiamus signalus, nes
nenaudojo tokios primityvios technologijos. Galbût toks ryðys
dar uþsiliko atskirose galaktikos uþkampio planetose, kurio-
se buvo tik technologijos prieðauðrio civilizacijos, bet apie tai
Ardas nieko neþinojo.
Visa kelionë susidëjo ið skrydþio uþ antrojo isø klano kon-
troliuojamos sistemos ribø bei laukimo eilëje, kol bus galima
be rizikos atlikti ðuolá á Centro planetà, kurios apylinkëje ir
prie jos ðuolio vartø kilo didþiulis sambrûzdis. Kiekviena Màs-
tanèiøjø sàjungos rasë á bûsimà teismo procesà siuntë savo
atstovus ir stebëtojus. Á Centro planetà stebëti renginio vyko
ir pavieniai smalsuoliai, ir atskirø socialiniø ar politiniø gru-
piø misijos. Todël laukimas eilëje, kol bus leista atlikti ðuolá,
uþëmë didþiausià kelionës dalá. Kol isø laivas lûkuriavo, Ar-
das bandë paklausti Iskino, kodël nebuvo galima ðuolio var-
tø atidaryti tiesiog planetos pavirðiuje. Tada nereikëtø skris-
ti kaþkur laivais, o uþtektø perþengti ið vienos planetos á ki-
tà. Iskinas neþinojo visø ðuolio technikos subtilybiø. Jis gir-
dëjo, kad tai daroma stengiantis iðvengti bet kokio, net men-
ko teorinio pavojaus planetai. Kol atliekant ðuolá egzistuoja
maþiausia avarijos tikimybë, galinti baigtis sprogimu susidû-
rus dviem fiziniams kûnams, tol ðuolio vartai kuriami saugiu
atstumu nuo planetos.
Pagaliau laukimas baigësi. Isø laivas atliko ðuolá ir áskrie-
jo á Centro planetos orbità. Tai buvo Mënulio dydþio dirbtinë
planeta, priðlieta prie vienos ið galaktikos centre esanèiø se-
nøjø þvaigþdþiø ir skriejanti tolimàja tos þvaigþdës orbita. Cen-
tro planeta buvo bendras administracinis, karinis bei prirei-
kus ir teisminis centras. Joje gyveno tik aptarnaujantis per-

155
sonalas, atstovybiø nariai ir darbuotojai, bendros administra-
cijos darbuotojai bei jø pagalbininkai. Planeta buvo saugoma
specialiø kiborgø pajëgø. Ðie buvo sukonstruoti naudojantis
keliø rasiø genais ir geriausia Màstanèiøjø sàjungos turima
technologija. Vidutinis kiborgas karys buvo kiek daugiau nei
dviejø metrø ûgio ir atrodë kaip labai didelis aloras, maiðy-
tas su isais ir demiurgais. Visi techniniai jo patobulinimai bu-
vo paslëpti po oda ir riebaliniu sluoksniu. Kiborgas galëjo pa-
sigirti ámontuotais pojûèius aðtrinanèiais prietaisais, rankø ir
kojø servomotorais, leidþianèiais ðokti á deðimties metrø aukð-
tá, esant tokiai paèiai traukai kaip ir Þemës planetoje, bioplas-
tiko skeletu bei raumenø sutvirtinimu. Svarbûs vidaus orga-
nai buvo paslëpti skeleto viduje ir puikiai apsaugoti nuo ið-
orinio poveikio. Kiborgas, nedëvëdamas ðarvø, galëjo atlaiky-
ti tiesioginá vidutinio galingumo energetinio ginklo ðûvá ir rim-
tai nenukentëti. Ðie sargai nebuvo programuojami, taèiau ga-
lëjo bûti veikiami mentaliðkai. Jiems buvo ádiegtas siekis sau-
goti Centro planetos rimtá ir vykdyti màstanèiøjø, atsakingø
uþ planetos saugumà, ásakymus. Tarnaudami kiborgai pajus-
davo gyvenimo pilnatvæ. Jie buvo visiðkai iðtikimi màstantie-
siems ir bet kokios mintys apie nepriklausomybæ jiems buvo
svetimos.
Màstanèiøjø sàjunga neturëjo bendros civilinës ar karinës
valdþios. Ji buvo kuriama tik esant reikalui ar iðkilus kokiam
nors pavojui. Planetos administracinis personalas labiau pri-
minë tarpininkus tarp màstanèiøjø rasiø, neturinèius jokiø re-
aliø valdþios galiø. Centro planetoje buvo visø sàjungos rasiø
atstovybës, kurios padëjo administracijos personalui susisiek-
ti su savo valdovais ar pateikdavo informacijà, bûtinà kitai ra-
sei ar paèiam planetos administracijos personalui. Valdovo ar
kokios nors vyriausybës Centro planeta neturëjo. Techninis
planetos personalas atsakë uþ gyvenimo sàlygas, o saugumo
personalas – uþ saugumà. Gyvenimo sàlygos, tinkamos atski-
roms sàjungai priklausanèioms rasëms, skyrësi labai nedaug.
Visos jos buvo Kûrëjø kûrybinës veiklos produktas, kurtos pa-

156
gal bendrus principus ir daþnai ið tos paèios medþiagos. Tru-
putá skyrësi naudojamo deguonies kiekis ar gimtosios plane-
tos trauka, taèiau visos ðios ir panaðios problemëlës buvo leng-
vai iðsprendþiamos. Planetoje buvo palaikoma daugumai ra-
siø tinkama trauka, pusantro karto virðijanti þemiðkàjà, ir at-
mosfera. Ardas galëjo komfortabiliai jaustis Centro planeto-
je, nes jo organizmas automatiðkai prisitaikydavo prie bet ko-
kiø aplinkos sàlygø, o ðiuo atveju dideliø pakitimø nebuvo.
Isams buvo kiek prasèiau, bet jie turëjo specialias kaukes, uþ-
tikrinanèias bûtinà jiems oro sudëtá.
Isø laivas leidosi á didþiulá kosmouostà, kuris, þvelgiant ið
virðaus, Ardo nuomone, uþëmë ne maþiau kaip tûkstantá kvad-
ratiniø kilometrø. Iskino aiðkinimu, toks didelis kosmouostas
buvo reikalingas karo atveju, siekiant èia ákurdinti rezervines
ar apsaugines koviniø laivø eskadriles. Pats miestas buvo ste-
bëtinai ávairus. Ardas matë ir demiurgø mëgstamus kupolus,
isø kabanèius sodus, grikø mirganèias piramides. Planetoje ne-
buvo savos augmenijos, todël kiekviena rasë savo atstovybæ
ir jos teritorijà puoðë jø paèiø mëgstamais augalais. Vienin-
telis reikalavimas – grieþta tokiø augalø plitimo kontrolë.
Kiekviena rasë buvo atsakinga uþ visas neigiamas pasekmes,
kurios gali kilti nekontroliuojant atsiveþtø augalø.
Nusileidus visà delegacijà pasitiko isø klanø atstovas Cen-
tro planetoje. Buvo nuspræsta, kad þmogus ir já lydintys as-
menys apsigyvens atstovybës patalpose. Màstanèiøjø sàjungos
teismas turëjo prasidëti po keturiø dienø, todël Ardas nu-
sprendë, kad jam uþteks laiko ir pasiruoðti teismui, ir susi-
paþinti su planeta. Pasidomëjæs apie sidargus, þmogus ið pa-
sitinkanèio isø atstovo suþinojo, kad ðie atvyko keliomis va-
landomis anksèiau ir nusprendë iki teismo proceso ir jo metu
gyventi laive. Pasitinkantis asmuo visiems atvykusiems iðda-
lijo þemëlapius su paþymëta artimojo erdvës ðuolio vartø sis-
tema, kuri ðioje planetoje atstojo keleiviná transportà. Artimojo
erdvës ðuolio vartø sistema Centro planetoje buvo puikiai ið-
plëtota. Vartai buvo iðdëstyti vienas nuo kito per penkis ðe-

157
ðis ðimtus metrø. Kiekvienus vartus kontroliavo sudëtinga
aparatûra, palaikanti nenutrûkstamà ryðá su kitø vartø kon-
trolës sistemomis. Tai artimojo erdvës ðuolio metu beveik pa-
naikindavo bet kokios avarijos galimybæ. Visais tokios siste-
mos privalumais Ardas ásitikino, per dvi minutes (didþiàjà lai-
ko dalá sudarë marðruto ávedimas ir laukimas, kol bus laisvi
priimantys vartai) nukeliavæs nuo kosmouosto iki isø atsto-
vybës aðtuonis ðimtus kilometrø. Jam patiko tiek pati plane-
ta, tiek jos transportas, tiek darbo organizavimas. Þmogus
daug kà ásidëmëjo, tikëdamasis gautas þinias panaudoti savo
gimtojoje planetoje.

Centro planeta. 2016 metø geguþës 18 diena

Irlas buvo vienas ið Iskino rinktinës nariø, atrinktas kelio-

nei á Centro planetà. Jis pagrástai didþiavosi ðiuo savo pasieki-
mu – jis vienintelis sugebëjo pakliûti á rinktinæ bûdamas ne-
kilmingas ir neturintis vardo, prasidedanèio raidëmis ‘Is’. Nie-
kas ið maisto produktø tiekimu uþsiimanèiame kaimelyje, ið ku-
rio kilæs Irlas, netikëjo jo galimybëmis. Á rinktinæ patekdavo tik
geriausi ið geriausiø. Bûti rinktinës nariu – didþiausias kario
meistriðkumo ávertinimas. Iskinas nieko neprotegavo. Jis im-
davo gabiausius, nesvarbu, ar tai buvo kilmingø kariø sûnûs,
ar paprasti kaimeliø ir miesteliø gyventojai. Tik paprastai bû-
davo taip, kad nuo maþens kario gyvenimui ruoðti ir treniruo-
ti kariø sûnûs buvo geresni kovotojai, negu provincijoje uþau-
gæ jaunuoliai, daþniau dirbæ ûkio darbus, nei mokyti kautis. Ir-
las ið prigimties buvo labai gabus kovotojas. Jam pakako tø retø
kovos meno pamokø, kad atvykæs á miestà bûtø priimtas á ka-
riuomenæ ir po vieneriø intensyvaus darbo metø iðsiskirtø ið
aplinkiniø savo meistriðkumu. Prieð priimdamas á rinktinæ, Is-
kinas jam surengë tikrà egzaminà. Irlas kovojo su ávairiais prie-
ðininkais, rodë ginklø valdymo menà, kentë neáprastas tempe-
ratûras ir didþiulius fizinius krûvius, kol galø gale buvo pripa-

158
þintas tinkamu. Tik vienas dalykas neramino Iskinà, kai jis nu-
sprendë priimti Irlà á rinktinæ. Ðis nebuvo nuo maþens psicho-
logiðkai ruoðiamas tam, kad atremtø paðalinio proto prievar-
tà, ir nebuvo toks atsparus mentaliniam poveikiui, kaip jo drau-
gai ið kilmingø ðeimø. Demiurgai galëjo palauþti kiekvienà isà,
bet Irlui paveikti jiems bûtø prireikæ gerokai maþiau pastan-
gø nei kitiems. Atsargiai iðtyræ atvykusius, demiurgai greitai
aptiko silpnàjà grandá ir netruko ja pasinaudoti. Darbo ëmësi
du baltieji demiurgø meistrai.
Irlas jau treèià naktá sapnavo koðmarus. Jei po pirmojo
sapno jis tik nusiðaipë, tai ðá kartà ne juokai jam buvo galvo-
je. Kiekvienà kartà sapnas tæsësi toliau – jo pradþia buvo pir-
mà naktá, dabar jis vël sapnavo pratæsimà. Ðá kartà jis matë
Eduro planetos þûtá. Visus isø vadus buvo uþvaldæ þmonës,
kurie sukurstë juos kariauti su Màstanèiøjø sàjunga, vadovau-
jama demiurgø. Þmonës pavergë isø rasæ. Kiekvienà sukilimà
jie numalðindavo mentaliðkai pavergæ vis naujus asmenis, kol
neliko në vieno vadovo, netapusio þmoniø marionete. Isai stojo
á karà su demiurgais, vieninteliais, kuriø þmonës dar bijojo.
Kiti màstantieji parëmë demiurgus, o sidargai tapo isø sàjun-
gininkais. Prasidëjo didþiulis karas, á kurá buvo átrauktos ir
rasës, nepriklausiusios màstantiesiems. Tik tokios rasës daþ-
niausiai tapdavo demiurgø bendraþygëmis. Þmoniø buvo per
maþai, jie negalëjo atremti visø sàjungininkø puolimø. Sidar-
gai buvo sutriuðkinti ir iðvaryti ið galaktikos. Isai pralaimë-
jo. Irlas matë, kaip þuvo jo draugai, kaip þuvo antrojo klano
vadas ir jo sûnus, kuriuos karys nuoðirdþiai mylëjo. Viename
ið mûðiø Irlas buvo suþeistas, bet prieð prarasdamas sàmonæ
pamatë, kaip sunaikinamas jo kaimas ir þûsta artimieji. Dël
visko buvo kalti þmonës. Jie nesutiko pasiduoti demiurgams
ar gyventi savo planetoje. Þmonës naudojosi isais kaip patran-
kø mësa ir visai jais nesirûpino. Kiekviena rasë prarado mi-
lijonus gyventojø, bet tik ne þmonës. Jie per visà karà nepra-
rado në vieno saviðkio. Þuvo tik jø pagalbininkai. Irlas þino-
jo, kad ðis karas prasidëjo praëjus penkeriems metams po

159
þmogaus teismo Centro planetoje. Jis suprato, kad privalo su-
stabdyti þmogø. Kaþkas jam sakë, kad nuþudþius Ardà, ka-
ras nekils ir isø rasë iðgyvens. Tokios mintys Irlo nepaliko net
ir prabudus. „Kas jei tai, kà jis sapnuoja, yra tiesa? Gal taip
jam siunèiamas perspëjimas? Ar ne jis, Irlas, turi galimybæ
visus iðgelbëti? – galvojo karys. – Jei jis teisus, tada ðis ko-
votojas ið gûdaus kaimelio iðgelbës visà savo tautà, jei ne –
niekas nepasikeis. Ðis þmogus nieko nereiðkia. Jo mirtis tik
palengvintø isams gyvenimà, visi lengviau atsidustø“. Irlas
neþinojo, ið kur kilo tokios mintys, tiesà sakant, apie tai net
negalvojo. Jis apsisprendë. Þmogus turi mirti – tik taip bus
iðgelbëta isø rasë. Tiesa, taip nusprendæs jis iðkart nepuolë
þmogaus þudyti. Irlas nebuvo kvailas. Jis matë, kaip kovoja
Ardas ir þinojo, kad kovoje su þemieèiu pats neturi jokiø ga-
limybiø.Vadinasi, þmogø reikia nuþudyti ið pasalø. Ardas pa-
sitiki isais ir jø nesisaugoja. Reikia prieiti ið nugaros ir ne-
perspëjus smeigti þmogui á nugarà. Tai buvo negarbinga, joks
karys taip nesielgtø ir net apie tai nepagalvotø, bet Irlas ne-
bemàstë apie garbæ. Jo mintys buvo nukreiptos tik á tautos
iðgelbëjimà nuo tø baisybiø, kurias jis matë sapne. Apsispren-
dæs karys telaukë tinkamo momento.
Netrukus á patalpas, kuriose buvo ásikûræ isai, uþëjo Ar-
das. Jis ketino keliais þodþiais persimesti su Iskinu, kuris tik-
rino savo kariø fiziná pasirengimà. Á Irlà þmogus nekreipë jo-
kio dëmesio. Þmogus nusisukæs draugiðkai ðnekuèiavosi su Is-
kinu, o tai Irlui buvo ta laukta galimybë iðgelbëti savo tautà.
Jaunasis karys prisiartino. Atrodo, kad Ardas jo nepastebi. Þe-
mietis toliau kalbëjo su Iskinu, bet, atrodë, kaþkas já blaðkë
ir neramino. Irlas neþinojo, kad demiurgai jam padeda ir ban-
do iðkrësti þmogui tà patá pokðtà, kurá sidargai iðkrëtë balta-
jam demiurgø valdovui, tuo maksimaliai nukreipdami Ardo dë-
mesá nuo Irlo. Kariui tereikëjo smogti, jis buvo per iðtiestos
rankos atstumà nuo þmogaus ir … smogë. Jis dûrë peiliu tiks-
liai, paslapèia, nepakeldamas ginklo, o tiesiai ið makðèiø. Tai

160
turëjo bûti meistriðkas ir labai klastingas smûgis. Þmogus jo
negalëtø atremti. Þemietis ir neatrëmë, jam tiesiog to nerei-
këjo. Irlas tesugebëjo iðtraukti peilá ið makðèiø. Jo kûnas bu-
vo paralyþiuotas, kaþkas já laikë uþ kaklo, nulenkæs prie þe-
mës. Prieð akis buvo ðaltos ir þalios Ardo akys, þiûrinèios, at-
rodo, tiesiai Irlui á sielà.
– Að pajutau tavo neapykantà, bet dabar matau, kad tai
ne tavo neapykanta, o tau primesta ið ðalies. Kol að dar neið-
variau tø ásibrovëliø ið ðio iso galvos, noriu jiems perduoti þi-
nutæ. Jûs pralaimëjote, nes neslopinote Irlo átûþio, nukreipto
á mane. Tà pyktá pajutau tik áþengæs á patalpà, todël jokie jû-
sø bandymai negalëjo nukreipti mano dëmesio. Að laukiau
veiksmø, o dabar teisme tiek ðis isas, tiek visi aplinkiniai pa-
liudys jûsø klastà ir bandymus mane nuþudyti bei uþvaldyti
kitas protingas bûtybes. Manau, ðis pavyzdys átikins teismà,
kad jûs neatsisakëte savo planø. Dabar að iðlaisvinsiu Irlà, –
piktai iðrëþë þmogus.
Po ðiø Ardo þodþiø Irlas prarado sàmonæ. Jis atsipeikëjo
po keliø akimirkø, þinodamas, kad jis buvo uþvaldytas demiur-
gø, kurie já apgavo, parodæ netikrà ateitá. Irlas suprato, kad
þmonës – vienintelë jo rasës viltis kovoje su demiurgais, no-
rinèiais uþvaldyti isus. Neapykanta demiurgams, kurià jis jau-
të, buvo stipresnë uþ ankstesnæ neapykantà þmonëms. Pasta-
ràjà pakeitë gilus atsidavimas ir pagarba. Irlas tapo iðtikimas
Ardo sekëjas, net nesvarstydamas bûtø paaukojæs savo gyvy-
bæ uþ þmogø. Ðá kartà Ardas nesigrauþë. Irlas nebuvo jo drau-
gas, be to, þmogus neturëjo laiko veikti subtiliai. Tam, kad
iðlaikytø laisvà ðio kario valià, reikëjo laiko ir laipsniðko de-
miurgø átakos panaikinimo. Ardas negalëjo sau leisti tokios
prabangos, todël jam teko pasitelkti grubià átakà, kardinaliai
pakeièiant Irlo minèiø eigà ir primetant jam savo valià. Tai
padaryti nebuvo sunku, kadangi jaunasis isas jau buvo palauþ-
tas demiurgø átakos ir negalëjo prieðintis jokiai mentalinei
prievartai. Palenkæs Irlà savo valiai, þemietis jam sukûrë sà-

161
monës blokà, kuris ðá kará paverstø vaikðèiojanèia darþove, jei
kas nors bandytø panaikinti þmogaus átakà.
Aplinkiniai nieko nepajuto. Jie suprato, kad demiurgai bu-
vo uþvaldæ Irlà, ir matë, kad þmogus já iðvadavo. Uþteko ke-
leto Ardo paaiðkinimø, kad visa isø misija uþsidegtø neapy-
kanta taip besielgiantiems demiurgams. Kaip misijos vado-
vas, Iskikas apie ávyká iðkart praneðë tëvui ir kitiems klanø
vadams. Pasipiktinæ isai dar kartà iðreiðkë padëkà ir para-
mà þmogui bei pasiryþimà padëti jam bet kokia kaina. De-
miurgai nesëkmæ priëmë ramiai. Jie pabandë, surizikavo ir
jiems nieko neiðëjo. Isø liudijimo teisme iðblyðkëliai nebijojo.
Jie turëjo paruoðæ puikø savo veiksmø pateisinimà ir nebu-
vo jokio skirtumo, kiek tokiø veiksmø teisinti. Nei pagrindi-
nio, nei pagalbinio jø plano ðis ávykis nepaveikë. Ið pirmo
þvilgsnio toks bandymas negalëjo turëti átakos tolesniems ávy-
kiams, taèiau Ardas galvojo kitaip. Jo nuomone, kiekvienas,
net pats maþiausias mestas akmenëlis gali sukelti didþiulæ
sniego griûtá.

* * *
– Pagaliau priëjome prie teismo, sekretoriau. Vis dar svars-
tau tavo þodþius, kurie buvo lemiamas postûmis, leidæs Ar-
dui ágyvendinti savo planus. Gal tu ir teisus – teismo spren-
dimas nulëmë ne maþiau nei tas susitikimas su Kûrëju. Ma-
nau, reikëtø apraðyti teismà iðsamiai.
– Nekalbëk, Elena, – paprieðtaravo sekretorius. – Na pa-
galvok, kam ádomus tas teismas. Suprantu, jo sprendimas yra
svarbus, bet procesas... Na koks skirtumas, kaip vyko proce-
sas? Skaitytojams bus nuobodu. Reikia paraðyti, kuo baigësi,
ir viskas.
Moteris ilgam susimàstë, þiûrëdama pro langà kaþkur á tað-
kà, esantá ties horizonto riba.
– Atrinksiu ið teismo proceso tik svarbiausius ir ádomiau-
sius momentus. Smulkmenø nepasakosim. Kam bus ádomu,
galës pasiskaityti kitur. Raðyk: „Centro planeta...“

162
 Centro planeta. Pirmoji màstanèiøjø teismo diena

Màstantieji ar bent atskiri jø atstovai mëgo pompastikà.

Teismà sudarë po vienà kiekvienos rasës atstovà, kurie, Ardo
manymu, labai didþiavosi savo pareigomis. Visi teisëjai, apsi-
rengæ vienodais spalvingais apdarais, ásitaisë ant aukðtos pa-
kylos sostus primenanèiuose krësluose, pritaikytuose kiekvie-
nai rasei. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys, þiûrëdami á tei-
sëjus, turëjo kelti galvas ir turbût jausti jø iðskirtinumà. Ar-
das jau prieð tai iðsiaiðkino, kad visi teismo sprendimai pri-
imami balsø dauguma, o balsams pasiskirsèius po lygiai – le-
mia pirmininko balsas. Kadangi teismà sudarë dvylika atsto-
vø, tai pirmininko vaidmuo buvo labai svarbus. Jau daugiau
nei ðimtà metø tarp màstanèiøjø vyravo tradicija, kad teismo
primininku renkamas tik vabariø rasës atstovas. Ði rasë gar-
sëjo objektyvumu ir loginiu màstymu. Geriausi Màstanèiøjø
sàjungos matematikai ir màstytojai buvo bûtent ðios rasës at-
stovai. Teismo pirmininkas atrodë ádomiai, bent jau þmogaus
poþiûriu. Tai buvo dvirankis ir dvikojis padaras (Kûrëjai
kaþkodël mëgo bûtent tokià kombinacijà), tik ið toli panaðus
á þmogø. Ið veido vabaris labiau priminë katino ir þiurkës hib-
ridà: visas apþëlæs tankiu, bet neilgu plauku, pailga galva,
smailia nosimi, ákypomis ryðkiai geltonomis akimis. Stovëjo jis
kaþkaip keistai, ir tik geriau ásiþiûrëjæs Ardas suprato, kad tà
keistumà lemia jo keliø padëtis. Pasirodo, vabaris turëjo ne
vienà kelá, kaip kad turi þmonës ar isai, o du, besilenkianèius
á skirtingas puses. Vëliau þmogus suþinojo, kad dël ðios struk-
tûros vabariai yra neprilygstami ðuolininkai á aukðtá. Jie ga-
lëjo ið vietos ðoktelti deðimt ar net dvylika metrø á virðø. Pa-
daro galvà juosë specialus þiedas, apsaugantis nuo bet kokios
mentalinës átakos. Panaðûs þiedai juosë visø teisëjø galvas.
Pirmà dienà, bent jau Ardo nuomone, nieko ádomaus ne-
ávyko. Isai pateikë savo kaltinimus ir parodë iðtraukas ið de-
miurgø ávykdyto antrojo isø klano planetos puolimo. Kiek ádo-

163
mesnë þmogui buvo teismà stebinèiø asmenø reakcija á rodo-
mus ávykius. Ávykiai prasidëjo iðblyðkëliø nusileidimo á planetà
momentu ir baigësi demiurgø pasidavimu. Visus gautus vaiz-
dus isai sumontavo á vienà visumà ir pateikë teismui pilnà
vaizdà. Demiurgai buvo visiðkai ramûs, jø nekamavo jokios pa-
ðalinës mintys. Sidargø valdovë ir jos palyda smalsiai stebëjo
ávykius, profesionaliai vertindami rodomos kovos scenas. At-
rodë, kad þemieèio kovos stilius jiems padarë didþiulá áspûdá,
nors sidargams patiko ir kovotojai atlantai, su kuriais jie anks-
èiau nebuvo susidûræ. Teisëjai vaizdus stebëjo akmeniniais, be
jokios iðraiðkos veidais. Blokuojantys lankai ant galvø nelei-
do Ardui þvilgtelti á jø mintis. Tuo tarpu þiûrovai, gavæ teisæ
stebëti posëdá, neslëpë savo emocijø. Kas garsiau, kas tyliau,
atsiþvelgiant á rasës emocionalumà, piktinosi demiurgø veiks-
mais. Visø Màstanèiøjø sàjungai priklausanèiø rasiø atstovai
dar neuþmirðo demiurgø Didþiojo tikslo, o rodomi vaizdai tik
skatino ðá atminimà ir su juo susijusias fobijas. Visi þiûrovai,
iðskyrus dalyvaujanèius demiurgus, palaikë isus ir þmogø. Da-
lies ið jø ankstesnës þinios apie þmogø apsiribojo tik tuo, kad
þemieèiai, neva, buvo neblogi kariai. Todël stebinti publika
jiems nejautë jokio prieðiðkumo ir aktyviai dþiaugësi Ardo bei
isø pasiekta pergale. Ypatingø ovacijø susilaukë demiurgø pa-
sidavimo epizodas. Teismas nesiëmë jokiø priemoniø raminti
stebëtojus, kadangi prireikus galëjo save ir bylos dalyvius izo-
liuoti nuo aplinkos triukðmo. Todël tik prasidëjus aktyviam
emocijø reiðkimui, teismas ájungë apsauginá, garsà atspindin-
tá laukà. Stebëtojai puikiai girdëjo, kà ðneka teisëjai ar pro-
ceso dalyviai, bet ðie visai negirdëjo bylà stebinèiøjø. Demiur-
gø tokia publikos nuotaika neveikë. Atrodo, jie buvo puikiai
tam pasiruoðæ ir dabar tik laukë savo eilës pasisakyti.
Kiek ásimintinas pirmà teismo dienà buvo Iskiko pasisa-
kymas, kai jis perdavë savo tëvo ir visø isø klanø vadø valià:
„Þmogus, vardu Ardas, skelbiamas antrojo klano ir visos ra-
sës garbës sveèiu. Isai já gins visada ir visur, esant reikalui,
suteiks jam bet koká prieglobstá ir visokeriopà pagalbà. Bet

164
koks pasikësinimas á ðá þmogø ar bandymas palenkti já bet ko-
kiems veiksmams prieð jo valià mûsø bus sutiktas prieðiðkai
ir sukels maksimalià atsakomàjà reakcijà. Be to, bet koks ðio
teismo sprendimas, susijæs su þmogumi, bus vykdomas tik
esant jo sutikimui.“
Po ðiø þodþiø net ir isø teisëjo veide pasirodë emocijos. Jis
buvo antrojo klano narys ir jo klano vado þodis buvo ðven-
tas. Kita vertus, jis turëjo iðlikti objektyvus ir prireikus pri-
imti sprendimà, kuris galëtø sukelti karà tarp isø ir kitø màs-
tanèiøjø. Bylà stebintys màstantieji pakëlë didþiulá ðurmulá.
Isai antrà kartà istorijoje kitos rasës atstovà paskelbë garbës
sveèiu. Visi suprato, kaip tai rimta. Isai ðventai laikësi savo
garbës supratimo, ir ðis jø pareiðkimas galëjo bûti lyg ulti-
matumas Màstanèiøjø sàjungai. Demiurgai taip pat sujudo.
Tokio pareiðkimo jie nesitikëjo. Þinoma, demiurgai vylësi, kad
isai gins þmogø ir bus jo pusëje, bet nemanë, kad ið tiesø nu-
eis taip toli.
Pareiðkimas buvo labai netikëtas, ir teismas nusprendë
skelbti posëdþio pertraukà iki rytojaus dienos.

Centro planeta po valandos

– Sveikas, raudonasis valdove, kaip pavyko kelionë? – pra-

dëjo dviejø demiurgø pokalbá Baltojo rato valdovas
– Bûk pasveikintas ir tu, baltasis valdove. Kelionë praëjo
gana gerai. Dabar svarbiau, kaip tau sekësi teisme? Ar pavy-
ko uþsitikrinti moralinæ persvarà byloje?
– Kol kas neprognozuojamai. Átakos teisëjams padaryti ne-
pavyks. Bandëm – neiðëjo. Be to, isai pasielgë kitaip. Þinojo-
me, kad parems þmogø, bet nesitikëjome, kad paskelbs já sa-
vo garbës sveèiu ir bus pasiryþæ stoti dël jo á kariná konflik-
tà. Laikysimës tos paèios strategijos ir þiûrësim, kas bus to-
liau. Kaip sekasi ágyvendinti mûsø planà? – pasidomëjo Bal-
tojo rato valdovas.

165
 – Gerai, – atsiliepë Raudonojo rato demiurgas. – Grupë at-
vyks ðiandien. Rytoj galësime pradëti aktyvius veiksmus. Þmo-
gus mëgsta vakarais pasivaikðèioti, manau, mes tuo pasinau-
dosime Be to, rytoj geriausias laikas ir politikos atþvilgiu. Vi-
si, iðklausæ mûsø atstovo kalbos, bus nusiteikæ prieð þmogø.
Jei mums pavyks já pagrobti, kà, tiesà sakant, privalome pa-
daryti, praneðime, kad þmogus iðsigando demaskavimo ir pa-
bëgo. Màstantieji patikës ir dar paskelbs jo medþioklæ. Jei pa-
vyks sunaikinti, pasakysime, kad tai supykusiø màstanèiøjø
minios darbas. Jis vël liks pralaimëjusiø pusëje.
– Kiek grupëje dalyviø? – paklausë baltasis valdovas.
– Du svarbiausieji ir trys atlantai. Asmeniðkai atrinkau ge-
riausius raudonodþius. Tu juos paþásti, kartu su jais vykdei
misijà Eduro planetoje. Visos ekspertø analizës mums prog-
nozuoja 98 procentø sëkmës tikimybæ.
– Kodël nesiunèiate daugiau atlantø ar alorø?
– Modeliuodami kovà supratome, kad papildomø silpnes-
niø kovotojø dalyvavimas þmogui tik suteikia galimybiø iðsi-
gelbëti. Visus likusius pasiøsime á uþtvaros bûrá gintis nuo ga-
limo isø ar sidargø puolimo.
– Aiðku, raudonasis valdove. Kaip sekasi rengti mûsø ant-
ràjá planà? Kà sakë geltonasis valdovas? Kiek pamenu, jis vis
dabar intensyviai uþsiima haratais, – pakeitë pokalbio temà
Baltojo rato valdovas.
– Kalbëjomës su juo prieð man atvykstant á Centro plane-
tà. Praðë tau perduoti, kad viskas gerai. Aktyvûs veiksmai
prasidës ne vëliau kaip po metø, – pasakojo raudonasis val-
dovas savo kolegai ið Baltojo rato. – Á Centro planetà þadëjo
atvykti prieð teismui skelbiant sprendimà. Tada galësim tie-
siogiai pabendrauti. Gaila, kad negalime bendrauti nefizinia-
me lygmenyje, bûtø paprasèiau.
– Þinai pats, raudonasis valdove, kad mûsø gali klausytis
paðaliniai. Geriau susitikti patiems fiziðkai – tada bent bûsi-
me tikri, kad mûsø apsaugos pakanka iðlaikyti slaptumà. Að
vis màstau: o jei mes neávykdisime në vieno plano? Kokie mû-

166
sø ðansai atviroje kovoje su isais? – susimàstæs dalijosi savo
nuogàstavimais Baltojo demiurgø rato valdovas.
– Geras klausimas, – pritarë paðnekovo mintims raudona-
sis valdovas. – Þalieji kiek modeliavo situacijà. Jei isai nau-
dos apsaugà nuo mentalinës átakos – mûsø jëgos apylygës. Jei
isams padës sidargai, o mums likæ màstantieji – mûsø jëgos
ir vël bus apylygës. Ðiuo atveju lemiamas veiksnys – þmoniø
átaka. Neaiðku, kiek þemieèiø bus paþadinta ir ko jie imsis.
Þodþiu, ateitis labai miglota. Reikës gerai pasvarstyti, ar ver-
ta veltis á toká karà.
– Kur mums dar rasti sàjungininkø? Að pasiøsiu keliolika
savo þmoniø grupiø, lydimø alorø, kad paieðkotø neprisijun-
gusiø rasiø. Gal rasim kà nors vertinga? Na baikim kalbëti apie
reikalus, eime, raudonasis valdove, reikia kiek atsipûsti, – bai-
gë svarbias kalbas Baltojo demiurgø rato valdovas ir nusivedë
savo Raudonojo rato kolegà á poilsiui bei ðventimui skirtas pa-
talpas su paruoðtomis vaiðëmis.

Centro planeta kità dienà

Ardas uþëmë savo vietà teisme netoli isø atstovo. Ðá kartà

stebinèiøjø bylà buvo kur kas daugiau. Jie netilpo salëje, kë-
lë didþiulá ðurmulá, bet, atrodo, tai teisëjams visai nerûpëjo.
Teisëjai buvo tokie pat ramûs. Jie neskubëdami susëdo, tuo
rodydami savo svarbà ðiame procese, ir kiek palaukæ pradëjo
teismo posëdá. Paradui ir toliau vadovavo pirmininkas.
– Pradedama antra posëdþio diena. Þodis suteikiamas de-
miurgø atstovui, – praneðë teismo pirmininkas.
– Gerbiamas teisme, gerbiami dalyvaujantys, – pradëjo de-
miurgas. – Vakar mes girdëjome puikià mano oponento, isø
rasës atstovo, kalbà, skambius ir rimtus pareiðkimus. Að, va-
dovaudamasis logika bei siekdamas iðvengti galimø neigiamø
pasekmiø, turëèiau neigti baltojo demiurgø valdovo kaltæ, tei-
sinti já ir jo palydovus. Taèiau að to nedarysiu.

167
 Tai prilygo sprogimui. Po tokio pareiðkimo visi stebintieji
sujudo ir puolë garsiai aptarinëti ávykius. Net Ardas nuste-
bo: ðito ið demiurgø jis nesitikëjo. Negi jie pripaþásta savo kal-
tæ ir sutinka su isø reikalavimais?
– Nëra prasmës neigti tai, kas akivaizdu, – tæsë demiurgø
atstovas. – Kaþkada, stodami á Màstanèiøjø sàjungà, mes pri-
siekëme bûti atviri ir sàþiningi visuose savo santykiuose su
kitais sàjungos nariais. Dabar mes norime atskleisti jums vi-
sà tiesà, netgi apie tai, kas vyko dar mûsø nesantaikos lai-
kais. Taip, baltasis demiurgø valdovas padarë visa tai, kà va-
kar ávardijo isø atstovas. Að, visø demiurgø atstovas, atsipra-
ðau tiek gerbiamo Iskiko, tiek visos isø rasës uþ padarytà áþei-
dimà ir kitokià þalà. Ðiuo klausimu po mano kalbos norës pa-
sisakyti Baltojo demiurgø rato valdovas. Lieka tik vienas, ir
ðiuo atveju tai esminis klausimas: kodël jis tai padarë? Kodël
demiurgai rizikavo sukelti kariná konfliktà, kuriame neginèy-
tinai pralaimëtø. Jûs pamàstykit: demiurgai rizikavo savo pa-
èiø rasës egzistavimu ir jie tai darë sàmoningai. Tam turëtø
bûti labai svari prieþastis. Ar gali bûti svaresnë prieþastis nei
visos galaktikos ir joje gyvenanèiø rasiø saugumas? Nuo pat
ðio þmogaus atsiradimo visiems mums grësë mirtinas pavo-
jus, – pagaliau iðtarë lemiamus þodþius demiurgas. Tai buvo
meistriðkas ëjimas. Visi stebintieji nuðèiuvo ir ádëmiai stebë-
jo demiurgø atstovà. Emocijø nerodë tik teisëjai. Iskinas iro-
niðkai ðypsojosi (þinoma, jei áspûdingø ilèiø atidengimà gali-
ma vadinti ðypsena). Isø atstovas ádëmiai klausësi ir kaþkà
þymëjosi.
– Dabar að jums papasakosiu tikrà þmoniø sukûrimo is-
torijà, – tæsë demiurgas. – Mûsø konflikto su màstanèiaisiais
metu...
– Atsipraðau, kad pertraukiau, – tarë teisëjas isas. – Jûs,
kalbëdami apie konfliktà, turite omenyje jûsø pradëtà karà uþ
Didþiojo tikslo ágyvendinimà?
„Atrodo, isas neiðlaikë, – pagalvojo Ardas. – Lyg ir nekal-
tas klausimas, bet visas demiurgo kalbos pasiektas rezulta-
tas nublanko. Gerai paklausë.“

168
 – Taip, gerbiamas teisëjau. Mes jau pripaþinome savo klai-
das ir að norëèiau vartoti maþiau iððaukiantá terminà, – matë-
si, kad demiurgui tai taip pat nepatiko. – Taigi mûsø konflikto
su màstanèiaisiais metu nusprendëme sukurti tobulà kará, fak-
tiðkai þudymo maðinà, pavaldþià ir paklusnià tik mums. Ðità
istorijà jûs girdëjote, taèiau neþinote kai kuriø aplinkybiø, ku-
rias að dabar jums atskleisiu. Þmonës yra visø màstanèiøjø, o
kartu ir kai kuriø kitø galaktikos rasiø genø miðinys. Taip þmo-
nëms buvo suteiktos visø jûsø geriausios savybës. Ðità jûs þi-
note, kaip girdëjote ir tai, kad jie geresni kovotojai uþ bet ku-
riuos gyvenanèius galaktikoje, taèiau neþinote, kokias jëgas ið
tiesø jie valdo. Pavyzdþiui, þmonëms suteiktas absoliutus vidi-
nës energetikos valdymas. Në vienas kitas galaktikos gyvento-
jas taip nevaldo savo fizinio kûno ir jo energetiniø iðtekliø, në
vienos rasës atstovo fizinis kûnas neturi tokiø regeneraciniø
ir prisitaikymo prie aplinkos galimybiø kaip þmogus. Ðiems pa-
darams prieinamas aplinkos valdymas, á kurá áeina telekinezë,
levitacija, t. y. gebëjimas panaikinti planetos traukos jëgà, ar-
timojo ðuolio vartø ir aplinkos energetikos valdymas. Þmogus
kaip kovinis vienetas, kai jis funkcionuoja visu pajëgumu, pri-
lygtø ne maþiau kaip penkiems tûkstanèiams puikiai pareng-
tø bei techniðkai pilnai aprûpintø isø, kaip geriausiø visø màs-
tanèiøjø kariø, – pasakojo demiurgas.
Ðie faktai stebintiesiems padarë didþiulá áspûdá, Ardui taip
pat: „Gerai vertina þmogø demiurgai. Bet ar esmë, kiek tûks-
tanèiø kariø atstoja vienas þmogus“.
– Taèiau tai dar ne viskas, – tæsë demiurgø atstovas. – Þmo-
nës veikia drauge ir gali suvienyti jëgas. Didëjant individø gru-
pei, jø jëga didëja geometrine progresija. Kaip þinote, apskai-
èiuota kritinë masë, kada þmoniø, ásikûrusiø planetoje ir ak-
linai besiginanèiø, nebegali áveikti visos dabartinës màstan-
èiøjø pajëgos. Tai viso labo tik penki tûkstanèiai individø. Ðim-
tas tûkstanèiø þmoniø lengvai nugalëtø visà Màstanèiøjø sà-
jungà, o du ðimtai tûkstanèiø per metus galëtø sunaikinti ga-
laktikoje visà gyvybæ.

169
 Stebintieji suðurmuliavo. Efektas, kurá pasiekë isø teisëjas
savo klausimu, pamaþu nyko.
– Taèiau tai dar ne viskas. Þmonës mentalinës prievartos
menà valdo tobuliau negu demiurgai. Jie ne tik gali aklinai
gintis nuo paðalinës átakos, bet ir paveikti ar visiðkai uþval-
dyti bet kurià màstanèià bûtybæ. Tai sugeba visi þmonës, Ar-
das – ne iðimtis. Mes teismui pateikëme árodymus dël visø
þmoniø sugebëjimø. Be abejonës, ðio konkretaus þmogaus ga-
limybiø mes neþinome, taèiau apie jas galime spëlioti. Visi ar
bent dauguma girdëjote apie pirmà þmogaus kovà Eduro pla-
netoje. Tada ðis subjektas buvo tik prabudæs ir visiðkai ne-
mokytas, taèiau jis lengvai áveikë ne tik isus ir jø kovinius
robotus, bet atsilaikë prieð deðimtá demiurgø. Kà jis sugeba
dabar, po to, kai turëjo tiek daug laiko tobulinti savo ágûdþius,
niekas negali ásivaizduoti. Jûs turbût pagalvosite: na ir kas,
kad þmonës tokie? Labai gerai turëti toká galingà sàjunginin-
kà, todël padarykime juos savo ðalininkais. Atsakysiu, kad tai
neámanoma. Dar daugiau, atskleisiu jums tai, ko anksèiau nie-
kam nepraneðdavome: þmonës pabëgo ne vien todël, kad jø
negalëjome valdyti. Ðie padarai pabëgo dël to, kad suþinojo
apie mûsø planus juos sunaikinti. Tik atsiradæ ðiame pasau-
lyje þmonës ëmë demonstruoti neiðmatuojamà agresijà bet ko-
kiø kitø protu apdovanotø bûtybiø atþvilgiu. Jie nepakenèia
jokios, net menamos konkurencijos. Visos protingos bûtybës,
egzistuojanèios greta jø, turi bûti arba sunaikintos, arba tap-
ti jø vergais. Kodël mes nutraukëme kovas ir supratome sa-
vo siekto tikslo beprasmiðkumà? Þmonës mums parodë, kur
buvome neteisûs. Jø siekis pavergti ar sunaikinti kitus buvo
iðreikðtas ðimtus kartø stipriau, negu numatë mûsø klaidin-
gas tikslas. Demiurgai jau tada pamatë, koks pavojus gresia
visai galaktikai, ir pabandë ðá pavojø neutralizuoti. Mums ne-
pavyko: þmonës pabëgo ir tapo planetos, uþdedanèios panèius,
kaliniais. Atrodë, kad pakaks to, jog màstantieji stebi ðià pla-
netà ir ið jos neiðleidþia þmoniø. Visi girdëjome apie ten siau-
èianèius karus. Neradusi kà uþpulti, ði rasë naikina pati sa-

170
ve. Dabar jø planetoje – septyni milijardai. Jei jie iðsilaisvins,
visi mes þûsime arba tapsime jø vergais. Þmoniø sukûrimas
yra didþiausia demiurgø klaida, ir tam, kad ji bûtø iðtaisyta,
mes pasiruoðæ paaukoti savo gyvybes…
Dabar stebintieji visi iki vieno buvo demiurgø pusëje. Þmo-
gus jiems atrodë didþiausia pabaisa. Tik isai ir sidargai, at-
rodo, neprarado tikëjimo Ardu.
– Dabar belieka atsakyti, kodël Baltojo rato valdovas ry-
þosi tokiems poelgiams, – tæsë demiurgø atstovas.
– Kaip tik norëjau papraðyti jûsø pereiti prie ðio klausi-
mo, – pertraukë já teismo pirmininkas. – Suþinojome, kokie pa-
vojingi þmonës, bet taip ir nesupratome, kodël jûs puolëte isø
planetà ir ðá konkretø þmogø.
– Taip, gerbiamas teismo pirmininke, bûtinai atsakysiu á
ðá klausimà, – tæsë jaudinanèià kalbà demiurgas. – Po pirmos
þmogaus kovos Eduro planetoje Baltojo rato valdovas gavo
duomenø, kad ðis þmogus genetiðkai identiðkas vienam ið pra-
diniø pabëgusiø egzemplioriø. Tai reiðkë, kad jis labai stip-
rus, todël pabus þymiai greièiau ir su laiku gali uþvaldyti já
priglaudusius planetos ðeimininkus. Tiesa, gerbiamas teisme,
ar jums neatrodo keista, kad dël ðio þmogaus isai staiga pa-
siryþo kovoti su visais màstanèiaisiais? Kokia jëga privertë kla-
nø vadus priimti ðá sprendimà ir ar apskritai jie veikë savo
noru? Þinant pradiniø egzemplioriø jëgas ir galimybes, að tuo
labai abejoèiau, – ðie þodþiai dar labiau nuteikë neigiamai þmo-
gaus atþvilgiu stebinèius bylà. – Baltojo rato valdovas nuspren-
dë veikti kuo greièiau, ir kol dar nevëlu, sunaikinti þemietá,
siekiant jam sukliudyti paþadinti gentainius. Bûtent todël, ið
dalies supanikavus, buvo imtasi tokiø neteisëtø priemoniø. Jei
gerbiamas teismo pirmininkas leis, að þodá norëèiau perduoti
Baltojo demiurgø rato valdovui, kuris iðsamiau paaiðkins mi-
nëtus ávykius ir suformuluos mûsø praðymus.
– Gerai, – sutiko teismo pirmininkas. – Tegul kalbà tæsia
baltasis valdovas. Dalyvaujantys byloje klausimus galës pateik-
ti vëliau.

171
 – Gerbiamas teisme, – pradëjo Baltojo demiurgø rato val-
dovas. – Norëèiau papildyti mûsø atstovo kalbà, atskleisdamas
savo iðgyvenimus tuo momentu, kai pasiryþau bet kokia kai-
na sustabdyti þmogø. Kaip þinote, praëjus kelioms dienoms
po þmogaus pasirodymo Eduro planetoje, að suþinojau apie jo
genetinio kodo atitikimà vienam ið pradiniø þmoniø egzem-
plioriø, o tiksliau Treagonui – objektui, gimusiam 128-am pa-
gal eilæ. Ðis asmuo pasiþymëjo nepaprastu valingumu, uþsi-
spyrimu ir agresyvumu. Jis buvo vienas ið pirmøjø þmoniø ly-
deriø, siekiantis pajungti savo valiai aplinkinius. Suþinojæs tai,
að suvokiau baisià tiesà – prabudæs þmogus gali suplanuoti
paþadinti savo gentainius ir, vykdydamas savo planus, gali pa-
jungti savo valiai ið pradþiø antrojo isø klano vadà bei jo ap-
linkà, po to ir visus likusiø klanø vadus. Laiko buvo labai ma-
þai, todël turëjau imtis ryþtingø veiksmø tam, kad uþkirsèiau
kelià katastrofai. Kaip matote, að pralaimëjau. Pralaimëjau ne
todël, kad tuo metu uþ þmogø bûèiau buvæs silpnesnis, bet
todël, kad, verèiamas aplinkybiø, negalëjau tinkamai paruoð-
ti visos misijos. Dabar matau, kad mano nuogàstavimai dël
þmogaus ir isø santykiø pildosi. Taip pat, jeigu teismas leis,
norëèiau padaryti pareiðkimà, kuris skirtas visiems isams, dar
nepatekusiems klastingo þmogaus átakai?
– Kiek daug ðioje byloje pareiðkimø. Kà gi, pateikite. Juk
negaliu vieniems leisti, o kitiems uþdrausti, – atsiliepë teis-
mo pirmininkas.
– Að savo ir visø Baltojo rato demiurgø vardu atsipraðau
isø rasës ir ypaè antrojo kalno nariø. Prisiekiu, kad sëkmin-
gai pasibaigus mano misijai, bûèiau nedelsdamas iðlaisvinæs
visus mûsø átakon pakliuvusius isus, paaiðkinæs situacijà ir at-
sidavæs jø malonën. Taip pat atsakingai pareiðkiu, kad að ir
tada buvau, ir dabar esu pasiryþæs paaukoti savo ir savo rato
nariø gyvybes tam, kad iðvengtume ir panaikintume grësmæ,
kurià kelia ðis þmogus, vadinamas Ardu, visoms galaktikos ra-
sëms. Dabar, pripaþinæ savo kaltæ, að ir mano rato nariai at-
siduodame isø klanø vadø malonei ir priimame ið jø bet ko-

172
kià bausmæ, su sàlyga, kad jie sutiks bûti patikrinti demiur-
gø, kaip geriausiø mentalinës átakos specialistø, siekiant iðsi-
aiðkinti, ar tikrai isø klanø vadai nëra uþvaldyti ðio þmogaus.
„Ákliuvot, paukðteliai, – pagalvojo baltasis demiurgø valdo-
vas. – Atsisakysite – sukelsite átarimø, kad ið tiesø esate uþ-
valdyti, o jei sutiksite – mano specialistai pasistengs padaryti
viskà, kad pripaþintumëte demiurgus savo valdovais“.
– Taip pat að norëèiau visø demiurgø vardu papraðyti ati-
duoti demiurgams þmogø, kad galëtume iðtirti ir nustatyti,
kaip reikëtø kovoti su ðia grësme, jeigu jie kada nors iðsilais-
vintø. Að baigiau, gerbiamas teisme.
– Norëèiau jûsø paklausti, – tarë isø teisëjas. – Kodël, prieð
imdamasis tokiø drastiðkø priemoniø, neperspëjote antrojo
klano vado? Gal nebûtø reikëjæ imtis jokios prievartos?
– Tam tiesiog nebuvo laiko. Þmogaus prabudimas vyko la-
bai sparèiai. Isai, kaip visi þinote, nepasitiki demiurgais, nors
að asmeniðkai manau, kad nepelnytai. Jie nebûtø patikëjæ ma-
no þodþiais, o kol bûtø iðnagrinëti árodymai, þmogus spëtø pa-
siruoðti. Jis jau tada buvo labai stiprus ir turëjo bûti puola-
mas netikëtai. Tik taip galëjome tikëtis sëkmës, – tvirtai at-
sakë baltasis valdovas.
– Aiðku, aèiû. Ar kas nors dar turite klausimø? – paklau-
së teismo pirmininkas. Nesulaukæs klausimø, tæsë. – Demiur-
gø praðymas bus svarstomas kità dienà, iðklausius visus da-
lyvaujanèius asmenis. Posëdis bus pratæstas rytoj tà paèià va-
landà.

Ardas mintyse nusiðypsojo. Demiurgai tikrai gerai pasisten-

gë. Visi stebintieji jo bijojo ir ðalinosi, o apie isus galvojo su
gailesèiu. Keista, kad jam niekas dar neskelbë karo. Staiga Ar-
dui á galvà ðovë dar viena mintis: „Manau, demiurgus dar rei-
kia pagàsdinti“. Prisiartinæs prie Baltojo rato valdovo, þmo-
gus nusiðypsojo ir taip tyliai, kad girdëtø tik ðis konkretus
asmuo, iðtarë:

173
 – Kaip manai, kiek reikia þmoniø, kad ið Baltojo rato kon-
troliuojamos sistemos Saulæ perkeltø á Geltonojo rato kontro-
liuojamà sistemà? Ir kaip galvoji, kiek po to liks gyvø baltøjø
ir geltonøjø demiurgø? Pamàstyk apie tai. Ðitie klausimai
jums gali bûti labai aktualûs.

Palikæs nuðèiuvusá ir þadà praradusá Baltojo demiurgø ra-

to valdovà, þmogus ðypsodamasis pasitraukë.

Centro planeta po keliø valandø

Ardas, kaip ir kiekvienà vakarà, vaikðtinëjo po miestà ir

màstë apie praëjusios dienos ávykius. Demiurgø pasiûlymas
iðtirti isus buvo neplanuotas ir jam labai nepatiko. Ðiek tiek
atsisakydami, ðiek tiek sutikdami su tokiu pasiûlymu aiðkiai
pralaimëtø. Apie sutikimà net neverta buvo svarstyti, nes kla-
nø vadai tai traktuotø kaip didþiausià áþeidimà, o, be to, tai
bûtø buvæ labai pavojinga. Nesiprieðinanèius vadus demiur-
gai galëjo pajungti savo valiai ir Ardas negalëtø jø apsaugo-
ti. Gerai tik, kad në vienas ið isø juo nesuabejojo ir nepasi-
davë apgaunami graþiø demiurgø þodþiø. Sidargai, kiek Ar-
das suprato, taip pat liko iðtikimi susitarimui. Daug kas pri-
klausys nuo jo rytojaus pasisakymo, o þmogus parengë kal-
bà tikrai ne blogesnæ nei demiurgai. Stebinèiøjø nuomonë vël
turës pasikeisti.
Kaip ir kiekvienà vakarà, Ardas ëjo pro aikðtæ, esanèià
maþdaug uþ kilometro nuo isø atstovybës. Ðá kartà aikðtë jam
iðkart pasirodë keista. Ji buvo kaþkokia nuðèiuvusi, nesima-
të jokiø praeiviø (kas nebuvo bûdinga Centro planetai), tik
uþ deðimties metrø nuo jo stovëjo penkios aiðkiai agresyviai
nusiteikusios figûros. Þmogus labai pasitikëjo savo jëgomis ir
nepuolë bëgti. Toks Ardo savæs vertinimas buvo labiau pa-
naðus á arogancijà kitø rasiø atþvilgiu ir tai vos nekainavo
jam gyvybës.

174
 Ardas priëjo arèiau ir paþino tris ið stovinèiøjø. Tai buvo
tie patys trys atlantai – Taronas, Tugoras ir Diras, dalyvavæ
Eduro planetos puolime kartu su Baltøjø demiurgø rato val-
dovu. Su pirmais dviem þmogus jau kovojo ir nesunkiai nu-
galëjo, treèiojo jis nepaþinojo, taèiau neabejojo lengvai já áveik-
siàs. Likusios dvi figûros neatrodë kaip atlantai. Jie labiau pa-
naðëjo á paprastus juodaodþius þmones. Tokio pat ûgio, tokio
pat sudëjimo ir galvos formos bei veido kontûrø. Nuo þmo-
niø juos skyrë labai giliai ádubusios akys ir keturios rankos.
Savo raumenimis ðie subjektai galëjo lygintis su antikos die-
vais, o jø laikysena aiðkiai bylojo apie viduje slypinèià jëgà.
Taèiau Ardas nebijojo – jis daug kartø kovojo su tokiais galià
spinduliuojanèiais padarais ir visuomet juos nugalëdavo. Ko-
dël dabar turëtø bûti kitaip? Þmogus atrodë ramus, ir net su-
pratæs kovos neiðvengiamumà, jis lëtai artëjo prie laukianèiøjø
bûrelio, visiðkai ásitikinæs savo pergale.
Visi penki puolë vienu metu, ir tik tada Ardas suprato vi-
sà padëties rimtumà. Veikdami drauge atlantai atkirto þemietá
nuo planetos energetiniø iðtekliø. Þmogus galëjo naudotis tik
savo kûno energija, o visi jo bandymai uþvaldyti aplinkos ener-
gijà nepavyko. Tiesà sakant, laiko eksperimentuoti Ardas ne-
turëjo. Keturrankiai puolë taip greitai bei judëjo taip energin-
gai ir þaibiðkai, kad þmogus visà savo dëmesá turëjo skirti ko-
vai su jais. Þemieèio prieðininkai puikiai valdë vidaus energi-
jà ir ðiuo aspektu bei savo greièiu ir jëga niekuo nenusileido
þmogui. Jei Ardas nebûtø visà gyvenimà kovojæs, jis nebûtø
galëjæs ilgiau pasiprieðinti puolantiesiems. Mëgstamas triukas
pakelti puolanèius á orà nepavyko. Keturrankiai ir atlantai
sëkmingai prieðinosi. Atlantai tiesiog neprileido þmogaus prie
iðorës energijos, o savo energijà patys tiekë keturrankiams.
Jø dalyvavimas kovoje apsiribojo tik retais tiksliniais energe-
tiniais smûgiais þmogui ir trukdymu pastarajam trauktis ar
imtis energetinës kovos metodø. Ardas negalëjo suformuoti
ðuolio vartø, nes tam jis taip pat neturëjo laiko. Negalëjo jis
ir pakilti á orà – tam intensyviai trukdë atlantai. Liko viena

175
galimybë – tiesioginë fizinë kova tol, kol ateis kokia geresnë
mintis ar pasitaikys geresnë proga. Atrodo, kad kovoje daly-
vavo ir demiurgai. Kaþkas bandë pramuðti Ardo mentalinæ ap-
saugà ir áteigti jam norà pasiduoti. Keturrankiai buvo neáti-
këtinai spartûs, bet kovoje nepatyræ. Jie daug kur trukdë vie-
nas kitam. Judëdamas Ardas sëkmingai sugebëjo uþsidengti
vienu puolanèiøjø kaip skydu nuo kito. Þmogus dar kartà pa-
sisuko ir iðvengæs vieno uþpuoliko smûgio atsidûrë prieð ið-
keltus kito kumðèius. Ardas vël pabandë pasinaudoti prieði-
ninko energija ir já parversti. Jis praleido deðinës virðutinës
rankos smûgá, paskutiniu momentu pasukæs liemená ir galvà,
ir èiupo rankà. Tokiu bûdu Eduro planetoje vykusioje kovoje
Ardas áveikë atlantà, bet keturrankis pasirodë vikresnis. La-
bai aiðkiai atsiskleidë padaro keturiø rankø privalumas – ne-
pataikæs virðutine deðine ranka, jis ið karto smûgiavo apati-
ne. Ardas nesugebëjo sugriebti praskriejusios virðutinës ran-
kos ir tik per plaukà spëjo blokuoti apatinës ir po to seku-
sius kitø dviejø rankø bei keliø smûgius. Ðoktelëjæs atgal,
þmogus paskutiniu momentu iðvengë kito prieðininko smûgio
galva. Nors Ardo kontrsmûgis buvo staigus, faktiðkai nema-
tomas iso ar net atlanto akiai, ir jis buvo lengvai atmuðtas
be jokiø didesniø pastangø. Jei keturrankiai bûtø nors kiek
labiau patyræ, þmogus neatsilaikytø në deðimties minuèiø. Da-
bar jis sugebëjo vengti puolanèiøjø, retkarèiais atmuðdamas
energetiná atlantø smûgá. Penktà ar ðeðtà kartà iðvengæs puo-
lanèio keturrankio, ðá kartà perðokdamas per jo galvà ir dar
pabandæs skrisdamas áspirti, Ardas atsidûrë uþ abiejø uþpuo-
likø nugarø. Tai buvo menka galimybë pakeisti kovos eigà,
kuri krypo þemieèiui labai nenaudinga linkme. Þmogus nepuo-
lë keturrankiø, o pasileido tiesiai prie atlanto, iki tol nekovo-
jusio su Ardu. Atlantas, pastebëjæs puolimà, spëjo suformuoti
energetinæ ietá ir stipriu, staigiu duriamuoju smûgiu pasitikti
atlekiantá þmogø. Ardas net nebandë trauktis ar iðvengti smû-
gio. Paskutiniu momentu jis krito ant þemës ir nuriedëjo tie-
siai atlantui tarp kojø. Atlantas buvo metru uþ Ardà aukð-

176
tesnis, todël manevras þemieèiui pasisekë labai lengvai. Ap-
stulbæs Diras prarado Ardà ið regëjimo lauko. Þemietis þino-
jo, kokia energija atlantai naudojasi kurdami apsauginius sky-
dus. Jis suformavo prieðingà energijos pluoðtà, atstumiantá
raudonodþiø naudojamà energijà, ir beveik be pasiprieðinimo,
riedëdamas prieðininkui tarp kojø, smûgiavo ið apaèios á di-
dþiulá atlanto vyriðkàjá pasididþiavimà. Smûgis buvo toks stip-
rus, kad tiesiog sutraiðkë ðá organà, sulauþë dubens kaulus
ir tik didþiulës bei laiku mobilizuotos vidinës energetikos dë-
ka Diras atlaikë smûgá. Kovoti ðis prieðininkas jau negalëjo.
Visas savo jëgas jis turëjo skirti gyvybei palaikyti ir suþaloji-
mams gydyti. Du likæ atlantai reagavo þaibiðkai. Jie prieð þmo-
gø suformavo energetinæ sienà, kurià Ardas galëtø veikti ne
maþiau kaip 10–15 sekundþiø. To pakaktø, kad Ardà pavytø
keturrankiai. Þmogaus planas pasprukti nepavyko, beliko kau-
tis toliau. Þemietis þinojo, kad antrà kartà tokio triuko atlik-
ti nepavyks. Diras vis dar netikëjo þmogaus galimybëmis, to-
dël nebuvo maksimaliai atidus. Kiti du atlantai jau buvo su-
sidûræ su Ardu anksèiau ir dabar nenorëjo apsigauti. Be to,
tokiems smûgiams atlikti buvo iðnaudojama nemaþai vidiniø
jëgø, ir Ardas taip jas ðvaistydamas galëjo iðsekinti savo ið-
teklius per keliolika minuèiø. Þmogus atsisuko á puolanèiuo-
sius ir staiga nusiðypsojo – jis sugalvojo dar vienà triukà, ðá
kartà skirtà keturrankiui. Þemietis nelaukë, kol prieðininkai
pribëgs. Pasinaudojæs, kad atlantø dëmesys buvo sukoncen-
truotas á energetinës sienos palaikymà, Ardas perskrido per
vienà puolantá keturranká ir atsidûrë tarp abiejø savo prieði-
ninkø. Pakelti didelius objektus ir atskraidinti á kovos vietà
Ardas nebûtø spëjæs, o, be to, ir atlantai tam trukdytø, ta-
èiau, uþdengtas nuo raudonodþiø akiø, jis galëjo sau ið po kojø
pasiimti smëlio ir blokðti prieðininkams á akis. Taip ir padarë.
Keturrankiai nesitikëjo tokios þmogaus klastos. Kiekvienas á
akis gavo porcijà smëlio ir abu þmogaus uþpuolikai laikinai
apako. Nors sutrikæ jie tebuvo ne daugiau nei penkias sekun-
des, to Ardui uþteko dar vienà prieðininkà iðvesti ið rikiuo-

177
tës. Ðoktelëjæs atgal, jis smûgiavo abiem kojomis á puolanèio-
jo padaro kelius. Keturrankio keliai buvo tokios pat struktû-
ros kaip ir þmogaus, o vidinës jo energijos nepakako atlaikyti
tikslaus ir sukaupto Ardo smûgio. Tokiu smûgiu þmogus tur-
bût bûtø sutrupinæs ir didþiulius betono blokus. Jei keturran-
kis laiku sureaguotø á ðá smûgá, jis bûtø galëjæs bent jau su-
koncentruoti vidinæ energijà á smûgio vietas ir bandyti já at-
remti. Dabar ðis kovotojas negalëjo nei paeiti, nei pastovëti.
Jis Ardui nebekëlë jokio pavojaus.
Þmogui beliko kovoti su trimis prieðininkais, taèiau ir jë-
gø þemietis turëjo maþiau. Ásiutæs antrasis keturrankis puolë
Ardà, smûgiuodamas visomis savo kûno dalimis: rankomis, ko-
jomis, galva, dubeniu, net peèiais. Ardas stebëjo tiesiog akyse
augantá prieðininko meistriðkumà. Ðis padaras, pasirodo, ga-
lëjo stulbinanèiai greitai tobulëti, taèiau þmogus vis dar buvo
pakankamai stiprus. Ardas atrëmë visus, net labiausiai neti-
këtus varþovo smûgius, ir keletà kartø perëjo á kontrpuolimà.
Ardas kovojo gudriau uþ keturranká padarà. Þmogus vienu
metu smûgiuodavo ir ranka á galvà, ir koja á prieðininko ko-
jà. Þemietis daþnai nukreipdavo uþpuoliko smûgius á ðonà ir
ið karto smûgiuodavo á ávairias prieðininko kûno dalis. Ardas
vis daþniau pakildavo á orà ir ten pakabëdavo vis ilgiau. Per
vienà pakilimà keturrankis turëdavo atremti iki aðtuoniø Ar-
do smûgiø kojomis ir rankomis ið ávairiausiø padëèiø. Þmo-
gus jau spëdavo prieð smûgá suformuoti energetiná kamuolá
ir já paleisti á prieðininkà. Vienà kartà Ardas panaudojo net
akustiná smûgá, kuris laikinai apsvaigino prieðininkà. Po to se-
kæ smûgiai rankomis ir kojomis pasiekë tikslà, ir tik dël ne-
átikëtinai geros koncentracijos keturrankis nebuvo nugalëtas
ir atsigavo. Taèiau kovos eiga jau pasikeitë. Atlantai matë, kad
kol þemietis galutinai nugalës savo prieðininkà, kova dar truks
daugiausia deðimt minuèiø. Todël jie nusprendë patys stoti á
kovà su þmogumi. Jie paruoðë savo ginklus ir paleidæ po uþ-
taisà á þmogø, kuriø jis sëkmingai iðvengë, nebetrukdë Ardui
pasinaudoti energetiniais gebëjimais. Nors þemietis vis dar ne-

178
galëjo pasiekti planetos energijos iðtekliø, bet atgavo visiðkà
savo energetinæ kontrolæ. Keturrankio likimas buvo aiðkus. At-
ðokæs atgal nuo eiliná smûgá praleidusio ir kiek apsvaigusio
prieðininko, Ardas suformavo didþiulá energetiná diskà ir pa-
leido já á prieðininkà. Diskas pataikë prieðininkui á galvà ir
sprogo iðskirdamas labai didelá kieká energijos. Po ðio sprogi-
mo keturrankio kûnas ir jo galva nulëkë á skirtingas puses.
Jei padaras nebûtø apsvaigintas, jis bûtø galëjæs iðvengti ar
pasiprieðinti tokiam puolimui, taèiau dabar Ardui beliko ko-
voti su dviem atlantais. Tai buvo patyræ prieðininkai, ir kova
uþsitæsë. Net po pusvalandþio abi ðalys vis dar kovojo, nepa-
tyrusios didesniø nuostoliø. Tugoras po sëkmingo þmogaus ið-
puolio nematë viena akimi, bet negalvojo trauktis. Kitas at-
lantas sëkmingai iðvengë visø smûgiø ir þmogaus triukø, to-
dël buvo sveikas. Ardas pradëjo silpti, jis iðnaudojo labai daug
jëgø ir negalëjo jø papildyti. Praleidæs Tugoro kardo kirtá, Ar-
das laikinai nevaldë vienos rankos. Rankos nervai buvo nu-
deginti ir reikëjo bent deðimties minuèiø jiems atsistatyti.
Þmogus tegalëjo tik veiksmingai gintis ir retkarèiais daryti ið-
puolius. Kovos eiga vël neþadëjo þemieèiui nieko gera. Staiga
gatvës, vedanèios á aikðtæ, kurioje vyko susirëmimas, gale pa-
sigirdo bëganèiøjø ðûksniai ir aikðtëje pasirodë minia isø ir
sidargø. Ðis vaizdas Ardui tuo metu atrodë maloniausias pa-
saulyje. Jis suprato, kad atsilaikë. Tolesná kovos beprasmið-
kumà suprato ir abu atlantai. Jie paèiupo savo suþeistus ben-
draþygius ir dingo tamsoje, palikdami þuvusio keturrankio la-
vonà. Ardas jø nepersekiojo. Jis buvo per daug pavargæs ir
nusilpæs, kad norëtø dar vienos kovos.

Centro planeta valanda anksèiau

Sidargø patelë þiûrëjo á prieð jà stovintá modifikuotà alorà

ir negalëjo patikëti savo akimis. Pirmiausia ji labai nustebo,
kai buvo praneðta, kad su ja nori susitikti modifikuotas alo-
ras. Taèiau dar labiau sidargë nustebo, kai ið sveèio iðgirdo,

179
kad ið tiesø jis yra ne aloras, o dvarvø þvalgas, seniai dirbantis
ðalia demiurgø. Skruzdþiø planetos valdovë pirmà kartà suti-
ko dvarvà, kuris atëjo ir prisipaþino, kas esàs. Sidargë kurá
laikà svarstë, ar liepti dvarvà nuþudyti, ar su juo pasikalbëti,
kol pagaliau nugalëjo ðiai patelei bûdingas smalsumas ir ji su-
tiko iðklausyti atëjûnà.
– Pakartok, gerbiamasis. Tu sakai, kad demiurgai sumanë
uþpulti þmogø. Kada jie tai darys? – netikëdama tuo, kà ið-
girdo, perklausë sidargë. Bûdama apsimestinai mandagi, ji ti-
këjosi iðkvosti ið savo rasës prieðo visà reikalingà informacijà
ir já nuþudyti, taèiau dvarvo þodþiai pakeitë visus Skruzdþiø
planetos sidargø valdovës planus.
– Taip, tu supratai teisingai. Demiurgai nusprendë pasi-
naudoti jiems naudinga màstanèiøjø nuomone ir pagrobti bei
sunaikinti þmogø. Man tik dabar pavyko iðsprûsti jiems ið aki-
raèio. Demiurgai centrinëje aikðtëje paruoðë þmogui pasalà.
Puolime dalyvaus du specialiai tam tikslui sukurti kovotojai,
trys geriausi jø atlantai ir du Baltojo demiurgø rato meist-
rai. Puolimas turëtø prasidëti netrukus arba jau vyksta, atsi-
þvelgiant á tai, kada þmogus pasirodys aikðtëje.
– Kodël manote, kad jis pasirodys? – vis dar nepatikliai
klausinëjo sidargë.
– Jis kiekvienà vakarà ten bûna. Demiurgai tai iðsiaiðki-
no, todël bûtent ten paruoðë spàstus, – kantriai aiðkino þval-
gas. Jis pakankamai ilgai dirbo imituodamas alorà, kad iðmok-
tø bûti kantrus su nesupratingais visatos padarais. Joks dvar-
vas, iðgirdæs tokià þinià, niekuomet negaiðtø laiko papildo-
miems klausimams ir skubëtø imtis veiksmø, o ði tamsi, bliz-
ganti ir dantyta bûtybë puola aiðkintis smulkmenø.
– Kodël jie mano, kad nugalës þmogø?
– Jø ekspertai apskaièiavo beveik ðimtaprocentinæ galimy-
bæ nugalëti. Atlantø ir tø galingø kovotojø komandos þmogus
faktiðkai neáveiks.
– Manai, jam reikia pagalbos? – paklausë sidargë, pagaliau
ásisàmoninusi visà naujienos rimtumà.

180
 – Taip, tik tai nebus lengva padaryti. Demiurgai numatë
toká variantà, tad jums ir isams paruoðë uþtvaros bûrius. Tam,
kad prasiverþtumëte pas þmogø, teks nugalëti visus su de-
miurgais atvykusius atlantus ir modifikuotus alorus. Að ne-
dalyvausiu kovoje, paskui ásimaiðysiu tarp lavonø ir apsime-
siu kontûzytu. Manau, niekas nepastebës. Jûs pasiruoðæ rizi-
kuoti ir padëti þmogui? – vis taip pat kantriai, bet jau skubë-
damas paklausë dvarvø þvalgas.
Sidargø valdovë ilgai nemàstë. Ji matë Ardà ir þinojo, koks
jis ið tiesø. Valdovës visai nepaveikë demiurgø graþbylystës.
Bûdama Skruzdþiø planetoje, ji matë, kaip Ardas sutiko pa-
siaukoti uþ ten esanèius sidargus ir susitikti su Skruzdþiø pla-
netos Protu, puikiai þinodamas, kad pastarajam panorëjus,
bus lengvai sunaikintas. Tai labai paveikë Skruzdþiø plane-
tos avilio valdovæ. Þmogus neprivalëjo padëti sidargams, jis ne-
buvo jiems nieko paþadëjæs ar skolingas, todël galëjo atsisa-
kyti, taèiau to nepadarë, o nuëjo á tikrà praþûtá. Toks pada-
ras negalëjo bûti blogas ir klastingas. Galbût gudrus, gal ðal-
takraujis, bet atsakingas ir nepaliekantis draugø nelaimëje.
Sidargë jautësi skolinga ir, dar bûdama Skruzdþiø planetoje,
nusprendë bet kuria kaina gràþinti skolà. Ji nedelsdama lie-
pë susisiekti su isais ir praneðti apie esamà padëtá bei visiems
kariams ruoðtis kovai. Kariai neabejojo jos pasirinkimu. Jie
galvojo taip pat kaip ir jø valdovë.
– Dar vienas klausimas, þvalge: kodël tu padedi þmogui? –
galutinai atmesdama visas abejones, paklausë Skruzdþiø pla-
netos sidargø valdovë.
– Viskas labai paprasta. Su þmogumi sudarëme sandorá. Jis
mums papasakojo apie jûsø sieká atsiimti gimtàsias planetas
ir jo paþadà jums padëti. Mes sutikome uþleisti planetas jums,
jei jis ir jo gentainiai padës mums pasiekti savo tikslà – uþ-
tikrinti ðios galaktikos saugumà nuo á jà galinèiø pasikësinti
svetimøjø. Mûsø sandorá patvirtino Kûrëjai, todël dabar mes
visi turime padëti þmogui.

181
 – Sakai Kûrëjai? Tie patys? Jie tikrai gyvi? Tai ne spëlio-
nës? – ðûktelëjo sidargë.
– Taip. Mûsø þiniomis, iki ðiol gyvi liko penki, nors gali
bûti ir daugiau. Su keturiais mes bendraujam ir gauname ið
jø nurodymus. Penktas yra padaras, tavo vadinamas Skruz-
dþiø planetos Protu.
Sidargë buvo ðokiruota. Ji kovojo su vienu ið sidargø Kû-
rëjø. Kodël jis puola savo vaikus? Taèiau ji labai greitai susi-
tvardë. Dabar ne laikas aiðkintis. Reikëjo veikti.
– Ar mes dar galësim kada nors apie tai paðnekëti vëliau? –
paklausë ji dvarvo labai susijaudinusi ir pamirðusi visà prie-
ðiðkumà ðio padaro rasei.
– Gal, jei susitiksim, gal tada að plaèiau papasakosiu ir apie
jø prieðus bei jø kûrinius, gyvenanèius jûsø gimtojoje galak-
tikoje, ir mûsø kovà su jais. Dabar, gerbiamoji, turiu skubëti.
Lauksiu mûðio vietoje.
Sidargai buvo pasiruoðæ ir þengë per valdovës atidarytus
artimojo ðuolio vartus. Iðëjæ prie isø atstovybës, jie sutiko ko-
vai pasiruoðusius ðios rasës karius ir kartu nuskubëjo centri-
nës aikðtës link.
Tai, kad buvo atverti ðuolio vartai, pastebëjo ir asmenys,
atsakingi uþ planetos apsaugà. Per kelias minutes nustatæ áë-
jimo ir iðëjimo koordinates, prie sidargø laivo ir isø atstovy-
bës pasiuntë po kelias deðimtis Centro planetos apsauginiø ka-
riø kiborgø, taèiau tie, atvykæ á paskirties vietas, neberado nie-
ko, kam bûtø galima pateikti klausimus. Tuo metu tyliomis
miesto gatvëmis centrinës aikðtës link skubëjo du ðimtai isø
ir sidargø kariø.

Pirmoji pasalà pajuto Skruzdþiø planetos avilio valdovë. Ji

sustabdë skubanèius karius. Iskikas ir Iskinas gerai þinojo ne-
átikëtinà savo sàjungininkø sugebëjimà atrasti pasalas, todël
visà vadovavimà procesijai perleido sidargei. Jei sidargai ben-
drosios sàmonës dëka veikë kaip vienas organizmas, tai isai
naudojosi specifine technine ryðio sistema, kas kiek trikdë

182
bendrus jø veiksmus. Sàjungininkai á prieká pajudëjo atsar-
giai ir neskubëdami. Kiekvienas karys ásijungë asmeniná ener-
getiná skydà ið prie kûno pritvirtinto modulio. Ðis skydas pui-
kiai saugojo nuo energetiniø ðûviø, sulaikydavo ar nuslopin-
davo artimojo poveikio energetiniø ginklø daromà þalà, ið da-
lies apsaugodavo savininkà nuo tiesioginio fizinio poveikio, ta-
èiau kitaip nei atlantø ar þmogaus kuriamos, vidine energe-
tika paremtos apsaugos, ðis skydas varþë judesius, tad var-
giai tiko greitam judëjimui. Be to, jis nelabai padëdavo arti-
mojoje kovoje ðaltaisiais ginklais. Ðá kartà kariams skydas
pravertë kaip niekada. Tik iðlindæ ið posûkio, sàjungininkai
sutiko kovai pasiruoðusius atlantus ir modifikuotus alorus.
Prieðai laukë bûrio, skubanèio á pagalbà þmogui, ir ðiam tik
pasirodþius paleido energetiniø uþtaisø salvæ, kuri turëjo pa-
daryti dideliø nuostoliø tiek isams, tiek sidargams. Planas ne-
pavyko, skydai puikiai atliko savo vaidmená. Artëjo artimo-
sios kovos metas. Atlantai, iðsirikiavæ trimis eilëmis, aklinai
uþtvërë visà gatvæ. Kitaip nei sàjungininkai, jie be jokiø ap-
ribojimø galëjo naudotis savo energetine apsauga, sudaryda-
mi sunkiai áveikiamà sienà. Modifikuoti alorai, be jokios tvar-
kos iðsidëstæ uþ atlantø nugarø, turëjo bûti rezervas, atre-
miantis prasiverþusias prieðø pajëgas. Sàjungininkai taip pat
laikësi savo áprastos taktikos. Isai, siekdami garbingos kovos
vienas prieð vienà, pagal seniausias tradicijas puolë netvar-
kinga minia. Sidargai savo ruoþtu naudojo tik Skruzdþiø pla-
netos avilio kariams bûdingà taktikà ir iðsirikiavo pleiðtu uþ
isø nugarø.

Skruzdþiø planetos avilio valdovë visada siekë bûti pirma.

Ðá kartà ji bëgo atskubanèiø Ardui á pagalbà sàjungininkø
prieðakyje, toli aplenkusi isø karius. Vaizdas, kurá, ápuolusi á
aikðtæ, pamatë valdovë, kiek sumaþino sidargës nuogàstavi-
mus. Þmogus buvo gyvas ir vis dar kovojo su dviem atlantais.
Demiurgø sukurti galingi kariai kovoje nedalyvavo. Vienas, at-
rodë, dar buvo gyvas, bet kitas tikrai þuvo, nes, tiesiogine to

183
þodþio prasme, prarado galvà. Su þmogumi kovojantys atlan-
tai, atrodo, realiai ávertino padëtá. Jie nutraukë kovà, nelauk-
dami, kol sidargø kariai perbëgs aikðtæ, ir surinkæ suþeistuo-
sius skubiai pasitraukë. Tiesà sakant, tas jø pasitraukimas
buvo labiau panaðus á bëgimà. Sidargai neturëjo jokiø gali-
mybiø pavyti dar neiðsekusiø atlantø kariø, todël net neban-
dë to daryti. Iniciatyvos persekioti nerodë nei isø vadai, ku-
rie lengviau atsiduso pamatæ Ardà gyvà ir beveik sveikà, nei
pats þmogus, kuris po kovos tenorëjo kiek pailsëti ir atsigauti.
– Aèiû tau, Skruzdþiø planetos avilio valdove. Pasirodei pa-
èiu laiku, mane beveik jau buvo prièiupæ, – praðneko Ardas.
Þmogus buvo pavargæs. Jo pasitikëjimui savimi buvo suduo-
tas labai didelis smûgis. Iki tol Ardas negalvojo, kad tarp màs-
tanèiøjø rasiø gali atsirasti kas nors pajëgus áveikti þemietá,
dabar gi ðià savo nuomonæ pakeitë ir pasiþadëjo ateityje bûti
atsargesnis ir ne toks arogantiðkas.
– Na dël ðito abejoju. Manau, prièiupti tave, net visiðkai
iðsekusá, ðie du pabëgæ atlantai neturëjo jokiø galimybiø. La-
bai jau stiprus tavo iðgyvenimo instinktas. Dël pagalbos ne-
dëkok: tu aukojaisi dël mûsø – mes padësim tau. Negalvok,
kad nemanau tau esanti neskolinga. Teko susikauti ir mums,
kai skubëjome pas tave. Patekome á atlantø ir alorø pasalà,
bet viskas baigësi laimingai. Pleiðto formos rikiuote pralau-
þëm jø gretas ir, kaip matau, spëjome laiku. O ðtai ir tavo bi-
èiuliai isai atbëgo.
– Sveiki bièiuliai, dëkui uþ pagalbà, – kreipësi Ardas á at-
skubëjusius Iskinà ir Iskikà.
– Nedëkok, þmogau. Tu – mûsø draugas ir sveèias. Tai mû-
sø garbës reikalas. Dabar gal greièiau gráþtam á atstovybæ. Ar
galëtum, Ardai, atidaryti ðuolio vartus?
– Dar galiu. O kaip sidargai, ar vyks su mumis? – paklau-
së Ardas avilio valdovës.
– Ne. Að atidarysiu ðuolio vartus tiesiai mûsø laivo link.
Sëkmës, susitiksime ryt teisme.

184
 Baigæ kalbas, Ardas ir sidargø avilio valdovë atidarë dve-
jus skirtingus artimojo erdvës ðuolio vartus. Per vienus á isø
atstovybës teritorijà pateko visi isai, kiti nuvedë sidargus prie
jø laivo. Kai tik sàjungininkai iðvyko, po penkiø minuèiø á cen-
trinæ aikðtæ atskubëjo planetos apsaugos kariai, kurie ir vël,
jau treèià kartà ið eilës, nieko neaptiko. Ðuolio vartø koordi-
nates planetos apsauga nustatë ganëtinai lengvai, taèiau tai
tyrimui nepadëjo, nes tiek isai, tiek sidargai nieko neaiðkino,
o kaltinimø jiems pateikti nebuvo dël ko. Atlantai taip pat ne-
buvo linkæ reklamuoti savo nakties þygiø, todël tyla ir paslap-
ties skraistë ðiuo atveju tenkino abi puses.

Centro planeta praëjus valandai

po Ardo ir keturrankiø kovos

– Kaip tai galëjo atsitikti, viskas buvo apskaièiuota. Balta-

sis valdove, kodël taip ávyko? Papasakok dar kartà, – praðne-
ko Raudonojo demiurgø rato valdovas.
– Ar atlantai dar nieko nepasakojo?
– Tik paèià esmæ. Atskubëjau pas tave viskà suþinoti. Ko-
dël nepavyko?
– Viskas prasidëjo labai gerai. Uþtvara buvo pastatyta lai-
ku. Þmogus buvo uþpultas taip, kaip mes ir planavome. Ta-
èiau, atrodo, kad mes dar kartà neávertinome þmogaus ir per-
vertinome savo kovotojus. Jis nugalëjo abu mûsø keturran-
kius ir vienà ið atlantø. Vienas keturrankis þuvo, atlantas la-
bai sunkiai suþeistas, – pradëjo pasakoti baltasis valdovas.
– Man atlantai gyrësi, kad jie beveik buvo nugalëjæ þmo-
gø, bet sutrukdë sidargai. Ar tiesa?
– Girtis jie gali kiek nori. Mano meistrai liudija, kad þmo-
gus vis dar buvo stiprus ir kova dar bûtø tæsusis ilgai. Jie ne-
galëjo pralauþti þmogaus mentalinio bloko, o tas faktas rodo,
kad jëgø þemietis turëjo pakankamai. Þemietis kaunasi labai

185
gudriai, atrodo, dar Þemëje jis buvo ganëtinai patyræs kovo-
tojas. Keturrankiai buvo já prispaudæ pradþioje, bet iðkilo jø
apmokymo trûkumai ir nepakankama kovos patirtis. Atrodë,
jie sparèiai mokësi susirëmimo metu, tad turi galimybiø tap-
ti geresniais kovotojais uþ þmogø. Tuo tarpu atlantai mane
nuvylë, – pyko baltasis valdovas.
– Kodël? Jie neprarado në vieno kario, – atsakë Raudono-
jo demiurgø rato valdovas.
– Bet pralaimëjo prieðininkui nelabai gausesniam, bet ge-
rokai energetiðkai silpnesniam, – piktinosi baltasis valdovas. –
Tik visiðkas nesugebëjimas improvizuoti pamaèius nematytà
sidargø ir isø kovos taktikà nulëmë dabartiná rezultatà. Mo-
difikuoti alorai, pasirodo, tinka tik musëms gaudyti. Þuvo dvi-
deðimt septyni ir dar dvylika suþeistø, ir tai nepaisant to, kad
kiekvienas individualiai ið jø buvo stipresnis uþ prieðininkus.
Jie parodë absoliutø nesugebëjimà kautis rikiuotëje ar prieð
prieðininkø drausmingà gretà. Kita vertus, sidargai mane nu-
stebino. Nemaniau, kad jie tokiø kariø turi.
– Mes anksèiau nebuvome susidûræ su Skruzdþiø planetos
sidargais. Pasirodo, kalbos, kad jie – geriausi jø rasës kariai,
ne ið pirðto lauþtos, – svarstë paðnekovas.– Nurimk, broli, gy-
venimas tæsiasi. Mums reikia apgalvoti tolesnius veiksmus. Ar
turi þiniø ið geltonojo? Jis neatvyko á teismà, nes kiek uþtru-
ko su Harato projektu, – paklausë raudonasis valdovas.
– Tu teisus, brolau. Tiesiog darysim iðvadas. Keturrankiø
projektà, manau, reikia tæsti. Kartu su atlantais jie sudaro vi-
sai neblogà komandà. Manau, tokie mums ateityje pravers.
Geltonasis valdovas atsiuntë þinià, kad Harato planetoje yra
ðiokiø tokiø nesklandumø. Nieko neáveikiamo, taèiau tam, kad
uþbaigtø projektà laiku, turi ir pats jame dalyvauti. Nepaklau-
sei atlantø, ar pëdsakø nepaliko?
– Klausiau, baltasis valdove. Viskas ðvaru. Planetos apsau-
ga neturës jokiø árodymø, o isai su sidargais, manau, tylës.
Vis tik mûsø átarimai pasiteisino: ðios dvi rasës veikia iðvien
ir abi yra þmogaus sàjungininkës. Bent tokia nauda ið ðios mi-

186
sijos. Perduosiu savo analitikams. Kà manai dël tolesnës teis-
mo proceso eigos?
– Vienas Kûrëjas teþino, raudonasis broli. Mes savo stip-
riausius argumentus atskleidëme, þmogus dar ne. Paþiûrë-
sim… Manau, mums reikëtø dar vieno atsarginio plano. Rei-
kia susitikti su kitais broliais ir aptarti susiklosèiusià situaci-
jà. Po teismo suðauksime susirinkimà.
– Visiðkai tau pritariu, baltasis valdove. Tu dalyvauk teis-
mo procese, o að informuosiu mûsø brolius. Reikës susitarti
dël tolesniø veiksmø eigos. Þmogus pasirodë bauginanèiai gy-
vybingas ir pavojingas. Jokiø garantijø, kad Harato projektas
pavyks. Dabar nuraminsiu atlantus ir perduosiu geltoniesiems,
kad padidintø modifikuotø alorø skaièiø. Manau, mums atei-
tyje prireiks visø kovotojø, kokius tik sugebësime sukurti. Gal
teisme verta atskleisti apie sidargø ir isø sàjungà? – susimàs-
tæs pasiûlë raudonasis demiurgas.
– Neverta, brolau. Apsijuoksime, nes neturime árodymø.
Gerai, baikim kalbëti apie tuos reikalus, einam kiek pasivai-
ðinti ir pailsëti.
Kaip ir po kiekvieno rimto pokalbio, demiurgai greitai pa-
mirðo visas problemas ir nuëjo pasilinksminti á gretimas pa-
talpas.

Centro planeta. 2016 metø geguþës 21 diena

– Gerbiamas teisme, – pradëjo savo kalbà Ardas, kuriam

tà dienà buvo suteiktas þodis. – Ðiame posëdyje jau iðgirdau
ávairiø nuomoniø apie save. Dëkoju draugams uþ gerus þo-
dþius ir oponentams uþ jø nuoðirdþiai iðsakytas abejones. Man
ganëtinai keista, kad byla, kurioje nagrinëjamas Eduro pla-
netos uþpuolimo, kurá ávykdë Baltojo demiurgø rato valdovas
su savo pagalbininkais, klausimas staiga virto þmoniø rasës
bei atskiro þmogaus teismu. Taèiau tebûnie taip. Manau, kad
að turiu atsakyti savo oponentams ir atskleisti ðiek tiek fak-

187
tø apie þmones, kuriø jie, net ir bûdami mûsø kûrëjai, neþi-
nojo. Prieð pradëdamas að norëèiau iðreikðti savo pagarbà de-
miurgø rasei ir oficialiai pareikðti, kad þmonës visada bus dë-
kingi uþ savo egzistavimà ir niekada nepamirð demiurgø in-
dëlio á dabartiná ðios rasës klestëjimà.
– Taigi, kiek suprantu, Jûs savo kalbà pradësite nuo atsaky-
mo á demiurgø pareiðkimus? – paklausë teismo pirmininkas.
– Taip, gerbiamas teismo pirmininke. Norëèiau pradëti nuo
duomenø apie pirmuosius þmones. Atvirai sakau, að tada dar
nebuvau gimæs ir tikrai negaliu pasakyti, kokie buvo pirmieji
þmonës. Galbût, pabrëþiu, galbût demiurgai, apibûdindami
mano rasës atstovus, yra teisûs. Taèiau iðkyla klausimas: ar
tas paèias iðvadas galime taikyti dabartiniams þmonëms? Negi
tokie neprilygstami ekspertai kaip Baltojo rato demiurgø
meistrai mano, kad individo elgesá lemia vien tik genetika. Jei
taip, að turiu praneðti jums naujienà – tai klaidingas teigi-
nys. Þmonijos istorijos raidoje buvo iðkilæs klausimas, kas dau-
giausia lemia individo elgesá: paveldëti genai ar aplinka, ku-
rioje þmogus auga. Prieð du ðimtus metø dar buvo galvoja-
ma, kad aplinka turi þymiai maþesnæ reikðmæ nei genetika ir
to meto þmonës turbût bûtø sutikæ su demiurgø pareiðkimais
ir iðvadomis. Taèiau po to ilgus metus sekæ tyrimai árodë vi-
sai kà kita. Þmogaus aplinka yra ne maþiau svarbi nei gauti
genai. Daugiau nei prieð 150 metø buvo aptikti keli þmonës,
kuriuos nuo maþens augino laukiniai gyvûnai, daugiausia vil-
kai. Tai buvo normaliai iðsivystæ þmonës, su tipine genø struk-
tûra, taèiau savæs þmonëmis jie nelaikë. Jie ir toliau galvojo,
kad yra vilkai. Todël ðie þmonës ir elgësi kaip tie gyvûnai:
vaikðèiojo keturiomis, nekalbëjo, nepriprato prie drabuþiø ir
pan. Nepadëjo jokia slauga ir net ilgalaikis buvimas tarp þmo-
niø. Taigi tuo metu suklestëjo atvirkðtinë teorija, árodinëjan-
ti, kad svarbiausias veiksnys, lemiantis þmogaus elgesá – ap-
linka, kurioje jis uþaugo ir gyveno. Stebëdami Þemës plane-
tà, jûs visiðkai sutiksite su ðiuo teiginiu. Þemës planetoje vyks-
tantys pokyèiai leidþia iðgyventi tik labai greitai prie aplin-

188
kos prisitaikantiems subjektams. Kai kada tokia adaptacija
ið esmës keièia gyvûno genetiná kodà. Manau, ne iðimtis ir
þmonës. Nemanau, kad daþnai aptinkate þmoniø su origina-
liu genetiniu kodu. Vadinasi, kiti mano rasës atstovai tam,
kad prisitaikytø, yra genetiðkai pasikeitæ. Jûs paklausite:
kaipgi að, juk demiurgai pasakë, kad manyje visiðkai atkar-
totas vieno ið pirmøjø þmoniø genetinis kodas. Atsakysiu –
yra dvi alternatyvos: að arba nesu visiðkai prisitaikæs prie
prieðiðkos Þemës aplinkos, arba gyvenu toje planetos vietoje,
kur ðiuo metu drastiðki pokyèiai nebûtini. Taèiau, gerbiamieji,
kiek nuklydau. Pratæsiu savo kalbà apie þmogaus elgesá le-
mianèius veiksnius. Bëgant laikui, stebëjimø metu mokslinin-
kai atkreipë dëmesá, kad tomis paèiomis sàlygomis augæ ir pa-
kliuvæ á analogiðkas situacijas þmonës labai retai elgiasi vie-
nodai. Kilo klausimas: jei teisinga paskutinë teorija, kodël jø
elgesys nëra identiðkas. Vienintelis paaiðkinimas, kuris vëliau
buvo pagrástas moksliniais tyrimais, yra tas, kad në vienas
ið ðiø veiksniø – genetika ar aplinka – nëra lemiamas þmo-
gaus elgesiui. Þmogaus poelgius lemia abu ðie veiksniai kar-
tu ir abu jie yra vienodai svarbûs. Taigi ið ðio seka dvi iðva-
dos: pirma – dabartiniai þmonës nëra tokie kaip jø protëviai,
ir net genetiðkai identiðkas þmogus nebûtinai elgsis taip, kaip
elgësi jo pirmtakas. Dar viena, galbût svarbesnë iðvada, kuri
kartu yra ir klausimas – ar tikrai tik pirmøjø þmoniø prigim-
tis lëmë tà elgesá, kurá apibûdino demiurgai, ar neturëjo tam
átakos aplinka, kurioje jie atsidûrë. Pagrásdamas savo teiginius,
að visiems màstantiesiems atskleisiu dar vienà savybæ, kurià
turi þmonës ir kurios neávertino ar nepastebëjo mûsø kûrë-
jai, – Ardas trumpam atsikvëpë ir tæsë. – Tai laisvës troðki-
mas. Þmonës – tai sutvërimai, kuriems pati didþiausia gyve-
nimo vertybë yra laisvë. Jie niekuomet, pabrëþiu, niekuomet
nebus vergai. Dël ðios vertybës þmonës gali kovoti, aukotis ir
mirti. Net nepasiekæ jos patys, jie su dþiaugsmu paguldys gal-
vas, kad tik laisvi bûtø jø vaikai. Turbût þmones galima uþ-
kariauti ir pavergti, tuo labiau kai jie gyvena planetoje, uþ-

189
dedanèioje panèius, bet pavergta bus tik ði þemieèiø karta.
Kiekvienoje kartoje atsiras lyderiø, vedanèiø savo gentainius
á kovà uþ laisvæ. Jei kam pavyks okupuoti Þemæ, jie turës bû-
ti pasiruoðæ kovoti su kiekvienu planetos gyventoju ir laimë-
jæ niekada negalës jaustis saugûs, kol gyvens nors vienas þmo-
gus. Net pavergtas ir sugniuþdytas þemietis gali pakilti kaip
feniksas ið pelenø ir vël griebtis ginklo. Manau, tai buvo bû-
dinga ir pirmiesiems þmonëms, o jie sukilo tik todël, kad Kû-
rëjai norëjo juos matyti klusniais vergais. Tai buvo ne noras
pavergti aplinkinius, o noras bûti laisviems. Tik ðis noras ver-
të juos sukilti ir kovoti. Demiurgai klaidingai vertino ir iki
ðiol vertina savo kûrinius. Jie bûtø pasiekæ daug daugiau, jei
su þmonëmis bûtø kalbëjæ kaip su lygiais ir pasiûlæ ne vergø,
bet partneriø vaidmená. Þmonës visada iðtikimi savo sàjungi-
ninkams ir vykdo jiems duotà þodá.
– Aiðku, – pertraukë teisëjas demiurgas. – Dabar norëtu-
me kiek daugiau suþinoti apie jus asmeniðkai: apie jûsø su-
gebëjimus ir apie klastà, kurià jûs parodëte kovodamas Edu-
ro planetoje.
– Kà gi. Mano sugebëjimai galëtø atitikti tuos, apie kuriuos
jums praneðë baltasis demiurgas. Taèiau, vertindamas ðias ap-
linkybes, norëèiau pabrëþti vienà niuansà: þmonës neágauna
sugebëjimø automatiðkai, juos visada reikia lavinti. Þmogus
visko turi iðmokti, o að neturëjau galimybiø daug mokytis. Ne-
paisant to, að pabandysiu iðsamiai atsakyti á jûsø klausimà.
Ðiuo metu að puikiai valdau vidinæ energetikà, taip pat ne-
blogai perpratau telekinezës principus. Kuriam laikui galiu at-
siplëðti ir sklæsti virð planetos pavirðiaus, o mentalinëje sri-
tyje sugebu apsisaugoti nuo paðalinës átakos, taèiau tikrai ne-
galiu kà nors paveikti ar pajungti savo valiai, savarankiðkai
keliauti ar kovoti nefiziniame lygmenyje. Kai kada man pa-
vyksta blokuoti prieðininko nervø làsteles, taèiau tik tuo at-
veju, jei esu gerai susipaþinæs su jo struktûra. Apibendrinda-
mas galiu tvirtai pasakyti, kad energetikà valdau kaip geriau-
sias atlantas, mentalinëje apsaugoje nenusileidþiu bet kurio

190
rato demiurgø valdovui, mentalinës prievartos srityje nieko
neiðmanau, net neþiau, nuo ko reikëtø pradëti. Esu geras ko-
votojas, bet tik tiek – toli graþu ne toks pavojingas ar klas-
tingas, kaip mane apibûdino gerbiamas demiurgø atstovas.
Ardas kiek palaukë stebëdamas aplinkinius. Matësi, kad
jo þodþiai apramino stebinèiuosius. „Vadinasi, pasirinkta stra-
tegija yra veiksminga, – pagalvojo þmogus. – Galima tæsti ir
toliau.“
– Dabar norëèiau kiek pakalbëti apie kovà Eduro planeto-
je. Èia að galiu pateikti analogijà – màstanèiøjø kovà su si-
dargais ir pasalà galaktikos centre. Jei neklystu, visas pasa-
los planas buvo sugalvotas vabariø, kuriems priklauso ir ðio
teismo pirmininkas. Taèiau niekam ið màstanèiøjø niekada net
mintis nekilo apkaltinti ðià rasæ klasta ar negarbingumu. Tai
visiðkai suprantama ir natûralu, juk ðis planas buvo puiki ka-
rinë gudrybë, kuria reikia didþiuotis, o ne jos gëdytis. Taigi
ir mano elgesys buvo ne kas kita, o tik paprasta kovos gud-
rybë. Atsiþvelkime á tai, kad mane pakvietë á antrojo isø kla-
no vado rûmus ir að atvykau, nesiprieðindamas ir nepulda-
mas atlantø, pasiøstø pas mane. Nors turiu pasakyti, kad jie
elgësi labai áþûliai, tad turëjau sukaupti visà savo kantrybæ.
Atvykæs á rûmus, pamaèiau demiurgø vykdomà agresijà prieð
mano draugus ir tiesiog turëjau stoti á kovà bei pamëginti ið-
laisvinti klano vadà ir jo aplinkà. To reikalavo mano garbë ir
pagarba isams, todël að stojau á kovà, nepaisydamas to, kad
prieð mane buvo deðimt demiurgø meistrø, baltasis demiur-
gø valdovas ir deðimtys atlantø. Vienintelë iðeitis pergalei pa-
siekti buvo ne klasta, kaip èia bandoma traktuoti, o kovinë
gudrybë, skirta atitraukti dëmesá. Ðiuo atveju jei klasta kal-
tinate mane, turite apkaltinti ir vabarius. Man pavyko iðlais-
vinti draugus ir tuo að labai dþiaugiuosi, nes jei nebûtø pa-
vykæ, nemanau, kad mes nagrinëtume ðá atvejá. Jeigu atvirai,
nemanau, kad màstantieji apie tai kada nors bûtø suþinojæ.
Jûs galite tikëti demiurgais, bet faktai akivaizdûs. Jie jau kar-
tà akivaizdþiai paniekino visas màstanèiøjø taisykles ir áþû-

191
liai apgaudinëjo. Þinoma, ðá melà jie bando pateisinti kilniais
tikslais, bet melas, nors ir dël kilniø tikslø, vis tiek lieka me-
lu. Vienà kartà pamelavæs dël kilniø tikslø, kità kartà gali me-
luoti susigalvojæs tikslus, kurie tik tau vienam atrodo kilnûs,
ir tada apgaudinëti tampa áprasta. Ar ne taip dabar elgiasi
demiurgai? Ar tikslas sunaikinti, ar turbût labiau iðtirti ma-
ne ir vël uþvaldyti þmones jiems netapo visaapimanèia mani-
ja, dël kurios galima ne tik meluoti, naudoti mentalinæ prie-
vartà prieð kitus, bet ir lauþyti bet kokias taisykles, kurios
yra svarbios màstantiesiems. Ðiuo atveju aktualus dar vienas
klausimas: ar tikrai demiurgams að toks svarbus, kad apsi-
saugotø nuo þmoniø. Ar nëra taip, kad, pasinaudojæ mano ge-
netinio kodo ypatumais, jie nusprendë suþinoti, kodël þmonës
netapo jø vergais ir nori sukurti tikrai universalø kará-þmo-
gø, taèiau visiðkai priklausomà nuo demiurgø valios. Manau,
màstantieji turëtø pagalvoti, ar, atidavæ mane iðblyðkëliams,
neáduos kartu ir ginklo, kuris vëliau gali bûti sëkmingai nu-
kreiptas prieð juos paèius. Prisimenant demiurgø karà, nerei-
kia labai lakios fantazijos, kad ásivaizduotum baltojo valdovo
nupieðtà koðmarà, kurá reguliuoja ir nukreipia galaktikos val-
dovai demiurgai. Be to, dar kai kà norëèiau pasakyti pamàs-
tymui: ar bent vienas ðioje salëje sëdintis ásivaizduoja, kad,
esant analogiðkoms aplinkybëms, taip pat galëtø pasielgti isai?
Manau ne, nes tai tiesiog neámanoma. Isai visada veiktø at-
virai, ir bûtent tuo jie ir skiriasi nuo demiurgø. Tai toks pat
skirtumas kaip tarp garbingumo ir klastos, tiesos ir melo.
– Norëèiau nutraukti þmogø, – tarë demiurgø teisëjas. –
Jo kalba nelieèia bylos esmës, o á klausimà jis jau atsakë. Tu-
riu dar kelis klausimus, bet prieð tai noriu þmogaus ir kole-
gø teisëjø sutikimo ájungti aparatûrà, fiksuojanèià kalbanèiojo
melà.
– Að sutinku, man nëra ko slëpti, – atsakë þmogus.
– Teismas taip pat neprieðtarauja, – atsiliepë teismo pir-
mininkas, apþvelgæs savo kolegas.

192
 – Taigi, þmogau, – ájungus aparatûrà pradëjo demiurgø tei-
sëjas. – Ar tu esi sudaræs kokià nors sutartá su sidargais ir
kodël jie tau padëjo Eduro planetoje?
– Su sidargais jokios sutarties nesudarinëjau. – „Kvaily, –
pagalvojo þmogus. – Sutartys sudaromos tik su jø patelëmis,
o patys sidargai nieko nelemia“. – Jie man padëjo tikriausiai
todël, kad taip jiems liepë avilio valdovë. Tiksliø avilio valdo-
vës paskatø að neþinau ir jomis nesidomëjau. – „Ðiaip að do-
mëjausi valdoviø tarybos paskatomis, o ði jauna sidargë per
daug smulkus objektas, kad man rûpëtø, kà ji galvoja“, – min-
tyse tæsë þmogus. – Manau, jûs patys galësite paklausti sidar-
gø, kodël jø rasës atstovai nusprendë man padëti Eduro pla-
netoje.
– Ar atsakymas teisëjà tenkina? – paklausë teismo pirmi-
ninkas demiurgø teisëjà.
– Taip. Noriu paklausti dar vieno dalyko: ar tu, þmogau,
nesi savo valiai pajungæs në vieno isø klano vado?
– Tvirtai atsakau: në vieno isø klano vado að nesu pajun-
gæs savo valiai ir net nebandþiau to daryti.
– Na ir paskutinis klausimas, – tæsë demiurgø teisëjas. –
Ar gali apgauti èia esanèià aparatûrà, fiksuojanèià kalbëtojo
melà?
– Ne, kadangi að sakau tik tiesà. Manau, kad melà jûsø
aparatûra ið karto atpaþintø, – „Negi að meluoju…? Juk ir
dabar sakau tikrà tiesà. Në karto nemelavau. Pats kaltas, kad
uþduodi nevienareikðmius klausimus“, – kalbëdamas galvojo
þemietis. – Be to, naudodamasis proga, kad ájungta tokia apa-
ratûra, að noriu pareikðti, jog demiurgai be reikalo manæs bai-
minasi, ir að prisiekiu, kaip priimta mano gimtinëje, kad në
pirðtu nepaliesiu në vieno demiurgø rasës atstovo. – „Pirðtu
gal ir nepaliesiu, – galvojo Ardas. – Taèiau dël kitko dar pa-
þiûrësime. Bet jie tegul narplioja prasmes, juolab kad ðis pa-
reiðkimas yra toks skambus ir vieðas“. – Be to, norëdamas nu-
raminti visus màstanèiuosius, pareiðkiu, kad nesiruoðiu jokiais
bûdais vengti gráþimo á savo gimtàjà planetà.

193
 Aparatûra në karto neuþfiksavo melo. Demiurgø atstovai
atrodë kiek nusivylæ, bet ði rasë mokëjo priimti bet kokias ne-
sëkmes per daug nesisielodama. Taigi ði menkutë nesëkmë jø
taip pat neiðmuðë ið vëþiø. Stebintieji savo ruoþtu atsikratë
tø slogiø minèiø, kurias jiems sukëlë demiurgø kalba. Þmo-
gus pasirodë esàs atviras ir tiesus, nevengiantis atsakymø ir
nemeluojantis. Jo kalba ir paaiðkinimai buvo logiðki, net pa-
reikðti átarimai demiurgams buvo ne maþiau veiksmingi, ne-
gu anksèiau mesti iðblyðkëliø átarimai paèiam þmogui. Stebin-
èiøjø nuomonë vël keitësi ir darësi vis palankesnë Ardui.
Visiems skirstantis, Baltojo rato demiurgas su neapykanta
þvelgë á þmogø. „Gudrus padaras, – galvojo demiurgas. – Gra-
þià kalbà iðrëþë. Kà jis mano apkvailinti su savo reveransais?
Matyt, kaip nors ásigudrino apgauti melà fiksuojanèià apara-
tûrà. Papraðysiu Þaliojo rato iðtirti þmogaus kalbà. Jie geriau-
si diplomatijos þinovai ir oratoriai. Reikia pripaþinti – gàsdina
mane ðitas þmogus. Mano specialistai perdavë, kad þemieèio
grasinimas permesti vienos sistemos Saulæ á kità sistemà yra
realus ir, bendrai veikiant keliolikai milijonø þmoniø, gali bûti
ávykdytas. Ádomu, ar jis grasino rimtai, ar èia vël tik eilinë ap-
gaulë? Ar galima susigaudyti tokio, taip lengvai ir átikinamai
meluojanèio subjekto þodþiuose? Kûrëjai teþino, kada jis sako
tiesà, o kada ne. Gal kuris brolis kà nors sugalvos? Matau,
mums net labai reikia naujo veiksmo plano. Jei já gràþins á tà
patá laikà, haratø puolimas gali ir nepavykti.“

Centro planeta. 2016 metø geguþës 22 diena

– Pradësime ðios dienos teismo posëdá, – procesà pradëjo

pirmininkas. – Þodis suteikiamas sidargø rasës atstovei.
– Gerbiamas teisme, – pradëjo savo kalbà Skruzdþiø pla-
netos sidargø valdovë. – Manau, ði diena mano ir màstanèiø-
jø rasëms yra istorinë. Nepaisant praeities karo ir nuoskau-
dø, pirmà kartà visi kartu dalyvaujame taikiame vienos pro-

194
blemos sprendime. Naudodamasi proga að pareikðiu, kad si-
dargiø taryba, atstovaujanti visiems aviliams, esamomis sàly-
gomis siûlo màstantiesiems taikà bei ekonominá, techniná ir
kariná bendradarbiavimà.
Tai buvo eilinë bomba. Në vienas màstantysis nesitikëjo,
kad galingi prieðai, kuriø visi taip bijojo, staiga pasiûlys tap-
ti draugais. Stebintieji vël sujudo, visi buvo nustebæ ir kartu
dþiaugsmingi. Jiems nebereikës bijoti praëjusio karo baisumø
pasikartojimo, tuo labiau kad visi þinojo, jog sidargai nëra sil-
pnesni uþ Màstanèiøjø sàjungà nei technologijø srityje, nei ka-
riø skaièiumi.
– Mes pasiryþæ keistis esamomis technologijomis, pasira-
ðyti prekybines sutartis tiek su visa sàjunga, tiek su atskiro-
mis jos dalimis, padëti sàjungai ar atskiroms jos narëms ko-
voti su bet kuriais prieðais, – tæsë sidargë. – Þinoma, jums kils
natûralus klausimas, kodël mes taip elgiamës. Að jums paaið-
kinsiu, kiek papasakodama mûsø istorijà. Mes atvykome ið
gretimos galaktikos. Kalbant tiesà, mus ið gimtøjø planetø tie-
siog iðvarë rasë, pavojingesnë uþ beveik visas èia esanèias. Ji
vadinasi dvarvais. Kuo dvarvai taip pavojingi? Dvarvai – tai
beformis protoplazmos gabalas, kuris gali ágauti bet kokià ið-
vaizdà. Jis gali tapti medþiu, gyvûnu, sidargu ar bet kuriuo
ið màstanèiøjø. Manëme, kad sulaikëme dvarvø skverbimàsi
dar keliose mums likusiose sistemose gretimoje galaktikoje, ta-
èiau paskutiniai ávykiai parodë, kad jie pakeitë skvarbos kryptá
ir verþiasi pas jus. Visi tikriausiai girdëjote apie keistà ávyká
Eduro planetoje, kai buvo atsitiktinai iðaiðkintas padaras, at-
rodæs kaip isas, bet ið tikrøjø ne isas. Tai buvo dvarvas. Jie
jau tarp màstanèiøjø, ir kai ðie padarai puls atvirai, pasiro-
dys, kad dvarvai uþëmæ visus svarbiausius jûsø postus ir jûs
negalësite pasiprieðinti. Mes nenorime bûti apsupti dvarvø ið
visø pusiø, todël jums siûlome sàjungà.
Salë ðurmuliavo. Tai buvo dar vienas stulbinantis pareið-
kimas. Màstantieji neteko vieno prieðo, bet atsirado kitas, kur
kas pavojingesnis. Stebintieji teismà pradëjo panikuoti. Taèiau

195
teisëjai buvo tikri savo amato meistrai ir maþai kas galëjo ið-
muðti juos ið vëþiø. Teismo pirmininkas padëkojo Skruzdþiø
planetos sidargø valdovei ir papraðë papasakoti tai, kas susi-
jæ su ðia byla.
– Gerai, gerbiamas teisme, pereisiu prie konkreèiø, ðià bylà
lieèianèiø faktø. Daugelis, kas domëjotës sidargais, þinote, kad
mûsø rasë pasiþymi mentaliniu atsparumu iðoriniam povei-
kiui bei bendrosios sàmonës buvimu. Taèiau, be to, sidargai
turi dar vienà labai naudingà savybæ – gebëjimà keliauti ir
bûti nefiziniame lygmenyje. Ðioje srityje mûsø patelës nenu-
sileidþia demiurgø meistrams. Þinoma, kad gebëjimas keliau-
ti nefiziniame lygmenyje atveria labai plaèias galimybes þval-
gybai, kà, tiesà sakant, sidargai labai sëkmingai vykdë. Þmo-
gui atsiradus Eduro planetoje, mes apie tai suþinojome tà pa-
èià dienà. Taip pat ganëtinai greitai suþinojome ir iðblyðkëliø
planus þmogaus atþvilgiu. Demiurgai neþinojo, kad mes val-
dome nefizinio lygmens keliones, todël tuo metu nesisaugo-
davo ir visi jø planai mums buvo atviri. Dabar jums belieka
atskleisti tikruosius demiurgø planus þmogaus atþvilgiu.
– Mes prieðtaraujame, gerbiamas teisme. Negalima pasiti-
këti ilgameèiais prieðais, kurie neárodë savo gerø ketinimø. Vi-
sos jø kalbos gali bûti sakomos tik tam, kad màstanèiuosius
tarpusavyje sukirðintø. Tad tegul jos lieka slaptomis ir bûna
skirtos tik valdanèiø màstanèiøjø tarybai, – papraðë demiur-
gø atstovas.
– Prieðtaravimas atmestas, sidargø liudijimas gali bûti
svarbus ðios bylos sprendimui, – atðovë teismo pirmininkas
ir paragino sidargø avilio valdovæ tæsti.
– Taigi, gerbiamasis teisme, – toliau kalbëjo sidargë. – De-
miurgai apsidþiaugë aptikæ þmogø, genetiðkai identiðkà pra-
diniams egzemplioriais, ir sugalvojo já iðtirti, rasti trûkumus,
lemianèius nepaklusnumà, ir sukurti paklusniø demiurgams
kariø-þudikø armijà. Su ta armija jie planavo tæsti atidëto
svarbiausio ðios rasës tikslo ágyvendinimà. Þinoma, tokie mûsø

196
þodþiai gali bûti sutikti nepatikliai, todël mes siûlome galimy-
bæ juos patikrinti. Mûsø rasë sukûrë technologijà, atpaþástan-
èià melà ne kalboje, o mintyse. Ði technologija gali skaityti
kalbanèiojo mintis ir nustatyti tikràjà tiesà. Mes siûlome bal-
tajam demiurgø valdovui sutikti bûti patikrintam ðiuo abso-
liuèiu melo detektoriumi, siekiant nustatyti tikruosius jø ke-
tinimus þmoniø atþvilgiu.
Tarp stebinèiøjø ásivyravo mirtina tyla. Sidargë savo pa-
siûlymu faktiðkai atgræþë demiurgø ginklà prieð juos paèius
ir pasiekë nemenkesná psichologiná efektà. Sutikti demiurgai
bijojo, nes taip galëjo bûti iðaiðkintas jø melas, be to, techno-
logija galëjo bûti dar pavojingesnë, nei nurodë kalbanèioji. At-
sisakymas faktiðkai reiðkë melo pripaþinimà, o tai sumenki-
no visus ankstesnius demiurgø þodþius.
– Pasakosiu toliau, nes, kaip matau, atsakymo á savo pa-
siûlymà greitai nesulauksiu, – tæsë sidargë. – Valdoviø tary-
ba, suþinojusi apie demiurgø planus, nusprendë jiems sukliu-
dyti ir iðgelbëti þmogø. Þinoma, bûta nemaþai savanaudiðkø
paskatø – mes tikrai ateityje nenorëjome susidurti su mirtá
neðanèiais demiurgø kûriniais, tegu net po to, kai jie pribaigs
visus likusius màstanèiuosius. Á Eduro planetà buvo iðsiøsta
kovinë grupë, kuri sutrukdë atlantams uþpulti þmogø dar lau-
ke ir po to mentaliniu bûdu trukdë baltojo demiurgø rato val-
dovui nukreipti visà savo dëmesá tik á þemietá. Taèiau turiu
priminti, kad kovinës grupës vadovë pasakë þmogui, kas jo
laukia ir siûlë jam bëgti, taèiau jis atsisakë ir nuskubëjo gel-
bëti jam prieglobstá suteikusiø isø.
Ardas ðyptelëjo, pamatæs, kaip á tai sureagavo isai. Jie tie-
siog nuðvito. Ardas jiems anksèiau niekuomet nepasakojo sa-
vo pokalbiø su sidargais, ir jie neþinojo, kad þemietis, dar prieð
áeidamas á rûmus, þinojo apie gresiantá pavojø. Jø nuomone,
Ardo poelgis, kai þmogus, bûdamas neásipareigojæs ir þinoda-
mas apie grësmæ, puolë jiems padëti, vertas didþiausios pa-
garbos. Niekas net nepagalvojo, kad ið tiesø Ardas tiesiog ne-

197
turëjo kitos vertingos alternatyvos, tad jam teko kovoti. Jei
tuo metu jis bûtø galëjæs saugiai pasitraukti, nepatenkant kie-
no nors globon, kaip siûlë sidargai, jis bûtø pasinaudojæs to-
kia galimybe. Atrodë, kad ðis faktas sukëlë teigiamø emocijø
net isø teisëjui.
– Taigi, gerbiamas teisme, demiurgai uþpuolë isus ne to-
dël, kad iðvengtø þmogaus grësmës, o todël, kad galëtø su-
kurti paklusnià þmoniø rasæ ir jà panaudoti prieð visus liku-
sius galaktikos gyventojus. Praðome teismo atsiþvelgti á mû-
sø þodþius ir patenkinti isø atstovø praðymà. Taip pat norë-
tume pabrëþti, kad þmogus mums padarë garbingo ir pasiau-
kojanèio asmens áspûdá, todël simpatizuodami jam ir isø ra-
sei bei þinodami tikrus demiurgø këslus, mes neleisime per-
duoti þmogaus demiurgams ir bet kokiame konflikte tarp isø
ir demiurgø remsime isus.
Klausimø niekas neturëjo. Demiurgams toks posûkis bu-
vo netikëtas, ypaè pasiûlymas iðsitirti melo detektoriumi, ir
jie nusprendë nebeaðtrinti situacijos. Teismas suteikë teisæ ða-
lims trumpai pasisakyti, todël tiek isai, tiek demiurgai patei-
kë savo jau minëtø argumentø santraukà ir pakartojo jau ið-
dëstytus praðymus. Naujø árodymø ir argumentø niekas ne-
turëjo. Praneðæs apie posëdþio pabaigà, teismo pirmininkas pa-
skelbë, kad kità dienà bus skelbiamas sprendimas. Ardas klau-
sësi kalbø probëgomis. Jis buvo labiau susikoncentravæs ties
savomis mintimis. Demiurgø argumentai ðioje byloje nebuvo
lemiami, ir þmogus tai puikiai suprato, kaip suprato ir tai, kad
teismas vargiai ar patenkins isø praðymà. Blogiausia, kas ga-
li nutikti, yra tai, kad teismas, nors ir neperduos jo demiur-
gams, bet gali pareikalauti ið karto po teismo keliauti á Þe-
mæ. Tuo tarpu Ardui reikëjo dar nors poros mënesiø, kad ga-
lutinai paruoðtø bazæ Eduro planetoje. Þmogus ëmë svarstyti
visus ámanomus teismo sprendimo variantus, kol galiausiai
jam nusibodo. Ardas nusprendë nebekvarðinti sau galvos ir
tiesiog palaukti teismo sprendimo.

198
 Centro planeta. Tos paèios dienos vakaras

– Sveikas, þmogau, turiu tau þiniø, – kalbëjo prieð Ardà sto-

vintis modifikuotas aloras, kuris, kaip þemietis girdëjo ir da-
bar jautë, ið tiesø buvo dvarvø þvalgas.
– Malonu vël matyti dvarvø atstovà, – atsakë þmogus. –
Kas nutiko ðá kartà?
– Nieko ypatinga. Man ásakyta perduoti, kad tavo paþásta-
mas dvarvas Chrzas sëkmingai ásikûrë Harato planetoje ir
vykdo savo misijà.
– Labai dþiugu tai girdëti. Að nepamirðau mûsø susitari-
mo ir já vykdysiu, kai tik atsiras galimybë. Gal jis kà nors su-
þinojo apie haratus?
– Taip. Chrzas mums atsiuntë visus jo gautus duomenis apie
haratø vidinæ struktûrà ir sukurtà civilizacijà, – tai tardamas
dvarvas iðtiesë þmogui informacijos laikmenà, tinkanèià isø in-
formacinei sistemai. – Be to, Chrzas perdavë savo susirûpini-
mà dël Harato planetoje vykstanèio pasiruoðimo karui.
– Su kuo jie ruoðiasi kariauti? – paklausë Ardas.
– Kol kas neþinome, taèiau ekspedicinio korpuso iðvyka nu-
matyta jau kità mënesá. Kariaus su kaþkurios planetos, ne-
priklausanèios màstantiesiems, gyventojais. Þinoma tik tas,
kad planeta tolokai nutolusi nuo Harato ir jos gyventojai vie-
tiniams atrodo pavojingi. Nei gyventojø, prieð kuriuos ruoðia-
masi kovoti, iðvaizda, nei planetos koordinatës nëra þinomos.
Bent jau Chrzas jø neiðsiaiðkino. Taèiau jaunasis þvalgas da-
lyvaus ekspedicinio korpuso misijoje ir viskà iðsiaiðkins.
– Kaip Chrzui sekasi?
– Dëkui uþ rûpestá, þmogau. Sekasi gerai. Lik sveikas, að
savo þinià perdaviau.
– Sëkmës, dvarve, – atsakë Ardas, stebëdamas nueinantá
dvarvø þvalgà.
„Naudinga rasë, – pagalvojo þmogus. – Manau, kad ji at-
eityje labai pravers“.

199
 Centro planeta. 2016 metø geguþës 23 diena

Ði teismo diena nebuvo áprasta. Salëje tiek tarp stebinèiø-

jø, tiek tarp bylos dalyviø tvyrojo átampa. Net tokie uþkietëjæ
fatalistai kaip demiurgai jaudinosi, negalëdami ið anksto nu-
spëti teismo sprendimo.
– Dabar bus skaitomas teismo sprendimas, – pradëjo teis-
mo pirmininkas, kreipdamasis á nuðèiuvusià salæ. – Taigi teis-
mas nutarë: pirma, iðnagrinëjæs isø praðymà, teismas sutinka
su jø pateiktais kaltinimais Baltojo rato demiurgø valdovui, ma-
no, kad jie árodyti ir pagrásti. Baltojo rato demiurgø valdovas
turi bûti nubaustas, kadangi paþeidë visas màstanèiøjø nusta-
tytas tarpusavio elgesio normas. Motyvai, kodël demiurgai ëmë-
si prievartos Eduro planetoje, teismo nuomone, nëra svarbûs
ðios bylos nagrinëjimui ir negali bûti pateisinamomis aplinky-
bëmis vertinant patá Baltojo rato demiurgø valdovo poelgá.
Bausmæ Baltojo rato demiurgø valdovui turi nustatyti nuken-
tëjusioji pusë, ðiuo atveju isø klanø vadø taryba. Priimdamas
ðá sprendimà, teismas daro vienà iðlygà – klanø vadø taryba
ágauna teisæ nustatyti bausmæ baltajam demiurgui tik tokiu at-
veju, kai bus patikrinta, ar klanø vadai nëra mentaliðkai pri-
klausomi nuo þmogaus, vardijamo Ardu, ir jo veikiami. Ði iðly-
ga padaryta atsiþvelgiant á bylos metu iðdëstytus samprotavi-
mus ir pateiktus árodymus dël þmoniø mentaliniø sugebëjimø
ir jø menamø tikslø. Esant bent menkiausiai prielaidai, kad
pateikti samprotavimai gali atitikti realià padëtá, jie turi bûti
patikrinti. Teismas negali priversti isø klanø vadø pasitikrinti
dël esamos þmogaus mentalinës átakos, bet, atsiþvelgdamas á
teisingumo principà, privalo uþtikrinti, kad baltajam demiur-
gui paskirta bausmë bûtø sàþininga ir teisinga, kà gali pada-
ryti tik niekieno neveikiami isø klanø vadai.
Baltojo demiurgo veide Ardas pastebëjo palengvëjimo ar net
dþiaugsmo emocijas. Skaitant sprendimà ðis veidas buvo be-
ágaunàs pilkà atspalvá, taèiau po paskutiniø perskaitytø saki-
niø atgavo savo áprastà baltà spalvà.

200
 – Antra, iðnagrinëjæs demiurgø praðymà iðtirti þmogø, teis-
mas nusprendë já ið dalies atmesti. Ðis sprendimas priimamas
su sàlyga, kad Baltojo rato demiurgas sutiks bûti patikrintas
sidargø siûlomu melo detektoriumi per artimiausias dvi sa-
vaites. Jei paaiðkës, kad jo teisme iðsakyti ketinimai þmogaus
atþvilgiu nëra melagingi, teismas rekomenduos ðá klausimà
spræsti màstanèiøjø valdanèiøjø tarybai, kartu patars perduoti
þmogø demiurgø þiniai.
– Demiurgai niekuomet nesutiks iðsitirti, – suðnabþdëjo isø
atstovas Iskikui á ausá.
– Teismas, atsiþvelgdamas á árodymus, pateiktus demiur-
gø, bei á samprotavimus dël galimø þmogaus këslø, kartu ver-
tindamas isø bei sidargø atsiliepimus apie ðá konkretø þemietá,
nusprendë ið dalies já patenkinti ir leisti þmogui bûti Eduro
planetoje dar du mënesius, skaièiuojant nuo ðios dienos, bei
nedrausti isams gràþinti ðá asmená á tà patá laikà ir tà paèià
erdvæ, ið kurios buvo pagrobtas.
Ðá kartà lengviau galëjo atsikvëpti Ardas. Jam buvo svar-
bu iðbûti dar kelis mënesius ir gráþti atgal laiku. Slapèia Ar-
das tikëjosi panaðaus teismo sprendimo. Jis jau anksèiau pa-
stebëjo, kad slaptame pastate, esanèiame Eduro planetoje, ati-
daryti erdvës tolimojo ðuolio vartai ir jame lankosi þmonës.
Tai reiðkia, kad jo planas bent ið dalies pavyko ir ágyvendi-
namas toliau, taèiau, þinodamas nenuspëjamas laiko subtily-
bes, Ardas vis tiek jaudinosi. Galëjo atsitikti bet kas: já galëjo
atiduoti demiurgams, ir tada bûtø prasidëjæs karas, arba já ga-
lëjo iðtremti á Ligijos planetà. Abiem atvejais þemieèio planas
bûtø sunkiai ágyvendinamas. Galø gale jis galëjo klysti, ver-
tindamas þmoniø lankymosi slaptajame name faktus.
– Ketvirta, – tæsë teisëjas, – ávertinæs sidargø praðymà, teis-
mas nusprendë atskirai dël jo nepasisakyti, kadangi jis tiesio-
giai susijæs su isø iðsakytu praðymu. Visus likusius sidargø
pareikðtus pasiûlymus ir samprotavimus, kaip turinèius ypa-
tingos reikðmës tolesniam màstanèiøjø rasiø gyvenimui, teis-
mas rekomenduoja nagrinëti màstanèiøjø valdanèiøjø tarybai.

201
Ðis teismo sprendimas neskundþiamas ir turi bûti vykdomas
savo noru nedelsiant.
– Iðmintingas teismas, stengësi átikti visoms pusëms. Kas
puls dël jo sprendimo ginèytis? Dabar ir mes turime bûti pa-
tenkinti, nes demiurgas pripaþintas kaltu, ir iðblyðkëliai lai-
mingi, nes faktiðkai iðvengë bausmës. Þmogus taip pat netu-
rëtø sielotis, nes sprendimas beveik atitinka jo anksèiau ið-
dëstytus planus, o sidargams parodyta reikiama pagarba, taigi
jiems apskritai nëra ko rûstaut, – kalbëjo isø atstovas atidþiai
jo besiklausanèiam Iskikui.
– Kai gráðim, bûtinai paðnekësiu su þmogumi. Ádomu su-
þinoti, kà jis toliau darys ir kas per tolimojo ðuolio vartai jau
kurá laikà veikia mûsø planetoje. Manai, jis atskleis mums vi-
sus savo planus? – paklausë paðnekovo nuomonës Iskikas.
– Manau, taip. Jis mato, kad mes jo sàjungininkai ir gali
mumis pasitikëti. Be to, klanø vadai tiki Ardo perspëjimais
dël demiurgø ir padës jam iðvengti tos visiems niûrios atei-
ties. Að savo ruoþtu ðnektelsiu su isø teisëju. Gal jis papasa-
kos, kaip elgësi demiurgø teisëjas ir ko jis reikalavo. Prane-
ðiu po to. Kada iðvykstat?
– Tuojau pat. Atvyk á Eduro planetà, malonu bus dar kar-
tà pabendrauti, – draugiðkai atsisveikino Iskikas su isø atstovu
teisme, kuris jau susiruoðë eiti pakalbëti su isø teisëju.

Eduro planeta. 2016 metø geguþës 30 diena

„Ádomu, apie kà klano vadas nori su manimi pakalbëti? At-

rodo, nieko neávyko, gal jie suþinojo kà nors nauja?“ – galvo-
jo Ardas. Prieð valandþiukæ ið klano vado rûmø atvykæs pa-
siuntinys praneðë, kad vadas nori skubiai pasikalbëti su þmo-
gumi. Pasiuntinys nieko daugiau neaiðkino, nors galbût nie-
ko daugiau ir neþinojo. Ardas kiek sutriko – tai buvo bene
pirmas kartas po labai ilgos pertraukos, kai jis kvieèiamas pas
klano vadà taip skubiai ir taip oficialiai. Visà kelià iki rûmø

202
Ardas màstë, apie kà gali bûti kalbama ir kodël isø nuotai-
kose pastebimas toks pasikeitimas. Realiausia, – galvojo þmo-
gus, – kad isai aptiko tolimojo ðuolio vartus ir paklaus jo, ko-
dël tie vartai veikia Ardo sklype. Kà tokiu atveju atsakyti, Ar-
das nenusprendë net ir atvykæs pas klano vadà.
– Bûk pasveikintas, Ardai. Dëkui, kad atvykai, – pradëjo
kalbà klano vadas.
– Bûk pasveikintas, vade, – tarë þemietis, áþengæs á priëmi-
mø salæ. – Kaip galiu neatvykti, kai kvieèia klano vadas? Vi-
suomet malonu pamatyti draugus ir su jais pabendrauti.
– Dþiugu, kad vis dar taip galvoji. Su tavimi norëjau rim-
tai aptarti kai kuriuos reikalus ir jei tu neprieðtarausi, mûsø
pokalbyje dalyvaus mano sûnus Iskikas, mano brolis, ketvir-
tojo isø klano vadas, ir Iskinas, – tæsë antrojo klano vadas.
– Þinoma, að ne prieð, – atsakë þmogus. Ardas dar labiau
sunerimo. Kalba, atrodo, þadëjo bûti rimta ir nelabai maloni.
Sprendþiant ið Iskino, kuris þmogaus atþvilgiu buvo nusitei-
kæs palankiausiai, veido iðraiðkos, isai nusprendë ið þemieèio
pareikalauti pasiaiðkinimo. „Ádomu, kà tokiu atveju reikës da-
ryti: pasakyti jiems tiesà ar paprasèiausiai panaudoti menta-
linæ prievartà“, – màstë Ardas.
– Pasakysiu tau tiesiai, Ardai, mes kiek sutrikæ. Tavo dar-
bai, tavo kalbos ir pagaliau tas labai svarbus faktas, kurá su-
þinojome teisme, t.y. kad tu turëjai galimybæ pabëgti þinoda-
mas apie demiurgø antpuolá, bet vis tiek nusprendei mums
padëti, leidþia laikyti tave mûsø rasës draugu. Antrasis kla-
nas ir asmeniðkai að tuo niekuomet neabejojau, taèiau kai ku-
rie duomenys, gauti prieð kurá laikà ir neseniai patikrinti,
isams, nepriklausantiems antrajam klanui, sukëlë rimtø abe-
joniø. Dabar mums iðkilæs vienas klausimas, á kurá norëtume
gauti atsakymà. Þinoma, tu gali atsisakyti kalbëti, ir mes gerb-
sime tavo sprendimà, taèiau asmeniðkai að labai norëèiau ið-
girsti atsakymà. Ardai, kodël mûsø planetoje atidaryti tolimojo
ðuolio vartai, jungiantys tavo sklypà ir Þemës planetà? Kas

203
juos atidarë? Kà tu sumàstei ir kodël tai darai nieko nepra-
neðæs mums?
– Gerbiamas klano vade, að atsakysiu á tavo klausimà, –
pradëjo Ardas, nusprendæs kol kas nesiimti mentalinës prie-
vartos. – Visø pirma að norëèiau atskleisti jums vienà ið savo
sugebëjimø, t. y. sugebëjimà atidaryti artimojo ir tolimojo ðuo-
lio erdvës vartus. Að jau kelis mënesius esu ávaldæs ðá suge-
bëjimà ir ðuolio vartus galiu atidaryti be jokios papildomos
árangos. Jûs teisûs, mano sklype ið tiesø atidaryti tolimojo ðuo-
lio vartai, jungiantys Edurà ir Þemæ. Ðiuos vartus atidariau
að ir ne að. Matote, dabartinis að tiesiog paruoðiu patalpà
ðiems vartams atidaryti, o kitas að, kuris bus sugràþintas á
Þemës planetà, atidarys ðiuos vartus ir retkarèiais trumpam
sugráð á Eduro planetà, kad atsikratytø Þemës planetos pan-
èiø. Að nenoriu prarasti to, kà ágijau. Að nusprendþiau padë-
ti savo tautai gyventi tokioje gyvenimui sunkiai tinkamoje pla-
netoje kaip Þemë, taèiau dël to man periodiðkai reikës nusi-
mesti panèius, kuriuos mano gimtoji planeta uþdeda savo vai-
kams. Todël að árengiau patalpà, kurioje bûtø galima atida-
ryti ðuolio vartus, ir prieð iðvykdamas nusprendþiau papra-
ðyti jûsø leidimo retkarèiais slapta sugráþti á Eduro planetà
ir trumpai pabûti man priklausanèiame name. Taip að galë-
èiau atsigauti ir iðlaikyti savo ágytas savybes, padëti savo tau-
tai. Þinau, kad tai nëra visiðkai teisëta, todël nesikreipiau á
jus su ðiuo praðymu, taèiau dabar, naudodamasis proga, að no-
rëèiau papraðyti tavæs, antrojo klano vade, leisti man retkar-
èiais slapta sugráþti á Eduro planetà. Be to, visø kitø, daly-
vaujanèiø ðiame pokalbyje, praðau padaryti man neákainoja-
mà paslaugà ir laikyti visa tai paslaptyje.
– O jei apie tai suþinos demiurgai? – paklausë ketvirtojo
klano vadas.
– Demiurgai to nesuþinos, – atsakë þmogus. – Að sutariau
su sidargais, ir jie mentaliðkai paslëps visà Eduro planetà nuo
demiurgø þvilgsnio. Iðblyðkëliai jûsø planetoje apskritai nie-
ko nematys.

204
 – Kodël sidargai tau turëtø padëti? – paklausë ketvirtojo
klano vadas. – Kokius susitarimus uþ mûsø nugarø, þemieti,
rezgi su sidargais?
– Sidargai nemëgsta demiurgø, jiem labiau patinka isai, o,
be to, juos suþavëjo mano kova prieð demiurgus – ðtai ir vi-
sos jø pagalbos prieþastys. O susitarimø su jais kitokiø netu-
riu, viskà atskleidþiau jums, – atsakë Ardas. „O su tavim, ma-
tau, bus atskira ðneka, èia be mentalinës prievartos neapsiei-
sim,“– màstë þmogus, atsakinëdamas á klausimà ir þiûrëda-
mas á ketvirtojo klano vadà.
– Atleisk, Ardai, mano brolis kiek karðèiuojasi, – tarë ant-
rojo klano vadas. – Ar tau labai svarbu gauti mûsø sutikimà
periodiðkai lankytis Eduro planetoje?
– Taip, man tai be galo svarbu. Be jûsø sutikimo að nieko
nedarysiu. Tada bandysiu praðyti pagalbos pas sidargus. Ta-
èiau ðitie padarai nëra mano draugai, ir jie gali pradëti ma-
nimi naudotis. Tuo tarpu isus að visuomet laikiau savo ge-
riausiais draugais, kuriais galiu pasitikëti ir kurie man nie-
kuomet nekels jokiø sàlygø. Be to, man bûtø labai malonu
retkarèiais aplankyti savo draugus Eduro planetoje. Viskas pri-
klauso nuo jûsø sprendimo – jei jûs nuspræsite man to neleisti,
to niekada ir nedarysiu.
– Kaip nedarysite, jei tai jau vyksta? – burbtelëjo ketvirto-
jo klano vadas.
– Tai vyksta, nes að tai darau. Jei jûs dabar neleisite, að,
gráþæs á praeitá, to nedarysiu – tolimojo ðuolio vartai nebus ati-
daryti ir að èia nesilankysiu.
„Ðitas bebras man pradeda ákyrëti. Tikiuosi, jis dar pabus
èia savaitëlæ, ir að turësiu progà rimtai já apdoroti, kad atei-
tyje neburbëtø,“– galvojo Ardas.
– Gerai, þmogau, að tau skolingas daugiau nei savo gyvy-
bæ, tebûnie taip gràþinta bent dalis mano skolos, – praðneko
antrojo isø klano vadas. – Að tau leidþiu slapta lankytis Edu-
ro planetoje ir laikysiu tai paslaptyje. Ar sutinka kiti pokal-
bio dalyviai? Iskikai?

205
 – Sutinku tëve. Að ir toliau mielai bendrausiu su þmogu-
mi. Manau, mûsø draugystë bus naudinga ir man, ir Ardui.
– Iskinai?
– Su dþiaugsmu sutinku, klano vade. Að laikysiu susitari-
mà paslaptyje.
– Brolau?
– Nenorëèiau to daryti, brolau. Átartinas man ðis tipas, bet
galbût að jo dar nepaþástu. „Nesijaudink, bus progø susipaþin-
ti,“– pagalvojo Ardas, klausydamas ketvirtojo klano vado kal-
bos“. – Taèiau matydamas jûsø nuotaikas ir iðreikðdamas soli-
darumà, að paþadu niekam apie jûsø susitarimà neprasitarti.
– Nuspræsta, – konstatavo antrojo klano vadas. – Turi mû-
sø leidimà ir garantijas, kad bus iðlaikyta paslaptis. Dëkui, Ar-
dai, kad su mumis buvai sàþiningas ir atvirai viskà iðdëstei.

Toliau pokalbis buvo kur kas linksmesnis. Isai aptarë pas-

kutines kovas, o Ardas papasakojo, kaip sekësi treniruoti kai
kuriuos rinktinës narius. Po valandþiukës, gráþdamas namo,
Ardas ðypsodamasis màstë apie tuos betarpiðkus, kovingus, ta-
èiau kartu garbingus ir labai naivius isus, kurie jam kuo to-
liau, tuo labiau patiko. Þmogus nutarë antrojo klano vado ir
jo sûnaus atþvilgiu niekuomet nesiimti mentalinës prievartos,
o Iskinui neatlikti rimtesnio màstymo koregavimo. Taèiau ant
ketvirtojo klano vado þemietis vis dar pyko ir atsisakyti savo
ketinimø jo atþvilgiu nesiruoðë.

Demiurgø valdoma erdvë.

2016 metø birþelio 30 diena

Tai buvo jau antras visø demiurgø ratø valdovø susitiki-

mas. Ðá kartà baltajam demiurgui nebereikëjo átikinëti savo
kolegø dël þmogaus keliamos grësmës. Pralaimëta kova Cen-
tro planetoje ir ið dalies nepalankus teismo sprendimas pri-

206
vertë susimàstyti net didþiausius skeptikus, abejojanèius rea-
liomis konkretaus þmogaus ir visos þmoniø rasës galimybë-
mis. Tiesa, ne visi valdovai tikëjo piktais þmogaus këslais.
– Broliai, gal vis tik nebûkime paranojiðki þmoniø atþvil-
giu. Panagrinëkime þemieèio kalbas: në vienoje jø jis neakcen-
tuoja savo neigiamo nusiteikimo mûsø atþvilgiu. Netgi atvirkð-
èiai, kalbëdamas jis iðreiðkë pagarbà demiurgams kaip kûrë-
jams. Gal tiesiog pradëkime su juo tartis? – pateikë pasiûly-
mà Juodojo demiurgø rato valdovas.
– Kaip mes galime su jais tartis? – puolë prieðtarauti bal-
tasis demiurgas. – Jûs neþinote, kà þmogus man asmeniðkai
pareiðkë teismo metu. Jis ironiðkai pasiteiravo, ar að kartais
neþinau, kiek þmoniø prireiktø, kad Saulæ bûtø galima per-
mesti ið baltøjø demiurgø sistemos á geltonøjø demiurgø Sau-
lës sistemà. Tai grasinimas ir jis labai realus. Jei prabus visi
dabar Þemëje gyvenantys þmonës, jie galës lengvai ið vienos
galaktikos á kità permetinëti iðtisas Saulës sistemas.
– Bet gal tai tiesiog gàsdinimas, o tikrieji þmogaus þodþiai
atsispindi jo teismo kalboje? – nenusileido juodasis demiurgas.
– Að tikëjausi tokio klausimo, – atkirto baltasis. – Todël
papraðiau Þaliojo rato valdovo atlikti þmogaus þodþiø anali-
zæ. Jo iðvados patvirtino mano þodþius.
– Broliai, – ásiterpë þaliasis. – Að labiau pritariu Juodojo
rato demiurgams, bet ðiuo atveju turiu bûti objektyvus. Ið tie-
sø, þemieèio pasakyti þodþiai draugiðkumo mums tiesiogiai ne-
patvirtina. Kiekviename þmogaus sakinyje ir apskritai visoje
jo kalboje paslëptos kelios prasmës. Ðtai sakinys „Þmonës bus
visada dëkingi uþ savo egzistavimà ir niekada nepamirð de-
miurgø indëlio á dabartiná mûsø rasës klestëjimà“ ið tiesø dvi-
prasmis. Tai galima suvokti tik tuomet, kai paþvelgiame á da-
bartiná þmonijos egzistavimà. Þmogus ne kartà minëjo, kad jie
gyvena kone pragare, ir visi þinome, kad Þemë labai pavojin-
ga ir gyvenimui netinkama planeta. Tokia padëtis – demiur-
gø veiklos pasekmë. Bûtent nuo mûsø þmonës bëgo ir atsi-
dûrë planetoje, uþdedanèioje panèius. Jie negali kalbëti apie

207
klestëjimà – vadinasi, ðis þodis turi prieðingà prasmæ. Taigi
taip kalbëdamas þemietis ne iðreiðkë padëkà, o tiesiog grasi-
no visai demiurgø rasei. Þmogaus paþadas nepaliesti në vie-
no demiurgo pirðtu aiðkintinas dar paprasèiau: jis gali pirðtu
ir nepaliesti, bet, pavyzdþiui, uþmuð ietimi, ir vis tiek nebus
nusiþengæs paþadui. Þinoma, nepaisant neapibrëþtumo, toks
paþadas turi nemaþà psichologiná efektà. Bet visgi labiausiai
mus suglumino jo pasisakymai dël sidargø, esant ájungtai melà
nustatanèiai aparatûrai. Po ilgø apmàstymø vienam mano
meistrui kilo mintis, kad sidargai patinai tikrai nieko nespren-
dþia ir sutarèiø nesudarinëja – viskas priklauso nuo pateliø.
Þemietis turëjo omenyje, kad nesitarë su sidargø patinais, bet
nutylëjo, kad sàjungà sudarë su sidargø patelëmis ir taip ap-
gavo melo detektorius.
– Tai bent iðradingumas…– garsiai nusistebëjo Mëlynojo
rato demiurgas. Jam pritarë ir kiti.
– Taigi mes manome, kad faktiðkai þmogus mums ir gra-
sino, ir kartu siûlë tartis, – baigë savo iðvadas Þaliojo rato val-
dovas. – Að asmeniðkai galvoju, kad su juo galëtume tartis.
Þinoma, að suprantu, kad vienintelë ir kategoriðka sàlyga, ku-
rià iðkëlë þmogus, t.y. pripaþinti þemieèius sau lygiais, vargu
ar jums, broliai, bus priimtina. Vis tik að, pritardamas Juo-
dojo rato demiurgams, siûlau dar pagalvoti. Dar nevëlu – ga-
lime atðaukti ásiverþimà.
– Að labai gerbiu þaliàjá brolá, bet ar jis pats pritaria tam,
kà sako? Ar tikrai Þaliojo rato demiurgai pasiruoðæ pripaþin-
ti þmones, kuriuos patys sukûrë, sau lygiais? Ar Þaliasis ra-
tas pamirðo, kuriam tikslui kurti ðie padarai? Jei mes negali-
me pasiekti savo tikslo jais naudodamiesi, tai kam jie mums
apskritai reikalingi, – piktinosi Baltojo demiurgø rato valdo-
vas. – Að pritarsiu Þaliojo rato mintims, jei þaliasis brolis
mums visiems patvirtins, kad mes, tardamiesi su þmonëmis
kaip su lygiais, turësime galimybæ pasiekti savo Didájá tikslà.
– Deja, broliai, turiu bûti atviras. Nëra jokios garantijos,
kad, tardamiesi su þmonëmis, mes pasieksime daugiau nei

208
konfliktuodami, – atsakë þaliasis valdovas. – Gali bûti, kad tar-
damiesi mes bûsime saugesni, taèiau turiu pasakyti, kad ti-
kimybë labai nukentëti tariantis su þmonëmis, kurià apskai-
èiavo mano specialistai, yra nelabai maþesnë, negu tikimybë
patirti tokius pat nuostolius su jais konfliktuojant. Jûs mane
paþástate: esu prieð prievartà, kurios panaudojimas negaran-
tuoja pergalës, todël ir siûlau taikø sprendimà.
– Kiek suprantu, broliai, mes nieko nelaimime, siûlydami
þmonëms derybas, o pralaimëti galime bet kuriuo atveju. Gal
paþiûrëkime tiesai á akis – þmonës mums kelia pavojø, taigi
turime juos sunaikinti. Tik taip ateinanèioms demiurgø kar-
toms uþtikrinsime ramià ateitá. Derybomis mes tik atidëliosi-
me sprogimà. Geriau þmones naikinti dabar, kai jie dar ne-
prabudo, ir mes tam visiðkai pasiruoðæ, – gana grieþtai pa-
reiðkë savo nuomonæ Geltonojo demiurgø rato valdovas.
– Sutinku su geltonuoju valdovu, – pritarë valdantis Rau-
donàjá ratà. – Tik nepamirðkim mûsø pagrindinio tikslo. Vi-
sø pirma turime pabandyti iðtirti genetiðkai identiðkus pir-
miesiems þmones ir sukurti mums paklusnià þmoniø rasæ. Tik
tada galësime lyg kokius ákyrius vabzdþius sunaikinti likusius
Þemëje þmones.
– Pritariu raudonajam, – ásiterpë baltasis. – Siûlau balsuoti.
Kas uþ tolesná jau paruoðto plano, pagrásto konfliktu su þmo-
nëmis, vykdymà?
Uþ planà balsavo net Juodojo rato valdovas, kurá átikino
þaliojo pateiktos iðvados. Tik pats Þaliojo demiurgø rato val-
dovas susilaikë. Jis vël pareiðkë, kad, nepaisant savo asmeni-
nës nuomonës, parems bet koká daugumos planà.
– Puiku, – nudþiugo baltasis demiurgas, pamatæs rezulta-
tus. – Pereikim prie konkreèiø ðnekø. Geltonasis broli, kaip
vyksta pasiruoðimas haratø ekspansijai?
– Viskas vyksta, kaip ir numatëm. Po dviejø savaièiø lai-
vynas ir ekspedicinis korpusas pakils á þygá. Koordinates jiems
duosime, bet þygyje negalës dalyvauti në vienas demiurgas.
– Kodël? – pasigirdo klausimas.

209
 – Màstanèiøjø sàjunga tikrins laivus, atvykusius prie Þemës.
Jei laivyne bus demiurgø, jie turës pagrindà mûsø neprileisti
prie þmoniø bei apkaltinti rengiamu agresijos aktu. Jei laivy-
ne bus tik haratai, màstantieji negalës jø stabdyti. Karantinas
ðiems raguotiems padarams negalioja, nes jie nepriklauso màs-
tanèiøjø sàjungai ir gali pulti bet kà, kas nëra ðios sàjungos
narys. Þmonës taip pat nëra sàjungos nariai. Isai negalës mums
sukliudyti. Jie galës tik pareikalauti konkretaus þmogaus, tu-
riu omeny Ardà, evakuacijos, nes jam suteiktas isø sveèio sta-
tusas. Taèiau tai spræsti turës màstanèiøjø taryba ar net at-
skiras teismas. Per tà laikà haratai nuslopins pasiprieðinimà,
okupuos Þemæ, suèiups Ardà ir pradës kitø genetiðkai identið-
kø pirmiesiems paieðkas. Mums negali nepavykti.
– Tikësimës, kad viskas vyks sklandþiai, – atsiliepë raudo-
nasis demiurgas. – Ar þinote sidargø istorijà apie paslaptin-
gus ateivius ið kitos galaktikos? Ar jie tikrai tokie pavojingi?
– Nemanau, – akimirkà susimàstë baltasis valdovas. – Bet
kuriuo atveju dabar jie toli, tegul sau kapojasi su sidargais.
Kai ateis laikas, susidomësim. Dël viso pikto að paskyriau savo
rato meistrø grupæ, kad ðie iðsiaiðkintø, kas jie tokie. Sidar-
gai kartu su ligijieèiais mums vis dar trukdo, bet maniðkiai
prasibraus á kaimyninæ galaktikà aplinkiniu keliu. Kai kà nors
suþinosiu, bûtinai praneðiu. Taèiau, broliai, mes jau ne kartà
kalbëjome, kad mums negali nepavykti, ir mums vis tiek ne-
pavykdavo. Manau, reikia dar vieno plano. Girdëjau, Rudasis
ratas paruoðë atsarginá variantà.
– Ne tiek atsarginá, kiek papildantá, – atsiliepë Rudojo ra-
to demiurgø valdovas. – Siûlome sunaikinti isø laivà kartu su
þmogumi tuo metu, kai jie sugráð á praeitá iðleisti þmogaus.
Jûs paklausite, kaip tai padaryti, kad kiti nepastebëtø? Ogi
labai paprastai. Þinote, kad nuo anø karø pas mus liko lai-
vø–kiborgø, kuriais nesinaudojame ir apie kuriuos nieko ne-
þino màstantieji. Kosmetinë apdaila, ir tokie laivai niekuo ne-
primins mûsø rasës. Netgi galësim pasinaudoti sidargø isto-
rija ir apkaltinti paslaptingus ateivius ið kitos galaktikos.

210
 – Kuris ratas turi tokiø laivø? Mes neturim, – susidomëjo
baltasis valdovas.
– Mes turime du. Jø turëtø uþtekti, – atsakë Rudojo de-
miurgø rato valdovas. – Planas labai paprastas: ið isø infor-
macinës sistemos tiksliai suþinome, kada ir kur buvo pagrob-
tas þmogus. Isai já pristatys á tà paèià vietà ir beveik tuo pat
laiku su dviejø trijø sekundþiø paklaida. Þinodami laikà ir vie-
tà, mes galime nuvykti ten anksèiau ir jø laukti. Kai tik lai-
vas pasirodys, mes já sunaikinsime kartu su jame esanèiais
isais ir þmogumi.
– O kaip mûsø planas suèiupti ðá þmogø? – paklausë Gel-
tonojo rato demiurgas.
– Broliai, kiek suprantu, vienintelë grësmë Þemëje haratø
pajëgoms bus ðis konkretus þmogus. Jis gali bûti nepraradæs
savo galiø mobilizuoti ar perspëti kitus þemieèius. Galimos
ávairios tikimybës ir, manau, neturëtume rizikuoti. Mano nuo-
mone, ðá þmogø turime sunaikinti, o Þemës planetoje, arba ki-
taip vadinamoje planetoje, uþdedanèioje panèius, rasime kità
egzemplioriø, genetiðkai identiðkà pirmiesiems þmonëms. Kaip
manote, ar að teisus? – pareiðkë Rudojo rato demiurgas.
– Pritariu rudajam, – atsiliepë Mëlynojo rato demiurgas.
Vienas po kito, vieni pasitikslindami ir nenoromis, kiti ga-
nëtinai entuziastingai, demiurgø valdovai pritarë Rudojo ra-
to demiurgø valdovo planui. Labiausiai tam prieðinosi Balto-
jo rato valdovas. Jis norëjo suèiupti Ardà ir jam asmeniðkai
atkerðyti, priversti kankintis, modifikuoti já genetiðkai, atim-
ti galias ir paversti vergu. Taip baltasis planavo atsiteisti uþ
pralaimëjimà Eduro planetoje, o rudojo demiurgo planas at-
ëmë ðià galimybæ. Galø gale jis nusileido, ir Rudojo rato pa-
siûlytas planas buvo priimtas. Po keliø smulkiø klausimø de-
miurgø valdovai baigë rimtas ðnekas ir kalbà nukreipë kita –
pasilinksminimø – linkme. O linksmintis ði rasë tikrai mokë-
jo ir nevengë! Ðtai ir dabar, baigæ aptarimus, visi draugiðkai
nukurnëjo á pasilinksminimø patalpas, kurias ðá kartà paruo-
ðë Juodojo demiurgø rato valdovas.

211
 Sidargø valdoma erdvë tuo pat metu

– Sesës, turiu jums naujienø, – sidargiø taryboje kalbà pra-

dëjo vyriausioji tarybos sidargë. – Skruzdþiø planetoje su mu-
mis susisiekë dvarvai ir patvirtino esamà susitarimo tarp jø
ir þmogaus faktà. Mes spëjome teisingai, þmogus sudarë san-
dorá su dvarvais.
– Tai reiðkia, kad þmogus mus iðdavë? – paklausë viena ið
labiausiai patyrusiø sidargiø, iðreikðdama daugumos mintá.
– Ið pradþiø ir að taip galvojau, bet Skruzdþiø planetos avi-
lio valdovë, labai palankiai nusiteikusi þmogaus atþvilgiu, ákal-
bëjo mane dar kartà viskà iðsiaiðkinti. Susitikome su dvarvais
dar kartà. Jie sutiko atskleisti susitarimo detales. Pasirodo,
þmogus á jø sandorá átraukë ir mûsø klausimà. Jis apsiëmë
padëti dvarvams ágyvendinti jø paskirtá, bet mainais pareika-
lavo gràþinti mums jø okupuotas gimtàsias planetas, padëti
jam surinkti slaptà informacijà. Dvarvai sutiko ir antro mû-
sø susitikimo metu kaip taikos þenklà pasiûlë avilio, esanèio
gimtojoje galaktikoje, valdovei atsiimti abi praeitais metais
dvarvø uþimtas kosmines tvirtoves.
– Kokia prasme atsiimti? Jie gràþina mums tvirtoves su
visa áranga be kovos? – nuskambëjo keli sidargiø, nepasitikin-
èiø tokiu prieðø gerumu, balsai.
– Taip ir nieko nereikalauja mainais. Pokalbio metu man
buvo leista suprasti, kad tolesni mûsø santykiai priklauso nuo
þmogaus veiksmø ir to, kaip jis laikysis susitarimo su dvar-
vais. Jei viskas vyks kaip sutarta, mes atgausime visas mûsø
valdas su visais átvirtinimais, uþimtais laivais ir t. t. Vienin-
telis dalykas, kuris mums bus draudþiamas ir kuris yra nu-
matytas jø susitarime su þmogumi, tai kelionë á gimtosios ga-
laktikos centrà.
– Kodël? – suûþë labiausiai patyrusios sidargës
– Tai susijæ su dvarvø misija. Kiek supratau, tie padarai
iki ðiol bendrauja su Kûrëjais ir ið jø gauna tiesioginius nu-
rodymus. Jø paskirtis – bûti siena, kuri sulaikytø gimtosios

212
galaktikos rases nuo þygio prieð mus. Dvarvø teigimu, savo
ekspansija mes bûtume iðprovokavæ toje galaktikoje gyvenan-
èiø galingø rasiø atsakomàjá smûgá, prieð kurá ilgai neatsilai-
kytø nei dvarvai, nei mes, nei apskritai visi màstantieji, – aið-
kino vyriausioji tarybos sidargë.
– Na ir kà ten Kûrëjai sukûrë? – ásiterpë viena ið sidargiø.
– Atrodo, ten kûrë ne Kûrëjai, o rasë, vadinta Didþiaisiais
kûrëjø prieðais. Jø kûriniai gali bûti galingesni uþ Kûrëjø dar-
bus ir, dvarvø teigimu, jiems sunkiai sekasi iðlaikyti esamà
padëtá. Bûtent todël beformiai suinteresuoti þmoniø prabudi-
mu ir nori jø pagalbos uþtikrinant taikà bei apsaugant Kûrë-
jø sukurtas rases nuo sunaikinimo.
– Ar tai reiðkia, kad dvarvai yra ne mûsø prieðai, o sargai?
– Taip. Net tokiu atveju, jei þmogus nevykdys susitarimo,
dvarvai daugiau koviniø veiksmø prieð mus nevykdys tol, kol
mes savo neapdairiais poelgiais nesukelsime Didþiøjø prieðø
sukurtø rasiø ásiverþimo pavojaus.
– O kaip jie þiûrëtø á mûsø konfliktus su màstanèiaisiais? –
paklausë viena ið sidargiø.
– Atrodo, nei jiems, nei iðlikusiems Kûrëjams tai visiðkai
nerûpi. Ðita visatos dalis mums atvira, ir á jokius konfliktus
ðioje galaktikoje, iðskyrus tiesiogiai lieèianèius jø susitarimà
su þmogumi, dvarvai nesikið.
– Taigi mes ir toliau palaikome þmones? – pasigirdo vie-
nos ið dalyvaujanèiøjø balsas.
– Kaip jûs manote, sesës? – paklausë praneðëja.
– Taip … þinoma, – viena po kitos atsakë labiausiai paty-
rusios sidargës.
– Tada nuspræsta: mes ir toliau esame þmoniø pusëje ir
vykdome þmogaus praðymus. Neseniai jis perdavë savo pagei-
davimus. Jis nori, kad mes susikoncentruotume ties trijø pla-
netø apsauga nefiziniame lygmenyje. Tos planetos – tai Edu-
ras, Ligija ir Þemë.
– Kodël Ligija? Jiems ir patiems ten neblogai sekasi, – nu-
sistebëjo ðalia vyriausiosios buvusi sidargë.

213
 – Þmogus á Þemæ, po to á Edurà nori pasiimti kelis ligijie-
èius. Tam reikia prie Ligijos apgauti visas màstanèiøjø pajë-
gas ir uþtikrinti reikiamà energijos kanalà ðuolio vartams á
Þemæ atidaryti. Po to ligijieèiai ir toliau tvarkysis patys, o mes
privalësim uþdengti Edurà ir Þemæ nuo demiurgø akiø ir, be
abejo, toliau iðblyðkëlius stebëti ir kitose galaktikos vietose.
Tik á kovas su jais nebesivelsim.
– Tikrai padarysime, nes tai neturëtø pareikalauti labai di-
deliø pastangø. Kà þmogus toliau darys? – paklausë kalban-
èiajai ið deðinës sëdëjusi sidargë.
– Neþinau, þmogus netikslino. Jis nesiruoðia pasilikti Þe-
mëje ir Eduro planetoje árengë bazæ, á kurià palaipsniui per-
kelinës kitus þmones ir juos þadins. Kaip viskas vyks toliau,
að neþinau. Manau, jis susisieks su mumis ir viskà paaiðkins,
kai tik manys, kad tai bûtina. Dabar, kai mes ásitikinome, kad
þmogus vykdo mûsø susitarimà padëti susigràþinti gimtàsias
planetas, manau, verta juo pasitikëti ir tiesiog vykdyti jo pra-
ðymus bei laukti. Kol kas mûsø rasei sekasi. Skruzdþiø pla-
netos avilio valdovë papraðë leisti jai bûti ryðininke su þmo-
gumi ir prireikus bei þmogaus praðymu be atskiro tarybos lei-
dimo naudoti savo pajëgas koviniams veiksmas, skirtiems pa-
dëti þmogui. Leidþiame?
Ðá kartà prieðtaraujanèiø taip pat nebuvo. Labiausiai pa-
tyrusios sidargës vienbalsiai sutarë vykdyti visus þmogaus pra-
ðymus ir kol kas per daug neklausinëti. Jas suþavëjo galimy-
bë nebekovoti su dvarvais ir mesti visas pajëgas ekspansijai á
Paukðèiø tako galaktikà. Màstanèiøjø sàjungà sudarë tik ke-
liolika rasiø, ir apëmë ji toli graþu ne visà galaktikà ir net
ne didesnæ jos dalá. Sidargës greitai sumojo, kad kol kas joms
nereikia kovoti su màstanèiaisiais – galima ieðkoti ðiai sàjun-
gai nepriklausanèiø planetø ir jas kolonizuoti. Ateis laikas,
galvojo jos, sidargø bus tiek daug ir jie uþims toká plotà, kad
nei kaþkokia sàjunga, nei tie patys þmonës nebegalës paprieð-
tarauti mûsø ekspansijai.

214
 Eduro planeta tuo pat metu

Þmogus vël mokësi. Kiekvienà laisvà minutæ jis skyrë la-

vinimuisi ar darbams, reikalingiems planui ágyvendinti. Jei tik
nieko nedarydavo, namø ilgesys pasidarydavo nepakenèiamas.
Tik aktyvi veikla ir tvirtas ásitikinimas savo teisingu pasirin-
kimu padëjo jam kiek uþsimirðti. Bendravimas su ligijieèiu Ar-
dui buvo tikra atgaiva. Tik su juo þemietis galëjo paðnekëti
apie Þemæ, tik jis vienas suprasdavo Ardà ir jo nuotaikas. Isai
buvo labai malonûs, o antai Iskikas ar Iskinas buvo protingi
ir geri paðnekovai, bet jie buvo svetimi. Ardui reikëjo þmo-
niø, jam labai trûko gimtojo miesto, artimøjø meilës, net
krepðinio varþybø su draugais. Ardas buvo vienas ið tø retø
þmoniø, kurie visa ðirdimi mylëjo savo ðalá ir savo tautà, ku-
ris dþiaugësi savo tëvynës groþiu ar gimtojo miesto augimu.
Dabar, netekæs viso to, kas teikë sielai atgaivà, Ardas kentë-
jo nuo pasikartojanèiø depresijos priepuoliø. Vaistas buvo tik
vienas – daugiau mokytis, daugiau lavintis, ruoðtis ateièiai ir
svajoti apie tà momentà, kai bus vël galima atsidurti namie.
Taip Ardas ir elgësi. Ðá kartà jis vël mokësi ið ligijieèio.
– Ardai, ne taip. Tu leidi iðsisklaidyti sukauptai energijai.
Bandyk kitaip: suformuok energetiná rutulá ir duok jam gy-
vybæ. Mintyse suteik jam protingos bûtybës arba programuo-
jamos maðinos struktûrà, o tada, kai matysi aiðkø vaizdà, su-
teik jam tà paèià struktûrà fiziniame lygmenyje. Bûtø daug
lengviau, jei að galëèiau tau parodyti. Dabar turësi bandyti
pats, – aiðkino ligijietis.
– Na gerai, struktûrà að jam suteiksiu, bet kaip galiu pri-
versti já iðlaikyti formà ir elgtis pagal mano pageidavimus?
Jis dël to netaps nei protinga bûtybe, nei programuojama
maðina.
– Taigi kad taps. Að neásivaizduoju kodël, bet taip yra. Jei
tu suteiksi reikiamà struktûrà ir bûsi ásitikinæs, kad gali uþ-
programuoti sukurto energetinio padaro veiksmus, tu taip ir
padarysi. Jis bus uþprogramuotas taip, kaip tu nori.

215
 – Bet tai nesàmonë… Pagal tavo samprotavimus, man uþ-
tenka tik panorëti ir tuo patikëti. Tiesiog stebuklø ðalis, – abe-
jojo Ardas.
– Bûtent taip, bet ne visuomet. Tai galioja dirbant su ener-
getiniais padarais. Tikëtina, kad jokiø stebuklø èia nëra ir vis-
kas gali bûti paaiðkinama – tik mes kol kas neþinome kaip, o
tik suprantame naudojimosi principus. Èia kaip su kokiu prie-
taisu: turi instrukcijà ir naudojiesi, bet nebûtina tiksliai þi-
noti, kaip jis veikia. Jei daugiau dëmesio skirtume veikimo
principø studijavimui, manau, viskà greitai iðsiaiðkintume. Da-
bar tam laiko nëra, taigi pasitenkinkime tiesiog iðmokti nau-
dotis tuo, kà turime. Toliau bandyk pats. Pamatysi – tikrai
pasiseks. Kà atsakë sidargai? – pakeitë temà ligijietis.
– Sutinka… Uþtikrins tiek tavo, tiek keliø tavo kolegø ðuolá
á Þemæ bei vëlesnæ Eduro ir Þemës apsaugà nuo demiurgø ne-
fiziniame lygmenyje. Ryðininke paskirta Skruzdþiø planetos
avilio valdovë, kuriai, mano praðymu, leista naudoti savo pa-
jëgas. Taigi dabar mes disponuojame ðimtatûkstantine sidar-
gø armija, tereikia sugalvoti, kur jà panaudoti.
– Kas nutiko, Ardai? Jauèiu, kad tu sudirgæs ir irzlus. Kas
nors negerai? – tiesiai draugo paklausë ligijietis.
– Atleisk, galbût ið tiesø kiek suirzæs. Namo noriu. Aplin-
kui viskas graþu, bet svetima. Dienas Þemëje kai kada menu
kaip rojø. Visko pasiilgau ir dabar bijau to, kà darau, – atsi-
duso atsakydamas þemietis.
– Kodël, Ardai? Tu darai teisingai, nes þmonëms neði laisvæ.
– Bet ar jiems reikia tos laisvës? Jei man pavyks, gyveni-
mas Þemëje pakis negráþtamai. Pasikeis ir patys þmonës. Þi-
noma, nebevyks karai, atsiras bendroji sàmonë, bendri tiks-
lai, bet nebeliks ir meilës, niekas nesidþiaugs kiekviena tokio
trumpo gyvenimo akimirka. Viskas keisis – menas, kultûra.
Viskas gali tiesiog iðnykti. Þmogus nebemylës kito þmogaus,
jis mylës visus þmones. Tai paneigia paèià meilës prigimtá. Ne-
beliks nieko – pirmojo pasimatymo jaudulio, pirmojo pasimy-
lëjimo paslapties, paèio artimiausio þmogaus... Kam to reikia?

216
Visa tai gali vesti prie nuobodulio, kuris anksèiau ar vëliau
uþklups þmoniø rasæ, ir paèios rasës iðnykimo. Geriausias pa-
vyzdys – Kûrëjai.
– Gal tu ir teisus, Ardai, bet tu idealizuoji gyvenimà Þemë-
je ir neávertini þmoniø. Sakai, kad viskas keisis. Taip ir bus.
Nekalbëkim vien apie ligas, karus ir badà, tuos nuolatinius
þmonijos palydovus, atneðanèius tiek skausmo, kuriø nebeliks.
Pakalbëkim apie kitkà. Sakai, dþiaugtis trumpomis gyvenimo
akimirkomis? Bûtent èia tu teisus. Koks yra gyvenimas Þemë-
je? Juk tai tikras pragaras, kurá kiekvienas bando nuspalvinti
skirtingomis spalvomis. Þmogus, nepaisant koks jis bebûtø, visà
gyvenimà sukasi kaip voverë rate. Kiekvienas turi susitaikyti
su kasdieniðka monotonija ir, be to, ásisàmoninti, kad ir kà jis
bedarytø, viskas bus blogai. Visø laukia artimøjø netektis, jë-
gø praradimas, proto apsiblausimas ir galutinis bejëgiðkumas.
Senatvë – tai blogiausia, kas gali nutikti. Kas gali bûti blogiau
nei jautimas, kad silpsti ir menkëji. Visi tavo darbai – tai men-
kniekis, dël kurio tave galbût prisimins kiti. Tau paèiam jie nie-
ko nereiðkia, nes tu niekada nebegalësi kà nors nauja padary-
ti. Dabar tu esi jaunas ir dar kupinas vilèiø, bet palauk, kol
ateis diena, kai visos tavo viltys bus siejamos tik su galimybe
iðgyventi dar vienà dienà, pamatyti dar vienà saulëteká ir kiek
pratempti besibaigiantá gyvenimà. Kiekvienas senas þmogus
atiduotø viskà, visus savo darbus ir visus savo turtus dël gali-
mybës atgauti jaunystæ. Nieko negali bûti blogiau, kaip suvok-
ti savo gyvenimo ratà ir neiðvengiamai blogà jo pabaigà. Tu gali
tai pakeisti, gali gràþinti þmonëms viltá ir galimybæ dirbti ne
penkiasdeðimt, o penkis tûkstanèius metø ar apskritai tiek,
kiek tik bus noro. Dabar gyventi Þemëje galima tik nemàstant
apie ateitá arba susikûrus kokià nors filosofijà. Kodël, manai,
tavo gimtojoje planetoje taip klesti religijos? Tiesiog jos teikia
kaþkokià, nors ir menkà viltá ir padeda neiðprotëti ar nenusi-
þudyti. Jei tik pradedi màstyti ir neturi tinkamos filosofijos, lie-
ka du keliai: á beprotnamá arba á kapines. Niekur kitur þino-
moje galaktikoje neásivaizduotina, kad màstanti pilno proto bû-

217
tybë sàmoningai atimtø pati sau gyvybæ. Þemëje, ypaè tavo, Ar-
dai, tëvynëje, tai yra áprasta. Negi tau tikrai smagu matyti sens-
tant ir silpstant savo tëvus, negi tu gali ramiai gyventi þinoda-
mas, kad þmogus, kurá tu myli ir kuris myli tave, bet kada gali
numirti?
– Bet kaþkas mane dabar myli, o viskam pasikeitus ar kaþ-
kas mylës? Ar suteikæs gyvenimà, að neatimsiu ið þmoniø ga-
limybës juo dþiaugtis? – susimàstæs tæsë Ardas.
– Neatimsi… Að tau pateiksiu Ligijos planetos pavyzdá. Tu
þinai, ten gyvena tokie pat þmonës kaip ir Þemëje, nes jiems
pavyko nepakliûti á planetà, uþdedanèià panèius. Ligijieèiai
taip pat kuria poras, turi ðeimas ir myli vienas kità. Þinoma,
ten viskas paprasèiau – tu ið karto jauti, ar kitos lyties atsto-
vë tave myli, ar ne. Bûdami kartu bendrojoje sàmonëje, mû-
sø vyras ir moteris puikiai paþásta vienas kità, jauèia vienas
kito mintis, todël poras pas mus kuria tik tie, kurie þino, kad
tinka vienas kitam. Skyrybø pas mus beveik nebûna, o porø,
kurios gyvena kartu ðimtus ar net tûkstanèius metø, yra ne-
maþai. Tokios poros mane priverèia tikëti amþina meile ir
draugyste, o tu nori tai pakeisti trumpalaikiais santykiais, ku-
rie pas jus vyrauja. Kiek skyrybø Þemëje, kiek buitiniø þmog-
þudysèiø? Viso to nebûtø. O galvoti apie tai, kas gali ávykti
po milijono metø, manau, neverta. Pagyvensim – pamatysim.
– Gerai..gerai, – ðypsodamasis praðneko Ardas. – Átikinai.
Pasiduodu. Pakalbam apie kitkà. Atrinkai ligijieèius, kurie su
tavimi keliaus á Þemæ ir po to á Edurà?
– Taip, Ardai, atrinkau ir instruktavau. Visi patikimi ir pa-
tyræ, bus paspirtis ir kovoje, ir apmokant kitus þmones. O tu
ar þinai, ko imsiesi atvykæs á Þemæ?
– Tiksliai, tiesiog dienø tikslumu. Suplanavau viskà: kada
ir kà þadinsiu pirmiausia, kada prabudusieji tëvynëje perims
valdþià ir kada pradësim kurti prabudusiøjø kovines pajëgas.
Suplanavau net tai, kada ádiegsime ið isø gautà technologijà
ir ið kur gausime tam reikiamø lëðø. Planavimui turëjau la-
bai daug laiko ir, manau, viskà apgalvojau.

218
 Draugai, bûdami nefiziniame lygmenyje, dar ilgai ðnekëjo.
Ardas lengvai patekdavo á nefiziná lygmená ir labai laisvai èia
jautësi. Ligijietis draugà iðmokë jame keliauti, kovoti ar slëp-
tis. Dabartiniu metu nefiziniame lygmenyje Ardas jautësi ne
prasèiau nei demiurgø rato valdovai ar labiausiai patyrusios
sidargø patelës. Abu draugai stengësi kuo geriau pasiruoðti
Ardo darbui Þemëje ir Eduro planetoje.

Demiurgø valdoma erdvë.

2016 metø liepos 23 diena

Baltojo rato demiurgø valdovas ðirdyje tikëjosi iðgirsti ðias

þinias. Jau nebe pirmà kartà planai, susijæ su þmonëmis, keis-
tai ir nepaaiðkinamai þlunga. Kaip ir kiekvienà kartà, niekas
negalëjo paaiðkinti, kodël taip yra. Prieð kelias valandas bal-
tasis demiurgas ið Rudojo rato atstovø suþinojo, kad bandy-
mas persikelti á praeitá nepavyko. Laivai tiesiog nepersikëlë á
reikiamà taðkà. Viskas veikë normaliai, Rudojo rato specia-
listai kelis kartus viskà patikrino, bet ðuolis laiku neávyko. Ko-
dël ir kas tai lëmë, niekas negalëjo paaiðkinti. Jei tarp demiur-
gø bûtø klestëjusi religija, Baltojo rato demiurgas tikrai pati-
këtø aukðèiausiomis jëgomis, siunèianèiomis þmogui apsaugà.
Dabar baltasis valdovas tik bandë suvokti, kodël jiems taip
nesiseka. Antra þinia, gauta prieð akimirkà, tik sustiprino Bal-
tojo rato valdovo melancholijà. Haratø eskadra, pasirodo, pa-
siklydo ir nukeliavo ne á tà Saulës sistemà. Vieni kûrëjai te-
þino, kaip jiems tai pavyko. Taèiau faktas aiðkus – haratai pri-
versti gráþti namo ir ekspansijai ruoðtis ið naujo. Ruoðimasis
naujam þygiui uþtruks tik porà mënesiø, bet atvykti á Þemæ
anksèiau uþ isus ir sustabdyti Ardo sugráþimà jie nesuspës.
Demiurgai buvo labai uþsispyræ, ir menkos nesëkmës negalë-
jo jø sutrikdyti. Baltojo rato demiurgø valdovas buvo tipiðkas
savo rasës sûnus – labai ryðkus fatalistas. Taèiau ðios nesëk-
mës iðklibino net jo fatalizmà ir savitvardà. Tik didþiulëmis

219
valios pastangomis demiurgas nepradëjo karðèiuotis. Baltojo
rato demiurgø valdovas turëjo nemaþà gyvenimo patirtá. Jis
gyveno beveik du tûkstanèius metø, ir, jei viskas klosis nor-
maliai, gyvens dar kelis tûkstanèius, kol galutinai neatlaikys
jo fizinis kûnas. Taèiau tokia nesëkmiø virtinë já iðtiko pirmà
kartà. Baltajam valdovui beliko tikëtis, kad tolesni jo planai
neþlugs, ir galø gale viskas gerai baigsis. Todël nukreipæs min-
tis á tai, kad viskas kas nutinka yra reikalinga ir ið esmës veda
tik á gerà, jis galutinai nurimo ir pradëjo kurti naujus susi-
dorojimo su þmogumi ir apskritai visa þmonija planus. Be to,
baltasis demiurgø valdovas nusprendë patarimo ieðkoti pas du
ar net daugiau kartø uþ já vyresnius savo rasës senolius. Tarp
senoliø buvo labai didelæ patirtá turinèiø ir kaþkada labai ga-
lingø asmenø. Gaila, kad su laiku dauguma pagyvenusiø de-
miurgø pradeda bodëtis fiziniu pasauliu ir jo problemomis.
Jie mieliau bûna nefiziniame lygmenyje, jame keliauja, tyri-
nëja ir nesikiða á kitø rasës nariø gyvenimà. Senolius su fi-
ziniu pasauliu sieja tik jø kûnas, kuriam jie neleidþia numirti,
taèiau kuris faktiðkai visuomet yra komos bûsenoje. Baltasis
demiurgø valdovas buvo pakankamai galingas, kad uþmegz-
tø ryðá su senoliais, bet jis abejojo, ar jie susidomës jo pro-
blemomis. Visgi Baltojo demiurgø rato valdovas nusprendë,
kad pabandyti verta.

220
 VII
Dvarvo misija

Haratø ekspansinë eskadra tuo pat metu

Ðá kartà taip ilgai Chrzà lepinusi sëkmë, atrodo, nuo jo ga-

lutinai nusisuko. Suþeistas þvalgas priëmë krëslo formà ir,
laukdamas neiðvengiamo galo, kiûtojo haratø eskadros flag-
mano tamsiausioje kertelëje. Jo þaizda buvo gili ir, iðlaikæs ha-
rato formà, jis mirtø. Krëslas neturëjo vidaus organø, o ne-
kintantys dvarvø organai buvo nepaþeisti, todël tapæs krëslu
Chrzas turëjo ðansà iðgyventi. Jei tik jis bûtø turëjæs laiko re-
generacijai, viskas vël galëtø pasisukti á geràjà pusæ. Taèiau
laiko jis neturëjo – persekiotojø þingsniai skambëjo vis arèiau
ir anksèiau ar vëliau jie turëjo aptikti dvarvø þvalgà. Aptikti
já nebûtø buvæ sunku – dvarvo þaizda dar kraujavo ir net pa-
virtus krëslu tokio nemalonaus ir iðduodanèio þenklo nebuvo
galima iðvengti. O viskas prasidëjo ir vyko taip sëkmingai.
Laukdamas persekiotojø, Chrzas su dþiaugsmu prisiminë sa-
vo misijà ir atliktus darbus.
Nepatyrusiam þvalgui þvalgybinë misija á Haratà neatro-
dë nei pavojinga, nei sudëtinga. Jis pasitikëjo savo jëgomis bei
sëkme, kuri já lydëjo nuo pat ankstyvøjø metø. Chrzas sëk-
mingai pateko á Harato planetà ir, jau kelionëje surinkæs la-
bai þvalgybai reikalingø duomenø, galutinai patikëjo, kad jo
pasirinkimas padëti þmogui buvo teisingas ir ðis kelias ves prie
galutinio dvarvø misijos ágyvendinimo. Be to, nors ir nebû-
damas garbëtroðka, jaunasis þvalgas visgi tikëjosi ðiuo savo
þygiu sulaukti tokios pat ðlovës ir pripaþinimo, kurio sulau-
kia labiausiai gerbiami dvarvø þvalgai. Labiau patyræs þval-
gas taip beatodairiðkai ir skubotai nesielgtø. Tik visiðkas gel-

221
tonsnapis, kuo, tiesà sakant, ir buvo Chrzas, galëjo pulti á mi-
sijà visiðkai tam nepasiruoðæs. Kita vertus, kai kada toks sku-
botas, bet ryþtingas elgesys atneðdavo ir norimø rezultatø. An-
tai joks atsargus þvalgas nebûtø suradæs þmogaus taip grei-
tai ir jokiu bûdu nebûtø sutikæs su juo atvirai pasikalbëti.
Dvarvas prisiminë savo misijos pradþià, kai jis, ágavæs vie-
no ið laivo keleiviø pavidalà ir iðëjæs ið Harato planetos kos-
mouosto bei patikimai pasislëpæs, susimàstë, kà daryti toliau.
Jis turëjo susipaþinti su haratø visuomene, socialine struktû-
ra, suþinoti planetos valdanèiøjø planus. Tuo metu Chrzas tu-
rëjo dvi alternatyvas. Pirma buvo ganëtinai grubi – pabandy-
ti uþpulti koká nors haratà ir já iðkvosti. Antra kiek subtiles-
në – kokioje nors judrioje vietoje apsimesti akmeniu ir klau-
sytis praeiviø pokalbiø. Dvarvø þvalgas niekuomet nesiþavëjo
fizine prievarta, be to, pasirinkus pirmàjá variantà, buvo ga-
lima nesunkiai iðsiduoti. Chrzas nusprendë sulaukti tinkamo
momento ir, nusigavus iki judresnës vietos, tapti grindinio ar
sienos dalimi. Nuspræsti buvo kur kas lengviau nei padaryti.
Labiausiai tinkama sumanymo vykdymui vieta buvo kosmo-
uosto vidus, kuriame visuomet knibþdëjo daugybë haratø. Ta-
èiau bûtent tas nepaliaujamas raguotø padarø zujimas ir bu-
vo didþiausia Chrzo plano ágyvendinimo kliûtis. Kosmouostas
buvo pilnas bet kuriuo paros metu ir bandyti nueiti iki pa-
stato, o tuo labiau á jo vidø buvo labai pavojinga. Galimybë
atsirado tik po trijø laukimo parø. Netoli Chrzo slëpimosi vie-
tos, kosmouosto pakraðtyje nusileido nedidelis laivelis su ke-
liais haratø keleiviais. Jiems iðlipus ir nuëjus, aptarnaujantis
personalas iðtraukë jø bagaþà ir sudëjo ant pakilimo tako. Ka-
dangi baigësi darbo pamaina, krovikai nesiteikë nugabenti ba-
gaþo á kosmouosto patalpas, o paliko ðià uþduotá kitai pamai-
nai, ramiai numesdami keleiviø bagaþà ðalia laivo. Tai buvo
galimybë Chrzui. Vël tapæs beformiu ir iðsirangæs ið savo slëp-
tuvës, þvalgas sparèiai nuvinguriavo palikto bagaþo, susidedan-
èio ið keturiø dideliø dëþiø, link. Po pusvalandþio, kai kelei-
viø bagaþo atvyko pasiimti kita pamaina, já sudarë jau pen-

222
kios dëþës, ið kuriø viena buvo kiek sunkesnë uþ kitas. Nei
dëþiø kiekis, nei jø svoris naujai atvykusiems krovikams áta-
rimo nesukëlë. Linksmai kalbëdamiesi ir keiksnodami savo ko-
legas, jie sukrovë visas dëþes á ðeðiaratæ transporto priemonæ
ir nugabeno pagrindinio kosmouosto pastato link – bûtent ten,
kur Chrzui reikëjo. Atrodo, kad haratai nepasiþymëjo nei ati-
dumu, nei juo labiau pedantiðkumu. Atveþæ dëþes iki pasta-
to, krovikai tiesiog suvertë jas artimiausioje patalpoje ir nuë-
jo. Jiems nerûpëjo, ar bagaþas bus saugus, ar kas nors já pri-
statys ðeimininkams. Jie tiesiog ávykdë ásakymà, toliau jiems
niekas nerûpëjo. Isai taip niekada nesielgtø: jie bûtø tvarkin-
gai sudëliojæ visas dëþes, jas uþregistravæ ir jei negalëtø tie-
siogiai perduoti savininkams, bûtø saugiai uþrakinæ. Eduro
planetoje Chrzas nebûtø galëjæs taip lengvai apsimesti baga-
þu. Dabar jis, atgavæs savo áprastà beformá pavidalà, netruk-
domas iðsruveno pro nemaþà durø tarpà ieðkoti vietos, kurioje
galëtø saugiai pasislëpti ir rinkti informacijà. Apþiûrëjæs pa-
talpas, Chrzas nusprendë tapti sienos dalimi. Sienos buvo ne-
lygios ir gruoblëtos, todël iðsiskleidæs dideliame plote dvarvas
galëjo tapti visiðkai nepastebimas. Þvalgui vël sekësi, nes pa-
prastai visada pilnose haratø patalpose tuo metu nebuvo në
gyvos dvasios. Chrzas turëjo pakankamai laiko perprasti sie-
nos pavirðiaus struktûrà ir tapti jos dalimi. Nuo ðio momen-
to, dvarvo manymu, prasidëjo tikras informacijos apie Hara-
to planetà rinkimas.
Kaip jau kartà pasitaikë Eduro planetoje, pro ðalá zujantys
praeiviai atkakliai nieko svarbaus nenorëjo aptarinëti. Jie kal-
bëjo apie bet kà: kaþkokias jëgos varþybas, loðimus, meilës nuo-
tykius, keikë savo virðininkus, bet taip në þodþio nepratarë,
kam ruoðiami laivai ir kur jie skris. Dvarvui neatrodë, kad ha-
ratai bûtø labai atsargûs. Sprendþiant ið visko, jie tiesiog pa-
tys nieko neþinojo ir, matyt, në vienam ið pro ðalá ëjusiø pada-
rø tai nerûpëjo. Jie gaudavo nurodymus ir juos vykdydavo, bet
visiðkai nesukdavo galvos, kuriem galam tie nurodymai reika-
lingi. Viskas, kà dvarvui pavyko suþinoti, buvo tai, kad hara-

223
tai labai mëgo visas prievartines ir artimo kontakto kovines
sporto ðakas ar pramogas. Jas daþnai rodydavo per kaþkoká
árenginá, haratø vadinamà spektrovizija. Klausantis beprasmið-
kø ir Chrzui informaciniu poþiûriu nenaudingø vietiniø gyven-
tojø pokalbiø, praëjo septynios paros. Pagaliau þvalgas susipro-
tëjo, kad daugiau informacijos jam perduotø vadinamasis spek-
trovizijos árenginys, kuris, atrodo, buvo þmoniø televizijos ar
isø informacinës sistemos dalies analogas.
Nutaikæs paros metà, kai aplinkui vël buvo tuðèia, dvar-
vas, atgavæs beformá pavidalà, nusruveno ieðkoti vietos, kur
stovëjo tas spektrovizijos árenginys. Kelionë buvo ganëtinai
pavojinga. Du kartus já pastebëjo pro ðalá zujantys haratai,
bet, nors ir labai keista, nekreipë jokio dëmesio. Dvarvas kar-
tà jau buvo nusiteikæs atsisveikinti su gyvybe, bet kai já pa-
matæs haratas tiesiog perðoko per já kaip per purvo balà ir
nuþingsniavo toliau, liko ðokiruotas. Ði rasë buvo labai ne-
rûpestinga ir tingi. Praeivis Chrzà palaikë grindø neðvaru-
mais ir net nepagalvojo jø iðvalyti ar bent praneðti kitiems
apie tai, kà pastebëjo. Jis paliko viskà aiðkintis tiems aptar-
naujanèio personalo nariams, kuriø pareiga buvo valyti kos-
mouosto patalpas. Antras já pamatæs haratas pasielgë analo-
giðkai, ir dvarvø þvalgas pamaþu nurimo. Kelionë ilgai ieð-
koto spektrovizijos árenginio link truko daugiau nei tris va-
landas. Pagaliau Chrzas já pamatë – tai buvo didþiulis keliø
metrø ploèio ekranas, ámûrytas sienoje ir be perstojo rodan-
tis ávairius vaizdus. Dar po pusvalandþio Chrzas tapo sienos
dalimi prie pat ekrano ir nekliudomai galëjo rinkti visà in-
formacijà, sklindanèià tiek ið ekrano, tiek ið aplinkui besibû-
riuojanèiø haratø. Iki ðiol dvarvas nematë në vieno kitos ra-
sës atstovo ir, kuo labiausiai buvo nustebintas, neiðgirdo në
vieno þodþio ið haratø apie kokias nors kitas protingas ra-
ses. Atrodë, kad haratai dar niekada nebuvo sutikæ kitø ra-
siø. Tai buvo paradoksas, kurá þvalgas turëjo rimtai apgal-
voti. Tam jis turëjo pakankamai laiko ir galimybiø.

224
 Praëjus mënesiui Chrzas pirmà kartà suabejojo savo gali-
mybëmis ir pasirinkta taktika. Per spektrovizijà nepertraukia-
mai rodë ávairaus pobûdþio kumðtynes, kirstynes, dvikovas ir
t. t. Haratai buvo labai linkæ peðtis. Keista, kad jie rimtai ne-
kariavo tarpusavyje. Stebëdamas haratus, þvalgas susikûrë te-
orijà, kad jie, þavëdamiesi kovos renginiais ir daþnai kauda-
miesi dvikovose, iðsikrauna ir patenkina savo prigimties nu-
lemtà polinká á prievartà, taip iðsaugodami paèià rasæ. Kai ku-
rios jø dvikovos atrodë iðties áspûdingai. Net Chrzas turëjo pri-
paþinti, kad koviniuose menuose haratai yra pasiekæ labai
aukðtà lygá ir paprastas krovikas galëtø lengvai mesti iððûká
geriausiems isø kariams. Dvikovos tarp haratø kildavo net
kosmouosto patalpose. Kartà du krovikai susiginèijo dël vie-
nos rodomos kovos pabaigos. Abu pasirodë esantys ganëtinai
patyræ imtynininkai ir nedelsiant surëmë ragus tiek perkelti-
ne, tiek tiesiogine prasme. Imtynëse haratai naudojosi viso-
mis kûno dalimis. Jie stumdësi ragais, lauþë vienas kitam ran-
kas, kaiðiojo kojas, net naudojosi dubeniu kaip svertu parversti
prieðininkà. Prieðininkai pasirodë verti vienas kito: jø kova
tæsësi ne maþiau kaip pusvalandá ir baigësi lygiosiomis, nors
vienas ið prieðininkø ganëtinai sëkmingai trinktelëjo kitam ra-
gais á pilvo sritá, o kitas ne maþiau sëkmingai lauþë prieði-
ninkui rankà. Taèiau kovos tëkmës negalëjo nulemti në vie-
nas ið jø. Galø gale á dvikovos vietà atskubëjo abiejø virðinin-
kas ir peðtukus iðskyrë.
Per visà mënesá nei stereovizijoj, nei pokalbiuose neðmëkð-
telëjo jokia uþuomina, kuri leistø Chrzui bent spëti, kam ruo-
ðiami koviniai laivai ir kaip haratai susijæ su kitomis galakti-
kos rasëmis. Viltis ásiþiebë tik kosmouoste pasirodþius kariuo-
menës daliniams. Ðie vyrukai, ypaè rinktiniø bûriø nariai, at-
rodë labai áspûdingai. Jie buvo aukðtesni ir stambesni uþ kro-
vikus bei kitus matytus haratus, bet ne tai padarë Chrzui di-
dþiausià áspûdá. Dydis ir svoris visø haratø, bent jau vyriðko-
sios lyties, buvo labai panaðus. Kiek pastebëjo Chrzas, jø ûgis
skyrësi ne daugiau kaip trisdeðimèia centimetrø, o svoris – ne

225
daugiau ðimto kilogramø. Atsiþvelgiant á haratø gabaritus, tai
buvo labai nedaug. Labiausiai dvarvo þvilgsnis kliuvo uþ ka-
riø, ypaè rinktiniø bûriø nariø, laikysenos ir pasitikëjimo sa-
vimi. Jie buvo kupini jëgø, ir toji galia, atrodë, sklido nuo jø
á visas puses, buvo matoma ir beveik fiziðkai jauèiama. Kro-
vikai stengësi nesimaiðyti kariams po kojomis ir në vienas ið
jø, net dràsiausias kitø kolegø akyse, net negalvodavo apie ga-
limà iððûká kariams. Kareiviø pasirodymas kosmouoste buvo
þenklas, kad ávykiai artëja prie kulminacijos.
Dar po savaitës dvarvas galutinai ásitikino, kad buvo tei-
sus. Tà dienà pagaliau pasikeitë ir spektrovizijos programa.
Pirmà kartà programos metu nebevyravo ávairiø kovø de-
monstravimas. Kelis kartus ekrane pasirodæ praneðëjai paskel-
bë tekstà, ið kurio Chrzas suprato, kad haratai, tobulindami
savo kosminës erdvës ásisavinimo programà, aptiko prieðiðkà
protingø bûtybiø, gyvenanèiø kitoje planetoje, rûðá. Aptikti pa-
darai buvo labai atgrasûs, þiaurûs ir nelinkæ pripaþinti hara-
tø pranaðumo. Jie atsisakë bendradarbiauti labai palankiomis
sàlygomis, kurios jiems buvo pasiûlytos, ir paskelbë haratams
karà. Nuo ðiol visa rasë turi bûti susitelkusi pagrindinei ko-
vai su bendrais prieðais. Juos privalu arba sunaikinti, arba
paversti vergais. Nei kur yra ta prieðiðka rasë, nei kaip atro-
do atgrasûs jos atstovai, nebuvo praneðta. Taèiau nuo tos die-
nos treèdalá programos laiko sudarë kariuomenës galios de-
monstravimas bei ávairûs pokalbiai ir filmai apie haratø ra-
sës pranaðumà prieð visas kitas kosmoso platybëse gyvenan-
èias rases. Chrzas laukë ávairiapusës ir nevienareikðmës pla-
netos visuomenës reakcijos á ðià þinià. Vis dëlto ruoðiamas ka-
ras prieð pavojingà prieðininkà ir neþinia, kaip viskas gali pa-
krypti. Bent dalis rasës atstovø turëtø bûti linkæ apie tai su-
simàstyti. Jei tokiø ir buvo, dvarvas jø nematë, nes aplinkui
vyravo euforija ir didþiulis dþiaugsmas dël bûsimojo karo.
Þvalgas nustebo. Jis dar niekuomet nebuvo sutikæs taip vie-
ningai kariauti norinèios rasës. Haratai já pradëjo kaip reikiant
gàsdinti. Dvarvo nuomone, jie buvo tiesiog beproèiai, visi kaip

226
vienas. Jø jokiais bûdais negalima iðleisti ið Harato planetos.
Viena, kas liko neaiðku, tai kas bus ta nelaiminga rasë, ant
kurios galvos nukrito ði nevisproèiø psichopatø gauja? Sulau-
kæs patogaus momento, þvalgas visà informacijà minties im-
pulsu persiuntë savo gentainiams, taèiau ðá kartà be kokiø
nors rekomendacijø. Chrzas pradëjo realiau vertinti savo ga-
limybes ir nebesijautë galás patarinëti kur kas didesnæ patir-
tá turintiems savo rasës atstovams.
Kurá laikà Chrzas netikëjo, kad taip gali elgtis protingos
bûtybës, ir iðsikëlë teorijà, kad visus haratus kontroliuoja ko-
kia nors þiauri sinbiotø rûðis ar klastinga ið kitos planetos
kilusi rasë. Visgi ilgainiui ðias mintis þvalgas atmetë. Kasdien
spektrovizija rodë vis tokias paèias karà ðlovinanèias laidas.
Karo propaganda ir dþiaugsmu dël jo artimos pradþios spin-
duliavo visi: nuo politiniø lyderiø, kuriø, pasirodo, haratai tu-
rëjo ne taip jau maþai, iki kovos meno þvaigþdþiø, kurie ha-
ratø buvo iðskirtinai gerbiami. Þodis „ateivis“ haratø kalboje
vos per kelias dienas tapo iðtiþëlio ir niekingo tipelio sinoni-
mu, didþiausiu áþeidimu. Kelis kartus kosmouoste þvalgas ma-
të haratø moteris ir vaikus, bet net ir ðios dþiugiai aptarinë-
jo, kiek ateiviø iðþudys tas ar kitas armijos dalinys. Niekam
net mintis neðovë apie galimà pralaimëjimà. Kartà Chrzas ste-
bëjo krovikus, kurie visaip tyèiojosi ið savo kolegos, pareiðku-
sio, kad vienas haratø karys nuþudys ne daugiau kaip du ðim-
tus ateiviø. Tai buvo didþiausias skepticizmas, nes kiti buvo
linkæ galvoti, kad vienas haratas nugalabys maþiausiai po tris
tûkstanèius. Apie tai, kad uþpultieji gali bent kiek rimèiau pa-
siprieðinti, niekas nekalbëjo ir, tikëtina, net negalvojo. Po ke-
turiø dienø nepaliaujamo tokiø kalbø klausymo ir visø savo
turimø duomenø apie haratus sugretinimo Chrzas ásitikino,
kad nëra jokiø simbiotø ar klastingø ateiviø. Visi haratai,
dvarvo nuomone, buvo tiesiog psichiðkai nesveiki. Su laiku
þvalgo nerimas didëjo. Juolab kad jis puikiai matë, kokie ha-
ratai geri kovotojai ir kad niekaip neástengë suþinoti, kuri rasë
bus puolama.

227
 Negalima sakyti, kad Chrzas negaudavo informacijos ið ða-
lies, tiesiog visa informacija kartojosi. Spektrovizija neprane-
ðë në vienos naujos þinios, kaip nieko naujo nepasakë ir joks
pro ðalá skubantis haratas. Tokioje nerimastingoje þvalgui at-
mosferoje praëjo dar daugiau nei mënuo. Chrzas buvo bejë-
gis. Viskas, kà jis suplanavo, neágyvendinta, o, be to, dvarvas
net neásivaizdavo, ko galëtø griebtis, kad iðtaisytø padëtá. Þval-
gas buvo sumàstæs net prisiimti kokio nors kareivio iðvaizdà
ir bandyti iðsiklausinëti aplinkiniø, bet gana greit atsisakë to-
kiø planø kaip nepagrástai rizikingø. Antras planas, kurá su-
kûrë Chrzas belaukdamas, – kaip nors prasibrauti á vienà ið
laivø, geriausiai á flagmanà, ir ten bandyti viskà iðsiaiðkinti.
Stebëdamas ir klausydamas aptarnaujanèio personalo bei gre-
tindamas gautà informacijà su netoli kabanèiu kosmouosto
planu, dvarvas netruko iðsiaiðkinti pagrindinio laivo buvimo
vietà ir kelià jo link. Kosmouosto planas Chrzui buvo neáti-
këtinai maloni staigmena. Þvalgas pastebëjo já tik antrà bu-
vimo prie spektrovizijos ekrano savaitæ. Ið pradþiø neatkrei-
pæs dëmesio á priraðinëtà skiautæ, vienà gerokai laisvesná va-
karà Chrzas ëmë rimèiau tyrinëti aplinkà ir nusprendë per-
skaityti visus netoliese kabanèius skelbimus. Jis labai apsi-
dþiaugë ir kartu nustebo, kai suprato, kad tai, kà jis laikë be-
verèiu prikeverzotu skelbimëliu, yra iðsamus viso kosmouos-
to planas, skirtas personalo evakuacijai. Tà dienà dvarvas vël
atgavo viltá ir tikëjimà savo sëkme, tik, gaila, neilgam.
Nustatæs pagrindinio laivo buvimo vietà, Chrzas nuspren-
dë palaukti savo slëptuvëje dar savaitæ ir tada, jei negaus nau-
jø þiniø, pabandys prasmukti á laivo vidø. Savaitës laukti ne-
teko. Ðeðtà dienà spektrovizija vël pakeitë savo programà ir
pateikë iðsamø prieðiðkø ateiviø apibûdinimà. Chrzas nega-
lëjo tuo patikëti – haratai ruoðësi pulti þmones ir, be to, dar
disponavo stebëtinai ávairiapuse medþiaga apie Þemës gyven-
tojus. Net iðsamesne, nei turëjo isai. Dvarvas kurá laikà jau-
tësi sutrikæs ir niekaip negalëjo suprasti, ið kur raguotieji gavo
tokià iðsamià medþiagà ir kaip jie ruoðiasi áveikti þmones. Te-

228
gu haratai buvo geri, galbût iðskyrus Skruzdþiø planetos si-
dargus ir atlantus, geriausi kariai tarp þinomø rasiø, bet jie
në ið tolo negalëjo prilygti þmogui. Þvalgas gerai atsiminë, kuo
baigësi dvikova tarp pasipûtusio haratø piloto ir Ardo, kuris
net nepanaudojo savo energetiniø sugebëjimø. Atsakymas á
abu klausimus buvo gautas beþiûrint spektrovizijos progra-
mas. Haratai, pasirodo, þinojo, kad Þemës planetoje þmonës
valdo ne daugiau kaip 10 procentø savo sugebëjimø ir juos
galima lengvai nugalëti. Dar didesnei savo nuostabai, vienà
vakarà Chrzas pamatë kalbantá pilotà, tà patá, kurá þmogus
nugalëjo Eduro planetoje ir kuris buvo atiduotas demiurgams.
Pilotas ramiai porino apie neiðpasakytà þmoniø rasës klastà,
apie atviros kovos vengimà ir siekimà pulti ið nugaros, taip
pat apie tai, kad jis pateko á nelaisvæ bûdamas leisgyvis po
nepavykusio ðuolio, bet vis tiek sugebëjo plikomis rankomis
ir ragais nuþudyti septynis puikiai ginkluotus þmones. Pasi-
rodo, pilotas buvo suriðtas tik já uþpuolus ðimtui þmoniø, ta-
èiau kai jis atsigavo, suplëðë panèius ir, nuðlavæs pakelëje bu-
vusius þmones bei pagrobæs laivà, sugebëjo pabëgti ir gráþti
namo. Tame laive ir buvæ visi duomenys apie þmoniø rasæ.
Taip kone per dienà pilotas tapo nacionaliniu didvyriu, þymes-
niu ir labiau garbinamu nei koviniø menø þvaigþdës. Pilotas
begëdiðkai melavo, ir Chrzas tai þinojo, taèiau, kas labiausiai
glumino dvarvà, neatrodë, kad haratas sakytø netiesà. Jis ðne-
këjo ir pasakojo taip, lyg ið tiesø bûtø iðgyvenæs visus pasa-
kojamus ávykius. Buvo du tokio elgesio paaiðkinimai: arba ha-
ratai buvo labai sukti ir galëjo stulbinanèiai gerai meluoti bei
dëstyti sugalvotas istorijas labai tikroviðkai, arba kaþkas átei-
gë vargðeliui pilotui, kad tai, kà jis pasakoja, ávyko ið tikrøjø.
Per visà savo stebëjimø laikà þvalgas në karto nepastebëjo ha-
ratø sugebëjimo átikinamai fantazuoti. Buvo mëginanèiø ap-
gaudinëti aplinkinius, bet tie mëginimai buvo labai nevykæ.
Beliko vienas variantas: pilotas dësto istorijà, kuri jam ádieg-
ta mentaliniu bûdu. Ðis atsakymas Chrzui ið karto sukëlë dau-
gybæ klausimø, ið kuriø svarbiausias – kas tai daro? Bandy-

229
damas svarstyti logiðkai, dvarvas iðkëlë dvi lygiavertes hipo-
tezes: viena vertus, tai galëjo bûti paraleliai su haratais pla-
netoje gyvenanti rasë, kuri raguotuosius valdo mentaliðkai ir
sugeba iðlaikyti visiðkà konspiracijà, antra vertus, tai galëjo
bûti mentaliðkai stipri ateiviø rasë, nusprendusi pasinaudoti
haratais savo tikslams. Pagrindinë rasë, kurià Chrzas átarë to-
kia veikla, buvo demiurgai. Taèiau tai buvo tik spëjimas, nors
ir pagrástas kai kuriais faktais, pavyzdþiui, trumpalaikiu alo-
rø atvykimu á Haratà ir èiabuvio iðlaisvinimu, nepaisant kitø
màstanèiøjø sprendimo, taèiau beveik neárodomas. Þinoma,
Chrzas galëjo teigti, kad alorai nieko nedaro be savo ðeimi-
ninkø þinios ir todël aiðku, kad demiurgai þino apie haratus
ir su jais bendradarbiauja. Taèiau ðis teiginys taip pat nieka-
da nebuvo árodytas, ir iðblyðkëliai galëjo bet kada apkaltinti
alorus, kad tai jø paèiø iniciatyva atlikti veiksmai. Galëjo bû-
ti ir kitas variantas. Alorai niekuomet nepasiþymëjo mentali-
niais sugebëjimais ir, jei Harate egzistuoja mentaliðkai stipri
besislapstanti rasë, ji galëjo lengvai uþvaldyti tuos kelis alo-
rus. Þvalgo svarstymai nepadëjo iðaiðkinti tiesos, todël jis vël
susikoncentravo á iðorinës informacijos rinkimà.
Kità savaitæ dvarvo gaunama informacija kiek pasipildë.
Per spektrovizijà parodë kelis siuþetus, atgamintus pagal pi-
loto pasakojimà, kuriuose buvo bandoma pabrëþti þmoniø ko-
vos taktikos bjaurumà. Visi dabar visuotiná didvyrá pilotà puo-
læ þmonës stengësi apeiti já ið nugaros ir dauþyti per kojas kaþ-
kokiais spragilais. Tik atsidûræ haratui prieð akis, þmonës pul-
davo bëgti ar krisdavo ant þemës garsiai inkðdami. Haratai
savo propagandoje bandë pabrëþti ne tik þemesná þmoniø sta-
tusà (tai jau savaime buvo aiðku, nes kiekvienam auganèiam
haratui buvo kalama á galvà mintis apie jø rasës absoliutø
pranaðumà ir iðskirtinumà), bet ir þmoniø nepilnavertiðkumà.
Þemieèiai buvo vaizduojami protiðkai atsilikæ ir nedaug paþen-
gæ nuo gyvuliø. Nuþudyti toká padarà buvo ne sunkiau, negu
pritrëkðti koká smulkø vabzdá. Kuo, tiesà sakant, ðventai ti-
këjo kiekvienas haratø rasës atstovas, neatsiþvelgiant nei á ly-

230
tá, nei á amþiø. Taèiau, nepaisant padidëjusio informacijos
srauto, Chrzas taip ir nesuþinojo, kada ruoðiama invazija á Þe-
mæ. Nepavyko atsakyti ir á klausimà – kas mentaliðkai veikia
haratus? Dar po poros savaièiø, negavæs naujos informacijos,
Chrzas nusprendë apleisti savo stebëjimo postà ir persikelti á
ruoðiamos eskadros flagmanà, stovintá beveik paèiame kos-
mouosto centre. Suplanuoti persikëlimà buvo kur kas lengviau
nei tai padaryti. Flagmanas stovëjo ryðkiai apðviestame plote
ir buvo saugomas. Be to, jame jau gyveno keli komandos na-
riai, o dienomis zujo darbininkai, ruoðiantys ðá laivà skrydþiui
ir bûsimoms kovoms. Lengvà kelià iðsigauti ið pastato dvar-
vas jau þinojo. Kosmouosto evakuacijos plane, kurá þvalgas taip
netikëtai aptiko, buvo nurodyti ne tik iðëjimai, bet ir venti-
liacijos angos. Kai kurios jø iðeidavo uþ kosmouosto pastatø
ribø. Ágauti savo beformá pavidalà, nuslinkti link pirmos pa-
sitaikiusios ventiliacijos angos ir ja nusigauti uþ kosmouosto
pastato ribø buvo lengva. Didþiausi sunkumai dvarvo laukë
keliaujant ið kosmouosto pastato iki laivo beveik atvira ir daþ-
nai aptarnaujanèio personalo knibþdanèia erdve. Nusprendæs
neapsunkinti savæs beprasmiu planavimu, Chrzas, sulaukæs
tinkamo momento, pasitraukë ið savo stebëjimo posto ir, ne-
sunkiai patekæs á ventiliacijos angà, pajudëjo pastato iðorinës
sienos link. Dvarvas nusprendë, kad visus sunkumus jis spræs
vietoje tada, kai su jais realiai susidurs.
Be nuotykiø pasiekæs iðorinæ pastato sienà, dvarvas susto-
jo apsidairyti. Kad niekas neatkreiptø dëmesio, Chrzas susi-
liejo su iðorinës sienos dalimi ir, ágavæs sienos pavirðiaus for-
mà, dar kartà tapo visiðkai nepastebimas. Þvalgui beliko ste-
bëti aplinkà ir laukti galimybës nusigauti iki laivo. Tai pasi-
rodë kur kas sudëtingiau, nei patekti á kosmouosto pastato
vidø. Laivas buvo saugomas ir sargybiniai atidþiai tikrino vi-
sus einanèius laivo link. Net aptarnaujantis personalas, vyk-
dantis savo tiesiogines pareigas, buvo ádëmiai stebimas.
Chrzas ið karto atmetë ankstesná planà ágauti vieno ið hara-
tø iðvaizdà ir tiesiog nueiti iki laivo. Þvalgas neturëjo nei do-

231
kumentø, kuriuos tikrino apsauga, nei ágûdþiø, bûdingø ap-
tarnaujanèiam personalui. Jam beliko laukti kitos progos.
Chrzo laukimas uþsitæsë kelias dienas. Tik atsidûræs ven-
tiliacijos angoje uþ pastato sienø, þvalgas atkreipë dëmesá á
árangà, nuolat veþamà á flagmanà. Áranga buvo supakuota á
didesnes ir maþesnes dëþes, kuriø imitavimas bûtø leidæs
dvarvui pasiekti savo tikslà. Taèiau tam, kad imituotø dëþæ,
reikëjo iki jos nusigauti ir gerai jà iðtirti. Apie tai Chrzas ga-
lëjo tik pasvajoti. Bet kurioje màstanèiøjø planetoje, kurioje
vyravo nors minimali tvarka, dvarvui nebûtø pavykæ pakliûti
á laivà, taèiau èia buvo haratai su savo netvarka ir ágimta
drausmës stoka. Galimybë, kad koks nors aptarnaujanèio per-
sonalo narys, veþdamas árangà á flagmanà, iðgirs signalà, skel-
biantá apie pamainos pabaigà, ir ið karto sustos bei palikæs
árangà nuskuos atgal á pastatà, o, be to, visa tai vyks prie pat
pasislëpusio Chrzo, buvo labai maþa. Taèiau viskas bûtent taip
ir atsitiko. Dvarvas negalëjo patikëti tuo, kà pamatë, bet, nors
ir stebëdamasis, laiko negaiðo. Jis beveik akimirksniu atsidû-
rë prie sukrautø dëþiø ir iki kitos pamainos, puikiai imituo-
damas dëþës struktûrà, savimi padengë vienos ið jø pavirðiø.
Atvykæs kitos pamainos darbininkas nieko nepastebëjo, o ir
pastebëti nieko negalëjo, nes viena dëþë buvo storesnë tik
dviem centimetrais ir svërë tik keliais ðimtais kilogramø dau-
giau uþ kitas, o tokiu pastabumu, kad atkreiptø dëmesá á ðias
smulkmenas, laivà aptarnaujantis haratas tikrai nepasiþymë-
jo. Nieko nepastebëjo nei sargybiniai, nei kiti aptarnaujanèio
personalo nariai, kurie sukrovë visas atgabentas dëþes á lai-
và. Chrzas tik sunerimo dël iðkrautø ir atgal tuðèiø veþamø
dëþiø, kurias dvarvas pastebëjo judëdamas laivo link. Tai reið-
kë, kad haratai dëþes naudoja tik árangai iki laivo nuveþti, o
paskui, iðkrovæ dëþiø turiná, jas veþa atgal. Þvalgas suprato,
kad atsidûræs laive turës kuo greièiau apleisti dëþæ ir rasti
naujà slëptuvæ.
Po valandþiukës Chrzas atsidûrë laivo viduje. Jo dëþë bu-
vo penkiolikta eilëje, laukianèioje iðkrovimo. Per tà laikà, kol

232
aptarnaujantis personalas priartëjo prie Chrzo dëþës, þvalgas
spëjo tapti beformiu ir per atidarytas duris kuo skubiausiai
paliko kroviniø skyriø. Prasidëjo kitas Chrzo plano vykdymo
etapas. Dvarvas privalëjo kuo greièiau laive susirasti tinka-
mà slëptuvæ.
Slinkdamas laivo koridoriaus kraðtu, Chrzas ieðkojo patal-
pos, ið kurios valdomas visas laivas. Dvarvui ir vël sekësi, nes
nepaisant darbymeèio paèiame laive, iðskyrus krovikus, nebu-
vo në gyvos dvasios. Visi ekipaþo nariai buvo iðëjæ, o krovikai
ir kitas aptarnaujantis personalas á kitas patalpas, nei jiems
priklausë pagal pareigas, nelindo. Be to, laivo vidinës apsau-
gos sistemos buvo iðjungtos ir laivà saugojo tik sargyba iðorëje,
kurios nariai net negalvojo apie kaþkokio ásibrovëlio buvimo
laive tikimybæ. Vienintelis dalykas, trukdæs dvarvui, tai jo da-
bartinë beformë struktûra, kuri neleido sparèiai judëti ir ap-
ðniukðtinëti laivo. Chrzas nusprendë pasikeisti iðvaizdà. Jo
manymu, verèiau buvo paaukoti penkiolika minuèiø transfor-
macijai, bet po to judëti reikiamu greièiu. Po neilgø apmàsty-
mø þvalgas nusprendë tapti vienu ið gimtosios planetos gro-
buoniø, pasiþyminèiu eikliomis kojomis ir aukðtais ðuoliais. Po
keliolikos minuèiø vietoj beformës masës stovëjo stambus pa-
daras ilgomis kojomis ir banguojanèiais raumenimis, kuris ir
tæsë kelionæ laivu.
Laivas pasirodë esàs milþiniðkas. Jame buvo dvideðimt ke-
turi deniai, sujungti sudëtinga liftø ir laiptø sistema. Visi de-
niai turëjo atskirà gyvybës palaikymo sistemà ir galëjo auto-
matiðkai uþsihermetizuoti. Á ginkluotæ ir laivo aprûpinimà
þvalgas labai daug dëmesio kreipti negalëjo dël laiko stokos,
be to, dvarvas ieðkojo tik vadavietës patalpos, kurioje galëtø
pasislëpti. Po daugiau nei valandà trukusios kelionës Chrzas
tokià patalpà rado vienuoliktame, ypaè gerai sutvirtintame de-
nyje, kuris turëjo ne tik atskirà gyvybës palaikymo sistemà,
bet ir variklius, energijos modulá bei ðuolio árangà ir galëjo
funkcionuoti kaip atskiras laivas. Jei pagrindinis laivas þûtø,
jo vadovybë galëjo pasprukti, visà vienuoliktà dená tiesiog pa-

233
versdama laivu. Tai buvo iðties iðmintinga. Patekæs á didþiulæ
patalpà, pilnà árangos ir aparatûros, primenanèios naudoja-
mà Eduro planetoje, þvalgas pradëjo ieðkoti vietos pasislëpti.
Ið pradþiø Chrzas buvo linkæs vël susilieti su siena, bet jam
sutrukdë tai, kad sienoje buvo prikiðta begalës laidø, davik-
liø ir kitø prietaisø, trukdanèiø tapti jos dalimi. Chrzas visus
juos galëjo imituoti iðoriðkai, bet veikti taip kaip jie jam nie-
kaip nebûtø pavykæ, o tai neiðvengiamai atkreiptø dëmesá. Lu-
bos jaunajam dvarvui netiko dël tø paèiø prieþasèiø. Apþvel-
gæs baldus, dvarvas suprato, kad ir jie netiks. Haratai paste-
bës, jei staiga viena këde ar stalu atsiras daugiau, o sunai-
kinti baldø, kaip jie su þmogumi padarë Eduro planetoje,
Chrzas neturëjo galimybës. Beliko grindys. Dvarvas labai ne-
mëgo susilieti su grindimis. Nors jis ir sukurdavo pavirðiø,
identiðkà grindø dangai, ir nejausdavo vaikðèiojanèiø subjek-
tø, vis tiek jam buvo nemalonu þinoti, kad koks nors paklai-
kæs haratas ant tos dangos ðokinës. Taèiau alternatyvos ne-
buvo, ir Chrzas pradëjo ruoðtis susiliejimui. Po pusvalandþio
raumeningas, stambus ir aiðkiai plëðrus padaras, stovëjæs vi-
duryje kambario, iðnyko be pëdsakø. Tik labai atidus stebë-
tojas galëjo atkreipti dëmesá, kad dalis grindø yra centimetru
aukðtesnës, tuo labiau kad Chrzas ganëtinai iðmintingai su-
formavo nuolydá kraðtuose, kuriam esant grindø lygio skirtu-
mas yra nedidelis. Taigi jaunasis dvarvø þvalgas buvo pasi-
ruoðæs. Jis pagrástai galvojo, kad tik komandos nariai, o ypaè
vadovaujantis personalas, gali jam suteikti visà bûtinà infor-
macijà apie ruoðiamà skrydá.
Pirmieji komandos nariai pasirodë tik po geros savaitës,
taèiau jie tik probëgom uþeidavo á patalpà kaþko paimti ar
kaþkà padëti. Retkarèiais kalbëdavo tarpusavyje, bet tai ne-
suteikë jokios bent kiek vertingos informacijos tûnanèiam
dvarvø þvalgui. Chrzas buvo kantrus. Jis tûkstanèius kartø
pergalvojo savo galimus veiksmus ir nusprendë, kad ðis jo pa-
sirinkimas yra teisingiausias ir jam tereikia laukti. Uþ kan-
trybæ dvarvas buvo apdovanotas su kaupu. Dar po poros sa-

234
vaitëliø prasidëjo laivo sistemø tikrinimas. Laive jau gyveno
ir dirbo treèdalis jo komandos nariø bei dalis vadovaujanèio
personalo. Buvo ájungtos visos laivo sistemos, suðvito infor-
maciniø sistemø moduliø ekranai. Tada Chrzas ir sugalvojo
pasirausti ðioje laivo informacinëje sistemoje. Patalpa iðtiso-
mis paromis bûdavo tuðèia, nes laive dar nebuvo nei jø vado,
nei kitø aukðtesniøjø karininkø, kurie turëjo teisæ dirbti ðio-
je patalpoje. Chrzui tereikëjo tapti haratu ir nueiti iki pagrin-
dinio informacinës sitemos modulio. Tolesni veiksmai buvo tik
technikos þinojimo ir dvarvo þiniø reikalas. Nei vieno, nei ki-
to þvalgas nestokojo. Pasinaudojæs eiliniu patalpos tuðtumo pe-
riodu, Chrzas pakeitë formà ir tapo pilotu, kurio duomenis su-
gebëjo gauti keliaujant ið Eduro planetos. Nukeliavus iki in-
formacinës sistemos modulio, reikëjo perprasti pagrindinius
programø principus, kà dvarvas padarë per ne pilnà valandà.
Chrzo nuostabai, haratai nesinaudojo jokiais apsaugos kodais,
visa informacija buvo padëta kaip ant lëkðtutës. Informacijos
buvo labai daug. Chrzas suþinojo viskà apie haratø laivynà,
apie planetà, kurià ruoðiamasi pulti, net tikslias bûsimo erd-
vinio ðuolio koordinates, taèiau taip ir nesuþinojo tikslaus puo-
limo laiko. Ið haratø vykdomo pasiruoðimo dvarvas galëjo spë-
ti, kad tas laikas numatytas artimiausià mënesá, taèiau tai bu-
vo tik spëliojimai. Tikslios informacijos nebuvo. Praleidæs prie
informacinës sistemos modulio kelias valandas, Chrzas susi-
ruoðë trauktis á savo slëptuvæ, kai staiga jam ðovë iðganinga
mintis. Dvarvas per keliasdeðimt minuèiø truputá perprogra-
mavo laivo informacinæ sistemà, pakeisdamas erdvinio ðuolio
koordinates. Tada, paslëpæs visus savo buvimo sistemoje pëd-
sakus, ramiai gráþo á slëptuvæ.
Po keliø dienø þvalgà pradëjo kamuoti abejonës dël toles-
nio buvimo patalpoje tikslingumo. Sulig kiekviena diena tos
abejonës stiprëjo. Gerai apmàstæs ir ávertinæs visas aplinky-
bes, kas uþtruko dar porà savaièiø, Chrzas nusprendë, kad
kiûtant laive nieko naujo suþinoti nepavyks, o keliauti jam rei-
kia ten, kur ðioje planetoje priimami sprendimai. Beliko vie-

235
na problemëlë – nuspræsti, kaip pasiðalinti ið laivo. Kiek
Chrzas suprato, visi krovimo darbai jau buvo baigti ir pasi-
naudoti savo mëgstama strategija, t.y. apsimesti kroviniu, jis
negalës. Dvarvas svarstë galimybæ priimti savo natûralià be-
formæ iðvaizdà ir iðtekëti ið laivo panaðiai, kaip jam tai pavy-
ko kosmouoste. Taèiau ðità galimybæ jis taip pat atmetë, nes,
kitap nei kosmouosto pastatas, laivas neturëjo ventiliacijos an-
gø, iðeinanèiø á iðoræ, o atliekas ðalinanèios angos bei angos,
kurios buvo numatytos laive komandos evakuacijos atveju, bu-
vo uþdarytos. Iðtekëti koridoriais taip pat nepavyktø, nes jais
vaikðèiojo daugiau nei pusë komandos ir kas nors tikrai bûtø
atkreipæs dëmesá á toká ðiam laivui nebûdingà reiðkiná kaip be-
formæ masæ, èiurlenanèià koridoriumi. Viltis ir tikëtis, kad jam
vël pasiseks, kaip pasisekë kosmouoste, Chrzas nebenorëjo.
Vienintelë iðeitis dvarvui buvo vël tapti haratu ir tiesiog iðei-
ti ið ðio laivo tikintis, kad niekas ið komandos nariø nekreips
dëmesio á kità savo rasës atstovà. Taigi jis sëkmingai ágavo
tà paèià piloto iðvaizdà (kitø haratø duomenø þvalgas netu-
rëjo progos gauti) ir iðëjo ið vadavietës. Nenuëjæs në dvide-
ðimties þingsniø, dvarvas sutiko vienà ið jaunesniøjø karinin-
kø, kuris nustebæs ásispoksojo á praeinantá þvalgà. Chrzas sten-
gësi elgtis ramiai ir uþtikrintai. Neskubëdamas jis praëjo pro
karininkà ir pasuko iðëjimo link tikëdamasis, kad jo natûra-
lus pasitikëjimas savimi leis haratui suprasti, jog pilotu apsi-
metæs dvarvas turi visiðkà teisæ vaikðèioti po laivà. Ðios vil-
tys þlugo nenuëjus në dviejø þingsniø. Þvalgas iðgirdo trau-
kiamo ginklo garsà, kurá palydëjo garsus harato ðûksnis:
– Stok, atsisuk á mane... kà èia veiki? Rankas laikyt taip,
kad matyèiau.
Chrzas turëjo du pasirinkimus: bandyti átikinti per daug
pareigingà kariûnà, kad viskas yra gerai, arba bandyti bëgti.
Dvarvas suvokë, kad bandyti kalbëti su karininku, laikanèiu
á tave nukreiptà ginklà, gali bûti sunku vien todël, kad þval-
gas absoliuèiai nieko neþinojo apie tvarkà laive, slaptaþodþius
ar pan. Bëgti atrodë realiau. Chrzas stovëjo koridoriuje neto-
li posûkio ir, nepaisant savo formos, buvo greitesnis uþ hara-

236
tus ir galëjo dràsiai tikëtis sëkmingos pabaigos. Taèiau dvar-
vas neávertino laivo komandos nariø reakcijos ir savitvardos.
Tik ðoktelëjæs á prieká, jis pajuto smûgá á nugarà. Kiekvienas
raguotasis po tokio ðûvio bûtø miræs, taèiau jis buvo ne ha-
ratas, be to, svarbiausi jo organai nebuvo paþeisti. Nepaisant
to, jei bûtø ir toliau likæs piloto pavidalu, nusilptø ir taptø
lengvu èiabuviø grobiu. Chrzas puolë bëgti, negalvodamas apie
niekà kità, tik apie galimybæ pasislëpti. Haratø karininkas,
nustebæs dël tokio tautieèio gyvybingumo bei vikrumo, paskel-
bë aliarmà ir suorganizavo aktyvø persekiojimà. Dvarvas,
skuosdamas nuo já gaudanèiø raguotøjø, aptiko, haratø poþiû-
riu, nedidelá kambariukà tolimiausiame laivo gale, skirtà lai-
vo mechanikams, ir nusprendë jame pasislëpti. Þvalgas, tiesà
sakant, negalëjo toliau judëti piloto pavidalu, jam reikëjo ágau-
ti kità formà ir pasigydyti, todël jis bûtø pasirinkæs bet kurià
patalpà, jam tuo metu pasipainiojusià.
Dabar, ásispraudæs á tamsiausià kampà, Chrzas imitavo vie-
nà ið kambarëlyje stovinèiø këdþiø, su nerimu laukdamas per-
sekiotojø. Dvarvas taip greitai negalëjo sustabdyti kraujavi-
mo. Jam reikëjo bent pusvalandþio, kad visiðkai neiðsiskirtø
ið kitø këdþiø. Be to, buvo natûralu galvoti, kad kiekvienas
haratas pastebës, jog patalpoje viena këde per daug ir ið kar-
to atkreips dëmesá á baldà, iðtepliotà neaiðkiu skysèiu. Jau-
nasis þvalgas su baime klausësi artëjanèiø persekiotojø kelia-
mo triukðmo ir ruoðësi, atrodë, neiðvengiamai mirèiai. Raguo-
tøjø þingsniai skambëjo vis arèiau, kai pagaliau kambario du-
rys su trenksmu atsivërë ir á vidø ásiverþë stropusis haratø
karininkas su dviem palydovais. Ásiverþæ persekiotojai sustin-
go kambario viduryje ir atidþiai apsidairë. Chrzas su baime
laukë ðûksnio, rodanèio, kad jis pastebëtas. „Galbût, – màstë
dvarvas,– jie net neðûktels, o tiesiog ðaus?“ Kokia buvo þval-
go nuostaba ir palengvëjimas, kai haratai, nieko átartino ne-
pastebëjæ, apsisuko ir nukurnëjo ieðkoti tolyn. Tik tada jam
toptelëjo, kad èiabuviai neþino, kas jis ið tiesø ir kokios jo ga-
limybës. Persekiotojai ieðkojo suþeisto ásibrovëlio gentainio, o
ne purvinos këdës ar formà keièianèio padaro. Lengviau atsi-

237
dusæs, Chrzas vël patikëjo savo sëkme ir galima laiminga mi-
sijos pabaiga. Dvarvas uþsigydë þaizdà ir neskubëdamas ap-
sidairë, ieðkodamas geresnës slëptuvës. Þvalgas nusprendë ku-
rá laikà geriau pabûti ðiame kambarëlyje ir palaukti geresnës
progos pasiðalinti ið laivo. Siekdamas sukelti kuo maþiau áta-
rimø, Chrzas ir vël tapo sienos dalimi, kas jam buvo áprasta
ir sekësi vis tobuliau. Kambario ðeimininkas pasirodë tik po
keliø valandø, bet nieko átartino nepastebëjo.
Dar po keliø dienø Chrzas suprato, kad jam nepavyks pa-
sitraukti ið laivo, kadangi laivas kartu su visa eskadra pakilo
nuo planetos pavirðiaus. Priëmæs tai kaip likimo dovanà, þval-
gas pasiruoðë maksimaliai iðnaudoti tà laikà, kurá jam teks
praleisti laive, visai naudingai informacijai gauti. Jis dþiau-
gësi likæs gyvas ir visiðkai nenuliûdo uþsitæsus jo vieðnagei ha-
ratø eskadros flagmane.

Haratø eskadros flagmanas.

2016 metø liepos 22 diena

– Niekaip nesuprantu, kas èia darosi? Þvalgai gráþo nuo

planetos pavirðiaus? – kreipësi haratø admirolas á savo pa-
dëjëjà.
– Taip, jûsø kilnybe. Planeta negyvenama ir negali bûti gy-
venama, nes netinka deguonimi kvëpuojantiems padarams.
– Gal jie ásikûræ po planetos pavirðiumi? – spëliojo admi-
rolas. – Dar kartà pakartok, kiek planetø, vadovybës teigimu,
turi bûti sistemoje?
– Devynios, jûsø kilnybe.
– Èia matau tik keturias. Þmonës turi gyventi treèioje. Gal
èia kas atsitiko ir mûsø vadovybës duomenys netikslûs?
– Nemanau, jûsø kilnybe. Aplinkos analizë nerodo jokios
kosminës katastrofos per paskutinius milijardà metø. Gal tie-
siog èia ne ta sistema?
– Kaip ne ta, nekalbëk niekø. Mes kelis kartus tikrino-
me – èia bûtent tos koordinatës, kurias mums nurodë mû-

238
sø vadovybë, – Admirolas, þiûrëdamas á prieðais eskadrà ply-
tinèià planetà, kiek susimàstë. Planeta buvo ne tokia, kokia
turëjo bûti pagal informacinëje sistemoje esanèius duomenis.
Ji nebuvo nei þydra, nei pilna gyvybës. Visà planetos atmos-
ferà sudarë oranþiniai debesys, susidedantys ið ávairiausiø
dujø kokteilio. Joje nebuvo në laðo vandens, nebuvo ir pa-
lydovo, kuris turëjo bûti pagal gautà informacijà. „Galbût
mes ið tiesø ne ten nuklydome, – pagalvojo Admirolas. – Bet
juk koordinatës tiksliai tos, kurias nurodë vadovybë“. Prieð
Admirolà iðkilo sudëtingo pasirinkimo bûtinybë. Jis galëjo
apsisukti ir gráþti atgal arba tæsti planetos tyrimà, tikëdama-
sis, kad planeta yra bûtent ta, kuri buvo reikalinga. Uþ-
megzti ryðá su Haratu eskadros vadui buvo draudþiama iki
tol, kol jis nesutiks màstanèiøjø apsaugos laivø, jiems neper-
duos savo reikalavimø ir argumentø, grindþianèiø karo su
þmonëmis bûtinumà. Tik po to, kai màstantiesiems viskà ofi-
cialiai pristatys, bus galima nebijoti Harato koordinaèiø ið-
aiðkëjimo, kurá neiðvengiamai sukels ryðio uþmezgimas. Ad-
mirolui ðis ásakymas atrodë nelogiðkas, bet jis buvo karys ir
vykdë visus vadovybës ásakymus, daug nesvarstydamas apie
jø turiná. Gráþti atgal, vadinasi, atsisakyti vadovavimo ðiai
misijai. Jis galëjo gráþti tik suþinojæs kas atsitiko ir bûdamas
visiðkai ásitikinæs, kad èia ne ta planeta.
– Á planetà siøskite dar vienà grupæ. Ðá kartà tegu iðaiðki-
na þmoniø gyvenimo jos gelmëse galimybæ. Jei reikës, tegu pa-
tys savo akimis ásitikina, kad joje þmonës tikrai negyvena, –
apsisprendë Admirolas.
– Klausau, jûsø ðviesybe, bus padaryta, – atsiliepë padëjë-
jas ir pridûrë. – Vienas ið jaunesniøjø karininkø praðë jums
perduoti apie ávyká prieð kelias dienas iki iðvykstant ið Hara-
to. Jo raportas pateiktas saugumo tarnybai, bet, að manau,
ir jums bus ádomu asmeniðkai apie tai iðgirsti.
– Kas nutiko?
– Kelios dienos prieð iðskridimà jis laive aptiko paðaliná.
Karininkas elgësi pagal instrukcijà ir paðaliniam nepaklusus
já perðovë. Taip perðautas haratas turëjo numirti, bet to kaþ-

239
kodël nenutiko. Jis puolë stebëtinai greitai bëgti ir pasislëpë
nuo persekiojanèiø mûsø sargybiniø taip, kad iki ðiol jo ne-
randame.
– Kodël manote, kad jis vis dar laive? – paklausë Admirolas.
– Ið laivo jis neiðëjo, bent jau jo neuþfiksavo nei vaizdo ára-
ðymo árenginiai, nei sargybiniai, nors laive jo taip pat nera-
dome. Taèiau tai nëra labiausiai stebinantis dalykas ðioje is-
torijoje. Paðaliniu pasirodë esàs mûsø gerbiamas pilotas, taip
didvyriðkai kovojæs su þmonëmis. Já vaizdo árenginiai uþfik-
savo ir anksèiau, sëdintá prie informacinës sistemos modulio
vadavietës patalpoje.
– Ar jis iðdavikas? Ar saugumas já rado ir apklausë?
– Taip. Ir visus jo aplinkos asmenis. Jis tuo metu dalyvavo
spektrovizijos laidos filmavime ir kategoriðkai neigia buvæs lai-
ve. Yra ir liudininkø parodymai, ir pati spektrovizijos laida. At-
rodo, kad laive buvo apsimetëlis, taèiau ið kur jis, neþinome.
– Vadovybei praneðta? – paklausë Admirolas.
– Taip, bet kol kas atsakymo negavome, – raportavo pa-
dëjëjas.
– Na tai ir gerai. Jie nuspræs, kas jis ir kà reikia daryti.
Tai ne mûsø reikalas. Gali bûti ramus. Dëkui uþ raportà ir
vykdyk mano ankstesnius ásakymus. Bûsime èia tol, kol neið-
siaiðkinsime, ar ði planeta tikrai ne ta, kuri mums reikalin-
ga, – po ðiø þodþiø Admirolas paleido padëjëjà ir vël pradëjo
stebëti planetà. Jis negalvojo apie paslaptingà ásibrovëlá. Tai
ne jo problema, o kaip tikras karys eskadros vadas nemëgo
uþsiiminëti ne savo reikalais ir spræsti ne savo uþdavinius. Va-
dovybë viskà iðsiaiðkins ir jam praneð. Visuomet taip buvo,
be to, nereikalinga iniciatyva haratø gretose nebuvo skatina-
ma. Padëjëjas savo ruoþtu, eidamas vykdyti ásakymo, taip pat
negalvojo apie ásibrovëlá. Jis savo pareigà atliko, praneðë vi-
siems. Kas bus toliau – jau ne jo bëdos. Jei Admirolas mano,
kad spræsti turi vadovybë, vadinasi, taip ir turi bûti. Paðali-
niø klausimø ðioje situacijoje padëjëjui nekilo, kaip, tiesà sa-
kant, jie niekada nekildavo jokiose situacijose.

240
 VIII
Patarimas

Baltojo demiurgø rato planeta

prieð dvi dienas iki þmogaus iðvykimo á Þemæ

Baltojo rato demiurgø valdovas lëtai ëjo tëvo mauzoliejaus

link. Þinoma, tai nebuvo mauzoliejus tikràja to þodþio pras-
me, nes valdovo tëvas vis dar buvo gyvas. Tai buvo patalpa,
kurioje nuolat maitinamas energija gulëjo buvusio baltojo de-
miurgø valdovo kûnas. Jis komos bûsenoje gulës tol, kol ga-
lutinai nebegalës bûti naudojamas arba kol jo ðeimininkas, vi-
sada bûdamas nefiziniame lygmenyje, nuspræs keltis á simbio-
tinæ visatà ir pats nutrauks fizinio kûno gyvybës saità. Mau-
zoliejus buvo árengtas keliø ðimtø aukðtø pastate. Tiesà sa-
kant, jame buvo tûkstanèiai tokiø mauzoliejø. Savo ruoþtu pa-
statas tebuvo vienas ið ðimtø pastatø, iðsimëèiusiø po visà Bal-
tojo rato demiurgø planetà. Eidamas pro, atrodo, pabaigos ne-
turintá mauzoliejaus koridoriø, baltasis valdovas vël skaudþiai
iðgyveno susidariusià padëtá, susijusià su nuolatiniu gyvenan-
èiø gentainiø skaièiaus maþëjimu. Dabartiniu metu gyvenan-
èiø fiziniu pavidalu ir vien nefiziniame lygmenyje egzistuojan-
èiø demiurgø skaièius susilygino, o per artimiausià ðimtmetá
gyvenanèiø fiziniu pavidalu gentainiø bus dar maþiau. Dabar
Baltasis ratas dar galingas ir disponuoja pakankamais iðtek-
liais, kad bûtø uþtikrintas netrukdomas iðëjusiø gentainiø eg-
zistavimas ir jø fiziniø kûnø, esanèiø komos bûsenoje, ener-
getinis maitinimas. Taèiau, anot ekspertø, jei padëtis nepasi-
keis, po ðimto tûkstanèiø metø Baltasis ratas visiðkai nusilps.
Tada, ekspertø prognozëmis, baltøjø demiurgø, gyvenanèiø fi-
ziniu pavidalu ir egzistuojanèiø mauzoliejuose bei nefizinia-

241
me lygmenyje, skaièiaus santykis bus vienas prie penkiø, ir
ratas negalës uþtikrinti reikiamo energijos tiekimo. Mauzolie-
jai iðnyks, o ratas pradës sparèiai ristis gyvenimo saulëlydþio
link. Taèiau tai labai tolimi laikai ir net blogiausios progno-
zës dar pranaðavo nenutrûkstamà Baltojo demiurgø rato tri-
jø ðimtø tûkstanèiø metø ateitá. Iki to laiko neiðgyvens ir net
nefiziniame lygmenyje neegzistuos në vienas dabar gyvenan-
tis gentainis, todël Baltojo rato valdovas nelabai sielojosi dël
tokios tolimos perspektyvos. Jis tikëjosi, kad ratas, o ir pati
demiurgø rasë atgims, kaip jau ne kartà atsitikæ. Ne vienà ir
ne du kartus demiurgai buvo atsidûræ ties iðnykimo riba, bet
kiekvienà kartà kaþkokiu stebëtinu bûdu atsitiesdavo ir tap-
davo dar galingesni nei anksèiau. Bûdamas fatalistas, kuo pa-
siþymëjo visi jo rasës nariai, Baltojo demiurgø rato valdovas
tvirtai tikëjo, kad ateis laikas ir koks nors ávykis supurtys jo
rasæ, nuvarys tingumà, kuris sparèiai plito tarp rato nariø,
bei álies naujos energijos. Tada baltieji demiurgai ir kartu vi-
si kiti demiurgø ratai vël suklestës, galës uþimti naujas gy-
venimui tinkamas planetas. Dabartiniu metu Baltojo rato val-
dovà labiau jaudino þmoniø problema. Bûtent dël þmoniø jis
ryþosi ateiti pasitarti su savo seniai nefiziniame lygmenyje
esanèiu tëvu, kuris kadaise buvo vienas ið garsiausiø Baltojo
rato demiurgø valdovø. Dabartinis valdovas þinojo, kad tëvo
ðlovës jam niekuomet nepavyks pasiekti, todël jautë savo ne-
pilnavertiðkumà, suprasdamas, kad visos jaunystës svajonës
tapti galingesniu valdovu nei jo tëvas liks tik svajonëmis. Po-
kalbis ðias baimes galëjo paaðtrinti, bet, nepaisant visko, Bal-
tojo rato demiurgø valdovas ryþosi pasitarti. Þmoniø keliama
grësmë, jo akimis þiûrint, buvo labai didelë ir, norëdamas jos
iðvengti, baltasis valdovas galëjo iðtverti ir ne tokius nepato-
gumus. Tiesà sakant, ðis demiurgas dël savo rato klestëjimo
net nedvejodamas bûtø atidavæs ir gyvybæ.
Baltasis valdovas priartëjo prie tëvo mauzoliejaus. Tëvas
atrodë kaip visada: didingø veido bruoþø, galingo, demiurgø
matmenimis, stoto. Baltasis valdovas atsiminë tà begalinæ va-

242
lios stiprybæ ir didþiulæ dvasinæ jëgà, kurià demonstravo jo të-
vas, kai dar gyveno fiziniu pavidalu. Joks þmogus nebûtø ga-
lëjæs prieð já atsilaikyti. Net nuobodulys ir gyvenimo tuðtumo
jausmas, kuris apninka kiekvienà demiurgà, suëjus atitinka-
mam amþiui, ir kurio genami gentainiai persikelia tik á nefi-
ziná lygmená, ilgai negalëjo palauþti ðio tvirto individo. Tik su-
laukæs 4500 metø amþiaus, buvæs Baltojo rato demiurgø val-
dovas pagaliau nusprendë atsisakyti fizinio gyvenimo ir per-
sikelti vien á nefiziná lygmená bei atiduoti rato valdovo titulà
savo vieninteliam sûnui, dabartiniam baltajam valdovui. Da-
bar jo sûnus stovëjo prieð mauzoliejø, þvelgë á tëvo kûnà ir
netikëtai pajuto neapsakomà ilgesá ir tà meilæ, kurià jis jautë
savo tëvui bûdamas dar visai maþas demiurgiukas. Jis prisi-
minë pasididþiavimà tëvu, matant, kaip jis gerbiamas tarp kitø
ratø valdovø. Dabar jam kaip niekada reikëjo tëvo patarimo
ir netgi paguodos. Baltasis valdovas tvirtai tikëjo, kad jis pa-
sielgë teisingai èia ateidamas, ir kupinas ryþto pasiruoðë ner-
ti á nefiziná lygmená ieðkoti savo tëvo. Beliko vienas klausi-
mas: ar já pavyks rasti ir ar jam dar bus ádomios gyvenanèiø-
jø fiziniu pavidalu problemos.
Baltasis valdovas nesitikëjo aptikti tëvà tik patekæs á nefiziná
lygmená. Taèiau tëvas jo jau laukë ir aiðkiai tikëjosi pokalbio.
– Sveikas, sûnau. Jau kuris laikas tavæs laukiu, tikëjausi,
kad norësi mane pamatyti ir pasidalyti savo mintimis, – pra-
dëjo baltojo valdovo tëvas.
– O kodël taip manai? Galbût jauti, apie kà norëjau su ta-
vimi pasitarti, – suirzo Baltojo rato valdovas. Tëvas vël pasi-
rodë pranaðesnis ir, net egzistuodamas tik nefiziniame lygme-
nyje, buvo nuovokesnis uþ já patá.
– Be abejo. Matai, að, kitaip nei didþioji dauguma nefizi-
niame lygmenyje egzistuojanèiø demiurgø, domiuosi, kas vyks-
ta jûsø pasaulyje. Senokai stebiu ðià krizæ ir bandþiau anali-
zuoti jos prieþastis bei galimas pasekmes. Tai man pasidarë
netgi ádomu. Manau, atëjai pasidalyti savo nuogàstavimais dël
þmogaus ir vienas po kito þlunganèiø su juo susijusiø planø.

243
 – Tu kaip visada teisus, tëve. Stebëjai mus ir þinai visas
mus apnikusias problemas. Gal gali paaiðkinti jø prieþastá ir
patarti, kà daryti toliau, – nusiraminæs paklausë baltasis val-
dovas.
– Tai nebus lengva. Visø pirma, man nëra lengva patari-
nëti, o antra, nemanau, kad tu sutiksi su mano patarimu. Bet
kokiu atveju dabar tu esi Baltojo rato demiurgø valdovas. Að
jokiomis aplinkybëmis nesiruoðiu gráþti á jûsø pasaulá, tai ir
sprendimà priiminësi tik tu. Að tegaliu tau patarti.
– Man tavo nuomonë labai svarbi, tëve. Að bûtinai á jà at-
siþvelgsiu.
– Þiûrësim. Taigi tu teisus, jei galvoji, kad nuolatinës ne-
sëkmës, susijusios su þmogumi, negali bûti atsitiktinumas. Bet
tam, kad tai suprastum, að pabandysiu kiek papasakoti apie
gyvenimà nefiziniame lygmenyje, – pradëjo kalbà baltojo de-
miurgo tëvas.
– Að þinau. Að begalæ kartø buvau nefiziniame lygmenyje
ir ten puikiai jauèiuosi, – pertraukë baltasis valdovas.
– Nepertraukinëk, sûnau. Klausykis atidþiai. Tu nepaþásti
në menkos nefizinio lygmens dalies, nors, tiesà sakant, nie-
kas jo nepaþásta. Pasitraukæs ið jûsø pasaulio, visus ðiuos me-
tus klajojau po nefiziná lygmená ir bandþiau já iðtirti. Maèiau
daugybæ stebuklø. Sutikau vienà ið Kûrëjø, tarp kuriø taip
pat paplitæs egzistavimas vien nefizinëje plotmëje. Jei dabar
fiziná gyvenimà gyvena tik beveik deðimt Kûrëjø, tai nefizi-
niame lygmenyje jø yra arti ðimto. Taigi susidraugavau su juo
ir ilgai klajojau kartu po ðià ir gretimà galaktikas. Jis man
parodë Didþiuosius prieðus ir jø kûrinius. Galiu tave nuste-
binti – gretimoje galaktikoje taip pat sukurtas þmoniø analo-
gas, kuris sëkmingai naudojamas kaip apsaugos priemonë nuo
naujø agresyviø ar neþinomø rasiø. Kûrëjus ir Didþiuosius
prieðus taip pat sukûrë kaþkokia rasë, taèiau ji taip ir liko
man neþinoma. Þinau tik tiek, kad ji buvo neapsakomai ga-
linga ir, tikëtina, sugebëjo prasibrauti á sinbiotinæ visatà bei
gali egzistuoti bet kurioje ið ðiø viena kità papildanèiø visa-

244
tø. Taèiau tai tik spëlionë. Manæs netenkino gretimos galak-
tikos apþiûra, nes joje gyvenanèios rasës kurtos pagal tuos
paèius principus kaip ir gyvenanèios mûsiðkëje. Kartu su
draugu ðoktelëjome á gretimà, paralelinæ mûsiðkei, visatà. Vie-
nas nebûèiau pajëgæs atidaryti vartø tarp visatø, bet su ma-
nimi buvæs Kûrëjas sugebëjo. Pasirodo, kiekviena paralelinë
mûsiðkei visata dar turi savo simbiotinæ visatà, á kurià nie-
kaip negalëjome patekti, kaip niekaip negalëjome patekti á
mûsiðkës simbiotà. Atrodo, ir paralelinëse visatose egzistuo-
ja tie patys gyvenimo ir mirties principai, taèiau kaip ir pas
mus su labai daþnomis iðimtimis. Klajodami po paralelinæ vi-
satà atradome gyvà planetà. Ji klajojo kosmoso erdvëje ir mai-
tinosi kitais maþesniais dangaus kûnais bei didþiøjø kûnø
energija. Gyvoji planeta pasirodë tokia mentaliðkai stipri bei
galinga, kad mes prieð jà jautëmës kaip skruzdëlës prieð pa-
tá didþiausià þinomà gyvûnà. Tuo metu ji buvo soti ir paten-
kinta gyvenimu, todël sutiko su mumis pabendrauti. Daug
naujo iðgirdome ið jos, taèiau viena naujiena gali bûti svarbi
ir tau. Bûdama be galo galinga, ji galëjo laisvai keliauti po
visas visatas ir jø simbiotus, kaip pasakytø þmonës, vieno-
dai gerai jautësi ir gyvøjø, ir mirusiøjø pasauliuose. Taèiau
net ir ji buvo sutikusi pranaðesniø uþ save bûtybiø, o kartà,
kaip man prisipaþino, kaþkà uþèiuopë. Kaþkà neapsakomai
galingo ir besislepianèio taip, kad net ji sugebëjo tik jutimø
ribomis uþèiuopti to kaþko egzistavimà. Jos manymu, tai ar
tas, ar tie – ji neþino – gali valdyti laiko ir erdvës tëkmæ bei
jø dësnius. Jie gali keisti vietomis prieþastá su pasekme ir for-
muoti ne vienà pasaulá ar planetø sistemà, o pagal savo uþ-
gaidas iðtisas visatas. Gali bûti, að tik pabrëþiu, gali bûti, kad
tas ar tie yra nusibrëþæ ir mûsø visatos, ir mûsø galaktikos,
ir mûsø paèiø likimà, o mes negalime nukrypti nuo jø nubrëþ-
tos linijos. Todël nepaaiðkinamai þlugo ir eksperimentas su
þmonëmis, uþsivërë keliai laike, paliko neágyvendinti geriau-
siai paruoðti planai. Galbût jie turi numatæ uþduotá ir þmo-
nëms? Neþinia kaip ði uþduotis siejasi ir ar siejasi su mûsø
likimu, bet, manau, ateityje pamatysime.

245
 – Tëve, tu kalbi apie tai, kà þmonës vadina Dievu?
– Galbût. Neþinau. Matai, jei tai nepaprastai galingos bû-
tybës ir jas galima bent jau pajusti, tai jos jokiu bûdu neati-
tinka þmoniø Dievo sampratos. Tai tiesiog nepaprastai galin-
gos bûtybës. Jei tai bûtø Dievas, tai bûtø virð bet kokio su-
pratimo ir jutimo ribø. Natûralu, kad jis negalëtø turëti jo-
kiø konkreèiø planø ar juos nuosekliai vystyti. Tai bûtø tie-
siog absoliuti paslaptis.
– Palauk. Juk tu iðdëstei mûsø absoliuèios paslapties te-
orijà, bet að kalbu apie þmoniø Dievo sampratà, – nenusilei-
do baltasis valdovas.
– Koks skirtumas, kokia jø samprata, svarbu, kaip galvo-
jame ir kaip suprantame mes. Pasidomëk, kokios nors lauki-
niø gentelës Dievo samprata. Ten jie apskritai bus sudievinæ
koká plëðrûnà vien todël, kad tas kadaise suëdë jø garsiausià
gentainá. Jei tu atsimeni, kai buvau Baltojo rato valdovas að
kartu su Geltonuoju ratu kiek tyrinëjau þmones. Taigi galiu
pasakyti, kad dauguma jø religijø labai glaudþiai susijusios su
politika ir siekimu uþgrobti valdþià. Kiek atsimenu, vienos ið
dabartiniø jø pagrindiniø religijø ðventoji knyga ið esmës per-
raðyta buvusios Romos imperijos valdovø nurodymu, o kita
vyraujanti religija sukurta tik kaip atsvara pirmajai kovoje dël
valdþios. Taigi nekalbëkime apie þmoniø vartojamas Dievo
sampratas. Ir apskritai, nuklydau á ðonà. Noriu tau pasiûlyti
iðeitá. Þinau, kad tau nepatiks, bet, kaip minëjau, tai tik pa-
siûlymas, o spræsi tu pats. Ar pasiruoðæs iðklausyti?
– Taip, klausau tavæs, tëve, – atsiliepë susikaupæs Baltojo
rato valdovas
– Að siûlau iðleisti þmones ið planetos, uþdedanèios pan-
èius, ir nedaryti nieko prieðiðko jiems. Visa Màstanèiøjø sà-
junga, taip pat ir demiurgai turëtø kuriam laikui apsimesti
þmoniø sàjungininkais ir stengtis tik diplomatiniais metodais
nukreipti þmonijos energijà kitiems tikslams pasiekti. Pavyz-
dþiui, tyrinëti gretimà galaktikà ar pan. Palauk, að þinau, kad

246
tu paklausi, kà tokiu atveju daryti su þmogaus projektu ir su
tuo susijusiomis mûsø viltimis. Að jokiu bûdu nesiûlau atsi-
sakyti mûsø Didþiojo tikslo, taèiau siûlau galutinai atsisakyti
þmogaus projekto ir kurti kà nors nauja.
– Bet kodël, tëve? Paþabojæ þmones ar bent iðaiðkinæ jø ne-
paklusnumo prieþastá, o juos paèius sunaikinæ ir sukûræ nau-
jus, ðá kartà paklusnius, ágytume didþiulá ginklà, galintá pa-
dëti ágyvendinti mûsø tikslà bent ðioje galaktikoje.
– Visø pirma, að beveik ásitikinæs, kad tai nepavyks, ir þmo-
nëms yra skirta kita dalia, negu bûti mûsø árankiu. Ðiuo at-
veju nesvarbu, kas lëmë þmoniø likimà, svarbu, kad mes ne-
pajëgûs su tuo kovoti. Be to, iðlaisvindami þmones, mes su-
maþinsime jø keliamà grësmæ mûsø rasei.
– Kokiu gi bûdu? Man atrodo, atvirkðèiai, jiems reikës prie-
ðo, o mes bûsime ðiam vaidmeniui tinkamiausia kandidatû-
ra, – nesutiko Baltojo rato valdovas.
– Klysti, mano berniuk. Prisimink jø prigimtá. Juose do-
minuoja mûsø genai. Þmonës neturës progos pulti màstanèiuo-
sius, jei tie elgsis kaip draugai. To juk demiurgai nedarytø?
– Ne, bet demiurgai palauktø tam tikrà laikà ir viskà pasiek-
tø gudrumu bei intrigomis. Kodël þmonëms nesielgti taip pat?
– Todël, kad jie nors ir turi daug mûsø bruoþø, bet nëra
demiurgai. Þmonës – tai kovinës maðinos, kurioms reikia ak-
tyvios veiklos. Jie daro bet kà, skatinami ðio nerimastingo sie-
kio veikti, kovoti, ieðkoti, tirti. Paþiûrëk, kaip jie gyvena savo
planetoje – në vienos dienos be karo, þygiø ar ieðkojimø. Ma-
nai, iðsilaisvinæ jie bus kitokie? Jiems ið karto reikës aktyvios
veiklos ar kokio siektino tikslo arba prieðo, kurá bûtø galima
nugalëti. Jie negalës pulti màstanèiøjø, tarp jø ir demiurgø,
nes jie atrodys esà draugai, o laukti þemieèiai negalës. Tada
þmonëms bus galima pasiûlyti bet kurá siektinà tikslà, svar-
bu, kad jis atitiktø ir mûsø interesus.
– Gal ir taip, bet anksèiau ar vëliau jie iðsikvëps ir taps
sëslia ramia rase ir, be to, tikëtina, nedraugiðka demiurgams.

247
 – Nemanau, mano sûnau. Iðsikvëpæ jie kaip rasë tiesiog ið-
nyks. Þmonës savyje taip pat turi paslëptà galimybæ gyventi
kaip mes. Tu vël neatsiþvelgi á þmoniø prigimtá. Temperamen-
tu jie kur kas aktyvesni nei mes, ir kai tik jiems atsibos ðiame
pasaulyje, jie tiesiog masiðkai pradës rinktis egzistavimà nefi-
ziniame lygmenyje ir keliones po já. Tada jie iðnyks kaip rasë
ar bent jau skaièiumi sumaþës tiek, kad taps mums nepavojin-
gi, – uþtikrintai tæsë Baltojo rato demiurgø valdovo tëvas.
– Gal tu ir teisus…Na neþinau, tëve. Tavo argumentai lyg
ir svarûs, bet, kita vertus, nepagrásti faktais, o tiesiog gali bûti
laikomi spëlioniø rinkiniu. Að pamàstysiu apie tai. Tu man
atsakyk dar á vienà klausimà. Kas tave paskatino persikelti á
nefiziná lygmená? Koks tai jausmas, kuris verèia demiurgus
rinktis toká egzistavimà?
– Nuobodulys, mano berniuk, – atsakë buvæs baltasis val-
dovas. – Tik jis. Man jûsø pasaulyje pasidarë per ankðta, o
nefizinio lygmens paslaptys kuo toliau, tuo labiau viliojo. Tai
lyg persikëlimas á kità, aukðtesná lygá. Taèiau ir tai ilgainiui
atsibosta. Dauguma demiurgø iðlaiko smalsumà ir tyrinëjimo
poreiká ne daugiau kaip tûkstantá metø. Po to jie persisotina
ir pasirenka kelionæ á simbiotinæ visatà, taip uþgesindami gy-
vybæ savo fiziniame, komos bûsenoje esanèiame kûne. Að to
napatyriau, nors klajoju jau du tûkstanèius metø. Man vis-
kas dar ádomu. Að vis dar noriu leistis á tolimiausias keliones
ir domiuosi, kas darosi namie ir kaip sekasi tau. Manau, dar
porà tûkstantukø meteliø paklajosiu. Mano kûnas tiek dar ið-
tvers komos bûsenoje, o savo noru að visø tø stebuklø neat-
sisakysiu. Ðtai su draugu Kûrëju nutarëme nukeliauti iki vi-
satos centro, kur yra seniausios galaktikos ir turëtø bûti se-
niausios rasës... Kita vertus, turiu vienà labai netradicinæ idë-
jà, su kuria tavæs dar nesupaþindinsiu, – karðtai pasakojo Bal-
tojo rato demiurgø valdovo tëvas, o dabartinis valdovas klau-
sësi, galvodamas apie jo pasiûlymà. Baltasis valdovas dar ne-
jautë nuobodulio ir netroðko paþinti visatos stebuklø. Jis bu-

248
vo tvirtai prisiriðæs prie dabartinio gyvenimo, todël savo tëvo
pasakojimo klausësi susidomëjæs, bet be ypatingo azarto. Já
kur kas labiau jaudino þmoniø problemos.
Po nenutrûkstamo beveik parà trukusio bendravimo bal-
tasis valdovas patraukë savo bûsto link. Jis vis dar buvo ka-
muojamas dvejoniø, nors ankstesnë jo nuomonë dël þmonijos
ateities pamaþu uþgoþë tëvo iðsakytus argumentus. Galø ga-
le baltasis valdovas nusprendë nestabdyti dabartiniø planø
vykdymo, o tuo atveju, jei tie planai nebus ágyvendinti, vël su-
gráþti prie tëvo pateikto pasiûlymo.

249
 IX
Gráþimas

Eduro planeta tuo pat metu

Ardas jaudinosi. Jam buvo neramu dël bûsimos laiko ke-

lionës. Ankstesnë þmogaus surinkta informacija davë pagrin-
dà abejoti laiko kelionës sëkme. Galëjo atsitikti bet kas: Ar-
das galëjo niekur neiðkeliauti, nukeliauti á gilesnæ praeitá ar
net patekti á ateitá. Svarbiausia, kad màstantieji net neásivaiz-
davo, kodël puikiausiai paruoðtos kelionës laike staiga þlun-
ga ar vyksta visai ne taip, kaip buvo planuota. Þemieèiui rei-
këjo nusiraminti ir su kuo nors pasikalbëti. Jis þinojo, kad ne-
fizinëje plotmëje já turi aplankyti ligijietis, todël ið karto nu-
sprendë keltis á nefiziná lygmená ir ten palaukti savo draugo.
Laukti ilgai neteko. Ardas tik spëjo apsiprasti su pakitusia ap-
linka, kai pamatë já atvykstant.
– Sveikas, Ardai, matau lauki manæs... Kodël taip nervi-
niesi? – sunerimo ligijietis.
– Ir dar kaip. Nenustygstu vietoj. Vakar viskà, kas tik bu-
vo isø informacinëje sistemoje, perskaièiau ir pasidomëjau apie
laiko keliones. Pasirodo, pavyksta tik 20 procentø vykdomø
laiko ðuoliø, ir niekas tiksliai neþino, kodël nepavyksta kiti.
Rytoj, kaip þinai, mane turi sugràþinti á tà patá laikà Þemëje,
ið kurio buvau pagrobtas. Atvirai pasakius, bijau, kad kas ne-
nutiktø ne taip.
– Nurimk, Ardai. Atsimeni, pasakojau tau apie tai, kas, ma-
no nuomone, lemia ávykius mûsø visatoje. Manau, kad viskas
klostysis gerai. Iki ðiol tu buvai saugomas. Kodël staiga kas
nors turëtø pasikeisti?
– Na, net pagal tavo teorijà, jeigu jai pritarsime, gali atsi-
tikti taip, kad að jau bûsiu ávykdæs savo misijà ir toliau ne-

250
bûsiu reikalingas. Kam tada mane saugoti ir ar kas þino, kur
tos misijos ribos ir ar apskritai tokia yra? – paklausë Ardas.
– Gerai, jau gerai, drauge mano. Nebediskutuokime filo-
sofinëmis temomis. Geriau dar kartà aptarkime savo veiks-
mus. Kada tu planuoji atidaryti vartus á Ligijà ir á Edurà?
– Dvi dienos po mano atvykimo, tiksliau kalbant, 2015 me-
tø liepos pirmàjà pagal dabartiná kalendoriø. Tu ir tavo pa-
rinkti ligijieèiai pereisite á Þemæ ir po to tiesiai á Edurà. Pir-
mus þmones prabudimui, manau, á Edurà pristatysiu dar po
trijø dienø. Ar jums pavyks laikà atskaièiuoti tiksliai ir ðok-
telti laiku atgal á numatytà datà?
– Manau, taip. Jau kuris laikas Ligijoje verda pasiruoðimas
ðiam ávykiui. Skyrëme nemaþà dalá planetos energetiniø iðtek-
liø tiksliai laiko kelionei uþtikrinti. Þinoma, labiausiai reikia ti-
këtis, kad mums pasiseks ir viskas pavyks sëkmingai. Ar dabar
pagalbinëse patalpose kas nors vyksta? – paklausë Tomas.
– Vakar pasidomëjau. Jie árengë didþiules poþemines pa-
talpas. Manau, dabartinis þmoniø skaièius Eduro planetoje vir-
ðija ðimtà. Gerai, kad isai to neþino, niekaip negalëèiau pa-
aiðkinti. Tektø naudoti mentalinæ prievartà, o man tai nepa-
tinka. Geri vyrukai tie isai. Ligijieti, að nusprendþiau jokiais
atvejais nenaudoti mentalinës prievartos prieð klano vadà, jo
sûnø Iskikà ir kará Iskinà, o kitus mentaliðkai paveikti tik
esant bûtinam reikalui. Kitø þmoniø papraðysiu elgtis taip
pat. Kaip manai, ar að teisus taip galvodamas? Gal vertëtø
spjauti á draugiðkumà ir atsiþvelgti tik á pragmatinius argu-
mentus? – susimàstæs paklausë Ardas.
– Draugai yra draugai, ir tu teisus taip nuspræsdamas. Jei
dël ðio sprendimo kils grësmë þmonijos egzistavimui, tada pra-
ðysiu tavæs tai apmàstyti. Dabar að tau visiðkai pritariu ir ne-
manau, kad kuris ið prabudusiø þmoniø puls tam prieðtarau-
ti, – savo nuomonæ iðdëstë ligijietis.

Draugai dar kelias valandas kalbëjo apie Ardo kelionæ at-

gal ir savo ateities planus. Jie iðsiaiðkino kiekvienà smulkme-

251
nà, aptarë kiekvienà netikëtumà, kuris gali ávykti. Nepaisant
to, ligijietis ir þemietis þinojo, kad dabar jiems labiausiai pri-
reiks sëkmës ir tikëtina, kad ðis jø pokalbis yra paskutinis.
Ligijietis kaip ámanydamas stengësi nuraminti jaunàjá drau-
gà, bet pats jautësi toli graþu neuþtikrintai. Iðsiskyræs su Ar-
du, jis ilgai màstë apie nenuspëjamà likimà, kuris gali vienu
ypu sugriauti visas þmogaus pastangas ir sunaikinti jo viltis.
Ardas po pokalbio su ligijieèiu pasijuto ramiau ir nusprendë
elgtis taip, kaip jis elgdavosi Þemëje, kai kaþko labai bijoda-
vo. Jis tiesiog paþiûrëjo savo baimei á akis ir pasakë : „Bus,
kaip bus, vis tiek nieko negaliu pakeisti“. Po ðiø minèiø þmo-
gus ið galvos iðmetë visus samprotavimus apie laiko keliones
ir galimas su jomis susijusias nelaimes.

Isø þvaigþdëlaivis. Þemës orbita.

2015 metø birþelio 29 diena

– Pavyko, Ardai, mums pavyko, – neslëpë dþiaugsmo nei Is-

kinas, nei Iskikas. Abu kariai nusprendë savo draugà lydëti á ðià
kelionæ ir dalytis su juo visomis nesëkmëmis, kurios galëjo nu-
tikti. Iki laiko ðuolio isai spinduliavo pasitikëjimu savimi ir sa-
vo laivu, bet tik dabar pajuto, kokia átampa juos slëgë. Ardui,
nepaisant jo nustebimo, lyg akmuo nuo peèiø nukrito. „Turbût
að vis dar saugomas“, – ðyptelëjo þmogus.
– Dabar beliko nustatyti vietà, ið kurios mane paëmëte, ir
perkelti jà á planetos pavirðiø. Kada tai darysite? – paklausë
þemietis.
– Po penkiø minuèiø, – atsiliepë budintis isø technikas. –
Mes atvykome kiek per anksti ir kol kas tu ið Þemës dar ne-
pagrobtas.
– Dëkui jums, draugai, uþ paramà. Nenoriu atsisveikinti
ir, manau, mes greitai pasimatysime, – kreipësi Ardas á sto-
vinèius ðalia Iskikà ir Iskinà.
– Nenustebsiu, – ðiepdamas dantis, kas rodë didelá dþiaugs-
mà, uþ abu atsakë Iskikas. – Sëkmës tau Þemëje, þmogau. Mes

252
nenorime þinoti, kokie tavo tikrieji planai, kol tu mums pats
jø neatskleidei, bet atsimink – isai, bent jau antrasis klanas,
yra tavo draugai ir parems tave bet kurioje situacijoje, – ðalia
stovintis Iskinas pritarë galvos linktelëjimu. – Nemanyk, kad
mes pamirðome, kà dël mûsø padarei ir, svarbiausia, ko mums
nedarei. Tu galëjai visus mus paversti savo klusniais vergais.
Mes puikiai þinome tikràsias tavo galimybes, – baigë Iskikas,
tvirtai apkabindamas þmogø. Ardas nustebo, jis tikrai nesiti-
këjo, kad isai viskà supras. Tik dabar jis suvokë tikràsias ðios
rasës vertybes. Isai vertino jo darbus ir jiems suteiktà pagal-
bà, bet, pasirodo, labiausiai vertino jo santûrumà. Isai, stebë-
dami þmogø, suprato, kad jis nelinkæs pavergti kitø, nors tu-
rëjo visas galimybes tai padaryti. Ðis faktas buvo lemiamas ant-
rojo klano vado sprendimui, kurá jis perdavë sûnui ir kurá Is-
kikas turëjo perduoti þmogui jam iðvykstant.
– Ardai, ðá kartà að oficialiai perduodu tau antrojo klano
vado sprendimà, – pradëjo Iskikas. – Antrasis isø klanas ne-
prieðtaraus, jeigu tu, imdamasis visø kol kas bûtinø slaptu-
mo priemoniø, naudosi tau suteiktà sklypà kaip prabudusiø
þmoniø bazæ. – Þmogus neteko amo. Isai pataikë tiesiai á de-
ðimtukà, kartu pateikdami ant sidabrinio padëklo tai, kà jis
bandë pasiekti per didþiausius vargus. Taigi, netaræs në þo-
dþio, apkabino abu isus, tuo iðreikðdamas didþiulæ padëkà uþ
viskà, kà jie padarë þmogaus bei visos þmonijos labui.

Þemës planeta (planeta, uþdedanti panèius).

2015 metø birþelio 29 diena

Buvo saulëta ðilta birþelio pabaigos diena. Þmogus stovëjo

prie upës ir gërëjosi já supanèia þaluma bei raminanèiu van-
dens tekëjimu. Stovëdamas jis prisiminë posaká, kad þmogui
gali ilgà laikà nepabosti þiûrëti á tekantá vandená, deganèià ug-
ná ir svetimà darbà. „Þinoma, idealiausia bûtø þiûrëti á gais-
rà gesinanèius ugniagesius. Tada suderinèiau visus tris daly-

253
kus. Dabar belieka tenkintis tik tekanèiu vandeniu,“ – min-
tyse ðyptelëjo þmogus. Prie upës jis stovëjo neilgai, nes, tie-
siogine to þodþio prasme, ëmë ir pradingo. Jei þmogus bûtø
buvæs stebimas paðalinio stebëtojo, tai pastarasis nebûtø pa-
tikëjæs savo akimis ir tikrai pagalvotø, kad þmogus tiesiog pa-
sislëpë – toks staigus, nelydimas jokiø paðaliniø garso ar vaiz-
do efektø buvo dingimas. Dar labiau stebëtojas nustebtø þvilg-
telëjæs á tà paèià vietà po keliø sekundþiø. Ten vël stovëjo tas
pats þmogus. Ir niekas nepastebëtø, kad þmogus buvo tas
pats, bet kartu ir labai pasikeitæs. Ardas vël atsidûrë Þemëje
tiksliai numatytu laiku. Tiek já pagrobdami, tiek pristatyda-
mi atgal isai naudojosi teleportacijos spinduliu, kuris, nors ir
labai efektyvus, bet buvo sunkiai suvaldomas. Perkelti objek-
tà á planetà ar ið jos naudojantis teleportacijos spinduliu rei-
kia labai daug energijos ir kone pedantiðko tikslumo. Daug
paprasèiau buvo atidaryti erdvinio ðuolio vartus, taèiau ðio-
mis aplinkybëmis to daryti nebuvo galima. Þmogus turëjo be-
veik nepastebimai tiek dingti ið planetos, tiek á jà sugráþti, o
atidarius erdvinio ðuolio vartus, neiðvengiamai atkreiptum vi-
sø aplinkiniø dëmesá.
Ardas nukreipë þvilgsná á upæ, po to á þaliuojanèius laukus.
„Dieve, kaip að viso to pasiilgau“, – atsiduso þmogus. Buvo
keista tolumoje matyti þmones, girdëti jau primirðtà ðunø lo-
jimà, vaikø verksmà, miesto gausmà. Kelias minutes pasto-
vëjæs prie upës, Ardas nurimo ir þvilgtelëjo á dangø. Isø laivo
nesimatë, o ir vargiai matytøsi net ir neðvieèiant tokiai ryð-
kiai saulei. Taèiau Ardas þinojo, kad jie ten, kaip þinojo ir tai,
kad ten yra Màstanèiøjø sàjunga, sidargai ir dar daugybë ki-
tø neþinomø protingø rasiø. „Kà gi, galaktika, palauk, þmo-
nës ateina. Tuoj prasidës tikras þaidimas“, – susimàstæs tarë
Ardas, þiûrëdamas á bekraðtá mëlynà dangø.

254
KOVA UÞ IÐLIKIMÀ
ANTRA KNYGA

255
 I
Ultimatumas

Baltojo rato demiurgø kontroliuojama erdvë.

Ultimatumo paskelbimo Þemei diena
(pagal þmoniø kalendoriø 2016 metø spalio 30 diena)

Baltojo rato demiurgø valdovas blaðkësi po kambará lyg su-

þeistas tigras. Kaþkur buvo dingusi savitvarda, kuria tarp ki-
tø rasiø garsëjo iðblyðkëliai. Demiurgas nemëgo, kai koks nors
ávykis, idealiai prieð tai suplanuotas, staiga tapdavo absoliuèiai
nevaldomas ir nenuspëjamas. Prieð keturias valandas atrodë,
kad viskas sekasi puikiai. Haratø eskadra sëkmingai atskrido
prie Þemës, ir kaip buvo suplanuota, praneðë apie bûsimus ka-
rinius veiksmus ðioje planetoje bei pareikalavo ten buvusiø isø
apsauginiø pajëgø nesikiðti á jø ir þmoniø konfliktà. Atvykë-
liai kalbëjo kaip ið natø. Jie pabrëþë, kad nei þmonës, nei ha-
ratai nëra Màstanèiøjø sàjungos nariai ir todël jiems negali bûti
taikomi ðios sàjungos nustatyti apribojimai. Taip pat karingi
sutvërimai akcentavo, kad kiekviena rasë turi teisæ á kompen-
sacijà uþ garbës áþeidimà, o haratai yra áþeisti þmogaus, vardu
Ardas. Todël jie reikalauja, kad patirta rasës gëda bûtø nuplau-
ta Þemës gyventojø krauju. Màstanèiøjø sàjunga, gavusi toká
pareiðkimà, buvo priversta já svarstyti ir imtis visø bûtinø biu-
rokratiniø procedûrø. Isø laivø vadai gavo nurodymus netruk-
dyti haratams iki galutinio sprendimo priëmimo. Prieð tris va-
landas demiurgø dþiûgavimas virto giliu susirûpinimu. Kas ga-
lëjo pagalvoti, kad isai pasiøs tolyn visà Màstanèiøjø sàjungà
su savo kvailais ásakymais ir ið haratø laivyno pareikalaus tuo-
jau pat neðdintis atgal. Sykiu pasirodë praneðimai apie isø ka-
riniø eskadrø pakilimà nuo visiems be iðimties klanams pri-

256
klausanèiø planetø ir, kas dar blogiau, apie didþiulá sujudimà
sidargø kariniame laivyne. Tai buvo labai rimta grësmë. Keliø
apsauginiø isø laivø uþtektø iðtaðkyti á skutus visà haratø ar-
madà, priartëjusià prie Þemës, o toks masinis abiejø þmoniø
sàjungininkø kariniø pajëgø aktyvumas pranaðavo didþiulá ir
neiðvengiamà karà. Tuo metu atrodë, kad dar vienas demiur-
gø planas galutinai þlugo, taèiau prieð pusvalandá atëjo dar vie-
na þinia. Isai staiga praneðë nesikiðià á þmoniø ir haratø kon-
fliktà, o abiejø slaptø Þemës sàjungininkø laivynai gráþo á nuo-
latinës dislokacijos vietas. Dalis demiurgø dþiûgavo, bet tik ne
Baltojo rato valdovas. Jis puikiai þinojo isø uþsispyrimà ir ka-
ringumà. Ði rasë nebûtø lengvai nusileidusi, iðskyrus vienà at-
vejá: jei pats þmogus, vardu Ardas, jø papraðytø nesikiðti.
– Kodël Ardas galëjo to praðyti..., – burbëjo Baltojo rato
valdovas. – Vienintelis galimas paaiðkinimas yra tas, kad þmo-
gus yra ásitikinæs savo pranaðumu prieð puolanèius haratus.
Abejoju. Ardas Þemëje jau daugiau kaip metai, jis turëjo pra-
rasti daugumà savo galiø, o to, kas jam liko, neuþteks sustab-
dyti agresoriø. Gal að klystu? Gal þmogus ne tik neprarado
galiø, bet rado bûdà paþadinti kitus? Gal Þemës tautos jau
pasiruoðusios puolimui ir sutriuðkins haratus, o tada parei-
kalaus ið Màstanèiøjø sàjungos atðaukti apribojimus, taikomus
ðiai planetai ir jos gyventojams? Gal tai gudrus Ardo planas
iðsiverþti ið planetos, uþdedanèios panèius, o að, to neþinoda-
mas, padedu jam?
– Sekretoriau, skubiai pas mane! – suðuko Baltojo rato
valdovas, ketindamas atðaukti haratø ásiverþimà á Þemæ. – Gal
bûtent dabar að klystu? Gal kaip tik ðito ir siekia Ardas? Gal
jis gudresnis nei mes galvojame ir tiesiog blefuoja? Turbût taip
ir yra, – lengviau atsiduso rato valdovas. – Reikia tæsti puo-
limà. Jis bando mane apgauti. Na tiesiog negalëjo ðis þmogus
iðlaikyti visø savo gebëjimø Þemëje, tai neámanoma.
– Kas nutiko, valdove? Kvietëte? – nusilenkdamas áëjo bal-
tojo valdovo sekretorius.
– Nieko, – tarstelëjo Baltojo demiurgø rato valdovas. – Ap-
sigalvojau. Kol kas nieko. Gali eiti.

257
 – Nuspræsta, toliau vykdome planà, o tada paþiûrësime, –
vis dar kalbëdamasis su savimi baltasis valdovas priëmë ga-
lutiná sprendimà ir nurimo.

Þemës orbita. Tuo pat metu

Iskikas stovëjo pagrindinio Þemës apsaugos, kurià vykdë

isø karinës pajëgos, laivo denyje ir liûdnai þvelgë á apaèioje
plytinèià þydrà planetà. „Graþi, nors ir klastinga vieta, – màs-
të jaunasis karys. – Gaila, kad po haratø ásiverþimo ji tikrai
nebus tokia pat graþi. Tikiuosi, kad Ardas þino, kà daro, pra-
ðydamas mûsø nesikiðti á artëjantá karà.“ Staiga pasigirdæs
triukðmas atitraukë Iskikà nuo ðiø nemaloniø ir kupinø su-
sirûpinimo minèiø. Triukðmà skleidë Iskinas, kuris skubëjo
prie antrojo klano vado sûnaus ir pakeliui kliuvo beveik uþ
visø po kojomis pasitaikiusiø baldø.
– Valdove, negi tai tiesa? – dar ið toli ðûktelëjo senasis
karys.
– Nurimk, Iskinai, – sudrausmino já Iskikas. – Kas tiesa?
– Tu leidai haratams pulti Þemæ?
– Prisësk, drauge mano, ir paklausyk, – suëmæs ásiaudri-
nusá kará uþ peèiø jaunasis laivo vadas pasuko netoliese sto-
vëjusiø krëslø link. – Tu þinai, kad vos tik suþinojome apie
bûsimà puolimà ir Màstanèiøjø sàjungos ásakymà, pasiruoðë-
me karui. Visi klanai pareiðkë apie pasiryþimà kovoti mûsø
pusëje. Sidargai per Ligijos planetos gyventojus atsiuntë þi-
nià, kad pradeda kaupti karines pajëgas ir, mums papraðius,
kovos prieð visus, kas kësinasi á Þemæ.
– Taip, valdove, þinau, – kiek aprimo Iskinas. – Mano lai-
vas taip pat buvo visiðkai paruoðtas kovai, bet paskui atëjo
tavo ásakymas netrukdyti haratams. Kodël?
– Matai, mano drauge, su mumis susisiekë pats Ardas ir
papraðë nesikiðti, – liûdnai paaiðkino Iskikas. – Að bandþiau
þmogø perkalbëti, bet jis buvo uþsispyræs ir uþtikrino mane,

258
kad ne tik sugebës laimëti prieð haratus, bet ir privers Màs-
tanèiøjø sàjungà atðaukti apribojimus Þemei ir jos gyventojams.
– Kaip jis tai sugebës padaryti? – nustebo senasis karys. –
Kiek þmoniø Ardas paþadino Eduro planetoje? Geriausiu at-
veju iki ðimto. Manai, jie sustabdys visà haratø armadà?
– Neþinau, Iskinai, neþinau, – atsiduso antrojo klano va-
do sûnus, dabar vadovaujantis visoms pajëgoms, skirtoms Þe-
mës apsaugai. – Gal? Mes daþnai neávertindavome þmogaus.
Tikiuosi, jis þino, kà daro. Að paþadëjau Ardui nesikiðti, ið-
skyrus, jei jis pats to papraðys. Turiu laikytis duoto þodþio.
Sutinki, mano bièiuli?
– Taip, valdove, – sunkiai atsiduso Iskinas. Jis ið visos ðir-
dies troðko nuðluoti tuos áþûlius raguoèius, bet jei vadas davë
þodá – teks susitaikyti. – Teks mums viskà stebëti ið ðalies.
– Tikiuosi, Ardas þino, kà daro, – dar kartà, tarsi siek-
damas nuraminti save, tarë Iskikas.

Þemës orbita. Haratø laivynas tuo pat metu

– Admirole, atëjo naujas signalas ið Màstanèiøjø sàjungos

apsauginiø laivø, – þiûrëdamas á ekrane bëganèias eilutes, ra-
portavo vienas ið haratø eskadros vado padëjëjø. – Jie pakei-
të savo nuomonæ ir mums nekliudys, jei mes nesieksime su-
naikinti paèios planetos ar ið esmës nekeisime joje vyraujan-
èiø gyvenimo sàlygø.
– Tikrai? – nuoðirdþiai nustebo Admirolas. Jis jau buvo ap-
sipratæs su mintimi, kad eskadrai teks apsisukti ir keliauti na-
mo. Þinoma, tokia perspektyva atimtø ið jo visus nugalëtojo
laurus, taèiau didþiausia kaltës dalis kliûtø vadovybei. Admi-
rolas, kaip ir kiekvienas haratø kareivis, nepraleisdavo pro-
gos pasidþiaugti kokia nors aukðtesnius postus uþimanèiø ben-
drapilieèiø nesëkme. „ Dël iðlygos màstantieji gali nesijaudinti.
Vadovybë davë aiðkius nurodymus uþimti planetà ir pavergti
jos gyventojus, o ne sunaikinti Þemæ,“– pagalvojo haratas.

259
 – Tikrai taip, – iðpyðkino padëjëjas. – Sàjungos apsaugi-
niai laivai traukiasi. Eskadrai kelias laisvas, Admirole.
– Puiku, – neþinodamas ar dþiaugtis, ar liûdëti, praðneko
haratø laivyno vadas. – Judam pirmyn iki artimiausios orbi-
tos aplink planetà. Nustatykit didþiausius Þemës miestus ir
didþiausias karines bazes. Tai bus pirmieji taikiniai. Ásibrau-
kite á planetà gaubiantá radijo ir spektrovizijos, jei tokia yra,
eterá ir perduokite ið anksto paruoðtà ultimatumo tekstà.
– Admirole, ðalia planetos palydovo orbitos pastebëjome
kelis þemieèiø kosminius laivus. Kà daryti? – paklausë ant-
ras ið keliø ðalia didþiuliø ekranø sëdinèiø vado padëjëjø.
– Pasirodykit jiems, duokit laiko praneðt þinià apie mûsø
atvykimà á planetà ir sunaikinkit. Parodykit ultimatumo teks-
tà mano ekrane. Noriu paskutiná kartà patikrinti prieð skel-
biant, – ásakë Admirolas. Nepraëjus në trim sekundëm, prie-
ðais laivyno vado akis nuðvito tekstas, paruoðtas þmogaus, var-
du Ardas, gimtàja kalba, kuri buvo beveik nepakitusi pirmø-
jø þmoniø dialekto atmaina. Ultimatumas buvo maksimaliai
lakoniðkas, taèiau iðsamus. Jis skelbë:
Þemës þmonës, vienas ið Jûsø siaubingai nusikalto visai ha-
ratø rasei. Jis klastingai uþpuolë ir taip áþeidë garbingà ha-
ratà, uþtraukdamas gëdà visiems mûsø planetos gyventojams.
Atsakydami á ðiuos niekðiðkus veiksmus ir suprasdami, kad
toks áþeidimas gali bûti nuplautas tik krauju, reikalaujame:

Per vienà Þemës savaitæ nuo ðio ultimatumo paskelbimo:

– iðduoti gyvà arba mirusá þmogø, vardu Ardas, ir visus
jo gentainius;
– paleisti visas planetoje esanèias ginkluotàsias pajëgas ir
sunaikinti visà karinæ technikà;
– pripaþinti visiðkà haratø rasës valdþià Þemëje planetos
ir jos gyventojø atþvilgiu.
Ávykdæ ðiuos reikalavimus, þemieèiai atpirkinës þmogaus,
vardu Ardas, kaltæ dvideðimt metø. Praëjus nurodytam termi-

260
nui, haratø eskadra pasitrauks ir gràþins valdþià planetos atsto-
vams. Atsisakæ vykdyti reikalavimus þemieèiai bus sunaikinti.

„Atrodo graþiai, – skaitydamas ultimatumo tekstà, màstë

Admirolas. – Kà èia dar bepridursi? Viskas aiðku. Ádomu tik,
apie koká áþeidimà vadovybë paraðë ðiame tekste? Visi þino-
me, kad vargðà pilotà klastingai uþpuolë bûrys þmoniø, ir be-
veik visus jis nugalëjo. Na, kaip yra – taip yra, vadovybë ge-
riau supranta padëtá.“
– Admirole, Þemës kosminiai laivai sunaikinti, – rapor-
tavo vienas ið padëjëjø.
– Ar jie spëjo perduoti signalà á planetà? – pasidomëjo
Admirolas.
– Taip. Signalà sugavome. Nufilmuotas vienas ið mûsø lai-
vø ir isteriðkai praðoma duoti nurodymus. Þmonës laive kal-
bëjo kitokia kalba, nei vartojama mûsø ultimatume, bet kom-
piuteris jà iððifravo. Gal pakeisti kalbà, kuria paraðytas ulti-
matumo tekstas?
– Nereikia. Tikëtina, tai buvo maþai vartojamas dialek-
tas. Manau, kad pagrindinë Þemës kalba yra ta, kuria ðneka
þmogaus, vardu Ardas, tautieèiai, – svarstë Admirolas. – Pra-
dëkit ultimatumo transliacijà.
– Klausau, Admirole. Transliacija pradëta, – dþiugiai ra-
portavo vienas padëjëjø.
– Gerai, paruoðkite tris þvalgø komandas, po du indivi-
dus kiekvienoje, ir nusiøskite jas á skirtingas planetos dalis.
Tegu rytoj pristato kelis èiabuvius. Iðsiklausinësime, kaip jie
jauèiasi ir kokios nuotaikos planetoje, be to, ið arèiau á þmo-
nes paþiûrësime.
– Klausau, Admirole. Nurodymas þvalgybos virðininkui
perduotas, – netrukus atsiliepë arèiausiai sëdëjæs padëjëjas.
– Puiku, – pasitrynë rankas Admirolas. – Oficialiai skel-
biu medþioklës sezonà atidarytà. Paslëpkit mûsø laivynà, kad
þmonës anksèiau laiko jo neaptiktø ir nepultø pirmi.

261
 Þemës planeta. 2016 metø spalio 31 diena

– Prasidëjo tai, ko mes laukëme ir kam ruoðëmës, – krei-

pësi Ardas á susirinkusiuosius. Dvideðimt kambaryje esanèiø
þmoniø kà tik baigë þiûrëti haratø transliuojamà ultimatumà
ir dabar gyvai aptarinëjo naujienas.
– Ðiurpiai tipelis atrodo, visai kaip velnias ið pragaro gel-
miø, – net nusipurtë kalbëdamas ðalia Ardo sëdintis þmogus,
vardu Saulius. – Kaip manote, koká áspûdá jo iðvaizda ir kal-
ba padarys kitiems, jei mes paðiurpome?
– Prasidës panika. Suklestës religiniai kultai, – spëliojo
kalbanèiojo kaimynas ið kairës.
– Ne tik, – ðyptelëjo Ardas. – Atsiras labai daug norinèiø su-
naikinti ar iðduoti haratams mûsø tautà. Turime tam ruoðtis.
– Manai, kas nors iðdrás tai pasiûlyti? – suabejojo Saulius.
– Þinoma... Tokiø bus ne vienas ir ne du, – susimàstë
atsakydamas Ardas. Per paskutinius porà metø jis geriau, nei
bet kada anksèiau, perprato tikrà Þemëje gyvenanèio þmogaus
prigimtá. Visi aplinkui sëdintys ir dar beveik ðimtas kitø, ku-
riuos Ardas paþadino per ðá laikà, buvo jo draugai ar bent geri
paþástami. Taèiau tik keli ið jø kadaise patikëjo Ardo pasako-
jimais ir laisva valia sutiko trumpam iðvykti á Eduro planetà.
Didþioji dalis siûlë jam kreiptis á psichiatrà, keli puolë skam-
binti policijai. Visø jø atþvilgiu Ardas turëjo panaudoti ðvel-
nià mentalinæ prievartà, áteigdamas, kad jo þodþiai yra teisingi
ir turi bûti su dþiaugsmu vykdomi. Vykstant prabudimui Edu-
ro planetoje, ði átaiga palaipsniui iðsisklaidydavo, bet þmonës
jau bûdavo nusikratæ Þemës uþdëtø panèiø ir ið esmës pasi-
keitæ. Po poros mënesiø, praleistø Eduro planetoje, në vienas
nesiûlydavo Ardui gydytis ir nejausdavo jam jokio prieðiðku-
mo. Prabudusieji tapdavo vieningi kaip kumðtis ir negalëda-
vo atsistebëti tais, anksèiau tokiais daþnais, gyvenimo paly-
dovais kaip pavydas, pagieþa ir pan. Per pirmus keturis më-
nesius susiformavo bendroji þmonijos, kurios nariais tapo pen-
kiasdeðimt individø, sàmonë. Dar po metø ðis skaièius pasie-

262
kë ðimtà dvideðimt. Þmonijos paþadinimo procesas vyko kur
kas lëèiau nei planavo Ardas. Teko atsiþvelgti á pragaiðtingà
Þemës poveiká ir nuolatiná prabudusiø asmenø poreiká kas pu-
sæ metø iðvykti ið planetos. Ardas per ðá laikotarpá turëjo tris
kartus keliauti á Eduro planetà ir ten gyventi po trisdeðimt–
keturiasdeðimt dienø. Dël bazës Edure dydþio ir vietos sto-
kos naujai paþadinamø þmoniø skaièius tolygiai maþëjo. Ar-
das apskaièiavo, kad tokiom sàlygom per kelis ateinanèius me-
tus jis kartu su likusiais prabudusiais galës paþadinti dar dau-
giausia 250 individø. Po to bazë turës bûti naudojama tik pa-
stoviam jau prabudusiø þmoniø jëgø atgavimui. Ardas jau ku-
ris laikas galvojo apie bazës Eduro planetoje plëtimà, bet po
ilgø svarstymø ðià idëjà atmetë. Jis suprato, kad bet koks plë-
timas sumaþina paslapties iðlaikymo galimybæ ir padidna þmo-
niø veiklos iðaiðkinimo rizikà. „Jei tik demiurgai apie viskà
suþinotø... Jie tokià isterikà Màstanèiøjø sàjungoje pakeltø,
baisu net pagalvoti“, – màstë Ardas.
– Turim greitai kaþko imtis, – nuskambëjo kaþkurio ið da-
lyvaujanèiø balsas, iðtraukdamas Ardà ið susimàstymo. – Gal
kas turit pasiûlymø? Ardai, gal tu kà nors sugalvojai?
– Gerai. Elgsimës taip, – pradëjo dëstyti savo planà Ar-
das. – Sauliau, keliausi á Edurà ir po dviejø savaièiø atvesi
mums visus ten esanèius þmones.
– Net tuos, kurie dar nebus iki galo prabudæ? – pasido-
mëjo Saulius. – Prieð savaitæ á Edurà buvo nusiøsta deðimt
naujø þmoniø, kurie po dviejø savaièiø dar nebus pasiruoðæ
ásilieti á bendràjà sàmonæ.
– Naujokus palik. Iðsiversim be jø. Pakviesk Reginà, – at-
sakë Ardas. – Að, ji ir dar deðimt mûsiðkiø, geriausiai valdan-
èiø mentalinës prievartos bûdus, rytoj pradësim kelionæ po di-
dþiàsiais ðalis. Turim aplankyti Rusijà, Kinijà, Japonijà, JAV,
Prancûzijà, Didþiàjà Britanijà ir Vokietijà. Kiekvienoje aplanky-
toje ðalyje kalbësime su lyderiais, parlamentu bei asmenimis,
vadovaujanèiais ginkluotosioms pajëgoms. Visi jie turi bûti tin-
kamai mentaliðkai apdoroti, kad net negalvotø apie pasidavimà

263
haratams. Po to keliausim á Jungtiniø Tautø Organizacijà, ma-
nau, iki to laiko bus suðauktas skubus posëdis, kuriame taip pat
dalyvausime. Pasibaigus posëdþiui visi jo dalyviai turës bûti ar-
ðûs mûsø sàjungininkai kovoje su haratais, – Regina jau kelis
metus buvo artima Ardo draugë, viena ið nedaugelio, patikëju-
siø jo pasakojimu ir savanoriðkai sutikusiø keliauti kartu su juo
á Eduro planetà. Dabar ji geriausiai ið visø prabudusiøjø valdë
mentalinës prievartos menà.
– Mentalinë prievarta turës bûti tik ðvelni? – pasidomëjo
kaþkuris ið dalyvaujanèiøjø.
– Ne. Naudosim visas priemones. Jei kuriø veikiamøjø psi-
chika neatlaikys – pagydysim po karo, – atkirto Ardas. – Li-
kæ èia turite uþtikrinti ðalies apsaugà. Aktyvuosit biorobotus,
tinkamai juos uþprogramuosit, sukursit skydà virð visos teri-
torijos. Þemëje neturi nusileisti në vienas haratø laivas, o jø
apðaudymas neturi pasiekti jos pavirðiaus. Patrikai, tu vado-
vausi gynybai. Susidorosi?
– Taip, – atsiliepë paklaustasis. – Ardai, po mumis esan-
èios energetinës gijos uþteks sukurti ir iðlaikyti skydà ne tik
virð ðios ðalies, bet ir kelis ðimtus kilometrø uþ mûsø sienos.
Kaip manai, ar verta?
– Gerai, tik apdorokit visus tenykðèius. Uþtikrinkit, kad
niekur nekiltø panika prasidëjus karo veiksmams. Jei ið gre-
timø teritorijø atvyks pabëgëliai, áleiskite pro skydà – tik be
reikalo nerizikuokite. Kilus haratø prasiverþimo grësmei, sky-
das turi bûti aklinai uþdarytas, nepaisant, kiek pabëgëliø liks
uþ jo. Jonai, kol manæs nebus, paruoðk mûsø specialiàsias pa-
jëgas. Ar galësi? – paklausë Ardas.
– Þinoma. Ar man reikës dalyvauti tolesnëse jø operacijo-
se? – pasidomëjo Jonas.
– Taip. Trisdeðimt mûsiðkiø turi bûti rezerve. Jø man pri-
reiks, kai ásisiûbuos kovos. Turësim gelbëti sàjungininkus, –
aiðkino Ardas.
– Ar tà ginklø partijà, kurià uþsakë JAV kariuomenë, ið-
siøsti? – paklausë Saulius. – Deðimt koviniø robotø ir didelio
galingumo maþagabaritës lazerinës patrankos.

264
 – Siøsk. Galës ðiek tiek pasiprieðinti haratams ir patys, –
neprieðtaravo Ardas. – Tie, kurie liekate rezerve, per savaitæ
pasirinkite taikiná ir, tik prasidëjus kovos veiksmams, suga-
dinkite vienà ið didþiøjø haratø karo laivø dar orbitoje. Si-
monai, uþsiimk tuo.
– Gerai, – sutiko papraðytasis.
– Ar visi sutinkat su mano planu? – paklausë Ardas susi-
rinkusiøjø. Visi prabudæ þmonës buvo lygûs ir kiekvienas ga-
lëjo imtis iniciatyvos bei siûlyti koká nors planà, taèiau kol kas
tyliu susitarimu lyderiu buvo laikomas Ardas.
– Sutinkam, – vienbalsiai tarë susirinkusieji.
– Nuo ðiol bendraujam tik bendrosios sàmonës pagalba.
Jokio radijo ryðio. Kiekvienas bet kuriuo metu turi bûti pa-
siekiamas bendrojoje sàmonëje. Jokio atsiribojimo dabar ir kol
nutarsim kitaip. Sutinkat? – paklausë Ardas.
– Taip, – vël vienbalsiai atsiliepë susirinkusieji.

Martinas Greenas buvo nebejaunas, 53 metø amþiaus, ne-

aukðtas, pliktelëjæs ir pilnokas vyras. Jau trisdeðimt metø jis
dirbo JAV diplomatiniame korpuse, taèiau ypatingø karjeros
aukðtumø taip ir napasiekë. Dabartiná savo paskyrimà – bûti
ambasadoriumi maþoje valstybëlëje – Martinas Greenas ver-
tino kaip paþeminimà. „Jau geriau bûti padëjëju kur nors
Prancûzijoje, nei ambasadoriumi tokioje skylëje kaip Lietu-
va“, – daþnai pagalvodavo jis. Dar tik atvykæs á ðià maþà Bal-
tijos ðalá jis susidarë nuomonæ, kad tai labai keista, persisun-
kusi korupcija bei knibþdanti kitø valstybiø agentø valstybë,
taèiau dabar... Viskas nepaaiðkinamai keistis pradëjo prieð me-
tus, kai ðios valstybëlës politinëje padangëje atsirado kaþkoks
labai neaiðkus ir anksèiau politikoje nedalyvavæs tipas, vardu
Ardas. Staiga atgal á tëvynæ plûstelëjo ið jos emigravæ pilie-
èiai, o pati valstybë tiesiog skendo tûkstanteriopai iðaugusio-
se uþsienio investicijose. Martinas Greenas per pastaruosius
metus jau priprato prie pastoviø lietuviø keistenybiø. Jis ið
dalies atbuko ir nustojo stebëtis atskirais, tiesiog neátikëtinais,

265
ðalies pasiekimais mokslo ar ekonomikos srityje. Nestebino
ambasadoriaus ir ðios tautelës atstovø rodomas iðradingumas
ávairiais gyvenimo atvejais, taèiau paskutinis jø iðsiðokimas ap-
stulbino net toká patyrusá diplomatà kaip Martinas. Kam jiems
reikëjo organizuoti toká kvailà pokðtà su velniais ir idiotiðkais
ultimatumais? Negi jiems atrodë, kad koks nors sveiko proto
þmogus gali patikëti tuo raguotos mitologinës bûtybës, aiðkiai
kompiuteriu sukurto atvaizdo, skaitomu tekstu – ir dar mi-
rusiøjø dienos iðvakarëse. Teisingai pasakë per CNN: „Ðis bru-
talus ásiverþimas á visø televizijø bei radijo stoèiø transliuo-
jamas laidas yra aiðkiai kompiuteriniø piratø darbas, kurie ar-
timiausiu metu bus iðaiðkinti ir patraukti baudþiamojon at-
sakomybën.“ „Keista, kad jie neiðvertë ultimatumo teksto ir
nepasakë, kad praneðimas skambëjo lietuviø kalba, – pagal-
vojo Martinas. – Gal praneðti vadovybei ðiuos niuansus? Ma-
nau, praneðiu ryt ar poryt, jei jie iki tol patys nesusipras. Galø
gale FTB ar CÞV tikrai tiria ðá ávyká ir netrukus nustatys vi-
sø ðiø áþûliø ásilauþëliø asmenybes.“

JAV. Vaðingtonas po keliø valandø

Profesorius Stevas Fosteris buvo vienas þymiausiø JAV

lingvistikos specialistø. Jo plunksnai priklausë didþiulæ reikð-
mæ mokslui turëjusios knygos apie senovës Egipto ir Graiki-
jos kalbas. Ðiuo metu profesorius intensyviai tyrinëjo Kretos
diskà, bandydamas iððifruoti uþraðà ant jo. Mokslininkas ið-
këlë hipotezæ, kad diskas apraðinëtas senovës keltø þenklais
ir gali bûti perskaitytas vartojant dabartinæ airiø kalbà. Pro-
fesoriaus protëviai buvo airiai, todël jis labiau nei bet kada
norëjo árodyti savo hipotezæ. Bûdamas viengungis ir neturë-
damas daug draugø, jis visà savo laikà, iðskyrus miego ir val-
gio valandas, skyrë darbui. Stevas Fosteris nelaukë sveèiø, to-
dël buvo labai nustebintas netikëto CÞV pareigûnø vizito. Jis
kiek sutrikæs vartë rankose vieno ið pareigûnø paþymëjimà.

266
 – Keliauti su jumis? Að negaliu, nes nebaigiau savo dar-
bo, – bandë atsikalbinëti profesorius. – Þinote, mano darbas
labai svarbus. Pagaliau turiu galimybæ iððifruoti Kretos dis-
ko uþraðus. Tai labai svarbu mokslui. Gal að galiu keliauti su
jumis po mënesio, dar geriau – po dviejø?
– Atleiskit, profesoriau, keliausime dabar, – kaip kirviu nu-
kirto CÞV agentas.
– Dabar? – dar bandë ginèytis mokslininkas. – Að dar tu-
riu daiktus susikrauti. Gal bent savaitei atidëkim?
– Dabar, profesoriau, – grieþèiau tarë pareigûnas. – Turi-
me ásakymà atvesti jus bet kokiomis priemonëmis – net jëga,
jei prireiks.
– Jëga? – apstulbo Stevas Fosteris. – Tai mano teisiø pa-
þeidimas. Að skøsiuos, paduosiu jus á teismà.
– Tylëkit, profesoriau! – prarado kantrybæ agentas. – Einat
ar jus nuneðti jëga iki automobilio?
– Einu, einu. Tik namus uþrakinsiu, – sutrikæs sumurmë-
jo mokslininkas ir, uþrakinæs laukujes duris, klusniai nusekë
paskui CÞV pareigûnus.

Berlynas tuo pat metu

Vokietijos Federacinës Respublikos kriminalinës policijos

kompiuteriniø nusikaltimø skyriaus pareigûnas Hansas
Schneideris labai apsidþiaugë gavæs uþduotá surasti ásilauþë-
lius kvailu velnio atvaizdu ir dar neiððifruotu tekstu sutrik-
dþiusius visø televizijø programas. Ne kartà ir ne du jis sëk-
mingai gaudë jaunus hakerius, todël ir ðá kartà pagrástai ti-
këjo sëkme. Kolegos pavydëjo Hansui sugebëjimo greitai ið-
aiðkinti net labiausiai talentingus ásilauþëlius ir juos prièiup-
ti, taèiau niekas, iðskyrus patá Schneiderá, neþinojo, kur glû-
di tokio sëkmingo darbo prieþastis. Viskas buvo labai papras-
ta. Hansas nepasitikëdavo savo kolegomis policininkais ir pa-
galbos kreipdavosi á vaikystës draugus, kurie buvo labai ta-

267
lentingi kompiuteriniai ásilauþëliai. Ðtai ir dabar jis tiesiu tai-
kymu nuskuodë pas tiesiog genialø programuotojà Andrejø
Fiodorovà, prieð penkiolika metø emigravusá ið Rusijos ir da-
bar dirbantá vieno stambiausio programinës árangos gamin-
tojo padalinyje. Hakeriø pasaulyje ðis asmuo turëjo slapyvar-
dá „Vika“ ir garsëjo savo sëkmingomis operacijomis prieð Ru-
sijos Federalinës Saugumo Tarnybos duomenø bazæ. Hansas
ne kartà padëjo Andrejui iðvengti atsakomybës uþ nelegalius
ásilauþimus, todël dabar tikëjosi sulaukti pastarojo pagalbos.
– Paleisk dar kartà vaizdà ir tekstà, – papraðë Andrejus,
iðklausæs bièiulio praðymo. – Man ði kalba keistai paþástama,
tik niekur negaliu prisiminti, kur jà girdëjau. Ko tiksliai tu
nori ið manæs?
– Nustatyk, ið kur atëjo signalas? – papraðë Hansas. – Gal
paþásti braiþà? Gal kas ið þinomø hakeriø dirba?
– Ne. Manau – naujokai, – susimàstë rusas programuoto-
jas. – Vaizdas aiðkiai padarytas kompiuteriu, bet nepaþástu nie-
ko, kas naudojasi velniø atvaizdais. Gerai, poryt uþeik. Ma-
nau, nustatysiu, ið kur atëjo signalas. Kur girdëjau ðià kal-
bà? Nepamenu.
– Puiku, Andrejau, – nusiðypsojo Hansas. – Praneðk, jei
anksèiau rasi ðaltiná.
Puikiai nusiteikæs Schneideris paliko susikaupusá bièiulá ir
nuëjo savo ofiso link.

JAV. Ðiaurës Dakota.

2016 metø lapkrièio 1 diena

Maksas ið anksto dþiaugësi ðvente, kuri turëjo prasidëti po

keliø valandø. Jis tris mënesius ruoðësi Heloween’ui – gami-
nosi pabaisos kaukæ, su draugais aptarinëjo visas ðventinio va-
karo smulkmenas. Dabar, kaip ir kiekvienà dienà, netoli savo
gimtojo miestelio ganydamas karviø bandà, jis negalvojo apie
tuos rûpesèius, kuriuos kelia du bandos jauèiai, bet svajingai

268
màstë apie tai, kaip jo draugei Ketei patiks paties pasigaminta
pabaisos kaukë. Tiesà sakant, abu bandos jauèiai Maksui jau
gerokai buvo ákyrëjæ. Bûdami vienodo svorio (kiekvienas svë-
rë daugiau nei tonà), panaðiø jëgø ir nirtumo, jie nuolat ga-
lynëdavosi ir peðdavosi tarpusavyje. Nebûdavo në vienos die-
nos, kuri praeitø be jø tarpusavio santykiø aiðkinimosi. Ðtai
ir dabar abu nirtulingai þvairavo vienas á kità, rausë kanopo-
mis þemæ. Maksas abejingai metë aká á bandà ir vël bandë su-
kelti savyje tà svajingà bûsenà, kurià iðblaðkë mintys apie jau-
èius. Jis nusprendë apþvelgti aplinkà ir pabandyti sukurti ko-
kias nors eiles. Ketei patiko Makso eilës, kurias jis kurdavo
ið ðirdies, bet ganëtinai nemokðiðkai. Ko vertas vien mylimiau-
sias piemens dvieilis:
Ðtai ið miðko bëga elnias,
Primena jis tavo kelnes.

„Graþu“, – galvojo Maksas, dairydamasis naujo ákvëpimo

ðaltinio. Jis lëtai apþvelgë apniukusá dangø, spygliuoèiø mið-
kà, tolumoje dunksanèius ávairiaspalvius gimtojo miestelio na-
mø stogus, þalmargiø bandà, du nirtulingus jautukus ir porà
sparèiai artëjanèiø labai dideliø, raudonø bei raguotø velniø.
Paskutinis vaizdas Maksui tiesiog pakirto kojas. Jis bandë bëg-
ti, bet negalëjo þengti në þingsnio, bandë rëkti – negalëjo pra-
verti burnos. Piemuo ið nuostabos ir baimës iðsproginæs akis
stebëjo sparèiai artëjanèias pabaisas. Vëliau, prisimindamas tà
valandà, Maksas tik geru þodþiu minëdavo iki tol tokius ne-
mëgstamus jauèius. Ðie nirtulingi raguoèiai, kitaip nei piemuo,
pastebëjæ ateivius, visiðkai nesutriko, o linksmai mûkdami nu-
skubëjo link jiems tokia miela – raudona – spalva pasipuoðu-
siø padarø. Kuo toliau, tuo jauèiai bëgo sparèiau, ðnopavo gar-
siau, o grësmingai nuleisti ragai bylojo apie nedraugiðkus ke-
tinimus pasirodþiusiø velniø atþvilgiu. Sukoncentravæ visà dë-
mesá á þmogø, kurá ketino pagrobti, haratø þvalgai per vëlai
pastebëjo netikëtà grësmæ ir nespëjo iðsitraukti ginklø. Pra-
sidëjo jauèiø ir velniø kova, kurià Maksas atsiminë visà savo

269
likusá gyvenimà ir apie kurià vëliau daþnai pasakojo savo ir
Ketës vaikams bei anûkams.
Pastebëjæ puolanèius jauèius velniai elgësi skirtingai. Vie-
nas, turbût dràsesnis ar gal kvailesnis, ðiø raudonø padarø
nuleido galvà, atstatë lenktus ragus ir pasileido tiesiai já puo-
lusio gyvulio link. Þinoma, ðià kovà ragais laimëjo prieð tai
gerokai ásibëgëjæs jautukas. Velnias buvo nublokðtas per ko-
kius penkis metrus atgal ir atrodë aiðkiai apspangæs. Jautis
savo ruoþtu taip pat prisitrenkë ir purtë galingà galvà, ban-
dydamas atgauti regëjimo aiðkumà. Maksas tada pagalvojo:
„Kokia jëga turi pasiþymëti atëjûnas, kad sugebëtø atkiðæs gal-
và sustabdyti bëgantá jautá?“ Kitas velnias atrodë kiek pro-
tingesnis. Jis, gal kiek nerangiai, bandë iðvengti atlekianèio
galvijo ragø ir ketino pulti jautá ið nugaros. Ðiam raudonam
padarui nepasisekë kaip ir jo kolegai prieð tai. Jei jautukas
bûtø vyresnis ar ne toks treniruotas nuolatiniø kovø su kitu
savo bandos nariu, gal velnias ir bûtø sugebëjæs pasitraukti
puolanèiam galvijui ið kelio. Ðá kartà atëjûnui nepavyko, ir jis
gerokai grybðteltas jauèio ragø iðlëkë á orà ir trenkësi á neto-
liese augantá medá. „Na viskas, ðitam galas“, – pagalvojo pie-
muo, stebëdamas kovà. Dideliam Makso nustebimui, parblokð-
tas velnias pakilo ir pasiruoðë tolesnei kovai su vis dar azar-
to nepraradusiu prieðininku. „Manau, laikas sprukti, kol jie
uþsiëmæ,“– pagalvojo piemuo ir nieko nelaukdamas nuskuodë
miestelio link. Maksas iðmintingai nusprendë nestebëti ásisiû-
bavusios kovos baigties ir kuo skubiau apie atvykëlius pra-
neðti miestelio ðerifui.
Paprastai iki gyvenvietës centre esanèios ðerifo bûstinës
piemuo eidavo keturiasdeðimt minuèiø, dabar jis atskuodë per
penkias.
– Ðerife! – dar bëgdamas rëkë piemuo. – Ðerife!
– Kas nutiko? – iðsigandæs iððoko ið savo ofiso ðerifas. – Ko
ðûkauji, Maksai? Karves vagia?
– Ne, ðerife, padëkit, – vos atgaudamas kvapà greitakalbe
iðrëþë piemuo. – Velniai mano jauèius uþpuolë.

270
 – Kokie velniai? – nesuprato valdþios atstovas.
– Dideli, raudoni, su ragais. Tikri velniai. Gelbëkit, ðerife,
mano bandà.
– Maksai, að vakar kiek iðgëriau ir maèiau dievo motinà.
Manai, turëèiau apie tai visiems pasakoti? – ðaipësi ðerifas ið
vargðo piemens.

Beveik dvideðimt minuèiø Maksas dievagojosi matæs tikrus

velnius ir praðë ðerifo padëti, kol tas suvokë, kad bandà tik-
rai kaþkas uþpuolë. „Matyt, niekðai persirengë velniais ir ið-
gàsdino ðità kvailá. Po to galvojo lengvai visus galvijus nuva-
ryti“, – màstë ðerifas. Pagaliau, patikëjæs uþpuolimo realumu,
jis suðaukë savo padëjëjus ir nukurnëjo paskui Maksà palik-
tos bandos link. Galvijai buvo nepagrobti. Abu jauèiai – gero-
kai apkultais ðonais, aplauþytais ragais ir aiðkiai nurimæ –
sunkiai stovëdami rupðnojo þolæ. Buvusios jø energijos neliko
në þenklo. „Gerai kliuvo vargðeliams, – galvojo piemuo, apþiû-
rinëdamas þaizdas ant jautukø ðonø ir nugarø. – Gerai, kad
liko gyvi. Iðgelbëtojai mano.“ Teisësaugos atstovai, radæ keis-
tø drabuþiø skutø, didþiuliø pëdsakø, tikrai nepanaðiø á þmo-
giðkuosius, nusprendë, kad ðerifas buvo teisus. Kaþkas persi-
rengë velniais tam, kad iðgàsdintø vargðà piemená ir pagrob-
tø gyvulius, taèiau nirtûs bei energingi jauèiai savo netikëtu
puolimu iðbaidë nusikaltëlius. Padaræ tokias iðvadas, visi, ið-
skyrus Maksà, ramûs gráþo á miestelá. Vienintelis piemuo ne-
buvo ásitikinæs, kad bandos link tada artëjo persirengëliai.

Rytø Sibiras. Tuo pat metu

– Eilini, ar matai pasirinktà objetà? – suirzæs haratø vir-

ðila suriko ant greta einanèio ir ðilumà fiksuojantá prietaisà
neðanèio þvalgo. Kitaip nei kiti bendratautieèiai, virðila nebuvo
linkæs ið karto karðèiuotis ar susierzinti, taèiau ðá kartà ir jo
kantrybë iðseko. Þvalgybinës misijos, kurios metu reikëjo pa-

271
grobti ir pristatyti koká nors þmogø á laivà, pradþia buvo daug
þadanti. Jø dvivietis þvalgybinis laivelis aptiko tinkamà, to-
liau nuo gyvenvieèiø, viduryje miðko esantá objektà ir sëkmin-
gai nusileido vienoje ið proskynø. Iki þmogaus reikëjo nueiti
penkis ðimtus metrø pësèiomis, já suriðti, atgabenti á laivà ir
nuskraidinti vadovybei. Kas galëjo bûti paprasèiau dviem stip-
riems ir didþiuliams haratams? Realybëje viskas buvo kitaip.
Nepaisant to, kad þvalgai turëjo klampoti per purvà, kai ka-
da prasmegdami iki juosmens, dar ir tas eilinis negalëjo pa-
aiðkinti, kur tiksliai tûno þmogus.
– Neþinau, virðininke, – iðsigandæs vapaliojo þvalgas. – Ap-
linkui bent penki objektai, skleidþiantys panaðø kieká kûno ði-
lumos.
– Kuris arèiausiai? – grieþtai paklausë virðila. Jis buvo ap-
sisprendæs èiupti pirmà pasitaikiusá þmogø, o ne bandyti pa-
grobti bûtent anksèiau numatytà objektà.
– Uþ ðimto metrø á ðiauræ ir lëtai juda link mûsø. Dar uþ
dvideðimties metrø guli antras objektas.
– Einam link pirmo ir já èiumpam. Kiti kol kas tegu gyve-
na, – nurodë virðila.
Haratø þvalgø porelë, klaidþiodama menkai mënulio ap-
ðviestoje Sibiro nakties tamsoje, vadovaudamasi tik ðilumà
fiksuojanèio prietaiso parodymais, lëtai artëjo prie pirmojo
objekto. Þinoma, tas artëjimas daugiau buvo ne raguotø ka-
reiviø, bet jø gaudomo padaro nuopelnas, kuris, atrodo, pui-
kiai orientavosi aplinkoje ir þingsniavo tiesiai haratø link.
Pagaliau medþiotojus ir jø aukà teskyrë keliolika þingsniø ir
þvalgai jau galëjo áþiûrëti objekto kontûrus. „Keista, kad jis
toks didelis? – pagalvojo virðila. – Net ðiek tiek didesnis uþ
haratus. Niekis, vadovybë viskà iðsiaiðkins. Mûsø uþduotis já
pagauti.“
– Puolam! – suriko haratas ir tekinas nulëkë prie tamsoje
dûluojanèio silueto. Objektas savo ruoþtu nepuolë bëgti, o, la-
bai nustebindamas haratus, sumaurojo ir pats puolë þvalgø
porelæ.

272
 Stebëdamas sekamo lokio ir keistø raguotø, velnius prime-
nanèiø padarø kovà, medþiotojas Ivanas net sustingo ið bai-
mës. „Kas èia per velniava? Kas mano lokiukà uþpuolë?“–
màstë jis vis uþmerkdamas bei atmerkdamas akis ir tikëda-
masis, kad reginys iðnyks kaip miraþas. „Reikëjo man tà Var-
varos Andrejevos naminæ degtinæ gerti. Dabar gersiu tik ið
parduotuvës pirktà gëralà. Þinau, bus brangu, bet sveikata
brangiau. Bent jau nesivaidens visokie kipðai raguotieji, po
miðkus besiðlaistantys“. Apsisprendæs gyventi sveikiau, Iva-
nas, beveik nekeldamas triukðmo ir nelaukdamas kovos pa-
baigos, pasitraukë ið stebëjimo posto ir nukurnëjo gimtojo kai-
mo link.

JAV. Vaðingtonas. Tuo pat metu

– Laba diena, profesoriau, – maloniai pasveikino Stevà Fos-

terá aukðtas, puikiu kostiumu vilkintis vyras, draugiðkai
spausdamas mokslininkui rankà. – Sëskitës patogiau, – mos-
telëjo kalbantysis ranka, rodydamas minkðtus fotelius. – No-
rëèiau prisistatyti – að esu Johnas Stevensas, ðiuo metu uþ-
imu CÞV direktoriaus postà.
– Sveiki, – sutrikæs profesorius dairësi aplinkui. CÞV agen-
tai be jokiø ceremonijø pasodino já á maðinà ir atveþë tiesiai á
centrinæ bûstinæ. Stevas Fosteris dar niekada nebuvo sutikæs
aukðtesnes pareigas uþimanèio asmens ir todël direktoriaus
rodomas dëmesys bei mandagumas kiek suglumino mokslinin-
kà. – Að... Neþinau kà ir besakyti. Kiek pasimetæs esu. Jûsø
darbuotojai sakë, kad kaþko ið manæs tikitës...
– Nesijaudinkit, – maloniai ðypsojosi direktorius Steven-
sas. – Jums negresia joks pavojus. Turime ðiokio tokio darbe-
lio, kurá áveikti gali tik toks garsus lingvistikos specialistas
kaip jûs. Uþ atliktà darbà áteiksime milijono doleriø èeká ir
nedelsiant nuveðime namo.

273
 – Milijono doleriø, – apstulbo Fosteris. Jam dar niekada ne-
teko atlikti vienkartinio darbo uþ milijonà doleriø. – Koks dar-
belis?
– Manau, jums tikrai nebus nieko neáveikiamo, – toliau ma-
loniai ðypsojosi CÞV direktorius. – Tereikës iðversti vienà pra-
neðimà, kurá gavome prieð dvi dienas. Turbût jau supratote,
apie kà mes kalbame?
– Ne... Nesupratau, – nuoðirdþiai atsiliepë Fosteris.
– Mums reikia, kad iððifruotumët tà praneðimà, kurá prieð
kiek daugiau nei parà transliavo visos televizijos ir radijo sto-
tys. Negi jûs nieko negirdëjote?
– Ne... Negirdëjau. Að buvau labai uþsiëmæs savo darbu, –
sutrikæs pradëjo aiðkintis profesorius. – Matote, að retai þiû-
riu televizoriø. Bandþiau iððifruoti uþraðus ant Kretos disko.
– Supratau..., – nustebæs tæsë direktorius. – Niekis. Mes pa-
teiksime jums áraðo kopijø tiek, kiek reikës. Galësite dispo-
nuoti visa reikiama aparatûra ir naudotis geriausiø mûsø
agentûros lingvistø ir ðifruotojø pagalba. Daktarë Joil jus pa-
lydës á laboratorijà, – mostelëjo direktorius Stevensas ranka á
moterá, sëdinèià ant kampe stovinèio minkðtasuolio. Profeso-
rius buvo labai susijaudinæs, todël net nepastebëjo, jog kam-
baryje, be jo ir direktoriaus, dar kaþkas yra.
– Kada turiu atlikti visà darbà? – mandagiai pasisveikinæs
su sëdinèia ir jam linktelëjusia moterimi paklausë Fosteris.
– Geriausia buvo jau vakar, – bandë pajuokauti direktorius,
bet pastebëjæs visiðkai sutrikusio profesoriaus veido iðraiðkà
ir supratæs, kad mokslininkas neturi humoro jausmo, pasitai-
së. – Atleiskit, profesoriau, èia buvo humoras. Kuo greièiau.
Jau ryt uþeisiu ir pasiteirausiu apie rezultatus. Tikiuosi, ma-
næs nenuvilsite.
– Aaaaa... Gerai, – sumekeno Fosteris. – Pabandysiu. No-
rëjau paklausti: gal að galiu atsisakyti ir pirma baigti ðifruo-
ti Kretos disko uþraðus? – profesoriaus balse galima buvo pa-
justi menkas vilties gaideles.

274
 – Ne, – grieþtai ir ðaltokai atkirto direktorius. – Negalite.
Patariu darbà pradëti dabar pat. Supratote?
– Taip, – susigûþë nuo skvarbaus Stevenso þvilgsnio moks-
lininkas ir nukiûtino paskui daktaræ Joil.

Rusijos Federacija. Maskva. Tuo pat metu

– Viskas ne taip, kaip mes galvojome, – suðnibþdëjo Ardas

Reginai, kai jie iðëjo ið susitikimo su Rusijos Federacijos pre-
zidentu ir kariuomenës vadovybe. – Juos reikëjo átikinëti pa-
tikëti pavojaus realumu. Atrodo, mûsø planai rëmësi klaidin-
gomis prielaidomis.
– Ne vien tai. Kai kuriø paðnekovø mintis teko labai rim-
tai pakoreguoti, kol jie patikëjo mûsø þodþiais, – atsiliepë men-
talinës átakos specialistë.
– Kodël buvai atsijungusi nuo bendrosios sàmonës? – pa-
klausë Ardas. – Pastebëjau pokalbio viduryje.
– Vienas vaikinas ið rusø generalinio ðtabo ypatingai ne-
kentë visko, kas susijæ su Lietuva. Kaþkokios senos ir asme-
ninio pobûdþio nuoskaudos. Teko gerokai susikaupti, kol pa-
keièiau jo nuotaikas, – aiðkino Regina.
– Ar subtiliai atlikai sàmonës koaregacijà? – domëjosi
Ardas.
– Jokio subtilumo. Tam neturëjau laiko. Ëmiausi grubiø
priemoniø. Jis visiðkai mano átakoje ir didþiulis Lietuvos
draugas.
– Tokiu bûdu jis liks psichiðkai nepilnavertis visà likusá gy-
venimà. Jokios valios laisvës ir panaðiai..., – atsiduso Ardas.
– Bûtent taip, bet kà padarysi? – sutiko su draugo nuogàs-
tavimais Regina.
– Papasakosiu, kaip mûsø vaikinams sekasi Rusijos Fede-
racijos ministerijose. Negirdëjai, nes tuo metu buvai atsijun-
gusi nuo bendrosios sàmonës, – tæsë kalbà Ardas. – Visur ta

275
pati situacija kaip ir pas mus. Nebuvo në vieno, patikëjusio
haratø praneðimu. Mûsiðkiams teko gerokai papluðëti, bet da-
bar, atrodo, viskas gerai. Visos Rusijos Federacijos valdþios
grandys informuotos ir imasi reikiamø priemoniø.
– Galime vykti á Kinijà? – pasidomëjo Regina.
– Taip. Manau, kad ir ten mûsø lauks tos paèios proble-
mos, – atsiliepë Ardas. – Susidorosime?
– Be abejo, – tvirtai atsakë Regina. – Susisieksiu su mûsø
ambasada Kinijos Respublikoje, liepsiu paruoðti vietà erdvës
vartams atidaryti.
– Gerai, – sutiko Ardas. – Iðvykstam po dviejø valandø. Bûk
pasiruoðusi.

Baltojo rato demiurgø kontroliuojama erdvë.

Tuo pat metu

Baltojo rato valdovas smalsiai stebëjo atskubantá savo ko-

legà ið Geltonojo rato. „Ádomu, kà jie ðá kartà sugalvojo ir ko-
dël geltonasis valdovas norëjo kalbëtis apie tai tik akis á aká?“–
smalsavo baltasis demiurgas.
– Sveikas, brolau, – dar ið toli pasisveikino Geltonojo rato
valdovas. – Ar gali uþtikrinti visiðkà mûsø pokalbio anonimið-
kumà? Jei sidargai ar þmonës nugirs apie kà mes ðnekësi-
mës...
– Nepergyvenk, geltonasis valdove, ði planeta visiðkai ap-
saugota nuo paðaliniø ausø, – uþtikrino savo paðnekovà bal-
tasis demiurgas. – Kà tokio svarbaus nori man papasakoti? Su-
galvojote, kaip nugalëti þmones?
– Galima sakyti taip, – iðsiðiepë atvykëlis. – Þinoma, jei tu
planui nepritarsi, jis nebus ágyvendinamas.
– Na...na, paprastai viskà sprendþiame valdovø balsø dau-
guma, – nusistebëjo baltasis valdovas.
– Ðis kartas ypatingas, nes susijæs su tavo ðeima, – gûþte-
lëjo peèiais Geltonojo rato valdovas. – Paklausyk: mûsø spe-

276
cialistai galutinai ávaldë sàmonës perkëlimo procesà. Dabar ga-
lime be jokiø kliûèiø perkelti objekto asmenybæ ir sàmonæ ið
vieno kûno á kità.
– Ir...? – nekantriai paragino kolegà Baltojo demiurgø rato
valdovas.
– Pagalvok apie galimybes, susijusias su ðiuo pasiekimu.
Iðauginsim du þmoniø kûnus, perkelsim á juos demiurgø as-
menybes ir nusiøsim á Þemæ. Jie bus idealûs þvalgai. Þmonës
niekuomet neátars savo gentainiø.
– Skamba neblogai, – susimàstë baltasis. – Kiek laiko truks
iðauginti þmoniø kûnus?
– Ðià procedûrà jau pradëjome, – toliau aiðkino geltona-
sis valdovas. – Manau, po dviejø savaièiø turësime visiðkai
subrendusius egzempliorius ir galësim pradëti sàmonës per-
këlimà.
– Ar nemanai, kad Ardas ir jo kompanija iððifruos mûsø
pasiuntinius?
– Ne. Jei perkelsim patyrusiø ir stipriø demiurgø sàmo-
nes. Tokiø, kurie galës apsiginti nuo mentalinio skenavimo, –
kalbëjo atvykëlis. – Dar viena galimybë, kuri mano ekspertams
atrodo priimtinesnë: á vienà kûnà patalpinti moters sàmonæ.
– Taigi jos visiðkai kvailos, – nusistebëjo baltasis valdovas. –
Kà galima patikëti moteriai?
– Bûtent..., – pabrëþë Geltonojo rato demiurgas. – Moteris
kvaila ir apie niekà nebus informuota. Nieko nesuprasdama ir
nieko neþinodama – ji nieko negalës iðduoti. Patalpinsim jos sà-
monæ á þmoniø patelës kûnà ir turësim puikià priedangà tikra-
jam þvalgui. Po tinkamo apdorojimo ji net neprisimins, kad kaþ-
kada buvo demiurgë. Nuo rimtesnio patikrinimo moterá apsau-
gos jos rodomas kvailumas ir ðalia esantis partneris.
– Supranti, brolau, kad þvalgu gali bûti tik geriausias
meistras, o tokiø nëra daug. Kur mes rasime tinkamà kan-
didatûrà?
– Savanorá turime, tik norëjom su tavimi suderinti, – ne-
dràsiai pradëjo geltonasis valdovas. – Tavo tëvas pasisiûlë gráþ-
ti á materialø bûvá ir tapti þvalgu.

277
 – Mano tëvas? – þinia tiesiog ðokiravo Baltojo rato valdovà.
– Taip. Jis nepretenduos á valdþià ir, kaip sakë, nori ðio
iðbandymo. Tu esi Baltojo rato valdovas ir turi pritarti tokiam
pasirinkimui, – aiðkino Geltonojo rato demiurgas.
– Mano tëvas – savarankiðka asmenybë ir að neturiu tei-
sës jam trukdyti ágyvendinti savo pasirinkimà, – atsiliepë bal-
tasis valdovas. – Pripaþinsiu, man nepatinka toks jo sumany-
mas, bet að nesiprieðinsiu.
– Puiku, – nusiðypsojo geltonasis valdovas. – Mes su juo-
duoju ir þaliuoju broliais kiek abejojome dël tavo sprendimo.
Dþiaugiuosi, kad dabar plano ágyvendinimui kliûèiø nëra.
– Nëra, – patvirtino baltasis demiurgas. – Planas man pa-
tinka. Jei perkelsim pasirinktø demiurgø sàmones á þmoniø
kûnus per tris savaites, tai po mënesio kartu su papildomu
haratø laivynu juos nusiøsime á Þemæ. Kaip tavo ekspertai
vertina mûsø þvalgo galimybæ patekti tarp þmoniø ir bûti jø
priimtam á savo ratà?
– Daugiau nei devyniasdeðimt procentø, – atsiliepë atvykë-
lis. – Norëjau tavæs paklausti: kaip tu vertini savo tëvo suge-
bëjimus? Ar jis toks pat stiprus, koks buvo prieð atsisakyda-
mas fizinio bûvio?
– Taip, – kategoriðkai atkirto Baltojo rato demiurgas. – Ne-
seniai su juo kalbëjausi. Jis stipresnis uþ bet kurá ið esamø
valdovø, áskaitant ir mane. Gal baigiam ðià temà, brolau. Ne-
malonu man, kad siunèiu savo tëvà á toká pavojø. Einam, pa-
silinksminkim ir atsipalaiduokim. Puikiø ðokëjø turiu. Tau tik-
rai patiks.
Kaip visada po rimtø kalbø, demiurgai greitai pamirðo rû-
pesèius bei darbus ir visa galva pasinërë á linksmybes.

JAV. Vaðingtonas. 2016 metø lapkrièio 2 diena

Stevas Fosteris jau penkiasdeðimtà kartà klausësi prane-

ðimo teksto ir kiekvienà kartà stiprëjo ðio mokslininko ásiti-

278
kinimas, kad praneðimas pateiktas neegzistuojanèia kalba ir
ið principo negali bûti iððifruotas. „Að tokios kalbos neþinau, –
màstë profesorius. – CÞV vertëjai uþtikrino, kad tai ne rusø,
ne arabø, ne japonø ir ne kinø kalbos. Aiðku, kad tai ne an-
glø, ne ispanø, ne italø ir ne viena ið germanø grupës kalbø.
Kolega Baumsteris uþtikrino, kad tai ne tiurkø ir në viena ið
þydø vartojamø tarmiø. Iðvada – tokios kalbos Þemëje nëra.
Gal nebent ji vartojama afrikieèiø? O gal jos reikëtø ieðkoti
tarp Amerikos indënø? Vargu... Afrikieèiai nepajëgtø ásiterpti
á visus televizijos praneðimus, o á indënø dialektus tai nepa-
naðu.“ Stevas Fosteris buvo tipiðkas amerikietis, apie kuriuos
jø kolegos ið Europos sakydavo: „Dauguma amerikieèiø þino,
kad Þemë apvali, taèiau tik nedidelë jø dalis miglotai suvo-
kia, kad, be Amerikos, planetoje dar kaþkas yra“. Profesorius
tvirtai tikëjo, kad likusioje Þemës dalyje negali bûti nieko, ko
nëra JAV, o kadangi jis þinojo beveik viskà apie savo ðalyje
vartojamas kalbas, vadinasi, buvo neprilygstamas pasaulio kal-
bø ekspertas.
– Profesoriau, ásijunkite televizoriø! – ðûktelëjo á kambará
ábëgæs asistentas. – CNN apie mûsø ðifruojamà tekstà kalba.
– Gerai, – gûþtelëjo peèiais Stevas Fosteris ir ásijungë kam-
pe stovintá televizoriø. – Ádomu, kà CNN gali pasakyti apie
tai, ko að neþinau?
Pasirodo, kad informacinis kanalas galëjo praneðti daug
ðiam mokslininkui neþinomø faktø. Ið principo prieð porà die-
nø gauto praneðimo tema nebuvo eskaluojama þiniø laidose.
Þemës valstybëse vykdavo kur kas svarbesniø, þurnalistø po-
þiûriu, ávykiø, kuriuos reikëdavo iðsamiai apraðyti ar atpa-
sakoti. CNN tik paèioje „Þiniø“ laidos pabaigoje praneðë, kad
Oksfordo universiteto profesorius Oskaras Smitas pasiskel-
bë iððifravæs nepaþástamà, prieð porà dienø visose televizijo-
se nuskambëjusá tekstà. Ðio mokslininko tvirtinimu, tekstas
buvo paskelbtas senovës egiptieèiø kalba, taèiau lietë ypatin-
gai aktualius nûdienos gyvenimo momentus ir angliðkai
skambëjo taip:

279
 Kraugeriai iðnaudotojai, atëjo Jûsø bausmës valanda. Mes,
Antiglobalistø sàjunga, kovojanti uþ visø þmoniø lygybæ ir ly-
giateisiðkumà bei pasisakanti prieð aplinkos terðimà pramoni-
nëmis atliekomis, reikalaujame 2016 metø gruodþio 2 dienà
vyksianèiame Pasaulio prekybos organizacijos virðûniø susita-
rime priimti tik socialiai orientuotus ir teisingus sprendimus.
Prieðingu atveju – paskelbsime Jums karà internete.

Stevas Fosteris daugiau nesiklausë. „Sukèius, – pagalvojo

profesorius apie savo kolegà. – Senas sukèius. Ið kur jis þino,
kaip skambëjo senovës egiptieèiø kalba? Sutinku, kad Oska-
ras yra þymiausias Senovës Egipto raðmenø þinovas, bet tai
viskas... Niekas neþino, kaip egiptieèiai tarë ðiuos raðmenis,
ar aplamai, kaip jie kalbëjo. Visiðkas neiðmanëlis ir sukèius.
Nusprendë pasidaryti sau reklamà pasinaudodamas tuo, kad
niekas ið profesionaliø senovës kalbø specialistø negali argu-
mentuotai paneigti jo þodþiø ir pateikti alternatyvaus verti-
mo. Nors, manau, kad tø teksto aiðkinimø dar bus pateikta
ne viena versija ir deðimtyje artimiausiø konferencijø kalbë-
sime tik apie ðá praneðimà. Kà gi, reikës ir man padaryti pra-
neðimà, kad tekste pavartota dirbtinë, ðiuo metu neegzistuo-
janti ir anksèiau nevartota, ið principo neiðverèiama kalba. Os-
karo Smito pateiktà versijà sumalsiu á ðipulius. Sukèius...“
Stevas Fosteris tvirtai nusprendë pateikti CÞV direktoriui
iðvadà, kad tekste vartojama kalba neegzistuoja ir tekstas ne-
iðverèiamas. „Ádomu, ar jie sumokës man milijonà doleriø uþ
ðià iðvadà? – svarstë profesorius. – Nors nesvarbu, man moks-
linë tiesa yra svarbesnë uþ pinigus,“– nusprendë mokslinin-
kas, iðdidþiai atloðdamas galvà.

* * *
– Keista, Elena, – atsitraukæs nuo raðymo prabilo sekre-
torius. – Kodël tokie garbingi mokslininkai porina tokias ne-
sàmones? Tuo labiau kai jie patys suvokia, jog tai visiðkai ne-
atitinka tikrovës.

280
 – Tu net neásivaizduoji, sekretoriau, kiek daug Þemëje kvai-
lø, pilkø ir ribotø þmoniø. Daþnai kokio nors profesoriaus pa-
saulëlis gali bûti maþesnis ir ribotesnis nei, pavyzdþiui, sta-
tybininko. Tokie þmonës nepriima nieko, kas nesutelpa á jø
pilkà vidiná pasaulá. Ádomiausia, kad kartais jie sugeba net pa-
tys patikëti tomis nesàmonëmis, kurias pliauðkia, – ramiai aið-
kino Elena.
– Manai, tai tik dël kvailumo ir ribotumo?
– Nebûtinai... Dar viena galima prieþastis – noras iðgarsë-
ti bet kokia kaina. Bet tai tik teorijos. Kà gali þinoti, dël ko-
kiø prieþasèiø þmonës taip keistai elgiasi. Uþteks apie tai, sek-
retoriau. Dirbame toliau. Raðyk: „ Þemës orbita...“

Þemës orbita. Haratø laivynas. Tuo pat metu

– Atveskit man tà suèiuptà þmogø, – ásakë laivyno Admi-

rolas savo padëjëjams ir vël nusisuko á langà. Jis gërëjosi di-
dingos haratø armados vaizdu. „Þmonës tikrai negalës atsi-
spirti tokiai galiai“, – màstë Admirolas apþiûrinëdamas kovi-
nius laivus. Ðá kartà jis tikrai neklydo. Haratø laivynas buvo
kelis kartus stipresnis uþ visas Þemës valstybiø oro pajëgas.
Atvykëliø armadà sudarë trys didþiuliai pagrindiniai laivai,
talpinæ po porà tûkstanèiø krovininiø bei kariniø, didþiøjø nai-
kintuvø–bomboneðiø klasës, orlaiviø. Ðalia ðiø gigantø sklen-
dë keturiasdeðimt maþesniø, bet taip pat dideliø disko formos
laivø, kuriø kiekvieno skersmuo siekë deðimt kilometrø. Ðie
orlaiviai buvo vadinami „Tvirtovëmis“. Savo ginkluote nenu-
sileisdami pagrindiniams gigantams, jie talpindavo po penkis
ðimtus maþøjø ir po porà ðimtø didþiøjø naikintuvø–bombo-
neðiø. Kiekvienas ið ðiø dideliø karo laivø galëjo generuoti
nuosavà energetiná skydà ir iðlaikyti já visu pajëgumu ne ma-
þiau kaip valandà. Visi naikintuvai taip pat turëdavo nuosa-
vus skydus, bet energijà jø palaikymui semdavo ið baterijø,
kuriø galios, esant maksimaliai apkrovai, uþtekdavo tik pen-

281
kiolikai minuèiø. Lyginant su isø karo laivais, kurie pasiþy-
mëdavo beveik neribotais energetiniais iðtekliais, haratø lai-
vynas atrodë kaip lankas prieð kulkosvaidá, bet kovoje prieð
þemieèiø lëktuvus, kurie neturëjo jokio skydo, ðie orlaiviai bu-
vo beveik neáveikiami. Visas atvykëliø ekspedicines pajëgas su-
darë du ðimtai tûkstanèiø haratø. Pusë jø priklausë desanti-
niam korpusui, kita pusë sudarë laivø águlas.
– Admirole, ar paðaukti kitø dviejø þvalgø grupiø narius? –
paslaugiai pasidomëjo vienas ið padëjëjø.
– Tuos nevykëlius, kurie uþuot suèiupæ þmones, kovojo su
vietinës faunos atstovais? – paniekinamai mestelëjo laivyno
vadas.
– Taip, tuos paèius, – pataikûniðkai nusijuokæs ið Admiro-
lo sàmojo patvirtino padëjëjas.
– Jø man nereikia. Iðbraukite juos ið þvalgø sàraðo ir per-
veskite á desantiniø bûriø sudëtis. Gal bent kartu su kitais
puldami þmones taip baisiai neapsijuoks? – liepë Admirolas. –
Atveskite tiktai þmogø, þvalgus, kurie já pagavo, ir jo tardy-
mu uþsiëmusià komandà.
Nepraëjus në penkioms minutëms prieðais Admirolo akis ið-
dygo susigûþusi bei mirtinai iðsigandusi þmogysta ir keturiø
haratø grupë. Ta þmogysta buvo katalikø kunigas ið Lenkijos
Voicehas Jankovièius. Kunigas ið tiesø niekada rimtai netikëjo
pragaro ar velniø buvimu. Á dvasininkø luomà Voicehas stojo
tik tikëdamasis soèios, lengvos duonos ir gero bei materialiai
aprûpinto gyvenimo nedirbant tikro darbo. Pamatæs per tele-
vizijà kalbantá velnià, ponas Jankovièius tik pasijuokë ir pasa-
kë parapijieèiams pamokslà apie kai kuriø paklydëliø daromas
nuodëmes naudojantis nelabojo atvaizdu. Haratø þvalgai já pa-
èiupo tiesiog baþnyèioje. Ið pradþiø, pamatæs jo link einanèius
á velnius panaðius padarus, Voicehas pamanë, kad tai jo para-
pijos jaunimëlio iðdaigos, bet netrukus ásitikino klydæs. Suvo-
kæs, kad raguoti atvykëliai ne fantazijos padarinys, kunigas
bandë juos gàsdinti kryþiumi ir ðvæstu vandeniu, baidyti mal-
domis ir dievo sûnaus paveikslu. Þinoma, në vienas kovos bû-

282
das jam nepadëjo. Suvokæs, kad já pagrobë ir kaþkur gabena,
Voicehas visiðkai supanikavo, patikëjo, kad gabenamas á pra-
garà ir karðtai be perstojo melsdamasis praðë Dievo atleidimo.
Ðtai ir dabar, stovëdamas prieð Admirolà, jis ir toliau bambëjo
po nosim visas þinomas maldas.
– Kà jis ten nuolat burbuliuoja? – paklausë Admirolas vie-
no ið þmogaus tardytojø, prieð tai garsiai nusistebëjæs suèiup-
tojo elgesiu ir iðvaizda.
– Neþinom, jûsø kilnybe, jis nuolat kaþkà mala sau po no-
sim. Kiek pavyko suprasti, objektas kalba kitokia kalba, nei
vartojama mûsø praneðimo tekste, ir net kitokia, nei sklido
ið sunaikintø þemieèiø kosminiø laivø.
– Dar viena kalba? – abstulbo Admirolas. – Kaip jie ten
tarpusavyje susiðneka, jei jau tris skirtingas kalbas aptikom?
Padëjëjau, – valdingai ásakë laivyno vadas vienam ið patalpo-
je buvusiø pagalbininkø. – Suburk komandà technikø, prisi-
junkit prie Þemës informaciniø programø. Per dvi dienas tu-
rite aptikti ir iððifruoti visas ðioje planetoje vartojamas pa-
grindines kalbas.
– Klausau, Admirole, – linktelëjo padëjëjas ir nuskuodë bur-
ti komandos gautam ásakymui vykdyti.
– Admirole, kompiuteris per artimiausias ðeðias valandas
iððifruos ðio suèiuptojo kalbà. Tada galësim iðversti visus jo
burbëjimus, – tæsë tardytojas. – Nors man asmeniðkai atrodo,
kad ðis objektas yra nepilno proto ir nieko mums nepaaiðkins.
– Gerai, paþiûrësim, – burbtelëjo laivyno vadas. – Kai ið-
versite jo þodþius, ið karto atvykite pas mane. Galite eiti.
Visi trys tardytojai, kartu su klumpanèiu, bambanèiu ir be-
siseilëjanèiu þmogumi pasiðalino ið patalpos.
– Papasakokit, kaip já suèiupote, – kreipësi laivyno vadas á
þmogënà pristaèiusius þvalgus.
– Nusileidome ðalia nedidelio miestelio, – pradëjo pasako-
jimà vyriausias ið þvalgø. Jis iðsamiai papasakojo, kaip þmo-
gus bandë juos laistyti kaþkokiu vandeniu, kaip mojavo su-
kryþiuotais pagaliais ir neaiðkiais paveikslais. – Jis net neban-

283
dë kovoti ir ið pat pradþiø elgësi kaip pamiðëlis. Po to, kai já
suèiupome ir nuvilkome laivo link, þmogelis pradëjo bambëti
sau po nosim ir, kaip matote, iki ðiol bamba. Nevisprotis?
– Gal jis nenormalus? – svarstë Admirolas.
– Nemanau, – atsiliepë haratø þvalgas. – Ið pradþiø, kol
mûsø nematë, jis elgësi normaliai, taèiau po to... Tiesà sakant,
ið pradþiø pasirodë, kad ðis objektas nepatikëjo mûsø realu-
mu ir galvojo, kad já kaþkas apgaudinëja.
– Èia tai bent? – abstulbo Admirolas. – Vadinasi, jis nepati-
këjo ir mûsø praneðimu. Galbût visi þmonës mumis nepatikë-
jo? Idiotø planeta, ir tiek. Padëjëjau, – atsisuko Admirolas á an-
trà savo pagalbininkà. – Iðsiaiðkink ðios versijos pagrástumà.
Dirbk kartu su ankstesná mano ásakymà gavusiu kolega, bet at-
kreipk dëmesá ir á þemieèiø ginkluotøjø pajëgø judëjimà.
– Klausau, jûsø kilnybe, – iðlemeno padëjëjas ir nukurnë-
jo paskui savo kolegà.
– Visi likusieji, – kreipësi Admirolas á savo padëjëjus, – per
tris dienas nustatykit Þemës objektus, kuriems suduosim pir-
màjá smûgá, ir paruoðkit ásiverþimo planà.

* * *
Jaunasis dvarvø þvalgas Chrzas vis dar sëkmingai tæsë savo
misijà. Tiesà sakant, jis jau nebeþinojo, kà turi aiðkintis, bû-
damas haratø eskadroje – dvarvas suprato vienà: jis neturi
kà veikti tø pusproèiø draugijoje ir privalo kuo greièiau susi-
tikti su Ardu. Chrzas sëkmingai uþëmë dabar jau velionio ne-
laimëlio, kurio kajutëje þvalgas pasislëpë nuo persekiotojø, vie-
tà. Dvarvas nemëgo þudyti ir vis dar prisimindavo tas didþiu-
les kupinas nuostabos ir baimës akis, kuriomis tik ið miegø
paþadintas haratas þiûrëjo á já smaugiantá antrininkà. Atsikra-
tæs negyvo kajutës ðeimininko, kurio kûnas nukeliavo á pui-
kiai laive funkcionuojanèià atliekø perdirbimo sistemà, Chrzas
vietoj jo sëkmingai pradëjo atlikinëti vieno ið laivo technikø
funkcijas. Iðaugusius netikro harato sugebëjimus ir þinias ne-
truko pastebëti Admirolo padëjëjas, atsakingas uþ techniná lai-
vo funkcionavimà. Kiek pastabesnës ar átaresnës rasës atsto-

284
vai atsargiai þiûrëtø á tokius pakitusius gebëjimus asmens,
anksèiau galëjusio pasigirti tik vidutinëmis þiniomis, taèiau ha-
ratai buvo iðpuikæ ir ganëtinai primityvaus màstymo indivi-
dai, nelinkæ átarinëti ar per daug galvoti. Admirolo padëjëjas
nedelsdamas paskyrë Chrzà vyriausiuoju techniku, kuris tu-
rëjo dirbti paties Admirolo vadavietëje. Þvalgas, nustebintas
tokiø likimo dovanø, netrukdomai galëjo naudotis visa áma-
noma haratø armados informacija. Blogiausia ðioje situacijo-
je buvo tai, kad dvarvas neþinojo, kà jam veikti su sparèiai
plûstanèia informacija. Ðtai ir dabar jis su susidomëjimu ste-
bëjo Admirolo bandymus kalbëtis su suèiuptu þmogumi.
Chrzas labai nusivylë þmogëno iðvaizda ir elgesiu. Jis ásivaiz-
davo, kad visi þemieèiai turëjo bûti tokie pat ðaunûs ir tvirti
kaip Ardas, taèiau ta prieð laivyno vadà stovëjusi þmogysta
në ið tolo nebuvo panaði á ðá dvarvo paþástamà þmogø.
– Man reikia rasti Ardà ir gauti ið jo tolesnes instrukci-
jas, – suðnabþdëjo po nosimi Chrzas. – Jis tikrai þinos, kà tu-
riu veikti pas ðiuos ðizofrenikus. Tik kaip tai padaryti? Tur-
bût reikës leistis kartu su desantininkais á planetà. Ádomu,
kaip á tai paþiûrës Admirolas? Nesvarbu, – kiek pamàstæs tæ-
së Chrzas. – Man tereikia ákalbëti Admirolà, kad antþeminë-
se operacijose tiesiog bûtinas techninio personalo dalyvavimas
ir jis pats lieps man prisijungti prie desantininkø, – pralinks-
mëjæs dël ðio savo sprendimo dvarvas jau su didesniu entu-
ziazmu nuskubëjo prisijungti prie Admirolo padëjëjo, gavusio
ásakymà iðtirti Þemës tautø kalbas. – Taip að greièiau rasiu
Ardo tautieèiø buvimo vietà ir patá Ardà, – màstë þvalgas.

Berlynas tuo pat metu

Hansas Schneideris nustebæs dairësi po kambará, á kurá já

pakvietë uþeiti Andrejus. Policininkas dar niekada gyvenime
nematë tiek daug ir tokiø puikiø kompiuteriø bei jø priedø.
„Ðitas kambarys techniðkai árengtas geriau nei visas miesto

285
policijos skyrius, kuris tikrai nesiskundþia finansavimu“, – pa-
galvojo Hansas. Ne vien technika stebino detektyvà. Kamba-
ryje sëdëjo ar atsirëmæ á sienas stovëjo ðeði vaikinai bei mer-
gina, kuriø iðvaizda rodë, kad ðie asmenys nemëgsta gryno
oro. Dar dviejø vyriðkiø veidai ðmëkðèiojo ekranuose, kaban-
èiuose ant kambario sienø.
– Hansai, susipaþink, – pradëjo kalbà Andrejus. – Vardiju
ið kairës á deðinæ: Dimitrijus, Johanas, Ahmedas, Elisa, Pje-
ras, Zoranas. Ekrane matai Vudá ir Ronaldà – jie taip pat da-
lyvaus pokalbyje, bet elektroninës konferencijos principu.
– Vudis? – dar kartà nusistebëjo detektyvas, þiûrëdamas á
pusamþá vyriðká ekrane. – Tas pats garsusis Vudis?
– Taip, ðyptelëjo Andrejus. – Tas pats nesugaunamas ha-
keris, prieð penkerius metus ásilauþæs á JAV kosminës agen-
tûros tinklà.
– Vadinasi, reikia suprasti, kad visa tai, – Hansas kalbë-
damas ranka parodë á iðdëliotà aparatûrà, – slaptoji Vokieti-
jos hakeriø bûstinë, apie kurià tiek esame visi girdëjæ, bet nie-
kas neþino tikslios jos buvimo vietos.
– Taip, detektyve, – patvirtino Schneiderio paðnekovas. – O
èia susirinkæ „Brolijos“ nariai.
– Tos paèios hakeriø „Brolijos“? – net ðvilptelëjo Hansas.
Jis tikrai turëjo kuo stebëtis. „Brolija“ buvo laikoma viena ið
stipriausiø kompiuteriniø ásilauþëliø organizacijø, kuriai ga-
lëjo prilygti nebent Rusijoje gyvenantys vaikinukai, pasivadi-
næ keistu pavadinimu „Dykaduoniai“, ar Japonijos atstovai,
pasivadinæ „Rytø vëju“. – Kas nutiko, kad mane ásileidote á
savo tarpà?
– Kà gi, – praðneko ið ekrano Vudis. – Tavo klausimas la-
bai laiku ir tikslus. Prieð porà dienø papraðei Andrejaus nu-
statyti keisto, visiems þinomo, signalo kilmæ. Tavo praðymas
sudomino „Brolijà“ ir kiek padirbëjæ mes nustatëme ðaltiná.
Rezultatai buvo tokie netikëti, kad patikrinom juos du kar-
tus ir net susisiekëm su „Dykaduoniais“ ir papraðëm jø pa-
galbos. Dabar abejoniø nebeliko – signalo ðaltinis sklido ið to-
limiausios Þemës orbitos, esanèios net toliau uþ Mënulá.

286
 – Kaip tai? – ðokiruotas paklausë Hansas. – Signalas yra
neþemiðkos kilmës?
– Taip, – tvirtai atsakë Vudis. – Elisa, prisijunk prie NA-
SA teleskopø Aliaskoje ir parodyk ekrane vaizdà, kurá mes ap-
tikome vakar.
Net iðsiþiojæs detektyvas ásisteibelëjo á ekrane besisukan-
èius aplink savo aðá milþiniðkus, disko formos objektus.
– Kas tai? – suðnibþdëjo Hansas
– Ateiviai, kas gi dar, – atrëþë Vudis, o Andrejus pritaria-
mai linktelëjo. – Aptikom juos labai sunkiai. Ðunsnukiai turi
kaþkoká ekranà ir radarais neaptinkami. Þiûrint per telesko-
pà, ið pirmo þvilgsnio jie atrodo kaip asteroidø sankaupa, to-
dël tik labai sufokusavæ vaizdà gavome tai, kà tu dabar matai.
– Ateiviai? – skeptiðkai prunkðtelëjo detektyvas. – Jûs tik-
ri? Gal tai kokios nors vyriausybës slapta bazë?
– Tu manai, kad mes kvailiai? – grësmingai paklausë Ro-
landas. – Tikrinom ir ðià versijà: në viena vyriausybë neturi
nieko panaðaus.
– Taigi tas signalas, kurá mes girdëjome ir kuris iki ðiol
neiððifruotas, perduotas ið ateiviø laivyno? – vis dar su nepa-
sitikëjimu paklausë detektyvas.
– Andrejau, koká mulká mums atvedei? – pasipiktino Vu-
dis. – Að tris kartus turiu jam tà patá aiðkinti.
– Neþinau, kas jam pasidarë, – paraudo Andrejus. – Anks-
èiau Hansas neatrodë toks kvailas.
– Að kvailas? – susierzino detektyvas. – Sekate man pasa-
kas apie kaþkokius ateivius ir manote, kad að patikësiu. Ne-
gi ið tiesø að atrodau idiotas, kuris tiki kompiuterinës grafi-
kos vaizdais. Surengët man tikrà spektaklá, norëdami nukreip-
ti dëmesá nuo savæs. Dabar að tikrai viskà supratau – tai jûs
ásilauþët á visus tinklus ir sukëlët suirutæ, taèiau iðsigandot
ir nusprendët suversti kaltæ kaþkokiems ateiviams, kuriø ne-
va neámanoma aptikti. Na ir kà praneðë tie ateiviai ir kokia
kalba jie ðneka?
– Praneðimas padarytas lietuviø kalba, – ásiterpë á pokal-
bá Dimitrijus. – Vokiðkas vertimas skamba taip:

287
 Þemës þmonës, vienas ið Jûsø siaubingai nusikalto visai ha-
ratø rasei. Jis klastingai uþpuolë ir taip áþeidë garbingà ha-
ratà, uþtraukdamas gëdà visiems mûsø planetos gyventojams.
Atsakydami á ðiuos niekðiðkus veiksmus ir suprasdami, kad
toks áþeidimas gali bûti nuplautas tik krauju, reikalaujame:
Per vienà Þemës savaitæ nuo ðio ultimatumo paskelbimo:
– iðduoti gyvà arba mirusá þmogø, vardu Ardas, ir visus
jo gentainius,
– paleisti visas planetoje esanèias ginkluotàsias pajëgas ir
sunaikinti visà karinæ technikà,
– pripaþinti visiðkà haratø rasës valdþià Þemëje planetos
ir jos gyventojø atþvilgiu.
Ávykdæ ðiuos reikalavimus, þemieèiai atpirkinës þmogaus,
vardu Ardas, kaltæ dvideðimt metø. Praëjus nurodytam termi-
nui, haratø eskadra pasitrauks ir gràþins valdþià planetos atsto-
vams. Atsisakæ vykdyti reikalavimus þemieèiai bus sunaikinti.

– Vaje, vaje, – nusiðaipë Hansas. – Lietuviø kalba. Mulkiai

jûs, nuo kada ateiviai moka lietuviø kalbà. Ðtai ir iðsidavët,
balandëliai. Nejudët, – suriko detektyvas, traukdamas ið ki-
ðenës pistoletà. – Jûs suimamai uþ..., – sakinio Hansas nespëjo
baigti. Jis tik pajuto adatos dûrá á kaklà ir svaiginantá miego
jausmà.
– Taip..., – nutæsë Vudis. – Nesitikëjau. Atrodë protingas vy-
rukas.
– Tokiø bus dauguma, – atsiduso Rolandas. – Kvaili þmo-
nës niekada netiki tuo, kuo nenori tikëti. Kai jiems pateiki
neginèijamus árodymus ir jie nebegali argumentuotai ginèy-
tis – prasideda agresijos demonstravimas. Puikus pavyzdys –
religiniai fanatikai, nesvarbu kokiai religijai priklauso. Han-
sas turëjo savo jaukø vidiná pasaulëlá, á kurá netilpo ateiviai
ar kitokios keistenybës, ðtai jis ir gynë savo áprastà gyveni-
mà, atsisakydamas tikëti net tuo kas akivaizdu. Prieð ðeðias-
deðimt metø Afrikoje buvo rasta akmens amþiaus tautelë, kuri

288
nematydavo lëktuvø, skrendanèiø virð jos kaimo tik todël, kad
skraidantys plieniniai milþinai netilpo á ðios tautelës atstovø
pasaulëþiûrà ir negalëjo bûti paaiðkinami. Paprasèiausias ke-
lias tokiems þmonëms – nepastebëti ar netikëti niekuo, kas
jiems neáprasta.
– Gerai, – ásiterpë Ahmedas. – Akivaizdu, kad pirmas mû-
sø planas nepavyko. Kà darom toliau?
– Elisa, ar bandei susisiekti su Lietuvos ambasada? – pa-
sidomëjo Vudis.
– Taip, jie mandagiai mane pasiuntë tolyn, – gûþtelëjo pe-
èiais mergina. – Atsisakë teikti bet kokià informacijà.
– Arogantiðki niekðeliai, – suðnibþdëjo Andrejus. – Negaliu
jiems atleisti to, kad Tarybø Sàjungà sugriovë.
– Nustok, Andrejau, ne apie tai dabar kalbame, – sudraus-
mino kolegà Vudis. – Detektyvas iðkëlë gerà klausimà: kodël
ateiviai pateikë praneðimà lietuviðkai?
– Normalu, – atsiliepë Dimitrijus. – Praneðimas skirtas þe-
mieèiams. Atvykëliai suvokia, kad pateikæ tekstà savo kalba
liks nesuprasti. Vienintelis klausimas: kodël jie nevartojo an-
glø ar vokieèiø kalbø, kurios kur kas labiau paplitusios nei
lietuviø.
– Tai nesvarbu, – nutraukë já Ahmedas. – Mums tiesiog
trûksta informacijos, kad galëtume paaiðkinti kalbos pasirin-
kimà. Ateityje tai paaiðkës. Kà darome toliau?
– Elisa ir Pjerai, nuveþkite detektyvà namo ir iðkraustyki-
te aparatûrà á rezervines patalpas. Andrejau, pasiimk darbe
atostogas, kad rytoj Hansas tavæs nerastø, – dalijo nurodymus
Vudis. – Mes susisieksim su kolegomis ið Rusijos ir Japonijos
bei papraðysim pagalbos.
– Pagalbos kam? – pasidomëjo Andrejus.
– Dviem dalykams, – máslingai praðneko Vudis. – Pirma, tu-
rime átikinamai praneðti apie pavojø visoms stambesniø ir
stipresniø ðaliø vyriausybëms, o, antra, turime rasti kelià á
ateiviø informacinæ sistemà ir paleisti ten koká nedidelá viru-
sà. Gal pavyks puolimà sustabdyti?

289
 – O jei jie naudojasi ið principo skirtingomis technologijo-
mis? – pasidomëjo Rolandas.
– Nemanau, – atsiliepë Vudis. – Jie ásilauþë á mûsø televi-
zijos ir radijo programas. Vadinasi, techninio suvokimo prin-
cipai nelabai skiriasi. Jei visi draugiðkai pagalvosim, gali pa-
vykti ágyvendinti savo sumanymus. Ádomu tik tai, kas tas Ar-
das ir kaip jis sugebëjo paþeminti tuos haratus?
– Gal èia turimas omenyje koks nors lietuvis, gal net jø
politinis veikëjas? – spëliojo Elisa.
– Gal? – gûþtelëjo peèiais Vudis. – Kaip teisingai pasakë Ah-
medas – mums trûksta informacijos ir tai dabar nëra labai
svarbu.
Tolesnë kalba pakrypo á techninius sumanymo vykdymo niu-
ansus. Hansas Schneideris buvo pristatytas namo, kur ramiai
pramiegojo iki kitos dienos vakaro. Atsiminæs ávykius, jis pasi-
telkë kolegas ir pabandë sulaikyti „Brolijos“ narius. Dideliam
detektyvo nusiminimui, kambarys, kuriame anksèiau jis matë
daugybæ technikos, dabar buvo tuðèias, o Andrejus, kuris ga-
lëjo atvesti prie likusiø hakeriø, jau iðvykæs neþinoma krypti-
mi. Hansui dar kelias dienas knibþdëjo abejonë, kad „Brolija“
jo neapgaudinëjo, taèiau kelis kartus viskà apgalvojæs, jis ga-
lutinai ásitikino, jog buvo labai neiðmaningai kvailinamas. „Ma-
nau, kad tie mulkiai tikrai bandë slëpti savus darbelius, – áti-
kinëjo save detektyvas. – Bet taip kvailai sugalvoti – ateiviai.
Cha..cha...cha, – mintyse nusijuokë Hansas. – Að greièiau pa-
tikësiu mistinëmis slaptosiomis organizacijomis, bet ne atei-
viais. Kvailiai ir tiek, kà èia bepridursi.“

JAV. Vaðingtonas. Baltieji rûmai.

2016 metø lapkrièio 3 diena

Tai turbût buvo sunkiausia JAV prezidento Dþordþo Klu-

ni darbo diena. Jam, skirtingai nuo pirmtakø, dar neteko pri-
imti sprendimø, galinèiø pakeisti ne tik ðalies, bet ir visos

290
þmonijos istorijà. Iki tampant prezidentu, ðis asmuo sëkmin-
gai kilo filmø aktoriaus karjeros laiptais, todël neturëjo jokios
politinio darbo ar valstybës valdymo patirties. Kita vertus,
Dþordþas Kluni visuomet pasiþymëjo aiðkiu màstymu, dràsa,
ryþtingumu. Be prezidento, ovaliniame kabinete buvo susirin-
kæ CÞV, FTB ir karinës þvalgybos vadovai, keli patarëjai bei
valstybës sekretorius. Jau pusvalandá vyko esamos padëties
aptarimas ir buvo svarstoma maksimalaus karinës parengties
laipsnio ávedimo bûtinybë.
– CÞV tvirtina, jog ðis praneðimas yra kompiuteriniø ási-
lauþëliø pokðtas ir ið principo negali bûti iðverstas, nes para-
ðytas neegzistuojanèia kalba? – tæsë pokalbá prezidentas. –
Kaipgi tada praneðimai ið dviejø mûsø kosminiø laivø? Kaip
juos vertinsite?
– Prezidente, – pradëjo CÞV direktorius Johnas Steven-
sas. – Savo iðvadose að remiuosi labiausiai gerbiamo ðalies
lingvisto pastabomis ir tyrimo rezultatais. Neturime jokio pa-
grindo abejoti ðio mokslininko kompetencija. Klausimas dël
dingusiø mûsø kosminiø laivø, mano manymu, nëra visiðkai
aiðkus. Ðtai CÞV ekspertø nuomonë apie tai, kad egzistuoja
tikimybë, jog signalas apie laivø þûtá galëjo bûti suklastotas
tø paèiø kompiuteriniø ásilauþëliø, o ryðys su mûsø astronau-
tais nutrûko dël techniniø prieþasèiø, – kalbëdamas Steven-
sas padëjo ant prezidento stalo ekspertø iðvadas. – Iki supla-
nuoto pirmojo ið dingusiø laivø nusileidimo liko dar deðimt
dienø. Mano nuomone, neverta kelti panikos anksèiau laiko.
– Norëèiau pritarti kolegai, – ásiterpë FTB direktorius. – Biu-
ro manymu, signalai apie laivø þûtá ir praneðimas yra suklas-
toti ir, atrodo, mes þinome, kas ir kodël taip padarë. Ðtai Ali
Zarhavio, labiausiai mûsø ieðkomo teroristo, nuotrauka, kurioje
jis uþfiksuotas Londone tomis paèiomis dienomis, kai gavome
tà aiðkiai suklastotà ir skirtingai ðifruojamà praneðimà. Mano-
me, kad ðiuo savo poelgiu – suklastojant signalà apie kosmi-
niø laivø þûtá ir visiems þinomà praneðimà – siekta nukreipti
mûsø dëmesá nuo kokio nors ruoðiamo teroro akto.

291
 – Pritariu kolegom, – tarë karinës þvalgybos vadovas. – Dar
norëèiau pridurti, kad NASA astronomai neaptiko jokiø atei-
viø kosminiø laivø ar jø buvimo árodymø.
– Taèiau kaip tada vertinat ið mûsø uþsienio ambasadø
gautà informacijà, kad praneðimas paskelbtas lietuviø kalba
ir jo tekstas byloja apie greità ateiviø agresijà? – paklausë pre-
zidentas.
– Manau, paèiø lietuviø reikëtø ir paklausti, – praðneko
vienas ið patarëjø. – Absurdiðka net galvoti, kad ateiviø pra-
neðimas þmonijai gali bûti paskelbtas maþai þinoma lietuviø
kalba. Jei jie ið tiesø norëtø á mus kreiptis – pasirinktø bent
jau anglø kalbà.
– Teisingai, – linktelëjo CÞV direktorius. – Atsiþvelkime á
tai, kad mûsø mokslininkai metø metus siuntë radijo signa-
lus á kosmosà ir atsakymo negavo. Pats ateiviø egzistavimas
yra labai diskutuotinas. Pagalvokite, prezidente, kà apie jus
pamanys tauta, jei paskelbsit karinæ parengtá, vadovaudama-
sis tokiomis abejotinomis spëlionëmis.
– Kada lietuviai atvyksta pas mus? – paklausë prezidentas
valstybës sekretoriaus.
– Rytoj, – atsakë paklaustasis. – Ðiandien jie dar Japoni-
joj. Ta keista delegacija aplankë Rusijà ir Kinijà, o po mûsø
planuoja aplankyti Didþiàjà Britanijà ir Vokietijà. Bent taip
jie informavo mûsø ambasadà.
– Kodël keista delegacija? – pasidomëjo prezidentas. – Pati
lietuviø tauta labai keista. Vien tas faktas, kad prieð metus
pasiûlë mums pasaulyje neturinèios analogo ginkluotës ir, kaip
girdëjau, labai kokybiðkos, verèia apie daug kà pagalvoti.
– Delegacija keista vien todël, kad jai iðvykus tiek rusai,
tiek kinai paskelbë aukðèiausio laipsnio karinæ parengtá ir mo-
bilizacijà.
– Jie patikëjo ateiviø ásiverþimu? – nustebo CÞV direktorius.
– Kolega, gal jûs klystate, – susimàstæs praðneko karinës
þvalgybos vadovas. – Gal taip kuriama koalicija prieð JAV ir
jos sàjungininkes. Nei su rusais, nei su kinais mes niekada
gerai nesutarëme.

292
 – Sunku patikëti, – gûþtelëjo peèiais vienas ið prezidento
patarëjø. – Kam tada jiems lankytis Japonijoje, kuri yra mû-
sø sàjungininkë?
Dþordþas Kluni klausësi kalbanèiøjø ir màstë apie tai, ar
tik jam neverta spjauti á visus patarimus ir ásiklausyti á savo
nuojautà, kuri rëkte rëkë ir reikalavo skelbti ðalyje aukðèiau-
sio laipsnio karinæ parengtá. „Nors kà gali þinoti, – màstë pre-
zidentas. – Gal tikrai kaip kvailys tautos akyse pasirodysiu.
Reikia tos lietuviø delegacijos palaukti. Gal kas iðaiðkës? Þi-
noma, ðiandien gautas kaþkokios hakeriø grupës „Brolija“ pra-
neðimas, skirtas asmeniðkai man ir kuriame kalbama apie
grësmæ þmonijai, verèia susimàstyti. Kita vertus, tai gali bûti
dar vienas nevykæs pokðtas ar provokacija. Ne, nusprendþiau
galutinai. Dar neskubësiu ir kiek luktelsiu.Viena diena nieko
nelems.“

Berlynas. 2016 metø lapkrièio 5 diena

„Pagaliau mûsø misija baigësi“, – su palengvëjimu atsidu-

so Ardas, kartu su draugais iðeidamas ið Vokietijos Federaci-
nës Respublikos Kanclerio rezidencijos. Misija buvo sunkes-
në, nei manë prabudusieji. Maþa to, kad paskutines dvi vals-
tybes reikëjo aplankyti per vienà dienà, bet dar paaiðkëjo, kad
kiekvienoje valstybëje teks imtis stiprios mentalinës prievar-
tos, bandant átikinti paðnekovus patikëti ateiviø keliamos grës-
mës realumu. Kai kuriø aplankytø valstybiø valdantieji po ðiø
vizitø tapo savo valios neturinèiomis prabudusiøjø marione-
tëmis. Ardà iki ðiol grauþë sàþinë dël poelgio su vienu ið ypa-
tingai skeptiðkø ir uþsispyrusiø JAV prezidento patarëjø. Kai
keli prabudusieji pasiðnekëjo su ðiuo asmeniu atskirai, jis ta-
po lële, tesugebanèia vykdyti duodamus ásakymus. „Manau,
po savaitikës visi aplinkiniai pastebës jo sunkià psichinæ bûklæ
ir patalpins á kokià nors ligoninæ, kur vargðiukas visà likusá
gyvenimà praleis kaip darþovë. Nieko nepadarysi, karas rei-

293
kalauja aukø – kaip sakë kaþkada Suvorovas“, – liûdnokai pa-
galvojo Ardas. Já neramino ne tik atsitikimai vizito metu, bet
ir aiðkiai pasireiðkusi prabudusiøjø patirties stoka valdant sa-
vo galias. Tik su Tomo ið Ligijos planetos pagalba pavyko nu-
statyti tikslià haratø armados buvimo vietà. Simonas, kuriam
buvo pavesta sukelti vieno ið ateiviø laivø avarijà, kelias die-
nas blaðkësi nefiziniame lygmenyje, nesëkmingai ieðkodamas
pasislëpusiø agresoriø, kol pasidavë ir papraðë ligijieèiø pa-
galbos. „Kas tada bus vykstant kariniams veiksmams, jei net
tokie paprasti uþdaviniai prabudusiesiems kol kas per sudë-
tingi? – palingavo galva Ardas. – Að vienas visø haratø tikrai
neáveiksiu. Na paþiûrësim, tikiuosi, kad pavyks“.

Þemës orbita. Haratø laivynas. Tuo pat metu

– Admirole, – kreipësi vienas ið padëjëjø á link ekrano nu-

sisukusá laivyno vadà. – Turime visus duomenis apie pagrindi-
nes Þemës kalbas ir informacijà apie jø televizijos programas.
– Na ir? – neatsisukdamas paklausë Admirolas.
– Suskaièiavome bent ðimtà skirtingø kalbø, kuriomis tran-
sliuojamos informacinës laidos ir kurios paplitusios gerokai
plaèiau nei vartojama mûsø praneðime, – aiðkino padëjëjas. –
Kalba, kuria pateiktas ultimatumas, kalba nedidelë tautelë,
gyvenanti maþoje valstybëje prie vienos ið planetos jûrø.
– Þmonës kalba skirtingomis kalbomis ir gyvena skirtin-
gose valstybëse? – nustebæs pasidomëjo laivyno vadas.
– Bûtent taip, – patvirtino padëjëjas. – Be to, jie nëra vie-
ningi ir nuolat kariauja. Sprendþiant ið informaciniø prane-
ðimø, kiekvienà dienà Þemëje vyksta beveik po dvideðimt ka-
riniø konfliktø, kuriuose þmonës þudo vienas kità.
– Palauk, – pertraukë kalbantájá Admirolas. – Jie nëra vie-
ningi ir mums tereikia pulti stipriausias valstybes ið eilës.
– Bûtent taip, – dar kartà patvirtino padëjëjas. – Manau,
stipriausià uþpulsim, o kitose þmonës tik trins ið dþiaugsmo

294
rankas arba sëdës tyliai suglaudæ ausis. Kiek sprendþiu ið in-
formaciniø laidø, Þemëje netruks norinèiø mums tarnauti ir
su malonumu naikinanèiø besiprieðinanèius asmenis.
– Ar jie bent vienas kità supranta? – vis dar stebëjosi Ad-
mirolas.
– Yra kelios pagrindinës, svarbiausios kalbos, kuriomis ben-
drauja dauguma þemieèiø. Jei kuris tø kalbø nemoka – nesu-
pranta kà ðneka likusieji, – ramiai aiðkino padëjëjas. – Iðsky-
ræ ðias plaèiausiai vartojamas kalbas supratome, kur ieðkoti
stipriausiø valstybiø. Manome, kad ðiuo metu Þemëje stipriau-
sios ðios ðalys: Jungtinës Amerikos Valstijos, Kinijos Liaudies
Respublika ir Rusijos Federacija. Jos visos turi labai daug prie-
ðø ir, kas svarbiausia, nesutaria tarpusavyje. Visi mûsø dar-
bo grupës nariai mano, kad në viena ið uþpultø valstybiø ne-
sulauks pagalbos, o kovos pavieniui.
– Koká puolimo planà siûlo jûsø grupë? – dalykiðkai pasi-
domëjo laivyno vadas.
– Padalykime eskadrà pusiau, rezerve palikdami tik pagrin-
dinius laivus, ir uþpulkime visø pirma Jungtines Amerikos
Valstijas ir Kinijà. Per pirmas dvi dienas sunaikinsim jø lëk-
tuvus ir prieðlëktuvines pajëgas, po to per treèià puolimo die-
nà, puldami ið oro, sunaikinsime stambiausius átvirtinimus ir
didþiausius karinius junginius, o ketvirtà parà iðlaipinsime de-
santà ir dar per septynias dienas nuslopinsime bet koká or-
ganizuotà pasiprieðinimà.
– Manote, kad stipriausioms Þemës valstybëms sunaikinti
uþteks vienuolikos dienø? – paklausë Admirolas.
– Visiðkai, – tvirtai atsakë padëjëjas. – Po to nuosekliai nai-
kinsime visas kitas besiprieðinanèias valstybes, nors manau,
kad tokiø nebus daug. Didþioji þmonijos dalis pripaþins mû-
sø valdþià ir patys kovos su besiprieðinanèiais. Visa kampa-
nija uþims ne daugiau kaip trisdeðimt dienø.
– Puiku, – patrynë rankas laivyno vadas. – Ðauniai sugal-
vojote. Ðiandien pateiksiu planà tvirtinti karo tarybai. Iki ryt-
dienos nustatykite pagrindiniø taikiniø dislokacijos vietas.

295
 – Klausau, Admirole, – nusilenkë padëjëjas. – Vyriausiojo
techniko praðymu, norëjau dar kiek patikslinti ásiverþimo planà.
– Kodël jis pats nekalba su manimi? – pasidomëjo Admi-
rolas.
– Nedrásta ðnekëti be jûsø ásakymo, todël praðë manæs per-
duoti jo þodþius, – paaiðkino padëjëjas. Toliau jis pateikë
Chrzo, kuris ir buvo laikomas vyriausiuoju techniku, idëjà dël
techninio personalo dalyvavimo desantinëje operacijoje.
– Kam to reikia? – nustebo Admirolas, bet padëjëjas iðsa-
miai iðaiðkino, kad planetos pavirðiuje gali tekti ákurti atra-
mines bazes ir tokiam darbui tiesiog bûtini techninio perso-
nalo ir, visø pirma, vyriausiojo techniko ágûdþiai. Kiek paklau-
sinëjæs ir patikslinæs smulkmenas, Admirolas sutiko su ðiuo
pasiûlymu ir liepë perduoti vyriausiajam technikui, kad atrink-
tø tuos techninio personalo atstovus, kurie verti dalyvauti de-
santinëje operacijoje.
– Gali eiti, – atsainiai mostelëjo ranka laivyno vadas. Pla-
nas jam labai patiko. „Kaþin kodël vadovybë taip bijojo þmo-
niø? – pagalvojo Admirolas. – Jie visai nebaisûs ir prieð mus
bejëgiai. Ðtai kad ir tas belaisvis – ið pradþiø atrodë iðprotë-
jæs, dabar keliaklupsèiauja prieð mus, sakydamas, kad Dievas
já nubaudë, ir jis pasiryþæs tarnauti mums. Taèiau kokia nauda
ið tokio tarno? Á visus tardytojø klausimus stengiasi atsakyti,
bet, pasirodo, nieko, kas mus domintø, neþino. Kà su juo to-
liau daryti?“
– Admirole, – nutraukë laivyno vado mintis vienas ið prie
informacinës sistemos sëdinèiø artimiausiø pavaduotojø. – Ga-
vome signalà ið Þemës, kuris, atrodo, skirtas mûsø armadai.
Priimt ar ignoruot?
– Priimkit ir iðvertæ pateikit praneðimà ekrane, – ásakë Ad-
mirolas. – Gal þemieèiai nusprendë pasiduoti...
– Klausau, Admirole, minutëlæ.
Po keliø minuèiø ekrane pasirodë labai keistas praneðimas:
„Atlik lytiná aktà su savim.“

296
 – Kà tai reiðkia? – nustebo Admirolas, penktà kartà skai-
tydamas praneðimà.
– Turbût tai reiðkia, kad jie nepasiduos? – gûþtelëjo peèiais
pavaduotojas ir toliau tæsë jau labiau sunerimæs. – Kartu su
praneðimu á informacinæ sistemà pateko neþinoma programa,
kuri naikina pagrindinio kompiuterio duomenis.
– Paleiskit apsaugines programas, – ásakë Admirolas. – Pa-
sirodo, þemieèiai nëra tokie bejëgiai kaip galvojau.
– Informacinë sistema iðvalyta, – po keliø minuèiø raporta-
vo pavaduotojas. – Admirole, – dar po kiek laiko tæsë kalbanty-
sis, – parazitinë programa, naikinanti duomenis, buvo tik ap-
gaulë – tikrasis virusas surinko visà informacijà ið mûsø pagrin-
dinio kompiuterio ir persiuntë jà á Þemæ, o tada susinaikino.
– Kaip tai? – nesuprato Admirolas. – Buvo dvi parazitinës
programos?
– Taip, Admirole, mus apgavo. Kol mes kovojome su pir-
màja, antroji programa ávykdë savo uþduotá. Þmonës viskà þi-
no apie mus.
– Kà gi, tegu, – gûþtelëjo peèiais laivyno vadas. – Tegu þi-
no. Slëptis toliau nebëra prasmës. Nuimti ekranà ir paskelb-
ti 24 valandø pasiruoðimà puolimui.
Po poros valandø informacija, gauta ið pagrindinio haratø
flagmano kompiuterio, pasiekë didþiøjø valstybiø vyriausybes,
dar po keliø valandø prabudusieji pateikë gautø duomenø ver-
timà ið ateiviø kalbos. Tos paèios dienos vëlø vakarà JAV ofi-
cialiai papraðë Ðiaurës Atlanto sàjungos valstybiø pagalbos,
o kitoje pasaulio pusëje apie bendrus gynybos planus pareið-
kë Kinija, Japonija, Pietø Korëja ir Rusija. Vis dëlto þmonija
nebuvo tokia vieninga, kaip atrodë ið pirmo þvilgsnio. Pirmo-
ji akibrokðtà pateikë Prancûzija, oficialiai atsisakiusi veltis á
JAV avantiûras ir siøsti savo karius kovoti su neegzistuojan-
èiu pavojumi be Jungtiniø Tautø mandato. Netrukus ðiuo pa-
vyzdþiu pasekë Belgija, Olandija, Liuksemburgas ir Italija. Dar
po valandos á Prancûzijos Respublikos prezidento kabinetà
áþengë Ardas su dviem palydovais.

297
 Paryþius. 2016 metø lapkrièio 5 diena,
22 valanda 40 minuèiø

– Kodël? – dar kartà paklausë Ardas. – Að tenoriu suþino-

ti, kodël taip elgiatës?
– Klausi kodël, – atsiduso Miðelis Ruðo, kuris jau trejus me-
tus buvo Prancûzijos prezidentas, nuþvelgdamas mieganèius
apsaugos darbuotojus ir prieð já stovinèius tris keistus ir bau-
ginanèius þmones. Miðelis ið pradþiø buvo ðokiruotas, maty-
damas, kaip lengvai atëjûnai ásiverþë á jo kabinetà, tiesiog pra-
eidami pro visas sargybos uþkardas, uþ savæs palikdami mie-
ganèius sargybinius. Vëliau, kiek atsigavæs ið nuostabos, jis
nusprendë pakalbëti su prieð já stovinèiais þmonëmis ir pra-
tæsti laikà bei sulaukti atskubanèios pagalbos. – Þinote, pone,
atleiskit pamirðau jûsø vardà.
– Ardas, – prisistatë prezidento paðnekovas.
– Pone Ardai, norëèiau jums papasakoti puikià ir pamoko-
mà istorijà, – dëstë Miðelis. – Manau, kad iðklausæs ðià istori-
jà, pats rasite atsakymà á klausimà. Tiesa, jûs puikiai kalba-
te prancûziðkai.
– Að visai nekalbu prancûziðkai. Jums tik taip atrodo, – nu-
traukë Miðelio komplimentà Ardas. – Kalbëkite.
– Kaip tai nekalbate, – dar kartà nustebo prezidentas, bet
kaip patyræs politikas greitai atsitokëjo ir tæsë pasakojimà. –
Gyveno vienoje fermoje arklys ir kiaulë. Ðtai vienà dienà ar-
klys pasiligojo. Fermos ðeimininkas pasitarë su veterinaru ir
nusprendë leisti arkliui, jei jis neatsikels ant kojø, gyventi tik
dar vienà dienà. Kiaulë, iðgirdusi ðiuos ðeimininko þodþius, nu-
bëgo pas arklá ir jam viskà papasakojo bei papraðë stengtis ið
paskutiniøjø ir atsikelti kità dienà ant kojø. Kità rytà arklys
sugebëjo atsistoti, o tai pamatæs ðeimininkas apsidþiaugë ir
norëdamas atðvæsti ðá ávyká sugalvojo paskersti ir suvalgyti
kiaulæ. Pasakojimo moralas labai paprastas: nëra tokio gero
darbo, uþ kurá liktum nenubaustas. Að jau seniai supratau,
kad niekada neverta daryti gera kitiems, jei tau paèiam tai

298
nëra naudinga. Antraip visada nukentësi. Patikëk manim, Ar-
dai, ði gyvenimo tiesa pagrásta ilga patirtimi ir puikiais pa-
vyzdþiais.
– Puiki gyvenimo filosofija, – prunkðtelëjo Ardas, o kiti jo
palydovai tik paniekinamai ðyptelëjo. – Taèiau mes kalbame
ne apie tai. Jûs iki ðiol neatsakëte á mano klausimà. Að su-
prantu bandymà uþkalbëti mums dantis ir sulaukti pagalbos,
bet galiu uþtikrinti – jokie sargybiniai neuþeis á ðá kabinetà.
Kalbëkite toliau.
– Apie kà, – pyktelëjo Miðelis. – Pagalvok pats ir viskà su-
prasi. Dabar yra dvi galimybës: arba JAV prezidentas iðpro-
tëjo ar dël kitø prieþasèiø seka pasakas apie ateivius, arba tik-
rai prasidës karas su kitos planetos gyventojais. Pirmuoju at-
veju Prancûzija bus vienintelë ðaltà protà iðlaikiusi ðalis, o tai
labai padës didinant tolesnæ politinæ átakà. Antruoju atveju –
tai ne mûsø karas. Tegu pliekiasi amerikieèiai, o mes palauk-
sim, – prezidentas kiek patylëjo ir, nesulaukæs atëjûnø reak-
cijos, tæsë. – Negaliu að padëti amerikieèiams. Pas mus beveik
pusë balso teisæ turinèiø pilieèiø yra musulmonai. Jie nieka-
da nebalsuos uþ mane, jei nuspræsiu padëti JAV. Jau praëju-
siuose rinkimuose tik ðimtu tûkstanèiu balsø laimëjau prieð
Ibrahimà Al Huseinà, kuris atvirai siûlë kurti Prancûzijoje
musulmoniðkàjà respublikà. Tegu amerikieèiai peðasi su tais
ateiviais. Kai karas baigsis, gali bûti, kad Prancûzija bus pa-
ti stipriausia valstybë ir diktuos aplinkiniams savo sàlygas.
Gal ðios diplomatijos pagalba pavyks pasiekti tai, ko nepasie-
kë Napoleonas kariaudamas.
– Jei haratai sunaikins JAV, po kurio laiko bus uþpulta ir
Prancûzija, – tarë Ardas.
– Ádomus ateiviø pavadinimas – haratai, – ðyptelëjo Miðe-
lis. – Tebûnie kaip tu sakai. Jei ateiviai nugalës, nors að nuo-
ðirdþiai abejoju visa ðia istorija, mes pradësime derybas. Ma-
nau, tai protingos bûtybës ir nebus tokios arogantiðkos kaip
amerikieèiai. Rasim bendrà kalbà.

299
 – Kà gi, – atsiduso Ardas. – Matau, nepavyks jûsø perkal-
bëti, o ir neturiu tam laiko – atleiskite uþ viskà, kas ávyks.
Miðelis dar norëjo paklausti „Kas ávyks?“, bet staiga jam
tai pasidarë nesvarbu, kaip nesvarbu tapo viskas, kas anks-
èiau domino ðá asmená. Po kiek laiko á kambará ásiverþæ sar-
gybiniai pamatë Miðelá buku þvilgsniu spoksantá á tà vietà, kur
kà tik uþsivërë erdvës artimojo ðuolio vartai, pro kuriuos ið-
vyko prieð já stovëjæ atëjûnai.
Kitos dienos penktà valandà ryto Prancûzija oficialiai pa-
skelbë pasiryþusi padëti JAV. Tà paèià valandà respublikos
prezidento ásakymu Ðiaurës Amerikos krantø link buvo pa-
siøstas Prancûzijos laivynas ir karinës oro pajëgos.

Berlynas. 2016 metø lapkrièio 6 diena, 11 valanda

Hansas Schneideris sëdëjo prie kompiuterio ir bandë rasti

kokiø nors „Brolijos“ pëdsakø. Detektyvas buvo ganëtinai ási-
gilinæs á savo darbà, todël ne ið karto atkreipë dëmesá á nau-
jienas, skelbiamas vienuoliktos valandos þiniose. Tik neápras-
ti praneðëjo þodþiai apie karinæ parengtá, paskelbtà beveik vi-
sose NATO blokui priklausanèiose ðalyse bei Kinijoje ir Rusi-
joje, privertë policininkà suklusti. Kurá laikà Hansas neramiai
klausësi praneðimø, bet palaipsniui nusiramino. „Amerikieèiai
ruoðiasi naujam karui Persijos álankoje. Turbût Irano prezi-
dentas prisiðnekëjo,“– pagalvojo detektyvas, toliau klausyda-
masis naujienø. Stebëtina, taèiau tokiam Schneiderio poþiû-
riui sutartinai pritarë visi þurnalistø klausinëjami nepriklau-
somi ekspertai. Populiariausia nuomonë buvo ta, kad JAV ar-
timiausiu metu puls Iranà, o Kinija ir Rusija nusprendë pa-
rodyti amerikieèiams savo jëgà. Në vienas ekspertas netikëjo
oficialiai paskelbta versija apie ateiviø ið kosmoso keliamà
grësmæ. Atrodo, kad tokios pat nuomonës laikësi ir skanda-
lingasis Irano islamo respublikos prezidentas. Jis dar kartà
pagàsdino Vakarø civilizacijà artëjanèiu sunaikinimu bei pa-

300
skelbë apie aiðkià ir progresuojanèià JAV prezidento beproty-
bæ. Niekas, visiðkai niekas net neprisiminë ir tuo labiau ne-
siejo prieð savaitæ ávykusio „kompiuteriniø ásilauþëliø iðsiðo-
kimo“ ir „netikro praneðimo“ su dabartiniais ávykiais. Nusi-
raminæs detektyvas iðjungë televizoriø ir toliau ániko á „Bro-
lijos“ pëdsakø paieðkà internete. „Palaukit, niekðai, rasiu –
atsakysit man uþ sukeltà sumaiðtá, – ðypsodamasis galvojo
Hansas. – Bus jums kaip tame eilëraðtuke:
Senis ropðèiasi ant stogo,
Tuoj á kaminà kakos,
Jei tikrai buvai tu blogas,
Neiðvengsi dovanos.“

„Laukite dovanø, brangieji, tik surasiu jus ir tada tokias

Kalëdines ðventes surengsiu...,“– dþiûgavo detektyvas, svajo-
damas apie atpildà hakeriams uþ patirtà paþeminimà.

Haratø eskadra po keturiø valandø

Admirolas, kaip buvo áprasta susimàstymo valandomis, ste-

bëjo savo eskadros laivus ir galvojo apie bûsimà puolimà. Dar
prieð kelias valandas viskas atrodë numatyta iki smulkmenø
ir niekas net neabejojo, kad kariniai veiksmai bus trumpalai-
kiai bei sklandûs. Dabar Admirolas abejojo. Þinoma, galima
buvo galvoti, kad „Nemirtingojo“ varikliø gedimas ir jo keis-
tas, jokiais fiziniais dësniais nepaaiðkinamas skrydis Þemës pa-
lydovo link tëra atsitiktinumas, taèiau laivyno vadas buvo lin-
kæs áþvelgti þemieèiø këslus. „Gerai, kad spëjome bent águlà
evakuoti? – galvojo Admirolas. – Ádomu, kodël sustojo „Ne-
mirtingojo“ varikliai? Technikai skësèioja rankomis ir nieko
pasakyt negali, tik spëlionëmis ðvaistosi... Negi þmonës kaþ-
koká slaptà ginklà turi? Tuomet mûsø uþmojai pasmerkti þlug-
ti. Kà daryti toliau? Gal trauktis? Tada galiu atsisveikinti su
savo tolesne karjera. Kol nëra tvirtø árodymø, kad ði katast-

301
rofa – þmoniø darbas, negaliu net galvoti apie gráþimà namo.
Teks rizikuoti ir pradëti puolimà, nors ir kaip pats asmenið-
kai dël to abejoèiau.“
– Aukðèiausia parengtis, – atsisukæs á padëjëjus, ásakë Ad-
mirolas. – Puolimo pradþia lygiai po valandos.
– Ar yra kokiø nors pakeitimø plane? – pasidomëjo arèiau-
siai stovëjæs pavaduotojas.
– Ne. Puolimas vykdomas pagal senà planà. Skelbkit pasi-
ruoðimo pradþià, – ásakë laivyno vadas.

Po daugelio metø, prisimindamas praûþusá karà, Ardas vël

ir vël savo apmàstymuose prieidavo prie tos paèios iðvados:
prabudusieji nebûtø laimëjæ prieð haratus vieni. „Kaip bebû-
tø liûdna, tenka pripaþinti, kad mes nebuvome pasiruoðæ ka-
rui, ir jei ne didvyriðka kitø valstybiø kova, ið visø taip ilgai
kurtø planø bûtø likæs tik ðnipðtas“, – galvojo Ardas. Labiau-
siai já nustebino amerikieèiai. Kaip ir dauguma Rytø Europos
gyventojø, Ardas buvo ásitikinæs, kad tipiðkas JAV pilietis –
tai nutukæs, maþesnio nei vidutinio protinio lygio asmuo, la-
bai besididþiuojàs savo ðalimi, bet absoliuèiai neiðmanantis nei
jos, nei pasaulio istorijos ar geografijos. Prestiþiniais laikomi
JAV universitetai ið tiesø tëra komercinës ástaigos, vardan
lengvø pinigø paaukojusios iðsilavinimo kokybæ, ir bet kuris
Rytø Europoje paprastà vidurinæ mokyklà baigæs pilietis ga-
lëtø ið karto pradëti studijas nuo treèio tokio universiteto kur-
so. Gal tos mintys ir buvo ið dalies teisingos, bet kitos ame-
rikieèiø karo metu pademonstruotos savybës – begalinis pa-
triotizmas, susitelkimas ir vieningumas pavojaus atveju, uþ-
sispyrimas kovoti iki galo – privertë Ardà pakeisti ankstesnæ
neigiamà nuomonæ apie ðios nacijos atstovus. Paveikti prabu-
dusiøjø ir praradæ aiðkiai iðreikðtà egoizmà, JAV prezidento
administracijos þmonës pasirodë esà puikûs organizatoriai, per
trumpà laikà sugebëjæ mobilizuoti visà ðalá nuoþmiai kovai su
haratais. „O tas jø generalinio ðtabo virðininkas Kailas McDo-
nelas – tiesiog karo genijus, vertas, kad jo vardas bûtø mini-

302
mas ðalia tokiø karvedþiø kaip Gajus Julijus Cezaris ar Na-
poleonas Bonapartas, – mintyse kartojo Ardas. – Tik genijus
galëjo per kelias valandas paruoðti ir po to sëkmingai ágyven-
dinti taktikà, kurià vëliau amþininkai pavadins „bangø mû-
ða“ ir kuri leido JAV, Kanados ir Meksikos oro bei prieðlëk-
tuvinës gynybos pajëgoms sëkmingai prieðintis ateiviams net
tris paras. Po to atskubëjusi NATO ðaliø pagalba sugebëjo dar
dvideðimt keturias valandas sulaikyti haratø ásiverþëlius nuo
iðsilaipinimo planetos pavirðiuje. Tas keturias, deðimèiø tûks-
tanèiø jûreiviø ir lakûnø krauju iðkovotas paras generolas Kai-
las puikiai panaudojo ruoðdamasis lemiamoms kovoms sausu-
moje su gerokai papeðiotomis ateiviø ordomis.“ Þinoma, ne-
galima buvo sakyti, kad prabudusieji neprisidëjo prie perga-
lës. Jie, nors ir nemokðiðkai, bet sugebëjo sunaikinti vienà va-
dinamøjø haratø laivø–tvirtoviø dar prieð prasidedant karo
veiksmams, mobilizavo, nors ir brutalios mentalinës prievar-
tos pagalba, didþiøjø valstybiø vadovus bei nuteikë juos ko-
vai su ateiviais ir galø gale vien ko verta karo metu atsira-
dusi bei katalikø baþnyèios labai palaikoma legenda apie an-
gelus, padëjusius þmonëms kovoti su pragaro iðperomis. „Ne-
nuostabu, kad iðvydæ, kaip kovoja prabudusieji, þemieèiai pa-
laikë juos angelais, o haratai – tik ðios raguotøjø rasës pada-
vimuose iki tol egzistavusiais karo demonais, – ðyptelëjo Ar-
das. – Visgi karas buvo labai sunkus. Þmonës patyrë milþi-
niðkø nuostoliø ir jau niekada nebus tokie kaip anksèiau –
bent jau nebus tokie naivûs ir uþsidaræ. Turbût ði pergalë bu-
vo pati reikðmingiausia ir labiausiai paveikusi tolesnæ þmoni-
jos raidà per visà mûsø rasës egzistavimo istorijà.“

303
 II
Karas

Berlynas. 2016 metø lapkrièio 7 diena

Hansas Schneideris sustingæs þiûrëjo transliuojamas per

televizijà þinias. CNN korespondentai tiesiogiai ið mûðio lauko
rodë ir komentavo vykstanèias kautynes. Detektyvas matë
vaizdus, girdëjo pasakojimus, bet nenorëjo tikëti tuo, kà ro-
dë informacinës programos. Tiesà sakant, jis ne vienas ban-
dë sugalvoti kitus paaiðkinimus tam, kas vyko. Kai kurie ko-
respondentø kalbinami ekspertai iki ðiol neigë bet kokià ka-
ro su ateiviais galimybæ, o keletas jø vieðai iðjuokë visus ti-
kinèius neþemiðkø gyvybës formø egzistavimu. Tokie skepti-
kai aiðkino ávykius ávairiai, bet daþniausiai priskirdami vyk-
domà JAV ir Kinijos puolimà paslaptingai teroristø organi-
zacijai, net nebandydami atsakyti á klausimà: kokia teroris-
tinë organizacija galëtø disponuoti tokia technologija ir to-
kiomis karinëmis pajëgomis? Keista, bet nepaisant aiðkaus to-
kios nuomonës absurdiðkumo, dauguma þurnalistø buvo lin-
kæ tuo tikëti. „Gal tai tø prakeiktø hakeriø darbas? – svars-
të detektyvas. – Þinoma, taip. Susiuostë su pasaulinio masto
teroristais bei antiglobalistais ir pradëjo ðá kruvinà karà.“
Taip save ramindamas, policininkas toliau stebëjo tiesioginæ
transliacijà ið mûðio lauko, retkarèiais pertraukiamà sauskel-
niø, valikliø ar plaukø daþø reklamos.
Tai buvo keistas karas, kuriame þurnalistai tiesiogiai rodë
ir komentavo viskà, kas vyksta kovos arenoje. Televizija fil-
mavo besileidþianèius á Þemës atmosferà ateiviø laivus ir juos
puolusias prieðlëktuvines JAV ir sàjungininkiø pajëgas. Jau
treèià kartà haratø eskadros dalis bandë ásiverþti á oro erdvæ

304
virð Ðiaurës Amerikos ir kiekvienà kartà kartojosi tas pats sce-
narijus: net nespëjæ iðleisti didesnio kiekio naikintuvø, laivai–
tvirtovës bûdavo metodiðkai bei ritmingai apðaudomi þemie-
èiø ir turëdavo visà laikà laikyti ájungtus skydus. Á kiekvienà
atmosferoje esantá ateiviø laivà kas penkiolika sekundþiø pa-
taikydavo kelios raketos. Þemieèiai neðvaistë savo ðaudmenø
iðtekliø, bet jø ir negailëjo. Jie sekë kiekvienà atmosferoje
esantá laivà ir veikë taip ritmingai bei suderintai, kad nesu-
teikdavo haratams në menkiausios galimybës atjungti apsau-
ginius skydus ir paleisti pasiruoðusius kovai naikintuvus bei
apðaudyti þmoniø gynybines pozicijas. Jau du kartus prieð tai
haratø laivai-tvirtovës, iðbuvæ Þemës atmosferoje valandà su
ájungtais skydais, turëdavo trauktis á atvirà kosmosà tam, kad
atstatytø apsauginiø skydø energijà. Ðitas karas buvo toks pat
kaip ir prieð já vykæ. Iðbuvæ valandà JAV oro erdvëje, ateiviai
vël nieko nepeðæ turëjo pasitraukti atgal á atvirà kosmosà. Per
ðias keliolika mûðio valandø á orà nepakilo në vienas JAV bei
jos sàjungininkiø lëktuvas, o haratai prarado daugiau nei dvi-
deðimt nesugebëjusiø laiku pasitraukti naikintuvø. Abi pu-
sës þinojo, kad tokia padëtis ilgai nesitæs ir anksèiau ar vë-
liau ateiviai sugebës prasiverþti, bet kol kas þmonës gynësi
labai sëkmingai.
Kitokia padëtis buvo virð Kinijos. Tenai padangë buvo pil-
na ateivius puolanèiø lëktuvø, kurie daþniausiai nebegráþda-
vo sveiki á Þemæ. Kinai ir jiems padedantys, iðskyrus japonus,
kurie pamëgdþiojo amerikieèiø taktikà, kariavo pasikliauda-
mi didþiuliu savo karinës technikos kiekybiniu pranaðumu ir
nepaisydami jokiø nuostoliø. Kinai net panaudojo atominá gin-
klà, puldami virð vieno ið didþiausiø Þemës miestø Ðancha-
jaus kybojusius kelis haratø laivus-tvirtoves. Pasekmës buvo
labai gerai prognozuojamos. Ðanchajus buvo sugriautas, dau-
guma jo gyventojø þuvo, o ateiviai nepatyrë jokiø nuostoliø.
Nepaisant ðios taktikos, haratai ir ðioje Þemës pusëje turëjo
du kartus atsitraukti uþ atmosferos ribø, prarasdami beveik

305
ðimtà savo naikintuvø, bet sunaikinæ daugiau nei pusantro
tûkstanèio kinø ir jø sàjungininkø lëktuvø.

Viena. Tuo pat metu

Andrejus, Vudis, Rolandas, Elisa ir Achmedas jau treèià pa-

rà nemiegojæ pluðo prie savo kompiuteriø. Jie tiktai probëgo-
mis þvilgteldavo á per þinias rodomus vaizdus, o nuo krëslø
pakildavo tik trumpam uþkasti ar nubëgti á tualetà. Visi ðie
hakeriai, sudarantys paslaptingàjà „Brolijà“, kûrë kompiute-
riná virusà, galintá sunaikinti ásiverþëliø laivus. Þinodami pa-
grindinius ateiviø informacinës sistemos veikimo principus,
jaunuoliai pagrástai tikëjosi sukurti programà, su kuria hara-
tai negalëtø susidoroti ir kuri paþeistø pagrindinius agreso-
riø laivø kompiuterius.
– Man tik vienas dalykas ádomus, – tæsdamas darbà tarë
Andrejus. – Kaip mes pristatysim tà virusiukà ateiviams?
– Neþinau, – gûþtelëjo peèiais Vudis. – Signalø jie daugiau
nepriima ir antrà kartà tuo paèiu keliu pasinaudoti negalë-
sim. Kà nors sugalvosim.
– Sugalvosim, – prunkðtelëjo Achmedas. – Kà sugalvosim?
Ádomu, kaip jie bendrauja tarpusavyje. Neaptikom jokiø radi-
jo bangø, kuriomis vyktø pokalbiai tarp ateiviø.
– Geras klausimas, – linktelëjo Andrejus. – Gal koks ðvie-
sos bangø spektras?
– Gal, – vël gûþtelëjo peèiais Vudis. – Kai tik baigsim kur-
ti virusà, uþsiimsime jo pristatymo ateiviams klausimu. Gal
pavyks suprasti, kaip agresoriai tarpusavyje bendrauja, ir ási-
terpsime á jø ryðio sistemà, gal dar kà nors sugalvosime. Da-
bar svarbiausia – baikime pirmàjá darbà ir nesiblaðkykime.
Niekas jam neatsakë. „Brolijos“ nariai visuomet dirbo nuo-
sekliai ir sistemingai, todël net visada skeptiko ir kritiko vaid-
mená atliekantis Achmedas neprieðtaravo Vudþio pasiûlymui.

306
 Haratø eskadra. 2016 metø lapkrièio 8 diena

Admirolas riaumojo, trypë kojomis ir grasino holografiniam

pirmosios armados, kovojanèios virð JAV padangës, vado ge-
nerolo Zahno atvaizdui.
– Vël traukiatës?!!! Kiek galima. Jau ðeðtà kartà jus iðme-
ta ið Þemës atmosferos, – labai pyko Admirolas.
– Bet, vade, að nieko negaliu padaryti, – vangiai teisinosi
generolas Zahnas. – Tai kaþkokie beproèiai. Kas galëjo pagal-
voti, kad viena valstybë turi toká ginklø arsenalà – jie per va-
landà á mus paleisdavo tûkstanèius raketø ir taip iðtisà parà,
kiekvienà kartà armadai kirtus atmosferos ribas. Viena vals-
tybë Þemëje ginklø turi daugiau nei visos Harato planetos gy-
ventojai. Tai iðprotëjusiø ðirðiø lizdas.
– Paskutines Þemë–oras klasës raketas jie paleido prieð
dvylika valandø, o tu vis tiek kiekvienà kartà traukiesi, ne-
padarydamas prieðui jokiø nuostoliø, – piktinosi Admirolas. –
Gal gali paaiðkinti man tokià situacijà?
– Dabar mus tik kirtus atmosferos ribas puola ir labai sëk-
mingai apðaudo lëktuvai. Jie artëja bangomis, tokiu bûdu, kad
jø paleistos raketos pataiko kas penkiolika sekundþiø. „Tvir-
tovëms“ neuþtenka laiko nuimti skydà ir iðleisti naikintuvus, –
teisinosi generolas. – Visi paleidþiami naikintuvai per penkio-
lika minuèiø numuðami arba turi trauktis ið atmosferos.
– Kiek jau praradai? – burbtelëjo haratø eskadros vadas.
– Trisdeðimt du naikintuvus ir viena „tvirtovë“ buvo ap-
gadinta, kai nuleido skydà ir bandë atsiðaudyti, – raportavo
generolas Zahnas.– Generolo Zihno, kovojanèio kitoje plane-
tos pusëje, nuostoliai, girdëjau, didesni.
– Generolas Zihnas faktiðkai sunaikino jam besiprieðinu-
sias oro ir prieðlëktuvinës gynybos pajëgas ir pereina prie ant-
ros operacijos fazës, – atrëþë Admirolas. – Prarastos dvi „tvir-
tovës“ ir penki ðimtai ðeðiasdeðimt trys naikintuvai buvo ne-
iðvengiama auka, bûtina sëkmingam rezultatui pasiekti. Ne-
patarèiau lygintis su Zihnu, kai tavo pajëgom tepavyko nu-

307
muðti vienà prieðo lëktuvà. Tokiais tempais tu dar tris paras
nieko nepasieksi, o per tà laikà þemieèiai prisigamins naujø
raketø, ir kova prasidës ið naujo.
– Gal galite atsiøsti pastiprinimà, paëmæ keletà „tvirtoviø“
ið generolo Zihno? – nedràsiai papraðë generolas Zahnas.
– Negaliu, – atkirto Admirolas. – Galvojau apie tai, bet pa-
sirodo, kad Kinijos antþemines pajëgas sudaro milijonai ka-
reiviø. Generolas Zihnas su savo likusiomis ðeðiolika „tvirto-
viø“ nespëja jø visø persekioti ir negali uþtikrinti sëkmingos
antþeminës operacijos eigos. Jam reikia pastiprinimo, o ne tau.
Generolas Zihnas bandys iðlaipinti nuoðalesnëje vietoje desan-
tininkus ir pradës kurti antþeminæ bazæ, kuriai saugoti taip
pat reikia laivø. Teks koreguoti planà ir persekioti antþemi-
nes Kinijos pajëgas tik teritorijoje ðalia numatomos bazës vie-
tos. Taigi pastiprinimo negausi.
– Kà gi man daryti? – paklausë generolas Zahnas.
– Neþinau, bet kitas tavo puolimas turi bûti paskutinis.
Daugiau trauktis draudþiu. Iðseks skydø energija – kaukis be
jø ir lauk, kol energija atsistatys, nesitraukdamas uþ atmos-
feros ribø. Naikink tas atakuojanèiø lëktuvø bangas, priversk
þemieèius mesti á kovà visà aviacijà ir suardyk jø planà, – ása-
kë admirolas.
– Bet, vade, taip prarasime didesnæ dalá mano armados, –
paprieðtaravo generolas Zahnas. – Gal geriau kovokime ið lë-
to, bet saugiau. Kam taip skubëti?
– Privalome skubëti. Kà tik vadovybë atsiuntë praneðimà,
kad „Màstanèiøjø sàjungos“ taryba mûsø ir þmoniø ginèà
svarstys po penkiasdeðimt trijø dienø. Per tà laikà mes turi-
me suspëti palauþti þemieèiø gynybà, o að manau, kad mes
tik pradedam kovas.
– Jûs ásakote daugiau nesitraukti ir iðsekus skydams stoti
á lemiamà kovà? – pasitikslino generolas.
– Taip, – grieþtai patvirtino Admirolas. – Siûlau ið karto
pulti be skydø, iðprovokuoti mûðiui þemieèiø pagrindines pa-
jëgas ir tada apsigaubti skydais tam, kad þmonës, iðeikvojæ
savo ðaudmenis, taptø lengvu jûsø taikiniu. Supratote?

308
 – Taip, – nuskambëjo atsakymas, ir generolas Zahnas at-
sijungë nuo ryðio linijos, o jo holografinis atvaizdas dingo.
– Dþiugu, – sumurmëjo po nosimi Admirolas. – Bet Zahnas
teisus, prarasime labai daug laivø ir „tvirtoviø“. Likusios ar-
mados gali neuþtekti tolesniam sëkmingam puolimui. Antþe-
miniø pajëgø laukia labai sunkûs mûðiai planetos pavirðiuje.
Teks praðyti pastiprinimo, nors ir kaip man to nesinorëtø da-
ryti. Kokie netobuli mûsø skydai: ájungus negalima nei ðau-
dyti, nei naikintuvø iðleisti, net lazeriniø patrankø spindulius
iðsklaido ir sumaþina jø efektyvumà dviem treèdaliais. Pavy-
das tik suëmë, kai gavau duomenø apie „Màstanèiøjø sàjun-
gos“ laivø apginklavimà ir apsaugà. Vienas jø laivelis sutrin-
tø visà mano eskadrà á dulkes. Kita vertus, þmonës visiðkai
jokiø skydø neturi. Na, matysim, kaip bus toliau. Gal Kinijoj
reikalai klostysis geriau ir kitos valstybës nuspræs pasiduoti.
Nors að asmeniðkai tuo abejoju. Kinai ir jø sàjungininkai tur-
bût daugiau nei penkis tûkstanèius lëktuvø prarado, o vis dar
puldinëja generolo Zihno armadà. Net ir tenai dar toli iki vi-
siðko vieðpatavimo ore, o kà bekalbëti apie Þemës pavirðiø,
kuriame kinø, matyt, daugiau nei vabzdþiø. Teisus buvo Zah-
nas – tai ne planeta, o kraujo iðtroðkusiø, iðprotëjusiø ðirðiø
lizdas. Neásivaizduotina, kad psichiðkai sveikos, màstanèios bû-
tybës, neturëdamos iðorës prieðø, prisigamintø tiek ginklø,
kad lengvai galëtø deðimt kartø sunaikinti savo planetà. Ne-
suprantu, kaip jie iki ðiol neiðsiþudë.

JAV pakrantë netoli Niujorko.

2016 metø lapkrièio 9 diena

Admirolas Johnas Neismitas vadovavo Jungtinës Karalys-

tës lëktuvneðiui „Karalienë Elizabeta“ ir palydos laivams. Bû-
damas patyræs kariniø pajëgø jûrininkas, jis visada vykdyda-
vo gautus ásakymus ir niekuomet jø nesvarstydavo. Ðis atve-
jis nebuvo ypatingas. Admirolas asmeniðkai manë, kad vado-

309
vybës nurodymas plaukti JAV krantø link ir padëti amerikie-
èiams kovoti su ateiviais geriausiu atveju yra blogi juokeliai,
nors labiausiai panaðu á beproèio klejones, bet savo nuomo-
nës balsu neiðsakë ir nedelsdamas paruoðë laivus iðvykimui.
Kelionës metus Johnas ásitikino, kad JAV tikrai kaþkas puo-
la, bet vis dar netikëjo, jog tai ateiviai. Kita vertus, admiro-
lui buvo tas pat, su kuo reikës kovoti. Jis gavo ásakymà pa-
dëti amerikieèiams ir já vykdys, nors tektø su paèiais velniais
pliektis.
– Kontinente, mes uþ deðimties jûrmyliø nuo rytinës Niu-
jorko uosto pakrantës, – praneðë admirolas pakrantës apsau-
gos tarnybos radijo daþniu. – Kur laivas vedlys?
– Kas jûs? – pasigirdo konkretus klausimas.
– Jungtinës Karalystës pajëgø admirolas Johnas Neismitas.
Su kuo turiu garbës kalbëtis? – nustebæs paklausë admirolas.
– Niujorko gynybos vadas generolas Justinas Pontikov-
skis, – pasigirdo atsakymas. – Laivo vedlio nebus. Visi mûsø
laivai pietuose, kur vyksta pagrindiniai mûðiai. Nors ið to, kà
girdëjau, rytoj JAV nebeturës karinio laivyno.
– Kas èia pas jus vyksta? – pasiteiravo admirolas.
– Nieko ypatinga. Kaþkokie kiaulës ið kosmoso puola ir taip
arðiai, kad po dvideðimt keturiø valandø nebeturësime nei lëk-
tuvø, nei kariniø laivø, nei prieðlëktuvinës gynybos, – nuskam-
bëjo sarkastiðkas atsakymas. – Gerai, admirole, baikim pliurp-
ti. Praneðiau apie jus generaliniam ðtabui ir kà tik gavau at-
sakymà. Miesto link artëja vienas ið dideliø ateiviø kosminiø
laivø su palyda. Jo koordinatës jau perduodamos á jûsø laivo
kompiuterá. Jums ásakoma panaudoti visas priemones ir su-
naikinti artëjantá taikiná.
– Turime veikti vieni ar kartu su jûsø pajëgomis? – pasi-
tikslino admirolas.
– Mûsø pajëgas ðalia Niujorko sudaro ðimtas naikintuvø ir
prieðlëktuvinë gynyba, turinti tik greitaðaudþiø patrankø. Pa-
dësim kiek galësim, bet viskas priklauso tik nuo jûsø, – pasigir-
do atsakymas. – Iðgelbëkit miestà, nukreipkit jø dëmesá á save.

310
 – Ar nëra aplinkui draugiðkø laivø, galinèiø mums padë-
ti? – domëjosi admirolas.
– Tiksliai nieko negalime pasakyti. Mûsø visi palydovai su-
naikinti. Þvalgybiniø lëktuvø nebeturime. Prieð valandà su
mumis susisiekë vokieèiø eskadra. Jie uþ ðeðiasdeðimties jûr-
myliø á ðiauræ. Skuba jums padëti. Telaimina jus Dievas. Mû-
ðis bus labai sunkus.

„Amerikietis neklydo, kova buvo velniðkai sunki“, – taip po

ðeðiø valandø màstë admirolas Johnas Neismitas, nuo vieno ið
dar ant vandens besilaikanèio palydos kreiserio denio stebëda-
mas skæstantá lëktuvneðá „Karalienë Elizabeta“. Jiems pavyko
nukreipti ateiviø dëmesá nuo miesto ir ávelti agresorius á kovà
virð vandenyno, bet tai kainavo gyvybæ trim ketvirtadaliams
Jungtinës Karalystës eskadros jûreiviø ir beveik pusei, kritið-
kiausiu momentu á pagalbà atskubëjusiø vokieèiø. Ásiverþëliø
laivas nesinaudojo jokiu energetiniu skydu, apie kurá anksèiau
pasakojo amerikieèiai, bet buvo toks milþiniðkas, kad net ke-
liasdeðimt tiesiogiai pataikiusiø raketø jam nepadarydavo ap-
èiuopiamos þalos. Anglai ir amerikieèiai, kovodami su ðio
monstro palydos laivais, prarado beveik visus savo lëktuvus,
bet parodë tikrà meistriðkumà. Þemieèiai pasirodë geresni pi-
lotai nei agresoriai. Mûðio metu admirolas kelis kartus matë,
kai neátikinamiausiø viraþø pagalba þmonës priversdavo susi-
durti dvi ar net tris skraidanèias prieðø maðinas. Jei viskà lem-
tø tik pilotø meistriðkumas, þemieèiai neabejotinai laimëtø, bet,
deja, ðiame mûðyje svarbesnis buvo techninis ir kiekybinis at-
eiviø laivø pranaðumas. Meistriðkai slëpdamiesi uþ prieðlëktu-
vinës gynybos patrankø ugnies sienos ar lëktuvneðio pabûklø
salviø, áviliodami prieðus á spàstus, staigiai manevruodami bei
kovodami kaip vientisas kumðtis ir darni komanda, þmonës su-
naikino daugiau nei ðimtà penkiasdeðimt haratø naikintuvø,
patys prarasdami du ðimtus dvideðimt tris lëktuvus. Daugiau-
sia þalos þemieèiams padarë didysis ateiviø laivas, nutildæs vi-
sà amerikieèiø prieðlëktuvinæ gynybà ir arðioje kovoje sunaiki-

311
næs aðtuonis ið deðimties Jungtinës Karalystës palydos kreise-
riø, ðeðis ið vienuolikos atskubëjusiø Vokietijos laivø ir nuskan-
dinæs anglø lëktuvneðá. „Viskas galëjo baigtis dar blogiau“, –
galvojo admirolas, ðá kartà þiûrëdamas á rûkstanèias didþiojo
ateiviø laivo liekanas. Ið tiesø, nepaisant didvyriðkos þemieèiø
kovos, ásiverþëliai bûtø nugalëjæ ir sunaikinæ visus besiprieði-
nanèius þmones, jei ne paprastas atsitiktinumas ir neregëtas
vieno piloto pasiaukojimas. Tiesiog sutapo, kad tuo metu, kai
ðalia haratø laivo–tvirtovës, sprukdamas nuo já persekiojanèiø
keliø prieðø, atsidûrë vieniðas Jungtinës Karalystës naikintu-
vas, ateiviø laivo kapitonas nusprendë atidaryti vartus ir iðleisti
á kovà dar keliasdeðimt skraidanèiø maðinø. Anglø pilotas bu-
vo praradæs viltá iðlikti gyvas ðioje mësmalëje ir tenorëjo kuo
brangesne kaina atiduoti savo gyvybæ. Pamatæs besiverianèius
vartus, þemietis iððovë jø link dvi paskutines likusias raketas
ir be paliovos pliekdamas ið patrankos nukreipë savo lëktuvà á
„tvirtovës“ vidø. Raketø, sunaikintø haratø naikintuvø ir nar-
suolio anglo lëktuvo sprogimai bei jø sukelta detonacija pribaigë
jau ir taip labai smarkiai apgadintà ateiviø laivà. Ið pradþiø su-
gedo „tvirtovës“ valdymas, po to sustojo visi varikliai ir galiau-
siai haratø didysis laivas rëþësi á vandenynà, nuo smûgio ir já
sekusio sprogimo suskildamas á kelias dideles dalis ir daugybæ
smulkiø nuolauþø. Pamatæ „tvirtovës“ þûtá, pagalbiniø ateiviø
naikintuvø pilotai nedelsdami nutraukë kovà ir pasitraukë uþ
atmosferos ribø.
– Ðis mûðis laimëtas, – ðalia stovëjusiam serþantui pasakë
admirolas Johnas Neismitas. – Tik ar pavyks laimëti karà. La-
bai brangiai mums kainuoja tokia kova.
– Tai jau tikrai, – atsiliepë serþantas, galvodamas apie tuos
tûkstanèius jûreiviø bei lakûnø ir neþinomà skaièiø kariø prie
prieðlëktuvinës gynybos pabûklø, þuvusiø ðiose þiauriose kau-
tynëse. Nei admirolas, nei serþantas neþinojo, kad tokios pa-
èios mintys kamavo vienà ið iðlikusiø gyvø haratø pilotø, ku-
ris, skrisdamas virð pasibaigusio mûðio lauko, màstë apie þu-
vusius „tvirtovës“ águlos narius ir sprogimø liepsnose dingu-
sius kolegas.

312
 – Kokia kvailystë buvo galvoti apie greità ir lengvà perga-
læ prieð ðiuos, nei savo, nei prieðø gyvybës nevertinanèius pa-
darus, – suðnabþdëjo po nosimi haratas, sukdamas savo nai-
kintuvà Þemës atmosferos ribos link. – Atsimenu, susilaþinau
su Tartu ið „Nemirtingojo“, kuris greièiau nukaus pirmà tûks-
tantá þemieèiø. Dabar nebëra nei Tarto, nei jo „Nemirtingo-
jo“, o ir manoji „Griovëja“ kartu su visa águla liko tik atsimi-
nimuose. Ádomu, kiek nukoviau þmoniø. Gal penkis ar ðeðis.
Numuðiau du lëktuvus ir sunaikinau vienà patrankà. Viskas.
Pirmosios kautynës, ir toks pralaimëjimas. Nors að bent li-
kau gyvas. Þinoma, jei ne energetinis skydas, kurá ájungiau
per paèià mësmalæ, vargu ar dabar galëèiau èia sëdëti ir màs-
tyti. Tartas to nebegali, kaip nebegali Rukis, Pitras ir kiti ne
tokie laimingi pilotai.

Berlynas. 2016 metø lapkrièio 10 diena

Hansas Schneideris nustëræs stebëjo þinias, rodomas per

televizijà. Ðiandien pirmà kartà buvo parodyti keliolikos tele-
vizijos stoèiø korespondentø nufilmuoti kadrai, kuriuose ma-
tësi didþiuliø, raguotø, raudonø ateiviø lavonai. Ásiverþëliai ið-
laipino keliø ðimtø kariø, lydimø keliolikos tankø, desantà,
kurio link ið karto nuskubëjo viena ið ðimtatûkstantiniø Ki-
nijos armijø. Po penkias valandas trukusio mûðio, praradæ ke-
lis tûkstanèius vyrø, kinai privertë ateivius skubiai evakuotis
atskridusiais transportiniais laivais. Þinoma, kaip vëliau pa-
aiðkëjo, ði pergalë buvo netikra, nes agresoriai pasinaudojo ne-
didele savo desantininkø grupele kaip jauku, siekdami iðvilioti
ið slëptuviø þemieèiø kariuomenæ. Ið karto po savo kariø eva-
kuacijos net trys ateiviø „tvirtovës“ puolë susibûrusius kinus
ir juos iðsklaidë, padarydami þemieèiams didþiuliø nuostoliø.
Vis tik, nepaisant tokios ávykiø sekos, Kinijos valdþia pasinau-
dojo tuo, kad mûðio lauke liko beveik ðimto ateiviø lavonai
bei keli pamuðti ásiverþëliø tankai, ir paskelbë apie savo per-

313
galæ. Nedelsiant sukviesti þurnalistai nufilmavo þuvusius ag-
resorius ir iðplatino visam pasauliui þinià apie kinø laimëji-
mà. Niekas nepagalvojo, kad toks þingsnis turës daug neigia-
mø pasekmiø. Visi, iki tol tvirtai netikëjæ ateiviø egzistavimu,
buvo tiesiog ðokiruoti. Tà dienà pasaulyje iðprotëjo daugybë
asmenø, nesugebëjusiø priimti fakto, simbolizavusio naujà
þmonijos raidos etapà. Tik kai kurie labiausiai uþsispyræ dar
ramino save, kalbëdami apie televizijos klastotes. Tarp tokiø
buvo ir Hansas.
– Negali bûti, – ðnabþdëjo priblokðtas detektyvas. – Tai ne-
tiesa. Tai bjauri klastotë. Turbût „Brolijos“ darbas.
Klaikus skausmas pervërë Hanso smegenis. Suëmæs galvà
rankomis, policininkas bejëgiðkai svyravo á ðalis nuolat kar-
todamas:
– Tai negali bûti tiesa. Ateiviø nëra. Iðmonës, vaikø pasa-
kos, televizininkø reklaminiai triukai. Ar girdite jûs! – nebe-
sitvardydamas Hansas ðaukë ir dauþë po ranka pasipainioju-
sius baldus. Galvà jam skaudëjo vis labiau. Nuo beprotiðko
skausmo temo akyse ir pynësi mintys. – Tai „Brolija“, tai tø
niekðø klastotë. – Palaipsniui riksmas perëjo á kûkèiojimà.
Hansas susmuko bejëgiðkame ánirðyje. Detektyvo mintys da-
rësi vis labiau padrikos, o sàmonë pradëjo temti. Po deðim-
ties minuèiø jis uþmigo ir prabudæs jau nebuvo toks, koks bu-
vo anksèiau. Hanso Schneiderio asmenybë pasitraukë ir susi-
gûþë tolimiausiame sàmonës kampelyje, neiðlaikiusi didþiulës
átampos ir vidinio pasaulio principø griûties. Vietoj detektyvo
prabudo þmogus, neturintis praeities, neatsimenantis, kas jis
ir ið kur, bet þinantis tik viena: jis privalo uþraðyti ir visiems
paskelbti keistas, galvoje skambanèias eiles:
Iðauð diena, nuðvis auðra,
Ne saulës, o padangiø gaisro nuðviesta.
Þmoniø daug pelenais pavirs
Ar nuo þiauriø raguoèiø rankø mirs.
Bet turite þinot, kad tai tebus pradþia,
Vaikystës mûsø pabaigos pradþia.

314
 Po jos ateis jaunystë kylanèia þvaigþde,
Likimo eisime mums nubrëþta tiese.
Pakilæ mes valdysime visus,
Raguotuosius, iðblyðkëlius ir prieðus, ir draugus.
Nebus kitos tokios jëgos ðalia,
Kuri galës prilygti mums galia.
Po mûsø kojomis nuðvis þvaigþdynai iðtisi
Ir lenksis svetimieji mums visi.
Tik nepradëkit dþiaugtis Jûs ðia dovana,
Nes mums visiems yra skirta lemtis viena.

Neþinia kodël, bet po ðiomis pranaðingomis eilëmis þmo-

gus padëjo keistà paraðà: „Orakulas“.

Bendroji prabudusiøjø sàmonë. Po dviejø valandø

Ðeðëliai...Aplinkui buvo tik ðeðëliai ir tuðtuma. Tiksliau,

taip bendroji sàmonë atrodytø þemieèiui, kuris nepriklausë
prabudusiesiems ir kuris per kaþkoká stebuklà sugebëtø pa-
matyti ir iðgirsti, kas vyksta ðioje keistoje ir nesuprantamoje
erdvëje. Prabudusiam þmogui „bendroji sàmonë“ buvo spal-
votas, ryðkus pasaulis, kuriame galëjai pamatyti ir bendrauti
su kitais likimo broliais bei seserimis. Paprastam pilieèiui tai
bûtø tik ðeðëliø þaismas ir neaiðkus murmëjimas.
– Viskas vyksta ne taip, kaip mes planavome. Tikëjomës,
kad dalis ateiviø laivø puls mûsø gimtinæ ir bergþdþiai ban-
dys pralauþti prabudusiøjø sukurtà skydà. To neávyko. Mû-
ðiai vyksta kitur, o á mus niekas nekreipia dëmesio. Laikas
keisti planà.
– Gal daugiau dëmesio skirkim tiesioginei kovai su hara-
tais? – nuskambëjo vieno ið ðeðëliø klausimas.
– Að taip pat norëjau pasiûlyti kaþkà panaðaus. Turiu nau-
jà planà. Iðklausykit ir nuspræsim, ar jis tinka. Tiesa, kaip
klostosi reikalai JAV ir Kinijoje?

315
 – Vis dar vyksta kovos ir gali bûti, kad amerikieèiai ir jø
sàjungininkai dar atsilaikys deðimt ar dvylika valandø, po to,
kiek pavyko iððniukðtinët, agresoriai planuoja statyti bazæ ir
pradëti puolimà sausumoje. Kinijoje reikalai prastesni. Oro
erdvæ visiðkai kontroliuoja ateiviai, taèiau haratø iðsilaipini-
mas dar neprasidëjo.
– Dëkui uþ prognozes. Taigi siûlau: panaikinti mûsø su-
kurtà ir palaikomà skydà virð Lietuvos, visiems, palaikantiems
skydà, sujungti savo jëgas ir bandyti sunaikinti vienà ið pa-
grindiniø haratø laivø, o trisdeðimèiai stipriausiøjø kartu su
manimi keliauti á JAV ir dalyvauti Vaðingtono gynyboje, – pa-
siûlë Ardas, nes bûtent jis buvo tas ðeðëlis, iðdëstæs naujà pla-
nà. – Tik ðá kartà pasistenkite veikti vieningai. Suprantu, kad
jums trûksta patirties, bet galbût per savaitæ spësite?
– Pabandysime ðá kartà viskà padaryti geriau, – atsiliepë
Simonas, apsiëmæs suburti prabudusiuosius ir ávykdyti Ardo
pasiûlytà uþduotá.
– Ardai, ðis tas ádomaus, – praðneko Jonas. – Vokietijoje ap-
sireiðkë „Orakulas“, kuris eilëmis paskelbë labai ádomià pra-
naðystæ, – kalbantysis parodë visiems pranaðystës tekstà. – Sa-
vo kûriná „Orakulas“ iðsiuntinëjo visoms vyriausybëms ir te-
levizijos stotims. Gal padëkime jam? Moraliðkai tokia prana-
ðystë bûtø labai gera paspirtis kariaujantiems kariams.
– Ádomu..., – numykë Ardas. – Toks áspûdis, kad jis tikrai
numato þmonijos tikslà ir likimà. Padarom taip: Jonai, paimk
tris pagalbininkus ir iðreklamuokit „Orakulà“. Tegu po ðeðiø
septyniø valandø ði tema bûna pagrindinë visø televizijø þi-
niose ir apdorokite þurnalistus taip, kad pranaðystë bûtø pa-
teikta kaip neabejotinas faktas, o jokie skeptikai neturëtø pro-
gos pasisakyti. Po ðio televizijos ðou „Orakulà“ pargabenkit á
mûsø bûstinæ Vilniuje. Nugabensim já á Eduro planetà ir per-
duosim Tomo globai, tegu paþadina ðià ádomià asmenybæ.
Dar valandþiukæ prabudusieji aptarinëjo bûsimø operacijø
smulkmenas, paskui, vieningai priëmæ Ardo pasiûlytà planà,
iðskubëjo vykdyti savo uþduoèiø.

316
 Haratø eskadra. 2016 metø lapkrièio 11 diena

– Keturiolika „tvirtoviø“ praradome virð JAV. Keturiolika!!! –

net prikimæs ðaukë Admirolas. Niekas nedráso pertraukinëti ási-
utusio eskadros vado. Pavaldiniai labai gerai þinojo ûmø savo
virðininko bûdà ir smagià rankà. Ne taip iðtartas þodis tokiais
ásiûèio momentais galëjo virsti mëlynëmis, gumbais ar net su-
lauþytomis galûnëmis. Admirolas, kaip ápykæs jautis, purtë di-
dingais ragais papuoðtà galvà. – Pridëkite prarastas virð Kini-
jos ir neþinia kodël nukritusià ant ðios prakeiktos planetos Më-
nulio – ið viso septyniolika. Septyniolika prarastø „tvirtoviø“.
Paklausite, ar tai viskas. Ne, atsakysiu að jums, – toliau puto-
josi eskadros vadas. – Praradome dar ðiek tiek naikintuvø.
Kiek, paklausite jûs. Niekis, atsakysiu – tiktai septynis tûks-
tanèius. Ið jø beveik du tûkstanèiai þuvo neiðskridæ ið „tvirto-
viø“. Kas mane átikinëjo, kad þmonës nepadës vienas kitam?
Padëjo, kaip matote. Kitos ðalys atsiuntë tûkstanèius lëktuvø
ir ðimtus laivø kautis su mumis, nors jø nepuolëme. Amerikie-
èiai jau buvo palauþti, bet mes dar visà parà turëjome kautis
su atskubëjusia pagalba. Kas toji rasë? Nevisproèiai kaþkokie...
Baigiasi ðaudmenys – taranuoja tais savo lëktuvëliais. Toks
áspûdis, kad jiems nesvarbu, ar liks po mûðio gyvi, ar ne. Kaip
su tokiais kovoti... Paskutinæ valandà mus puolë tikrai nekari-
niai lëktuvai, kurie, tiesiog prikimðti sprogmenø, taranuodavo
mûsø „tvirtoves“. Galø gale pasakykit man, ar baigësi JAV pa-
siprieðinimas ore?
– Taip, mano Admirole, – nedràsiai atsakë netoliese stovë-
jæs padëjëjas. – Prieð keliolika minuèiø nuslopinome paskuti-
ná pasiprieðinimo þidiná. Mes visiðkai kontroliuojame JAV oro
erdvæ. Kompiuteris apskaièiavo, kad mûðiø metu sunaikino-
me beveik ðeðiolika tûkstanèiø amerikieèiø ir sàjungininkø
lëktuvø. Virð Kinijos þmoniø nuostoliai dar didesni.
– Kiek „tvirtoviø“ bûtina remontuoti?
– Dvi, vade. „Naujoji jëga“ ir „Mirtis“ bent mënesá nega-
lës dalyvauti kovos veiksmuose.

317
 – Taigi mes dabar teturime dvideðimt vienà kovai pasiruo-
ðusià „tvirtovæ“, – kiek ramiau konstatavo Admirolas. – Ge-
rai, darysime taip. Kinijoj palikite tris „tvirtoves“, pusantro
tûkstanèio naikintuvø, deðimt tûkstanèiø desantininkø, kelis
ðimtus impulsiniø patrankø ir tûkstantá tankø. Ðioms pajë-
goms ásakau saugoti statomà bazæ. Visos likusios pajëgos kon-
centruojasi èia, – kalbëdamas Admirolas parodë erdviniame þe-
mëlapyje vietà, esanèià uþ penkiø ðimtø kilometrø nuo JAV
sostinës Vaðingtono. Teritorijoje aplink ðià vietà penkiasdeðim-
ties kilometrø spinduliu neturi likti në vieno þmoniø karinio
dalinio. Tam turite dvi valandas. Supratote?
– Taip, Admirole, – linktelëjo padëjëjas. Tuo tarpu kitas ha-
ratas, sëdëjæs prie informacinës sistemos monitoriaus, nedels-
damas perdavë Admirolo þodþius visiems laivams ir desanti-
niams daliniams.
– Dþiugu... Po keturiasdeðimt aðtuoniø valandø visos pa-
jëgos turi bûti pasiruoðusios puolimui. Perduokite generolui
Zahnui, kad pradëtø ruoðti antþeminës operacijos planà ir
man já pateiktø ne vëliau kaip po dvideðimt keturiø valandø.
– Klausau, Admirole, – dar kartà linktelëjo padëjëjas, duo-
damas þenklà haratui nedelsiant pradëti vykdyti eskadros va-
do ásakymà.
– Dar vienas dalykas...Ar iðsiaiðkinote, kaip þemieèiai pa-
muðë mûsø þvalgybiná lëktuvà virð Vaðingtono. Að liepiau jam
neiðjungti apsauginio ekrano, bet já vis tiek numuðë, – kiek
atlyþæs pasidomëjo Admirolas.
– Þmonës panaudojo lazerá, – paaiðkino padëjëjas.
– Kà? Lazerio spindulys iðsisklaido, eidamas pro ekranà,
ir negali padaryti dideliø nuostoliø.
– Þemieèiø lazerinës patrankos tobulesnës nei mûsø, – pa-
aiðkino haratas savo vadui. – Spindulio, kuris sunaikino þval-
gà, apsauginis ekranas visiðkai nepaveikë.
– Kodël jie nenaudojo tokio ginklo anksèiau? – kiek nuste-
bæs pasidomëjo Admirolas.

318
 – Mûsø analitikai pateikë vienintelá galimà paaiðkinimà. Þe-
mieèiai turi tik kelias tokias patrankas, kurios gins sostinæ.
– Aiðku. Perduokit informacijà generolui Zahnui. Tegu daro
iðvadas, – liepë eskadros vadas.

Jaunasis dvarvø þvalgas Chrzas labai atidþiai klausësi Ad-

mirolo ásakymø. „Vadinasi, prasideda antþeminë operacija ir pa-
galiau galësiu bandyti rasti Ardà, – apsidþiaugë jis. – Tik kur
man to þmogaus ieðkoti? Þemëje tiek daug skirtingø ðaliø ir
tiek daug þmoniø, o man reikalingas bûtent tas vienintelis þe-
mietis, galintis suteikti tolesnes veiklos instrukcijas. Kantry-
bës... Turiu dar palaukti. Prasidës mûðiai, ir Ardas tikrai juo-
se dalyvaus. Dabar nuvyksiu su desantininkais á planetos pa-
virðiø, padësiu árengti bazæ ir stebësiu ávykius – jei tik prieð
haratus pradës kovoti neáprasti þmonës, vadinasi, turiu vykti á
mûðiø vietas ir bûtent ten ieðkoti Ardo. Pala... Man reikia in-
formacijos apie þmoniø sandarà ir jø kalbas. Nutaikysiu mo-
mentà ir „susiliesiu“ su belaisviu – uþteks pusvalandá já uþ ran-
kos palaikyti ir turësiu visas reikiamas þinias. Papraðysiu, kad
leistø patardyti tà suská. Sakysiu, kad noriu surinkti visà in-
formacijà apie þmoniø technologijas. Jei paklaus, kodël noriu
pats klausinëti, o ne pasitikiu tardytojais – atðausiu, kad tik
profesionalus technikas ið menkiausiø smulkmenø gali susida-
ryti iðsamø vaizdà apie svetimas technologijas. Tardytojams
trûksta ðios srities þiniø ir jie vieni negali tinkamai apklausti
belaisvio. Patikës... Jie visuomet patiki. Ganëtinai kvailoka rasë
tie haratai, turiu pasakyti. Puiku... Ði dalis plano apsvarstyta.
Reikia iðmokti þemieèiø plaèiausiai vartojamas kalbas. Sura-
siu jas informacinëje sistemoje – ten jau yra iðsamûs Þemës tau-
tø lingvistiniai duomenys. Turiu pasakyt, kad dirbdami hara-
tai laiko neðvaisto. Nors jei jie taip nebijotø savo Admirolo, tur-
bût dirbtø kaip tie krovikai kosmouoste, dël kuriø aplaidumo
sugebëjau prasmukti á ðá laivà. Kà dar turiu padaryti? Vardo
reikia. Turësiu iðsirinkti þmogiðkà vardà. Toká, kuris labiau-
siai paplitæs. Rasiu informacinëje sistemoje. Na lyg ir viskas ap-
galvota. Belieka vykdyti...“.

319
 Austrija. Viena. Tuo pat metu

– Nieko nesuprantu, – atsiduso Andrejus, atsiðliedamas á

këdës atloðà. Nuovargis darë savo. Jis, kaip ir visi „Brolijos“
nariai, miegojo tik po dvi tris valandas per parà, kol sukûrë
patá klastingiausià ir pavojingiausià virusà þmonijos istorijo-
je. Beliko sugalvoti, kaip ðá virusà perduoti ateiviams. Ið pra-
dþiø atrodë, kad uþteks rasti radijo bangas, kuriomis ásiver-
þëliai palaiko tarpusavio ryðá, ir á jas ásiterpti. Po dvideðimt
keturiø valandø nesëkmingø paieðkø paaiðkëjo, kad agreso-
riai nesinaudoja radijo ryðiu. „Brolijos“ nariai dar visà parà
karðtligiðkai ieðkojo ðviesos ar garso bangø, kuriomis galëtø
bendrauti ateiviai. Paieðkos vëlgi pasirodë bevaisës. – Gal jie
nebendrauja tarpusavyje?
– Gal jie telepatai? – svarstë Vudis.
– Nemanau, – atsiliepë Achmedas, o Rolandas jam pritarë
galvos linktelëjimu. – Bûdami telepatai, jie netobulintø tech-
nologijø. Kaip þinome, jø informacinës technologijos kur kas
aukðtesnio lygio nei mûsø.
– Vadinasi, jie bendrauja mums neþinomu bûdu ir mes to bû-
do nerasime, – konstatavo Elisa. – Baikim ieðkoti, ko nesugeba-
me rasti, ir galvokime apie kitus viruso perdavimo variantus.
– Kokius? – paklausë Andrejus.
– Neþinau, – sàþiningai prisipaþino Elisa. – Bet gal papra-
ðykim pagalbos. Paskelbkim ðá klausimà internete. Gal atsi-
ras galinèiø mums padëti.
– Protinga mintis, – linktelëjo Vudis. Kiti „Brolijos“ nariai
susiþvalgë, bet neprieðtaravo. – Tikëkimës, kad ateiviai nenar-
ðo po internetà ir nesuþinos atsakymo kartu su mumis.
– O mes idëjoms reikðti nurodykime telefono numerá. Net
jei ateiviai perskaitys mûsø skelbimà, suþinoti patarimø jie ne-
galës. Tiesà sakant, að manau, kad ásiverþëliams dabar labiau
rûpi ne internetas, o tiesioginiai kariniai veiksmai. Labai jau
arðiai prieðinasi amerikieèiai, o ir kinai dar toli graþu nenu-
galëti, – vël iðsakë savo mintis Elisa.

320
 – Gerai, nutarta, – konstatavo Vudis. – Uþsiimam plano
vykdymu, o paraleliai dar ir patys galvokim, kà daryti ðioje
situacijoje.

Demiurgø valdoma erdvë. Tuo pat metu

– Uþeik, sûnau, laukiau tavo vizito, – pasakë þmogus áþen-

gianèiam pro duris Baltojo demiurgø rato valdovui. Ið tiesø,
asmuo iðtaræs ðiuos þodþius buvo toks pat demiurgas, tik dël
paskutiniø ðios rasës moksliniø pasiekimø perkeltas á þmo-
gaus kûnà.
– Kaip jautiesi, tëve? – su rûpesèio gaidele balse paklausë
baltasis valdovas. Savo nuostabai, jis nesugebëjo iðlaikyti ra-
mybës tuo metu, kai buvusio valdovo siela buvo perkeliama á
kà tik iðaugintà þmogaus kûnà, ir labai nudþiugo iðgirdæs, kad
operacija praëjo sëkmingai. – Ar viskas gerai?
– Kiek keistoka, – sàþiningai prisipaþino paðnekovas. – Ban-
dau pratintis prie kûno. Þinai, þmonës fiziðkai gerokai pra-
naðesni uþ mus. Jau dabar aptikau savyje tokiø sugebëjimø,
kuriø neturëjau bûdamas savo sename fiziniame apvalkale. Á
kieno kûnà mane patalpinote?
– Teromijaus, antro pagal eilæ sukurto þmogaus, pasiþy-
mëjusio lyderio savybëmis ir stipriausio tarp pabëgusiø ob-
jektø. Tai jis kartu su Ardo genetiniu prototipu organizavo
pabëgimà ið laboratorijos ir vëliau vadovavo iðtrûkusiems
þmonëms.
– Vienu þodþiu, tai buvo labai stiprus tipas? – pasidomëjo
persikûnijæs demiurgas.
– Taip. Logiðka galvoti, kad ir ðis Teromijaus genetinis at-
kartojimas bus labai stiprus. Parinkome patá geriausià kûnà
tavo persikûnijimui, – paaiðkino Baltojo rato valdovas.
– Be reikalo, – mostelëjo ranka paðnekovas. – Jis buvo tik
kà sukurtas, bet jau ganëtinai stiprus. Persikûnijimo metu
man labai sunkiai sekësi iðstumti þmogaus sàmonæ ir, turiu

321
pasakyti, kad visiðkai to nepavyko padaryti. Þmogaus sàmo-
në blokuota ir neaktyvi, taigi negalëjau iðvaryti net að, geriau-
sias mentalinës prievartos specialistas per paskutinius deðimt
tûkstanèiø metø. Kaip moteris laikosi?
– Hmm, – numykë sûnus. – Labai ádomi padëtis. Pasirinkta
demiurgë nesugebëjo nei iðstumti, nei uþblokuoti sukurtos þmo-
gaus moters sàmonës, taèiau ir teigti, kad mûsø bandymas þlu-
go, negalime. Dabar abiejø moteriðkos lyties atstoviø sàmonës
susipynë ir gavome kaþkà tarp þmogaus ir demiurgo.
– Gal taip ir geriau, – svarstë persikûnijæs buvæs valdovas. –
Ji mentaliðkai tapo sava tiek demiurgams, tiek þmonëms. Joks
proto tikrinimas neleis þemieèiams pastebëti apgaulës. Man
tereikia susijungti su ja emociðkai, ir ði moteris bus puiki prie-
danga. Að pats sugebësiu apsiginti nuo bet kokio tikrinimo.
Negimë dar þmogus, kuris galëtø man prilygti mentalinës kon-
trolës srityje.
– Geltonojo rato valdovas klausë, kada galësim pradëti to-
lesná plano vykdymà. Kà pasakysi? Duokit man dar savaitæ
pasiruoðti. Turiu visiðkai priprasti prie kûno ir prisijaukinti
tà moteriðkæ, – ganëtinai ciniðkai pareiðkë buvæs Baltojo de-
miurgø rato valdovas. Iðgirdæs ðiuos þodþius, sûnus ðyptelë-
jæs pagalvojo: „Sugráþo tëvas. Jis dar bûdamas valdovas pasi-
þymëjo cinizmu ir arogancija“. – Jûs jau sugalvojote kokià nors
átikinamà mano patekimo á Þemës planetà istorijà?
– Taip, tëve, – patvirtindamas linktelëjo Baltojo demiurgø
rato valdovas. – Paèiose Geltonojo rato valdose yra tokia „Ara-
ko“ planeta. Tai dþiungliø pasaulis su panaðiomis aplinkos sà-
lygomis kaip Þemëje ar Edure. Sakykim, kad tame pasaulyje
masinio pabëgimo laikais pasislëpë apie dvideðimt þmoniø, ku-
rie kitø gentainiø buvo laikomi þuvusiais. Mes nuo pat pra-
dþiø þinojome apie ðià slëptuvæ ir visà laikà medþiojome ten
buvusius objektus, taèiau nepaisant visø mûsø pastangø, trys
deðimtys individø iki ðiol gyvena „Arako“ planetoje. Taigi
prieð porà savaièiø kiborgai medþiotojai suèiupo tave ir tavo
partneræ gimtajame dþiungliø pasaulyje ir gabeno pagrindi-

322
nës Geltonojo rato planetos link, bet neþinia kodël susitiko
haratø eskadrà ir perdavë jus ðiems raguotiems padarams. Ko
ið jûsø norëjo haratai, në vienas neþinote.
– Gudru, – numykë paðnekovas. – Man ir moteriðkei rei-
kës klaidingø atsiminimø apie dþiungliø planetà.
– Viskas paruoðta. Tavo partnere asmeniðkai uþsiims gel-
tonasis ir raudonasis valdovai, o tu, manau, pats sugebësi ási-
skiepyti visus klaidingus atsiminimus.
– Galësiu, – patvirtino persikûnijæs demiurgas.
– Gal jau apie vardus pagalvojai? – pasidomëjo sûnus. – Tu-
rësite kaþkaip vadintis, kad neiðsiskirtumëte ið kitø þmoniø.
– Aha...Að ir vadinsiuos Teromijum, o moteriðkë tegu bû-
na Marielë.
– Kodël Marielë? – kiek nustebo sûnus.
– Ðiaip sau. Graþus vardas. Tiesà sakant, Kûrëjø kalba tai
reiðkia „Ilgai laukta þvaigþdë“. Negi negraþu?
„ O tai jau ne mano tëvo bruoþas, – nusistebëjo Baltojo de-
miurgø rato valdovas. – Jis visada buvo abejingas groþiui ir
be galo praktiðkas. Gal pasikeitë keliaudamas nefiziniame bû-
vyje, o gal þmogaus siela nëra taip giliai uþrakinta, kaip të-
vas galvoja.“ Tolesnis tëvo ir sûnaus pokalbis pasisuko apie
demiurgø pramogas bei pasilinksminimø bûdus.

323
 III
Mûðis

JAV, Vaðingtono apylinkës.

2016 metø lapkrièio 13 diena

Timotei Dvorkin, aukðtas, tamsiaodis, nepaprastai galin-

go sudëjimo ir ypaè raumeningø rankø JAV armijos „Þaliøjø
bereèiø“ bûrio serþantas, keikësi kiek ámanydamas. Visas jo
pyktis ir visi prakeiksmai buvo skirti dabar jau þuvusiam bû-
rio vadui, pulkininkui Martinui McDermontui, kuris, nepai-
sydamas þvalgybos perspëjimø, iðvedë visà bûrá á atvirà vie-
tovæ. Po tokio pulkininko poelgio ir sekusio ateiviø antpuolio
gyvi liko tik trisdeðimt kariø, o tai sudarë ketvirtadalá anks-
tesnës bûrio sudëties. Serþantas, perëmæs vadovavimà „Þaliøjø
bereèiø“ likuèiams, net neásivaizdavo, kaip reikës ávykdyti la-
bai konkretø vadovybës ásakymà: prisijungti prie motorizuo-
tø pëstininkø pulko, ginanèio tilto, esanèio uþ penkiasdeðim-
ties kilometrø nuo sostinës, prieigas ir prireikus pridengti pës-
tininkø atsitraukimà bei sunaikinti tiltà. „Þinoma, iki paskir-
ties vietos bûrys nusigaus per pusæ valandos, bet kaip po to
be technikos jis turës pridengti kito dalinio atsitraukimà ir
sunaikinti tiltà, vienas Dievas teþino, – niûriai màstë Timo-
tei Dvorkin. – Viena laimë, kad likæ gyvi kariai nesutriko ir
yra pasiryþæ tæsti pradëtà darbà“.
„Þaliosios beretës“ pavëlavo. Kai serþantas su savo vyrais
atvyko prie tilto, kurá reikëjo sunaikinti, per já jau paniðkai
bëgo pëstininkai, pagal planà turëjæ tvirtai ginti ðias sostinës
prieigas. Uþ penkiø ðimtø metrø nuo tilto paskui bëganèius
ðliauþë didþiuliai ateiviø tankai ir neskubëdami bei retkarèiais
ðaudydami á persekiojamøjø nugaras þingsniavo padarai, la-

324
bai panaðûs á mitinius velnius. Timotei nebuvo labai prieta-
ringas, bet pamatæs, kaip atrodo ateiviai, visas paðiurpo. „Ne-
turim jokiø ðansø sunaikinti tilto, bet ásakymà reikia vykdy-
ti,“– pagalvojo serþantas ir, pamojæs ranka bûrio kariams, su-
komandavo:
– Paskui mane, bëgte marð.
– Palauk, serþante, – suèiupo já uþ rankos ðalia buvæs vir-
ðila ir parodë á pievà, plytinèià uþ tilto. – Paþiûrëk.
Pievoje tikrai vyko labai keisti dalykai. Oras tenai mirgu-
liavo, mainësi ávairiausiomis spalvomis, kai staiga lyg ið nie-
kur atsirado trys ðvytintys þmonës, kurie ramiai ëjo pasitikti
bëganèiø pëstininkø ir juos persekiojanèiø velniø. Visi trys bu-
vo aukðti, baltaodþiai vyrai, kaip ir tûkstanèiai kitø þmoniø,
bet serþantas tiesiog negalëjo akiø atitraukti nuo ðios triju-
lës. Timotei Dvorkin buvo apstulbintas jëgos ir didybës, sklin-
danèios nuo vyrø, uþtikrintai þingsniuojanèiø pasitikti velniø.
– Tai angelai, o ne þmonës, – suðnibþdëjo virðila, kilæs ið
Meksikos ir iki ðiol garsëjæs kaip praktikuojantis katalikas.
– Nekalbëk kvailysèiø, Garsija, – prunkðtelëjo juodaodis ser-
þantas. – Tai þmonës, tik kaþkokie neáprasti.
Tuo metu keistoji trijulë susitiko su pirmaisiais bëganèiais
pëstininkais. Ðie, panikuodami ir bandydami paðalinti netikë-
tai jø kelyje iðkilusià kliûtá, pradëjo ðaudyti á priartëjusius
þmones. Bûtent tada nutiko pirmasis stebuklas, vëliau plaèiai
iðgarsintas katalikø baþnyèios ir ilgai nagrinëtas ávairiø sri-
èiø mokslininkø. Visos kulkos tiesiog nukrito pusiaukelëje, ne-
pasiekusios ðvytinèiø vyrø. Þinoma, bëgantys pëstininkai bu-
vo paklaikæ ið baimës ir galëjo ðaudyti á kelià pastojusiuosius
tol, kol baigsis visi ðoviniai, svarbu, kad nereikëtø vël atsi-
sukti á artëjanèias pragaro iðperas, taèiau keistieji þmonës dau-
giau nebuvo linkæ bûti taikiniais. Priekyje ëjæs vyras valdin-
gai iðkëlë rankà ir visi bëgliai vienas po kito nurimo, nustojo
blaðkytis, bëgioti ir ið lëto perëjæ tiltà pradëjo rikiuotis. Tuo
metu keistoji trijulë, prasilenkusi su nelaimëliais kariðkiais,

325
iðsirikiavo trikampiu ir sparèiai artëjo prie puolanèiø ateiviø.
Neþinomas ðvytëjimas, gaubæs visus tris vyrus, anksèiau blyð-
kus ir sunkiai áþiûrimas, dabar tapo nepakeliamai ryðkus.
– Sakau tau, serþante, tai angelai. Að jauèiu, – toliau ðne-
këjo virðila. – Dar vaikystëj man kunigas pasakojo...
– Angelai, ne angelai... Pamatysim vëliau. Bëgam, vyrai, til-
to link. Turim galimybæ ávykdyti ásakymà ir sunaikinti já, kol
nepriartëjo tos pabaisos, – suriko serþantas ir savo vyrø prie-
kyje ið visø jëgø pasileido prie tilto.
Tuo metu tarp keistosios trijulës ir juos puolanèiø velniø
prasidëjo kautynës. Kariai nematë visø mûðio smulkmenø, bet
ir tai, kà pamatë, padarë gilø áspûdá. Ðvytintiems þmonëms
priartëjus prie ateiviø gretø prasidëjo didþiulë sumaiðtis. Á vel-
nius panaðûs padarai ðaudë grësmingais impulsiniais bei spin-
duliniais ginklais, mëtë á prieðininkus galingus sprogmenis,
bandë sutraiðkyti þmones savo sunkiasvoriais tankais. Triju-
lë þemieèiø á tai atsakë þaibø iðlydþiais ir labai galingais ener-
getiniais smûgiais. Þmonës sëkmingai iðvengdavo ar atremda-
vo visus ateiviø ðûvius, o patys sparèiai naikino prieðø gyvà-
jà jëgà ir technikà. Jau pirmosiomis kautyniø sekundëmis trys
haratø tankai sprogo nuo tiesioginio keliø þaibø pataikymo,
o po keliolikos minuèiø visa ateiviø kovinë technika buvo ið-
sprogdinta ir iðvartyta. Haratai kovojo arðiai – negalëdami pa-
kenkti þmonëms savo ginklais, jie bandë pasiekti þemieèius ra-
gais ar galingomis rankomis, taèiau visi ateiviø bandymai bai-
gësi nesëkmingai. Beveik po dvideðimties minuèiø kova buvo
baigta. Haratai skubiai atsitraukë, mûðio lauke palikdami ðim-
tus negyvø savo kariø ir sunaikintus bei rûkstanèius tankus.
Keistieji þmonës nepatyrë jokiø matomø nuostoliø, net nebu-
vo suþeisti. Taip pat ramiai, kaip ir atëjo, jie sugráþo atgal per
tà patá tiltà.
– Ávykdykit ásakymà ir sunaikinkit tiltà, – trumpai stabte-
lëjæs prie Timotei Dvorkin, ásakë priekyje einantis angelas. Bû-
tent taip nuo ðiø atmintinø kautyniø prie tilto prabudusiuo-
sius vadino kiti þemieèiai.

326
 – Klausau, pone, – kupinu susiþavëjimo balsu atsiliepë juo-
daodis serþantas. Ðalia stovëjæs virðila buvo pasiruoðæs pulti
ant keliø prieð ðvytintá vyrà ir tik valdingas nepaþástamojo
mostas sulaikë pamaldø kará nuo tokio veiksmo.

Kaip ir visà ðá karà, kautynes prie tilto filmavo televizijos

sraigtasparnis. Bûtent þurnalistai visam pasauliui parodë ko-
vojanèius angelus ir þûstanèius bei besitraukianèius velnius.
„Þaliøjø bereèiø“ bûrio sunaikintas tiltas nuo tos dienos buvo
pavadintas „Vilties“ tiltu. Praëjus porai valandø nuo tiesiogi-
nës televizijos transliacijos labai svarbø pareiðkimà, turëjusá di-
delës átakos tolesnei þmonijos kovai, paskelbë oficialusis Vati-
kanas. Jame buvo cituojamos ir aiðkinamos „Ðventojo raðto“ ið-
traukos bei praneðta visiems besiklausantiems, kad baþnyèia
remia þmonijos kovà prieð Liuciferio tarnus, pragaro iðperas,
kurie atvyko á mûsø pasaulá, norëdami paversti visus ðëtono
árankiais. Popieþius pareiðkë, kad, atsiliepdamas á maldas, Die-
vas atsiuntë þmonëms á pagalbà angelus, kurie jau kartà nu-
galëjo velnius prie „Vilties“ tilto, o þmonijos kova su ateiviais
yra ðventasis karas dël paèios þmoniø rasës iðlikimo.

Austrija, Viena. Tuo pat metu

Mergina, kuri labai atkakliai beldësi á duris, buvo nedidu-

kë, liekna ir tamsiaplaukë.
– Ko nori? – paklausë Andrejus, jau pusvalandá stebëdamas
prie durø stovinèià merginà. – Kà darom, Vudi? Áleidþiam?
– Matau, kad neatsikratysime taip paprastai. Uþsispyrusi
merga, nesiruoðia pasitraukti, – màsliai atsakë Vudis. – Ið kur
ji þino, kad mes viduj. Ið iðorës butas atrodo negyvenamas.
Atidaryk duris, Elisa, tegu uþeina ir pasako, ko nori.
Elisa në þodþio netarusi nusileido laiptais ir netrukus grá-
þo lydima nepaþástamosios. „Kokia ji graþi, – susiþavëjæs ryte
rijo akimis áëjusià merginà Andrejus. – Kokie tobuli veido
bruoþai. Ádomu, ið kur ji.“

327
 – Sveika, uþsispyrële. Kas esi ir ko norëjai? – be ceremo-
nijø pradëjo kalbà Vudis.
– Mano vardas Loreta, – atsakë keistu akcentu vieðnia. –
Mane siuntë Ardas, o jûs visi eisite su manimi.
– Kaip su tavimi? – net prunkðtelëjo Achmedas, sëdëjæs ða-
lia Vudþio. Andrejus nieko nesakë, nes buvo pasiryþæs keliauti
paskui tà merginà net á pasaulio kraðtà. – Ið kur pati bûsi ir
kas tas Ardas?
– Að ið Lietuvos, – ramiai paaiðkino Loreta. – Daugiau jums
nieko ðiuo metu nereikia þinoti. Man liepta atvesti „Brolijos“
narius, taigi nëra dël ko daugiau diskutuoti, – grieþtai pasa-
kë vieðnia, rankos mostu nutraukdama bet kokius paðneko-
vø prieðtaravimus. Kaþkodël po jos valdingo rankos mosto ir
skvarbiø akiø þvilgsnio në vienas ið „Brolijos“ nariø nebeno-
rëjo prieðtarauti Loretai. Jie tiesiog bukais þvilgsniais spok-
sojo á tà trapià merginà ir laukë tolesniø jos komandø. Tik
vienas Andrejus beveik nejuto jokios vidinës permainos.
Loretai mostelëjus kita ranka, viduryje kambario staiga su-
raibuliavo oras ir atsirado keistas, þmogaus ûgio darinys, pa-
naðus á sûkurá ar apverstà urvo angà.
– Dabar visi paskui mane, – ásakmiai liepë Loreta, þeng-
dama á patá keisto objekto vidurá. Visi „Brolijos“ nariai, kaip
bevalë avinø banda, nusekë ið paskos. Net visada atsargus ir
skeptiðkasis Achmedas net nestabtelëjo prieð þengdamas pas-
kui juodaplaukæ vieðnià.

JAV, Vaðingtonas. Po keliø valandø

– Prezidente, jûs turite bûtinai iðvykti, – be jokiø ceremo-

nijø á JAV prezidentà kreipësi jo apsaugos vadas. „Koks jis
sunerimæs, – pagalvojo Dþordþas Kluni, stebëdamas senà sa-
vo draugà, atsakingà uþ jo saugumà. – Kai bûna ramus, Joh-
nas niekada su manimi nekalba familiariai. Tikriausiai, jo ma-
nymu, pavojus labai rimtas.Lyg ir pats to neþinoèiau...“

328
 – Kodël turiu iðvykti, mano drauge? – ðvelniai ir kiek me-
lancholiðkai paklausë JAV prezidentas.
– Mano þiniomis, miestà galësime ginti ne daugiau kaip dvi
paras. Po to ateiviai ásiverð vidun ir, galiu galvà duoti nukirsti,
labai apsidþiaugs èia aptikæ galingiausios Þemës valstybës va-
dovà. Sere, turite galvoti apie visà ðalá, o ne vien apie sosti-
næ. Vyrai gins Vaðingtonà ir be jûsø.
– Gerai, jau gerai..., – nutraukë paðnekovo kalbà Dþordþas
Kluni. – Matau, kad kalbëjaisi su þvalgybos vadovu ir analiti-
nio skyriaus vaikinais. Jie èia prieð valandà daug pasakojo
apie velniø impulsines patrankas ir sutriuðkintus mûsø dali-
nius uþ poros ðimtø kilometrø nuo Vaðingtono, apie pagalbà,
kuri nespës atvykti. Viena, ko jie man negalëjo paaiðkinti, –
kas tie þmonës, kurie trise, be jokiø ginklø sunaikino deðim-
tis ateiviø, tokiø, mano þvalgybininkø þodþiais, neáveikiamø
tankø. Stebëjai televizijos transliacijà? Taigi atsakyk man, ar
supranti, koká psichologiná poveiká turës ði pergalë ir kaip po
jos atrodys mano pabëgimas ið sostinës?
– Nesvarbu man, Dþordþai, – neiðkentæs tarë apsaugos va-
das. – Man svarbiau, kad tu bûtum saugus.
– Prezidente, – ábëgæs á kabinetà kreipësi sekretorius. – Á
Baltuosius rûmus áþengë lankytojas. Sako, pas jus.
– Na ir kas? – gûþtelëjo peèiais Dþordþas Kluni, – að nie-
ko nepriimu.
– Mes sakëme tà patá, bet jis nesiruoðia klausyti. Bandë
ásikiðti apsauga, bet tas þmogus uþmigdë visus, norinèius já
sulaikyti.
– Kaip uþmigdë? – ásiterpë apsaugos vadas.
– Neþinau, – sutrikæs atsiliepë sekretorius. – Tiesiog uþmig-
dë, ir viskas. Kulkos nuo jo atðoka, o kitaip ðio lankytojo su-
laikyti negalime. Bandëm uþdaryti pagrindinio koridoriaus du-
ris, bet jis jas iðlauþë, lengvai stumtelëjæs ranka.
– Kas jis per vienas? – nustebæs paklausë Dþordþas Kluni.
– Neþinau, bet manau, kad jûs turëtumëte slëptis, – po ðiø
sekretoriaus þodþiø á prezidento kabinetà sulëkë penki jo as-

329
mens sargybiniai ir, vadovaujami apsaugos vado, pakëlë Dþor-
dþà Kluni nuo këdës ir neðte nuneðë slapto iðëjimo ið rûmø
link. Tiksliau, bandë nuneðti, nes, neþengæ në trijø þingsniø,
visi penki sudribo ant þemës kietai uþmigæ, o tarpduryje pa-
sirodë nesulaikomas lankytojas. Tai buvo aukðtas, kiek dau-
giau nei ðeðiø pëdø ûgio, atletiðko kûno sudëjimo þmogus, ið
kitø iðsiskiriantis spindinèiomis, ryðkiai þaliomis akimis.
– Að já paþástu, – mostelëjo ranka JAV prezidentas savo ap-
saugos vadui. – Ne pirmà kartà matomës. Bièiuli, slëpk ginklà.
Iðgirdæs toká ásakymà, Johnas nenoriai pakluso, bet vis dar
stovëjo ásitempæs, pasiruoðæs bet kada ðokti ant nepaþástamojo.
– Uþeik, Ardai, prisësk, – rankos mostu Dþordþas pakvie-
të savo sveèià á vidø. – Nors, kaip matau, tu jau uþëjai.
– Sveiki, ponas prezidente, – lengvai linktelëjæs galva, pa-
sisveikino lankytojas. – Noriu pasikalbëti apie miesto gynybà,
bet tu prieð tai sukviesk visus asmenis, kurie vadovauja ka-
riuomenei ir policijai, ginanèioms Vaðingtonà.
– Mielai, – sutiko prezidentas. – Bet pirma tu man atsa-
kyk á klausimà: tai jûs krëtëte tuos pokðtus prie, kaip já da-
bar vadina, „Vilties“ tilto.
– Argi televizija nerodë? – nustebo sveèias.
– Rodë, bet tik figûras. Nesimatë në vieno tos trijulës vei-
do. Ten buvote jûs?
– Taip. Að ir du mano draugai.
– Jie taip pat lietuviai? – pasidomëjo prezidentas.
– Ðiuo metu visi, sugebantys daryti, kaip tu sakei, pokð-
tus, yra lietuviai. Prezidente, að tau viskà papasakosiu, kai
ateis laikas. Jei norësi, ir patá galësime daug ko iðmokyti...Vë-
liau, viskas bus vëliau..., – mostu Ardas nutraukë beiðsprûs-
tanèius þodþius ið Dþordþo Kluni lûpø. – Dabar pakviesk þmo-
nes, atsakingus uþ gynybà.
Po dvideðimties minuèiø prezidento kabinete susirinko vi-
si asmenys, su kuriais susitikti pageidavo Ardas. Atskubëjus
paskutiniam, miesto policijos virðininkui, sveèias ið Lietuvos
iðdëstë savo mintis apie Vaðingtono gynybà. Jis pasiûlë kartu

330
su atvykusiais draugais sukurti virð sostinës skydà, gebantá
iki dviejø parø atlaikyti visus ateiviø antpuolius ið oro.
– Taigi jums nereikës baimintis oro antpuoliø ir galësite
susikoncentruoti á kovas Þemës pavirðiuje, – reziumavo savo
pasiûlymà Ardas.
– Kodël jûs negalite apgaubti skydu viso miesto nuo pat
Þemës pavirðiaus? – pasidomëjo prezidentas. – Kiek supratau,
skydas prasidës ðeðiø metrø aukðtyje ir gaubtu apgaubs visà
Vaðingtonà.
– Taip, – patvirtino Ardas. – Mums paprasèiausiai neuþteks
energijos. Po miestu nëra jokiø energetiniø linijø ir su esa-
mais iðtekliais po poros dienø negalësime iðlaikyti veiksnaus
skydo. Tada haratai, taip vadinami ateiviai, jei kas dar neþi-
note, puldami ið oro ir antþeminëmis pajëgomis lengvai pa-
lauð miesto gynëjus ir uþims sostinæ. Palikæ tarpà tarp skydo
kraðto ir Þemës, mes iðprovokuosime juos pradëti puolimà be
paramos ið oro.
– Kodël? – nustebo policijos virðininkas.
– Labai paprasta, – ðyptelëjo Ardas. – Jie neþino, kad sky-
das laikys tik dvi paras. Manau, haratai palauks kelias valan-
das, tikrindami miesto apsaugos tvirtumà, ir pradës puolimà.
– Kada suformuosite skydà? – ásiterpë prezidentas.
– Apytiksliai po dvylikos valandø. Mes stebime haratus ir
netrukus tiksliai þinosime, kada jie ruoðiasi pulti. Dabar jiems
dar reikës „suvirðkinti“ labai netikëtà pralaimëjimà prie „Vil-
ties“ tilto. Tai, manau, uþims ðiek tiek laiko.
– Að vis tiek manau, kad prezidentas turi pasitraukti, – ka-
tegoriðkai pareiðkë apsaugos vadas.
– Patikëkit, – mostelëjo Ardas. – Kai ateis laikas, mes su-
gebësime evakuoti ne tik prezidentà, bet ir daugumà norin-
èiøjø. Taigi dabar visi nusiraminkit ir ruoðkitës kovoms.
– Kà gi, draugai, – pradëjo Dþordþas Kluni. – Ðtai ir nu-
sprendëm. Að pasilieku, o mûsø sveèio planas priimamas. Tu-
rite klausimø?
– Að turiu, tik tai ne klausimas, o pastebëjimas, – pradëjo
Nacionalinës gvardijos daliniø, dislokuotø prie sostinës, va-

331
das. – Negi jûs patikëjote tais svaièiojimais? Ateiviø neámano-
ma sustabdyti. Sakykim, ðitie angelai tikrai galës sukurti sky-
dà, kuo að labai abejoju, taèiau kas pasikeis? Matët jø tan-
kus ir karius. Matët, kaip jie kovojo ore. Në viena Þemës tau-
ta, patyrusi tiek nuostoliø, nebetæstø kautyniø, o jie... Atei-
viai tæsë kovà ir laimëjo. Sutriuðkino mus ore, sutriuðkins ir
ant þemës, – kalbantysis beveik iðrëkë paskutinius þodþius.
– Uþteks, generole Simsonai, – bandë nutraukti Naciona-
linës gvardijos daliniø vadà prezidentas.
– Tegu ðneka, – tarë Ardas. – Ádomu iðgirsti visas mintis.
Kà siûlote, generole Simsonai?
– Kà siûlau? – ironiðkai perklausë Nacionalinës gvardijos
daliniø, dislokuotø prie sostinës, vadas. – Viskas paprasta...
Mes turime palikti sostinæ, verþtis pagrindiniø daliniø link ir
pradëti derybas. Laikas þvelgti realybei á akis.
– Ar daug tarp jûsø pavaldiniø taip galvojanèiø? – dar kar-
tà paklausë kalbanèiojo Ardas.
– Dauguma.
– O ið jûsø pavaduotojø?
Visi esantys kabinete tylëjo ir laukë, kuo baigsis ði ádomiai
pakrypusi kalba.
– Vienintelis pulkininkas Markas Philips prieðtarauja ir gal-
voja, kad mes turime kovoti iki paskutinio kraujo laðo. Kvailys...
Nors gal jam protelis pasimaiðë, kai suþinojo, kad ateiviai su-
èiupo jo seserá? – sukikeno generolas. Tuo metu prezidentas ste-
bëjosi tokiu netikëtu Simsono atvirumu, bet mestelëjæs þvilgs-
ná á keistai ðvieèianèias Ardo akis, ásmeigtas á kalbantájá, nu-
sprendë niekuo daugiau nesistebëti. Jis paslapèia paspaudë ap-
saugos iðkvietimo mygtukà. Prieð tai Dþordþui Kluni pasirodë,
kad Ardas jam linktelëjo, pritardamas tokiam poelgiui.
– Ar visi kiti vadovaujantys asmenys, esantys prie Vaðing-
tone dislokuotø Nacionalinës gvardijos daliniø, jûs palaiko?
– Taip.
– Gal dar kas nors taip galvoja? – nuþvelgë akimis Ardas
likusiuosius.

332
 Niekas jam neatsakë. Tiesà sakant, atsakymo Ardas lau-
kë tik ið miesto policijos virðininko. Visus kitus prabudusieji
mentaliðkai paveikë dar ankstesnio vizito á JAV metu ir da-
bar ðie asmenys buvo kupini ryþto kovoti prieð ateivius.
– Kà gi, prezidente, veikite, – linktelëjo Ardas. – Manau,
visiems viskas aiðku.
Dþordþas Kluni nieko nelaukdamas ásakë á kabinetà áëju-
siems apsaugos darbuotojams suimti generolà Simsonà. Po va-
landos buvo suimti ir prabudusiesiems perduoti visi generolo
nurodyti Nacionalinës gvardijos karininkai, o prie sostinës dis-
lokuotø daliniø vadu buvo paskirtas pulkininkas Markas Phi-
lips. Amerikieèiai buvo pasiruoðæ miesto gynybai, o màstanèiø
apie derybas ir pasidavimà kariniø daliniø vadovybëje nebuvo.

Haratø eskadra. 2016 metø lapkrièio 14 diena

Admirolas paniekinamai nuþvelgë þemietæ. Purvina, kru-

vina, sulauþytais pirðtais ir pamuðtomis akimis ji atrodë tie-
siog pasibjaurëtinai. „Tai èia tokie þmoniø kareiviai? – nustebo
Admirolas. – Moterys... Silpnos kaip haratø dvimetis vaikas.
Kaip jie apskritai sugeba prieðintis? Matau, kvotëjai padirbë-
jo kaip reikiant. Ji turbût viskà iðpasakojo ir dabar teliks ið-
klausyti, kas tie keisti padarai, kurie vakar prie tilto iðtisà de-
santininkø bûrá iðguldë.“
– Na, vaikinai, kaip sekasi? – linksmai nusiteikæs Admiro-
las paklausë tardytojø. – Kà suþinojote?
– Kol kas nieko, jûsø ðviesybe, – nuskambëjo atsakymas.
Haratas, kuris kalbëjo su Admirolu, stovëjo ðalia belaisvës
ir rankose laikë didþiules, kruvinas reples. „Kà jis su tomis
replëmis darë?“– pagalvojo eskadros vadas, bet pamatæs iðplëð-
tus mësos gabalus ið þemietës kojø, viskà suprato ir mintyse
nusipurtë.
– Kaip tai nieko? Parodykit filmuotà medþiagà, – ásakë Ad-
mirolas.

333
 Nusileidusiame ekrane pasirodë apklausos vaizdai. Ið pra-
dþiø tardytojai gàsdino moterá, spigino jai á akis ryðkia ðvie-
sa, grasino kankinimais, apeliavo á sveikà protà, þadëdami pa-
leisti po to, kai ji papasakos apie tuos keistus þmones, kovo-
jusius prie tilto. Taèiau viskas buvo veltui. Þemietë atrodë la-
bai iðsigandusi. Ji kûkèiojo, gûþësi, bandë trauktis nuo palin-
kusiø virð jos haratø ir vis kartojo: „Að neþinau. Tikrai neþi-
nau.“ Niekas ja netikëjo. „Kaip ji, bûdama þmogumi, gali ko
nors neþinoti apie kitus, ypatingus þmones. Pagal galimybes,
pademonstruotas kovoje, tie subjektai turëjo bûti patys gar-
siausi ir þinomiausi asmenys visoje planetoje. Ji dar sako ne-
þinanti... Kà ji galvoja apkvailinti...“, – mintyse piktinosi Ad-
mirolas, þiûrëdamas apklausos kadrus. Pagaliau tardytojai ne-
teko kantrybës ir pradëjo kankinimus. Ið pradþiø moteris kly-
kë ir vis kartojo nieko neþinanti, paskui nutilo. Kai haratai
pradëjo lauþyti þemietës pirðtus, ji prabilo kitaip, kaþkaip tvir-
èiau ir ryþtingiau, bet iðtarë vienintelá sakiná, kurá kartojo kaip
atsakymà á visus tardytojø klausimus: „Að, Jungtiniø Ameri-
kos Valstijø ryðio daliniø leitenantë Monika Philips, asmens
numeris 35556789.“ Moteris tai kartojo ir muðama, ir kanki-
nama ákaitusia geleþimi ar plëðoma replëmis. Daugiau nesi-
girdëjo jos klyksmø ir visà laikà skambëjo vienas ir tas pats
atsakymas. „Kokia uþsispyrusi, – pagalvojo Admirolas. – Gal
su ja reikia ðvelniau elgtis. Suteikti viltá iðsigelbëti. Pakalbë-
siu pats su belaisve.“
– Gerai, liaukitës kankinæ ir pasitraukit nuo þemietës. No-
riu pats su ja pakalbëti, – ásakë eskadros vadas.
Admirolas ið lëto priëjo prie þemietës ir iðtiesë jai puodu-
kà vandens. Moteris atrodë klaikiai, taèiau labiausiai haratà
sukrëtë jos akys, kurios nenatûraliai spindëjo ir spinduliavo
beprotybæ.
– Iðgerk, þemiete, palengvës, – tarë Admirolas, iðtiesdamas
belaisvei puodukà vandens.
– Að, Jungtiniø Amerikos Valstijø ryðio daliniø leitenantë
Monika Philips, asmens numeris 35556789, – eiliná kartà ið-
tarë moteris, net nepaþvelgusi á siûlomà gërimà.

334
 – Gerai, jau gerai, – geraðirdiðkai bandë nusiðypsoti hara-
tas. – Mes jau girdëjome. Bûk gerutë, atsakyk á klausimà. Að
suprantu, kad vaikinai persistengë. Patikëk, tikrai jiems ne-
liepiau tavæs kankinti. Tu tik pasakyk, kas tie þmonës, ir vis-
kas baigsis. Tave iðgydysim ir paleisim ten, kur tik panorësi.
Nebesispyriok, gerai?
– Að, Jungtiniø Amerikos Valstijø ryðio daliniø leitenantë
Monika Philips, asmens numeris 35556789.
– Nebûk uþsispyrusi, – pakëlë balsà Admirolas. – Tu ne-
turi pasirinkimo. Vis tiek pasakysi.
– Neturiu pasirinkimo, sakai, – spjaudydama kraujà ir lë-
tai keldama galvà atsakë Monika. – Tu neteisus, pragaro ið-
pera. Að visada turiu pasirinkimà. Að galiu pasirinkti mirtá.
Cha... cha... cha...
Beprotybës kupinas moters juokas privertë haratà sudrebëti.
Greitai apsisukæs, Admirolas nërë lauk ið kankinimø kameros,
lydimas klaikaus juoko ir pranaðiðkai skambanèiø þodþiø:
– Keliauk á pragarà, pragaro iðpera. Keliauk, kol dar gali,
nes uþtrukæs pabëgti nebegalësi. Niekada nekirðink ðirðiø avi-
lio... Cha... cha... cha...
„Kas per padarai tie þmonës, – eidamas savo kajutës link,
màstë Admirolas. – Atrodo tokie silpni, bet kaunasi arðiau uþ
haratus. Atrodo bejëgiai, bet pasirodo kupini netikëtumø. Ne
kiekvienas mano karys iðtvertø tokius kankinimus, o þemieèiø
moteris iðtvërë. Taigi kà tada sugeba jø vyrai? Planetoje ðiø pa-
darø nesuskaièiuojami bûriai, ir jei visi jie elgsis kaip ði mote-
ris... Tada mes namo nebegráðime... Bet gal ne visi tokie? Pir-
mas belaisvis pasirodë esàs tikras menkysta ir pasiruoðæs iðduo-
ti saviðkius. Tik jis nieko neþino. Per þmoniø televizijos stotis
nuolat pliauðkia apie kaþkokius angelus. Nesuprantu... Mane
tikrai informavo, kad angelai – tai mitinës ir ið tiesø neegzis-
tuojanèios bûtybës. Gal jie yra kokie nors mutantai ar slaptø
kariniø eksperimentø rezultatas? Gal ið tiesø ne visi apie juos
þino? Gal ta moteris tikrai nieko neþino? Abejoju... Tai labai ne-
logiðkai skamba. Kà gi, iðsiaiðkinsime.“ Po valandos visiðkai nu-
siraminæs Admirolas ásakë pradëti Vaðingtono puolimà.

335
 Vaðingtonas. 2016 metø lapkrièio 15 diena

Mûðis prasidëjo taip, kaip ir numatë Ardas. Ðeðias valan-

das bombardavæ JAV sostinæ ið oro ir pagaliau supratæ, kad
yra jà ginantis skydas, taip pat bandymø ir klaidø metodu nu-
statæ jo ribas, haratai pradëjo puolimà antþeminëmis pajëgo-
mis. Generolas Zahnas ásakë pulti visiems daliniams, kuriems
jis tuo metu vadovavo. Ateiviø karvedys nebuvo linkæs skai-
dyti haratø pajëgø á rezervà ir ðturmo bûrius. „Þinau, kad pa-
þeidþiu kariuomenës statutà, kuris nurodo suformuoti pagrin-
dines ir pagalbines dalis, bet Admirolas turës atsiþvelgti á ðiø
kautyniø sàlygas. Þmones galima nugalëti tik puolant verþliai
ir visa kariuomene,“– galvojo generolas prieð paskelbdamas
ásakymà pulti. Ðeðtà valandà ryto vietos laiku miesto gynëjø
pozicijø link ið trijø pusiø pajudëjo ðimtai sunkiøjø haratø tan-
kø, tûkstanèiai savaeigiø impulsiniø pabûklø ir deðimtys tûks-
tanèiø puikiai ginkluotø pëstininkø, kuriø kiekvienas neðësi
ne tik lazerinius ar greitaðaudþius ðautuvus, bet ir kovos kir-
vius. Visi kariai buvo patyræ, savimi pasitikintys, pratybose
uþgrûdinti kovotojai, nebijantys patiriamø nuostoliø. Genero-
las Zahnas su pasididþiavimu stebëjo puolanèius savo tautie-
èius. Jis tvirtai tikëjo pergale, nors ðis tikëjimas nebuvo toks
visaapimantis kaip prieð savaitæ. Haratui didþiulá áspûdá pa-
darë þmoniø pasiprieðinimas kovojant dël vieðpatavimo ore,
be to, já neramino tie keisti þemieèiai, sutriuðkinæ visà desan-
tininkø daliná mûðyje prie tilto.
Ateiviø puolimas ið pat pradþiø nevyko taip sklandþiai,
kaip tikëjosi generolas. Tik perþengus apsauginio ekrano ri-
bà, puolanèias pajëgas pasitiko pora tûkstanèiø labai vikriø
ir agresyviø koviniø robotø. Ðios þemieèiø maðinos, kurias
amerikieèiams dar prieð haratø ásiverþimà pardavë prabudu-
sieji, buvo ginkluotos stambaus kalibro lazerinëmis patranko-
mis ir sutelkusios pajëgas galëjo naikinti net puolanèiøjø tan-
kus. Sutikusios toká netikëtà pasiprieðinimà, ateiviø pajëgos
pakriko. Vieni daliniai prasiverþë pro juos puolanèius robotus,

336
kiti ásivëlë á ilgas ir labai arðias kautynes. Generolas norëjo
ásakyti robotø iðvengusiems bûriams apsisukti ir pulti þemie-
èiø kovines maðinas ið uþnugario, bet nespëjo. Beveik vienu
metu visom trim kryptimis prasidëjo þmoniø kontrpuolimas.
Prieðakiniai haratø daliniai, prieð tai verþliai puolæ, atsidûrë
miesto gynëjø uþminuotuose laukuose, daugeliui ateiviø ka-
riø tapusiø paskutine poilsio vieta. Þemieèiø kontrpuolime da-
lyvavo ðeðios sraigtasparniø COBRA eskadrilës, visi tankai,
kuriuos turëjo gynybinës pajëgos, desantininkai ir reguliario-
sios armijos daliniai, ið viso dvideðimt tûkstanèiø kariø. Þmo-
niø smûgis buvo toks staigus ir verþlus, kad á prieká iðsiver-
þæ haratø pëstininkø daliniai, jau prieð tai patyræ didþiuliø nu-
ostoliø nuo sprogusiø minø, buvo beveik sunaikinti. Taèiau
netgi mirdami ateiviai nepraðydavo pasigailëjimo ir nepasiduo-
davo. Jie kovodavo iki paskutiniø jëgø, neretai su savimi á ne-
bûtá pasiimdami po kelis þmones. Në viena Þemës kariuome-
në nebûtø atlaikiusi tokio kontrsmûgio, bet haratai atlaikë.
Po dviejø valandø ðaudymo ir kruvinø artimø kautyniø dël
savo neapsakomo tvirtumo ir beveik nepamuðamø tankø at-
eiviai pajudëjo toliau. Ðá kartà jø puolimas buvo kur kas lë-
tesnis ir labiau panaðëjo á jëgø persigrupavimà. Taèiau mies-
to gynëjai dabar galëjo ðvæsti, tegu maþytæ ir nelabai reikð-
mingà, bet be galo kariø kovinei dvasiai svarbià pergalæ.
Generolas Zahnas pergyveno ne dël jo daliniø patirtø nuos-
toliø. Jis þinojo, kad, nepaisant pasiprieðinimo arðumo, mies-
to gynëjai neatsilaikys, ir JAV sostinë bus uþimta jau kità die-
nà. Labiausiai generolas nervinosi vël ir vël þiûrëdamas vaiz-
dus apie puolime dalyvavusius tankus. Zahnas kelintà kartà
stebëjo, kaip þmoniø linijà, palikdami uþ savæs sumaitotà þe-
mieèiø technikà, pralauþia keturi haratø tankai ir deðimt pas-
kui juos bëganèiø pëstininkø. Staiga ðiam nedideliam daliniui
kelià pastoja vienas vienintelis þmogus, kurio rankose þaidþia
þaibai, o akys ðvieèia kaip du þali þibintai. Ðis þemietis mos-
teli rankomis, ir trijø priekyje buvusiø tankø link nulekia ug-
niniai kamuoliai, kuriems tik prisilietus prie ðarvo kovinës ha-

337
ratø maðinos sprogsta. Per pusæ minutës ðis vienas þmogus
sunaikino tris sunkiuosius tankus ir aðtuonis pëstininkus. O
tada ramiai apsisuko ir palikæs apstulbusius haratus ið lëto
nuëjo miesto gynëjø átvirtinimø link.
Per kitas ðeðias valandas puolantieji vienà po kitos pralau-
þë beveik visas þmoniø átvirtintas gynybos linijas. Þemieèiai
nepanikavo. Jie gindavosi, kol galëdavo, paskui drausmingai
pasitraukdavo á arèiau miesto esanèius átvirtinimus. Kiekvie-
nà kartà, kai besiginantieji netekdavo vilties ir pradëdavo þval-
gytis atgal, tarp jø atsirasdavo vienas þmogus, ateiviø, taip
pat ir þmoniø vëliau pramintas Mirties angelu. Jis pristabdy-
davo puolanèiuosius, ákvëpdavo ryþto miesto gynëjams. Jam
pasirodþius, þemieèiai kaudavosi su nauju ákarðèiu, pamirðæ
visas mintis apie pasitraukimà.
Ðeðioliktà valandà vietos laiku haratø pajëgos pralauþë pas-
kutiniàjà þmoniø gynybos linijà, esanèià uþ miesto ribø, ir ási-
verþë á Vaðingtonà. Prasidëjo gatviø mûðiai, kuriuose ateivius
puolë ne tik profesionalûs kariai, bet ir miesto gyventojai.

Serþantas Timotei Dvorkin paþiûrëjo á laikrodá. Buvo be-

veik ðeðios valandos vakaro. Visà pusvalandá jis su savo bû-
riu atmuðinëjo ateiviø atakas Baltøjø rûmø prieigose. Mies-
tas jau buvo prarastas. Kur ne kur dar skambëjo kautyniø
triukðmas, taèiau dauguma gynëjø susispietë prieðais prezi-
dento rezidencijà ir dabar pro kaþkokias angelø atvertas du-
ris keliavo kaþkur á kità vietà. Prieð penkiolika minuèiø ið Va-
ðingtono pasitraukë visa vadovybë ir prezidentas. Timotei bu-
vo ásakyta laikytis iki pusës septyniø ir tada trauktis tø keis-
tø durø link, bet jis abejojo, ar sugebës tiek ilgai iðgyventi.
Serþantas lëtai apsiþvalgë aplinkui. Dauguma jo bûrio kariø
jau buvo þuvæ. Netoli merdëjo pamaldusis virðila, kuriam vie-
nas ið tø raguotø padarø nuneðë pusæ galvos. Tiesa, ateivis
ir pats po to neilgai gyveno. Griûdamas virðila dar spëjo ið-
ðauti tiesiai jam á akis. „Kiek mûsø buvo? – susimàstë juoda-
odis serþantas. – Prieð valandà ðiame skersgatvyje uþ barika-

338
dø stovëjo septyni ðimtai „Þaliøjø bereèiø“, paèiø ðauniausiø
kariø pasaulyje. Dabar... Dabar ir ðimto neliko. Stebiuosi, kad
mums pavyko atmuðti net du velniø puolimus. Gerai, kad tan-
kø jie èia neturi ir mus puola tik pëstininkai...“ Timotei jau-
tësi labai pavargæs, jo mintys buvo padrikos ir neaiðkios. Tai
jis prisimindavo kautynes, tai liûdëdavo dël draugø netekties.
„Viskas, daugiau neiðtversiu, – suëmæs rankomis galvà suvai-
tojo serþantas. – Kaip að pavargau...“ Staiga jis pasijuto kur
kas geriau. Màstymas vël tapo skaidrus ir aiðkus, galva ne-
beatrodë tokia sunki, o kûnas lengvas ir stiprus. „Jauèiuosi
kaip parà miegojæs“, – pakëlæs galvà sumurmëjo serþantas.
Prieð já stovëjo Mirties angelas ir liûdnai ðypsojosi.
– Kelkis, kary. Kelkis ir ruoðkis kovai, prieðai tuoj puls dar
kartà, – pasigirdo balsas.
– Klausau, pone, – net paðokæs ir iðsitempæs kaip styga ðûk-
telëjo juodaodis karys, nulydëdamas akimis tolstantá Mirties
angelà.
Kiek vëliau serþantas pagalvojo, kad tas didingas, já aplan-
kæs ir kartu kovojæs þmogus atrodë labai pavargæs. Nuo Mir-
ties angelo sklindanti ðviesa buvo vos matoma, o jo veidas at-
rodë iðsekæs ir pilkas. „Jis negaili savæs, nors bet kada gali
pasitraukti, – galvojo Timotei stebëdamas, kaip keistasis þmo-
gus vaikðto tarp jo kariø, sugràþindamas jiems prarastas jë-
gas. – Man didelë garbë ir laimë kautis ðalia tokio kaip jis.“
Paþvelgæs á prieká, serþantas pastebëjo sujudimà prieðø po-
zicijose.
– Vyrai, ruoðkitës. Tuoj prasidës puolimas, – suðuko juo-
daodis gigantas savo kariams.

Ardas liûdnai þiûrëjo á beveik sudraskytà mirusio serþan-

to kûnà. „Þaliøjø bereèiø“ bûrio vyrai, padedami Ardo, atrë-
më ir ðá haratø puolimà, taèiau beveik visi þuvo. Gyvø teliko
deðimt mirtinai pavargusiø ir vos ant kojø besilaikanèiø ka-
riø. Ardas negalëjo sugràþinti jiems jëgø. Jis ir pats vos galë-
jo judëti. Aplinkoje nebuvo tinkamø energijos ðaltiniø, ir þmo-

339
gus visos kovos metu naudojo tik savo vidinius iðteklius. Jis
negalëjo susikurti energetiniø ðarvø ar kardø, neturëjo jëgø
svaidytis þaibais ar sprogdinti prieðø tankø. Ardas kovësi taip
pat kaip visi, naudodamasis paprastu ið vieno harato atimtu
kirviu. Þinoma, þmogus vis dar buvo kelis kartus stipresnis
ir greitesnis uþ bet kurá ið ateiviø, taèiau jis tapo paþeidþia-
mas, tai rodë kelios gilios þaizdos Ardo krûtinëje. „Gaila, la-
bai ðaunus vyras buvo, – galvojo Ardas, þiûrëdamas á þuvusá
juodaodá kará. – Jei ne jo beprotiðkas ðuolis á paèià prieðø tirð-
tumà, haratai mane galëjo nugalëti. Ðis þmogus man iðgelbë-
jo gyvybæ. Dar niekada nemaèiau tokios þemieèio jëgos. Kur
matyta, plikomis rankomis nusuko sprandà du kartus uþ sa-
ve stambesniam ateiviui ir po to peiliu perrëþë gerkles dar
trims velniams. Jei mums pavyks nugalëti, pasirûpinsiu, kad
tam serþantui bûtø pastatytas paminklas.“
– Vyrai, traukiamës, – mostelëjo ranka Ardas likusiems ba-
rikadø gynëjams. Vienas po kito þiaurios kovos ðokiruoti ka-
riai nusekë paskui Mirties angelà erdvës ðuolio vartø link, ve-
danèiø á Los Andþelo miesto, prie kurio spietësi pagrindinës
JAV kariuomenës pajëgos, apylinkes.
Pasitraukus pagrindinëms pajëgoms, kautynës Vaðingtone
nerimo dar dvi dienas. Gyvi iðlikæ miesto gyventojai ir kariai,
sumaniai naudodamiesi kanalizacijos tuneliais, puldinëjo ha-
ratø pëstininkus ir net sugebëjo sunaikinti kelis ateiviø tan-
kus. Tik lapkrièio 17 dienos vakare poþemiuose ávyko pasku-
tinis mûðis, kuriame buvo sunaikinti beveik visi iðlikæ miesto
gynëjai. Po kelias paras trukusiø kautyniø Vaðingtonas ið vie-
no graþiausiø JAV miestø tapo griuvësiais. Sostinëje neliko në
vieno sveiko namo. Sugriautomis gatvëmis, ieðkodami mais-
to, slankiojo gyvi iðlikæ þmonës. Haratai neiðdráso pasilikti tarp
ðiø, daugiau nei deðimties tûkstanèiø jø tautieèiø mirtá pri-
menanèiø griuvësiø ir neilgai trukus ið Vaðingtono pasitrau-
kë. Á miestà atskubëjæ gelbëtojai jame rado tik apie penkis
tûkstanèius gyvø civiliø gyventojø ir beveik ðimtà iðlikusiø sos-
tinæ gynusiø kariø.

340
 IV
Planai ir ieðkojimai

Eduro planeta. 2016 metø lapkrièio 16–18 dienos

Hansas Schneideris ið lëto atmerkë akis. Pirmas vyro po-

jûtis buvo siaubingas galvos skausmas, kuris lyg peiliu per-
rëþë ákaitusias smegenis. „Kas man nutiko?“– iðsigandæs gal-
vojo detektyvas. Skausmas, pulsuojantis smilkiniuose, priver-
të Hansà vël uþsimerkti. Ir tik vëliau jis suprato, kad trum-
pam atmerktos, aðarojanèios akys spëjo pastebëti neáprastai
þydrà dangø ir keisèiausià medá, primenantá ir palmæ, ir eg-
læ. Galvos skausmas pamaþu rimo ir po keliø minuèiø detek-
tyvas dar kartà atsimerkë.
– Dieve, kur að? – sumurmëjo Hansas, dairydamasis aplin-
kui. Nuostabûs minaretai, kabantys sodai, didþiuliai paukð-
èiai su ðakotais ragais – visa tai atrodë kaip paveikslëlis ið
pasakos.
– Atsipeikëjai? – paklausë kaþkas ðalia. Detektyvas greitai
atsisuko ir pamatë netoliese sëdintá vidutinio ûgio, tamsiaplau-
ká, maloniai besiðypsantá þmogø.
– Berods, taip. Kas man buvo nutikæ ir kur að esu?
– Ne... Visø pirma papasakok, kaip jautiesi, tada að pasi-
stengsiu atsakyti á visus tavo klausimus, – nuskambëjo juoda-
plaukio þmogaus atsakymas. – Beje, mano vardas yra Tomas.
Malonu su tavimi susipaþinti, Hansai.
– Geriau, daug geriau, – kiek nustebæs atsakë detektyvas.
Jis stebëjosi, kaip greitai atslûgo tas pragariðkas skausmas. –
Keista savijauta. Jauèiuosi kupinas jëgø ir energijos. Regëjimas
ryðkus kaip niekada, màstymas aiðkus. Kur að esu? Ar seniai
að èia? Ið kur þinai mano vardà?

341
 – Visø pirma pradësime nuo to, kad tu nesi Þemëje. Ði pla-
neta, kurioje mes su tavimi esame, vadinasi Eduras ir priklau-
so draugiðkai mums isø rasei.
Tomas nutilo, laukdamas Hanso reakcijos. Taèiau detek-
tyvas ðià naujienà sutiko labai ramiai. Jis net nesuabejojo
prieð já sëdinèio þmogaus þodþiais ir nebejautë jokios baimës,
galvodamas apie kitus visatos gyventojus. „Ádomu, kodël man
anksèiau tokios mintys visada atrodydavo apgavystë ar kvai-
lystë? – màstë Hansas. – Tai juk labai natûralu, kad protin-
ga gyvybë visatoje yra ne tik Þemës planetoje.“
– Taigi, – tæsë Tomas. – Dabar mes esame ðalia tos plane-
tos sostinës, kurios pastatus ir kabanèius sodus tu dabar ma-
tai. Turiu pasakyti, kad prie miesto ilgai negalime bûti, nes
kol kas þmonëms leidþiama rodytis tik vienoje vietoje, esan-
èioje netoli dabartinës mûsø pozicijos. Su ðios planetos gyven-
tojais bendravo ir susitarë prieð porà metø ne savo valia èia
atsidûræs þmogus, vardu Ardas. Su visa jo nuotykiø chrono-
logija ir kita galaktikos istorija galësi susipaþinti informaci-
nëje sistemoje, kai tik atvyksime á „Vilà“.
– Palauk, bièiuli, neskubëk. Bent paaiðkink, kodël èia að
jauèiuosi daug geriau nei Þemëje? – papraðë Hansas.
– Bendrais þodþiais pasakojant, þmonës yra dirbtinai sukur-
tos bûtybës, skirtos kovai su kitomis rasëmis. Bûdamas gimto-
joje planetoje (mûsø vadinamoje „Planeta, uþdedanti panèius“),
tu naudojaisi tik aðtuoniais procentais visø savo galimybiø. Da-
bar tavo jëgos bunda ir kiekvienà dienà atskleisi savyje vis nau-
jø gebëjimø. Po mënesio tapsi prabudusiuoju, tai yra atgausi be-
veik viskà, kas tavyje uþprogramuota. Dabar keliaujame, – tar-
damas tuos þodþius, Tomas atidarë artimojo ðuolio vartus ir
þengë per juos, prieð tai dar paraginæs Hansà paskubëti.

Per ðitas dvideðimt keturias valandas Hansas daug suþi-

nojo. Detektyvas beveik visà laikà praleido prie informacinës
sistemos monitoriaus ir tik sujudimas bei ðûksniai uþ lango
privertë já atsitraukti nuo ðio uþsiëmimo. Paprastai ramiame

342
kieme Hansas pamatë bûrá bëgiojanèiø þmoniø. Viduryje kie-
mo buvo atidaryti erdvës ðuolio vartai, pro kuriuos keliolika
þemieèiø neðë neðtuvus su suþeistaisiais.
– Kas nutiko? – priðokæs prie Tomo paklausë detektyvas.
– Jie kovojo prie Vaðingtono su haratais ir buvo suþeisti, –
suirzæs atrëþë Tomas. – Blogiausia Ardo padëtis. Jis liks gy-
vas, bet savaitæ turës gydytis.
– Smarkiai suþeistas?
– Ne. Labai iðsekæs. Jis kovojo ið visø jëgø, iðsëmë beveik
visas gyvybinës energijos atsargas, o pasitraukë paskutinis. Jei
ne stulbinanèiai tvirta jo valia ir begalinis noras gyventi, Ar-
dà jau bûtumëm praradæ. Prakeiktas karas. Taip tikëjausi ið-
vengti panaðiø dalykø.
– Taèiau ðis karas garbingas, – paprieðtaravo Hansas. –
Þmonës kovoja uþ savo nepriklausomybæ.
– Nëra garbingø karø. Visi jie susijæ su kokiais nors inte-
resais, daþniausiai ekonominiais. Per visà Þemës istorijà ne-
buvo në vieno karo, susijusio su kilnesniais tikslais nei val-
dþios, turtø ar þemës troðkulys.
– Kodël taip manai? – paprieðtaravo paðnekovui detekty-
vas. – Pavyzdþiui, Pilietinis karas JAV, vykæs devynioliktojo
amþiaus viduryje. Þmonës tame kare kovojo uþ vergijos pa-
naikinimà.
– Cha..., – prunkðtelëjo Tomas. – Gal keli idealistai ir gal-
vojo kovojantys uþ vergø teisæ, taèiau tikrovë buvo kitokia.
Tarpusavyje konkuruojant ðiaurës ir pietø finansiniams kla-
nams, ðiaurieèiai po sëkmingai jiems susiklosèiusiø preziden-
to rinkimø nusprendë smogti savo konkurentams triuðkinan-
tá smûgá. Jis buvo nukreiptas á pietieèiø finansinio klestëjimo
ðaltiná – plantacijas. Vergovës panaikinimas viso labo tebuvo
siekis atimti ið konkurentø pigià darbo jëgà ir po to perimti
visos ðalies finansø kontrolæ. Pietieèiai pasipiktino tokia, gra-
þiais ðûkiais uþmaskuota, savivale ir pradëjo karà dël nepri-
klausomybës. Atkreipk dëmesá, Hansai, kad kova prasidëjo ten
pat, kur ir prieð ðimtà metø vykæs karas dël JAV nepriklau-

343
somybës nuo Didþiosios Britanijos – Virginijoje. Tik ðá kartà
uþ savo laisvæ kovojanèios valstijos pralaimëjo. Kita vertus, is-
torijos eigoje buvo visai nesvarbu, kas laimës karà. Bet kokiu
atveju, net ir pietieèiams laimëjus, JAV bûtø tokia pat galin-
ga ðalis kaip ir ðiandien. Vergovë joje vis tiek bûtø panaikin-
ta, tik ne taip drastiðkai, o palaipsniui ir be tokiø neigiamø
pasekmiø, su kuriomis ði ðalis susidûrë jau vëliau – dvideðim-
tojo amþiaus pabaigoje.
– Bet tu neatsiþvelgi á vergus. Jie atgavo laisvæ, – bandë
prieðtarauti detektyvas.
– Kas ið to? Dauguma vergø visiðkai nenorëjo tos per prie-
vartà brukamos laisvës. Iki iðlaisvinimo jie buvo saugûs ir so-
tûs, galëjo nesirûpinti dël rytdienos, o po karo visa tai prara-
do. Daugelis badavo, todël bûrësi á plëðikø gaujas. Þinoma at-
vejø, kai vergai tiesiog maldaudavo savo ðeimininkø nesuteikti
jiems laisvës ir nevaryti ið plantacijø. Tais atvejais, kai ðei-
mininkai atsisakydavo, nelaimëliai ið nevilties juos daþnai nu-
þudydavo. Taigi tai buvo vienas ið kvailiausiø karø þmonijos
istorijoje, kuriame þuvo ðimtai tûkstanèiø þmoniø ir kuris ne-
atneðë jokios apèiuopiamos naudos nei ðaliai, nei þmonëms,
uþ kuriuos neva buvo kovojama.
– Negali bûti... Kaþkam ðis karas turëjo atneðti naudos.
– Be abejo. Viena finansinë grupuotë susidorojo su savo
konkurentais ir ágijo daugiau galiø. Ðtai ir viskas, kam buvo
naudingas tas tavo, vadinamas kilniu ir garbingu, JAV Pilie-
tinis karas, – niûriai baigë savo pasakojimà Tomas ir apsisu-
kæs nubëgo prie gulinèio Ardo.
„Tomas labai suirzæs, – pagalvojo Hansas. – Tikriausiai la-
bai pergyvena dël Ardo sveikatos. Girdëjau, jie yra geri drau-
gai. Ðnekëti jis gali kà nori, bet ðis þmonijos karas prieð ha-
ratus visiðkai kitoks nei ankstesni. Mes kaunamës uþ visø Þe-
mës tautø nepriklausomybæ. Negi tai nëra kilnu ir garbinga?“

Hansas buvo puikiai nusiteikæs. Pagaliau jis iðmoko nau-

dotis aplinkos energija, nors dar prieð dvylika valandø gal-
vojo, kad jam niekada to nepavyks padaryti. „Tie vaikinukai

344
ið Ligijos planetos tikrai puikûs mokytojai, – ðvilpaudamas
sau po nosimi galvojo detektyvas, eidamas per didþiulá kie-
mà, aplink kurá buvo iðdygæ keliolika ávairios paskirties pa-
statø. – Ádomu, kaip laikosi suþeistieji? – màstë Hansas, suk-
damas link vieno ið didþiausiø pastatø, naudojamø kaip li-
goninë. Prabudusieji niekada nesirgo ir suþeisti juos buvo la-
bai sunku, todël patalpos ligoniams nebuvo erdvios ir galëjo
sutalpinti daugiausia dvideðimt þmoniø. Pats namas, kaip ir
visi kiti gyvenvietëje, atrodë paprastai ir niekuo ypatingu
neiðsiskyrë. Áþengæs per neplaèias duris, Hansas pamatë tris
þmones, gulinèius energijos laukuose, kurie nuolat maitino
suþeistuosius. Visas ðiø prabudusiøjø gydymas buvo parem-
tas jø paèiø regeneraciniais sugebëjimais. Ligijieèiai labai pa-
grástai manë, kad suþeistieji, gaudami pakankamai energijos,
iðsigydys patys. Apgaubtas didþiausio energetinio lauko, pa-
talpos centre gulëjo Ardas.
„Ðtai koks jis, legendinis Ardas, – pagalvojo detektyvas,
smalsiai apþiûrinëdamas suþeistàjá. – Ádomu, ar mano buvi-
mas jam netrukdo?“
– Nei að legendinis, nei kà, – netikëtai nuskambëjo balsas
Hanso galvoje. – Prieik arèiau, detektyve, paplepësim. Tomas
kà tik iðbëgo ir man vienam liûdna. Atrodo, atsigaunu po tru-
putá, nors prieð paskutiná susirëmimà su haratais maniau, kad
tikrai numirsiu.
– Labas, – nedràsiai pasisveikino Hansas. – Ar tikrai tau
netrukdysiu?
– Ne...ne. Viskas gerai. Að pats tavæs galvojau ieðkoti. La-
bai ádomus þmogus esi.
– Að. Kuo? – nustebo detektyvas.
– Ið pradþiø mane nustebino tavo pranaðystës. Ar prisimeni
kà nors ið tø dienø? – paklausë Ardas.
– Nelabai... Retkarèiais iðkyla kaþkokios nuotrupos, eilës
ar sakiniai. Nieko riðlaus ir konkretaus. Tomas sako, kad ma-
no smegenys buvo labai paþeistos ir visa atmintis po truputá
sugráð.

345
 – Tikiuosi. Matai, mes manome, kad tu esi galingiausias
iki ðiol þinomas þmogus, nes ir labai apribotos Þemës sklei-
dþiamo spinduliavimo tavo smegenys sugebëjo kaþkaip þvilg-
telti á ateitá... Tavo prabudimo greitis tiesiog stulbinantis. To-
mas sako, kad nieko panaðaus nëra regëjæs. Þinoma, að taip
pat sugebëjau naudotis aplinkos energija jau antrà dienà po
atsiradimo Eduro planetoje, bet tai dariau veikiamas didþiu-
lio streso ir kovodamas dël gyvybës. Tavo padëtis kitokia. Ta-
èiau að noriu pakalbëti su tavimi ne apie tai. Ar paþásti „Bro-
lijos“ narius?
– „Brolija“? Turi omenyje tà garsià kompiuteriniø ásilau-
þëliø organizacijà?
– Taip.
– Paþástu ir ganëtinai neblogai, – patvirtino Hansas. – Bu-
vau ne kartà su jais susitikæs. Tiesà sakant, jie mane perspë-
jo apie galimà haratø puolimà, bet að nepatikëjau.
– Nesigrauþk, – nuramino detektyvà Ardas. – Dauguma
þmoniø tuo metu nenorëjo arba negalëjo patikëti ateiviø eg-
zistavimu. „Brolijos“ nariai dabar laikomi mûsø pagrindinëje
bûstinëje, esanèioje Þemës planetoje. Jie tvirtina sukûræ vi-
rusà, galintá perimti haratø laivø kontrolæ. Niekas ið prabu-
dusiøjø neiðmano programavimo technikos taip gerai, kad ga-
lëtø patikrinti hakeriø þodþius. Tu buvai vienas ið garsiausiø
informaciniø technologijø specialistø ir nepaisant to, kad ta-
vo prabudimas dar nepasibaigæs, esi geriausias ðios srities þi-
novas tarp visø mûsiðkiø. Norëèiau, kad tu po keliø dienø
gráþtum su manimi á Þemæ, prisijungtum prie „Brolijos“ ir pa-
tikrintum jø darbà. Sutinki?
– Þinoma, kodël gi ne. Taèiau kam to reikia. Kiek þinau,
tie kompiuteriniai ásilauþëliai yra geriausi ið geriausiø. Kodël
tu nori, kad patikrinèiau jø þodþius?
– Labai paprasta. Virusas turi bûti ne tik sukurtas, bet ir
pristatytas á vietà – tik tada jis veiksmingas ir naudingas. An-
tra dalis, tai yra viruso pristatymas, yra pati sudëtingiausia
ir susijusi su daugeliu pavojø. Að negaliu siøsti në vieno pra-

346
budusiojo á mirtinai pavojingà misijà, jei nesu ásitikinæs jos
naudingumu, – neskubëdamas aiðkino Ardas. – Tavimi pasi-
tikiu labiau nei „Brolija“, todël ir tavo þodis man bus lemia-
mas sprendþiant apie tolesnius veiksmus.
– Gerai, supratau, – rimtai linktelëjo Hansas. – Að tavæs ne-
apvilsiu ir viskà atliksiu sàþiningai. Jei mes iðvykstame po ke-
liø dienø, norëèiau bëgti prie isø informacinës sistemos. Joje
yra labai daug vertingø þiniø, kurias galësiu panaudoti Þe-
mëje. Ar tu neprieðtarauji?
– Bëk, – nusiðypsojo Ardas. – Viskà suprantu. Pats iðtisom
dienom prie informacinës sistemos monitoriø sëdëdavau.

Haratø eskadra. 2016 metø lapkrièio 20 diena

„Nieko man neiðeis, – liûdnai màstë Admirolas, kakta at-

sirëmæs á kajutës sienà. – Þmonës prieðinasi kaip pasiutæ. Nie-
kada nemaniau, kad vyks tokie atkaklûs mûðiai ir mes patir-
sime tiek nuostoliø. Dar tie angelai su Mirties angelu prieða-
kyje. Kas ið to, kad sostinæ uþëmiau. Pagrindinës prieðø pa-
jëgos nesunaikintos ir pasiruoðusios mûðiui, o að praradau be-
veik pusæ laivø ir pëstininkø. Vakar dar tie kinai ... Kaip
skruzdëlës puola. Ðá kartà puolimà atmuðëm lengvai, bet þval-
gai praneða apie penkiasdeðimt didþiuliø armijø, þygiuojanèiø
link atraminës bazës Kinijoj. Gali tekti evakuoti karius. O tas
vakarykðtis incidentas... Technikai sako, kad kaþkas bandë
perimti „Flagmano“ varikliø kontrolæ ir nukreipti laivà á Më-
nulá. Turiu pasakyti, kad jiems tik per plaukà nepavyko. Dar
truputis, ir bûèiau liepæs komandai palikti laivà. Turbût tai
tø prakeiktø angelø darbas. Atskrenda antroji eskadra. Va-
dovybë praneðë, kad yra patenkinta mano pasiekimais ir siun-
èia pastiprinimus, kurie bus pavaldûs man asmeniðkai. Tai
bus nepatenkintas admirolas Durhas. Atvyks èionai ir taps
mano pavaldiniu. Pasipûtæs kvailys... Að dar paðokinësiu virð
tavo galvos. Gaila, treèios eskadros tikrai nebus. Stebiuosi,

347
kaip pavyko antràjà parengti. Ið kur iðtekliø vadovybë gavo?
Nesvarbu... Ðimtas tûkstanèiø papildomø pëstininkø ir ketu-
riasdeðimt laivø-tvirtoviø. Gal tada visø turimø pajëgø uþteks
þmonëms bent Jungtinëse Valstijose palauþti. Jei laimësim,
viskà pasieksim derybomis. Gal suteiksim kuriai nors valsty-
bei autonomijà, paskirsim tiktai duoklæ. Paþiûrësim...Dabar
svarbiausia laimëti. Antroji eskadra atvyks po septyniø die-
nø. Kà gi, palauksime... Dabar tegu kariai pailsi. Jie ne tik
fiziðkai pavargo, bet ir kovinæ dvasià po tø þiauriø mûðiø pra-
rado. Reikia jiems sugalvoti kokiø nors pramogø. Gal iðleisti
vyrus kokioj nors saloj pamedþioti þmoniø savo malonumui.
Gera idëja... Taip ir padarysiu. Surasim nedidukæ salelæ ir ið-
leisim ten karius pailsëti.“

Haratø atraminë bazë JAV tuo pat metu

Chrzas pirmà kartà suabejojo savo sëkme. Jis, suþinojæs

apie kautynes prie Vaðingtono ir ten pasirodþiusius angelus,
paspruko ið bazës ir vogtu haratø laiveliu nulëkë á patá mû-
ðio epicentrà, nepaisydamas pavojaus gyvybei. Dvarvas nuo-
ðirdþiai tikëjosi sutikti Ardà ir gauti ið þmogaus naujà uþduotá,
taèiau jam nepavyko. Per tokius vargus, kelis kartus pakei-
tæs iðvaizdà ir galiausiai pavirtæs dideliu ðunimi, þvalgas pra-
sibrovë iki Baltøjø rûmø ir... Pamatë, kaip Ardas þengia á erd-
vës ðuolio vartus. „Deðimt sekundþiø... Mus skyrë tik deðimt
sekundþiø, – grauþësi Chrzas. – Kà daryti dabar ir kur ieðko-
ti Ardo? Teks keliauti á pietus. Haratø þvalgyba praneðë, kad
ten susirinkusios pagrindinës JAV pajëgos. Tikiuosi, ir Ardas
bus toje vietoje.“
Apsisprendæs Chrzas nusisuko ir nuskuodë atgal palikto
haratø laivelio link. Þvalgas nusprendë dalá kelio iki þmoniø
kariuomenës dislokacijos vietos nuskristi laiveliu, po to vël pri-
imti kokio nors eiklaus gyvûno formà ir likusá atstumà áveik-
ti bëgte.

348
 Ðkotijos ðiaurë. 2016 metø lapkrièio 21 diena

Prie þidinio sëdintis þmogus buvo pagyvenæs. Dar ne se-

nas, bet jau pagyvenæs. Ið paþiûros jam buvo galima duoti 60–
65 metus. Ilga, visiðkai þila barzda, tankûs plaukai, prilaiko-
mi auksinio lanko, ereliðka nosis ir skvarbus rudø akiø þvilgs-
nis rodë já esant burtininku. Ið tiesø ðis asmuo niekuomet ne-
vadino savæs burtininku, nors kaþkada savo jëgomis prilygo
visiems pasakose apraðomiems stebukladariams. Dabar þmo-
gus buvo nusilpæs ir negalëjo panorëjæs sukelti Þemës drebë-
jimo ar uragano. „Ðiandien man sukako 563 metai, – màstë
þilabarzdis. – Senstu... Dar pora ðimtø meteliø, ir turësiu uþ-
leisti magistro postà jaunesniam ir stipresniam broliui. Atsi-
menu, kaip pats tapau magistru prieð 267 metus. Tada Do-
ranas labai nenorëjo man uþleisti savo vietos ir tik visø na-
riø susirinkimas já privertë elgtis pagal tradicijas. Kiek tada
jam buvo metø? Gal devyni ðimtai, o gal tûkstantis. Galingas
buvo saugotojas, vienas ið stipriausiø per paskutinius kelis
tûkstanèius metø. Gaila, kad jis paliko mûsø aðarø pakalnæ
praeitais metais. Nesulaukë senukas savo tûkstantis du ðim-
tojo gimtadienio. Net stipriausia protëviø jëgos apyrankë jam
negalëjo padëti. Ádomu, kas bus vertas tapti „Protëviø galios
ir þiniø saugotojø“ draugijos magistru. Gal Boranas? Jis jau-
nas, tik 162 metø amþiaus, bet jau stiprus ir daug sugeban-
tis. Tiesa, Boranas per daug nekantrus bei ûmus ir todël gali
bûti pavojingas. Reikia já atidþiau stebëti, vertinti jo asmeny-
bës bruoþus, lyderio savybes. Gaila, kad mûsø nëra daug...“
Saugotojø skaièius niekuomet nevirðijo ðimto þmoniø, o da-
bar jø tebuvo ðeðiasdeðimt trys. Retas asmuo gebëdavo suval-
dyti protëviø jëgos apyrankæ. Þmogus atsiminë, kaip bûdamas
penkiolikos metø pateko á nuoðaliame Ðkotijos kampelyje esan-
tá vienuolynà. Saugotojai, kuriuos jis tada palaikë paprastais
vienuoliais, draugiðkai ir svetingai priëmë atklydusá naðlaitá
ir pasiûlë jam apsigyventi su jais. Ilgainiui vaikinukui pradë-
jo patikti niûrûs vienuolyno mûrai ir keisti, bet geraðirdþiai

349
vyrai, gyvenæ tarp ðiø mûriniø sienø. Po poros metø gyveni-
mo ir mokymosi vienuolyne Sularui, taip dabar vadinosi þmo-
gus, tuometinis saugotojø magistras pasiûlë tapti vienu ið ðios
ypatingai slaptos draugijos nariø. Tada vaikinas ir suþinojo,
kad ðie, jam namais tapæ pastatai yra paskutinë kadaise þu-
vusios civilizacijos þiniø saugykla. Prieð dvylika tûkstanèiø me-
tø ðioje Ðkotijos vietovëje buvo viena ið atkampiausiø atlantø
kolonijø. Þuvus visai raudonodþiø civilizacijai, ði kolonija vie-
nintelë, kuri iðgyveno visus praëjusius tûkstantmeèius. Ilgai-
niui atsirado „Protëviø galios ir þiniø saugotojø“ draugija, ku-
rioje per penkis tûkstanèius metø visus atlantus pakeitë ypa-
tingai stiprios valios ir didþiulës fizinës jëgos þmonës. Saugo-
toju galëjo tapti tik tas asmuo, kuris sugebëdavo suvaldyti pro-
tëviø jëgos apyrankæ, kuri buvo ne kas kita, kaip paskutinë-
mis atlantø vieðpatavimo dienomis pagamintas aplinkos ener-
gijos kaupimo ir kenksmingo Þemës spinduliavimo slopinimo
prietaisas. Apyrankë buvo skirta atlantams, kurie jëgø turëjo
gerokai daugiau nei paprasti þmonës. Silpnesnius fiziðkai bei
dvasiðkai asmenis ðis árenginys tiesiog nuþudydavo, taèiau ta-
pæs saugotoju ir sugebëjæs suvaldyti protëviø jëgos apyrankæ,
þmogus, lyginant su aplinkiniais, tapdavo beveik visagaliu ir
prilygstanèiu pasakø burtininkams. Sularas iðlaikë iðbandy-
mà ir tapo draugijos nariu, o po keliø ðimtø metø ir jos ma-
gistru.
„Gaila vis tik, kad net palaikomi apyrankës, mes negali-
me gyventi amþinai. Mes vis tiek senstame ir silpstame. At-
lantai galëjo gyventi ilgiau. Po katastrofos ðioje vietovëje liko
tik vyriðkos lyties atlantai. Moterys, pagal jø ástatymus, ne-
galëjo gyventi karinëse kolonijose, o vienuolyne buvo dislokuo-
tas keliø ðimtø vyrø karinis bûrys. Metraðèiuose raðoma, kad
likæ gyvi atlantø kariai apraudojo savo dalià ir neiðvengiamà
rasës iðmirimà, bet liko tvirti ir nusprendë atrinkti bei iðmo-
kyti vietinius þmones, kurie iðmirus raudonodþiams galëtø
saugoti protëviø þinias. Að nemaèiau paskutinio atlanto. Kaip
jo nematë ir Doranas. Gaila, norëèiau su jais pabendrauti, pa-

350
sisemti jø iðminties, suvokti mintis ir rûpesèius. Deja, man
tai nelemta patirti. Gal ateities saugotojai kur nors aptiks at-
lantø likuèius, nors að tuo labai abejoju. Dar Dorano pirmta-
ko Fudagoro laikais saugotojai ilgus ðimtmeèius ieðkojo iðli-
kusiø gyvø raudonosios rasës atstovø, bet nieko nerado. At-
lantai iðmirë, ir su tuo mums teks susitaikyti. Saugotojai vie-
ni turi puoselëti protëviø þinias. Tik atlantø vardai, kuriuos
mes pasirenkame tapdami draugijos nariais, primins mums
ðios didingos rasës atstovus.“
– Magistre, – á kambará prieð tai pasibeldæs paknopstomis
álëkë ðaukdamas vienas ið jauniausiø saugotojø. – Mes juos vël
pamatëme! Kà tik per televizijà rodë.
– Kà tokius? Vadinamuosius angelus?
– Taip Magistre, bûtent juos. Rodë filmuotà medþiagà ið
kautyniø Vaðingtone.
– Na ir kas? – pasitikslino Sularas.
– Jûs praðëte, Magistre, praneðti, jei pastebësime kà nors
neáprasta þmoniø elgesyje. Paþiûrëkite patys, kà ten Mirties
angelas iðdarinëja ir ar galima já pavadinti paprastu þmogu-
mi, – jaunasis saugotojas mestelëjo á orà kumðèio didumo per-
matomà kubà, kuris sklisdamas pradëjo skleistis ir transfor-
muotis á daugiau nei metro skersmens ekranà. Tokie infor-
maciniai kubai buvo dar vienas saugotojø iðlaikytas seniai pra-
þuvusios civilizacijos palikimas, stebinæs savo patikimumu ir
ilgaamþiðkumu.
– Taip..., – tarstelëjo Magistras, atsiradusiame ekrane ste-
bëdamas Vaðingtono mûðio vaizdus. – Angelai tikrai nëra pa-
prasti þmonës. Pasakysiu daugiau, jie sugeba tai, kas dar ne-
prieinama mums. Atkreipei dëmesá á tai, kiek laiko be perstojo
kovojo Mirties angelas? Naudodamasis apyrankiø teikiama
energija, að galëèiau taip pat svaidytis þaibais ar mëtyti á ða-
lis sunkiasvorius tankus, bet ne ilgiau kaip valandà. O jis...
Neiðsiaiðkinote, kiek ið viso yra tø vadinamøjø angelø?
– Labai apytiksliai. Mûðyje prie „Vilties“ tilto dalyvavo trys
tokie þmonës, ið jø vienas buvo tas pats Mirties angelas. Ið

351
kai kuriø informaciniø praneðimø bei atsiliepimø internete ga-
lime spræsti, kad Vaðingtone kautyniø metu buvo dar ne ma-
þiau kaip deðimt angelø, kurie sukûrë ir palaikë skydà, ne-
leidusá ateiviams apðaudyti miesto ið oro. Boranas mano, kad
tø neáprastø þmoniø gali bûti netgi daugiau nei mûsø ir jie
gali bûti labai pavojingi „Protëviø galios ir þiniø saugotojams.“
Jo nuomone, suþinojæ apie mus, angelai norës uþvaldyti ste-
buklingus þuvusios civilizacijos artefaktus. Todël mes turëtu-
mëm rasti ir po vienà sunaikinti visus tuos iðsigimëlius. Bo-
rano nuomone, – pakiliai kalbëjo jaunasis saugotojas, – þmo-
nës gali ágyti tokiø ypatingø galiø tik naudodamiesi protëviø
þiniomis ir artefaktais. Visi, kas tampa iðskirtiniais be mûsø
saugomø þiniø pagalbos, tëra mutantai ir iðsigimëliai, todël,
siekiant iðsaugoti ramybæ bei sveikà þmoniø rasæ, turi bûti
naikinami.
– Sakai, Boranas taip galvoja..., – suðnibþdëjo Magistras.
Taip, Boranas tampa vis populiaresnis tarp saugotojø, o jau-
nimo tarpe jis yra tikras lyderis. Gali bûti, kad pavojus pra-
rasti Magistro postà yra didesnis ir gali pasireikðti anksèiau
nei að maniau. Reikëtø uþkirsti kelià tokiems galimiems ávy-
kiams. – Perduok Boranui, kad iðsirinktø keturis patikimus
saugotojus ir kad jie per dvi valandas atvyktø á mano menæ.
Jiems teks keliauti ieðkoti angelø ir patiems iðsiaiðkinti, kiek
ðie þmonës yra pavojingi mums ir mûsø tikslui. Gal jis net
galës saugotojams pristatyti suèiuptà angelà. Boranas stiprus
ir iðmintingas, jis tinkamai sugebës atlikti tokià uþduotá. Prieð
tris ðimtus metø að pats keliavau á tolimàjà Japonijà sunai-
kinti patá galingiausià ðios ðalies istorijoje kará, turintá iðties
neáprastø galiø. Prisimenu, tas japonas buvo greitas kaip þai-
bas ir stiprus kaip du jauèiai, bet mes vis tiek já nuþudëme.
Pasaulyje nëra ir negali bûti stipresniø uþ mus. Boranas tai
supranta.
„Na va... Atsirado ilgai laukta galimybë, – màstë Magist-
ras, stebëdamas iðeinantá saugotojà. – Ðitas snarglius visiems
paskelbs, kaip að aukðtai vertinu jo dievinamà Boranà ir ko-

352
kià garbingà uþduotá jam skiriu. Tai bus tikri spàstai iðsiðo-
këliui. Boranas negalës atsisakyti mano pavedimo, nepraras-
damas aplinkiniø pagarbos. Jis turës atrinkti iðtikimiausius
savo ðalininkus ir keliauti ieðkoti angelø. Að labai abejoju, ar
jam pavyks viskà atlikti taip, kaip mes padarëme prieð tris
ðimtus metø su tuo nelaimëliu japonø kariu. Angelai nesileis
taip lengvai suèiumpami ir, tikiuosi, padës man sugràþinti ra-
mybæ „Protëviø galios ir þiniø saugotojø“ draugijai.

JAV. 2016 metø lapkrièio 21–22 dienos

Chrzas nesitikëjo, kad galës atskristi iki þmoniø kariuome-

nës dislokacijos pozicijø, bet kad teks leistis iki tikslo likus
penkiems ðimtams kilometrø, jis tikrai negalvojo. Haratø ma-
þasis transportinis laivas, kurá taip sëkmingai nuvarë dvarvø
þvalgas, buvo apðaudytas ávairiomis raketomis ne maþiau kaip
deðimt kartø. „Kas sakë, kad raguotieji visiðkai valdo visà JAV
padangæ, – mintyse nusiðaipë Chrzas. – Teks tæsti kelionæ ki-
tais bûdais.“ Dvarvas, imituodamas katastrofà, nukreipë sa-
vo laivelá tiesiai á Þemæ. Pats jis, pasinaudojæs gelbëjimosi kap-
sule, paliko transporto priemonæ prieð pat smûgá. Po poros va-
landø þvalgas jau sëdëjo atsirëmæs á storà medá netoli laivo
kritimo vietos, miðko pakraðtyje, ir màstë apie tolesnius savo
veiksmus. „Turiu pasirinkti formà, kuri leistø greitai judëti
ir kuri bûtø susijusi su ðia planeta. Turiu duomenø apie ðu-
ná ir þmogø. Keturkojis ganëtinai eiklus, bet jo greitis nëra
pakankamas sparèiai keliauti toliau. Reikia laukti naujo ob-
jekto...“ Taip begalvodamas Chrzas instinktyviai pasirinko be-
formæ bûsenà ir telkðojo ðalia medþio kaip didelë tirðto pur-
vo bala. Nors miðkas buvo pilnas gyvybës, bet tik po penkiø
valandø pro dvarvà praëjo tinkamas sutvërimas. Tai buvo di-
dþiulë, ilgakojë elnë, kuri rupðnodama veðlià þolæ ið lëto ar-
tëjo prie Chrzo. Þvalgas neþudë didingo gyvûno. Apsivijæs ne-

353
toliese sustojusià elnæ, dvarvas jà uþmigdë ir per pusvalandá
suþinojo visà transformacijai reikalingà informacijà. Atsibudusi
elniø patelë jau nepamatë tikslios savo kopijos, bëganèios pie-
tuose esanèio kelionës tikslo link.

„Ko jie prie manæs pristojo? – galvojo Chrzas, ðnairuoda-

mas á ðalia ðuoliuojanèius didþiulius elniø patinus. Jau kelias
valandas þvalgas nesëkmingai bandë atsiplëðti nuo ðiø ne-
áprastø persekiotojø. – Dar baubia lyg beproèiai. Labai pana-
ðiai kaip per gyvûnø poravimosi sezonà gimtojoje galaktiko-
je.“ Nuo ðios minties dvarvas net stabtelëjo, o tuo suskubo
pasinaudoti já sekiojantys elniai. Jie, nieko nelaukdami, susi-
grûmë tarpusavyje dël teisës poruotis su ta nuostabia, gal kiek
netipiðkai besielgianèia patele. Kelis kartus Chrzas dar ban-
dë aplenkti savo uþsispyrusius palydovus, taèiau greitai su-
prato savo pastangø beprasmiðkumà. „Neaplenksiu. Jie grei-
tesni ir stipresni. Reikia imtis kardinaliø priemoniø“, – gal-
vojo ðuoliuodamas dvarvas.
Niekas neþino, ar labai elniai iðsigando pamatæ, kai prieð
jø akis bëgusi patelë pavirto purvo bala. Jie sutrikæ sukinëjo-
si ir uostë orà toje vietoje, kur dingo graþioji elnë. Gerokai
nusivylæ patinai patraukë ieðkoti kito poravimuisi tinkamo ob-
jekto. „Kà dabar daryti? – galvojo Chrzas, stebëdamas pasi-
ðalinusius elnius. – Nuðuoliavau ne daugiau kaip ðimtà kilo-
metrø ir vël sustojau. Taip nieko nebus... Turiu sugalvoti kà
nors nauja. Kas dar ðioje planetoje galëtø greitai nuvykti ið
taðko A á taðkà B?“
Po keliø valandø á miðko pakraðtá iðëjo þmogus ir ryþtin-
gu þingsniu pasuko artimiausio kelio link.

Antroji haratø eskadra. Tuo pat metu

Buvæs galingiausias demiurgø Baltojo rato valdovas, o da-

bar þmogus, vardu Teromijus, ramiai stebëjo po kajutæ besisu-

354
kinëjanèià partneræ. „Graþi ta moteriðkë ir vardas jai tinka. Ma-
rielë... Neblogai skamba... Gal kiek kvailoka, bet labai miela ir
rûpestinga. Keista, bûdamas demiurgas að niekuomet nekrei-
piau dëmesio á prieðingos lyties atstoves. Atëjus laikui – trum-
pa sueitis tam, kad susilaukti palikuoniø, ir nieko daugiau. Jo-
kiø jausmø ar jokio þavëjimosi... Þmonës – ypatingi padarai.
Tiek nedaug laiko esu ðiame kûne, o tiek naujø emocijø paty-
riau. Kas galëjo pamanyti, kad jie taip stipriai gali jausti. Pir-
mà kartà save pagavau galvojantá eilëmis apie kosmoso groþá.
Keista... Gal tikrojo ðio kûno ðeimininko siela taip pasireiðkia?“
Po ðiø minèiø Teromijus kiek sunerimo, taèiau greitai nusira-
mino. „Ne, – dëliojo savo mintis. – Að vienintelis kontroliuoju
ðá kûnà. Vis tiek kaþkas ne taip. Kodël Marielë man tokia gra-
þi bei miela ir taip prie savæs traukia. Dar ne sueities metas, o
að jau jos geidþiu. Ðito negali bûti. Gal þmonës ið tiesø neturi
jokio sueities meto? Reikëjo paklausti Geltonojo rato valdovo.
Jis gerokai iðtyrinëjo þemieèius. Dabar jau per vëlu... Kokia ji
atvira ir kaip þavisi manimi... Nekalta, kaip tik prasiskleidæs
gëlës þiedelis... Kas su manimi darosi? Ið kur tokios emocijos?
Sukaupæs valià, galëèiau jas nuslopinti, bet ar to reikia... Svar-
biausia – ar að noriu, kad jos bûtø nuslopintos.“ Kiek palau-
kæs Teromijus apsisprendë. „Ne. Nenoriu slopinti savo jausmø.
Man jie labai patinka“.
Buvæs Baltojo rato demiurgø valdovas pakilo, sugavo besi-
sukanèià moterá ir nesàmoningai priglaudë savo lûpas prie jos
lûpø. Marielë ið pradþiø kiek sutrikusi greitai atsigavo ir at-
sakë þmogui labai aistringu buèiniu, todël Teromijus jau ne-
abejojo dël tolesniø savo veiksmø.

Eduro planeta. 2016 metø lapkrièio 23 diena

– Neþinau, Tomai, ar mums pavyks. Prabudusieji pasiro-

dë visiðkai nepasiruoðæ ðiai kovai. Neseniai suþinojau, kad jie

355
nesugebëjo sunaikinti haratø eskadros flagmano. Mes dviese
galëtume tai padaryti, o jie...
– Kiek jø buvo? – paklausë Tomas nuliûdusio Ardo.
– Penkiasdeðimt. Ir jie vis tiek nesugebëjo... Rytoj, manau,
jau bûsiu visiðkai atsigavæs. Vël galvoju vykti ir prisijungti prie
JAV pajëgø. Artinasi naujas mûðis. Vienas nesusitvarkysiu, o
kà kviesti su savimi – neþinau.
– Nerûstauk, Ardai. Suprask, tu beveik dvejus metus mo-
keisi naudoti savo jëgas, o jie po kelis mënesius Eduro plane-
toje tepraleido. Negalëjo kiti prabudusieji tapti tokiais stipriais
kaip tu.
– Gal..., – palingavo galvà Ardas. – Taèiau nuo to neleng-
viau. Iðsirinksiu penkiasdeðimt stipriausiø ir nusivesiu su sa-
vimi á kovà...Tik ar nebus taip, kad þus jie visi toje kovoje?
Bus nelengva.
– Suprantu, bièiuli. Viskà suprantu...Jei tik tu turëtum kità
pasirinkimà. Paprasti þmonës tikrai pralaimës haratams. Ma-
niðkiai iðsiaiðkino, kad antroji tø raguoèiø eskadra pasieks Þe-
mæ po keturiø dienø.
– Taigi mûðis prasidës apytiksliai po savaitës, – tarstelëjo
Ardas. – Kà gi, teks kautis. Kaip bus, taip bus. Tiesa, gal ga-
li kiek paspartinti Hanso apmokymus? Noriu já su savimi pa-
siimti. Turiu ðiam buvusiam detektyvui darbo.
– Ar jis susitvarkys? – pasidomëjo Tomas.
– Turëtø...Nors kas ten þino, ar jis manæs neapvils. Þiûrë-
sim, drauguþi, – paðoko Ardas ant kojø ir kumðtelëjo Tomà. –
Gal nori pasimankðtinti?
– Ne..., – ðyptelëjo Tomas. – Að su tavimi daugiau nebesi-
kumðèiuosiu. Uþteko man tø tavo smûgiø, gautø Eduro pla-
netoje. Susirask kità kriauðæ kumðèiavimui, o að einu pamo-
kyti Hansà.
– Eik, senas drauge. Þinau, kad tavimi tikrai galiu pasi-
kliauti. Jei reikës, kovosi ðalia manæs iki paskutinio atodûsio, –
suðnibþdëjo Ardas, stebëdamas nueinantá Tomà.

356
 JAV. 2016 metø lapkrièio 28 diena

„Ðtai ir radau, – mintyse ðypsojosi Chrzas, stebëdamas uþ

trisdeðimties metrø stovintá ir su vienu amerikieèiø karinin-
ku kalbantá Ardà. – Sunki buvo kelionë. Niekuomet negalvo-
jau, kad tiek kliûèiø iðkils“.
Dvarvø þvalgas ðioje savo kelionëje kelis kartus buvo atsi-
dûræs ties þlugimo riba. Iðëjæs ið miðko, kuriame jis nesëkmin-
gai bandë keliauti pavirtæs elne, Chrzas lengvai sustabdë pa-
keleivingà maðinà ir sklandþiai tæsë savo kelionæ. Bëdos pra-
sidëjo nuvaþiavus daugiau nei ðimtà kilometrø. Dvarvas iki
ðiol galvojo, kad visi þmonës yra sàþiningi ir drausmingi – to-
kie kaip Ardas ar ta mirtinai haratø nukankinta kariûnë. Jis
net nenutuokë, kad beveik visada, kai þmones iðtinka nelai-
mës, atsiranda niekðø, norinèiø pasipelnyti ið kitø kanèiø. Po
pralaimëto mûðio prie Vaðingtono ir skubios kariniø pajëgø
koncentracijos pietuose po Jungtines Valstijas pasklido plëði-
kaujanèiø dezertyrø ir nusikaltëliø gaujos, kurios nuþudë dau-
giau þmoniø negu ateiviai. Vienas toks padugniø bûrys sustab-
dë sunkveþimiø vilkstinæ, kurioje keliavo Chrzas. Dvarvas ne-
sikiðo, kai buvo nuginkluota juos lydëjusi palyda. Jis nekrei-
pë dëmesio, kai plëðikai pradëjo ðaudyti jiems nepatikusius
þmones. Þvalgo manymu, tai buvo paèiø þmoniø problema,
niekaip nesusijusi su jo misija. Taèiau supratæs, kad pavojus
gresia ir jam paèiam, ir visai tolesnei jo kelionei, Chrzas ëmësi
aktyviø veiksmø. Jaunasis dvarvas buvo deðimt kartø stipres-
nis ir greitesnis uþ bet kurá þemietá, iðskyrus prabudusiuosius.
Plëðikai ið pradþiø net nesuvokë, kas èia toks sparèiai judan-
tis juos uþpuolë ir þudo. Kiek atsigavæ nuo pirmojo ðoko, jie
bandë gintis, taèiau buvo visi iðgalabyti. Atrodo, kad iðgelbë-
ti vilkstinës maðinø vairuotojai ir palydos nariai turëjo bûti
dëkingi jaunajam þvalgui, bet, jei taip ir buvo, tas dëkingu-
mas labai keistai pasireiðkë. Lydëjæ automobilius kariai iðsi-
gando antgamtiniø dvarvo savybiø ir nusprendë já sunaikin-
ti. Taigi prieð savo valià, gindamasis nuo ðio nepaaiðkinamo

357
uþpuolimo, Chrzas turëjo iðþudyti ir visus vairuotojus bei jø
palydovus. Ganëtinai sukrëstas tokio ávykiø posûkio, jis tæsë
kelionæ vienas, pasiëmæs vienà ið sunkveþimiø.
Naujos problemos Chrzo laukë dar uþ ðimto kilometrø, pri-
vaþiavus pirmà armijos patikrinimo postà. Dvarvas nieko ne-
þinojo apie leidimus, iðduotus sunkveþimiø vairuotojams, to-
dël jam teko palikti maðinà ir bëgti, lydimam aplinkui ðvil-
pianèiø kulkø. Laukuose þvalgas vël pakeitë savo iðvaizdà ir
tapo ðunimi, kuris dideliais ðuoliais pasileido numatyto tiks-
lo link. „Geriau lëèiau, bet be problemø“, – tada pagalvojo
Chrzas, ðuoliuodamas per telkðanèias balas.
Dabar, praëjus aðtuoniom dienom nuo kelionës pradþios,
vël pavirtæs þmogumi, dvarvas ramiai ëjo pasitikti Ardà.
– Sveikas, þmogau. Seniai nesimatëm, – kreipësi Chrzas á
jo iki tol nepastebëjusá Ardà.
– Oooo, Chrzas. Maloniai nustebinai mane, þvalge. Nema-
niau, kad rasi mane Þemëje. Turbût nori pasikalbëti ir, kiek
suprantu, ne apie orà.
– Atspëjai, þmogau. Mes susitarëme ir að paþadëjau tau pa-
dëti. Turiu nemaþai informacijos apie haratus ir noriu gauti
tolesnës veiklos instrukcijas.
– Aiðku, – linktelëjo Ardas. – Eik paskui mane. Keliausim
á prabudusiøjø bûstinæ, ten ir pasiðnekësime niekieno netruk-
domi.

Po keleto valandø, iðklausæs dvarvo informacijà apie ben-

drus prieðus, Ardas sugalvojo tai, kas ateityje þmonëms pa-
dës nugalëti ateivius.

* * *
Teromijus ðvelniai stebëjo Marielæ, þaidþianèià su namo
ðeimininko vaikas. „Kokia ji gera ir ðvelni, – màstë buvæs de-
miurgø Baltojo rato valdovas. – Kas su manimi darosi? Ið
kur tokios mintys ir nuotaikos? Toks laimingas að dar nie-
kuomet nesijauèiau. Kodël? Kas nutiko? Negi tai viskas dël
ðios moters?“

358
 – Seniai jûs drauge? – ðalia pasigirdo namo ðeimininko
balsas.
– Atrodo, visà gyvenimà...
– Aiðku, – nusiðypsojo þmogus. – Þinau ðá jausmà. Su þmo-
nele gyvename jau deðimt metø, bet mylim vienas kità kaip
jaunavedþiai. Gera tavo moteris, nuoðirdi. Vaikai prie jos lip-
te prilipo.
Ið tiesø, Marielë jau beveik valandà þaidë su trim ðeimi-
ninko vaikais, kurie buvo labai patenkinti tokiu jiems rodo-
mu dëmesiu. Teromijus ir jo partnerë iðsilaipino planetoje
prieð dvylika valandø. Antrosios haratø eskadros laivelis ne-
pastebimai atskraidino juos prie maþo miestelio, esanèio uþ
ðeðiø ðimtø kilometrø nuo pagrindiniø þemieèiø pajëgø. Po ke-
liø valandø stebëjimo Teromijus nusprendë pasipraðyti nak-
vynës viename ið miestuko namø. Buvæs Baltojo rato valdo-
vas tikëjosi bet ko – ðaltumo, abejingumo ar net agresijos ið
ðeimininkø pusës, bet jis visiðkai nelaukë, kad þmonës, pas
kuriuos abu keliautojai nusprendë apsistoti, pasirodys esà nuo-
ðirdûs ir labai svetingi. Robertas, toks buvo namo ðeiminin-
ko vardas, ið karto pakvietë atvykëlius prie stalo, kurá suskubo
dengti jo þmona, miela, apie trisdeðimties metø amþiaus mo-
teris. Taip ðiltai sutiktas, Teromijus po truputá atsikratë átam-
pos ir pradëjo nuoðirdø paðnekesá su þemieèiu. Ðeimininkas
nuoðirdþiai papasakojo apie visus savo dþiaugsmus ir neseniai
uþgriuvusias bëdas.
– Karas mums labai pakenkë, – tæsë savo kalbà Robertas. –
Nuvertëjo pinigai, armija rekvizavo pusæ mano atsargø. Nors
gal tai niekis... Gerai, kad kol kas á armijà nekvieèia, – iðgir-
dusi ðiuos þodþius ðeimininko þmona iðgàstingai persiþegnojo.
Ji buvo labai pamaldi moteris ir kiekvienà vakarà meldësi, kad
tik jos vyrui netektø keliauti á karà. – Girdëjau, kad prie Va-
ðingtono labai daug jaunø vyrø galvas padëjo. Dar ðuo nese-
niai nustipo. Buvau veterinarà iðkvietæs, bet tas tik peèiais gûþ-
èioja. Uþ kà mums tokios nesëkmës? Kà mes blogo padarëme?

359
 – Nenusimink, Robertai. Þinok, kad viskas sukasi ratu. Ne-
sëkmiø indas yra ne begalinis ir tikrai iðsisems, o tada ateis
sëkmingas laikotarpis. Vël viskas bus gerai. Pasibaigs karas
ir ðuná kità nusipirksi, – ramino þmogø Teromijus.
Po truputá vyrø pokalbis pakrypo á vykstantá karà ir pa-
slaptingus angelus, padedanèius amerikieèiams. Teromijus la-
bai nustebo iðgirdæs, kad ðeimininkas átariai þiûri á ðiuos pa-
galbininkus.
– Kokia nauda jiems padëti mums ir kovoti prieð velnius.
Netikiu að tais paistalais, kad tai Dievo siøsti kariai. Manau,
èia kaþkas neðvaraus, – samprotavo ðeimininkas.
– Kodël? Gal jie tiesiog ypatingi þmonës ir nori kartu ko-
voti su ateiviais?
– Jokie jie ne þmonës, – kategoriðkai nukirto Robertas. –
Joks þmogus nesugeba to, kà tie angelai iðdarinëja. Vyrai kalba,
kad jie taip pat ateiviai ir turbût patys bus ðá karà sukurstæ.
– Kam? – nuoðirdþiai nustebo Teromijus.
– Kad nusilpnintø JAV ir paskui mus pavergtø. Tikiuosi,
po to, kai susidorosime su velniais, prezidentas sugaudys vi-
sus tuos pagalbininkus.
– Kam juos gaudyti? – nesuprato buvæs Baltojo rato de-
miurgø valdovas.
– Juos reikia atiduoti mokslininkams ir iðtirti. Gal jie ko-
kie nors mutantai? Gal juos iðtyræ galësime mûsø karius su-
stiprinti. Po to, þinoma, visus tuos angelus reikia sunaikinti,
kad nekeltø pavojaus.
– Ar pajëgsit?
– Þinoma, – net nustebo dël tokio klausimo Robertas. –
Amerikieèiai patys stipriausi pasaulyje. Kà mums gali pada-
ryti keli iðsiðokëliai mutantai? Þinoma, kol jie naudingi, tegu
pakariauja uþ mûsiðkius.
Teromijus buvo kiek sutrikæs. Namo ðeimininkas tikrai bu-
vo geraðirdis, svetingas ir labai nuoðirdus þemietis, bet sykiu
nekenèiantis tø, kurie stengësi jam padëti. „Keista, kaip gali-
ma taip primityviai màstyti ir bûti agresyviai nusiteikus kiek-
vieno, kuris kiek kitoks nei áprasta, atþvilgiu,“ – galvojo bu-

360
væs demiurgas. Neþinia kokias iðvadas bûtø padaræs buvæs
Baltojo demiurgø rato valdovas, jei jam nebûtø sukliudæ. Dvie-
jø vyrø pokalbá nutraukë garsus ir valdingas beldimas á du-
ris. Ðeimininkui nuëjus pasidomëti, kas lauþiasi á vidø, netru-
kus pasigirdo smûgio garsas ir prislopintas riksmas. Á kam-
bará ásibrovë penki juodai apsirengæ vyrai. Jie buvo skirtingo
ûgio ir sudëjimo, taèiau visi turëjo kelis bendrus bruoþus: den-
gianèius veidà, tamsius gobtuvus, masyvias apyrankes ant rie-
ðø ir akyse spindintá neribotos valdþios pojûtá.
– O, èia net dvi viðtytës..., – nusikvatojo aukðèiausias ið ási-
brovëliø, kuris, atrodo, buvo ðiø plëðikø vadas. Nubloðkæs iki
sàmonës netekimo sumuðtà Robertà á ðonà, atvykëlis ásmeigë
savo godþias akis á moteris. – Ir mergaitës, matau, jau paau-
gusios. Gal kai pavargs vyresnës, jos mus palinksmins? – po
ðiø þodþiø pasigirdo draugiðkas ásibrovëliø þvygavimas, turë-
jæs simbolizuoti juokà ir linksmumà. – Ðità smirdþiø patrau-
kite, – mostelëjo vadas ranka, rodydamas á Teromijø.
– Palaukite, – ramiai, bet kartu labai valdingai nuskambëjo
buvusio Baltojo rato demiurgø valdovo balsas. – Stovëkite ir
klausykite.
Teromijus, dar prieð tapdamas þmogumi, buvo galingiau-
sias visø laikø baltøjø demiurgø mentalinës átakos meistras.
Persikûnijæs jis neprarado në maþiausios dalelës savo suge-
bëjimø. Joks þmogus, gal tik iðskyrus paèius stipriausius pra-
budusiuosius, negalëjo prieðintis buvusio demiurgo balsui. Vie-
nas Teromijaus þodis galëjo sustabdyti ir parklupdyti ánirðu-
sià minià.
– Dabar visi nusiimkite gobtuvus, kurie dengia veidus, at-
sisukite á mane ir atsiklaupkite, – ásakë buvæs baltasis valdo-
vas, stebëdamas sutrikusius atvykëlius. Ásibrovëliai bandë prie-
ðintis naudodami energijos daugiau, nei galëjo turëti þmogus,
nepriklausantis prabudusiesiems, taèiau jie neturëjo jokiø ágû-
dþiø, leidþianèiø apsisaugoti nuo mentalinës prievartos. Vienas
po kito plëðikai ávykdë ásakymà ir suklupo prieðais buvusá de-
miurgà. „Ádomu, ið kur jie pasisëmë tiek energijos“, – pagalvo-
jo Teromijus.

361
 – Pasakok, – kreipësi buvæs baltasis valdovas á atvykëliø va-
deivà. – Kas jûs, ið kur, kà èia veikiate ir kodël turite tiek daug
energijos? Pasakok viskà ir nebandyk nuslëpti.
Klausantis padriko ásibrovëlio pasakojimo apie „Protëviø
galios ir þiniø saugotojø“ draugijà, artefaktus, sukurtus prieð
daugelá tûkstanèiø metø, uþduotá, skirtà Magistro, Teromijaus
galvoje gimë aiðkus tolesniø veiksmø planas.
– Viskas aiðku, – nutraukë jis pasakotojà. – Dabar turit ið-
gydyti namo ðeimininkà ir sumokëti jam uþ padarytà þalà. Ry-
toj visi drauge keliausime atgal á jûsø pilá. Supratot?
– Taip, valdove, – pasigirdo vieningas atsakymas.
„Reikës papraðyt, kad tas mulkis, stovintis prieð mane, ry-
toj galvotø tik apie tà savo pilaitæ. Tikiuosi, man uþteks ga-
lios perskaityti vaizdus jo galvelëje ir atidaryti ðuolio vartus
tiesiai prie saugotojø buveinës,“– màstë Teromijus, svarsty-
damas apie rytdienà.

Prabudusiøjø bûstinë. 2016 metø lapkrièio 29 diena

Ardas, iðklausæs Hanso ataskaità apie „Brolijos“ sukurtà vi-

rusà, patogiai atsirëmæs, stebëjo besiðnekuèiuojanèius buvusá
detektyvà ir dvarvø þvalgà. Hansas buvo maloniai nustebintas
paþástamø hakeriø ðilto sutikimo, bet, nepaisant bièiuliavimo-
si, vis tiek atidþiai patikrino visus ásilauþëliø sukurtus kompiu-
terinio viruso elementus. Po visos dienos nepertraukiamo dar-
bo detektyvas galëjo tvirtai pasakyti, kad programa bus veiks-
minga ir, patekusi á ateiviø informacinæ sistemà, tikrai sunai-
kins tiek pagrindiná, tiek pagalbinius haratø kompiuterius.
– Chrzai, kiek supratau ið tavo pasakojimo, tu esi raguo-
tøjø vyriausiasis technikas? – ásiterpë á pokalbá Ardas.
– Taip, þmogau. Jø technika labai primityvi ir man buvo
nesunku tapti geriausiu jos þinovu visoje eskadroje.
– Puiku. Turiu tau uþduotá. Mes gràþinsime tave prie ha-
ratø bazës, esanèios JAV. Tada tu turësi vël tapti jø techniku
ir ádiegti á raguotøjø informacinæ sistemà þmoniø sukurtà vi-
rusinæ programà. Sugebësi?

362
 – Nesunkiai. Kà ta programa darys? – pasidomëjo Chrzas.
– Sunaikins haratø kompiuterius. Tada jø laivai taps ne-
valdomi ir turës leistis ant Þemës. Kai raguotieji pastebës pro-
gramà, Admirolas kreipsis á tave ir ásakys sustabdyti jos pli-
timà. Tu turësi stengtis ávykdyti jo ásakymà, nes kitaip gali
iðsiduoti. Stenkis ádiegti virusà taip, kad paskiau jo nebûtø
ámanoma sustabdyti.
– Supratau. Kà daryti, kai baigsiu ðià uþduotá?
– Kol kas neþinau. Tavo ásipareigojimai bus ávykdyti, kai
„Màstanèiøjø sàjunga“ leis þmonëms oficialiai lankytis Edu-
ro planetoje. Paskui galësi keliauti namo, – paaiðkino dvar-
vui Ardas.
– Kada jûs pradësite vykdyti savo susitarimo dalá? – ramiai
pasidomëjo Chrzas.
– Kai tik pakankamai sustiprësime. Manau, kad po dvide-
ðimties metø.
Dar kiek pakalbëjæs su þmonëmis, Chrzas papraðë, kad já pa-
liktø vienà. Dvarvas norëjo iki smulkmenø apmàstyti visus to-
lesnius savo veiksmus, ágyvendinant Ardo jam duotà uþduotá.

Ðkotijos ðiaurë. 2016 metø lapkrièio 29 diena

Teromijus sugaiðo beveik aðtuonias valandas, kol pajungë

savo valiai visus saugotojus. Vieni pasiduodavo lengvai, kiti
bandë prieðintis, taèiau niekam, net ir Magistrui, kuris ilgiau-
siai nepasidavë mentalinei buvusio demiurgo prievartai, nepa-
vyko atsispirti atvykëliui. Dienos pabaigoje ðeðiasdeðimt trys
„Protëviø galios ir þiniø saugotojø“ draugijos nariai atsiklaupæ
pripaþino Teromijø savo valdovu. Jie iðliko màstanèiomis asme-
nybëmis, taèiau nuo ðiol kiekvieno saugotojo pagrindinis gyve-
nimo tikslas buvo visø valdovo ásakymø vykdymas. Kitas kelias
dienas buvæs baltasis demiurgas praleido susipaþindamas su vi-
sais draugijos artefaktais bei saugotojø istorija ir tik po to pradëjo
svarstyti tolesnius savo veiksmus.

363
 V
Haratø eskadros þûtis

Jungtinë haratø eskadra.

2016 metø gruodþio 2–7 dienos

Admirolas visose haratø ginkluotosiose pajëgose garsëjo

kaip labai atsargus ir nemëgstantis skubëti strategas. Ðtai ir
dabar jis leido naujai atvykusiems kariams pailsëti, apsipras-
ti su aplinka ir net truputá pasitreniruoti, triuðkinant kelias
kinø armijas. Kiekvienu kitu atveju toks Admirolo poþiûris bû-
tø pagirtinas ir net pateisinamas, bet tik ne ðá kartà. Proble-
mos prasidëjo prieð dvi valandas, tai yra likus keturioms va-
landoms iki numatyto generalinio puolimo prieð amerikieèiø
ir jø sàjungininkø pajëgas pradþios. Ið pradþiø pagrindinis
flagmano kompiuteris pradëjo dirbti kelis kartus lëèiau, po to
savavaliðkai trinti atskiras programø dalis, o prieð penkioli-
ka minuèiø – save atjunginëti. Vieno kompiuterio gedimas dar
nebûtø labai baisu, jei já pavyktø laiku paðalinti. Nepaisant
tiesiog didvyriðkø kà tik pabëgusio ið þmoniø nelaisvës vyriau-
siojo techniko ir jo pagalbininkø pastangø, klastingas nega-
lavimas persimetë ir á kitø laivø kompiuterius. Admirolas dar
slapèia vylësi, kad technikai susidoros ir puolimas prasidës nu-
statytu laiku, bet slenkant minutëms ði viltis maþëjo. „Negi
teks atidëti operacijà? – màstë eskadros vadas. – Tikiuosi, kad
per dvylika valandø jie paðalins gedimà ir rytoj galësime uþ-
griûti þmones mirtinu viesulu.“

Per dvylika valandø haratø technikai gedimo nepaðalino.

Tiesà sakant, jie visiðkai nepateisino Admirolo vilèiø. Vyriau-
siajam technikui pavyko nustatyti ir izoliuoti programà, su-
këlusià kompiuteriø gedimus, bet labai pavëluotai. Per ðeðio-

364
lika valandø nuo pirmøjø veikimo poþymiø paslaptinga para-
zitinë programa sugebëjo visiðkai sunaikinti haratø eskadros
informacinæ sistemà. Þinoma, jei tai bûtø ávykæ atvirame kos-
mose, technikai pakeistø sugadintas kompiuteriø dalis, pri-
verstø juos dirbti ið naujo ir eskadrai ypatingo pavojaus ne-
bûtø kilæ. Þemës orbitoje viskas buvo kitaip. Ilgai laukæs ge-
rø þiniø ið technikø, Admirolas ne ið karto suprato tikràjá pa-
vojaus, iðkilusio visam laivynui, mastà. Planeta traukë link sa-
væs jos orbitoje skriejanèius laivus, o tie, neveikiant borto kom-
piuteriams, negalëjo ðiai traukai prieðintis. Águlos nariai sten-
gësi perimti ið sugadintos informacinës sistemos tiesioginæ va-
rikliø kontrolæ, bet to padaryti nespëjo. Technikams tik pa-
vyko uþtikrinti pagalbiniø laivø varikliø darbà, bet ne visuo-
se laivuose. Supratæs, kad iðeities nëra, Admirolas, putodamas
ið pykèio ir garsiai ðaukdamas, visiems eskadros laivams lie-
pë avariniu bûdu leistis bazës, esanèios JAV teritorijoje, link.

„Nuostoliai milþiniðki, – galvojo Admirolas, þiûrëdamas á

raportø suvestines. – Treèdalis laivø suduþo, þuvo tûkstanèiai
kariø ir personalo darbuotojø, iðsijungë visos iðgelbëtø laivø
apsaugos ir ginklø sistemos. Dar to negana... Paslaptinga li-
ga paþeidë ir bazës kompiuterá, todël dingo taip anksèiau pa-
dëjæs apsauginis ekranas. Apie puolimà galvoti nebetenka, teks
ruoðtis gynybai. Þvalgai spëja, kad þmonës pasirodys ne anks-
èiau kaip rytoj vakare. Kà gi, pasiruoðimui turime dvideðimt
ðeðias valandas.“
Admirolas giliai ðirdyje suvokë visà padëties beviltiðkumà,
bet net nesusimàstë apie pasidavimo galimybæ. Jis buvo ha-
ratas, o ði rasë niekuomet nepasiduodavo be kovos.

Þmonës pasirodë, kaip ir pranaðavo þvalgai, po dvideðimt

ðeðiø valandø. Prabudusieji neatvyko, bet ir be jø pagalbos
þemieèiai jautësi daugiau nei uþtikrintai. Þinoma, jie tam tu-
rëjo pagrindà. Þmoniø buvo keturgubai daugiau nei ateiviø,
jie turëjo dvigubai daugiau patrankø, ðeðis kartus daugiau
tankø. Þemieèiø puolimà rëmë malûnsparniø eskadrilës ir net

365
keliasdeðimt per stebuklà iðlikusiø lëktuvø. Atrodë, viskas pra-
naðauja greità þmoniø pergalæ prieð ásiverþëlius, likusius be
apsauginiø skydø, be kompiuterio valdomø didþiøjø bazës im-
pusliniø patrankø, apsuptus ir be vilties sulaukti pagalbos.
Mûðio pradþia buvo palankesnë þemieèiams. Uraganinë jø ar-
tilerijos ir malûnsparniø bei lëktuvø ugnis tiesiog uþspeitë at-
eivius jø átvirtinimuose. Haratai tokiame ugnies pragare at-
sakydavo gerokai retesnëmis, bet efektingesnëmis salvëmis.
Amerikieèiø generolai, tikëjæsi vien patrankomis ir lëktuvais
priversti ásiverþëlius pasiduoti, labai klydo. Haratai viskà ið-
tvërë nepaisydami nuostoliø, o ið antros puolimo bangos á savo
pozicijas gráþo vos pusë sraigtasparniø. Ásitikinæs pasirinktos
taktikos neefektyvumu, þmoniø vyriausiasis kariuomenës va-
das ásakë pulti visomis pajëgomis. Þemieèiø puolimas sekë
puolimà, artilerijos salvës – apðaudymà raketomis, bet atei-
viai laikësi ir net bandë pulti.

Admirolas þuvo jau antrà mûðio dienà, tuo metu, kai as-
meniniu pavyzdþiu dràsino pirmose linijose kovojanèius de-
santininkus. Vadavietëje sëdëjo antrosios eskadros vadas ad-
mirolas Durhas ir skaitë padëjëjo jam perduotà dar vienà
þmoniø pasiûlymà pasiduoti. „Negi jie nesupranta, – svarstë
haratas. – Jau tris kartus sakëme, kad mes niekuomet nepa-
siduodame. Karys praranda garbæ pasiduodamas, kai dar ga-
li kovoti, o kam kariui gyventi be garbës. Net technikai ne-
sutiks pasiduoti ðiø beplaukiø, minkðtakûniø þmogeliø valiai.“
– Padëjëjau, perduok jiems dar vienà atsisakymà pasiduoti.
– Klausau admirole, – atidavë pagarbà pagyvenæs serþan-
tas, jau dvi deðimtis metø esantis Durho padëjëju.
– Ir dar..., – sustabdë iðeinantá haratà admirolas. – Pridëk
jiems porà rinktiniø áþeidimø. Bet tokiø, kad daugiau nekiltø
jokio noro siøsti mums ðiuos idiotiðkus pasiûlymus.
– Klausau, admirole, – nusiðypsojo padëjëjas. Jis tiksliai þi-
nojo, kur ir ko ieðkoti pasiøs þmones kartu su jø raginimais
pasiduoti.

366
 Baigiantis treèiajai nepertraukiamo mûðio parai vyriausia-
sis þmoniø kariuomenës vadas perþiûrëjo patirtø nuostoliø su-
vestinæ ir suprato, kad þemieèiai pralaimi. Nepaliaujamai pul-
dami amerikieèiai prarado pusæ savo kariø ir beveik du treè-
dalius technikos. Visos ðios aukos buvo beprasmës. Ateiviai
atmuðë visas atakas, net tas, kurios buvo vykdomos vienu me-
tu ið visø pusiø. Kurá laikà stebëjæs prieð já iðdëstytus planus
bei dokumentus, vyriausiasis vadas atsiduso ir pakëlë telefo-
no ragelá. Jis ruoðësi skambinti JAV prezidentui ir papraðyti
leidimo panaudoti branduoliná ginklà.
Po keleto valandø á dangø pakilo keli dar iðlikæ bombone-
ðiai, neðantys kelias vidutinio galingumo atomines bombas.
Dar po pusvalandþio haratø pozicijos paskendo ugnies, neþa-
botos griovimo jëgos ir radiacijos jûroje. Po ðio smûgio neliko
gyvo në vieno mûðyje dalyvavusio ateivio, o þemë toje vietoje
dar kelis metus spinduliavo þmonëms mirtinas radiacijos do-
zes. Tik po keliø savaièiø paaiðkëjo, kad haratø technikams
pritrûko vos trijø valandø visai informacinei sistemai atkurti
ir apsauginiam ekranui atstatyti. Jei jiems bûtø pavykæ, ko-
vos baigtis galëtø ið esmës pasikeisti.
Kità dienà po þûtbûtinio ir kruvino mûðio buvo sunaikin-
ta haratø bazë Kinijoje. Per ðias kautynes þmonëms á rankas
pakliuvo deðimt sunkiai suþeistø ateiviø. Visi kiti þuvo su gin-
klu rankose, kovodami net tuomet, kai neturëjo vilties laimë-
ti ar iðlikti gyvi.

Chrzas pasitraukë dar prieð mûðá. Bûdamas tolokai nuo

kautyniø epicentro, dvarvas stebëjo vykstanèias batalijas per
viskà transliuojanèià þmoniø televizijà. Jis matë paskutines
haratø armijos minutes, bet nejautë jokiø emocijø nei dël at-
eiviø rodomo heroizmo ir pasiaukojimo, nei dël þmoniø pati-
riamø nuostoliø. Chrzui nerûpëjo kitø rasiø patiriamos nelai-
mës, jei tik jos netrukdë pasiekti galutiná tikslà. Ásitikinæs, kad
þmonës galës vykdyti savo ásipareigojimus dvarvams, þvalgas
stebëjo kautynes ðaltai, kaip paðalinis stebëtojas, kurio visai
nejaudino ávykiø dramatizmas.

367
 Ðkotijos ðiaurë. 2016 metø gruodþio 7 diena

Teromijus jau kelias dienas negalëjo apsispræsti. Anksèiau

viskas jam atrodë paprasta ir aiðku – atvyks á Þemæ, surinks
informacijà apie Ardà bei jo pasekëjus ir, esant galimybei, juos
paðalins. Jis ið tiesø surinko daug informacijos apie þmones.
Taèiau svarbiausia – netikëtai pabudæ jausmai ðalia esanèiai
Marielei. Teromijus suprato, kad sëkmingai ágyvendinæs anks-
tesnius planus jis turës ir vël tapti demiurgu, ko, tiesà sakant,
buvusiam baltajam valdovui visiðkai nesinorëjo. Jam patiko
bûti þmogumi, patiko ávairiapusiai jausmai ir gerokai turinin-
gesnis nei demiurgø vidinis pasaulis. Teromijus nenorëjo gráþti
atgal, taèiau ir neþinojo, kà toliau daryti. Buvæs baltasis val-
dovas per ilgus kelionës po visatà metus beveik prarado ryðá
su gimtàja rase. Jis nebejautë nei patriotizmo, nei kokiø nors
ásipareigojimø demiurgams. Savanoriu ðiai uþduoèiai Teromi-
jus pasisiûlë tik tikëdamasis patirti naujø áspûdþiø ir paten-
kinti smalsumà. Dabar, kai buvusiam baltajam valdovui pati-
ko bûti tarp þmoniø, jis instinktyviai neigë bet kokià gráþimo
á ankstesná kûnà galimybæ.
Marielë kaip visuomet buvo netoli savo vyro. Ji jautë Te-
romijaus abejones ir ðvelniai bei neákyriai papraðë pasikalbë-
ti ir pasidalyti su ja savo mintimis. Pirmà kartà per visà sa-
vo ilgà gyvenimà buvæs baltasis valdovas pradëjo tartis su mo-
terimi. Jis, padëjæs galvà Marielei ant keliø, iðsakë jai visus
savo bûgðtavimus dël jø ateities. Moteris viskà iðklausë ra-
miai ir tik kai Teromijus paklausë, kà ji mananti dël gráþimo
atgal, atsakë, kad jos gyvenimas prasmingas tik ðalia jo ir jei
vyras vël taps demiurgu, ji tiesiog nebegyvens. Taip trumpai
ir aiðkiai iðsireiðkusi, Marielë padëjo Teromijui apsispræsti likti
þmogumi.
– Kà gi mums daryti, mieloji? Galime gyventi èia ir valdy-
ti ðiuos þmones. Þinoma, tai bûtø visai graþu, bet ilgainiui ði
planeta mus nugalëtø ir mes prarastume savo galias, o kartu

368
ir jaunystæ bei gyvenimà. Að galëèiau atidaryti vartus á vienà
ið tik man þinomø pasauliø. Mes ásikurtume tenai dviese, –
garsiai svarstë Teromijus.
– Vyre mano, man atrodo, kad ilgainiui pasiilgsime kitø
þmoniø bendrijos. Man patiko bendrauti su kitais þmonëmis
ir jausti jø jausmus. Buvau labai laiminga þaisdama su vai-
kais. Að norëèiau, kad ir mes turëtumëm vaikø ir juos kartu
augintumëm, – nuraudusi pripaþino Marielë. – Bet geriau bûtø
juos auginti tarp kitø þmoniø, o ne vieniems.
– Taigi kà mums daryti? – dar kartà paklausë Teromijus. –
Vël tapti demiurgais nenorime, èia gyventi – vadinasi, save
smarkiai apriboti, o iðsikëlæ á kità planetà prarasime þmoniø
draugijà.
– Mes galime prisijungti prie Ardo, – vël taip pat papras-
tai konstatavo moteris. – Galëtume tapti jo pasekëjais.
– Ir kariauti su demiurgais? – pasitikslino Teromijus.
– Kodël gi? Þmonës su demiurgais nekariavo ir nemanau,
kad kariaus. Mes tiesiog nepadësime savo ankstesnei rasei,
su kuria, tiesà sakant, manæs niekas nebesieja. Tai, kad su-
þlugs eiliniai demiurgø planai pavergti þmones, yra tik jø pa-
èiø problema.
Teromijus bijojo prisipaþinti, kad moteris iðsakë jo paties ne-
seniai svarstytas mintis. Dar vakar buvæs baltasis valdovas pro
erdvës ðuolio vartus iðsiuntë du saugotojus tiksliai iðsiaiðkinti,
kur yra Ardo pasekëjø buveinë. „Jie turëtø sugráþti po keliø die-
nø, – màstë vyras. – Dar turiu ðiek tiek laiko pagalvoti.“

Þemës orbita. Isø karo laivas.

2016 metø gruodþio 7 diena

Iskikas kelintà kartà stebëjo Þemëje vykusiø mûðiø vaiz-

dus, vis bandydamas suvokti, kaip þmonëms pavyko nugalë-
ti agresorius. „Negaliu patikëti, – màstë antrojo isø klano va-

369
do sûnus. – Pralaimëta kova ore, tik prabudusiøjø dëka ið-
vengta visiðko sutriuðkinimo prie Vaðingtono, pralaimëti keli
mûðiai Kinijoje, o finale – visiðkas haratø eskadros sunaiki-
nimas. Kà þmonës padarë tokio, kad raguoèiai prarado savo
laivø kontrolæ ir negalëjo ájungti apsauginio ekrano. Norëjau
pasiklausti Ardo, bet bièiulis paþadëjo viskà vëliau paaiðkinti
ir tik papraðë susisiekti su Màstanèiøjø sàjunga. Didysis ka-
rys Iskinas jau turbût prie ryðiø sistemos punkto ir siunèia
praneðimà á Centro planetà. Linksmiausia buvo stebëti, kaip
senasis draugas dþiaugësi, suþinojæs apie þmoniø pergalæ, –
Iskikas nusiðypsojo, prisiminæs audringà Iskino reakcijà. –
Gudrus Ardas, labai gudrus. Màstanèiøjø sàjunga tiesiog bus
priversta iðleisti þmones ið Þemës planetos. Jis suþaidë ta pa-
èia korta kaip ir haratai. Paskelbë apie neiðprovokuotà ra-
guoèiø agresijà, pasmerkë Màstanèiøjø sàjungà, operatyviai
neprieðtaravusià karo veiksmams, ir, remdamasis jau anks-
èiau haratø iðdëstytais argumentais apie dviejø rasiø, nepri-
klausiusiø Sàjungai, teisæ spræsti savo ginèus jëga, praneðë
apie planuojamà atsakomàjá smûgá agresoriams. Ádomiausias
praneðime Ardo tvirtinimas, kad jis paþadino dalá savo tau-
tieèiø, o Þemës spinduliavimas jo paties galiø nenuslopino.
Þmogus ir vël nemelavo, tik nutylëjo apie bazæ Eduro plane-
toje. Ádomu, kà màstantieji sugebës Ardui atsakyti... Bet ko-
kiu atveju teisus mano tëvas sakydamas, kad þmonës – tai
kylanti gaivaliðka jëga, kurios neámanoma sustabdyti. Jiems
lemta pakilti ir atlikti savo kaþkieno numatytà misijà ðioje
galaktikoje. Isams geriau bûti ðios jëgos draugais ir sàjungi-
ninkais, nei þûti nesëkmingoje kovoje su tuo, kas nulemta ið
anksto. Po dvideðimt keturiø dienø Màstanèiøjø sàjungos ta-
ryba svarstys þmoniø ir haratø klausimà. Mes ten dalyvau-
sim ir paremsim savo draugus...“
Ilgai dar jaunasis antrojo klano vado sûnus bandë ieðkoti ne-
tikëtos þmoniø sëkmës prieþasèiø kà tik pasibaigusiame kare,
bet galiausiai pasidavë ir nusprendë viskà suþinoti ið Ardo.

370
 Baltojo rato demiurgø kontroliuojama erdvë.
2016 metø gruodþio 8 diena

Pagaliau po ilgø metø pasirodë Saulë ir keturi jos paly-

dovai. Kiekvienas toks ávykis dar prieð deðimtis tûkstanèiø
metø vieno ið garsiausiø demiurgø iðminèiø buvo pavadintas
laimës ir dþiaugsmo pranaðu. Prasidëjo didþiausios per pas-
kutinius ðimtmeèius Baltojo rato ðventës metas. Miestø gat-
vës, kitaip nei áprasta, buvo pilnos linksmø, ðokanèiø bei zu-
janèiø demiurgø. Net pati gamta, apliejusi Baltojo rato val-
domà planetà ðiluma ir skaisèia ðviesa, atrodo, pritarë tokiam
dþiugesiui. Tik vienos vietos visuotinis linksmumas dar ne-
aplankë – Baltojo demiurgø rato valdovo rûmø sodo, kuria-
me prie nuostabaus ið ávairiaspalviø gëliø sukomponuoto laik-
rodþio sëdëjo ir kalbëjosi dviese.
– Mano geltonasis broli, ar neliko jokios abejonës? Hara-
tai tikrai sutriuðkinti? – dar kartà paklausë Baltojo rato val-
dovas. Jis negalëjo patikëti, kad vël labai apsigavo vertinda-
mas þmones. „Kiek kartø Ardas dar pateiks siurprizø, kad að
pagaliau pradëèiau rimtai á já þiûrëti? – grauþë save baltasis
demiurgas. – Átariau klastà ir norëjau sustabdyti haratø in-
vazijà. Kodël taip nepasielgiau? Lengvabûdiðkai tikëjausi, kad
þmonës silpnesni, negu yra ið tiesø, ir bando mane apgauti“. –
Per pusantro mënesio?
– Taip, brolau, – patvirtino geltonasis valdovas, atskubë-
jæs praneðti blogas naujienas. – Isai patvirtino informacijà ir
atsiuntë þmoniø þinià, kurià tau kà tik parodþiau, Màstan-
èiøjø sàjungai. Mano ekspertai bando iðsiaiðkinti, kokiu bû-
du þemieèiai sugebëjo nugalëti. Kiek galëjome spræsti ið fil-
muotos medþiagos, gautos ið Màstanèiøjø sàjungos biurokra-
tø, prabudusieji tik ið dalies lëmë kovos baigtá. Ekspedicines
pajëgas nugalëjo eiliniai, toje planetoje gyvenantys þmogeliai.
Duok perþiûrëti vaizdus savo pavaldiniams. Gal jie supras, ið
kur ði keista þemieèiø pergalë?

371
 – Haratams jau praneðta apie jø eskadrø þûtá?
– Taip. Raguoèiai prieð kelias valandas paskelbë visuotiná
gedulà. Oficiali jiems áteigta versija, kad þmonës, matydami
neiðvengiamà sutriuðkinimà, iðprotëjo ir susprogdino savo pla-
netà kartu su ten buvusiomis ekspedicinëmis pajëgomis. Tai
leido iðvengti bet kokiø raguoèiams galinèiø kilti genialiø min-
èiø apie kerðtà ir pakartotines ekspedicijas.
– Taigi ðá projektà uþdarom? – pasidomëjo Baltojo rato val-
dovas.
– Manau. Turësime pasistengti, kad þmonës ið Màstanèiø-
jø sàjungos negautø leidimo pulti haratø. Jei pavyks, ateityje
tuos raguoèius dar galësime panaudoti. Kaunasi jie tikrai ar-
ðiai ir gerai. Nors galvoju, kad þemieèiai negali gauti reikia-
mø techniniø priemoniø tam, kad nusigautø iki Harato. Jie
blefuoja. Þemë negali neveikti Ardo, o prabudusiøjø negali bû-
ti tiek daug.
– Gal blefuoja, o gal ir ne. Kol kas galime tik spëlioti, –
atsakë kolegai baltasis demiurgas. – Tik mes jau ne kartà ir
ne du neávertinome þmoniø. Manau, turëtume pradëti kur kas
rimèiau þiûrëti á jø galimybes.
– Gal tu ir teisus, brolau. Vis tiek dabar mums trûksta in-
formacijos pagrástom iðvadom padaryti. Tiesà sakant, norëjau
su tavimi daugiau pakalbëti apie kitkà. Jei tiksliau, apie mû-
sø þvalgybinæ misijà Þemëje, – atsargiai rinkdamas þodþius, ið
lëto dëstë Geltonojo rato valdovas.
– Ar kas blogo atsitiko mûsø þvalgams? – prieð savo valià
iðreikðdamas emocijas paklausë baltasis demiurgas.
– Neþinau, – atvirai atsakë paðnekovas. – Vakar gavome ta-
vo tëvo praneðimà. Viskas lyg ir sklandu. Jis vietoje, uþvaldë
kaþkokià grupæ þmoniø, turinèiø atlantø gamintus artefaktus,
ir ruoðiasi ieðkoti Ardo. Tik mes nerimaujame dël jo kalboje
pasigirdusiø abejoniø dël misijos tikslø ir gráþimo á demiurgo
kûnà. Gal tu gali paaiðkinti situacijà? Paþásti savo tëvà geriau
uþ mus. Pasakyk, kas jis per asmenybë. Ar galëtø buvæs bal-

372
tasis valdovas uþsigeisti pasilikti þmogumi ir nutraukti su mu-
mis visus ryðius?
Prieð atsakydamas Baltojo demiurgø rato valdovas susi-
màstë. Jis ið tiesø gerai paþinojo savo tëvà. Bet kas galëjo pa-
vydëti buvusiam valdovui asmenybës tvirtumo ir uþsispyrimo,
taèiau ðalia ðiø bruoþø buvo ne maþiau iðreikðti smalsumas
ir paþinimo troðkimas. „Tokiø demiurgø, koks yra mano të-
vas, gimsta tik vienas ið milijardo. Bûtent èia ir slypi pats di-
dþiausias pavojus. Bûdami smarkiai pranaðesni uþ aplinkinius,
tokie asmenys ilgainiui praranda ryðá su savo rase ir tampa
individualistais. Jiems kur kas svarbesni pasidaro asmeniniai,
o ne kolektyviniai visø demiurgø interesai. Tëvas daug klajo-
jo nefiziniame lygmenyje, daug patyrë ir vis tiek jo smalsu-
mas nebuvo patenkintas. Jeigu buvimas þmogumi galëtø su-
teikti buvusiam baltajam valdovui naujø pojûèiø ar pergyve-
nimø ir jam tai patiktø, jis tikrai galëtø atsisakyti savo sàsa-
jø su demiurgais,“– liûdnai màstë Baltojo rato valdovas. Ga-
liausiai jis atsiduso ir pradëjo pasakoti savo nuogàstavimus
bièiuliui. Abu paðnekovai suprato, kad beliko labai menka, tie-
siog iliuzinë galimybë, jog þvalgybinë misija á Þemæ nesuþlu-
go. Priëmæ ðá smûgá tik su fatalistams bûdingu ramumu, val-
dovai pasuko kalbà link naujø galimø planø ágyvendinimo.
Geltonasis valdovas papasakojo apie puikius pasiekimus ku-
riant kiborgus, kuriø prototipai buvo iðmëginti Centro plane-
toje kovoje su Ardu. Baltasis demiurgas savo ruoþtu perpasa-
kojo Raudonojo rato valdovo ataskaità apie klonavimo bûdu
patrigubintà atlantø skaièiø. Rimtos kalbos truko dar valan-
dëlæ, ir paskui prieita prie prasidëjusios ðventës, iðminèiaus
pranaðystës ir kitø, kur kas malonesniø dalykø. Abu valdo-
vai juokësi ir linksminosi taip, lyg nebûtø þlugæ jokie tiek laiko
puoselëti ir tokiø dideliø vilèiø teikæ planai. Tik viena mintis
neramino baltàjá valdovà: Ar pajëgs jis toliau kovoti su þmo-
nëmis, jei tëvas prisijungs prie prabudusiøjø? Atsakyti á ðá
klausimà demiurgas kol kas negalëjo.

373
 VI
Pergalë

Prabudusiøjø bûstinë.
2016 metø gruodþio 20 diena

Ardas vis dar stebëdamasis apþiûrinëjo prieð já sustingu-

sius þmones, kuriø priekyje susiëmæ rankomis ramiai stovëjo
stuomeningas vyras ir stulbinanèio groþio moteris. Jis tikrai
turëjo dël ko nustebti. Prieð keliolika minuèiø paèiame pra-
budusiøjø buveinës viduryje atsivërë erdvës ðuolio vartai ir
áþengë patys tikriausi þmonës, kurie visiðkai nebuvo susijæ su
Ardo paþadintais þemieèiais. „Kas jie tokie ir ið kur? Vyras
tiesiog spinduliuoja jëgà, tikëtina, jis stipresnis ir uþ mane.
Moteris gerokai silpnesnë, bet gali bûti prilyginta daugumai
prabudusiøjø. Kiti taip pat nëra paprasti þmonës... Kaip jie
atsidûrë Þemëje? Gali bûti, kad èia gyveno anksèiau, bet slaps-
tësi nuo þmoniø. Tiktai kaip jie galëjo visà laikà gyventi ðioje
planetoje ir neprarasti savo galiø?“– galvojo Ardas svarstyda-
mas, kaip pradëti pokalbá.
– Gal galëtume á vidø uþeiti? – mandagiai paklausë prie-
kyje stovintis vyras ir, demonstratyviai patrynæs rankas, tæ-
së. – Oras ne koks, ðalta èia stypsoti.
– Þinoma, – susigrizbo Ardas, tik dabar atsitokëjæs ir pa-
stebëjæs krentantá sniegà. – Atleiskit, atvirai pasakius, labai
nustebinote taip atsiradæ prieðais mano namus. Atsipraðau uþ
toká netikusá svetingumà. Uþeikite...
– Niekis, – numojo ranka atvykëlis. – Uþeisime mes su þmo-
na, palydovai palauks lauke. Jie turi pakankamai energijos
tam, kad nesuðaltø, iðtvers. Tik gal galëtum perduoti savið-
kiams, kad neskriaustø mano þmoniø, – papraðë Ardo sveèias,
rodydamas á deðimtis kovingai nusiteikusiø prabudusiøjø, be-

374
sibûriuojanèiø aplink atvykëlius. – Be to, galite mus pasvei-
kinti. Vakar susituokëme.
– Oooo. Nuoðirdþiai sveikinu. Uþeikit, – kvietë Ardas at-
vykusiuosius, kartu mintimis ramindamas Simono vadovau-
jamus prabudusiuosius. – Turiu puikaus vyno, galësim atðvæsti
jûsø santuokà ir ramiai pakalbëti. Manau, kad ne be reikalo
èia atsidûrëte.
– Tikrai ne be reikalo, – linktelëjo patvirtindamas sveèias,
eidamas á Ardo namus.

Svetys pasakojo jau daugiau nei dvi valandas. Teromijus,

toks buvo atvykëlio vardas, pasirodë esàs buvæs Baltojo demiur-
gø rato valdovas. Ðeimininkas buvo tiesiog ðokiruotas to fakto,
kad iðblyðkëliai gali lengvai perkelti savo sàmones á þmoniø kû-
nus. „Negi man dabar teks tarp visø, prabudusiems nepriklau-
sanèiø þmoniø, ieðkoti demiurgø ðnipø?“– susikrimto Ardas,
klausydamas sveèio þodþiø. Teromijus pradëjo pasakoti apie sa-
vo naujus, iki tol në karto nepatirtus jausmus, apie þmogaus vi-
dinio pasaulio pranaðumà, apie ryðiø su demiurgais silpnëjimà
ir galiausiai apie pagrindiná savo ir þmonos apsisprendimà vi-
sà gyvenimà likti þmonëmis. Ðeimininkas pajuto nuoðirdumà
sveèio balse, todël truputá nusiramino.
– Taigi mes norëtumëme prisijungti prie prabudusiøjø ben-
drosios sàmonës, – baigë savo pasakojimà Teromijus, glausda-
mas prie savæs Marielæ.
– Turbût þinai, kad, prisijungæ prie mûsø bendrosios sà-
monës, tapsite prabudusiaisiais? Jûs prarasite beveik viskà,
kas jus siejo su demiurgais, gal iðskyrus atsiminimus. Esate
tam pasiryþæ?
– Taip, – atsakë sveèiai, þiûrëdami vienas á kità. – Mes jau
galvojome apie tai ir esame pasiryþæ tapti þmonëmis bei pri-
sijungti prie jûsø.
– O palydovai? Jie tokie pat kaip jûs? Man tie þmonës pa-
sirodë gerokai silpnesni nei prabudusieji, – svarstë Ardas.
– Be abejo, – patvirtino Teromijus. – Jie paprasti þemieèiai,
turintys neáprastø daiktø.

375
 Buvæs baltasis demiurgø valdovas papasakojo Ardui visà
„Protëviø galios ir þiniø saugotojø“ istorijà ir iðtraukæs ið ke-
lioninio krepðio apyrankæ iðtiesë jà Ardui.
– Paþiûrëk pats... Puikus energijos kaupiklis ir skirstytu-
vas vienoje vietoje.
– Atlantai pagamino?
– Taip. Paskutiniais savo civilizacijos gyvavimo metais.
Prietaisas pritaikytas atlantams ir padeda kaupti energijà ið
aplinkos. Retas þmogus sugebëdavo iðgyventi neðiodamas to-
kià apyrankæ, – aiðkino Teromijus. – Todël saugotojais tapda-
vo tik stambiausi ir fiziðkai stipriausi individai. Tie, kurie ið-
gyvendavo, ágydavo naujø gebëjimø: iki deðimties kartø pra-
ilgindavo savo gyvenimà, tapdavo daug kartø stipresni ir grei-
tesni uþ paprastus þmones. Kai kurie net galëdavo naudoti
nedidelæ mentalinæ prievartà aplinkiniø atþvilgiu.
– Nori, kad paþadintume juos? – pasidomëjo Ardas. – Su-
pranti, kad visa tavo átaka dings vos tik prasidës prabudimo
procesas?
– Suprantu, – linktelëjo Teromijus. – Að ruoðiuosi tapti tik-
ru þmogumi ir man nebereikia vergø ar tarnø. Paþadinkit juos
visus.
– Puiku, – sutiko ðeimininkas. – Kada prisijungsite prie
prabudusiøjø bendrosios sàmonës?
– Mums reikëtø vienà dienà pabûti tarp jûsø, – paþiûrëjæs
á savo palydovæ, atsiliepë Teromijus. Marielë padràsinamai
linktelëjo. – Poryt mes bûsime pasiruoðæ.
– O tavo palydovai?
– Juos galite dabar iðsiøsti ten, kur paþadinate þmones.
– Dþiugu, – ðyptelëjo Ardas. – Pasivaikðèiok tarp mûsø, pa-
bendrauk su kitais þmonëmis. Jei apsigalvosi – mes suprasi-
me ir netrukdysime pasitraukti bet kuriuo metu. Manau, su-
tiksi labai keistà sutvërimà, vadinamà dvarvu. Pasiðnekëk su
juo kaip su neðaliðku stebëtoju. Jis sugebës atskleisti visà tiesà
apie þmones ir prabudusiuosius. Po valandos jums bus pasiû-
lyti keli namai. Iðsirinkite labiausiai tinkamà ir apsistokite.

376
 Sveèiai pastebimai pralinksmëjo. Jie nesitikëjo tokio tole-
rantiðko Ardo poþiûrio ir buvo suþavëti jo savitvarda. Dar pus-
valandá pasikalbëjæ apie santuokos paskirtá þmoniø visuome-
nëje, Teromijus ir Marielë atsisveikino su svetingu ðeiminin-
ku ir patraukë pasiþvalgyti po prabudusiøjø buveinæ.

Demiurgø valdoma erdvë.

2016 metø gruodþio 21 diena

Ðventë buvo paèiame ákarðtyje. Iðëjæs ið rûmuose rengto po-

kylio Baltojo demiurgø rato valdovas stovëjo atsirëmæs á te-
rasà ir þiûrëjo á krentanèias þvaigþdes.
– Sveikas, sûneli, – iðgirdo baltasis valdovas prislopintà bal-
sà, sklindantá neþinia ið kur. Demiurgas kiek pasiklausë ir ga-
liausiai susivokæs susikaupë bei persikëlë á nefiziná lygmená,
kur jo jau laukë tëvas.
– Bûk pasveikintas ir tu, – grieþtu tonu atsiliepë baltasis
valdovas. – Kvietei? Nori apie kà nors pasikalbëti?
– Nepyk ant manæs, sûnau. Matau, esi áskaudintas ir jau-
tiesi iðduotas. Noriu tau viskà paaiðkinti...
– Kà paaiðkinti? – pratrûko demiurgas. – Kodël iðdavei savo
rasæ? Kodël tapai pusiau gyvuliu, kurio paskirtis vergauti
mums? Matau, net nefiziniame lygmenyje renkiesi þmogaus
iðvaizdà, – paniekinamai nuþvelgë tëvà baltasis valdovas. – Tai
reiðkia, kad tu daugiau þmogus nei demiurgas.
– Nustok ðûkauti ir paklausyk, – valdingai mostelëjo Te-
romijus, nutraukdamas sûnaus priekaiðtus. – Ne ginèytis su
tavimi atëjau. Að apsisprendþiau ir tavo pritarimo man ne-
reikia.
– Bet kodël? – vël neiðlaikë Baltojo rato valdovas. – Kodël
bûtent þmogumi?
– Visø pirma, man nusibodo bûti demiurgu. Keliauti að irgi
ligi soties prisikeliavau, o mirti dar nesinori. Nusprendþiau
pabandyti kaþkà naujo ir neapsirikau. Tu neásivaizduoji, ko-
kius jausmus patiria þmogus, koks nuostabus ir spalvingas jo

377
vidinis pasaulis. Baimë, skausmas, liûdesys, pasiryþimas, lai-
më ir meilë... Svarbiausia – meilë. Að pirmà kartà pamilau ir
esu labai laimingas.
– Tu kalbi apie tà moteriðkæ, kurià iðsiuntëme kartu su
tavimi? – pasitikslino sûnus.
– Bûtent. Demiurgai nejauèia meilës, o ir kiti jø jausmai
yra bukesni ir ne taip stipriai iðreikðti. Að, prieð tapdamas
þmogumi, net neásivaizdavau, kad mûsø kûriniai yra prana-
ðesni uþ mus paèius. Man patiko bûti þmogumi ir, svarbiau-
sia, að pasijutau lyg perëjæs á aukðtesná lygmená. Tiesiog kaip
plaðtakë ið vikðro tampanti drugeliu.
– Tu nori pasakyti, kad tie þmonës – tai aukðtesnës esy-
bës, kurios gali suteikti prasmæ demiurgø gyvenimui tada, kai
jiems nusibosta ðis materialus pasaulis?
– Taip, – tvirtai pasakë buvæs Baltojo demiurgø rato valdo-
vas. – Að su tavimi kalbu, nes kol kas dar esu pusiau demiur-
gas. Rytoj susiliesiu su bendràja prabudusiøjø sàmone ir man
nebus ádomios iðblyðkëliø, kaip jus vadina þmonës, problemos.
Taèiau ðiandien... Ðiandien dar manæs paklausyk. Neverta ko-
voti su þmonëmis, galima su jais susilieti. Traktuokite þmones
kaip kità lygmená, kurá demiurgai susikûrë bûèiai pratæsti.
Leiskite visiems norintiems, esantiems mauzoliejuose ir egzis-
tuojantiems tik nefiziniame lygmenyje, ásikûnyti þmoniø kû-
nuose ir keliauti á Þemæ. Ten jie galës elgtis kaip norës, bet, ti-
këtina, dauguma prisijungs prie prabudusiøjø.
– Jie taps þmonëmis ir prabudusieji tik stiprës. Kartu di-
dës pavojus mums, – paprieðtaravo baltasis valdovas.
– Netiesa. Kuo didesnæ dalá prabudusiøjø sudarys buvæ de-
miurgai, tuo jûs galësite jaustis saugiau. Persivertëliai nieka-
da nekovos su demiurgais ir atkalbës nuo to kitus þmones, –
aiðkino Teromijus.
– Kaipgi tada mûsø tikslas?
– Kvailiuk, bûtent susiliedami su þmonëmis mes ir pasiek-
sime savo tikslà. Þemieèius reikia traktuoti kaip buvusius de-
miurgus ar jø esybiø pratæsimus. Þinoma, mes niekada nevir-
ðysime skaièiumi tikrøjø þmoniø, bet per tam tikrà laikà su-

378
darysime pakankamai didelæ dalá, kad galëtume paveikti pri-
imamus sprendimus.
Teromijus dar beveik valandà aiðkino sûnui savo planà, ne-
pamirðdamas aptarti kiekvieno galimo niuanso ar ávykiø po-
sûkio. Kuo toliau, tuo labiau baltajam valdovui patiko buvu-
sio demiurgo pasiûlyta mintis. Jis atlëgo ir nebepyko ant sa-
vo tëvo. Pokalbiui pasisukus apie moteris ir jausmus, Tero-
mijus su uþsidegimu puolë pasakoti apie pirmàjá buèiná, ne-
pamirðtamas glamones, ugná Marielës akyse ir pasiaukojimà
dël mylimo þmogaus. Baltasis valdovas tik klausësi tëvo kal-
bø, negalëdamas áterpti në þodþio. „Kaip keista, – galvojo jis.
– Atrodo taip graþu ir ðviesu, bet demiurgams neskirta. Gal
praëjus ðimtmeèiams ir að norësiu visa tai pajusti.“
– Tëve, prieð atsisveikindamas norëjau paklausti, ar tik-
rai Ardas neprarado savo galiø ir paþadino ðimtus þmoniø?
– Tikrai, – ðypteldamas atsakë Teromijus. – Þmonës beveik
neblefuoja savo praneðime Màstanèiøjø sàjungai. Turëkite tai
omenyje. Lik sveikas, sûnau. Neþinau, ar mes dar kada nors
taip nuoðirdþiai pasikalbësime, kai að prisijungsiu prie ben-
drosios prabudusiøjø sàmonës.
– Lik sveikas, tëve. Sëkmës tau. Ateis laikas, mes dar su-
sitiksime. Jei ne kaip demiurgai, tai kaip þmonës.
Gráþæs á savo fiziná kûnà baltasis valdovas nestebëjo krin-
tanèiø þvaigþdþiø ir negalvojo apie vykstanèià ðventæ. Jo gal-
voje formavosi naujas, tëvo idëjomis paremtas planas, kuria-
me þmonës nebuvo traktuojami kaip vergai ar prieðai, bet
greièiau kaip árankiai, galintys uþtikrinti demiurgø rasës sau-
gumà ir pratæsti jos egzistavimà.

Pakeliui á Centro planetà.

2016 metø gruodþio 30 diena

Ðá kartà kelionë tarpþvaigþdine erdve Ardui nepadarë di-

delio áspûdþio. Jei keliaudamas pirmà kartà þmogus susiþavë-
jæs stebëjo aplinkà, tai dabar jis daugiau plepëjo su Iskinu ir

379
Iskiku, tik retkarèiais uþmesdamas aká á vaizdus uþ iliumina-
toriaus. Nepadarë didþiulio áspûdþio Ardui ir paèios Centro pla-
netos architektûra. Laivui leidþiantis þmogus sëdëjo màstyda-
mas apie bûsimà Màstanèiøjø sàjungos tarybos sprendimà. „Ar
patikës jie mano þodþiais? – màstë Ardas. – Jie gali tiesiog nu-
sispjauti á visus paproèius ir pasakyti, kad þmonës yra per daug
pavojingi, kad nesvarbu, kokiu pretekstu teks juos iðleisti ið
Þemës. Demiurgai tikriausiai labiausiai prieðtaraus mano pra-
ðymui. Kà tada daryti? Grasinti tarybai? Pareikðti, kad þmo-
nës vis tiek keliaus kariauti á Haratà? Atverti visas kortas ir
pagrasinti savo sàjungininkø pagalba? O jeigu niekas nepadës?
Jei mano siûlomas kompromisas – su isø sutikimu leisti þmo-
nëms ákurti nedidelæ bazæ Eduro planetoje ir retkarèiais joje
lankytis ribotam þemieèiø skaièiui – bus atmestas, o mums pa-
grasinta sunaikinimu. Màstanèiøjø sàjunga gal ir nëra stip-
resnë uþ jungtines isø ir sidargø pajëgas, bet sunaikinti Þemæ
tikrai sugebës. Kiek þmoniø tada galësiu iðgelbëti? Tûkstan-
tá, deðimt tûkstanèiø... Tikrai ne daugiau. Viena viltis, kad màs-
tantieji nebus pakankamai ryþtingi ar nesugebës susitarti dël
karo su þmonëmis. Ech... kam tos spëlionës. Viskà pamatysiu
vietoje. Tada ir nuspræsiu, kà reikia daryti, apie kà kalbëti. Jei
reikës – pradësim didelá karà, bet kelius ið Þemës atversim.
Man reikëtø paþadinti dvideðimt tûkstanèiø þmoniø, ir mûsø
jau niekas nesustabdys.“

Gráþtant ið Centro planetos.

2017 metø sausio 2 diena

Visà kelià atgal Ardas negalëjo nurimti. Jis tikëjosi beveik

visko: ákalbinëjimø, intrigø, atviro pasiprieðinimo, grasinimø,
bet tik ne to, kas ávyko. Þmogus niekaip negalëjo suprasti, ko-
dël demiurgai ne tik neprieðtaravo, bet netgi aktyviai palaikë
jo pasiûlytà kompromisà. Þmoniø klausimas Màstanèiøjø sà-
jungos taryboje buvo iðspræstas per dvideðimt minuèiø. Visi

380
iðklausë Ardo samprotavimø, pritarianèios demiurgø kalbos,
protingai palinksëjo ir pareiðkë, kad prabudusieji, gavæ isø su-
tikimà, gali steigti nedidelæ bazæ Eduro planetoje. „Kaþkas èia
tikrai ne taip, – visà kelià galvojo Ardas. – Negalëjo demiur-
gai staiga pasidaryti tokie geranoriðki. Galime juos vadinti
ávairiai, bet kvailiais tikrai nepavadinsime. Iðblyðkëliai puikiai
suvokia, kà þmonëms reiðkia atraminë bazë uþ Þemës plane-
tos ribø. Èia kaip gniûþtë mesta nuo kalno, kuri sukelia ne-
sustabdomà sniego lavinà. Að ásitikinæs, kad jie tikrai supra-
to visas ðio Màstanèiøjø sàjungos tarybos sprendimo pasek-
mes, bet jam vis tiek pritarë. Gal jie staiga apsigalvojo ir ta-
po þmoniø draugais? Nemanau... Naivu bûtø tikëtis. Tikriau-
siai iðblyðkëliai turi naujà planà, kaip susidoroti su prabudu-
siaisiais. Ádomu koká... Gal tai susijæ su Teromijaus atvykimu?
Vargu... Buvæs Baltojo rato valdovas tapo þmogumi ir mûsø
bendrosios sàmonës dalimi. Jis nepadës demiurgams, nors ir
kariauti su savo ankstesne rase tikrai nenorës. Gerai... Rei-
kia nustoti spëlioti, vis tiek neatspësiu demiurgø plano. Grá-
þus teks sparèiau didinti prabudusiøjø skaièiø. Su isais jau
sutariau, kad bazë Eduro planetoje bus praplësta kelias de-
ðimtis kartø. Kitas þingsnis – ekspedicijos á Skruzdþiø plane-
tà rengimas. Nugalëjæ tenykðtá Kûrëjà, turësime savà, visið-
kai kontroliuojamà planetà, kurioje galësime apgyvendinti ir
paþadinti ðimtus tûkstanèiø þmoniø. Vietiniø sidargø koloni-
jos neliesime. Tegu jie ten gyvena ir toliau kaunasi su skruz-
dëmis. Manau, mes galësime jas valdyti ne prasèiau uþ Kûrë-
jà. Pastaràjá iðsiøsiu á Haratà. Tegu toje planetoje tampa ra-
guoèiø valdovu ar dievu – nesvarbu kuo, kad tik iðstumtø ið
ten demiurgus. Ech... Kiek darbø teks nuveikti... Uþteks apie
juos galvoti. Einu, pabendrausiu su Iskinu ir Iskiku. Keisti
sutvërimai tie isai. Atrodo kaip pabaisos ið fantastiniø filmø,
o ðirdyje tokie garbingi ir iðtikimi savo draugams bei ganëti-
nai malonûs paðnekovai. Man jie savo elgesiu primena vidu-
ramþiø Japonijos samurajus.

381
 VII
Kelio pradþia

Þemë. 2024 metø geguþës 25 diena

Tarp keliø nusvirusiø berþø, atsukusi jau spëjusá ádegti vei-

dà saulei, ant kalvos stovëjo aukðta, mëlynakë, didingos laiky-
senos moteris ir þiûrëjo á þaliuojantá slëná. Tiesà sakant, mote-
ris stebëjo ne pavasario saulës nuðviestos gamtos groþá, o lygias
daugiatûkstantines, þygiui pasiruoðusiø prabudusiøjø eiles.
Sinchroniðki þmoniø judesiai bylojo apie puikø pasiruoðimà, ar-
ba, kas buvo arèiau tiesos, apie vieningos bendrosios sàmonës
buvimà ir nuolatiná ryðá tarp visø iðsirikiavusiøjø. Tarp eiliø,
ávertindami paskutiniuosius pasiruoðimus, zujo trise: Teromi-
jus, Ardas ir Hansas. „Ðita trijulë tiesiog nepakeièiama, – galvo-
jo moteris, þiûrëdama á vyrus. – Teromijus – organizavimo geni-
jus – tik atsiradæs tarp prabudusiøjø su neiðsenkanèia energija
ëmësi darbo ir per trumpà laikà sukûrë tvirtà bei puikiai vei-
kianèià organizacinæ struktûrà, kurioje kiekvienas geriausiai ga-
lëjo iðnaudoti savo talentus ir gebëjimus. Ardas – tikrasis, negin-
èytinas lyderis, kurio ryþto siekiant þmoniø laisvës galëtø pavy-
dëti bet kas. Jis – pirmasis ið prabudusiøjø ir vis dar svarbiau-
sias tarp jø. Hansas – neprilygstamas taktikas, gebantis numa-
tyti kiekvienà oponento þingsná. Tik jo dëka prabudusiøjø átaka
daugumai valstybiø pasidarë daugiau nei apèiuopama. Jis visuo-
met þinojo, kà ir kam reikia pasiûlyti, kà verta pamaloninti, o
kam bûtina pagrasinti. Þinoma, jei prabudusieji nebûtø nu-
sprendæ nenaudoti mentalinës prievartos kitø þmoniø atþvilgiu
sprendþiant politines problemas, visos pasaulio tautos jau bûtø
po jø kojomis. Atsimenu, kokie karðti ginèai virë nagrinëjant ðá
klausimà. Teromijus ir beveik visi pirmieji prabudusieji buvo uþ
neribotà mentalinës prievartos naudojimà, bet viskà nulëmë ka-
tegoriðka Ardo nuomonë. Jis pasiûlë net kandidatus paþadini-
mui atrinkti konkurso bûdu, prieð tai iðplëtojus reklaminæ kam-

382
panijà, kurioje bûtø akcentuota amþina jaunystë ir sveikata. Te-
romijus tada abejojo, bet po kiek laiko nusileido ir galiausiai pats
ásitikino, kad Ardas buvo teisus. Savanoriai tiesiog uþplûdo mus,
praðydami priimti á prabudusiøjø gretas. Jø nebaugino niekas:
nei bûsimos kovos su kitø planetø gyventojais, nei tolimos kelio-
nës. Visi troðko bûti visada jauni ir stiprûs. Jei viskas vyks taip,
kaip suplanuota, dar keli meteliai, ir þmonës taps tokia jëga, su
kuria turës skaitytis visos galaktikos rasës. Tada prabudusie-
siems nebereikës jokiø Màstanèiøjø sàjungos leidimø...“
Apþiûra buvo baigta. Trijulë vadø, paskutiná kartà þvilg-
telëjusi á darnias prabudusiøjø gretas, atidarë erdvës ðuolio
vartus á Skruzdþiø planetà. Viena po kitos, sklandþiai, kaip
suderintas laikrodþio mechanizmas, þmoniø eilës þengë pro
vartus á kovà, turinèià tapti ðlovingo Þmonijos kelio pradþia.

* * *
Kova baigta. Prabudusieji þudë paskutiniàsias Kûrëjo ko-
mandø klausiusias ir besiprieðinanèias skruzdes. Á urvà,
Skruzdþiø planetos Proto, kaip mëgo save vadinti Kûrëjas, bu-
veinæ, áþengë þmogus. Paðaipiai nuþvelgæs beformæ protoplaz-
mos masæ, kuri prieð tai valdë ðià planetà, jis tarë:
– Sveikas, Kûrëjau. Seniai norëjau su tavimi susipaþinti.
Matai, mes daug girdëjome apie tave ir nusprendëme á sve-
èius uþsukti. Tikiuosi, neprieðtarauji?

* * *
Moteris vël pakilo nuo këdës ir nusiràþë, iðtiesdama liau-
nas rankas.
– Þinai, sekretoriau, visiðkai sustingau. Tu nepavargai?
– Sakyti teisybæ? – ðyptelëjo sekretorius.
– Tu ir norëdamas negalëtum man meluoti, – taip pat juo-
kaudama atsiliepë moteris.
– Elena, að jau prieð tris valandas norëjau tavæs praðyti,
kad padarytume pertraukà. Tiek laiko nesustodami dirbame.
Pavargau.
– Reikëjo praðyti. Ko tylëjai? – nustebo Elena. – Mielai bû-
èiau anksèiau baigusi. Gerai, darom pertraukà. Pasakojimà
baigsime kità dienà...

383
 Drakðas, Romualdas
Dr57 Þmogus : prabudimas, kova uþ iðlikimà : dviejø daliø fan-
tastinis romanas / Romualdas Drakðas. – Vilnius : Eugrimas,
2007. – 384 p.
ISBN 978-9955-682-75-2
Þmogus – pats baisiausias galaktikos padaras, sukurtas kaip unikali
kovos maðina, sukilæs ir pabëgæs nuo savo kûrëjø, atsidûræs ir ákalintas
planetoje, slopinanèioje daugumà jo galiø. O kas atsitiks, jei þmonës vël
atsidurs uþ juos ákalinusios planetos poveikio ribø ir jiems vël gráð visos
kûrëjø suteiktos galios, kitaip tariant, jei prasidës tai, kà kitos galak-
tikos rasës vadino prabudimu?
Kaip gali pakakti vieno akmens, kad kiltø mirtá neðanti lavina, taip
gali pakakti vieno prabudusio þmogaus, kad sudrebëtø visa galaktika.
UDK 888.2-3

Romualdas D r a k ð a s
ÞMOGUS
Dviejø daliø fantastinis romanas

Dailininkas Algimantas Dapðys

Dizainerë Nijolë Juozapaitienë

2007 06 13. 23 sp.l.

Iðleido leidykla „Eugrimas“, Kalvarijø g. 98-36, LT-08211 Vilnius
Tel./faks. (8-5) 273 39 55, el. paðtas info@eugrimas.lt, www.eugrimas.lt
Spausdino Uþdaroji dizaino ir leidybos AB Kopa, Kampo g. 7, LT-50153 Kaunas
Puslapis internete: www.kopa.eu