Retorikos pagrindai

Esė

Lucijus Anėjus Seneka

Lucijus Anėjus Seneka yra gimęs Ispanijoje, tuometinėje Romos imperijoje,

pasižymėjęs savo poetiniais, dramaturginiais, gamtos tyrinėtojo gebėjimais, tačiau labiausiai Seneka
yra žinomas dėl savo filosofinių kūrinių. Jis nuo mažens buvo mokomas retorikos ir oratorystės
meno, pats tėvas tuo asmeniškai užsiemė. Senekos tėvas buvo tikras iškalbos ir įtikinėjimo meno
specialistas, to paties išmokė ir savo sūnų. Senekai puikiai sekėsi retorika, tačiau augant ir ryškėjant
jo asmenybei paaiškėjo, kad jis labiau linko prie filosofijos. Tėvas buvo griežtai mokęs sūnų apie
proto tyrumą, logiką ir tiesioginį pasaulio suvokimą, tokį koks jis yra, be jokios fantastikos ar
kūrybinės laisvės, tačiau sūnaus susidomėjimas ir polinkis filosofijai buvo stipresnis nei jo tėvo
įtaka. Taigi, nuo pat Senekos vaikystės jis buvo glaudžiai susijęs su retorika ir filosofija, pradedant
jo tėčio įtaigą ir noru išmokyti savo sūnų retorikos paslapčių ir baigiant pačio Senekos filosofijos
mokslo susidomėjimu.

Tuo metu senovės Graikijoje filosofai ir retorikos specialistai buvo vadinami sofistais.
Konkrečiau, sofistais buvo vadinami protingi, išmintingi, turintys iškalbos dovaną žmonės, galima
sakyti tikri filosofai su šiek tiek kūribingumo, toks buvo ir Seneka. Seneką sunku apibūdinti vienu
žodžiu ir dar sunkiau jį vadinti sofistu, tačiau tai nereiškia, kad jis negalėtu tokiu būti. Šiai dienai jis
yra gerai žinomas ne dėl savo retorikos žinių, o labiau dėl filosofijos pasiekimų, tačiau negalima
sakyti, kad Seneka nėra glaudžiai siejamas su retorika, nes visą vaikystę ir jaunystę jis buvo
įnirtingai mokomas retorikos žinių. Nors Seneka savęs nepristatė sofistu, tačiau sofistų judėjimas
buvo labai aktyvus, žmonės juos vertino įvairiai, ir teigiamai ir neigiamai. Pats ryškiausias sofistų
nuopelnas yra tai, kad jie iškėlė į viešumą pačias didžiausias problemas, kurios etiškai buvo
svarstomos visuomenėje. Taip pat sofistai diegė teisingumo reikšmę kasdienybėje, ypač valstybės
valdyme. Pagrindinė idėja yra ta, kad stiprus ir galingas valdovas yra tas, kuris yra teisingas. Didelis
dėmesys yra skirtas žmonių dorovingumui, kas iš tikrųjų skatina taikų žmogaus požiūrį, taip pat
kaip ir vienybės skatinimas, tačiau šios etikos vertybės gali tapti ir sofistų trūkumu. Kadangi
daugelis gerųjų vertybių buvo diegiama visuomenei savanaudiškais tikslais. Sofistai yra retorikos ir
įtikinėjimo meno profesionalai, todėl jie puikiai išmanė, kaip reikia žmogui pateikti informaciją iš
gerosios pusės, tačiau su blogomis pasekmėmis. Vienas ir ryškiausių sofistų trūkumų buvo
savanaudiškumas ir gero darbo darymas savanaudiškais tikslais. Sofistas Trasimachas moko, jog
išmintingas žmogus paiso tik savo paties interesų ir turi skleisti žinią tik tada kai tai jam pačiam yra
naudinga. Galima suprasti dvejopai, galbūt tai moko sutelkti dėmesį į savo gerovę ir savo
psichologinę būklę, kad žmogus būtų laimingas, tačiau galima įžvelgti ir minusą – savanaudiškumą.
Taip pat sofistai skatina siekti asmeninių tikslų, tačiau siekiant asmeninių tikslų užsimaskuoti ir
naudotis dorovės principais. Taip pat galima suprasti ir kaip nuopelną, nes skatina žmogų siekti
tikslo, ir galima įžvelgti minusų, kad sofistai skatina žmogų apsimetinėti doru, dėl naudos sau.
Sofistai teigia, kad žmogus yra filosofijos mokslo centras, reikia susitelkti į žmogų, jo mąstyseną,
išmintį ir proto galią. Sofistai gilinasi į tai koks svarbus yra žmogaus mąstymas, protas ir išmintis,
jog tai yra visko centras. Prie sofistikos nuopelnų galima pridėti ir oratorystės žinių išmanymą,
panaudojimą ir skleidimą žmonėms. Būtent dėl retorikos ir oratorystės sugebėjimų sofistams
pavyko žmonėms įteikti jų norimą mąstyseną, pavyzdžiui, kad moralinės vertybės egzistuoja ne
natūraliai, o dėl mums patiems reikiamų susitarimų, nors moralinės vertybės yra kiekvienam
žmogui skirtingos ir asmeniškos, atrodo, kad atsiranda natūraliai augant žmogui ir didėjant jo
gyvenimiškai patirčiai, žmogus atsirenka kas jam yra svarbu, kuo jis vadovaujasi savo gyvenimo
sprendimuose, tačiau sofistai visa tai paneigia ir teigia, kad žmogaus vertybės susiformuoja pagal
tai kas jam reikalinga priimti tam tikrus sprendimus, ir reikia naudotis ta vertybe, kuri yra reikalinga
įtikinti kitą žmogų imtis palankių veiksmų nors ta vertybė pačiam žmogui nėra natūrali, o ja tik
naudojamasi dėl galutinio tikslo. Taigi, sofistų veikla ir jų principai sukelia daug dviprasmybės, tiek
teigiamų tiek neigiamų pasekmių. Galima įžvelgti daug neigiamų pasekmių už teigiamų darbų
darymo, kuriuos jie galėjo įteigti visuomenei išmanydami retorikos, oratorystės ir filosofijos
mokslą.

Pats Seneka glaudžiai nesireiškė sofistų veikloje, tačiau gausiai nusipelnė filosofijos
mokslo istorijoje. Filosofija tarsi sofisto apibrėžimo tikslesnis, bet siauresnis paaiškinimas. Seneka
labiausiai pasižymėjo literatūrine prasme, parašė daug veikalų filosofijos, religijos, istorijos,
mitologijos temomis. Seneka paliko reikšmingų veikalų, tokių kaip „Apie gyvenimo trumpumą“,
„Apie išminčiaus tvirtybę“, „Apie laimingą gyvenimą“, „Apie poilsį“, „Apie sielos ramybę“, „Apie
Apvaizdą“, „Apie geradarystes“, „Gamtos klausimai“. Jo kūriniai yra parašyti prieš kelis amžius,
tačiau skaitomi ir šiomis dienomis, pavyzdžiui „Laiškai Lucilijui“, labai populiari knyga sudaryti iš
filosofinių minčių, pamokymų. Skaitydami jo kūrinius žmonės gali pastebėti, kad daugelis kūrinių
yra savotiški dialogai su skaitytoju arba su nepaminimu draugu, taip pat dalis kūrinių yra parašyti
laiškų pavidalu. Kūriniai priverčiantys susimąstyti, lengvai kūrinius galima pritaikyti savo
individualioje situacijoje, kūriniai skatina viską apgalvoti, lavinti savo mąstyseną, dvasinį tvirtumą.
Seneka žmones moko saviugdos. Dar vienas Senekos nuopelnas yra jo mokymas vadovauti
remiantis teisingumo, sąžiningumo ir atlaidumo principais, taip kaip jis mokė imperatorių Neroną.
Senekos veikalai ir kūriniai labai reikšmingi etikos mokslo istorijoje, Senekos principais
vadovaujasi vadovėlių kūrėjai. Taigi, Seneka labiausiai pasižymėjo ne sofistų veikloje, bet
filosofinėje literatūroje, parašė daug veikalų, kurie skaitomi ir šiomis dienomis, jis yra įvertintas ne
tik filosofijos bet ir istorijos bei mitologijos mokslo literatūroje. Senekos mokymas apie moralines
vertybes ir sugebėjimas įsigauti į skaitytojo mintis yra labai svarbus ir šiomis dienomis.

Apibendrindama, galiu teigti, kad sofisto apibrėžimas yra labai platus, jis susideda iš
kelių mokslo šakų, į kurias galima įtraukti retorikos, oratorystės ir filosofijos žinias. Sofistas turėjo
labai daug įtaigos, iškalbos žinių, kurių dėka galėjo padaryti įtaką visuomenės nuomonei, formuoti
visuomenės vertybes. Sofistų didžiausias pasiekimas yra sugebėjimas iškelti į viešumą didžiausias
visuomenės etikos problemas ir skatinti žmones elgtis teisingai, sąžiningai, vadovauti dorovingumo
principais, tačiau sofistų darbuose galima įžvelgti ir trūkumų, tokių kaip savanaudiškumas, ir tikslų
įgyvendinimas siekant naudos sau, dviveidiškumas kito žmogaus atžvilgiu. Sofistas turėjo didelę
įtaką to meto žmogaus mąstymui, tačiau reiktų nepamiršti pasigilinti kas yra tas sofistas ir kaip
svarbu sofistui yra sugebėti mąstyti filosofiškai. Filosofas Seneka puikiai atskleidė to meto
vertybes. Labiausiai Seneka žinomas literatūriniais kūriniais, kurie smarkiai paveikė visuomenę
savo pozityviomis filosofinėmis mintimis.
Šaltiniai:

1. Andrijauskas A. „Vakarų estetika ir meno filosofija“ (2017), Vilnius

2. Lucijus Anėjus Seneka „Laiškai Lucilijuj“ (2016), Vilnius
3. Interneto svetainė: https://lietuviukalbairliteratura.lt/tag/sofistai/
4. Interneto svetainė: http://www.aidai.eu/index.php?
option=com_content&view=article&id=5061:fi&catid=295:9-
lapkritis&Itemid=356