Professional Documents
Culture Documents
Šilumos Perdavimo Būdai
Šilumos Perdavimo Būdai
2 Siluminis Iaidumas
1. Skirtingi laidininkai
Tau reikés: 4
liq —sidabrinio, plastikinio,
medinio, geleiinio, keturiu
diiovintu Zirniq, vazelino,
stiklinés, karsto vandens. 1 pav. Silumos sklidimas variniu slrypu.
Saukötelius jdék j stiklinq.
Vazelinu prie koteliq vienodu Ar atkreipei démesj, jog j karqos arbatos puodelj jdétas metalinis
atstumu nuo galo prilipink telis jkaista? Siluma sklinda iS karqesnio küno j
po hirnj. stiklinejpilkkaß- Kadangivanduo
karqas, dalis energijos perduodama ,Qtuk5teliui.
to vandens ir stebék, kokia 1 pav. pavaizduotasbandymas, kai buvo kaitinamas varinis strypas.
eilés tvarka nukris Zirniai. Prie
jo vaüü prilipinti keli smeigtukai. Siluma pama}u sklinda strypu,
Paaiüink, kodél taip atsiti- vaSkas
lydosi, smeigtukai ima kristi. Pirmieji nukrinta aréiau liepsnospritvirtinti,
ko. Kurio metalo — po j! —kiti. Sis bandymas rodo, kad energija küno viduje (strype)
geriausias ölumos laidinin- sklinda
pama zu,
X kol jkaista Visas strypas.
kas ir kurio —praséiausias? Silumos perdavimo büdas, kai sklinda vieno besilieéianéio küm
j kit4 arba küno viduje, vadinamas laidumü.
Silumos sklidimas ivairiomis medäiagomis
Metalai, ypaé sidabras ir varis, Silumq pralei&ia
labaigerai, todél vadinami ülumos lafdininkais.
Dél prie2astiesturintys greitai jkaisti lituok- 20000
liai, kaitinamieji elementai, laidyniu padai, taip
pat puodai ir keptuvés gaminami metalu.
Mediena, stiklas ar plastikai —mediiagos, kurio- 15000
mis gilumabeveik nesklinda, todél jos vadinamos
Glumos izoliätoriais (prancüzßkai isolation —
atskyrimas). Saméiq kotai, keptuviq, puodq, li- 10000
tuokliq rankenos, mentelés nejkaista, nes paga-
mintos ig medienos arba plastiko (2 pav.).
Kambaryje esantys künai yra vienodos tempera- 5000
türos, bet palietus metalinis atrodo
o medinis stalas —ne. Toks skirtumas
juntamas dél
nevienodo médiiagq laidumo. Siluma iS 1000
rankos „nuteka" j me-
talq ir jis atrodo
2 pav, Keptuviq rankenos, mente- Mediena sulaiko Åilu-
lés gaminamos iS Si/umq mos sklidimq, todél
izoliuojanéiq med2iagq. atrodo
dienos brizas
diena naktis
nakties brizas
o
25 c o o 14 oc
15 c 10 c
se
Vandenynq srovés
Didelius Siluminésenergijos kiekius konvek-
cijos büdu perneSa vandenynq Siltosios srovés.
Bene geriausiai iinoma Gòlfo srové. Ji atsiranda
Sittas oras dél nuolat viena kryptimi puéianéiu véju —pasâtu,
kurie j Karìbu jûrq „pripumpuoja" Silto atograiu
vandens. IS ten Golfo srové perneSa Silumq prie
oras Europos krantu, todél éia klimatas gerokai Svelnes-
nis. Ypaé Svelnios yra hiemos. Golfo srové plukdo
radiatorius
ma>daug20 kartu daugiau vandens nei visos pa-
saulio upés.
karétas vanduo
atvésqs vanduo
siurblys
Monrealis
O ParyEs
vandens Sildymo
katilas Golfo srové
-7 ATLANTO VANDENYNAS%'
Konvekcija
namuose Uiduotys
Kokiubüdu Siluma pasiekia mûsu namus? Labiausiai paplitçs pastatu 1. Kas yra konvekcija? Kuo
Sildymas karstu vandeniu. Kaip Sildomas nedidelis namas, gali pamatyti ji skiriasi nuo Siluminio
3pav.Rûsyjejrengiamas vandens Sildymo katilas. Jame degdamas kuras laidumo?
i'skiriaSilumq.Jos déka vanduo kaista, pleéiasi ir vamzd>iais kyla aukS- 2. Kaip manai, ar ikais van-
tyn.Karstasvanduo patenka j radiatorius kambariuose, kur atiduoda dali duo indo dugne, jei van-
savoSiluminésenergijos. Atvésçs vanduo kitais vamzdiiais grj2ta j kati14, deni kaitinsi pavirSiuje?
kurvélSildomas.Taip procesas nuolat kartojasi. Jei atstumai tarp katilo ir Atsakymq pagrisk.
Sildomu patalpq didesni, jrengiami siurbliai, kurie priveréia vandenj geriau 3. PaaiSkink,kodél atsiranda
cirkuliuoti. brizai. Dél ko ju kryptis
PanaSiai dieno ir nakti skiriasi?
konvekcija vyksta ir kambaryje. Nuo radiatoriaus jSilçs oras
kylaj virSu,juda palei 4. Kaip manai, kodél skys-
prie lubas, pamaxzuvésta, leidiiasi 2emyn ir vél gri2ta Ciuose ir dujose atsiran-
radiatoriaus.
TaigjSilumosperneSimas konvekcijos bûdu skiriasi nuo laidumo, nes da konvekcinés srovés,
energijq
perneSaskyséiu arba duju cirkuliacinés srovés. Sildomame kie-
o kietuosiuose kûnuose
tajarne
konekonvekcijos néra, nes konvekcijanevyksta?
dalelés dél stiprios tarpusavio traukos 5. PaaiSkink,kaip radiatoriai
Pasislinkti
ar judéti laisvai negali. Taigi kûne negali susidaryti ir mëd2iagos
sraùtai suSildo kambari.
4.4 Siluminis spinduliavimas
Vasaros dienq, norédami iSvengti kaitros, mielai slepiamés Q'élyje. Ar
susimqstei, kaip mus pasiekia saulés Siluma? Juk Saulé toli nuo Zernés.Ji
skrieja kosminiame vâkuume —erdvéje, kurioje néra mëd2iagos, galinéios
pernesti Silumq.Taigi saulés Silumanegali müsu pasiekti Siluminiolaidumo
ar konvekcijos büdu. Kaip tuomet ji sklinda?
Vilumos spinduliai
1. Kas spinduliuojalabiau?
Tau reikés: 2 vienodu termometru, arbalinés iyakutés, kera7
minés pJytelés, degtuku, karStos arbatos stiklinés, plastilino,
UZsiplikyk arbatos, Ivakutç pastatyk ant plytelés ir uidek.
HEAPSIDEGIHK! Salia stiklinés ir Ivakutés vienodu atstumu
i' Sonq pastatyk termometrus ir plastilinu prilipink prie stalo
pavirSjaus. Termometrq rodmenis pasiiymék sqsiuvinyje. Po ke-
liu minuéiq temperatürq vél ulfiksuok, gautas vertes ulsiraSyk,
Palygink, kaip pasikeité temperatûra. Papasakok, kas ivyko. Pa-
aiSkink kodél.
šilumą
ROnaispinduliuoja
183itę visi šiltesni už aplinką kănai: Saulë, deganti
spinduliuoja elektros
Šilumą
šiltakraujaigyvănai, žmogaus kănas. Ivairăs kunai skleidžia skir-
lemputë,
Palygink karštą elektrinę viryklę, jkaitintą
šiluminčsenergijos kieki.
Daugiausia energijos skleidžia viryklč, mažiausiai —ran-
irsavoranką.
ir didesnis kunas, tuo daugiau šiluminës energijos
neskuokarštesnis
išspinduliuoja.
Užduotys
1•Kaipgalimairodyti, kad šiluminë energija perduodama spinduliais?
2, Paaiśkink,kodël saulës energija negali buti perduodama Žemei šilu-
miniolaidumo ir konvekcijos budu.
Kuriekonai śilumą sugeria geriau ir kurie blogiau? Paaiškink
kodël.
I)ëlko vasarą dažniausiai dëvime šviesius drabužius?
Kaipmanai, kuriam tikslui naudojamos žaliuzćs, markizës?
6.Kodël,ant sniego 5 pať. Ši'iesł-łsdrabużiai šilunłos
užbërus suodžiq, jis ištirpsla greičiau? sugeria nłażiau nei tapnsłłs.