Professional Documents
Culture Documents
Medijų Google
Medijų Google
Medijų Google
www.15min.lt
2009 liepos 17d. 10:22
Ukmergės policija sulaikė nepilnametį, kuris įtariamas nužudymu. Dar vienas nepilnametis
įtariamasis su advokatu pats pasirodė policijos komisariate.
Kaip 15min.lt jau skelbė, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį, apie 2 val., į Ukmergės ligoninę
iš Anykščių gatvės namo kiemo pristatytas ir dėl veido bei krūtinės sumušimų paguldytas
I.I.K. (gim. 1952 m.). Po kiek laiko, apie 3.45 val., vyriškis ligoninėje mirė. Prieš vyriškį
užpuolant chuliganams, jis buvo ką tik paleistas iš policijos, kur atsidūrė už tai, jog neblaivus
pasirodė viešoje vietoje. Ukmergės naujienų portalas vilkmerge.lt praneša, jog I.I.K. likus iki
namų tik pereiti gatvę susitiko du neblaivius nepilnamečius. Jie vyriškį suspardė, atėmė
laikrodį, piniginę ir žiedą. Aiškindamiesi nusikaltimą pareigūnai pirmiausia sulaikė jo buto
nuomininką – 1985 m. gimusį A.B., vėliau – 1970 m. gimusį S.S. Per apklausą paaiškėjo,
kad sulaikytieji prie nusikaltimo tiesiogiai neprisidėjo ir iš areštinės bus paleisti. Tačiau jų
parodymai pareigūnus atvedė prie nusikaltimo vykdytojų. Netrukus buvo sulaikytas 17-metis
Daukanto gatvės gyvenantis A.B. Po kelių valandų jaunuolis pareigūnams parodymus jau
davė įvykio vietoje. Kitas nusikaltimo dalyvis 16-metis Kauno miesto gyventojas D.D.,
atostogaujantis Ukmergėje pas senelius, nuo pareigūnų pasislėpė. Policininkai buvo paskelbę
jaunuolio paiešką. Tačiau apie 22 val. vaikinas su advokatu pasirodė policijos komisariate.
Praėjusių metų mokyklos baigimo šventė Tauragės rajone skaudžiai apvertė paauglės
gyvenimą. Prieš ją smurtavęs dabar jau pilnametis jurbarkietis Mantas nuteistas lygtine
bausme, tačiau jo advokatas įrodinėja, kad nusikaltimo vaikinas nebaigė savo noru ir bausmė
turi būti dar sumažinta. Merginos advokatai ir prokuratūra siekia kitokio likimo vaikinui:
bausmę jis turi atlikti už grotų.
Klaipėdos apygardos teisme pirmos instancijos skundą nagrinėjanti teisėjų taryba per pirmą
posėdį sulaukė neįprasto prašymo – probacijos tarnybos parengti Manto elgesio vertinimą, ar
jis yra linkęs nusikalsti. Šis prašymas pagrįstas tuo, kad profesionaliai sportuojantis vaikinas
neturi jokių nuobaudų, tačiau tai neatskleidžia jo būdo. Teismui sutikus, antradienį toks raštas
jau buvo ant teisėjų stalo. Į teismą atvykęs Mantas, kaip ir anksčiau, buvo nekalbus. Girto
jaunuolio sužalotos ir nuskriaustos merginos atstovas Mindaugas Vasiliauskas sako, kad iki
šiol auka jaučia pasekmes.
„Iki 16 metų jie spės ką nors užmušti“, – sako mama, kuriai paaugliai grasino sudeginti
namus. Nepilnamečiai rėkė sudeginsią visą šeimą gyvą. Prie jos namų budėjo bičiuliai ir
kaimynai. Įvykiai piką pasiekė praėjusią savaitę, tačiau nuogirdų apie užpuldinėjamus ir
gąsdinamus mokinius turėta nuo rugsėjo vidurio. Tuomet gauta informacija, jog už mokyklos
ribų vyksta reketavimas, vaikai gąsdinami. Būta panorėjusių su paaugliais pabendrauti tėvų,
tačiau šie išvydo, jog tai nevaldomi chuliganai, nebijantys į akis šokti nei vaikams, nei
suaugusiems.
Vieno sumušto berniuko tėvas teigė buvęs pats puolamas, o gauja paauglių budėjusi prie jo
namų. Jų būta apie 20, vieni slėpėsi už vieno kampo, kiti už kito. Nepilnamečiai lūkuriavo
prie namų tris dienas, buvo ginkluoti geležiniais strypais. Vyro sūnus gydomas ligoninėje,
jam pašlijo sveikata, dėl streso jis ėmė alpti. Gauja buvo užpuolusi jo sūnų, reikalaudama
pinigų ir grasindama pasmaugti. Prokuratūra paaugliui pareiškė įtarimus dėl pasikėsinimų
įvykdyti plėšimus. Kol kas jaunuolis kaltinamas dėl dviejų epizodų. Anot prokurorės Ritos
Ušinskienės, vaikinas gyvena su tėvais, mokykloje šį rudenį buvo apsilankęs tik kartą. Dėl
itin silpnų mokymosi gabumų jis ugdomas vienoje specialiojoje mokykloje. Prokurorė prašė
nepilnametį suimti dviem mėnesiams.
Šis paauglys figūruoja ir dar vienoje byloje, kurioje kaltinamuoju yra globos namų auklėtinis.
Pastarasis yra suimtas septyniems mėnesiams. Vaikinai kaltinami vykdę plėšimus ir vagystes.
Paauglys suimtas dešimčiai dienų. Ilgiausias periodas, kuriam galima suimti nepilnametį, yra
du mėnesiai. Teisėja motyvavo, jog paauglys dešimčiai dienų suimamas dėl jauno amžiaus,
jis nėra teistas
Šilutės rajono policijos ir vaiko teisių specialistų akiratyje – itin jauna šeima, turinti problemų
dėl smurto artimoje aplinkoje.
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pirmadienį praneša, kad 2019-08-03
apie 15.00 val. namuose viename Šilutės rajono kaime jaunuolis, pareigūnų vadinamas vyru,
gimusiu 2002 m., sukėlė fizinį skausmą merginai, gimusiai 2001 m., bei jos dukrai, gimusiai
2017 m. Įtariamasis pasišalino, nesulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR
Baudžiamojo kodekso (BK) 140 str. „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos
sutrikdymas“ 2-ąją dalį. Minėtoji BK straipsnio dalis skelbia, kad tas, kas mušdamas ar kitaip
smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo
artimą giminaitį ar šeimos narį, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba
areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Kaip praneša Policijos departamentas, apie 4 val. 30 min. neblaivus (1,12 prom.)
nepilnametis (g. 2001 m.), naudodamas fizinį smurtą, pasikėsino išžaginti paauglę (g. 2002
m.). Nukentėjusioji paguldyta į ligoninę. Įtariamasis uždarytas į areštinę. Jurbarko „Šviesa“
rašo, kad mergina bandyta ne tik išžaginti, bet ir žiauriai sumušta. „Taip baigėsi vakarėlis
vienai Jurbarko dešimtokei, kuri su draugais šventė pirtyje. Žiauriu susidorojimu su mergina
pasibaigęs vakarėlis vyko Keterių k. esančioje pirtyje. Šis kaimas yra Tauragės r., Skaudvilės
seniūnijoje. Apie nusikaltimą prieš merginą tarnyboms buvo pranešta paryčiais, tarp 4.30 val.
ir 5 val. Jurbarko „Šviesos“ žiniomis, įtariamasis yra vieno Jurbarko kovos menų sporto
klubo auklėtinis. Jaunuolis ne kartą yra dalyvavęs įvairiuose kovos menų turnyruose, juose
laimėjęs prizines vietas.
Kaip rašoma prokuratūros pranešime spaudai, ikiteisminio tyrimo duomenimis, itin žiauri
egzekucija, pasibaigusi žmogaus mirtimi, įvyko šių metų birželio 9 dieną. Kaip apklausos
metu teigė pats kaltinamasis, konfliktas kilo dėl to, kad jo sugėrovas atsisakė toliau kilnoti
taurelę. Nors išgertuvės kaltinamojo bute vyko visą naktį, jaunuoliui velnio lašų nepakako.
Bylos duomenimis, supykęs jis ėmė nukentėjusįjį mušti. Įtariama, kad smūgius rankomis
keitė smūgiai keptuve, lango rankena, spyriai kojomis. Nukentėjusiajam teko atlaikyti ne
mažiau nei 98 smūgius, nukreiptus į įvairias kūno vietas. Ikiteisminio tyrimo duomenimis,
pusamžiam nukentėjusiajam buvo surištos rankos ir kojos. Visą egzekuciją kaltinamasis
filmavo išmaniuoju telefonu.
Vyras dėl patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje. Kaltinamasis, palikęs nukentėjusįjį savo
namuose, persirengė ir autobusu išvyko į Klaipėdą. Atvykusį į uostamiestį jį pasitiko ne
draugas, bet policijos pareigūnai, kurie nužudymu įtariamą jaunuolį sulaikė. Kaltinamasis –
nepilnametis, šiemet jam suėjo vos 17 metų. Tačiau jaunuolis už vagystes ir plėšimą teistas
jau 4 kartus. Šį kartą jis bus teisiamas už bejėgiškos būklės žmogaus nužudymą jį kankinant
ir už neteisėtą laisvės atėmimą. Byla su kaltinamuoju aktu rugpjūčio 2 dieną perduota
Klaipėdos apygardos teismui.
2019-11-08 apie 16.50 val., namuose Visagine, Visagino g., nepilnametis (g. 2003 m.)
naudojo fizinį smurtą motinos (g. 1968 m.) atžvilgiu, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Pradėtas
ikiteisminis tyrimas, pirmadienį praneša Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
atstovai. Moteris dėl įtariamo kaklo slankstelio lūžio paguldyta į Visagino ligoninės
chirurgijos skyrių. Jaunuoliui įteiktas šaukimas į komisariatą. Maža to, policijoje pradėtas ir
„priešpriešinis“ tyrimas, kurio pirminė fabula tokia: 2019-11-08 apie 16.50 val., namuose
Visagino g. moteris (g. 1968 m.) (nustatytas 0,64 prom. girtumas) naudojo fizinį smurtą savo
blaivaus sūnaus (g. 2003 m.) atžvilgiu, taip sukėlė jam fizinį skausmą. Pradėtas ikiteisminis
tyrimas. Moteriai įteiktas šaukimas.
Kovo 25-ąją Rokiškio rajone, Obeliuose, gyvenantis 84-erių senolis pranešė rajono policijai,
kad į jo namus atėjo du nepažįstami asmenys ir iš kambaryje esančios spintos pavogė 8 000
litų. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, įvykio metu, vienas
iš senolio „svečių“, kraustydamas spintą, rado dėžutę, o kitas tuo metu senuką nustūmė už
lovos, kur tas ir nukrito. Kai garbaus amžiaus obeliškis atsikėlė, vagišių jau nebebuvo.
Nustatyta, kad į senolio pinigus pasikėsino pusamžis vietos gyventojas ir septyniolikmetis,
atklydęs į Rokiškio rajoną iš Marijampolės. Apklausus nukentėjusįjį ir įtariamuosius,
surinkus kitus įrodymus, nusikalstama veika iš vagystės buvo perkvalifikuota į plėšimą.
Nepilnametis įtariamasis jau turi nusikalstamos patirties – 2012 metais buvo teistas už kelis
plėšimus ir nelaisvėje praleido beveik dvejus metus. Jis nei dirba, nei mokosi. Policijos
pareigūnams pavyko surasti tik dalį pagrobtų pinigų.
Nuo smurtautojų Lietuvoje ir toliau kenčia vaikai. Šilutės rajone du nepilnamečiai buvo
sumušti, Naujojoje Akmenėje paaugliai nepilnametį padegė.
Kaip informuoja Policijos departamentas, pirmadienį apie 16.35 val. į Šiaulių ligoninę
kreipėsi ir dėl galvos sumušimo bei smegenų sukrėtimo paguldyti Š.D. (gim. 1995 m.) ir K.Z.
(gim. 1994 m.). Nepilnamečiai paaiškino, kad prieš kelias dienas Šilutės r., Vilkėno 1-ame
kaime, sanatorinėje mokykloje, juos sumušė bendraamžiai. Tą pačią dieną apie 19 val.
Akmenės r., N.Akmenėje, stadione, trys jaunuoliai degiu skysčiu apipylė A.G. (gim. 1996
m.) koją ir padegė. Nukentėjusysis dėl kojos 1-3 laipsnio apdegimo paguldytas į Šiaulių
ligoninę.
Tėvai sunerimę – uostamiestyje siautėjantys paaugliai kelia rimtą grėsmę jų vaikams. Ir tėvai,
ir mokyklų vadovai pasakoja, kad nevaldomi „treninguoti“ paaugliai be skrupulų veržiasi į
mokyklų teritorijas, reketuoja vaikus, juos muša.
„Nepabijosiu šio žodžio – tai recidyvistai. Jie kelia pavojų ne tik vaikams, bet ir visiems
klaipėdiečiams. Manau, kad šiuo atveju įstatymai turėtų veikti kitaip“, – sako Sendvario
progimnazijos direktorė Lina Logvinovienė. „Sveiki, reikalinga pagalba. Klaipėdoje, prie
Sendvario progimnazijos, siautėja būrys 14-16 metų amžiaus paauglių. Situacija yra tragiška.
Vaikus užpuola, muša pačiame mokyklos kieme. Vaikai yra smaugiami, spardomi. Iš jų
atiminėjami pinigai. Mano pačios vaikas buvo sumuštas po mokyklos direktorės langais.
Rugsėjo 26-ąją tie patys paaugliai užpuolė mokyklos moksleivius net du kartus. Veržėsi į
mokyklą. Mokykla apginti vaikus yra nepajėgi. Policija irgi nieko negali padaryti, nes vaikai
yra nepilnamečiai. Policija jų net neišvaiko iš mokyklos teritorijos. Jaunuolių grupė paprastai
renkasi per ilgąją pietų pertrauką, apie 12 valandą ir po pamokų. Labai prašome visų tėvų,
kurių vaikai lanko minėtą mokyklą, pagalbos. Galbūt jau ir jūsų vaikai nukentėjo?
Susivienykime ir apginkime savo vaikus!“ – socialinėje erdvėje į klaipėdiečius kreipėsi viena
mama.
Ji sakė visą informaciją perdavusi ne tik policijai, bet ir kitoms institucijoms. „Įtampa buvo
nemaža. Policijos pareigūnai dabar netgi patruliuoja prie mūsų mokyklos“, – pasakojo
L.Logvinovienė. Septintus metus Sendvario progimnazijai vadovaujanti moteris sakė, kad su
tokia rimta situacija susiduria pirmą kartą. „Tėvai irgi buriasi, bet supranta, kad mūsų šalyje
esantys įstatymai neleidžia visko išspręsti greitai. Nepilnamečai yra saugomi įstatymų, jų
niekas negali liesti, tad reikia nemažai laiko ir pastangų, kad viskas būtų padaryta civilizuotai.
Bet, mano manymu, tokiais atvejais turėtų būti daromos išimtys, kad gatvėse saugiai galėtų
vaikščioti ne tik mūsų vaikai, bet ir seni tėvai. Tai yra mūsų, visų klaipėdiečių, problema ir ją
reikia labai rimtai spręsti. Kalbame apie paauglius, kuriems, panašu, nėra jokių ribų. Aš juos
vadinu recidyvistais“, – kalbėjo L. Logvinovienė. Klaipėdos apskrities VPK Komunikacijos
poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė pasakojo, kad pareigūnai yra gavę penkis pranešimus
apie tai, jog prie minėtos mokyklos atvykę paaugliai grasina vaikams ir reikalauja pinigų.
„Policijos pareigūnai buvo nuvykę į įvykio vietą. Nepilnamečiai, galimai grasinę
moksleiviams, šiuo metu yra nustatyti, jie bus apklausti, tuomet bus nuspręsta, kokių sankcijų
bus imtasi. Vienas iš galimai vaikus užpuolusių paauglių pareigūnams yra žinomas. Minėta
mokykla įtraukta į pareigūnų patruliavimo maršrutą, jie vis užsuks į mokyklos teritoriją.
Šiandien mokykloje lankėsi ir su administracija bendravo bei situaciją aptarė ir Klaipėdos
apskrities VPK viršininko pavaduotojas Raimondas Vaitkevičius. Mokykloje taip pat lankysis
ir su vaikais bendraus bendruomenės pareigūnės“, – situaciją komentavo A.Grauslienė.
Pranešama, jog antradienį apie 16 val. 50 min. Kretingos rajone, Salantuose, prie susibūrusių
jaunuolių grupės privažiavo patruliuojantys policijos pareigūnai. Vienas vaikinas pasitraukė
iš grupės ir metė petardą pareigūnų link. Keturiolikametis buvo perduotas mamos globai.
Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Incidentas užfiksuotas apie 13 val., praneša Policijos departamentas. Neblaivus (1,57 prom.
alkoholio) nepilnametis (g. 2003 m.) peiliu sužalojo neblaivų (0,68 prom. alkoholio)
nepilnametį (g. 2003 m.) Nukentėjusysis paguldytas į ligoninę. Įtariamasis uždarytas į
areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d.
Sekmadienio rytą Panevėžyje Staniūnų gatvėje, prie namo rastas mirtinai sumuštas vyras.
Pirmadienio rytą policija pranešė sulaikiusi nužudymu įtariamą paauglį.
15min jau rašė, kad praeivis sumuštą žmogų pastebėjo maždaug 7 val. 30 min. Įvykio vietoje
mėtėsi batas, už kelių šimtų metrų rasta striukė, buvo matyti nemažai kraujo.
Atvykę medikai konstatavo 1973 m. gimusio vyro mirtį. Pirmadienį policija pranešė, kad
sulaikytas 2002 m. gimęs nepilnametis. Būtent jam pareikšti įtarimai vyro nužudymu.
Vaikinas uždarytas į areštinę, sprendžiama dėl kardomųjų priemonių skyrimo.
Teismo salėje trečiadienį nuosprendžio išklausė tik vienas nepilnametis, kiti du teismo
verdiktą sužinos Kauno tardymo izoliatoriuje, kur šiuo metu laikomi. Griežčiausia bausmė
laukia plėšimais ir vagystėmis kaltinamo Lino (vardas pakeistas). Šis pataisos namuose turės
praleisti trejus metus ir penkis mėnesius. Vaikinas nuteistas nebe pirmą kartą, tad teismo
malonės nesulaukė ir liks už grotų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad paauglys
jau buvo teistas už nusikalstamas veikas, prekybos centre degino drabužius. Šįkart Linas
nubaustas dėl šešių nusikalstamų veikų – plėšimo panaudojant peilį ir vagysčių. Gruodį
vaikinas buvo paleistas iš izoliatoriaus, tačiau ilgai laisvėje nepabuvo, po poros savaičių ir vėl
atsidūrė izoliatoriuje, mat darė nusikalstamų veikų. Jo bendrui, kelias vagystes ir plėšimą
vykdžiusiam Titui (vardas pakeistas), kuris šiurpino ir vienos Klaipėdos mokyklos mokinius
juos reketuodamas ir gąsdindamas, teismas skyrė dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės
atėmimo bausmę, ją atidedant trejiems metams. Vaikinas įpareigotas mokytis, nuo 22 val. iki
6 val. ryto būti namuose, dalyvauti socialinio ugdymo ir reabilitacijos programoje.
Tito atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla dėl penkių apysunkių nusikaltimų
nuosavybei padarymo. Teismo manymu, paauglys turi polinkį nusikalsti, tačiau atsižvelgė į
tai, kad teisiamas pirmą kartą, yra jauno amžiaus. Anot teisėjo, suėmimas keletui mėnesių
paauglį turėtų priversti pajusti neigiamas pasekmes, pakeisti savo gyvenimiškas nuostatas,
padaryti išvadas ir nebedaryti nusikalstamų veikų. Viename nusikalstamame epizode,
plėšime, dalyvavęs trečiasis paauglys sulaukė metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo
bausmės, kuri atidėta dvejiems metams. Jaunuolis įpareigotas būti namuose nuo 22 iki 6 val.,
lankyti ugdymo įstaigą, dalyvauti socialinio ugdymo ir reabilitacijos programoje. Vaikino
tėvai jį prašė atleisti nuo bausmės pagal laidavimą. Teismas nurodė, kad padarius sunkų
nusikaltimą, plėšimą, laidavimas nėra numatytas. Be to, vaikinas teisiamas dėl panašaus
pobūdžio nusikaltimo kitoje byloje.
“Teismas tikisi, kad sprendimas padės susivokti ir grįžti į doros kelią“, – sakė teisėjas.
Paklaustas, kodėl nusikalsta, vaikinas daug negalvojęs atšovė, jog vogti jam patinka.
Nepilnamečiui bandyta padėti socializacijos centre, kur jis praleido metus, tačiau grįžęs į
uostamiestį, lyg ir norėjęs pasikeisti, paauglys vėl pasuko tuo pačiu keliu. Rudenį už vagystes
ir turto suniokojimą visuomenei pavojingu būdu, mat buvo padegęs drabužius prekybos
centre, uostamiesčio teismas Linui paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ją
atidedant metams. Nusikaltimų puokštė gausi – vaikinas vienas ar su bendrininkais nuolat
puldinėjo ir apiplėšinėjo kitus paauglius, vogė.
Kartu su kitais bendrais jis buvo kaltinamas apgadinęs 40 uostamiesčio automobilių, šie buvo
apibraižyti. Dėl per menkos žalos ir per jauno amžiaus Linas už nusikaltimus atsakyti
negalėjo. Klaipėdos apylinkės teismas šįkart nagrinėjo bylą, kurioje Linas teistas kartu su dar
dviem bendrininkais. Linas kaltintas dėl šešių epizodų, Titas jų padarė mažiau, o Aidas
dalyvavo viename epizode. Teisme nagrinėti paauglių įvykdyti plėšimai. Vieną jų vaikinai
padarė visi kartu, užpuolę merginą, iš kurios atėmė piniginę, jai grasino peilio geležte. Kitus
nusikaltimus vaikinai vykdė dviese – užpuldinėjo paauglius, siekdami atimti telefonus ar
pinigus. Vaisių ir daržovių prekyvietėje abu jaunuoliai nuo prekystalio pavogė pinigus, 669
eurus. Pakalbinę pardavėją ir paprašę pasverti kilogramą bulvių, vienas stebėjo moterį, kitas –
pinigus, ant kurių buvo uždėta skaičiavimo mašinėlė. Vos moteriai nusisukus Linas čiupo
dėžutę su pinigais ir ėmė bėgti.
“Pakalbinę pardavėją ir paprašę pasverti kilogramą bulvių, vienas stebėjo moterį, kitas –
pinigus”.
Prokurorė Rita Ušinskienė anksčiau yra sakiusi, jog jos praktikoje tai pirmas atvejis, kai tokio
amžiaus paaugliai padaro tiek daug nusikalstamų veikų.
Klaipėdos miesto policijos pareigūnai sulaukė gyventojų pranešimų apie greta vienos iš
uostamiesčio mokyklų besisukiojančius paauglius, kurie anot pranešimų grasino kitiems
nepilnamečiams, kėsinosi atimti pinigus ar sumušti moksleivius.
Rusijos Uljanovsko srityje paauglys išžudė savo šeimą ir nusižudė, sekmadienį pranešė
informuotas Rusijos naujienų agentūros „Interfax“ šaltinis.
“Patrikejevo kaime privačiame name buvo aptikti penkių žuvusiųjų kūnai – trijų suaugusiųjų
ir dviejų vaikų. Dar vienas kūnas buvo rastas už namo ribų: tai paauglys, kuris, kaip spėjama,
ir įvykdė užpuolimą, o po to nusižudė. Visi yra vienos šeimos nariai“, – nurodė šaltinis. Jo
duomenimis, visų žuvusiųjų kūnuose rasta durtinių-pjautinių žaizdų. Kitas šaltinis agentūrai
pranešė, jog abu nužudyti vaikai yra 2015 metų gimimo. „Kūnai buvo rasti šeštadienio dieną,
tikslus nužudymo laikas ir motyvas nustatomi“, – pridūrė jis. Paauglys paliko atsisveikinimo
laišką. „Tikrinama versija, jog paauglys turėjo psichikos sutrikimų, nors jis puikiai mokėsi ir
dalyvavo daugelyje olimpiadų“, – pareiškė Uljanovsko srities prokuratūros atstovas,
patvirtinęs šaltinių pranešimus, jog buvo rasti šeši kūnai. „Paauglys nužudė motiną, tėvą,
brolį, seserį ir močiutę“, – pridūrė pareigūnas.
“Paprastai nebūna vienos priežasties, kodėl vaikai daro nusikaltimus, tai dažniausiai yra kelių
priežasčių pasekmė. Norisi išskirti tokias jų galimo elgesio priežastis kaip užimtumo stoka,
maištavimas, nepakankamas tėvų dėmesio ir laiko jiems skyrimas. Pastebėta, kad nuolatiniai
barniai, konfliktai šeimoje, įstatyminių vaikų atstovų nesugebėjimas sukurti geros atmosferos
namuose taip pat turi įtakos nepilnamečiams“, – priežastis vardijo Valstybės vaiko teisių
apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja
Klaipėdos mieste Inga Česė. Kaip teigia I.Česė, dažniausiai nusikaltimus darantys vaikai turi
emocinių, elgesio ar psichinių sutrikimų. Yra ir tokių vaikų, kurie darydami nusikalstamas
veikas jaučiasi nebaudžiami, žino, kad jie nuo atsakomybės bus atleisti dėl jų amžiaus. Be to,
neretai nusikaltimai vykdomi impulsyviai, iš anksto nepagalvojus apie pasekmes, galbūt net
nesuvokiant veiksmų pavojingumo, baudžiamumo. Vaikai, kurie augdami patiria socialinius
sunkumus, neretai jaučiasi beverčiai, mano nieko negalintys padaryti gerai. Menka savivertė,
nesugebėjimas įsilieti į bendraamžių grupę, populiarumo tarp bendraamžių bei nuolatinės
artimos draugystės stoka – pagrindiniai socialinių sunkumų kriterijai. Norėdami visiems
įrodyti, kad yra priešingai, vaikai lengviau įsitraukia į kompanijas, kurių narių vertybės ir
normos dažnai peržengia moralės bei įstatymų ribas, ir tuo pačiu dažniau patenka į
teisėsaugos akiratį.
“Paauglystėje yra būdingas tam tikras nuo normos nukrypstantis elgesys. Tačiau viskam turi
būti ribos. Tėvai turėtų tinkamai rūpintis savo vaikais, domėtis jų veikla, draugais, kuo
daugiau kalbėtis. Pastebėjus nusižengimus nebausti, nes baudimas neduoda jokių rezultatų.
Nepilnamečiai tik pasijaučia nesuprasti, kodėl kažkas gali reguliuoti jiems, kaip elgtis, jeigu
jie elgiasi taip, kaip patinka. Tokiais atvejais, kai nerandama bendros kalbos, tėvams
patariama geriau iškart kreiptis į specialistus – psichologus, vaiko teisių gynėjus“, – sakė
I.Česė. Naujausiais Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis,
pastaruoju metu išaugo nepilnamečių įvykdytų nusikaltimų skaičius. Vyrauja smurtas
artimoje aplinkoje, vagystės. Atvejai, kai nepilnamečiams yra taikoma griežčiausia kardomoji
priemonė – suėmimas, – nėra dažnas reiškinys. Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo
policijos komisariato, uostamiestyje per metus suimami vidutiniškai 2–3 nepilnamečiai. Kai
nepilnamečiai nėra sulaukę baudžiamosios atsakomybės amžiaus, t.y. 16 metų (atskirais
atvejais – 14 metų), arba administracinės atsakomybės amžiaus (16 metų), skiriama minimali
priežiūra. Tai yra tam tikrų minimalių priemonių sistema, kurią per Vaiko gerovės komisijas
taiko savivaldybės. Tačiau kai kuriose savivaldybėse iškyla problema, kad nepilnamečiams
nėra galimybių keisti savo elgesio ir socializuotis. Trūksta tinkamų priemonių ir įrankių,
pavyzdžiui, kursų, konsultacijų specialistų, užimtumo centrų ir pan. Pagal baudžiamojo
proceso kodeksą nepilnamečiui iš karto suėmimas negali būti paskirtas ilgesnis kaip du
mėnesiai. Suėmimo terminą pratęsti (bet ne ilgiau kaip iki šešių mėnesių, o nepilnamečiams –
ne ilgiau kaip iki keturių mėnesių) gali tas pats arba kitas tos pačios apylinkės teisėjas, o kai
teismas sudarytas iš teismo rūmų – tų pačių teismo rūmų ar kitos apylinkės teismo arba
teismo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas. Suėmimo skyrimo taisyklės, skirtos
nepilnamečiams, taip pat taikomos asmeniui, kuris teisėjo sprendimo priėmimo metu yra
sulaukęs pilnametystės. Primename, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo
tarnyba atlieka prevencinį darbą, teikia pagalbą šeimai, informuoja apie galimus problemų
sprendimo būdus, todėl šeimos nariai raginami neslėpti esančių problemų šeimoje ir
nedelsiant kreiptis į specialistus.
Pernai mieste užregistruoti 5453 nusikalstamai, tai yra vos pora procentų mažiau nei 2007-
aisiais. Iš jų ištirta 44 proc. nusikaltimų, tai yra 2411. Praėjusiais metais mieste perpus
sumažėjo automobilių vagysčių, pagerėjo ir šių nusikaltimų atskleidimo rodikliai. Tarp 2008-
aisiais uostamiestyje sumažėjusių nusikalstamų veikų minimi turto prievartavimo,
sukčiavimo, piktnaudžiavimo atvejai. Tačiau mieste dešimtadaliu padaugėjo nusikaltimų,
įvykdomų viešose vietose, gatvėse. „Turime vilties, kad tokių nusikaltimų skaičių sumažins
įrengtos vaizdo kameros“, – vylėsi Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis
prokuroras Giedrius Danėlius. Visoje šalyje, taip pat ir Klaipėdoje, pernai išaugo nusikaltimų
nuosavybei skaičius: užregistruotos 2376 vagystės, t.y. 3,6 proc. daugiau nei 2007-aisiais,
išaugo finansinių nusikaltimų (uostamiestyje – 4,7 proc. Daugiau, nei užpernai). Anot
G.Danėliaus, didžiausią nerimą kelia didėjantis nepilnamečių nusikalstamumas.„Pernai
nuteista trečdaliu daugiau nepilnamečių. 2,5 karto daugiau jų nuteisti realia laisvės atėmimo
bausme. Tai reiškia, kad jaunuoliai prieš tai jau buvo teisti ir spėjo per trumpą
nepilnametystės laiką, nuo 14 iki 18 metų, vėl nusikalsti“, – sakė vyriausiasis prokuroras.
Anot jo, didžiausia dalis nepilnamečių padaryti nusikaltimai – plėšimai ir vagystės.
Populiariausia jaunųjų nusikaltėlių „veikla“ – mobiliųjų atiminėjimas iš mažamečių.
Pastarųjų metų nusikaltimų statistika rodo, kad nusikaltimų, kuriuos atlieka paaugliai, vis
mažėja. Bet tuo pačiu metu viešojoje erdvėje vis garsiau skamba pasakojimai apie tariamą
paauglių žiaurumą ir jų padaromus nusikaltimus. Komentatoriai nuolat stebisi ir gąsdinasi
naujų laikų žiaurumu.
Praėjusių metų spalio mėnesį Šiauliuose nufilmuota, kaip paauglės merginos be gailesčio
talžo ir žemina savo pažįstamą. Šį susidorojimą merginos filmavo pačios. Balandžio mėnesį
tykų Panevėžio miesto Rožyno mikrorajoną sukrėtė žiaurus nusikaltimas. Trys jauni vaikinai
mirtinai sumušė pažįstamą jaunuolį. Savo nusikaltimą jie aiškino įžeistomis ambicijomis ir
kelių dešimčių eurų skola.
2016 metų rugsėjį Švenčionyse du septyniolikmečiai mirtinai sumušė pažįstamą 36-erių vyrą
jo bute, o vėliau paliko jį mirti. Tai padarė spręsdami tokius pat ambicijų konfliktus. Tai tik
keli atvejai, kurie garsiau nuskambėjo žiniasklaidoje ir privertė komentatorius garsiai kalbėti
apie paauglių žiaurumą ir skirtumus nuo jų jaunystės laikų. Ar iš tiesų dabartinė paauglių
karta pasižymi mažesne empatija, labiau linkusi į nusikalstamą veiklą, uždaresnė, bet tuo pat
metu ambicingesnė?
Nepilnamečiai taip pat padaro viešosios tvarkos pažeidimų. Bet tuo pat metu, lyginant su
2008 m., pastebimai sumažėjo sunkių smurtinių nusikaltimų (nužudymų, išžaginimų ir
seksualinių prievartavimų). Dažniausiai nusikalsta 14–17 metų nepilnamečiai. Per dešimtmetį
nepilnamečių, įtariamų (kaltinamų) padariusių nusikalstamas veikas, sumažėjo apie 50 proc.
„Pabrėžtina, kad kylančio nepilnamečio nusikalstamumo lygio tendencijos nėra.
Nepilnamečių nusikalstamas elgesys būdingas visiems laikams ir laikotarpiams. Tai paplitęs
socialinis reiškinys, pirmiausia, sietinas su intensyviu biologiniu ir socialiniu brendimu.
Įvairaus pobūdžio nusikalstamo elgesio pasireiškimai yra neretas reiškinys ir būdingi
nepilnamečiams, ypač paaugliams. Tapdami suaugusiaisiais, socialinio statuso kaitos proceso
metu, jaunuoliai išgyvena intensyvios socializacijos procesą. Dėl to įsitraukimas į rizikingą
nusikalstamą veiklą yra dažniau normalus nei išskirtinis, nulemtas su raida susijusių požymių
ir brendimo laikotarpio. Daugeliu atvejų toks elgesys yra laikinas ir epizodinis“, – rašoma
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atsiųstame komentare. 15min
kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto docentas daktaras
Visvaldas Legkauskas atkreipė dėmesį, kad statistika nerodo jokios ypatingos nusikaltimų ar
žiaurumo bangos, bet pripažįsta, kad, visgi, galima kalbėti apie Pamestąją kartą ir jos
problemas. Tuos paauglius, kurie augo pastarojo dešimtmečio Lietuvos socialinėse ir
ekonominėse realijose, susidūrė su tėvų, giminaičių emigracija, besiplečiančia socialinių
tinklų įtaka ir augančiomis ambicijomis. Paauglystė kaip prabangos požymis „Paauglystė –
šiuolaikinis išradimas. 99,99 procentus žmonijos istorijos juk nebuvo tokio dalyko kaip
paauglystė“, – pabrėžė psichologas. „Tai yra prabangios visuomenės išradimas. Kai
visuomenė tampa tokia prabangi, kad gali leisti daliai žmonių papildomą dešimtmetį kaupti
kvalifikacijas ir kompetencijas, tikėdamiesi, kad jie vėliau taps produktyvesni visuomenės
nariai“, – kalbėjo V.Legkauskas, pabrėždamas, kad ekonominė gerovė suteikia galimybę
palikti jauniems žmonėms ilgesnį paieškų laikotarpį.
Psichologas priminė, kad paauglystė nėra biologinis laikotarpis, tad jos laikotarpis žmogui
gali tęstis neapibrėžtą laikotarpį. Šiais laikais galima kalbėti net apie trisdešimtmečius, kurie
dar yra paauglystės periode. „Žmogus yra vaikas, sulaukia reprodukcinio laikotarpio ir tampa
suaugusiu. O paauglystė žmonijos istorijoje atsiranda tik kažkur XIX amžiuje“, – pažymėjo
jis. Paauglystėje bandoma išsikovoti savo vietą visuomenėje, įrodyti aplinkiniams, kad jau esi
suaugęs asmuo, nors patirtis ir mąstymo įgūdžiai dar nėra kaip visiškai subrendusio. Būtent
šios aplinkybės lemia, kad paaugliams kyla tam tikrų rizikų. Nusikalstamumo riziką gali
didinti ir ne tik paauglystėje ištinkantis desperatiškas noras įrodyti, kad esi kažko vertas.
V.Legkauskas pažymi, kad ne vieną emigracijos bangą patyrusioje Lietuvoje veikia ir
savotiškas Pamestosios kartos sindromas. „Negalima griežtai sakyti, kad polinkis nusikalsti
auga vien dėl pamestumo, bet, žinoma, augimas be tėvų yra papildomas rizikos veiksnys.
Kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo ta tikimybė, kad žmogus atliks nusikalstamą veiką didėja“,
– sakė psichologas.
„Augimas be tėvų, socialinė atskirtis – šie rizikos veiksniai tampriai susiję. Jei žiūrėsime
pavyzdžius, tai tie žmonės, kuriuos stipriau slegia socialinė atskirtis, jie labiau linkę
emigruoti, palikdami vaikus už nugaros“, – teigė jis, pabrėždamas, kad ne dėl sudėtingų
finansinių sąlygų emigruojantys tėvai dažniau pasiima vaikus su savimi ar bent jau pasiima
juos po kurio laiko. Tėvų emigracijos banga sukūrė Pamestąją kartą Pamestoji karta gimė iš
pastarąjį dešimtmetį Lietuvą ištikusios emigracijos bangos. 2006-2008 metais ši banga šiek
tiek nuslūgo, kai ekonomika atsigavo ir dalis lietuvių atsisakė minties vykti į geresnes sąlygas
turinčias Europos Sąjungos valstybes, tačiau atėjusi krizė ir vėl viską pakeitė.
“Tie vaikai, kurie buvo pamesti, kai buvo vaikai, užaugo ir tapo paaugliais. Jie jie visą tą
laiką ar dalį jo gyveno su nepakankama tėvų priežiūra ar išvis be tėvų, su dėdėm, tetom,
močiutėmis, seneliais, tai jiems tikrai sunkiau gyventi”.
“Tie vaikai, kurie buvo pamesti, kai buvo vaikai, užaugo ir tapo paaugliais. Jie jie visą tą
laiką ar dalį jo gyveno su nepakankama tėvų priežiūra ar išvis be tėvų, su dėdėm, tetom,
močiutėmis, seneliais, tai jiems tikrai sunkiau gyventi“, – pastebėjo V.Legkauskas.
Psichologas pripažino, kad šiuolaikiniai paaugliai susiduria su tam tikrais specifiniais
iššūkiais, bet problematiškumo vaizdinį sukuria ir tai, kad mes žymiai daugiau kalbame apie
jų būsenas, apie problemas. „Daugiau kreipiame dėmesio į savo vaikus ir daugelį neigiamų
išgyvenimų aiškiname kaip sukeltus aplinkos. Vargingesnėse, mažiau laiko ir išteklių
turinčiose visuomenėse, kokia buvo mūsų sovietinė visuomenė, skelbiama, kad problema yra
paties žmogaus ir tie sprendimai iš tėvų pusės būna pakankamai smurtiniai, o jei šie neatneša
pageidaujamo užslopinimo, tada įsikiša valstybė ir panaudoja savo mechanizmą – mokyklas,
internatus, globos namus ir panašiai“, – skirtumus tarp dabartinės situacijos ir sovietmečio
nubrėžė V.Legkauskas. „Tą mechanizmą pakeitė individualesnis požiūris, gilesnių priežasčių
ieškojimas, klausimai, kas negerai su aplinka“, – priduria jis. Komentuodamas internete
dažnai sklandančias replikas, kad „šiais laikais vaikai žino savo teises, bet nežino savo
pareigų“, psichologas teigė, kad tai yra laisvės ir atsakomybės santykio problema, kuri
būdinga visai visuomenei. „Susiduriame su tuo iššūkiu, kad žmonės turi vis daugiau laisvės,
bet kaip visuomenė mes ne iki galo pasiūlome priemones, kaip žmonės galėtų atrasti
pusiausvyrą tarp laisvės ir atsakomybės. Tam tikra prasme, mes vis dar 27 metus bandome
laisvės ribas“, – sakė V.Legkauskas.
“Kuo daugiau išteklių turi visuomenė, kuo ji turtingesnė, tuo leistino elgesio ribos yra
platesnės. Saugumo zonos vis platesnės, ribos vis plečiasi ir žmonės žino, kad jei išeisi už tos
ribos, tai nieko tokio baisaus neatsitiks. Todėl ir paaugliai, natūraliai ieškodami ribų, savo
vietos, vis sunkiau supranta, kas leistina, o kas ne. Dėl to paauglių nelabai gali kaltinti, jei
visuomenė pati tų vektorių negali suteikti ir pati kelia klausimus dėl jų“, – kalbėjo
psichologas. „Jei pradėjai tas ribas tikrinti būdamas dešimties, tai vargu ar sustosi būdamas
aštuoniolikos. Juk jau aštuonis metus praleidai bandydamas tas ribas. Tad ir tas bandymų
procesas slenkasi vis tolyn laike. Jei anksčiau visuomenė sakydavo: na va, pabandei kažką, o
dabar baigi, tai dabar to nėra. Visuomenė turi galimybę finansuoti tą ribų bandymo procesą ir
paaugliai tai daro toliau. Trumpai tariant, paauglystė trunka tol, kol visuomenė sutinka tai
finansuoti“, – konstatavo ekspertas. Ne empatijos trūkumas, o netinkamas auklėjimas
Mičigano universitete atliktas 63 valstybių empatijos tyrimas, parodęs, kad lietuviai yra
mažiausiai empatiški žmonės, psichologo manymu, neparodo tikrosios lietuvių būklės. Iš jo
sunku daryti išvadas ir apie paauglių psichologines savybes, polinkį į sociopatiją, nuo normos
nukrypstantį elgesį.
“Jei mes gerą elgesį priimsime kaip savaime suprantamą, apie jį tiesiog nekalbėsime, tai
laikui bėgant pažiūrėję į save iš šalies, paklausę, apie ką mes kalbėdami ir galvodami
leidžiame laiką, tai susidarys įspūdis, kad tų negatyvių dalykų yra labai daug, nors statistika
sakys visai ką kita”.
„Žmogus toks padaras, kad jis natūraliai daugiau reikšmės teikia neigiamai informacijai. Į
neigiamus pavyzdžius teikiame daugiau dėmesio“, – sakė V.Legkauskas, pabrėždamas, kad ir
žiniasklaida dažniau renkasi rašyti apie negatyvias reiškinių puses, neigiamus pavyzdžius.
„Jei mes gerą elgesį priimsime kaip savaime suprantamą, apie jį tiesiog nekalbėsime, tai
laikui bėgant pažiūrėję į save iš šalies, paklausę, apie ką mes kalbėdami ir galvodami
leidžiame laiką, tai susidarys įspūdis, kad tų negatyvių dalykų yra labai daug, nors statistika
sakys visai ką kita“, – pastebėjo jis. Psichologo teigimu, tai yra ne tik žiniasklaidos, viešosios
erdvės, bet ir auklėjimo problema. Daugelis tėvų į savo vaikus atkreipia dėmesį tik tada, kai
šie iškrečia ką nors blogo, nors sėkmingo auklėjimo principas yra kaip tik tinkamo elgesio,
gerų rezultatų paskatinimas ir dėmesio suteikimas po jų. „Tėvai, kurie tai daro, turi ženkliai
sėkmingesnį auklėjimo procesą nei tie, kurie tinkamą elgesį priima kaip savaime suprantamą,
o kreipia dėmesį tik į probleminį elgesį“, – pažymėjo VDU dėstytojas. „Paauglys gana greitai
supranta, kad tai yra vienintelis būdas gauti dėmesio. Reikia tapti problema. Jei taip
susiklosto, kad to dėmesio pradeda trūkti, tai jis tada būtent tuo būdu ir bando jo gauti. Tai
veikia ir šeimose, ir visuomenėje – į ką mes pasirenkame telkti dėmesį, tai formuoja ir mūsų
suvokiamą realybę“, – dėstė V.Legkauskas. Socialinių tinklų įtaka Nusikalstamumo augimą
galima netiesiogiai sieti ir su socialinių tinklų įtaka. Bet koks dėmesys, bet koks veiksmas,
generuojantis savojo rato pripažinimą, suprantamas kaip teigiamas. „Vyresniosios kartos
suvokimas, kad va anais laikais tai tokių dalykų nebuvo, susijęs su tuo, kad sovietiniais
metais visa tai buvo slepiama, apie tai nebuvo kalbama. Kiekvienais laikais buvo visiškai tas
pats, tik galime diskutuoti dėl mastų. Dabar situaciją kažkiek pakeitė tik greitos sklaidos
galimybė, sukūrusi erdvę elektroninėms patyčioms“, – kalbėjo psichologas. „Socialiniai
tinklai vis plačiau kritikuojami. Yra dopamino, grįžtamojo ryšio ciklai, kuriuos sukuria
informacijos kėlimas, like'ų gavimas, džiaugsmas dėl sulaukto pritarimo formuoja
priklausomybę. Tai nėra itin stipri priklausomybė, kokią sukelia koks kokainas, bet daliai
žmonių tai sukelia priklausomybę ir kai matoma, kad nebegauni to paties dėmesio,
populiarumo, ta tampa sunkiu išgyvenimu“, – pasakojo jis.
„Yra žmonių, kurie labai kryptingai kontroliuoja savo laiką socialiniuose tinkluose, supranta,
kodėl ir kiek jie ten laiko praleidžia, bet yra žmonių, kurie nekelia tokių klausimų ir jie paskui
pastebi, kad praleido daug laiko ir skyrė jį ne tokiems reikšmingiems dalykams“, – apie
socialinių tinklų įtaką kalbėjo V.Legkauskas. Jo teigimu, paauglių tarpe tokia tendencija
stipresnė. Socialiniai tinklai užpildo kasdienybės nuobodulį, sukuria iliuziją, kad kažką veiki.
„Socialiniai tinklai duoda tą jausmą, kad yra ką veikti. Bet kadangi paauglio gyvenime to
užimtumo ne tiek daug, kiek suaugusiojo, nes nėra tokių stiprių atsakomybių kaip darbas ar
šeima, kurios struktūruoja suaugusio žmogaus laiką, tai socialiniai tinklai tą laisvą laiką ir
pasiima“, – teigė psichologas. Kuo daugiau žmogus praleidžia laiko socialiniuose tinkluose,
tuo labiau bendravimas būtent tokioje platformoje veikia jo tikrovės suvokimą. Juose
paaugliai formuoja supratimą, kas yra normalu, kas nenormalu, kaip jie turėtų elgtis, kad būtų
sėkmingi. Lyderystės kultas verčia jaustis nevykėliu Dalis paauglių būtent socialiniuose
tinkluose susižavi kalėjimo kultūros detalėmis, mėgdžioja sėkmingo gyvenimo vaizdinius,
fotografuodamiesi prie prabangių automobilių ar kitaip demonstruodami sėkmę ir greitą jos
pasiekimą. „Įsivyravo nelabai racionalus skirstymas, kad yra lyderiai ir visi kiti. Lyderiai yra
tie, kurie turi viską, ko nori, o visi kiti – patys kalti, kad neturi. Taip niekada istoriškai
nebuvo. Anksčiau prasmės kūrimo sistemos, ar jos buvo religinės, ar ideologinės, jos vis tiek
suteikdavo prasmę būti vidutiniu visuomenės žmogumi. Didžiuliais istorijos laikmečiais tai
buvo pageidautinas dalykas, žmonės tuo didžiuodavosi. Tarkime, kad esi vidutinis
amerikietis – average hard working American“, – pasakojo VDU dėstytojas.
“Dabar uždėtas pakankamai griežtas brūkšnys – tapsi lyderiu arba būsi niekuo”.
„Dabar uždėtas pakankamai griežtas brūkšnys – tapsi lyderiu arba būsi niekuo. Aišku, kad
realybėje niekas nepasikeitė, kaip buvo vidutiniai žmonės, silpnesni ar stipresni, taip ir liko.
Bet pasikeitė tai, kad silpni atsisakė bet kokių vilčių ir gyvenimas juos stumia į desperatišką
elgesį, o vidutiniai žmonės neracionaliai bando tapti lyderiais, kuriais jie negali tapti iš
principo, ir patiria žymiai daugiau nusivylimo nei turėtų patirti“, – apie naująją socialinę
tikrovę kalbėjo psichologas. „Negali visi būti lyderiais, bet šita aplinka, kuri sako, kad reikia
tokiu būti, priverčia žmogų jaustis blogai, priverčia labai daug žmonių nusivilti, kad jie
tokiais nėra ir nebus. Mes pasakojame apie žmones, kurie iš mažiau palankių aplinkybių
pakilo ir tapo lyderiais, bet tokių yra labai maži skaičiai. Visada buvo labai maži skaičiai ir
tokie liko. Visuomenės tapo demokratiškesnės ir perėjimas iš vieno sluoksnio į kitą
lengvesnis, bet tokių žmonių nėra daug ir tai yra tikrovė“, – konstatavo jis.
Išskirtinė savybė – negatyvi aplinka Paklaustas apie išskirtinę riziką būtent Lietuvos
paaugliams, doc. dr. V.Legkauskas įvardijo tyrimų patvirtintą lietuvių polinkį į negatyvumą
“Lietuviui paaugliui savo aplinkoje sunkoka rasti tokią erdvę, kurioje apie gyvenimą būtų
kalbama pozityviai.”
„Lietuviui paaugliui savo aplinkoje sunkoka rasti tokią erdvę, kurioje apie gyvenimą būtų
kalbama pozityviai“, – pastebėjo jis. „Ar jis žiūrės į tėvus, ar į draugus, ar lankysis
socialiniuose tinkluose, ar skaitys, ką rašo žiniasklaida, žiūrės televiziją, jis retai išgirs kažką
džiugaus ir įkvepiančio“, – sakė psichologas. Jo teigimu, šis negatyvumas įsiskverbęs į visus
sluoksnius ir nuo jo sudėtinga atsitraukti. Lietuviai dėl įvairiausių aplinkybių ėmė mėgautis
negatyvia informacija ir būtent jai teikia žymiai daugiau dėmesio. „Prieš keletą metų žiūrėjau
vieną pokalbių laidą, kurioje auditorijoje sėdinti aštuonių ar dešimties metų mergaitė sulaukė
ovacijų, kai pasakė, kad viską darys tam, jog išvyktų iš varganos Lietuvos“, – pasakojo
psichologas. „Tai nėra vaiko žodžiai, bet jis su tokiais žodžiais sulaukė auditorijos ovacijų.
Tai atspindi esamą situaciją, kai vaikai sugeria visą šį negatyvą, surasti pozityvą, kuris
motyvuotų elgtis kitaip sunku“, – pridūrė ekspertas. „Ir užaugo karta žmonių, kuri ne tik
susidūrė su artimųjų emigracija, bet ir girdėjo apie emigraciją kaip siekiamybę“, – konstatavo
jis.
Pastarosiomis dienomis Lietuvą sukrėtė įvykiai Jurbarke: per klasės vakarėlį žiauriai sužalota
paauglė, smurtiniu elgesiu ir pasikėsinimu išžaginti įtariamas nepilnametis profesionalus
sportininkas, keletą dienų prieš tai Jurbarke rastas jaunuolio kūnas, jo nužudymu įtariami
nepilnamečiai. Psichologė Rūta Klišytė, kalbėdama apie paauglių smurtą, gręžiasi ne tik į
šeimą. Pasak jos, užuomazgos slypi mūsų visuomenėje – didžiausia bėda tampa tai, jog
vaikui suaugusieji nebėra autoritetas.
– Turbūt labiausiai visada sukrečia tai, kai tokie žiaurumo protrūkiai pasireiškia tarp
paauglių. Iš kur jaunas žmogus savyje turi tiek agresijos? – Priminsiu, kad ir Raskolnikovas,
žymusis Dostojevskio personažas, kuris užmušė senutę, mūsų matais buvo paauglys. Apie tai
yra visas romanas. Jį reikėtų perskaityti visiems, ten iškeliama žmogžudystės problema, kuri
yra aktuali paaugliams. Jie ima suvokti, kas yra žmogžudystė, tuo domėtis, įsivaizduoti, o kiti
tai, deja, ir įvykdo. Čia yra viena opiausių paauglystės problemų – žmogžudystė, paskui
atsiranda ir savižudybės problema. Apie tai rašė ir britų psichiatras Donaldas Winnicottas,
kurio darbai, kalbėjimas per radiją padarė didelę įtaką britų visuomenei.
Kitas dalykas, kiek dabar yra žaidimų, skirtų vaikams, kuriuose vaizduojamas smurtas,
žmogžudystė ir pan. Realūs tokie įvykiai mus sukrečia. Bet klausimas, kaip mes žiūrime į
tokius įvykius, kaip žiūrime į smulkesnius nei šis įvykis? Ar reaguojame su baime, slepiamės,
ignoruojame, nusisukame esant mažesniam nutikimui? Kiek smurto yra viešojoje erdvėje,
viešajame transporte? Kiek smurto keliuose, kai vairuojama šitaip nesaugiai savo ir kitų
atžvilgiu, pabėgama iš įvykio vietos? Mano manymu, tai irgi yra smurtas. Ir kaip mes į tai
reaguojame? – Kokių priemonių turėtų imtis valstybė, visuomenė, gal kiekvienas mūsų, kad
ta situacija būtų sprendžiama? – Jokios vienkartinės priemonės čia nepadės, jų reikia
sistemingų ir reguliarių. Dabar tokie smurtiniai nusikaltimai nebėra nutylimi, tačiau mūsų
visuomenė yra labai tolerantiška, o smurtui tolerancija yra labai didelė. Gal pasikartosiu, bet
kai paaugliai keikiasi, geria alų ir smurtauja viešajame transporte ar stotelėje, kiek žmonių
juos geba sudrausminti, paskambinti policijai arba susivienyti? Kai susivienija – ir išmeta iš
autobuso. Ko imtis? Gal pirmiausia reikėtų suvokti, iš kur tai kyla. Kiekvienas turėtų
pagalvoti, kiek jis prisideda prie smurto mažinimo arba prie tokių dalykų viešinimo, baimės
mažinimo. Ir tam, manau, reikia vienytis. Manau, kad mūsų visuomenė jaučiasi labai nesaugi,
ir to šaknys – gilios, istorinės. Be to, svarbu, kad yra prarasti autoritetai. Suaugęs žmogus
jaunimui nebėra autoritetas.
Anksčiau visuomenė buvo patriarchalinė, vyravo fizinės jėgos kultas, jėga ir valdžia
priklausė vyriškai giminei. Ir kai po truputį griūva ši autoritarinė sistema, moterys, gaila,
perima vyriškus vaidmenis, panašiai konkuruoja, užuot elgusios kitaip. Autoritetų praradimas
yra skausmingas dalykas – tėvai nebesuvaldo savo vaikų, patys jų bijo, o tai labai dažnas
reiškinys, susiduriu su tuo savo praktikoje. – Kažkada kolega kalbino pareigūną, kuris sakė,
kad tarp nepilnamečių auga nebaudžiamumo pojūtis – jie nieko nebijo, yra nebaudžiami,
jiems niekas negresia. Dabar vaikai, paaugliai išties turi tiek teisių ir, atrodo, neturi jokių
pareigų. Ką manote apie tai – ar išties nepilnamečiai pradeda justi turį galią elgtis, kaip nori,
ir jiems niekas negresia?
– Tai labai sudėtinga problema ir nevienalytė. Ką tik buvau konferencijoje, kurioje buvo
kalbama apie tai, kad, kai prieš vaikus smurtaujama, smurtas gimdo rizikingą elgesį: tai ir
narkotikų vartojimas, ir priklausomybės ligos, ir išnaudojimo formos. Ir ta trauminė patirtis,
jei ji nėra išgydyta, niekur nedingsta. Buvusios aukos kartais gali tapti ir budeliais, ypač jeigu
jų pačių budelis nebuvo nubaustas, jei klesti nebaudžiamumas.
“Apskritai smurtas yra mūsų visuomenės liga, matau daug jo apraiškų. Esame nusivylę
teisėsauga, galbūt policija jau yra daugiau pasitikėjimo, tačiau teismais žmonės nepasitiki.”
Apskritai smurtas yra mūsų visuomenės liga, matau daug jo apraiškų. Esame nusivylę
teisėsauga, galbūt policija jau yra daugiau pasitikėjimo, tačiau teismais žmonės nepasitiki.
Tai irgi rodo, kad mus valdo smurtas, o ne teisingumas. Kitas dalykas – vaikų teisių
problema. Aš ją laikyčiau ideologine, ne psichologine. Nesutiksiu, kad vaiko teisės Lietuvoje
taip, kaip jos yra užtikrinamos dabar, turi kokį nors psichologinį pagrindą, be to, trūksta
deramo jų įgyvendinimo. Padėtis tokia, kad ir tėvai vaikams nebėra autoritetas – anot Vaiko
teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, jie nebemoka auklėti vaikų.
Tėvai iš tikrųjų dėl to pasimetę, nuvertinti, jaučiasi turintys tik pareigas. Jie bando vaikams
įsiteikti, tapti jų draugais, net juos papirkti. Lygiai taip pat, kaip pas mus perka balsus,
papirkinėja rinkėjus politikai, ir jiems dėl to nekeliamos bylos. Ir tėvai bando papirkti vaikus,
kad šie elgtųsi gerai, bet vaikai nebejunta ribų, jei tėvai nesugeba laiku jų nubrėžti. Aš šiuo
atveju kalbu apie ribas, kad negalima skriausti kito žmogaus, jo žaloti, kad reikia išmokti
valdyti savo impulsus. Agresija iš esmės yra būdinga žmogui, todėl kiekvienas turime išmokti
su tuo elgtis – tiek vidine agresija, tiek lytiniais impulsais. Manyčiau, kad čia nėra pirmas to
vaikino proveržis, nors ir nėra daugiau žinoma. Bet smurtas gali vykti ir šeimoje – klausimas,
kaip į tai reaguoja tėvai, ar vaikui leidžiama mušti brolius, seseris ar net pačius tėvus. Nes
toks elgesys gali nutikti nebent psichozės atveju: kai ištinka psichotinis priepuolis, žmogus
gali sudaužyti kitą žmogų ir nieko neprisiminti. Tokie dalykai gali būti rimto sutrikimo ar
ligos pasireiškimas, taip pat ir patologinio apgirtimo atvejis. Bet tam yra teismo medicinos
ekspertizė. – Priežasčių, kodėl taip pasielgta ar apskritai elgiamasi, gali būti įvairių. Tačiau
retai žiūrima į pačią šeimą, galbūt ten ir slypi visi atsakymai? Aišku, Vaiko teisių apsaugos ir
įvaikinimo tarnyba neatvyks ir neišsiveš šio paauglio, kaip nutinka kitose šeimose, iš kurių
paimami vaikai. Bet kur turėtume ieškoti šaknų ir kas turėtų būti už tai atsakingas? – Ką čia
gali vaiko teisės? Vaiko teisių veikla labai reikalinga, bet praktiškai dėmesys kreipiamas į
šeimas, kurios nenusipelno smurtautojo vardo. Dirbu psichologe ir darželyje, vykdėme vieną
projektą, mačiau vaikų, prieš kuriuos, įtariu, yra smurtaujama šeimoje. Tačiau smurtauja ir
pati institucija prieš savo darbuotojus: direktorė rėkia ant auklėtojų, auklėtojos – ant vaikų,
šie – ant tėvų, paskui stebimasi, kad vaikas stumdo kitą vaiką, muša, keikiasi – čia toks
užburtas ratas.
“Direktorė rėkia ant auklėtojų, auklėtojos – ant vaikų, šie – ant tėvų, paskui stebimasi, kad
vaikas stumdo kitą vaiką, muša, keikiasi – čia toks užburtas ratas.”
Aš nesutikčiau, kad čia yra tik šeimos problema. Visuomenės – taip pat, nes viskas yra
persipynę, nes į šeimą įteka ir visuomenės problemos, kurios gerokai už ją didesnės. Tokios,
kaip buvęs karas, pokario metai, kai tiek smurto matė mūsų seneliai, tėvai. Matė, kaip buvo
žudoma, tremiama. KGB priklausiusių asmenų vieša liustracija nėra įvykusi, holokausto
problema viešai imta spręsti tik neseniai. Kaip galime tikėti, kad mums bus viskas gerai, jei tų
didelių, opių visuomenės problemų negalime išspręsti? Klesti nebaudžiamumas – matome,
kaip valdžios viršūnėse esantys asmenys išsisuka. Matau, kad socialinėje medijoje apie šį
įvykį (Jurbarko – aut. past.) irgi daug kalbama, pabrėžiama, kad tėvai – žinomi politikai, o ne
kokie girtuokliai. Mūsų politika irgi yra pavyzdys, kai nešvariais, neteisėtais būdais, kartais
gal pasitelkiant psichologinį smurtą, yra lipama į valdžią, daroma įtaka. Ir visa tai yra susiję.
Todėl žmonės turi tiek baimės. Bet manyčiau, kad ta baimė dažnai yra neadekvati. Nėra ko
bijoti tramdyti vaikų, paauglių autobusuose, tik reikia tai daryti adekvačiai – ne grasinant ar
svaidantis žodžiais, o pabandyti žmogiškai tai tvarkyti.
Manau, kad opi problema yra ir tai, jog mūsų ugdymo sistemoje dominuoja moterys.
Atleiskit, bet tai yra prieš gamtą. Vaikus socializuoti turi ir vyrai, būtent tėvo užduotis yra
vaiko socializacija – supažindinti jį su visuomenės normomis. Bet pas mus tai yra mažiausiai
finansuojamos sferos, čia žemiausi atlyginimai. Su smurtaujančiais paaugliais dirbantys
psichologai, socialiniai darbuotojai – praktiškai vien moterys. Ką jos gali padaryti? Nuolat
sulaukiu klausimų, ką daryti su vaikais, kurie agresyviai elgiasi. Globėjai jų atsisako ir nėra,
kur jų dėti. Nebėra kolonijų, uždaryti socializacijos centrai, nėra nepilnamečių reikalų
inspektorių. Nesakau, kad geros buvo šios represinės struktūros, bet jos veikė, tramdė.
Būkime atviri – dabar gi Vaiko teisių specialistai, atvejo vadybininkai, socialiniai
darbuotojai, psichologai, tarpinstitucinės veiklos koordinatoriai – visos tos tetos – laksto
vienos pas kitas su svetimomis bėdomis ir guodžiasi, nežino, ką daryti. Nes nėra sukurta
sistemos, padedančios tokioms šeimoms ir tiems vaikams.
– Grįžtant prie pastarojo skaudaus įvykio ir kitų buvusių istorijų, ką žmogaus psichikai
padaro alkoholis ar kitos psichoaktyvios medžiagos, kad iššaukiami tokie smurto protrūkiai?
– Alkoholis pakeičia sąmonę, taip atleidžia stabdžius, kad visas žmogiškumas gali išlėkti
lauk. Sunku įsivaizduoti, ką gali padaryti ir jaunas žmogus, apimtas lytinio geismo, dar jei jo
sąmonė yra aptemusi arba pakitusi. Tačiau visa tai yra mumyse. Kiekvienas žmogus turi
agresijos, tik jos lygis skirtingas. Vyrai turi daugiau, tai lemia vyriški hormonai. Moterys jos
irgi turi, gal dažniau kitaip tai reiškia. Daug smurtauja ir paauglės, matome tai ir globos
namuose. Tos vadinamosios kalėjimo kultūros apraiškų yra ir mokyklose. Taip jau yra, kad
mes, žmonės, esame pavojingiausios būtybės žemėje – ir sau, ir kitiems. Ir moterys išgėrusios
gali elgtis kitaip nei įprastai.
Šio atvejo priežastys nežinomos, bet būna taip, kad rizikingu sportu užsiimantys žmonės gali
turėti smegenų pažeidimų, galimos galvos traumos, pakinta jų psichika. Čia dar paminėčiau
tokį reiškinį kaip vartotojiška kultūra, kai žmonės naudoja žmones, tenkindami savo
poreikius. Čia mes nužmogėjame, elgiamės kaip vartotojai: užsinori ir turi žūtbūt gauti. – Na,
bet to vartotojiškumo buvo visada, tikrai ne dabar prasidėjo tokie dalykai. – Taip, anksčiau
išprievartauti moterį buvo normalu. Ir šeimoje, ir visuomenėje tai buvo toleruojama. Manau,
kad dabar visuomenė išgyvena vertybių kaitos laikotarpį. Kalbu ir apie vaikus – jie nebeturi
autoritetų. Negali tėvai būti vaiko draugai – atleiskite, bet aš tuo netikiu. Jei man vaikas yra
draugas, tai kaip aš jį galiu auklėti? Labai gera knyga yra „Musių valdovas“ – apie tai, ką
padaro vaikai, kokią visuomenę jie kuria, kai jiems leidžiama daryti, ką nori. Čia prasiveržia
mūsų žvėriškumas – stipresni engia silpnesnius. O lytinis švietimas pas mus man kelia tik
liūdesį. Programos abejotinos mokslinės vertės.
– Tikrai negrįšime šiuo klausimu į akmens amžių, kad dabar sėdėkite visos ir visi užsidarę
namuose ir pamirškite vakarėlius, bet gal galime kalbėti apie kokius nors būdus, ženklus, kaip
būtų galima atpažinti smurtautoją, prievartautoją, ypač, jei toks žmogus atsiranda tavo rate? –
Nuspėti tikrai sudėtinga, tam reikia intuicijos. Tai įgimtas, bet gali būti ir lavinamas žmogaus
bruožas. Yra tekę girdėti ne vieną istoriją, kaip moterys intuityviai ko nors išvengė, bet joms
ir pačioms sunku paaiškinti, kaip tai nutiko, ką pajautė ir kodėl. Dažniausiai mini, kad iš
rankų, kažkokio keisto judesio, keisto paties žmogaus elgesio, kad per daug sau leidžia ir pan.
Priminsiu tik, kad alkoholis visiškai nuslopina intuiciją. Visiškai apsisaugoti neįmanoma, bet
reikia būti budriam. Žmogus nenukrito iš mėnulio, atsirado kompanijoje, tad galima
pasidomėti ir draugų paklausinėti, koks jis. Būti atsargiai – nekenkia, nes ten, kur alkoholis ir
narkotikai, galima ir prievarta, o prieš moterį – ir lytinė. – Šioje situacijoje daug palaikymo
sulaukia nukentėjusioji ir bent kol kas dar neteko matyti komentarų socialinėje erdvėje, kaip
kad dažnai būna, jog „pati kalta“. Kaip ir praūžęs #MeToo bumas, kiek tais atvejais
girdėjome žmones sakant, kad moterys, merginos – pačios kaltos. Kada nuo to išsivaduosime,
kai mėtomasi tokiomis frazėmis bandant apginti smurtaujantį asmenį?
– Taip, kad nėra tokių špilkų, rodo, jog mes judame į priekį. Kiek teko skaityti, šįkart niekas
neaptarinėjo merginos išvaizdos, jos sijono ilgio ir panašių dalykų. Ją užjaučia, atjaučia ir jos
šeimą. Kalbant apie #MeToo judėjimą, manau, kad jis padarė labai daug: žmonės, gyvenę su
tokia našta, dabar turi progą pasisakyti, būti išgirsti, nebelaikyti, kad tokie dalykai yra
normalu, nebeglaistyti jų. Kita vertus, Lietuvoje labai gajus nepotizmas. Ir tai viena opiausių
mūsų šalies problemų – paslėpti galus, kažkaip išsipirkti, gal koks giminaitis ar pažįstamas
dirba policijoje, teisme ir pan., ir gali padėti užglaistyti, išteisinti. – Socialinėje erdvėje jau
sklando komentarai, kaip ir šį kartą nepilnametis smurtautojas bus „išsuktas“, nes tėvai –
politikai. Visada norima, kad nusikaltimą padaręs žmogus būtų nubaustas. Čia, žinoma, ilga
ir atskira tema, bet jei pavyktų trumpai, kaip manote, kokia bausmė yra tinkama žmogui
susivokti, o ne dar labiau jį į tą liūną nugramzdinti? – Na, kalbėti apie bausmę dar tikrai
anksti. Kalbant apie šį konkretų atvejį, turi būti ištirta nepilnamečio psichikos būsena, gal jis
patyrė afekto būseną, gal jis tikrai nesuvokė, ką daro. Nesu teisininkė, bet, jeigu jis yra
pakaltinamas, kažkokia bausmė bus skirta.
“Vaikas turi būti mokomas nuo mažens, kad jo elgesys turi padarinius, o šiuos padėti pajusti
ir suprasti jam turi tėvai. Bet nematau, kad ir tėvai visada tai suvoktų.”
Vaikas turi būti mokomas nuo mažens, kad jo elgesys turi padarinius, o šiuos padėti pajusti ir
suprasti jam turi tėvai. Bet nematau, kad ir tėvai visada tai suvoktų. Mažam vaikui normalu
broliui mašinėle trenkti per galvą, tačiau tėvų reikalas jį laiku tiesiog sustabdyti, neleisti
sužeisti. Kai vaikas jau moka kalbėti, jam dera tai paaiškinti. Bet kai šaukštai yra popiet,
tėvams nieko nelieka, kaip tik teisinti savo vaiką. Jums juk teko matyti, kaip elgiasi
nusikaltėlių mamos – jos verkia, negali patikėti, kad tai padarė jų vaikas! Tai – realybės
neigimas. Tėvams taip baisu, kad atsisako priimti realybę. – Tokie smurto atvejai uždeda tam
tikrą dėmę abiem pusėms, ir klausimas – kaip tiems žmonėms toliau gyventi? Mergina patyrė
siaubingą traumą, kaip jai reikės su tuo susitvarkyti? O smurtautojas – jis jau pasmerktas
visuomenės. – Pas mus, manau, yra įsivyravęs neteisingas požiūris, kad tik aukai reikalinga
pagalba. Faktas, kad jai reikia visapusiškos, kokybiškos, reguliarios pagalbos ir tiek ilgai,
kiek reikės, kad žmogus atsigautų. Nors, manau, visiškai atsigauti po tokių dalykų yra
neįmanoma. Tačiau reikia padėti ir smurtautojams vyrams, nes jų elgesys žudo ne tik kitus,
bet gali pražudyti ir juos pačius. Tai nenormalus elgesys. Jeigu jie tai daro net ir suvokdami,
kad nukentės, kad gali viską prarasti, jiems yra kažkas negerai, jie – psichiškai sutrikę.
Bet paskambinkite į Vyrų krizių centrą ir pasidomėkite, kaip jie laikosi, kiek pinigų turi ir
apskritai, ar jie vykdo veiklą? Štai ir bus atsakymas, kaip mes padedame smurtautojams:
niekaip! О juk pagalba smurtautojui yra smurto mažinimas visuomenėje. Tai yra ir tinkama
pataisos namų sistema, kur žmonės tikrai pagerėtų, kad iš ten išeitų ne viskuo nusivylę
nusikaltėliai, ten gavę tokias gyvenimo pamokas, kurių niekam nelinkėčiau. Tam, kuris
negeba valdyti savo agresijos, irgi reikia pagalbos. Tokiems vyrams gėda tai pripažinti, jie
jaučiasi žiauriai kalti, todėl ima gerti, autoagresyviai elgtis. Jie dažnai nesuvokia, kodėl taip
pasielgė, užtat kartais iš siaubo, kad yra žvėrys, blogi iki kaulų smegenų ir kad niekada
nepasikeis, tai ir neigia. Tačiau iš tiesų žmonės, gaunantys tinkamą pagalbą, iš lėto, bet
keičiasi.
Dviejų paauglių žiaurumas Jurbarke stebino net pareigūnus: draugo nužudymą jie
kruopščiai planavo
www.15min.lt
2020 balandžio 24d. 13:14
Išaiškintas didelį atgarsį sukėlęs jaunuolio nužudymas Jurbarke ir baudžiamoji byla perduota
nagrinėti Kauno apygardos teismui. Kaltinimai dėl nužudymo veikiant organizuotoje grupėje
pareikšti 14-metei merginai ir 17-mečiam vaikinui.
„Pareigūnus nustebino, kad tokį sunkų nusikaltimą padarę paaugliai, buvo iš anksto gerai
apgalvoję draugo nužudymo planą“, – sako ikiteisminį tyrimą organizavęs ir kontroliavęs
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Tomas Stelionis. Ikiteisminio tyrimo duomenimis,
2019 m. gegužės pradžioje Jurbarke dingo aštuoniolikmetis jaunuolis. Nedelsiant, gegužės 10
d., buvo paskelbta jo paieška ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Policijos pareigūnai ir
prokurorai skyrė didelį dėmesį paieškoms. Po kelių savaičių, gegužės 23 d., jaunuolio kūnas
su durtiniais-pjautiniais sužalojimais buvo rastas Jurbarke, apleistame vaikų darželio pastate.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad dėl asmeninių
nesutarimų labai sunkus nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas ir įvykdytas dviejų
nepilnamečių asmenų.
Kaltinamieji ir nužudytas jaunuolis buvo pažįstami, palaikė draugiškus tarpusavio santykius.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daug liudytojų, gautos specialistų išvados, atlikti kiti
procesiniai veiksmai. Vienam kaltinamųjų skirta kardomoji priemonė – suėmimas, kitam –
rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ikiteisminį tyrimą atliko Marijampolės apskrities
vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, tyrimą organizavo ir kontroliavo Kauno
apygardos prokuratūros prokuroras T.Stelionis. Baudžiamasis įstatymas už nužudymą numato
nuo septynerių iki penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Nepilnamečiams asmenims
gali būti paskirta ne griežtesnė kaip dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.
Apie 19 val. 10 min. automobiliu „VW Passat“ prie vyro privažiavę jaunuoliai grasino jam
šautuvu bei kelis kartus šovė, tačiau nieko nesužeidė. Maždaug po valandos tie patys du
vaikinai privažiavo prie vyro namų Brinkiškių kaime. Pranešėjo teigimu, jie metė granatą,
tačiau paaiškėjo, kad tai tebuvo kvepalų buteliukas. Sulaikyti įtariamieji (g. 2001 m. ir 2003
m.) uždaryti į areštinę, praneša Policijos departamentas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl
grasinimų susidoroti pagal LR BK 145 str. 1 d.
Šiaulių apskrities policijos pareigūnai sulaikė 4 nepilnamečius, kurie, per pastarąsias keturias
paras Šiauliuose įtariami apvogę ir apiplėšę ne vieną garbaus amžiaus šiaulietį. Trys vagystės
ir vienas plėšimas įvykdyti vidurdienį, centrinėje miesto dalyje
Praėjusį šeštadienį, prie Prūdelio tvenkinio, iš 71 metų moters pavogta rankinė, kurioje buvo
banko mokėjimo kortelė, žiedas, grandinėlė, smulkūs daiktai. Moteris patyrė 96 eurų turtinę
žalą. Pirmadienį, Vytauto gatvėje, nuo plėšikų nukentėjo 75 metų vyras, o antradienį, Tilžės
gatvėje – 84 metų moteris, kuri neteko rankinės. Rankinė vėliau rasta Putinų gatvėje. Taip pat
antradienį, vidurdienį, iš 55 – ių metų šiaulietės, pribėgus iš nugaros, pasikėsinta pavogti
rankoje nešamą kompiuterio krepšį. Rugpjūčio 20 dieną, Šiaulių apskrities policijos Patrulių
rinktinės ir Šiaulių miesto ir rajono policijos pareigūnai sulaikė 4 nepilnamečius, kuriems nuo
13 iki 16 metų.
Jie visi įtariami plėšikavę ir vogę Šiaulių miesto centrinėje dalyje. Trys iš jų uždaryti į
areštinę, vienas – perduotas globėjams. Visi įtariamieji yra žinomi policijai, dėl anksčiau
įvykdytų vagysčių ir plėšimų. Dėl vagysčių ir plėšimų Šiaulių miesto ir rajono policijos
komisariate pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Šakių rajone įsiaudrino paaugliai: bendramoksliui sulaužė žandikaulį
www.15min.lt
2019 lapkričio 14d. 11:34
Po lapkričio 6-ąją įvykdytos egzekucijos moksleivis mažiausiai šešias savaites praleis Kauno
klinikose. Kokios bus ilgalaikės pasekmės sveikatai – kol kas lieka neaišku. Tačiau tai – ne
vienintelis ikiteisminis tyrimas, kurį dėl paauglių iš Jurbarko elgesio atlieka teisėsauga.
Vienas iš trijų chuliganų figūruoja prieš tai vykusiose muštynėse, kai buvo nuskriaustas tas
pats nukentėjusysis. Tiesa, ne taip smarkiai, kaip antrą kartą. Bendraamžių sudaužytas
paauglys – Šakių r. gyventojas. Tikslesnių duomenų – miestelio, mokyklos bei informacijos,
kuri padėtų skaitytojams nustatyti įtariamųjų ar jų aukos tapatybes dėl galiojančių įstatymų
reikalavimų negali ir redakcija.
Paauglio skriaudikams, jei bus įrodyta jų kaltė teks atsakyti teisme pagal baudžiamojo
kodekso 138-ojo straipsnio 2 dalį. Arba, kitaip tariant, – už nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Marijampolės prokurorai vykdo dar vieną tyrimą, kuriame – tos pačios smurtautojų pavardės.
Tai lapkričio 5-osios istorija, kai Jurbarko gauja iš dar kito moksleivio prievartavo turtą. Dėl
šio epizodo tyrimas pradėtas pagal baudžiamojo kodekso 181-ojo straipsnio 1 dalį.
Šeštadienį po pietų Molo gatvėje nepažįstamas apie 17 metų paauglys sumušė penkiolikmetį
berniuką ir jam sulaužė nosies kaulą bei sukrėtė smegenis. Apie sužalotą sūnų policijos
pareigūnams pranešė 1979 m. gimusi berniuko mama R.P. Nuo paauglių nukentėjo
mažametis Laukininkų gatvės gyventojas. Nukentėjusio berniuko mama, 1974 m. gimusi
klaipėdiškė L.M., pasakojo, kad sekmadienį vakare du apie 16 metų paaugliai dvylikmečiui
jos sūnui pagrasino fiziniu susidorojimu ir atėmė telefoną.
Anglijos Harlou miestelyje būrys paauglių mirtinai sumušė lenką. Manoma, kad vyras žuvo
nacionalistinio išpuolio metu, mat buvo užpultas kuomet kalbėjo gimtąja kalba.
40-metis Arkadiuszas Jozwikas mirtinai sumuštas nepilnamečių gaujos netoliese picerijos, į
kurią su draugais ėjo nusipirkti maisto. Tarpusavyje kalbėjusius vyrus užsipuolė apie 20
jaunuolių. Vienas iš žuvusiojo draugų patyrė daugybinius lūžius ir buvo išgabentas į ligoninę,
tuo tarpu A.Jozwikas mirė nuo sumušimų. Dėl įtarimų įvykdžius žmogžudystę buvo suimti ir
apklausti keturi 15-mečiai bei vienas 16-metis. Visi apklaustieji paleisti iki spalio 7-osios, kol
vyksta tolimesnis tyrimas.
“Dėl įtarimų įvykdžius žmogžudystę buvo suimti ir apklausti keturi 15-mečiai bei vienas 16-
metis.”
Harlou miestelio gyventojai ne kartą pranešė policijai, kad šiame regione paauglių gauja kelia
neramumus. Policija patvirtino, kad pastaruosius du mėnesius gyventojai daugybę kartų
pranešė apie ramybės drumstimą bei agresyvų jaunuolių elgesį, tačiau jokių priemonių
nesiėmė. Žuvusiojo draugas Ericas Hindas patvirtino, kad rasistinių išpuolių mieste smarkiai
padaugėjo po referendumo dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES. „Šie du vyrai buvo
sumušti, o Arekas – negyvas. Mes privalome garsiai ir aiškiai pasakyti, kad lenkai niekur
nevažiuos. Dirbame sunkius darbus, kurių vietiniai nesiima“, – žuvusiojo draugą citavo
standard.co.uk.
Paauglio žiaurumas: savo močiutę nužudė, nes ši priekaištavo dėl prastų pažymių
Karolina Stažytė
www.15min.lt
2017 gruodžio 11d. 14:01 , Atnaujinta: 2017 gruodžio 11d. 14:24
Gruodžio 11 d. Kauno apygardos teisme imta nagrinėti garbaus amžiaus moters nužudymo
byla. Į teisiamųjų suolą sėdo septyniolikmetis paauglys, kaltinamas užmušęs savo paties
močiutę. Nepilnamečio agresijos priepuolį sukėlė senolės priekaištai dėl suprastėjusių anūko
pažymių mokykloje. Nužudęs artimąją, vaikinas ją perrengė ir apvogė.
Kaip nurodoma kaltinamajame akte, kaltinamasis O.B. 2016 m. gruodžio 15 d. savo namuose
– bute Kauno J.Borutos gatvėje, kambaryje, kuriame buvo vykdomas remontas, supykęs ant
savo septyniasdešimtmetės močiutės ir globėjos už priekaištus jam dėl suprastėjusio
mokymosi, tyčia vieną kartą ją pastūmė rankomis į krūtinės sritį, dėl to ši prarado
pusiausvyrą, galva trenkėsi į sienos kampą ir parkrito, dar galva atsitrenkdama į kėdę.
Močiutei bandant atsistoti, jis dar kartą ją pastūmė rankomis į nugarą, dėl to ši vėl prarado
pusiausvyrą ir krito, galva atsitrenkdama į ant grindų buvusį įrankį – elektrinį suktuvą. Be to,
jis siekdamas neteisėtai įgyti savo močiutės banko mokėjimo kortelę, užvaldyti jos pinigus,
laikomus šiame banke, paėmęs iš virtuvės medinę taburetę, sudavė ja ne mažiau kaip tris
smūgius lovoje gulinčiai močiutei į galvą, pataikydamas į galvos kairę pusę, pakaušį bei
dešinę plaštaką, kuria ji dengėsi nuo jo suduodamų smūgių, ir ši netrukus įvykio vietoje mirė.
Tuomet jis iš rankinėje buvusios močiutės piniginės paėmė jos banko kortelę ir lapelį su šios
kortelės PIN kodu, įsidėjo šiuos daiktus į kišenę ir, perrengęs sužalotą močiutę kitais
drabužiais, iš buto išėjo, o vėliau per du kartus iš močiutės banko sąskaitos nuėmė po 500
eurų, t. y. iš viso 1000 eurų. O.B. kaltinamas savo artimo giminaičio nužudymu dėl
savanaudiškų paskatų, sunkaus savo artimo giminaičio sveikatos sutrikdymo, sukčiavimo,
mokėjimo kortelės pagrobimo. Anksčiau kaltinamasis moksleivis nebuvo teistas, tačiau jo
vardu buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl gaisrų sukėlimo. Vienas kilo toje pačioje
įvykio vietoje, kitas – pas kaimynę. Iškart po to, kai nužudytosios kūnas šių metų sausį buvo
rastas, policija pranešė, jog sulaikytas nepilnametis anūkas buvo neblaivus (0,84 prom.).
Kartu su juo buvo sulaikytas ir dar vienas, anksčiau ne kartą teistas 33-ejų metų vyras, tačiau
įtarimai jam buvo panaikinti. Manoma, kad paauglys prieš močiutę galėjo smurtauti ne kartą.
Tikėtina, jog 2016 m. spalį tame pačiame bute, kuriame jie kartu gyveno, kilęs gaisras taip
pat buvo sukeltas maištaujančio jos vaikaičio. Tuomet nustatyta, jog kilusios ugnies priežastis
– pašalinis šaltinis. Tiesa, dar būdama gyva moteris draugėms apie smurtaujantį prieš ją O.B.
neužsiminė – apie anūką atsiliepdavo tik gerai. Teigdavo, jog susižalojo pati, o gaisras kilo
dėl netvarkingo elektros lizdo.
Nužudyta moteris buvo atrasta po to, kai jos pasigedo giminaičiai. Būtent 16-metis ir atrakino
buto duris, įleido giminaičius į vidų. Nužudymo įrankis – buitinis daiktas, kėdė. Iškart po to,
kai šių metų sausio 16 d. kūnas buvo rastas, teisėsaugos pareigūnai teigė, jog pats nužudymas
įvykdytas maždaug prieš parą. Dar anksčiau bylos prokuroras Darius Jakutis 15min buvo
minėjęs, kad iš pradžių kaltinamasis anūkas neigė savo kaltę, vėliau, apklausos metu,
prisipažino. Motyvas – turtinis.
Net tik lietuviai kankina gyvūnus, mėtydami juo nuo tiltų. Brazilų vaikai irgi labai žiaurūs.
"Laba diena, esu Gintaras. Ir tai, ką pamačiau ,,Facebooke" mane šokiravo. Žinau...
Net tik lietuviai kankina gyvūnus, mėtydami juo nuo tiltų. Brazilų vaikai irgi labai žiaurūs.
„Laba diena, esu Gintaras. Ir tai, ką pamačiau ,,Facebooke“ mane šokiravo. Žinau suprantu,
kad tai vaikai, bet nejau niekas jų negali pamokyt... Tiesiog manau, kad reiktų žmonėms
pamatyti, gal bent savo atžalas ko nors pamokytų. Silpnų nervų žmogui tikrai geriau to
nematyti. Vaikai padega gyvą kačiuką ir po to juokiasi. Egzekucijos VIDEO plinta
„Facebook'e“.
Šeštadienio naktį, apie 1 val. 55 min. Mažeikiuose, Žemaitijos gatvėje esančioje degalinėje,
tarp grupės asmenų kilo konfliktas ir muštynės. Jų metų sulaikyti neblaivūs keturi vyrai. Visi
jie buvo apsvaigę nuo alkoholio. Alkotesteris parodė nuo 0.83 iki 1,94 promilių. Į muštynes
įsivėlė trys 19-20 metų jaunuoliai ir 31-erių vyras, kaip paaiškėjo, ne tarnybos metu
neuniformuotas neblaivus (1,47 prom.) ugniagesys-gelbėtojas. Pastarasis ir dar vienas
jaunuolis uždaryti į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Ketvirtadienio vakarą Kauno Kovo 11-osios gatvėje gauja jaunuolių šratiniu ginklu apšaudė
daugiabučio langą.
Kaip informuoja Policijos departamentas, rugpjūčio 9 dieną apie 22 valandą Kauno Kovo 11-
osios gatvėje, namo kieme, apie septynių jaunuolių grupė šaudė galimai šratiniais ginklais į
daugiabučio namo langus.
Negana to, metaliniu strypu jie kartą sudavė 1999 metais gimusiam vaikinui į kojas, tačiau šis
pretenzijų nepareiškė. Įvykio metu žmonės nesužaloti, tik buvo apgadintas buto antrame
aukšte langas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Penktadienio
vidurdienį įtariamieji dar nebuvo surasti.
Šeštadienio naktį Kaune, Šarkuvos gatvėje, grupė jaunuolių iš nenustatytų ginklų apšaudė
taksi automobilį BMW 525.
Įvykio metu su 35 metų taksi vairuotoju BMW važiavo du keleiviai: 25-erių D.V. ir trejais
metais jaunesnė jo draugė R.R. Pasigirdus šūviams taksistas šoko iš mašinos ir pabėgo.
Viduje likę keleiviai to padaryti nespėjo. Laimė, rimtai nė vienas nenukentėjo: mergina
atsipirko tik išgąsčiu, o jos vaikinas dėl paviršinių šautinių žaizdų gydomas ambulatoriškai.
Ikiteisminį tyrimą dėl įvykio pradėję pareigūnai įtarė, kad nelaimė susijusi su vienu iš
keleivių. Dėl to buvo atlikta krata kauniečio D.V., važiavusio taksi, namuose. Jos metu
pareigūnai rado ir paėmė 16 paketėlių su, kaip įtariama, narkotinėmis medžiagomis.
Kaunietis D.V. ir jo draugė R.R. uždaryti į areštinę. Jie įtariami neteisėtu disponavimu
psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
Į Kauną pakeleivingomis mašinomis vykstantis vyras nukentėjo nuo pavežusių
jaunuolių
Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė
www.15min.lt
2009 lapkričio 17d. 11:43
Pirmadienį į Kauno rajono policiją kreipėsi nukentėjęs vyras ir pasakojo, kad buvo sumuštas
sekmadienį apie 20 val. Panevėžyje savaitgalį praleidęs kaunietis į namus nutarė grįžti
pakeleivingais automobiliais. Balsuoti kelyje, rodės, sekėsi: iki pat Kauno vyrą pažadėjo
nuvežti sustojęs BMW, kuriuo keliavo du jaunuoliai. Nerimauti vyras pradėjo tik tuomet, kai
pasiekė Kauno rajoną. Iš pagrindinio kelio išsukęs BMW nuvažiavo į Babtų seniūnijoje
esantį Sitkūnų kaimą. Sustojus prie apleistos fermos keleivis pajuto smūgį į galvą ir prarado
sąmonę, o atsigavęs pasigedo mobiliojo telefono, 2500 eurų, 640 litų ir žiedo. Patirtus
nuostolius kaunietis įvertino 10 765 litais.
Kaip praneša Klaipėdos apskrities policija, apie 17:05 val. vaikinui, gimusiam 1998 m.,
einant vienam tarp namų, iš parko pusės prie jo pribėgo greičiausiai 6 nepažįstami vaikinai,
nuo kurių sklido alkoholio kvapas, su 3 merginomis. Vienas iš vaikinų, kurio amžius – apie
17 metų, ūgis – apie 180 cm, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių trumų plaukų, kalbėjo
lietuviškai, apsirengęs mėlynos spalvos marškinėliais, juodos spalvos šortais, pradėjo kaltinti
iš jo brolio pasisavinus 10 eurų. Bandydamas paaiškinti, kas jis klysta, nukentėjusysis pajuto
smūgius. Pargriuvus ant žemės, iš galinės kelnių kišenės iškrito 500 eurų vertės telefonas,
kurį nuo žemės paėmė viena iš nepažįstamų merginų ir su visais pabėgo. Pradėtas plėšimo
tyrimas pagal BK 180 str. Įtariamiesiems gresia areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių
metų.
Motina sužinojo, kad mokykloje jau visą pusmetį terorizuoja jos sūnų
www.15min.lt
2010 vasario 9d. 08:59
Kas dedasi Želsvos pagrindinėje mokykloje, teks išsiaiškinti vietos policijos pareigūnams.
Į Marijampolės apskrities VPK kreipėsi pilietė A.K. (gim. 1977 m.), gyvenanti Želsvos kaime
(Liudvinavo sen. Marijampolės sav.), ir pranešė, kad dar 2010 metų vasario 4 dieną iš sūnaus
klasės draugų sužinojo šokiruojamą žinią. Pasirodo, dar nuo 2009 metų rugsėjo jos sūnų L.K.
(gim. 1998 m.) muša ir terorizuoja M. ir A., kurie mokosi Želsvos pagrindinės mokyklos 10
klasėje. Situaciją aiškinasi vietos policijos pareigūnai. 15min.lt ne sykį pasakojo istorijas,
kaip šalies mokyklose jaunimui nuolat tenka kentėti patyčias, o pedagogai ir tėvai atmerkia
akis tik tada, kai įvyksta nepataisoma tragedija (žr. susijusius straipsnius). Kaip jau ne sykį
atkreipė dėmesį 15min.lt, nepilnamečių smurtas ir teroras bendraamžių atžvilgiu tampa
valstybinės reikšmės problema, mat šiurpių pranešimų šia tema visuomenę pasiekia kone
kiekvieną dieną. Prieš kelias savaites žiniasklaida skelbė apie 17-mečio Prienų gyventojo
Rimvydo tragediją – vaikinas nusižudė, kaip teigiama, neištvėręs nuolatinių patyčių
mokykloje. Sausį į teismą perduota su tragedija Jonavoje susijusi byla – dar 2007 metais
psichologinis smurtas po traukiniu pastūmėjo nepilnametę jonavietę.
Sėkmingai verslą IT srityje vysčiusio 31 metų kauniečio A.Rapalio gyvybei pavojus iškilo
penktadienį paryčiais, kai jis buvo subadytas prabangiame savo bute I.Kanto gatvėje. Praėjus
daugiau nei parai Kauno klinikose gydytas vyras mirė. Tyrimo duomenys rodo, kad „Bokštu“
vadinamame pastate gyvenęs A.Rapalis nužudymu įtariamą jaunuolį į namus įsileido pats.
Pareigūnų teigimu, jiedu buvo pažįstami ir anksčiau – bendravo apie 4 metus. Kas siejo
verslininką ir moksleivį, neaišku. Pareigų duomenimis, darbo ryšiais jie nebuvo susiję.
Nusikaltimo motyvai neaiškūs
“Įtariamasis turėjo reikalų su policija: šiuo metu atliekami du tyrimai dėl vagystės ir
apiplėšimo, kuriuose, kaip įtariama, jaunuolis dalyvavo.”
Pasak įvykį tiriančių pareigūnų, žmogžudyste įtariamas jaunuolis prisipažįsta tai padaręs,
tačiau motyvai, dėl ko įvykdytas nusikaltimas, lieka neaiškūs. Pirmadienį surengtoje spaudos
konferencijoje Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius ir
Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis
prokuroras Vitoldas Guliavičius teigė, jog tiriamos kelios versijos. Tačiau pagrindinė –
nužudymas iš savanaudiškų paskatų. „Pirmiausia buvo byla tiriama dėl sunkaus sveikatos
sutrikdymo. Vėliau nukentėjusiajam mirus, byla perkvalifikuota į nužudymą“, – spaudos
konferencijoje kalbėjo prokuroras D.Valkavičius.
“Prokurorų teigimu, peiliu į nugarą ir kaklą sunkiai sužeistas verslininkas pats nusileido į
prabangaus namo pirmąjį aukštą. Ten budintis apsaugininkas iškvietė medikus.”
“Prokurorų teigimu, peiliu į krūtinę, nugarą ir kaklą sunkiai sužeistas verslininkas dar įstengė
nusileisti į prabangaus namo pirmąjį aukštą ir paprašyti pagalbos. Ten budintis apsaugos
darbuotojas iškvietė greitosios medicinos pagalbos ekipažą. Atvykę medikai nukentėjusįjį
skubiai išgabeno į Kauno klinikas. Antruoju ekipažu į tą pačią gydymo įstaigą išvežtas ir
nusikaltimu įtariamas nepilnametis. Jo sužalojimai buvo kur kas mažesni – pavojaus gyvybei
jie nekėlė. „Šiuo metu įtariamasis paleistas iš gydymo įstaigos ir perkeltas į tardymo
izoliatorių“, – sakė prokuroras D.Valkavičius. Pareigūnas pažymėjo, kad skirtingai nei
nužudytasis, vienoje Kauno mokykloje mokęsis 17-metis jau anksčiau buvo pažįstamas
policijai. Jo atžvilgiu pareigūnai buvo pradėję du ikiteisminius tyrimus – dėl vagystės ir
plėšimo. Prokurorai teigė, jog dar ligoninėje apklaustas įtariamasis prisipažino, kad kilus
konfliktui subadė verslininką.
„Pats įtariamasis paaiškino, kad nusikaltimą įvykdė dėl savanaudiškų paskatų“, – teigė
prokuroras V.Guliavičius. Jis negalėjo pasakyti, ar iš A.Rapalio namų dingo pinigų ar kitų
daiktų: „Tai tyrimo medžiaga, kurios neviešinsime“, – į detales nesileido pareigūnas.
“Iš bylos medžiagos matyti, kad abu jie buvo pažįstami iki lemtingo vakaro. Įtariamasis
prisipažįsta padaręs šį nusikaltimą.”
A.Rapalis buvo įmonės „Hostinger“ savininkas. Bendrovė užsienio rinkose teikia svetainių
prieglobos paslaugas. A.Rapalis pasižymėjo ir tuo, kad uoliai saugojo savo privatų ir
profesinį gyvenimą. Jis iš esmės niekada nebendravo su Lietuvos žiniasklaida. Kaunietis savo
verslo viešai nereklamavo, nevaikščiojo į TV laidas, o oficialiuose renginiuose prašydavo jo
nefotografuoti. Privatų gyvenimą uoliai saugojęs Aurimas jo skraistę šiek tiek pakeldavo
socialiniame tinkle „Facebook“, kur paviešintose nuotraukose atsispindėjo jauno Kauno
verslininko aistra turiningoms kelionėms ir greitiems automobiliams.
Sausio 19 dieną, apie 14.45 val., Taikos prospekte, Klaipėdoje, prie prekybos centro trys
paaugliai pasikėsino apiplėšti 15 metų jaunuolį, reikalavo pinigų, bandė iš rankos išplėšti
telefoną. Nepavykus to padaryti, užpuolikai pabėgo. Policijos pareigūnai operatyviai sulaikė
įtariamąjį – penkiolikmetį vaikiną. Įtariama, kad per maždaug mėnesį jis įvykdė ir vagystę,
bei plėšimą. Teismas jaunuolį leido suimti dviem mėnesiams – tai ilgiausias nepilnamečiui
galimas skirti suėmimo terminas. Vykdant plėšimą kartu buvę vaikinas ir mergina – nustatyti
ir taip pat apklausti. Suimtas jaunuolis policijos akiratin papuola nebe pirmą kartą. Už
panašius nusikaltimus jis jau buvo suimtas ir kardomosios priemonės taikymo terminas
baigėsi tik pernai gruodžio mėnesį.
Šiaulių apylinkės teismas trims mėnesiams leido suimti nepilnametį kuršėniškį, kuris
įtariamas nužudęs jį maitinusius ir globojusius kaimynus.
Antradienį Vilniaus policija pranešė, kad pirmadienio popiete, apie 14.30 val., Vilniuje,
Plačiojoje g., apleisto pastato betoninėje garažo duobėje, aptiktas sužalotu veidu apie 35 metų
amžiaus nenustatytos tapatybės moteriškos lyties lavonas. Po kiek laiko policijai pavyko
nustatyti moters tapatybę. Paaiškėjo, kad ji buvo ieškoma kaip dingusi be žinios. Portalas
„Delfi“ informuoja, kad moters nužudymo policija sulaikė vieną įtariamąjį, tačiau
informacijos apie jį pareigūnai neteikia, kadangi jis yra nepilnametis. Dėl įvykio pradėtas
ikiteisminis tyrimas.
Teismas konstatavo, kad prokuroro argumentas, jog įtariamasis gali trukdyti procesui, yra
pagrįstas, nes byloje jau esama duomenų apie tai. Jaunuolis esą jau darė poveikį dviem
liudytojoms, nurodydamas joms meluoti, be to, jis ir nukentėjusioji bei liudytojos mokosi
vienoje mokykloje, todėl gali bandyti jas paveikti arba tai daryti per kitus asmenis. Byloje yra
duomenų, kad poveikis daromas ir šiuo metu, pranešė teismas. Kauno rajono apylinkės
teismas spalio 24 dieną buvo atsisakęs tenkinti prokuroro prašymą suimti įtariamąjį. Tuomet
teismas pareiškė, kad vaikinas anksčiau neteistas, nebaustas, mokosi, turi nuolatinę
gyvenamąją vietą, gyvena su tėvais, jų prižiūrimas, duomenų, kad bandė paveikti liudytojus,
nėra. Prokuroras šią nutartį apskundė Kauno apygardos teismui. Skunde teigiama, kad L.G.
įtariamas padaręs kelis sunkius nusikaltimus – bendrininkų grupėje išžagino ir seksualiai
prievartavo nepilnametę, buvo aktyviausias šio nusikaltimo vykdytojas, jam gresia ilgalaikė ir
reali laisvės atėmimo bausmė. Nepilnametis L.G. įtariamas šių metų spalio 20 dieną Kauno
rajone esančioje kaimo turizmo sodyboje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia
panaudodamas fizinį smurtą, išžaginęs ir, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitu
pilnamečiu asmeniu, seksualiai prievartavęs nepilnametę bendramokslę.
Prokurorė Valdemara Chodorcevičienė teigė, kad nepilnametis teisėsaugai jau yra žinomas,
ne kartą teistas, jam buvo skirta ir lygtinė laisvės atėmimo bausmė. „Praeityje jis yra teistas
šešis kartus. Paskutinį kartą teistas už smurtinio nusikaltimo padarymą ir viešosios tvarkos
pažeidimą. Jam buvo skirta jau laisvės atėmimo bausmė, bet bausmės vykdymas buvo
atidėtas. Na, jaunas amžius, nepilnametis, paprastai tokiu atveju bausmės vykdymas yra
atidedamas. O praeityje jo teistumai buvo už vagystes. Vėliau buvo duomenys, kad jis buvo
smurtavęs šeimoje, tačiau tyrimas ten buvo nutrauktas. Dabar jam kitoje byloje yra pareikštas
įtarimas pagal BK 140 str. 1 d. Tai yra smurtiniai veiksmai“, – sakė prokurorė Valdemara
Chodorcevičienė. Įtariamojo advokatas su žiniasklaida bendrauti nepanoro ir komentarų apie
savo ginamojo poziciją neteikė.
Titulai ringe, agresija gatvėje: kodėl kovos menų sportininkus persekioja smurto
šešėlis?
Dovilė Jablonskaitė
www.15min.lt
2019 gegužės 30d. 19:04
Sporto psichologė Aistė Žemaitytė įsitikinusi, kad agresija neturi nieko bendra su sportu ir
sportininkais. Tiesiog smurtinėse situacijose atsidūrę sportininkai iš karto tampa matomi ir
aptarinėjami. „Čia taip pat kaip su lėktuvų katastrofomis – jos iškart atsiduria dėmesio centre.
Užtat, kiek per dieną įvyksta avarijų, niekas net neskaičiuoja“, – lygino A.Žemaitytė. Kovos
menų treneriai auklėtiniams skiepija mokomos sporto šakos filosofiją, ugdo vertybes:
kiekviena sporto šaka turi savo garbės kodeksą: „Kovos menų sportininkai mokomi savo
įgūdžių nenaudoti už ringo ribų, neperkelti jų į gyvenimą – nebent savigynos atveju.“ Be to,
sportininkams būdinga dėmesio koncentracija, savitvarda. Jie yra kovotojai, todėl išmušti
juos iš pusiausvyros labai sudėtinga. „Tačiau labai dažnas problemų kaltininkas yra alkoholis
ir kitos narkotinės medžiagos, darančios žmogų agresyvų. Kai išsijungia mąstymas,
aukštesnės kognityvinės funkcijos, lieka primityvių poreikių tenkinimas. Žmogus,
kasdieniame gyvenime turintis įvairių saugiklių, tampa labai primityviu, linkusiu į agresiją.
Kovos menų sportininkai turi daug jėgos, kurios neapskaičiuoja, todėl jų nederamo elgesio
pasekmės būna sudėtingesnės ir labiau matomos“, – aiškino A.Žemaitytė.
Žmogus, kasdieniame gyvenime turintis įvairių saugiklių, tampa labai primityviu, linkusiu į
agresiją.
Ji atkreipė dėmesį, kad kovos menais pastaraisiais metais susidomi toli gražu ne vien
žemesnio socialinio sluoksnio vaikai ir jaunuoliai, kaip buvo prieš 20 ar 30 metų. „Tai –
stereotipas, nieko bendra neturintis su realybe. Juk ir įtariamasis vaikinas iš Jurbarko yra kilęs
iš pasiturimai gyvenančios politikų šeimos“, – pažymėjo A.Žemaitytė.
Karjera – teismų ringe Praėjusią savaitę apie savo savo karjeros pabaigą pranešė olimpinis
boksininkas Evaldas Petrauskas, Londono olimpinėse žaidynėse iškovojęs bronzos medalį
bokso kategorijoje iki 60 kg. Nuo stebuklingo vakaro 2012-aiais boksininkas dar spėjo
pasipuošti 2015 ir 2017 metų Europos čempionato bronzos medaliais. Apie savo karjeros
pabaigą E.Petrauskas informavo ir Lietuvos tautinį olimpinį komitetą (LTOK). Dabar jis turi
teisę prašyti sportinės rentos, kurią sudaro 1026 eurai. Pastaruoju metu E.Petrauskas buvo
nutolęs nuo sporto, dėl rankos traumos nepasirodė ir Vilniuje rengtame „Bushido King of
Kings“ turnyre, o apie patį sportininką daugiau girdėjome ne dėl skambių pergalių, o dėl
asmeninių problemų su teisėsauga.
Praėjusių metų lapkritį boksininkas buvo nuteistas už tai, kad prie Dailidės ežerėlio Alytaus
rajone išgertuvių metu, kilus žodiniam konfliktui, pargriovė ant žemės negalią turintį žmogų
bei rankomis ir kojomis sudavė jam į galvą bei veidą. Nukentėjusiajam tuomet buvo
nustatytos kraujosruvos odoje ir poodyje – kaktoje ir dešinės akies vokuose, taip pat apatinio
žandikaulio lūžimas dešiniajame kampe. Teismas E.Petrauską pripažino kaltu ir paskyrė jam
laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams. Be to, boksininkas buvo įpareigotas atlyginti
1,2 tūkst. eurų neturtinę ir 250 eurų turtinę žalą nukentėjusiajam, o valstybei kompensuoti
Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtas, apie 500 eurų siekiančias antrinės teisinės pagalbos
išlaidas. Sportininkas nesusitaikė su tokiu sprendimu – boksininkas pirminį nuosprendį
apskundė ir vis dar kovoja teismų ringe, tvirtindamas, jog nukentėjusį pirmą kartą pamatė
teismo salėje, o kaltinimus išgalvojo jo buvusi mergina Laura. Pasak boksininko, tai – jo
buvusios merginos Lauros, taip pat bandžiusios jį apkaltinti smurtu, afera. Ikiteisminis
tyrimas dėl Lauros skundo dėl smurto buvo nutrauktas.
Tautinis olimpinis komitetas dėl pirmojo teistumo E.Petrauskui sustabdė stipendiją. Bokso
federacija nebemokėjo treneriui Vladimirui Bajevui atlyginimo jau daugiau nei metus, salės
nebenuomojo. E.Petrauskas pasitraukė iš olimpinio sporto, nes nebeturėjo sąlygų treniruotis
ir ruoštis varžyboms. Kirtis atsistojus ant kojų Nemalonumai per Kalėdas prisivijo dziudo
čempioną Igną Mečajų. Praėjusių metų gruodžio 25-ąją smurtinį vaizdo įrašą paskelbė
galimai jo sumušta mergina. Šiek tiek vėliau paaiškėjo, kad įrašas darytas praėjusių metų
lapkričio 16 d., paryčiais, apie 4.40 val. Tuomet policijoje buvo užfiksuotas pranešimas, kad
sostinėje, Vilniaus g. 29, prie alaus baro „La Birra Pub“, vyksta muštynės. Atvykusiems
pareigūnams vaikinas (gim. 1993 m.) pareiškė, kad jį ir jo draugę sumušė nepažįstamasis.
Vaikinas parašė pareiškimą policijai. Medikai nukentėjusiajam nustatė nosies lūžį, jis buvo
nuvežtas į ligoninę. Merginai pirminės apžiūros metu nustatyta akies voko žaizda. Vaizdo
įrašas, kuriame užfiksuota, kaip buvo sužalota mergina (gim. 1997 m.), buvo paviešintas tik
Kalėdų rytą. „Facebook“ paviešintame įraše matėsi, kaip nuo žemės atsikėlęs I.Mečajus itin
stipriu dešinės rankos smūgiu trenkia stovėjusiai merginai į veidą. Tiesa, atsakymo, kodėl
vaizdo įraše I.Mečajus keliasi nuo žemės, nebuvo pateikta.
I.Mečajaus versiją pateikė jo advokatas: „Prie Igno priėjo kompanija, jis tai kompanijai
kažkuo užkliuvo. Ten buvo ne vienas ir ne du asmenys. [...] Kur jūs matote, kad jis keliasi, tai
jis keliasi po smūgių. Ignui smūgiavo į galvą, jis nukrito, jam spyrė ir jis neteko sąmonės. Ką
jis galvojo, ar jis ką nors suvokė, atgavęs sąmonę, tikrai neatsakysiu“, – pasakojo advokatas.
Jis sakė, kad jo ginamasis labai išgyvena dėl įvykio: „Jis yra neteistas, jokių administracinių
nusižengimų neturi, yra ramaus būdo, tai jam, papuolus į pirmus žiniasklaidos puslapius, yra
šokas.“
Ikiteisminis tyrimas šioje istorijoje dar nėra baigtas. Įspūdį padarė spyriu į nosį 2013-ųjų
metų kovą teisėsaugos akiratyje atsidūrė ir 2016 m. nušautas tituluotas bušido kovotojas
Remigijus Morkevičius. Anuomet 30 metų kaunietis buvo įtariamas penktadienio vakarą
senamiestyje Kaune prisikabinęs prie būrelio moterų ir vienai iš jų spyręs į veidą. Incidento
metu kartu su moterimis buvo ir dvylikos metų mergaitė. Sulaikomas R.Morkevičius
priešinosi policijos pareigūnams.
“Iš vieno baro išėjęs parūkyti, išgėręs vaikinas griebė merginai už užpakalio, jai atsisukus į jį,
jis profesionaliai ir techniškai spyrė jai koja į veidą, ji atbula krito ant senamiesčio grindinio,
prarado sąmonę. Merginai sudaužytas veidas, nosis, lūpa, pažeistas dantis, sutrenktas
sprandas, smegenų sutrenkimas, prireikė psichologo pagalbos“, – pasakojo įvykio liudininkai.
Po incidento 20-metė mergina buvo išvežta į ligoninę, o nukentėjusiosios draugės puolė
skambinti policijai. „Save kaltinu ir dėl gėdingo smūgio, ir dėl kvailo bėgimo, ir dėl to, kad
nelikau jai padėti. Esu atidavęs daug metų profesionaliam sportui, lavinu kūno lankstumą,
koordinaciją, kvėpavimą, mąstymą. Kas mane matydavo klubuose, žino, kaip siausdavau,
šokdamas kapueirą, „breikdansą“, sambą. Galvojau, kad tobulai esu įvaldęs savo kūną.
Tačiau norėdamas kvailai pasipuikuoti prieš merginą, pasielgiau gėdingai ir jai pataikiau
koja”, – tąsyk žurnalistams teisinosi R.Morkevičius. Jis tikino neturėjęs jokios priežasties
parodyti agresiją ar sužaloti merginą. Esą tik kvailai maivydamasis, kaip kapueiroje (brazilų
kovos ir šokio menas – red. past.), norėjo perkelti koją per jos galvą. Tačiau triukas buvo
nevykęs. Teisiamųjų suole R.Morkevičius atsidūrė ir 2016-aisiais, balandį. Anuomet
daugkartinis Tailando bokso ir bušido kovų nugalėtojas be jokio pagrindo užpuolė gatve ėjusį
iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą atvykusį vyrą.
Sutvarstyta galva teisme pasirodęs nukentėjęs užsienietis paprašė 2 500 eurų kompensacijos.
R.Morkevičius sutiko atlyginti žalą, kelis sykius atsiprašė nukentėjusiojo, o savo išpuolį
aiškino alkoholio poveikiu. Esą dabar jis ir pats suprato, kad tiesiog negali gerti: apsvaigęs
tampa nesivaldantis, o kitą dieną nė neatsimena, ką prisidirbo. Tų pačių metų gruodį
R.Morkevičius buvo nušautas prie savo namų Baltų prospekte. Jo žudikai iki šiol neišaiškinti.
Patyčios, smurtas, vagystės, žalingų įpročių atsiradimas – šios socialinės blogybės yra didelis
galvos skausmas mokyklų vadovybei bei mokinių tėvams. Pastarieji nerimauja dėl nežinios,
ką visą dieną veikia jų vaikai ir tikisi, kad mokykloje jie saugūs, jais bus pasirūpinta. Tuo
tarpu mokyklų administracija turi rūpestį, kaip šio tėvų pasitikėjimo nenuvilti.
Vis dėlto pasitaiko, kad vaikai namo grįžta nukabinę nosis dėl užgauliojimų, apiplėšti,
sumušti. Kai kuriems tėvams sielvarto suteikia ir iš pamokų grįžusi rūkalų arba alkoholio
kvapu atsiduodanti jų atžala. Smurtas tarp moksleivių – paplitusi problema Informatikos ir
ryšių departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos duomenimis vien pernai buvo
užregistruotas 2431 įtariamas nepilnametis asmuo. Iš jų 1528 mokosi bendrojo lavinimo
mokyklose. 2012 m. užregistruota 3153 asmenų iki 18 metų, kurie nukentėjo nuo
nusikaltėlių. Kiek iš jų nukentėjo mokyklose, išskirti sudėtinga, tačiau mokyklose įvykstantys
nusikaltimai ne visuomet būna tokie kraštutiniai, kad reikėtų kviesti policiją. Kita problema –
nefizinis smurtas mokykloje. Patyčias patiriančių vaikų procentas Lietuvoje prieš trejus
metus buvo vienas didžiausių tarp visų tyrime dalyvavusių šalių. Išanalizavus Pasaulio
sveikatos organizacijos 38 šalyse ar regionuose atliktos naujausios Tarptautinės mokyklinio
amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos studijos rezultatus paaiškėjo, kad dažniausiai patyčias
mūsų šalyje patiria vienuolikos metų vaikai: 27 proc. mergaičių ir 32 proc. berniukų.
Lietuvos vaikai ne mažiau linkę tyčiotis iš kitų – iš trijų amžiaus grupių dažniausiai patyčių
griebiasi 15-mečiai paaugliai. Mokyklos privalo užtikrinti saugumą „Galiojantys teisės aktai
konkrečiai reglamentuoja mokyklos ir jos vadovo prievolę rūpintis vaikų saugumu
mokykloje, – sakė Švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus ugdymo ir švietimo pagalbos
skyriaus vyriausioji specialistė Ligita Vaicekauskaitė. – Tiek švietimo įstaigos vadovas, tiek
pati mokykla privalo užtikrinti sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto,
prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką.” Teisės aktais yra nustatytas
įpareigojimas mokyklos vadovui organizuoti pašalinių asmenų patekimo į mokyklos teritoriją
apskaitą ir tai kontroliuoti, organizuoti mokyklos teritorijos ir jos prieigų stebėjimą,
informuoti teritorinę policijos įstaigą apie žinomus ar įtariamus smurto, prievartos, viešosios
tvarkos ir kitų pažeidimų atvejus.
“Patyčias patiriančių vaikų procentas Lietuvoje prieš trejus metus buvo vienas didžiausių tarp
visų tyrime dalyvavusių šalių.”
Trečiadienį Panevėžio apygardos teismas pradėjo nagrinėti bylą, kurioje tuomet dar
penkiolikmetis jaunuolis įtariamas Panevėžio rajone Tiltagalių kaime konflikto metu peiliu
sunkiai sužalojęs Geležių kaime gyvenusį 20 metų vaikiną. Vežamas į ligoninę jaunuolis
mirė.
Trečiadienį į Panevėžio apygardos teisme vykstantį posėdį susirinko gausus būrys pernai
pavasarį nužudyto vaikino draugų. Tarp jų ir aukos nepilnametė mergina. Į posėdį atvyko
nužudytojo motina, kuri prieš prasidedant bylos nagrinėjimui 15min.lt žurnalistui teigė, jog
siekia tik teisingumo. Anot moters, jos sūnus buvo darbštus ir nelinkęs į konfliktus.
„Aš žodžių neturiu, nes tas sūnus buvo lyg saulutė. Aš iki šiol negaliu atsigauti, kad mano
vaikas neužaugo. Jis buvo labai darbštus, nuo vienuolikos, nuo dešimties metų. Skaičiau
teismo ekspertizę. Ar dūris, ar pjautinė žaizda buvo padaryta? Kai mes ryte atvažiavome
uždegti žvakutės – visas kelias buvo pilnas kraujo. Kodėl nedūrė į koją, į nugarą? Kodėl į
kaklą? Ar jo prigimtis tokia baisi? Jam tik penkiolika metų buvo. Visi sukrėsti. Kaime
žmonės sakė, kad jei būtų jį suradę anksčiau, nei policija, būtų padarę savo teismą. Tikiuosi
teisingumo, kad viskas bus pagal įstatymus. Jokie pinigai neatstos man vaiko“, – jaudinosi
nužudytojo motina Jūratė Vaišienė. Nužudytojo draugės motina sakė, kad jauna pora buvo
sulaukusi grasinimų iš penkiolikmečio.
„Geras jis vaikas buvo. Draugavo su mano dukra, o tas penkiolikmetis jiems abiem pradėjo
grasinti, siuntinėjo žinutes su pasiūlymais pirkti karstus“, – sakė Laima Tiknienė. Už
nužudymą baudžiama laisvės atėmimu nuo 7 iki 15 metų, tačiau didžiausia laisvės atėmimo
bausmė, numatyta nepilnamečiui, yra 10 metų. Papildyta: Per pietų pertrauką kaltinamojo
advokatas Arvydas Penelis sakė, kad jo ginamasis pripažįsta, kad smogė peiliu, tačiau neigė
norėjęs nužudyti dvidešimtmetį. Anot advokato, šešiolikmetis jaunuolį nužudė netyčia.
Advokatas pripažįsta, kad jo ginamasis bausmės veikiausiai neišvengs.
Panevėžio apygardos teisme baigta nagrinėti baudžiamoji byla dėl seksualinės prievartos
prieš vaikus. Šioje byloje mažamečio seksualine prievarta buvo kaltinamas nepilnametis,
gyvenantis Panevėžio rajono viename kaime.
Kaip praneša Panevėžio apygardos prokuratūra, valstybės kaltintojas prokuroras Ignas Raila
už labai sunkų nusikaltimą – mažamečio seksualinį išnaudojimą prašė penkiolikmetį
teisiamąjį pripažinti kaltu ir nuteisti ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimu, bausmės
vykdymą atidėti trejiem metams. Taip pat prokuroras prašė teismo paskirti auklėjamojo
poveikio priemones – atiduoti tėvams, kurie privalės rūpintis vaiku, jį ugdys ir prižiūrės,
apriboti 12 mėnesių nepilnamečio elgesį, įpareigoti būti vakarais ir naktį namuose, mokytis –
tęsti mokslą arba dirbti. Nuosprendį Panevėžio apygardos teismas numato skelbti gruodžio
pabaigoje. Valstybės kaltintojas, krašto nepilnamečių justicijos sritį kuruojantis Panevėžio
apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ignas Raila
teigia, kad už nepilnamečių nusikaltimus, susijusius su seksualine prievarta, didesnę
atsakomybę turėtų jausti ir patys suaugusieji, kurių pavyzdžiu vaikai, nusikalstamai žaisdami
„tėtes ir mamas“ bei išnaudodami mažesnius ir negalinčius pasipriešinti, padaro tokias
veikas. Mokyklą lankantiems vaikams pokalbių metu apie lytinį švietimą būtina paaiškinti,
kad už tokius labai sunkius nusikaltimus skaudžiai baudžiama, jie privalėtų žinoti, kad jų už
tai laukia baudžiamoji atsakomybė. Pasak prokuroro, norą domėtis seksualiniu gyvenimu
paskatina tokios patirties turintys vyresni draugai, paakina ir suteikia informacijos internetas.
Manytina, kad tiek tėvai, tiek mokymosi įstaigos nepakankamai išsamiai išaiškina vaikams
apie pernelyg ankstyvo seksualinio gyvenimo padarinius. Kaip rodo teisinė praktika, tokio
pobūdžio „žaidimai“, noras patirti ne pagal amžių priskirtus pojūčius, atveda į kaltinamųjų
suolą. Prokuroras Ignas Raila sakė, kad buvo tiriama dar keletas su šiuo nepilnamečiu
kaltinamuoju susijusių seksualinės prievartos prieš vaikus veiksmų, taip pat ir mažamečių
asmenų tvirkinimo veiksmų kitų mažamečių asmenų atžvilgiu, tačiau ikiteisminiai tyrimai
buvo nutraukti dėl to, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo tuo metu neturėjo amžiaus,
nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Už mažamečio seksualinį prievartavimą
baudžiama laisvės atėmimu iki trylikos metų, tačiau nepilnamečiams bausmės skiriamos
pagal nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.
Nors statistika rodo, kad Lietuvoje per paskutinius penkiolika metų mažėjo registruotų
nusikaltimų, kriminologai pastebi, jog nėra žinoma, apie kokią dalį jų lieka nepranešta, todėl
sunku vertinti bendrą padėtį šalyje.
„Mes turime labai didelę ledkalnio, plaukiojančio vandenyne, apačią, kurios mes nematome,
o čia yra tik pati viršūnėlė“, – apie registruotų atvejų ir realaus nusikalstamų veikų skaičiaus
santykį sako Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Gintautas Sakalauskas. Vidaus
reikalų ministerijos (VRM) skelbiamoje viešojo saugumo ataskaitoje pateiktais duomenimis,
lyginant su 2005 metais, pernai Lietuvoje registruota 42,7 procento nusikalstamų veikų
mažiau, o skaitine išraiška registruotų nusikaltimų mažėjo nuo 89,8 tūkst. 2005 metais iki
51,4 tūkst. 2019 metais. Pasak G.Sakalausko, matant šią statistiką vienas esminių klausimų
išlieka tai, koks jos santykis su tais nusikaltimais, apie kuriuos lieka nepranešta.
Mažėjo nužudymų, sunkių sužalojimų Jo teigimu, nors dalies nusikaltimų, tokių kaip
nužudymai, sunkūs sužalojimai, latentiškumas mažas, yra ir tokių nusikaltimų apie kuriuos
itin vengiama pranešti: pavyzdžiui, manoma, jog pranešama vos apie vieną iš šimto
seksualinių nusikaltimų. Lietuvoje pernai registruoti 94 išžaginimai, tuo tarpu 2005-aisiais –
265. Kriminologo teigimu, neturint visuomenės apklausų duomenų apie tai, kiek žmonių
nukentėjo ar įvykdė tam tikrą veiką, sunku lyginti, kaip realiai kito tokių didelį latentiškumą
turinčių nusikaltimų situacija. Panašiai yra su nusikaltimais, kuriuose nukentėjusiųjų nebūna,
tokiais kaip korupcijos, prekybos narkotikais ar jų vartojimo atvejai.
Tai, kad jų labai aiškiai mažėja ir labai stipriai per 15 metų, tai yra indikatorius, kad turbūt ir
smurto bendrai visuomenėje mažėja“, – sakė jis. 2005 metais nužudymų ir pasikėsinimų
nužudyti, VRM duomenimis, registruota 390, po penkerių metų – jau 217, o pernai – 99.
Sunkių sužalojimų 2005 metais registruota 354, 2010 metais – 213, o pernai – 129. Tarp
nusikaltusiųjų dominuoja vyrai Ministerijos duomenys rodo, jog tarp daugumos įtariamųjų ir
kaltinamų dėl sunkių nusikaltimų pernai dominavo vyrai: 88,9 proc. ir 81,1 proc. nužudymo
ir sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose. Tarp įtariamųjų ar kaltinamųjų plėšimais vyrų buvo
66,7 proc., nepilnamečių vaikinų – 26,9 proc. Pasak G.Sakalausko, tendencija, jog
kriminalinėje statistikoje dominuoja vyrai, pastebima visame pasaulyje: moterų procentas
tarp nusikaltėlių svyruoja nuo 2–25 procentų ir aukštesnis būna Vakarų šalyse. Tai, kodėl
moterų dalis yra mažesnė, pasak jo, aiškinama įvairiai – tiek biologiniais, tiek auklėjimo
skirtumais, tiek lyčių nelygybe. „Kuo yra daugiau lygybės tarp vyrų ir moterų, tuo moterų
nusikalstamumo yra daugiau“, – pastebėjo jis. Fizinio skausmo sukėlimų atvejais vyrai
įtariamaisiais ar kaltinamaisiais tapo 86,8 proc. atvejų, o tarp nukentėjusių daugumą sudarė
moterys – 59,8 proc. Šie nusikaltimai atspindi smurto artimoje aplinkoje situaciją. Statistika
rodo, jog Lietuvoje per penkiolika metų smarkiai išaugo pranešimų apie tokius nusikaltimus:
nuo mažiau nei 1,4 tūkst. 2005 metais iki beveik 10 tūkst. 2019 metais. Pasak G.Sakalausko,
tai nulėmė 2012 metų pradėtas intensyvesnis smurto artimoje aplinkoje persekiojimas – nuo
tada registruojama apie 9–11 tūkst. tokių nusikaltimų per metus ir šis skaičius smarkiai
nekinta.
Vis dėlto jie, G.Sakalausko teigimu, atspindi tik dalį visų nusikaltimų ir nėra aišku, ar
nematoma „ledkalnio“ dalis mažėja, ar didėja, lyginant su registruotais nusikaltimais. VRM
ataskaitoje pastebima, kad pastaraisiais metais pastebimai daugėjo pranešimų apie nuo
smurto nukentėjusius vyrus: 2015 metais nuo šių nusikaltimų nukentėjusių vyrų dalis sudarė
19 procentų, o 2019 metais – 35,3 proc. G.Sakalausko teigimu, didesnė nei vidurkis moterų
nusikalstamumo dalis fiksuojama, pavyzdžiui, tarp finansinių nusikaltimų, kas sietina su tuo,
kad tarp buhalterių ir finansininkų yra nemažai moterų. Taip pat moterys sudaro didesnį nei
vidurkis procentą tarp įtariamųjų su narkotikais susijusiais nusikaltimais. „Tai tie atvejai, kai
motinos neša savo sūnums į kalėjimus arba pačios prekiauja – yra įtraukiamos į patį
žemiausią lygmenį ir jas dažniausiai sugaudo, o visą verslą organizuoja vyrai ir jie
neįkliūva“, – pastebėjo jis. Nusikalstamumo statistika – ne policijos darbo įvertinimas
G.Sakalauskas pabrėžia, jog nusikalstamumo statistika neturėtų būti siejama su geru ar blogu
policijos darbu. „Policija lyg ir jaučiasi už tą nusikalstamumą kažkaip tiesiogiai atsakinga, ji
jaučia spaudimą parodyti, kad jis mažėja, nors tai yra neteisinga“, – pastebėjo jis.
„Nusikalstamumas pirmiausia priklauso nuo socialinių, ekonominių, kultūrinių visokiausių
dalykų. Policija į jį reaguoja ir už jį persekioja, bet ji neturi jaustis atsakinga už jo
tendencijas“, – pridūrė kriminologas. Vis dėlto, G.Sakalausko teigimu, keista, jog augant
pasitikėjimui policija, registruojamų nusikaltimų mažėja.
„Kas tikrai yra keista, kad didėjant pasitikėjimui mažėja registruotas nusikalstamumas –
turėtų būti atvirkščiai“, – pastebėjo jis. Iš dalies taip gali būti dėl to, jog dalis ankstesnių
nusikalstamų veikų dabar galbūt patenka tarp administracinių nusižengimų. Kitais atvejais tai
galėtų būti paaiškinama tuo, jog dalis smulkesnių, sunkiai išaiškinamų nusikaltimų galbūt
nėra registruojami. Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog pernai Lietuvoje registruota rekordiškai
mažai nužudymų – 99, kai kelerius ankstesnius metus jų skaičius svyravo nuo 128 iki beveik
200. Todėl lyginti šių metų situaciją su buvusia prieš metus, kalbant apie rekordiškai išaugusį
nužudymų skaičių, nėra tikslu. „Nužudymų skaičius pernai buvo mažiausias per visą
Lietuvos istoriją. Tai reikėtų klausti, kodėl pernai buvo mažas, o ne kodėl jis dabar vėl
sugrįžo į 2018 metų lygį“, – pastebėjo jis. Per 15 metų Lietuvoje ženkliai sumažėjo vagysčių:
2005 metais jų registruota per 43,4 tūkstančius, šie nusikaltimai sudarė 48,4 proc. visų
registruotų. Pernai vagysčių registruota 12,5 tūkst., jos sudarė 24,4 proc. nusikaltimų. Tačiau
G.Sakalausko teigimu, sunku spręsti, ar šis mažėjimas reiškia, jog mažiau vagiama, nes nėra
žinoma, kokia dalis vagysčių buvo kvalifikuotos kaip administraciniai nusižengimai ir kaip ši
dalis keitėsi kintant sumai, iki kurios jos laikomos administraciniu nusižengimu. „Mes
nežinome, kiek jų persikėlė į Administracinių nusižengimų kodeksą, ar kiek realiai žmonės
mažiau vagia“, – pastebėjo jis. VRM ataskaitoje skelbiami visuomenės apklausų rezultatai
rodo, jog apie nusikaltimus praneša 75-80 proc. nuo jų nukentėjusių asmenų. Pernai
apklausoje kaip didžiausią viešojo saugumo problemą respondentai įvardijo korupciją,
antrojoje vietoje buvo eismo saugumas, trečiojoje – smurtiniai nusikaltimai. VRM apklausų
duomenys taip pat rodo, jog pernai 82 proc. respondentų jautėsi saugūs, 67 proc. manė, jog
jiems kyla maža rizika tapti nusikaltimų auka ir gerai vertino kriminologinę situaciją.
Trys Kauno paaugliai kaip laukiniai gatvėje puolė senjorę: plėšikai perduoti tėvams
www.15min.lt
2020 spalio 1d. 11:39
Kaune trečiadienį trys paaugliai apiplėšė senolę. Kauno apskrities policijos duomenimis, apie
13 valandą Sukilėlių prospektu ėjusiai senolei buvo suduota, o jai parkritus, buvo pavogta
rankinė su asmens dokumentais ir grynaisiais pinigais. Policijos pareigūnai sulaikė tris
nusikaltimu įtariamus nepilnamečius – du iš jų gimę 2005 metais, o trečiasis – dar jaunesnis
(metais). Nepilnamečiai perduoti tėvams. Sprendžiama dėl suaugusiųjų atsakomybės.
“Nepilnametis įtariamasis liks už grotų mėnesį, o suaugusius teismas leido laikyti suimtus
maksimaliai ilgai.”
„Labai gailiuosi. Supratau, ką reiškia kalėjimas. Jei išeisiu, eisiu į mokyklą, nebedarysiu
nesąmonių, nebevogsiu. Labai gailiuosi“, – tokie žodžiai penktadienio rytą nuotoliniu būdu
aidėjo iš Kauno tardymo izoliatoriaus. 16 metų vasarą sulauksiantis vaikinas kaltinamas dėl
penkių nusikalstamų epizodų, kai kurie jų padaryti prie vienos Klaipėdos mokyklos, kurios
tėvai buvo sunerimę dėl mokinius reketuojančių nevaldomų paauglių. Kartu su vaikinu
teisiamas ir jo bendras, rudenį 17 metų sulauksiantis jaunuolis, kaltinamas dėl trijų
nusikaltimų.
Spalį suimtas ir nuo to laiko Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje laikomas paauglys,
kaip pastebima, pasikeitė. Suėmimo metu įžūlus ir piktas jaunuolis dabar posėdžius stebi
ramus. Įtakos, ko gero, padarė psichologų darbas, taip pat, artimesnis bendravimas su šeima.
Penktadienį Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje dalyvavo ir vaikino mama,
stebėdama savo sūnų per televizorių, kuris teismo eigą sekė nuotoliniu būdu. Mama tikino
atlyginsianti sūnaus padarytus nuostolius ir turi vilties, jog sūnus pasitaisys, lankys mokyklą,
bendraus su psichologais. „Tikiuosi, kad bus geresnis, nebeis klystkeliais“, – vylėsi mama.
Vaikinas tiek vienas, tiek su jau minėtu bendru darė nusikaltimus. Rugsėjį prie mokyklos abu
užpuolė moksleivį, reikalavo pinigų, o jų negavę grasino berniuką įkišti į šiukšlinę.
Nusikalstamos veikos baigti bičiuliams nepavyko.
Prie mokyklos paaugliai ėmė lankytis kone kasdien, braudavosi pro duris, reketavo ir gąsdino
mokinius. Dėl nevaldomo elgesio jaunuolių prie mokyklos buvo ėmę budėti tėvai, ratus
sukdavo policijos pareigūnai. Kartu su jais prie mokyklos būriavosi ir daugiau jaunuolių,
palaikydavusių kompaniją traukiant dūmą. Nusikaltimų vaikinai padarė ir daugiau. Užpuolė
pilnametį jaunuolį, iš kurio norėjo atimti elektroninę cigaretę. Sudavę smūgius paaugliai visgi
plėšimo neįvykdė.
Rudenį vaikinai apvogė kioskelį. Atkėlę žaliuzes ir sudaužę lango stiklą jie pavogė prekių už
19 eurų, energetinių gėrimų, saldumynų, kuriuos patys ir suvalgė. Tardymo izoliatoriuje
dienas leidžiantis vaikinas nusikalsdavo ir vienas. Jis iš prekybos centro pagrobė keletą
pakelių cigarečių, taip pat iš moters norėjo atimti rankinę, tačiau kėslai nepavyko. „Bylos
aplinkybės visiškai aiškios, kaltinamieji pripažino nusikalstamas veikas, davė teisme
parodymus“, – teisme kalbėjo prokurorė Rita Ušinskienė.
Nors izoliatoriuje uždarytas vaikinas dar jaunas, tačiau viena byla jo atžvilgiu jau baigta. Šią
savaitę Klaipėdos apylinkės teismas paskelbė nuosprendį ir skyrė dvejų metų ir dviejų
mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant trejiems metams. Vaikinas įpareigotas
mokytis, nuo 22 val. iki 6 val. ryto būti namuose, dalyvauti socialinio ugdymo ir reabilitacijos
programoje. Vaikinas nuteistas už plėšimus ir vagystes, kurias vykdė su kitais jaunuoliais.
Anot prokurorės, tai, kad nagrinėjama byla paauglio nesustabdė nuo kitų nusikalstamų veikų,
rodo, jog jis kaip asmenybė linkęs nusikalsti. Mokyklos charakteristikoje nurodoma, jog
vaikino elgesys į blogąją pusę pasikeitė 2017 metais, jis ėmė nebelankyti mokyklos, daryti
nusikaltimus. Prokurorė įsitikinusi, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant laisvės
atėmimo bausmę ir vaikiną izoliavus. R.Ušinskienė teismo prašė skirti metų ir aštuonių
mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant Kauno nepilnamečių pataisos namuose.
Prašo neįkalinti Vaikinui teisme atstovaujanti advokatė prašė neskirti jam realios laisvės
atėmimo bausmės. Gynėjos nuomone, pakaktų skirti bausmę, jos vykdymą atidedant ir stebint
vaikino elgesį. „Tikiu, kad būdamas nelaisvėje jis tikrai netaps geresniu. Jis negalės pakeisti
savo gyvenimo“, – kalbėjo advokatė. Moteris tikino, jog bendraujant su 15-mečiu galima
pajusti, kad jis suprato, ką reiškia prarasti laisvę.
“Tikiu, kad būdamas nelaisvėje jis tikrai netaps geresniu. Jis negalės pakeisti savo gyvenimo,
– kalbėjo advokatė.”
„Ikiteisminio tyrimo metu mano ginamasis prisipažino, kad padarė nusikaltimą. Žinote, kad
nelabai lengva prisipažinti, kad esi kaltas. Davė visus parodymus, padėjo atskleisti
nusikaltimus, kiekviename epizode ikiteisminio tyrimo tyrėjai sakė, kad gailisi. Laikymas
nelaisvėje padėjo suprasti, kad gyvenimą reikia keisti“, – teismo salėje sakė advokatė. Jos
teigimu, suėmus vaikiną buvo atkurtas ryšys tarp jo bei šeimos. Vaikiną esą labai įtakojo
draugai. Nusikalto pirmą kartą Su vaikinu teisiamą 16-metį prokurorė pasiūlė nuteisti metų ir
keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Taip pat
įpareigoti dirbti, mokytis, nuo 21 iki 6 val. būti namuose.
Vaikinas kaltinamas dėl trijų nusikaltimų, kuriuos darė kartu su minėtu paaugliu. Jis
teisiamas pirmą kartą, todėl siūloma neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Teisiamo
jaunuolio mama tikino, jog atlygins padarytus nuostolius ir vylėsi, kad vaikinas pasimokė su
kuo galima bendrauti ir leisti laiką. Vaikino advokatė tikino, kad 16-metis itin užsisklendęs
savyje, sunkiai prakalbinamas. Ji teigė matanti apleistą vaiką, atsidūrusį kryžkelėje. Mama
teismo posėdyje antrino, kad advokatė „absoliutiškai nusišneka“
Advokatė prašė pirmą kartą teisiamam paaugliui skirti minimalų laisvės atėmimo laikotarpį
su atidėjimu, per kurį bus galima stebėti, ar vaikino elgesys pasikeitė. „Jis pasikeitė
ikiteisminio tyrimo metu, teismo proceso metu. Išgyvena dėl to, ką padarė, kas vyksta. Jam
nepavyko nuslėpti susigraudinimo teismo posėdyje. Galime suteikti galimybę pasitaisyti,
gyventi dorą gyvenimą, tai mūsų pareiga. Laisvės atėmimas nepadarytų, ko tikimės. Jei jausis
per griežtai nuteistas, atrodys, kad kiti kalti, rodys pyktį, nusivylimą, tai prie gero neprives“,
– kalbėjo gynėja.
Į teisiamųjų suolą Kaune sės plėšimu kaltinami aštuntokai: jiems vadovavo teistas vyras
15min.lt
2019 sausio 2d. 10:43
Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma leidžia pagrįstai įtarti, kad vienas iš
nepilnamečių kaltinamas įvykdęs 6, o kitas – 3 vagystes. Jaunuoliai, manoma, vogdavo iš
butų, mašinų, gatvėje sutiktų praeivių. Jų taikinyje būdavo įvairūs daiktai – telefonai,
kompiuteriai, grynieji pinigai. Nepilnamečiai, įtariama, vagystėmis neapsiribojo ir įvykdė
apiplėšimą bendrininkų grupėje su jau teistu kauniečiu G.G.
Tyrimo metu nustatyta, kad praėjusių metų birželio pradžioje jaunuoliai apie 3 val. nakties,
leisdami laiką viename iš Kauno barų, sutiko G.G. Bendrininkai nutarė apiplėšti bare
miegantį, apsvaigusį vyriškį. Jį pažadinę ir pasiūlę palydėti namo, bendrininkai sumušė
nukentėjusįjį, bandė numauti auksinius žiedus, tačiau nepavykus to padaryti, pagrobė auksinę
grandinėlę, portfelį, kuriame buvo nešiojamasis kompiuteris ir rankinę, kurioje buvo beveik
900 eurų. Iš viso nukentėjusiam padaryta žala – beveik 1 750 eurų. Šį ikiteisminį tyrimą
atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai.
Policija pranešė sklandžiai tirianti rezonansinį paauglio nužudymą Vilniuje. Anot pareigūnų,
auka ir jo nužudymu įtariami jaunuoliai buvo draugai. Įtariamieji buvo pareigūnų akiratyje,
tačiau nusikalstama grupuote šio jaunimo policija nevadina – berniukai buvo žinomi tik dėl
pavienių, ne itin sunkių nusikaltimų.
„Mūsų nuomone, yra atstatytas visas paveikslas, kaip viskas vyko“, – pirmadienio popietę
specialiai surengtos spaudos konferencijos metu pareiškė Vilniaus apskrities vyriausiojo
policijos komisariato viršininko pavaduotojas Mindaugas Stravinskas. Jo teigimu, šis didelį
atgarsį sukėlęs nužudymas tikriausiai įvykdytas spontaniškai. Iš anksto šiam smurtiniam
išpuoliui įtariamieji nesiruošė. Auka ir jo budeliais tapę vaikinai gyvena netoliese, iš esmės
jie bendraudavo draugiškai.
Jis paaiškino, kad įtariami nužudymu vaikinai negali būti vadinami grupuote. Tai tiesiog
jaunimas, gyvenantis šalia ir bendraujantis. Tai, kad jie yra padarę turtinių nusikaltimų ar
teisės pažeidimų, nevertinama kaip pavojinga sisteminė, grupinė veikla. „Nepilnamečių
nusikalstamumas padidėjo labai nežymiai. Kad nepilnamečiai siautėja ir kad tai yra
probleminis dalykas – to negalėčiau pasakyti“, – komisariato viršininko pavaduotojas skubėjo
paneigti kalbas apie sostinėje esą siaučiančias ir galbūt tarpusavyje kovojančias jaunimo
gaujas.
“Nieko išskirtinio ar to, kas galėjo kelti nerimą, jis teigė negalintis pasakyti ir apie
nužudytąjį.”
„Tai normali, neasociali šeima. Vaikas turėjo namus, ėjo į mokyklą“, – minėjo
M.Stravinskas. Pareigūnas M.Stravinskas teigė nenorintis atskleisti, ar sulaikyti įtariamieji
pripažįsta kaltę. Komisariato viršininko pavaduotojas patvirtino, kad prokurorai antradienį
ketina kreiptis į teismą dėl kardomųjų priemonių įtariamiesiems skyrimo.
Kretingos meras konservatorius trenkė kumščiu: miesto 760 metų įkūrimo ir jo globėjo
šv. Antano šventė – be lašo alaus
Pirmąkart per penkiolika metų Kretingos miesto ir jo globėjo šv. Antano šventės
kulminacinis vakaras, kuris, kaip įprasta, organizuojamas Pastauninko parko vasaros
estradoje, bus be alkoholio. Lemiamą žodį dėl Kretingos miesto, taip pat ir kitų savivaldybės
masinių švenčių dalyvių blaivinimo tarė rajono meras konservatorius Juozas Mažeika.
“Policija tvirtina, jog masinių renginių metu fiksuojama vis daugiau viešosios tvarkos
pažeidimų, kai nukenčia renginiuose dalyvaujantys tiek vietiniai gyventojai, tiek svečiai bei
jų turtas.”
Į „15min“ redakciją kreipėsi dviejų vaikų tėtis Andrius. Senamiestyje gyvenantis vyras
teisybės nutarė ieškoti po to, kai jo aštuonmetis vaikas vidurdienį miesto centre keturių
vyresnių nepilnamečių buvo užspaustas į kampą. Grasindami susidorojimu vaikai iš aukos
reikalavo atiduoti mobilųjį telefoną. Aštuonmečiui pavyko pasprukti. Jo tėvas netrukus
viename Senamiesčio skersgatvyje sulaikė du iš užpuolikų - pastarieji tykojo naujos aukos.
Policijos nuovadoje, paaiškėjo, kad užpuolikai – Kauno apskrities vaikų socializacijos centro
auklėtiniai. Žaliakalnio policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkas Dainius
Trumpelis „15min“sakė, kad siautėjantys Socializacijos centro ugdytiniai – opi Kauno
problema. „Nelabai ką galime tiems piktadariams pritaikyti. Nepilnametis gali padaryti
daugybę nusikaltimų ir jam nieko nebus. Baudžiamoji atsakomybė numatoma tik nuo 14
metų ir tik už labai sunkius nusikaltimus“, – aiškino D.Trumpelis. Į Kauno socializacijos
centrą patenka patys problemiškiausi vaikai iš visos apskrities.
„Vyresni ir tikrai piktybiniai vaikai likusius ugdytinius primoko blogų dalykų, tyčiojasi iš
mažesnių, juos engia“, – pasakojo D.Trumpelis. Anot pareigūno, problema yra ir ta, kad
Kauno apskrities vaikų socializacijos centro administracija neturi sąlygų vaikus prižiūrėti.
„Vaikai pabėga iš ten. Globos namai nėra įkalinimo įstaiga, kur yra griežtas režimas, vaikai
nėra užrakinami ar laikomi už grotų“, – aiškino D.Trumpelis. Jo teigimu, nepilnamečių
nusikalstamumą mažintų tai, jeigu jie visi nebūtų laikomi vienoje vietoje, o išskirstomi po
kitas tokio pat pobūdžio įstaigas. Situacijos nepalengvino ir pernai įsigaliojęs Vaiko
minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas. „Su įstatymo įsigaliojimu vylėmės, kad atsiras
galimybė sukontroliuoti tuos vaikus ar šiek tiek suvaržyti jų teises. Bet tas įstatymas – per
švelnus, griežtesnės priemonės nebuvo numatytos. Socializacijos centro administracija neturi
teisės prasižengusių vaikų sudrausminti ar izoliuoti“, –konstatavo D.Trumpelis. Vyresni
kursto jaunesnius „Matome, kad vyresni, 15-17 m., berniukai grasindami fiziniu
susidorojimu jaunesnius tiesiog verčia bėgti iš socializacijos centro ir atnešti pavogus pinigų
ar mobiliųjų telefonų. Kadangi vaikams iki 14 m. negresia jokia baudžiamoji atsakomybė.
Tai didelė įstatymų spraga, kad niekas negali nieko padaryti vyresniems, kurie, kaip mes
vadinam, reketuoja, jaunesnius“, – sakė Kauno apskrities vaikų socializacijos centro
direktorius Adolfas Skališius. Mažieji prigąsdinti bijo pasiskųsti, o pedagogų skundai
policijoje negalioja „Pedagogų paliudijimai apie reketuojamus vaikus - ne įrodymas, kad
padaryta nusikalstama veika. Policija teigia, neturinti teisminio pagrindo pradėti tyrimą, nes
nusikaltimo kurstymas – ne nusikalstama veika“, – piktinosi A.Skališius. Direktorius
pripažino, kad nuo nepilnamečių kliūna ne tik miestiečiams gatvėje: iš vaikų vagiami
mobilieji telefonai, iš moterų – rankinukai, kenčia ir centro pedagogai. Anot direktoriaus,
prieš juos naudojamas ir psichologinis, ir fizinis smurtas - viena pedagogė jau 2 mėn. gydosi
po to, kai auklėtiniai klasėje ją prismaugė. Šiuo metu Lazūnų g. įsikūrusiame socializacijos
centre gyvena 23 berniukai. Kiekvienas įstaigos pedagogas turi radijo stotelę ir reikalui esant,
gali pasikviesti kolegas į pagalbą tramdant nepaklusnius auklėtinius. Pamokų metu
užrakinamos klasės, kad mokiniai nepabėgtų. Siūlo griežtinti įstatymą Savivaldybės vaiko
teisių apsaugos tarnybai Kauno apskrities socializacijos centro auklėtinių keliamos problemos
jam gerai žinomos. „Centre dirbantiems pedagogams jie grasina nužudymais,
išprievartavimais, apiplėšimais. Už visus tokius grasinimus yra numatytos nuobaudos,
priklausomai nuo nepilnamečio amžiaus. Mažesni, kurie taip elgiasi, gali būti baudžiami
pratęsiant jų buvimą socializacijos centre, o vyresni - iškeliauti į vaikų pataisos koloniją“, –
dėstė Vaiko teisių apsaugos tarnybos vyriausiasis specialistas Vygintas Aukštuolis.
Specialisto teigimu, jis nuolat teikia pasiūlymus Seimui dėl nepilnamečių amžiaus mažinimo
siekiant jų atsakomybės. „Mano nuomone, amžiui neturėtų būti nustatyta minimali riba, o
teismas baudžiamojon atsakomybėn juos patraukti turėtų pagal nusikaltimo sunkumą ir vaiko
socialinę brandą“, – sakė V.Aukštuolis.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos paskelbti duomenys rodo, kad
užsienio šalyse daugėja nusikalstančių nepilnamečių iš Lietuvos.
Kaip rašoma tarnybos pranešime, 2010 metais Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo
tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tarpininkavo, organizuojant 11
nusikalstamas veikas įvykdžiusių nepilnamečių grįžimą į Lietuvą. 2009 m. nagrinėti septyni
tokie atvejai, 2008 m. ir anksčiau panašios situacijos pasitaikydavo labai retai. Minėti
nepilnamečiai buvo išvykę į Estiją, Suomiją, Norvegiją, Lenkiją bei Nyderlandus. Pastebima
tendencija, kad keičiasi nepilnamečių užsienyje padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir
mastai. Anksčiau vaikai daugiausia vagiliaudavo iš parduotuvių, o dabar jų padaryta
nusikalstama veika vis dažniau būna susijusi su narkotinėmis medžiagomis, ginkluotais
plėšimais ar kitais grupiniais nusikaltimais. Vaikų, įvykdžiusių nusikalstamas veikas
užsienyje, tėvai dažniausiai yra išsiskyrę. Neretai šie nepilnamečiai gyvena su vienu iš tėvų
arba pas laikinus globėjus, kai kurie – socialinės rizikos šeimose. Tarnyba, gavusi pranešimus
apie nusikalstamą lietuvių nepilnamečių veiką kitose valstybėse, bendradarbiaudama su
Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos ambasadomis ir konsulatais, šių vaikų
tėvais bei vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) specialistais, tarpininkauja organizuojant
vaikų iš užsienio grįžimą į gimtinę. Paprastai prieš tai Tarnyba pirmiausia išsiaiškina tėvų
situaciją ir jų galimybes tinkamai pasirūpinti atžalų grįžimu namo. Dažniausiai grįžimo
išlaidas padengia tėvai, retesniais atvejais – užsienio valstybių institucijos, o kartais
materialinę pagalbą suteikia šeimų gyvenamosios vietos savivaldybės.
Praėjusią savaitę trūkus klaipėdiečių kantrybei ir iškėlus į viešumą paauglių gaujos narius,
vienas penkiolikmetis suimtas, tačiau, anot pedagogų, situacija nedaug pakito. Policijos
pareigūnai tvirtina, kad daro viską, ką gali. Pedagogai atremia, kad tai tik kalbos, o iškviesti
patruliai nepilnamečiams tiesiai rėžia, kad jie nebaudžiami.
„Dvylikametis, keiksmažodžių lavina, kojos dedamos ant stalo, tėvai kviečiami, iškviečiami
pareigūnai, kurie sako „mes niekuo negalime padėti, nes jis yra nepilnametis“. Tą pasakė
patruliai“, – atvirauja viena pedagogė. „Pareigūnai irgi turėtų žinoti, kaip bendrauti su
paaugliais, jie patys turi būti šviečiami ir nesakyti bent jau prie vaiko, kad jie nieko negali
padaryti“, – antrino kita pedagogė. Policijos pareigūnai atremia, kad Klaipėdą šiurpinusių
paauglių gauja stebima kaip per padidinamąjį stiklą. „Situacija šiai dienai suvaldyta, praėjusią
savaitę sulaikytam paaugliui teismo sankcionuotas suėmimas skirtas iki gruodžio 11 dienos.
Kiti asmenys, dalyvavę su juo, yra identifikuoti ir su jais dirbama, – sako policija. – Manau,
kiekvienoje mokykloje jaučiama kažkas negera, nebijokite pasakyti. Kaip šis atvejis parodė,
vaikas nuo rugsėjo mėnesio nelankė mokyklos. Ne man nurodyti jums, ką daryti, bet tai turi
būti bendradarbiavimas tarp institucijų. Jaunimas aktyvus, jie domisi visais teisės aktais, bet
ne jiems spręsti, kokia atsakomybė laukia jų ir tėvų“.
Po to įvykio kilus sujudimui, policija sustiprino patruliavimą prie visų mokyklų. O štai Vaiko
teises ginančios tarnybos atstovas Airidas Vitkevičius sako, kad tiek pedagogai, tiek tėvai, dėl
kilusių problemų turi kreiptis raštu. Pedagogai sukilo, kad realiai vyksta daugiau
susirašinėjimo, nei realus darbas, be to, jei šeima nenori pagalbos, į šeimos namus socialiniai
pedagogai negali eiti – vaiko tėvai net gali su policija juos išprašyti. Socialinių pedagogų
atstovė sako, kad Vaiko teisių tarnybai apie tą šeimą buvo ne kartą pranešta, tačiau ši
institucija taip pat nereagavo. Tėvai į mokyklą taip pat nė karto neatvyko į mokyklą, tad
pedagogams ta šeima realiai nepasiekiama. „Realiai įstatymai sukurti taip, kad niekas nieko
negali padaryti. Ir šiandien atėjo iš tos gaujos į mokyklą, 12-13-kos metų, susidėjo kojas ant
stalo ir sako „ką tu man padarysi?“. Situacija nesikeičia“, – atvirauja viena pedagogių.
Policijos pareigūnai žada, kad jie ir toliau lankysis prie mokyklų ir tikrins, ar prie mokymo
įstaigų nešmirinėja paaugliai.
Pareigūnai ragina pedagogus netylėti, net jei žinomi atvejai dėl paauglių netinkamo ar
nusikalstamo atvejo. Tačiau pedagogai atviri – kol įstatymai nepakis, vaiką auklėti gali tik jo
tėvai.
Po žiauraus smurto prieš 17-metę komisaras ragina atsikvošėti: tam tikru požiūriu
nusikaltę nepilnamečiai irgi yra aukos
(709)
Agnė Vasiliauskaitė
www.DELFI.lt
2019 m. birželio 4 d. 12:04
Paauglių ir vaikų nusikalstamumas šiomis dienomis atrodo tapo dar aštresne tema, kai
gegužės pabaigoje Tauragės rajone buvo pasikėsinta išžaginti nepilnametę merginą. Apžvelgė
nusikalstamumo situaciją DELFI generalinis komisaras papasakojo, kaip atrodo nepilnamečių
nusikalstamumo statistika. Jis taip pat pabrėžė, kad informacija, kurią galima rasti
socialiniuose tinkluose toli gražu ne visada yra teisinga. „Faktas, kad joje yra ir melagingos
informacijos. Visuomenei nereikia viskuo aklai tikėti. Puikiai suprantame, kad socialiniuose
tinkluose yra labai daug emocijų, reikia nepasikliauti vienu informacijos šaltiniu“, – tikino
L.Pernavas.
Jis sako, kad, lyginant su praėjusiu dešimtmečiu, nusikalstamumas yra sumažėjęs. Anot jo,
blogiausia, ką visuomenė gali padaryti, tai susirūpinti tik po to, kai atsitinka kas nors blogo,
nes pirmiausia reikėtų spręsti problemą, kai dar nėra pasekmių.
„Per 10 metų nepilnamečių nusikaltimų skaičius sumažėjo daugiau nei 3,5 karto. Tai skaičiai
kalba patys už savę. Nusikaltimų yra mažiau, nors problemų buvo ir anksčiau, pavyzdžiui,
dėl vaikų neužimtumo, dėl jų nepriežiūros, nesimokymo, piktnaudžiavimo tabaku ir
alkoholiu, mokyklos nelankymas. Tai yra kompleksinės, socialinės problemos. Tai nėra
problema, kurią turėtų spręsti tik viena institucija. Problemą reikia spręsti ne tada, kai vaikas
kažką padaro, o nuo jo gimimo. Reikia dirbti su šeima, kai ji dar neturi vaikelio, kad šeima
tikrai žinotų, ką reikia daryti, kaip reikia auklėti, kad jie turėtų socialinius įgūdžius“, – DELFI
kalbėjo L.Pernavas. Nepilnamečių įvykdomi nužudymai yra išimtis Jis taip pat pateikė
nužudymų statistiką. „1995 metais mes turėjome apie 500 nužudymų. Dabar turime šiek tiek
daugiau negu 100, čia kalbant ne tik apie nepilnamečius. Nepilnamečių įvykdomi nužudymai
iš esmės yra išimtis. Nepilnamečių iki 18 metų padarytų nusikalstamų veikų dalis bendroje
visumoje yra tik 6 procentai. Tai nėra didelis skaičius. Galbūt galėtume išskirti nuo 14-20
metų padaromus nusikaltimus. Jų yra šiek tiek daugiau, bet kalbame ne tik apie
nepilnamečius. Jeigu kalbame apie statistiką prieš 10 metų, kai feisbuku ir instagramu mažai
kas naudojosi, tai šiandien kiekvienas turime savo paskyrą. Kai kurie turi net kelias paskyras.
Informacija apie kiekvieną tokį ar panašų įvykį yra platinama žaibiškai. Ne visada ji būna
tikra, atitinkanti tai, kas įvyko. Gal dėl to mums ir atrodo, kad įvykių yra daugiau, bet iš
tikrųjų jų yra mažiau“, – DELFI sakė komisaras. Ragina žmones neignoruoti Tiesa, ir po
įvykių Jurbarke, Tauragės rajone ir kituose miestuose, kai smurtautojais tampa jaunuoliai,
pirmiausia pradedame kaltinti kokias nors institucijas. L.Pernavo teigimu, susimąstyti ir imtis
konkrečių bei skubių veiksmų turėtų šeima, o visos visuomenės rūpestis – neignoruoti
akivaizdžiai matomos problemos. „Nepilnamečius reikia auklėti. Jeigu mes kalbame apie tai,
ką daryti, kai paaugliai, jaunimas siautėja, tai mes jau kalbame apie pasekmes, bet norint, kad
to nebūtų, reikia ieškoti priežasčių ir su tuo dirbti. Su vaikais reikia dirbti nuo pat gimimo, jie
turi mokintis, turėti laisvalaikį. Jie turi kažką veikti, jeigu viso to nėra, rezultatus turime
tokius, kokius turime. Kitas svarbus dalykas – šeima, ką ji suformuoja tame žmoguje. Jeigu
tėvai nedirba, jeigu jie piktnaudžiauja alkoholiu, tai turime suprasti, kad vaikas tai matys ir
perims jų įgūdžius. Pasekmes – labai aiškios. Tai yra kompleksas priežasčių, o kalbėti apie
pasekmes, tai vargu ar gerai, juk nenubausime visų.
Mūsų tikslas yra, kad tokių įvykių būtų kuo mažiau. Taip, kad jų visai nebūtų, nebus, bet
reikia stengtis, kad jų būtų kuo mažiau. Turime pradėti dirbti su vaikais ir šeima, mes patys
turime atkreipti dėmesį, gatvėse matome, kad jaunimas elgiasi netinkamai, ar mes kiekvieną
kartą sudrausminame. Tas „ne mano reikalas“ dažnai išauga į tokias situacijas, kai jau esame
priversti kalbėti apie pasekmes. Mes visi esame atsakingi: ir šeima, ir policija, ir
visuomeninės organizacijos“, – DELFI sakė L.Pernavas.
Ne visada įkalinimas gali padėti Jis taip pat pabrėžė, kad net ir tas žmogus, kuris įvykdė
nusikaltimą, tam tikra prasme yra auka. „Vien tik sakyti, kad jis yra nusikaltėlis ir jį reikia
bausti, mes negalime. Tam tikru požiūriu jis irgi yra auka, pasekmė tokio gyvenimo, kurį
gyveno. O ką mes padarėme, kad jis augo tokioje šeimoje? Kodėl leidome užaugti tokioje
šeimoje, galbūt kodėl mes nepaėmėme jo iš tokios šeimos. Mums visiems reikia atsakyti į
tokį klausimą. Iš praktikos esu matęs, kad paauglys padaro dešimtis nusikaltimų, bet negi mes
manome, kad tokį vaiką, pasiuntę į įkalinimo įstaigą, jis po jos bus švarus, gražus ir nedarys
nusikaltimų. Įpročiai, kuriuos jis turi, niekur nedings. Reikia galvoti ir apie tą vaiką, kuris
daro nusikaltimus, kaip jam padėti, nes ir jam reikia pagalbos. Aš nesakau, kad reikia
toleruoti, nes to daryti jokiu būdu negalima, tačiau pagalba reikalinga ne tik aukai, bet ir
kaltinamajam, nes mes visi esame atsakingi“, – laidoje pabrėžė komisaras. L.Pernavas taip
pat papasakojo situaciją, kai tėvai visai nenustebo, išvydę girtą sūnų, ir net sakė, kad jis dar
„nėra labai girtas“. „Viskas priklauso nuo tėvų. Man užtektų vieno žodžio, jeigu kažkas
pasakytų, kad mano vaikai kažką negero padarė, ir aš padaryčiau viską, kad būtų kitokia
situacija. Yra tėvų, kurie toleruoja tokius dalykus. Pamenu seną atvejį iš darbinės patirties,
kai mamai perdavėme girtą nepilnametį, o mama man atsakė, jis dar „nėra labai girtas“. Tai
priklauso nuo tėvų požiūrį į vaiko elgesį. Jeigu tėvai prie policininko taip pasako, girdi
vaikas, tai nežinau, abejoju, ar tas vaikas paiso visuomenėje priimtų bendro elgesio normų“, –
kalbėjo komisaras.
Anksčiau ne kartą teistas 17-metis D. Š. iš viso kalės 10 metų, bausmė jam subendrinta su
nuosprendžiais už kitus nusikaltimus, 17-mečiui R. R. skirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistieji turės atlyginti daugiau nei 4,5 tūkst. eurų turtinės žalos ir 50 tūkst. eurų neturtinės
žalos nužudytojo tėvams. Už vaiko žūtį jie prašė priteisti po 100 tūkst. eurų. Neturint lėšų
nepilnamečiams, žalą nukentėjusiems turės atlyginti jų mamos. Bylą nagrinėjusi teisėja Daiva
Kazlauskienė BNS sakė, kad nuosprendis paskelbtas vasario 15 dieną, jis kol kas nėra
įsiteisėjęs, nes R. R. nuosprendį apskundė dėl bausmės atlikimo sąlygų. Ši byla nagrinėta
uždaruose teismo posėdžiuose. Bylos duomenimis, paaugliai praėjusią vasarą Vilniuje,
Vandentiekio gatvėje, akmeniu mirtinai sužaloję paauglį. 13-metis netrukus turėjo vykti į
Švediją pas tėvą. Nustatyta, kad mažametį itin žiauriai mušę nepilnamečiai R. R. ir D. Š. tuo
metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Prieš šio
nusikaltimo padarymą R. R. jau buvo teistas dėl vagystės, D. Š. – dėl vagysčių, plėšimo ir
sunkaus kūno sužalojimo.
Nuteistas už dar vieną žiaurų išpuolį D. Š. pernai spalį įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio
teismo nuosprendžiu nuteistas kalėti septynerius metus už sunkų sveikatos sutrikdymą, o jo
motina nukentėjusiajam iš viso turės sumokėti per 54,4 tūkst. eurų. Be to, Vilniaus teritorinei
ligonių kasai paauglio motina turės sumokėti 10 tūkst. 800 eurų patirtos žalos už
nukentėjusiojo gydymą. Nukentėjusiajam po patirtų sužalojimų sutriko kalba, paralyžiuotos
galūnės, jis neturi galimybės tęsti mokslų, gyventi pilnavertį gyvenimą, jam nuolat reikalinga
artimųjų slauga, masažai bei ambulatorinis gydymas. Dabar nukentėjusiajam nustatytas tik 25
proc. darbingumas. Nusikaltimas įvykdytas 2017-ųjų rugsėjo 2-osios vėlų vakarą, apie 23.20
val., viešoje vietoje – skvere, esančiame prie parduotuvės „Norfa“, Karoliniškių rajone, L.
Asanavičiūtės gatvėje. Tuomet nuo alkoholio apsvaigęs paauglys be aiškios priežasties, priėjo
prie su kitais draugais ant suoliuko sėdinčio jaunuolio ir tyčia sudavė jam rankomis ir
kojomis ne mažiau penkis smūgius. Mažiausiai du smūgiai suduoti į kairę galvos pusę. Po šių
smūgių nukentėjusiam plyšo vidinė miego arterija, po kelių dienų jį ištiko infarktas. Jaunuolis
išgyveno, tačiau liko neįgalus. 13-metis nužudytas Vandentiekio gatvėje Tragedija
pasibaigusios muštynės įvyko dieną Vilniuje, Vandentiekio gatvėje. Per ikiteisminį tyrimą
nustatyta, kad du nepilnamečiai asmenys be jokios aiškios priežasties iš chuliganiškų paskatų
į nuošalią vietą nusiviliojo mažametį, kur jį itin žiauriai sumušė. Ligoninėje vaikui
diagnozuota koma, galvos ir viso kūno daugybiniai sumušimai. Liepos 1-osios rytą nuo
patirtų itin sunkių sužalojimų jis ligoninėje mirė. Nepilnamečiai R. R. ir D. Š kaltinti dėl itin
žiauraus mažamečio nužudymo iš chuliganiškų paskatų, jį kankinant – už šį nusikaltimą
Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos
galvos. Teismai paprastai nepilnamečiams skiria ne ilgesnes nei 10 metų laisvės atėmimo
bausmes.
Nepilnamečių agresija Biržų rajone: sumušė bei apvogė vyriškį prie jo namų
(27)
www.DELFI.lt
2017 m. gruodžio 25 d. 09:00
Neįtikėtinas paauglių elgesys, vėlų Kūčių vakarą ne tik sumušė vyrą, bet ir apvogė.
Nukentėjusiajam medikai nustatė galvos sumušimą, galvos smegenų sutrenkimą, krūtinės
sumušimą, jam paskirtas ambulatorinis gydymas. Neblaivus įtariamasis 16-metis sulaikytas.
Policija informavo, kad sekmadienį 23.30 val. į juos kreipėsi neblaivus (1,81 prom.) vyras
(gim. 1953 m.), gyv. Biržų r., Užubalių k. Vyriškis pranešė, kad jam rakinant namų duris, jį
sumušė du jaunuoliai, kurie pavogė mobiliojo ryšio telefoną. VšĮ Respublikinėje Panevėžio
ligoninėje nukentėjusiajam nustatytas galvos sumušimas, galvos smegenų sutrenkimas,
krūtinės sumušimas, paskirtas ambulatorinis gydymas. Įtariamasis 16-metis (1,54 prom.
girtumas) sulaikytas vadovaujantis LR BPK 140 str.
Apie šiandienines nepilnamečių nusikalstamumo tendencijas ir apie tai, kas slypi už aklina
tvora aptvertų Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų (Izoliatoriaus) sienų,
kalbamės su ilgamete šios įstaigos darbuotoja, direktoriaus pavaduotoja Neringa Gudėnaite. –
Pastarąjį dešimtmetį didžioji dalis nepilnamečių padaromų nusikaltimų – vagystės ir
plėšimai. Kas, Jūsų nuomone, turi didžiausios įtakos nepilnamečių daromiems
nusikaltimams, koks vaidmuo čia tenka naujosioms technologijoms? Ar per savo darbo patirtį
esate pastebėjusi kokių nors nuteistiesiems būdingų bruožų pokyčių?
– Taip, iš tiesų ilgą laiką dominavo plėšimai ir vagystės, tačiau pastaruoju metu gerokai
padaugėjo smurtinių nusikaltimų. Tai rodo, kad mūsų jaunuoliai tampa vis agresyvesni. Be
to, padaugėjo nepilnamečių, kurie nusikaltimus padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir
narkotinių medžiagų. Paaugliai nusikaltimus daro grupėse, į jas įsilieja išėję į gatvę. Ten jie
pradeda gyventi pagal savo taisykles, kurias patys ir susikuria. Jie gyvena ir elgiasi taip, kaip
jie supranta. Šiuo metu Izoliatoriuje dienas leidžia 70 nuteistųjų. Iš jų 6 nepilnamečiai teisti
už išžaginimą ir 9 – už žmogžudystę. Smarkiai padaugėjo išžaginimų, bet beveik perpus
sumažėjo paauglių, teistų už nužudymą. Įtakos seksualiniams nusikaltimams, be abejo, turi
kone visiems prieinama interneto erdvė, o ji – ne tik žinių šaltinis, bet ir pavojų liūnas.
Neseniai su vienu į laisvę išėjusiu jaunuoliu kalbėjome apie jo padarytą nusikaltimą ir
išsiaiškinau labai įdomų dalykų – vaikai nebijo kraujo. Jie tarsi
Mano kalbintas jaunuolis sakė, kad jam tiesiog nebaisu, kai bėga, tyška kraujas. Ankstyvas
seksualinis potraukis yra susijęs su noru greitai tapti suaugusiu, o tai jaunuoliai išreiškia per
prievartą. Dar vienas pastebėjimas, ko anksčiau buvo mažiau, – paaugliai vis dažniau
įtraukiami į suaugusiųjų daromus nusikaltimus, įviliojami į grupuotes. – Kokio amžiaus
jaunuoliai dažniausiai patenka į Izoliatorių? Ar nepilnamečiai suklumpa išgyvendami
sunkiausią ir sudėtingiausią gyvenimo tarpsnį tarp vaikystės ir suaugusiojo – paauglystę? –
Izoliatoriaus nuteistųjų amžiaus vidurkis yra 16–17 metų. Tai nei vaikai, nei suaugusieji.
Mano nuomone, paauglystė yra liga ir ja kiekvienas perserga skirtingai. Ne vienas mūsų
auklėtinis yra pasakęs, kad čia pakliuvo per kvailiausią laikotarpį – paauglystę. Kiti dėkoja,
kad atsidūrė pataisos namuose, nes sunku įsivaizduoti, ko dar būtų prisidirbę. Pamenu vieno
vaikino žodžius: „Ačiū teisėjai, kad mane nuteisė, nes neaišku, ką dar būčiau pridirbęs
būdamas laisvėje. Dabar ir pačiam juokinga, kad taip kvailai galėjau elgtis.“ – Iš kokių šeimų
ir vietovių kilę jaunuoliai yra labiausiai linkę nusikalsti? Ar tiesa, jog klystkeliais dažniausiai
išeina nepilnamečiai, augę asocialiose šeimose, patyrę skurdą, tragiškas gyvenimo sąlygas? –
Šiuo metu Izoliatoriuje yra 7 jaunuoliai iš Klaipėdos, 2 – iš Vilniaus ir 5 – iš Kauno. 33
nuteistieji atkeliavę iš kaimo rajonų, 10 – iš globos namų. 13 nepilnamečių teisti jau du
kartus, 2 nepilnamečiai teisti 10 kartų, 1 – 11 kartų. Daugiausia nuteistųjų yra iš asocialių
šeimų arba šeimų, kur motinos vienos augina vaikus. Yra vaikų, kurių tėtis arba mama, arba
abu tėvai sėdi kalėjime. Kitur egzistuoja ištisos dinastijos: kalėjime sėdi broliai, pusbroliai,
kone visa giminė. Iš tokių šeimų atėję vaikai neturi socialinių ir higienos įgūdžių: nemoka
valytis dantų, netgi niekada neturėję dantų šepetėlio, nemoka naudotis dušu, tualetu,
nesinaudoja įrankiais, nežino, kaip elgtis prie Kūčių ar Velykų stalo. Bijo valgyti, nes
baiminasi ištepti baltą staltiesę. Mes juos „remontuojame“ ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės.
Sutvarkome dantukus, rūpinamės jų fizine ir psichikos sveikata. Šie vaikai nėra blogi, juose
tik reikia atrasti mažą kruopelytę gėrio. Labai svarbu paskatinti juos už gerus darbus, o
kartais užtenka tiesiog galvą paglostyti. – Esate dirbusi Pravieniškių pataisos namuose-
atvirojoje kolonijoje. Kuo darbas su nusikalsti linkusiais paaugliais skiriasi nuo darbo su
kalinčiais suaugusiaisiais? – Dirbdama šį darbą vadovaujuosi vidiniu įsitikinimu, jog
suaugusieji patys nusprendžia, ar jie keisis, ar keis savo gyvenimo būdą, o vaikams mes,
suaugusieji, turime padėti, vesti juos tinkamu keliu. Daugelis mano, kad pirmiausia turi
išsiauklėti suaugusieji, o vaikai išsiauklės žiūrėdami į juos. Aš manau priešingai – kiek
investuosime į jų gerovę, tiek ir turėsime. Dirbti su vaikais ir su suaugusiaisiais – du skirtingi
dalykai. Galiu drąsiai pasakyti, kad geriau dirbti su šimtu suaugusiųjų nei su dešimt
nepilnamečių. Suaugusieji atsakingesni už save, žino taisykles, tvarką, supranta, kad jei jos
nesilaikys, bus nubausti, o vaikai, atrodo, supranta, kai aiškini, žiūri į akis, bet apsisuka ir
pamiršta, ką sakei. Kalėjime – kaip ir namie, nieko kitaip. – Šios įstaigos misija – nuteistųjų
socialinė reabilitacija ir integracija į visuomenę. Papasakokite, kaip atrodo Izoliatoriuje
dienas leidžiančių nuteistųjų dienotvarkė? – Čia yra uždara teritorija, kurią mes vadiname
maža respublika (šypsosi). Įkalinimo įstaigoje yra bendrojo lavinimo ir profesinė mokykla,
čia jiems suteikiamos medicinos paslaugos. Tai tarsi ugdymo, užimtumo ir sveikatinimosi
kompleksas. Vykdome Elgesio korekcijos, Ikvipo programas (EQUIP – pataisos programa,
skirta koreguoti linkusių nusikalsti nepilnamečių elgesį, mokyti jaunuolius mąstyti ir elgtis
atsakingai – aut. pastaba). Esu atsakinga už socialinę reabilitaciją, psichologinį ir
administracinį darbą. Stengiamės sudaryti kuo geresnes sąlygas, kad auklėtiniams įdiegtume
gerų vertybių, išugdytume socialinius įgūdžius. Organizuojame kultūrinius renginius,
išvykas, susitikimus, sporto varžybas. Pas mus per metus apsilanko daug moksleivių iš įvairių
mokymosi įstaigų. Norime, kad mūsų auklėtiniai matytų gerus, sektinus pavyzdžius, pajustų,
kad jų bendraamžiai mokosi laisvėje, o čia jie gyvena apriboti tam tikrų taisyklių. Kad ir kaip
kam atrodytų, bet juk tai yra tokie patys vaikai, tik kažkuriame gyvenimo tarpsnyje šiek tiek
suklydę...
– Dauguma į Jūsų įstaigą pakliūnančių vaikų nusikaltimus daro ne iš gero gyvenimo. Būna
prispausti skurdo, nepritekliaus. Kokių skaudžių, o gal net širdį draskančių istorijų tekę
išgirsti iš auklėtinių lūpų? – Kiekvienas vaikas atsineša kažką skausmingo. Vaikai pasakojo,
kad teko šuns būdoje miegoti, nes patėvis išvarydavo iš namų. Vienas jaunuolis buvo labai
piktas, niekada nežiūrėdavo man į akis. Kartą su juo kalbėdama paklausiau, kodėl jis toks.
Atsakė, kad kai jis gyveno su mama ir jos draugu, jie su motina valgydavo mėsą, o jiems su
broliu duodavo tik kruopų. Būna tokių atvejų, kad vaikui jau laikas išeiti į laisvę, o man
skambina tėvai ir prašo, kad mes dar jį palaikytume, nes namuose jo niekas nelaukia. Buvo ir
taip, kad jaunuolį, atlikusį laisvės atėmimo bausmę, įsodinome į autobusą važiuoti namo.
Grįžęs jis rado girtą motiną, kuri jo nepažino ir išvarė. Kitą dieną jaunuolis stovėjo prie mūsų
įstaigos vartų. Be abejo, likimo valiai jo nepalikome – radome, kur jam gyventi, nes jis jau
buvo pilnametis. Dar vienas labai skaudus, kiekvienais metais pasikartojantis skaudulys. Per
šventes tėvams sudaromos sąlygos atvažiuoti aplankyti vaikų ir kartu susėsti prie šventinio
stalo. Įstaiga netgi apmoka kelionės išlaidas, tačiau atvažiuoja vos vienas kitas. Tą dieną
vaikai susėdę žiūri į duris ir akimis nužvelgia, kas įeina. Laukia savo tėvų taip, kaip mes
laukdavome darželyje. Tėvai pažada, bet neatvažiuoja. Tai ir yra atsakymas, iš kur tas pyktis,
nusivylimas. Todėl bendraujant su šiais vaikais reikia pasverti kiekvieną savo žodį, negalima
žadėti to, ko nepadarysi, savo pažadą privalu ištesėti. – Kiek vaikų suklumpa ir sugrįžta atgal
į pataisos namus? Ar turite receptą, kaip mažinti nepilnamečių nusikalstamumą Lietuvoje? – Į
mūsų įstaigą sugrįžta apie 13 proc. lygtinai paleistų jaunuolių. Dažniausiai sugrįžta dėl to,
kad nesilaiko apribojimų. Pavyzdžiui, jie namuose turi būti 21 val. arba 22 val., o jei jie
paleidžiami vasarą, kai temsta vėlai, užsibūna kieme ir pažeidžia nustatytą tvarką. Kad
mažėtų nusikalstamumas, pirmiausia, manau, turi išsiauklėti suaugusieji. Suklysti linkusiems
vaikams pirmiausia turi padėti ne įvairios organizacijos, o patys žmonės. Jeigu kaimynų
vaikas elgiasi nekaip ir mamai sunku su juo susikalbėti, neatstumkime jų. Ne barkime mamą,
kad ji blogai auklėja, o padėkime jai susikalbėti su tuo paaugliu, piktu ežiuku. Įtraukime juos
į bendruomenines veiklas. Daugiausia vaikai nusikaltimus daro apsvaigę nuo alkoholio. O iš
kur jie jo gauna? Iš suaugusiųjų. Kitas dalykas – blogaisiais vadinami vaikai dažniau
atstumiami, „nurašomi“, nes yra gerų vaikų, su kuriais lengva ir patogu dirbti. Bepigu
pasiekti ir gerų rezultatų, o turėtų būti priešingai – dirbkime su blogesniais, parodykime, jog
esame stiprūs. Ne vieną projektą esame vykdę kartu su švedais. Pas juos su vienu
nepilnamečiu vaiku dirba 5 specialistai, pas mus vienas specialistas dirba su 13 vaikų. Gerai
įsiminiau vieno švedo pasakytą mintį: „Jei nors vienas iš šimto nuteistųjų nueina doros keliu,
tai yra labai daug.“ KOMENTARAI Darius Kasperskis, Nacionalinės teismų administracijos
Teisės skyriaus Vyriausiasis specialistas Nepilnametis – dar nesusiformavusi asmenybė,
blogiau už suaugusį žmogų gebanti įvertinti savo poelgių padarinius, o dėl mažesnės
gyvenimo patirties linkusi vadovautis tuo, ką betarpiškai mato ir jaučia. Dėl nepakankamai
susiformavusios pasaulėžiūros nepilnametis yra ypač jautrus aplinkinių žmonių įtakai,
blogiau už suaugusįjį geba valdyti savo emocijas ir jausmus, lengviau sutrinka sudėtingose
situacijose – tai tik dalis veiksnių, į kuriuos teisėjui tenka atsižvelgti nagrinėjant nusikaltusių
nepilnamečių bylas. Nuteisti bet kurį žmogų, o ypač nepilnametį – sunku. Priimant sprendimą
turi būti išlaikyta nesuinteresuotumo dvasia, kuri įkvėptų nusikaltusiam jaunam žmogui
didesnį atsakomybės jausmą, tačiau kartu ir nukentėjusiajam suteiktų ramybę, saugumą,
tikėjimą ir didžiulį norą atleisti bei pasitikėti teisingumą vykdančia institucija. Skirdama
bausmes jauniems žmonėms, visada ilgiau svarstau, kokia bausmės rūšis jauną žmogų ne
nubaustų, o suteiktų didžiulę viltį pakilti, patikėti savimi ir nebenusikalsti.
Atlikti tyrimai rodo, kad dauguma paauglystėje padaro tokių nusižengimų, už kuriuos
teoriškai galima taikyti baudžiamąją atsakomybę. Specialistai teigia, kad pastebėjus
nepilnamečių nusižengimus artimiesiems reikia tinkamai reaguoti į situaciją, nes jos
ignoravimas gali padaryti neatitaisomą žalą.
„Paaugliai linkę pažeisti taisykles. Tai – noras išbandyti esamas ribas ir save, pasirodyti,
atkreipti dėmesį, įsitvirtinti pasaulyje, kuriame jau viskas sutvarkyta ir nustatyta
suaugusiųjų“, – DELFI teigė Vilniaus universiteto teisės fakulteto docentas Gintautas
Sakalauskas Atlikti kriminologiniai tyrimai rodo, kad didžioji dalis paauglių nuo normos
nukrypstančio elgesio yra natūralus socialinės ir biologinės brandos procesas, o sulaukus tam
tikro amžiaus jis savaime praeina. Vis dėlto nepilnamečių elgesys, kuris nepaiso jokių ribų,
neturi būti toleruojamas, bet per griežtos bausmės gali tik dar labiau skatinti nepaklusti.
Nusižengimų priežasčių reikia ieškoti šeimoje DELFI kalbinta šeimos psichologė Giedrė
Gutautė–Klimienė teigė, kad nepilnamečių agresijos priežasčių būna įvairių, tačiau labiausiai
reiktų atkreipti dėmesį į šeimos santykius. Visų pirma reikia išsiaiškinti ar nepilnametis
jaučiasi saugus ir reikalingas.
Santykiai šeimoje yra susiję su tuo, kaip vaikas elgiasi ir vėliau elgsis su kitais, su aplinka,
kaip jis ras savo vietą tarp kitų“, – sakė psichologė.
Psichologė teigė, kad socialinė aplinka daro didelį poveikį tam, kaip vaikas renkasi elgtis.
Šeimoje vaikas išmoksta elgesio modelių, konfliktų sprendimo būdų. Vėliau atsiranda
mokykla, ar kitos užklasinės veiklos, kuriose išmokstama būti su kitais vaikais, kurti santykį.
Su šia nuomone iš dalies nesutiko G. Sakalauskas. Jis teigė, kad socialinė aplinka pati
savaime normų pažeidimui didelės įtakos neturi. „Auga ir bręsta visi nepriklausomai nuo to,
kokia yra socialinė aplinka. Paauglių nusikalstamas elgesys nepagrįstai siejamas tik su
„bloga“ socialine aplinka, gausybė tyrimų rodo, kad normas pažeidžia beveik visi, tačiau
nusikalstamo elgesio intensyvumas ir matomumas skiriasi“, - sakė G. Sakalauskas. Tiesa,
docentas sutiko, kad maždaug nuo 5 iki 10 proc. nusikalstamo elgesio atvejų,
nepilnamečiams yra būtina labai intensyvi socialinė pagalba ir priežiūra. Tokio elgesio
priežasčių būna net keletas ir jos apima ne tik brendimo procesus, bet ir elgsenos modelio,
auklėjimo, patirtos prievartos ar nepriežiūros, charakterio ypatumus. Tėvų raktas į sėkmę -
pastabumas Abu kalbinti specialistai sutiko, kad labai svarbu tai, kaip elgsis tėvai, pamatę ar
sužinoję apie vaikų nusižengimus. Docentas pabrėžė, kad tėvai turi imtis tinkamų priemonių
tokiam elgesiui valdyti. Šeimoje svarbu, kad paauglys gautų tinkamą dėmesį, o tarpusavio
santykiai būtų labai geri. Paaugliai turi turėti pozityvių autoritetų artimiausioje aplinkoje, kad
kažkas laiku padėtų, suprastų, pastebėtų. Su tuo sutinka ir psichologė. Ji teigė, kad pirmiausia
svarbu įsiklausyti ir mėginti suprasti, kas vyksta su vaiku. Reikia išgirsti vaiką, priimti jo
trūkumus, paremti, palaikyti, padėti spręsti kylančias problemas. Dažniausiai paauglių
problemos nėra pastebimos socialiai silpnose šeimose, tada situacija blogėja, paauglys
dažniau nusikalsta, o pačiu blogiausiu atveju prisideda prie nusikalstamos grupuotės. „Norint
padėti jaunuoliui eiti kita kryptimi, reikia intensyvaus ir sisteminio socialinio darbo“, –
pripažino G. Sakalauskas. Abu specialistai išskyrė, kad agresyviai besielgiantis nepilnametis
tampa „blogiečiu“ ir visi pradeda ant jo pykti, tačiau tai nėra gera praktika. Negalima prieš
vaiką naudoti nei fizinio, nei psichologinio smurto.
„Baudimai ir svarbių daiktų atiminėjimas retai būna veiksmingi ir dažniausiai tik didina
paauglio priešiškumą ir norą kovoti bei elgtis agresyviai“, – pabrėžė G. Gutautė-Klimienė.
Pamačius, kad vaikas darosi agresyvus, nesutaria su kitais, svarbiausia pamąstyti, kas vyksta
vaiko aplinkoje, mokykloje ar šeimoje, kad jam kyla jausmai, kuriuos jis išreiškia tokiu būdu.
„Kartais patiems tėvams yra sunku išspręsti šias problemas, tada galima kreiptis į
specialistus. Jie gali padėti pamatyti save, savo šeimą iš šono, geriau suprasti, kas vyksta su
vaiku ir padėti priimti reikiamus sprendimus“, – teigė psichologė. Kaip pasakojo Vilniaus
miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui
organizavimo poskyrio vyriausioji specialistė Gita Jonušienė, Vaiko teisių apsaugos skyrius
neturi galimybės suteikti reikiamos pagalbos vaikui ir jo šeimai, jei nėra informuotas apie
galimus vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimus. Vyriausioji specialistė pripažino, kad yra
gaunama tėvų prašymų dėl vaikų netinkamo elgesio. Skyriuje yra nagrinėjami prašymai,
tėvams ir vaikams suteikiamos rekomendacijos. Esant poreikiui, tėvams siūloma kreiptis į
Vilniaus miesto Vaiko gerovės komisiją, kuri sprendžia klausimą dėl minimalios ar vidutinės
priežiūros priemonių skyrimo vaikui. Jaunimas jau tūkstančius metų yra „blogas“ Vilniaus
apskrities policijos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Prevencijos poskyrio
viršininkas Jevgenijus Liepis DELFI teigė, kad jaunimo padarytų nusikalstamų veikų kasmet
mažėja. Per pastaruosius vienuolika metų jų sumažėjo nuo beveik 5000 iki 2600, o tai sudaro
net 45,4 proc. Beveik pusė nepilnamečių padaromų nusikaltimų – vagystės. Jų 2015 metais
buvo padaryta 1098. Palyginti su 2008 metų pastebimai sumažėjo vagysčių įsibraunant į
gyvenamąsias patalpas (54 proc.), iš parduotuvių ar kitų prekybos vietų (37,9 proc.), vagysčių
iš transporto priemonių (net 78,8 proc.) bei transporto priemonių vagysčių (41,8 proc.) . Vis
tik 2015 m. nepilnamečių padarytų plėšimų skaičius vėl ėmė augti. Pastaraisiais metais
sumažėjo sunkių smurtinių nusikaltimų (nužudymų, išžaginimų ir seksualinių prievartavimų),
kurių padarymu įtariami nepilnamečiai. Prevencijos poskyrio viršininkas teigė, kad
daugiausiai nusikaltimų padaro – 14-17 metų paaugliai, tačiau ir čia fiksuojamas mažėjimas.
Per pastaruosius 10 metų šioje amžiaus grupėje įtariamų padariusių nusikalstamas veikas
sumažėjo 51 proc. , o pakartotinai nusikaltimus padarė 6,2 proc. G. Sakalauskas teigė, kad
nusikaltimų ir patyčių mažėjimą lėmė natūralūs gyvensenos procesai. Specialistas išskyrė tris
svarbiausius procesus. Pirmasis – besikeičiantis suaugusiųjų santykis su vaikais.
„Suaugusiųjų ir vaikų santykiuose mažiau smurto, tikėjimo besąlygišku suaugusiojo
autoritetu, galios primetimo, bet daugiau supratimo, atsižvelgimo ir reagavimo į vaiko
poreikius“, - pasakojo docentas. Šis santykis keičiasi ir šeimose, ir mokykloje, o tai savaime
daro pozityvią įtaką ir vaikui. Taip pat svarbus pokytis – priimta nuostata, kuri draudžia
fizines bausmes. Antras svarbus procesas – jaunimas dabar mažiau laiko praleidžia
viešumoje, daug daugiau jų laiko „suvalgo“ naujosios technologijos. Trečia – tai vaikų
skaičiaus mažėjimas. Jų yra daug mažiau, todėl jie gauna daugiau dėmesio. „ Šių procesų
nevertinu nei gerai, nei blogai, bet jie turi labai aiškų teigiamą šalutinį poveikį – smurto
mažėja“, – sakė G. Sakalausakas. Dar viena priemonė mažinti nepilnamečių smurto ir
agresijos protrūkius – vaikams ir paaugliams kuriama erdvę, kurioje būtų galima mokytis
elgesio be smurto. G. Sakalauskas atkreipė dėmesį į tai, kad dažnai sakoma frazė, jog
jaunimas yra blogas – istorijoje labai sena. Maždaug 2 000 m. pr. Kr. datuojamame Chaldėjų
dantiraštyje įrašyta: „Mūsų jaunimas yra nusiritęs ir pasileidęs. Jauni žmonės nebeklauso
savo tėvų. Artėja pasaulio pabaiga.“ Suaugusieji transformuoja savo lūkesčius ir viltis į
jaunimą. Nori, kad jis būtų geras, tobulas, nedarytų tų pačių klaidų, būtų netgi geresnis negu
buvo jie patys, nes jaunimas yra „mūsų ateitis“.
„Tačiau jaunimas nėra kažkokia mistinė „ateitis“, jie pirmiausia yra dabartis, sprendžia savo
dabartines ir aktualias gyvenimo problemas – taip, kaip moka. Žinoma, yra svarbu jas
analizuoti, pastebėti, spręsti, bet dramatizavimui, kad jaunimas tik „blogėja ir sunkėja“ nėra
jokio pagrindo, to nepatvirtina ir tyrimų duomenys“, – nuramino docentas G. Sakalauskas.
„Tai iš esmės buvo jaunimas, kurie yra pažįstami, kurie įsiveldavo į įvairias situacijas. Taip,
tie asmenys, kurie yra sulaikyti, jie mums yra žinomi, jie yra įvykdę įvairius nusikaltimus“, –
žurnalistams pirmadienį sakė L. Pernavas. Policija sekmadienį sulaikė du įtariamuosius, jie
abu yra nepilnamečiai. Dėl kardomųjų priemonių skyrimo jiems planuojama spręsti
antradienį. Šiuo metu vykdomos jų apklausos ir kiti procesiniai veiksmai. „Buvo papildomai
apžiūrima įvykio vieta, buvo atliekama daugybė kratų, paskirtos įvairios ekspertizės“, – sakė
L. Pernavas. Pasak jo, policija į pranešimą reagavo nedelsiant, į nusikaltimo tyrimą įsijungė
specializuoti padaliniai ir kriminalinė policija, dirbta visą naktį. Komos būsenos trylikametis į
ligoninę iš Vandentiekio gatvės Vilniuje atvežtas šeštadienį, 17.30 val. Jis patyrė galvos,
veido bei viso kūno sumušimus. Berniukas sekmadienį 6 valandą ryte mirė ligoninėje. Kaip
pareigūnams paaiškino metais vyresnis paauglys, jo draugą Vilkpėdės gatvėje sumušė du
maždaug septyniolikos metų asmenys, daužę nukentėjusįjį akmeniu.
Policijos departamentas informavo, kad birželio 30 d., 17.30 val. į Vilniaus ligoninę iš
Vilniaus, Vandentiekio g., komos būsenos pristatytas ir dėl galvos, veido bei viso kūno
sumušimų paguldytas paauglys (gim. 2005 m.). Kaip paaiškino kitas mažametis (gim. 2004
m.), jo draugą sumušė nepažįstami asmenys, daužydami akmeniu. DELFI neoficialių šaltinių
teigimų, buvęs trylikametis ir jo draugas lemtingą dieną vyko į muštynes, kurios pasibaigė
tragiškai. Vilniaus apskrities policijos viršininko pavaduotojas Mindaugas Stravinskas DELFI
informavo, kad nužudymu yra įtariami du nepilnamečiai. Papildyta 18.10 val. Policija
informavo, kad žiauriu nusikaltimu įtariami nepilnamečiai buvo sulaikyti apie 17 val. Su jais
atliekami pirminiai neatidėliotini procesiniai veiksmai. Įvykis tiriamas.
Panevėžio gimnazisto nužudymo byla: sulaikyti nepilnamečiai įtariamieji vienas jų ne
kartą teistas
(110)
Mindaugas Laukagalis, Erika Venckutė
www.DELFI.lt
2018 m. balandžio 27 d. 08:32
Panevėžio policija skelbia sulaikiusi septyniolikmečio nužudymu įtariamus asmenis. Tai yra
du panevėžiečiai, nusikaltimo metu buvę nepilnamečiais. Vienas sulaikytas, kitam paskirta
švelnesnė kardomoji priemonė.
Sulaikyti du, vienas ne kartą teistas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Donatas
Skrebiškis penktadienio rytą sušauktoje spaudos konferencijoje paskelbė, kad nustatyti 2
įtariamieji. Šią savaitę jie buvo sulaikyti. Tai yra Panevėžio gyventojai, kurie nusikaltimo
padarymo metu buvo nepilnamečiai. Jiems pareikšti įtarimai dėl nužudymo. Vieną įtariamųjų
(18 m.) ketvirtadienį teismas leido suimti 2 mėnesių laikotarpiui. Vos pilnametystės sulaukęs
jaunuolis yra ne kartą teistas už vagystes ir plėšimus. Šiuo metu jis niekur nesimoko ir
nedirba. Antrąjam asmeniui, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, amžių, paskirta švelnesnė
kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Jam dar nėra suėję 18-kos. Abu
asmenys sulaikyti trečiadienį, jie nesislapstė.
„Po nužudymo kilo įvairių asociacijų, kad tai – gaujų santykių aiškinimasis, šis nusikaltimas
sukėlė didelį visuomenės, žiniasklaidos, politikų susidomėjimą. Aišku, dėl tokio
susidomėjimo, kaip ir kitiems nužudymams, mes skyrėme labai didelį dėmėsį. (...) Galime
sakyti, kad šis tyrimas yra sėkmingas“, – sakė Panevėžio policijos viršininkas Egidijus
Lapinskas. Po gimnazisto nužudymo buvo pasigirdę kalbų, kad į Panevėžį grįžta gaujų laikai.
Tačiau E. Lapinskas tą kategoriškai paneigė. „Galiu pasakyti, kad tie laikai negrįžta. Palyginti
su tuo, kas vyko anksčiau, visuomenė daug sąmoningesnė, neabejinga nusikaltimams,
neabejinga norui gyventi saugiau“, – kalbėjo jis. Panevėžio policijos vadovas dėkojo
gyventojams už informaciją, kuri esą buvo labai naudinga. Istorija prasidėjo gruodį DELFI
primena, kad gūdų 2017-ųjų gruodžio 10-osios vakarą į policiją skambinę žmonės nurodė,
kad daugiabučio kieme rastas jaunuolis su durtine žaizda kakle. Į įvykio vietą atskubėję
medikai konstatavo, kad paauglys jau miręs. Jaunuoliui buvo vos 17-ka, jis mokėsi vienoje
Panevėžio gimnazijų. Nužudytas gimnazijos moksleivis policijai žinomas nebuvo, jis
anksčiau nebaustas ir neteistas. „Įvykio vietoje dirbo kriminalistai, medicinos ekspertas, kol
kas mirties priežasties išvadų nėra. Jaunuolio asmenybė nustatyta. Pirminėmis žiniomis,
jaunuolis nėra policijai gerai žinomas ar teistas“, – tuomet DELFI sakė Panevėžio apskrities
vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos grupės vyriausioji specialistė Rasa
Galkauskienė. Apie įtariamuosius teisėsauga neskelbė iki šiol, mat informacija galėjo
pakenkti vykdomam tyrimui. „Kol kas nieko, ką galime viešinti, džiaugtis ir pasakoti.
Neseniai kalbėjausi su tyrimui vadovaujančiu prokuroru – vyksta darbas, byla nėra užmiršta.
Dirbame, bet kol kas nieko viešinti negalime“, – kovo pradžioje nekonkretizavo prokuratūros
atstovė spaudai Rasa Stundžienė. Nužudymo vietoje kelias dienas po įvykio dirbo pareigūnai,
šukavo aplinkines vietoves – ieškojo bet ko, kas padėtų tyrimo eigai. Į paieškas kibo ir
panevėžiečiai.
Mirtinai sužalotą paauglį gimnazijos, kurioje jis mokėsi, direktorė apibūdino kaip gerą
mokinį, neturėjusį lankomumo ar pažangumo problemų. „Jam nereikėjo socialinės ar
psichologinės pagalbos. Jis buvo doras, geras, sąžiningas. Mokytojai prisiminė, kad dar
praėjusią savaitę (2017-ųjų gruodžio pradžioje – aut. past) jie kartu ėjo į globos namus, nešė
labdarą. Juk ne kiekvienas paauglys skiria laiką padėti pagyvenusiems seneliams... Tai buvo
vaikas, kuris dalijo save ir kitiems, ir be galo mylėjo gyvenimą pats. Jis labai gerbė
aplinkinius – ir suaugusius, ir bendraamžius“, – tik po nužudymo nurodė gimnazijos vadovė.
Ir kovo pradžioje ji tikino, kad miestas ir mokykla dar nepamiršo gimnazisto. „Kaip mokykla
gali pamiršti šį skaudų atsitikimą. Mokiniai dar ir dabar prisideda buvusį klasioką, draugą –
tuo labiau, kad jis buvo geras draugas. Bet mes daugiau informacijos neturime“, – sakė
direktorė.
Klaipėdoje nepilnamečiai plėšikai užpuolė keturis vaikus ir pagrobė jų telefonus. Jie juos
išplėšė vaikams iš rankų.
Sausio 28 d., apie 15.15 val., Taikos pr. 82, iš 10-metės mergaitės rankų nepažįstamas
jaunuolis apie 14 metų amžiaus išplėšė telefoną ir pasišalino. Pavogtą telefoną gražino
lombardo, esančio Taikos pr., Klaipėdoje, darbuotoja, kuri paaiškino, kad šį telefoną apie 17
val. priduoti atnešė asocialus vyriškis. Sausio 29 d. užregistruotas 1983 m. gimusios moters
pranešimas, jog tą pačią dieną, apie 13.30 val., jos 2006 m. gimusiam sūnui, autobuse Nr. 14,
nepažįstamas vaikinas (amžius nuo 12–14 metų) sugrėbė už rankos, kurioje laikė telefoną
„Samsung“, vertą 200 eurų, ir išbėgo iš autobuso su telefonu. Tą pačią dieną, apie 14 val.,
Kretingos g., prie autobusų stotelės, iš 2005 m. gimusio berniuko rankų nepažįstamas
jaunuolis apie 14 metų amžiaus išplėšė telefoną „Samsung“ ir pabėgo. Padaryta žala apie 350
eurų. Klaipėdos policijos pareigūnai netruko nustatyti ir sulaikyti du įtariamuosius – 13 metų
klaipėdiečius, vienas jų globos namų auklėtinis, kitas auga šeimoje. Abu berniukai žinomi
policijai dėl panašių nusižengimų. Jie taip pat pripažįsta praėjusį savaitgalį, Klaipėdoje, H.
Manto g., greta prekybos centro pagrasinę peiliu ir atėmę iš kito nepilnamečio telefoną. Du
telefonai atgauti ir bus gražinti šeimininkams, kitų pareigūnai dar ieško. Kadangi abu
nusikaltėliai yra 13-mečiai, baudžiamoji atsakomybė jiems negresia. Jiems gali būti taikomos
tik auklėjamojo poveikio priemonės, iš kurių rimčiausia - atidavimas į specialią auklėjimo
įstaigą.
Vaikinui paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – jis įpareigotas mokytis ir vakarais būti
namuose. Gerokai švelnesnė bausmė, nei numatyta Baudžiamajame kodekse, skirta dėl to,
jog kaltinamasis yra nepilnametis.
Trys jaunuoliai Klaipėdos apylinkės teisme atsidūrė kaltinami dėl plėšimo, pasikėsinimo
apiplėšti ir vagysčių. Du kaltinamųjų teismo sprendimo neklausė, jie yra suimti ir šiuo metu
yra tardymo izoliatoriuje. Visus vaikinus teismas pripažino kaltais. Visgi ne visus teismas
siunčia už grotų. Teisėjas Gintaras Stonkus paskelbė, kad daugiausia nusikalstamų veikų
įvykdymu kaltinamas vienas penkiolikmetis pripažįstamas kaltas pagal visas jam
inkriminuojamas veikas. Subendrinus bausmes, paauglys nuteisiamas dviejų metų ir penkių
mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmė skaičiuojama nuo sulaikymo dienos, vaikinas sulaikytas praėjusių metų rudenį. Pagal
šešias nusikalstamas veikas šįkart nuteistas paauglys jau buvo teistas ir nepasitaisė. Teismas
konstatavo, kad vaikinas turėjo ne vieną galimybę, kuria nepasinaudojo. Vaikinas anksčiau
jau teistas už tai, kad prekybos centre padegė drabužius. Tuomet jis gavo lygtinę bausmę,
tačiau ilgai nenusikaltęs neišbuvo. Už mažiausia kaltinimų teisiamas penkiolikmetis gavo
lygtinę bausmę metams ir devyniems mėnesiams, vykdymą atidedant dvejiems. Teisėjas
paaiškino, kad dabar nuteistas vaikinas turi polinkį nusikalsti, mat yra ir dar viena
nagrinėjama baudžiamoji byla. Visgi jis teisiamas pirmą kartą, tad jam skiriama bausmė, kuri
leistų susivokti ir grįžti į doros kelią. Klausydamas teisėjo vaikinas pritariamai linksėjo galvą.
Teismas paviešino, kad vaikinui padėti nori ir mama, su kuria penkiolikmetis gyvena. Prie
gimnazijos siautėjęs trečiasis paauglys nuteistas lygtine dvejų metų ir dviejų mėnesių
bausme, ją atidedant trejiems metams. Jam pareikšti penki apysunkiai nusikaltimai, be to, yra
dar viena baudžiamoji byla, dėl kurios jis ir yra suimtas. G. Stonkus sako, kad jaunuolis taip
pat turi polinkį nusikalsti, visgi, teisiamas taip pat pirmą kartą, be to, jau yra suimtas gana
ilgą laiką. Teisėjas sako, kad lygtinė bausmė skiriama dėl to, kad jauni žmonės dar turi
galimybę pergalvoti savo veiksmus ir pakeisti gyvenimo būdą. Lygtine bausme nuteisti
vaikinai privalo dalyvauti socialinio ugdymo vykdomose programose, privalo mokytis. Visi
trys visgi dar lankysis teisme, man paskutinio teisiamojo posėdžio metu prokurorė informavo,
kad visiems trims yra pareikšti įtarimai dėl panašių nusikalstamų veikų. Vieno įtariamojo
byla jau teisme. Teismas pasisakė, kad nukentėjusieji taip pat turi atlyginti žalą, kurią atlygins
įstatyminis vieno nuteistųjų atstovas, tai yra globos namai. Už smurtinius nusikaltimus
jaunuoliai dėl jauno amžiaus dar negalėjo būti teisiami. Tačiau nuo šių paauglių nukentėjusių
vaikų tėvai atviravo, kad smurto būta ir nemažai. Vienas už save pastovėti bandęs paauglys
net atsidūrė ligoninėje. Teisme dėl galimo ar negalimo teistumo dar vyksta ginčai teisme.
Teismo sprendimą išklausyti atėjęs vienas paauglių, kuris yra laisvėje, sprendimą klausė
kartu su tėvu. „Delfi“ primena, kad rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje nuo paauglių
nukentėjo net keli vaikai ir suaugusieji. Nukentėjusių vaikų tėvai budėjo prie progimnazijos
pakaitomis, o pastato durys buvo rakinamos. Sulaikius vieną paauglių dar keli ėmė bauginti
nukentėjusius vaikus apsaugoti norėjusius tėvus – ėjo prie jų, provokavo ir šaukė, kad nei jie,
nei policija nieko negali padaryti. Siautėję paaugliai buvo įsitikinę, kad teisėsauga jų negali
suvaldyti. Nukentėjusių paauglių tėvai sakė, kad apie trylika, o kartais ir daugiau vaikų,
nevaldomi siautėjo jau ne vieną savaitę, tačiau į mokyklą nusitaikė nuo praėjusių metų
rugsėjo. „Klaipėdoje prie progimnazijos siaučia būrys paauglių, kuriems 14-16 metų.
Situacija tragiška. Vaikai užpuolami net pačioje mokykloje. Dar praėjusį ketvirtadienį gauja
dar porą kartų užpuolė vaikus, veržėsi į mokyklą, spardė duris,“ – rudenį atviravo tėvai ir
neslėpė, kad situacija vis labiau darėsi nevaldoma, o policija neskubėjo įsikišti. Visgi
sulaikius vieną penkiolikmetį netrukus teisėsaugos akiratyje atsidūrė dar keli panašaus
amžiaus paaugliai. Ne visi jie gyveno pilnose šeimose, vienas berniukų auga globos namuose.
Sulaikius vieną, ėmė aiškėti visa nusikaltimų virtinė, dėl dalies jų paaugliai ir atsidūrė
teisiamųjų suole.
Rusijoje sulaikyti du paaugliai, įtariami planavus surengti ginkluotą išpuolį mokykloje
(11)
BNS
2020 m. vasario 26 d. 11:02
Rusijos pietiniame Saratovo mieste sulaikyti du 15-mečiai, planavę surengti ginkluotą išpuolį
švietimo įstaigoje, trečiadienį pranešė Federalinė saugumo tarnyba (FSB).
„Vienas mokinių net gulėjo ligoninėje, jau buvo anksčiau tų pačių „naglų“ vaikų sumuštas.
Jis ir pats nėra labai ramus, matyt, nenorėjo pasiduoti. Net ir sulaikius vieną iš tų siautėjusių
paauglių, kiti netrukus vėl atėjo prie mokyklos. Visa gauja. Jie ėmė provokuoti tėvus ir rėkė:
ką, vėl kviesit policiją“, – apie reketuojančių ir smurtaujančių paauglių gaują pasakoja
pedagogai.
„Galim tik spėlioti, kodėl nusitaikė į mūsų mokyklą. Pernai dar šalia veikė policijos
komisariatas, gyvenome tikrai ramiai. O dabar ta gauja nieko nebebijo“, – sako prie
mokyklos budinti moteris. Gauja sukiojosi ne tik mokykloje. Policija sulaukė pranešimo, kad
sekmadienį buvo užpultas ir apvogtas jos nepilnametis sūnus. Paauglio mama įtaria, kad čia
taip pat pasidarbavo nepilnamečiai. „Klaipėdoje prie progimnazijos siaučia būrys paauglių,
kuriems 14-16 metų. Situacija tragiška. Vaikai užpuolami net pačioje mokykloje. Dar
praėjusį ketvirtadienį gauja dar porą kartų užpuolė vaikus, veržėsi į mokyklą, spardė duris,“ –
atvirauja tėvai ir neslėpė, kad situacija vis labiau nevaldoma, policija nenori kištis.
Pareigūnams sulaikius vieną įtariamų nusikaltimais paauglių, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Penkiolikmečio apklausa numatyta antradienį, taip pat savivaldybėje surengtas skubus
pasitarimas, kaip mokyklai problemą spręsti giliau. Nevaldoma gauja jau ne pirmą kartą
šiurpina uostamiestį. Dar praėjusių metų gruodį kitos progimnazijos pedagogai tėvus
perspėjo, kad Klaipėdos paaugliai buriasi į pavojingas gaujas. Pareigūnai taip pat buvo gavę
pranešimų, tačiau tuomet teigė, kad besiburiuojantys laisvalaikiu paaugliai nieko blogo
nedaro. Šių metų kovo mėnesį paaugliai apdaužė apie 40 automobilių. Pirmadienį sulaikytas
ir areštinėje atsidūręs penkiolikmetis jau ne pirmą kartą įkliūva policijai. Neatmetama, kad jis
galėjo dalyvauti ir niokojant automobilius, bei kituose panašiuose nusikaltimuose.
Policija ir tėvai prašo netylėti tų, kurie yra nukentėję nuo paauglių gaujos.
Pirmadienį paauglys buvo sulaikytas dėl išpuolio prie vienos gimnazijų. Nukentėjusių
paauglių tėvai sako, kad apie trylika, o kartais ir daugiau vaikų, nevaldomi siautėja jau ne
vieną savaitę, tačiau į mokyklą nusitaikė nuo šių metų rugsėjo. Teisme paaiškėjo, kad šiam
nepilnamečiui jau yra iškelta baudžiamoji byla dėl plėšimų. Prokurorė R. Ušinskienė sako,
kad prašoma suimti paauglį maksimaliam teisiškai galimam laikui – porai mėnesių, siekiant
užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas. „Už sumušimus jis dar atsakyti negali. Kol
kas šioje byloje jis vienintelis įtariamasis. Paauglys anksčiau buvo žinomas teisėsaugai“,–
sako R. Ušinskienė.
Mokyklą įbauginęs penkiolikmetis ir dar vienas jo bendraamžis jau turės keliauti į teismą už
tai, kad puldinėjo ir plėšė pagyvenusius žmones. Dabar sulaikytas penkiolikmetis, anot
prokurorės, už tai, kad sumušė trylikametį, jis teisiškai dar negali atsakyti, tad inkriminuojami
tik plėšimai bei pasikėsinimai apiplėšti. Pagal amžių paaugliai teisiškai dar negali atsakyti ir
už tai, kad dalyvavo niokojant klaipėdiečių automobilius. Į teismą atvyko ir kelių
nukentėjusių vaikų tėvai, jie sako, kad yra nusivylę Lietuvos įstatymais, mat paaugliai
siautėja nevaldomi, policiją teko kviesti ne kartą ir ne du, o paauglių gauja toliau siautėja. Į
teismą atvykę žmonės prašo teisėsaugos pagalbos, mat jie baiminasi ne tik dėl savo vaikų, bet
ir dėl savo gyvybės: sulaukia grasinimų nužudyti, sudeginti namus. Tačiau sulaikytas, anot
tėvų, tėra vienas. Teismas paskelbė, kad įtariamasis suimamas dešimčiai dienų. Ikiteisminio
tyrimo teisėja sako, kad vienas motyvų neskirti maksimalaus suėmimo termino yra tai, kad
nepilnametis nėra teistas. Nors šio paauglio atžvilgiu pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas,
teismas dėl suėmimo nagrinėja tik du paskutinius epizodus, dėl kurių ir kreiptasi.
Paaugliai žaislus keičia į ginklus: buriasi į grupes, smurtauja, vagia ir nieko nebijo
(262)
Kristina Pocytė
www.delfi.lt
2019 m. gegužės 25 d. 21:18
Vagia automobilius, peilius naudoja kaip grasinamuosius įrankius, apiplėšinėja, spardo, muša
ir niokoja automobilius – tai tik dalis nusikaltimų, kuriuos įvykdo nepilnamečiai ar net
mažamečiai.
Nebaudžiami mažamečiai jau kelerius metus siautėja sostinėje. Čia jie grasindami peiliu
atiminėja kitiems vaikams tėvų duotus dienpinigius ir grasina susidorojimu. Mažamečių
grupelė Vilniuje buvo sučiupta ir pernai. Tuomet pareigūnai skaičiavo, kad per dvi savaites
jie bandė įsilaužti į dešimt prekybos vietų.
Mažamečiai daužė parduotuvės duris, bet kelis kartus bandė laužtis į tą pačią parduotuvę,
vėliau ta pati grupelė toje pačioje gatvėje pagrobė autobuso vairuotojo rankinę su bilietais,
kortelėmis ir kitais daiktais. Tą pačią praėjusių metų naktį buvo vienas po kito gauti trys
pranešimai apie išdaužtus stovinčių automobilių langus.
Policijai tą naktį pavyko sostinę siaubiančią jaunuolių grupelę ir paaiškėjo, kad jauniausiam
mažamečiui – vos 13, o vyriausiai paauglei – 15 metų. Grupelė siautėjo kartu su dar trimis
keturiolikmečiais. Sulaikius jaunuolių grupelę paaiškėjo, kad dėl jų padarytų nusikaltimų
pradėta daugiau nei dešimt ikiteisminių tyrimų.
Pagrindinei trijulei yra iškeltos baudžiamosios bylos dėl automobilių vagysčių ir kitų
nusižengimų. Siaubą ir pavojų keliantys mažamečiai siautėja ir kituose miestuose. Neseniai
gariai nuskambėjo grupelė jaunuolių, kurie siaubė uostamiestį. Per vieną naktį jie apgadino
40 automobilių. Dar viena uostamiesčio jaunuolių grupelė buvo nusitaikiusi į praeivių kišenes
ir vogdavo mobiliuosius telefonus bei pinigus. Jauniausiai mažametei, prisidėjusiai prie
nusikalstamos grupelės veiksmų, buvo vos dvylika. Mažamečiai buriasi ir kituose miestuose.
Dar neseniai žiniasklaidoje mirgėjo antraštės, skelbiančios apie Klaipėdą siaubiančius
mažamečius, kurie per naktį apgadino apie 40 automobilių. Anksčiau uostamiestyje siautėjo
ir pinigus bei mobiliuosius telefonus atiminėję nepilnamečiai kartu su mažamete. Jauniausia
trijulės narė – dvylikametė mergaitė. Trijulė įkliuvo po to, kai apiplėšė ne vieną vaiką
grasindami, mušdami ar net spardydami. Statistikos skaičiai Remiantis Lietuvos statistikos
departamento duomenimis, dažniausiai į policijos komisariatus pristatomi 16-17 metų
amžiaus vaikai, rečiausiai – iki 13 metų amžiaus. Pernai policijai buvo pristatyti 1906
nusikaltę ar įtariami 16-17 metų paaugliai ir 390 mažamečių iki 13 metų. 2018-ųjų metų
duomenimis, dažniausiai nepilnamečiai linkę vogti iš gyvenamųjų patalpų. Tokių nusikaltimų
pernai buvo užfiksuota 676. Nepilnamečiai statistikos departamento duomenimis, pernai
buvo kaltinami ar įtariami dėl 267 žmogžudysčių.
Tiesa, R. Matonis pabrėžė, kad nors nepilnamečiai ar mažamečiai vis dar sučiumpami
nusikalstant, remiantis statistiniais duomenimis, kurį laiką stebima minimalios ir vidutinės
priežiūros priemonių skyrimo mažėjimo tendencija. O kokius nusikaltimus dažniausiai
įvykdo nepilnamečiai? Daugiausia nepilnamečių, anot R. Matonio, kaltinami ar įtariami
vagystėmis, viešosios tvarkos pažeidimais, plėšimais, nesunkiais sveikatos sutrikdymais,
disponavimu narkotinėmis medžiagomis, fizinio skausmo sukėlimu ar turto sunaikinimu.
„Visos paminėtos nusikalstamos veikos yra tyčinės“, – tvirtino policijos atstovas. Tėvams
gali grėsti net baudžiamoji atsakomybė Tiesa, jei nusikaltęs asmuo yra per jaunas, kad galėtų
atsakyti pagal įstatymuose numatytą tvarką, atsakomybė gali kristi tėvams. „Lietuvos
Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnis numato, kad tėvų valdžios
nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams, –
kalbėjo R. Matonis. – Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas,
padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dešimt iki vieno šimto eurų. Už šio straipsnio 2
dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti taikoma administracinio poveikio
priemonė – įpareigojimas dalyvauti atitinkamose alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos,
ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais
tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose, kursuose kursuose.“ R. Matonis
taip pat pabrėžė, kad nusikaltusio mažamečio tėvai gali būti patraukti ir baudžiamojon
atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 163 str. Pagal šį straipsnį, tas, kas piktnaudžiavo
tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis
fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai
žiauriai elgdamasis su vaiku, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba
laisvės atėmimu iki penkerių metų.
„Pažymėtina, kad visais atvejais taikytina baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio –
kraštutinė priemonė, kai kitomis, švelnesnėmis, priemonėmis negalima pasiekti norimo
rezultato, – teigė R. Matonis, pabrėždamas, kad baudžiamoji atsakomybė taikoma tuo atveju,
jei neina pasiekti rezultato taikant administracinę atsakomybę. – Labai svarbu suprasti, kad
kalbant apie vaikus, svarbi yra kompleksinė šviečiamoji, auklėjamoji, ugdomoji, prevencinė
bei užimtumą skatinanti veikla su vaikais bei visokeriopa pagalba jiems, siekiant sumažinti ar
eliminuoti galimą ne tik linkusių nusikalsti, bet ir žingeidžių, norinčių išmėginti naujoves,
nepilnamečių asmenų delinkventinį elgesį.“ Psichologas: bauda ne jam, o tėvams. Ir tuo
naudojasi Kodėl jaunuoliai ar net mažamečiai linkę nusikalsti? Vieno atsakymo, anot
psichologo Tomo Kelpšos, nėra. „Tai nebūtinai nepriežiūra, gali būti ir draugų, ir aplinkos
įtaka, – DELFI teigė psichologas T. Kelpša ir pridūrė, kad svarbu ir namuose įdiegtos
vertybės. – Tada nemato, kad yra blogai. Pasiūlo draugai ir padaro, nepasiūlo – nedaro.“
Jaunuoliai iki keturiolikos metų gali veikti nebaudžiami. Ar įstatymų žinojimas neatriša
rankų? „Tai gali turėti įtakos, bet vėlgi. Ar tas nusikaltėlis yra piktybinis, ar tai daro
nesuprasdamas? Jei jis tai daro specialiai ir tai suvokdamas, ko gero, tuo prisidengia, nes jų
nebaudžia. Bauda ne jam, o tėvams. Ir tuo naudojasi. Jaučiasi geriau ir laisviau“, – kalbėjo
psichologas. T. Kelpšos teigimu, jaunuoliai turėtų būti šviečiami, o didžiausia atsakomybė
turėtų kristi ant tėvų pečių.
Tiesa, anot specialisto, negalima skirstyti, kad nusikalsta tik vienos socialinės grupės šeimų
vaikai. „Negalima teigti, kad tik blogų šeimų vaikai nusižengia ir nusikalsta. Yra daug atvejų,
kai nusikalsta ir gerų šeimų vaikai, – kalbėjo psichologas. – Čia žaidžia kiti faktoriai. Gali
būti, kad gal ir viską turi, bet nusikalsta iš kokios nors neaiškios paskatos, gali būti, kad
nusikalsta dėl to, kad kažko neturi ir nori turėti. Matyt, jei tėvai yra išsilavinę, tai ir švietimas
šeimoje yra kitoks. Jei jie turi laiko užsiimti vaikais ir nepaskiria viso laiko darbui. Jei
paskiriame laiką darbui, jo mažiau lieka vaikams. Tada gali būti ir turtingi, ir išsilavinę tėvai,
bet laiko neskiria, tai vaikai irgi gali pradėti nusikalsti.“ T. Kelpša tvirtino, kad priežasčių
spektras – itin platus. O ko turėtų imtis tėvai, kad vaikai nepasuktų klystkeliais? „Nuolatos
bendrauti ir kalbėti apie tai, kokia veikla gera, o kokia ne. Kokia nusikalstama, o kokia ne, –
teigė psichologas. – Reikia stengtis diegti vertybes. Šeimos vertybes. Įsitikinimus.“ T.
Kelpšos teigimu, vaikas turi žinoti, kad šeimoje vienaip ar kitaip nedaroma. O kaip
kontroliuoti draugų įtaką? „Kiekvienas susirandame tokius draugus, kokie esame patys. Pagal
savo įsitikinimus. Jei žinau, kad muštis ar vogti nėra gerai, tai su tokiais draugais, kurie
mušasi ir vagia – nebendrausiu. Žinoma, ta draugų įtaka yra ir draugai sugeba įkalbinti
padaryti kažką, – kalbėjo T. Kelpša. – Bet tėvai gali stebėti ir matyti, su kuo bendrauja jų
vaikai. Ypač šiais laikais, kai gali turėti ne tik draugų, bet ir draugų tėvų kontaktus.“
Feisbuke plinta paauglį žeminantis įrašas: grupė jaunuolių jį daužo kumščiais, spardo
ir terorizuoja
(248)
Kristina Pocytė
www.delfi.lt
2019 m. lapkričio 15 d. 15:48
Vaizdo įraše matyti, kad prieš nukentėjusį paauglį smurtauja du vaikinai. Direktorė
neatskleidė, ar smurtavusių vaikinų buvo ir daugiau. Jos teigimu, tai aiškinasi policija.
Direktorė neatskleidė, ar tai pirmasis smurtavusios grupelės išpuolis. Jos tvirtinimu,
mokykloje, vos sužinojus apie smurtą ar patyčias, imamasi priemonių. "Aiškinamės, teikiame
pagalbą ir vienai, ir kitai pusei, dalyvavusiai incidente", - kalbėjo direktorė A. Zebitienė.
Nukentėjęs vaikinas, direktorės teigimu, lanko mokyklą, jam teikiama pagalba. Direktorė
tvirtino, kad mokykloje tokių atvejų nepamena, tačiau ji pridūrė, kad direktorės pareigas eina
vos kelis mėnesius. Klaipėdos apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda
Grauslienė DELFI patvirtino, kad dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal
Baudžiamojo Kodekso 140 str. "Fizinio skausom sukėlimas ar nežymus sveikatos
sutrikdymas". Remiantis šiuo straipsniu, įtariamiesiems gresia viešieji darbai arba laisvės
apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Įtariamieji - 14-18 metų
jaunuoliai.
Vos Jurbarke nurimo žiaurūs paauglių smurto protrūkiai, sportiškas paauglys surengė išpuolį
Palangoje. Netoli mokyklos paauglys vienu smūgiu nokautavo vaikiną, kuriam pargriuvus,
dar spyrė į veidą. Sumuštas vaikinas kurį laiką buvo komoje.
Kaip pasakoja įvykio liudininkais tapę kiti paaugliai, mušeika dar mestelėjo, kad už tai jam
vis tiek niekas nieko nepadarys. Bet teisėsaugos atstovai sako, kad atsakomybės jam išvengti
nepavyks. Liepos 15-osios vakarą paauglių kompanija susirinko Palangoje esančiame
riedlenčių parke. Kaip pasakojo žiauriai sumušto paauglio giminaitė, po įvykio paauglį
gelbėdami medikai jam sukėlė dirbtinę komą. Sumušto paauglio nuotrauka įrodo, kad
artimieji neperdeda – vaizdas išties kraupus (dėl nepilnamečių apsaugos įstatymo nuotrauka
nebus viešinama – DELFI pastaba). Nukentėjusiojo artimieji sako žinantys, kad smurtavęs
paauglys išties problematiškas, turėjęs reikalų su policija. Vaikinas, anot liudininkų, lankė
bokso treniruotes (vėliau klasikinio bokso treneris patikino, kad yra girdėjęs, jog jaunuolis
yra lankęs rytų kovos menus, Lietuvos bokso federacijos atstovai patikino, kad oficialiai
vaikinas niekada nėra buvęs sportininkų sąrašuose), yra gerokai aukštesnis ir tvirtesnis, nei
kiti jo bendraamžiai, tad užteko vieno smūgio, kuris sumuštą septyniolikmetį pasiuntė į
komą.
Dovilė Šakalienė. Skiname smurto vaisius, arba iš kur atsiranda žiaurūs paaugliai
(433)
Dovilė Šakalienė, LR Seimo narė, socialdemokratė
2019 m. birželio 6 d. 08:17
Piktas pilietis man rašo: „Esate kovotoja dėl vaiko teisių, bet nei vieno karto iš Jūsų
negirdėjau, kas vaikai turi turėti ne tik teises, bet ir atsakomybę, kurios ir pritrūko minimu
atveju.
O kad vaikas, nieko nežinantis apie savo atsakomybę, žiauriai suniokojo savo bendraamžę,
yra ir PLĖMAS ant Jūsų sąžinės.“ Suprask – nebūtume uždraudę mušti vaikus, tai jie užaugtų
atsakingi ir nemuštų kitų žmonių – na, žinoma, turėtų mušti savo vaikus, kad šie užaugtų
atsakingi. Dešimt balų už logiką. Tikriausiai teisūs daugybė man rašančių žmonių, kurie sako,
kad tylioji Lietuva kur kas didesnė už tą garsią agresija plūstančią mažumą, reikalavusią
teisės „suduoti per kombinezoną“ – ir tuo pat metu paradoksaliai reikalaujančią linčo teismo
žiauriai besielgiančiam paaugliui. Ir visgi Lietuva yra viena, tad svarbu kalbėtis ir su
žmonėmis, kurie gaisrą nori gesinti ugnimi, kuriems vis dar netikėta naujiena, kad smurtas
gimdo smurtą, o vaikai yra mūsų veidrodis – jei norime juos išmokyti pagarbos ir
atsakomybės, turime to mokyti savo pavyzdžiu. Tad ar tikrai tėvystė be smurto, vaiko
auginimas be diržo, sugadina vaiko atsakomybės jausmą ir paverčia vaiką nusikaltėliu?
Atsakymas vienareikšmiškas – atvirkščiai, būtent smurtinės patirtys vaikystėje didina
agresyvaus elgesio ir nusikaltimų tikimybę tiek paauglystėje, tiek suaugus. SUSIJĘ
STRAIPSNIAI
Daugybė visame pasaulyje atliktų tyrimų liudija, kad vaikų patirtas smurtas bei nepriežiūra
prognozuoja padidintą delinkventinio elgesio tikimybę paauglystėje (Lansford, Dodge, Pettit,
Bates, Crozier, & Kaplow, 2002; Cicchetti & Manly, 2002; Loeber & Stouthamer-Loeber,
1998; National Counsel on Crime & Delinquency, 1993; Dodge, Pettit, Bates, & Valente,
1995; Kelley, Thornberry, & Smith, 1997; Patterson, 1995; Widom, 1992). Jei mergaičių
atveju suformuoti stiprūs socialiniai ryšiai su draugais ar mokytojais gali tapti saugikliu,
padėti išvengti nusikalstamo elgesio – tai berniukai, pasirodo, pažeidžiamesni, ir patirto
smurto poveikis vis tiek išlieka stiprus - ženkliai didina agresijos ir nusikaltimų tikimybę (S.J.
Watts, 2016). Apibendrinant, smurtinė tėvystė 9 (!) kartus padidina vėlesnio vaiko
delinkventinio elgesio tikimybę bei tokio elgesio tęstinumą (Crowley, Mikulich, Ehlers, Hall,
& Whitmore, 2003; Wiebush, Freitag, & Baird, 2001). Delinkventinis elgesys gali būti
įvairus – didžiausią nerimą, žinoma, kelia smurtinio pobūdžio veiksmai. Atrodo sunku
įsivaizduoti kaip gali vaikai akmeniu uždaužyti kitą vaiką, kaip gali užkasti gyvą, kaip gali
berniukas su tokiu žiaurumu sumaitoti mergaitės veidą? Klausimas, kurį iš tiesų turime
omenyje – ar jiems negaila aukos? Jei taip – kodėl?
Delinkventinis elgesys gali būti įvairus – didžiausią nerimą, žinoma, kelia smurtinio
pobūdžio veiksmai. Atrodo sunku įsivaizduoti kaip gali vaikai akmeniu uždaužyti kitą vaiką,
kaip gali užkasti gyvą, kaip gali berniukas su tokiu žiaurumu sumaitoti mergaitės veidą?
Klausimas, kurį iš tiesų turime omenyje – ar jiems negaila aukos? Jei taip – kodėl?
Tam, kad sugebėtume gailėti kito žmogaus – turime gebėti pajusti ir suprasti kaip jis jaučiasi,
taip pat turime gebėti jausti gėdą ir kaltę dėl savo veiksmų, kuriais padarome žalą kitam
žmogui. Kaip nutinka, kad žiaurius smurtinius nusikaltimus darantys paaugliai nesugeba
pajusti šių jausmų? Tyrimai liudija, kad iš artimiausių žmonių patirtas smurtas neigiamai
paveikia vaiko emocinės empatijos lygį – gebėjimą įsijausti į kito žmogaus savijautą (Matto,
Strolly-Goltzman, Ballan, 2014). Kai dėl smurto patiriama psichologinė kančia tampa
nepakeliama, pirmiausia vaikas, saugodamas save, ima neigti savo jausmus, paprastai sakant
– nustoja jausti. Kartais blokuoja tik tam tikrus jausmus, kurie jį labiausiai gąsdina. Antras
etapas – įsijautimo į kito jausmus sutrikimas. Kai kada galimas kito žmogaus jausmų visiškai
neadekvatus supratimas – pavyzdžiui, baimė ar skausmas gali būti traktuojami kaip agresija.
Kuo sunkesnį smurtą patiria vaikas – tuo sunkesnės pasekmės. Tyrimai rodo, kad dažna bei
intensyvi fizinė prievarta prieš vaiką susijusi su dar sunkesniu sutrikimu – psichopatinių
bruožų išsivystymu bei asocialios asmenybės sutrikimu (Dargis, Newman, Koenigs, 2015).
Kitas, sunkius nusikaltimus padariusių asmenų tyrimas atskleidė, kad emocinė prievarta
vaikystėje, sąsajoje su neurobiologiniais ir asmenybės ypatumais, taip pat padidina
psichopatinių bruožų išsivystymo tikimybę (Schimmenti, A., Di Carlo, G., Passanisi, A., &
Caretti, V. 2015).
Kas turima omenyje kalbant apie neurobiologinius ypatumus? Pavyzdžiui, vaikai, turintys
specifinę monoamino-oksidazės-A geno variaciją yra labiau linkę išvystyti delinkventinį
elgesį, jei patyrė smurtą vaikystėje (Davies N., 2018). Tai nereiškia, kad vaikas, turintis šį
geną automatiškai taps nusikaltėliu – tačiau būtent tokiam vaikui ypatingai pavojingas
smurtas šeimoje, nes tai paleidžia agresijos mechanizmą. Įsivaizduokite dujų balioną –
savaime jis neužsidegs, tačiau prikiškite degantį degtuką – sprogimas garantuotas. Grįžtant
prie antrojo klausimo – kodėl smurtaujantys paaugliai dažnai linkę neigti savo kaltę ar
nesigėdija savo poelgių. 112 paauglių apėmęs itin detalus tyrimas atskleidė kaip gėdos bei su
ja susijusios kaltės jausmas transformuojamas į aukos kaltinimą (Gold, Wolan Sullivan,
Lewis 2011). Tyrėjai įrodė, kad smurtinė tėvystė ne tik veikia paauglių polinkį nusikalsti
tiesiogiai – kaip gyvas smurtinio elgesio pavyzdys, bet ir iškreipia jų emocijas ir suformuoja
vidinį smurto pateisinimo mechanizmą. Smurtą šeimoje patiriantis vaikas patiria stiprų gėdos
ir kaltės jausmą (“Esu blogas, jei tėvai taip su manimi elgiasi”), kurį vaikui nepaprastai sunku
pakelti. Kuo stipresnis šis jausmas – tuo didesnė rizika, kad vaiko psichika, saugodama save
nuo nepakeliamų išgyvenimų, nukreips neigiamus jausmus iš vidaus į išorę – tai yra
konvertuos savęs kaltinimą (kuris susijęs su depresijos rizika) į kitų kaltinimą (kurio pasekmė
– agresija). Vietoje neigiamo savęs vertinimo atsiranda neigiamas kitų vertinimas, vietoje
noro išnykti ar sunaikinti save – noras sunaikinti kitą. Kuo labiau kitą asmenį vaikas suvokia
kaip turintį neigiamų nuostatų jo atžvilgiu – tuo didesnė agresijos tikimybė ir kartu visiškas
jos pateisinimas. Šis apsauginis mechanizmas padeda smurtą patyrusiam vaikui nukreipti
savo dėmesį nuo savo “blogumo” į kitų “blogumą” – taip išvengiant skausmingo nuolatinio
savo nevertingumo pajautimo. Tačiau jo rezultatas – įsitvirtinantis savo paties vėlesnio
smurtinio elgesio pateisinimas, iki pat ekstremaliausių nusikaltimų (“Jie yra blogi, aš tik ginu
save/savo interesus”).
Šis tyrimas atitinka daugybės anksčiau atliktų tyrimų duomenis, kodėl žiaurūs nusikaltėliai
dažnai nejaučia gėdos ir nepripažįsta kaltės, o kaltina auką (Cramer & Kelly, 2004; Tangney
& Dearing, 2002; Dodge, McClaskey, & Feldman, 1985; Cramer & Kelly, 2004; Zelli,
Dodge, Lochman, Laird, & CPPRG, 1999). Rezultate turime paauglį, kurio patologinė
reakcija į patirtą traumą tampa didžiule grėsme visuomenei – smurtas jam tampa būdu įveikti
savo paties patirtą traumą, todėl be intensyvios psichoterapijos jokios atsakomybės už savo
veiksmus jis tiesiog nepajėgus pajusti. Gėdos ir kaltės jausmo sugrąžinimas susijęs su
depresija ir į save nukreipta agresija – savęs žalojimu, suicidiniais ketinimais. Todėl tikrai
nepadės tokiam vaikui pajusti kaltę ir prisiimti atsakomybę jo atžvilgiu liejama agresija –
grasinimai, vieši siūlymai įvairiais būdais jį sužaloti ar nužudyti. Efektas – it piltume benziną
į ugnį, tik sustiprinamas jo poreikis gintis. Ir, žinoma, papildoma aplinkybė – psichoaktyvių
medžiagų vartojimas. Nors alkoholio ir įvairių narkotinių medžiagų poveikis gali būti labai
skirtingas, kaip taisyklė, apsvaigimas mažina savikontrolę – taigi, visi aukščiau aprašyti
simptomai gali pasireikšti stipriau ir pasekmės gali būti dar pavojingesnės.
“O dabar pasižiūrim į tuos agresiją liejančius feisbuko herojus, siūlančius nulinčiuoti vaiko
teisių gynėjus – nuo vaiko teisių kontrolierės iki vaikų gynimo organizacijų iki manęs. Nieko
neprimena?”
Vietoje didžiulį diskomfortą galinčio sukelti gėdos ir kaltės prieš savo vaikus jausmo –
agresyvus kaltinimas tiems, kas verčia jaustis blogai. Gėda pasakyti „Taip, rėkiu ir mušu savo
vaikus, nemoku kitaip“ – niekas nenori jaustis bloga mama ar blogu tėčiu. Bet jeigu rėkti
„Atiminėja vaikus už nieką“ (ekstremalesnė fantazija - „Grobia ir parduoda vaikus“) – kaltės
jausmas sėkmingai pakeičiamas teisuolišku pykčiu, agresija tampa pateisinama. Tik tos
agresijos didžioji žala nėra mano ar kitų vaikus užstojančių žmonių nervai bei sveikata –
greičiausiai mes atlaikysim – kaina yra mūsų visuomenės saugumas. Jei nenorime tokių
tiksinčių bombų – nėra kitos išeities kaip išmokti auginti vaikus be smurto, padrąsinti
bijančius, kad „vaikas be diržo neklausys“, kreiptis į savo savivaldybę ir reikalauti pagalbos,
kursų, terapijos. Kol ne per vėlu. O dabar pasižiūrim į tuos agresiją liejančius feisbuko
herojus, siūlančius nulinčiuoti vaiko teisių gynėjus – nuo vaiko teisių kontrolierės iki vaikų
gynimo organizacijų iki manęs. Nieko neprimena? Kartais būna per vėlu. Jam ką tik suėjo
aštuoniolika. Dar paauglys, bet jau pilnametis. Į kaimą atvažiavo mergaitė, kuri jam atrodė
labai graži. Užtat jai apleistas, purvinas, ribotų bendravimo gebėjimų, agresyvus vaikinas
neatrodė patrauklus. Jis pagrobė mergaitę. Išprievartavo. Nužudė. Tuo metu buvo neblaivus.
Kaimo žmonės kalbėjo, kad kažko panašaus ir reikėjo tikėtis, kad užaugo daužomas motinos
ir jos sugėrovų, kęsdamas badą, purvinas, apleistas, niekam nereikalingas. Nuteistas iki gyvos
galvos. Kai su juo kalbėjausi – gailesčio aukai ir kaltės jis nejautė. Tai kaip su tais plėmais
ant sąžinės – kam reikėtų juos valyti...? PS: Visi suprantame, kad žiniasklaida ne vieta
išsamioms mokslinėms apžvalgoms – tad šiame straipsnyje paliečiau tik tas smurto prieš
vaiką pasekmes, kurios susijusios su žiaurumo susiformavimu. Tačiau smurtinės tėvystės
pasekmių yra žymiai daugiau – nuo žemos savivertės iki įvairiausių elgesio ir emocijų
sutrikimų, depresijų, priklausomybių, suicidų, psichosomatinių sutrikimų, kai kurie tyrimai
liudija netgi sąsajas su onkologiniais susirgimais. Viena visiškai aišku – smurtas prieš vaiką,
kaip jį bevadintume ar bandytume pateisinti, tik didina tikimybę, kad vaikas taps pavojingas
aplinkiniams ir sau.
Anksčiau ne kartą teistas 17-metis D. Š. iš viso kalės 10 metų, bausmė jam subendrinta su
nuosprendžiais už kitus nusikaltimus, 17-mečiui R. R. skirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistieji turės atlyginti daugiau nei 4,5 tūkst. eurų turtinės žalos ir 50 tūkst. eurų neturtinės
žalos nužudytojo tėvams. Už vaiko žūtį jie prašė priteisti po 100 tūkst. eurų. Neturint lėšų
nepilnamečiams, žalą nukentėjusiems turės atlyginti jų mamos. Bylą nagrinėjusi teisėja Daiva
Kazlauskienė BNS sakė, kad nuosprendis paskelbtas vasario 15 dieną, jis kol kas nėra
įsiteisėjęs, nes R. R. nuosprendį apskundė dėl bausmės atlikimo sąlygų. Ši byla nagrinėta
uždaruose teismo posėdžiuose. Bylos duomenimis, paaugliai praėjusią vasarą Vilniuje,
Vandentiekio gatvėje, akmeniu mirtinai sužaloję paauglį. 13-metis netrukus turėjo vykti į
Švediją pas tėvą.
Nustatyta, kad mažametį itin žiauriai mušę nepilnamečiai R. R. ir D. Š. tuo metu buvo
apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Prieš šio nusikaltimo
padarymą R. R. jau buvo teistas dėl vagystės, D. Š. – dėl vagysčių, plėšimo ir sunkaus kūno
sužalojimo. Nuteistas už dar vieną žiaurų išpuolį D. Š. pernai spalį įsiteisėjusiu Lietuvos
apeliacinio teismo nuosprendžiu nuteistas kalėti septynerius metus už sunkų sveikatos
sutrikdymą, o jo motina nukentėjusiajam iš viso turės sumokėti per 54,4 tūkst. eurų. Be to,
Vilniaus teritorinei ligonių kasai paauglio motina turės sumokėti 10 tūkst. 800 eurų patirtos
žalos už nukentėjusiojo gydymą. Nukentėjusiajam po patirtų sužalojimų sutriko kalba,
paralyžiuotos galūnės, jis neturi galimybės tęsti mokslų, gyventi pilnavertį gyvenimą, jam
nuolat reikalinga artimųjų slauga, masažai bei ambulatorinis gydymas. Dabar
nukentėjusiajam nustatytas tik 25 proc. darbingumas. Nusikaltimas įvykdytas 2017-ųjų
rugsėjo 2-osios vėlų vakarą, apie 23.20 val., viešoje vietoje – skvere, esančiame prie
parduotuvės „Norfa“, Karoliniškių rajone, L. Asanavičiūtės gatvėje. Tuomet nuo alkoholio
apsvaigęs paauglys be aiškios priežasties, priėjo prie su kitais draugais ant suoliuko sėdinčio
jaunuolio ir tyčia sudavė jam rankomis ir kojomis ne mažiau penkis smūgius. Mažiausiai du
smūgiai suduoti į kairę galvos pusę. Po šių smūgių nukentėjusiam plyšo vidinė miego arterija,
po kelių dienų jį ištiko infarktas. Jaunuolis išgyveno, tačiau liko neįgalus. 13-metis nužudytas
Vandentiekio gatvėje Tragedija pasibaigusios muštynės įvyko 2018 metų birželio 30 dieną
Vilniuje, Vandentiekio gatvėje. Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad du nepilnamečiai
asmenys be jokios aiškios priežasties iš chuliganiškų paskatų į nuošalią vietą nusiviliojo
mažametį, kur jį itin žiauriai sumušė. Ligoninėje vaikui diagnozuota koma, galvos ir viso
kūno daugybiniai sumušimai. Liepos 1-osios rytą nuo patirtų itin sunkių sužalojimų jis
ligoninėje mirė. Nepilnamečiai R. R. ir D. Š kaltinti dėl itin žiauraus mažamečio nužudymo iš
chuliganiškų paskatų, jį kankinant – už šį nusikaltimą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės
atėmimą nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos. Teismai paprastai nepilnamečiams
skiria ne ilgesnes nei 10 metų laisvės atėmimo bausmes.
Trylikamečio nužudymu įtariami paaugliai visiškai pripažįsta savo kaltę ir žada laisvėje
dirbti bei sportuoti
papildyta 16.15
(310)
Ainis Gurevičius, Erika Venckutė,
www.DELFI.lt
2018 m. liepos 3 d. 13:05
Antradienį, apie 13 val., konvojus į Vilniaus apylinkės teismą atvedė pirmąjį nepilnametį,
kuris įtariamas žiauriu trylikamečio nužudymu. Ir jis, ir jo bendrininkas visiškai pripažįsta
savo kaltę.
Valstybės paskirta advokatė Zita Malova gina vieną iš įtariamųjų. Ji teigė, kad jos ginamasis
savo kaltę visiškai pripažino, tačiau negali paaiškinti, kodėl žiauriai užmušė trylikametį. Jis
advokatei pasakojo, kad tai buvo įvykdyta spontaniškai . Prokuratūra prašo teismo įtariamąjį
suimti 2 mėnesiams motyvuodama tuo, kad įtariamasis laisvėje gali slėptis, slėpti įkalčius,
daryti naujus nusikaltimus. Advokatė Z. Malova teigia, kad ji ir jos ginamasis teismo prašo
švelnesnės kardomosios priemonės - apykojės. Moteris pasakojo, kad paauglys ketina laisvėje
sportuoti bei dirbti, anot jo, jis jau susiradęs darbą. Taip pat įtariamojo advokatė sakė, kad, jei
bus patenkintas prokuratūros prašymas, ji kreipsis į aukštesnės instancijos teismą tam, kad
būtų priimtas kitoks sprendimas. Apie 14 val. į Vilniaus apylinkės teismą buvo atvežtas ir
antrasis įtariamasis. Ši paauglį gina advokatas Jevgenijus Bogdanovas. Jis žiniasklaidai
papasakojo, kad jo ginamasis taip pat visiškai pripažino savo kaltę.
DELFI primena, kad šeštadienį, apie 17.30 val., buvo pranešta apie Vilniuje, Vandentiekio g.,
žiauriai sumuštą paauglį. Policijai apie įvykusią egzekuciją pranešė nelaimėlio draugas. Jis
pasakojo, kad du paaugliai nepilnametį uždaužė akmeniu. Žudomas vaikas dar bandė pabėgti,
bet jam nepavyko. Beje, apie žmogžudystę pranešęs ir pareigūnams nusikaltimo vietą parodęs
berniukas paskui pabėgo, bet policija jį vėliau surado. Pasak Vilniaus apskrities policijos
viršininko pavaduotojo Mindaugo Stravinsko, versija, kad pranešėjas pats dalyvavo
nusikaltime, neatmesta, tačiau labai menkai tikėtina. Komos būsenos pristatytas ir dėl galvos,
veido bei viso kūno sumušimų į Santaros vaikų ligoninę paguldytas trylikametis, joje nuo
patirtų sužalojimų sekmadienį, apie 6 val., mirė. Sulaikyti įtariamieji – aukos draugai
Sekmadienį policijos pareigūnai sulaikė du įtariamuosius – 16 ir 17 metų vaikinus. Ir
įtariamieji, ir nužudytasis policijai buvo žinomi jau anksčiau. Trylikametis figūruoja 30-tyje
policijos užregistruotų įvykių (nuo miegojimo viešoje vietoje iki nusikalstamos veikos
padarymo). Jis dažnai įvykiuose būdavo su grupe draugų (nepilnamečių ir pilnamečių).
Įtariamieji žudikai ir jų auka, pareigūnų žiniomis, buvo draugai, kartu vogdavo, darydavo
kitus nusikaltimus. Vienam iš sulaikytų įtariamųjų jau anksčiau pradėtas ikiteisminis tyrimas
dėl kūno sužalojimo. Trylikametis, kuris savaitgalį nužudytas, policijai buvo žinomas dėl
daugybės nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų (girto pasirodymas viešoje vietoje, vagystės ir
t.t.).
Per 18 dienų trys paaugliai įvykdė 103 apiplėšimus
(19)
"Tiesa"
www.delfi.com
2017 m. liepos 18 d. 20:48
Londono policija palaužė ir suėmė nusikaltėlių gaują, kurie, besinaudodami mopedais, vos
per 18 dienų sostinės gatvėse įvykdė 103 nusikaltimus.
Per nusikaltimų bangą trys 15, 16 ir 17 metų paaugliai iš nieko neįtariančių praeivių
penkiuose rajonuose atiminėjo mobiliuosius telefonus ir kitus asmeninius daiktus, praneša
tiesa.com. Vienas iš nusikaltėlių dideliu greičiu vairuodavo mopedą, o kitas ant užpakalinės
sėdynės sėdintis ir dažniausiai plaktuku ginkluotas paauglys grasindavo praeiviams.
Šiuo metu visi trys nusikaltėliai yra suimti ir laukia teismo nuosprendžio. Visi trys paaugliai
gyvena Islingtono rajone.
Suėmus tris vaikinus Londone įspūdingai nukrito mopedais įvykdomų nusikaltimų skaičius.
Policija džiaugiasi, kad pavyko suimti vienus iš aktyviausių nusikaltėlių.
Paskutiniais Londono policijos duomenimis, per pastaruosius dvejus metus sostinėje buvo
katastrofiškai išaugęs nusikaltimų skaičius, kurie atliekami naudojantis mopedais - nuo 1053
incidentų 2014 m., iki 7688 praėjusiais metais.
Šiuo metu Londono policija turi 200 įtariamųjų, kurie vykdo panašaus pobūdžio
nusikaltimus.
Policija Jungtinėje Karalystėje (JK) sulaikė šešis paauglius, įtariamus 40-mečio fabriko
darbuotojo lenko nužudymu. Vyras mirė nuo galvos sužalojimų po užpuolimo gatvėje,
Harlou mieste, įsikūrusiame į šiaurę nuo Londono, rašo „Deutsche Welle“.
Vilniuje parduotuvės apsaugos darbuotojas pričiupo girtą paauglį, tačiau šis puolė vyrą peiliu.
Policijos departamentas praneša, kad gruodžio 29 d. apie 15 val. 27 min. Vilniuje, Vaduvos
g., už dviejų alkoholio butelių vagystę sulaikytas. neblaivus nepilnametis (g. 2001 m.).
Nuvestas į apsaugos postą paauglys peiliu bandė sužaloti apsaugos darbuotoją (g. 1958 m.).
Laimei, pastarajam pavyko smūgio išvengti. Nepilnamečiui nustatytas 3,07 prom. girtumas.
Įtariamasis uždarytas į areštinę. Maždaug prieš metus panašus icidentas Klaipėdoje baigėsi
tragedija. Prekybos centro „Akropolis“ apsaugos darbuotojui sulaikius vagyste įtariamą
asmenį, šis peiliu perpjovė apsaugininkui gerklę. Žmogus mirė įvykio vietoje.
Ketvirtadienį Kauno apygardos teisme paskelbtas nuosprendis itin žiauriu savo artimo
giminaičio nužudymu kaltintam Prienų rajono gyventojui E. N.
Byloje buvo nagrinėjamos 2016 m. gruodžio 1 d. padaryto nusikaltimo aplinkybės, kai E. N.,
tuomet dar būdamas nepilnametis, tarpusavio konflikto metu tyčia pargriovė savo brolį ant
sunkumų kilnojimo suoliuko ir ant grindų, prispaudė jį savo kūnu, o kaire ranka – kaklą, tyčia
sudavė broliui mažiausiai šešiolika smūgių sportinio svarmens rankena į galvą, tęsdamas
veiką tyčia mažiausiai tris kartus peiliu smogė nukentėjusiajam į kaklą, kairę ranką ir krūtinę,
o nuo patirtų sužalojimų nukentėjusysis įvykio vietoje mirė. E. N. savo kaltę pripažino
visiškai. Jis teigė, kad brolis grįžo namo neblaivus ir toliau vienas vartojo alkoholį, vėliau
pradėjo kabinėtis ir spardyti neseniai operuotą E. N. koją, tai ir išprovokavo mirtiną konfliktą.
Teisme apklausti liudytojai kaltinamąjį apibūdino kaip ramaus būdo, nuoširdų, jautrų ir
paslaugų, o nužudytąjį – mėgstantį išgerti, konfliktišką, agresyvų, nuolat skriaudusį brolį,
neretai smurtavusį ir prieš motiną. Skirdamas bausmę teismas įvertino tai, kad nusikaltimas
padarytas dėl fizinės ir psichinės prievartos, o veikos padarymui įtakos turėjo ir
provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Be to, teismas atsižvelgė į teismo medicinos ekspertų
išvadą, kad E. N. nusikaltimo padarymo metu nors ir nebuvo afekto būsenos, tačiau ji turėjo
esminės įtakos jo veiksmams – ji apribojo jo elgesio suvokimą ir kontrolę. Visa tai pripažinta
kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, praneša Kauno apygardos teismas.
Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, atsižvelgta ir į
nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Įvertinęs bausmės skyrimui ir
individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad E. N. skirtina
mažesnė, nei Baudžiamajame kodekse numatyta vidutinė, laisvės atėmimo bausmė ir skyrė
jam 5 metus laisvės atėmimo. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti
skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Po tragiško įvykio, kai negailestingai Lietuvoje buvo sumušta paauglė, dažnas susimąsto:
kodėl taip nutiko ir ar galima buvo įvykiams užbėgti už akių. Kaip elgtis su vaiku, kad
užaugęs jis neturėtų polinkio agresijai? Psichologė, Psichologinės sveikatos centro vadovė
Milda Lukašonokienė pateikė įžvalgas ir patarimus tėvams, kaip auklėti vaikus, kad jie
nespręstų konfliktų smurtu, o savo lyderio poziciją įtvirtintų gerais darbais, o ne fizine jėga.
– Nuo ko priklauso, vaikų agresyvumas? Kodėl vieniems pasireškia, kitiems – ne? – Vaikų
agresyvumo priežasčių yra ne viena. Tai, kas paaiškina vieno vaiko agresyvumą, nebūtinai
tiks aiškinant kito vaiko žiaurų elgesį su kitais. Moksliniuose tyrimuose vaikų ir paauglių
agresyvumas dažniausiai siejamas ir su prigimtiniais dalykais, tam tikromis įgimtomis vaiko
asmenybės savybėmis, ir su socialinės aplinkos, kurioje vaikas sąveikauja, poveikiu. Vaikai,
kaip ir suaugę, yra linkę modeliuoti elgesį, kurį mato aplinkoje, nebūtinai artimojoje, o,
tarkime, ir ekranuose. Ir jei agresyvaus elgesio rezultatus toks vaikas suvoks kaip jam
palankius, tikėtina, kitą kartą ir vėl bus naudojamas toks pat agresyvaus elgesio modelis.
– Ką galima padaryti vaikystėje, kad užbėgtume įvykiams už akių? – Yra tyrimų, rodančių,
kad pagarbus santykis su vaiku vaikystėje padeda jam pačiam ūgtelėjus be agresijos, o
konstruktyviai spręsti sudėtingas situacijas. Vadinasi, tėvai, demonstruodami pagarbą vaikui,
ugdo jį patį, gerbiantį kitus. Tėvai, kurie vaikystėje bendradarbiauja su vaiku spręsdami
problemas, moko vaiką daryti tą patį: problemas spręsti ne rėkimu, daužymu, trankymu, o
ramiu kalbėjimusi. Žinoma, jeigu kalbėsime apie vaiko polinkį į agresiją, pozityvaus santykio
su juo, siekiant išvengti sunkumų ateityje, gali ir nepakakti. Mes turime vaikui suteikti žinių,
kas yra pyktis, kaip jį valdyti socialiai priimtinomis priemonėmis. Kartais to pravartu mokytis
su specialistu. Visgi net ir patys geriausi mamos ar tėčio užmojai mokyti vaiką valdytis nueis
šuniui ant uodegos, jeigu pristigę kantrybės patys tėvai prieš trenkdami durimis dar ir
supurtys vaiką dėl jo netinkamo elgesio. Tokiais atvejais vaikai gauna aiškią žinią: kartais
galima ir taip.
“Gali būti, kad pavyzdinga jų šeima, kuri taip save pristato kitiems, už uždarų savo namų
durų konfliktus tarpusavyje aiškinasi kumščiais” - Psichologė Milda Lukašonokienė
– Esmė ta, kad mes niekada taip ir nežinome, ar tie smurtaujantys paaugliai, augantys
pozityvioje aplinkoje, tikrai auga tokioje aplinkoje. Gali būti, kad pavyzdinga jų šeima, kuri
taip save pristato kitiems, už uždarų savo namų durų konfliktus tarpusavyje aiškinasi
kumščiais mosuodami, grasindami vienas kitam ir rėkdami. O gal yra taip, kad į tuos gražius
namus mama ir tėtis grįžta po visų darbų labai pavargę ir teturi vieną vienintelį norą, kad
vaikai jiems ant galvos neliptų. Tokiais atvejais vaikus dažniausiai auklėja televizorius,
kompiuteris, kiti išmanieji įrenginiai. Ir gerų šeimų vaikai kartais neturi elgesio taisyklių,
neturi pareigų, jiems nebūtinai kalbama apie tai, kad tai, kas matoma ekranuose, neretai yra
netoleruotina. Šiandien mūsų vaikai žiūrėdami filmukus, žaisdami kompiuterinius žaidimus
mato daug smurto, o tai yra susiję ir su didėjančiu jų agresyvumu. Vaikai, matydami visais
kanalais transliuojamą agresiją, tokį elgesio modelį pradeda vertinti kaip normą.
– Paauglystėje vyksta spartus fizinis, lytinis brendimas, su kuriuo gali būti siejamas ir
pasikeitęs vaikų elgesys. Nepamirškime ir to, kad paaugliams pereinant iš vieno raidos etapo
į kitą būdinga ir tam tikra vidinė įtampa, kuri gali būti išlaisvinama pykčio, grubaus elgesio
protrūkiais. Visgi šie protrūkiai, jeigu jie susiję tik su žengimu į paauglystę, dažniausiai
nepastebimai ima ir praeina.
– Anksčiau buvo teigiama, kad berniukai yra daug agresyvesni už mergaites, šiandien šios
prielaidos keliamos šiek tiek atsargiau ir galvojama, kad ir vieniems, ir kitiems gali būti
būdingas agresyvus elgesys, tačiau skiriasi formos, kaip tai daroma. Berniukams labiau
būdinga tiesioginė agresija, tuo tarpu mergaitėms – netiesioginė, t.y., jos linkusios išstumti iš
draugų rato vieną ar kitą draugę, apkalbėti ją, išpasakoti paslaptis ir kenkti kitam ne taip
atvirai, kaip tą renkasi daryti berniukai.
– Kaip padėti smurtaujančiam vaikui?
– Svarbiausia turbūt tikėti, kad vaikas gali elgtis kitaip, jeigu jam bus suteikiama tinkama
pagalba. Kartais šeimoje to padaryti neįmanoma, dėl šios priežasties verta kreiptis į mokyklos
specialistus, kitus psichikos sveikatos specialistus ir drauge kurti planą, kaip padėti vaikui
socializuotis. Smurtaujantis vaikas, kuriam nepadedama įgyti kitų elgesio modelių,
dažniausiai pats savaime negrįžta į tiesų kelią, jo smurtinis elgesys yra linkęs tik stiprėti. Dėl
šios priežasties svarbios tampa kiekvieno mūsų pastangos pastebėjus tokį vaiką ne stebėtis,
kaip čia šitaip, o pagalvoti, kur jis galėtų gauti reikiamą pagalbą.
Šimtus kartų vienas kito klausiame kodėl ir tiek pat kartų nerandame atsakymų, kai
išgirstame kraupų pasakojimą apie draugų suspardytą berniuką, mergaičių sumuštą
bendraklasį ar trylikamečio ramų prisipažinimą tyčia nužudžius į seneles tinkančią moterį...
Kodėl, už ką, kiek dar bus nesuvokiamo pykčio prasiveržimo Vilniuje, Tauragėje,
Ariogaloje...
Apie šias ir kitas jaunuolių problemas kalbamės su Vilniaus visuomenės sveikatos centro
gydytoja psichologe Jolanta Trinkūniene. Vaikai žiauresni - Nemažai metų dirbate su vaikais,
konsultuojate juos dėl įvairių psichologinių problemų. Ar teisinga daugelio suaugusiųjų
nuomonė, kad vaikai tampa vis žiauresni? - Taip. Jau keturiolika metų dirbu vaikų
psichologe. Dažnai tenka konsultuoti šeimas, kuriose auga pikti, agresyvūs vaikai. - Kaip
elgtis su vaikais tėvams, mokytojams, kad jaunoji karta augtų ne tik sveika, bet ir stabilios
psichinės sveikatos? - Pirmiausia tėvai neturėtų labai nerimauti, kraustytis iš proto ar jausti
kaltę, bet kiekvienu nerimą keliančiu atveju turėtų konsultuotis su specialistu. Jis paaiškins,
jog paauglio nervų sistemos pokyčius dažnai lemia brendimas. Ir visai natūralu, kad
mergaitės tampa pažeidžiamesnės, jautresnės, o berniukai - agresyvesni. Suprantama, viskas
turi ribas, tačiau tokiu atveju didelės įtakos turi ir asmeniniai santykiai su pasikeitusiu
paaugliu. - Koks vaidmuo tektų visuomenės sveikatos specialistams? - Vertėtų dažniau
diskutuoti su vaikais, paaugliais apie pyktį, jo raiškos būdus. Pykčio nereikėtų laikyti savyje,
nes slopinamas jausmas - itin neigiamas dalykas. Reikia mokytis jį išreikšti. Tai galima daryti
keliais būdais: rėkti, mėtyti ar daužyti daiktus, bet galima pamėginti tą pykčio jausmą
nusakyti žodžiais. Tai nėra lengva, bet įmanoma išmokti konsultuojantis su specialistais.
Vitaminas N - Gal tereikia vaikui duoti, ko tik jis nori, ir viskas bus gerai. Tarkim, geidžia
šuniuko - prašom, kačiuko - irgi, naujo dviračio - jokių problemų. Ar vaiko norų tenkinimas
gali padėti užauginti visavertį visuomenės narį? - Tikrai NE! Gana dažna situacija gyvenime,
kai tėvai labai myli savo vaiką ir stengiasi tenkinti visus jo norus. Tik ar visada kačiukais,
šuniukais, įvairiais daiktais galima parodyti tikrąją meilę? Kartais tėvai miglotai suvokia
vaiko poreikius. Jie mano, kad svarbiausia - apsaugoti, suteikti stogą virš galvos, pamaitinti,
aprengti, garantuoti išsilavinimą ir t. t. Jie be galo rūpinasi savo vaiku, nerimauja dėl jo,
tenkina visus poreikius, o dažniausiai trūksta svarbiausio dalyko - besąlygiškos meilės. Dėl to
ir atsiranda praraja tarp tėvų ir vaiko: jis tampa užsidaręs, liūdnas, agresyvus, nenori
bendrauti, o tėvams būna pikta ir skaudu, kad atžalėlei negera. Materialūs daiktai gali būti
geri, bet jie neatstos to, ko vaikui reikia labiausiai, - dėmesio. Norėdamas būti pastebėtas jis
siekia to kaip moka, pavyzdžiui, reikalauja naujų daiktų. Tokiam vaikui reikia reguliariai
duoti "vitamino N". Tai gyvybiškai svarbus elementas, kuris ypač būtinas paauglystėje.
Vitamino N sudėtis dvi raidės: - N ir E. Jas sujungę gauname stebuklingą žodelį "ne". Mažas
eksperimentas - Paimkite popieriaus lapą, perlenkite jį pusiau ir vienoje pusėje surašykite
daiktų, apie kuriuos svajojate ir norite įsigyti, sąrašą, pavyzdžiui, nuosavą namą, mašiną,
garažą, papuošalą ir t. t. Tada nuspalvinkite sąraše tik tuos daiktų pavadinimus, kuriuos
žadate nusipirkti per artimiausius trejus metus. Kitoje lapo pusėje surašykite viską, ko jūsų
vaikas prašys per artimiausius tris mėnesius: batų, striukės, magnetofono, naujo mobiliojo
telefono ir t. t. Vėl nuspalvinkite tris daiktus, kuriuos jis greičiausiai galės gauti. Tuomet
palyginkite abi lapo puses. Koks santykis? Ar ne mes, suaugusieji, ir pripratiname vaikus prie
visiškai netikusių materialinių standartų, kurių jie negalės laikytis suaugę. Su vaiku
galėtumėte sudaryti sutartį: perkate viską, ko iš tikrųjų reikia, tik ne tai, ko jis užsigeidžia. -
Ką patartumėte, kad sveikame kūne būtų ir sveika siela? - Pirmiausia į pikčiurną nereikia
žiūrėti lyg į "sugedusį laikrodį", kurį sutaisei, ir vėl jis eina, tiksliai atkartodamas mūsų
įgeidžius. Posakis "Suaugęs - visada teisus" - netinkamas. Žinokite, jog kilus konfliktinei
situacijai, norime to ar ne, šventųjų nėra. Du dalyviai - du kaltininkai. Madingiausia - rasti
vieną kaltąjį. Jam suversti visas nuodėmes ir nusiplauti rankas. Pripažinkite ir savo klaidas...
Vaikai gyvena žiūrėdami į mus. Mes baudžiame - baudžia ir jie. Jei sakoma, kad vaikai
žiaurūs ir pikti, tik konstatuojama, jog tokie esame patys. Į augantį žmogutį žiūrėkite kaip į
besiskleidžiantį žiedą, kaip į besiformuojančią asmenybę. Ir, užuot griebęsi fizinių bausmių,
pasistenkite jį išklausyti ir išgirsti. Keli vaiko patarimai tėveliams: Negadinkite manęs. Gerai
suprantu, kad ne viską, ko noriu, galiu gauti. Aš tik bandau jus. Nenaudokite prieš mane
jėgos. Galiu pamanyti, jog jėga galima viską išspręsti. Tuomet aš greičiau pasiduosiu kieno
nors blogai įtakai. Nebijokite būti griežtesni. Man tai patinka. Taip aš geriau suprantu savo
esmę; Būkite nuoseklūs. Nedarykite už mane nieko, ką galiu padaryti pats. Elkitės su manimi
kaip su draugu, tuomet ir aš būsiu jūsų draugas. Taigi vaiko agresyvumą galima pašalinti
švelniau elgiantis namie, per žiniasklaidą pateikiant neagresyvius problemų sprendimo būdus,
taip pat išryškinant aukos, kuri patyrė agresiją, kančias.
Klaipėdą baugina jau kurį laiką mieste siautėjanti nepilnamečių gauja, nuo kurios kenčia ne
tik bendraamžiai, bet ir suaugusieji. Neseniai internete paplito vaizdo įrašas, kuriame
merginos muša ir spardo savo bendraamžę. Mažeikiškiai kenčia nuo terorizuojančio ir
smurtaujančio paauglio. Ir tai tik dalis istorijų, kuriose į nusikaltimų ir smurto liūną skęsta
paaugliai.
“Už visus nusikaltimus atsako nuo šešiolikos metų, už tam tikrus – nuo keturiolikos. Iki
keturiolikos metų tai nėra subjektas ir net negalima sakyti, kad jis padarė nusikaltimą, nes
nėra baudžiamosios atsakomybės.” - Edvardas Šileris
Policijos pareigūno teigimu, jei nusikaltimą įvykdo jaunesnis nei keturiolikos metų asmuo,
atsakomybė krenta tėvams. Jie turi atsakyti už nepriežiūrą. Tačiau yra ir papildomų
priemonių. „Atsako tėvai už vaikų nepriežiūrą, o savivaldybės administracija gali kreiptis į
teismą dėl priverstinio pobūdžio priemonių taikymo, – kalbėjo policijos pareigūnas. – Nuo
įsėjimo, auklėjimo darbų iki izoliavimo nuo visuomenės.“
Į klausimą „kokio amžiaus yra jauniausias žmogžudys Lietuvoje?“ atsakymo nėra Policijos
generalinio komisaro pavaduotojas E. Šileris tvirtino, kad per metus Lietuvoje nubaudžiama
maždaug dešimt paauglių, nužudžiusių kitą asmenį. Vis dėlto, atsakyti į klausimą, kokio
amžiaus yra jauniausias žmogžudys Lietoje, jis negalėjo. „Atsakomybė yra nuo keturiolikos
metų, tai visi yra vyresni nei keturiolikos metų, – apie žmogžudystes įvykdančius paauglius
kalbėjo E. Šileris, o paprašius įvardyti jauniausią, pridūrė. – Jis nepapultų į statistiką, nes tai
nebūtų nusikaltimas.“ Kokia atsakomybė grėstų jaunesniam nei keturiolikos metų asmeniui,
jei jis nužudytų žmogų? „Negrėstų. Būtų galima taikyti priverstines gydymo priemones, tam
tikrą izoliavimą, bet tai nebūtų nusikaltimas ar atsakomybė už nusikaltimą, nes tai nėra
nusikaltimas. Asmuo neatsako, reiškia, nėra nusikaltimo sudėties, nėra subjekto“, – teigė A.
Šileris.
Policijos pareigūno teigimu, Lietuvoje nėra tokio „sprogimo“, kad būtų poreikis kalbėti apie
įstatymų koregavimą siekiant nubausti jaunesnius nei keturiolikos metų asmenis. Jo teigimu,
svarbiau naikinti priežastis, o ne pasekmės. Viešina savo nusikaltimus feisbuke ir tuo
didžiuojasi „Visi žmonės nori būti svarbūs ir reikšmingi, – į klausimą, kodėl nepilnamečiai
linkę savo nusikaltimus filmuoti, o vėliau paviešinti socialiniuose tinkluose, atsakė
psichologė. – Vaikai tikrai norėtų būti svarbūs ir reikšmingi. Jie norėtų būti reikšmingi savo
tėvams, mokytojams, draugams. Bet ne visi vaikai yra išmokyti arba auginami taip, kad
jaustųsi svarbūs ir reikšmingi.“ Jos teigimu, paaugliai, viešindami savo nusikaltimus, tiesiog
kopijuoja suaugusiųjų gyvenimą, kurie patys kiekvieną žingsnį viešina feisbuke. „Kai kas
mėgsta pasigirti, bet ne todėl, kad jie mėgsta būti blogi. Jie nežino, jie nėra išmokyti, jiems
nėra paaiškinta, jie nėra taip auginti, kad atskirtų, kas yra tinkamas socialinis elgesys ir kas
yra netinkamas socialinis elgesys. Yra didžiulė sumaištis galvose“, – tvirtino A. Kurienė.
“Vaikai tikrai norėtų būti svarbūs ir reikšmingi. Jie norėtų būti reikšmingi savo tėvams,
mokytojams, draugams. Bet ne visi vaikai yra išmokyti arba auginami taip, kad jaustųsi
svarbūs ir reikšmingi.” - Aušra Kurienė
Psichologės tvirtinimu, dažnai dvylikamečiai ar trylikamečiai, padarantys nusikaltimus, nė
nesuvokia, kas yra mirtis, skausmas ar kokios gali būti pasekmės.
A. Šileris pridūrė, kad jei už savo veiksmus dar nebaudžiamas paauglys paviešina
nusikaltimo įrašą feisbuke, jo tėvams gresia administracinė atsakomybė už tą pačią vaiko
nepriežiūrą. „Tiesiogiai tai nėra nusikaltimas. Tai yra netinkamas asmens duomenų
tvarkymas, asmens privatumo pažeidimas“, – įvardijo policijos pareigūnas ir pridūrė, kad
paprasta kalba kalbant, tai yra tiesiog patyčios. Žmogžudžiais tampa net ir pavyzdingų tėvų
vaikai A. Šilerio teigimu, dažniausiai paaugliai sučiumpami už didesnes ar mažesnes
vagystes, tačiau priduria, kad jei paauglys vagia, tikrai nereiškia, kad neturi, už ką nusipirkti.
„Visokių yra. Tikrai negalima pasakyti, kad jie vien iš neturtingų ar asocialių šeimų. Vyrauja
tai, bet tikrai turime ir pačių žiauriausių nusikaltimų, net ir nužudymų, įvykdytų vaikų, kurių
tėvai yra pavyzdingi, pasiturintys ir gerai gyvenantys, – teigė generalinio komisaro
pavaduotojas. – Aš tai daugiau siečiau ne su pragyvenimo lygiu, o su nepriežiūra, su
auklėjimu.“ Policijos pareigūnas pabrėžė, kad nusikaltimai, kuriuos įvykdo paaugliai, jau yra
ne priežastis, o pasekmė.
Tėvai stebisi ir teigia, kad jų vaikas taip negalėjo A. Šileris tvirtina, kad kai kurie tėvai,
išgirdę, kad jų vaikas nusikalto, tvirtina, kad jų atžala tikrai taip negalėjo pasielgti.
„Pirmiausia dažniausiai būna neigimas: „Ne, ne, čia kažkieno kito vaikas, mano tikrai taip
negali padaryti“, bet vėliau, kai atsiranda akivaizdūs įrodymai, prasideda kaltų ieškojimas“, –
tvirtino policijos pareigūnas.
Jo teigimu, tėvai dažniausiai linkę kaltinti ką nors, kad taip atsitiko, o ne ieškoti priežasčių
savyje. Nors, pareigūno teigimu, švietimas ir šeima yra svarbiausi dalykai, kurie gali nulemti
vieną ar kitą kelią vaikui. Pirmieji požymiai, kuriuos turi pastebėti tėvai „Elgesys gali
pasikeisti, todėl svarbu stebėti savo vaiko elgesį. Vaikas gali tapti uždaresnis, vienišesnis, gali
pradėti prasčiau mokytis, gali pakeisti visus draugus, – teigė psichologė. – Gali atsirasti koks
nors slaptas elgesys: vaikas užsidaro duris, užsidaro visus stalčius.“ Jos teigimu, tokie ženklai
turi sukelti tėvams nerimą. Tiesa, yra tokių vaikų, kurie nuo pat mažų dienų elgiasi
agresyviau. „Nereikia laukti, kol vaikas išaugs, – teigė psichologė. – Būna, kad kreipiasi su
paaugliais, kai problemos jau įsisenėjusios ir klausiame, kodėl tik dabar kreipiasi, tai sako,
kad manė, kad išaugs. Tai vaikai iš to neišauga.“ Bausti ar padėti? Psichologės A. Kurienės
teigimu, tokiems vaikams pirmiausia reikia padėti, o ne skubėti nubausti. Su ja sutinka ir
policijos pareigūnas. Vis dėlto, A. Kurienės teigimu, Lietuvoje yra per mažai specialistų ir
specializuotų centrų, kuriuose tokiems vaikams būtų suteikta tinkama pagalba. Į nusikaltimų
liūną panyra ir merginos, ir vaikinai A. Šilerio teigimu, į nusikaltimus dažniau linksta
vaikinai, tačiau skirtumas tarp merginų ir vaikinų proporcijos nėra žymus, tad galima teigti,
kad abi lytys vienodai linkusios nusikalsti. „Kadangi didžioji dauguma nusikaltimų yra
vagystės, čia vyrauja vaikinai, o patyčiose ir smurte nepasakyčiau, kad išsiskiria viena lytis, –
tvirtino A. Šileris. – Smurtauja visi labai panašiai.“ Psichologė teigia, kad jei vaikas yra
auginamas emocinio saugumo deficite, tai nėra svarbu – vaikinas tai ar mergina, todėl ir į
nusikaltimus linksta abi lytys.
„Būtų pavojinga visuomenei galvoti, kad lytis nulemia jautrumą, gerumą ar teisingą elgesį.
Tikrai ne“, – tvirtino A. Kurienė. Ar reikia ankstinti bausmes? Šiuo metu, pagal Lietuvos
Respublikos įstatymus, atsakomybė taikoma dalinai nuo keturiolikos, o visiškai – nuo
šešiolikos metų. Ar reikia ankstinti bausmes? „Daugelis Vakarų Europos valstybių pradeda
kalbėti apie atsakomybę, – teigė A. Šileris. – Tada, kai buvo įvestas šešiolikos ir keturiolikos
išimtinais atvejais, tada ir būdavo, kad vaikas šešiolikos ir subręsdavo. Dabar brendimas
prasideda anksčiau.“ Pasitikslinus, ar pareigūnas kalba apie tai, kad reiktų ankstinti
atsakomybę nusikalstantiems nepilnamečiams, jis teigė, kad reikėtų kalbėti apie priežasčių
šalinimą, o ne didesnes baudas. „Gerokai anksčiau reikia pradėti rūpintis. Nereikia braukti
brūkšnio ir sakyti, kad keturiolikos ar trylikos (pradeda daryti nusikaltimus – DELFI). Ir
dešimties, ir devynerių, ir septynerių“, – apie tai, kad nusikaltimus vykdo ir mažamečiai,
kalbėjo A. Šileris. Jo teigimu, „joks kalėjimas nepataiso žmonių“.
Netramdomas paauglių smurtas prieš mokytojus jau ėmė sėti mirtį. Klaipėdos švietimo
bendruomenė atsisveikino su kūno kultūros mokytoju, kurį savaitgalį nužudė šešiolikametis ir
jo vyresnis draugas.
Nuo moksleivių kumščių nukentėję mokytojai įsitikinę, kad paauglių įžūlumą ir agresiją
skatina ir mokyklų administracijos, kurios saugo ugdymo įstaigos prestižą ir slepia tokio
smurto atvejus.
Išmušė du dantis
Tuo ypač įsitikinusi buvusi „Smeltės“ vidurinės mokyklos prancūzų kalbos mokytoja
Konstantina Bušmienė. Dešimtoko per pamokas sumušta pedagogė pati turėjo ieškoti
teisybės, nes mokyklos administracija buvo įsitikinusi, kad moksleivis mokytojai
praskėlė lūpą ir išmušė du dantis netyčia.
K.Bušmienė mokykloje jau nebedirba. Ji nuo rugsėjo 1-osios išėjo į užtarnautą poilsį.
„Ten jis atsisėdo ir demonstravo savo vyriškumą. Paprašiau parodyti, ant kokios kėdės
sėdi, nes žinojau, kad ji paimta iš mano kabineto. Tada jis atsistojo ir trenkė man į
veidą“, - prisiminė buvusi pedagogė.
„Tačiau neturėjau liudininkų, nes tuo metu, kai buvau sumušta, antroji budinti
mokytoja buvo kažkur nuėjusi, o mokyklos administracija manęs nepalaikė“, - atvirai
pasakojo mokytoja.
„Tą vakarą diskoteka net nebuvo organizuojama. Tačiau kieme susirinkę paaugliai
priekaištavo, kad jų neįleidžiame. Išėjau malšinti konflikto. Regis, jaunuolius
nuraminau, tačiau vienas iš šiukšlių konteinerio išsitraukė kažkokią lentelę ir ja trenkė
man per veidą“, - sakė V.Gražinienė.
Po savaitės pareigūnai sulaikė septyniolikmetį kitos mokyklos auklėtinį. „Vis dar
vyksta ikiteisminis tyrimas. Dabar žinosiu, kad nereikia būti tokiai drąsiai, nes
paaugliais sunku pasitikėti“, - teigė direktoriaus pavaduotoja.
Gynė draugę
Stipresnis kūno kultūros mokytojas išmetė įsibrovėlius lauk ir juos išsivijo į kiemą. Čia
vaikinai pedagogui papurškė į akis dujų. Tuomet kirviu kirto į koją ir, matyt, pataikė į
arteriją.
Vyras dar sugebėjo paršliaužti į draugės butą. Tačiau atvykus greitosios medikams
beliko konstatuoti mokytojo mirtį.
Padegė ir filmavo
Nežabotą paauglių smurtą skatina ir baili mokyklų vadovybė. Sunku suvokti, kas lėmė
„Vyturio“ vidurinės mokyklos administracijos abejingą požiūrį į mokytoją padegusius
moksleivius.
„Tas įvykis tebuvo noras pasimaivyti. Mergaitės fotografavo berniukus, šie įžiebė
žiebtuvėlius ir netyčia uždegė mokytojai megztinį. Todėl ir pedagogė reagavo
natūraliai“, - aiškino L.Prižgintienė.
„Mes savo iniciatyva pradėsime ikiteisminį tyrimą. Galima kalbėti ir apie garbės bei
orumo įžeidimą, nes mokytoją žeminantis įrašas buvo išplatintas internete. Tokio
įvykio nutylėjimas gali būti prilygintas nusikaltimo slėpimui. Tas, kas nusikalto, turi
atsakyti“, - sakė V.Lideikytė.
Ragina netylėti
37 metus mokykloje dirbusi pedagogė K.Bušmienė taip pat įsitikinusi, kad nenubausta
yda didėja iki begalybės. Todėl nebaudžiami paaugliai ėmė siautėti nevaldomai.
„Visi mokytojai privalėtų apsidrausti savo sveikatą ar net gyvybę. Įeini į klasę ir
nežinai, iš kurios pusės būsi užpultas, iškoneveiktas“, - žodžių į vatą nevyniojo
mokytoja.
V.Lideikytė teigė, kad pareigūnai yra ne kartą raginę pedagogus netylėti, kai juos
užgaulioja.
„Mokytojai tapo drąsesni. Todėl kone kartą per mėnesį policijos komisariatuose
pradedami tyrimai dėl pedagogų garbės ir orumo įžeidimo“, - sakė V.Lideikytė.
Jei pavyksta įrodyti, kad moksleivis mokytoją iškoneveikė necenzūriniais žodžiais, jam
gresia bauda nuo 50 iki 100 litų. Tačiau jei vaikui nėra 14 metų, atsakomybė tenka jo
tėvams.
Išžaginę šešiolikmetę trys jaunuoliai nė neketino savo aukos palikti ramybėje – nepilnametė
buvo apmėtyta įvairiais daiktais, jai ant galvos buvo pilama ne tik degtinė, įvairūs skysčiai,
bet ir vieno iškrypėlių šlapimas.
„Nusikalstama veika nukentėjusiajai paliko sunkius, skaudžius, tęstinius, ir, gal būt,
nepašalinamus pėdsakus visam gyvenimui – dvasines kančias ir pergyvenimus, kasdienį
taikstymąsi su savo emociniu sužalojimu“, – išnagrinėjęs baudžiamąją bylą konstatavo
teismas. Nepilnametės merginos išniekinimo byla buvo nagrinėjama neviešuose posėdžiuose
– taip buvo siekiama apginti ne tik nukentėjusiosios interesus, bet ir kaltinamuosius – du iš
trijų atsakomybėn patrauktų vaikinų buvo nepilnamečiai. Teismas konstatavo, kad iškrypėliai
savo aukai privalės sumokėti 20 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą, be to, daugiau kaip 2,2
tūkst. Lt jiems teks sumokėti Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiosios gydymą. Kadangi
vienas jaunųjų nusikaltėlių oficialiai gyveno Veliučionių socializacijos centre, ieškinį turės
atlyginti ši švietimo įstaiga.
Palangos policija paaugliams iš Šventosios atsisakė kelti bylą, nes tokio amžiaus
nepilnamečių negalima traukti baudžiamojon atsakomybėn. Jei kankintojai būtų turėję 16
metų, jiems būtų grėsusi byla už tvirkinamuosius veiksmus. Įstatymas už tai numato laisvės
atėmimą iki 3 metų. Dabar Palangos apylinkės teismas nepilnamečių kankintojų tėvus gali
nubausti įspėjimu ar bauda nuo 100 iki 200 litų. Du septynmečiai vaikai smurtą ir prievartą
patyrė vidurdienį. Tomas su Matu žaidė lauke. Apie 14 valandą netoli Šventosios vaikų
darželio jie susitiko 12 metų Arūną K. ir 11 metų Martyną R. Paaugliai vaikus nusiviliojo į
darželio kiemą. Užėjus už pavėsinių, Arūnas iš karto kumščiu smogė Matui į veidą ir abiem
berniukams liepė nusimauti kelnes. Tada paaugliai dilgėlėmis ėmė čaižyti vaikams per
nuogus sėdmenis, mušė kumščiais ir spardė. Vėliau kankintojai optiniu lęšiu bandė vaikams
deginti kojas, tačiau tuo metu saulę užstojo debesys. Įbaugintiems vaikams paaugliai liepė
vienas kitam į užpakalį kišti lytinius organus. Tomui buvo liepta čiulpti Arūno lytinį organą.
Po to vyresnieji pražiodė vaikams burnas ir į jas spjaudė bei šlapinosi. Tuo metu vaikų
darželyje buvo ramybės metas - vaikai miegojo. Tuščiame kieme kankinami vaikai tylėjo, nes
jiems buvo liepta nešaukti. Vienu metu atskirai kankintam Tomui Martynas pasiūlė bėgti.
"Aš negaliu draugo palikti", - atsisakė vaikas. Prisityčioję iš vaikų paaugliai juos sumušė ir
paleido. Apie patirtą skriaudą septynmetis Tomas tėvams papasakojo tik tos dienos vakare,
kai jie grįžo iš darbo. Kitą rytą vaiko motina kreipėsi į policijai. Netrukus žiaurumu
pasižymėjusius paauglius apklausė apylinkės ir nepilnamečių reikalų policijos inspektoriai.
Patyčių iniciatorius Arūnas pareigūnams paaiškino tą dieną neturėjęs ką veikti. Susitikęs
septynmečius vaikus, jis nusprendė juos primušti. Kartu su juo egzekucijoje dalyvavęs metais
jaunesnis Martynas aiškino bijojęs prieštarauti Arūnui. Martynas verkė ir gailėjosi taip
pasielgęs. Paauglys gyvena materialiai apsirūpinusioje dirbančių tėvų šeimoje, anksčiau
policijai buvo nežinomas. Arūnui su policijos pareigūnais anksčiau jau teko susidurti. Vasario
mėnesį jis su keliais bendraamžiais įsibrovė į neveikiančią kavinę ir ją nusiaubė.
Ukmergės gyventojai skundžiasi, kad mieste jau kone pusmetį siautėja netramdoma paauglių
gauja. Jauniausiam jos nariui – vos dvylika, tad ne visi gali būti baudžiami, o ukmergiškiai
skundžiasi: kelis kartus apšvarintas kasos aparatas, apgadinti sunkvežimiai, bet gyventojai
nebegali ramiai palikti savo automobilių gatvėse, skelbia LNK žinios.
1200 eurų – tokią žalą skaičiuoja Ukmergės verslininkas Kasparas Ramonas, po kelių
įsilaužimų nusprendęs imtis visų įmanomų atsargumo priemonių. Į kavinę paaugliai brovėsi
net tris kartus. Vieną kartą nepavyko, o kitus du buvo apšvarinta kasa, iš kurios, kaip teigia
„Gastro pub“ savininkas K. Ramonas, ir vieno, ir kito įsibrovimo metu buvo paimta po 600
eurų. Verslininkas teigia, kad po apiplėšimo nė negalvojo, kad tie patys nusikaltėliai bandys
ir vėl, tačiau po to, kai teko vėl nukentėti, ne tik nepalikinėja grynųjų pinigų kasos aparate,
tačiau ir sustiprino kavinės apsaugą. Atverti piniginę teko ir tvarkant išdaužtus stiklus duryse.
„Matėme, kad vaikšto, trinasi, nuorūką kažkokią paima“, – teigė K. Ramonas ir įvardijo, kad
ne tik pasirūpino signalizacija, bet ir sumontavo papildomas apsaugines žaliuzes.
Vagystės kavinėje – ne vienintelės. LNK kalbino Ukmergėje sunkvežimių įmonę turintį vyrą.
Nors plėšikų grobis – apgailėtinas, jie stipriai apgadino tris sunkvežimius. „Pavogti daiktai
nereikšmingi. USB raktas, įkrovimo laidai, – vardijo vyras. – Daugiau žalos dėl to, ką padarė
įsilauždami.“
Tokių nukentėjusių Ukmergėje yra ir daugiau. LNK žinias pasiekė žiūrovo laiškas, kuriame
jis prašo pagalbos. Nepilnamečių teroras mieste esą nesibaigia jau pusmetį, kenčia ne tik
verslininkai, bet ir automobilius gatvėse paliekantys jų savininkai. Kad nepilnamečių gauja
sparčiai lipa nusikaltėlių karjeros laiptais – akivaizdu. Vien per tris mėnesius paaugliai
užsitarnavo vienuolika ikiteisminių tyrimų, septynis iš jų – spalį. Gyventojai piktinasi, kad
nusikaltėliai nevaldomi, dalies jų net negalima nubausti. Jauniausiam gaujos nariui – vos
dvylika. Tačiau du 16-mečiai atpildo valandos, panašu, sulaukė, teisme jiems buvo paskirtas
suėmimas dviem savaitėms. Policijos teigimu, visi penki paaugliai auga socialinių įgūdžių
neturinčiose šeimose. Vieni tėvai prašo pareigūnų pagalbos, o kiti – nelaiko savo vaikų
elgesio blogu. „Mes tuos vaikus pastebėjome jau anksčiau, kol jie nebuvo sulaukę šešiolikos
metų, – LNK žinioms teigė Ukmergės rajono policijos komisariato viršininkas Saulius
Kazlauskas. – Buvo visokios stovyklos, bandėme juos sudominti sportu. Turime sporto salę,
kartu su jais sportavome. Turistiniai žygiai... Bet visos mūsų dėtos pastangos, galime
konstatuoti, liko bergždžios.“
Sporto salė, komisariato viršininko teigimu, paauglius domino labai trumpai. Paaugliai
pasirinko gyvenimą gatvėje, o pinigų bandė išpešti net iš jiems padėti norėjusių policijos
pareigūnų. „Pasibeldė į policijos pareigūnų duris ir paprašė pinigėlių už tai, kad neva
automobilis kieme liko neuždarytas“, – teigė policijos komisariato viršininkas. Dar du gaujos
nariai – keturiolikmečiai. Jie, vietoje pamokų, LNK žurnalistams filmavus reportažą tvarkė
apleistas patalpas, kurios turėtų tapti prieglobsčiu vietos nerandančiam jaunimui. Šias
patalpas tvarkė ir kiti paaugliai. Patalpose turėtų būti įrengtos dviračių tvarkymo dirbtuvės.
„Jie čia tvarkėsi. Tvarkėsi, vežė didžiausius konteinerius atliekų. Čia buvo baldų liekanų,
kėdžių, stiklų, – vardijo Ukmergės jaunimo laisvalaikio centro direktorė Daiva
Pranckevičienė. – Darbo dar sočiai, bet pamažu įsikuriame.“ Savivaldybė sudėtingiems
paaugliams ieško ir daugiau veiklų. „Dirbame su autoritetais. Dirbame su žmonėmis, kurie
dirba policijoje, yra veteranai ir psichologai, – LNK žinioms kalbėjo Ukmergės rajono meras
Ronaldas Janickas. – Prisitraukiame autoritetus iš įvairių sričių, kad kiekvienam vaikui kažką
rastume.“ Kad jaunieji nusikaltėliai kuo mažiau laiko praleistų drauge, perkelti į skirtingas
mokyklas.
Pietvakarių Lenkijos Rybniko mieste policija sulaikė nepilnamečių gaują, kuri keletą mėnesių
buvo tapusi miesto rykšte, pranešė dienraštis "Super express". Pasak dienraščio, šeši
nepilnamečiai, kurių amžius siekia nuo 14 iki 16 metų, vagiliavo parduotuvėse ir apiplėšinėjo
butus. Kaip įtaria policija, iš viso jie galėjo įvykdyti apie 70 nusikaltimų.
Gaujai vadovavo 16 metų paauglys ir jo brolis. Su kitais gaujos nariais jie elgėsi labai žiauriai
- už mažiausią nepaklusimą mušė, vertė naudoti kvaišalus. Visi gaujos nariai kilę iš
pasiturinčių šeimų. Pareigūnai, sukantys galvą, kas privertė nepilnamečius pasukti tokiu
keliu, spėja, kad jiems galbūt įtaką turėjo smurtiniai ar kriminaliniai kino filmai. Tai toli
gražu ne pirmoji nepilnamečių nusikaltėlių gauja, kurią išaiškino šalies pareigūnai. Anksčiau
tokie susivienijimai buvo sužlugdyti Varšuvoje, Vroclave ir kituose šalies didmiesčiuose.
Lenkijos policijos vyriausiosios komendantūros duomenimis, beveik trečdalį visų
nusikaltimų šalyje padaro nepilnamečiai.
Sekmadienį, apie 14.45 val., Taikos pr., Klaipėdoje, prie prekybos centro trys paaugliai
pasikėsino apiplėšti 15 metų jaunuolį, reikalavo pinigų, bandė iš rankos išplėšti telefoną.
Policija pranešė, kad nepavykus padaryti nusikaltimo, užpuolikai pabėgo. Policijos
pareigūnai operatyviai sulaikė įtariamąjį – penkiolikmetį vaikiną. Įtariama, kad per maždaug
mėnesį jis įvykdė ir vagystę, bei plėšimą. Teismas jaunuolį leido suimti dviem mėnesiams –
tai ilgiausias nepilnamečiui galimas skirti suėmimo terminas. Vykdant plėšimą kartu buvę
vaikinas ir mergina – nustatyti ir taip pat apklausti. Suimtas jaunuolis policijos akiratin
papuola nebe pirmą kartą. Už panašius nusikaltimus jis jau buvo suimtas ir kardomosios
priemonės taikymo terminas baigėsi tik pernai gruodžio mėnesį.
Kupiškio rajone sulaikytas nepilnametis, kuris, kaip įtariama, apiplėšė ir nužudė vienkiemyje
gyvenusią senutę. Policijos departamento teigimu, 16-metis Kupiškio rajono gyventojas
sulaikytas antradienį.
Jaunuolis prisipažino apiplėšęs ir nužudęs tame pat rajone Radžiūnų kaimo vienkiemyje
gyvenusią 81-erių metų moterį. Nepilnametis pareigūnams pasakojo atėjęs pas senutę
pasiskolinti pinigų, o kai ši išsitraukė savo santaupas, jam kilęs noras atimti visus pinigus.
Vaikinas teigė patykojęs, kol moteris išeis iš namų, po to sudavęs jai kietu daiktu per galvą ir
įmetęs į Sausos upelį. Vandenyje gulinti negyva moteris buvo aptikta pirmadienį. Jos kūną
buvo apgraužę laukiniai žvėrys. Pasak pareigūnų, kol kas tiksliai nenustatyta, kada įvykdyta
nusikaltimas.
Skaudi tragedija antradienio rytą sukrėtė Pasvalio rajone Pumpėnų miestelio gyventojus –
įtariama, gindamas savo motiną nuo smurto, septyniolikmetis vaikinas nušovė jos
sugyventinį.
Pranešimą apie žmogžudystę policijos pareigūnai gavo apie 10 val. – į įvykio vietą atvykę
policijos pareigūnai aptiko 51 metų Jeronino Valantino kūną su šautine žaizda. Pasvalio
policijos viršininkas Dalius Prakuraitis sakė, kad apie nužudymą policijai pranešė pats
nepilnametis. „Jis paskambino į policiją ir pranešė, jog iš medžioklinio šautuvo nušovė
motinos sugyventinį“, – sakė jis. Po paauglio skambučio į Pumpėnus atlėkė greitosios
pagalbos automobilis – medikai dar bandė gelbėti sužeisto vyro gyvybę, bet nesėkmigai, J.
Valantinas mirė. Lygiavamzdis šautuvas, iš kurio nušautas vyras, buvo laikomas nelegaliai.
Kam jis priklausė, dar aiškinamasi. Tuo metu labai sunkiu nusikaltimu įtariamas nepilnametis
yra sulaikytas.
Pumpėnų seniūnės pavaduotoja Asta Punienė sakė, kad tragedija sukrėtė visus miestelio
gyventojus. Ji neslėpė, kad vietos bendruomenei labiausiai gaila nepilnamečio, apie kurį
niekas negali pasakyti nė vieno blogo žodžio. Jos teigimu, Pumpėnuose niekam nebuvo
paslaptis, kad J. Valantinas smurtaudavo prieš savo sugyventinę. „Visko būdavo, jis gal
daugiau žodžiais, nors ir veiksmų buvo“ , – kalbėjo ji. A. Punienė neatmetė versijos, kad 10
klasę baigęs nepilnametis gynė savo motiną nuo smurto. Tiesa, tuo metu, kai buvo paleistas
mirtinas šūvis, moters namuose nebuvo – prieš kurį laiką ji buvo išėjusi. „Tai labai geras,
ramus, tvarkingas, be žalingų įpročių, darbštus vaikas, tik teigiamai apie jį galiu pasakyti,
tikriausiai vaiką išvedė iš pusiausvyros, gal tai buvo gynimasis, – svarstė seniūnės
pavaduotoja. – Mums labai gaila to vaiko, nes jis gal gynėsi, gal mamą gynė, tikrai ne iš piktų
ketinimų, jis tikrai toks nėra“. Ar nužudymu įtariamas nepilnametis bus suimtas, turėtų
paaiškėti trečiadienį. Įvykio tyrimas perduotas Panevėžio apskrities VPK pareigūnams.
Sulaikyti trys įtariamieji (vienas jų nepilnametis), kurie naktį iš rugsėjo 12-osios į rugsėjo 13-
ąją Jurbarko r., Šimkaičių miestelyje, turėdami tikslą pagrobti pinigus, pro langą įsibrovė į A.
M. gyvenamąjį namą ir sumušė šeimininką bei pas jį buvusį vyriškį.
Neradę pinigų, užpuolikai pasišalino. Be sąmonės gulinčius vyrus ryte rado pro šalį ėjęs
kaimynas. Šiuo metu nukentėjusieji dėl sunkių kūno sužalojimų gydomi Kauno medicinos
universitetinėse klinikose, praneša Policijos departamentas. Netrukus Jurbarko r. policijos
komisariato kriminalistai sulaikė du įtariamuosius, o paaiškėjus papildomoms aplinkybėms,
sulaikytas ir trečias įtariamasis. Nusikaltimo padarymu įtariamas nepilnametis suimtas 3
mėnesiams, o kitiems dviem įtariamiesiems paskirtos kitos kardomosios priemonės.
Asmenims, įvykdžiusiems tokį nusikaltimą, gresia laisvės atėmimas iki 7 metų.
Kėdainių rajone į vienkiemį įsiveržę du plėšikai žiauriai sumušė šeimininką, užmušė jo šunį
ir nusiaubė namą. Vienas nusikaltimu įtariamas nepilnametis jau sulaikytas.
Apie tai, kad Būdų kaime esančiame vienkiemyje, savo namuose, rastas sumuštas 65-erių
V.M. policijai ketvirtadienį anksti ryte pranešė nukentėjusiojo kaimynai.
Pensininko name buvo išvartyti daiktai, išdaužyti langų stiklai.
Netramdomas paauglių smurtas prieš mokytojus jau ėmė sėti mirtį. Klaipėdos švietimo
bendruomenė atsisveikino su kūno kultūros mokytoju, kurį savaitgalį nužudė šešiolikametis ir
jo vyresnis draugas.
Nuo moksleivių kumščių nukentėję mokytojai įsitikinę, kad paauglių įžūlumą ir agresiją
skatina ir mokyklų administracijos, kurios saugo ugdymo įstaigos prestižą ir slepia tokio
smurto atvejus. Išmušė du dantis Tuo ypač įsitikinusi buvusi „Smeltės“ vidurinės mokyklos
prancūzų kalbos mokytoja Konstantina Bušmienė. Dešimtoko per pamokas sumušta
pedagogė pati turėjo ieškoti teisybės, nes mokyklos administracija buvo įsitikinusi, kad
moksleivis mokytojai praskėlė lūpą ir išmušė du dantis netyčia. K.Bušmienė mokykloje jau
nebedirba. Ji nuo rugsėjo 1-osios išėjo į užtarnautą poilsį. „Kolegos įkalbinėjo pasilikti
mokykloje, nes iš pensijos neva neišgyvensiu. Tačiau kategoriškai pasakiau, kad šitame
beprotnamyje daugiau nebūsiu nė dienos“, - ryžtinga buvo K.Bušmienė. Tądien, kai buvo
sumušta, K.Bušmienė pertraukos metu budėjo koridoriuje. Jai trumpam įėjus į kabinetą, iš
paskos įbėgęs dešimtokas paėmė kėdę ir ją išsinešė į koridorių. „Ten jis atsisėdo ir
demonstravo savo vyriškumą. Paprašiau parodyti, ant kokios kėdės sėdi, nes žinojau, kad ji
paimta iš mano kabineto. Tada jis atsistojo ir trenkė man į veidą“, - prisiminė buvusi
pedagogė. K.Bušmienė apie įvykį pranešė mokyklos administracijai, buvo apklaustas ir tas
dešimtokas. Jis aiškino, neva kalbėdamas su draugais gestikuliavo rankomis ir mokytojai
sudavė netyčia. Į policiją kreipėsi pati K.Bušmienė. „Tačiau neturėjau liudininkų, nes tuo
metu, kai buvau sumušta, antroji budinti mokytoja buvo kažkur nuėjusi, o mokyklos
administracija manęs nepalaikė“, - atvirai pasakojo mokytoja. Policija atsisakė pradėti
ikiteisminį tyrimą. K.Bušmienei buvo pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
„Nenorėjau tąsytis po teismus“, - prisipažino pedagogė. Mušė dėl diskotekos „Smeltės“
vidurinėje mokykloje pernai gruodžio 8-osios vakarą buvo sumušta ir ugdymo įstaigos
direktoriaus pavaduotoja Veronika Gražinienė. Ji nukentėjo nuo į diskoteką norėjusių patekti
jaunuolių. „Tą vakarą diskoteka net nebuvo organizuojama. Tačiau kieme susirinkę paaugliai
priekaištavo, kad jų neįleidžiame. Išėjau malšinti konflikto. Regis, jaunuolius nuraminau,
tačiau vienas iš šiukšlių konteinerio išsitraukė kažkokią lentelę ir ja trenkė man per veidą“, -
sakė V.Gražinienė. Po savaitės pareigūnai sulaikė septyniolikmetį kitos mokyklos auklėtinį.
„Vis dar vyksta ikiteisminis tyrimas. Dabar žinosiu, kad nereikia būti tokiai drąsiai, nes
paaugliais sunku pasitikėti“, - teigė direktoriaus pavaduotoja. Gynė draugę Pirmadienį
palaidotas „Aitvaro“ gimnazijos kūno kultūros mokytojas Zigmas Plečkaitis, kuriam
savaitgalį susidūrimas su paaugliais baigėsi tragiškai. Klaipėdietis viešėjo pas draugę
Doviluose. Į jos butą įsiveržė tame pačiame name gyvenantys jaunuoliai. Stipresnis kūno
kultūros mokytojas išmetė įsibrovėlius lauk ir juos išsivijo į kiemą. Čia vaikinai pedagogui
papurškė į akis dujų. Tuomet kirviu kirto į koją ir, matyt, pataikė į arteriją. Vyras dar
sugebėjo paršliaužti į draugės butą. Tačiau atvykus greitosios medikams beliko konstatuoti
mokytojo mirtį. Pedagogas ir jo užpuolikai anksčiau nebuvo pažįstami. Šešiolikmetis ir
trejais metais vyresnis jo draugas uždaryti į areštinę. Padegė ir filmavo Nežabotą paauglių
smurtą skatina ir baili mokyklų vadovybė. Sunku suvokti, kas lėmė „Vyturio“ vidurinės
mokyklos administracijos abejingą požiūrį į mokytoją padegusius moksleivius. Incidentas
įvyko per chemijos pamoką. Mokytoja pasilenkusi mokiniui aiškino pamokos temą, o už jos
nugaros buvę dešimtokai žiebtuvėliu padegė mokytojos drabužius. Šis įvykis buvo
nufilmuotas ir vėliau išplatintas internete. „Vyturio“ mokyklos administracija į policiją
nesikreipė, nes neva vaikai labai apgailestavo, tikino, kad taip pasielgė netyčia. Tokios pat
nuostatos laikosi ir Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė. „Tas įvykis tebuvo noras
pasimaivyti. Mergaitės fotografavo berniukus, šie įžiebė žiebtuvėlius ir netyčia uždegė
mokytojai megztinį. Todėl ir pedagogė reagavo natūraliai“, - aiškino L.Prižgintienė.
Klaipėdos viešosios policijos Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos poskyrio viršininkė
Violeta Lideikytė teigė, kad šis padegimas policijos pareigūnams pro akis nepraslydo. „Mes
savo iniciatyva pradėsime ikiteisminį tyrimą. Galima kalbėti ir apie garbės bei orumo
įžeidimą, nes mokytoją žeminantis įrašas buvo išplatintas internete. Tokio įvykio nutylėjimas
gali būti prilygintas nusikaltimo slėpimui. Tas, kas nusikalto, turi atsakyti“, - sakė
V.Lideikytė. Ragina netylėti 37 metus mokykloje dirbusi pedagogė K.Bušmienė taip pat
įsitikinusi, kad nenubausta yda didėja iki begalybės. Todėl nebaudžiami paaugliai ėmė
siautėti nevaldomai. „Visi mokytojai privalėtų apsidrausti savo sveikatą ar net gyvybę. Įeini į
klasę ir nežinai, iš kurios pusės būsi užpultas, iškoneveiktas“, - žodžių į vatą nevyniojo
mokytoja. V.Lideikytė teigė, kad pareigūnai yra ne kartą raginę pedagogus netylėti, kai juos
užgaulioja. „Mokytojai tapo drąsesni. Todėl kone kartą per mėnesį policijos komisariatuose
pradedami tyrimai dėl pedagogų garbės ir orumo įžeidimo“, - sakė V.Lideikytė. Jei pavyksta
įrodyti, kad moksleivis mokytoją iškoneveikė necenzūriniais žodžiais, jam gresia bauda nuo
50 iki 100 litų. Tačiau jei vaikui nėra 14 metų, atsakomybė tenka jo tėvams. Nuo mokinių
kumščių nukentėję pedagogai į policiją kreipiasi itin retai. „Mokyklose yra daug negerų
dalykų. Tačiau ugdymo įstaigų administracijos, bandydamos išlaikyti mokyklos prestižą,
negerumus dažniausiai slepia“, - seniai žinomą tiesą atskleidė V.Lideikytė.
Klupdė gimnazijos kieme „Tai yra tikrai didelė bėda. Kiekvienais metais tenka aiškintis ne
tik patyčių mokyklose atvejus, bet ir smurto nusikaltimus“, – pastebėjo Klaipėdos vaikų teisių
apsaugos tarnybos vedėja Gražina Aurylienė. Uostamiesčio pareigūnai aiškinasi žiaurų kelių
merginų elgesio atvejį. Praėjusį ketvirtadienį prie Baltijos prospekte esančios gimnazijos trys
moksleivės ir vaikinas tyčiojosi iš penkiolikametės. Iš parklupdytos mergaitės kurį laiką buvo
tyčiojamasi ir įsakinėjama atsiprašyti. Po to jaunosios egzekutorės grasino aukai
susidorojimu, o vėliau nuplėšė grandinėlę su pakabučiu. Nukentėjusios mergaitės mama
parašė pareiškimą policijai. Kol kas nėra žinoma, kodėl moksleivė susilaukė tokios
bendraamžių neapykantos. „Tylėsime visą gyvenimą?“ „Per metus 4–5 kartus gauname tokių
signalų, kad mokyklose klesti patyčios. Dažniausiai bendraklasių paniekos susilaukia globos
namų auklėtiniai. Vaikai neretai yra labai žiaurūs likimo nuskriaustiems klasės draugams“, –
neslėpė G.Aurylienė.
Ne viena klaipėdiečių šeima yra susidūrusi su tokia situacija, kai jų atžalos namuose
pasiskundžia, kad patiria patyčias. „Dažniausiai tuomet keičiama mokykla. Tėvai turėtų labai
atidžiai reaguoti net į menkiausias vaiko užuominas apie galimas patyčias mokymo
įstaigoje“, – pastebėjo G.Aurylienė. Specialistai pataria, kad šeimos jokiu būdu nemėgintų
stengtis tokių problemų slėpti. Esą pokalbio su vaiku tokiose situacijose neužteks, vertėtų
kreiptis į specialistus ir būtinai apie tai pranešti mokyklos vadovybei. „Kas iš to, kad
tylėsime? Vieną kartą pasityčios, antrą kartą... Nejaugi taip ir tylėsime visą gyvenimą? Tėvai
turėtų prašyti specialistų pagalbos – pedagogų, socialinių darbuotojų, psichologų“, – aiškino
G.Aurylienė. Smūgiai – už nemalonų kvapą Ilgai gniaužę savyje nuolatines patyčias neretai
nepilnamečiai net ima žalotis. „Buvo atvejų, kai vaikai susipjaustė rankas. Tai – labai baisūs
dalykai. Prieš keletą metų vienoje mokykloje beprotišką spaudimą iš aplinkinių moksleivių
jautė viena mergaitė, kuri gyveno neturtingoje šeimoje“, – prisiminė G.Aurylienė. Dėl
materialinio nepritekliaus ir taip kenčiantys vaikai, sulaukę patyčių, gali nebepajėgti
atsilaikyti spaudimui. „Kartkartėmis patyčių sulaukia vaikai iš kaimo, galbūt jie nemaloniu
kvapu atsiduoda“, – pastebėjo G.Aurylienė. „Globnaminis“ ar „girtuoklių vaikas“ – tokius
žodžius vaikai be jokios graužaties šaukia aukoms į veidą. „Vaikai tokią agresiją atsineša iš
šeimos. O ir iš televizijos ekrano taip pat liejasi patyčios“, – priežastis vardijo G.Aurylienė.
Po smūgių – į ligoninę Uostamiesčio pareigūnams yra tekę aiškintis net smurto prieš
pradinukus atvejį. Du pradinių klasių moksleiviai pateko į ligoninę po to, kai jų patyčių
neapsikentė devintokas. Incidentas vienoje vidurinėje mokykloje įvyko pamokų metu. Į
ligoninę berniukai pateko dėl sukrėstų smegenų. Nepilnamečių reikalų inspektoriai tuomet
išsiaiškino, kad berniukai ne kartą pravardžiavo apkūnų vaikiną. Šis juos įspėjo, tačiau
mažieji bendramoksliai tik dar labiau tyčiojosi iš vaikino. Neapsikentęs jis aptalžė vaikus, o
šie nenutylėjo skriaudos. Auką filmavo telefonu Klaipėdos rajono policijos komisariatas tyrė
kraupią patyčių egzekuciją, kurią paaugliai nufilmavo. Tą kartą Priekulės miestelyje
moksleivių įtūžio taip pat susilaukė penkiolikametė. Mergaitė po pamokų miestelio parke
buvo parklupdyta ant kelių, o bendramoksliai ją niekino mėtydami kiaušinius į veidą. Visa tai
jie ne tik filmavo, bet ir fotografavo. Pirmieji išpuoliai prieš paauglę prasidėjo gerokai
anksčiau. Tada miestelio centre ant sienos pasirodė įžeidūs užrašai apie ką tik Priekulės
mokyklą pradėjusią lankyti mergaitę. Po savaitės paauglės jai surengė dar ir egzekuciją.
Violeta Lideikytė, Klaipėdos policijos Viešosios tvarkos biuro Nepilnamečių reikalų
pareigūnų veiklos poskyrio viršininkė: Patyčios tarp vaikų – kaip parabolė – tai išauga,
nuslūgsta. Smurto ir patyčių atvejų padaugėja, kai vaikai sugrįžta į mokymo įstaigas, kur
prasideda santykių aiškinimasis. Visų šių problemų šaknys – šeimoje. Jei šeimoje yra
smurtaujama, jei kažkuris iš tėvų yra užėmęs griežtą poziciją, vaikai tai mato. Kita problema
– socialiniai dalykai. Tie vaikai, kurie gyvena sunkiau besiverčiančiose šeimose, sulaukia
daugiausia patyčių. Pastebėjome, kad labai smarkios kovos prasideda tarp paauglių
mergaičių. Anksčiau to mieste nebuvo. Dabar mes turime 6–7 mergaičių grupuotes, kurios
smurtauja, apiplėšinėja, vagia telefonus, muša, santykius aiškinasi. Didžiausias įniršis kyla,
kai aiškinamasi meilės reikalus. Mergaitės net baudžia konkurentes dėl vaikinų dėmesio.
Mergaitės agresyvėja. Smurto sulaukia net tie, kurie neduoda mokykloje nusirašyti.
Smurtaujama suplėšant ar sugadinant daiktus, atimamos kuprinės, o moksleivio daiktai
iškratomi. Pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas. Tačiau negalime tokių jaunųjų pažeidėjų
siųsti į socialinius centrus. Jei mes nesiorientuosime į šeimą, auganti karta nematys gero
šeimos modelio. O kokį pavyzdį rodo patys mūsų valdžios vyrai – pagyvena su viena, vėliau
pasiima 15 metų jaunesnę. Manau, dėl tokių pavyzdžių mes tik prarandame vertybes.
Tyrimai parodė, kad smurto ir priekabiavimo atvejų nedaugėja, tačiau agresyvėja mergaitės,
atsiranda sunkesnių ir žiauresnių negatyvaus elgesio formų. Ši tendencija pastebima vis
jaunesniame amžiuje. Kodėl vaikai tokie agresyvūs? Gal ir sunku patikėti, tačiau po agresija
gali slėptis neviltis ar pagalbos šauksmas.
Sutrikęs vaiko gebėjimas mokytis, bendravimo sutrikimai gali būti pernelyg ilgo televizijos
žiūrėjimo ir žaidimų kompiuteriu pasekmė.
Devynerių Tomas naktimis ėmė sapnuoti košmarus, nebenori eiti į mokyklą, o pažymiai ėmė
prastėti. Pasak medicinos psichologės Rasos Karalienės, panašių atvejų daug, o dažniausiai to
priežastis – besaikis televizijos žiūrėjimas ir žaidimai kompiuteriu. “Televizija, kaip ir visa
kita, formuoja asmenybę. Vaikams, paliktiems prie televizoriaus ar kompiuterio sumažėja
draugų poreikis, jie nenori eiti į mokyklą. Pervargimas, atminties sutrikimai, net vaiko protinė
veikla gali nukentėti, jei vaikas paliktas kompiuteriui ar televizoriui. Tokie vaikai būna
išsikrovę ir išsisėmę” – sako R. Karalienė. “Televizija, internetas – tai vaiko bėgimas iš
realybės į fantazijų pasaulį. Kuo realybėje sunkiau, tuo dažniau vaikas sėdi prie kompiuterio
ar interneto” – įsitikinęs ir psichoterapeutas Vytautas Blažys. Nelaimių priežastis Prieš
penkerius metus du ginkluoti 17 ir 18 metų moksleiviai įsiveržė į “Columbine High shool”
(JAV). Nušovė dvylika moksleivių, mokytoją, sužeidė 23 paauglius, ir nusišovė patys. Kaip
vėliau paaiškėjo, šio nusikaltimo scenarijų padiktavo ypatingai žiaurus kompiuterinis
žaidimas ,,Tactics Doom“ (nuosprendžio, žūties taktika). Taip pat šie paaugliai labai mėgo
žiūrėti trilerius ir siaubo filmus. Vaikai dažnai bando atkartoti tai, ką mato televizijoje,
kompiuteriniuose žaidimuose: “Vaikams, kurie dažnai žaidžia kompiuterinius žaidimus,
smurtas ima atrodyti natūralus dalykas. Atsiranda žiaurumas. Moksliniais tyrimais įrodyta,
kad vaikai žaisdami kompiuterinius žaidimus agresyvėja. Mano praktikoje pasitaikė, kad
vaikai kartodavo matytus per televizorių triukus ir susižeisdavo. Tačiau vaiką auklėja ne
televizija, bet šeima, ir vien tik žaidimas netampa nusikaltimo priežastimi” – mano
psichoterapeutas V. Blažys. Pirmadienį Lietuvos spaudoje nuskambėjo įvykis, kai mažametis
apdegino kito vaiko veidą. Vaikas nesėkmingai bandė pakartoti per realybės šou matytą
triuką, kada barmenai pūsdavo ugnį. Po šio bandymo vaikas atsidūrė ligoninėje. Televizija –
uždelsto veikimo bomba Mažyliams televizijos laidos – tai eilė epizodų, neturinčių jokio
turinio. Maži vaikai pirmiausia pradeda suvokti tai, ką jie jau pažįsta. Jie tapatina save su
kitais vaikais bei tais, kurie yra maži ir silpni, pvz., mažais gyvūnėliais. Jie taip pat tiki, kad
tai, kas vyksta ekrane, įvyks ir su jais. Vaikai jaučiasi tarsi patys dalyvautų veiksme. Padrikas
scenas jungti į vientisą veiksmą filme vaikas sugeba nuo šešerių metų amžiaus. “Vaikai ima
kopijuoti tai, kas daroma ekrane ir galvoja, kad smurtas - tai kasdienis juos supantis reiškinys,
kiti ima bijoti juos supančio pasaulio, kai pamato, kiek smurto juos supa. Smurtas, matytas
vaikystėje, gali atsiliepti ir po daugelio metų, nes daug dalykų užsifiksuoja pasąmonėje” –
įsitikinusi gydytoja Teresė Ramanauskienė. Smurtinės scenos didina vaikų agresyvumą.
Žaidimai tampa agresyvūs, su kovos elementais. Daug smurto turinčias programas žiūrintis
vaikas pirmas pastums, partrenks kitą. Žurnale "Science" paskelbtame tyrime įrodytas
tiesioginis smurto televizijoje ir smurto gyvenime reiškinys. Daugelis tėvų neįvertina
žiniasklaidos grėsmės, nes yra įsitikinę, kad ji nepalies vaikų iš gerų šeimų. Paaiškėjo, kad tai
netiesa. Be to, gerų šeimų vaikai ilgiau žiūri televiziją, todėl jiems pavojus yra netgi didesnis.
Tyrimo duomenimis, televizija veikia lyg uždelsto veikimo bomba. Jeigu keturiolikmetis
pradės dažniau žiūrėti televiziją, tikimybė, jog jis pažeis įstatymus sulaukęs pilnametystės,
padidės. Tarp tų, kurie būdami 14 metų televizorių kasdien žiūrėjo iki vienos valandos,
įstatymų pažeidėjais tampa 6 procentai. Tačiau jei jie žiūrėjo televiziją po dvi valandas
kasdien, bėdų su teisėtvarka turės jau virš 20 procentų, žiūrėjusių tris valandas - net 30
procentų vaikų. Patarimai tėvams Laikas, praleistas prie kompiuterio, ir vaiko amžius turi
atitikti. Kompiuteriu ikimokyklinio amžiaus vaikas netūrėtų naudotis daugiau kaip pusę
valandos per dieną. Būtina parinkti vaikui žaidimus, kuriuose nebūtų smurtinių scenų. Taip
pat sudaryti naudojimosi kompiuteriu taisykles, prižiūrėti, kokiuose interneto puslapiuose
vaikas lankosi. Egzistuoja ir specialios programos, skirtos užblokuoti neigiamą įtaką vaikui
galinčius turėti tinklalapius. Nuo gimimo iki 10–12 metų auga regos organai, sparčiai
formuojasi atskiros regos funkcijos. Taigi reikia riboti laiką, praleistą žiūrint į televizijos ar
kompiuterio ekraną, televizorių rekomenduojama žiūrėti ne iš mažesnio kaip trijų metrų
atstumo, kambaryje turėtų degti šviesa. Žiūrėti televizijos nepatartina ilgiau kaip dvi valandas
per dieną ir negalima aklai pasikliauti užrašais, nurodančiais vaiko amžių (pvz.: N-7), nes
dažnai jie neatitinka turinio. Žiūrėti televiziją vaikui patartina kartu su tėvais. Būtina kalbėti
apie tai, kas gali išgąsdinti vaiką. Paaiškinti, kad filmai neatitinka tikrovės. Pasak medicinos
psichologės R. Karalienės, berniukams reikalingi nuotykiai, net kovinės scenos, tačiau
saikingai. “Jeigu vaikas normaliai mokosi, žaidžia su draugais ir yra laimingas – vadinasi
viskas gerai” – įsitikinęs psicoterapeutas V. Blažys. Televizija negali pakeisti šeimos
Svarbiausia, žinoma, nepalikti vaiko televizoriui ar kompiuteriui, skirti jam kiek įmanoma
daugiau laiko, bendrauti, kalbėtis apie vertybes ir smurtą. Vaikai juk elgesio mokosi iš savo
tėvų, perima vertybes, sužino kas yra gera, o kas - blogai, kokius žmones reikia gerbti, o
kokius smerkti. “Vaikų, skambinančių į nemokamą vaikų liniją, aktualiausia problema yra
bendravimas ir santykiai su bendraamžiais – draugystė, konfliktai, neturėjimas draugų,
vienišumas ir pan. Aš iškelčiau keletą klausimų pamąstymui – kaip manote, kodėl vaikai
labiau domisi televizoriumi ir kompiuteriu, bet mažiau domisi kitais dalykais? Ar stengiamės
pasirūpinti kitokia vaikams įdomia veikla? O kiek mes praleidžiame laiko su vaikais,
kalbamės, ką jie matė per televizorių, kaip jie supranta, ką ten rodė? Ar kartais nėra tėvams
patogu, kad vaikai patys susiranda užsiėmimą ir nelenda prie jų?” – sako psichologas,
Vilniaus vaikų linijos vadovas Robertas Povilaitis. Taip mano ir psichoterapeutas V. Blažys:
“Neigiamos šiuolaikinių technologijų įtakos nepaneigsi. Tačiau svarbiausia vaiko socialinė
aplinka, jo šeima. Svarbiausia – kalbėtis apie tai, ką vaikas daro, mato. Svarbiausia – skirti
pakankamai laiko vaikui”.
Seimas nepritarė siūlymui įstatymu uždrausti vaikams taikyti fizines bausmes, nors Jungtinės
Tautos smurtą prieš vaikus yra pavadinusios pasauline problema ir pasmerkusios. Psichologai
įsitikinę, kad toks Seimo narių sprendimas – klaida. Dar didesnę klaidą daro tėvai,
auklėjantys vaikus diržu. Visuomenė, kurioje toleruojamos fizinės bausmės, užprogramuota
auginti savimi nepasitikinčius, į įvairias priklausomybes ir depresiją linkusius piliečius. Apie
tai kalbamės su psichologe Kristina Jackevičiene.
Ką galite pasakyti apie tuos, kurie vis dėlto yra už fizines bausmes? Žmonės, kurie pasisako
už fizines bausmes, laikosi tradicinio, tokiomis bausmėmis paremto, požiūrio į auklėjimą. Jie
yra už tėvų autoritetą, discipliną ir vaikų paklusnumą, už meilę ir griežtumą auklėjant vaikus.
Prezidentė neseniai pasirašė memorandumą „Vaikystė be patyčių“, įvairių sričių specialistai
skaitė paskaitas akcijos „Savaitė be patyčių“ renginiuose. Bet ar visa tai turi prasmę, jei
neuždraudžiamos fizinės bausmės, kurios ir prisideda prie to, kad auga agresyvūs, tyčiotis iš
kitų linkę mokiniai? Fizinės bausmės visada pažeidžia vaikų neliečiamumą, rodo nepagarbą
jų žmogiškajam orumui, kenkia vaikų savigarbai, slopina jų entuziazmą ir skatina juos
maištauti, neklausyti, kerštauti, išlieti pyktį ant silpnesnių. Be to, fizinės bausmės vaikus
moko, kad galima mušti mylimus, artimus žmones, jog smurtinis, agresyvus elgesys yra
priimtinas, siekiant kitų pagarbos ir pripažinimo. Taip baudžiami vaikai išmoksta agresija ir
prievarta pagrįstų bendravimo būdų. Visuomenės tolerancija smurtui taip pat skatina
agresyvumą. Pasaulinės sveikatos organizacijos 2002 m. atlikto tarptautinio tyrimo
duomenimis, patyčios Lietuvoje yra labiausiai paplitusios, kelis kartus daugiau nei Švedijoje,
Čekijoje, Slovėnijoje. Mūsų tolerancija patyčioms, manyčiau, nesveikai didelė.
Kokias klaidas daro tėvai auklėdami, ką reikėtų daryti, kad vaikas neužaugtų agresyvus?
Bausdami už netinkamą elgesį vaiko nemokome, kaip jis turi elgtis. Taigi reikia ne bausti, o
vaikui aiškiai, jo nekritikuojant, pasakyti, ką jaučiate dėl netinkamo jo elgesio. „Aš
nerimauju, kai tu vėluoji“, „Aš pykstu, radusi svetainėje paliktus tavo batus“. Vaikui reikia
išsakyti savo lūkesčius, pavyzdžiui, „Aš tikiuosi, kad kitą kartą grįši laiku“, „Tikiuosi, kitą
kartą daiktus pasidėsi į vietą“. Svarbu vaikui parodyti, kaip jis galėtų pasitaisyti: „Galėtum
paskambinti ir perspėti, kad vėluosi“. Suteikite vaikui galimybę rinktis, pavyzdžiui, „Jei
perkame šokoladuką, pyragėlio neimame. Ką renkiesi?“ Kartais tenka imtis ir tam tikrų
veiksmų. Pavyzdžiui, leisti tik tam tikrą laiką žiūrėti televizorių, drausti žaisti kompiuterinius
žaidimus, sumažinti dienpinigius, laikytis kitų bendrų susitarimų, leisti patirti vaikui
natūralias ir logines elgesio pasekmes. Svarbu vaikus mokyti spręsti iškylančias problemas.
Kodėl psichologai yra prieš fizines bausmes? Gal silpnas pliaukštelėjimas delnu iš tikrųjų
nieko blogo? Vaikus bausdami fiziškai, suaugusieji parodo savo bejėgiškumą, pripažįsta, kad
jie nesugeba paaiškinti vaikui, kodėl ko nors daryti negalima, atskleidžia, kad yra
nekompetentingi auklėti vaiko, pakenkia jo gerovei. Fizinės bausmės vienaip ar kitaip
paveikia visą vaiko vystymąsi: intelektinį, psichologinį, socialinę adaptaciją. Žiaurios
bausmės gali sutrikdyti ir fizinę vaiko sveikatą. Kuo jaunesni mušami, tuo skaudesnės
pasekmės ateityje. Tyrimai rodo, kad suaugusieji, kurie vaikystėje buvo baudžiami fizinėmis
bausmėmis, yra kur kas labiau linkę į priklausomybę nuo alkoholio, narkotikų ir kitų
psichoaktyvių medžiagų, turi daugiau kitų akivaizdžių elgesio problemų. Fiziškai baudžiami
vaikai yra labiau linkę nepasitikėti savimi, dažniau serga depresija, psichosomatinėmis
ligomis, o užaugę gauna prastesnį atlyginimą. Ką patartumėte Seimo nariams, kurie ne kartą
svarstys šią problemą? Kažkodėl nekyla klausimas, kodėl valstybė vairuotojams nurodo, kaip
jie turi važiuoti. Visi supranta, kad tokios taisyklės nustatytos pačių eismo dalyvių labui.
Valstybė rūpinasi savo piliečių saugumu. Taigi kas trukdo pasirūpinti savo piliečiais
peržiūrint ir atnaujinant tradicišką požiūrį į vaikų auklėjimą. Jei kyla diskusijos, vadinasi,
joms esame pribrendę. Kita vertus, formuojant vaikų auklėjimo be fizinių bausmių nuostatą
svarbu sudaryti sąlygas tėvams mokytis pozityvios tėvystės, alternatyvių fizinėms bausmėms
auklėjimo įgūdžių. Kaip tik tam reikėtų valstybės paramos.
Atstovo teigimu, galima išskirti dvi ryškias problemas: mažas specialistų finansavimas bei
darbo krūvis ir saugumas mokyklose. Apie pastarąjį esą kalbama tik „puse lūpų“, nors
problema iš tiesų yra nemaža. „Tyrimas atskleidė, kad mokytojai tapo pusiniais bedarbiais,
nes jų darbo krūvis yra šiek tiek didesnis nei 20 val. Už tai mokytojui mokama ne daugiau
kaip 1,5 tūkst. Lt. Toks atlyginimas neleidžia daugeliu atveju oriai gyventi, jaustis svarbiu
darbuotoju. Mūsų tikslas – parodyti, kad mokinių mažėjimas negali būti pagrindinė sąlyga,
kuri leidžia mažinti mokytojų atlyginimą“,- „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė A.
Jurgelevičius.
Praėjusiais metais paauglių smurto protrūkiai užfiksuoti Kaune. Jie paaiškėjo tada, kai vaizdo
filmukų apsikeitimo portale „Youtube“ buvo rodoma Kauno „Saulės“ gimnazijos mokinės
egzekucija. Moksleivės ją spardė kojomis, tampė už plaukų. Vienas egzekucijos liudininkų
nufilmavo šią kraupią sceną mobiliojo ryšio telefonu. Kaltininkės vėliau buvo surastos.
Tačiau po šio įvykio paaiškėjo, kad internete – gausybė tokių scenų. Mokytojai prabilo, kad ir
jie mokyklose patiria smurtą. Tiesa, dažniausiai moralinį. Lietuvoje yra apie 1500 bendrojo
lavinimo mokyklų, kuriose mokosi apie 470 tūkst. mokinių. Įstatymai dažniausia gina ne
mokytoją, o nepilnamečius. Kai tik mokytojas timpteli kokį nors neklaužadą už ausies, jis
tuoj pat prabyla apie savo teises. Net ir pernykščio įvykio kaltininkės slapstėsi nuo žurnalistų,
kai jie norėjo paklausti jų, kuo nusikalto tyli mokinė. Mokytojai patiria nuolatinį stresą
Mokinių smurtas įsišaknijęs ne vienoje pasaulio šalyje. Antai Teksaso valstijos Haroldo
apskrities (JAV) mokytojams ir mokyklų darbuotojams savigynos tikslais nuo rugsėjo 1-osios
net leista į pamokas neštis ginklą. Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų
susivienijimo (LŠDPS) pirmininkė Rūta Osipavičiūtė sakė, kad mūsų šalies mokytojams
ginklų dar nereikia. „Tokio mąsto nusikaltimų Lietuvoje dar nebuvo ir, tikiuosi, nebus. JAV
situacija yra kiek kitokia, todėl šiuo požiūriu Lietuvos ir Amerikos mokyklų negalima lyginti.
Lietuvoje pasitaiko tik pavienių išpuolių prieš mokytojus, kurie yra daugiau išimtys iš
taisyklės. Mūsų mokyklose viskas dar kontroliuojama“, – tvirtino LŠDPS pirmininkė
R.Osipavičiūtė. Jos teigimu, Lietuvos mokytojams iškyla daug kitokių problemų. Esant per
dideliam darbo krūviui, jie mokyklose patiria didelę nervinę įtampą ir nuolatinį stresą. Jiems
užkraunami pagal pareigas tiesiogiai nepriklausantys darbai, o atlyginimą gauna nedidelį. Dėl
šių priežasčių nukenčia mokymo kokybė, santykiai su administracijos darbuotojais,
kolegomis, mokiniais. Neretai pakrinka ir mokytojų sveikata. Smurtą skatina filmai ir
žaidimai Alfredas Jasiūnas, Baisogalos vidurinės mokyklos direktorius: Dar vienas mokinių
agresiją skatinantis veiksnys – filmai ir kompiuteriniai žaidimai, kuriuose gausu smurto
scenų. Žaidimuose ir filmuose laimi fiziškai stipresnis herojus. Brutalumas tampa vaikų
elgesio norma, tam tikra jų saviraiška. Lietuvoje vykstančiuose šou renginiuose taip pat
skatinamos ne dvasinės vertybės (pavyzdžiui, Saulėno pasirodymai). Mokiniams Baisogalos
mokyklos pedagogai stengiasi diegti kitokias vertybes – meilę, gėrį, pagarbą vyresniam,
atjautą neįgaliam, silpnesniam. Ugdymo įstaigoje veikia daug nemokamų būrelių, socialiai
remtiniems vaikams rengiamos vasaros stovyklos, jie kviečiami į Kūčių vakarienę, kurios
namuose dažniausiai negauna. Per šventes aplankomi slaugos namai, mokiniai dovanoja savo
piešinius, rankdarbius. Vaikų užimtumu niekas nesirūpina Gediminas Abeciūnas, klinikos
„Neurosveikata“ vadovas: Po nepriklausomybės atkūrimo pastebimi mokinių psichologinio ir
fizinio smurto protrūkiai mokyklose yra neatsitiktiniai. Jie atsirado visuomenei skirstantis į
turtines klases. Politikai ir valdininkai tik kalba apie vaikų užimtumą, kartais įrengia vieną
kitą krepšinio aikštelę, tačiau realios ilgalaikės strategijos nėra. Vaikų vasaros stovyklos,
įvairūs būreliai prieinami tik didesnes pajamas turinčių tėvų atžaloms. Kiti vaikai auga
gatvėje, kurioje daug pagundų, atsiranda neapykanta daugiau turintiems. Jauni žmonės turi
būti užimti „nuo... iki“.
Nauja mada - internete platinti mokyklinių egzekucijų vaizdo įrašus
(400)
Ieva Urbonaitė
www.DELFI.lt
2007 m. kovo 23 d. 00:01
Pasak moksleivio, lietuviškų mokyklinio smurto vaizdų galima rasti bet kurioje jaunimo
pokalbių svetainėje, kuri priima lankytojų filmuotą medžiagą. Vienas toks vaizdelis „įkrito“
ir į DELFI pašto dėžutę. Jame mobiliuoju telefonu nufilmuota, kaip vienoje iš Suvalkijos
mokyklų paauglės mergaitės kitų akivaizdoje daužo, įžeidinėja, spardo, verčia klauptis ir visų
iš eilės atsiprašinėti „prasikaltusią“ bendraamžę. Marijampolės, Vilkaviškio ir Kalvarijos
pareigūnai DELFI teigė negavę pranešimų apie panašų smurto atvejį, o du iš jų pripažino iš
viso negirdėję apie tai, kad paaugliai filmuoja muštynes ir siuntinėja jų įrašus. „Ši mada
atsirado iš karto po to, kai išplito filmuojantys mobilieji telefonai. Siužetai iš esmės tokie pat
- tai fizinio, psichologinio smurto demonstravimas. Jo platinimui internete atviras kelias“, -
sakė L.Skendelis. Pasak moksleivio, interneto svetainių kūrėjai nuo tokių dalykų atsiriboja
parašydami, kad neatsako už skaitytojų atsiųstų failų turinį ir taip iš situacijos išsisuka.
Pareigūnams naujiena Paklaustas, kokiuose regionuose tokie filmavimai labiausiai paplitę,
mokinys sakė, kad visoje Lietuvoje. „Tačiau jei anksčiau paprastai tuo užsiėmė berniukai,
dabar labai dažnai pasitaiko ir mergaičių. Agresija didėja“. Mokinių parlamento nuomone, šią
problemą reikėtų bandyti spręsti aukščiausiu lygiu, per Informacinės visuomenės plėtros
komitetą Seime. „Pagrindinis būdas, užkirsti netinkamo turinio informacijos plitimui – per
informacines sistemas ar nuobaudas mokiniams, nors juos būtų labai sunku sugaudyti“, -
pripažino L.Skendelis. Kaip DELFI teigė Policijos departamento Kriminalinės policijos biuro
elektroninių nusikaltimų skyriaus viršininkas Markas Marcinkevičius, pranešimai apie tokius
atvejus jo vadovaujamo skyriaus nėra pasiekę ir pareigūnams „nelabai žinomi“. „Jei tokie
dalykai vyksta, kyla klausimas, ar tai kriminalas kažkoks. Jei vyksta muštynės, chuliganizmas
gal ir yra, o tas platinimas – abejoju, ar bus kažkoks kriminalas“, - sakė pareigūnas. Mokinių
parlamento vadovo nuomone, policija negali nežinoti apie tokius dalykus, tačiau problemos
nesiryžtama spręsti arba viskas nuleidžiama juokais. „Kadangi nėra jokių sankcijų, mokiniai
drąsiai sau filmuoja ir siuntinėja tokius vaizdus“, - pridūrė L.Skendelis. Nebaudžiamumo
iliuzija Kodėl mokiniai filmuoja ir siuntinėja muštynių vaizdus, nebijo viešintis ir kaip į
smurtą reaguoja tokios informacijos žiūrovai, DELFI klausė Paramos vaikams centro
vadovės Aušros Kurienės. DELFI: Kodėl paaugliai nori viešinti psichologinio ir fizinio
smurto prieš bendraamžius vaizdus? A.Kurienė: Smurtas susijęs su jėgos pajautimu ir galios
demonstravimu. Sunku pasakyti, kiek tai darantys mokiniai sąmoningi, tačiau paviešinti savo
stiprybę, taip vadinamą galią ir vertę – labai svarbus momentas. DELFI: Atrodo, jie net
nebijo būti demaskuoti – vaizdo medžiagoje aiškiai matyti veidai, girdėti keiksmai ir
grasinimai. A.Kurienė: Galime prisikurti visokių versijų, ką tai galėtų reikšti, tačiau šnekantis
su konkrečiais vaikais gali paaiškėti, kad tai – ne visai apie juos. Drastiškas, agresyvus
elgesys dažniausiai savyje turi slaptą motyvą gauti pagalbą, dėmesį, rūpestį. Savisaugos
instinktas nesuveikia, nes, tiesą sakant, gal niekada ir nebuvo išugdytas. Gal tie vaikai patys
nesijautė esantys labai saugūs, kai reikia gaunantys pagalbą. Būna, kad vaikas nueina į
parduotuvę ir apsivagia vien todėl, kad tėvas galų gale ateitų ir su juo pasikalbėtų.
Sąmoningai jis sau tokio tikslo niekada nesuformuluotų, nepasakytų, kad pats sau nori
pagalbos. Nors gali būti, kad smurtaujantis vaikas tiesiog piktas ir „deda ant visų“. Tada
nebesuveikia jokie savisaugos instinktai. Kita vertus, mes visi skaitome, šnekame, piktinamės
nusikaltėlių nebaudžiamumu. Dažnas paauglys turi iliuziją, kad jis nepagaunamas, teismai
neveikia, policininkai žiopliai ir niekas jam nieko nepadarys, nes jis – pats kiečiausias.
DELFI: Tačiau iš tiesų - jei mokiniai nesudegina mokytojos megztuko, kaip buvo Klaipėdoje,
ar nenukapoja šuniui kojų, į jų „išdaigas“ nelabai kreipiamas dėmesys. A.Kurienė: Gal tada
paauglio savisaugos instinktas gerai sako – nėra ko bijoti? Gali būti, kad paaugliai turi
suaugusiųjų perduotą nuostatą, kad tai – ne nusikaltimas, nes niekas nesudegė, niekam kojos
nenutrauktos, kraujas nesipylė laisvai. Na, paverkė mergaitė, buvo juokinga... DELFI: Kaip
internete platinama filmuota mokyklinio smurto medžiaga veikia kitus? A.Kurienė: Visų
pirma, labai išgąsdina, o paskui belieka su tuo tvarkytis. Vienas tvarkymosi su baime būdas –
niekada nepatekti į tokią situaciją, nuo tokių žmonių būti kuo toliau, pačiam taip nesielgti,
nes paauglys gali įsivaizduoti, kaip jaučiasi skriaudžiamas vaikas. Kitas būdas tvarkytis su
baime – tapti agresoriumi, kad jam taip niekada neatsitiktų. DELFI: Italijos mokyklose su šia
problema kovojama neleidžiant mokiniams naudotis mobiliais telefonais. Ką apie tai
galvojate. A.Kurienė: Labai nemėgstu karo terminologijos. Jeigu manęs klaustumėte, kaip
tokiems vaikams padėti, sakyčiau, kad su jais reikėtų kalbėtis, pabandyti suprasti jų motyvus,
padėti jiems socializuotis, mokyti empatijos, kad jie suprastų, kaip žmogus jaučiasi, kai iš jo
tyčiojamasi. Tai būtų konkreti pagalba, nes kai mes kalbame apie vaikus, ne taip paprasta
suvokti, kas auka, o kas agresorius, ar tik agresorius ar tuo pat metu ir auka. DELFI: O kaip
su nebaudžiamumu? A.Kurienė: Tam, kad paaugliui teiktum pagalbą, jis pirmiausia turi
suvokti, kad toks elgesys yra netinkamas. Tačiau nereiškia, kad jis turi būti uždarytas,
pavyzdžiui, į kalėjimą. Paaugliui turi būti padedama nustoti netinkamai elgtis. Filmavo
stumdomą senuką Pastaruoju metu plačiai nuskambėjo du internetu platinti smurto vaizdai
Klaipėdos mokyklose – kai vaikai padegė mokytoją ir nukapojo šuniui galūnes. „Anksčiau
nebuvome susidūrę su tokia situacija. Gal ji ir buvo, tačiau ne tokio masto. Tai mums nauja
problema“, - DELFI sakė Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato nepilnamečių reikalų
skyriaus inspektorė Violeta Lideikytė. Pasak Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato
atstovės spaudai, prieš kelerius metus Kaune buvo nubausti mokiniai, kurie nufilmavo ir
internetu siuntinėjo vaizdą, kaip bendraamžiai stumdė seną žmogų. Nagrinėta ir daugiau
panašių pareiškimų. Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato organizacinio skyriaus
viršininkas Gintaras Bagužis taip pat minėjo vieną atvejį, kai buvo nubausti internete nuogo
vaikino nuotrauką patalpinę jaunuoliai. Tačiau tai, palyginti su internete platinamais vaizdais
– lašas jūroje. Nežino, kuo gyvena jaunimas Pilietinių iniciatyvų centro direktoriaus Girvydo
Duoblio nuomone, smurtinių vaizdų autoriai drąsūs ir dėl to, kad pareigūnai vangiai
domimasi šiuolaikinėmis technologijomis. „Jei policijos darbuotojas, kurio funkcija rūpintis
nepilnamečiais nedirba kompiuteriu, nemoka naršyto po internetą, jis nežino, kuo gyvena 14-
17 metų žmogus. Tai irgi problema“, - sakė G.Duoblys. Anot jo, internetas atlieka
informacinę, pažintinę funkciją, tačiau gali atlikti ir iškrypėlišką. Taip pat, kaip ir peilis – juo
gali pjauti ir duoną, ir žmogų. „Internetu siuntinėti smurto vaizdus – postmodernas. Mūsų
visuomenė kol kas nėra suradusi, kaip tą problemą spręsti. Prieš 15 metų, kai nebuvo
mobiliųjų telefonų, šios sudėtinės patyčių problemos dalies nebuvo. O tam, kad išspręstume
ją visą, reikia aiškaus politinio sprendimo, pripažinti, kad psichologinis ir fizinis mokinių
smurtas – didžiulė problema ir pasiryžti į jos sprendimą investuoti labai daug pinigų“, -
komentavo Pilietinių iniciatyvų centro vadovas.
– Praėjusį vasarį Šiaulių AVPK vadovai pažadėjo, kad įvairaus plauko nusikaltėlių
siautėjimas Raseinių rajone ir ypač Ariogaloje maždaug per pusmetį bus pažabotas. Šeši
mėnesiai jau praėjo ir, atrodo, kad ketinimai virsta darbais: Ariogala tarsi išnyko iš policijos
suvestinių. Žmonės sako, kad policija tapo aktyvesnė, o nusikaltėliai aprimo. Retokai iš
žmonių tenka išgirsti pagyrimų policijai. Kaip jums atrodo – ar tikrai nusipelnėte pagyrimų?
R. Bobinas: „Nežinau, ar nusipelnėme, bet džiaugiuosi, jei gyventojai pastebėjo teigiamų
pokyčių“. – Kaip pavyko pasiekti pažangą? R. Bobinas: „Atsimenate vasario pabaigoje
vykusį susitikimą su Ariogalos gyventojais? Mums jis buvo nemalonus. Žmonės tvirtino, kad
policijos pajėgos yra nedėmesingos jų problemoms, nesugeba reaguoti laiku ir suteikti
pagalbą. Tada susirinko labai daug žmonių, jie buvo aktyvūs ir drąsūs. Tai yra puiku, nes jei
bendruomenė aktyviai diskutuoja, ji jau dalyvauja viešojo saugumo užtikrinimo politikoje.
Tai paspirtis ir įpareigojimas policijos pareigūnams. Mes juk puikiai suvokiame, kad esame
finansuojami už tų pačių bendruomenių narių pinigus.
Visai neseniai į Tauragės medikų rankas pateko vaikas, kuriam sulaužyti rankų pirštai.
Berniukas neslėpė, kad pateko į žiaurias muštynes mokykloje. Kitos mokyklos anoniminėje
apklausoje net 40 proc. paauglių nurodė, kad mokykloje yra vaikų gaujos – tiek pat
respondentų sakė matę bent vieną vaiką, į mokyklą atsinešusį peilį.
Į smurto mokykloje sąvoką įeina tiek kojos pakišimas siekiant, kad kitas, silpnesnis,
pargriūtų, tiek peilio atsinešimas rodant savo galią, tiek pajuokos ir vieši pažeminimai.
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro autorių parengtose metodinėse
rekomendacijose pabrėžiama, kad sunkios ar žiaurios smurto formos Lietuvos mokyklose
pasitaiko rečiau nei nuolatinės nedidelės priekabės, pravardžiavimai, žeminimai (prie patyčių
priskiriamas ir lengvas fizinės sveikatos sutrikdymas). Tiesa, šalyje nėra išsamių smurto
paplitimo mokykloje tyrimų, tad tenka remtis pavienėmis apklausomis, policijų suvestinėmis
ir asmeniniais liudijimais, kurie, beje, lengvai pašiurpina net suaugusius.
Teko keisti plaukų spalvą Moksleivių liudijimai rodo, kad klasiokai kartais demonstruoja
protu suvokiamą žiaurumą, kuris, atrodytų, net nedera jaunam, dar tik besiformuojančiam
žmogui. „Viena mano klasiokė paėmė mano nuotraukas ir jas pakoregavo, kad aš – prostitutė,
tada jas paviešino. Dabar į mokyklą neįmanoma eiti, visi už nugaros iš manęs tyčiojasi,
atpažįsta ir tiesiog Vilniuje, gatvėje. Teko pakeisti plaukų spalvą“, – „Vaikų linijos“ forume
dalijosi viena paauglė.
„Vaikas nėra išmoningesnis nei suaugęs. Jei smurto atveju jis naudoja elektros laidus, kitus
ginklus, jis visa tai veikiausiai matė ir girdėjo. Kai turime labai lengvą priėjimą prie viso
pasaulio medžiagos, vaikams gresia tai, kad jie prisižiūrės jų amžiui nederančios žiaurios
informacijos. Kai šiurpstame skaitydami, ką padarė jauni mokiniai, pagalvokime, ko galima
rasti globaliame internete ir ar tai galėjo prisidėti prie vaiko elgesio“, – siūlė J. S. Jasiulionė.
Vaiko polinkis į smurtą, psichologės teigimu, gali pasireikšti gana anksti – t. y. jau
ikimokykliniame amžiuje, tačiau suvešėti – paauglystės metais.
„Tai, kas įvyksta paskui, 12-13 m., kai vaikai įvykdo protu nesuvokiamas egzekucijas, rodo,
kad toks jų elgesys „užaugo“ iki pavojingos ribos. Ir ne per vieną dieną. Kitas klausimas, ar
mes, suaugusieji, mokame reaguoti į netinkamą vaikų elgesį? Ar mokome juos tinkamai
reaguoti ir valdyti pyktį? Ką mes darome, kai jie išgyvena skriaudą? Skaudūs Amerikos
susišaudymų mokyklose atvejai ir jų tyrimai rodo, kad smurtautojai dažnai patys būna
nukentėję ankstyvame amžiuje (mušami, žeminami, patyrę smurtą). Tad ir prie egzekucijų,
apie kurias dabar kalbame mes, gali būti „prieita“ labai įvairiais keliais“, – pabrėžė ilgametė
„Vaikų linijos“ darbuotoja. Kas lemia, kurioje barikadų pusėje vaikas atsidurs Specialistės
teigimu, paauglystės metu labai sustiprėja grupės įtaka. „Stebime, kad mokyklos grupiniuose
procesuose mokinių elgesį labai veikia du dalykai. Pirmasis – tai socialinis užkratas. Vaikas,
paauglys mato, koks elgesys yra priimtinas X grupėje. Pavyzdžiui, pasišaipyk klasėje iš
silpnesnio, visi juoksis, dėmesys (be neigiamų pasekmių) garantuotas. Natūralu, kad
norėdamas pelnyti bendraamžių dėmesį aš pamėginsiu tai pakartoti. Antrasis veiksnys –
vadinamoji atsakomybės difuzija. Pavyzdžiui, vyksta susidorojimas su vienu grupės nariu, jį
stebi daugiau jaunuolių. Niekada nėra taip, kad visi džiaugiasi tuo, kas vyksta. Daliai
paauglių nemalonu tai stebėti, jie norėtų tai sustabdyti, bet jiems nedrąsu, o kadangi jie –
didesnės grupės nariai, jie vis tikisi, kad kažkas kitas tai padarys, išgelbės situaciją.
Atsakomybė pasidalijama tarp daugybės žmonių“, – aiškino J. S. Jasiulionė.
Todėl kalbant apie tokio ydingo elgesio mažinimą ir prevenciją, pabrėžia pašnekovė,
neabejotinai svarbus darbas grupėse. Individualiai dirbant su vienu mokiniu rezultatai bus
daug prastesni. Tai esą patvirtina ir Švedijos, su kuria „Vaikų linija“ daug dirba, patirtys ir
rezultatai – kai visa mokykla vienodai supranta, kas yra smurtinis elgesys, kaip į jį reaguoti,
kai suaugusieji vadovaujasi tokiomis pačiomis vertybėmis, kurias jie deklaruoja, stebimi
gilesni bendruomeniniai pokyčiai. „Būtinos sistemingos, nuoseklios priemonės, o ne metus
mokykloje vykstantis projektas, po kurio vėl viskas vyksta po senovei. Be to, svarbu dirbti ir
„per“ nuomonių lyderius. Jaunam žmogui svarbūs autoritetai, jų elgesio kanonai, siunčiama
žinia“, – kalbėjo pašnekovė. Psichologės teigimu, svarbų vaidmenį formuojant požiūrį
suvaidina ir tėvai, kurie neretai proteguoja „duok atgal“ mentalitetą, o tai, psichologų
teigimu, niekur neveda. Paklausta apie smurtautojo ir nuskriaustojo „vaidmenis“, J. S.
Jasiulionė pabrėžė, kad nors nederėtų visiems taikyti bendrų šablonų, tačiau tam tikri
atsikartojimai stebimi.
„Būna situacijų, kai vaikas-smurtautojas būna iš labai socialiai atskirtos, konfliktiškos
aplinkos, tačiau lygiai taip pat jis gali būti ir visiškai aprūpintas, tėvai užimantys geras
pareigas. Prie savo vaidmens kiekvienas prieina labai skirtingu keliu – vienas pats nukentėjo
vaikystėje, kitas tiesiog labai nori dominuoti, tačiau jo niekas neišmokė konstruktyvaus būdo,
kaip jam lyderiauti. Kartais tai yra vaikai, kurie turi puikius socialinius įgūdžius, geba sutarti
tiek su bendraamžiais, tiek su suaugusiais, tačiau jiems stinga empatijos, rūpesčio kitais“, –
priežastis aiškino psichologė. Taikiniais esą dažniau išsirenkami vaikai, kurie yra jautrūs,
nedrąsūs, drovūs, nelinkę elgtis agresyviai. Daugiau jėgos – daugiau sužalojimų Antakalnio
poliklinikos medicinos psichologė Giedrė Dovydaitytė pripažino, kad patyčios vis dar išlieka
labai skaudi problema mokyklose. Patyčios, vardija ji, žemina savivertę, vaiko pasitikėjimą
savimi, trukdo mokytis ir sukelia didelį nerimą eiti į mokyklą. „Kai kurių bendraklasių
pasakyti įžeidžiantys žodžiai gali ilgai išlikti atmintyje. Be to, konsultuojant suaugusius
galima pastebėti, jog žemos savivertės šaknys neretai glūdi vaikystės ir paauglystės patyčių
patirtyje. Skirtinguose vaiko raidos etapuose galima susidurti su skirtinga agresijos raiška.
Net patys mažiausieji gali pastumti kitą vaiką darželyje, nepasidalinti žaislų, įkąsti. Itin
svarbu nuo pat mažų dienų nubrėžti aiškias elgesio ribas ir mokyti vaiką išreikšti pyktį kitais
būdais, vengiant smurto nukreipto į aplinkinius. Tikėtina, jog neišsprendus agresijos
problemų ankstyvoje vaikystėje, toliau augant ir pasiekus paauglystę jos gali sustiprėti.
Paauglystėje įgyjame daugiau jėgos, todėl ir agresijos būdai gali būti labiau žalojantys“, –
aiškino poliklinikos specialistė. Jos teigimu, vaikui yra itin svarbus pripažinimas,
priklausymas bendraamžių grupei. Būti atsiskyrusiu, nepritapusiu yra nelengva. „Tuo galima
paaiškinti, kodėl nemaža dalis vaikų patyčių situacijoje išlieka pasyvūs stebėtojai ar prisitaiko
prie daugumos. Neretai jiems kyla mintys, jog „čia ne mano reikalas“ arba atsiranda baimė,
jog, pasakius suaugusiajam, „aš būsiu skundikas“. Toks požiūris yra žalingas, nes trukdo
imtis veiksmų, pranešti apie patyčias“, – įsitikinusi G. Dovydaitytė. „Užkrečiamos“ patyčios
Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro psichologė Renata Mazūrienė informavo,
kad su šiomis problemomis jau ilgą laiką dirba nemažai nevyriausybinių organizacijų, smurto
ir patyčių problemos esą sprendžiamos ir valstybės lygmeniu. „O klausimą turbūt turėtume
formuluoti taip: kaip padaryti, kad tai, kas surašyta dokumentuose ir rekomendacijose, būtų
kuo efektyviau vykdoma“, – sakė ji. Specialistė pabrėžė, kad smurtas ar patyčios gali vykti
bet kurioje mokykloje, todėl yra svarbu žinoti, kaip tokiais atvejais elgtis. „Lietuvos
mokyklose jau 10 metų diegiama Olweus patyčių prevencijos programa. Šią programą
diegiančiose mokyklose kasmet yra atliekama mokinių apklausa. 2017 m. lapkričio mėn.
atliktos apklausos duomenimis, patyčias patiria 21,6 proc. vaikų. 2008 m. duomenimis,
patyčias patyrė 29,8 proc. vaikų. Tyrimų duomenys rodo, kad nuosekliai ir ilgą laiką
prevencijos programą vykdančiose mokyklose patyčių ir kitokio agresyvaus elgesio apraiškų
mažėja“, – aiškino pašnekovė. Patyčių tyrinėjimo pradininkas, Bergeno universiteto
profesorius Dan Olweus yra išskyręs tokius mokinių vaidmenis patyčių situacijose: patyčių
iniciatoriai; jų pasekėjai/pakalikai; palaikantieji/pasyvūs užgauliotojai (palaiko patyčias
juokdamiesi ar pan., bet prie jų neprisideda); galimi užgauliotojai (pritaria patyčioms, tačiau
atvirai to nedemonstruoja); neutralūs stebėtojai; galimi gynėjai (nepritaria patyčioms, bet
aktyvių veiksmų nesiima) ir gynėjai.
„Elgesį patyčių situacijose, be kita ko, lemia įvairūs grupiniai mechanizmai, pvz., socialinis
užsikrėtimas, kai įsitraukti į patyčias paskatina tai, kad jas organizuojantys vaikai yra
populiarūs ir kiti bendraamžiai jais žavisi. Patyčios gali būti „užkrečiamos“ ir plisti, įtraukti į
užgaulius veiksmus kitų atžvilgiu tuos vaikus, kurie grupėje jaučiasi neužtikrintai ir nori
kokiu nors būdu joje įsitvirtinti. Įsitraukimą į patyčias paskatina ir neigiamų pasekmių
nebuvimas – jei iš suaugusiųjų arba kitų vaikų nesulaukiama patvirtinimo, kad toks elgesys
tikrai yra nepriimtinas. Patyčių situacijose svarbus vaidmuo tenka suaugusiesiems, nes
paprastai vaikai vieni, be jų pagalbos, susitvarkyti negali. Reiktų skatinti vaikus kalbėti apie
tai, kas su jais vyksta, ką jie patiria ir mato“, – ragino ji. Patyčios ir smurtas negrūdina
Smurto ar patyčių taikiniu gali tapti kiekvienas. D. Olweus yra išskyręs tipiškiems
skriaudėjams ir tipiškiems skriaudžiamiesiems būdingus bruožus, tačiau vis tik nėra aišku,
kiek vieni ar kiti bruožai yra patyčių priežastis, kiek – pasekmė. „Olweus mokinių apklausos
duomenys rodo, kad tiek tarp berniukų, tiek tarp mergaičių labiausiai paplitusios yra žodinės
patyčios. Berniukai dažniau nei mergaitės kenčia nuo fizinių patyčių ar jas naudoja, o tarp
mergaičių dažnesnės yra netiesioginės patyčios (gandų skleidimas, atstūmimas).
Psichologinis smurtas yra sunkiau pastebimas ir atpažįstamas. Poveikio stiprumas priklauso
nuo daugelio tiek vidinių, tiek išorinių veiksnių, tarp jų – nuo gautos pagalbos, paramos ir
palaikymo. Svarbu aiškiai suprasti, kad smurtas ir patyčios ne užgrūdina, o žaloja ir jų
poveikis negali būti teigiamas“, – aiškino R. Mazūrienė.
Tiek smurtas, tiek patyčios neretai turi ilgalaikes pasekmes, kurios, anot specialistės, gali būti
labai įvairios. „Pasekmių sunkumas priklauso nuo įvairių faktorių (vaiko amžiaus, lyties,
individualių savybių, aplinkinių požiūrio ir reakcijų į smurtą ir pan.). Manyčiau, kad pati
nuostata, jog iš to „išaugama“, nėra tinkama – taip manydami savo elgesiu ar reakcijomis
galime nuo smurto ar patyčių kenčiantiems vaikams siųsti žinią „nieko čia tokio“, „pakentėk,
praeis, išaugsi“ ir pan. Tai nėra tinkama, vaiko kančios ignoruoti negalima, nepaisant to,
kokios nereikšmingos ar „nevertos dėmesio“ gali atrodyti tos kančios priežastys žiūrint iš
suaugusiojo perspektyvos“, – reziumavo ji.
Šeštadienio vakarą Telšių policija gavo pranešimą apie smurtaujantį neblaivų sūnų.
Neblaivus nepilnametis namuose daužė, laužė baldus, išlaužė duris bei smaugė ir spardė savo
motiną.
Kaip praneša Telšių policija, liepos 1 d. apie 19.00 val. Telšiuose, Masčio g., į namus grįžęs
neblaivus (nustatytas 1,52 promilės girtumas) nepilnametis sūnus (gimęs 2000 m.) buvo labai
agresyvus. Nepilnametis be jokios priežasties pradėjo daužyti, laužyti ir vartyti baldus, duris.
1964 m. gimusi motina ir 1960 m. gimęs tėvas, gelbėdamiesi nuo agresyvaus sūnaus,
užsirakino kambaryje. Sužvėrėjęs nepilnametis išlaužė minėto kambario duris ir pradėjo
viską daužyti. Blaivi motina norėjo sutramdyti sūnų. Tačiau neblaivus vaikinas sugriebė
motiną už kaklo ir pradėjo ją smaugti. Taip pat kelis kartus įspyrė į kojų šlaunis.
Nepilnametis sulaikytas ir uždarytas į areštinę.
Anglijos lietuviai skambina pavojaus varpais, sklinda kalbos net apie linčo galimybę
(811)
Valdas Pryšmantas, "Tiesa"
www.delfi.lt
2018 m. gegužės 5 d. 20:49
Rytų Anglijos mieste, kuriame įsikūrė itin daug lietuvių, gyvenantys tautiečiai sako, kad jų
vaikai negali jaustis saugūs net dieną ir viešose vietose, o vietos valdžia ir policija prieš
smurtą neva užmerkia akis. Todėl teisėti problemos sprendimo būdai tarp tautiečių net
nesvarstomi, bet sklinda kalbos net apie linčo galimybę. Bendruomenės vadovybė mano, kad
baimę išsklaidytų pasitikėjimas institucijomis.
Netrukus apie įvykį pranešiau vienos vietos lietuvių grupės paskyroje „Facebook“, kad jie
žinotų, kas vyksta, kad kalbėtųsi su savo vaikais. Mano pranešimui pritarė daug mamų, kelios
moterys sakė, kad taip pat matė šį įvykį ir gali tai patvirtinti. Dvi mamos prisipažino, kad jų
dukros nukentėjo. Tėvai patvirtino, kad policija nesiima spręsti šios problemos. Viena lietuvė
neva išgirdo policijos raginimą nesikišti į paauglių reikalus. Mano nuomone, vietiniai
paaugliai tiesiog nemėgsta bendraamžių lietuvių. Apskritai imigrantai čia neturi jokių teisių,
niekas už juos nekovoja. Mūsų vaikai čia – nesaugūs. Reikia apie tai kalbėti, viešinti. Reikia
pakovoti už visų mūsų atžalas. Kitaip kieno nors vaikas vieną vakarą gali negrįžti į namus.
Tėvai, kalbėkitės su savo vaikais, žinokite, kas vyksta, skirkite tam laiko“, – sakė G.
Šulborskaitė. Anot jos, socialiniuose tinkluose apstu tautiečių nusiskundimų apie tai, kad
žmonės nežino, kur kreiptis pagalbos. „Sklando ir tokių nuomonių: jeigu niekas nieko nedaro,
teks daryti savo teismą, taip svarsto tėvai. Bet ir mūsų – tėvų – atsakomybė auklėti vaikus
taip, kad vaikai nesmurtautų“, – sakė Piterboro lietuvė. Lietuviams – speciali pagalba Su
socialiniuose tinkluose aktyviai skleidžiamais tautiečių teiginiais, kad imigrantai mieste
neturi jokių teisių, o vietos valdžia ir policija užmerkia akis prieš smurtą, nesutinka Piterboro
lietuvių bendruomenės vadovė Rūta Dalton. „Visiems svarbus mūsų, ypač mūsų vaikų,
saugumas Piterbore ir kituose JK miestuose. Jei jūs susidūrėte su bet kokios formos smurtu ar
esate įvykio liudininkai, skatiname nedelsiant kreiptis į vietos policiją (skambinti 101 ar 999
emergency). JK pareigūnai labai atsakingai žiūri ne tik į smurtinius nusikaltimus, bet ir
rasistinius ar bet kokios kitos formos verbalinius nusikaltimus. Už juos gresia realios
bausmės, o JK policijos pareigūnai visuomet pasirengę padėti. Taip pat apie nusikaltimus
galite pranešti anonimiškai internetu Kembridžšyro grafystės policijos interneto svetainėje“, –
sakė bendruomenės vadovė. Reaguodama į minėtus atvejus, R. Dalton pataria neapsiriboti
diskusijomis internete ir primena, kad specialiai dėl lietuvių miesto savivaldybėje ir policijoje
dirba jų tautiečiai.
„Labai skatiname lietuvius pasitikėti vietiniais įstatymais ir institucijomis, nedelsti ir kreiptis
pagalbos. Piterboro lietuvių bendruomenė ir lietuviai, dirbantys miesto policijoje ir
savivaldybėje, taip pat visuomet pasiruošę jums padėti ar jus nukreipti į reikalingas
institucijas“, – informavo R. Dalton. Ji net nurodė kontaktus: Piterboro savivaldybėje
valdžios ir lietuvių bendruomenės tarpininkės užduotis atlieka Asta Kavaliauskaitė, su kuria
galima susisiekti telefonu 07920 160073. Ne pirmas kartas Lygiai prieš metus JK apskriejo
žinia apie tame pačiame Piterboro centriniame parke sumuštą paauglę lietuvę. Tąkart
mergaitę užpuolė ir su ja žiauriai susidorojo nemaža grupė – apie 20 vietinių merginų, ši
egzekucija buvo nufilmuota, o įrašas paskelbtas internete ir peržiūrėtas kelis šimtus
tūkstančių kartų. Juo dalijosi ir nukentėjusiosios mama, prašiusi padėti atpažinti užpuolikes.
Įraše matyti ne tik tai, kaip žiauriai mušama mergaitė, bet ir abejingumas smurtui – greta
buvę vaikinai net nesistengė sulaikyti mušeikų. Tąkart nukentėjusios mergaitės motina,
priešingai, nei tvirtina tautiečiai, į policiją kreipėsi, dėl įvykio buvo pradėtas tyrimas.
Teigiama, kad anuomet paauglės smurtauti ryžosi dėl apsižodžiavimo socialiniuose tinkluose.
Spėjama, kad dabartinis vaikų smurto protrūkis taip pat susijęs su pernykščiais įvykiais parke.
„Lietuvoje jau susiformavo smurtą propaguojančių filmų auditorija, reikalaujanti vis naujų,
labiau provokuojančių vaizdų“, – teigia Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė
Šalaševičiūtė. Didėjančią auditoriją liudija ne tik vis dažnesni žiniasklaidos fiksuojami
atvejai, bet ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje gauti pranešimai apie tarp draugų
arba internete platinamas smurto scenas. Pasak R.Šalaševičiūtės, smurtą dažniausiai filmuoja
paaugliai, kuriems tėvai yra nupirkę šiuolaikiškus mobiliojo ryšio telefonus, galinčius
perteikti kokybiškus vaizdus. „Smurto vaizdai internete vaikams sukelia baimės ir
neužtikrintumo jausmą. Šios scenos vaikus moko, kad aplinkinių pripažinimą paprasčiausiai
galima pasiekti smurtu. Prievartos stebėjimas vaiką ar paauglį padaro nejautrių kito žmogaus
skausmui, o smurtas jam tampa tarsi natūrali kasdienybė“, – kalbėjo kontrolierė. Gelbsti
vaizdo kameros R.Šalaševičiūtė mano, kad dalį atsakomybės už smurtinio turinio vaizdus
privalėtų prisiimti ir interneto tinklalapio valdytojas. Tačiau ji nepatikslino, kaip, pavyzdžiui,
nubausti „Youtube“, kuri registruota JAV. Kontrolierės teigimu, propaguoti saugų internetą
pirmiausia turėtų būti suinteresuoti tėvai ir mokykla, kurioje fiksuojama daugiausia vaikų
smurto atvejų, tačiau ne visi mokytojai ir kiti mokyklos administracijos darbuotojai nori
pastebėti smurtą bei patyčias tarp vaikų. Pastaraisiais metais vis daugiau mokyklų savo
teritorijose įrengia stebėjimo kameras, nustato mokytojų budėjimo mokyklos koridoriuose ir
teritorijoje grafikus. Taip kontroliuoti situaciją darosi lengviau. Skundų diena – penktadienis
„Vis dėlto yra mokytojų, kurie nejaučia atsakomybės už vaikų ateitį ir nesupranta neigiamos
smurto įtakos vaiko psichikai“, – pastebi R.Šalaševičiūtė. Ji prisiminė tirtą atvejį, kai vienos
Anykščių mokyklos buvo paprašyta atlikti mokyklos mikroklimato tyrimą. Jis parodė, kad
kai kurie pedagogai prasivardžiavimą ir panašius dalykus laiko vaikiškais žaidimais, iš kurių
esą mokiniai išaugs. „Kitas atvejis – mergaitei pasiguodus dėl patiriamų patyčių, mokytoja
atšovė, kad skundų priėmimo diena yra penktadienis, todėl vaikas taip ir nesulaukė reikiamos
pagalbos“, – prisiminė kontrolierė. Ji apgailestauja, kad sunkiausia į pagalbos vaikui teikimą
įtraukti tėvus. Kaip teigia patys vaikai, mokyklose dirbantys socialiniai pedagogai yra jų
mylimiausi mokyklos darbuotojai. „Jie lyg vaiko advokatai, sprendžiantys tėvų, vaikų ir
pedagogų problemas, todėl, įvykus smurto atvejui, dažnas vaikas kreipiasi pirmiausia į juos“,
– kalbėjo R.Šalaševičiūtė. Turinį galima filtruoti Nepaisant menkų priemonių, galinčių riboti
netinkamos informacijos plitimą, tam tikrų saugiklių yra – buitiniuose kompiuteriuose galima
įdiegti interneto turinio filtravimo programas, tokias kaip „DansGuardian“, „SquidGuard“,
„Content Protect Professional“, „Privoxy“ ir „Parental Filter“. R.Šalaševičiūtės nuomone,
geriausią poveikį turėtų griežtos bausmės ne tik smurtautojams, bet ir smurto scenų
operatoriams bei platintojams. Dabar už neigiamo poveikio nepilnamečiams skatinimą gali
būti skirta bauda iki 7 tūkst. litų. Kovai su smurtu mokyklose 2008–2010 metais numatyta
skirti daugiau nei 10 mln. litų, tačiau pernai parengtos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo
viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisos iki šiol nepriimtos.
Sužeistieji – penki mokiniai ir fizinio lavinimo mokytojas – buvo išvežti į vietos ligoninę; jų
būklė stabili“, – sakė su JAV besiribojančios Koahuilos valstijos gubernatorius Miguelis
Angelis Riquelme. Tuo metu prie privačios Cervanteso pradinės mokyklos susirinko smarkiai
išsigandę vaikų tėvai. Pareigūnai evakavo pastatą, o policija ir kariai jį uždarė. Policijos
leitenantas Adelaido Floresas sakė televizijai „Milenio“, kad pranešimas apie šaudymą buvo
gautas apie 8 val. 30 min. vietos (16 val. 30 min. Lietuvos) laiku. Pasak M. A. Riquelme,
prasidėjus pirmajai pamokai mokinys pasiprašė į tualetą. Kai jis apie 15 min. negrįžo, 50-
metė mokytoja nuėjo patikrinti, ar viskas gerai. Berniukas išėjo iš tualeto laikydamas du
pistoletus ir paleido ugnį. Jis nužudė savo mokytoją ir sužeidė dar šešis žmones, tuo metu
buvusius koridoriuje. Galiausiai jis nusišovė, pasakojo M. A. Riquelme. „Giliai
apgailestaujame dėl šio incidento... jis sukrėtė mus visus“, – per spaudos konferenciją sakė
gubernatorius.
„Noriu pakartoti, kad tokie dalykai mūsų mokyklose nėra įprasti“, – pridūrė jis. Meksika yra
labiau pratusi gauti žinių apie šaudynes kaimyninių Jungtinių Valstijų mokyklose. Vis dėlto
šalyje tokių incidentų irgi yra pasitaikę. 2014-aisiais vienas 15-metis nušovė bendraklasį
centrinėje Meksiko valstijoje, o 2017-aisiais kitas to paties amžiaus vaikas pašovė keturi
mokslo draugus vidurinėje mokykloje šiauriniame Monterėjaus mieste. Ryšys su
Kolumbainu? Toreono meras Jorge Zermeno Infante sakė „Milenio“, kad užpuoliku tapęs
vaikas gerai mokėsi ir elgėsi normaliai. Berniukas gyveno su savo senele, pridūrė pareigūnas.
Gubernatorius M. A. Riquelme irgi sakė, kad dėl berniuko elgesio nebuvo iškilę jokių
problemų. Vis tik jis pridūrė, kad pradinukas prieš pamokas savo bendraklasiams užsiminė,
jog „šiandien yra ta diena“, taip pat kalbėjo apie kompiuterinę šaudyklę „Natural Selection“.
Nuėjęs į tualetą jis persirengė marškinėliais su užrašu „Natural Selection“, sakė valstijos
prokuroras Gerardo Marquezas. Užrašas „Natural Selection“ taip pat buvo ant marškinėlių,
vilkėtų vieno iš paauglių, 1999 metais surengusių liūdnai pagarsėjusias šaudynes JAV
Kolumbaino vidurinėje mokykloje. Tąsyk du mokiniai nužudė 13 kitų vaikų ir galiausiai
nusišovė. Žaidimas „Natural Selection“, kurio pirmoji versija buvo išleista 2002 metais, su
Kolumbaino šaudynėmis nesusijęs. „Atrodo, kad buvo kažkoks vaizdo žaidimų poveikis“, –
pažymėjo prokuroras. Kalbėdamas apie galimą ryšį su Kolumbaino incidentu, G. Marquezas
sakė: „Turime nagrinėti kiekvieną įmanomą tyrimo giją, ir ši yra viena iš jų.“
Vokietijos policija sulaikė 15-metį moksleivį, kuris įtariamas antradienį peilio dūriu į kaklą
nužudęs bendraklasį, pranešė pareigūnai ir žiniasklaida.
Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės vidaus reikalų ministras Herbertas Reulas sakė buvęs
sukrėstas šio išpuolio. Kaip rašo dienraštis „Bild“, įtariamasis motinos akivaizdoje dūrė peiliu
savo aukai į kaklą.
„Vyksta tyrimas“, – nurodė policija, paprašyta pateikti daugiau informacijos apie įvykį
Kaethe Kollwitz vidurinėje mokykloje, kurioje mokosi maždaug tūkstantis moksleivių.
Žiniasklaida skelbia, kad abu berniukai – Vokietijos piliečiai; įtariamasis taip pat turi
Kazachstano pilietybę. Trečiadienį vidurdienį mokykloje ir Liuneno miesto rotušėje
nužudytas moksleivis bus pagerbtas tylos minute.
Į teismą atvežti sargo nužudymu įtariami jaunuoliai verčia kaltę vienas ant kito
Ainis Gurevičius, Erika Venckutė,
www.DELFI.lt
2018 m. sausio 11 d. 10:54
Pirmasis į teismą atvežtas 19 metų vilnietis Tautvydas Putys. Prokuroras Tomas Čepelionis
prašė jį suimti 3 mėnesiams. Teisėjas Pavelas Borkovskis prašymą patenkino. T. Putys ir
teisme elgėsi agresyviai - po posėdžio konvojaus vedamas iš teismo pastato bandė spirti
fotografui. Pasak prokuroro, už viešosios tvarkos pažeidimą teistas T. Putys anksčiau mėnesį
dirbo toje pačioje statybvietėje ekskavatorininku - kasė tvenkinius (Trakų r. Mavių kaime
statoma žuvininkystės įmonė). Jis vienintelis iš įtariamųjų pažinojo M. Siniavskį (beje, sargas
statybvietėje dirbo neoficialiai). T. Putys pripažįsta, kad lemtingąją naktį buvo nusikaltimo
vietoje, tačiau neigia žudęs - esą stebėjęs viską iš šalies. Beje, kiti įtariamieji irgi verčia kaltę
vienas ant kito.
Vogti kuro (statybvietėje buvo 2 tonos dyzelino, pagrobta apie 100 litrų) T. Pučio
automobiliu atvažiavę trys jaunuoliai sargą daužė kumščiais, spardė, buvo panaudotas peilis.
Po to jau negyvas vyras buvo įgrūstas į jo paties automobilį „Volkswagen Touran“ nuvežtas į
Varėnos r. ir sudegintas miške kartu su mašina. Kiti du įtariamieji - alytiškiai. 19-metis jau
irgi kartą teistas, 15-metis iki šiol teisėsaugininkams nebuvo žinomas. Prokuroras T.
Čepelionis ketvirtadienį kreipsis į teismą prašydamas ir šiems įtariamiesiems skirti 3 mėnesių
suėmimą. Jiems pareikšti įtarimai nužudymu dėl savanaudiškų paskatų, siekiant nuslėpti kitą
nusikaltimą (kuro vagystę). Atvežtas antrasis. Apie 13.20 val. į teismą konvojus atvežė antrą
įtariamąjį - 15-metį alytiškį. Nepilnamečio veidas buvo uždengtas kauke. Prokuratūra teismo
prašė nepilnametį, kaip ir jo pilnamečius bendrininkus, suimti 3 mėnesiams. Teismas
prašymą patenkino. 15-metis keliaus į tardymo izoliatorių.
Portalas alytusplius.lt rašo, kad švietimo įstaigoje, kurioje mokėsi šis 15-metis, jis didelių
problemų nekeldavo, tačiau pamokas lankė prastai. Toks jo elgesys ne kartą buvo svarstytas.
„Moksleivio tėvai yra išsituokę, jis gyvena tik su motina, kuri pati prisipažino, kad tiek
anksčiau, tiek ir dabar jai sunkiai sekėsi priversti jį lankyti mokyklą“, - portalui alytusplius.lt
sakė įstaigos direktorius. Šio paauglio mokymosi vidurkis - 6,4. Atvežtas trečiasis. Konvojus
į teismą atvežė paskutinį jaunuolį, kuris įtariamas M. Siniavskio nužudymu. 19 metų alytiškis
Aurimas Jaruševičius atvežtas apie 15.28 val. Jo advokatas Jonas Leikauskas teigė, kad
neturėjo pagrindo prašyti teismo A. Jaruševičiaus nesulaikyti, nors jo kaltinamasis to norėjo.
Gynėjas pasakė tvirtą savo poziciją – teisingumas turi būti įvykdytas. Taip pat kaltinamojo
advokatas pripažino, kad šis nusikaltimas yra kraupus, dėl to jam kyla klausimas, ar
sulaikytieji yra pilno proto. Trečiasis kaltinamasis, pasak advokato, sakė, kad jie nenorėjo
nužudyti sargo, taip gavosi spontaniškai. Jaunuoliai tik norėję pasiimti kuro. Visi trys kratosi
atsakomybės dėl naudojimosi peiliu. Tačiau jie neneigia, kad peilis buvo panaudotas prieš M.
Siniavskį. Prokuroras T. Čepelionis prašė A. Jaruševičių suimti 3 mėnesiams, jo prašymas
buvo patenkintas. M. Siniavskis buvo nužudytas sausio 7-osios naktį. Antradienį jo palaikai
sudegintame automobilyje rasti Pirčiupių miške. Kitą dieną, sausio 10-ąją, policija sučiupo
tris įtariamuosius.
Įtariama, kad sargą, kuris rastas sudegintas miške, nužudė trys jaunuoliai, vienas jų –
15-metis
(782)
www.DELFI.lt
2018 m. sausio 10 d. 15:48
Trečiadienį policija sučiupo tris asmenis, įtariamus Marijano Siniavskio (gim. 1958 m.)
nužudymu.
Trakų r. statybvietėje sargu dirbęs vyras dingo sekmadienio naktį. Manoma, kad užpuolikai jį
išsivežė jo paties automobilio bagažinėje. Antradienį sudegintas „VW Touran“ rastas
Pirčiupių miške (Varėnos r.), bagažinėje - sudegęs M. Siniavskio kūnas. Vilniaus
kriminalinės policijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, itin intensyviai
dirbę visą parą, sučiupo tris įtariamuosius. Kriminalistai neabejoja, kad tai M. Siniavskio
žudikai. Trečiadienio pavakarę surengtoje spaudos konferencijoje Vilniaus apskrities
policijos viršininkas Saulius Gagas pranešė, kad sulaikyti trys jaunuoliai - du 19-mečiai ir 15-
metis. Du alytiškiai ir vienas vilnietis. Paaiškėjo, kad vienas iš sulaikytųjų yra anksčiau
teistas už viešosios tvarkos pažeidimą. Į statybvietę jaunuoliai atvyko vogti kuro, kuris ir
dingo. Tačiau suplanuota vagystė virto nužudymu. Įtariamieji buvo sulaikyti netikėtai, juos
pareigūnai užklupo ir sulaikė be jokio vargo. Vilniaus apskrities policijos viršininkas
paminėjo, kad jaunuoliai buvo sulaikyti skirtingose vietose. S. Gagas dėkoja visiems
padėjusiems šios rezonansinės bylos tyrime.
Pasak jo, pareigūnai nemiegojo ir dėl šios bylos negrįžo namo pas savo šeimas. „Galiu
atsakingai pareikšti, kad tai neeilinis nusikaltimas, kurio atskleidimui buvo mestos didžiulės
pareigūnų pajėgos. Jie, negailėdami savęs, dirbo, siekė išaiškinti tuos, kurie įvykdė šį
nusikaltimą. Viso to pasekoje norėčiau pranešti, kad nustatyti ir sulaikyti trys asmenys įvykdę
šį kraupų nusikaltimą“, - spaudos konferencijoje sakė S. Gagas. Vilniaus apskrities policijos
viršininkas šį nužudymą vadina vienu brutaliausių. Už šį nusikaltimą pilnamečiams
įtariamiesiems gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 8 metų iki gyvos galvos. Maksimali
bausmė nepilnamečiui - 10 metų laisvės atėmimo. S. Gagas, pranešdamas naujausią
informaciją sargo nužudymo byloje, pareiškė užuojautą aukos artimiesiems. Pareigūnas
neabejoja, kad sudegusiame automobilyje buvo rastas M. Siniavskio kūnas.
Panevėžyje gyvenanti šeima pagalbos kreipėsi į policiją - moteris pranešė, kad vaikas negali
ramiai eiti į mokyklą.
Policijos pareigūnams J. N., gyvenanti Panevėžyje, pranešė, kad iš jos 14-mečio sūnaus
„Ąžuolo“ vidurinėje mokykloje Panevėžyje, Žvaigždžių g., reikalauja pinigų 15-metis.
Moters žiniomis, sūnus tam berniukui balandžio 22 d. atidavė 50 eurų ir 50 litų. Šiuo metu jis
iš sūnaus reikalauja 200 litų, o jei neatneš, grasina primušti. Įtariamasis sulaikytas.
Į Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnus kreipėsi moteris (gim. 1944 m.) ir pranešė,
kad kovo 3 d. apie 14 val. Nemenčinės seniūnijoje, miško keliuke į Gėlos ežerą, ją užpuolė
motociklininkas. Policijos pareigūnų duomenimis, panaudodamas fizinę prievartą, pargriovė
ją ant žemės ir pasiūlė lytiškai santykiauti, o jai atsisakius ir pradėjus šauktis pagalbos,
pabėgo. Kriminalistai netrukus nustatė įtariamąjį, kurį atpažino nukentėjusioji. Jis sulaikytas.
Sulaikius įtariamąjį paaiškėjo, kad vaikinui - vos penkiolika metų.
Panevėžyje, Staniūnų g., kraujo klane gulintį žmogų praeiviai pastebėjo sekmadienio rytą,
apie 7.20 val. Greitosios pagalbos medikai jam padėti jau negalėjo – netrukus vyriškis mirė.
Kaip rašo portalas „Sekundė“, pareigūnai ant mirusiojo kūno nei durtinių, nei pjautinių
žaizdų nepastebėjo. Buvo sužalota vyro galva, manoma, kad vyras buvo sumuštas. Netrukus
buvo nustatyta nužudytojo tapatybė, tai – tame pačiame kvartale gyvenęs 47-erių
panevėžietis. „Pirminiais duomenimis, įtariamasis ir nukentėjusysis nebuvo pažįstami, jie iki
nelaimės laiko kartu neleido. Įvykio motyvai dabar tiriami. Teismo medicinos ekspertizė
tiksliai parodys, nuo kokių sužalojimų mirė nukentėjusysis“, – „Sekundei“ sakė Panevėžio
apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės specialistas Tadas
Martinaitis.
Kriminalistai visą sekmadienį rinko įkalčius tiek pačioje nusikaltimo vietoje, tiek ir
aplinkinėje teritorijoje. Liudininkų teigimu, užmuštas žmogus rastas pusnuogis. Tačiau
policijos atstovas tokios informacijos patvirtinti negalėjo. Pasak T. Martinaičio, įtariamųjų
šioje istorijoje gali būti ir daugiau. Naujienų portalo JP žiniomis, nepilnametis gerai žinomas
pareigūnams. Vaikinas buvo užpuolęs žmogų ir smurtavo prieš jį, bet nukentėjusysis išgijo –
neliko jokių pasekmių, o tai užpuolikui buvo lengvinanti aplinkybė. „17-metis panevėžietis
buvo pažeidęs viešąją tvarką, sulaikytas už vagystes. Abu, nepilnametis ir nužudytas vyras,
gyveno tame pačiame kvartale“, – naujienų portalui JP sakė T. Martinaitis. „Jis yra teistas
šešis kartus. Paskutinį kartą teistas už smurtinio nusikaltimo padarymą ir viešosios tvarkos
pažeidimą. Jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, bet bausmės vykdymas buvo atidėtas.
Praeityje jis buvo teistas ir už vagystes. Vėliau buvo duomenys, kad jis buvo smurtavęs
šeimoje, tačiau tyrimas buvo nutrauktas. Dabar jam kitoje byloje yra pareikštas įtarimas. Tai
yra smurtiniai veiksmai“, – sakė Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė Valdemara
Chodorcevičienė.
Prieš metus, t. y. 2019 m. sausio pabaigoje, jau 9 kartus už įvairius turtinius nusikaltimus
teistas 17-metis kaunietis ir 20-metė Šakių rajono gyventoja sugalvojo pasipelnyti. Pasitelkę
dar vieną jaunuolį, kuris nusikaltimo padarymo metu neturėjo nė 16 metų, vienam degalinių
tinklui priklausančiose degalinėse, esančiose Kauno miesto Dainavos, Žaliakalnio, Santakos
ir Vilijampolės mikrorajonuose, per dvi savaites sugebėjo apgaulės būdu įgyti 1887,91 litrų
kuro, taip padarydami žalos už 1922,22 eurus, praneša Kauno apskrities policija. Siekdami
pasipelnyti, trys jauno amžiaus asmenys sukūrė planą. Mergina parsisiuntė mobiliąją
automobilių nuomos programėlę ir savo duomenų pagrindu susikūrė naudotojo paskyrą, kurią
galėtų naudoti, norėdama gauti automobilių nuomos paslaugas. Tą kartą išsinuomoję
automobilį „VW Golf“, juo pasivažinėjo po miestą ir grąžino jį atgal. Vėliau nuomojosi
automobilius „Mini One“, „BMW X1“, „Toyota Auris“ ir pasinaudodavo ten buvusiomis
kuro užpildymo kortelėmis: degalinėse įgydavo kuro, tačiau jo nepildavo į išnuomotus
automobilius, o pylė į plastikines talpas. Taip pat būdavo ir tokių atvejų, kai pildavo kurą
tiesiai į kitų, pašalinių asmenų automobilius, o jie atsiskaitydavo jaunuoliams grynais
pinigais. Tokių klientų susirasdavo net naudodamiesi socialiniais tinklais. Būtent tai
pastebėjo ir galimą klastą įžvelgė įmonės atstovai, teikiantys automobilių nuomos paslaugas,
– jų nuomojamuose automobiliuose turėtų būti kuro, nes juk atsiskaitymai kuro kortelėmis
matomi, tačiau automobilių bakai likdavo tušti. Tyrimo metu nustatyta, kad visus
automobilius nuomojo 20-metė Šakių rajono gyventoja. Trijulės sugalvota nusikaltimo
schema nors ir buvusi paini, tačiau Kauno miesto Dainavos policijos komisariato pareigūnų
profesionalaus darbo dėka išaiškinta, kaip ir pagrindinis nusikaltimo motyvas – neva tiesiog
didelis poreikis pinigų asmeninėms išlaidoms ir pramogoms. Ikiteisminiam tyrimui dėl
sukčiavimo,pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., vadovaujant
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4 -ojo skyriaus prokurorui N.
Čepkauskui kaltieji asmenys buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir šiuo metu laukia
teismo verdikto Kauno apylinkės teisme.
2016 m. spalio 24 d., apie 17 val., Vilniuje, Vasario 16-osios g., prie Šv. Jokūbo bažnyčios,
panaudojus šaunamąjį ginklą, buvo apiplėštas šešiolikametis – pagrobta elektroninė cigaretė.
Kadangi visi plėšimai, kurių metu panaudojamas ginklas, priskiriami prie sunkių nusikaltimų,
todėl ikiteisminį tyrimą buvo pavesta atlikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos
komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybai. Sausio 12 d.
tyrėjai sulaikė šio nusikaltimo padarymu įtariamą septyniolikametį vilnietį. Kratos jo
namuose metu rasta šratais šaudantis pistoletas, elektroninė cigaretė, skrybėlė, kurią buvo
užsidėjęs nusikaltimų metu. Jaunuolis gailisi padaręs nusikaltimą, praneša Vilniaus apskrities
policija. Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai turi duomenų, kad šis
nepilnametis tą pačią, spalio 24 d., turėjo tikslą ir kėsinosi apiplėšti kitą asmenį, tačiau jam
nepavyko. Tyrėjai prašo nukentėjusių nuo šio įtariamojo ar turinčių kitokios informacijos
apie jo nusikalstamą veiklą kreiptis į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą
telefonais 8 700 65373 arba 8 700 65370.
Prokuratūra atlieka tyrimą dėl pasikėsinimo išžaginti 17-metę, kuriame įtarimai pareikšti 80
metų vyrui. Pastarasis kaltinimus neigia. Kauno krašte gyvenantį pensininką prie sienos gali
priremti filmuota medžiaga, kurią mergina pateikė pareigūnams. Yra ir kitų įkalčių, kurių
kriminalistai neatskleidžia. Paauglė telefonu slapta nufilmavo, kaip garbaus amžiaus
kaimynas galimai naudoja psichologinį spaudimą. Šaltinių teigimu, ten gali būti užfiksuoti
grasinimai. Pasak merginos, į namus ją pasikvietęs senolis bandė išprievartauti, tačiau ji
pasipriešino ir pabėgo. Grįžusi į namus, nepilnametė papasakojo apie tai savo motinai, pati
iškvietė policiją. Šiek tiek vėliau ji ėmė filmuoti pensininką, įrašė jo žodžius, kurie gali būti
traktuojami kaip svarbūs įkalčiai. Mergina gyvena tvarkingoje daugiavaikėje šeimoje su
motina, savo broliais ir seserimis. Vienišas senolis taip pat nėra asocialus, miestelio
apylinkėse gerbiamas.
Savo kaltę jis kategoriškai neigia – esą merginos kaltinimai yra visiškas pramanas.
Apie iškeltą baudžiamąją bylą naujienų portalui patvirtino Kauno prokuroras Virginijus
Mizaras. Ištyrę pirminius duomenis pareigūnai visgi nusprendė, jog yra surinkta pakankamai
rimtų įrodymų įtarimams pareikšti. Pensininkas teismo laukia būdamas laisvėje, jam skirta
švelnesnė kardomoji priemonė nei suėmimas. Pareigūnai vakar dar negalėjo pasakyti, kaip
pakryps tyrimas, ar byla iš viso pasieks teismą. Mergina prieš porą metų pateko į teisėsaugos
akiratį, gatvėje pranešusi pagalbos telefonu apie išprievartavimą. Esą ja pasinaudojo vienas
vyriškis. Savo duomenų tada ji nenurodė, bet pareigūnai ją surado pagal telefono numerį ir jo
skleidžiamą signalą. Atvykus policijai, 17-metė prisipažino viską išgalvojusi dėl pramogos.
Taip pat skaitykite: Prievartautoją išgąsdino užpultos merginos pagalbos šauksmas Siaubas
Šiaulių miesto centre – merginą parvertęs vyras bandė ją išžaginti „Nežinojau, kad mane
surasite“, – nustebusi pareiškė paauglė, kai išvydo prie jos namų pasirodžiusius pareigūnus.
Tačiau dabar ji tvirtina nusikaltimo jau neprasimaniusi, o surinkta medžiaga bent jau kol kas
pakankamai svari, kad būtų galima atmesti jos nurodytus faktus.
Socialiniuose tinkluose plinta kraupus vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip grupelė
jaunuolių smurtauja prieš savo bendraamžį. Paaugliai savo auką kaltina bandymu išžaginti
pažįstamą merginą.
Žiaurus jaunuolių išpuolis prieš bendraamžį įvyko Kaune, Draugystės parke. Trumpame
vaizdo įraše matoma, kaip grupelė apsupę savo bendraamžį kaltina jį bandymu išžaginti
merginą. Įsiutę jaunuoliai nevengia necenzūrinių žodžių, klausinėja, kodėl vaikinas ryžosi
tokiems veiksmams, tačiau jam neatsakant tuojau imasi veiksmų – mergina suduoda pirmąjį
smūgį kumščiu į veidą, vienas iš užgauliotojų pasiklausia: „nesitikėjai, ane?“, o tuojau po
vaikino atsakymo, jog šis nesitikėjo, seka dar keli dviejų jaunuolių smūgiai į veidą.
Nukentėjusysis puola bėgti, tačiau gauja jį greitai pagauna ir nukritusį ant žemės pradeda
spardyti. Nors vaikinas garsiai šaukia, kad jam skauda, niekas jo nesiklauso, tačiau jau po
keleto smūgių, kažkuris vaikas pradeda stabdyti kitus ir galiausiai visi pasitraukia, palikdami
sužalotą vaikiną gulėti ant žemės.
Informacija apie įvykį perduota ir Kauno apskrities VPK. Kaip pranešė Policijos
departamento komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Revita Janavičiūtė, tyrimas
perduotas Dainavos policijos komisariatui. „Atliekamas aplinkybių tikslinimas“, – informavo
R.Janavičiūtė. Pirmadienį po pietų Policijos departamento komunikacijos specialistai
nusprendė pateikti daugiau informacijos. Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis
išplatino pranešimą, kuriame rašoma: „Kadangi gavome daug paklausimų dėl paviešinto
vaizdo įrašo, kuriame grupė paauglių naudoja smurtą prieš nepilnametį. Patiksliname kad dėl
šio vaizdo įrašo, kuriame užfiskuoti jaunuoliai, Kauno m. Dainavos policijos komisariate jau
rugpjūčio mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR baudžiamojo kodekso 138 str.
1 d., įtarimai pareikšti trims asmenims (du iš jų – nepilnamečiai).
LR baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. numato, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų,
jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba
ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, gali būti
baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“.
Paaiškėjo daugiau detalių apie tragišką 17-metės žūtį Radviliškio r.: verčiantis
automobiliui nebuvo prisisegusi diržo
(28)
Ričardas Vitkus
lrytas.lt
2020-09-28 21:13 , atnaujinta 2020-09-29 11:12
Pirmadienį Radviliškio rajone nuo kelio nuvažiavo ir apvirto „Audi“ automobilis. Žuvo jame
važiavusi 17-metė mergina.
Tuoj po įvykio automobilio „Audi A6“ vairuotojas buvo patikrintas alkoholio matuokliu.
Prietaisas parodė, kad šis vaikinas automobilį vairavo būdamas blaivus. Neatsargiai
važiavusiam ir keleivę pražudžiusiam vairuotojui gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių
metų. Kitai merginai nustatytas galvos sumušimas, vairuotojas nenukentėjo.
Naujos šeimos dramos pakaunėje detalės: 16-metis gynė pragarą namuose kentusią
mamą. Po smūgių per galvą sugyventinis auką stūmė į spintą
Vygandas Trainys
lrytas.lt
2020-07-10 15:07 , atnaujinta 2020-07-10 15:37
Matydamas, kaip motiną kumščiais jau ne pirmą kartą daužo girtas jos sugyventinis, paauglys
neištvėrė ir peiliu apgynė ją nuo smurtautojo. Pastarasis nuo policijos pasislėpė, o vaikai
buvo skubiai perkelti į kitą vietą. Smurto protrūkis įvyko vėlų ketvirtadienio vakarą Vingytės
kaime (Kauno r.) esančiuose soduose. Neblaivus 45 metų vyras namuose ėmė koneveikti
savo 42 metų sugyventinę, o paskui pasipylė smūgiai. Šis smurto atvejis toli gražu, prieš
trejus metus tas pats girtaujantis sugyventinis jau buvo teistas už šios moters sumušimą.
Vyras ketvirtadenį įsiuto pamatęs, kaip moteris tikrina jo telefoną. Sugyventinis trenkė
kumščiu jai į galvą, o paskui stipriai pastūmė. Draugė trenkėsi į spintą. Smūgius matė aukos
16 ir 9 metų sūnūs. Jaunėlis yra smurtautojo ir aukos vaikas.
Už bandymą pabėgti teisiamas iki gyvos galvos nuteistas žudikas tarė paskutinį žodį
(72)
Ričardas Vitkus
lrytas.lt
2020-10-05 20:34
„Tas procesas turėjo būti nutrauktas dar iki teismo. Aš veikiau vadovaudamasis būtinąja
gintimi. Todėl manęs negalima bausti už tuos veiksmus, kuriais esu kaltinamas“, – taip
pirmadienį Šiaulių apygardos teisme tardamas paskutinį žodį sakė žmogaus pagrobimu įkaitu,
kalinio pabėgimu bei nesunkiu sveikatos sutrikdymu kaltinamas už dviejų merginų nužudymą
iki gyvos galvos nuteistas 35 metų Dovydas Kriaučiūnas.
Pabėgo iš tardymo izoliatoriaus Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, kur buvo perkeltas atlikti
bausmę D.Kriaučiūnas bandė pabėgti šių metų sausio 28-osios vakare. Tai kalinys padarė per
vakarinę procedūrą, kuomet suimtiesiems ir nuteistiesiems yra skiriamas laikas atiduoti
asmeninius kompiuterius tardymo izoliatoriaus darbuotojams. Grįždamas link savo kameros
D.Kriaučiūnas puolė prie šalia stovinčios pareigūnės ir kompiuterio krepšio diržu apjuosė jai
kaklą. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistei į kaklą buvo
įremtas aštrus savadarbis įrankis, kuriuo nuteistasis grasino sužaloti ir nužudyti pareigūnę.
Įkaite pagrobęs pareigūnę, D.Kriaučiūnas ją vedėsi išėjimo link. Priėjęs prie Kontrolės
leidimo įvažiavimo vartų, o vėliau ir prie pagrindinių tardymo izoliatoriaus vartų, kalinys
pareikalavo juos atidaryti ir kelis kartus savadarbiu įrankiu sužalojo pareigūnei į kaklą.
Kai vartai buvo atidaryti, pagrobėjas išėjo iš įkalinimo įstaigos, nusivedė pareigūnę per gatvę,
o vėliau ją paleidęs, pabėgo. Kalinys netrukus buvo sulaikytas trijų jį nusivijusių pareigūnų.
Jiems į pagalbą atskubėjo ir policijos pareigūnų ekipažas. Pataisos pareigūnai nuteistojo
sulaikymo metu panaudojo elektros impulsinį prietaisą TASER. Kalinio įkaite buvusi
pareigūnė dėl paviršinių kaklo sužalojimų buvo pristatyta į gydymo įstaigą. Pareigūnei buvo
suteikta ir psichologinė pagalba. Sučiuptas D.Kriaučiūnas iškart pareiškė, kad pabėgti bandė,
nes yra neteisėtai kalinamas, varžoma jo laisvė. Nužudė dvi merginas Už grotų
D.Kriaučiūnas pateko vos sulaukęs pilnametystės, kai 2003 metų birželio 25 dieną nužudė
dvi pažįstamas merginas. Kraujo klane gulinčias aštuoniolikametes rado senelis, kurio į butą
užeiti paprašė Didžiojoje Britanijoje gyvenanti duktė. Dvigubą žmogžudystę tirti ėmę
pareigūnai įtariamąjį sulaikė po nužudymo praėjus 5 dienoms. Pas D.Kriaučiūną buvo rasta
nužudytų merginų daiktų. Kai kuriuos merginų daiktus žudikas jau buvo spėjęs nunešti į
lombardą. Nusikaltimo vietoje buvo rastas fotoaparatas, kuriame liko įamžintos prieš
tragediją šiame bute vykusio vakarėlio scenos. Įkalčių prispirtas D.Kriaučiūnas prisipažino
nužudęs abi merginas. Tai vaikinas padarė dėl jo adresu ištartų įžeidžių frazių. Įsiutęs
jaunuolis merginas talžė metaliniu strypu, po to badė peiliu, o vėliau perpjovė riešus ir paliko
merdėti. Vėliau žudikas dar kelis kartus grįžo į butą paimti savo aukų daiktų, kuriuos užstatė
lombarde.
Nuteisė kalėti iki gyvos galvos Teisme D.Kriaučiūnas kaltę dėl merginų nužudymo jau ėmė
neigti. Jis tikino matęs du nepažįstamuosius, kurie ir nužudė merginas. Bylą išnagrinėjęs
Šiaulių apygardos teismas 2004 metų lapkričio 17 dieną D.Kriaučiūną nuteisė kalėti iki gyvos
galvos. Griežtą nuosprendį D.Kriaučiūnas apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris jam
skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitė į terminuotą 20 metų laisvės atėmimo
bausmę. Taškus šioje byloje sudėliojo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris panaikino
Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą ir D.Kriaučiūnui paliko galioti Šiaulių apygardos
teismo nuosprendį – laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Tačiau įkalinimo įtaigai nebuvo
pasiųstas potvarkis dėl galutinės bausmės vykdymo. Už šio formalumo užsikabinęs
D.Kriaučiūnas pasijuto, kad yra kalinamas neteisėtai. Jis įvairias instancijas užvertė skundais,
tačiau nieko nepešė. Prašė sugrąžinti laisvę „Aš inicijavau daug priemonių savo nekaltumui
įrodyti. Per 17 metų išnaudojęs visas įmanomas priemones nusprendžiau teisėtumą
įgyvendinti kraštutinėmis priemonėmis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų. Šiaulių
tardymo izloliatoriuje buvau kalinamas neteisėtai“, – taip savo pabėgimą iš Šiaulių tardymo
izoliatoriaus tardamas paskutinį žodį bandė pateisinti D.Kriaučiūnas. Pripažinęs, kad
formaliai įvykdė jam inkriminuotus nusikaltimus, D.Kriaučiūnas sakė, kad to siekė
norėdamas atstatyti teisybę ir atkreipti žiniasklaidos dėmesį.
„Nesigailiu dėl tų veiksmų. Gailiuosi, kad to nepadariau anksčiau. Buvau kantrus ir
tolerantiškas. Tie veiksmai – tai pasekmė to, kaip su mane elgėsi valstybė. Tas procesas
negalimas ir baudžiamoji atsakomybė netaikytina. Prašau sugrąžinti man laisvę“, – tardamas
paskutinį žodį sakė D.Kriaučiūnas. Kaltinamasis sakė žmogiškai atsiprašęs jo įkaite tapusios
pareigūnės ir tai dar kartą padarė tardamas paskutinį žodį. Per paskutinį žodį D.Kriaučiūnas
sakė, kad jo gyvenimas taip susiklostė tik dėl to, kad jis pasisavino nužudytų merginų
daiktus, o vėliau spaudžiamas pareigūnų prisipažino ir jas nužudęs: „Neištvėręs per tardymą
vykusių baisybių aš palūžau ir prisiėmiau neesamą kaltę“. Po šių žodžių teisėjas
D.Kriaučiūną pertraukė ir paprašė kalbėti ne apie jau išnagrinėtą, o apie dabar nagrinėjamą
bylą. Advokatas prašė ginamąjį išteisinti D.Kriaučiūną ginantis advokatas Vilmantas Poškus
sakė, kad laisvė niekam negali būti atimta kitaip, nei numato įstatymas. Pasak advokato,
patvarkymas dėl bausmės vykdymo iš galutinį sprendimą priėmusio Aukščiausiojo Teismo
įkalinimo įstaigai nebuvo pasiųstas. „D.Kriaučiūnas ne kartą kreipėsi dėl bausmės
nepagrįstumo. Kadangi nebuvo patvarkymo dėl bausmės vykdymo, tai jis už grotų buvo
laikomas neteisėtai. Jis neturėjo kito pasirinkimo siekdamas nutraukti neteisėtą kalinimą.
Vienintelis D.Kriaučiūnui likęs būdas atkreipti dėmesį buvo – įgyvendinti būtinąją gintį“, –
sakė D.Kriaučiūno gynėjas. Pasak advokato, pavojus visuomenės saugumui dėl D.Kriaučiūno
pabėgimo nekilo. Advokatas prašė teismo jo ginamojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį
nuosprendį ir nutraukti neteisėtą kalinimą.
Prokurorė siūlė pripažinti kaltu Valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė Daina Songailienė
per baigiamąją kalbą sakė, kad D.Kriaučiūnas yra kaltinamas trijų nusikaltimų padarymu.
„Atlikdamas jam paskirtą bausmę D.Kriaučiūnas pagrobė įkaite pareigūnę, jai kelis kartus
dūrė į kaklą, ir grasindamas nužudyti pareikalavo atidaryti vartus, po to mažiau trijų kartų
dūrė į kaklą ir atidarius vartus paspruko. Kaltinamasis neneigė esminių faktinių aplinkybių,
bet aiškindamas motyvus, tvirtino, kad yra atsakomybę šalinanti aplinkybė – jis neva taip
gynėsi nuo neteisėto įkalinimo. Tačiau pagrobimą negalima susieti su reikalavimu trečiajai
šaliai“, – sakė prokurorė. Pasak prokurorės, dėl ankstesnio proceso kilusius neaiškumus
išaiškino Aukščiausiasis Teismas, todėl D.Kriaučiūnas „žinojo savo procesinę padėtį ir
tiesiogine tyčia įvykdė pabėgimą“. Pareiškusi, kad D.Kriaučiūno kaltė įrodyta ne tik
nukentėjusiosios, liudytojų, bet ir jo paties duotais parodymais, prokurorė paprašė teismo
D.Kriaučiūną pripažinti kaltu dėl visų trijų jam inkriminuotų nusikaltimų ir skirti 8 metų
laisvės atėmimo bausmę, kurią, subendrinus su anksčiau paskirta bausme, skirti galutinę –
laisvės atėmimo iki gyvos galvos – bausmę. Nuosprendį šioje byloje Šiaulių apygardos
teismas skelbs lapkričio 5 dieną.
Apie tai, kokios tendencijos pastebimos ir kodėl apskritai paaugliai linkę smurtauti,
paklausėme vaikų ir paauglių psichiatro Lino Slušnio. – Nuolat girdime apie vis naujus
paauglių padarytus nusikaltimus. Ar jie dabar ypatingai linkę nusikalsti, o gal panašios
tendencijos būdavo visuomet? – Tiesiog šiais laikais žiniasklaida labiau reaguoja į tokius
dalykus ir drąsiau apie juos kalba. 1985-1990 m. paauglių smurto atvejų būdavo dar daugiau
ir netrūkdavo atvejų, kai būdavo neaišku, kaip su jais susitvarkyti, jie ir kalėjimuose
sėdėdavo. Taigi nereikia baimintis, jog paaugliai šiais laikais tapo ypatingai agresyvūs. Bet
faktas, kad paauglystėje susiduriame su didesniu asmens polinkiu nusikalsti, ir taip yra dėl
paauglio smegenų veiklos. – Kaip būtent smegenų veikla lemia paauglių nusikaltimus? – Tai
net ne psichologija, o fiziologija. Fiziologiškai žmogaus tarp 12-16 (ar 17) metų smegenyse
kiekvieną dieną vyksta itin intensyvūs elektrocheminiai procesai – įsivaizduokite, galvoje
tarsi nuolat žaibuoja. Tad labai svarbu, kad iki paauglystės tėvai būtų įdiegę savo vaikui daug
vertybinių standartų, kuriuos jam būtų sunku peržengti. Jei tų standartų nėra, gali būti, kad
paauglystėje paauglys bus linkęs elgtis netinkamai. – Taigi dėl smegenyse vykstančių procesų
kyla paauglių noras maištauti ir galbūt nusikalsti? – Tiesiog tam tikrais žmogaus raidos
tarpsniais smegenyse aktyvuojasi tam tikros vietos. Tarkim, 10-12 mėn. kūdikiui suaktyvėja
už vaikščiojimą atsakingos vietos, vėliau padidėja kalbos, rašymo centrų aktyvumas ir pan.
Kad tie centrai aktyvuotųsi, susidaro vis naujos neuronų jungtys.
Aktyviausias neuronų jungimosi periodas yra paauglystėje, tada kasdien susidaro daugybė
naujų jungčių. Todėl mes matome paauglį, kuris verkia, o po kelių minučių jau yra linksmas,
ir pats negali paaiškinti, kas jam buvo nutikę – vienu metu aktyvesnės vienos, kitu – kitos
jungtys. Tokie intensyvūs procesai galvoje vyksta, kol sueina 16-17 metų. Be abejo, vyrai į
agresiją linkę labiau nei moterys. Aiškaus atsakymo, kodėl taip yra, nėra – vienintelis
paaiškinimas, kad juos agresyviai elgtis skatina jų organizme dominuojantys hormonai
androgenai, o moteriški hormonai tuos procesus prislopina. – Minėjote, kad iš esmės paauglių
nusikalstamumas dabar mažesnis nei prieš kelis dešimtmečius? – Taip, aš situacijos
nedramatizuoju. Žmonės linkę, perskaitę kokią baisią istoriją, ją greitai užmiršti. Ir kitą dieną,
kai perskaito kitą blogą žinią, jiems atrodo, kad šiandien diena ypač bloga. Apskritai mūsų
visuomenėje situacija sparčiai gerėja. Dabar jauni žmonės turi daug daugiau pozityvių
nuostatų ir yra daug tolerantiškesni nei seniau. Tarkim, dabar daug mažesnė tikimybė „gauti į
dūdą“ vien už tai, kad apsirengei neįprastas kelnes ar pasidarei neįprastą šukuoseną, kaip
būdavo prieš keliolika metų. Bet tikrai visuomet buvo ir, manau, bus paauglių, kurie elgiasi
netinkamai, nes yra tėvų, kurie nesugeba savo vaikams įdiegti tinkamų vertybių, išaiškinti,
koks elgesys netinkamas ir nepagarbus. Paauglystėje vertybių nebuvimas labai išryškėja. O
empatijos trūksta ir kai kuriems tėvams, ne tik vaikams. – Bet kai kurie žmonės sako, kad
šiuolaikiniai paaugliai jaučiasi nebaudžiami, todėl daug sau leidžia – seniau galėdavai paimti
diržą, ir situacija tapdavo kontroliuojama. Ar jūs tokios grėsmės nepastebite? – Bausmė yra ir
tai, kad vaikas, kuris nesimoko, gauna blogesnį pažymį. Bet ar būtinai turime smaugti
paauglį, kad jis gautų devintukus ir dešimtukus? Gal jis pajus norą mokytis, sulaukęs
aštuoniolikos, ir atras savo vietą gyvenime? Suaugusieji, kurie aukština bausmes, patys
elgiasi netinkamai ir nemoka prisitaikyti prie nūdienos poreikių. Jeigu vaikas matys, kad
ranką kelti prieš kitą galima, jam ir atrodys, kad tai normalu. Norėdami, kad paaugliai elgtųsi
pagarbiai, patys turime su jais elgtis pagarbiai. Paauglystė visais laikais buvo tarpsnis, kuris
yra sudėtingas – sunku ir pačiam paaugliui, ir jo artimiesiems. Vieniems tas periodas
lengvesnis, o kitiems pasitaiko ir tragedijų, kai tėvams belieka klausti savęs, ką padarė
netinkamai. – Jūs kalbate apie netinkamą auklėjimą, bet gal kai kurie paaugliai patys savaime
labiau linkę į nusikalstamą veiklą? – Smurtinis elgesys „pats iš savęs“ kyla tik tada, kai yra
liga, tarkim, gimdymo metu buvo pažeistos smegenys ar vaikui diagnozuotas autizmo spektro
sutrikimas. Tada gali kilti daugiau agresijos. Kalbama, kad dabar autizmo atvejų smarkiai
padaugėjo. Tačiau tokių atvejų visuomenėje būdavo daug ir prieš keliasdešimt metų, tik tada
mes jų nemokėjome atpažinti, tiesiog sakydavome, kad paauglys niekam tikęs ar
išsidirbėjantis. Taigi tokių atvejų visuomenėje panašus skaičius buvo visuomet. O kai ligų nei
sutrikimų nėra, dėl netinkamo paauglio elgesio esu linkęs kaltinti tėvus ir mokyklą. – Taigi
jūs galite skaitytojus nuraminti, kad paaugliai dabar nėra agresyvesni nei būdavo seniau? –
Neraminu, tiesiog raginu nedramatizuoti situacijos ir nesakyti, kad pasaulis darosi vis
baisesnis. Raginu su paaugliais elgtis atsargiai ir supratingai. Ir netikiu, kad ateis tokie laikai,
kai paaugliai visiškai nebekels problemų. Statistika taip pat paguodžia Psichiatro L.Slušnio
pasakojimą patvirtina ir Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
pateikiama statistika. Iš jos matyti, kad nepilnamečių asmenų daromų nusikaltimų
pastaraisiais metais kasmet mažėja. 1990 m. užfiksuoti 2506 nepilnamečių (ar jiems
dalyvaujant) padaryti nusikaltimai ar nusikaltamos veiklos, 1995 m. jų buvo 4551, 2000 m. –
4929, 2009 m. – 3353, 2015 m. – 2600, 2018 m. – 2172, o 2019 m. – 1717. Pačiais
sunkiausiais atvejais, kai kitos priemonės jau nepadeda, nepilnamečiai atsiduria Kauno
nepilnamečių pataisos namuose-tardymo izoliatoriuje. Šiuo metu jų ten kali 63, iš jų 48 – jau
pilnamečiai, nes jei patenka į šią įstaigą, joje gali pasilikti, kol sulauks 24 m. Jauniausias
įstaigoje kalėjęs vaikinas buvo keturiolikmetis. Pasak Kauno nepilnamečių pataisos namų
direktoriaus pavaduotojo Vilmanto Dambrausko, prieš keletą metų pradėjus dirbti pagal
dinaminį priežiūros modelį, perimtą iš skandinavų, situacija įstaigoje pastebimai pagerėjo.
Seniau dažnai kildavo nuteistųjų tarpusavio nesutarimų, vagysčių, reketo atvejų, o dabar to
beveik nebūna. V.Dambrauskas žino atvejų, kai iš įstaigos išėję jaunuoliai sėkmingai pradeda
naują gyvenimą, sukuria šeimas, imasi verslo. „Jei nebūtų vilties, kad jie pasitaisys, tokioje
vietoje turbūt ir nedirbčiau“, – sakė pašnekovas.
Visais laikais nepilnamečiai darė nusikaltimus taip siekdami įsitvirtinti draugų būryje,
ieškodami savęs ar trūkstant užimtumo. Vaiko teisių apsaugos specialistai pateikia priežastis,
dėl kurių nepilnamečiai asmenys daro nusikalstamas veikas ir būdus, kaip tam užkirsti kelią.
„Paprastai nebūna vienintelė priežastis, dėl kurios vaikai daro nusikaltimus, tai dažniausiai
yra kelių priežasčių pasekmė. Kalbant norisi išskirti tokias jų galimo elgesio priežastis kaip
užimtumo stoka, maištavimas, nepakankamas tėvų dėmesio ir laiko jiems skyrimas.
Pastebėta, kad nuolatiniai barniai, konfliktai šeimoje, įstatyminių vaikų atstovų
nesugebėjimas sukurti geros atmosferos namuose taip pat turi įtakos nepilnamečių
nusikalstamos veikos vykdymui“, – priežastis vardijo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir
įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Klaipėdos
mieste Inga Česė. Kaip teigia I. Česė, dažniausiai nusikaltimus darantys vaikai turi emocinių,
elgesio ar psichinių sutrikimų. Yra ir tokių vaikų, kurie darydami nusikalstamas veikas
jaučiasi nebaudžiami, žino, kad jie nuo atsakomybės bus atleisti dėl jų amžiaus. Be to, neretai
nusikaltimai vykdomi impulsyviai, iš anksto nepagalvojus apie pasekmes, galbūt net
nesuvokiant veiksmų pavojingumo, baudžiamumo. Vaikai, kurie augdami patiria socialinius
sunkumus, neretai jaučiasi beverčiai, mano nieko negalintys padaryti gerai. Menka savivertė,
nesugebėjimas įsilieti į bendraamžių grupę, populiarumo tarp bendraamžių bei nuolatinės
artimos draugystės stoka – pagrindiniai socialinių sunkumų kriterijai. Norėdami visiems
įrodyti, kad yra priešingai, vaikai lengviau įsitraukia į kompanijas, kurių narių vertybės ir
normos dažnai peržengia moralės bei įstatymų ribas, ir tuo pačiu dažniau patenka į
teisėsaugos akiratį. „Paauglystėje yra būdingas tam tikras nuo normos nukrypstantis elgesys.
Tačiau viskam turi būti ribos. Tėvai turėtų tinkamai rūpintis savo vaikais, domėtis jų veikla,
draugais, kuo daugiau kalbėtis. Pastebėjus nusižengimus nebausti, nes baudimas neduoda
jokių rezultatų. Nepilnamečiai tik pasijaučia nesuprasti, kodėl kažkas gali reguliuoti jiems,
kaip elgtis, jeigu jie elgiasi taip, kaip patinka. Tokiais atvejais, kai nerandama bendros kalbos,
tėvams patariama geriau iškart kreiptis į specialistus – psichologus, vaiko teisių gynėjus“, –
sakė I. Česė.
Ketvirtadienio popietę Raseiniuose, netoli darbo biržos kilęs dviejų nepilnamečių konfliktas
baigėsi muštynėmis, per kurias vienas šio konflikto dalyvis buvo sužalotas peiliu. Per
muštynes nukentėjusiam šešiolikmečiui prireikė medikų pagalbos. Peiliu į nugarą sužalotas
paauglys buvo nuvežtas į ligoninę ir suteikus pagalbą paliktas čia gydyti. Paaiškėjo, kad
nukentėjusysis yra neblaivus. Alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas lengvas (0,68 prom.)
girtumo laipsnis. Apie pas juos patekusį sužalotą nepilnametį medikai pranešė policijai.
Tyrimą pradėję pareigūnai netrukus nustatė įtariamąjį – paaiškėjo, kad peiliu savo
bendraamžį sužalojo ne kartą į policijos akiratį jau patekti spėjęs kitas šešiolikmetis.
Pareigūnai įtariamąjį surado ir sulaikė. Sulaikant nepilnametis pasipriešino pareigūnams ir
juos sužalojo. Patruliui buvo nubrozdintas pirštas, o jo kolegei – nubrozdintos plaštakos. Pas
sulaikytąjį buvo rastas ir peilis, kuriuo jis sužalojo savo bendraamžį. Ikiteisminį tyrimą dėl
sveikatos sutrikdymo pradėję pareigūnai šiuo nusikaltimu įtartą šešiolikmetį uždarė į areštinę.
Alkoholio matuokliu sulaikytajam buvo nustatytas vidutinis (1,57 prom.) girtumo laipsnis.
Pastarąjį kartą šis vaikinas į Raseinių policijos akiratį buvo patekęs šiemet, kai apgadino
mokyklos turtą. Dėl ko gatvėje tarp dviejų girtų [paauglių kilo peilio dūriu pasibaigęs
konfliktas, aiškinasi ikiteisminį tyrimą pradėję pareigūnai.
„Tyrimo pradžioje buvo iškilęs klausimas dėl merginos sveikatos sutrikdymo. Spręsta tiek dėl
fizinės, tiek dėl psichikos sveikatos sutrikdymo. Vadovaudamiesi teismų praktika medikai
patvirtino, kad fizinė sveikata sutrikdyta nesunkiai. Po seksualinio pobūdžio nusikaltimų
padaryta žala merginos psichikai, jai nustatytas potrauminis streso sutrikimas. Tai irgi
įvertinta kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas“, – sakė Klaipėdos apygardos vyriausiojo
prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis.
– Įtariamasis kaltę pripažino, tai gal ir atsiprašė nukentėjusiosios? – Ikiteisminio tyrimo metu
tai nebuvo užfiksuota. Tiesiogiai atsiprašyti merginos jis neturės galimybės, nes paprastai
nepilnamečiai nukentėjusieji į teismo posėdį nekviečiami. Neturime žinių, kad jis būtų
atsiprašęs netiesiogiai. – Ar nukentėjusioji pateikė turtinės ar neturtinės žalos ieškinius? –
Kol kas nukentėjusioji ar jos atstovas kokių nors reikalavimų dėl žalos atlyginimo nepateikė.
Mergina buvo ilgai gydoma ligoninėje, už paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos
draudimo fondo. Ši suma viršijo tris tūkstančius eurų. Valstybinė ligonių kasa buvo
pareiškusi ieškinį žalai atlyginti, tačiau jau ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis sutarė su
ligonių kasa dėl žalos atlyginimo.
– Ar įtariamasis paaiškino, kodėl griebėsi smurto prieš merginą? – Jis davė parodymus, tačiau
jų turinio negaliu atskleisti. Baudžiamoji byla dėl nukentėjusiosios jauno amžiaus turėtų būti
nagrinėjama uždaruose posėdžiuose. – Ar įtariamajam gali pavykti išvengti laisvės atėmimo?
– Įstatymai sudėtingi, yra įvairiausių sąlygų, bet vargu ar būtų galima rasti argumentų atleisti
jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Bent prokuratūra tokių aplinkybių nemato.
Bene kiekvieną savaitę gaunami policijos pranešimai apie mokykloje vykstančius vaikų
išpuolius prieš bendraamžius. Vilniuje į ligoninę iš mokyklos buvo pristatytas galvos traumą
patyręs 11-metis, kurį mokykloje nuo laiptų nustūmė, kaip vaikas teigia,
Vilniaus apskrities VPK duomenimis, pirmadienį, apie 9 val. 8 min., į Vilniaus ligoninę dėl
galvos traumos pristatytas ir, suteikus medikų pagalbą, ambulatoriškai gydosi nepilnametis
(gim. 2008 m.), kuris paaiškino, kad tą pačią dieną apie 8 val. Vilniuje, Justiniškių gatvėje
esančioje mokykloje, nepažįstamas moksleivis nustūmė jį nuo laiptų. Pastarieji įvykiai šalyje
fiksuojami kone kas savaitę. Mokykloje vieni kitus žaloja klasiokai, Panevėžyje mergaitės
savo bendraamžei surengė kraupią egzekuciją, o Klaipėda bene nuo pat rudens pradžios
kenčia nuo nepilnamečių vaikinų išpuolių, kurie gasdina ir žaloja klaipėdiečių vaikus ne tik
vienoje mokykloje, tačiau ir niokoja suaugusiųjų turtą daugiabučių kiemuose, padeginėja
parduotuvėse parduodamus rūbus.
Paauglių išpuolius po truputį darosi sunku suskaičiuoti, daugumos nuomone, vaikai jaučiasi
nebaudžiami, už jų poelgius atsako tėvai, o kol jaunuoliai nesulauks tikrų bausmių, tol jų
išpuoliai nesibaigs.
Pastaruoju metu Lietuvoje itin dažnai nagrinėjama ir daugiausiai diskusijų sulaukianti tema –
nepilnamečių siautėjimas. Žmonių nuomone, nepilnamečiai jaučiasi nebaudžiami, nes juos
saugo valstybės įstatymai, o už jų nusikaltimus atsako nusikaltusių paauglių tėvai. Šįkart
Vilniuje, keturios paauglės iš 10 metų mergaitės pavogė mobilųjį telefoną.
Vilniaus apskrities VPK antradienį gavo pranešimą apie įvykdytą vagystę. Buvo pranešta,
kad apie 16 val. Vilniuje, Kairėnų gatvėje, keturios nepilnametės iš dešimtmetės (gimusi
2008 m.) jėga atėmė mobiliojo ryšio telefoną. Nuostolis – 150 eurų.
Šeši 14-mečio nusikaltimai Leonas, kuriam gruodžio mėnesį sukaks 15 metų, jau penkis
mėnesius laikomas už grotų. Parodymus jis davė nuotoliniu būdu iš Kauno nepilnamečių
pataisos namų. Jam teks atsakyti už šešis plėšimus ir vagystes. Redakcijos žiniomis, jis buvo
uostamiestyje siautėjančios paauglių grupuotės vadeiva. Neseniai jis nuteistas už vagystes ir
už tai, kad vieno uostamiesčio prekybos centro ekspozicijos salėje padegė drabužius, bandė
sprukti, bet buvo sulaikytas. Paaugliui skirta vienų metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos
vykdymas atidėtas. Bet kadangi paskui jį driekiasi daugybės nusikaltimų šleifas, kol kas teks
pagyventi nelaisvėje.Jam jau teko ne vieną mėnesį praleisti socializacijos centre Kaune. Tik
grįžus į Klaipėdą prasidėdavo nusikaltimų virtinės. Leono tėvas miręs, motina gyvena ir dirba
užsienyje. Vaikas buvo likęs su seneliais, tačiau jie nesugebėjo su juo susitvarkyti, atsisakė
globėjų teisių. Dabar 14-metis įkurdintas vaikų globos namuose. Bute miesto centre
šeimynoje su juo kartu gyvena dar septyni globos namų auklėtiniai, tačiau grįžus
keturiolikmečiui jų ramybė baigiasi. Pasak globos namų darbuotojos, Leonas yra visiškai
nevaldomas – spardo duris, padega užuolaidas, mėto maisto produktus, tyčiojasi iš kitų. Su
juo gyventi kartu tiesiog neįmanoma – berniukas iš jo kambario priverstas miegoti svetainėje
ant sofos.
Paauglių ir vaikų smurtas prieš bendraamžius šiurpina visuomenę. Vienų žmonių nuomone,
vaikai darosi vis žiauresni ir būtina imtis griežtesnių priemonių juos baudžiant. Kiti,
priešingai – teigia, kad žiauresniais baudimais nieko nepasieksime ir reikia ieškoti kitokių
priemonių vaikams valdyti. Vis netyla diskusijos apie pastarųjų savaičių įvykius – vienoje
Klaipėdos mokykloje tėvai kovoja su jų vaikus terorizuojančia nepilnamečių gauja, o visai
neseniai į viešumą pasklido Panevėžyje aštuonių mergaičių surengta egzekucija jų
bendraamžei – mergaitė buvo parversta ant žemės, spardoma ir tampoma už plaukų, o visas
įvykis užfiksuotas telefonine kamera ir patalpintas internete. Plačiai paplitusi nuomonė, kad
vaikai vykdo nusikaltimus, mat jaučiasi esą nebaudžiami, nes baudžiamasis kodeksas pradeda
galioti asmenims nuo 14 metų. Nepilnamečiams, įvykdžiusiems nusikaltimą nesulaukus 14
metų, negresia jokia atsakomybė. Už visus jaunuolio poelgius atsako jo tėvai.
Kalbant apie pačius vaikus įtakos gali turėti išoriniai veiksniai – draugai, kompanija.
Visuomet, kai susideda su kompanija, aš irgi keliu klausimą – kodėl? Kažkur kažkas kažko
nepastebi, kažko nepasako, tingi paaiškinti. Ir galų gale ta kompanija pradeda traukti kaip
liūnas. Ir ateina tas momentas, kada suaugęs žmogus nebepajėgia tos situacijos suvaldyti. Ką
jis besako – jau traukinys nuvažiavęs. Tai, kada tą traukinį reikia sustabdyti? Kartais aš
juokiuosi, kad nei daug, nei mažai – darželyje“, – aiškino psichiatras. Pasėkmių suvokimas
Panevėžyje prieš mažametę smurtavusios bendraamžės savo egzekuciją filmavo, o vėliau
patalpino į socialinius tinklus. Šio veiksmo priežastis galima tik pabandyti įsivaizduoti –
galbūt jaunoji karta pripratusi internete skelbti kiekvieną savo veiksmą, gal mergaitėms tai
pasirodė kaip smagus poelgis, o gal iš tiesų jas kažkas privertė taip pasielgti? Vaikų
psichiatras kalbėjo, kad jaunuoliai dažniausiai nesupranta savo netinkamų poelgių pasėkmių.
Tačiau jo teigimu, paaiškinimas yra tėvų pareiga. Asmenys, auklėdami vaikus, turėtų aiškinti,
jog vienas veiksmas kainuos visai šeimai. „Ir tai turėtų būti aiškinama ne tada, kai
nusikaltimas padarytas, tai turėtų būti aiškinama nuo darželio. Kai jis (vaikas – aut. past.)
pradeda klausinėti, kai jis pradeda kalbėti. Jeigu mes pradedame kalbėti tik tada, kai vaikas
jau gauna baudą, tą baudą moka, tada dar prasideda pyktis ir agresija. Bet tėvas arba mama
moka baudas tada, kai nepadaro savo darbo.
Visais atvejais, kuomet imam priekaištauti, dėl nusižengimų („tu to nepadarei, per tave aš
įklimpsiu į bėdą“), tai tik kelia dar daugiau pykčio ir tėvai mokės dar daugiau. Ir susimoka.
Vaikšto į kalėjimą vaikų lankyti“, – samprotavo L.Slušnys. Policijos departamento atstovas
Ramūnas Matonis paaiškino, kad ne veltui yra numatyta riba, kada nepilnamečiai privalo
atsakyti už savo veiksmus ir juos suvokti. „Jeigu kalbame apie 14 metų amžiaus ribą, nuo
kurios atsiranda atsakomybė už sunkesnius nusikaltimus, už lengvesnius nuo 16 metų, tai
užsienyje ta riba yra mažesnė. Tai galima būtų ir svarstyt, bet čia vėlgi, ne policijos reikalas
svarstyti apie amžiaus cenzo mažinimą. Čia politikų apsisprendimas, kaip bus įstatyme
numatyta“, – komentavo R.Matonis.
Bausti negalima pasigailėti Linas Slušnys, kalbėdamas apie bausmių vaikams sugriežtinimo
idėją, teigė nesąs tokio principo šalininkas, taip pat prisiminė, kad sušvelninus bausmes,
šalyje nusikaltimų bei sėdinčių kalėjimuose asmenų skaičius ženkliai sumažėjo. Ramūnas
Matonis užsiminė ir apie kitokias auklėjimo priemones, kurios galėtų pagerinti vaikų elgesį.
„Svarbiausia yra kompleksinės priemonės – šviečiamojo, auklėjamojo, ugdomojo prevencinio
pobūdžio, užimtumą skatinančios veiklos, kurios turbūt galėtų padėti vaikui ir kažkiek,
galbūt, eliminuoti tą galimybę nusikalsti, pakeisti elgesį. Tokios priemonės tikriausiai būtų
efektyviausios. Nemanau, kad ir policija yra šalininkė to, kad yra gerai apriboti visiems laisvę
ir uždaryti visus, nes matome, kad išėję iš tų pačių pataisos namų jie tikrai netampa
geresniais, nepasitaiso, o dar labiau sugenda“, – dalinosi policijos atstovas. Nepilnamečių
kolonija – ne išeitis Tiek psichologas, tiek policijos atstovai pritaria, kad nepilnamečių
kolonijos nėra geriausia išeitis, mat iš ten išėję paaugliai neretai tampa dar agresyvesniais ir
yra linkę net didesniems nusikaltimams. Tačiau greta mūsų taip pat galioja dar viena
priemonė, apie kurią retai kalbama – vaikų socializacijos centrai, kurių šalyje yra net trys. Į
šias įstaigas patenka vaikai, jau turintys teistumus.
Vėliučionių vaikų socializacijos centro direktorės Vitalijos Grigaitienės teigimu, nors į centrą
patenka vaikai, įvykdę nusikalstamas veikas, šios įstaigos negalima vadinti nepilnamečių
kolonija. Būtent Vėliučionių vaikų centras skirtas berniukams nuo 16 iki 18 metų. Išimtiniais
atvejais į jį patenka ir 15-mečiai. Čia jaunuolius pristato savivaldybės tarpinstitucinis
koordinatorius, dažnai – policija, vaiko teisių atstovas ar įstatyminis atstovas. Maksimalus
vaiko turėtas teistumų skaičius – 11 „Daugumoje visi vaikai su teistumais. Kitaip į centrą
nepakliūna. Daugiausiai turėjo 11 teistumų. Šiuo metu centre gyvena 9 vaikai. Čia mes
vykdom vidutinės priežiūros įgyvendinimą, o ne domimės didžiąja dalimi praeities ar
nusikalstama veika“, – kalbėjo direktorė. Kai kurie šią įstaigą gali pavadinti ir vaikų
kalėjimu, tačiau taip nėra. Centre skiriamos įvairios programos, skatinančios vaiko
visapusišką tobulėjimą. Nusikaltę nepilnamečiai atvežami į centrą ir jame būna mažiausiai 3
mėnesius. Maksimalus laikotarpis – 1 metai. Iki 2011 metų įstatymo numatytas maksimalus
terminas buvo 3 metai, tačiau vėliau jis buvo sutrumpintas. Direktorės teigimu, yra ir išimčių.
Už gerą elgesį, pažangų mokymąsi vaikai gali būti išleidžiami ir anksčiau. Vien šiemet buvo
jau 4 tokie atvejai. Atitinkamai, buvimo laikas socializacijos centre už blogą elgesį gali būti ir
prailgintas. „Kažkada buvo toks periodas, kad iš tikrųjų, vaikai, išėję iš socializacijos centro
nebedaro toliau nusikalstamos veikos ir nebenukeliauja toliau į nepilnamečių koloniją.
Paskutiniu metu girdim, kad nukeliauja. Tai sunku pasakyti, nuo ko priklauso. Kažkiek
vaikais domimės ir jiems išėjus. Bet tas domėjimasis vyksta per socialinius tinklus. Yra
vaikų, kurie pas mus sugrįžta“, – dalinosi patirtimi V.Grigaitienė.
Centro direktorė taip pat svarstė, ar reikėtų paankstintį amžių, nuo kada nepilnamečiai būtų
baudžiami, tačiau tikslios nuomonės pateikti negalėjo. „Labai sunku pasakyti, ar reikėtų
ankstintį amžių. Į centrus taip pat papuola vaikai, su labai rimtomis problemomis ir padaryta
nusikalstama veika. Buvo atvejis, kuomet į centrą papuolė 12-metis dalyvavęs
žmogžudystėje. Klausimas, ar tas 12 metų vaikas suvokia viską, ką daro. Kad nepilnamečių
žiaurumas didėja, tai yra faktas. Visgi, tas nebaudžiamumas jiems ir leidžia tai daryti.
Šiandien mes žinome, kad BK vaikams galioja nuo 14 metų, administracinis – nuo 16 metų.
Tai galbūt administracines atsakomybes ir reikėtų ankstinti, bet baudžiamąsias – nežinau.
Jeigu jam 12-13 metų, ar jis pilnai supranta, ką daro? Galbūt čia reikėtų psichologų klausti“,
– komentavo V.Grigaitienė. Užkirsti kelią įmanoma Vaikų psichiatras teigė, kad naujų
išradimų nėra, svarbiausia – visų bendruomeniškumas, gebėjimas bendrauti ir tarpusavyje
komunikuoti. „Aš esu tas, kur sakau, kad švietimo sistema gali labai daug padaryti.
Beprotiškai. Jie turi programas, jie yra įpareigoti dirbti su visomis nuosekliomis
programomis. Mokykloms belieka pradėti dirbti šį darbą nuo priešmokyklinio amžiaus iki pat
gimnazijos pabaigos. Ir nusikalstamumas mažėtų. Kad jų visai išvengtume – aš netikiu šiais
mitais, nes paauglystė yra metas, kai visada išlįs tų grupuočių karts nuo karto. Bet faktas, kad
situaciją galime pagerinti“, – kalbėjo L.Slušnys.
Aušra Pilaitienė
lrytas.lt
2019-10-02 14:42 , atnaujinta 2019-10-02 18:51
O tėvai baimindamiesi dėl savo vaikų saugumo buvo priversti patys budėti prie mokyklos.
Sunerimę klaipėdiečiai kreipėsi pagalbos į policiją. Iš pradžių tėvai teigė, kad į jų
pareiškimus nereaguojama, tačiau praėjusį pirmadienį aptarti situacijos į mokyklą atvyko
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovai, o prie mokyklos ėmė budėti
policijos pareigūnai. Kalbama, kad nepilnamečiai kelia baimę ir kitų mokyklų moksleiviams,
tačiau iš jų kol kas pareiškimų nesulaukta. Nepilnamečiai nusikaltėliai nesutramdomi, nes
jaučiasi nebaudžiami. Tačiau paaiškėjo, kad jie klysta. „Už kitokius nusikaltimus –
pavyzdžiui, sumušimą, jam negalima pateikti įtarimų, nes dar nėra šešiolikos metų, o dėl
plėšimų gresia atsakomybė nuo keturiolikos metų. Jam prašyta taikyti griežčiausią kardomąją
priemonę – dviejų mėnesių suėmimą, kad užkirstume kelią kitiems nusikaltimams.
Šis nepilnametis netrukus bus teisiamas už plėšimus, padarytus anksčiau. Ten yra ne vienas
epizodas ir bendrininkų grupė. Šiuo atveju neturiu duomenų apie paauglių gaują“, – sakė
Klaipėdos apylinkės prokurorė Rita Ušinskienė. Į teismą atėjo keletas nuskriaustų moksleivių
tėvų. Vienas progimnazijos septintokas ilgai nepamirš išgyvenimų, kai jį užpuolė keli gaujos
nariai. Per ilgąją pertrauką jis su klasės draugais ėjo nusipirkti maisto į netoliese esančią
parduotuvėlę ir buvo užpultas. Nepilnametis pasakojo, kad pakeliui priėjo vienas paauglys ir
pasakė – tu esi per daug įžūlus. Ir tris kartus trenkė kumščiu į veidą. Į mokyklą atlėkusi
motina liepė kviesti greitąją. Ligoninėje paaugliui nustatytas žandikaulio sumušimas.
„Mano žiniomis, jau yra šeši fiziškai nukentėję vaikai– nežinau, ar jie dėl smurto kur nors
kreipėsi. Tie nusikaltėliai paseka vaikus, paskui pripuola, griebia už gerklės, terorizuoja,
gąsdina – duok dešimt eurų šiandien, jei ne – ryt turėsi duoti dvidešimt“, – aiškino viena
motina. Vienas tėvų, kurio sūnui dėl psichologinių išgyvenimų po gaujos išpuolių prireikė
medikų pagalbos, prieš teismo posėdį kalbėjo: „Jeigu šito nesuims ir kitų gaujos narių policija
nesugaudys, pats imsiuos linčo teismo. Nesvarbu, kad galiu atsidurti už grotų – vaiko
sveikata ir savijauta man svarbiausia. O tie nusikaltėliai nieko nebijo – tik jėgos.“ Spėjama,
kad moksleivius terorizuo
Penktadienį vienoje iš Lenkijos sostinės mokyklų kilus kivirčui, buvo nužudytas paauglys,
praneša portalas „poranny.pl“. Gautomis žiniomis, kito nepilnamečio užpultas trečios klasės
moksleivis buvo gaivinamas, bet jo gyvybės nepavyko išgelbėti. Pranešimą patvirtino
Varšuvos policija. „Vaverio rajono pareigūnai buvo iškviesti į vieną iš mokyklų, kurioje kilo
tragiškai pasibaigęs dviejų nepilnamečių kivirčas. Jo metu vienas iš vaikų panaudojo prieš
kitą pavojingą įrankį“, – rašoma policijos tviteryje. Pasak žiniasklaidos, moksleiviui buvo
durta peiliu net šešis kartus. „Visų akivaizdoje dūrė jam kelis sykius. Netgi nusivijo jį į klasę
ir dar kartą dūrė į nugarą. Visur buvo daug kraujo“, – sakė laikraščiui „Gazeta Wyborcza“
incidentą mačiusi moksleivė. Iš mokinių pasakojimų galima daryti išvadą, kad paaugliai
tikriausiai susiginčijo dėl pinigų. Bendraamžį užpuolęs moksleivis sulaikytas. Neoficialiais
televizijos kanalo „Polsat News“ duomenimis, jo elgesys jau ir anksčiau kėlė problemų. 15-
metis žudikas bus teisiamas kaip suaugęs asmuo. Jo aukos amžius nenurodomas.
Policija praėjusią parą pradėjo mažiausiai keturis tyrimus dėl incidentų, kuomet
nepilnamečiai smurtavo vieni prieš kitus. Kaip pranešė Policijos departamentas, trečiadienį
apie 12 val. 20 min. į Prienų r. policiją kreipėsi moteris (gimusi 1966 m.), kuri pareiškė, kad
lapkričio 21 d. apie 8 val. Prienų r., Šilavoto kaime, jos dukrą (gimusi 2001 m.) apspardė
bendraklasė (gimusi 2001 m.). Nukentėjusioji dėl rankos, kojos ir krūtinės sumušimų,
suteikus medicinos pagalbą, gydoma ambulatoriškai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tą pačią
dieną apie 15 val. 35 min. Prienuose, Statybininkų g., iš mokyklos į namus sugrįžo sužalotas
nepilnametis (gim. 2005 m.), kuris motinai (gimusi 1986 m.) papasakojo, kad Prienuose,
Dariaus ir Girėno g., stadione, jį apspardė, sumušė ir apdraskė veidą bendraklasis (gim. 2005
m.). Nukentėjusysis į medikus nesikreipė. Surinkta įvykio medžiaga. Taip pat trečiadienį apie
9 val. 45 min. į Šalčininkų r. policiją kreipėsi moteris (gimusi 1983 m.), kuri pareiškė, kad
lapkričio 20 d. apie 9 val. 40 min. Šalčininkuose, gimnazijoje, nepilnametis (gim. 2005 m.)
įspyrė į koją jos dukrai (gimusi 2005 m.), taip sukeldamas fizinį skausmą. Nukentėjusioji dėl
kojos sumušimo, suteikus med. pagalbą, gydoma ambulatoriškai. Surinkta įvykio medžiaga.
Apie 13 val. 20 min. Švenčionyse, Vilniaus g., konflikto tarp trijų nepilnamečių (gimę 2000
m., 2000 m. ir 2001 m.) metu buvo sumuštas vienas iš jų (gim. 2000 m.), kuris dėl nosies
kaulų lūžimo gydomas ambulatoriškai. Kiti du nepilnamečiai perduoti tėvams. Dėl įvykio
pradėtas ikiteisminis tyrimas
Kaip praneša Policijos departamentas, vienas iš incidentų įvyko apie 21 val. 30 min.,
Vilniuje, Pergalės gatvėje. Tą pačią dieną į Vilniaus ligoninę pristatyta ir dėl pilvo bei
nugaros sumušimų gydymui paguldyta nepilnametė (2002 m.) Sužeistoji paaiškino, kad ją
sumušė nepažįstami. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tą pačią dieną, apie 12 val. 50 min.,
Plungės rajone, Alsėdžių miestelyje esančioje gimnazijoje, žodinio konflikto metu,
nepilnametis (apie 16 metų amžiaus) trenkė kumščiu į veidą nepilnamečiui (gim. 2001 m.).
Praėjusią parą policija užregistravo mažiausiai devynis incidentus, kuomet buvo tiesiogiai
smurtaujama prieš nepilnamečius.
Penktadienį policija iškėlė dvi baudžiamąsias bylas dėl nepilnamečių smurto prieš savo tėvus.
Vieno konfliktų pasekmės – itin sunkios: 17-ečio sumuštas 46 metų tėvas atsidūrė
reanimacijoje.
Jaunuolis su tėvu susikivirčijo penktadienio naktį Švenčionyse, Adutiškio gatvėje. Po smūgio
į galvą vaikino tėvo būklė smarkiai pablogėjo, teko kviesti Greitąją pagalbą. Vyriškis skubiai
pristatytas į ligoninę, o jo sūnus atsidūrė areštinėje. Kitas smurto atvejis užfiksuotas Pasvalio
rajone, Dagių kaime.
17 metų mergina penktadienį spyrė savo neblaiviai 44 metų motinai į krūtinę ir nugarą.
Moteris patyrė nesunkią traumą, tačiau pareigūnus šokiravo nepilnametės poelgis
Nedideliame kambaryje mažiausiai keturi paaugliai stebi, kaip vienas vaikinas talžo kitą.
„Kelkis, nebūk boba“, – sušunka vienas nuo lovos pakilęs vaikinas ir bando pakelti ant žemės
klūpantįjį. Kai to padaryti nepavyksta, smurtą patyrusiam vaikinui patąsoma galva, o į jo
dejones nekreipiama dėmesio.
Visa tai užfiksavo vienas iš kambaryje buvusių paauglių. Šis įrašas pasirodė socialiniame
tinkle „Facebook“ sukurtoje grupėje „Marozai.lt“. Tai – tik vienas iš mažiausiai keturių
buvusių žiaurių vaizdo įrašų. Neseniai du iš jų, tarp kurių – ir ši žiauri egzekucijos scena,
nufilmuota į bendrabučio kambarį panašioje patalpoje, netikėtai dingo. Pastarasis vaizdo
įrašas buvo paskelbtas pačiame puslapyje, o dar vieną buvo galima aptikti „lankytojų
skiltyje“. Tiesa, ją puslapio administratorius taip pat pašalino. Tyrimo nepradėjo Policijos
departamento Komunikacijos skyriaus atstovai informavo, kad mažiausiai vienas tame
puslapyje paviešintas vaizdo įrašas buvo nufilmuotas Klaipėdoje.
„Klaipėdos apskrities policija jau buvo gavusi anoniminį skundą. Pareigūnai nustatė
muštynėse dalyvavusius asmenis, jie apklausti.
Paaiškėjus, kad asmenys dar nesulaukė tokio amžiaus, kai gali sulaukti baudžiamosios
atsakomybės. Todėl buvo apsiribota prevenciniu pokalbiu ir priimtas nutarimas atsisakyti
pradėti ikiteisminį tyrimą“, – teigė jie. Vaizdo įrašas, kuriame matyti muštynės Klaipėdoje,
puslapyje liko. Puslapiu domėsis Žiauraus vaizdo, kuriame užfiksuotas kambaryje talžomas
vaikinas, autorius bei nufilmuoti asmenys kol kas nežinomi. „Pabandysime išsiaiškinti, kas
tie asmenys, pasidomėsime ir šiuo puslapiu“, – išvydę atsiųstus vaizdo įrašus, pakomentavo
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus atstovai. Įdomu tai, kad po viena puslapyje
paskelbta nepilnamečio nuotrauka yra komentaras ir iš Šiaulių apskrities policijos
„Facebook“ paskyros. „Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gauti
skundai dėl nepilnamečių asmenų skaitmeninių nuotraukų paviešinimo jūsų „Facebook“
puslapyje“, – rašoma tame komentare. Puslapio administratorius raginamas pašalinti nurodytą
nuotrauką, kadangi jos viešinimas pažeidžia asmens teisę į atvaizdą. Patyčios – opi problema
Vargu ar tai vienintelė fotografija, paviešinta be joje užfiksuoto nepilnamečio sutikimo.
Gėdingų nuotraukų čia apstu. Dvi paauglės merginos pozuoja prieš objektyvą su degtinės
buteliu, jaunas vaikinas užfiksuotas klūpantis be kelnių, ant žemės gulinčio ir prasižiojusio
žmogaus galva, į jaunuolio nosies šnerves įkišta cigaretė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį
kodeksą, asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu, o asmuo, kurio teisė į atvaizdą
buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti
turtinę ir neturtinę žalą. Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už
skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
Mokytojų profesinių sąjungų atstovai sako mokyklose patiriantys psichologinį smurtą, bet
nuo agresyviai ir įžeidžiančiai besielgiančių moksleivių apsiginti negali.
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė teigia, kad ginti savo pedagogus visų pirma
turėtų mokyklų vadovai, bet iki šiol nėra nė vieno atvejo, kad pasinaudojant esamomis
galimybėmis būtų bandoma už nederamą elgesį pritaikyti administracinę atsakomybę
moksleiviams ar jų tėvams. Profesinių sąjungų atstovai saugios aplinkos švietimo įstaigose
užtikrinimą antradienį Seime aptarė susitikę su švietimo ir mokslo ministre Audrone
Pitrėniene bei socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene, Seimo
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku Raimundu Paliuku. Šis susitikimas įvyko
po kelių atvejų, kai neapsikentę mokinių patyčių pedagogai pratrūko ir buvo apkaltinti
smurtu. „Problemos yra gana rimtos, labai didelis disbalansas tarp mokytojo teisių ir pareigų,
mokinio teisių ir pareigų, ir tėvų atsakomybės. Situacija iš tiesų yra grėsminga, 70 proc.
mokytojų patiria psichologinį ir fizinį smurtą mokykloje tiek iš vaikų pusės, tiek iš tėvų
pusės, tiek iš vadovų pusės. Tai veikia jų gebėjimus dirbti produktyviai, kad ugdymo
procesas būtų aukštos kokybės, nes psichologinis išbalansavimas labai paveikia žmogų“, –
BNS sakė vienas susitikimo dalyvių, Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos
pirmininkas Eugenijus Jesinas. Pasak jo, dabartinė teisinė bazė neleidžia efektyviai gintis nuo
savo teisėmis piktnaudžiaujančių moksleivių, nes įrodinėjimo procesas – per ilgas, o baudos –
minimalios. „Niekur nėra reglamentuota, kad mokytojas gali efektyviai ginti savo garbę ir
orumą nuo agresyviai nusiteikusių asmenų, kurie į mokyklą ateina praleisti laiko, gauti galbūt
nemokamą maitinimą, ir jam jokios žinios nerūpi, ir būtent tie nemotyvuoti mokiniai užsiima
destrukcija. Jiems yra malonumas sugriauti ugdymo procesą, įžeisti vyresnį žmogų,
žinodami, kad už tai jokios atsakomybės nėra“, – kalbėjo profesinės sąjungos vadovas.
„Dabar labai sunku tėvus nubausti, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato nuo
14 iki 28 eurų baudą, sutikite, tai juokinga, ypač pasiturintiems tėvams. Kita – šitas
mechanizmas neveikia, nes reikia paruošti labai daug popierių, ir į viešumą niekas nenori eiti.
Į policiją kreiptis – vėlgi, vengiama viešumos, vėl ilgas tyrimo procesas“, – sakė pedagogų
atstovas. Pasak profesinės sąjungos atstovo, mokytojai siūlytų tiek didesnes baudas už
įžeidžiantį, agresyvų elgesį mokykloje, taip pat pašalinimą iš ugdymo įstaigos: „Mes irgi
siūlome, kad būtų šalinimas iš mokyklos, ne visiškai nutraukiant jo ugdymo procesą, o tęsiant
technologinio profilio mokykloje, tai yra Didžiosios Britanijos patirtis, ir jei mokinys
nepadaro pažangos, jis taip ir liks tokiame lygmenyje.“ Švietimo ir mokslo ministrė savo
ruožtu pažymi, kad iki šiol nėra nė vieno atvejo, kad nuo įžeidimų pedagogai bandytų gintis
pasinaudodami Administracinių teisės pažeidimų kodeksu (ATPK). ATPK už chuliganizmą,
taip pat tyčinį suaugusiųjų garbės ir orumo žeminimą nepilnamečių nuo keturiolikos iki
šešiolikos metų tėvams užtraukia 14-28 eurų baudą. „Vis gausėjantys pranešimai, kad
mokytojai panaudojo fizinę jėgą prieš mokinį, kuris elgėsi netinkamai, įžeidinėjo ir žemino
mokytojus, tų faktų pagausėjo, tai yra problema, ir matyti, kad jos mastelis auga. Pasakyti,
kad nieko nėra padaryta, nėra tiesa, yra ATPK galimybės. Jei žemina mokytoją mokinys,
galima baudas išieškoti, bausti, nėra tokio pavyzdžio buvę. Aš manau, kad tiesiog nėra dar
pribrendęs laikas, kad mokyklų vadovai pradėtų reaguoti rimtai į mokinių elgesį prieš
mokytojus. Aš negirdžiu, kad mokykla bylą būtų iškėlusi prieš mokinį, tėvus“, – žurnalistams
sakė A.Pitrėnienė. Pasak jos, mokyklos galėtų atlikti daug dalykų, siekdamos spręsti
probleminių paauglių elgesį: bendrauti su šeima, peržiūrėti sutartis su tėvais dėl vaikų
ugdymo, nusistatyti ir stebėti, kad mokykloje būtų laikomasi taisyklių, – tik bėda, kad dažnai
tai daroma formaliai. Nepavykus susitarti ir patiems išspręsti problemų, ministrės teigimu,
yra kelias ir per teisėsaugą, tik „niekas nepradeda taikyti tokių dalykų“. „Tai turi pradėti ne
ministras, o mokyklų vadovai, vieną kartą stoti ginti savo mokytojo“, – pabrėžė A.Pitrėnienė.
Taip pat ji sakė kategoriškai nepritarianti mokinių skirstymui pagal rezultatus ir
neįsivaizduojanti, kaip prastai besimokančius būtų galima priverstinai nukreipti į profesines
mokyklas, kaip pasiūlė profsąjungos atstovas. „Kaip jūs įsivaizduojat demokratiniame
pasaulyje paimti ir pasakyti: „Petrai, tu eisi į profesinę, Jonai, tu – į kolegiją“. Taip nedaroma,
yra demokratinė valstybė, žmogaus laisvė pasirinkti yra gerbiama. Tyrimai rodo, kad
negalima vaikų skirstyti pagal gebėjimus. Pas mus yra kitoks apsisprendimas – visi vaikai
vienoj mokykloj. Kaip tik į vieną būrį sudėjus blogo elgesio vaikus nemotyvuotus, jie dar
labiau skęsta tam liūne, jie turi būti ir mokytis, ir matyti kitus vaikus, kurie ir mokosi gerai, ir
elgiasi gerai, jie tada ir patys auga“, – kalbėjo ministrė.
Įvykiai Akmenės rajone esančio Papilės miestelio Simono Daukanto gimnazijoje tebekelia
diskusijas. Kaip jau rašyta, 13-metis šeštos klasės mokinys dailės pamokos metu piešė
vyriškus lytinius organus, mokytoją koneveikė necenzūriniais žodžiais, šūkavo ir ignoravo
pastabas. Įžeistas mokytojas mokinį išsivedė iš klasės, tačiau nėra žinoma, ar tuo metu prieš
mokinį buvo smurtaujama. 13-metis teigia, kad mokytojas jį sugriebęs trenkė į sieną. Dailės
mokytojas dievagojasi to nedaręs. Privatus pokalbis nepadėjo, ir grįžęs į klasę mokinys toliau
elgėsi įžūliai. Jis nupiešė dar vieną lytinį organą ir užsidėjęs jį ant galvos vaikščiojo po klasę,
vartojo necenzūrinius žodžius. Neapsikentęs mokytojas trenkė delnu mokiniui per veidą.
Nuskriaustas mokinys išbėgo iš klasės ir apie incidentą pranešė auklėtojai, o ši – mokiniai
mamai. Įvykis visuomenėje sukėlė reakcijų bangą. Vieni smerkia ranką prieš mokinį pakėlusį
mokytoją, kiti – priešingai, mano, kad mokinys to nusipelnė.
Vaikams – neigiama pamoka
Žmogaus teisių ekspertė ir psichologė Dovilė Šakalienė mano, kad situacija vienareikšmiškai
yra neigiama: „Mokytojas sumušė vaiką, paauglį, o visuomenės nuomonė aiškiai mėgina
pateisinti smurtavusį pedagogą ir įrodyti, kad auka pati kalta. Bet kaip bebūtų liūdna, tokia
perspektyva nestebina, ji tik iliustruoja tai, kuo gyvename jau daug metų.“ D. Šakalienės
nuomone, situacija mokyklose yra pakankamai sudėtinga – tiek žvelgiant iš vaiko, tiek iš
mokytojo pusės. Vaikai labai gerai atspindi dominuojančias elgesio normas, jie elgiasi taip,
kaip su jais elgiamasi ir remdamiesi matomais pavyzdžiais: namuose, mokykloje,
žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose. „Mokytojai dažnai nežino, kokia yra paauglio
emocinė ir fizinė būsena. Nepriklausomai nuo vaiko išsiauklėjimo ar gerų manierų, kartais
nuotaikos tikrai smarkiai svyruoja. Daug tėvų Lietuvoje turi rimtų auklėjimo problemų ir jei
namuose yra netinkamos sąlygos, šeimoje nemokama konfliktų spręsti neagresyviai, prieš
vaiką yra smurtaujama, tai didelė dalis paauglių ateina į mokyklą susierzinę, blogos
nuotaikos, – kalbėjo D.Šakalienė. – Šiuo atveju aš suprantu, kad mokinio elgesys galėjo
išvesti mokytoją iš kantrybės, suerzinti ir supykdyti, bet juk tam jis ir yra suaugęs, o paauglys
tik vaikas. Smurtas buvo blogiausia, ką jis galėjo padaryti.“ D.Šakalienės teigimu,
smurtaudamas prieš mokinį kitų mokinių akivaizdoje Papilės Simono Daukanto gimnazijos
mokytojas davė dvi pamokas: „Pirma, jis parodė mokiniams, kad smurtas prieš vaiką yra
normalu. Antra, blogiausia pamoka, kad tas, kuris yra stipresnis, šiuo atveju suaugęs prieš
vaiką, turi teisę smurtauti.“ „Kaip tu gali pasakyti vaikui, kad smurtauti yra negerai, kad
keiktis yra negerai, kad psichologinis ir fizinis smurtas yra nepriimtinas, jeigu tu pats jį mokai
tokių dalykų“, – svarstė žmogaus teisių ekspertė. Lietuvoje bėdų kyla ir dėl auklėjimo
namuose, ir dėl patyčių bei smurto kultūros, kuri dominuoja mūsų visuomenėje. D.Šakalienė
taip pat mano, kad apleisti yra ir mokytojai: „Atlyginimai yra labai maži, pagalbos taip pat
tikrai labai mažai. Ne kiekvienoje mokykloje yra psichologai ir socialiniai darbuotojai, kurie
iš tikrųjų pajėgia tinkamai aptarnauti mokyklą, ne tik vaikus, bet ir mokytojus.“
Ką šiuo atveju turėjo daryti mokytojas? Geriausias sprendimas būtų buvę nutraukti pamoką.
„Tokiu atveju aš patarčiau mokytojui nutraukti pamoką, nes mokymo procesas vis tiek
nevyksta. Reikėtų sukviesti skubų pasitarimą su paauglio šeima, juo pačiu, mokyklos
atstovais, psichologu ir socialiniu darbuotoju ir spręsti, ką daryti“, – teigė D.Šakalienė.
Kalbama apie teises, bet ne pareigas Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Akmenės
rajono profesinių organizacijų susivienijimo pirmininkas Ramūnas Znutas sako, kad prieš
mokinį ranką pakėlęs mokytojas mokinių minimas tik geruoju. „Kaip tik šiandien ryte
mokykloje, kurioje jis dirbo anksčiau, kalbėjomės su mokiniais, kurie mokėsi pas jį. Visi apie
jį atsiliepė kaip apie gerą, ramų ir švelnų mokytoją“, – teigė jis. Gal Papilės gimnazijoje
smurtavęs mokytojas šią klaidą padarė dėl jaunystės, patirties stokos ir emocijų pertekliaus?
„Nepritariu tam jo veiksmui, taip tikrai neturėjo nutikti. Mokytojui reikėjo mobiliuoju
telefonu nufilmuoti vaiko elgesį, paimti piešinį, išsikviesti mokyklos administracijos atstovą
ir parašyti pareiškimą policijai“, – kaip būtų reagavęs į situaciją, svarstė R.Znutas.
Pašnekovai mano, kad mokinio elgesio problemos prasideda namuose. Pasak R. Znuto, šeima
yra pirmasis taškas, kuriame vaikas yra paruošiamas mokyklai ir bendruomeniniam
gyvenimui. Tiesa, kaip didelį trūkumą jis išskiria tai, kad pastaruoju metu vis garsiau
akcentuojamos mokinio teisės, bet pamirštamos jo pareigos. „Prieš keletą metų švietimo
įstaigų profesinės sąjungos kėlė klausimą dėl mokytojų saugumo mokykloje. Įstatymuose
praktiškai pasakyta, kad iki 16 metų mokinys mokykloje gali elgtis, kaip nori. Kol nėra
fiziškai smurtaujama, pašalinti jį iš mokyklos nėra galimybių. Neretai vienas ar du asmenys
tai gerai žinodami išbalansuoja visą mokyklos gyvenimą ir įstatymai, saugodami tuos du
mokinius, skriaudžia visą mokyklos bendruomenę“, – pasakojo istorijos mokytoju dirbantis
Ramūnas Znutas. Jis mano, kad mokytojas neturėtų būti atleistas iš darbo, nes jaunų
specialistų ir taip trūksta. „Jeigu būtų mano valia, žiūrėčiau, kaip vadovaujantis mūsų
įstatymais galima pasielgti teisingiausiai ir mokytojo, ir mokinio atžvilgiu. Atitinkamai turi
atsakyti abu. Lietuvoje labai trūksta jaunų mokytojų, ypač vyrų. Atleisti iš darbo mes galime
labai greitai, bet kas ateis į jo vietą? Gal kaip tik ši klaida padės žmogui po gerų pamokų, po
darbo su psichologu, po bendravimo su miestelio bendruomene sugrįžti ir būti dar geresniu
mokytoju. Reikia padėti susitvarkyti, o ne bausti ir išmesti, nes išmesti yra lengviausia. Vaiką
drausminti reikia, bet nėra kaip Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos vadovas
Eugenijus Jesinas sako, kad šitoks mokytojo elgesys gali būti vertinamas dvejopai:
„Įstatymiškai mokytojas neturėjo teisės naudoti fizinę jėgą, pakelti ranką prieš mokinį.
Tačiau įvertinus darbo sudėtingumą, visas neigiamas emocijas ir jeigu tai buvo ne
vienkartinis atsitikimas, mokytojo nervai ir neatlaikė.“ Pasak jo, didelė problema, kad
mokiniai sau leidžia praktiškai viską, o mokytojas yra suvaržytas. Jį riboja įvairūs įstatymai,
teisės aktai, apribojimai, kurie mokytoją palieka praktiškai beteisį. 2014 metais vyko
konferencija šiuo klausimu, buvo priimtas memorandumas, pateikti sprendimo būdai ir
projektas Švietimo įstatymui pakeisti. „Deja, bet valdininkai nenoriai reaguoja į mūsų
siūlymus. Kaimynai estai jau prieš keletą metų pasinaudodami Europos Sąjungos teise įvedė
700 eurų baudas tėvams, kurie neprižiūri savo vaikų. Mes irgi turim baudas, tik labai
juokingas – nuo 14 iki 28 eurų“, – kalbėjo E.Jesinas. Jo teigimu, situacijų, kai prastai tėvų
auklėti mokiniai taip išsišoka pamokose, yra gerokai daugiau, bet tik vienetai jų pasiekia
viešumą. Taip esą yra dėl mokyklų vadovų nenoro prarasti gerą mokyklos vardą ir atbaidyti
mokinius. „Buvęs švietimo ministras yra paskelbęs tokią rekomendaciją, kad mokytojas,
norėdamas sudrausminti mokinį, gali jį suimti ir išvesti iš klasės. Tačiau tai vėl prasilenkia su
nepilnamečių apsaugos įstatymu, kuriame sakoma, kad negalima liesti vaiko prieš jo norą.
Čia yra tokia aklavietė, kai turi sudrausminti vaiką, bet nėra kaip“, – teigė Lietuvos švietimo
įstaigų profesinės sąjungos vadovas. Išeitis – kuo efektyviau kovoti su mokinių agresija:
„Mokyklos viduje dažnai vyksta labai negeri dalykai. Mokytojai yra stumdomi, apspjaunami,
iškeikiami ir visa tai daro mokiniai. Reikia imtis priemonių, kol tokia agresija neperaugo į
rimtesnes problemas, kaip šaudymai, kurių pasitaikė ir kaimyninėje Estijoje, ir Suomijoje, jau
nekalbant apie tai, kas dedasi JAV.“ Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos vadovas
mano, kad mokytojas neturėtų būti atleistas, nes iki šiol apie jį buvo vien geri atsiliepimai. Jis
sako, kad įvertinus situaciją, jam reikėtų skirti nuobaudą. E.Jesinas taip pat teigia, kad turėtų
būti įvertintas ir mokinio elgesys, už kurį jis taip pat turėtų būti nubaustas: „Tai turi būti
pamoka ir kitiems, kad taip elgtis negalima.“
Švėkšnos paauglių elgesys nustebino ir visko mačiusius
Sigita Purytė („Lietuvos rytas“)
lrytas.lt
2015-01-25 21:05 , atnaujinta 2018-01-15 02:35
Žinia apie Švėkšnos specialiojo ugdymo centro paaugles sąvadautojas sukrėtė Lietuvą, rodos,
jau įpratusią prie įvairių baisybių. Dvi merginos įtariamos pardavinėjusios vyrams penkias
jaunesnes moksleives. Už lytinį aktą buvo mokama po 50–200 litų. Kas nesužiūrėjo valstybės
globai atiduotų paauglių? Daugelio akys krypsta į Švėkšnos specialiojo ugdymo centro
vadovę Laimą Navickienę. Moteris sakė apie paauglių išnaudojimą žinojusi seniai ir
bandžiusi jam užkirsti kelią. Tik ar padarė viską, ką galėjo? Pasirodė įtartinų vyrų Pirmieji
pranešimai apie galimą lytinį paauglių išnaudojimą Šilutės policiją pasiekė kone prieš dvejus
metus. Pirmą direktorės prašymą policija gavo 2013 metų vasario 13 dieną. „Viena mergaičių
savavališkai pasišalino, vėliau ją parvežė draugas, jis šį tą buvo nupirkęs merginai. Ji tikino
buvusi pas močiutę, bet mes išsiaiškinome, kad nebuvo. Viską surašėme ir perdavėme
policijai. Manome, kad ji galėjo turėti lytinių santykių. Tai mes pastebėjome pirmiausia“, –
prisiminė L.Navickienė. Po to karto tas vyras ir vėl buvo grįžęs pas šešiolikmetę.
Bendrabučio budėtojai ne kartą kvietė policiją, kad nuvytų vieną ar kitą vyrą. Dažniausiai
ateidavo du – jauni bedarbiai ir prisistatydavo merginų draugais. Kartais atvažiuodavo ir visai
nepažįstamų, sukdavo automobiliais ratus aplink ugdymo centrą. Tuomet budėtojas
užrašydavo numerius ir perduodavo policijai. Įtaria ir merginas, ir vyrus Pareigūnų turimais
duomenimis, prekyba nepilnametėmis galėjo prasidėti 2014 metų viduryje. Tuo metu centre
gyveno viena itin agresyvi moksleivė. Liepą buvo pradėtas pirmas ikiteisminis tyrimas, o
antras – gruodį, kai centre jau gyveno kita sąvadavimu įtariama mergina. Anot Tauragės
apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos Aurelijos Kasmauskytės, dviem vyrams
gali būti pareikšti įtarimai, o apie kitus renkama informacija. „Įtarimai vyrams greičiausiai
bus pareikšti dėl lytinės aistros tenkinimo neatsižvelgiant į nepilnamečio seksualinio
apsisprendimo laisvę“, – sakė Klaipėdos apygardos prokuroras Ruslanas Ušinskas. Jis
aiškino, kad du tyrimai bus sujungti, nes kai kurie juose minimi asmenys – tie patys. Dvi
įtariamosios merginos klientų jaunesnėms centro gyventojoms ieškodavo internetu ir per
televizijos transliuojamus pažinčių skelbimus. Kiekvienu atveju už lytinį aktą buvo mokama
vis kitokia suma, perkami daiktai, maisto produktai, alkoholis, cigaretės. Seksu su
nepilnametėmis užsiėmusiems vyrams grėstų iki 5 metų nelaisvės. Merginoms, kurios pelnėsi
iš nepilnamečių prostitucijos, – iki 10 metų nelaisvės. Švelnesnės bausmės lauktų tų
sąvadautojų, kurios nusikaltimo metu buvo nepilnametės. Grįžta su alkoholio kvapu – Kada
mergaitės turėjo progą pabėgti, savavališkai išeiti arba išeiti iš centro su darbuotojų leidimu?
– paklausėme centro vadovės L.Navickienės. – Nuo mokyklos iki bendrabučio yra šioks toks
atstumas. Vaikai po pamokų grįžta į bendrabutį. Auklėtoja eina kartu su jais. Jei iš dešimties
vaikų vienas ar du pasitraukia, auklėtojos kartais nepastebi – tik per pietus pamato, ko
trūksta. Mes iškart pradedame ieškoti. Apvažiuojame visas Švėkšnos apylinkes. Kartais
merginos tiesiog išeina į miestelį, turi ten reikalų, o vakare grįžta. Jei negrįžta iki miego
laiko, pranešame bendruoju pagalbos telefonu, kitą rytą prašome skelbti paiešką.
Pasišalinusios merginos dažnai grįžta su alkoholio kvapu. Išsiblaivyti jas paliekame vaiko
stebėjimo kambariuose prie medicinos palatų. Tame pačiame kambarėlyje dažnai sėdi
budėtojas ir stebi, kad vaikas sau ko nors nepasidarytų. Išgėrusio vaiko negalime leisti į
grupę, kad nekiltų grėsmės. Kai vaikas nurimsta, su juo kalbasi psichologė ir socialinė
darbuotoja. Jis aiškinasi, kur buvo, rašo paaiškinimus. Atlygis – ne tik pinigais – Ar žinojote,
kad iš centro dingusios mergaitės turėdavo lytinių santykių? – Taip. Mes tai sužinodavome
merginoms sugrįžus po savavališko išėjimo. – Ar savo pasiaiškinimuose merginos
nurodydavo, kad už tai, jog mylėjosi su vyrais, šie duodavo pinigų kitoms merginoms? –
Visokių atvejų buvo. Buvo ir toks, kai vyras davė pinigų, bet ta mergaitė atidavė juos
draugėms. Dažnai į centrą grįžusios mergaitės jau nebeturėdavo pinigų – būdavo
nusipirkusios papuošalų, alkoholio. – Kiek tokių atvejų buvo, kai pinigus už seksualines
paslaugas mergaitės atiduodavo draugėms? – Mums apie pinigus jos nelabai aiškindavo. Mes
tik galėjome matyti iš jų elgesio. Jei per mėnesį tėvai vaikui palieka 20 litų, iš kur jis gali
pirkti daiktų, kurie kainuoja daugiau, tarkime, naują mobilųjį telefoną? – Kiek tokių atvejų
buvo, kai mergaitės už lytinius santykius gavo atlygį? – Tokių atvejų užfiksavome
aštuoniolika. Buvo atsilyginama pinigais, alkoholiu, linksmybėmis pirtyje. Sekė pažinčių
skelbimus – Ar jums buvo žinoma, kad vienos merginos galėjo pardavinėti kitas? – Viskas
prasidėjo 2013 metais, kai į centrą atsikraustė viena mergaitė (viena iš dviejų įtariamųjų
sąvadavimo byloje. – Red.). Ji buvo ypač akylai prižiūrima – neturėjo telefono, išjungdavome
internetą, kad ji ir kitos mergaitės būdamos vienos negalėtų prisijungti. Nežinojome, kad vyrų
jos išsikviesdavo per televiziją – kai kuriose laidose ekrano apačioje rodomi kvietimai
susipažinti ir telefono numeriai. Mergaitės juos užsirašydavo, o telefonus paskambinti
pasiskolindavo iš berniukų. Mergaitės norėjo linksmybių – Ką mergaitės veikdavo
pabėgusios? – Jos tai įvardindavo kaip „tūsus“. Sakydavo: „Jūs, direktore, esate sena,
nesuprantate, kad mums reikia tūsų.“ Atsakydavau: „Esate mūsų įstaigoje ir mes jums tūsų
organizuoti negalime.“ – Kiek mergaičių išvažiuodavo su įtariamąja? – Kartais viena, kartais
dvi. Yra buvę, kad ir trys. – Mergaičių pabėgimas visada reiškė santykiavimą su vyrais? – Jau
skambindamos bendruoju pagalbos telefonu auklėtojos nurodydavo galimą numerį žmogaus,
kuris mergaites išsivežė. Būdavo pasakoma ir automobilio markė, ir jo numeriai. Buvo
agresyvi ir įžūli – Kada ir kodėl įtariamoji buvo pašalinta iš centro? – Ši mergaitė
savavališkai iš centro pasišalino tris kartus. Vaiko gerovės komisija ją svarstė. Tai buvo jau
antrasis svarstymas. Jai pasiūlyta pasirinkti kitą ugdymo įstaigą. Ir ji išėjo. Pavasarį jai
sukako 18 metų. Centre ji baigė 9 klases. Ta mergaitė buvo labai agresyvi, rengė patyčias ir
prieš darbuotojus, ir prieš vaikus. Sutarėme su globos namais, kad jai geriausia lankyti
suaugusiųjų mokyklą ir gyventi savarankiškai. Kur ji dabar gyvena, negaliu pasakyti. Ji yra
klaipėdietė. Kad mergaitės palaiko su ja ryšius, iš neoficialių šaltinių mes žinome. Gali būti,
kad nenutraukė savo veiklos, bet mes to įrodyti negalime. Bet tą veikėją, su kuriuo ji
bendraudavo, iki šiol minėjo mūsų mergaitės. Pasakojo, kad jis kartais jas parveždavo, kartais
išsiveždavo. Globotinė greitai pasikeitė – Kada jūsų centre apsigyveno antroji įtariamoji? –
Praėjusių metų rugsėjo 1-ąją. Jai greitai bus 17 metų. Iš pradžių ji jautėsi labai blogai,
skundėsi, kad nepritampa, kad iš jos tyčiojamasi. Su ja nuolat bendravo psichologės. Ji mums
atrodė į depresiją linkęs, o ne ką nors slapta rezgantis vaikas. Pusantro mėnesio ji nuolat
lakstydavo iš mūsų centro į savo globos namus, būdavo vėl atvežama. Mes kalbėdavomės su
mergaitėmis, kad ji nebūtų atstumta, kad būtų viskas gerai. Tarsi viskas pavyko. Paskui
išaiškėjo, kad pradėjusi jaustis gerai ji ėmė manipuliuoti silpnesnėmis mergaitėmis, kurios
nesugeba atsispirti, neturi valios, turi priklausomybę nuo alkoholio. Tokius žmones labai
lengva pažeisti. Tokias mergaites ir įtraukdavo į tą liūną (prostitucijos. – Red.). Dabar į tos
nepilnametės pripratinimą prie kolektyvo žiūrime kitaip. Greičiausiai ji stebėjo, kas centre
vyksta, iš kur galima prasimanyti pinigų. Laikui bėgant pas ją atsirasdavo kitų mergaičių
drabužių. Kai klausdavome kokios nors mergaitės, kaip tai atsitiko, atsakydavo: „Aš pati
leidau panešioti.“ Pastebėjome kitokį mobilųjį telefoną negu tas, kurį atsivežė. Bandydama jį
paimti auklėtoja sulaukė didžiulės agresijos. Mergaitė prikalbino kitas drauges, jos visos
auklėtoją apsupo, ji buvo užpulta, stumdoma. Jei ne kita auklėtoja, kuri tuo metu rūpinosi
skalbiniais, nežinia kuo viskas būtų pasibaigę... Auklėtoja parašė tarnybinį raštą. Bandė
apspjauti direktorę – Kuo baigėsi šios mergaitės gyvenimas centre? – Kartą jį sukurstė dvi
mergaites – visos grįžo išgėrusios, sukėlė skandalą. Mes parašėme policijai pareiškimą. Rytą
su ja atėjo kalbėtis psichologė ir socialinė darbuotoja. Kai pastaroji liko viena su mergaite, ši
ir ją užpuolė – ėmė mėtyti dokumentus, tyčiotis iš jos, stumdyti. Po poros valandų ir mane tos
mergaitės mokytojų kambaryje apstojo ratu ir paklausė: „Direktore, kaip jaučiatės?“
Atsakiau: „Aš su jumis kalbėti nenoriu.“ Tada jos pradėjo tyčiotis. Sakiau, kad jos dar
neišsiblaiviusios po vakarykščių žygių, liepiau apsiraminti ir eiti į pamokas. Apsisukau
norėdama išvengti konflikto ir lipau laiptais žemyn. Paskutinė pašalintoji mergaitė (antroji
įtariamoji. – Red.) persisvėrusi per turėklus riktelėjo: „Mergos, žiūrėkite, gal ta kalė
sureaguos, kai aš ją apspjausiu.“ Negalėjau parodyti, kad reaguoju. Kaip ėjau, taip ir nuėjau.
O apspjauti manęs nepataikė. Dėl tų įvykių taip pat parašiau pareiškimą policijai. Teko
iškviesti policiją – Kuo baigėsi konfliktas? – Ta mergaitė ir kitą dieną grįžo išgėrusi. Ji
sukurstė kelis vaikus ir užsipuolė tame pačiame aukšte buvusias mergaites (jos pripažintos
nukentėjusiosiomis ir buvo davusios parodymus įtariamosios nenaudai. – Red.). Agresyvi
mergaitė buvo nuvesta į vaiko nusiraminimo ir stebėjimo kambarį. Medicinos sesutė pamatė,
kad jos neįmanoma nuraminti. Iškvietėme policiją. Mergaitė, kuriai buvo grasinta,
paskambino į „Caritą“ ir pasakė: „Gelbėkit, mane muša.“ Iš tikrųjų jos niekas nemušė. Ji tą
dieną nėjo su visomis gerti (ir davė parodymus prieš įtariamąją. – Red.), todėl ją apkaltino:
„Tu stukačius (skundikas. – Red.), tu mus išdavei.“ Auklėtojos apsaugojo šitą mergaitę.
Policija išsivežė agresorę. Negali naudoti fizinės jėgos – Liepą pradėtas ikiteisminis tyrimas
dėl pirmosios įtariamosios, o gruodį ir sausį – dėl antrosios? – Taip. – Kada antroji įtariamoji
paliko jūsų centrą? – Sausio mėnesį Vaikų gerovės komisija ją pašalino iš mokyklos, ji
prižiūrima globos namuose. Girdėjau, kad jai prisegta kažkokia apyrankė, kad ją sektų. –
Mergaitė – teroristė? – Taip, tyčiojosi iš mūsų visų. Kai kurie darbuotojai nutylėdavo, o kai
kurie – ne. Sakiau darbuotojams, kad mes nesame įkaitai. Mes turime teisę į dvasinę ramybę
ir fizinį saugumą. Mes neturime priemonių ir negalime sutvarkyti vaikų. Tam yra policijos
pareigūnai. – Negalite naudoti fizinės jėgos? – Fizinę jėgą galime naudoti taip, kaip nurodyta
įstatyme. Mūsų budėtojas gali paimti už rankos, atitraukti, priremti prie sienos, bet neretai,
kai atliekami tokie veiksmai, nepilnamečiai skambina į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus
įstaigą, į „Caritą“ ir aiškina, kad prieš juos panaudotas fizinis smurtas. Kiekvieną kartą, kai
vaikas yra paliečiamas, – ar norint apsaugoti kitus, ar jį patį (yra ir bandymų šokti per langą)
– mes aprašome tokius įvykius. Svarbu, kad tokį įvykį matytų daugiau žmonių ir galėtų
paliudyti, kaip viskas vyko. Norėjo būti labai svarbios – Kaip manote, iš kur vaikai turi tiek
agresijos? – Tai vaikai, nepatyrę šilumos. O vaikams jos reikia. Kai ateiname į mokyklą ar į
bendrabutį – jie nuo mažiausio iki didžiausio glaustosi kaip kačiukai. – Kas būdinga
nukentėjusioms merginoms? – Jos visos siekė bet kokia forma gauti dėmesio. Labai norėjo
būti svarbios. Jos anksčiau mėgo panašų gyvenimo būdą – susidėdavo su nepažįstamais
žmonėmis. Prašė paskutinės galimybės – Koks nukentėjusių merginų likimas? – Švietimo ir
mokslo ministerijos nutarimu trys jų išvežtos į vaiko raidos ir krizių centrus, kur galės
išsikalbėti. Viena mergaitė su motinos sutikimu bus išvežta į priklausomybės ligų centrą.
Gydytis nuo priklausomybės pati pasiprašė ir penktoji nukentėjusioji. Vaiko gerovės komisija
teoriškai jau turėtų ją mesti iš mokyklos, bet ji prašė: „Direktore, duokite man paskutinę
galimybę. Nors aš ir neturiu teisės jos prašyti. Noriu gydytis nuo priklausomybės (nuo
alkoholio. – Red.), noriu pas jus baigti dešimt klasių. Man viskas gerai, bet aš neatsispiriu.“
Perspėjau ją, kad priklausomybės ligų centre nebus galima ir rūkyti. „Taip, aš pasiryžusi“, –
sakė ji. – Kaip jos pačios vertina tai, kas nutiko? Ar suvokia, kad jomis pasinaudota? –
Manau, kad viduje jos suvokia ir joms gėda. Bet išoriškai jos šito neparodo. Viena mergaičių
geriau nei kitos supranta ir dėl to sielojasi. Bet ji turi priklausomybę ir dėl to jai buvo sunku
atsispirti. „Direktore, aš norėjau prisigerti. Kartais aš turiu prisigerti. Paskui man vėl viskas
gerai.“ Taip ji paaiškino, kodėl santykiavo su vyrais. Nebenori eiti į mokyklą – Kokio
amžiaus yra nukentėjusiosios? – Nuo 14 iki 16 metų, vienai greitai bus 17. – Ar kuri nors jų
laukiasi? – Ne. Viena jų lytiškai nesantykiavo, vyrų aistras tenkino kitaip. – Kokia nuotaika
mokykloje po to, kai buvo viešai paskelbta apie tyrimą? – Mūsų vaikai įsitempę, sunerimę,
tapo agresyvesni. Turime užkirsti kelią patyčioms, nes kai kurie vaikai pradėjo iš mergaičių
tyčiotis. Vaikams turėjome aiškinti, kad mokyklos dar niekas neuždaro, kad visi turime eiti į
pamokas. Mat po vienos žinių laidos vaikai pasakė: „Ko mums eiti į pamokas? Mūsų
mokyklą uždaro.“ Atvažiuoja nėščios Vilniaus vaikų socializacijos centro direktorė Vida
Riaubaitė- Juknevičienė sakė suprantanti, koks nelengvas darbas Švėkšnoje: „Ten atvežami
stipriai suluošinti vaikai. Jais pasirūpinti reikia didelio darbuotojų, gydytojų skaičiaus, didelių
pinigų.“ Ji retoriškai klausė, ar Lietuva pajėgi pasirūpinti specialiųjų poreikių turinčiais
vaikais. Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimų, kad Švėkšnoje merginos pardavinėjo savo
bendraamžes, centro darbuotojai kalbėjosi su auklėjamomis merginomis. Paauglės nebuvo
šokiruotos, tik kritikavo nukentėjusiąsias, kam leidosi išnaudojamos. „Trys mūsų gyventojos
laukiasi. Dviem jų – šešiolika, vienai – septyniolika metų. Jos jau atvažiavo į centrą nėščios.
Viena ketina tuoktis, kitos vaikinas nesiruošia rūpintis atžala“, – ankstyvu paauglių lytiniu
gyvenimu nesistebėjo V.Riaubaitė-Juknevičienė. Sudomino vaistai ir smurtas Savo
globotinėms kaltinimų nepagailėję Švėkšnos centro darbuotojai taip pat pateko į valdiškų
institucijų akiratį. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė šiuo metu tiria šio centro auklėtinių
skundus: personalas esą smurtauja, o siekdamas apraminti merginas skiria joms dideles dozes
psichotropinių vaistų. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė
šią savaitę teigė, kad per dešimtmetį buvo atlikta daug tyrimų dėl galimų pažeidimų Švėkšnos
centre, tačiau tik nedaugelis jų pasiekė teismą, nes vaikai būna priversti liudyti prieš galimus
smurtautojus, nuo kurių nėra atskiriami, todėl keičia parodymus. „Šiuo metu mūsų įstaigoje
atliekamas dar vienas tyrimas – dėl vaikų priėmimo į šią mokyklą tvarkos, dėl įtarimų, kad
galbūt nėra tinkamai dozuojami ir skiriami psichiką veikiantys vaistai, ir dėl smurto šitoje
įstaigoje“, – sakė E.Žemaitytė. Dėl vaistų skyrimo ir dozavimo šiuo metu laukiama
specialistų išvadų, jos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybą turėtų pasiekti vasarį.
Panašūs centrai turėtų būti daug mažesni Karina Remeikytė „Carito“ socialinė darbuotoja
„Dėl to, kas nutiko, atsakingas Švėkšnos specialiojo ugdymo centras. Mano manymu, centre
buvo žinoma apie sąvadavimą. Pirmiausia, ką centras galėjo padaryti, atskirti įtariamąsias ir
nukentėjusias mergaites. Buvo, kad jos gyvendavo kartu. Net tada, kai buvo duodami
parodymai. Be to, ar tikrai reikėjo sulaukti tokių dalykų (sąvadavimo. – Red.)? Vien ką
reiškia smurtas tarp vaikų – pirmiausia jam reikėtų užkirsti kelią. Gal nebūtų įvykę ir
didesnių bėdų. Jei centro darbuotojai įtaria, kad yra sąvadaujama, galima kreiptis į Vaiko
gerovės komisiją ir iškeldinti mergaitę į kitą mokyklą. Mano nuomone, toks didelis
specialiojo ugdymo centras neturi perspektyvų. Įstaigos turėtų būti mažesnės. Praktika rodo,
kad dideliuose centruose nelabai gebama prižiūrėti vaikų.“ Policijai – didelis galvos
skausmas Sigitas Mikutavičius Šilutės policijos viršininkas „Policija padarė, kiek galėjo, ir
dar daugiau. Policija buvo vienintelė institucija, kuri konstatavo problemas ir užfiksavo jas
dokumentuose. Nėra kitų institucijų, kaip Švėkšnos centras, iš kur per parą gautume tiek
pranešimų ir skirtume tiek pajėgų. Per dieną ten važiuojame kelis kartus. Vaikas išeina iš
įstaigos, ir jos darbuotojai skambina policijai. Išeina, valandą negrįžta – ir skambutis į 112.
Mes privalome važiuoti ir važiuojame. Mes tarsi šio centro filialas, kuris padeda įvesti tvarką.
Prieš porą mėnesių pasikviečiau centro vadovę, tarnybų atstovus ir pasiūliau šios problemos
sprendimą. Reikia įstaigą sutvarkyti taip, kad atsirastų darbuotojų, kurie užtikrintų vaikų
saugumą. Tai galėtų būti arba saugos tarnyba, arba etatiniai darbuotojai. Antra, reikėtų visur
įrengti vaizdo stebėjimo kameras. Trečia, jei jau turime tokią mokyklą, reikėjo ją aptverti,
kad niekas negalėtų įeiti į jos teritoriją. Pasiūlėme sprendimų ir savivaldybei. Tai padarėme,
kai mums trūko kantrybė, – negali Šilutės policija dirbti vien Švėkšnos centrui. Ten dirba tiek
pat darbuotojų kaip ir Šilutės policijoje, o Šilutės policija aptarnauja 42 tūkst. gyventojų.
Mokyklos vadovė prašė mūsų atvykti ir patruliuoti vakarais koridoriuose. Ir tai kartais
darydavome. Mes kovojome, kad rajone dirbtų du ekipažai. Argi man reikia vieną jų paskirti,
kad po Švėkšnos mokyklą vaikščiotų? Dirbome dėl tos mokyklos sunkiai ir daug. Nekarkit
visų šunų ant policijos. Pritariame prezidentei – taip būti negali. Negali policija sutvarkyti
įstaigos vidaus tvarkos. Juk pas mane į komisariatą niekas neateina tvarkos daryti. Kiekvienas
vadovas turi pasirūpinti savo įstaiga. Prezidentė teisi, tokioje institucijoje turi būti viskas
apskaičiuota – darbuotojų skaičius taip pat.“
Tėvas laikė įkalinęs rūsyje. Tokią užuominą iš dešimtmečio berniuko išgirdęs Pakruojo
rajono policijos komisariato apylinkės inspektorius informavo kolegas apie galimą smurtą
šeimoje.
Apylinkės inspektorius į atokią sodybą viename kaime buvo užsukęs apklausti nepilnamečių
vaikų dėl jų krėstų eibių. Tada socialinės rizikos sąraše esančioje šeimoje augantis berniukas
užsiminė apie tariamą tėvo smurtą. „Šioje šeimoje išties yra problemų, mes jas padedame
spręsti“, - portalui lrytas.lt sakė Pakruojo rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS)
vedėja Giedrė Židonienė. Antradienio pavakarę į šeimą nuvažiavę VTAS darbuotojai
apklausė visus šeimoje augančius penkis vaikus. „Duomenų apie vaiko įkalinimą rūsyje mes
neturime“, - patikino G.Židonienė, nenorėjusi plačiau kalbėti apie probleminę šeimą.
Linkuvos seniūnė Kazimiera Bacevičienė kalbėjo atviriau, bet ir ji nebuvo linkusi tikėti vaiko
pasakojimu. „Šeimoje vyksta skyrybos – žmona apsisprendė palikti savo sutuoktinį. Todėl
dabar ir pasipylė kaltinimų tiek vienai, tiek kitai pusei“, - sakė seniūnė. K.Bacevičienė
nusistebėjo, išgirdusi pasakojimą apie rūsyje neva kelias dienas kalintą vaiką: „Netikiu tuo,
nes berniuko motina iškart būtų kreipusis pagalbos. Ši daugiavaikė motina neturi problemų
dėl alkoholio“.
Vyresnė globos namų auklėtinė sukurstė 12-metį vaikiną oraliniu būdu išprievartauti savo
bendraamžę. Nusikaltimas įvyko 2012 metais. Tuo metu kurstytojai buvo 16 metų. Dabar ji
yra 18-metė. Mergina grasino mažametę sumušti, jei ji priešinsis. Tiesa, auklėtinei
greičiausiai neteks atsidurti kalėjime, nes psichiatrai ją pripažino nepakaltinama. Paauglei
turėtų būti taikytos priverčiamosios medicinos priemonės – gydymas psichiatrinėje
ligoninėje. Prievartautojas baudžiamosios atsakomybės išvengė dėl savo jauno amžiaus -
nusikaltimo padarymo metu jis dar neturėjo 14 metų. Nukentėjusi mažametė patyrė didžiulį
stresą, kurio įveikti jai nepavyksta iki šiol.
Girtą 20-metį brolį sumušęs 17-metis nustebino pareigūnus: „įpūtė“ 3,40 prom.
lrytas.lt
2019-10-24 10:38
Ne paslaptis ir tai, kad jaunuoliai nevengia vartoti svaigalus. Naujojoje Akmenėje gyvenantis
17-metis pranoko daugumą bendraamžių – sumušęs brolį nustebino ir pareigūnus. Patikrinus
jaunuolį alkotesteriu šis parodė net 3,40 prom. Telšių apskrities VPK duomenimis,
trečiadienį, apie 21 val. 55 min. Naujojoje Akmenėje, V.Kudirkos gatvėje esančiame
parkelyje, berniukas (gim. 2002 m., 3,40 prom. girtumas), vieną kartą sudavė kumščiu broliui
(gim. 1999 m., 2,44 prom. girtumas) į veido sritį. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis
tyrimas pagal LR BK 140 str.
Grįždami iš eglutės įžiebimo šventės Šakiuose vaikai prie laiptinės pamatė gulintį kruviną
vyrą ir pakvietė savo tėvus, kad jie gelbėtų nelaimėlį. Tačiau vyras buvo jau nebegyvas.
Šeštadienį Šakiuose vyko eglutės įžiebimo šventė, po kurios 58 metų vyras į namus
nebesugrįžo. Viename daugiabučių gyvenantys vaikai, artėdami prie savo laiptinės, pastebėjo
kraujo baloje tįsantį vyrą ir pamanė, kad jis pargriuvo ir stipriai susižalojo galvą. Bet prie
nelaimėlio atskubėję suaugusieji iš karto suprato, jog šakietis patyrė žiaurų smurtą, – ant jo
veido buvo batų pėdsakų. Policijos pareigūnai pirmą įtariamąjį sulaikė po 20 minučių.
Į areštinę buvo uždarytas gerokai apgirtęs (1,84 promilės) 17-metis, jau turėjęs reikalų su
teisėsauga. Antras įtariamasis buvo rastas po kelių valandų, miegantis savo namuose. 22-ejų
jaunuolis buvo beveik išsiblaivęs (0,3 promilės). Šis vaikinas už tai, kad praėjusiais metais
sužalojo žmogų, po kurio laiko stos prieš teismą. Pirminiais duomenimis, Šakių gyventoją
abu jaunuoliai užpuolė ir žiauriai sumušė, suspardė be jokios priežasties. Nužudymu
įtariamas 17-metis prieš kelias dienas Šakių teisme išgirdo nuosprendį už anksčiau įvykdytą
nusikaltimą. Už tai, kad viename miestelyje jis sumušė vyrą, kuris bandė gelbėti
skriaudžiamą merginą, teismas nepilnamečiui skyrė laisvės apribojimą: nurodė vakarais ir
naktį būti namuose ir negirtauti. Nuosprendis dar neįsiteisėjo.
Prieš mėnesį ant šio nepilnamečio krito įtarimų šešėlis, kai Šakiuose per išgertuves buvo
žiauriai sumuštas ir ligoninėje mirė 38 metų vyras. Iš karto buvo sulaikyti du neblaivūs 49 ir
58 metų įtariamieji. Toje kompanijoje buvo ir septyniolikametis. Ikiteisminis tyrimas
tebevyksta, kol kas neįrodyta, jog ir nepilnametis mušė sugėrovą. Ne vienas Šakių gyventojas
jau spėjo įsidėmėti nuožmaus būdo 17-metį. Rytų kovos menais užsiimantis jaunuolis
nevengia alkoholio ir girtaujančių kompanijų, viešojoje vietoje dažnai elgiasi įžūliai ir
grėsmingai. Šeštadienį prieš mirtiną susidorojimą su 58 metų vyru šis nepilnametis buvo
pastebėtas viename prekybos centre. Gimnazistas buvo agresyvus, šūkavo, kabinėjosi prie
žmonių. „Mes per daug lepiname tokius nepilnamečius, todėl jie visiškai nebesupranta
pareigų ir atsakomybės, o tiktai įžūliai šaukia apie savo teises ir jaučiasi nebaudžiami“, – su
apmaudu kalbėjo žmogžudystės sukrėstas vienas Šakių gyventojas.
Taip pat buvo atsižvelgta į kontekstą – paminklo ir antkapio ansamblio dermę su Lietuvos
valstybės vadovų laidojimo vietoje esančia kapaviete. Vyriausybės vykdyto konkurso
komisijos sprendimu antkapinio paminklo A.Ramanauskui-Vanagui skulptūrinę-
architektūrinę idėją įgyvendino paslaugų viešojo pirkimo laimėtojai – autorių grupė –
Algirdas Kuzma ir UAB „Arches“. A.Ramanausko-Vanago palaikai 2018 m. rasti Antakalnio
Našlaičių kapinėse ir tų pačių metų spalio 6 d. perlaidoti Antakalnio kapinėse, Valstybės
vadovų panteone.
Ukmergės policijos areštinėje atsidūrė 17-metis, kuris suspardė savo jaunesnį brolį. Smurtas
prieš nepilnamečius taip pat užregistruotas Švenčionių r. ir Vilniuje.
Kaip pranešė Policijos departamentas, antradienį apie 15 val. 28 min. gautas pranešimas, kad
dar sausio 15 d. apie 19 val. Ukmergės r., Paobelio kaime, namuose, nepilnametis (gim. 2000
m.) koja spyrė nepilnamečiui broliui (gim. 2004 m.) į kojas ir šoną. Nukentėjusysis į gydymo
įstaigas nesikreipė. Įtariamasis uždarytas į areštinę. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Policija praneša ir apie dar du smurto prieš nepilnamečius atvejus. Sausio 15 d. apie 15 val.
24 min. gautas Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos
skyriaus raštas, kad Švenčionių r., Jakelių kaime, namuose, mama (gimusi 1988 m.) ir senelė
(gimusi 1956 m.) galimai smurtavo prieš mažametę (gimusi 2010 m.) mergaitę. Pradėtas
ikiteisminis tyrimas. Taip pat sausio 15 d. Vilniuje, Kalvarijų g., namuose, vyras (gim. 1979
m.), pastūmė mažametį (gim. 2013 m.) sūnų, dėl ko vaikas nukrito ir trenkėsi į spintos
kampą. Sausio 16 d. nukentėjusysis dėl galvos ir veido sumušimų bei nubrozdinimų, suteikus
med. pagalbą, išleistas gydytis ambulatoriškai. Vyras uždarytas į areštinę. Pradėtas
ikiteisminis tyrimas.
Vilniuje 17-metis sumušė jaunesnį brolį, blaivių paauglių giminaičių policijai nepavyko
rasti
lrytas.lt
2017-11-28 08:41 , atnaujinta 2017-11-28 08:47
Vilniaus policijos areštinėje atsidūrė 17-metis, kuris sumušė savo jaunesnį brolį. Policijos
pareigūnai blaivių giminaičių, kuriems galėtų perduoti sumuštą paauglį, pirmadienio vakarą
nerado. Kaip pranešė Policijos departamentas, pirmadienį apie 22 val. Vilniuje, Dzūkų g.,
bute, nepilnametis (gim. 2000 m.) smurtavo prieš nepilnametį brolį (gim. 2002 m.).
Nukentėjusysis dėl galvos sumušimo gydomas ambulatoriškai. Neradus blaivių giminaičių,
sumuštas paauglys apgyvendintas Krizių centre. Įtariamasis uždarytas į areštinę. Dėl įvykio
pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Jau rytoj Seimas turbūt priims žymiąsias Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas,
naujai ir aiškiai apibrėžiančias smurtą prieš vaikus. Pagaliau bus uždrausta taikyti jiems
fizines bausmes – triumfuos humaniškas auklėjimas, o Lietuvos, kaip modernios valstybės,
įvaizdis pagaliau bus apvalytas nuo beržinės košės. Šviesi vaikystė visiems bus užtikrinta
valstybiniu lygiu – taip pat ir vaikams su negalia. Juk šiuos mušti ar auklėti fizinėmis
bausmėmis galėtų nebent išsigimėliai.
Neduokdie netrukus išaiškės, kad ir tokių pas mus yra... Tik ar tai bus išsigimėliai? O gal lig
šiol nutylimo vadinamojo institucinio smurto aukos – atsidavę, pasiaukojantys, tačiau į neviltį
įstumti, palūžę tėvai, nesulaukę deramos valstybės pagalbos? Gal tai bus iš bejėgystės protą
prarandančios vienišos motinos, vienos besigaluojančios su savo augančia bėda? Juk ateina
laikas, kai jos nebesugeba užtikrinti neįgalių vaikų, savo pačių ir aplinkinių saugumo.
Paauglystėje šie vaikai neretai tampa nevaldomi, agresyvūs ir autoagresyvūs – būtent dėl
diagnozės uždėtos stigmos, visuomenės priešiškumo jiems, šeimos socialinės atskirties. Visa
tai – taip pat institucinio smurto pasekmė. Kažkas nauja, negirdėta? Tačiau institucinis, arba
struktūrinis, smurtas Vakarų valstybėse senokai identifikuotas ir apibrėžtas. Ši smurto rūšis
liečia valstybės įsipareigojimus vaikui ir šeimai, kai šie nevykdomi, kai valstybė ir jai
pavaldžios institucijos neužtikrina savalaikės deramos pagalbos šeimai ir vaikui. Dauguma
smurto prieš vaikus, taip pat ir neįgalius, atvejų iš tikrųjų yra būtent šio netiesioginio
institucinio smurto padarinys. Šis smurtas yra sisteminis, sunkiai įžvelgiamas, nes nėra
tiesioginis, už jį nėra atsakingas vienas konkretus asmuo, kaip yra fizinio smurto šeimoje
atveju. Tačiau institucinis smurtas neišvengiamai žaloja šeimą ir joje augantį vaiką su
negalia, atgraso tėvus kreiptis pagalbos ir paramos, nors įstatymai šias užtikrina. Tokio
smurto apstu Lietuvoje – tai patvirtins vis kurie, kurie užsimušdami ieškojo ir tebeieško
pagalbos. Paradoksalu, bet tai patvirtino ir viena iš institucijų – Valstybinis auditas. Anot
pernai gruodį pateiktų jo išvadų, „teikiamos ankstyvosios reabilitacijos paslaugos ir įtraukusis
ugdymas Lietuvoje nepakankamai atitinka neįgalių vaikų poreikius ir neužtikrina jų
socialinės integracijos. „ Nepakankamai atitinka“ – švelni formuluotė (varnas varnui akies
nekirs), tačiau toliau konstatuojama, kad „beveik pusėje savivaldybių nėra jas teikiančių
įstaigų, o ten, kur tokios veikia, trūksta specialistų. paslaugų laukiama iki 150 dienų. Tai
trukdo mažinti vaikų neįgalumo lygį ar jo atsiradimo riziką“. Reikia gyvo institucinio smurto
pavyzdžio? Prašom. Įspėjame, kad šis gali šokiruoti. Kūdikis su žandenomis Ankštas,
tvankus, butukas blokiniame daugiabutyje, vidury sujaukto kambario – pripučiamas
baseinėlis, jame budos poza tupi plikas kūdikis. Rieškučiomis semia vandenį, taškosi, gaudo
čiurkšles ir garsiai mūkia patenkintas. Jo motina šalia klūpom šluosto prilietas grindis.
Atrodytų, skurdi, tačiau idilė, tačiau kūdikis vos išsitenka baseinėlyje. Romui (vardas
pakeistas) eina 18-likti, jis sveria 90 kilogramų, yra metro aštuoniasdešimties ūgio, su
gauruotomis žandenomis. Gaurai jam želia visur, kur ir priklauso želti žaliūkui pačiame lyties
brandume. Ir dabar jis vandeny tąso savo lytį neslėpdamas, kaip tai malonu, nepaiso motinos
riksmo: „Romai, nedaryk taip!“ Nekaltomis akimis žvelgia į ją ir kita ranka ima plėšti nuo jos
palaidinę – drykst, ir tik skivytai karo. Motina pagriebia šalia padėtą seną odinį diržą ir iš visų
jėgų kerta sūnui per rankas. Abi vaikino rankos žaizdotos ir randuotos, nusėtos mėlynėmis iki
pažastų. Bet ne rankos čia baisiausia – baisiausia, kad gražiose, žydrose Romo akyse
neatsispindi dangus, kaip kad kūdikių akutėse, jos nėra ir bežadės, apsiblaususios, kaip esti
proto negalios atveju. Romo žvilgsnis įdėmus ir skvarbus. Jis liaujasi, bet žvelgia į motiną
tiriančiai, tarsi klausdamas: „Kodėl negalima, mama? Ką aš veikiu šiame pasaulyje?“
Pašėlusi iš nevilties, motina dar kartą kerta sūnui per rankas. Visa tai regi tik
devyniasdešimtmetė Romo močiutė. Pasirodžiusi kambario tarpdury, suaimanuoja: „Tas
benkartas tuoj užtvindys namus – mušk nemušusi. Negana, kad mūsų vonią sudaužė,
viešpatie viešpatie...“ Bendraamžį „ištempė“ visa giminė Tai ne kadras iš siaubo filmo – tai
vienos mūsų šeimos, kurioje jau 18 metų auga vaikas su negalia reali gyvenimo scena. Sakot,
akivaizdus motinos smurtas prieš sūnų, fizinė bausmė? Taip, bet žvelgiant giliau ir plačiau –
tai mūsų valstybės toleruojamo institucinio smurto padarinių pavyzdys. ES valstybės narės,
priimančios vis naujus, vis tobulesnius įstatymus vaikų labui. Reikalaujate diagnozės, tarsi ši
paaiškintų lytiškai brandaus kūdikio baseinėlyje atsiradimą, tos realios šeimos tragediją?
Taip, 18- metis Romas turi sunkią negalią, tačiau jam diagnozuotas vaikystės autizmas
šiandien nėra joks nuosprendis – tose šalyse, kur tokius vaikus auginančios šeimos gauna visą
reikalingą pagalbą. Autizmas, net ir sunkus, nenulemia tragiško vaiko gyvenimo. Šių vaikų
raida ypatinga, tačiau ne dėl sutrikusio mąstymo – dėl to, kad jų pasaulio pajauta ir
suvokimas smarkiai kitokie nei daugumos. Jie gyvena savo kiaute, tačiau prisibeldus, suradus
bendravimo būdą paaiškėja, kad protinės negalios čia nė kvapo. Tokie vaikai pagaliau
išmoksta kalbėti, geba apsitarnauti, o jei ir neprabyla, geba bendrauti kortelėmis, lanko
specialią mokyklą, pramoksta kokio nors paprasto amato. Būtent to dabar siekia Romo
bendraamžis Matas (vardas pakeistas) iš to paties miesto – kadaise berniukai lankė tą patį
darželį. Mato diagnozė lygiai tokia pat, tačiau jam pasisekė: atkaklūs, pasiaukojantys jo tėvai
nepasidavė instituciniam smurtui ir ieškojo pagalbos užsienyje, visa giminė, surėmusi pečius,
tempė Matą iš autizmo kiauto – ir ištempė. Žinoma, ir šiandien visiems jiems nėra paprasta.
17- metis Matas, jaunas milžinas, netyčia gali sužaloti artimą, nes pats skausmo nejunta.
Matas intensyviai sportuoja, kad išlietų prabudusią lytinę energiją, jam patinka merginos –
bėda, nežino, kaip prieiti prie patikusios. Tuo tarpu jo bendraamžis Romas miega su mama
vienoje lovoje. Jų ryšys paliko simbiotinis ir toliau nesivystė. Taip, tai neadekvatu, net
liguista, incestiška, tačiau niekas nepadėjo jai laiku susivokti, pažinti savo vaiką. O viena pati
ji nesugebėjo užtikrinti sūnui oresnio gyvenimo, jai tai – kiauras dienas vienoje lovoje
besikuičiantis, po savimi darantis kūdikis. Stovykloje lakstė plikas „Autizmo diagnozė ir
sunkios negalios konstatavimas Lietuvoje vaikui niekuo nepadeda, o štai jo vienišą mamą
gali nužudyti psichologiškai, – teigė Asta Stančikienė, „Algojimo“ fondo vadovė, išklojusi
visą tragišką Romo B. istoriją. – Tačiau ši moteris stengėsi, kaip tik gebėjo – aš pati ir mūsų
fondo komanda esame to liudininkai. Panašu, kad Romą kūdikystėje augino močiutė, o
vieniša mama pasinėrė į karjerą – ir laiku neužmezgė su sūnumi glaudaus ryšio, būtino
sėkmingai jo raidai ir kalbai. Bijau, kad pati ji nepatyrė jausmingos motinos meilės, augo lyg
pavainikė su geriančiu tėvu. Romas buvo jos tarnybinio romano užsienyje vaisius, jo
biologinis tėvas nenorėjo sūnaus pažinti, tik retsykiais atsiųsdavo pinigų. Su Romu mes
susipažinome pernai gegužę šeimų psichosocialinės reabilitacijos stovykloje – šias mūsų
fondas rengia kasmet jau 9 metus. Pirmą dieną rimtai baiminomės, kad teks išsiųsti šią šeimą,
taip iš toli atvykusią, atgal namo, nes motina negebėjo suvaldyti 17-mečio sūnaus. Šis
nepažino jokių ribų – lakstė po stovyklą plikai išsirengęs, gąsdindamas vaikus, bandė brautis
į svetimus automobilius, daužė juos, laužė durelių rankenas. Tačiau kitą rytą paaiškėjo, kad
visą dieną „prasiautėjęs“ tas didžiulis kūdikis su sauskelnėmis ir žandenomis nieko
nesulaužė, nesuniokojo ir nesužeidė. Jis nebuvo agresyvus, jį ginė didžiulis nerimas. Apie 60
proc. autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų nuolat jaučia įtampą, kuri naujoje, neįprastoje
aplinkoje gali virsti panika. Kitą dieną Romui leidome išsilakstyti plikam lig valios – žinoma,
lydimam savanorių „asmens sargybinių. Laikyti beje, teko Romo mamą, kuri persekiojo sūnų
nešina virgulėmis, su pilna vaistų rankine ir kūdikių maisteliu, kurio jos automobilio
bagažinėje buvo dvi didelės dėžės. Supratome, kad Romą dar labiau audrina mamos elgesys,
buvo akivaizdu kad jai pačiai reikia pagalbos. Parodžiau jai plikinėjančio Romo nuotrauką,
mobiliu telefonu padarytą iš tolo, ir paklausiau, ką ji čia mato – vyrą ar kūdikį. „Vyrą“, –
pripažino moteris ir apsiverkė, turbūt pirmąkart išvydusi 17-metį sūnų tokį, koks jis iš tikrųjų
yra“. Skauda ne kūną, o sielą „Turėjome padėti jai nepamesti šio blaivaus matymo, o tai ir
buvo sunkiausia, – tęsė A.Stančikienė. – Ši maloni, gerų manierų, išsilavinusi moteris apie
sūnų kalbėjo lyg žindanti motina ir vis tvirtino, kad virgulės rodo jam skaudant pilvuką.
Mums labiau kėlė nerimą randai ir mėlynės ir Romo rankų. Nejau jis mušamas? Motina
išsigynė. Žinojome, kad vaikai su autizmu neretai žaloja patys save, gali smarkiai užsigauti,
nes jų skausmo slenksti neįprastai aukštas. Išsiaiškinome, kad Romo elgesys labai pakriko po
sunkaus chroniško ausų uždegimo, kurio gydytojai jam, nekalbančiam, laiku negebėjo
nustatyti. Vaikinas kentė nežmoniškus skausmus, šie sutrikdė jo elgesį ir higienos įpročius,
jis liovėsi lankyti specialų ugdymo centrą ir pusmečiui buvo įkalintas namuose, bute su
užkaltais langais, nematydamas nei žmonių, nei gamtos. Be jokios prasmingos veiklos.
Paaiškinom motinai, kad ne pilvą Romui skauda, o sielą. Kad kai žmogus neturi žodžių sielos
skausmui išsakyti, jis nusidrasko marškinius, išsirengia iki nuogumo protestuodamas. Kaip
jaustis 17-mečiam jaunuoliui, kurio gyvenimas neturi jokio tikslo, kurio svajonės ir lūkesčiai
niekam nežinomi? Tačiau vis tai buvo sunkai „suvirškinama“ jai – ji gyvenime negavo
savalaikės adekvačios pagalbos. Puikiai žinau, kad tokiu atveju mamos ir neįgalaus vaiko
meilės santykis neretai iškrypsta ir tampa panašus į narkotinę priklausomybę. Tampa lygiai
taip pat pražūtingas abiem. Su Romu buvo lengviau nei su mama. Mūsų fondo savanoriai
specialistai, stovyklautojai buvo jam kantrūs, dėmesingi, geranoriški, ir tai davė vaisių.
Užmezgė su juo kontaktą, o vienas savanoris Romo bendraamžis – net kažką panašus į
draugystę be žodžių. Per 5 dienas stovyklavimo dienas vaikino savijauta ir elgesys, jo
motinos nuostabai, smarkiai pasitaisė. Tačiau atėjo išsiskyrimo diena. Pasiūlėme moteriai
fondo padalinio „Pojūčių klinika“ nemokamas paslaugas. Mūsų specialistų komanda ėmėsi
šio vaiko atvejo vadybos ir įvertino, kokios reguliarios, ilgalaikės kompleksiškai teikiamos
paslaugos reikalingos Romui ir jo motinai. Bėda ta, kad šeima gyvena tolimame mieste, tad
apsiėmėme tarpininkauti vietoje, surandant jai reikalingas paslaugas. Džiaugėmės, kad į
raštišką fondo „ Algojimas“ prašymą skubiai aptarti Romo B. situaciją atsiliepė visos
kviestos to miesto socialines paslaugas teikiančios institucijos. Sukvietėme net 14 jų atstovų,
taip pat ir Romo šeimą pažįstantį psichiatrą, į miesto VTA skyrių drauge apsvarstyti pagalbos
galimybes, parengti priemonių planą“. Vaizdas namuose pašiurpino „Tačiau pirma su kolege
psichologe Rūta Klišyte apsilankėme Romo B. šeimoje jo motinos kvietimu, – pasakojo
A.Stančikienė. – Tai, ką išvydome, sunku nusakyti žodžiais... Ankštame nevėdinamame
tvankiame 2-jų kambarių butuke įkalinti trys šeimos nariai – labai garbaus močiutė, jos dukra
(Romo motina) ir neįgalus anūkas. Gyvenimo sąlygos – antisanitarinės: vonia be vandens,
virtuvė praktiškai nenaudojama, į tualetą neužeisi neįmynęs, klozetas sudaužytas, be bakelio.
Butas nevėdinamas, Romo guolis – suveltas patalų gumulas, kiaurai pradvisęs šlapimu.
Mama buvo visiškai palūžusi. Romas vėl buvo labai neramus: išmetė mūsų atneštas vaišes,
sudraskė pagalves, bute išplėšė visus laidus ir rozetes – taip „ieškojo“ kompiuterio, kuriuo
žiūrėjo filmukus, gedimo priežasties. Pastebėjome, kad jo rankos šviežiai žaizdotos. Šįkart
sugniuždyta mama prisipažino, kad iš beviltiškumo ir bejėgystės priversta tramdyti sūnų
diržu. Tačiau tiktai po pusdienį užtrukusio vizito, ilgo įtikinėjimo ji sutiko, kad sūnui geriau
būtų gyventi atskirai, nes toks gyvenimas yra pražūtis visiems trims šeimoje, o ypač Romui.
Paaiškėjo, jis su motina miega vienoje lovoje. O juk ši šeima nėra asociali, čia nevartojami
svaigalai, taigi, socialinis darbuotojas šeimos nelanko. Kaimynai tylia užjaučia, nekviečia
policijos – ką ši padės? Viešumoje Romo mama iš paskutiniųjų stengiasi išlaikyti buvusį
status quo. Deja, dar kartą įsitikinome, kad ji neadekvačiai vertina situaciją, sunku buvo
atskirti, kur fantazijos, o kur tiesa. Aišku buvo tik viena – ši moteris visiškai nepajėgi auginti
sūnaus“. Vaiką paėmė skubiai ir drastiškai „Kitą rytą susirinkime išaiškėjo, kad daugumai iš
14 atstovų ši šeima ir tragiška jos situacija yra gerai žinomos, teisintasi, kad Romo B.
motinos nenori priimti pagalbos. VTAS specialistai teisinosi apie šią šeimą nieko nežinoję,
juk neįgalių vaikų nelanko socialini darbuotojai, ir tai, deja, Lietuvoje apmaudi tiesa, – sakė
A.Stančikienė. – Posėdis nebuvo konstruktyvus, net nebuvo protokoluojamas, nesudarytas
joks konstruktyvių veiksmų planas. Buvo akivaizdu, kad sutartinio koordinuoto darbo
praktika visiems naujiena. Buvo nuspręsta kuo skubiau paimti vaiką iš šeimos, o motinai
suteikti nemokamas psichoterapeuto paslaugas. Romo B. „poėmis“ padarytas tuoj pat, skubiai
ir drastiškai, neparuošus tam šeimos, o „gelbėjimo operacija“ pasibaigė jo išvežimu į
psichiatrinės ligoninės vaikų skyrių. O kur gi dar? Paaiškėjo, kad ir VTAS yra ydingos,
visiškai nesutvarkytos sisteminės netvarkos įkaitai. Žinoma, Romo B. šeimos problemų tai
neišsprendė, o dar labiau komplikavo. Net neatskyrė motinos nuo vaiko, mat su Romu
nesusitvarkantis ligoninės personalas prašė motinos būti šalia, ši net nakvojo ligoninėje. Tuo
tarpu patys gerai žinome, kad vaikui su autizmu psichiatrijos skyrius yra blogiausia vieta,
kokią tik galima surasti. Apie tai gavome ir raštišką tuomečio SAM ministro patarėjo
psichiatro prof. A. Germanavičiaus patikinimą. Tačiau kam tai rūpi? Kaip ir reikėjo tikėtis,
Romo savijauta ir elgesys ligoninėje (o jis ten praleido beveik visą vasaros mėnesį) smarkiai
pablogėjo, nepaisant duodamų vaistų. Jo motina kasdien atakavo mus žinutėmis ir
skambučiais, o susitikusi pareiškė, kad yra nepelnytai nubausta sūnaus atėmimu, kad tokia
„pagalba“ jų gyvenimą pavertė pragaru. Apkaltino mus „brutaliu kišimusi į jos šeimą“ ir
nutraukė bet kokius kontaktus“. Seimas atsižegnojo „Nepaisant nieko, galiu ją suprasti ir
atjausti. Apie Romo B. situaciją skubiai informavome Vaiko teisių kontrolieriaus tarnybą bei
tris tuomečio Seimo komisijas – Socialinių reikalų, Vaiko teisių ir Sveikatos apsaugos.
Kontrolierė pažadėjo atidžiai domėtis šeima, o iš Seimo sulaukėme atsakymo, kad ši istorija –
ne Seimo reikalas... Kas tai, jei ne institucinio smurto palaiminimas aukščiusiu lygiu? –
retoriškai klausė A. Stančikienė užbaigdama pasakojimą. – Todėl manome, kad būtina kuo
skubiau apibrėžti ir institucinio smurto sąvoką. Būtina bausti ir institucijas, kurios šį smurtą
sėja. Antra, pagaliau būtina užtikrinti ir plėtoti realias ir reikalingas paslaugas šeimoms,
auginančioms vaikus su negalia“. Jums rūpi, kaip toliau klojasi Romo B. gyvenimas?
Paskutinės žinios neguodžia. Pernai rugsėjį VTAS tarpininkaujant vaikinas buvo užrašytas į
artimiausią specialiojo ugdymo centrą, kur galėjo būti ugdomas ir gyventi nuolat lankomas
motinos. Tačiau ši iš ten netrukus atsiėmė sūnų motyvuodama, kad vaikas ten blogai jaučiasi,
dažnai serga – geriau pati „mokys“ jį namuose. Lankymąsi pas psichologą po kelių
konsultacijų moteris nutraukė. Žinoma, kad šeimą lanko jai priskirtas socialinis darbuotojas.
Galbūt padarytas šios toks buto remontas. Parūpinta dar viena lova. Dar viena lova – tai jau
reali pažanga. Sakysite, Romo B. atvejis išskirtinis? Tačiau A.Stančikienė tvirtina, kad yra
priešingai – šis institucinio smurto padarinių pavyzdys tipinis ir simptominis Lietuvai.
Dauguma tėvų, ypač vienišos motinos, iš nuovargio, išsekimo ir nevilties praranda adekvatų
vaiko ir jo situacijos vertinimą, auklėdami jį iš bejėgystės griebiasi ir fizinių veiksmų. Tad
kaip gi realiai tokių smurtaujančių tėvų atžvilgiu bus vykdomas naujas, neabejotinai geras ir
modernus įstatymas valstybėje, kuri jau ketvirtį amžiaus imituoja rūpestį vaikais su negalia?
Kaip bus užtikrinamos jų teisės valstybėje, kuri padarė viską, kad šių vaikų tėvai nuo šiol
patirtų ne tik juodą neviltį, bet dar ir kaltę, vaiko atėmimo baimę? Kas garantuos kad vaikai
nuo jų nebus atskirti taip, kaip tai buvo padaryta Romo B. atveju? Ir kur bus padedami tie
nevaldomi lytiškai brandūs kūdikiai – guldomi į psichiatrinę, rišami prie lovos, slopinami
psichotropiniais vaistais? O kaip jų tėvams bus formuojami „pozityvios tėvystės įgūdžiai“ –
paskaitėlėse, kurios tarsi šaukštai popiet? Ar šitaip, kosmetiškai, bus šalinami ilgus metus
tokių šeimų kenčiamo institucinio smurto padariniai? O kas suramdys patį smurtą – kokia
institucija? Nepatogūs, bjaurūs klausimai, bet ir šiandien palikus juos be atsakymų,
nepakeliamai gėda žvelgti į žydras Romo B. akis. Kurių įdėmaus, veriančio, nepakeliamai
tyro žvilgsnio negalime pamiršti.
Rūčkakiemio kaime (Kaišiadorių r.) pirmadienį plykstelėjęs neblaivių šeimos narių kivirčas
vos nevirto tragedija. Šeimoje, kurioje kartu su suaugusiais artimaisiais nuolat girtauja ir 17-
metis vaikinas, smurtas nėra retas reiškinys. Policijai pareigūnams tenka raminti šį
nepilnametį, jo motiną ir patėvį. Pirmadienio popietę nuosavo namo kieme paauglys įsiuto
ant savo 41 metų patėvio, nubėgo į vidų ir atsinešė didelį virtuvinį peilį. Vaikinas patėviui du
kartus smogė į šoną. Pastarajam paplūdus krauju, išgertuvių dalyviai iškvietė pagalbą.
Pirmadienio vakarą jis buvo operuojamas. Šiuo metu gyvybei pavojus negresia. Jaunam
smurtautojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,63 promilės alkoholio). Jis uždarytas į
areštinę. Vaikinui dėl sveikatos sutrikdymo iškelta baudžiamoji byla.
Nors statistika rodo, kad Lietuvoje per paskutinius penkiolika metų mažėjo registruotų
nusikaltimų, kriminologai pastebi, jog nėra žinoma, apie kokią dalį jų lieka nepranešta, todėl
sunku vertinti bendrą padėtį šalyje.
„Mes turime labai didelę ledkalnio, plaukiojančio vandenyne, apačią, kurios mes nematome,
o čia yra tik pati viršūnėlė“, – apie registruotų atvejų ir realaus nusikalstamų veikų skaičiaus
santykį sako Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Gintautas Sakalauskas. Vidaus
reikalų ministerijos (VRM) skelbiamoje viešojo saugumo ataskaitoje pateiktais duomenimis,
lyginant su 2005 metais, pernai Lietuvoje registruota 42,7 procento nusikalstamų veikų
mažiau, o skaitine išraiška registruotų nusikaltimų mažėjo nuo 89,8 tūkst. 2005 metais iki
51,4 tūkst. 2019 metais.
Pasak G. Sakalausko, matant šią statistiką vienas esminių klausimų išlieka tai, koks jos
santykis su tais nusikaltimais, apie kuriuos lieka nepranešta. Mažėjo nužudymų, sunkių
sužalojimų Jo teigimu, nors dalies nusikaltimų, tokių kaip nužudymai, sunkūs sužalojimai,
latentiškumas mažas, yra ir tokių nusikaltimų apie kuriuos itin vengiama pranešti:
pavyzdžiui, manoma, jog pranešama vos apie vieną iš šimto seksualinių nusikaltimų.
Lietuvoje pernai registruoti 94 išžaginimai, tuo tarpu 2005-aisiais – 265. Kriminologo
teigimu, neturint visuomenės apklausų duomenų apie tai, kiek žmonių nukentėjo ar įvykdė
tam tikrą veiką, sunku lyginti, kaip realiai kito tokių didelį latentiškumą turinčių nusikaltimų
situacija. Panašiai yra su nusikaltimais, kuriuose nukentėjusiųjų nebūna, tokiais kaip
korupcijos, prekybos narkotikais ar jų vartojimo atvejai. „Jie priklauso grynai nuo kontrolės
intensyvumo. Kitaip sakant, jeigu policija paskelbtų karą ir bandytų sugaudyti daug, mes
turėtume labai staigų šoktelėjimą, todėl, kad dėl tokių veikų niekas nesikreipia: jeigu žmogus
perka ar parduoda narkotikus, duoda arba ima kyšį – nėra, kam kreiptis“, – sakė G.
Sakalauskas. Registruoto disponavimo narkotikais statistika per 15 metų iš tiesų keitėsi
nežymiai: nuo 1,8 tūkst. atvejų 2005-aisiais iki 1,9 tūkst. 2019-aisias. Vis dėlto, pasak
eksperto, tokių nusikaltimų kaip nužudymai, sunkūs sveikatos sutrikdymai, plėšimai
mažėjimas gali būti laikomas realios situacijos atspindžiu, nes apie tokius nusikaltimus
policija dažniausiai visada sužino. „Tai, kad jų labai aiškiai mažėja ir labai stipriai per 15
metų, tai yra indikatorius, kad turbūt ir smurto bendrai visuomenėje mažėja“, – sakė jis. 2005
metais nužudymų ir pasikėsinimų nužudyti, VRM duomenimis, registruota 390, po penkerių
metų – jau 217, o pernai – 99. Sunkių sužalojimų 2005 metais registruota 354, 2010 metais –
213, o pernai – 129. Tarp nusikaltusiųjų dominuoja vyrai Ministerijos duomenys rodo, jog
tarp daugumos įtariamųjų ir kaltinamų dėl sunkių nusikaltimų pernai dominavo vyrai: 88,9
proc. ir 81,1 proc. nužudymo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose. Tarp įtariamųjų ar
kaltinamųjų plėšimais vyrų buvo 66,7 proc., nepilnamečių vaikinų – 26,9 proc. Taip pat
skaitykite: Lietuvą šiurpina paauglių nusikaltimai: psichiatras paaiškino, kas vyksta Pasak
kriminalinės policijos vadovo, nužudymų statistika per karantiną išaugo 122 proc. Policijos
generalinis komisaras – apie dabar Lietuvoje esančias gaujas, santykių aiškinimąsi ir
pagrindinį „verslą“ Pasak G. Sakalausko, tendencija, jog kriminalinėje statistikoje dominuoja
vyrai, pastebima visame pasaulyje: moterų procentas tarp nusikaltėlių svyruoja nuo 2–25
procentų ir aukštesnis būna Vakarų šalyse. Tai, kodėl moterų dalis yra mažesnė, pasak jo,
aiškinama įvairiai – tiek biologiniais, tiek auklėjimo skirtumais, tiek lyčių nelygybe. „Kuo
yra daugiau lygybės tarp vyrų ir moterų, tuo moterų nusikalstamumo yra daugiau“, –
pastebėjo jis. Fizinio skausmo sukėlimų atvejais vyrai įtariamaisiais ar kaltinamaisiais tapo
86,8 proc. atvejų, o tarp nukentėjusių daugumą sudarė moterys – 59,8 proc. Šie nusikaltimai
atspindi smurto artimoje aplinkoje situaciją. Statistika rodo, jog Lietuvoje per penkiolika
metų smarkiai išaugo pranešimų apie tokius nusikaltimus: nuo mažiau nei 1,4 tūkst. 2005
metais iki beveik 10 tūkst. 2019 metais. Pasak G. Sakalausko, tai nulėmė 2012 metų pradėtas
intensyvesnis smurto artimoje aplinkoje persekiojimas – nuo tada registruojama apie 9–11
tūkst. tokių nusikaltimų per metus ir šis skaičius smarkiai nekinta. Vis dėlto jie, G.
Sakalausko teigimu, atspindi tik dalį visų nusikaltimų ir nėra aišku, ar nematoma „ledkalnio“
dalis mažėja, ar didėja, lyginant su registruotais nusikaltimais. VRM ataskaitoje pastebima,
kad pastaraisiais metais pastebimai daugėjo pranešimų apie nuo smurto nukentėjusius vyrus:
2015 metais nuo šių nusikaltimų nukentėjusių vyrų dalis sudarė 19 procentų, o 2019 metais –
35,3 proc. G. Sakalausko teigimu, didesnė nei vidurkis moterų nusikalstamumo dalis
fiksuojama, pavyzdžiui, tarp finansinių nusikaltimų, kas sietina su tuo, kad tarp buhalterių ir
finansininkų yra nemažai moterų. Taip pat moterys sudaro didesnį nei vidurkis procentą tarp
įtariamųjų su narkotikais susijusiais nusikaltimais. „Tai tie atvejai, kai motinos neša savo
sūnums į kalėjimus arba pačios prekiauja – yra įtraukiamos į patį žemiausią lygmenį ir jas
dažniausiai sugaudo, o visą verslą organizuoja vyrai ir jie neįkliūva“, – pastebėjo jis.
Nusikalstamumo statistika – ne policijos darbo įvertinimas G. Sakalauskas pabrėžia, jog
nusikalstamumo statistika neturėtų būti siejama su geru ar blogu policijos darbu. „Policija lyg
ir jaučiasi už tą nusikalstamumą kažkaip tiesiogiai atsakinga, ji jaučia spaudimą parodyti, kad
jis mažėja, nors tai yra neteisinga“, – pastebėjo jis.
Visais laikais nepilnamečiai darė nusikaltimus taip siekdami įsitvirtinti draugų būryje,
ieškodami savęs ar trūkstant užimtumo. Vaiko teisių apsaugos specialistai pateikia priežastis,
dėl kurių nepilnamečiai asmenys daro nusikalstamas veikas ir būdus, kaip tam užkirsti kelią.
„Paprastai nebūna vienintelė priežastis, dėl kurios vaikai daro nusikaltimus, tai dažniausiai
yra kelių priežasčių pasekmė. Kalbant norisi išskirti tokias jų galimo elgesio priežastis kaip
užimtumo stoka, maištavimas, nepakankamas tėvų dėmesio ir laiko jiems skyrimas.
Pastebėta, kad nuolatiniai barniai, konfliktai šeimoje, įstatyminių vaikų atstovų
nesugebėjimas sukurti geros atmosferos namuose taip pat turi įtakos nepilnamečių
nusikalstamos veikos vykdymui“, – priežastis vardijo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir
įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Klaipėdos
mieste Inga Česė. Kaip teigia I. Česė, dažniausiai nusikaltimus darantys vaikai turi emocinių,
elgesio ar psichinių sutrikimų. Yra ir tokių vaikų, kurie darydami nusikalstamas veikas
jaučiasi nebaudžiami, žino, kad jie nuo atsakomybės bus atleisti dėl jų amžiaus. Be to, neretai
nusikaltimai vykdomi impulsyviai, iš anksto nepagalvojus apie pasekmes, galbūt net
nesuvokiant veiksmų pavojingumo, baudžiamumo. Vaikai, kurie augdami patiria socialinius
sunkumus, neretai jaučiasi beverčiai, mano nieko negalintys padaryti gerai. Menka savivertė,
nesugebėjimas įsilieti į bendraamžių grupę, populiarumo tarp bendraamžių bei nuolatinės
artimos draugystės stoka – pagrindiniai socialinių sunkumų kriterijai. Norėdami visiems
įrodyti, kad yra priešingai, vaikai lengviau įsitraukia į kompanijas, kurių narių vertybės ir
normos dažnai peržengia moralės bei įstatymų ribas, ir tuo pačiu dažniau patenka į
teisėsaugos akiratį. „Paauglystėje yra būdingas tam tikras nuo normos nukrypstantis elgesys.
Tačiau viskam turi būti ribos. Tėvai turėtų tinkamai rūpintis savo vaikais, domėtis jų veikla,
draugais, kuo daugiau kalbėtis. Pastebėjus nusižengimus nebausti, nes baudimas neduoda
jokių rezultatų. Nepilnamečiai tik pasijaučia nesuprasti, kodėl kažkas gali reguliuoti jiems,
kaip elgtis, jeigu jie elgiasi taip, kaip patinka. Tokiais atvejais, kai nerandama bendros kalbos,
tėvams patariama geriau iškart kreiptis į specialistus – psichologus, vaiko teisių gynėjus“, –
sakė I. Česė. Naujausiais Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis,
pastaruoju metu išaugo nepilnamečių įvykdytų nusikaltimų skaičius. Vyrauja smurtas
artimoje aplinkoje, vagystės, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas. Atvejai, kai
nepilnamečiams yra taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – nėra dažnas
reiškinys. Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, uostamiestyje per
metus suimami vidutiniškai 2-3 nepilnamečiai. Kai nepilnamečiai nėra sulaukę
baudžiamosios atsakomybės amžiaus, t. y. 16 metų (atskirais atvejais – 14 metų), arba
administracinės atsakomybės amžiaus (16 metų), skiriama minimali priežiūra. Tai yra tam
tikrų minimalių priemonių sistema, kurią per Vaiko gerovės komisijas taiko savivaldybės.
Tačiau kai kuriose savivaldybėse iškyla problema, kad nepilnamečiams nėra galimybių keisti
savo elgesį ir socializuotis. Trūksta tinkamų priemonių ir įrankių, pavyzdžiui, kursų,
konsultacijų specialistų, užimtumo centrų ir pan. Pagal baudžiamojo proceso kodeksą
nepilnamečiui iš karto suėmimas negali būti paskirtas ilgesnis kaip du mėnesiai. Suėmimo
terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki šešių mėnesių, o nepilnamečiams – ne ilgiau kaip iki
keturių mėnesių gali tas pats arba kitas tos pačios, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, –
tų pačių teismo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas ar kitos apylinkės teismo arba to teismo kitų
teismo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas. Suėmimo skyrimo taisyklės, skirtos
nepilnamečiams, taip pat taikomos asmeniui, kuris teisėjo sprendimo priėmimo metu yra
sulaukęs pilnametystės. Primename, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo
tarnyba atlieka prevencinį darbą, teikia pagalbą šeimai, informuoja apie galimus problemų
sprendimo būdus, todėl šeimos nariai raginamos neslėpti esančių problemų šeimoje ir
nedelsiant kreiptis į specialistus.
„Policijos atstovai informavo apie tai, kad yra koreguojami pareigūnų patruliavimo maršrutai,
atsižvelgiant į gautus pranešimus. Taip pat svarstyta galimybė pasitelkti vaizdo kamerų
duomenis svarstant kiekvieną pranešimą“, – rašoma pranešime. Žiniasklaida skelbė, kad tėvai
ir mokyklų vadovai pasakoja, kad nevaldomi paaugliai veržiasi į uostamiesčio mokyklų
teritorijas, reketuoja vaikus, juos muša. Klaipėdos policijos atstovė Andromeda Grauslienė
portalui 15min.lt pasakojo, kad pareigūnai yra gavę penkis pranešimus apie tai, jog prie
Sendvario progimnazijos atvykę paaugliai grasina vaikams ir reikalauja pinigų.
Paauglių žiaurumas, rodos, beribis. Tame pačiame Jurbarke policijos pareigūnai aiškinasi
žmogžudystės aplinkybes, įtariamieji nepilnamečiai. Praėjusių metų vasarą Vilniuje čia
negyvai akmenimis uždaužė trylikametį. Anot vaikų psichoterapeuto, dėl siautėjančių
paauglių kalta ir visuomenė. „Mes turime labai dideles tolerancijos ribas ir nepastebime, kad
pokytis elgesyje nuo visumos nukrypęs 5 proc. Niekas nekreipia dėmesio: ai, tokia
paauglystė. Kol nekreipiame dėmesio, viskas vyksta toliau. O šalys ar bendruomenės, kurios
geba reaguoti į šiuos mažyčius pokyčius, jau sureagavo, galime tikėtis, kad įsijungs sistema ir
neleis paaugliui pajudėti netinkama linkme“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė
vaikų psichiatras Linas Slušnys. Anot psichiatro, visi skaudūs įvykiai daugeliu atveju tėra
ilgo nuolaidžiavimo pasekmė, kai nesikiša tarnybos, o kištis turėtų. „Tas, kuris nuoširdžiai
dirba sako, kad padarome tėvams paslaugų paketą, bet jam dažnai pasakoma: ko tu kišiesi.
Tai sako arba kolegos, arba vietos politikai, čia esą šeimos reikalas. Vaikas pagėrė, pasikeikė
– čia dar ne pažeidimas ir nėra vaiko teisėms ką veikti. Bet civilizuotose šalyse vaiko teisėms
yra ką veikti, jeigu tėvai nesusitvarko su savo vaiku ir nesugeba jo išauklėti. Tai jau vaiko
teisių klausimas, nes vaikui neužtikrinama tinkama raida ir neįdedama kompetencijos jo
gyvenimui“, – sakė L.Slušnys. Anot policijos pareigūnų, suaugusieji neįvertina grėsmių.
Policija vykdė reidus, kur linksminasi nepilnamečiai, tačiau dėl to piktinosi tėvai. „Jeigu
pastebėjote, tai kaip tik sukėlė pasipriešinimą ir nepasitenkinimą tarp gyventojų, kadangi
buvo pasakyta, kad jaunimui nėra leidžiama švęsti taip, kaip jiems patinka ir tai yra
bereikalingas jėgos panaudojimas, įsikišimas“, – teigė Policijos departamento vyriausioji
tyrėja Rasa Švanienė. Bijo ir Vilniuje gyvenančios šeimos Buvęs Vilniaus vicemeras
Gintautas Paluckas ne kartą yra išklausęs Pilaitės bendruomenės narių skundų, kurie gyvena
baimėje dėl siautėjančių paauglių. Tėvai bijo išleisti savo vaikus į mokyklą, kad pakeliui
nebūtų sumušti.
„Vaiko teisių priežiūros paslaugų sistema yra neadekvati. Psichologinės pagalbos tėvams
priėjimas labai menkas. Kai ministras sako, kad sistemai reikia 300 mln. eurų, kad būtų
apmokyti specialistai, nupirktos paslaugos, kaip gali sistema veikti be finansavimo? Ji
popierinė sistema“, – įsitikinęs G.Paluckas. Anot jo, paaugliai išmano įstatymus,
nusikaltimus daro jaunesni nei 14 metų jaunuoliai, nes jiems negresia baudžiamoji
atsakomybė, nors yra žinoma, kad tokioms gaujoms vadovauja vyresni. „Nepilnamečių
veiksmai ir besiformuojančios gaujos policijai seniai žinomas dalykas, bet kol nesukanka 14
metų, nėra keliamos baudžiamosios bylos. Tokiu atveju tai administraciniai nusižengimai ir
statistiškai tai neatrodo tai baisu, kaip faktiškai yra“, – teigė G.Paluckas. Statistika gerėja, bet
ar ji teisinga? Generalinis policijos komisaras Linas Pernavas sako, kad pagal statistiką
nusikalstamumas mažėja. Anot jo, 2008 m. buvo apie 4,2 tūkst. nusikalstamų veikų, kurias
padarė nepilnamečiai, o praėjusiais metais tokių buvo tris kartus mažiau – apie 1,3 tūkst.
Tačiau mokslininkai oficialiomis statistikomis tikėti nelinkę, nes statistika rengiama pagal
nuo sovietų laikų likusią metodiką. „Iš tiesų mes nelabai žinome, koks yra nusikalstamumas.
Valdžiai nelabai rūpi, kelias dešimtis metų esame nepriklausomi, bet mes nusikalstamumą
vertiname pagal tai, ką užregistruojame. Bet užregistruojame tik labai mažą dalelę to, kas
realiai vyksta“, – sakė M.Romerio universiteto docentas, kriminologas Alfredas Kiškis. Anot
mokslininkų, statistika pagražinti visai nesunku – ikiteisminio tyrimo pareigūnai, matydami,
kad nusikaltimą ištirti neperspektyvu, gali net neregistruoti nusikaltimo.
„Mūsų sistemos iškrypimas yra toks, kad mes tikrai gerai atrodome popieriuose. Psichikos
sveikatos centrų tiek nė vienoje šalyje nerasite, kiek pristeigta. Bet kas iš to – jų turime daug,
už galvą mokame, bet ten nėra specialistų. Vaikų psichiatrų nėra arba jis pasirodo kaip jaunas
mėnulis. Man pačiam teko į mėnesį pasirodyti du kartus, o eilė, kad žmogus pateks – po trijų
mėnesių. Kokia čia pagalba – jokia. Bet taip sustyguota valstybės sistema“, – sakė L.Slušnys.
Nepilnamečių niekas neprižiūri Kritikuojama ir policijos reforma, kai buvo panaikinti
įgaliotinių, dirbusių su nepilnamečiais, etatai. „Visose srityse – tiek švietimo, tiek sveikatos –
turime specializacijas. Policijos sistemoje ilgą laiką buvo nepilnamečių įgaliotiniai, kurie
rūpinosi jaunuoliais, kurie buvo linkę nusikalsti, pažinojo juos. Po reformos žmonių,
pažįstančių vaikus, kurie kelia problemas, nebeliko. Liko universalūs policininkai“, – sakė
G.Paluckas. Tačiau policijos generalinis komisaras su tokiu požiūriu nesutinka. „Negi mes
įsivaizduojame, kad tokio specialisto buvimas gali išspręsti situaciją. Anksčiau turėjome
įskaitas, dabar tų įskaitų nebeturime. Reikia suvokti, į tas pareigybes buvo priiminėjami bet
kas, specialaus išsilavinimo nereikėjo. Kai buvo tie specialistai, mes turėjome daugiau nei 4
tūkst. veikų, kurias padarė nepilnamečiai. Pakeitus šią situaciją, turime daugiau nei tūkstantį“,
– sakė L.Pernavas. Nepilnamečių nusikaltimai neretai prasideda nuo vagysčių, tačiau
statistiką pagrąžinti gali ir pasikeitę teisės aktai.
„Viena iš sumažėjimo priežasčių – mes dekriminalizavome dalį vagysčių, kur žala nedidelė.
Tai nebe nusikalstama veika, o administraciniai nusižengimai. Kadangi vagysčių daug,
statistikoje tai labai sumažėjo. Jeigu dekriminalizuotume dar keletą veikų, galime padaryti ir
nulį, jeigu norime. Tik ar saugiau visuomenei“, – sakė A.Kiškis. Nesaugiai pasijutusi
visuomenė renka parašus peticijoms. Iš viso po įvykių Jurbarke ir pavasarį praūžusio
paauglių siautėjimo Pilaitės mikrorajone sostinėje kviečiama pasirašyti net tris peticijas.
Reikalaujama nušalinti Jurbarko bylą tiriančią prokurorę – peticiją pasirašė daugiau kaip 2
tūkst. Žmonių. Taip pat reikalaujama griežtinti bausmes paaugliams už sunkius nusikaltimus
ir ankstinti amžių, nuo kada taikoma baudžiamoji atsakomybė. Šias peticijas pasirašė taip pat
po daugiau kaip 1.5 tūkst. žmonių.
Tai, kad vos 7 proc. moksleivių, prisipažinusių padarius nusikalstamą veiką yra turėję
kontaktų su policija, parodo, kad statistiniuose duomenyse reali nepilnamečių padaromų
nusikaltimų situacija neatspindima.
Niekam ne paslaptis, kad ne visi nepilnamečių padaryti nusikaltimai pasiekia mokytojų, tėvų
ar pareigūnų ausis. Bausti ar leisti pasitaisyti? – toks klausimas kyla, kai, paaiškėjus
nusikaltimo faktui, už jį turintis atsakyti jaunuolis yra dar nepilnametis. Lietuvos teisės
instituto mokslininkai 2013–2015 metais vykdė Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą
projektą „Jaunimo delinkvencinis elgesys ir viktimizacija“, kurio metu buvo atlikti du dideli
empiriniai tyrimai. Tyrimo metu buvo apklausti 2824 12–15 metų amžiaus moksleiviai iš
penkių miestų (Vilniaus, Šiaulių, Kretingos, Plungės bei Telšių) pagal tarptautinio tyrimo
(angl. International Self-Report Delinquency-3) metodiką. Apie 18 proc. iš tyrime
dalyvavusių moksleivių prisipažino per pastaruosius metus padarę dalykų, už kuriuos galėtų
būti baudžiami pagal dabar galiojančius įstatymus, o per visą gyvenimą nusižengę prisipažino
net daugiau kaip 26 procentai apklaustųjų.
Klaipėda šiurpsta – mieste nuo vasaros siautėja neregėto įžūlumo nepilnamečių nusikaltėlių
gauja. Laužtuvais apsiginklavę paaugliai plėšia parduotuves, vagia kasos aparatus, pinigus,
kramtomąją gumą ir bandeles. Kai kuriems iš jų – vos devyneri. Šie vaikai turi tėvus, namus,
mobiliuosius telefonus ir kompiuterius, namie jie paklusnūs ir drausmingi, dažnai itin
draugiški ir švelnūs. Pareigūnai ir vaiko teisių apsaugos specialistai augančią kartą jau vadina
prarastąja. Tai – laisvoje šalyje gimę vaikai, kurie gauna beveik viską, ko trokšta. Išskyrus
tai, kas juos paverčia žmonėmis – tikrą ryšį su tėvais. Pamirštas vaikas traukiasi į gyvenimo
užribį: šiandien jis nugvelbė bandelę, o rytoj galbūt automobilio bagažinėje sudegins žmogų.
„Negaliu sakyti, kad tai blogi vaikai, bet jie pasiklydę, neprižiūrimi“, – atsakymą į klausimą,
kas paskatino paauglius tapti nusikaltėliais, ieškojo Klaipėdos miesto pirmojo policijos
komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Kęstutis Kubilius. Tai, kad vaikai
susideda su vyresniais ir prisideda prie vagysčių bei plėšimų, pareigūnų jau nestebina. Tačiau
tokio nepilnamečių siautėjimo ir tiek nusikaltimų per trumpą laiką, įvykdytų tos pačios
grupuotės, jie teigė neprisimenantys. Nusikaltimų protrūkis – lyg bomba Vaiko teisių
apsaugos specialistai neslepia – šito buvo galima laukti. „Pastaruoju metu Klaipėdoje vaikų
nusikalstamumas buvo smarkiai sumažėjęs. O jeigu tylu ir ramu, galima įtarti, kad kažkur
slypi tiksinti bomba, kuri kažkada sprogs. Taip ir įvyko – bomba sprogo: vos per kelias
savaites įvykdyta dešimtys nusikaltimų“, – kalbėjo Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko
teisių apsaugos skyriaus vyresnysis specialistas Airidas Vitkevičius. Pareigūnai negali tiksliai
pasakyti, kiek nepilnamečių įsitraukė į nusikalstamos gaujos veiklą. Kai kuriuos pavyko
sučiupti, tačiau juos pakeitė nauji nariai. Daugiausia vagysčių įvykdyta miesto centre. Per
vieną naktį jaunieji vagys sugebėjo įsilaužti į keturias vietas. Susekti jų pėdsakus policijai
nėra labai sudėtinga, nes paaugliai neslepia veidų, dažnai elgiasi neapdairiai, tačiau pasižymi
nepaprastu įžūlumu. Tai pastebėjo ir nuo šios gaujos nukentėjusios senamiesčio kavinės
„Balta varna“ vadovė Gitana Zimnickaitė. Keli paaugliai į patalpą įsilaužė praėjus vos
pusvalandžiui po to, kai baro darbuotoja vėlai vakare užrakino duris. Aplink vaikščiojo
žmonės, tačiau vagišiams tai, regis, nelabai rūpėjo. Pagriebę kasos aparatą su pinigais, jie
paspruko. Atokiau nuo pagrindinių gatvių įsikūrusi jauki kavinė nuo vagių nukentėjo nebe
pirmą kartą. Tačiau anuokart kaltininkų taip ir nepavyko rasti. G.Zimnickaitė prisipažino
netikinti, kad ir dabar pavyks rasti kaltuosius: „Nuostolių mes patyrėme, bet net ne tai yra
didžiausia problema. Kur kas svarbiau išsiaiškinti, kodėl paaugliai šitaip elgiasi.“ Pagalbą
priima ne visi Susidūrę su nepilnamečiais, policijos pareigūnai kartais pasijunta bejėgiai.
„Žmonės į mus pirštais bado – ar darysite ką nors? O mes įsprausti į įstatymo rėmus, sulaikyti
ir uždaryti nepilnamečius labai sudėtinga, ir jie tai žino. Dėl to darosi vis įžūlesni, – įsitikinęs
K.Kubilius. – Jų net nereikėtų vadinti nusikaltėliais. Visi paaugliai prikrečia didesnių ar
mažesnių niekšybių. Vienas parduotuvėje nukniaukia saldainių, kitas susikeičia su draugu
telefonais ir pamiršta grąžinti – tokių dalykų visada buvo ir bus, tačiau tiek daug vagysčių per
trumpą laiką – jau rimta problema, mes vieni jos neišspręsime.“ Lietuvos įstatymai
baudžiamąją atsakomybę leidžia taikyti tik nuo 14 metų. Ką daryti su jaunesniais gaujos
nariais, spręs teismas. Jaunųjų nusikaltėlių elgesį svarsčiusi Klaipėdos miesto savivaldybės
Vaiko gerovės komisija rekomendavo tris iš jų atskirti nuo šeimos ir siųsti į socializacijos
centrą, šiuo metu laukiama psichiatrų išvadų. Kitiems pritaikytos švelnesnės priemonės –
šeimas konsultuoja psichologai, socialiniai darbuotojai, vaikai po pamokų lanko dienos
centrus, o po devintos vakaro privalo būti namie. „Tai nėra nuobauda, o pagalba šeimai.
Ieškome būdų, kaip padėti ir tėvams, ir vaikams, užimti juos, sudominti įdomia veikla, dėl to
kreipiamės į nevyriausybines organizacijas. Tėvams dažnai pasiūlome psichologų
konsultacijas, kuriose jie dalyvautų kartu su vaiku, nes aiškėja, kad ne visi tėvai sugeba
palaikyti ryšį su savo atžalomis. Labai dažnai tėvai nepriima šios pagalbos, nesilaiko mūsų
rekomendacijų – būna, vaiką nusiunčia pas psichologą vieną, o patys nenueina. Vis dėlto kai
kurie įsiklauso ir prašo padėti, nes jiems stinga įgūdžių bendrauti su vaiku, o čia dar
paauglystė – pats sunkiausias metas“, – pasakojo Vaiko gerovės komisijos atstovė Edita
Kučinskienė. Namie – švelnūs ir jautrūs Komisijos posėdžiuose, kai buvo svarstomas jų
likimas, dalyvavo ir patys nusikalstamos grupuotės nariai. Kaip paaiškėjo, visi jie turi namus
ir tėvus, tačiau daugelis jų įrašyti į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Į nusikalstamą veiklą
įsitraukė net keturi vienos šeimos vaikai – trys berniukai ir mergaitė, kuriems nuo 10 iki 16
metų. Vaiko gerovės komisijos sprendimu, broliai pradėjo po pamokų lankyti labdaros ir
paramos fondo „Dienvidis“ dienos centrą. Jo darbuotojai teigė, kad stebint berniukų elgesį nė
neįtartum, kad jie naktimis plėšdavo parduotuves. Dėl šių vaikų esą iki šiol nekilo jokių
problemų. „Jie labai aktyvūs, dalyvauja visose veiklose, yra draugiški, labai mėgsta laiką
leisti su suaugusiaisiais, mūsų centro darbuotojais, siekia jų dėmesio. Tie vaikai švelnūs, nori
būti apkabinti – apie juos galiu kalbėti tik pozityviai. Pagrindinė problema ta, kad jie negali
pasakyti „ne“ blogą įtaką darantiems draugams“, – teigė dienos centro direktoriaus
pavaduotoja socialiniam darbui Milda Tarankevičiūtė. Jos manymu, šių vaikų elgesį galima
pakeisti sudominus juos mėgstama veikla. Vienas iš berniukų pradėjo lankyti bokso
treniruotes, kitas mokosi muzikos mokykloje, lanko gatvės šokių būrelį. Specialistai tikisi,
kad šiuos vaikus sugrąžins į teisingą kelią, nors esą neretai nutinka ir taip, kad nustoję lankyti
dienos centrą, paaugliai ir vėl griebiasi nusikaltimų. Paauglystė – lūžių metas Šie keturi
gaujos nariai auga be tėvo – daugiavaikę šeimą išlaiko ir vaikais rūpinasi vieniša motina.
Socialiniai darbuotojai moterį apibūdino kaip darbščią ir rūpestingą. Ji skundėsi ne kartą
prašiusi įvairių institucijų pagalbos, kad padėtų apsaugoti vaikus nuo neigiamos vyresnių
paauglių įtakos. „Berniukai visiškai nesijausdavo „kieti", kad vogdavo ir plėšdavo, jie netgi
vengia apie tai kalbėti. Gal jie blogą kelią pasirinko dėl to, kad šalia nėra tėvo? Jį, matyt,
atstoja vyresnis vaikinas, nejučia tampantis pavyzdžiu“, – svarstė M.Tarankevičiūtė. Tėvai,
anot jos, turėtų stengtis kuo geriau pažinti savo vaikus, domėtis jų laisvalaikiu, daugiau
bendrauti ir kalbėtis, kartu leisti laiką: „Jeigu mato, kad nepajėgia suvaldyti situacijos,
neranda išeities, reikėtų kreiptis į specialistus, kurie noriai padės. Galinčių padėti tikrai yra.“
Palaikyti glaudų ryšį su vaikais ypač svarbu paauglystės periodu. Šį gyvenimo tarpsnį, kurį
kiekvienas išgyvena skirtingai, psichologai vadina kritiniu. „Tai laikas, kai aplinkiniai,
bendraamžiai besiformuojantį žmogų veikia labiausiai, aplinka jį tiesiog įsiurbia, įtraukia“, –
aiškino „Dienvidžio“ direktorė Jurgita Kulevičienė. Įves komendanto valandą? Vaiko teisių
apsaugos skyriaus atstovas A.Vitkevičius pastebi, kad daugelis tėvų neišmano, kaip su
vaikais rasti bendrą kalbą. „Dauguma tėvų įsivaizduoja, kad vaikui užtenka pavalgyti,
nusiprausti ir apsirengti. Vieno iš vaikų gaujos narių mama sakė: „Namie yra kompiuteris,
duodu jam kasdien po penkis litus pavalgyti, ko dar trūksta?“ Pirmiausia trūksta tėvų dėmesio
ir veiklos, kuri jiems įdomi“, – teigė specialistas. Tai, kad ne visi tėvai suvokia situacijos
rimtumą, patvirtino ir pirmojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus
viršininkas K.Kubilius: „Reikėtų problemas spręsti, kol nusikaltimai dar nėra sunkūs. Iki
sunkaus tėra vienas žingsnis, o tada gali įvykti tragedija. Šie vaikai dar nemąsto ir nesuvokia,
ribą tarp lengvo ir sunkaus nusikaltimo peržengia nejučia, o tada kelio atgal nebebūna.“
Pareigūnas prisiminė skaudų atvejį, kai vienas teisėjo sprendimas baigėsi dramatiškai.
„Dėjome visas pastangas, kad nepilnametis būtų uždarytas, bet teisėjas nusprendė kitaip –
išleido į laisvę, o po savaitės vaikinas nužudė benamį. Kas žino, gal tas nelaimingasis ir
šiandien dar būtų gyvas“, – pasakojo K.Kubilius. Esą po to dažniausiai visa kaltė verčiama
policijos pareigūnams, neva nesugebėjusiems užkirsti tam kelio. K.Kubilius mano, kad atėjo
laikas kiek apriboti nepilnamečių teises ir sugrąžinti anksčiau galiojusią tvarką, pagal kurią
po 22 val. jiems būtų draudžiama be suaugusiųjų vaikštinėti miesto gatvėmis. Tokiam
siūlymui pritarė ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai. Ar ši tvarka įsigalios, netrukus
nuspręs Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.
Ant policijos tyrėjų stalų gula vis daugiau nepilnamečių baudžiamųjų bylų. Pernai, sausio –
kovo mėnesiais, policija baigė 66 ikiteisminius tyrimus, o šįmet jų susikaupė net 81. Kas
trečias paauglių nusikaltimas – vagystė, kas dešimtas – plėšimas. Reketo atvejų per
pastaruosius metus padaugėjo nuo 1 iki 7. „Per mažas tėvų dėmesys ir per daug laisvo,
beprasmiškai leidžiamo laiko. Tai – didžiausi vaikų priešai, stumiantys juos į klystkelius“, –
teigė Saulėtekio policijos nuovados vyresnioji inspektorė Alina Goscevičiūtė. Vaikiną
įklampino degtinė Šių metų sausį Kauną pašiurpino žmogžudystė Varnių gatvėje. Su buvusiu
motinos 48 metų sugyventiniu girtavęs 14 metų paauglys stvėrė virtuvinį peilį ir keliskart
smogė vyriškiui į pilvą, krūtinę. Skaičiuojamos paskutinės tyrimo savaitės – sulaukus
psichiatrijos ir DNR ekspertizių išvadų, bus rašomas kaltinamasis aktas. Net tyrėjai stebisi,
kodėl vaikinas, anksčiau žiauriai nesielgdavęs, ryžosi tokiam žingsniui vos dėl dviejų
mobiliųjų telefonų ir 160 litų, kuriuos pagrobė išbėgdamas iš aukos namų. Daugiavaikė
įtariamojo žudiko motina nėra asociali. Tačiau moteris nesirūpino sūnaus užimtumu – šis
nelankė jokio būrelio, bėgdavo iš pamokų, susitikdavo su į alkoholį įklimpusiu buvusiu savo
mamos draugu. Vaikinas prisipažino, jog būdamas blaivus nebūtų pakėlęs peilio prieš vyriškį,
kuris jį mėgo vaišinti alumi ir degtine. Gatvė – prastas draugas Kitos kauniečių šeimos
istorija dar nesibaigė tragedija, tačiau dukters neapykanta tėvui ir motinai verčia suklusti.
Septynis vaikus auginanti 37 metų Lolita B. ir jos 43 metų gyvenimo draugas Andrejus S.
atsidūrė teisėsaugininkų rankose. Iš namų bėganti, svaigalus vartojanti dvylikametė apkaltino
tėvus smurtu prieš ją. Išaiškėjo, jog mažametė nusikaltimą išgalvojo. Mergaitė keršijo už tai,
kad po eilinės vagystės prekybos centre tėvai jai uždraudė kitą dieną eiti į „Akropolį“.
Kauniečių šeima turėjo atlyginti 8000 litų žalą, kurią padarė nuolat vagiliaujanti dukra.
Tvarkingai dviejų kambarių bute gyvenanti Lolita B. dėl kitų vaikų problemų neturi. Bėdos
dėl itin aktyvios dvylikametės kilo po to, kai mergaitė vis daugiau laiko ėmė leisti gatvėje.
Paslysta vis jaunesni Kauno teisėsaugininkai teigia, kad dažniausi paauglių nusikaltimai –
mobiliųjų telefonų vagystės. Vasarą dažnai vagiami dviračiai. „Dar prieš kelerius metus į
gatvės nusikaltimus paprastai įsitraukdavo ne jaunesni kaip 12 metų vaikai. Dabar – jau ir
dešimtmečiai“, – pastebi policijos nuovados inspektorė A.Goscevičiūtė. Pareigūnę liūdina tai,
kad daugeliui tėvų vaikas jau nebėra vertybė, kurią reikia saugoti, šviesti, dovanoti savo
rūpestį ir meilę. Suaugusieji esą nesuka galvų, kam yra gabios jų atžalos, kokie užsiėmimai
jas galėtų sudominti – sportas ar menas, tikslieji ar humanitariniai mokslai, net neįkalbinėja
jų po pamokų lankyti kokį nors būrelį, eiti į treniruotes. Kai kuriose šeimose net nešnekama
apie garbę, padorumą ar bent jau elementarią kultūrą. Kai vaikas bumbsi kamuolį,
mėtydamas jį į bute įrengtą krepšinio lentą, tėvai piktinasi pastabas išsakančiais kaimynais. O
kai vaikas smarkiau paslysta, pasipila kaltinimai visiems – pedagogams, valdžiai, vaikams,
kurie į priekaištus jau nereaguoja, bet ne sau. Klystkeliais dažniausiai pasuka asocialių šeimų
vaikai, bet nemažai nepilnamečių į užribį patenka ir iš tvarkingų namų. Programos buvo
numarintos Pareigūnai tikina anksčiau turėję geresnių galimybių rūpintis nepilnamečiais,
įtrauktais į rizikos grupes. Kauno savivaldybė rėmė prevencines vaikų socializacijos
programas, kuriose dalyvavo policininkai. Kartu su moksleiviais jie rengdavo įvairias sporto
varžybas, treniruotes, vykdavo į muziejus, kitas lankytinas vietas. 2009 metais miesto
valdininkai išvis nutraukė šią paramą, o Policijos departamentas nepilnamečių
nusikalstamumui užkardyti per metus skiria vos 5,6 tūkst. litų. Juokingai maža suma
padalijama dešimčiai Kauno apskričių komisariatų. „Rankų nenuleidžiame. Mažiausiai kartą
per mėnesį lankomės mokyklose, kurios veikia mūsų prižiūrimoje teritorijoje. Moksleiviams
patariame, ką daryti patyrus smurtą, kaip neįsitraukti į gatvės gyvenimą. Su pedagogais
aptariame kiekvieną nemalonų incidentą, apie kurį iškart pranešama ir tėvams“, – pasakojo
Girstupio nuovados vyresnioji inspektorė Asta Melajevienė. Delsimas – pražūtingas Anot
inspektorės, svarbiausia – greitai reaguoti į vaikų padarytus nusižengimus, kartu dirbti
įvairioms tarnyboms. „Policininko, kaip ir mokytojo, žodis labai praverčia, todėl svarbu jį
laiku ištarti. Kartais vaikui pakanka tik pastabos“, – mano A. Melajevienė. Pajutę, kad į
pirmą šunybę niekas nekreipia dėmesio, vaikai laikui bėgant klimpsta vis giliau. Rado
veiksmingą priešnuodį? Vilijampolėje esančioje Jono ir Petro Vileišių pagrindinėje
mokykloje prieš kelerius metus nuolat plyksteldavo gaisrai. Juos sukeldavo buvusi mokyklos
auklėtinė 18 metų Greta S. ir aštuntoje klasėje mokęsis keturiolikmetis. Mergina kerštavo už
tai, kad buvo išmesta iš mokyklos. „Ėmėmės žygių, kad panašūs incidentai ateityje
nesikartotų. Kartą per savaitę per klasės valandėles 5–8 klasių moksleiviai renkasi į socialinio
emocinio ugdymo projekto užsiėmimus, kurių metu ugdomas vaikų sąmoningumas“, –
pasakojo mokyklos direktorė Dalia Lapėnienė. Ateityje panašius užsiėmimus lankys ir
pradinių klasių moksleiviai. Be to, kasdien po pamokų dvi valandas vyksta vaikų
konsultacijos mokslo, kitomis temomis, šnekama ir apie asmenines problemas. P. ir J.Vileišių
mokyklos atstovai užmezgė glaudžius ryšius su Kauno 1-ąja muzikos mokykla, kurios
būrelius lanko 34 pradinukai. „Nusikaltimai liovėsi. Jų tikriausiai iš viso nebūtų, jei vaikai
nerastų laiko gatvei“, – svarstė D.Lapėnienė. Paaugliai dažnai įkliūva girtaudami Kai
paauglys nelanko mokyklos, bėga iš namų, nutveriamas išgėręs ar padaro kitą administracinį
nusižengimą, jis yra įtraukiamas į policijos duomenų vaikų apskaitą. Įkliūvantys už
nusikaltimus moksleiviai įtraukiami į juodesnį sąrašą – policijos įskaitą. Už tyčinius
nusikaltimus teisiami asmenys nuo 14 metų, o už administracinius nusižengimus baudžiama
nuo 16 metų. 2012 metais Kauno teisėsaugos pareigūnai ištyrė nepilnamečiams iškeltas 303
baudžiamąsias bylas, iš jų 11 – labai sunkių nusikaltimų. Šių metų sausio – kovo mėnesiais
užfiksuoti 338 administraciniai pažeidimai, kuriuos padarė paaugliai. Pernai nepilnamečiai
įkliuvo dėl 1885 pažeidimų. Dažniausiai administracine tvarka nusižengia moksleiviai,
girtaujantys viešose vietose, įvykdę smulkias vagystes, chuliganiškus išpuolius, rūkantys prie
mokyklų ar kitose draudžiamose vietose.
O tėvai baimindamiesi dėl savo vaikų saugumo buvo priversti patys budėti prie mokyklos.
Sunerimę klaipėdiečiai kreipėsi pagalbos į policiją. Iš pradžių tėvai teigė, kad į jų
pareiškimus nereaguojama, tačiau praėjusį pirmadienį aptarti situacijos į mokyklą atvyko
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovai, o prie mokyklos ėmė budėti
policijos pareigūnai. Kalbama, kad nepilnamečiai kelia baimę ir kitų mokyklų moksleiviams,
tačiau iš jų kol kas pareiškimų nesulaukta. Nepilnamečiai nusikaltėliai nesutramdomi, nes
jaučiasi nebaudžiami. Tačiau paaiškėjo, kad jie klysta. „Už kitokius nusikaltimus –
pavyzdžiui, sumušimą, jam negalima pateikti įtarimų, nes dar nėra šešiolikos metų, o dėl
plėšimų gresia atsakomybė nuo keturiolikos metų. Jam prašyta taikyti griežčiausią kardomąją
priemonę – dviejų mėnesių suėmimą, kad užkirstume kelią kitiems nusikaltimams.
Šis nepilnametis netrukus bus teisiamas už plėšimus, padarytus anksčiau. Ten yra ne vienas
epizodas ir bendrininkų grupė. Šiuo atveju neturiu duomenų apie paauglių gaują“, – sakė
Klaipėdos apylinkės prokurorė Rita Ušinskienė. Į teismą atėjo keletas nuskriaustų moksleivių
tėvų. Vienas progimnazijos septintokas ilgai nepamirš išgyvenimų, kai jį užpuolė keli gaujos
nariai. Per ilgąją pertrauką jis su klasės draugais ėjo nusipirkti maisto į netoliese esančią
parduotuvėlę ir buvo užpultas. Nepilnametis pasakojo, kad pakeliui priėjo vienas paauglys ir
pasakė – tu esi per daug įžūlus. Ir tris kartus trenkė kumščiu į veidą. Į mokyklą atlėkusi
motina liepė kviesti greitąją. Ligoninėje paaugliui nustatytas žandikaulio sumušimas.
„Mano žiniomis, jau yra šeši fiziškai nukentėję vaikai– nežinau, ar jie dėl smurto kur nors
kreipėsi. Tie nusikaltėliai paseka vaikus, paskui pripuola, griebia už gerklės, terorizuoja,
gąsdina – duok dešimt eurų šiandien, jei ne – ryt turėsi duoti dvidešimt“, – aiškino viena
motina. Vienas tėvų, kurio sūnui dėl psichologinių išgyvenimų po gaujos išpuolių prireikė
medikų pagalbos, prieš teismo posėdį kalbėjo: „Jeigu šito nesuims ir kitų gaujos narių policija
nesugaudys, pats imsiuos linčo teismo. Nesvarbu, kad galiu atsidurti už grotų – vaiko
sveikata ir savijauta man svarbiausia. O tie nusikaltėliai nieko nebijo – tik jėgos.“ Spėjama,
kad moksleivius terorizuoja maždaug penkiolikos nepilnamečių būrys. Dauguma jų niekur
nesimoko.
Planas neišdegė: emigrantų šeimos vaiko žudikas iš Marijampolės bus teisiamas kaip
pilnametis
Vygandas Trainys
2019-09-30 12:04 , atnaujinta 2019-09-30 12:58
17-metį emigrantų šeimos vaiką Armandą Ch. gatvėje užpuolusiam ir mirtinai sumušusiam
marijampoliečiui Ignui Mauzai nepavyko pasiekti, kad jis būtų teisiamas kaip nepilnametis.
Nusikaltimo metu žudikui prieš du mėnesius buvo sukakę 18 metų, todėl gynybos prašymu
teismas skyrė ekspertizę. Psichologai sprendė, ar užpuoliką pagal socialinę brandą galima
laikyti pilnamečiu. Nepilnametystės pripažinimo atveju I.Mauzai grėstų gerokai švelnesnė
bausmė, nes nepilnamečių negalima įkalinti ilgiau nei 10 metų. Kauno apygardos teismo
atstovė spaudai Milda Bučnytė naujienų portalui lrytas.lt pranešė, jog ekspertai nustatė, kad
vaikiną pagal brandą nusikaltimo metu galima laikyti pilnamečiu. Po ekspertizės tapo aišku,
kad I.Mauzai už nužudymą iš chuliganiškų paskatų gresia laisvės atėmimas nuo 8 iki 20
metų. Vaikinas savo kaltę pripažino, tačiau aukos artimųjų pasipiktinimą sukėlė tai, kad prieš
teismą iš didelio chuliganų būrio stojo tik jis vienas. Lemtingas smūgis į žandikaulį Iš
Marijampolės kilęs Armandas Jungtinėje Karalystėje puikiai mokėsi, pedagogai jam
prognozavo dideles perspektyvas. 2018 metų birželio pabaigoje iš Londono vaikinas atvyko
pas Marijampolėje gyvenančią savo močiutę ir ketino viešėti gimtinėje iki mokslo metų
pradžios. Rugpjūčio 11 dieną jis su savo geriausiu draugu marijampoliečiu Karoliu V. nutarė
pasivaikščioti po miestą, ketino nueiti į vakare jame įvyksiančią šventę. Mokolų gatvėje
prasilenkdami su chuliganais abu vaikinai neketino veltis į ginčus, tačiau sulaukė aršaus
puolimo. Iš pradžių gausus būrys paauglių nuėjo tolyn, tačiau netrukus grįžo ir pareikalavo
cigarečių. Armandui atsakius, kad jis nerūko, Marijampolės „Sudūvos“ gimnazijos
moksleivis I.Mauza trenkė vaikinui kumščiu per veidą. Po smūgio jaunuolis parkrito ant
žemės ir prarado sąmonę. Gyvybę atėmė smūgis į žandikaulį. Juokėsi, kai auką purtė
konvulsijos Pro daugiabučių langus užpuolimą matę vietos gyventojai ragino chuliganus
liautis, tačiau šie nereagavo, nueidami juokėsi: „Šitas jau išjungtas“. I.Mauza ir kiti
užpuolikai pasišalino, nors Armando kūną tuo metu purtė konvulsijos. Nužudyto paauglio
artimieji piktinosi, kodėl baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas tik vienas iš aštuonių
chuliganų, o kitiems, tarp jų ir I.Mauzos 15-mečiui broliui, nebuvo pareikšti įtarimai net dėl
viešosios tvarkos pažeidimo. Paauglį grėsmingai apsupo keturi vyresni chuliganų gaujos
nariai, koneveikė, grasino, mosavo kumščiais, o jaunesni sustojo už kelių žingsnių ir stebėjo,
kaip mušama auka. Pasak Kauno prokuroro Andriaus Kiuršino, per ranką Armandui trenkęs
I.Mauzos brolis negalėjo būti patrauktas atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą dėl
savo amžiaus. Pareigūnų nuomone, nėra pagrindo bausti ir vieno Mauzų 17-mečio draugo,
kuris esą tiktai mosavo kumščiais, bet Armandui nesudavė. I.Mauza nuosprendžio laukia
laisvėje. Jam buvo skirta intensyvios priežiūros priemonė – elektroninė apykojė. Vaikinui
šiuo metu yra 19 metų.
Kauną ir jo apylinkes ne vienerius metus terorizavusi gauja lieka už grotų, nors ir veržėsi į
laisvę. Vyriausias iš teisiamųjų – 53 metų Artūras Liutkevičius – kalėjime turės praleisti 7
metus, 33 metų Marijonas Taraila ir jo bendraamžis Valerijus Kulikovas – po 6 metus, 32
metų Edvinas Gurskas – 6 metus, 19-mečiai Laurynas Saladžius ir Domantas Rudžionis – po
5 metus. 33 metų Saulius Juozaitis buvo pripažintas kaltu tik dėl pagrobimo. Jam buvo skirta
lygtinė dvejų metų nelaisvės bausmė. A.Liutkevičius, M.Taraila ir D.Rudžionis prašė juos
išteisinti, o E.Gurskas – sušvelninti bausmę, tačiau Apeliacinis teismas paliko galioti Kauno
apygardos teismo nuosprendį. Paauglio kankintojai privalės sumokėti jam ir jo artimiesiems
bendrą 60 tūkst. eurų dydžio neturtinę žalą, bet vargu ar tai padarys – nė vienas iš grupuotės
narių oficialiai nedirba, savo vardu turto neturi.
Buvo kalbama, kad vaikiną vertėtų užmušti plytgaliu ir paskandinti upėje. Jam grasinta ir
peiliu. Tačiau tempiama prie vandens auka išsprūdo vienam budelių iš rankų, nusirito
maždaug nuo 6 metrų aukščio skardžio ir įkrito į upę. Atsidūręs vandenyje paauglys apsimetė
praradęs sąmonę – nusikaltėliai pamanė, kad jis jau negyvas. Leisgyvis nepilnametis vėliau
vis dėlto sugebėjo pasiekti kitą krantą. Pagalbą jam iškvietė vietos gyventojai. Policijos
pareigūnai neilgai trukus sulaikė visus pagrobėjus. Šeimos narių nuomone, vaikinas,
krisdamas nuo skardžio ir atsidūręs vandenyje, galėjo žūti. Jis tik laimingo atsitiktinumo dėka
pasiekė kitą krantą. Tačiau teismas pasikėsinimo į jo gyvybę neįžvelgė.
Dar neaišku, kokios pasekmės laukia dėl stiprios kaklo traumos ir smegenų sukrėtimo,
nepilnametei išmušti šeši dantys. Laukia ilgas gydymo kursas, o ekspertai tokius sužeidimus
pavadino nesunkiu kūno sužalojimu. Kai toks žiaurus sužalojimas vadinamas nesunkiu, o už
gydymą moka valstybė arba pati auka, paaugliai nevaldo nei kojų, nei kumščių. Nors
oficialios nusikaltimų statistikos gražėja, tačiau kai kurių bendruomenių atstovus kausto
baimė dėl siautėjančių trylikamečių ir jaunesnių, už kurių nuodėmes atsako tėvai kukliomis
administracinėmis baudomis. Įsibaiminusi visuomenės dalis deda parašus po peticija,
reikalaujančia, kad būtų sugriežtinta tvarka ir baudžiamojon atsakomybėn asmenys būtų
patraukti nuo jaunesnio amžiaus. Peticiją jau pasirašė pusantro tūkstančio piliečių, tik ar
tokios priemonės gali padėti suvaldyti nevaldomus paauglius? Visuomenė per daug
tolerantiška Žiauriai sumuštą nepilnametę iš Jurbarko chirurgai operavo tris valandas.
Sulaužyto žandikaulio iš karto medikai operuoti negalėjo, nes veidas buvo ištinęs nuo
žiauraus sumušimo. Mergina visą savaitę buvo laikoma reanimacijoje. Merginos tėvą ištiko
kone šokas sužinojus, kad ekspertai dukrai nustatė nesunkius sveikatos sužalojimus – toks
atsakymas pateiktas bylą tiriantiems Klaipėdos prokurorams. Mergina buvo smaugta, o
smūgių sulaukė už tai, kad priešinosi ir šaukėsi pagalbos, kai buvo bandoma ją išžaginti.
Paauglių žiaurumas, rodos, beribis. Tame pačiame Jurbarke policijos pareigūnai aiškinasi
žmogžudystės aplinkybes, įtariamieji nepilnamečiai. Praėjusių metų vasarą Vilniuje čia
negyvai akmenimis uždaužė trylikametį. Anot vaikų psichoterapeuto, dėl siautėjančių
paauglių kalta ir visuomenė. „Mes turime labai dideles tolerancijos ribas ir nepastebime, kad
pokytis elgesyje nuo visumos nukrypęs 5 proc. Niekas nekreipia dėmesio: ai, tokia
paauglystė. Kol nekreipiame dėmesio, viskas vyksta toliau. O šalys ar bendruomenės, kurios
geba reaguoti į šiuos mažyčius pokyčius, jau sureagavo, galime tikėtis, kad įsijungs sistema ir
neleis paaugliui pajudėti netinkama linkme“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė
vaikų psichiatras Linas Slušnys. Anot psichiatro, visi skaudūs įvykiai daugeliu atveju tėra
ilgo nuolaidžiavimo pasekmė, kai nesikiša tarnybos, o kištis turėtų. „Tas, kuris nuoširdžiai
dirba sako, kad padarome tėvams paslaugų paketą, bet jam dažnai pasakoma: ko tu kišiesi.
Tai sako arba kolegos, arba vietos politikai, čia esą šeimos reikalas. Vaikas pagėrė, pasikeikė
– čia dar ne pažeidimas ir nėra vaiko teisėms ką veikti. Bet civilizuotose šalyse vaiko teisėms
yra ką veikti, jeigu tėvai nesusitvarko su savo vaiku ir nesugeba jo išauklėti. Tai jau vaiko
teisių klausimas, nes vaikui neužtikrinama tinkama raida ir neįdedama kompetencijos jo
gyvenimui“, – sakė L.Slušnys. Anot policijos pareigūnų, suaugusieji neįvertina grėsmių.
Policija vykdė reidus, kur linksminasi nepilnamečiai, tačiau dėl to piktinosi tėvai. „Jeigu
pastebėjote, tai kaip tik sukėlė pasipriešinimą ir nepasitenkinimą tarp gyventojų, kadangi
buvo pasakyta, kad jaunimui nėra leidžiama švęsti taip, kaip jiems patinka ir tai yra
bereikalingas jėgos panaudojimas, įsikišimas“, – teigė Policijos departamento vyriausioji
tyrėja Rasa Švanienė. Bijo ir Vilniuje gyvenančios šeimos Buvęs Vilniaus vicemeras
Gintautas Paluckas ne kartą yra išklausęs Pilaitės bendruomenės narių skundų, kurie gyvena
baimėje dėl siautėjančių paauglių. Tėvai bijo išleisti savo vaikus į mokyklą, kad pakeliui
nebūtų sumušti.
„Vaiko teisių priežiūros paslaugų sistema yra neadekvati. Psichologinės pagalbos tėvams
priėjimas labai menkas. Kai ministras sako, kad sistemai reikia 300 mln. eurų, kad būtų
apmokyti specialistai, nupirktos paslaugos, kaip gali sistema veikti be finansavimo? Ji
popierinė sistema“, – įsitikinęs G.Paluckas. Anot jo, paaugliai išmano įstatymus,
nusikaltimus daro jaunesni nei 14 metų jaunuoliai, nes jiems negresia baudžiamoji
atsakomybė, nors yra žinoma, kad tokioms gaujoms vadovauja vyresni. „Nepilnamečių
veiksmai ir besiformuojančios gaujos policijai seniai žinomas dalykas, bet kol nesukanka 14
metų, nėra keliamos baudžiamosios bylos. Tokiu atveju tai administraciniai nusižengimai ir
statistiškai tai neatrodo tai baisu, kaip faktiškai yra“, – teigė G.Paluckas. Statistika gerėja, bet
ar ji teisinga? Generalinis policijos komisaras Linas Pernavas sako, kad pagal statistiką
nusikalstamumas mažėja. Anot jo, 2008 m. buvo apie 4,2 tūkst. nusikalstamų veikų, kurias
padarė nepilnamečiai, o praėjusiais metais tokių buvo tris kartus mažiau – apie 1,3 tūkst.
Tačiau mokslininkai oficialiomis statistikomis tikėti nelinkę, nes statistika rengiama pagal
nuo sovietų laikų likusią metodiką. „Iš tiesų mes nelabai žinome, koks yra nusikalstamumas.
Valdžiai nelabai rūpi, kelias dešimtis metų esame nepriklausomi, bet mes nusikalstamumą
vertiname pagal tai, ką užregistruojame. Bet užregistruojame tik labai mažą dalelę to, kas
realiai vyksta“, – sakė M.Romerio universiteto docentas, kriminologas Alfredas Kiškis. Anot
mokslininkų, statistika pagražinti visai nesunku – ikiteisminio tyrimo pareigūnai, matydami,
kad nusikaltimą ištirti neperspektyvu, gali net neregistruoti nusikaltimo.
„Mūsų sistemos iškrypimas yra toks, kad mes tikrai gerai atrodome popieriuose. Psichikos
sveikatos centrų tiek nė vienoje šalyje nerasite, kiek pristeigta. Bet kas iš to – jų turime daug,
už galvą mokame, bet ten nėra specialistų. Vaikų psichiatrų nėra arba jis pasirodo kaip jaunas
mėnulis. Man pačiam teko į mėnesį pasirodyti du kartus, o eilė, kad žmogus pateks – po trijų
mėnesių. Kokia čia pagalba – jokia. Bet taip sustyguota valstybės sistema“, – sakė L.Slušnys.
Nepilnamečių niekas neprižiūri Kritikuojama ir policijos reforma, kai buvo panaikinti
įgaliotinių, dirbusių su nepilnamečiais, etatai. „Visose srityse – tiek švietimo, tiek sveikatos –
turime specializacijas. Policijos sistemoje ilgą laiką buvo nepilnamečių įgaliotiniai, kurie
rūpinosi jaunuoliais, kurie buvo linkę nusikalsti, pažinojo juos. Po reformos žmonių,
pažįstančių vaikus, kurie kelia problemas, nebeliko. Liko universalūs policininkai“, – sakė
G.Paluckas. Tačiau policijos generalinis komisaras su tokiu požiūriu nesutinka. „Negi mes
įsivaizduojame, kad tokio specialisto buvimas gali išspręsti situaciją. Anksčiau turėjome
įskaitas, dabar tų įskaitų nebeturime. Reikia suvokti, į tas pareigybes buvo priiminėjami bet
kas, specialaus išsilavinimo nereikėjo. Kai buvo tie specialistai, mes turėjome daugiau nei 4
tūkst. veikų, kurias padarė nepilnamečiai. Pakeitus šią situaciją, turime daugiau nei tūkstantį“,
– sakė L.Pernavas. Nepilnamečių nusikaltimai neretai prasideda nuo vagysčių, tačiau
statistiką pagrąžinti gali ir pasikeitę teisės aktai.
„Viena iš sumažėjimo priežasčių – mes dekriminalizavome dalį vagysčių, kur žala nedidelė.
Tai nebe nusikalstama veika, o administraciniai nusižengimai. Kadangi vagysčių daug,
statistikoje tai labai sumažėjo. Jeigu dekriminalizuotume dar keletą veikų, galime padaryti ir
nulį, jeigu norime. Tik ar saugiau visuomenei“, – sakė A.Kiškis. Nesaugiai pasijutusi
visuomenė renka parašus peticijoms. Iš viso po įvykių Jurbarke ir pavasarį praūžusio
paauglių siautėjimo Pilaitės mikrorajone sostinėje kviečiama pasirašyti net tris peticijas.
Reikalaujama nušalinti Jurbarko bylą tiriančią prokurorę – peticiją pasirašė daugiau kaip 2
tūkst. Žmonių. Taip pat reikalaujama griežtinti bausmes paaugliams už sunkius nusikaltimus
ir ankstinti amžių, nuo kada taikoma baudžiamoji atsakomybė. Šias peticijas pasirašė taip pat
po daugiau kaip 1.5 tūkst. žmonių.
Teismo verdiktą išgirdę nepilnamečių gaujos lyderiai Klaipėdoje ramiai pasakojo, kaip
„truputį paspardė“ vaiką
Aušra Pilaitienė „Lietuvos rytas“
lrytas.lt
2020-04-17 06:31 , atnaujinta 2020-04-17 06:34
Mina teismo slenkstį Pirmasis klaipėdietis buvo kaltinamas penkiomis, antrasis – trimis
nusikalstamomis veikomis. Dėl svetimo turto pagrobimo, grasinimo, pasikėsinimo apiplėšti
kaltintas penkiolikametis jau ne pirmą kartą mina teismų slenksčius. Tame pačiame
Klaipėdos apylinkės teisme baigiama nagrinėti dar viena panaši baudžiamoji byla. Iki
nuosprendžio jis dienas leido Kauno socializacijos centre ir teismo posėdžiuose dalyvavo
vaizdo konferencijos būdu. Siautėjo jauna gauja Kai šis paauglys buvo sulaikytas, ramiau
atsikvėpė Klaipėdos Sendvario progimnazijos moksleiviai ir jų tėvai. Pernai rugsėjį vaikai
bijodavo eiti į pamokas, nes juos gąsdino, reketavo ir mušė trylikos–penkiolikos metų
paauglių gauja, kuriai, manoma, vadovavo tas pats penkiolikametis. Kol vykdavo pamokos,
pasikeisdami tėvai
Aukų ieškojo gatvėje Penkiolikametis pernai gegužę Nidos gatvėje esančiame prekybos
centre nuo prekystalio pagrobė keturis cigarečių pakelius ir paspruko. Po to vagišius teigė,
kad cigaretes pats surūkė. Po poros savaičių Ryšininkų gatvėje jis užpuolė moterį ir bandė
išplėšti rankinę. Tačiau moteris nepasidavė, ėmė šauktis pagalbos, o kai užpuoliką pastebėjo
pro šalį einantis vyras, neliko nieko kita, tik sprukti. Rugsėjį jis kartu su vyresniu sėbru
pakėlė vieno prekybos kiosko žaliuzes, išdaužė stiklą ir pagrobė energinių gėrimų ir
šokoladų. Po kelių dienų prie Sendvario progimnazijos abu patykojo mažamečių ir
pareikalavo iš jų pinigų – jei neduos, pagrasino sumušti ir įgrūsti į šiukšliadėžę. Rugsėjo
pabaigoje abu su dar keliais bičiuliais prie „Aitvaro“ gimnazijos sutikę septyniolikmetį liepė
atiduoti elektroninę cigaretę. Šis pasakė: „Dar vaikas esi, tau negalima“ ir nekreipdamas
dėmesio nuėjo tolyn. Tuomet kompanija jį pasivijo, trenkė į veidą, sugriebė už striukės ir
pargriovė, o gulinčiam spyrė dar apie porą dešimčių kartų. Nežinia, kuo viskas būtų
pasibaigę, tačiau pamatę ateinantį žmogų užpuolikai pabėgo. Teisme penkiolikametis aiškino,
kad tuomet nukentėjusįjį tik „truputį paspardė“.
Nuostolį atlygins tėvai Abu nepilnamečiai kaltę pripažino, teisme atsiprašė sumušto
septyniolikmečio. Socializacijos centre tuomet dar gyvenęs 15-metis sutiko su visais
kaltinimais, teigė norįs kuo greičiau ištrūkti į laisvę, o tuomet jau žadėjo visiškai pasikeisti ir
mokytis. Baudžiamoji byla Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėta sutrumpinta įrodymų
tyrimo tvarka. Abu nuteistieji turės atlyginti nuostolius nuniokoto kiosko savininkams –
solidariai sumokėti 367 eurus.
Nepilnamečiai santaupų neturi, tad ši našta kris ant jų tėvų pečių. Teismas apribojo abiejų
paauglių elgesį – jaunesnysis turės būti namuose nuo 21 iki 6 valandos, antrasis negalės
niekur išvykti, abu turės mokytis arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų
socialinio ugdymo ar reabilitacijos programose.
13-metis akmeniu uždaužytas dėl chuliganiškų paskatų, nuo policijos slapstėsi net
liudininkas
Andrius Vaitkevičius
lrytas.com
2018-07-02 11:53 , atnaujinta 2018-07-03 14:57
Aiškėja, kad 13-metis Vilniuje akmeniu mirtinai galėjo būti uždaužytas be jokios aiškios
priežasties. Sulaikyti nepilnamečiai įtariamieji neneigia, kad jie galėjo būti apsvaigę.
Akmeniu uždaužę vaiką 16-metis ir 17-metis slapstėsi pas draugus. Nuo policijos po įvykio
slapstėsi net ir iš namų pabėgęs 14-metis liudininkas. Visi šios istorijos dalyviai yra
nepilnamečiai, visi jie jau ir anksčiau buvo žinomi policijai. Net ir nužudytas 13-metis buvo
puikiai pažįstamas pareigūnams, jo vardas policijos įrašuose figūruoja apie 30 įvairiausių
epizodų. Tačiau dėl savo amžiaus jis niekada nebuvo traukiamas atsakomybėn. O sulaikytieji
kai kuriuose tyrimuose jau anksčiau yra turėję įtariamųjų statusą.
Slapstėsi ne tik įtariamieji, bet ir liudininkas Gavę pranešimą apie nusikaltimą, Vilniaus
kriminalinės policijos pareigūnai greitai nustatė du įtariamuosius – 16-metį ir 17-metį
draugus. Tačiau surasti juos nebuvo lengva. Abu įtariamieji slapstėsi pas draugus ir tik po
kurio laiko buvo sučiupti. Pareigūnai teigia kol kas nežinantys, ar įtariamuosius slėpę draugai
už tai bus patraukti atsakomybėn. Šis klausimas bus sprendžiamas vėliau, surinkus papildomų
duomenų. Po nusikaltimo kurį laiką slapstėsi ir policiją prie sumušto draugo iškvietęs 14-
metis. Atvykus patruliams paauglys jiems parodė įvykio vietą, o vėliau tiesiog išgaravo.
Paaiškėjo, kad jis yra pabėgęs iš namų ir slapstosi. Nepaisant to, liudininką kriminalistams
pavyko surasti. Tiesa, jis buvo surastas paskutinis, jau po to, kai policija sulaikė
įtariamuosius. „Mes vaikėmės ir jį. Jis irgi žinomas policijai, – lrytas.lt pasakojo šaltiniai
Vilniaus kriminalinėje policijoje. – Jie visi tokie neprižiūrėti. Tai vagystę, tai apiplėšimą
padaro... Į tokias grupes susibūrė paaugliai nuo 13 iki 17 metų. Jie turėjo savo nedideles
gaujas, bet glaudaus tarpusavio ryšio nebuvo – buvo tik pažįstami iš matymo.“
Galėjo būti apsvaigę Pasak pareigūnų, tokių nepilnamečių gaujų galima rasti visuose
rajonuose. Tik vieni įkliūva, kiti ne. Vieni prikrečia rimtesnių eibių, kiti – mažesnių.
Manoma, kad abu įtariamieji, daužydami 13-metį akmeniu, buvo neblaivūs ir apsvaigę nuo
narkotikų. Tai dar turėtų patvirtinti jų kraujo tyrimai. Iš karto po sulaikymo abu įtariamieji
buvo pristatyti į gydymo įstaigą, ten paimta jų kraujo ištirti. Atvežti į policiją įtariamieji
neslėpė suvokiantys, ką padarė. Policijoje jie net drebėjo iš baimės. Antradienį bus
sprendžiamas klausimas dėl abiejų suėmimo ilgesniam laikui. Pasak pareigūnų, visų šios
istorijos dalyvių tėvai yra normalūs, tvarkingi žmonės – nei alkoholikai, nei valkatos, nei
žinomi policijai: „Tėvai – visiškai normalūs žmonės, bet jie – sau, vaikai – sau. Dabar juk
visi vaikai turi daug teisių, o apie pareigas visi pamiršta. Taip jau yra pas mus.“ Mirtinai
uždaužė akmeniu Kaip jau skelbė lrytas.lt, šeštadienį apie 17 val. 30 min. į Vilniaus ligoninę
iš Vilniaus, Vandentiekio g., komos būsenos pristatytas ir dėl galvos, veido bei viso kūno
sumušimų paguldytas mažametis (gim. 2005 m.). Kaip paaiškino kitas mažametis (gim. 2004
m.), jo draugą sumušė nepažįstami maždaug 17 metų asmenys daužydami akmeniu.
Sekmadienį apie 6 val. vaikas nuo patirtų sužalojimų mirė. Vilniaus policija yra pradėjusį
ikiteisminį tyrimą dėl mažamečio nužudymo iš chuliganiškų paskatų sunkinančiomis
aplinkybėmis. Kadangi abu įtariamieji yra nepilnamečiai, maksimali jiems gresianti bausmė
yra 10 metų laisvės atėmimo.
Mokyklos gyvenimas virto košmaru: terorizuoja paauglių gauja, tėvai priversti budėti,
įsikišo policija
Aušra Pilaitienė „Lietuvos rytas“
lrytas.lt
2019-10-01 06:10 , atnaujinta 2019-10-01 12:52
To Klaipėdoje dar nebuvo: vienos mokyklos auklėtiniai bijo eiti į pamokas, nes juos gąsdina,
reketuoja ir muša paauglių gauja. Išsigandę ir pagalbos nesulaukiantys moksleivių tėvai dėl
vaikų saugumo priversti patys budėti prie mokyklos.
Skaitykite daugiau:
https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/10/01/news/mokyklos-gyvenimas-virto-
kosmaru-terorizuoja-paaugliu-gauja-tevai-priversti-budeti-12017369/To Klaipėdoje dar
nebuvo: vienos mokyklos auklėtiniai bijo eiti į pamokas, nes juos gąsdina, reketuoja ir muša
paauglių gauja. Išsigandę ir pagalbos nesulaukiantys moksleivių tėvai dėl vaikų saugumo
priversti patys budėti prie mokyklos.
„Šioje progimnazijoje mokosi mano sūnus ir dukra. Jie tiesiog bijo eiti į mokyklą, mergaitė
kažką susapnavusi naktimis šoka iš lovos. Dėl savo vaikų baiminasi ir kiti tėvai, todėl
praėjusią savaitę mes kasdien budėjome prie mokyklos. Tačiau ta gauja nieko nebijo ir
nesitraukia“, – pirmadienį skundėsi viena klaipėdietė. Ką vaikams tenka patirti mokykloje, ji
sužinojo užpraeitą penktadienį, kai paskambino duktė. „Ji šaukė, kad turiu greitai važiuoti į
mokyklą, nes sumušė brolį. Tai įvyko per ilgąją pertrauką. Mano sūnus buvo užpultas, kai su
klasės draugais ėjo nusipirkti maisto į netoliese esančią parduotuvę. Jis pasakojo, kad pakeliui
priėjo vienas paauglys ir pasakė: „Tu esi per daug įžūlus.“ O po to tris kartus trenkė kumščiu
į veidą. Atlėkusi radau sūnų medicinos kabinete – jam buvo šaldomas sumuštas žandas.
Kažkodėl nebuvo iškviesta nei policija, nei greitoji. Pati ėmiau reikalauti, kad kviestų
medikus.
Greitoji pagalba mano vaiką išvežė į ligoninę, ten padarė rentgeno nuotraukas ir nustatė
žandikaulio sumušimą. Policijos pareigūnai davė siuntimą pas medicinos ekspertus, tačiau
daugiau mūsų niekur nekvietė“, – piktinosi klaipėdietė. Pasirodo per pertrauką
Išgąsdinti susiklosčiusios situacijos tėvai ne tik veža vaikus į pamokas, o po jų į namus – jie
budi per ilgąją pertrauką, nes tuomet dažniausiai ir pasirodo išsimiegoję paauglių gaujos
nariai. „Mano žiniomis, jau yra šeši fiziškai nukentėję moksleiviai. Nežinau, ar jie dėl smurto
kur nors kreipėsi. Tie nusikaltėliai paseka vaikus, paskui pripuola ir griebia už gerklės,
terorizuoja, gąsdina – duok dešimt eurų šiandien, jei ne – ryt turėsi duoti dvidešimt“, –
pasakojo moteris. Tėvų teigimu, nusikalstamos grupuotės paaugliai buriasi netoli mokyklos
vieno daugiabučio kieme. Netoliese buvo rasta iš vieno mokinio atimta kuprinė – ji gulėjo ant
garažo stogo, o šalia pasklidę visi joje buvę vaiko daiktai, kurie užpuolikų dėmesio
nepatraukė. Tokia nuotrauka praėjusį penktadienį pasirodė feisbuke „Klaipėdos miesto
virtuali mamyčių bendruomenė“. Tėvai mano, kad tai gaujai priklauso ir keturi tos pačios
mokyklos auklėtiniai. Apalpo iš išgąsčio Pirmadienį greitoji pagalba į ligoninę išvežė vieną
septintoką. Į mokyklą skubiai atvažiavęs tėvas teigė, kad viskas – dėl mokykloje tvyrančios
didžiulės baimės.
„Mano vaiką prieš kelias dienas smaugė, reikalavo pinigų, bet jis nedavė. Tuomet jį pradėjo
persekioti, laukė prie namų. O pirmadienį jis, pamatęs keletą tų chuliganų mokykloje,
išsigando ir apalpo. Kiek žinau, dauguma jų niekur nesimoko“, – pirmadienį kalbėjo į
ligoninę vežamo vaiko tėvas. Tėvai tikino, kad tos grupuotės nariai nieko nebijo. Kartą viena
moteris su kito moksleivio motina kalbėjosi mokyklos kieme, kai prie jos vaiko pribėgo
vienas gaujos narys. „Liepiau jam eiti šalin, bet atsitraukė gal kokius penkis metrus ir pradėjo
keikdamasis šaukti: sudaužysiu mašiną, užmušiu jus, sudeginsiu. Vaikus muša, policija
neapsaugo, mokykla nieko nedaro, vaikų teisių gynėjai rankas plaunasi“, – piktinosi moteris.
Vienas tėvų teigė, kad jie dabar negali dirbti, o vaikai – mokytis: „Visą savaitę vaikštome į
mokyklą, budime – privalome būti šalia savo vaikų, nes aniems nėra jokių ribų, jie nieko
nebijo.“ Laužėsi į mokyklą Šios mokyklos direktorė teigė žinanti apie siautėjančią paauglių
gaują: „Šiuo metu situacija mūsų mokykloje paaštrėjusi: užpuldinėjami, terorizuojami,
reketuojami mūsų mokyklos vaikai, iš jų prašoma pinigų, cigarečių. Buvo pora incidentų, į
kuriuos sureaguota, iškviesta policija. Rugsėjo 26 dieną pareigūnus kvietėme dukart,
informavome apie tai Vaikų teisių apsaugos tarnybą.
Kalbėjomės su sumuštų vaikų tėvais. Atliekame savo tyrimą, tikiuosi, kad suvaldysime
situaciją ir kiekvienas dirbsime savo darbą.“ Ji pripažino, kad kartą įžūlieji paaugliai brovėsi
net į mokyklą – teko užrakinti duris. Tuomet jie bandė jėga laužtis į vidų, spardė duris, taip
tikriausiai tikėdamiesi sukelti kuo didesnę baimę aplinkiniams. Apie incidentą iškart buvo
pranešta policijai. Dėl keturių vaikų, kurie, manoma, priklauso gaujai ir mokosi toje pačioje
mokykloje, direktorė kol kas nieko negali pasakyti. Šios pedagogės manymu, aplinkui
gyvenantys vaikai dažnai laiką leidžia kartu, vienas kitą pažįsta, pasišneka. Todėl be įrodymų
nieko negali apkaltinti, tik įtarti. Vienas 15-metis sulaikytas Vienas savo vaiko parsivežti
atvykęs tėvas teigė, kad savaitgalį, kai sūnus išėjo į lauką pasivažinėti dviračiu, jį iškart ėmė
persekioti gaujos nariai. Teko sūnų išvežti pas močiutę į kitą uostamiesčio rajoną. Dar viena
motina sakė girdėjusi, kad į gaują raginami burtis kiti vaikai. Esą mažieji nusikaltėliai
aiškinasi, kokias pareigas eina jų tėvai, – didesnio viršininko vaikas esą būtų kaip skydas nuo
teisėsaugos. Keli tėvai praėjusią savaitę kreipėsi į policiją, bet teigė nesulaukę tinkamos
reakcijos. Vis dėlto pirmadienį rytą progimnazijoje apsilankė Klaipėdos apskrities vyriausiojo
policijos komisariato viršininko pavaduotojas Raimondas Vaitkevičius ir susiklosčiusią
situaciją aptarė su mokyklos direktore. „Situacija mums žinoma. Pirmieji pranešimai iš
mokyklos gauti rugsėjo viduryje. Kreipėsi ir tėvai teigdami, kad jų vaikai užpuldinėjami prie
mokyklos paauglių būrio.
Atliekamas tyrimas, jau nustatyti keli įtariamieji. Pirmadienį popiet buvo sulaikytas vienas
penkiolikametis, policijai jau žinomas dėl vagysčių. Įtariama, kad jis galėjo būti vienas iš
moksleiviams grasinusių paauglių. Jis uždarytas į areštinę“, – sakė R.Vaitkevičius. Kai kurie
moksleivių tėvai teigė, kad policija sujudo tiktai tada, kai įžūlios gaujos išpuoliais pradėjo
domėtis žiniasklaida. Policija pažadėjo patruliuoti prie mokyklos, imtis kitų priemonių.
Redakcijos žiniomis, sulaikytasis yra apie šešiolika paauglių sudarančios grupuotės vadovas.
Jis juo tapo tuomet, kai už grotų atsidūrė ankstesnis gaujos lyderis, kuriam 15 metų sukaks tik
gruodį.
Neseniai šis 14-metis buvo nuteistas už plėšimus – paauglys gatvėje užpuldinėjo senyvas
moteris. Jam, kaip nepilnamečiui, paskirta lygtinė bausmė. Tačiau spalį šio vaikino laukia dar
vienas teismas – už automobilių niokojimą. Pirmadienį prie mokyklos budėjo keli policijos
automobiliai, o baimę aplinkiniams keliantys paaugliai nepasirodė. Nežinia, ar juos sulaikė
smarkiai lijęs lietus, ar baimė susidurti su pareigūnais.
Tėvai, kurie nesidomi, ką jų vaikai veikia internete, turėtų nenustebti vieną dieną sulaukę
pareigūnų vizito. Toks akibrokštas nutiko Vilkaviškio rajono gyventojai, kurios dukra,
pasirodo, platino pornografiją.
Privatu, bet vieša Ko gero, daugelis meilės nuotykius internetu rezgančių ir intymiomis
nuotraukomis besidalijančių jaunų žmonių niekada nesusimąstė apie tai, kad fotografijas gali
pamatyti ne vien adresatas, kuriam jos siunčiamos. Tad kad ir kokio privatumo besitikėtume
savo paskyrose, turime įsikalti į galvą, jog virtuali erdvė yra vieša: informacija pasiekiama
viešąją erdvę prižiūrinčioms institucijoms ir jos bet kada gali matyti, ką kaupiate ir kuo
dalijatės. Taigi merginos siųstą nuotrauką aptiko feisbuką prižiūrinti institucija – JAV
Dingusių ir išnaudojamų vaikų nacionalinis centras. Būtent ši institucija viešojoje erdvėje
filtruoja visą informaciją, susijusią su vaikų išnaudojimu. Tad Lietuvos kriminalinės policijos
biuras nuolat gauna pranešimus, jei Dingusių ir išnaudojamų vaikų nacionalinis centras
aptinka su mūsų šalies piliečiais susijusių platinamų pornografijos vaizdų ar kitokios
informacijos. Domino filmai Lietuvos kriminalinės policijos biuras gavo informacijos apie
paauglės išsiųstą nuotrauką. Tiesa, tuomet dar niekas nežinojo, kas iš tiesų yra nuotraukos
autorius ir siuntėjas, mat pareigūnams buvo perduotas tik kompiuterio, kuris siuntė minėtą
elektroninę bylą, IP adresas. Pagal jį buvo nustatytas tikrasis įrenginių savininkas. Tad
praėjusių metų gegužės 13 d. popietę į paauglės namus pasibeldė kriminalistai,
Buvo patikrinti visi namų interneto ryšį naudojantys įrenginiai. Pareigūnai netruko
išsiaiškinti, jog intymi nuotrauka buvo siųsta iš nepilnametės mobiliojo telefono „Wiko
Sunset“. Jį pareigūnai paėmė per kratą. Apžiūrėję telefono turinį policininkai aptiko ir kitos
juos dominusios informacijos. Pasirodo, paauglė jau kuris laikas domėjosi pornografiniais
filmais ir kita vizualine informacija. Pas ją rasta 41 rinkmena su pornografinio pobūdžio
vaizdais. Iš jų 18 failų su vaizdais, kuriuose lytiškai išnaudojami asmenys, jaunesni nei 18
metų. Dar 4 pornografinio pobūdžio failuose asmenų amžiaus identifikuoti negalima,
likusiuose „įamžinti“ suaugusieji. Keliais failais mergina per „Messenger“ programėlę
pasidalijo ir su savo draugu. Įvėlė smalsumas Lietuvos baudžiamojo kodekso 309 straipsnis
tam, kas pagamino, įgijo, laikė, demonstravo, reklamavo, siūlė arba platino pornografinio
turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, arba
pasinaudodamas informacinėmis ir ryšių technologijomis ar kitomis priemonėmis įgijo ar
suteikė prieigą prie pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo
pateikiamas kaip vaikas, numato baudą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.
Septyniolikmetė pareigūnams aiškino neturėjusi tikslo kaupti ar platinti pornografinio turinio
informacijos, o tokius filmus pati interneto svetainėje žiūrėjusi iš smalsumo. Ji nepastebėjo,
kad visi filmai liko automatiškai išsaugoti jos telefone. Moksleivė pripažino savo kaltę ir
labai gailėjosi.
Policijai kol kas nepavyko rasti jos draugo, kuriam mergina siuntė draudžiamo pobūdžio
informaciją. Vaikinas išvykęs į užsienį, todėl paskelbta jo paieška. Baudą mokės pati
Nepilnametės bylą nagrinėjęs ir bausmę skyręs teisėjas atsižvelgė į kaltinamosios asmenybę:
mergina anksčiau neteista, administracinėmis nuobaudomis nebausta, mokosi, gyvena su
tėvais, savo kaltę pripažino, gailisi. Teismas konstatavo, kad dėl įvykdytų nusikaltimų žala
niekam nepadaryta, o patys nepilnametės nusikaltimai buvo lemti paaugliško smalsumo.
Kalta pripažinta mergina nubausta 800 eurų bauda. Tiesa, teismo dieną jai jau buvo sukakę
18 metų, todėl atsakyti už padarytą nusikaltimą teko pačiai, o ne tėvams. Mergina pažadėjo
per skirtą vienų metų laikotarpį sumokėti baudą, mat yra dirbusi ir turi savų santaupų. Bene
labiausiai merginai gaila mobiliojo telefono „Wiko Sunset“, mat jame buvo saugoma ne tik
įstatymo draudžiama, bet ir kita privati informacija, draugų kontaktai, nuotraukos. Telefoną,
kaip nusikaltimo įrankį, teismo įsakymu nutarta konfiskuoti ir sunaikinti. Ši istorija merginai
taps viso gyvenimo pamoka. Ko gero, jai daugiau nekils noras žiūrėti filmų apie seksualiai
išnaudojamas mergaites ir siuntinėti visuomenėje nepadoriomis vadinamų nuotraukų. Juolab
kad sužinojo, jog jas gali pamatyti ne vien širdies draugas, bet ir visai pašaliniai asmenys.
Nepilnamečių teisės pažeidėjų nusikaltimų tema šiandieninėje Lietuvoje tampa vis opesnė ir
aktualesnė, įprasta piktintis žiauriu, agresyviu, smurtiniu jaunimo elgesiu.
Prieš mėnesį Šilutės rajono mokyklose buvo atliktas narkotinių medžiagų pėdsakų
patikrinimas. Keturiose mokyklose, tualetuose ir sporto salių persirengimo kambariuose,
aptikti marihuanos arba sintetinių medžiagų pėdsakai. Panašus tyrimas buvo atliktas prieš
keletą metų, tada narkotikų pėdsakų rasta tik vienoje mokykloje.
„Pastebima, jog narkotikų vartojimas plečiasi“, – sako J. Kaktienė. Ji įsitikinusi, kad siekiant
užkirsti kelią narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimui tėvai turi rasti laiko pabūti su
savo vaikais, visada juos išklausyti, domėtis ne tik vaiko mokslais, bet ir pomėgiais,
interesais, pažinti vaikų draugus. Tėvai turi turėti aiškią poziciją tabako, alkoholio,
psichotropinių ar narkotinių medžiagų vartojimo atžvilgiu, aiškiai pareikšti, kad nenori, jog jų
vaikai vartotų psichotropines ar narkotines medžiagas.
Galima atlikti testą nuo bet kokio paviršiaus Policijos pareigūnė J. Kaktienė tėvams primena,
kad yra specialių testų, kuriuos nusipirkus galima patikrinti, ar vaikas nevartoja narkotikų. Jei
kyla įtarimas, radote neaiškių medžiagų tarp vaiko daiktų, tačiau bijote kalbėti su vaiku,
narkotinių medžiagų testą siūlo atlikti ir „Euromedika“ atstovė. „Touch&Know“ testas,
galintis aptikti 21 sintetinę narkotinę medžiagą, nereikalauja šlapimo, jį paprasta naudoti, o
patikimumas 99 proc. Testas kainuoja palyginti nebrangiai, apie 15 Eur, jį užsisakyti galima
internetu. „Tuomet jau su atsakymais, galėsite arba būti ramus arba pasikalbėti su vaiku. Tuo
metu svarbu išlikti ramiam, nekaltinti vaiko, o ramiai su juo pasikalbėti. Sužinoti iš kur gavo,
ar dar turi“, – pataria R. Mockutė.
Įsivaizduokite situaciją, kai skurdžiai apstatytame vieno kambario bute gyvena 4 asmenų
šeima: paauglys berniukas, jo sesuo su savo vaikinu, neįgali močiutė. Virtuvėje miega mama
su sugyventiniu, ir tas sugyventinis jau trečias per šį mėnesį... Nieko nuostabaus, jei toks
berniukas nebenori grįžti į savo namus ir galiausiai pradeda praleidinėti pamokas, vis daugiau
laiko leisti gatvėje, susipažįsta su kitais didžiąją dalį laiko praleidžiančiais gatvėje paaugliais,
galiausiai pradeda valkatauti, lieka nakvoti naujų draugų buveinėse, gyvenamųjų namų
rūsiuose, negyvenamuose pastatuose. Jam jau atrodo natūralu vagiliauti, kad galėtų nusipirkti
maisto, na, o apie ėjimą į mokyklą nė minčių nebekyla. Taip tampama gatvės vaiku. VDU
Švietimo akademijos socialinių mokslų (edukologijos) dr. Giedrė Misiūnienė apie tokius
vaikus kalba su meile ir rūpesčiu. Seniau dėstytoja dirbo socialine pedagoge vienoje iš
Vilniaus miesto jaunimo mokyklų ir matė daug gyvenimiškų dramų. – Turbūt dauguma į
Jaunimo mokyklą patekdavusių kitur nepritapusių moksleivių būdavo iš socialinės rizikos
šeimų? – Taip, daugumos šeimų situacija būdavo tikrai sudėtinga. Jaunimo mokykloje gali
mokytis 12-16 metų mokiniai, turintys mokymosi sunkumų, bei 16-18 metų mokiniai, dėl
socialinių-ekonominių priežasčių negalintys lankyti bendrojo lavinimo mokyklos. Dažnai tai
vaikai, augantys su vienu iš tėvų. Jei tai pilna šeima, tai paprastai vienas iš tėvų, o dažnai ir
abu yra bedarbiai, o kartais vaikai auga ne savo šeimoje, o su globėjais. Kita grupė yra vaikai,
augantys su alkoholiu piktnaudžiaujančiais tėvais, kur didėja rizika patirti smurtą šeimoje,
patiems padaryti nusižengimų, būti aplinkoje, kurioje bent vienas iš tėvų turi psichinių arba
psichologinių problemų. O didžiausia grupė – vaikai, augantys skurstančiose šeimose su
tėvais, kurie stokoja tėvystės įgūdžių. Dalis vaikų vartoja alkoholį, rūko, daro nusikaltimus ir
būna jau teisti. Jiems būdingi emocijų ir elgesio sunkumai, dažnai kenčia nuo nerimo ir
depresijos, prastos sveikatos ir mitybos, žemo savęs vertinimo, dažnai serga infekcinėmis ir
kitomis ligomis. Kalba pakankamai skurdi, vartojami keiksmažodžiai, slengas. – Kokių
konkrečiau sudėtingų atvejų jums teko matyti? – Lankydavausi moksleivių namuose, ir teko
matyti daug negatyvo. Atskirtis sostinėje labai didelė. Ir pačiame centre, senamiestyje, ir
Žvėryne šalia ambasadų, stoties rajone ar soduose šalia Vilniaus gali pamatyti šokiruojančiai
skurdų šeimų gyvenimą. Dauguma jaunimo mokyklos moksleivių yra nematę, kaip jų tėvai
dirba – jie gauna pašalpas, susikuria išgyvenimo strategiją, kaip gauti nemokamo maisto,
drabužių, ir jų vaikai, matydami tokį pavyzdį, sunkiai įsivaizduoja kasdienio darbo rutiną ir
dažnai nori to paties. Ir atėję į mokyklą jie mano, kad aplinkiniai jiems privalo kažką duoti.
Jie nesupranta, kad patys turėtų pasistengti ir iš nepritekliaus išlipti. Remiantis mokslininių
tyrimų rezultatais galima teigti, kad vaikai visada patiria didesnę skurdo riziką nei tėvai, nes
skurdi aplinka jiems daro didesnę neigiamą įtaką. Tokioms šeimos labai reikalinga
resocializacinė pagalba. Šiandien dirbu Universitete ir galiu prisidėti prie socialinių pedagogų
rengimo, kurie teikdami švietimo pagalbą galės spręsti šeimoms kylančias problemas. Tiesa,
retsykiais Jaunimo mokykloje pasitaikydavo ir aukštas pareigas užimančių tėvų vaikų. –
Kodėl problemų prisidaro vaikai iš gerų šeimų? – Jeigu tai yra šeima, tai jau gerai, nes šeima
didelis turtas vaikui. Deja, daugumos vaikų šeimos yra nepilnos, turinčios silpnus tarpusavio
ryšius ir pan. Dažnai nenoras lankyti mokyklą kyla kaip atsakas į tėvų per mažą vaikui
rodomą dėmesį, kai dėl profesinės veiklos tėtis ar mama neatranda laiko pasikalbėti su vaiku
apie jo problemas ir išgyvenimus. Teko nemažai bendrauti su vienišomis mamomis. Jos
dažnai dirbdavo pamaininį darbą ar turėdavo ilgas darbo valandas, todėl laiko bendravimui su
vaiku nelikdavo. Mama išeidavo iš namų, kai vaikas dar miegodavo, o jis grįždavo namo, kai
ji jau miegodavo. Rūpinimasis atžala buvo elementarus, t. y., pinigų palikimas ant spintelės.
Daug vaikų laiką leisdavo su seneliais, kurie lyg ir aprūpina emocine šiluma, bet bręstančiam
paaugliui to nepakanka. Ir vaikas pradeda prieš tokią situaciją protestuoti. Kadangi skyrybų
atvejų daug, šeimose partneriai dažnai keičiami, teko dirbti ir su šeimomis, kuriose atsiranda
emocinis atstūmimas vaikui, t.y. abejingumas jam, jo dvasinių poreikių ignoravimas. Vaikas
laikomas kliūtimi, užgauliai kritikuojamas ir pan. Tokiose šeimose tėvai tikrąjį požiūrį į vaiką
stengiasi užmaskuoti griežta jo elgesio kontrole, pabrėžtinu dėmesiu. Taigi kiekvienam vaikui
labai svarbus emocinis saugumas šeimoje. Kai namie juo niekas nesirūpina, jo nelaukia, jis
nebenori grįžti į tokius namus. Ne vienas man yra sakęs: „Galiu dvi paras negrįžti namo, ir
nieko nebus.“ – Ir tada jis nuklysta šunkeliais? – Kuo daugiau laiko vaikas praleis gatvėje,
tuo susigrąžinti jį į šeimą ir mokyklą bus sunkiau. O asocialiose grupėse atsiveria plačios
veiklos galimybės – su rizikos elementais, ekstremaliomis situacijomis, neįprasta ir
paslaptinga kriminaline „romantika“ ir t.t. Visa tai padeda kompensuoti patiriamas nesėkmes
mokymosi procese ir užsitikrinti minimalų psichologinį komfortą. Todėl su vaikas reikia
labai daug kalbėti, rodyti realias sitacijas su pasekmėmis. Kartais sakome, kad šiuolaikiniai
paaugliai su mumis nesikalba, nes sėdi įnikę į telefonus. Bet jie nekalba, nes nejaučia su
tėvais kontakto, o gal tėvai nė nebando jų prakalbinti? Kiekvienam vaikui svarbu girdėti :
„Aš tave myliu, tu man brangiausias.“ – Taigi jūs manote, kad vaikai netinkamai elgiasi,
netgi išeina iš namų todėl, kad tėvai jiems neskiria pakankamai dėmesio? – Būtent,
netinkamas vaiko elgesys – tai jo protestas dėl to, kad jam skaudu, ir jis nori atkreipti į save
dėmesį netinkamais būdais. Nepatenkintas emocinių ryšių poreikis iššaukia netinkamą elgesį.
Nepasitikėjimas mokytojais, konfliktai su bendraamžiais, silpni ryšiai su šeima, vaiko
(jaunuolio) psichologinis nesaugumas mokykloje paskatina praleisti pamokas ar visai nustoti
lankyti mokyklą. Vis dažnesni atvejai, kai savo vidinę agresiją paauglys nukreipia į savęs
žalojimą. Kitas agresiją nukreipia į aplinkinius, priklauso antisocialaus elgesio grupėms,
kurioms jau būdinga nusikalstama veikla. Jeigu tėvai neturi su vaikais ryšio, autoritetų vaikai
randa draugų tarpe. Tai ypač būdinga paauglystės tarpsniui, kai norima į kažką lygiuotis.
Grąžinti vaikus į visuomenę ir švietimo sistemą yra pakankamai sunkus ir daug pastangų
reikalaujantis procesas. Šie vaikai nedrausmingi, įžūlūs, neturintys ir nepripažįstantys
autoritetų, turintys savo „advokatus“, nes nepasitiki suaugusiaisiais, negerbia jų, netgi niekina
(tai susiję su negatyvia patirtimi). Todėl labai svarbus mokytojo požiūris į vaiką, jo kaip
pagalbos teikėjo vaidmuo. Su studentais dažnai nuvykstame pasižiūrėti, kaip sekasi
socialiniams pedagogamas, kurie pasirinko darbus ne tik mokyklose, bet ir vaikų ir paauglių
krizių centruose, priklausomybių ir kituose specializuotuose pagalbos centruose. Galime
dalyti prielaidą, jog mūsų visuomenė tampa atviresnė ir jautresnė šiems vaikams. – Dirbti su
tokiais paaugliais Jaunimo mokykloje turbūt būdavo sunku, gal kai kurie jų jus ir pasiųsdavo
kuo toliau? – Būdavo nelengva, bet stengėmės juos suprasti. Visi tie vaikai – su spygliukais,
juos sunku prakalbinti. Dažniausiai jie artimoje aplinkoje yra matę ir patys patyrę įtemptus,
žeminančius santykius, fizinį ir emocinį smurtą, žalingus šeimos narių įpročius, tėvų
nerūpestingumą ir praradę pasitikėjimą suaugusiais. Todėl sudėtingiausias yra kontakto
užmezgimas ir pasitikėjimo įgijimas. Jaunimo mokykloje nedidelis panašių problemų turinčių
mokinių skaičius klasėje, ugdymo plano teikiamos galimybės, kompetentingi pedagogai
sudaro palankias sąlygas grąžinti vaiką į ugdymo sistemą. Svarbu, kad mokiniai jaustųsi
visiškai saugūs, jaustų mokytojų, švietimo pagalbos specialistų palaikymą ir paramą.
Prisideda ir jauki, patraukli aplinka, mažas mokinių skaičius klasėse, įvairi popamokinė
veikla, kiekvieno mokinio asmenybės vertinimas, ryšių su tėvais ir artimaisiais palaikymas. –
Kokie konkretūs atvejai jus labiausiai sujaudino, kai dirbote su moksleiviais? – Labiausiai
glumindavo ir situaciją sunkindavo šeimos abejingumas vaikų ugdymui. Mergaitės,
neturėdamos jokių lytinio švietimo žinių, anksti pradeda lytinį gyvenimą ir, pačios būdamos
vaikais, susilaukia vaikų. Štai viena septintokė susilaukė vaikelio su romų tautybės vaikinu
(pati ji buvo ne romė). Teko bendrauti ir su tuo vaikinu, jie abu buvo kilę iš skurdžių šeimų.
Kurį laiką ji dar stengėsi lankyti mokyklą, o vėliau iš mokinių sąrašų dingo ir nė nežinau,
kaip jos likimas susiklostė toliau.
Žiauriai nužudyto 13-mečio mama: „Verčiau būčiau leidusi sėdėti prie kompiuterio“
Gintarė Kairytė
lrytas.lt
2019-04-04 19:38
Susidėjęs su vyresne kompanija, Danielius pradėjo bėgti iš pamokų ir negrįžti namo nakvoti.
Prieš negrįždamas pirmą kartą, jis mamai paskambino ir paklausė, ar gali likti nakvoti pas
draugą. Mama atsakė, kad ne, nes to draugo ji nepažįsta – gal vėliau, su juo susipažinusi,
pasišnekėjusi su jo tėvais, ir leis. Sūnus dar paprieštaravo: „O kitiems vaikams tėvai nakvoti
pas draugus leidžia...“ – ir tiesiog negrįžo namo, o mama suprato, kad negali nieko padaryti.
Tų negrįžimų vis daugėjo, ir Ksenija nežinojo, ko griebtis. „Bandžiau su sūnimi kalbėtis
griežtai, jį barti, atimti telefoną ir kompiuterį. Taip pat bandžiau kitą taktiką – žadėjau
nupirkti jam brangų jo norimą pirkinį, jei gražiai elgsis. Tačiau niekas nepadėjo“, – pasakojo
mama. Ji pabrėžė, kad su sūnumi bei jaunesniąja dukra kartu leisdavo nemažai laiko,
keliaudavo, daug kalbėdavosi ir buvo tikrai artimi. „Net ir tada, kai jis jau bėgdavo iš namų,
jis buvo mielas vaikas. Kaip ir būdavo pratęs, kai žiūrėdavome televizorių, padėdavo galvą
man ant kelių. Arba sakydavo: „Pakasyk nugarytę“, – vėl susigraudino pašnekovė.
Ji įsitikinusi, kad ir būdamas su draugais sūnus niekšybių nekrėsdavo, o kelis kartus vogė iš
parduotuvių vyresniųjų verčiamas. Kartą sūnus mamai net sakė, kad tie vyresni vaikinai jam
sakė, kad žino, kada jo sesutė grįžta iš mokyklos, o mama – iš darbo. Grasino, kad jei jis
paliepimų neklausys, jos nukentės. Taigi mama įsitikinusi, kad vaikas bijojo nepaklusti
vyresniesiems ir nežinojo, kaip ištrūkti iš susiklosčiusios situacijos. Dėl to paskutiniu metu
jis, iki tol buvęs labai linksmas, beveik nesišypsodavo, grįžęs namo eidavo į savo kambarį, o į
visus mamos klausimus atsakydavo: „Mama, nesvarbu.“ Kartą grįžo sumuštas, su mėlynėmis
bet ir tuomet į visus mamos klausimus atsakė: „Nesvarbu.“ Ksenija ragino sūnų kreiptis į
policiją, kuri nusikaltėlius nubaus, o šis jai atsakė: „Mama, tu nežinai, ką jie gali.“ „Jis tikrai
buvo geras vaikas – virš mūsų gyvenančiai kaimynei padėdavo laiptais užnešti pirkinių
krepšius, taip pat juos panešdavo ir man, kai grįždavau iš parduotuvės. Kartą žiemą pro langą
pamatė, kaip kieme paslydęs pargriuvo senukas, tai su šlepetėmis bėgo į lauką jam padėti. Ir
tada, kai aš jį bardavau, kai blogai elgiasi, jis nuleidęs galvą klausydavo. O kiti paaugliai juk
savo tėvus gali ir pasiųsti toliau. Ir kai tie banditai jį daužė, jis netrenkė atgal, tik prašė, kad
nemuštų...“ – graudinosi pašnekovė. Miegodavo apleistuose pastatuose Kai prasidėjo bėdos
su sūnumi ir Ksenija pajuto, kad pati negali su juo susitvarkyti, ji kreipėsi į Vaiko teisių
apsaugos specialistus, tačiau realios pagalbos nesulaukė. Jie buvo atėję į šeimos namus
patikrinti, ar vaikai turi lovas, ir įstikino, kad namai tvarkingi, vaikai turi ne tik lovas, bet ir
atskirus kambarius. Vaiko teisių specialistų Danielius buvo prašytas rašyti pasižadėjimą, kad
nebėgs iš pamokų, bet tai nieko nepakeitė. Mamą jie nusiuntė į pozityvios tėvystės kursus,
bet jokių naudingų patarimų ji ten negavo. „Vaiko teisių specialistai man sakė: „Jūs privalote
užtikrinti, kad vaikas lankytų mokyklą, privalote užtikrinti, kad vėlai vakare būtų namie“.
Taip, privalau, bet kaip man tą padaryti? Negalėjau juk mesti darbo ir visur vedžioti vaiko,
pririšto grandine“, – sakė mama. Ir pridūrė, kad kartą sūnų užrakino namie, atėmusi raktus –
viena specialistė buvo patarusi taip daryti. Kai grįžo namo, duris rado užrakintas, o balkonas
buvo praviras. Vaikas išlipo per kaimynų balkonus į lauką, nors jie gyvena ketvirtame
daugiabučio aukšte! Vėliau mamai prisipažino, kad buvo labai baisu.
Ką sūnus darydavo, išėjęs iš namų? Mamos įsitikinimu, tiesiog bastydavosi gatvėmis. Likus
keliems mėnesiams iki mirties, pradėjo vartoti alkoholį. Nakvodavo pas draugus, apleistuose
pastatuose ir apleistame automobilyje. Jeigu vaikas negrįždavo namo iki 21.30, mama
suprasdavo, kad tąnakt jis namie nenakvos. Netrukus pranešdavo apie tai policijai, o pati
sėsdavo į automobilį ir važinėdavo po miestą, jo ieškodama. Sūnų ir dukrą moteris augina
viena. Su vaikų tėvu ji kartu negyvena kelis metus, o oficialiai išsiskyrė, likus kelioms
savaitėms iki sūnaus mirties. Gal sūnui trūko tėčio, dėl to jis elgėsi netinkamai? Ji sakė
sūnaus ne kartą klaususi, ar jam tėčio netrūksta, ir tas patikindavo, kad ne. Jis su tėčiu
bendraudavo per skaipą, ne kartą vyko pasisvečiuoti pas jį į Švediją. Norėjo sūnų atiduoti į
socializacijos centrą Galiausiai Ksenija sutarė, kad sūnus nuo rugpjūčio išvyks pas tėvą į
Švediją ir apsigyvens su juo, kur jam grasinę vaikinai jo nepasieks.
„Kadangi viskas ėjo blogyn, norėjau, kad iki išvykimo likusį laiką vaikas praleistų specialiojo
ugdymo mokykloje ar socializacijos centre. Gal tai ir prastos reputacijos įstaigos, bet būčiau
žinojusi, kad sūnus ten saugus ir grupuotės nariai jo nepasieks. Tačiau vaiko teisių
specialistai sakė, kad mano vaiko ten nusiųsti negali, ir patarė kreiptis į policiją. Kreipiausi, o
policijoje man pasakė, kad reikia kreiptis į vaiko teisių specialistus. Taip ir buvau
siuntinėjama nuo vienų pas kitus“, – prisiminė mama. „Paskutiniame Vaiko gerovės
komisijos posėdyje gegužės 30 d. sakiau, kad tai nesibaigs geruoju, o man atsakė: „Jūs
perdedate“, – sakė mama, kurios sūnus netrukus po to buvo nužudytas. Nelaimės diena
Lemtingą praėjusių metų birželio 30 d. mama išėjo iš namų, kai sūnus dar miegojo. Kai po
kelių valandų ji grįžo namo, sūnaus namie nebuvo – sesuo pasakė, kad jis išėjo į lauką. Apie
17 val. Ksenija sulaukė gydytojo iš Santariškių ligoninės skambučio. Jai buvo pasakyta, kad
jos sūnus ligoninėje ir jai reikia kuo greičiau atvažiuoti. Ligoninėje gydytojas anesteziologas
mamos paklausinėjo apie vaiko būklę ir pasakė, kad jį reikės operuoti dėl kraujo išsiliejimo į
smegenis, operacija truks labai ilgai. Sakė, kad smarkiai sužalotam vaiko veidui vėliau reikės
daug rekonstrukcinių operacijų, bet kol kas svarbiausia, kad jis išgyventų. Į sūnų pažiūrėti
mamai neleido – sakė, kad žiūrėti nėra į ką.
Grįžusi namo mama 23 val. skambino į ligoninę paklausti apie vaiko būklę ir išgirdo, kad jis
dar operuojamas. 2 val. nakties išgirdo, kad jo būklė labai sunki, smegenys jau mirusios ir jis
gyvas tik todėl, kad turi stiprią širdelę. Paskambinusi 5 val. ryto, išgirdo, kad 8 val. galės
atvažiuoti į ligoninę. Maždaug po 20-ies minučių sulaukė skambučio ir žinios, kad sūnaus
širdis sustojo. Jai sakė, kad jei nori, gali atvažiuoti pažiūrėti į jį, o po valandos jį išveš. Kai
ten nuvyko, sūnaus veidas buvo užklotas – medikai sakė, kad mamai geriau jo nematyti.
Šarvojimo salėje berniuko galva buvo su kepuraite, veidas uždengtas rankšluostėliu. Policija
galėjo padėti Tik vėliau mama sužinojo, kad tą dieną dėl mušamo jos sūnaus policija buvo
kviečiama du kartus – pirmą kartą jie būtų galėję užkirsti nelaimei kelią. Pasak teisme
liudijosios mergaitės, nusikaltėliai D. Š. ir R. R., Danielius, dvi mergaitės ir dar vienas
berniukas susitiko Gerosios Vilties gatvėje ir patraukė į netolimus kiemus. Ten D. Š. ir R. R.,
kurie buvo apsvaigę, ėmė Danieliui priekaištauti, kad jis pasakė tai, ko nereikėjo, ir pradėjo jį
mušti. Pirmą kartą policiją iškvietė Vandentiekio gatvės gyventoja, pamačiusi kieme mušamą
vaiką. Ji sakė, kad jam koja spyrė į galvą, bet jis liko stovėti. Atvykus pareigūnams visi
incidento dalyviai buvo įvykio vietoje, nesimušė ir pareigūnams pasakė, kad muštynės
nevyksta. Danielius patvirtino, kad ant jo veido matomi sumušimai yra iš anksčiau. Tuomet
pareigūnai paliepė nepilnamečiams skirstytis ir išvažiavo. Ksenija tuo labai pasipiktinusi:
„Suprantama, kad prie vyresniųjų Danielius nenorėjo prisipažinti, kad buvo mušamas. Bet juk
policininkai patys buvo maži berniukai ir turėjo suprasti, kad prisipažinti būtų negarbinga!
Liudininkė mergaitė sakė, kad ant Danieliaus veido buvo kraujo – negi policininkai nematė,
kad sumušimai švieži? Negi jie nematė, kad nusikaltėliai buvo apsvaigę? Kodėl jie nieko
nepaklausė moters, kuri juos iškvietė? Kodėl neiškvietė greitosios pagalbos, nepaskambino
man, kodėl nieko nepadarė... Teismo posėdžio metu jie sakė, kad nematė pagrindo. Kaip
tokie pareigūnai gali dirbti tokį darbą?“
Po to mergaitės nuo kompanijos atsiskyrė, o vaikinai patraukė į gretimą miškelį. D.Š. ir R.R.
Danieliui pasakė, kad „reikia pasikalbėti“, ir tame miškelyje jį žiauriai kankino dvi valandas.
Jie jį daužė kumščiais, kojomis, ant kūno mėtė betono gabalus. Vienas laikė, kitas – mušė,
nes mušti gulintį – neįdomu. Jis kartais prarasdavo sąmonę, po to vėl ją atgaudavo ir vėl buvo
kankinamas. Dar vienas berniukas visa tai matė, bet jam buvo pasakyta, kad nebandytų
skambinti policijai. Tą jis galiausiai padarė, kai buvo per vėlu. Danieliaus motinos žiniomis,
D.Š. ir R.R. prisipažino, kad nusikaltimą padarė, apsvaigę nuo narkotikų ir išgėrę alaus. Kai
teisme prokurorė skaitė apie aukai padarytus sužalojimus, nusikaltėliai sėdėjo ir juokėsi.
Kaip rašoma Vilniaus apskrities VPK pranešime, vasario 1 d. prieš vidurnaktį pareigūnams
įtarimą savo elgesiu sukėlė jaunuolis – jį nuspręsta patikrinti nuodugniau. Pareigūnų nuojauta
neapgavo – paprašytas išeiti iš klubo, jaunuolis teigė nesuprantantis, dėl ko yra išvedamas, ir
muistydamasis į sniegą išmetė popierinę dėžutę. Paaiškėjo, kad vaikino (gim. 1999 m.)
išmestoje dėžutėje buvo 23 rausvos tabletės (tarp jaunimo vadinamos „ratais“), įtariama,
narkotinė medžiaga (ekstazis). Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo
narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Jaunuoliui gresia bauda
arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Apie pirmą valandą pareigūnai pastebėjo
merginą, kaip vėliau nustatyta, nepilnametę (gimusi 2001 m.), kuri aplink save suburdavo
keistų asmenų ratą ir nuolat bendraudavo su jais taip, sukeldama įtarimą, kad galbūt vyksta
nelegalūs sandoriai. Pasiteiravus merginos, ar ši turi draudžiamų daiktų, ji prisipažino, kad
turi miltelių, tačiau neigė, kad tai – narkotinė medžiaga. Ji teigė, kad tai – sodos milteliai,
kuriuos ji norėjo parduoti kaip narkotines medžiagas ir taip užsidirbti. Atlikus nepilnametės
detalesnę apžiūrą aptikta 3 tabletės, 3 pakeliai su baltais milteliais ir 1 maišelis su geltonais
milteliais, įtariama, narkotinėmis medžiagomis. Pas nepilnametę rasta ir daug tuščių pakelių
narkotinėms medžiagoms fasuoti. Pradėtas ikiteisminis tyrimas neteisėto disponavimo
narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėto
disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Už šį nusikaltimą
gresia laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Sulaikant nepilnametę prisistatė ir jos
gynėju pasivadinęs nepilnametis (gim. 2001 m.), kuris iš pradžių neigė turįs narkotinių
medžiagų, bet pristatytas nuodugniau patikrinti iš kelnių kišenės ištraukė maišelį su „žole“.
Vaikinas teigė, kad „žolę“ įsigijo asmeniniam vartojimui. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl
neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
Jaunuoliui gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Visi jaunuoliai
sulaikyti, jiems pareikšti įtarimai ir paskirtos kardomosios priemonės.
Kauniečius kausto baimė: nebežino, kaip gyventi siaučiant gaujai
Kauniečiai
lrytas.lt
2018-10-12 18:43 , atnaujinta 2018-10-13 10:03
Kauno, Dainavos parko prieigose, krepšinio aikštelėje rugsėjo mėnesį įvyko keli
užpuolimai. Nuo grasinimų bei sužalojimų nukentėjo du nepilnamečiai, grasinimų
sulaukė moteris.
Bijo vaikai ir motinos Vieną dieną užpuolamas ir sumušamas jaunuolis. Informacija apie
užpuolusius asmenis nežinoma. Kitą dieną pagalbos tarnyba sulaukia moters pagalbos
prašymų. Veiksmas vyksta Kauno, Dainavos parko, krepšinio aikštelės teritorijoje. Grupė
jaunų asmenų persekioja nepilnametį vaiką grasindami jį sumušti ir „perlaužti pusiau“, su juo
kartu buvusiai motinai – „sudaužyti galvą“. Grasina, kad paauglys bus persekiojamas,
„gaudomas“ ir apskritai nebegyvens. Pateko į ligoninę Po minėtų įvykių Dainavos parko
teritorijos apylinkėse pradėtas aktyvus policijos patruliavimas. Tačiau tai tik iššaukia dar
didesnę agresiją ir dalis grasinimų įvykdomi sumušant nepilnametį, ko pasekoje jis praranda
sąmonę ir pristatomas į gydymo įstaigą. Žmogus, užstojęs kitą žmogų, tampa nusikalstamo
jaunimo taikiniu, sulaukia ne tik spontaniško atsako. Jo atžvilgiu toliau planuojami grupės
asmenų keršto planai, iškyla grėsmė jo gyvybei. Kokioje aplinkoje gyvena šio mikrorajono
vaikai? Kokią pasaulėžiūrą jauno žmogaus pasąmonėje gali suformuoti šie pastarųjų dienų
įvykiai? Sumokėjus duoklę nebepersekioja Dalis jaunimo yra įbauginti arba bando
prisitaikyti pataikaudami, neretai galimai patys dalyvauja nusikaltimuose bijodami užsitraukti
rajono „kietuolių“ nemalonę. Juk reikia kažkaip išgyventi... Kalbant apie narkotikų
problemas, jaunimo kalbos, kad narkotinių medžiagų įsigijimas čia yra toks lengvas ir
paprastas, tampa pagrįstos. Praeiviai neretai užuodžia vadinamos „žolės“ dūmelio kvapą
minimose apylinkėse. Na, o santykių aiškinimasis „gražiuoju“ su nusikalstama Partizanų
rajono grupuote, įgyja keistą formą.
Po paauglių gaujos siautėjimo Klaipėdoje – skelbia apie atėjusį galą kančioms ir siaubui
Aušra Pilaitienė „Lietuvos rytas“
lrytas.lt
2020-02-27 19:59
Dėl svetimo turto pagrobimo, grasinimo, pasikėsinimo apiplėšti kaltinamas 15-metis jau ne
pirmą kartą mina teismų slenkstį. Tame pačiame Klaipėdos apylinkės teisme baigiama
nagrinėti dar viena jam iškelta panaši baudžiamoji byla. Dabar paauglys dienas leidžia Kauno
socializacijos centre ir teisme dalyvavo vaizdo konferencijos būdu.
Tėvai budėjo prie mokyklos Kai šis nepilnametis buvo sulaikytas, ramiau atsikvėpė
Klaipėdos Sendvario progimnazijos moksleiviai ir jų tėvai. Pernai rugsėjo mėnesį vaikai
bijodavo eiti į pamokas, nes juos gąsdino, reketavo ir mušė 13–15 metų paauglių gauja,
kuriai, manoma, vadovavo tas pats penkiolikametis. Kol vykdavo pamokos, pasikeisdami
tėvai budėdavo prie mokyklos.
Siautėjo uostamiestyje Dabar 15-metis teisiamas dėl penkių nusikalstamų veikų, dėl trijų
nusikaltimų kartu su juo kaltinamųjų suole sėdi ir metais vyresnis bičiulis. 15-metis pernai
gegužę Nidos gatvėje esančiame prekybos centre nuo prekystalio pagrobė keturis cigarečių
pakelius. Įkliuvęs jis tvirtino, kad cigaretes pats surūkė. Po poros savaičių Ryšininkų gatvėje
tas pats paauglys užpuolė moterį ir bandė iš rankų išplėšti jos rankinę. Moteris nepasidavė,
ėmė šauktis pagalbos, o kai užpuoliką pastebėjo pro šalį einantis vyras, neliko nieko kita, tik
sprukti. Rugsėjį jis kartu su metais vyresniu bičiuliu pakėlė vieno prekybos kiosko žaliuzes,
išdaužė stiklą ir pasigrobė energinių gėrimų ir šokoladų. Po kelių dienų prie vienos mokyklos
abu patykojo mažamečių ir pareikalavo iš jų pinigų – jei neduos, pagrasino sumušti ir įgrūsti į
šiukšliadėžę. Rugsėjo pabaigoje šie du jaunuoliai su dar keliais bičiuliais prie „Aitvaro“
gimnazijos sutikę 17-metį liepė atiduoti elektroninę cigaretę. Šis nekreipdamas dėmesio
nuėjo tolyn. Tuomet kompanija jį pasivijo, trenkė į veidą, sugriebė už striukės ir pargriovė, o
gulinčiam spyrė dar apie porą dešimčių kartų. Nežinia, kuo viskas būtų pasibaigę, bet pamatę
ateinantį žmogų užpuolikai pabėgo.
Nori ištrūkti į laisvę Abu nepilnamečiai savo kaltę pripažino ir teisme atsiprašė sumušto 17-
mečio. Socializacijos centre gyvenantis 15-metis sutiko su visais kaltinimais, tvirtino norįs
kuo greičiau ištrūkti į laisvę, o tuomet jau žadėjo visiškai pasikeisti ir mokytis. Ši byla
Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Teisme – dar dvi
panašios bylos Tame pačiame teisme į pabaigą artėja dar viena panaši byla, kurioje
kaltinamas tas pats penkiolikametis ir dar vienas jo bendraamžis, jau nuteistas lygtine dvejų
metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad gatvėje užpuldinėjo ir apiplėšinėjo senyvas moteris.
Išgirdęs teismo sprendimą šis uostamiesčio vaikų globos namų auklėtinis neišlaikė
savitvardos ir ėmė replikuoti, teisėjai net teko paauglį raminti ir priminti prievolę gerbti
teismą.
Paauglys buvo įpareigotas būti namuose nuo 22 iki 7 val., mokytis ir dalyvauti socialinio
ugdymo bei reabilitacijos renginiuose. Taip pat priteista sumokėti turtinę žalą už pavogtus du
mobiliuosius telefonus ir apdegintus drabužius – iš viso 1425 eurus. Vaikinas, kuriam tik
gruodį sukako penkiolika, jau ne vieną mėnesį praleido socializacijos centre Kaune. Jo
sugrįžimo su baime laukė vaikų globos namų darbuotojai ir auklėtiniai. Pasak globos namų
darbuotojos, paauglys yra visiškai nevaldomas – spardo duris, padega užuolaidas, mėto
maisto produktus, tyčiojasi iš kitų. Pernai gruodį grįžęs iš socializacijos centro jis tik keletą
savaičių ištvėrė laisvėje – apiplėšęs žmogų vėl buvo sulaikytas.
Siekiant sumažinti nusikalstamumą tarp jaunimo, skatinti laisvalaikiu žvejoti, Seimo narys,
aplinkos ministras Kęstutis Mažeika siūlo asmenims iki 18 metų suteikti teisę žvejoti
nemokamai. Tai numatantį Mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimo projektą įregistravęs
parlamentaras taip pat siūlo nežymiai padidinti mėgėjų žvejybos leidimų kainas.
„Suteikus nemokamą žvejybos teisę asmenims iki pilnametystės – 18 metų, bus skatinama
paauglių sveika gyvensena, kokybiškas užimtumas, mažinamas nusikalstamumas“, – sako K.
Mažeika. Jeigu Seimas pritartų, fiziniai asmenys iki 18 metų, taip pat valstybinio socialinio
draudimo pensininkai ir neįgalieji, o Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose – ir
fiziniai asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą – Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje,
galėtų žvejoti nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, visuose vandens telkiniuose,
kuriuose neorganizuota limituota žvejyba, ir vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba
ribojama ir organizuota limituota žvejyba (Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose,
Merkio aukštupyje).
Pagal projektą, žvejybos plotų naudotojai ir privačių vandens telkinių savininkai privalėtų
leisti nemokamai žvejoti šiems asmenims. K. Mažeikos teigimu, nustačius nemokamą
žvejybos teisę Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose ne tik Rusnės, bet ir
kitiems Nemuno deltos regioninio parko gyventojams, bus išvengta nepagrįstos dalies tos
pačios saugomos teritorijos gyventojų diskriminacijos. „Nemuno deltos regioninio parko
teritorijoje yra apie 2000 gyventojų. 1460 iš jų gyvena Rusnės seniūnijoje, apie 500 – kitose
seniūnijose. Atmetus socialinio draudimo pensininkus ir vaikus, kurie turi nemokamą
žvejybos teisę visuose vandens telkiniuose, asmenis, kurie nežvejoja, realiai nemokama
žvejybos teise Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje papildomai pasinaudotų ne
daugiau kaip 200 asmenų“, – sako ministras. Jo parengtame įstatymo pataisų projekte
numatyta įpareigoti vandens telkinių savininkus išduoti mėgėjų žvejybos leidimus, tačiau taip
pat numatyta padidinti mėgėjų žvejybos privačiuose vandens telkiniuose kainą. Projekte
aiškiau apibrėžiama, kad žvejybos ploto naudotojai ir privačių vandens telkinių savininkai
suteikia teisę žvejoti nemokamai, išduodami nemokamus mėgėjų žvejybos leidimus, taip pat
turi teisę išduoti žvejybos leidimą, kuris suteiktų teisę mėgėjų žvejybai keliuose žvejybos
plotuose ar privačiuose vandens telkiniuose. Pagal siūlomą projektą, nuo vieno iki kelių eurų
padidėtų mėgėjų žvejybos leidimų kainos. Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti valstybiniuose
vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, būtų mokama dviem
paroms 2 eurai (šiuo metu – 1 euras 40 centų), mėnesiui – 6 eurai (šiuo metu 5 eurai). Vienu
euru (nuo 14 iki 15 eurų) pabrangtų toks leidimas metams. Už mėgėjų žvejybos leidimą
žvejoti valstybiniame vandens telkinyje, į kurį neišduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir
organizuota limituota žvejyba, žvejoti nestandartiniais įrankiais ir būdais, saugomų ir
globojamų žuvų rūšių, išskyrus lašišas ir šlakius, limituotai žvejybai, būtų mokama parai – 3
eurai (šiuo metu – 2 eurai 50 centų), savaitei – ne 8 eurai, kaip šiuo metu, o 10 eurų.
Mėnesiui toks leidimas pabrangtų nuo 14 iki 20 eurų. Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti
valstybiniame vandens telkinyje, į kurį išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą, būtų
mokama: dviem paroms – 2 eurai (šiuo metu – 1 euras 40 centų); mėnesiui – ne 5, o 6 eurai.
Metams toks leidimas pabrangtų vienu euru – nuo 14 iki 15 eurų.
Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti vieną parą privačiame vandens telkinyje arba
valstybiniame vandens telkinyje, į kurį išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir
organizuota limituota žvejyba, arba lašišų ir šlakių limituotai žvejybai būtų mokama 15 eurų
(šiuo metu 14 eurų).
Nerimą keliantis paauglių elgesys: Lietuva imasi pasaulyje pripažintos metodikos
Pranešimas spaudai
lrytas.lt
2020-01-20 10:34
Aplinkiniai dažnai juos vadina nevaldomais, nes jie nelanko mokyklos, bėga iš namų,
svaiginasi, nusikalsta ir nieko nepaiso. Specialistai sako pastebintys tendenciją, kad
tokiu elgesiu pasižyminčių jaunuolių daugėja, o jų amžius jaunėja. Tačiau standartinės
pagalbos priemonės neveikia, tad jaunuolių šeimos atsiduria neviltyje.
Būtent dėl to Lietuva sieki įsigyti pasaulyje pripažintą Multidimensinę šeimos terapijos
(MDFT) programą, skirtą keisti vadinamųjų „sunkių“ jaunuolių elgesį. Ji pasiteisino JAV,
Estijoje, Suomijoje, Danijoje, Šveicarijoje. Kokia situacija dabar? MDFT programa skirta 11-
19 metų nusikaltusiems vaikams ir jaunuoliams, turintiems elgesio problemų. Elgesio
problemomis įvardijamas piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis psichotropinėmis
medžiagomis, agresija, mokyklos nelankymas ar panašūs elgesio modeliai. Nors nėra tikslios
statistikos, kaip kinta tokių paauglių skaičius, Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos
direktorė Roma Vida Pivorienė, besiremdama savo patirtimi, teigia, kad tendencijos nėra
teigiamos.
„Remdamasi savo darbo su vaikais ir paaugliais patirtimi, pastebiu, kad daugėja paauglių,
kurie nesilaiko socialinio ir moralinio elgesio normų, o jų amžius – jaunėja“, – sako ji.
Tokiems jaunuoliams padėti galinčių paslaugų prieinamumas – ribotas. 2017 m. buvo atlikta
32 savivaldybių apklausa. Jos metu 75 proc. savivaldybių nurodė, kad šeimoms,
susiduriančioms su vaikų paauglystės problemomis, trūksta paslaugų. Apie 60 proc. taip pat
nurodė, kad trūksta sėkmingų pagalbos mechanizmų jaunuoliams, linkusiems į nusikalstamą
veiklą, ir šeimoms, auginančioms elgesio sutrikimų turinčius vaikus. Pagrindinė ir bene
vienintelė priemonė, kurios iki šiol imamasi siekiant „suvaldyti“ tokius paauglius –
socializacijos centrai. Tačiau nevyriausybinių organizacijų ir Valstybės kontrolės atlikti
tyrimai rodo, kad tokia priemonė nepakankama, o jų paslaugų poveikis – ne visada
reikšmingas vaiko gyvenimui. Iki šiol, kol vaikas buvo socializacijos centre, nebuvo dirbama
su jo tėvais bei kita vaiko artimąja aplinka (pavyzdžiui, mokykla, bendraamžiais), todėl grįžę
į savo bendruomenę vaikai ir jaunuoliai susidūrė su stipria stigmatizacija, priešiška aplinka.
Tokiu būdu vaiko elgesys ilgainiui vėl blogėja, išmokti socialiniai įgūdžiai neįsitvirtina.
„Socializacijos centrai atskiria vaiką nuo bendruomenės – tai uždaro tipo institucijos, kuriose
vaikas atskiriamas mažiausiai 12 mėnesių. O MDFT programa yra intervencija, kuri taikoma
tiesiogiai vaiko gyvenamojoje aplinkoje, jam toliau augant šeimoje: mokoma, kaip valdyti
vaiko elgesį, kaip jam sukurti aiškią darbotvarkę, tinkamai reaguoti į nepriimtiną vaiko
elgesį. Taip pat socializacijos centrai yra suvokiami labiau kaip ugdymo institucijos, o
vaikams, kurie susiduria su dideliais elgesio iššūkiais, pirmiausia reikia elgesio korekcijos
programų. Būtent to, ką suteikia MDFT“, – teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė Kristina Stepanova. Kaip tai vyks?
Planuojama, kad Lietuvoje veiks 3 MDFT komandos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos
regionuose. Vieną MDFT komandą sudaro 1 komandos vadovas ir 4–5 terapeutai. Komandos
vadovas nuolat prižiūri ir vertina komandos darbą, ją valdo, padeda spręsti sudėtingus
klausimus, susijusius su atvejais, tačiau jis taip pat tiesiogiai dirba su jaunuoliais, tik turi
mažiau atvejų nei terapeutai. Specialistai su jaunuoliais ir jų šeimomis dirba jų aplinkoje, tai
yra patys važiuoja į namus, į mokyklą ir panašiai. Tokiu būdu mažinamas paauglio ir jo
šeimos pasipriešinimas pagalbai, kas yra labai būdinga, kai pats asmuo turi atvykti pas
specialistą. Dirbant su šeima natūralioje jos aplinkoje, galima efektyviau nustatyti priežastis,
dėl ko kyla paauglio elgesio problemos. Taip pat šeimai savo aplinkoje lengviau išbandyti
naujus įgūdžius ir elgesio modelius, labiau tikėtina, kad jie bus taikomi toliau. Tačiau tuo
pačiu MDTF programa yra lanksti, pavyzdžiui, ją galima taikyti ir uždaro tipo institucijose,
tokiose kaip nepilnamečių pataisos namai, socializacijos centrai ar kitose. Vienas terapeutas
dirba su 6–8 jaunuolių šeimomis, kai atvejai yra sudėtingi. Kai ne tokie sudėtingi – su 10–12
šeimų. Komandos vadovas dirba su daugiausiai 6 paauglių šeimomis. Tokiu būdu 5 narių
MDFT komanda vienu metu gali padėti spręsti nuo 30 iki 54 šeimų problemas. Kas iš to?
Kaip rodo kitų šalių patirtis, MDTF veiksmingai keičia nepriimtiną paauglio elgesį, kuris
pasireiškia nuolatiniu bėgimu iš namų ar piktybiniu mokyklos nelankymu, alkoholio ir kitų
psichotropinių medžiagų vartojimu, nusikalstamais veiksmais. Praktika rodo, kad programa
pagerina tokių jaunuolių pasiekimus mokykloje, sustiprina šeimos funkcionavimą, padeda
spręsti jauno žmogaus psichinės sveikatos iššūkius – socialiai nepriimtinas elgesys dažnai
siejamas su menku savęs vertinimu, trauminėmis patirtimis. Tikimasi, kad įgyvendinant
programą, kaip ir kitose šalyse, mažės vaikų ir jaunų žmonių alkoholio ir kitų narkotinių
medžiagų vartojimas, jie rečiau pažeis egzistuojančias elgesio normas, kas taip pat mažins ir
vaikų skaičių uždarose institucijose. „Reali MDFT programos nauda gali būti dar didesnė –
programos vertinimai rodo, kad intervencija taip pat žymiai padeda stiprinti jaunuolių
santykius su tėvais ar kitais šeimos nariais, spręsti mokykloje kylančias problemas ir
emocinius sunkumus, mažinti agresijos pasireiškimo atvejus, stiprinti bendrąją psichinę
sveikatą“, – vardija Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė. MDFT yra sukurta JAV.
Pats programos kūrimas ir jos bandymai truko net 25 metus, o nuo 2001 m. ji pradėta
įgyvendinti. JAV ir Europoje šiuo metu veikia daugiau nei 150 MDFT komandų. Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija, imdamasi įgyvendinti programą „sunkaus“ elgesio jaunuoliams
remiasi Estijos pavyzdžiu – šioje valstybėje programa startavo 2015 m., o jos rezultatai rodo
teigiamus pokyčius vaikų ir jaunų žmonių gyvenime. Planuojama, kad programos
įgyvendintoju Lietuvoje bus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Projektas
finansuojamas iš Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Sveikata“
lėšų. Skaičiuojama, kad MDFT programos įdiegimui Lietuvoje prireiks 1,2 mln. eurų dvejų
metų laikotarpiui.
Konfliktas Palangoje: kovos menus lankęs 16-metis vienu smūgiu patiesė bendraamžį iš
Vilniaus
Alvydas Ziabkus
lrytas.lt
2019-07-19 13:18 , atnaujinta 2019-07-19 14:10
Palangos policija aiškinasi praėjusį pirmadienį kurorto centre tarp paauglių kilusių muštynių
aplinkybes.
Vakare prie Senosios gimnazijos kieme esančio riedlenčių parko laiką leido paauglių grupė,
tarp kurių buvo ir mergaičių. Tarp dviejų vaikinų kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į
abipuses muštynes. Jų pabaigoje aukštesnis ir fiziškai tvirtesnis 16 metų palangiškis vienu
kumščio smūgiu į veidą ant žemės patiesė iš Vilniaus atvykusį bendraamžį. Parkritusiam
paaugliui palangiškis dar ir įspyrė. Nuo stipraus smūgio nukentėjusysis trumpam buvo
praradęs sąmonę, tačiau vėliau pats atsistojo ir bendravo su atvykusiais policijos pareigūnais.
Palangos policija yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą kol kas dėl viešosios tvarkos sutrikdymo,
tačiau įtarimai vilnietį sumušusiam palangiškiui dar nėra pateikti. Anot policijos tyrėjų, dabar
apklausiami įvykio liudytojai, kurių yra nemažai ir aiškinamos visos konflikto aplinkybės.
Dėl kokių priežasčių tarp dviejų vaikinų kilo muštynės, policijos pareigūnai kol kas
neatskleidžia, nes abiejų pusių ir liudytojų pasakojimai kiek skiriasi. Viena iš versijų, vilnietis
bandė apginti kitus jaunuolius, kuriuos užsipuolė agresyviai nusiteikęs palangiškis. Pasak
komisariato vadovų, ši vieta yra filmuojama vaizdo kameromis, todėl viso konflikto eiga
pareigūnams yra žinoma nuo pradžios iki pabaigos. Vilnietį sumušęs palangiškis anksčiau yra
lankęs sambo imtynes. Paskutiniu metu jis užsiiminėjo tailandietišku boksu. Policija iki šiol
nebuvo užfiksavusi jokio vaikino prasižengimo, tačiau pareigūnai žinojo, kad jis bendrauja su
nusikalsti linkusia kompanija.
Lietuvos mišriųjų kovos menų federacija (MMA) bei keleto šalies kovos menų klubų atstovai
surengė spaudos konferenciją, kurioje išdėstė savo požiūrį į pastarųjų savaičių įvykius
Jurbarke. Kaune vykusiame renginyje buvo plačiau pažvelgta į visuomenę sukrėtusio išpuolio
priežastis bei pasekmes. Bendruomenė – vieninga Spaudos konferencijoje su žiniasklaida
bendravo Lietuvos mišriųjų kovos menų federacijos prezidentas bei Jurbarko sporto klubo
„Pantera“ vadovas Mindaugas Smirnovas, Lietuvos MMA federacijos viceprezidentas
Arnoldas Lukošiūnas, Lietuvos MMA federacijos vyriausiasis teisėjas Tadas Rimkevičius,
Kauno kovos menų klubo „Strikers Gym“ vadovas Vytautas Binkis ir buvęs Jurbarko sporto
klubo „Pantera“ auklėtinis, dabar tarnaujantis Lietuvos kariuomenėje Mindaugas Paulauskas.
Konferencija prasidėjo M.Smirnovo dar sykį pagarsintu kreipimusi į visuomenę, kuriame jis
informavo apie klubo pritaikytas sankcijas galimai nusižengusiam auklėtiniui bei informavo
nerimą keliančius faktus, pastebėtus po įvykusio nusikaltimo.
Itin žiauriai per vakarėlį gegužės 26-ąją Tauragės rajone sumušta 17-metė mergina iki šiol
gydoma reanimacijoje Kaune. Šiuo nusikaltimu įtariamas Jurbarko politikės nepilnametis
sūnus, pritaikius tam tikrus apribojimus, buvo iškart paleistas į laisvę. Merginai smarkiai
pažeista trachėja, išmušti keli dantys, sutrupintas žandikaulis, nustatyta labai stipri kaklo
trauma. Liudininkų teigimu, ją sumušė ir išprievartauti kėsinosi neva neblaivus jurbarkiškis
17-metis MMA kovotojas, kuris treniruojasi šiame mieste „Panteros“ klube. „Negali būti nė
kalbos apie šio įvykio bent menkiausią pateisinimą. Jis prieštarauja visoms moralės
normoms. Federacija netoleruoja tokių veiksmų. Jei pasitvirtins kaltinimai sportininkui, jo
narystė mūsų federacijoje, dalyvavimas mūsų vykdomuose renginiuose jam bus
neįmanomas“, – patikino Lietuvos mišrių kovų federacijos viceprezidentas Arnoldas
Lukošiūnas. Tadas Rimkevičius, Lietuvos mišriųjų kovos menų federacijos vyriausiasis
teisėjas: „Pasakysiu ir kaip kovos menų teisėjas, ir kaip buvęs profesionalus sportininkas.
Mes esame sukrėsti. Toks elgesys yra neleistinas bet kokiomis aplinkybėmis“.
Viešojoje erdvėje – daug netiesos Mindaugas Paulauskas, buvęs klubo auklėtinis, dabar
kariūnas: „Perskaitęs apie pastaruosius įvykius buvau šokiruotas. Juolab, kad minėtą jaunuolį
pažinojau. Galiu patikinti, kad jo veiksmai visiškai kertasi su vertybėmis, kurias mums
skiepijo treneris M.Smirnovas. Treneris mums nuolat kartodavo, kad įgūdžių, kuriuos
išmokstame treniruotėse, negalima naudoti gatvėje. Nebent grėstų rimtas pavojus paties arba
artimųjų gyvybei ar sveikatai.
Man keista matyti viešus teiginius, kad už jaunuolio netinkamą auklėjimą ar nusikalstamą
elgesį laisvalaikiu yra atsakingas klubas. Tai – netiesa. Pirmiausia už tai atsako jis pats ir
šeima, kurioje jis auga. Jei šeimoje viskas leidžiama, tai ko galima tikėtis? Galiu pasakyti ne
tik savo, bet ir kitų, lankiusių šį klubą vardu, kad nė vienas mūsų nebuvome susidūrę su tokiu
elgesiu. Todėl visi buvome šokiruoti“. Konferencijos dalyviai neslėpė, jog su klubo vardu
susijusių įvykių šiomis dienomis būta ir daugiau. Tiesa, skirtingai nei bandoma pateikti kai
kuriose socialinėse medijose, klubo sportininkai nedalyvavo jokiuose vėliau sekusiuose
konfliktuose. Nei žiniasklaidoje minėtame paauglių išpuolyje, kai buvo mėginta grasinti kito
klubo lankytojai, nei skandalingojo išpuolio liudininkų persekiojime.
„Tai yra visiškas melas. Su mūsų klubu šios istorijos neturi nieko bendra“, – pabrėžė
M.Smirnovas. „Atvirkščiai, mums tapo žinomi faktai, kai spaudimą, patyčias ir pašaipas
patiria klubo „Pantera“ mažamečiai nariai. Kadangi tai vyksta ir socialiniuose tinkluose, ir
mokyklose, prašome į tai atkreipti dėmesį ir pedagogus, ir atitinkamas institucijas“, – ragino
federacijos viceprezidentas A.Lukošiūnas.
Sportas baisiau už alkoholį? M.Smirnovas iškėlė kitą itin aktualią problemą. „Man keista
matyti, kad dėl įvykio daugelis suskubo kaltinti sportą, kovos menus. Tačiau niekas nekalba
apie kur kas svarbesnį aspektą. Įtariamasis buvo neblaivus. Kodėl tame moksleivių vakarėlyje
nevaržomai liejosi alkoholis? Iš kur nepilnamečiai gavo svaigiųjų gėrimų? Žinoma, kur kas
paprasčiau viską suversti sportui, nematant kur kas gilesnių socialinių problemų“, – sakė
M.Smirnovas. Jam antrino ir buvęs klubo auklėtinis M.Paulauskas. „Man pačiam tenka
skaityti, kai neišmanantys sporto žmonės rašo nesąmones, teigdami, jog tik kvaili tėvai gali
leisti savo atžalas į šaką, kurioje tik daužomos galvos. Esą todėl jie tokie ir užauga. Nesinori
veltis į šias naivias diskusijas, bet faktai yra kitokie. Ne paslaptis, kad į kovos menus ateina
nemažai vaikų iš probleminių šeimų, ar sunkesnio charakterio jaunuolių. Tėvai jais
nesirūpina arba nebesusitvarko.
Krepšinio, futbolo ar kitų sporto šakų būreliai tokių auklėtinių kratosi, ir jie pasijunta
atstumti. Bet kur tuos vaikus dėti? Kažkam reikia pasirūpinti ir jais. Natūralu, kad ir jie patys
renkasi judresnes treniruotes – kovos menų užsiėmimus. Beje, man pačiam ne kartą teko vesti
treniruotes ir galiu pasakyti, kad po jų vaikai netampa agresyvesni, o atvirkščiai – išlieja savo
energiją salėje, todėl jiems nebereikia ieškoti problemų gatvėje“, – kalbėjo M.Paulauskas.
Vykdo prevenciją Ir šis pašnekovas, ir sporto klubo „Pantera“ vadovas pabrėžė, jog sporto
klubas ar treneris vaikams negali atstoti tėvų, šeimos, kurioje jie praleidžią didžiąją laiko dalį.
Tačiau klube kiek įmanoma stengiamasi aiškinti auklėtiniams apie alkoholio, narkotinių
medžiagų žalą. „Treneris nuolat pabrėždavo, jog visų mūsų kūnas yra kaip ginklas, todėl
turime su tuo elgtis itin atsakingai. Kaip ir su alkoholio vartojimu, nes po to pasekmės gali
būti labai liūdnos“, – dėstė M.Paulauskas. „Kiekvienas tėvas, atvesdamas vaiką į treniruotes,
prisiima atsakomybę už jo elgesį. Tėvai turi prisiimti ir suvokti tą atsakomybę“, – pritarė
T.Rimkevičius. Federacijos viceprezidentas A.Lukošiūnas akcentavo, jog tiek klubai, tiek
federacija aktyviai vykdo ne tik sportinę veiklą, bet ir socialinius projektus: važinėja po
mokyklas, rengia treniruočių stovyklas moksleiviams, kuriose paliečiamos ir svaigalų žalos,
ir smurto prevencijos temos. Panašios prevencinės programos bus įgyvendinamos ir šią
vasarą.
Konferencijoje dalyvavęs Kauno kovos menų klubo „Strikers Gym“ vadovas Vytautas Binkis
pranešė ir apie naują iniciatyvą. Jo vadovaujamame klube diegiama su teisininkais suderinta
atsakomybės forma, kurią pasirašęs sportininkas oficialiai įsipareigoja laikytis klubo vidaus
taisyklių bei įstatymų. Taip atletai papildomai įpareigojami būti pavyzdžiu aplinkiniams.
Papildydamas kolegas M.Smirnovas pabrėžė, jog Jurbarko klube „Pantera“ vystomi ne tik
kovos menai, bet vykdoma ir daug kitų veiklų. „Mes daug dėmesio skiriame ir sveikatinimo
veiklai. Turime ir jogos treniruotes įvairaus amžiaus žmonėms, veikia jaunųjų ugniagesių
būrelis. Vaikai gauna įvairiausios praktikos, mūsų rengiamose stovyklose su jais bendrauja
sporto psichologai, stengiamės suteikti įvairiapusiškų žinių. Pastebime, jog dauguma
probleminių vaikų pasikeičia į gerąją pusę“, – pasakojo jis. Ragina atsigręžti į šeimą
Reziumuodamas M.Smirnovas pripažino, jog jam apmaudžiausia dėl situacijos yra teršiamas
kovos menų vardas. „Mūsų akimis, problema yra visai kitur, nes sportininkai treniruotėse
praleidžia tik kelias valandas per savaitę, kurių metu treneriai deda daug pastangų auklėtinius
išugdyti dorais Lietuvos piliečiais. O kaip visas kitas vaikų praleidimo laikas? Tarkime, tėvai,
mokykla, psichologai. Arba vakarėliai ir alkoholis – kas yra už tai atsakingi? Sporto klubas?
Reikia nepamiršti, kad vaikų elgesys, charakteris pirmiausia formuojamas tėvų, mokyklos,
draugų, o tik tada neformalios veiklos – kaip mūsų klubo.
Kad tokie įvykiai, koks nutiko Jurbarke, nepasikartotų, mes kartu su visa visuomene norime
ieškoti problemos sprendimo būdų. Nenorime nieko kaltinti: nei tėvų, nei mokytojų, tačiau
reikia imtis kažkokių priemonių, kad tokie įvykiai niekada nepasikartotų“, – baigė jis.
Nuo 2017 metų pradžios disponavimas mažu kiekiu psichotropinių medžiagų baudžiama
pagal Baudžiamąjį kodeksą. Ekspertai įspėja, kad ši tvarka, gali smarkiai atsirūgti ateityje –
jau dabar 138 nepilnamečiai asmenys savo istorijoje turi kriminalinį įrašą.
Apie tai buvo diskutuota Seime penktadienį rengtoje konferencijoje „Lietuvos tarptautiniai
įsipareigojimai vaikams – ar pastebime pažangą“. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės
departamento direktorė koferencijos Inga Juozapavičienė dalyviams įvardijo konkretų skaičių
– per 2017 metus yra suskaičiuojami 138 nepilnamečiai, kurių „užsidirbo“ kriminalinį įrašą
savo biografijoje, dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Kiek
konkrečiai paauglių į šią statistiką yra įrašyti dėl disponavimo mažu kiekiu narkotinių ar
psichotropinių medžiagu, ne pardavimui, nėra aišku. Tačiau departamento pateikti duomenys
leidžia matyti spartų augimą.
Konferencijos dalyviams departamento vadovė siūlė įsivaizduoti savo vaiką šioje situacijoje,
kai vartojimas baudžiamas administracine tvarka, o turėjimas – baudžiamąja. „Paprasta
pavyzdys – jei jūsų vaikas kišenėje turi suktinę, iš smalsumo norės pabandyti, jis ją skubės
sunaudoti, nes už tai Lietuvoje gresia tik administracinė atsakomybė. Ir visi ekspertai sako,
kad taip mes visus žmones stumiame į perdozavimo tikimybes, mirtį, apsinuodijimą. Nes
vargu, ar jaunas žmogus tą minutę galvoja apie pasekmes, ką tas įrašas kriminalinis gali lemti
gyvenime“, – tvirtino ji. Konferencijos moderatorė Mykolo Romerio universiteto Teisės
mokyklos Viešosios teisės instituto profesorė Toma Birmontienė po šio pranešimo priminė ir
Gruzijos atvejį. Buvęs prezidentas Georgijus Saakašvilis šalyje darė labai daug reformų, tarp
jų – ir itin griežtas požiūris į narkotikus.
„Kai dabar jie suskaičiavo savo žmones, paaiškėjo, kokia didelė dalis negali eiti į karo
tarnybą, valstybės tarnybą negali eiti. Nes yra didžiulis mastas jaunų žmonių, kurie dabar
ateina į aktyvų gyvenimą. Ir jie dėl vieno ar kito nusižengimo yra su labai sumažintos ateities
perspektyvos galimybėmis“, – pasakojo T.Birmontienė. Naujienų portalas lrytas.lt primena,
kad po šios tvarkos priėmimo, buvo ne vienas bandymas dekriminalizuoti nedidelio kiekio
narkotinių medžiagų laikymą, ne pardavimui, bandant jį perkelti iš baudžiamojo kodekso į
administracinį. Tačiau tam pritarta nebuvo.
Kauniečiai nebežino, ką daryti – į gaują susimetę jaunuoliai turi daugiau teisių nei
policija
Vėjūnė Inytė „Lietuvos rytas“
lrytas.lt
2018-09-17 05:33 , atnaujinta 2018-09-17 11:13
Kalniečių gyvenamajame rajone siaučia globos namų gyventojai. Policija jau tiria 10
nusikalstamų epizodų – vagysčių, vandalizmo ir net smurto atvejų. Vaikus globojančių
institucijų vadovai pripažino, kad auklėtinių priežiūros priemones būtina keisti. Kalniečių ir
Dainavos gyvenamuosiuose rajonuose gyvenantys ir dirbantys kauniečiai tikino, kad šią
vasarą susidūrė su labai nemaloniu reiškiniu. Į grupes susibūrę jauno amžiaus vaikinai
vagiliauja, plėšikauja ir smurtauja prieš niekuo dėtus žmones. Nuo jaunuolių nukentėję
gyventojai teigė, kad šie paaugliai gyvena vaikų gerovės centre „Pastogė“, yra
nekontroliuojami ir po miestą šlaistosi ne tik dienomis, bet ir naktimis. Apie patirtus
nuostolius ir sužalojimus yra pranešta policijai. Žaliakalnio policijos komisariato pareigūnai
sakė, kad tiria 10 atvejų, kai nusikaltimus galėjo padaryti šie nepilnamečiai. Tarp jų gali būti
„Pastogės“ ir Kauno savivaldybės vaikų globos namų butuose gyvenantys nepilnamečiai.
Tokie jaunuoliai tarpusavyje pažįstami ir ypač mėgsta būriuotis prie P.Lukšio gatvėje esančio
prekybos centro ir turgavietės. „Pastogės“ direktorius Ričardas Kukauskas neslėpė, kad
vienas globotinis tikrai yra įkliuvęs pareigūnams. Kiti, įtariama, nusikaltę nepilnamečiai
neretai tik apsimeta šio vaikų gerovės centro gyventojais. Kauno vaikų globos namų direktorė
Elena Trimonienė taip pat pripažino, kad linkusių nusikalsti globotinių pasitaiko, bet jie
nusižengia ar nusikalsta drauge su šeimose gyvenančiais nepilnamečiais.
Vaikai neretai bėga iš vaikų gerovės centro ir vaikų globos namų butų, sukontroliuoti juos
labai sunku, nes suaugusiųjų galios prieš nepilnamečius labai ribotos. Stebi prekeivių
veiksmus P.Lukšio gatvėje 60, prie buvusio prekybos centro „Vitebskas“, seniai veikia
turgavietė. Joje ne vienus metus daržoves, vaisius, augalus pardavinėja ir kaunietė Ana
Mitkienė. Moteris teigė, kad nuolat mato greta turgavietės besibūriuojančius jaunus žmones.
„Jų susiburia apie dešimt. Matyti, kad yra ir labai jaunų, gal 10 metų vaikų, ir vyresnių – 14–
17 metų jaunuolių. Jie kurį laiką stebi, kaip dirba turgaus pardavėjai, ką galima nugvelbti.
Tada išsiskirsto po kelis ir pradeda veikti“, – pasakojo moteris. A.Mitkienė teigė, kad tokie
nepilnamečių susibūrimai vyksta ir dieną, ir vakare, po 22 valandos. „Rugsėjo 3-iąją apie 14
valandą prie mano prekystalio pribėgę keli vaikai čiupo dėžutę su pinigais ir paspruko.
Laimei, stambesnius pinigus laikau piniginėje, prisegtoje prie juosmens. Dėžutėje buvo
smulkesni pinigai grąžai. Netekau apie 100 eurų“, – pasakojo moteris. Rugsėjo 6 dieną po
nakties A.Mitkienė rado suniokotą prekybos palapinės apatinę dalį. Todėl niekas palapine jau
nebesinaudoja. Moteris teigė, kad įžūlūs paaugliai neseniai nuo toje pačioje turgavietėje
dirbančios kitos pardavėjos kaklo pribėgę nuplėšė auksinę grandinėlę. Apie šiuos įvykius
moterys pranešė policijai. Nežino, ar vyksta tyrimas Panaši situacija yra ir kitoje turgavietėje
– V.Krėvės prospekte 57, prie buvusio restorano „Pasimatymas“. Čia dirbanti Daiva
Kalvelytė pasakojo, kad dar vasarą, liepos mėnesį, iš jos paaugliai pavogė metalinę dėžutę su
pinigais, kurioje taip pat buvo apie 100 eurų. „Iš kitos pardavėjos pavogė net 600 eurų. Taip
pat vis randame sulaužytų prekystalių, palapinių“, – sakė moteris. Prie prekybos centro yra
vaizdo kamera. D.Kalvelytė pasakojo, kad apsaugos darbuotojai parodė nufilmuotą
medžiagą. Joje matyti, kaip trys paaugliai laužo palapines, mėto akmenis į automobilius.
„Policija šį įrašą turėtų turėti, bet jokių žinių, ar jie gaudo šiuos paauglius, neturime“, – sakė
kaunietė. Sumušė net penki jaunuoliai Kalniečiuose gyvenantis 25 metų vyras „Laikinajai
sostinei“ pasakojo, kad prieš dvi savaites su bičiuliu vakarojo Kalniečių parke, sėdėjo ant
suolo. „Pribėgę penki maždaug 16 metų vaikinai mus sumušė. Man sulaužė nosį, draugui –
akinius. Išsigandę pabėgome, bet apie tai pranešėme policijai“, – sakė viešai prisistatyti
bijojęs vyras. Jis su bičiuliu taip pat laukia, kada policija informuos, ar pavyko nustatyti
mušeikas.
„Vaikai sakydavo: aš einu miegoti su baime, keliuosi su baime. Į mokyklą nenori eiti.
Paauglys grasino, kad miegantį nužudys, ką nors padarys mažiukui, kitiems vaikams. Tvyro
psichologinis smurtas, nors namuose yra mažamečiai vaikai, bet niekam buvo neįdomu“, –
„Lietuvos ryto” televizijos laidoje „24/7” pasakojo paauglio įmotė Rasma. Du įsūnius moteris
augina nuo kūdikystės, paauglių motina yra mirusi. „Buvo grasinimai, stumdavo iš rankos, iš
kojos, nes aš nuo ryto viena namie. Jis provokuodavo prieš mažiukus, irgi grasindavo. Ir prieš
mane šokdavo ne vieną sykį. O pareiškimo negalėdavau rašyti, kaip man yra sakę: kaip ant
posūnio gali rašyti?“, – pasakojo moteris.
Moteris savo namuose jaučiasi kaip karo zonoje. Nuo paauglio kenčia ne tik šeimos nariai,
bet ir svetimi žmonės. Įmotė teigia, kad jaunuolis vagiliauja, kartą net parsinešė telefoną. Nuo
paauglio elgesio kraupsta ne tik šeima, bet ir pareigūnai. „Man teko matyti, kaip bendrauja
tas vaikas su policijos pareigūnais. Jeigu tas įrašas papultų į žiniasklaidą, tai tie, kurie
galvoja, kad vaikas vargšas ir kalti tėvai, neauklėjo, neprižiūrėjo – reikėtų pamatyti tą video.
Vaikas visiškai nekontroliuojamas“, – pasakojo buvusi Jurbarko probacijos pareigūnė Inga
Molevaitė. Anot buvusios pareigūnės, tokiems vaikams yra skirti specializuoti centrai. Tačiau
vaiko gerovės komisijos pirmininkė yra priešingos nuomonės. Ir tik ši komisija gali prašyti
teismo priimti tokį sprendimą.
„Socializacijos centrai – tai uždaro tipo bendro ugdymo mokyklos, jos skiriamos Vaiko
gerovės komisijos siūlymu, pritarus teismui ir gavus Specialios pedagogikos ir psichologijos
centro komisijos nukreipimą. Kiek tai efektyvu – mano patirtis rodo liūdną statistiką,
dauguma vaikų nesugeba priimti tos pagalbos ir, deja, pasirenka tolimesnį kelią, kurį buvo
pradėję eiti – nusikaltimo kelią“, – teigė Vaiko gerovės komisijos pirmininkė Zita
Tytmonienė. Tačiau tėvai mano, kad socializacijos centras paaugliui padėtų. Į centrą buvo
papuolęs ir siautėjančio paauglio brolis. „Jo brolis papuolė, grįžo pasikeitęs. Mes, kaip
probacijos tarnyba, jį prižiūrėjome. Jis ten gavo psichologinę pagalbą, nes ten dirba
specialistai. Toks pasakymas, kad socializacijos centras padarys žalą, yra absurdas. Tada mes
nepasitikime specialistais, nurašome ten dirbančius žmones“, – teigė I.Molevaitė. Dėl
paauglio sukiršinti suaugusieji, kurie sprendžia jo likimą. Vaiko gerovės komisijos
pirmininkė turi papkę, kurioje susegti jos raštai, aiškinimai ir pasiaiškinimai, kad jos
sprendimai tinkami. O tėvai namie terorizuojami, kad juos paauglys paskųs. Šiuo metu
paauglys laikinai uždarytas į nepilnamečių tardymo izoliatorių. Šeima, rodos, lengviau
atsikvėpė.
„Lengviau ir baigiu atsigauti, nors skaudu. Skaudu ir dukrai, ji kiekvieną dieną jį matydavo.
Pradėjau pas psichologus vedžioti, kai nėra jo namie – su dukra ramiau, bet jeigu temą palieti
– viskas“, – teigė paauglio įmotė Rasma. Po trijų mėnesių paauglys vėl bus sugrąžintas į
šeimą, nors šeima prašo išvežti paauglį į socializacijos centrą. Socializacijos centrų per metus
sumažinta perpus – liko 3, juose gyvena apie 60 paauglių.
Paauglio likimą spręs Vaiko gerovės komisija, galutinį žodį tars teismas. Bet Vaiko gerovės
komisijos sprendimo priėmimas gali užtrukti, mat į visuomeniniais pagrindais veikiančią
komisiją dažnai nesusirenka jos nariai. Jurbarko rajone nėra vaikų psichiatro, nors specialistai
sako, kad su tokiu paaugliu intensyviai turėtų dirbti tokios srities specialistas. Jam psichiatro
pagalba skiriama tik kartą per mėnesį, vaiką tėvai turi vežti iš Jurbarko į Kauną arba
Klaipėdą. „24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
Mokslininkai teigia išmokę nuspėti ateitį: prognozuoja ar vaikas užaugęs bus geras, ar
blogas
lrytas.lt
2018-01-04 14:00
Žmonės yra bendruomeniškiausia rūšis visame pasaulyje, tačiau taip pat labiausiai linkusi
smurtauti. Turime dvi puses, nes jos abi buvo svarbios išlikimui. Aiškindamiesi, kas lemia
blogį ir gėrį, mokslininkai gerokai pasistūmėjo. Žurnale „National Geographic Lietuva“ jie
atskleidžia, kad abu reiškiniai susiję su svarbiausia emocine savybe – empatija, arba, kitaip
tarinat, smegenų gebėjimu suprasti, kaip jaučiasi kitas asmuo. Mokslininkai išsiaiškino, kad
empatija yra kibirkštis, mūsų širdyse įžiebianti užuojautą, skatinanti padėti nelaimėje
atsidūrusiems žmonėms. Taip pat nustatyta, kad žiauriai, psichopatiškai ir antisocialiai
elgiamasi dėl empatijos stokos, kurią savo ruožtu lemia pažeistos nervinės jungtys.
Kraštutiniai altruistai ir psichopatai atspindi geriausius ir blogiausius mūsų polinkius.
Viename moralinio spektro gale yra pasiaukojimas, dosnumas ir kitos kilnios savybės, kurias
laikome geromis, o kitame – savanaudiškumas, smurtas ir griaunamieji impulsai, kuriuos
vertiname kaip blogį. Mokslininkai teigia, jog abiejų tipų elgsena išsivystė žmonėms
evoliucionuojant. Kaip spėjama, mums ir tam tikru lygmeniu daugeliui kitų rūšių troškimas
padėti vieni kitiems atsirado dėl to, kad norint išlikti būtina bendradarbiauti didelėse
socialinėse grupėse. Tačiau atskiroms grupėms taip pat tekdavo varžytis dėl išteklių, todėl
svarbus išliko ir noras žaloti bei galbūt net žudyti priešininkus. „Anksčiau manyta, kad
mažamečiams vaikams nerūpi kitų gerovė, tačiau pastarojo meto tyrimai rodo, kad vaikai ima
jausti empatiją dar gerokai iki pirmojo gimtadienio. Mokslininkai tyrė vaikų elgseną stebint
kenčiančius žmones – dar nesulaukę nė pusės metų amžiaus daugelis kūdikių į tokius
dirgiklius reaguoja susirūpinimą rodančia veido išraiška, o kai kurie net elgiasi užjaučiamai,
pavyzdžiui, lenkiasi priekin ir bando bendrauti su sielvartaujančiais asmenimis. Pusantrų
metų amžiaus vaikai dažnai išreiškia empatiją tokia teigiama socialine elgsena kaip
apkabinimas arba žaisliukas užsigavusiam vaikui paguosti. Tačiau tai galioja ne visiems
vaikams“, – rašoma žurnalo „National Geographic Lietuva“ sausio mėnesio numeryje.
Mokslininkai pastebėjo, kad tam tikra nedidelė vaikų dalis nuo antrųjų gyvenimo metų
„aktyviai nepaiso“ kitų žmonių. Sužinoję, kad kitas asmuo susižeidė, šie vaikai nusijuokia ar
net numoja ranka ir smerkiančiu tonu pareiškia: „Tau viskas gerai“ arba „Turėtum elgtis
atsargiau“. Tokius vaikus stebėję iki paauglystės, mokslininkai sužinojo, kad neretai šie
vaikai imdavo elgtis antisocialiai ir įsiveldavo į nemalonumus. Kituose tyrimuose paauglių
beširdiškumas ir emocinės išraiškos stoka matuota klausinėjant, pavyzdžiui, ar pasielgęs
netinkamai tiriamasis gailisi. Tiriamieji, gavę aukštą įvertinimą „beširdiškumo-
bejausmiškumo“ kategorijoje, dažnai turi didelių nemalonumų dėl savo elgesio, pavyzdžiui,
itin agresyviai elgiasi konfliktuodami, gadina turtą. Taip pat išsiaiškinta, kad dalis šių
paauglių ilgainiui imasi sunkių nusikaltimų, o kai kurie suaugę tampa psichopatais. Panašių
tyrimų daryta ir daugiau, tačiau mokslininkai nėra linkę vienareikšmiškai tvirtinti, kad
empatijos stoką ir blogį lemia genai. Kaip ir daugelio kitų ligų atvejais, įtakos turi ne tik
prigimtis, bet ir ugdymas. Ištyrę 561 vaiką, gimusį antisocialiai besielgiančioms motinoms,
mokslininkai pastebėjo, kad įvaikintų atžalų, užaugusių saugioje ir rūpestingoje aplinkoje,
beširdiškumo-bjausmiškumo savybės ne tokios ryškios, kaip mažiau rūpestingose šeimose
gyvenusių vaikų. Gali būti, kad mūsų gebėjimas suprasti kitų žmonių jausmus ir paversti tai
užuojauta yra įgimtas, tačiau tai nereiškia, kad jis nekintamas. Mokslininkai parodė, kad
įmanoma palenkti medį, kol šis dar jaunas, ir sustiprinti teigiamus socialinius polinkius.
Vienas geriausių pavyzdžių – „National Geographic Lietuva“ aprašomas Mendotos paauglių
gydymo centras, kuriame laikomi visuomenei pavojingi paaugliai su ilga nusikalstama
biografija. Centre bandoma užmegzti ryšį su šiais jaunuoliais nepaisant agresyvios ir
antisocialios jų elgsenos. Kad ir kas nutiktų, darbuotojai su pažeidėjais elgiasi humaniškai.
Paaugliai kasdien vertinami pagal tam tikras elgsenos vertinimo skales. Jei rezultatai geri,
kitą dieną jiems taikomos tam tikros privilegijos. Jei rezultatai prasti, privilegijų netenkama.
Kitaip tariant, siekiame ne bausti už blogą elgseną, o atlyginti už gerus poelgius.
Jis įsitikinęs, kad nuolatinio užimtumo neturintys vaikai dažnai anksti pradeda vartoti
alkoholį, narkotikus, rūkyti, linkę į nusikalstamą elgesį, pradeda ieškoti nuotykių gatvėje.
Paaugę jie gali tapti našta ir netgi grėsme visuomenei. Paties Gedimino Tvarijono vaikystė ir
vėlesnis gyvenimas nebuvo rožėmis klotas: skaudžios tėvų skyrybos, pinigų stygius,
nuolatinės sveikatos bėdos ir galiausiai – amputuota koja. „Jei ne brolis, kuris mane palaikė
sudėtingiausiais gyvenimo etapais, gal būčiau nuėjęs klystkeliais. Gal būčiau tapęs gatvės
vaiku. Tokiu, kokiems dabar bandau padėti, vesdamas juos į doros kelią“, – prakalbo vyras.
Futbolo mokyklą „Ataka“ Vilniuje broliai Gediminas ir Donatas Tvarijonai įkūrė pastebėję,
kiek daug vaikų neužsiima jokia popamokine veikla, nes dalis tėvų neskiria reikiamo dėmesio
jų priežiūrai. Ne visi tėvai turi pakankamai lėšų sumokėti už vaikų būrelius, o kiti negali
skirti daugiau laiko vaikų ugdymui. Būtent ši priežastis paskatino aktyvius brolius kurti
futbolo mokyklą, kurioje vietą ir užuovėją rastų vaikai iš socialiai remtinų ar nepasiturinčių
šeimų. Pozityvus nuolatinis užimtumas sportu, kitais būreliais gali išspręsti daug socialinių
problemų ir yra labai efektyvi alkoholio, narkotikų, rūkymo prevencijos priemonė. Pagerėję
mokslo rezultatai, didesnė vaiko koncentracija, augantis pasitikėjimas savimi, geresni
santykiai su bendraamžiais ir tėvais, – tai tik keletas iš daugelio treniruotes lankančiųjų vaikų
elgesio pokyčių. Labdaros ir paramos fondas „Padėk gatvės vaikams“ Tarptautinei Gatvės
vaikų dienai paminėti organizavo viešą renginį, kurio metu vyko dvejos vaikų futbolo
varžybos. Jų metu varžėsi Vaikų ir paauglių socialinio centro, SOS vaikų kaimo ir futbolo
mokyklos „Ataka“ komandos. Varžyboms teisėjavo Marijonas Mikutavičius. Kamuolį su
vaikais gainiojo Gabrielius Liaudanskas Svaras.
Praėjusių metų gruodžio viduryje 64-erių Ahmedas Fdilas buvo rastas negyvas sudegusiame
automobilyje. Jo kūnas buvo pusiau išlindęs į lauką, todėl spėjama, kad vyras mėgino ištrūkti
lauk, tačiau nesuspėjo. Jaunesnis iš dviejų vaikinų prisipažino, jog tąvakar jie su draugu mėtė
padegtus popierinius rankšluosčius į apleistą automobilį „Fiat Brava“. Šioje mašinoje dažnai
glausdavosi A.Fdilas. „Mes tik norėjome jam iškrėsti pokštą“, – aiškino tyrėjams
trylikametis.
Nė vienas iš vaikinų kol kas nėra suimtas. Ir nors byla perduota jaunuolių nusikaltimus
svarstančiam prokuratūros skyriui, Italijoje vaikai už savo veiksmus teisiškai nėra atsakingi
iki 14 metų. Tai reiškia, kad jaunesnis berniukas nebus nuteistas. Iš Maroko kilęs A.Fdilas
anksčiau dirbo vietinėje gamykloje, bet iš jos buvo išmestas ir tapo benamiu. Kadangi vyras
rūkydavo ir be saiko vartojo alkoholį, policija iš pradžių manė, kad nelaimę netyčia sukėlė
pats benamis. Tačiau vėliau atsirado liudininkų, kurie papasakojo apie du paauglius, kurie ne
vieną mėnesį sekiojo marokietį, iš jo tyčiojosi, mėtydavo į jį petardas. Kai kurių užpuolimų
vaizdo įrašus Cevijaus gyventojai perdavė policijai. Vietiniai pasakojo, kad benamis buvo
mėgstamas kaimynų ir niekam niekada nedarė nieko bloga, o žmonės jį pravardžiavo senuoju
geruoju Gariu. Jo mirtis, kuri plačiai nuskambėjo Italijoje, laikoma tyčine žmogžudyste.
Kaip praneša Klaipėdos apskrities VPK, spalio 13 d., tarp 22 ir 23 val. Klaipėdos policijos
pareigūnai sulaukė kelių pranešimų apie jaunuolių grupę Rumpiškės ir Tilžės gatvėse,
galimai spardančius ir gadinančius svetimus automobilius. Atvykę policijos pareigūnai
sulaikė 2002 m. (17 m.) gimusį, veikiausiai automobilius spardžiusį jaunuolį, jam nustatytas
1,47 prom. neblaivumas.
Šiuo metu dėl apgadinto turto į policiją kreipėsi dviejų automobilių – „Nissan“ ir BMW
savininkai, tačiau jei ir Jūsų automobilis buvo apgadintas, prašome susisiekti su pareigūnais
tel. 8700 60711, arba 112.
Portale lrytas.lt jau ne kartą buvo rašyta apie Klaipėdoje siautėjusius paauglius vaikinus.
Vienas jų jau sulaikytas. Agresyvūs vaikinai grasino bendraamžiams ir jaunesniems vaikams
bei jų tėvams, siautėjo mokykloje, vykdė įvairius plėšimus, niokojo svetimą turtą.
Klaipėdiečiai įsibaiminę ir teigia, kad nepilnamečiai nevaldomi ir jaučiasi esą nebaudžiami.
Klaipėdos miesto policijos pareigūnai sulaukė gyventojų pranešimų apie greta vienos iš
uostamiesčio mokyklų besisukiojančius paauglius, kurie anot pranešimų grasino kitiems
nepilnamečiams, kėsinosi atimti pinigus ar sumušti moksleivius. Policijos pareigūnai,
reaguodami į gyventojų pranešimus, apsilankė šioje mokykloje, pasikalbėjo su mokyklos
administracija ir moksleiviais. Buvo nustatyti galimi įtariamieji, o pirmadienį, rugsėjo 30 d.
pareigūnai sulaikė 15-metį, policijai už vagystes jau žinomą vaikiną, kuris, kaip įtariama,
galėjo būti vienas iš moksleiviams grasinusių paauglių. Vaikinas uždarytas į areštinę.
Klaipėdos policija prašo asmenis, galimai nukentėjusius nuo šių paauglių, kreiptis į
artimiausią policijos komisariatą ar skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Mes visi turime atlikti namų darbus, po žiauraus įvykio Jurbarke sako buvusi Probacijos
tarnybos pareigūnė Inga Molevaitė. Moteris įsitikinusi, kad pastebėjus vykstant negerus
dalykus, visuomenė neturi bijoti apie tai pranešti. Tik taip galime suvaldyti siautėjančius
nepilnamečius.
– Istorija yra ne viena. Man labiausiai įstrigę, kai 4 asmenys, 2 iš jų nepilnamečiai, sugalvojo
miškelyje pašvęsti. Lyg ir nėra kur švęsti, jokių šokių nevyksta ir jie šventė 2 dienas, kol
vienas draugas, jie galvojo, perdozavo.
Jie gavo ir psichotropinių medžiagų. Iš tų 4 asmenų vienas labai gailėjosi, kas ten įvyko ir
vėliau man Probacijos tarnyboje atskleidė tam tikras detales, nes jį iš įkalinimo įstaigos
paleido gana greitai, po 2,5 metų, nes jis gailėjosi, atsiprašė. Ir bylos duomenimis, ir pati
skaičiau, kada jie šventė tas 2 dienas, vartojo alkoholį, psichotropines medžiagas, pagalvojo,
kad vienas iš jų yra perdozavęs ir jie nutarė jį užkasti tame miške. Jie teigė, kad tiesiog labai
išsigando, kas dabar bus, pradės visi aiškintis, kur jis dingo. Finalas toks, kad jie sugalvojo jį
užkasti ir tas paauglys, kuris prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, pasakojo: „Aš atsimenu tik
tiek, kad kasu tą duobę ir verkiu, nors realiai nelabai suvokiu, ką aš darau“. Teismo salėje,
proceso metu jie sužino, kad jie užkasė gyvą žmogų. Atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad
tas žmogus buvo gyvas. Tiesiog tuo metu juos veikė psichotropinės medžiagos, alkoholis, jie
taip sugalvojo ir finalas yra toks. – Dalis tų nusikaltimų atliekama apsvaigus, nepilnamečiai iš
kažkur gauna psichotropinių medžiagų, alkoholio. Bet jeigu kalbėtume apie žiaurumą, kaip
viskas daroma – sveiku protu nesuvokiama? – Nesuvokiama. Mano laikais irgi visko buvo.
Aš buvau patekusi į tokią situaciją, mane išbandė 5 merginos mano mokykloje. Jos mane
pasikvietė ir sako: „Tu dabar nueik ir mums suorganizuok cigaretę, nes mes norim parūkyti“.
Ir ką jūs galvojat, aš nuėjau ir organizavau tas cigaretes, nes dar buvo pasakyta, kad ne vieną,
o penkias. Tuo metu irgi buvo tam tikras žiaurumas ir aš tiesiog atlaikiau tą patyčių atvejį,
tada jos man antrą kartą pasakė: „Dabar nueik suorganizuok žiebtuvėlį“ ir aš pasakiau ne,
nueikit ir pačios susiorganizuokit. Aš atlaikiau jų patyčių atvejį ir tada jos sako: „Aha, tai
vadinasi, tu normali“. Ir nereikia taip apsimesti ir galvoti, kad dabar tai vyksta. Mes galbūt
dabar pradėjom pastebėti, nes ir žiniasklaida apie tai kalba, mes viską viešinam. Tai yra labai
baisu, tas žmogus, kai iš mažo tampa didesniu, bet dar nesuaugusiu ir tokiu žiauriu. Bet čia
yra labai daug dalykų: kompiuteriniai žaidimai, televizija, tam tikros nuomonės formavimas,
aplinka.
Reikia pradėti apskritai kalbėti nuo aplinkos, tėvų aplinkos. Jeigu šeima galbūt vaiką
saugantys ir atrodo, kad jų reputacija yra gera, tačiau mes į vidų neįlysim. Bendraujant su
paaugliais aš stengiuosi išsiaiškinti, kodėl jie taip elgiasi. Vėliau jie pradeda verkti ir sakyti,
kad aš buvau atstumtas mamos, nesuprastas tėčio, patyriau smurtą ir panašiai. Tada išaiškėjo
tam tikros detalės, kur tu išties pradedi tą paauglį suprasti. – Ką jie pasakoja? – Šiuos
momentus ir pasakoja. Kad jie patiria tėvų atstūmimą, mokykloje šaltumą, kai mokytojai
sako: „Tai aišku, kaip tu gali 10 gauti, taigi tu esi toks ir anoks, vis tiek nieko nesupranti“.
Juos nurašo patys tėvai, mokytojai, tuomet jiems sunku bendrauti ir su savo bendraamžiais.
Aš turiu tokį paauglį, su kuriuo man buvo labai sunku dirbti, jis buvo nevaldomas, nors iš
pareigūnų jis buvo man atviriausias. Bet vėliau, kalbėdama su socialiniais darbuotojais,
kadangi jis labai anksti pradėjo vartoti alkoholį, man papasakojo, kad jūs auklėjate šitą vaiką,
bet jo mama turėjo labai rimtų problemų su alkoholiu ir pagimdžius tam kūdikiui buvo
nustatytos promilės.
Reiškia, tas vaikas jau 12-os metų turi problemų su alkoholiu. Ilgainiui jis pradeda klimpti į
nusikaltimus, tai faktas. Visų pirma, kur užgimsta vaiko žiaurumas ir piktumas, yra šeima. –
Po įvykio Jurbarke visuomenė labai stipriai išsigando. Miestelyje pradėjo važinėti
automobiliai tamsintais stiklais, atsirado informacijos, kad grasinama susidoroti su
liudytojais, žmonėmis, kurie galėtų kažką pasakyti prieš tą nepilnametį. Jei kalbėtume apie
bendruomenės vaidmenį tokiose situacijose, gal kartais žmonės daug ko nepasako, nes
išsigąsta tokių reakcijų ir dėl to mes dažnai negalime užkirsti kelio panašiems įvykiams? –
Labai noriu visuomenę įspėti, kad nereikia bijoti. Policijos pareigūnai tikrai gerai atlieka savo
darbą. Aš ne kartą pati esu paskambinusi ir pasakiusi apie tam tikrus dalykus. Dar dirbant
tarnyboje, atvyksta pas mane mano nuteistieji ir sako: „Inspektore, atvažiuoja kažkoks taksi
automobilis tokiame miestelyje ir pardavinėja psichotropines medžiagas“. Klausiu, ar
pasakėte kam nors, ar aš esu pirma? Gerai, jei esu pirma, paskambinau policijos pareigūnams,
pranešiau. Bet tam, kad užkardyti tokius dalykus, mes turime veikti iškart ir nereikia nieko
bijoti. Kai nusikaltėliai ar įtariamieji pamatys, kad mes jų bijom, išsigąstam ir niekam
nesiskųsim, tai jie sėkmingai ir toliau veiks. Jeigu jie pamatys, kad mes keliam telefoną, juos
fotografuojam, filmuojam, kreipiamės į policiją – patikėkite manimi, jie tikrai atstos ir
išsigąs, tai yra normalu.
Jie įgauna pagreitį, nes niekas nesiskundžia. Nereikia nieko bijoti, pabandykite. Aš esu ne
kartą su tuo susidūrusi ir tikrai įsitikinau, kad policijos pareigūnai tinkamai atlieka savo
darbą. – Bet tokiame mažame miestelyje, kai vieni kitus labai gerai pažįsta, natūralu, kad kyla
baimė. Bijau pasakyti, nes maža ką padarys mano vaikui ar kažkam. – Manau, kad netgi
policijos pareigūnai turėtų važiuoti į mokyklas ar seniūnijas ir kalbėti nebūtinai apie tai, kas
būtų jeigu būtų, bet turėtų įdrąsinti visuomenę, kad mes esame jūsų pusėje. Tik šiai dienai
sudėtinga, kad mes turime bendrą pagalbos telefoną 112. Jei paskambintume ir pasakytume,
kad Jurbarke taip ir taip, kol jie išsiaiškins situaciją, kas kodėl ir kaip, tai labai užtrunka.
Anksčiau viskas buvo paprasčiau, mes susisiekdavome su tam tikru komisariatu, perduoda
tyrėjui, jis pakelia telefoną ir viskas vykdavo sklandžiau ir greičiau. Kai turėjome posėdį ir
kalbėjome apie tai, inspektoriai apsikeitė telefono numeriais su mokyklų vadovais, kad
skambinkite nedelsiant, kad būtų tiesioginis kontaktas, jeigu kažką pamatėte, mes turime
žinoti. Čia yra būtinas kalbėjimas ir ištransliavimas, ką reikia daryti, kad pasiektume gerų
tikslų. – Kiek Lietuvoje yra paūmėjusi nepilnamečių nebaudžiamumo problema? – Šiai dienai
matau, kad yra labai paūmėjusi. Bet čia reiktų jų paklausti, kas vyksta, kodėl taip yra, ko
jums trūksta. Jūs esate nelaimingi, o gal tai yra tam tikros ryšio priemonės.
Turiu galvoje ir „YouTube“, kur dedami video – jie galbūt išmoksta ir iš ten tam tikrų dalykų.
Pabandymas psichotropinių medžiagų – jie neįsivaizduoja, kokios gali būti pasekmės. Aš pati
galvoju sugrįžti į prevencinį darbą, nepaisant to, kad šiai dienai nesu pareigūnas. Bet esu
žmogus, kuris turi sukaupęs nemažai patirties, medžiagos, kuri yra labai naudinga
paaugliams. Turėjome su paaugliais susitikimą, jie žiūrėjo, klausinėjo, diskutavo. – Ko jie
nori? – Veiksmo. Sako: „O tai ką mums siūlote, mes turime vieną biliardo stalą, ką mes dar
turime?“ – Gal yra ir tėvų baimė? Yra vaiko teisės, kurios nuolatos griežtinamos, labai aiškiai
išdėstyta, ką tėvas gali ir ko negali. Gal čia irgi yra tų dalykų pasekmė? – Gali būti. Galbūt
tėvai yra taip įtempti, kad bijo skirti tam tikras bausmes paaugliams. Neatmesčiau ir tokio
varianto. – Teisėsaugos vaidmuo irgi ne paskutinėje vietoje, ypatingai tokiose istorijose kaip
Jurbarko. Pradžioje matėme lyg ir stabdymo, ne visai adekvačių situacijai veiksmų – bent jau
visuomenė taip įvertino. Ar viskas yra padaroma tokiose situacijose? – Jeigu labai atvirai, tai
per šį įvykį pasimatė labai daug dalykų, kuriuos aš patikrinčiau. Šiai dienai ministerijos turi
pasižiūrėti, kaip vykdomi darbai, tas pats Policijos departamentas, Teisingumo ministerija
turi pasitikrinti. Tiek prokuratūros veiksmai, tiek pateikta teismo medicinos ekspertizė man
išvis yra nesuvokiama. Jeigu mergaitė yra sulaužyta, neaišku, kada atsigaus, jau nekalbu apie
moralinę žalą ir tai traktuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas – šioje vietoje mes
turime labai įtempti žmones, kurie pateikė tokias išvadas. Tiek prokuratūra, tiek teismo
ekspertus ir tuos, dėl kurių kompetencijos kyla šiokios tokios abejonės. Kas kartą atsitikus
tokiam rezonansiniam įvykiui, mes turime labai rimtai pasitikrinti. – Negali būti kokios nors
įtakos, kurios buvo daromos, nes tėvai nėra eiliniai žmonės, o priklausantys partijai?
– Manau, kad gali. Nelabai galiu komentuoti dėl šitos šeimos, bet per savo darbo praktiką aš
pastebėjau ne vieną atvejį. Tas, kuris yra įtakingesnis, išloš bylą. Tai buvo kaip ant delno
padėta. Būdavo netgi tokių dalykų, kur nustatydavau ne vieną pažeidimą savo įskaitoje
esančio nuteisto asmens ir nuėjus į teismą vis tiek teismas baigdavosi jo naudai. Be abejo,
teismas turi patikrinti, išklausyti abi puses, bet man dažnai kildavo įtarimų, kas iš tiesų
vyksta. – Jūs sakote, kad po įvykių Jurbarke visi turėtų pasidaryti namų darbus. Kas tai turėtų
būti? – Tiek savivalda, tiek mokykla, psichologai, kurių labai trūksta, tiek policijos
pareigūnai, visuomenė ir bendruomenė. Iš esmės mes visi esame tam tikra prasme kalti, jeigu
matome, kad kažkas vyksta. Pasakysiu konkretų pavyzdį. Pas mus Jurbarke yra puikus
stadionas, labai dažnai turime tarptautines varžybas. Aš ateinu su vaiku pažiūrėti regbio
varžybų, šalia manęs atsisėda du vaikai, kurie itin grubiai keikiasi. Tada aš šiek tiek pasimetu,
kodėl jie nekreipia dėmesio, kad šalia sėdi suaugęs žmogus. Juos užkalbinu ir sakau, kad juk
jūs esate sportininkai, kodėl jūs taip elgiatės, juk jūs esate pavyzdys. O man vaikas jau spiria į
kulniuką, nes mama visur randa problemą.
Ir užsimezga ryšys, labai sėkmingai mes prašnekame 20 minučių. Kai juos pradedu kalbinti ir
drausminti, jie susidrausmina. Tai nuo to reikia pradėti. Pamačius tokį dalyką mums nereikia
apsimesti, kad čia yra norma ir normalu. Kiekvienas iš mūsų turi tą daryti. Pamatei, kad daro
įtartiną dalyką – skambink policijos pareigūnams. Pamatei, kad tas vaikas yra grubus
mokykloje, mokykla nesusitvarko – skambinkite tėvams. Aš esu pati ne kartą gavusi
skambutį iš mokyklos ir labai esu dėkinga mokyklos administracijai, nes visų pirma tėvai yra
atsakingi. Esu važiavusi, aiškinusi ir tokios priemonės, kurias daro mokykla, yra labai geras
dalykas. Mums reikia pradėti viską daryti nuo savęs, tik tada galėsime sužinoti ir suprasti,
kodėl taip ir ne kitaip. Todėl ir sakau, kad visi turime atlikti namų darbus.
Penkiolikametis, kuris prieš pusantros savaitės Klaipėdoje su savo bičiuliais apgadino beveik
40 automobilių, vėl įsisiautėjo – prekybos centre su draugu padegė drabužius.
Dėl šio paauglio išpuolių kraupsta ir teisėsaugininkai, ir globos namų, kuriuose jis gyvena,
vadovai. Nepajėgusi sutramdyti anūko ir atvesti į doros kelią močiutė pati perdavė ji globos
namams. Tačiau ir čia situacija nepasikeitė: už įvairius nusikaltimus paauglys nuolat
siunčiamas į socializacijos centrą. O kai jis vėl sugrįžta į uostamiestį, prasideda įvairių
nusikaltimų virtinė.
Pirmas išpuolis – tualete 15-mečiui nėra jokių barjerų – trečiadienio vakarą savo eibėms jis
pasirinko prekybos ir pramogų centrą „Akropolis“. Iš pradžių paaugliai užsuko į tualetą ir čia
bandė padegti neįgaliesiems skirtą turėklą. Bet ugnis nespėjo įsiplieksti – jaunuosius
chuliganus užklupo į tualetą užsukę žmonės. Tuomet jie ilgokai vaikštinėjo po prekybos
centrą ir tikriausiai kūrė naujo nusikaltimo planą. Sulaikyti pavyko tik vieną Pasisukioję
vyriškų drabužių skyriuje paaugliai padegė kelis drabužius. Tai pastebėjęs vienas lankytojas
iškart puolė prie greitai svylančių sintetinių daiktų ir, numetęs juos nuo pakabų ant žemės,
užgesino. Kiti šaukdami atkreipė apsaugininkų dėmesį. Jaunieji nusikaltėliai puolė bėgti.
Vienam jų pasisekė pasprukti, o globos namų auklėtinis buvo sulaikytas ir nugabentas į
policiją.
Paaugliai niokojo mašinas Čia jis buvo apklaustas ir užpraeitą sekmadienį. Tuomet keturi
nepilnamečiai siautėjo pietinėje uostamiesčio dalyje ir niokojo prie gyvenamųjų namų
stovinčius automobilius. Pirmiausia į policiją kreipėsi Varpų gatvėje gyvenanti 36 metų
moteris. Klaipėdietė nurodė, kad buvo išdaužtas jos automobilio „Audi“ priekinių durelių
stiklas ir patirtą žalą įvertino puse tūkstančio eurų. Moteris teigė pastebėjusi, kad paaugliai
niokojo ne tiktai jos, bet ir kitų žmonių automobilius – daužė stiklus, apgadino ar visai
nulaužė veidrodėlius. Policijos pareigūnai pagal nukentėjusiosios parodymus netrukus sulaikė
įtariamuosius – penkiolikos ir keturiolikos metų paauglius. Apklausiami jie negalėjo
paaiškinti savo nederamo elgesio priežasčių. Keliaudami Varpo ir Smiltelės gatvėmis jie
niokojo automobilius, bet išdaužę durelių stiklus nieko nevogė – mašinų savininkai teigė
nepasigedę jose buvusių savo daiktų.
Piniginę grąžino tuščią Tiriant šiuos nusikaltimus atskleistas ir vienas tos dienos apiplėšimas.
Apie 11 val. nepažįstami jaunuoliai priėjo prie 17-metės, kuri laukė autobuso Herkaus Manto
stotelėje. Vienas jų staiga įkišo ranką į merginos striukės kišenę, čiupo piniginę ir pabėgo.
17-metė nesutriko ir puolė vytis vagišių. Kai ji visiškai priartėjo, vienas jų išsitraukė iš
kišenės peilį ir pamojavo juo priešais merginą, o tuomet švystelėjo jos pusėn piniginę.
Nukentėjusiosios teigimu, piniginėje nebebuvo 15 eurų ir mėnesinio autobuso bilieto.
Apžiūrint trijų sulaikytųjų dėl turto sugadinimo daiktus vieno jų kuprinėje rastas peilis.
Manoma, kad tai tas pats įrankis, kuriuo buvo grasinta merginai. Nebijo atsidurti už grotų
Nors atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimų, nepilnamečiai jaučiasi drąsiai, nes dėl
jauno amžiaus jų nuteisti negalima. Tąkart tyrėjos apklausiamas globos namų auklėtinis
tiesiai šviesiai rėžė, kad jam niekas nieko nepadarys, o ištrūkęs į laisvę jis esą vėl elgsis, kaip
panorės. Anksčiau jis gatvėse užpuldinėjo senyvas moteris ir grobė jų rankines. Klaipėdoje
kažkas šaudo į langus Pastaruoju metu Klaipėdoje neretai registruojami neįprasti nusikaltimai
– kažkas pačiame miesto centre šaudo į pirmųjų aukštų langus ir stiklines duris (nuotr.). Iš
viso buvo užfiksuoti trys tokie atvejai. Pastarąjį kartą rytą atėję į darbą sušaudytas stiklines
duris rado optikos parduotuvės Herkaus Manto gatvėje darbuotojai. Buvo sugadinti dvejų
durų stiklo paketai. Nuostoliai įvertinti 420 eurų. Kovo mėnesį užfiksuoti dar du tokie atvejai:
buvo apšaudytas pastato Danės gatvėje langas, kulkos suvarpė keturis odontologijos klinikos
langų stiklus. Manoma, kad šaudyta iš pneumatinio ginklo. Atliekami tyrimai dėl turto
sugadinimo, kol kas įtariamieji nenustatyti.