4.
2 Siluminis Iaidumas
1. Skirtingi laidininkai
Tau reikés: 4
liq —sidabrinio, plastikinio,
medinio, geleiinio, keturiu
diiovintu Zirniq, vazelino,
stiklinés, karsto vandens.
Saukötelius jdék j stiklinq.
Vazelinu prie koteliq vienodu
atstumu nuo galo prilipink
po hirnj. stiklinejpilkkaß-
to vandens ir stebék, kokia
eilés tvarka nukris Zirniai.
Paaiüink, kodél taip atsiti-
ko. Kurio metalo — po j! —kiti. Sis bandymas rodo, kad energija küno viduje (strype)
geriausias ölumos laidinin-
kas ir kurio —praséiausias?
2 pav, Keptuviq rankenos, mente-
lés gaminamos iS Si/umq
izoliuojanéiq med2iagq.
1 pav. Silumos sklidimas variniu slrypu.
Ar atkreipei démesj, jog j karqos arbatos puodelj jdétas metalinis
telis jkaista? Siluma sklinda iS karqesnio küno j
Kadangivanduo
karqas, dalis energijos perduodama ,Qtuk5teliui.
1 pav. pavaizduotasbandymas, kai buvo kaitinamas varinis strypas.
Prie
jo vaüü prilipinti keli smeigtukai. Siluma pama}u sklinda strypu,
vaSkas
lydosi, smeigtukai ima kristi. Pirmieji nukrinta aréiau liepsnospritvirtinti,
sklinda
pama zu,
X kol jkaista Visas strypas.
Silumos perdavimo büdas, kai sklinda vieno besilieéianéio küm
j kit4 arba küno viduje, vadinamas laidumü.
Silumos sklidimas ivairiomis medäiagomis
Metalai, ypaé sidabras ir varis, Silumq pralei&ia
labaigerai, todél vadinami ülumos lafdininkais.
Dél prie2astiesturintys greitai jkaisti lituok- 20000
liai, kaitinamieji elementai, laidyniu padai, taip
pat puodai ir keptuvés gaminami metalu.
Mediena, stiklas ar plastikai —mediiagos, kurio- 15000
mis gilumabeveik nesklinda, todél jos vadinamos
Glumos izoliätoriais (prancüzßkai isolation —
atskyrimas). Saméiq kotai, keptuviq, puodq, li- 10000
tuokliq rankenos, mentelés nejkaista, nes paga-
mintos ig medienos arba plastiko (2 pav.).
Kambaryje esantys künai yra vienodos tempera- 5000
türos, bet palietus metalinis atrodo
o medinis stalas —ne. Toks skirtumas
juntamas dél
nevienodo médiiagq laidumo. Siluma iS 1000
rankos „nuteka" j me-
talq ir jis atrodo
Mediena sulaiko Åilu-
mos sklidimq, todél
atrodo
3 pav. Diagrama rodo, kiek karlq
ivairiq medäagq Siluminis laidumas didesnis
nei oro. Oro Siluminis laidumas
prilygintas vienetui.
 skyséiu, Siluminis laidumas nedidelis, o dujos Silumq
Vandens,kaip ir kitu
turinëios didesnj oro kiekj mediiagos (vilnos,
dar prasëiau. Dél to laisvieji elektronai
priskiriamos prie izoliatoriu. Puikus Silumos izoliatorius yra ir pra-
qiegas) (lotyniSkai vacuum —tuStuma).
dujos—vâkuumas
sklinda ivairiomis mediiagomis, parodyta 3 pav.
KaipSiluma
Silumos sklidimq?
tgippaaiSkinti
Kaitinamoje kûno vietoje atòmai gauna energijos ir ima virpéti stipriau.
i kaimyninius, taip virpesiai perduodami tolyn, kitiems
Sieatòmaidauiosi
küno vietos perduodama ir Siluminé
atòmams(4 pav.). Kartu iS Siltesnés
Sis procesas vyksta visose mëdiiagose. Bet kaip paai<kinti, kodél
energija.
Silumqpraleidiia geriausiai?
metalai
elektronai atome

5 pav. Metaluose yra

elektromg.
0 00) O)

4 pav. Siluminës energijos sklidimas küno viduje.

Metalu atòmailabai lengvai netenka dalies savo elektronu, kurie laisvai
„Keliau-
judatarp atòmu. Jie vadinami laisvaisiais elektrònais (5 pav.).
neturi
dami"metalu,Sieelektronai gali greitai pernesti energijQ.Izoliatoriai
elektronu. Tuo galima paaiSkinti, kodél metalai yra geri Silumos
laisvuju
(ir
elektros)
laidininkai.
Isidémék:Silumaisklindant küno viduje, mëdiiaga (t.y. atòmai) is vienos
künodaliesj kitQnepernesama, sklinda tik energija.
2. Ar vanduo — laidininkas?
spi-
Taureikés: ledo gabalélio, vielos ar yeülés, mégintuvélio, stovo,
ritinéslempulés, degtuku, vandens,
I mégintuvèlj idék viela ap-
vyniotq ledo gabaléli arba
prispausk ji verile. lpilk %
mégintuvélio vandens. Palenk-
tq mégintuvéli pritvirtink prie
stovo. Uidek spiritinç lemputç
ir pakaitink mégintuvéliovir-
Suje esanti vandeni, kol uivirs.
NEAPSIDEGIHH!Ar iStirpo
ledo gabalélis? PaaiSkink ko-
dél.
Uiduotys
1. Paai<kink,kaip karStoje
arbatoje ikaista metalinis
SaukStelis.
2. IS kokiu mediiagu gami-
namos laidyniu, lituokliu
rankenos, mentelés? Ko-
dél naudojamos Sios me-
diiagos?
3. Pagal 3 pav. nurodyk me-
diiagas, kuriu Siluminis
Iaidumas didiiausias, ku-
rill maiiausias. Kaip vadi-
nama med2iaga, labai ge-
rai praleidiianti Siluminç
energijq?
4. | aliumininiir stiklinipuo-
delius ipilta karSto van-
dens. Kuris puodelis ikais
labiau? PaaiSkinkkodél.
5. Kaip manai, kodél, apsi-
rengus Zieminiaisdrabu-
liais (megztiniais, kaili-
niais), yra Silèiau?

1pav. Violetinés„juostos"
kaitinamame vandenyje.
Silumos „tekéjimas"
Tau reikés: kaitinamosios
spiralés, stiklinio indo su
vandeniu.
Pripilk j ind4 vandens ir
jdék kaitinamqj4 spirale.
Kaitink vandenj ir stebék,
kas jame vyksta. Kokiu
perdavimo büdu
spiralé jkaitina vandenj?
PaaiSkink, kodél ßyla Visas
vanduo inde.
dienos brizas
nakties brizas
2 pav. Skin/inguparos me/u vejo kryptis prie jüros kinta.
iSsausumosj jürq.
se
Silumos perneSimas vandenyje
Jei j stiklinj inda su vandeniu atsargiai jbertum kelis kalio
permanganato
grüdelius ir pakaitintum indo dugnq, pastebétum, kad j virsq ima
kiltivio_
letiné „juosta" (l pav.). Kas Ciavyksta?
Kaitinamo indo dugnas Syla ir perduoda Silumq priedugnio vandeniui.
vandens temperatürå kyla, dalelés pradeda judéti greiéiau, atstumas
ju padidéja. Vanduo pleéiasi, tampa lengvesnis ir kyla j virq. Kilimq
tarp
rodo
violetiné „juosta". Pavißiuje vanduo vésesnis ir sunkesnis, todél
grimztai
apaéi4, uiimdamas stßilusio vandens viet4, j$rla ir Vélkyla auk{tyn.
Taigi
vanduo pradeda cirkulifioti, t. y. ima maiSytis: 51tesnis kyla j virq,
o {al-
tesnis leidiiasi j apaéi4. Sakome, kad vandenyje vyksta konvékcija
(loty-
nßkai convectio — suveiimas). Susidariusios cirkuliacinés
srovés
vadinamos konvékcinémis srovémis. Jos pernesa vandenyje,todél
inde jkaista Visas skystis.
Jei kaitintum vandens paviröu, konvekcija nevyktl! ir 51uma j
dugnqne-
bütu pernegama, nes lengvesnis vanduo kauptusi pavirSiujeir ne-
turétL1kur kilti. Todél, norédami vandenj ar uivirti, ind4 visada
kaitiname apaéios.
Silumos perneSimas ore
Oras —taip pat prastas laidininkas, bet, kaip ir skyséiai, judédamas
gali perneqi Silumq.Sildomo oro dalelés ima judéti greiéiau,
atstumastarp
ju didéja. Taigi oras pleéiasi, lengvéja, todél kyla j vißu, o
galtesnis leidiiasi
2emyn. Taip ore (ar kitose dujose) irgi susidaro konvekcinés
srovés, kurios
perneÅa51umq.Vasarq pajüryje dél oro konvekcijos susidaro
pakrantésVé-
jai, vadinami brrzais. Skirtingu paros metu brizu kryptis
keiéiasi (2 pav.).
Dienq sausuma ßyla smarkiau nei jüra, todél oras viß
sausumos
nei viß vandens. Dél skirtingos oro temperatüros
susidaro konvekcinéssro-
vés: oras paiemiais juda j krant4, todél nuo jüros jauéiamasvéjo
dvelksmas. Naktj sausuma atvésta labiau negu vanduo,
todél véjas puéiaiS
sausumos j jürq.
diena naktis
o
25 c o o 14 oc
15 c 10 c
Dienq vésus véjas iSjüros puéia j sausutnq, nakt!'—
 Vandenynq srovés
Didelius Siluminésenergijos kiekius konvek-
cijos büdu perneSa vandenynq Siltosios srovés.
Bene geriausiai iinoma Gòlfo srové. Ji atsiranda
Sittas oras dél nuolat viena kryptimi puéianéiu véju —pasâtu,
kurie j Karìbu jûrq „pripumpuoja" Silto atograiu
vandens. IS ten Golfo srové perneSa Silumq prie
oras Europos krantu, todél éia klimatas gerokai Svelnes-
nis. Ypaé Svelnios yra hiemos. Golfo srové plukdo
radiatorius
ma>daug20 kartu daugiau vandens nei visos pa-
saulio upés.

karétas vanduo
atvésqs vanduo
siurblys
Monrealis
O ParyEs
vandens Sildymo
katilas Golfo srové

-7 ATLANTO VANDENYNAS%'

3pav.Konvekcinil!srovil! panaudojimas namui Sildyti.

Konvekcija
namuose Uiduotys
Kokiubüdu Siluma pasiekia mûsu namus? Labiausiai paplitçs pastatu 1. Kas yra konvekcija? Kuo
Sildymas karstu vandeniu. Kaip Sildomas nedidelis namas, gali pamatyti ji skiriasi nuo Siluminio
3pav.Rûsyjejrengiamas vandens Sildymo katilas. Jame degdamas kuras laidumo?
i'skiriaSilumq.Jos déka vanduo kaista, pleéiasi ir vamzd>iais kyla aukS- 2. Kaip manai, ar ikais van-
tyn.Karstasvanduo patenka j radiatorius kambariuose, kur atiduoda dali duo indo dugne, jei van-
savoSiluminésenergijos. Atvésçs vanduo kitais vamzdiiais grj2ta j kati14, deni kaitinsi pavirSiuje?
kurvélSildomas.Taip procesas nuolat kartojasi. Jei atstumai tarp katilo ir Atsakymq pagrisk.
Sildomu patalpq didesni, jrengiami siurbliai, kurie priveréia vandenj geriau 3. PaaiSkink,kodél atsiranda
cirkuliuoti. brizai. Dél ko ju kryptis
PanaSiai dieno ir nakti skiriasi?
konvekcija vyksta ir kambaryje. Nuo radiatoriaus jSilçs oras
kylaj virSu,juda palei 4. Kaip manai, kodél skys-
prie lubas, pamaxzuvésta, leidiiasi 2emyn ir vél gri2ta Ciuose ir dujose atsiran-
radiatoriaus.
TaigjSilumosperneSimas konvekcijos bûdu skiriasi nuo laidumo, nes da konvekcinés srovés,
energijq
perneSaskyséiu arba duju cirkuliacinés srovés. Sildomame kie-
o kietuosiuose kûnuose
tajarne
konekonvekcijos néra, nes konvekcijanevyksta?
dalelés dél stiprios tarpusavio traukos 5. PaaiSkink,kaip radiatoriai
Pasislinkti
ar judéti laisvai negali. Taigi kûne negali susidaryti ir mëd2iagos
sraùtai suSildo kambari.
 4.4 Siluminis spinduliavimas
Vasaros dienq, norédami iSvengti kaitros, mielai slepiamés Q'élyje. Ar
susimqstei, kaip mus pasiekia saulés Siluma? Juk Saulé toli nuo Zernés.Ji
skrieja kosminiame vâkuume —erdvéje, kurioje néra mëd2iagos, galinéios
pernesti Silumq.Taigi saulés Silumanegali müsu pasiekti Siluminiolaidumo
ar konvekcijos büdu. Kaip tuomet ji sklinda?

Vilumos spinduliai

1pav. Saulës Silumapasiekia 2emç.

Siluma sklinda be mediiagos

2 pav. /kaitusi laidynëskleid±ia
Silumq.
Jei iStiestum rankq Salia jkaitusios laidynés (2 pav.), pajustum Silumq.
Oras tarp rankos ir laidynés —prastas Silumoslaidininkas, todél Silumane-
gali sklisti laidumo büdu. Gali manyti, kad Silumq perneSa konvekcinés oro
srovés. Taéiau taip néra. Jei tarp rankos ir laidynés ikiStum knygq ar po-
pieriaus lapa, pajustum, jog Silumos srautas i<kart nutrüksta ir vél staiga
atsiranda, jei knygq patrauki. Konvekcinés oro srovés nesusidaro greitaiir
akimirksniu nedingsta, todél Silumanuo laidynés konvekcijos büdu taippat
negali staigiai pasklisti. Vadinasi, Siluminé energija Siltesnio küno i Saltesni
perduodama kitu büdu —nematomais spinduliais. Toks Silumossklidimas
vadinamas Siluminiu spinduliavimu.
Geriausias pavyzdys —Saulé, galingiausias spinduliavimo Saltinis. Ji sklei-
dlia ne tik regimqjq éviesq, bet ir nematomus Silumos spindulius. Jie, kaipir
éviesos spinduliai, sklinda vakuumu, pasiekia lemés pavirSiu ir ikaitinaji.
Taigi Silumineienergijai perduoti spinduliavimo büdù mëdiiagos nereikia.
Skirtingai nei Siluminiolaidumo ir konvekcijos büduose, Silumosspinduliai
gali sklisti vakuume.

1. Kas spinduliuojalabiau?
Tau reikés: 2 vienodu termometru, arbalinés iyakutés, kera7
minés pJytelés, degtuku, karStos arbatos stiklinés, plastilino,
UZsiplikyk arbatos, Ivakutç pastatyk ant plytelés ir uidek.
HEAPSIDEGIHK! Salia stiklinés ir Ivakutés vienodu atstumu
i' Sonq pastatyk termometrus ir plastilinu prilipink prie stalo
pavirSjaus. Termometrq rodmenis pasiiymék sqsiuvinyje. Po ke-
liu minuéiq temperatürq vél ulfiksuok, gautas vertes ulsiraSyk,
Palygink, kaip pasikeité temperatûra. Papasakok, kas ivyko. Pa-
aiSkink kodél.
 šilumą
ROnaispinduliuoja
183itę visi šiltesni už aplinką kănai: Saulë, deganti
spinduliuoja elektros
Šilumą
šiltakraujaigyvănai, žmogaus kănas. Ivairăs kunai skleidžia skir-
lemputë,
Palygink karštą elektrinę viryklę, jkaitintą
šiluminčsenergijos kieki.
Daugiausia energijos skleidžia viryklč, mažiausiai —ran-
irsavoranką.
ir didesnis kunas, tuo daugiau šiluminës energijos
neskuokarštesnis
išspinduliuoja.

šilumą, o kas —ne?

Kas„praryja"
žemesnës temperaturos kănai dalj ikaitusio kuno išspinduliuotos energijos
t. y. sugeria. I)čl to kănai išyla, tik ne visi vienodai. Kiek šiluminčs
pasjima,
galisugerti kănas, priklauso nuo jo paviršiaus. Tamsesnis, mălinio
energijos
paŃšiauskănas šilumos sugeria daugiau ir ikaista labiau nei šviesesnis,
ar veidrodinis. Todël, apsirengus šviesiais drabužiais, vasarą lauke
blizgus
3 pav. Šilumq skleidžia visijkaitę
gavësiau,nei dëvint tamsius (5 pav.). Blizgăs paviršiai (4 pav.) šilumos
mažiaunei neblizgăs, nes beveik visą šilumą atspindi.
sugeria

2.Juodas ir baltas k0nai

Taureikës: 2 tuščiu gërimu skar-
žirkliq,balto ir juodo popie-
diniq,
riauslapu, klijlł, 2 termometru ir
2 kartono lapq,
Skardinesapklijuok popieriu-
mi: —baltu, kitą —juodu. I jas
ipilkvienodąkiekj vandens. Karto-
nolapuoseiškirpk skyles. Kartonu 4 pav. Arbatinukl/ paviršius daž-
uždenk skardinesir j skyles jstatyk nai bčłna blizgus.
temometrus.Skardines pastatyk
saulës atokaitoje.Po pusvalandžio išmatuok vandens temperatărą ir
palygink.Kokiq pastebëjai skirtumq? Paaiškink, kodčl taip yra.

Užduotys
1•Kaipgalimairodyti, kad šiluminë energija perduodama spinduliais?
2, Paaiśkink,kodël saulës energija negali buti perduodama Žemei šilu-
miniolaidumo ir konvekcijos budu.
Kuriekonai śilumą sugeria geriau ir kurie blogiau? Paaiškink
kodël.
I)ëlko vasarą dažniausiai dëvime šviesius drabužius?
Kaipmanai, kuriam tikslui naudojamos žaliuzćs, markizës?
6.Kodël,ant sniego 5 pať. Ši'iesł-łsdrabużiai šilunłos
užbërus suodžiq, jis ištirpsla greičiau? sugeria nłażiau nei tapnsłłs.