Aerobinis ir anaerobinis krūvis

Yra dvi metabolinės sistemos arba du būdai, kaip kūnui gali būti teikiama energija: aerobinis ir
anaerobinis. Koks būdas tam tikru momentu naudojamas – priklauso nuo pratimų trukmės,
intensyvumo, fizinio aktyvumo rūšies.
AEROBINIU FIZINIU KRŪVIU vadinamas toks krūvis, kai raumenyse mechaninė energija gaminama
iš energetinių medžiagų vartojant deguonį. Aerobinė funkcija – tai organizmo gebėjimas per laiko
vienetą pasisavinti daugiau deguonies. Lavindami šį gebėjimą mes didiname ištvermę. Tai mažo arba
vidutinio intensyvumo ilgesnis darbas: bėgimas (krosas), važiavimas dviračiu, slidinėjimas, plaukimas,
aerobika, kitaip tariant kardio krūvis.
Aerobinis krūvis gerina širdies ir kraujagyslių darbą, taip pat naudingas plaučių valymui. Aerobinis
krūvis suaktyvina visus organizmo metabolinius, biocheminius procesus. Kadangi treniruojantis
suaktyvėja kraujo tekėjimas, pačios kraujagyslės taip pat prasiplečia, o kai baigiame – susitraukia. Tas
prasiplėtimas – susitraukimas taip pat treniruoja mūsų kraujagysles, jos būna elastingesnės,
neužkalkėja taip greitai. Tas, kuris yra aktyvus, ilgiau išlieka darbingas, jam geriau sekasi ir protinis
darbas.
Reguliarus fizinis aktyvumas mažina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis ir mirštamumą nuo
jų. Naudingiausi – individualiai parinkti aerobiniai pratimai 4- 5 kartus per savaitę po 30- 45 minučių.
Aerobiniai fiziniai pratimai kraujyje mažina bendrojo cholesterolio, „blogojo“ cholesterolio ir
trigliceridų kiekį, be to didina „gerojo“ cholesterolio kiekį, tokiu būdu kraujagysles saugo nuo
aterosklerozės. Taip pat jie mažina kraujo krešėjimą ir krešulių susidarymo galimybę, padeda
reguliuoti kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį, treniruoja ir stiprina širdies raumenį, treniruoja
skeleto raumenis; didina jų pajėgumą.
Aerobiniams pratimams tinka bet kokio pobūdžio ciklinis, tolygus krūvis. Aerobinis krūvis lavina
širdies darbo bei deguonies pernešimo į raumenis sistemos pajėgumą. Atliekamas aerobinis krūvis
gali siekti iki 70- 80% maksimalaus širdies ritmo ir yra tinkamiausias ištvermės sporto šakų atstovams.
 ANAEROBINIU FIZINIU KRŪVIU vadinamas toks krūvis, kai raumenyse mechaninė energija
gaminama iš energetinių medžiagų nevartojant deguonies. Tai greičiausias būdas gauti energijai.
Substratas šiam būdui yra gliukozė ir raumenų glikogenas (angliavandeniai), o galutinis produktas –
pieno rūgštis, kuri konvertuojama į energiją.
Kuomet širdies ritmas pasiekia 80- 90% maksimalios vertės, kūnas pereina į anaerobinės
treniruotės režimą. Tai reiškia, kad deguonis tampa ne pagrindiniu ląstelių kuru ir raumenyse
pradedama gaminti pieno rūgštis.
Anaerobinis krūvis skirstomas į kelias rūšis:
Anaerobinis alaktatinis (nesikaupiant laktatui) būdas pasižymi trumpalaikiškumu, jis būdingas
trumpam ir intensyviam darbui (sprintas) – be deguonies vartojimo, be pieno rūgšties susidarymo,
naudojant energetinius fosfatus.
Anaerobinis laktatinis būdas būdingas vidutiniams nuotoliams (bėgime 800- 1500m.). Be
deguonies vartojimo, susidarant pieno rūgščiai, oksidinant glikogeną ir gliukozę.
Mišrus būdas – anaerobinė- aerobinė gamyba.