UGNĖ CIBULSKYTĖ 2B KUO PASAKOJIMAS APIE ABRAOMO AUKĄ SKIRIASI NUO KITŲ IŠBANDYMŲ?
• Šįkart jo prašoma paaukoti tai, kas jam brangiausia
- savo vienturtį, mylimą sūnų. Abraomo prašoma paaukoti pačio Dievo pažadą, tai yra sūnų per kurį Dievas pažadėjo palaiminti visas tautas. KIEK TRUNKA ABRAOMO KELIONĖ Į MORIJOS KRAŠTĄ? AR GALIMA SAKYTI, KAD TAI NERIMO IR AUGANČIOS ĮTAMPOS LAIKAS? ARGUMENTUOKITE.
• Abraomo kelionė į Morijos kraštą trunka tris dienas. Galime
teigti, kad tai yra nerimo ir augančios įtampos laikas. Tai ilga ir skausminga kelionė į ten, kur turės būti paaukota tai, kas jam brangiausia. ABRAOMAS NEPAŽĮSTA VIETŲ, Į KURIAS YRA VEDAMAS, NEŽINO, KUO BAIGSIS JO KELIONĖ. AR NEŽINIA - IRGI IŠBANDYMAS?
• Nežinia yra išbandymas. Tai nerimo ir augančios
įtampos laikas. Jeigu Abraomas būtų žinojęs, kad jo sūnaus gyvybei pavojus negresia, jam ši kelionė nebūtų skausmingas išbandymas. KAIP EGLIASI IZAOKAS? KAIP MANOTE, AR JIS NUJAUČIA, KAD BUS PAAUKOTAS?
• Izaokas tarė tėvui: „Ugnies ir malkų yra, bet
kurgi avis deginamajai aukai ?“. Abraomas atsakė: „Dievas pats parūpins avį deginamajai aukai, mano sūnau“. Izaokas turbūt nujautė, kad jis ir bus aukos avinėlis ir jis paklūsta. Jie abu nusprendžia tverti šį išbandymą iki galo, atliekant tai, kas turi būti padaryta. Nei vienas iš jų nežino, ar Izaokas turės mirti, ar ne. KĄ ATSAKO TĖVAS, KAI SŪNUS PASIGENDA ATNAŠOS GYVULIO? KĄ TAI SAKO APIE ABRAOMĄ?
• Abraomas jam atsakė: „Dievas pats parūpins avį deginamajai
aukai, mano sūnau“. Tai parodo, kad Abraomas besąlygiškai paklūsta Dievui. Jis žino, kad Dievas jį bando, ir palieka jam galimybę tarti paskutinį žodį. Jis tiki, kad Dievas nelieps jam aukoti sūnaus, tačiau yra pasiruošęs paaukoti ir tai, kas jam brangiausia. KODĖL NETIKĖTAI ATSIRADĘS ANGELAS KALBA ABRAOMUI APIE DIEVO BAIMĘ? BENEDIKTŲ VIENUOLIS KAZIMIERAS MILAŠEVIČIUS SAKO, KAD „PAGARBI DIEVO BAIMĖ APSAUGO ABRAOMĄ“. PASVARSTYKITE, KUO PAGARBI BAIMĖ SKIRIASI NUO TIESIOG BAIMĖS. • Pagarbi Dievo baimė yra tyra – ištikima amžinai. Pagarbi meilė Dievui ypatinga tuo, kad tampame atviri jo raginimams, paklūstame jo įsakymams. Paprasta baimė yra tada, kai bijome bausmės už savo veiksmus.