Professional Documents
Culture Documents
Mokslas Ir Gyvenimas 1961-05 LT
Mokslas Ir Gyvenimas 1961-05 LT
P O L IT IN IŲ IR M O K S L I N I Ų Ž I N I Ų
S K L E ID IM O D R A U G IJO S ŽURNALAS
5 (44) G E G U Ž Ė
Tarybinė liaudis ir visa žengiančios musų šalies polė me tarnauti ne karui, o tai
žmonija balandžio 12 dieną kis". kai ir tautų saugumui".
pergyveno džiaugsmingą, Didžiausias žmonijos lai Mokslo ir technikos laimė
jaudinantį įvykį. Praeis am mėjimas— įsiveržimas į kos jimai atveria beribes galimy
žiai, epochos, bet niekada minę erdvę — tapo įmano bes apvaldant gamtos jėgas.
neišblės didinga šios pavasa mas tik nepaprastai išvysčius Tačiau pilnutinai žmogaus
rio dienos garbė. Tą dieną ta techniką, paruošus tokias di gerovei juos bus galima pa
rybinis žmogus nugalėjo kos džiules pergales pasiekusius naudoti tiktai užtikrinus tai
minę erdvę. inžinerinius-techninius kad ką. Todėl mūsų šalis, nuosek
Drąsusis kosmoso užkaria rus. Įdomu pažymėti, kad liai vykdanti taikią politiką,
vimo pionierius, pirmasis pa šiuo metu diplomuotų inži kviečia imtis visų priemonių
saulyj e kosmonautas — Juri- nierių TSRS liaudies ūkyje nusiginkluoti. Visuotinis ir
jus Aleksėj e vičius Gagarinas dirba du kartus daugiau, ne visiškas nusiginklavimas, įve
tapo visos pažangiosios žmo gu JAV. dus griežčiausią tarptautinę
nijos pasididžiavimu. Jo var Socialistinė valstybė, už kontrolę,-— kelias į tvirtą tai
das bus nemirtingas žmoni tikrintai ir drąsiai žengianti ką tarp tautų.
jos istorijoje. didžiojo Lenino nurodytu ke TSKP CK šūkiuose Gegu
Šis žygdarbis —■ tai įžymus liu, sudarė puikiausias sąly žės Pirmajai po pasaulį aidi
tarybinės liaudies indėlis į gas kūrybiniam tarybinės šlovingosios Komunistų par
pasaulinį mokslo ir kultūros liaudies genijui pasireikšti. tijos, didžiosios socializmo
lobyną. Ji savo pasiaukoja Tarybų Sąjungoje sukurtas šalies balsas, raginantis stip
mu darbu praskynė kelią platus mokslinio tyrimo įstai rinti taiką, demokratiją, pa
žmogaus genijui į Visatos gų ir aukštųjų mokyklų tink žangą. Gegužės šūkiai kupini
gelmes. Didvyrišku tarybinio las. Jose dirba daugiau kaip troškimo, kad žemėje trium
žmogaus skridimu į kosmosą 350 tūkstančių mokslo dar fuotų taika, kad visas tautas
pradėta nauja kosminių skri buotojų. Mūsų šalyje moks jungtų taurūs taikos ir drau
dimų era žemės istorijoje. Ją las tapo tikrai liaudinis. Ta gystės jausmai.
pradėjo mūsų šalis —'nugalė rybų Sąjungos laimėjimai Pirmasis žmogaus skridi
jusio socializmo šalis, nere kosmose, tai ne kas kita, mas į kosmosą tai nuostabi
gėtai išlaisvinusi ir išvysčiu darbo, mokslo ir proto per
kaip dėsninga socialistinės galė. Šis didžiausias žmonijos
si žmogaus kuriamąsias ir ga šalies mokslo ir technikos
mybines jėgas. laimėjimas, legendinis socia
vystymosi pakopa. listinės Tėvynės žygdarbis
„Tai, kad mes užkariavo Tarybinė liaudis pergales mūsų Tėvynės žmones įkvė
me kosmosą — puiki žmoni kosmose laiko ne tik savo, pė naujiems dar didesniems
jos vystymosi gairė,-— pasa bet ir visos žmonijos laimė siekimams. Kartu su visais
kė draugas N. Chruščio jimu. mūsų šalies žmonėmis Tary
vas.— Ši pergalė — tai nauja bų Lietuvos darbo žmonės
TSKP CK, TSRS Aukščiau
Lenino idėjų pergalė, ji pa siosios Tarybos Prezidiumo ir kovoja už tai, kad būtų ište
tvirtina marksistinio-lenini- TSRS Ministrų Tarybos krei sėti socialistiniai įsipareigo
nio mokymo teisingumą. Šio jimai, pirma laiko įvykdytas
je žmogaus genijaus pergalė pimesi apie tarybinės liau
trečiųjų septynmečio metų
je įsikūnijo ir pasireiškė šlo dies pergales kosmose sako planas, naujomis darbo per
vingi rezultatai viso to, ką ma: „Mes su džiaugsmu ski galėmis sutiktas Tarybų Są
Tarybų Sąjungos tautos pa riame jas tarnauti visoms jungos Komunistų partijos
siekė Spalio socialistinės re tautoms, visų pasaulio žmo XXII suvažiavimas.
voliucijos sukurtomis sąlygo nių pažangos, laimės ir ge Pirmyn į naujas pergales
mis. Šis žygdarbis yra naujas, rovės vardan. Savo laimėji taikos, pažangos ir žmonijos
tvirtai pirmyn, į komunizmą mus ir atradimus mes skiria laimės vardan!
1
d i d ž i a t įs ia s
ŽYGDARBIS
A KAD. A, NESMEJANOVO KALBA 1961. IV. 15 SPAUDOS
KONFERENCIJOJE MASKVOS MOKSLININKŲ NAMUOSE
1961 metų balandžio 12 d. TSR Sąjungoje pirmą kar tojų, užtikrinusių nepriekaištingą kosminio laivo paruo
tą istorijoje buvo išvestas j Žemės palydovo orbitą kos šimą ir paleidimą, žygdarbis, visų tarnybų, užtikrinusių
minis laivas „Vostok" su pilotu-kosmonautu Jurijum Ga- normalų kosminio laivo skridimą ir nusileidimą, žygdar
garinu. bis, tai narsiojo tarybinės Tėvynės sūnaus Jurijaus Ga
Tai įvyko rytą. Kosminis laivas išėjo į orbitą su garino žygdarbis. Jo vardas jau tapo legendarinis.
175 kilometrų perigėjumi ir 302 kilometrų apogėjumi Viskas šiame žygdarbyje simboliška: ir tai, kad pir
viršum Žemės paviršiaus. Laivo apsisukimo aplink Že masis kosmonautas — tarybinis žmogus, ir tai, kad pir
mą periodas buvo 89,1 minutės. Laivas kartu su kosmo masis kosminis laivas, kuriuo skrido Jurijus Gagarinas,
nautu svėrė 4 725 kilogramus. pavadintas „Vostok", ir tai, kad buvo skrendama rytą.
Kosminiame laive buvo įrengta visa, kas reikalinga Ir šis rytas tapo naujos eros rytu.
kosmonautui saug'ai skristi ir sėkmingai nusileisti. Dau Nuo šiol 1961 metų balandžio 12-oji amžiams bus su
gelis laivo sistemų buvo dubliuotos. Laive buvo prietai sijusi su žygdarbiu, kurį atliko Jurijus Gagarinas. Visas
sai, kuriais pilotas bet kuriuo metu galėjo tiksliai nu skridimas aplink Žemę buvo atliktas per 108 minutes. Ir
statyti savo padėtį orbitoje. tos minutės sukrėtė pasaulį.
Su kosmonautu buvo nuolat palaikomi abipusiški ra Žmonijos kultūra turi ilgą, pasakiškai nuostabią isto
dijo ryšiai tiek ruošiant laivą startui, tiek ir skridimo riją. Kiekvienas jos žygdarbis, ar tai pirmųjų rašybos
metu. ženklų sukūrimas, ar pirmųjų garo mašinų sukūrimas, ar
Reikia pabrėžti nepaprastą piloto-kosmonauto Juri pirmoji kelionė aplink pasaulį, vis tai datos, kai žmo
jaus Gagarino drąsą, ištvermę ir savitvardą. Naktį prieš nija pakildavo j naują pakopą, patvirtindama pažangos
skridimą, kaip jam buvo nurodę gydytojai, Jurijus Ga ir kūrimo jėgą. Ne visada tie žygdarbiai būdavo įsisą
garinas kietai miegojo ir buvo pažadintas prieš keletą moninami iš karto, tai, kas sena, įnirtingai kovodavo su
valandų iki skridimo. Jo pulsas buvo 70—75 tvinksniai tuo, kas nauja, ir, juo revoliucingesnis būdavo įvykis,
per sekundę visą pasiruošimo skridimui laiką ir po ra skynęs kelią į ateitį, tuo smarkiau jam priešindavosi
ketos starto. Jis juokavo ir savo žvalia nuotaika stiprino praeitis.
įsitikinimą, kad skridimas bus sėkmingas. XX amžiaus slenkstyje, niekieno nepripažintas, ge
Kai jam buvo pranešta, kad duodama komanda pa nialusis Cioikovskis pirmą kartą parodė žmonijai kelią
leisti raketinius variklius, jis linksmai šūktelėjo: „Na, į žvaigždes. Jo veikaluose buvo padėti moksliniai pama
važiuojam!" tai kosmonautikai — mokslui, kurio vieną puikų triumfą
Laivo išvedimo į orbitą procese, kai dirbo galingi ra mes pažymime šiandien.
ketiniai varikliai ir kosmonautą veikė perkrovimai, vib Išsipildė Konstantino Ciolkovskio žodžiai: „Žemė —
racijos ir ūžesys, net šiuo įtemptu skridimo laikotarpiu proto lopšys, bet negalima amžinai gyventi lopšyje".
kosmonautas Jurijus Gagarinas nuolat pranešinėjo vis Jurijus Gagarinas, pirmasis piiotas-kosmonautas, bu
ką ne tik apie savo savijautą, bet ir apie laivo kabinos vo ilgai ir įtemptai ruošiamas. Tai buvo neįprasta, giliai
sistemų darbą. Praskridęs tankiuosius atmosferos sluoks mokslinė paruošimo sistema, kuri davė pilotui-kosmo-
nius, kai kosmonautas pamatė Žemę, jis pranešė: „Koks nautui reikalingų techninių žinių, susijusių su laivo
grožis!" įrengimu ir jo sistemomis, žinių iš astronomijos, geofi
Toliau skridimo metu Jurijus Gagarinas palaikė nuo zikos, biologijos ir kitų mokslų.
latinius ryšius su Žeme. 9 valandą 52 minutės, skrisda Piiotas-kosmonautas atliko perkrovimo bandymus su
mas viršum Pietų Amerikos, jis pranešė: „Skridimas specialiomis mašinomis-centrifūgomis, su vibrostendais.
vyksta normaliai. Jaučiuosi gerai". 10 valandą 15 minu Dienomis ir savaitėmis truko bandymai uždarose kabi
čių, skrisdamas viršum Afrikos, Jurijus Gagarinas pra nose, visiškai imituojančiose kosminio laivo kabiną. Bu
nešė: „Nesvarumo būk'ę pakeliu gerai". vo tobulinama nusileidimo sistema. Visas šis didžiulis
10 valandą 25 minutės buvo įjungtas kosminio laivo darbas baigėsi pirmuoju istorijoje kosminiu skridimu.
stabdomasis variklinis įtaisas, ir laivas kartu su pilotu- Brangusis Jurijau Gagarinai!
kosmonautu majoru Gagarinu pradėjo leistis iš orbitos, TSRS Mokslų akademijos prezidiumo vardu sveikinu
kad nutūptų numatytame rajone. 10 valandą 55 minutės jus, puikųjį tarybinį žmogų, kosmoso Kolumbą. (Ilgai
tarybinis laivas „Vostok" sėkmingai nusileido. tranką plojimai, salė stovėdama sveikina J. Gagariną).
Vadinasi, atliktas didžiausias žygdarbis, įrašytas nau Praeis amžiai, bet jūsų vardas visada primins žmo
jas puikus puslapis į žmonijos civilizacijos istoriją. Tai nėms didžiausią žygdarbį, kurį atliko tarybiniai moksli
mūsų brangiosios Komunistų partijos ir Tarybinės vy ninkai, konstruktoriai ir jūs pats, įgyvendinę pirmąjį
riausybės vadovaujamos tarybinės liaudies žygdarbis. žmogaus skridimą į kosminę erdvę. (Plojimai). Jūs pa
Tai mokslininkų, konstruktorių, inžinierių, technikų ir rodėte visai žmonijai narsumo, drąsos ir didvyriškumo
darbininkų didelių kolektyvų žygdarbis, tai visų bandy tarnaujant žmonijai pavyzdį!
2
Tokiu pavadinimu prieš
55 metus parašė knygą pa
žangusis rusų mokslininkas-
fiziologas K. Timiriazevas.
Mokslą, konkrečiai, kad ir tą
MOKSLAS
patį augalų fiziologijos moks
lą, dirvožemio mikrobiologi
jos, pagaliau žemdirbystės ir
IR ŽEMDIRBYS
kitus taikomuosius gamtos
mokslus panaudoti žemės P. VASINAUSKAS
ūkio gamybai šuoliškai pa LTSR Mokslų akademijos narys-korespondentas
kelti yra kietas riešutas.
Lengviau ūkininkauti taip, pagal agronomijos mokslą ir neturi eiti zigzagais pagal
kaip seneliai mokė, o ne kaip žemės ūkio specialistus sausuosius ir šlapiuosius me
agronominė literatūra moko. įjungti į pačią gam ybą— vis tus. Melioracija yra ta galin
Niekada agronomas ar kitas dar nebuvo pilnai įgyvendin ga priemonė, kuri iš pagrin
žemės ūkio specialistas su ta. Sausio Plenume šia kryp dų pakeičia žemės veidą ir
savo mokslais mūsų kaime timi padarytas didelis žings niekais paverčia gamtos kap
nebuvo laukiamas išskėsto nis. rizus.
mis rankomis. Gydytojo, inži Kokius konkrečius uždavi Plenume buvo pabrėžta
nieriaus, ekonomisto, dargi nius reikia spręsti mokslo sausringų šalies rajonų drė
advokato profesija buvo darbuotojams ir žemdirbiams, kinimo ir aprūpinimo vande
aukščiau vertinama, kaip ag vykdant sausio Plenumo nu niu svarba. Mes gyvename
ronomo, zootechniko, žemė tarimus? tame šalies ruoželyje, kur
tvarkos, melioracijos ar net Pirmiausia reikia pabrėžti, drėgmės perdaug, kur dėl jos
mechanizacijos inžinieriaus. kad mūsų šalyje į žemės ūkio pertekliaus krūmai ir piktžo
Praėjo 55 metai, ir tik da išvystymą pažiūrėta kaip į lės bujoja geriau kaip kultū
bar, tarybinei santvarkai su socialistinės ekonomikos su riniai augalai, kur dėl tos pa
klestėjus, šviesaus proto klestėjimo pagrindą. Plenu čios priežasties iš prosenelių
mokslininko mintys realizuo mas pabrėžė, kad į kovą už paveldėjome daug rūgščių
jamos. Dar 1953 m. TSKP tvirtą žemės ūkio kėlimą rei dirvų. Padaryti Tarybų Lietu
gruodžio Plenume drg. kia žiūrėti kaip į visaliaudinį vos žemės ūkį tikrai kultū
N. Chruščiovas pasakė: „Rei reikalą. Tai ne vien agrono ringą — tai nudrenuoti vieną
kia pagaliau pasiekti, kad mų, zootechnikų ir kolūkie milijoną hektarų šlapių že
specialistai dirbtų gamyboje čių darbas. Žemės ūkį pasta mių, tai pakalkinti antrą mili
ir dirbtų savo gyvybinį dar tyti į lygią padėtį su pramo joną hektarų rūgščių dirvų,
bą — derlingumo padidinimo ne, su elektrifikacija — visų tai išnaikinti krūmus, kuriais
ir gyvulininkystės išvystymo reikalas, o pirmiausia tų žmo mes labai turtingi, tai kultū
darbą.. . Ryžtingai sustiprinti rinėmis pievomis ir ganyklo
priešakinio patyrimo ir že nių, įstaigų ir įmonių, kurios mis paversti raistus. Šioje sri
mės ūkio mokslo pasiekimų deda pamatus dabartinei žem tyje pastaraisiais metais res
propagandą". dirbystei ir gyvulininkystei. publikoje padaryta palyginti
Po šio istorinio plenumo Aukštesnio žemdirbystės ir daug. Žemdirbiai pagrįstai di
žemės ūkio specialistai iš gyvulininkystės išsivystymo džiuojasi mūsų melioratorių
raštinių pradėjo eiti į gamy pagrindas — technika. Tech darbais. Tačiau tempus rei
bą praktiškam darbui. Žemės nikos žemės ūkiui reikia žy
miai daugiau ir žymiai geres kia dar paspartinti.
ūkio mokslo darbuotojai iš Paimkime tiktai vieną krū
laboratorijų ir nuo bandymų nės kokybės, negu iki šiol jis
gavo. Žemės ūkis turi būti ly mų naikinimo problemą. Šio
sklypelių pajudėjo į kolūkius je srityje padaryta nedaug.
žemdirbiams padėti. giateisiu vaiku liaudies ūky Sustumti krūmai su visomis
Bėgo metai, įvykdytos di je. žemėmis į naujus „milžinka
delės reformos, žemės ūkis Sausio Plenume ypatingai pius", anaiptol dar neišspren
pasiekė daug laimėjimų, nu išryškėjo melioracijos prob džia problemos. Cheminėmis
galėti įvairūs trūkumai. Iški lema. Žemės ūkio gamyba tu priemonėmis iki pašaknų rei
lo naujieji septynmečio už ri būti taip organizuota, kad kia sunaikinti atkaklią krū-
daviniai, tačiau partijos di bet kokiomis klimato sąlygo mų gyvybę, o gausybę orga
rektyva — socialistinio že mis garantuotų šaliai reika ninės medžiagos susmulkinti
mės ūkio gamybą tvarkyti lingą produktų kiekį. Derlius ir aparti.
3
, . .Važiuoja per Lietuvą se tas vienintelis turtas, kuris ir derlius padidėja 15—25%,
nelis ir Lietuvos nebeatpa visą žmoniją maitina, ir kuria palyginus jį su derliumi, ku
žįstą. Ne taip seniai tai buvo bazę tolesnei gamybai vysty ris gaunamas toje pat žemėje
aukštais medžiais apaugusių ti. Technika, melioracija, sta auginant šias kultūras atski
kaimų ir dvarų kraštas. Vė tybos ir visa kita, kas žemės rai. Jei bent 50% vasarojaus
liau šį kraštą nusėjo smulkūs ūkiui reikalinga, kas kainuo Lietuvoje būtų pasėta miežių-
vienkiemiai. O dabar? Dabar ja daug milijonų ir milijardų, žirnių mišiniais, tai be jokių
irstančių vienkiemių landšaf už dyką neateis. papildomų išlaidų mūsų res
te kaip baravykai dygsta pui Rūpestis kaip derlių padi publikos liaudies ūkis laimė
kūs kolūkių ir tarybinių ūkių dinti —•pats pirmutinis rū tų apie 10 milijonų rublių
gamybiniai pastatai, fermos, pestis. Tai viso ko pradžia. (naujais pinigais).
technikos remonto dirbtuvės, Svarbiausia tai, kad derlių Žemdirbystės institutas yra
baltutėlės mokyklos. Tai nau reikia didinti turimomis prie pateikęs labai daug pasiūly
joji Lietuva! Mokslas nuo šio monėmis. Tušti žodžiai: duo mų, kuriuos panaudoję, mūsų
didelio darbo, kuris sukurs kite trąšų — grūdų priaugin- respublikos žemdirbiai gali iš
laimę mums, mūsų vaikams ir sim, pastatykite tvartus — tos pačios žemės surinkti mi
būsimoms kartoms, negali gyvulių skaičių padidinsim, lijonus rublių papildomų pa
būti nuošalyje. Naująsias gy atvežkite pašarų — pieno ir jamų, neįdėję papildomų iš
venvietes, fermas, dirbtuves, mėsos patieksim. Mūsų kar laidų. Instituto moksliniai
kultūrinius pastatus, naujuo tos agronomų ir zootechnikų darbuotojai deda visas pa
sius kelius, elektros tinklus, uždavinys duoti didesnį der stangas tokios rūšies priemo
pagaliau visą žaliąją statybą, lių, sukaupiant vietinių trąšų nių patiekti dar daugiau. Tuo
naujuosius kolūkių parkus resursus, auginti gyvulius ne užsiima ir kitų institutų
ir t. t. reikia sukurti mokslu tiktai šiuolaikiniuose tvar mokslinės jėgos.
paremtomis normomis. To tuose, bet ir pašiūrėse, o pa Iki šiol daugelis ištirtų
kiomis normomis, kurios nau šarus surinkti iš savų laukų priemonių, nors ir jos būda
joje komunistinėje Lietuvoje išteklių. Tai nelengvas užda vo įvairiai propaguojamos,
užtikrintų valstiečiui lengvą vinys, bet mūsų žemės ūkio nebuvo įdiegiamos į gamybą.
darbą, darnų gamybos proce pirmūnai įrodė, kad galima jį Pasirodo, kad propaguoti jas
są ir neblogesnį, o gal net ge išspręsti. Jeigu išsprendė pir per spaudą, per radiją ir
resnį gyvenimą kaip bet ku mūnai, išspręs visas kraštas. mokslinėse konferencijose
riame mieste. Grūdų gamybos padidini per maža. Reikia, kad moksli
Rajbninis planavimas, kol mas — trečiųjų septynmečio niai bendradarbiai patys nau
ūkių vidinis planavimas, rei metų išskirtinis uždavinys. jas priemones gamyboje
kia prisipažinti, senovinių Grūdų gamybai reikia panau įdiegtų. Pirmuosius daigus
liekanų maišatyje dar neįga doti visus iki šiol blogai nau reikia pasodinti savomis ran
vo pakankamo rimtumo ir dotus žemės plotus, kiekvie komis. Mokyti žmones kon
dar neišsikovojo tikros pa ną užleistą žemės lopinėlį. krečiais pavyzdžiais yra
garbos. Dar pasitaiko, kad Tai rūpestis, kuriuo turi gy veiksmingiausia naujovių
kai kas mūsų respublikos mo venti ne tik agronomai, kol propagavimo forma.
zaikai nori pritaikyti stepėse ūkių pirmininkai, brigadinin Tam tikslui LKP Centro
sukurtus projektus, kiti busi kai, bet ir kaimo mokytojai, Komiteto ir LTSR Ministrų
mais šaligatviais rūpinasi ir komjaunuoliai, ir visi, kam Tarybos š. m. kovo 22 d. nu
daugiau kaip valstiečio kas rūpi mūsų garbė. tarimu, reorganizuojama Že
dieninėmis kelionėmis į toli Šio straipsnio pradžioje aš mės ūkio ministerija, kiek
mus laukus, treti iš viso pro suminėjau tas žemės ūkiui viename respublikos rajone
jektų labirintuose susimaišo. pakelti priemones, kurios pa steigiami parodomieji bandy
Žemės ūkio projektavimui reikalaus didelių kapitalų mų ūkiai. Dabar ne vien Dot
reikia atkreipti rimtą dėmesį. įdėjimo. Baigdamas noriu pa nuvoje, Baisogaloje ar Joniš
Agronomijai skirta vado žymėti, kad yra ir tokių gry kėlyje, bet kiekviename ra
vauti žemės ūkio gamybos nai agronominių priemonių, jone bus žemės ūkio mokslo
mokslinio išvystymo srityje. kurios nieko nekainuoja ar daigynai.
Tai mokslas, kuris yra sura ba labai mažai kainuoja, ta Atsiranda vis naujos ga
dęs ir toliau ieško racionalių čiau duoda milijonus papil limybės septynmečio planą
priemonių saulės energijai ir domų pajamų. įvykdyti per žymiai trumpes
žemės resursams tikslingiau Pavyzdžiui, Žemdirbystės nį laiką ir šalį aprūpinti pro
siai panaudoti. Derlius ir gy institute ištirta, kad, sėjant duktų gausumu visiškai neto
vulių produkcija — tai ir yra miežių-žirnių mišinį, grūdų limoje ateityje.
4
M ATIMATL/A
-m įM jm m tf a m im m okum
V. STATULEVICIUS
Fizikos-matematikos mokslų kandidatas
< NUOSTABUS MATEMATIKOS PRITAIKYMU matikos metodai ilgai nebuvo pritaikomi taip,
j PLATUMAS © ANKSČIAU — MOKSLŲ „TARNAI- \ kaip, sakysime, fizikoje. Pavyzdžiui, visuome
\ TE", DABAR — KARALIENĖ © ELEKTRONINĖS niniuose moksluose iki šiol tebuvo taikomi
; SKAIČIAVIMO MASINOS © MATEMATINĖS-EKO- elementariausi tikimybiniai-statistiniai meto
į NOMINĖS PROBLEMOS © EKONOMINĖ KTBFRNF-
dai. Kitokia padėtis yra šiandien. Matemati
' ITKA © FANTASTINĖS GALIMYBĖS INFORMACI
kos pritaikymo ribos plečiasi milžinišku grei
JOS SRITYJE © ORGANIZMO LĄSTELĖ — DIDŽIU- ) čiu. Dar neseniai kalba ir matematika buvo
) LĖ GAMYKLA O SINEK — ELEKTRONINIS SIR- į
laikomos labai tolimais mokslais, tuo tarpu
; DIES MODELIS į
šiandien sėkmingai vystosi nauja mokslo ša
L_ " v . . ___ J ka — matematinė lingvistika.
Matematikos metodų pritaikymas atveria
plačias perspektyvas ekonomikai. Tikslūs ma
Jau pirma, nors ir paviršutiniška pažintis tematiniai apskaičiavimai padės sudaryti
su matematika atskleidžia jos būdinguosius tikslingiausius ekonominius planus. Toks pla
bruožus. Pirmiausia, tai nepaprasta abstrakci navimas yra viena svarbiausiųjų valstybinio
ja, kurioje slypi matematikos universalumas. masto problemų, laukiančių išsprendimo.
Abstrakcija kyla iš abstrakcijos ir pagaliau, Biologijoje, medicinoje iki šiol vyravo ko
atrodo, pametamas bet koks ryšys su gyveni kybiniai metodai, o į kiekybinę reiškinių pu
mu, ir nematematikas matematiniuose dar sę mažiausiai kreipta dėmesio. Tačiau, spren
buose nebesupranta nieko, išskyrus tai, kad džiant daugelį šiuolaikinių medicinos, fiziolo
„viskas nesuprantama“. gijos, evoliucinės biologijos bei genetikos
Antra, tai matematikos tikslumas, loginių problemų, susiduriama su gausiais ir painiais
samprotavimų griežtumas ir išvadų neginči- kiekybiniais santykiais ir čia be matematikos
jamumas. Matematiniai įrodymai yra tokie metodų nieko nepadarysi.
skrupulingi, kad abejonėms — teisinga ar Jei anksčiau kitų mokslų atstovai papras
ne — nebelieka vietos. Pagaliau, trečia, tai tai taikydavo gatavas matematikos išvadas ir
nuostabus matematikos pritaikymų platumas, matematiką buvo įprasta vadinti „mokslų tar
ypač pastaraisiais metais, visuose moksluose, naite", tai dabar vis aiškiau matyti, kad ma
pradedant technika ir baigiant ekonomika. tematinio samprotavimo metodai, matemati
nė galvosena užvaldo kitus mokslus. Ir štai
Pilniausiai matematikos metodai pritaikomi matematika pradedama vadinti „mokslų ka
mechanikoje ir dangaus mechanikoje, moks raliene".
luose, kurių tyrimo objektai labai abstrahuo Matematikos metodų taikymas gamtos ir
ti nuo tiriamus reiškinius sukeliančių veiks kitiems mokslams turi dvi puses. Pirmiausia
nių. Labai plačiai matematikos metodai pri sudaroma apytikrė ir gana paprasta tiriamo
taikomi fizikoje, nors čia dažnai iškyla nema jo reiškinio ar proceso matematinė schema ir
ža sunkumų, kai tenka matematiškai sufor surandami jos sprendimo būdai. Vėliau, tai
muluoti fizikinį uždavinį ar paaiškinti kant rezultatus praktikoje, išryškėja šios ma
gautuosius rezultatus. Matematinis aparatas tematinės schemos netobulumai, nepakanka
plačiai panaudojamas chemijoje. Visų šių mas atitikimas tikrovei, ir tada kuriamos nau
mokslų pažanga be matematikos būtų neįma jos matematikos teorijos, tobulesnės matema
noma. tinės formos, sparčiais žingsniais vystosi pati
Tokiuose sudėtinguose reiškiniuose, kaip matematika. Šių teorijų loginių samprotavi
biologiniai ir visuomeniniai reiškiniai, mate mų išvados atskleidžia naujas, iki tol nežino
5
tas tiriamųjų reiškinių savybes, gimsta atra nos kelių šimtų skaičiuotojų biuras tą galėtų
dimai. atlikti tik per porą savaičių, kai atsakymo jau
Prisiminkime vieną iš puikiausių matemati niekam nereikėtų. Norint apskaičiuoti šiuo
kos pritaikymo pavyzdžių. laikinio reaktyvinio lėktuvo formas, minėta
Anglų fizikas Maksvelas, apibendrindamas jam biurui tektų padirbėti apie šimtą metų.
elektromagnetinių reiškinių stebėjimų rezul Naudojantis skaičiavimo mašinomis, kosmi
tatus, šių reiškinių dėsnius išreiškė matema nių raketų trajektorijos patikslinamos per
tikos lygtimis. Matematiškai nagrinėdamas vieną valandą po jų paleidimo. Skaičiuojant
šias lygtis, Maksvelas įrodė, kad turi egzis senomis priemonėmis, reikėtų sugaišti ištisus
tuoti elektromagnetinės bangos ir kad jos tu metus ir tik po to sužinotume, pateko raketa
ri sklisti šviesos greičiu. Tokias bangas vė į Mėnulį ar ne.
liau surado Hercas, o Popovas — jų sužadini Elektroninės skaičiavimo mašinos ne tik
mo, perdavimo ir priėmimo būdus. kelių dešimčių tūkstančių operacijų per se
Klasikinė matematika ypač gerai aprašė kundę greičiu skaičiuoja, jos taip pat gerai
nedaugelio priežasčių sukeliamus reiškinius. sprendžia ir loginius matematikos formulėmis
Tokiais, pavyzdžiui, buvo galima laikyti dau užrašytus uždavinius. Todėl elektroninės
gelį mechanikos ir dangaus mechanikos reiš skaičiavimo mašinos gali betarpiškai koman
kinių. Planetų dydžiai, palyginus juos su pla duoti gamybai, pakeisti žmogų sudėtingų
netų atstumais, yra tokie maži, kad idealizuo įrenginių, staklių, automatų valdyme, jei tik
tas planetų atvaizdavimas taškais nekelia jo bus duota programa — bendri veiksmų prin
kių abejonių, erdvė, kuria juda planetos, už cipai.
pildyta tokia reta medžiaga, kad jos pasiprie Kalbant apie galimus matematikos pritai
šinimas be galo mažas, planetų masė tokia kymus ekonomikai, galima išgirsti įvairiausių
didelė, kad šviesos slėgimas, joms judant, ne nuomonių. Dalis ekonomistų nusiteikę skep
turi jokios reikšmės. Todėl, apskaičiuojant tiškai, jų giliu įsitikinimu, neįmanoma esą su
planetų judėjimo dėsnius, užteko atsižvelgti dėtingus ekonominius reiškinius, jų kiekybi
tiktai į traukos jėgą. Buvo gautos paprastos nę pusę aprašyti matematikos formulėmis.
diferencialinės lygtys, kurių išvados nuosta Bet kokius matematikos pritaikymo ekonomi
biai sutapo su stebėjimais. kai mėginimus jie sutapatina su antimarksis-
Vaizdas griežtai keičiasi, nagrinėjant arti tinėmis „ribinio naudingumo" teorijomis. Ki
lerijos sviedinio judesį. Apskaičiuojant svie ti pervertina matematikos galimybes. Bur
dinio trajektoriją, jau nebegalima nesiskai žuaziniai ekonomistai išsijuosę šaukia, kad
tyti su oro pasipriešinimu, vėjo netolygumu, „matematikos visagalybė" išgelbės imperia
jo gūsiais, oro temperatūra ir kitomis atsitik lizmą nuo krizių.
tinėmis aplinkybėmis, viešpataujančiomis 1960 m. balandžio mėnesį Maskvoje įvyko
realioje Žemės atmosferoje. Gautume tūks pirmasis ekonomistų ir matematikų pasitari
tančius ar milijonus lygčių su tiek pat neži mas matematikos taikymo ekonomikoje klau
nomųjų, ir jų rezultatai praktiškai būtų ne simais. Daugumos ekonomistų nuomone, ma
apžvelgiami. O juk biologiniai ar visuomeni tematikos ir skaičiavimo technikos pritaiky
niai reiškiniai nepalyginamai painesni. mas ekonomikai duos šimtus milijonų rublių
T risdešimtaisiais-keturiasdešimtaisiais šio grynos naudos valstybei. TSRS Mokslų aka
šimtmečio metais galutinai susiformavo nau demijos prezidentas A. Nesmejanovas pareiš
ja matematikos šaka — tikimybių teorija, kė: „Sunku sugalvoti kokį nors mokslinį ar
įgalinanti matematiškai nagrinėti aukščiau gamybinį darbą, kuriame matematika neduo
suminėtus sudėtingus reiškinius. Būdingiau tų betarpiško efekto. Mano giliu įsitikinimu,
sias tikimybių teorijos bruožas yra tas, kad ekonomika turi tapti tiksliuoju mokslu, ir ta
individualiai atsižvelgiama tik į pagrindines da ji bus tikrai ryškus liaudies ūkio planavi
reiškinio priežastis, o visos kitos atmetamos, mo prožektorius".
bet paklaidos pavidalu įvertinamas jų suma- Politinė socializmo ekonomija sukonkreti
rinis poveikis. Tikimybių teorija išplėtė ma no ir susintetino kokybinę daugelio reiškinių
tematikos pritaikymą biologijoje, medicinoje, pusę, išnagrinėjo šiuos reiškinius sukelian
ekonomikoje, kalboje ir literatūroje. čius veiksnius. Tuo tarpu kiekybinis šių reiš
Principinį matematikos pritaikymų vaidme kinių ryšys mažai išnagrinėtas.
nį atliko elektroninių skaičiavimo mašinų su Nėra abejonės, kad bendromis ekonomistų
kūrimas, potencialias pritaikymų galimybes ir matematikų pastangomis šie uždaviniai bus
pavertęs realiomis. Pavyzdžiui, norint tiksliai išspręsti. Tam sukurtos specialios matemati
nuspėti būsimų dienų orą, reikia išspręsti la kos teorijos: tiesinis ir dinaminis programa
bai sudėtingas lygtis. Be elektroninės maši vimas, lošimų teorija, masinio aptarnavimo
6
teorija, informacijos teorija ir kitos. Jau Norint surasti JAV patentų biure patentą,
■daug gražių rezultatų gauta ir šiuo metu. Pa reikia peržiūrėti nuo 1 iki 10 milijonų paten
vyzdžiui, perėjus prie optimalaus tuščių va tinių kortelių rinkinius, o 350 patentų peržiū
gonų judėjimo geležinkelyje, gauta 8 mln. rėti reikia 4—6 valandų.
rublių ekonomija. Optimalaus plano apskai Nustatyta, kad chemikas vidutiniškai eks
čiavimui mašina sugaišo 1 valandą. Apskai perimentams skiria ne daugiau kaip 35% sa
čiavimo išlaidos nebuvo didesnės kaip 50 vo darbo laiko, o informacijos rinkimo ir per
rublių. dirbimo procesams —apie 50% darbo laiko.
Kalbant apie ekonominę kibernetiką, tenka Šiuo metu jau veikia kelios elektroninės
paminėti ekonominės informacijos rinkimo, informacinės-loginės skaičiavimo mašinos, iš
saugojimo ir perdirbimo automatizavimą. In duodančios nurodytą cheminę literatūrą.
formacija vadiname visas iš išorinio pasaulio TSRS Mokslų akademijos elektromodeliavi-
ateinančias žinias. Informacija yra pagrindi mo laboratorijoje sudaryta programa elektro
nė mąstymo medžiaga, ir žmogaus protinė niniam cheminių junginių žodynui. Skaičiavi
veikla yra ne kas kita, kaip informacijos per mo mašina nurodo reikiamo junginio chemi
dirbimas. Mąstyme ryšius nagrinėja logika ir nes bei fizines savybes ir bibliografinius duo
informacijos perdirbimo operacijas smegeny menis. Ir atvirkščiai, žinodama žymes, randa
se galima pavadinti logiškomis. Protinio dar šias žymes turintį junginį ar junginių klasę.
bo procesų automatizavimas yra toks proce Sudaromos programos, pagal kurias skai
sas, kai informaciją renka, ją saugo ir perdir čiavimo mašinos mėgins nurodyti junginio
ba skaičiavimo mašinos pagal žmogaus sufor sintezės kelius ir būdus. Mašina modeliuos
muluotą loginę veiksmų programą. Tokios in- chemiko darbą, spręs jau loginį uždavinį: pa
formacinės-loginės mašinos bus naudojamos gal žinomas literatūroje chemines analogijas
šiems tikslams: apdorojant mokslinių tyrimų ras optimalų literatūroje dar neaprašyto jun
ir inžinerinius darbus (pagrindine medžiaga ginio susintetinimo kelią.
čia yra ataskaitos, straipsniai, knygos, eks Informacijos perdirbimo srityje jau yra
perimentiniai duomenys); tvarkant pramonės, elektroninės skaičiavimo mašinos, verčian
žemės ūkio, transporto statistinius duomenis; čios techninę-mokslinę literatūrą iš vienų
apdirbant klinikinius bei ambulatorinius ste kalbų į kitas, kuriamos kalbą užrašančios
bėjimus; apdirbant gamtos reiškinių stebėji spausdinimo mašinėlės, tekstą skaitančios
mus; automatizuojant mokslinės-techninės in mašinos. Ir jau ne už kalnų tas metas, kai iš
formacijos rinkimą pasauliniame literatūros bet kurios Žemės rutulio vietos, iš miesto ar
fonde. kaimo per radiją bus galima iššaukti didžiau-
Jei gamybos automatizavime šiandien jau siąsias pasaulio elektronines bibliotekas, o
daug pasiekta ir jos darbo našumas didelis, pastarosios per televiziją, fototelegrama ar
tai nieko panašaus negalima pasakyti apie kokia nors mums nežinoma priemone pateiks
aukščiau suminėtas sritis. Visame pasaulyje reikiamą literatūrą.
kanceliarinių darbuotojų skaičius auga daug Nervų sistemos fiziologija nagrinėja dirgi
greičiau, negu darbininkų skaičius. JAV nuo nimo procesus, dirginimo informacijos perda
1920 m. iki 1950 m. darbininkų skaičius padi vimą nervais į nervinius centrus, atsakomųjų
dėjo 53%, o kanceliarinių tarnautojų skai signalų susidarymą, valdomosios informaci
čius — net 150%. Per tą laikotarpį gamybinio jos perdavimą veikiantiesiems organams ir
darbo našumas pakilo 14 kartų, o kanceliari pagaliau organizmo atsakomąją reakciją. Sie
nio — tik 1,5 karto. kiant ištirti nervų sistemos funkcionavimą,
Pasaulio knygynuose guli tiek knygų, kad aprašyti žmogaus mąstymą, atminties ir kito
net labai siauroje srityje su visomis susipa kius procesus, sudaromi įvairūs matematiniai
žinti neužteks žmogaus amžiaus. Per dieną fiziologinių veiksnių modeliai, galimos mate
pasaulyje pasirodanti nauja cheminė literatū matinės schemos, ir jų atitikimas tikrovei nu
ra vargu ar tilptų į du didelius lagaminus. Vi statomas elektroninėmis skaičiavimo mašino
dutinis metinis knygų prieauglis Lenino var mis. Pavyzdžiui, remiantis eksperimentiniais
do bibliotekoje yra apie 800 000 tomų ir už duomenimis, sukuriamos sąlyginių refleksų
ima 10 kilometrų lentynų. Apie 35% šios susidarymo matematinės schemos. Vėliau žiū
bibliotekos knygų nėra reikalavęs joks skai rima, ar elektroninis pagal šią schemą „gy
tytojas. Todėl visiškai teisingas tvirtinimas, venąs" modelis, pavyzdžiui, elektroninis
kad mokslininkai žino vis daugiau ir daugiau, „vėžlys", elgiasi panašiai kaip gyvas ar ne.
vis siauresnėje ir siauresnėje mokslo srityje, Esant teigiamam atsakymui, galima manyti,
kad lengviau ką nors sukurti iš naujo, negu kad sukurtoji sąlyginių refleksų susidarymo
įrodyti, kad tai dar niekieno nebuvo sukurta. teorija artima tiesai.
7
Genetika duoda kitą pavyzdį, kur taikomos jas. Jei atsitiks kas nors su chromozoma, su
matematikos, konkrečiai, informacijos teori joje saugoma informacija, tai, aišku, sutriks
jos, idėjos. Naujas organizmas gauna iš tėvų fermentų veikla. Dėl to individas, pavyzdžiui,
paveldimą informaciją, užkoduotą cheminėje neskirs spalvų.
- dezoksiribonukleininės rūgšties (DNR) mole Jau dirba dvi tarybinės matematinės maši
kulių, esančių chromozomose, sandaroje. Pa nos ANEK ir SINEK, nustatančios širdies su
veldimoji informacija iš pradžių sukaupiama sirgimų diagnozes. SINEK yra elektroninis
atskirose molekulėse, vėliau ji perduodama širdies modelis. Specialiais reguliatoriais ga
visoms besivystančio organizmo ląstelėms. lima taip sutrikdyti jo veikimą, kad šios
Informacija perkoduojama iš vienų formų elektroninės širdies ir ligonio širdies kardio
į kitas. Iš pradžių šio kodo nešėjos yra atski gramos sutaptų. Tuo pačiu apytikriai sužino
ros molekulės, o vėliau — jau mikroskopinės mi ir širdies darbo nenormalumai. Kon
organizmo dalys. Pagrindinė problema yra iš struojamos ir kitokio tipo diagnostinės ma
tirti šį perkodavimo procesą. Ir čia jau daug šinos. Į elektroninės skaičiavimo mašinos at
nuveikta. Šioje srityje dirbą biologai ir ma mintį patalpinama labai daug įžymių gydyto
tematikai į ląstelę žiūri kaip į didžiulę ga jų praktikoje turėtų susirgimų apibūdinimų.
myklą. Čia branduolys atlieka vyriausiojo in Mašina, sužinojusi savo paciento ligos požy
žinieriaus kontoros vaidmenį. Iš šios konto mius, rausiasi savo atminties įrenginiuose,
ieškodama panašių atvejų, ir pagal tai nusta
ros valdoma gamykla. Chromozomos — tai to diagnozę.
tos patalpos, kuriose saugomi brėžiniai ir ga Matematika, vis labiau apvaldydama moks
mybiniai planai. Citoplazma yra ne kas kita, lus, tampa pagrindiniu jų vystymosi stimulu.
kaip galingi cechai su darbininkais ir mašino Be matematikos tampa nebeįmanomas daugu
mis. Produkcija čia, aišku, yra fermentai, ka- mos mokslų progresas. Matematika — nepa
talizuojantieji skirtingas biochemines reakci prastos ateities mokslas.
DAR VIENA lutės) rašomąja mašinė mašiną įvesti 2400 žo Daktaras Lionsas numa
le, rašančia rusų abėcė džių informacijos per to panaudoti dirbtinį
VERTIMO le. Įdėjus juostelę į minutę. palydovą, kuris privers
MASINA elektroninę vertimo laikrodį greitai suktis
mašiną, įrašai skaitomi apie Žemę. Laikas bus
Amerikiečių firma ir paverčiami elektri ATOMINIS perduodamas į Žemę
IBM sukonstravo elekt niais signalais. Šie sig radijo bangomis ir ly
roninę mašiną rusų nalai palyginami su LAIKRODIS ginamas su laiku, kurį
kalbos tekstams į anglų užkoduotais žodžiais PATIKRINS rodys kitas toks pat
kalbą versti. Ji per se ant fotoskopinio disko. atominis laikrodis,
kundę gali išversti 35 Bet kurį žodį galima EINŠTEINĄ įrengtas Žemėje. Jeigu
žodžius. surasti per ' / m sek. abiejų laikrodžių paro
dalį. Daktaras Haroldas dymai nesutaps, tai bus
Prietaiso pagrindą su Nors pats vertimas Lionsas, kuris vadina galutinai įrodyta Einš
daro fotoskopinis at atliekamas dideliu grei mas atominio laikro teino teorija, kad laikas
minties įrenginys — čiu, tačiau informacijos džio „tėvu”, žada pa yra elastingas ir relia
skaidrus 25,4 cm dis įvedimas į mašiną yra naudoti savo atrastąjį tyvus.
kas. Jame yra suregist palyginti lėtokas, nes laikrodį... Einšteino
ruota dvejetaine siste jis priklauso nuo to, reliatyvumo teorijai
ma anglų-rusų kalbų kaip greitai sugeba ra tikrinti. Sakoma, kad MATUOJA
žodžių atsarga. Ant šyti mašininkė. Norint atominis laikrodis, ku
koncentruotų apskriti ULTRAGARSAS
išvengti šio trūkumo, ris sveria tik 13 kg,
mų pagal disko kraš firma Baird Atomic pa nesuklysdamas rodys JAV sukonstruotas
tus galima sukaupti pildomai sukonstravo laiką per kelis tūkstan ultragarsinis prietaisas,
550 tūkst. žodžių. skaitymo įrengimą. Jo čius metų. Judėjimą kuriuo galima per aki
Duomenys j mašiną pagalba rusiškas teks laikrodžiui suteikia mirką išmatuoti lašinių
įvedami su popieriaus tas elektriškai peržiūri amoniako molekulės, ir mėsos raumenų pasi
juostele, kuri perfor mas ir automatiškai virpančios labai tiksliu skirstymą gyvų kiaulių
muojama (išbadomos perforuojama juostelė. dažnumu — 24 mlrd. bei stambiųjų raguočių
atitinkama tvarka sky Sis įrenginys leidžia } virpesių per sekundę. kūne.
8
ba". Jos čia atlieka įvairų
darbą.
WHa HvV V ’ Kaip, pavyzdžiui, rūpestin
gai užpildyti betonu sudėtin
gos statybinės detalės formą?
- Įmesas ir dm iufas Pasirodo, veikiant betono ma
sę dažnais virpesiais, galima
greit ir sandariai užpildyti
daugiatones laiptų arba kitų
sudėtingų detalių formas.
Kara-Kumų dykumos smė vo. Čia žuvo 226 žmonės. Šioje įmonėje vibratoriai rū
lynuose gyvena įdomūs drie Prieš 50 metų panaši ka šiuoja skaldą, tuština bunke
žai. Pamatę priešą, jie prade tastrofa pasikartojo Peterbur rius, atlieka kitus darbus.
da virpėti ir tokiu būdu be ge. Čia vibracija pražudė O kaip įkalti į žemę polį?
veik akimirka prasmenga į 40 kavaleristų. 1940 m. JAV Dar visai neseniai šis darbas
smėlį. dėl jos sugriuvo 853 m ilgio buvo atliekamas specialiais
XVII a. anglų mokslinin tiltas, nutiestas per Takomos kūjais. Klaipėdos uosto staty
kas Robertas Hukas nebuvo sąsiaurį. tojai žino, koks tai sudėtin
Kara-Kumuose ir nematė mi Iškilo neatidėliotinas užda gas, ilgas ir sunkus darbas.
nėtų driežų. Jam pačiam kilo vinys įveikti vibraciją. Ir tik Dabar jiems į pagalbą atėjo
mintis atlikti įdomų bandy pokariniais metais bendromis tarybinio mokslininko D. Bar-
mą, primenantį driežų veiks mokslininkų pastangomis šis kano pasiūlytas prietaisas.
mus. Ant stiklinės dugno jis nematomas priešas buvo iš Ant vertikaliai pastatyto po
padėjo paprasčiausią kamštį aiškintas. Vibracija — dau lio galo pritvirtinamas vibra
ir jį užpylė smėliu. Nuo daž gelio avarijų bei katastrofų torius. Pradėjus poliui virpė
nų stiklinės sukrėtimų kamš kaltininkas — atidengė savo ti, grunto pasipriešinimas
tis iškilo į viršų. paslaptis. Iš priešo ji pasida tiek sumažėja, kad polis vien
Ilgus metus šios nuostabios rė nauja naudinga priemonė savo svoriu lengvai sminga
virpesių savybės buvo laiko žmogaus rankose. į žemę.
mos kuriozu. Vibracijos pa Per pastarąjį dešimtmetį Vibratoriai gali atlikti ir
naudojimu niekas nesirūpino. vibracinės mašinos užkariavo kitokią paslaugą. Tuo įsitiki
Save ji primindavo tik kaip ištisas pramonės šakas, dabar no Tarybų Lietuvos kelių tie
žiaurus technikos ir žmonių jos atlieka nemaža sunkių sėjai. Lengvas vibruojantis
priešas. darbų. plentvolis, pravažiavęs 2—3
Štai 1750 m. Prancūzijoje, .. .Didžiausiame Pabaltijy kartus, asfaltinę dangą sutan
netoli Anžero miesto, per Vilniaus gelžbetoninių dirbi kina geriau, negu daugiatonis
grandininį tiltą ėjo 487 karei nių gamyklos korpuse girdė
vių kolona. Šimto metrų ilgio ti lygus mechanizmų ūžesys.
tiltas staiga suvirpėjo ir griu Tai vibracinių mašinų „kai-
2 — 1203 9
volas, važiuodamas dešimtis tis —■ malimas. Visi žinome, mūsų respublikoje pagamina
kartų. kad smulkus cukrus vandeny ma tūkstančiai įvairiausių
Šiais metais vibratorių tirpsta greičiau už gabalinį, gelžbetoninių dirbinių, pasi
„šeima" pasipildė nauju me o cukraus pudra — dar grei žyminčių lengvumu ir stip
chanizmu — pramonė pradė čiau. Susmulkintos akmens rumu.
jo gaminti vibracinius trans anglys daug geriau dega, pa Labai viliojančias per
porterius. Minėtą prietaisą vyzdžiui, šiluminių elektrinių spektyvas atveria vibra
sudaro vamzdis, atliekantis krosnyse, o iš smulkiai su ciniai piūklai. Jie visiš
periodiškus judesius pirmyn- maltų miltų kepami puikūs kai nepanašūs į mums
aukštyn ir atgal-žemyn. Ju pyragai. Gerai susmulkintas gerai žinomus šios rūšies
dant vamzdžiui pirmyn-aukš- cementas bei kitos medžiagos įrankius. Vibracinį piūklą su
tyn, transportuojamos me labai reikalingos statybinin daro pleišto pavidalo peilis.
džiagos dalelės prisiglaudžia kams. Šį darbą atlieka vibra Suteikus jam dažnus virpe
prie vamzdžio sienelių ir kar ciniai malūnai. sius, toks peilis lengvai per
tu su juo slenka į priekį. Ka Toks vibracinis malūnas plauna medį. Įdomiausia tai,
da vamzdis juda atgal-žemyn, primena statinę, kurios 3A tū kad po tokiu piūklu nepama
jos atsiplėšia nuo sienelių ir rio užpildyta metaliniais ru tysime piuvenų, o piūvio vie
lieka vietoje. Esant dideliam tuliukais arba velenėliais. Jis toje medžio paviršius būna
virpesių dažnumui, medžiaga įrengtas ant spyruoklių ir toks glotnus, kad jo nereikia
tokiu būdu lengvai slenka elektros variklio visą laiką net obliuoti. Kaip gi veikia
pirmyn. virpinamas. Į tokį malūną su šis nuostabus įrankis? Pasiro
Dabar jau yra vibracinių pilta medžiaga sutrinama į do, kad toks piūklas medžio
transporterių, kuriais medžia smulkiausias dulkes, turin nepiauna, o tik atskiria me
gos transportuojamos ne tik čias dešimttūkstantąsias mili dienos plaušus vieną nuo ki
horizontaliai, bet ir vertika metro dalis. Taip susmulkinti to. Todėl nėra ir piuvenų,
liai. Ypatingo dėmesio susi medžiagų šiandieną negalima medžio paviršius lieka glot
laukė vibraciniai kėlikliai- jokiomis kitomis priemonė nus.
siurbliai, sudaryti iš vamz mis. Sunku šiandieną pasakyti,
džio, vožtuvo ir vibratoriaus. Tokie vibraciniai įrenginiai kokiose dar savo veiklos sri
Plačiai taikomos ir kitos jau dirba Dvarčionių plytinė tyse žmogus pasitelks senąjį
vibracinės mašinos. Jas gali je, Vilniaus betono fabrike, „technikos priešą". Viena
ma pamatyti liejimo cechuo centrinėje statybinių medžia aišku, kad vibraciniai įrengi
se ir skalbyklose, jos naudo gų laboratorijoje ir kitur. Iš niai yra dar naujagimiai.
jamos masažui ligoninėse, ra smulkiai sumalto cemento B. PLAVINAS
sime jų ir įvairiose laborato
rijose.
Arba štai dar viena sri
10
ŽUVYS N A U JU O S IU O S E B A S E IN U O S E
„Ar pakanka žuvims maisto bei tinkamų žiūriu vertingi mizidiniai intensyviai panaudos tik
nerštaviečių naujai užtvenktuose vandeny ir kuminiai vėžiagyviai. po 7—8 metų.
Palyginkime Kauno HES Mūsų krašte yra tokių
se?"— klausia skaitytojas G. Paškonis. vandens saugyklos ir kitų žuvų, kurios, ieškodamos
mūsų respublikos vertingų maisto, jį išknisa iš giles
HES vandens saugyklos kur augalija apaugusiuose jų vandens baseinų dugno nio grunto, geriau išnau
yra naujo pobūdžio van bei akmeninguose upės pa gyvūnijos produktyvumą. doja maistui moliuskus, ge
dens baseinai. Kaip juos kraščiuose la;kėsi kuojos, 1949—1958 m. laikotarpy riau auga ir duoda geres
tvarkyti, kokias vertingas ešeriai, karšiai, plakiai, je derlingiausios Kuršių nę negu karšis žuvieną.
žuvis juose įveisti, kaip aukšlės, lydekos, vėgėlės, marios buvo 1951 m. Tuo Tai sazanas ir kultūrinis
jas aprūpinti tinkamu kilbukai ir kitos žuvys. met pašarinės gyvūnijos karpis. Mūsų sąlygomis
maistu, yra naujai iškilę ir Nemuną užtvenkus, van vidutinė metinė biomasė tinkamesnis Amūro saza
labai svarbūs klausimai. duo plačiai išsiliejo, jo ho svėrė 279 kg/ha, o ne to nas. Sazano metinukai jau
Svarbiausia žuvims — rizontas smarkiai pakilo, kiais derlingais metais — maitinasi dugno gyvūnija.
maistas. Jei yra pakanka srovė susilpnėjo, daugiau apie 160 kg/ha. Dusios eže Per trejus metus jie pasie
mai gero maisto, žuvys ge ėmė nusėsti nešmenų. Iš ro 1952 m. vidutinė pašari kia tokį svorį, kurį karšis
rai vystosi ir sparčiai nyko srauniai upei būdin nė dugno gyvūnijos masė tepasiekia per 7 ir daugiau
auga. gos hidrologinės sąlygos, svėrė apie 100 kg/ha. Šiuo metų. Reikia, kad Kauno
Žuvų maistą sudaran o su jomis kartu išnyko ir metu Kauno HES vandens HES vandens saugykloje
čios gyvūnijos sudėtis ir sraunias vietas mėgstanti saugyklos pašarinės dugno sazanas taptų pagrindine
gausumas priklauso nuo gyvūnija. Ūsoriai pakiio į gyvūnijos produktyvumas, versline žuvimi.
vandenyje esančių bioge saugyklos viršutinę dalį palyginus jį su visų mūsų
ninių medžiagų (N, P bei nepatvenktąją Nemuno respublikos dugno gyvūni Kol kas sazanui ir kar
ir kt.) kiekio, hidrologinių dalį. Saugykloje likusių ir jos produktyvumu, yra di piui saugykloje trūksta tin
kamų nerštaviečių, todėl
sąlygų, gruntų pobūdžio, į ją perkeltų žiobrių liki džiausias. Be to, ši pašari šias žuvis reikėtų veisti
gylio, temperatūros ir t. t. mas dar neaiškus. Mano nė gyvūnija yra labai ka peryklose, o jų jauniklius
Nemunas, kasmet tiekda ma, kad žiobriai prisitai loringa, gyvena grunto pa leisti į saugyklą atsigany
mas Kauno HES vandens kys naujose sąlygose gy viršiuje arba negiliai {st mui.
saugyklai vidutiniškai dau venti: Baltijos jūrą jiems rausus! ir todėl žuvims ge
giau kaip 9 km3 vandens, atstos vandens saugykla, rai prieinama. Šiuo metu Šiuo metu Kauno HES
kartu tiekia ir ištirpusių kurioje jie atsiganymui ras saugykloje nėra pakanka vandens saugykla gyvena
bei kietų nešmenų pavida gero maisto, o neršti pasi mai žuvies, kuri galėtų su savo vystymosi jaunystės
lu biogenines medžiagas, kels aukščiau saugyklos, naudoti ten esamą gausų stadiją, kurios trukmė dau
kurios žymia dalimi padi į Nemuną. Panašiai yra maistą. O tą vertingą mais giausia priklausys nuo Ne
dina saugyklos biologinį prisitaikę gyventi žiobriai to medžiagą reikia pavers muno vandens bei nešme
produktyvumą. Dniepro HES vandens sau ti gera žuviena. nų kiekio. Su nešmenimis
Apsemtoji Nemuno at gykloje. Visos kitos Ne Kauno HES vandens įįvairios saugyklą patenka daug
karpa, palyginus ją su Ne muno pakraštyje gyvenu saugyklos įžuvinimo dar galijos dalių povandeninės au
muno aukštupiu ir žem sios žuvys vandens sau bas jau pradėtas. Įleista rios užsėja saugyklos bei sėklų, ku
upiu, turėjo didelį nuolydį gykloje rado palankias gy veislinių sterkų, stintų, tus. Tačiau augalija išsi plo
ir buvo srauni. Vagos vi venimo sąlygas. Siauro
durio dugnas buvo smėlė Nemuno pakraščio dumb karšių. Iš esamų saugyk vystys tik negiliuose pa
tas, o pakriūtės — akme lingo smėlio gyvūnijai loje žuvų, mintančių dug kraščiuose. Povandeninės
ningos. Stiprios srovės vei saugykloje taip pat yra ge no gyvūnija, šiais metais augalijos sąžalynai page
kiamame smėlyje gyveno ros gyvenimo sąlygos. tikriausiai išnerš karšis ir
negausi gyvūnija. Jos pro 1960 m. spalio mėnesį duos pirmąją gentkartę. rins augalais mintančiai
duktyvumas buvo labai jau visoje vandens sau Patyrimas rodo, jog jauni gyvūnijai gyvenimo sąly
mažas — vos 0,5—1 kg/ha. gykloje buvo rasta daug karšiai tik po 3—4 metų gas ir kai kurioms žuvims
Akmeningo dugno gyvūni dugno gyvūnijos, būdin pradeda maitintis tokia sudarys nerštavietes.
jos produktyvumas buvo gos esamam saugyklos dugno gyvūnija, kokia yra
didesnis — apie 30 kg/ha. vystymosi etapui. Vandens dabartinėje vandens sau J. GASIŪNAS
Srauniose upės vietose gy saugykloje, palyginus ją gykloje. Esamą maistą jie Biologijos m. kand.
veno ūsoriai ir neršiantie- su Nemunu, gyvūnijos □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □□□a n □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □
ji ž'obriai. produktyvumas smarkiai
Upės pakraščiuose, kur padidėjęs. Masiškiausios
nebuvo srovės, nusėsdavo yra uodų trūklių lervos,
dumblingos sąnašos, augo šoniplaukos, korofijai ir
povandeninė augalija, gy dreisenos. 1960 m. spalio KNYGOf
veno daug ežerinio pobū mėnesį dugno gyvūnijos
džio gyvūnų. Čia kai kur vidutinė biomasė svėrė
1 ha plote dugno gyvūnija 630 kg/ha. Šio svorio LAISVALAIKIUI
svėrė iki 6380 kg. Iš to 28,5 proc. sudarė molius
kiekio apie 6300 kg sudarė kai ir 71,5 proc.— trūklių
stambūs storakiaučiai ^n3- lervos bei šoniplaukos. Be Plačiosioms skaitytojų masėms skirtoje knygelėje
pašar niai moliuskai ir tik to, saugykloje aklimatizuo- „Laisvalaikiui" pateikiami galvosūkiai, uždaviniai, rata-
80 kg buvo pašarinių gy jama iš Dniepro baseino žodžiai, kryžiažodžiai, laiptažodžiai ir kiti įdomūs poilsio
vūnų. Dumblinguose, kai atgabenti žuvų maisto po užsiėmimai. Knygelė 71 psl., kaina — 15 kp.
11
dyje, ir tai turi didelę svarbą darbo santy
kiui su žmogaus sveikata. Technika pralenkė
žmogaus organizmą. Ji ne tik išlaisvino jį iš
alinančio raumenų darbo. Daug kur ji atėmė
iš žmogaus ir tai, kas būtina jo sveikatai, bū
tent, nuolatinį ir darnų visų raumenų judėji
mą, reguliuojamą smegenų veiklos. XIX a.
pabaigoje, kapitalizmo žydėjimo gadynėje,
inžinierius Teiloras pasiūlė visą darbo proce
są pramonėje padalyti į smulkias atskirų dar
bininkų atliekamas operacijas, įvedė vadina
mąją konvejerio sistemą. Darbininkas nebe
galvojo— visą darbo dieną jis tiktai kartojo
A. VAITILAVICIUS vienodus mechaninius judesius. Ir taip diena
Medicinos mokslų kandidatas po dienos, metai po metų. Darbininkas tapo
tiktai priedu prie mašinos. Nors tokie veiks
Visi gyvybės reiškiniai susiję su judėjimu. mai fiziškai lengvai įvykdomi, nuolatinis jų
Net ir paprasčiausių vienaląsčių gyvūnų, ku kartojimas vargina labiau, negu didesnis
rie tūno vienoje vietoje, gyvybei būdingas raumenų įtempimas, kai pakaitomis į darbą
judėjimas: iš aplinkos jie ima įvairias me įjungiamos įvairios raumenų grupės.
džiagas ir iš savo organizmo išskiria medžia Todėl mūsų krašte darbo našumą siekiama
gų apykaitos produktus. Nutrūkus tam judė padidinti daugiausia pramonės automatizavi
jimui, nutrūksta ir gyvybė. mu, kur visą gamybinį darbą atlieka maši
Tiek gyvybės, tiek ir judėjimo formos nos, o darbininkas tiktai seka ir kontroliuoja
gamtoje labai įvairios. Aukščiausia judėjimo jų darbą. Kenksminga konvejerio sistemos
forma yra sąmoningas žmogaus darbas. Ne įtaka šalinama, reguliariai keičiant darbo
galima įsivaizduoti tikro žmogaus be sąmo tempą, darant trumpas pertraukas darbo me
ningo darbo. Tūkstančius amžių tik nuolati tu, keičiant atskirų darbininkų atliekamas
nis žmogaus triūsas padėjo jam išsilaikyti darbo operacijas. Darbininkai mokomi kelių
žiaurioje kovoje su gamta, ir darbas tapo profesijų, pratinami rūpintis visa įmonės dar
žmogaus organizmo būtinybe. Be darbo, be bo technologija. Šitaip išvengiama vadina
judėjimo silpnėja kraujo apytaka, organai mosios despecializacijos, įkyraus ir vargi
mažiau begauna maisto medžiagų ir deguo nančio ilgalaikio vienodų veiksmų kartojimo.
nies, jie ima silpnėti, vysti, nykti. Palyginki Labai didelę reikšmę turi gamybinė mankšta,
me dešinės rankos raumenis, kuria daugiau kuri išjudina tuos raumenis, kurie dėl gamy
dirbame, su kairės rankos raumenimis, ir bos pobūdžio darbo metu turi priverstinai
vaizdžiai pamatysime darbo reikšmę. Paly būti ramybės būklėje.
ginkime kalvio ir raštininko raumenis! Vystantis technikai, vis mažiau belieka
Taigi darbas yra būtina ne tik mūsų visuo profesijų, kuriose vyrauja raumenų darbas,
menės, bet ir mūsų organizmo vystymosi są nyksta ribos tarp protinio ir fizinio darbo.
lyga; vadinasi, ir mūsų sveikatos palaikymo Daug kur net sunku pasakyti, ar darbas fizi
sąlyga. Tačiau tai galima pasakyti tik apie nis, ar protinis. Mažėja šių dienų darbininko
normalų darbą. O kas gi yra normalus dar raumenų apkrovimas, bet didėja smegenų,
bas? nervų sistemos darbas. Tai, be abejo, pažam
Normaliu galima pavadinti tokį darbą, ku ga. Bet kai kas dar laikosi pasenusių pažiūrų,
ris atitinka atskiro žmogaus kūno ir dvasios kad tik rankų darbas esąs „tikras" darbas,
jėgas, kuris, dirbamas ilgesnį laiką, tesuke o protinis darbas esąs „poniškas", lengvas,
lia nuovargio jausmą, bet nepervargina, ne nevarginantis. Iš tikrųjų nervų sistema pa
išsekina organizmo. Darbo rūšį paprastai vargsta greičiau, negu raumenys, todėl proti
kiekvienas pasirenka pagal savo jėgas ir po nio darbo darbininkui poilsio reikia netgi
linkius, o darbo laiką reguliuoja mūsų tary daugiau, negu fizinio darbo darbininkui.
biniai įstatymai. Tobulėjant gamybos techni Kiekvienas darbas, koks jis bebūtų, turi
kai, darbo organizacijai ir kylant jo našu kaitaliotis su poilsiu. Reikia pasakyti keistą
mui, socialistinėje santvarkoje darbo laikas tiesą, kad dauguma mūsų moka gerai ir na
nuolatos trumpinamas. Taigi mūsų šalyje yra šiai dirbti, bet nemoka tinkamai ilsėtis. Štai,
visos sąlygos normaliam darbui dirbti. darbo pertraukos metu daug kas čia pat, dar
Tačiau darbo mechanizavimas padarė tik bo patalpoje, griebiasi pypkės ar papiroso,
rą revoliuciją daugelio profesijų darbo pobū užnuodija orą ne tik sau, bet ir nerūkantie
12
siems vietoj to, kad išeitų į kiemą įkvėpti į įdomias apylinkes, sporto priemones, rude
gryno oro ir, plačiai atvėrę duris ir langus, nį -— uogauti ir grybauti, vasarą — į upes ir
išvėdintų pritroškusią ir pridulkėjusią patal ežerus, žiemą — į medžiokles ir slidinėjimus.
pą. Šeštadienio vakare kai kurie skuba į ar Organizuodami šias priemones, profsąjungų
timiausią išgertuvę ir sėdi ten ligi išnakčių, veikėjai turėtų atsiminti, kad jų veikla tar
paskendę dūmuose. Jaunimui malonus poil nauja ne tik dirbančiųjų pramogai, bet dar
sis yra šokiai, bet ar jų rengėjai visuomet pa didesniu mastu — jų sveikatai.
sirūpina, kad šokėjams nereiktų gerti dulkių, Metinių atostogų laiku kiekvienas turi iš
kvėpuoti pašvinkusiu oru? vykti iš savo gyvenamosios vietovės, jei tik
Kiti mano, kad tikras poilsis yra gulėjimas, nėra nenugalimų kliūčių. Nebūtinai į Palan
sėdėjimas ničnieko neveikiant, nieko negal gą, nebūtinai į Krymą ar Kaukazą. Nuvažiuo
vojant. Tai irgi netiesa. Rusų mokslininkas kite į kaimą pas gimines ar pažįstamus, o jei
Sečenovas pastebėjo, kad pavargusi ranka jų neturite, susitarkite su nepažįstamu, gyve
greičiau pailsi, jei tuo laiku dirba kita, nepa nančiu kur nors prie upės, ežero. Keliaukite
vargusi ranka. Atskirų raumenų darbą tvar pėsčiomis, mašina, traukiniu. Naudokitės tu
ko tam tikros nervų ląstelės, kurios išsenka ristinėmis bazėmis. Gyvenantiesiems kaime
nuo ilgo dirginimo. Gretimų nervų ląstelių atostogauti reikia mieste: aplankyti teatrus,
veikimas tuo laiku slopinamas ir jose susi muziejus, gamyklas, kuriose dirba draugai.
kaupia daugiau energijos. Pagal Sečenovą, Kaimo gyventojams geriausias atostogų me
dirbant nepavargusiai rankai, dirginami jos tas kaip tik žiema — teatrų, parodų sezonas.
nerviniai centrai smegenyse, o anksčiau dir Kodėl reikia išvykti? Ar ne tas pat pagulė
busios rankos centrai „apkraunami energi ti, pailsėti namie? Ne, namuose sunku atsipa
ja", todėl jų nuovargis greičiau praeina. laiduoti nuo nusibostančios kasdienybės,
Vadinasi, poilsis turi būti aktyvus. Norint, įprastinių rūpesčių ir pan. Bent kartą metuo
kad pailsėtų vieni organai, reikia duoti veik se reikia pakeisti aplinką, įprastą gyvenimo
ti kitiems. Jei darbe pavargo rankos, jos tvarką, pamatyti naujus vaizdus, naujus vei
greičiau pailsi einant pėsčiomis iš darbo. Jei dus. Tai atpalaiduoja įtemptus nervus, sutei
darbas stovimas, kojos pailsi ne tik gulint, kia naujų įspūdžių, naujų jėgų, atkuria ener
bet ir sėdomis ką nors rankomis dirbant. Jei giją.
pavargome nuo galvos darbo, ilsėkimės, Kai kurie darbai susiję su sveikatai žalin
dirbdami rankomis. Garsus chemikas Mende gais veiksniais. Dulkės, kenksmingos dujos
lejevas poilsio valandomis dirbdavo paveiks gali pakenkti plaučiams, metalo žiežirbos,
lams rėmus ir lagaminus, kuriais apdovano drožlės gali sužaloti akis, įvairūs chemikalai
davo savo pažįstamus. Fizinį darbą naudoda dirgina odą, gali sukelti jos uždegimą, egze
vo ir naudoja poilsiui ir daugelis kitų garsių mą. Tarybiniai darbo apsaugos įstatymai
mokslininkų. Ypač naudinga padirbėti sode, griežtai reikalauja apsaugoti dirbančiuosius
darže su kastuvu, grėbliu, kirviu. Tą patį nuo visų tokių kenksmingų įtakų. Šių laikų
tikslą galima pasiekti ir kai kuriomis sporto technika padeda pašalinti arba bent suma
rūšimis: slidinėjimu, čiuožimu, įvairiais žai žinti iki minimumo visus tuos žalingus po
dimais su kamuoliu.'Suprantama, reikia pasi veikius. Sunku yra kovoti su kai kurių įmo
rinkti tokį sportą, kuris atliekamas gryname nių vadovų nejautrumu, o kartais ir su pačių
ore. Negalima laikyti sportu lošimo kortomis, darbininkų abejingumu. Tokie darbininkai
domino, loto. Gerai smegenis mankština vengia dirbti su kauke, kur ji būtinai reika
šachmatai, todėl jie geriau tinka poilsiui nuo linga, nemėgsta apsauginių akinių, pirštinių,
raumenų darbo. specialių tepalų rankoms. Reikia atsiminti,
Įtemptai dirbant protinį darbą, smegenyse kad daugelis kenksmingų veiksnių ardo svei
susitelkia kraujas. Dėl to ilgainiui gali išsi katą pamažu, ne iš karto, ir jei dešimt ar šim
vystyti aukšto kraujospūdžio liga. Jai iš tas kartų nieko nepakenkė, tai gali pakenkti
vengti geriausia priemonė — neužmiršti nuo vienuoliktasis ar šimtas pirmasis kartas. To
lat duoti darbo raumenims, kad kraujas vie dėl reikėtų kiekvienam stropiai ir griežtai
nodai pasiskirstytų visame kūne. Tam tikslui laikytis visų darbo apsaugos taisyklių, nors
būtina rytinė mankšta, kūno padėties keiti kartais, gerai neįsigilinus, jos gali atrodyti
mas darbo metu, gamybinė gimnastika, spor lyg ir nebūtinos.
tas poilsio metu. Darbas yra kiekvieno tarybinio piliečio
Reikia mokamai naudotis ir savaitiniu bei pasididžiavimas, garbės reikalas. Normalus,
metiniu poilsiu. Vietoj išgertuvių ir dulkinų saikingas darbas sveikatai nekenksmingas.
šokių šeštadieniais ir sekmadieniais reikia or Jis būtinas normaliai žmogaus organizmo
ganizuoti išvykas pėsčiomis ir mašinomis veiklai.
13
klasės į kitą. Būdingas meteoritų
bruožas yra kampuota forma su su
lygintais kampais, susilydžiusi pluta,
dengianti meteoritą plona žievele,
taip pat duobelės, tarytum {spaudi
mai, vadinami regmagliptais arba
piezogliptais. Pluta paprastai būna
tamsiai pilkos (kartais beveik juodos
arba, atvirkščiai, šviesiai pilkos)
spalvos su melsvai violetiniu at
spalviu geležinių meteoritų ir rus
v u — akmeninių meteoritų. Lūžyje
akmeninių meteoritų spalva būna pe
lenų pilkumo, rečiau juoda arba bal
ta. Dažnai pastebimi baltos spalvos
nikelingos geležies ir bronzinės-gel-
tonos spalvos geležies sulfido įtar-
pai bei plonos tamsiai pilkos, be
velk juodos gyslos. Daugelis me
teoritų, išskyrus kai kuriuos akme
ninius, pasižymi magnetinėmis sa
vybėmis ir veikia kompaso rodyklę.
Karta s pasitaiko beveik taisyklingos
formos, pavyzdžiui, kūgio arba dau
giakampį primenančio stambaus kris
talo pavidalo, meteoritų.
Meteoritai paprastai gauna pavadi
nimus pagal gyvenamąsias vietoves,
kur ose ar netoli kurių jie nukrito.
14
ir nukristi ant Žemės dideliu grei kad tuojau po kritimo, jie būna vos Pagal mokslininkų apskaičiavimus,
čiu. šilti arba karšti, tačiau neįkaitę, kaip kiekvienais metais visame Žemės
Jau 150 km aukštyje, nors oras daugelis galvoja. Taip yra todėl, kad rutulyje nukrinta ne mažiau kaip
ten milijoną kartų retesnis, negu jū meteorai skrenda per atmosferą tūkstantis meteoritų. Tuo tarpu per
ros lygyje, meteoras patiria stip kosminiu greičiu vos keletą sekun metus visose pasaulio šalyse tesuran-
riausią pasipriešinimą. Jam skver džių. Per tokį trumpą laiką nesuspė dami 4—5 meteoritai. Meteoritų, nu
biantis žemyn, oro poveikis tampa ja įkaisti jų vidus, kur temperatūra kritusių toli nuo gyvenamų vietų,
stipresnis. Meteoras įkaista iki ke lieka artima nuliui. Įkaista, verda ir surasti neįmanoma.
lių tūkstančių laipsnių, ryškiai švie garuoja tik paviršiniai sluoksniai, Lietuvoje tesurasti keli meteoritai.
čia, o jo paviršius audringai garuo kuriuos visą laiką nupučia oro slėgi 1877 m. birželio 17 d. nukrito Jodzie
ja. Užpakalyje tokio meteoro pasi mas. Perėję per viršutinius troposfe- meteor tas, 1908 m. gegužės 25 d.—
lieka dūmų debesys — smulkiausios ros sluoksnius, kurių temperatūra ly Novyj Projekt, 1929 m. vasario 9 d.
dulkės. Pradinis jo greitis pamažu gi —50°, meteoritai, tiksliau jų pa
viršiai, labai ataušta. Todėl jie ne Lietuvos teritorijoje pasiekė Žemę
mažėja. Paprastai meteorai užsidega Andrioniškio meteoritas, o 1933 m.
120—130 km aukštyje ir užgęsta gali sukelti gaisro ir ant labai greit
užsidegančių daiktų nukritę. Žinoma vasario 2 d. susilaukėme Žemaitkie
80 km aukštyje, kur yra ypač atša mio meteorito.
lusio oro sluoksnis, kurio jie pra daug atvejų, kai meteoritai pataiky
mušti neįveikia. davo į šiaudus, pastatus ir ne tik S'ais metais kovo 19 d. nukritęs
nesukeldavo gaisro, bet net jų ne meteoritas papildė pasaulio meteori
Daugelis meteorų patiria tokį stip apdegindavo.
rų oro stabdymą, kad maždaug tų kolekciją dar vienu įdomiu eg
Tačiau, kai meteoras turi milžiniš zemplioriumi. Šis Klaipėdos meteori
25 km aukštyje viršum Žemės ir že ką masę, jis, krisdamas į Žemę, turi
miau pilnai netenka savo pirminio tas įdomus pirmiausia tuo, kad jis
kosm nio greičio likutį. Tuo atveju
greičio. Ta sfera, kurioje meteoras meteoritas sukelia galingą sprogimą. yra turtingas amorfinės anglies.
netenka kosminio greičio vadinama Tačiau tokie atsitikimai pasitaiko la Jo mineraloginė-petrografinė sudė
stabdymo sritimi. Netekę kosminio bai retai, ne dažniau kaip kartą per tis artima Žemės viršutinių sluoksnių
greič o, meteorai nustoja griaunan tūkstantį metų. sudėč ai. Šitokie meteoritai reti ko
čios jėgos. Ir tarpplanetinės erdvės Me.eoritai turi labai didelę moks lekcijose. Jie labai vertinami, nes iš
kūnai kr.nta, veikiami svorio jėgos, linę vertę. Meteoritai yra vienintelė jų aiškėja, kad dangaus kūnų sudėtis
beveik vertikaliai į Žemę. kosminė medžiaga, prieinama visa artima mūsų Žemės sudėčiai.
Bekrisdami žemiau stabdymo sri pusiškiems ir betarpiškiems tyri
ties, meteoritai suspėja tiek atšalti, mams. A. GAIGALAS
15
esančių daiktų, trumparegėje akyje susikerta kreipus, iš netinkamo atstumo. Tuomet rai
tinklainėje. Toliaregių akys, atvirkščiai, turi džių atvaizdai nepatenka į geltonąją dėmę,
silpną laužiamąją galią arba nepakankamą o akių raumenys, stengdamiesi tai ištaisyti,
akies ilgį. Tokioje akyje šviesos spinduliai turi intensyviai dirbti. Kai, truputį paskaičius,
tiek nuo toli, tiek ir nuo arti esančių daiktų raidės ima lietis, šokinėti, knyga priartinama
laužiami nepakankamai, ir vaizdas tinklainė dar arčiau prie akių, o tai jau neišvengiamai
je gaunamas neryškus. Šį trūkumą akis ištai susiję su dar stipresniu akomodacijos ir kon
so vadinamojo cilijarinio raumens dėka. Jis vergencijos veikimu, ir akys dar labiau
padidina lęšio storį, tuomet lęšis stipriau lau vargsta. Pailsęs akomodacijos (cilij arinis)
žia šviesos spindulius, ir tinklainėje gauna raumuo, esantis akies viduje, atsileidžia, ir
mas aiškesnis vaizdas. Ypač daug cilijariniam akomodacija nutrūksta, tuomet knygos raštas
raumeniui tenka dirbti, žiūrint į artimus daik atrodo lyg migla aptrauktas. Kiek pailsėjęs
tus, nes tuo atveju reikia stipriau laužti spin cilijarinis raumuo vėl leidžia skaityti. Ir ne
dulius. Ilgą laiką tokio įtempimo raumuo ne retai taip skaitoma, kol akys pervargsta, ima
išlaiko, pavargsta, ir matymas blogėja. Štai skaudėti ir atsiranda kiti minėtieji nemalo
kodėl toliaregiams dažnai tenka daryti per nūs reiškiniai — galvos skausmai ir pan.
traukas skaitant. Suaugęs žmogus neretai pats supranta akių
Greičiau pavargsta akys tų asmenų, kurių varginimo priežastis ir sustiprina apšvietimą
refrakcija ydinga. Yra žinoma, kad beveik arba atsisėda arčiau šviesos, nebeskaito gu
2h žmonių yra toliaregiai arba trumparegiai, lom, o vaikas visų tų priežasčių gali nepaste
tiktai V3 normaliai matančiųjų. Naujagimių bėti ir nesugeba jų pašalinti.
akys yra toliaregės. Įgimta trumparegystė la Jei mokinys daug skaito be pertraukos,
bai retai pasitaiko, paprastai ji yra įgytinė dirba prie blogo apšvietimo, sėdi už nepato
akies yda. Mokykloje trumparegių skaičius gaus stalo, jei jis turi blogą įprotį skaityti
auga lygiagrečiai su aukštesne klase, be to, gulom, trumparegystė jo akyse išsivysto žy
ir pats trumparegystės laipsnis su amžiumi miai lengviau ir greičiau, negu laikantis akių
didėja (dažniausiai liaujasi didėjęs apie higienos taisyklių.
20 metų amžiuje). Trumparegystės atsiradi Vaikui sėdint sulenkus rankas per alkū
mui didelę reikšmę turi bendras organizmo nes — stalas turi būti per 2—3 cm aukščiau
nusilpimas (ypač jungiamojo audinio susilp jo alkūnės, kojos — sulenktos tiesiu kampu
nėjimas), pavyzdžiui, dėl persirgtų ligų (ty ir atremtos į grindis visa pėda. Tiesiai sėdint,
mai, skevlatina), kirminų, nepakankamo mai tiek kvėpavimas, tiek ir kraujo apytaka vei
tinimosi ir t. t. Tačiau viena iš svarbiausių kia normaliai.
trumparegystės atsiradimo priežasčių yra Teisingas atstumas nuo knygos iki akių
smulkus darbas, reikalaująs iš akių sustiprin yra 33—35 cm. Teisingiausia būtų skaityti
tos akomodacijos, konvergencijos (suvedimo knygą ne horizontaliai padėtą, o 45° kampu,
abiejų akių į vidų — nosies link) ir žiūrėjimo ant stovelio. Pedagogų ir tėvų pareiga išmo
žemyn. Tuo metu kiek pasikeičia akies obuo kyti vaikus skaityti ir rašyti teisingai sėdint.
lio forma — pailgėja jo ašis (iš priekio į už Televizorių vaikams žiūrėti galima ne daž
pakalį), nes tokioje padėtyje akies obuolys niau kaip 2 kartus per savaitę, sėdint ne ar
yra suspaustas iš šonų ir iš viršaus raumenų, čiau kaip per 3 m nuo jo.
kurie laiko pasukę abiejų akių obuolius no
sies link ir žemyn, o iš užpakalio akies obuolį Ne tiktai vaikams, bet ir suaugusiems ne
tvirtai laiko regėjimo nervas. Trumparegys galima skaityti labai ilgai be pertraukos,
tė išsivysto ypač tais atvejais, kai akies obuo kiekvieną valandą reikia ilsėtis 10 minučių,
lio standusis apvalkalas — odena nėra pa geriausiai tuo metu pabūti gryname ore. Vi
kankamai tvirta, ypač akies užpakalinio aši siems, kurių refrakcija ydinga, reikia laiku
galio srityje. Tinklainei nutolus nuo lau įsigyti atitinkamus akinius ir jais naudotis —
žiamųjų akies obuolio terpių, atsiranda trum- vaikams — nuolatos, o suaugusiems — pagal
pareginė refrakcija. atskirą gydytojo nurodymą.
Pagalvokime, kokios sąlygos susidaro skai Ligoniams, kurie privalo ilgą laiką gulėti,
tant, pavyzdžiui, gulom. Pirmiausia, skaity patartina skaitant naudoti stovelį, pakeltą
mui gulint ne visuomet parenkama vieta ar 45° kampu, be to, galima naudotis prizmi
ti lango arba lempos, o dažniausiai kuriame niais akiniais, skirtais skaityti gulom. Ta
nors „jaukiame", bet tamsiame kampelyje. čiau ir su tais akiniais skaityti galima tik gu
Be to, gulint stengiamasi surasti patogią pa lint ant nugaros. Skaityti ligos metu galima
dėtį rankoms, laikančioms knygą ir paprastai tik leidus gydytojui.
užmirštama apie akis, todėl skaitoma persi Gyd. I. ClBIRIENĖ
16
s e s u a
ik ir
4 *
A. JUŠKA
y
Merkurijus 58,0 88,00 47,8 4700 0,05 0,044 4,9
Venera 108.0 225,00 35,0 12200 0,88 0,826 5,2
Žemė 149,5 365,25 29,8 12757 1,00 1,000 5,5
Marsas 228,0 lm . 322 24.1 6800 0,16 0.108 3,8
Jupiteris 778,0 11 m. 325 13,0 142000 1295,00 318,400 1.4
nera yra antroji nuo Saulės. stabiai tiksliai: jie gali mažos sudėtį. Kai prieš porą mėne
Merkurijus, Venera, Žemė ir sekundės dalies tikslumu pa sių viename labai tolimame
Marsas yra palyginti nedide sakyti planetų apskriejimo žvaigždyne pasirodė neregė
lės, bet tankios medžiagos, aplink Saulę ir kai kurių pla to šviesumo „naujoji"
viena į kitą panašios plane netų apsisukimo apie ašį lai žvaigždė — supernova, astro
tos ir sudaro vieną planetų ką, jie gali iš anksto visiškai nomai apskaičiavo, kad ji dėl
grupę. Toliau esančiosios tiksliai apskaičiuoti Saulės ir sprogimo sušvito maždaug
planetos — Jupiteris, Satur Mėnulio užtemimus, bet ku prieš 30 mln. metų. Todėl
nas, Uranas ir Neptūnas — rio šviesulio tekėjimo ir nu daugelis besidominčių astro
yra mūsų sistemos milžinai. sileidimo laiką, jie gali nu nomija nusivilia, išgirdę,
Pagaliau kraštinės plane statyti ne tik planetų, bet ir kad apie mums artimiausią
tos — Plutono — prigimtis tolimesnių žvaigždžių atstu Saulės sistemos planetą Ve
tebėra neištirta. mus, dydį ir masę, sandarą ir nerą astronomai palyginti
3 — 1203 17
*
sluoksnio, paskui grįžta į mės atmosferos juostų. Ra
tarpplanetinę erdvę, praeina dus atmosferoje vandens ga
visą Žemės atmosferos storį rų, galima tikėtis ir skysto
ir tik tada patenka į telesko vandens planetos paviršiuje.
pą, spektrografą ir kitus ob
servatorijos prietaisus. Toks TEMPERATŪRA
Saulės spindulys tik nežy
miai pasikeičia Veneros ir Kokia yra Veneros tempe
Žemės atmosferose, ir iš tų ratūra? Kadangi Venera yra
pasikeitimų tenka spręsti žymiai arčiau Saulės, tai ji
apie Veneros prigimtį. Be to, gauna dvigubai stipresnį jos
Saulės spinduliai nepasiekia spindulių srautą, negu Žemė.
Veneros paviršiaus, todėl iš Tačiau didumą spindulių ji,
jų pasikeitimo tegalima gau kaip minėjome, išsklaido. Be
ti žinių apie jos atmosferos tarpiški Veneros spindulių
sandarą ir sudėtį. matavimai rodo, kad jos stra
tosferoje (sluoksnyje virš de
ATMOSFEROS SANDARA besų) yra minus 33—38° (Že
Venera praslenka ties Saulės disku.
Matyti Saulės apšviesta Veneros IR SUDĖTIS mės stratosferoje — minus
atmosfera 60—80°). Tačiau spręsti iš šių
Iš Veneros spektro nusta duomenų apie temperatūrą
tyta, kad jos atmosfera yra Veneros paviršiuje dar sun
mažai težino, o kai kurios ži žymiai storesnė ir tirštesnė, ku, nes temperatūra priklau
nios yra ne tik šykščios, bet negu Žemės. Jos slėgimas so nuo debesų storumo ir
ir prieštaringos. Mat šiuo Veneros paviršiuje yra 10— tirštumo. Debesys yra tary
metu visas žinias astronomai 30 kartų didesnis, negu Že tum kailiniai, kurie lygiai ge
išskaito iš šviesulių sklei mėje. Debesuotas sluoksnis rai saugo žiemą nuo šalčio ir
džiamų spindulių. Planetos atmosferoje pakyla ligi vasarą nuo karštų Saulės
savo šviesa nešviečia, jos tik 20 km aukščio. Atmosferos spindulių. Tačiau nepakan
išsklaido Saulės spindulius. sudėtis viršum debesuoto kamai žinoma tų debesų san
Prieš patekdamas nuo Vene sluoksnio labai skiriasi nuo dara, kad galima būtų teigti
ros į astronomo prietaisą, Žemės atmosferos. Naujau apie temperatūros aukštį Ve
Saulės spindulys praeina Ve siais duomenimis, atmosferos neros paviršiuje. Ligi šiol
neros atmosferą ligi debesų sudėtyje pirmoji vieta tenka daugiausia buvo manoma,
anglies dvideginiui, kurio kad vidutinė temperatūra pa
Veneros jaunatis
yra net 75% (Žemėje tik viršiuje yra apie 50—60°.
0,03%), toliau azotui — 22— Pastaraisiais metais greta
25% (Žemėje 78%) ir van šviesos spindulių pradėta tir
dens garams 0—3% (Žemėje ti Veneros paviršiaus sklei
virš debesų mažiau kaip 1%). džiamas silpnas radijo ban
Ar yra atmosferoje laisvo gas, priimamas radijo tele
deguonies, ligi šiol nustatyti skopais. Tokia „radijo tempe
nepavyko (Žemės atmosfero ratūra" žymiai aukštesnė —•
je jo yra 21%)- Galima pažy nuo 100 ligi 350°.
mėti, kad ir vandens garų Jei būtų tokia aukšta tem
buvimas visą laiką atrodė peratūra, tai ar neturėtų iš
abejotinas, nes negalima bu virti visi vandenys? Ar debe
vo atskirti Žemės atmosferos sų tirštumas neliudija, kad
poveikio tiriamiesiems spin vandens garai negali susi-
duliams nuo Veneros atmo kondensuoti ir iškristi liūti
sferos poveikio. Tik 1959 m. mis ant Veneros? Nebūtinai.
pabaigoje pavyko stratostatu Vandens virimo temperatūra
su reikiamais instrumentais priklauso nuo atmosferos slė
pakilti maždaug į 24 km aukš gimo. Pavyzdžiui, esant vie
tį, virš kurio beliko 2% Že nos atmosferos slėgimui,
mės atmosferos, ir tuo būdu vanduo verda 100° tempera
atskirti Veneros atmosferos tūroje, 4 atmosferų slėgi
spektrines juostas nuo Že mu i— 144°, o 10 atmosferų
slėgimui — tik 180° tem pera
tūroje. Tikriausiai ne visi Ve
neros vandenys išgaravę ir
joje būna lietų ir liūčių, pa
našiai kaip ir Žemėje. Su ra
dijo imtuvais pavyko priimti
ir atskirų radijo bangų žyb
telėjimų, kuriuos, tur būt,
sukelia debesų žaibai.
VANDENYNAI IR
ŽEMYNAI
Veneros debesys niekuo
met nepratrūksta, todėl be
tarpiškai stebėti jos pavir
šiaus dar niekam nepavyko.
Iš anglies dvideginio gausu
mo atmosferoje sprendžiama,
kad Veneros paviršius yra
arba ištisas vandenynas, ar
ba žemynai sudaro tik nežy
mią viso paviršiaus dalį. Mat
anglies dvideginis godžiai
jungiasi su įvairiomis uolie
nomis. Taigi, jeigu pavir
šiaus diduma nebūtų apsemta
vandens, atmosferos sudėty
je daugiausia būtų likę azo
to, kuris daug silpniau rea
guoja su kitais elementais,
kaip anglies dvideginis. Ta
čiau nėra būtina, kad visas
Veneros paviršius būtų ap
semtas. Nedideli žemynai ir
salos negali suimti viso tirš Žemės grupės planetų orbitos ir tarpplanetinės stoties kelias nuo
Žemės palydovo orbitos iki Veneros orbitos
tos atmosferos anglies dvide
ginio. Be to, Veneroje gali
būti stipri vulkaninė veikla,
žymiai papildanti anglies mas. Jei šviesulys į mus artė na įvairius tarpinius duome
dvideginio išteklius. ja, tai jo spektro linijos, pa nis. Čia galima pažymėti,
lyginus su laboratoriniu kad M erkurijus sukasi lėtai,
SUKIMASIS APIE AŠĮ spektru, būna pasislinkusios yra į Saulę visą laiką atgrę
į violetinę spektro pusę, jei žęs tą pačią pusę, panašiai
Tiek žvaigždžių, tiek pla šviesulys tolsta,— į raudoną kaip Mėnulis į Žemę. Žy
netų būdingas reiškinys — jų ją pusę. Sukantis šviesuliui miausias tarybinis planetų ži
sukimasis apie ašį. Sukimosi apie ašį, vienas jo kraštas novas, Leningrado astrono
greitis paprastai nustatomas į mus artėja, o kitas — tolsta. mas Šaronovas mano, kad
dviem būdais. Jei planetoje Deja, nei vienu, nei antru Veneros para trunka apie
galima įžiūrėti kokias nors būdu ligi šiol nepavyko iš 12 Žemės parų.
detales, tai pagal jas ir suse matuoti Veneros sukimosi Jei Veneros para truktų
kamas apsisukimo laikas. Pa greičio. Pagal vienų tyrinėto 225 mūsų paras, tai reikštų,
vyzdžiui, tiksliai žinoma, kad jų duomenis, ji sukasi gana kad Venera, kaip ir M erku
M arsas apsisuka apie savo ašį greitai — panašiai kaip Žemė rijus, atsigręžusi į Saulę ta
per 24 vai. 37 min. 23,6 sek. ir Marsas, pagal kitų — lėtai, pačia puse. Tada Saulės ap
Kitas būdas šviesulio apsisu būtent, vieną kartą per Ve šviestoje pusėje būtų labai
kimo laikui nustatyti yra jo neros metus — per 225 die aukšta temperatūra, o prie
spektro linijų slinkimo ty ri nas. Daugelis tyrinėtojų gau šingoje pusėje viešpatautų
šaltis. Milžiniška atmosleros visatoje yra vandenilio, de skriejant, buvo duota ko
cirkuliacija tarp šviesiosios guonies, anglies ir kitų ele manda specialios kosminės
ir tamsiosios pusių teišlygin- mentų, kurie būdingi orga raketos startui. Taip buvo už
tų dalį šio skirtumo. Turimi niniams junginiams. O Vene tikrintas didesnis valdomos
temperatūros matavimai ne roje yra oro, vandens. Nors kosminės raketos skriejimo
patvirtina tokio temperatūrų tem peratūra Veneroje yra tikslumas. Reikia nepamiršti,
skirtumo. Vadinasi, Venera aukštesnė, kaip Žemėje, ir kad, paleidžiant raketą, sun
apie ašį ne taip jau lėtai su daugumai Žemės augalų ir kiausias etapas yra 200—
kasi. gyvulių ji būtų per aukšta, 300 km, kuriuos raketa turi
Nors Veneros sukimosi bet gyvybės formos išsivys nuskrieti atmosfera. Vėliau
apie ašį greitis dar nepakan to priklausomai nuo sąlygų. pagal komandą nuo kosmi
kamai žinomas, galima laiky Todėl aukštesnė tem peratū nės raketos atsiskyrė tarp
ti, kad ašies kryptis nustaty ra, didelis atmosferos slėgi planetinė stotis. Ji turi prie
ta. Ašis su skriejimo apie mas dar nėra kliūtys gyvybei taisus kosminiams ir Saulės
Saulę plokštuma sudaro apie išsivystyti. Taigi drauge su korpuskuliniams spinduliams
23° kampą, vadinasi, beveik žinomuoju astrobiologijos matuoti, meteorų ir meteori-
tokį pat, kaip ir Žemės ašis. kūrėju, neseniai mirusiu ast nių dulkių tankiui bei povei
Tai reikštų, kad Veneroje ronomu Tichovu galima teig kiui aiškinti ir kitokiai infor
yra metų laikai. Tik jie daug ti, kad V eneroje tikriausiai macijai rinkti. Tarp Žemes ir
* - trumpesni kaip Žemėje, nes yra tam tikro išsivystymo tarpplanetinės stoties ilgą
metai tetrunka 225 Žemės laipsnio gyvų organizmų. laiką buvo palaikomas radijo
dienas. Manoma, kad Veneros gyvy ryšys. Apie 20-tą gegužės
bė gali būti panaši į tas gy mėnesio dieną tarpplanetinė
AR YRA GYVYBĖ? vybės formas, kurios viešpa stotis turi perkirsti Veneros
* * tavo Žemėje prieš daugelį orbitą, pralėkdama tik per
Joks rimtas mokslininkas milijonų metų. 0,1 mln. km nuo planetos.
šiais laikais neabejoja tuo, Gaila, kad radijo ryšys su šia
kad gyvybė išsivysto visur, pirm ąja kosmine tarpplane-
kur yra jai tinkamos sąlygos. KOSMINĖ STOTIS tine stotimi per anksti nutrū
* Tarybinio akademiko, žy SKRIEJA VENEROS LINK ko. Bet pirmąją stotį seks ki
maus gyvybės vystymosi ty tos, dar tobulesnės. Bus gali
rinėtojo Oparino nuomone, 1961 metais tarybinio ma sukurti ir tokių stočių,
gyvybei išsivystyti reikalin mokslo ir technikos laimėji kurios periodiškai priartės
gos šios sąlygos: tinkama mų dėka žmonės pirmą kartą prie Veneros ir Žemės ir ga
temperatūra, vanduo, oras. su savo priemonėmis išėjo lės jai perduoti „paskutinią
A
*A* Savaime suprantama, kad tu aktyviai tirti planetų ir tarp- sias žinias". Neabejojame,
ri būti elementų, iš kurių ga planetinės erdvės. Pirmoji kad pradėjome metus, kurių
lėtų susidaryti organiniai automatinė tarpplanetinė sto dešimtis galės duoti daugiau,
* tis buvo paleista nauju būdu.
junginiai. O kai dėl elemen negu praėjusieji 200 me
tų, tai neabejojame, kad Ve Labai galinga daugiapakopė tų nuo to laiko, kai M. Lo
nera yra tos pačios sudėties, raketa išnešė į orbitą aplink monosovas atrado Veneros
x
kaip Žemė. Aplamai visoje Žemę didžiulį palydovą. Jam atmosferą.
r v
u trečdalius visų pasaulyje mis karklai. Stebuklas! Prisiskinkime tų „ro
Jp \ ,;•? esančių gyvūnų rūšių sudaro žių“ puokštę ir patyrinėkime ją. Atsargiai po
įr vabzdžiai. Jų yra visur — dir lapelį.išardę „žiedą", rasime nenormaliai su
vožemyje ir vandenyje, miške storėjusią karklo vytelę. Perpiovę ją peiliu,
ir sode, darže ant lapų ir lauke ant javų. N ie aptiksime iškirmijusius smulkius takus ir juo
kur nėra tiek gyvybės formų įvairumo, tiek se mažytes begalves ir bekojes baltas lervas.
prisitaikymo prie gyvenimo sąlygų origina Štai kur tikrasis stebukladarys!
lumo, kaip vabzdžių pasaulyje. Štai keletas Šitaip karklai „žydi" kasmet, tik nevieno
jų gyvenimo stebuklų. dai gausiai. Iš minėtųjų lervų pavasarį išsiri
R o ž ė s a n t k a r k l ų . Štai ėmė ir pražydo rožė- ta smulkūs Cecidomyidae šeimos vabzdžiai.
20
Jie deda kiaušinėlius į minkštas, sultingas
karklų viršūnėles. Iš kiaušinių išsiritusios
lervos įsigauna į karklo šakutę, ten gyvena ir
minta. Nuo jų išskiriamų tam tikrų medžiagų
karklo viršūnė nustoja augusi, sustorėja. Iš
karklo pumpurų išauga trumpi platūs, visai
karklams nebūdingi, deformuoti lapai. Iš pra
džių tie lapai būna žali ir juos sunku išskirti
iš visos lapijos. Bet štai ateina ruduo, norma
lūs karklų lapai pagelsta ir nukrinta. Pagels
ta, parausta ir deformuoti lapeliai. Tik jie
dar ilgai laikosi, nenukrinta. Štai ir rožės ant
karklų krūmų.
G a l a i . Ant tų pačių karklų liemens kartais
tenka aptikti į kankorėžius panašių išaugų. Piūklello pažeisto klevo lapo dalis Iškritus „plstonėllul”
Jas sukelia jau kitos rūšies vabzdžiai. (padidinta)
Kartais ant ąžuolų lapų būna daug gražiai
apvalių obuoliukų. Pačiame tokio obuoliuko
viduje tūno lerva. Iš jos išauga smulkus plė-
viasparnis, vadinamas gumbinuku. Gumbinu-
kai į lapus deda kiaušinius, iš kurių išauga
lervos, sudarydamos obuoliukus. Buvo gražus ruduo. Sustojo būrelis žmo
' Dideliais tuščiaviduriais gumbais būna nių. Kas atsitiko? Ant šaligatvio šokinėjo
aplipę guobų lapai. Kartais jų tiek daug, kad pistonai. Žmonės juos gaudė, stebėjosi. Vai
net šakos linksta. Šiuos gumbus sudaro ama kai mėgino šaudyti, tačiau vos tik padeda
rai. Jie saugiai gyvena gumbų viduje, vysto pistoną ant šautuvėlio, jis strykt ir jau žemė
si ir dauginasi, o gumbams plyšus, skrenda je. Stebuklas!
j javų laukus. Rudenį patelės vėl grįžta į guo Įdėkime keletą pistonų į mėgintuvėlį, už-
bą, ant jos šakučių padeda žiemojančius kiškime juos drėgna vata. Pavasarį iš jų išsi
kiaušinėlius. Pavasarį iš jų išsiritę amarai ir ris smulkūs juodi piūkleliais vadinami vabz-
sudaro keistuosius gumbus. deliai. Nueikime į tą vietą, kurioje juos ra
Šios keistos išaugos vadinamos galais. dome. Tikriausiai pamatysime nulinkusias
Šoklnėjantieji pistonai. Dažnai vaikai šau klevo šakas. Prie jų skraidys tokie patys
do pistonais. O kartais ima ir pabyra tokie pjūkleliai, kaip ir mėgintuvėlyje. Jie savo
rusvi smulkūs ir apvalūs pistonėliai ant šali smailiu, kaip piūklelis, kiaušdėčiu deda į kle
gatvio. Pasilenki paimti, o jis strykt į šalį. vo lapus kiaušinėlius. Iš jų išsiritusios lervos
Vėl imi ir vėl s try k t... Šiaip taip susigaudai gyvena ir minta lapo viduje. Čia daug judėti
keletą ir laikai saujoje, bet vos tik atgniau- nėra reikalo. Todėl jos nerangios ir bekojės.
ži — pastrykt vienas, pastrykt kitas, ir sau Štai jau lervos suaugo. Laikas apleisti la
ja tuščia. Ne, šitaip gali būti tik Haufo pasa pą ir pasirinkti žiemojimui vietą. Bet kaip tai
kose, bet ne tikrovėje. O vis tik. . . padaryti tingiai bekojei lervai? Būdama lapo
viduje, ji žandais iš lapo iškerpa apvalų lopi
nėlį. Atsitūpus ant jo, iš vidinės pusės pasi
daro stangrią plėvelę. Taip lerva atsiduria
skritinėlio viduje. Iškirptas skritinėlis džiūva
ir iškrinta iš lapo. Pasitaiko, kad iš karto
lerva atsiduria žiemojimui tinkamoje vietoje.
VABZDŽIAI
Bet atsitinka, kad ji nukrinta ant akmens ar
šaligatvio. Tuomet ji įtempia elastingas skri
tinėlio sieneles ir staigiai jas atleidžia. Skriti
nėlis pašoka keletą centimetrų į šalį. Taip
per keletą minučių lerva nukeliauja kelis
-srnuMuiuitui
metrus. Kartais jai padeda ir vėjas. Iš skriti
nėlio išimta lerva visai bejėgė.
Yra ir daugiau nuostabių reiškinių gamto
je. Bet tai jokie stebuklai, o paprasti, pačiai
gamtai būdingi ir dėsningi reiškiniai.
P. RAKAUSKAS
21
%aamnk Jueiium
reikalinga mašina žemės bai reikalingos gyvulinin
ūkiui. Juo galima trans kystės ūkiui vystyti. Prisi
portuoti šiaudus, šieną, su minkime kad ir praėjusių
krauti juos j stirtas. Tokį metų vasarą. Nuolatiniai
transporterį kolūkiai žie lietūs padarė respublikos
mos metu puikiausiai pa žemės ūkiui žymių nuosto
naudos paduodant j tvar lių. Minėtieji agregatai ga
tus pašarą tiesiog iš kloji lėjo padėti valstiečiams iš
mų arba stirtų. Reikalui plėšti iš gamtos nemaža
esant, jis taip pat perga pulkaus, maistingo pašaro.
bens i fermas kraikui sau Trečioje nuotraukoje
sas durpes, pluvenas arba matome modernizuotą ku
spalius. Pneumatinis trans liamąją „Imanta-42M". Si
porteris TPE-10, kurį pra mašina pritaikyta grūdi
deda gaminti Kauno „At nėms, ankštinėms kultū
ramos” metalo apdirbimo roms ir sėklinėms žolėms
gamykla, bus plačiai pri kulti, valyti bei rūšiuoti.
taikytas. Jo našumas iki Kuo skirsis naujoji kulia
10 t/val. moji nuo savo pirmtakų?
O štai kita mašina (2) —Daug kuo. Pirmiausia, ją
vitamininio šieno miltų aptarnaus žymiai mažiau
gamybos agregatas žmonių. Juos pavaduos
AVM-0,4. Jj sukonstravo mechanizmai. Jie transpor
Tarybų Lietuvos inžinie tuoja, plausto ir paduoda
riai. j kūlimo būgną pėdus, iš
Baltymų bei vitaminų valo, surūšiuoja grūdus,
trūkumas pašaruose žiemą net pelai bei šiaudai spe
neigiamai atsiliepia gyvu cialiais pneumatiniais
lių produktyvumui. Ruo transporteriais nugabena
šiant pašarus įprastiniais mi į jiems skirtą vietą.
būdais, prarandama daug Jeigu, pavyzdžiui, sudė
maistingų medžiagų. Pa tingą kuliamąją „Neris-56"
vyzdžiui, silosuoti pašarai aptarnauja 20 žmonių, tai
jų netenka apie 20 proc., prie „Imantos-42M" te
o džiovinti — net iki dirbs 4—6. O kuiiant žo
50 proc. Dideles perspek les, pilnai užteks 3—
tyvas, mažinant maistingų 4 žmonių. Jau vien tai ro
medžiagų nuostolius, atve do, kad naujoji mašina tu
7.į/ eturiasdešimt sep
ria dirbtinis tik ką nuplau ri daug pranašumų prieš
tų pašarų džiovinimas. To esamas kuliamąsias. Be to,
sy tynlų metrų ilgio kiu būdu išsaugoma 90— „Imanta-42M" aprūpinta
metalinis vamzdis, vienu 95 proc. labai reikalingų pneumatiniais ratais, turi
galu aukštai pakilęs j vir gyvulio organizmui me priekabą transporteriams.
šų, staiga pradeda virpėti. džiagų. Gerais keliais ją galima
Jo „nasrai" ima ryti glėbį Naujoji mašina žalią pa vežti 20 km/val greičiu.
po glėbio gintarinius šiau šarą ne tik išdžiovins, bet Kuliamosios našumas —
dus. Dar kelios akimirkos, ir susmulkins. Per valandą 2,2 t/val grūdų arba 170—
ir pro iškeltą vamzdžio ga ji paruoš 400 kg vitamini 200 kg/val žolių sėklų.
lą šūsteli šiaudų srautas. nių miltų. Yra nustatyta, „Imanta-42M" dar šiais
Tai pneumatinis trans kad varpinių ir ankštinių metais išvažiuos iš N. Vil
porteris (1) — naši ir labai žolių šieno miltų mišinyje nios žemės ūkio mašinų
yra tiek baltymų, kiek jų gamyklos „Neris” vartų.
turi miežiai arba avižos, o „Neries” gamykla gerai
provitaminų A jie dar tur žinoma ir kitomis žemės
tingesni. ūkio mašinomis. Čia uni
Vitamininių šieno mil fikuoti prikabinami trąšų
tų gamybos agregatai barstytuvai (4). Jie skirti
AVM-0,4 turės Klaipėdos mėšlui, durpėms, kompos
Baltijos laivų statyklos tui, kalkėms, įvairioms ki
ženklą. Įdomu pažymėti, toms organinėms-minerali-
kad tokios mašinos Tarybų nėms trąšoms išvežti į lau
Sąjungoje pradedamos ga ką ir išbarstyti. Trąšos iš-
minti pirmą kartą. Jos ia- barstomos 3—5 m pločiu.
mas — varginantis ir lė
tas darbas, o minėtoji ma
šina, aptarnaujama 2 žmo
nių, per pamainą bulvėmis
užsodins 2 ha. Bandomoji
tokių mašinų serija bus
pagaminta jau šiais metais.
Nuotraukose matome
beriant nuo 2 iki 50 t j ba. dar tris šio instituto ban
Uždėjus ant barstytuvo domųjų mašinų pavyz nų, kurias dar šiais metais
bortų specialias groteles, džius — pėdrišę (7), melži pradės gaminti Tarybų
jo talpa gerokai padidėja mo aikštelę (8) ir linų ap Lietuvos įmonės.
Ir dabar ta pačia mašina vertimo mašiną (9). Sparčiais tempais didėja
jau galima vežioti šieną, Vertikaliai rišanti pėdri- mašinų gamyba. { perga
šiaudus Ir kt. Barstytuvas šė prieš kurį laiką buvo lingą frontą už septynme
agreguojamas su kelių demonstruojama Vilniuje čio užduočių, iškeltų že
markių traktoriais. vykusioje žemės ūkio ma mės ūkiui, įvykdymą pir
O štai dar vienas „Ne šinų parodoje. Apie ją ma laiko kartu su kolūki
ries" gamyklos Išleidžia gauta nemaža gerų atsilie
mas žemės ūkio mechaniz pimų. Naujoji mašina, dir
mas (5). Grėblys-vartytu- banti su traktoriais DT-14
vas pakeičia 10—12 žmo arba DT-20, per pamainą
nių, tuo tarpu jį aptarnau gali nukirsti ir surišti ja
ja tik vienas traktorinin vus nuo 5 ha ploto. Lietu
kas. Mašina grėbia, varto vos konstruktorių sukurtos
šieną arba daugiametes žo mašinos gamybą įsisavina
les, jas sklaido. broliškosios Latvijos ga
Nuotraukose pavaizduo myklos.
ta tik dalis mašinų, kurios Respublikoje plačiu mas
jau gaminamos serijiniu tu atliekami melioravimo
būdu arba pradedamos ga darbai. Drenuotose dirvo
minti mūsų respublikoje. se kasmet subręsta vešlūs
Jų yra žymiai daugiau. javai, iš sukultūrintų pie
Pavyzdžiui, iermų dar vų nuimamas keleriopai
buotojams gerai žinomi didesnis šieno derlius.
Radviliškio žemės ūkio Tarybų Lietuvos kon
mašinų gamyklos garo ka struktoriai sukūrė kurmi-
tilai. Vietoj jų netrukus nio drenavimo mašiną (10)
pasirodys nauji {renginiai. ir melioravimo agregatą
Garo katilais KV-200 gali (11), kurio komplekte yra
ma bus šutinti įvairius pa grioviakasė, keimarovė ir
šarus, šildyti vandenį, buldozeris. Mūsų meliora
džiovinti grūdus bei kitus toriai, turėdami daugiau ir
žemės ūkio produktus. geresnės technikos, kasmet
Juos taip pat galima pa papildomai galės sukultū
naudoti buitiniam aptarna rinti šimtus hektarų nepro
vimui skalbyklose, pirtyse duktingų pievų bei ganyk
ir t. t lų, nutiesti daugelį kilo
{vairios dirvų įdirbimo, metrų požeminių vandens
derliaus nuėmimo mašinos, arterijų.
pašarų paruošimo, gyvuli Pramonė apginkluoja že
ninkystės fermų mechani- mės ūkį galinga technika.
zavlmo įrengimai — tai Šimtai ir tūkstančiai naujų
vis Lietuvos fabrikų pro mašinų kiekvienais metais
dukcija žemės ūkiui. išeina į laukus, įvairūs nio kaimo valstiečiais sto
Dešinėje pusėje matome mechanizmai vis didesnę ja ir pramonės darbuoto
naujų mašinų bandomuo paramą teikia gyvulinin jai. Šiemet jie yra pasiry
sius pavyzdžius. Jas su kystės fermų darbuoto žę pagaminti du kartus
konstravo respublikos jams. Daugelio naujų ma daugiau žemės ūkio maši
mokslinio tyrimo institu šinų gamybą įsisavina ir nų, negu jų buvo paga
tai. Kai kurios mašinos su mūsų respublikos pramo minta praėjusiais metais.
silaukė gero įvertinimo, ir nės darbuotojai. Runkelių B. AUŠRYS
jos, be abejo, bus pradėtos nuėmimo kombainai ir šle-
gaminti masiškai. napiovės-žolės smulkintu
Dėmesį patraukia plūgi- vai, savivartės traktorinės
nė bulvių sodinamoji (6), priekabos ir lysvių darytu-
kurią sukonstravo Lietuvos vai-daržovių sėjamosios,
mechanizacijos ir elektri nauji dirvų tręšimo agre
fikacijos mokslinio tyrimo gatai ir giluminiai vandens
institutas. Bulvių sodini siurbliai — tik dalis maši
Gamtosfammiatspindžiai
J ARCHITEKTŪROJE
I n i. a r c h lt. J . M IN K E V IČ IU S
24
Maskvos architektūros insti mo keliai numatyti pakraš
tuto (MAI) projektas (vado čiuose. Jie visiškai atskirti
vas archit. Simonovas), ku nuo važiuojamųjų gatvių ir
riame gyvenamųjų namų niekur su jomis nesikerta, iš
grupės išdėstytos rankos skyrus pagrindinę magistra
plaštakos principu. Namai, lę. Tokia sistema, nenaudo
lyg išskėsti pirštai, galais at jant viadukų, buvo pritaiky
kreipti į pietų pusę (1 pav.). ta išplanuojant Leverkuzeno
Toks pastatų išdėstymas mo gyvenvietę (VFR).
tyvuojamas tuo, kad į kvar
talo vidų gali daugiau patek
ti saulės, sumažėja namų še 5 pav. 1 mylios
šėlių plotas,- o visi butai ly aukščio dangoraižio
giau apšviečiami. projektas
Tam pačiam konkursui h>u-
vo pateiktas Krokuvos archi
tektų projektas, kuriame, be
kitų įdomių pasiūlymų, yra
3 pav. Gatvių tinklas su statmenai besiker
tančiais pravažiavimais neįprastos formos buiti
nio aptarnavimo pastatas
(2 pav.). Šio pastato planui
išspręsti architektai panau
dojo bičių korio struktūros
principą.
Įdomią idėją pasiūlė vokie
čių inžinierius Reichovas
knygoje „Autotransportui
tinkantis miestas". Projek
tuojant miestų gatvių tinklą,
jis rekomenduoja pritaikyti
anatominį principą — krau
jotakos tarp plaučių ir šir
dies sistemą. Dabartinėje
praktikoje vyrauja taisyklin
gi gatvių tinklai su statmenai
persikertančiais pravažiavi
mais (3 pav.). Vis labiau in-
tensyvėjant mechaniniam
transportui, tokiose sankry
žose dažnai įvyksta kata
strofos. Reichovas mano,
w,iiuc>7AM0$ios PES& unų kad, norint jų išvengti, verta
SA TV& S k E t l Al*
pasimokyti iš gyvojoje gam
4 pav. „Organinės urbanistikos" schema. toje vykstančių procesų.
Cla važiuojamosios gatvės Ir pėsčiųjų ke Kaip, pavyzdžiui, nesusikerta
liai nesusikerta veninis ir arterinis kraujas
rukcinės arba funkcinės idė gyvame organizme, taip pri
jos. Tai pastebime eilėje nau valo nesusikirsti ir miestų
jausių tarybinės ir užsienio gatvių srautai.
architektūros kūrinių, miestų Jis sudarė vadinamosios
išplanavime bei atskiruose „organinės urbanistikos"
pastatuose. schemą (4 pav.), kurioje va
Neseniai pasibaigusiam žiuojamosios gatvės įsijun
Tarptautiniam konkursui gia viena į kitą smailiu kam
Maskvos miesto pietvakarių pu pagrindinių magistralių ir
mikrorajono užstatymui su miesto centro kryptimi. Pės
projektuoti buvo pateiktas čiųjų ir dviratininkų judėji
6 pav. Beatraminio
tilto projektas
< 5
Ękį,,, iuo metu Afrikos žemyne jau yra apie Referendumo triukui kolonijose valdantieji Prancūzi
politiškai nepriklausomų šalių. Dauguma jos sluoksniai labai rūpestingai ruošėsi. Jie išvaikė
a jP jų — negrų gyvenamoje kontinento dalyje. patriotines partijas bei organizacijas ir sustiprino savo
Vakarų propaganda daugiausia dėmesio agentūras, sudarytas iš feodalinių bei kompradorinių ele
skiria Gvinėjai. Ir joje maža tiesos ir daug tulžies. mentų; jie griebėsi teroro ir nešykštėjo kyšių, grasino
Kodėl imperialistiniai Vakarai taip nekenčia Gvi chaosu ir bėrė demagoginius pažadus. Visose valdose
nėjos? rinkiminė kampanija baigėsi jos organizatoriams laimin
gai. Visose, išskyrus Gvinėją. Daugiau kaip 97 % gvinė-
VIENYBĖ — PERGALĖS LAIDAS jiečių referendumo metu pasisakė prieš tolesnę „gimi
nystę" su Prancūzija, už visišką nepriklausomybę.
Generolas de Golis, 1958 m. stambiojo kapitalo grą Prancūzai ir kiti kolonizatoriai nebe pirmą sykį prak
žintas j valdžią, pirmiausia suskato gelbėti gerokai iš tikuoja referendumus, plebiscitus, rinkimus bei kitus
klerusią Prancūzijos sąjungą. Tam tikslui Paryžius terado balsavimus savo afrikinėse valdose. Tačiau nei iki isto
vieną vienintelj „vaistą" — nutarė pakeisti kolonijinės rinio gvinėjiečių tautos „ne", nei po jo jie niekur nėra
imperijos fasadą, pavadindamas ją „Prancūzijos—Afri girdėję tokio rūstaus nuosprendžio savo „civilizatorinei
kos bendrija", kurioje šalia metropolijos turėjo dalyvau misijai".
ti visos prancūzų kolonijos Vakarų bei Pusiaujo Afri Savo ryžtingu „ne" Gvinėja tapo {kvepiančiu pavyz
koje, Somalis ir Madagaskaras. Todėl 1958 m. rugsėjo džiu visam „Juodajam kontinentui". Neilgai tegyvavo
28 d. referendume dėl naujosios konstitucijos turėjo da Prancūzijos—Afr kos bendrija. Gvinėjos pavyzdžio pa
lyvauti Ir užjūrio teritorijų gyventojai, pritardami ar ne drąsintos, sustiprino savo kovą dėl nepriklausomybės ir
pritardami jų gimtojo krašto likimui Paryžiaus valdžioje. kitų afrikinių Prancūzijos kolonijų liaudies masės. Toji
27
išsaugoti visas savo afrlkines valdas, išskyrus Gvinėją,
1958 m. rugsėjo 28 d. referendumo metu. Jos Ir šian
dien padeda Paryžiui vairuoti daugumos buvusių
„bendrijos" narių užsienio bei vidaus politiką. Gvi
nėjos lyderiai, tokie, kaip jos dabartinis prezidentas
Seku Turė, Ir Gvinėjos Demokratų partija nuo pat pirmų
pokario dienų visas savo jėgas skyrė vieningam patrio
tiniam frontui sukurti ir jam sutvirtinti.
GDP, sutelkusi savo gretose labiausiai susipratusius
žmones, nenuilstamai plėtė savo veiklą ir stiprino ryšius
su plačiausiomis gyventojų masėmis. Partijos komitetai
išvystė energingą politinį darbą apygardose, kaimuose.
Profesinių sąjungų, jaunimo, moterų organizacijų pade
dami, komitetai subūrė apie save didelį aktyvą iš darbo
žmonių tarpo.
Liaudies masės — gavybinės pramonės proletariatas
ir žemdirbiai — rėmė GDP už drąsų jų interesų gynimą
ribotos savivaldos sąlygomis ir visiško suvereniteto rei
kalavimą.
Rimta kliūtis kelyje į nacionalinę konsolidaciją buvo
kolonizatorių atrama — vadinamieji kantoniniai vadai
(Jų nereikia maišyti su gentiniais vadais, kurių institu
tą kolonijinė administracija likvidavo dar 1890—1910 m.
Iki 50 kg sveria bananų kekė laikotarpiu). Kantoninius vadus išgalvojo kolonizatoriai.
Tai vietiniai išgamos, dėl savo egoistinių siekimų tapę
Ištikimais svetimšalių tarnais. Taigi tokias visuomenės
atmatas Iš čiabuvių tarpo prancūzai skirdavo kantonų,
atseit, apygardų, „vadais". Tų „vadų" funkcijos buvo
plačios: jie mobilizuodavo savo kaimuose darbo jėgą
baltiesiems, verbuodavo naujokus kolonizatorių armijai,
sunkdavo mokesčius svetimšaliams viešpačiams, organi
zuodavo priverstines žaliavų paruošas baltųjų firmoms.
Kolonizatoriai šiems savo tarnams mokėjo labai men
ką atlyginimą. Tačiau tatai netrukdė „juodiesiems pran
cūzams" gyventi didelėje prabangoje, kaip ir jų šeimi
ninkams. Mat bevykdydami svetimšalių grobikų valią,
„vadai” ir savų interesų nepamiršdavo. „Juodieji pran
cūzai" spausdavo savo valdinius, versdavo už dyka plu
šėti jų laukuose, statyti ir taisyti jų namus, mokėti savi
vališkai nustatomą duoklę, duoti gražuolių haremams,
kurių „paslaugomis" naudodavosi ir prancūziškieji „vi
zitatoriai".
Kai 1957 m. kovo 31 d. Gvinėjoje įvyko Teritorinės
asamblėjos rinkimai, kuriuose patriotinis frontas pasiekė
įspūdingą pergalę — iškovojo 58 vietas iš 60. GDP ko
mitetai nebesltenkino vien aiškinamuoju darbu. Jie ėmė
si konkrečių veiksmų „juodiesiems prancūzams" galuti
nai izoliuoti. Visoje šalyje Jie suorganizavo visuotinius
kaimų, rajonų asamblėjų (tarybų) rinkimus, nė neklaus
dami nei kolonijinės administracijos, nei „vadų" leidimo.
Renkama kakava Iš viso buvo išrinkta daugiau kaip 40 000 asamblėjų. O
tos asamblėjos ėmė tvarkyti vietinius reikalus, faktiškai
nušalindamos kolonizatorių paskirtus „vadus".
kova pagaliau privertė Paryžių ir joms suteikti, kad ir Taip Gvinėjoje, tiesiog kolonizatorių panosėje susi
ribotą, politinę nepriklausomybę. kūrė visiškai nauja vietinės savivaldos sistema, kokios
Vienas rezultatyviausių kolonijinės strategijos ele kolonijinė Afrika dar nebuvo mačiusi.
mentų šalta smurto ir klastos yra vietinių gyventojų gre Kolonizatoriams tapo aišku, kad bė GDP nebeįmano
tų ardymas, jų savitarpio rietenų kurstymas. Afrikos ma toliau administruoti šios kolonijos. Tada prasidėjo
Istorija žino daug liūdnų „skaldymo Ir valdymo” poli „flirtas". Paryžius, pasišovęs dar gelbėti savo pašlijusias
tikos padarinių. Mūsų dienomis apie juos ryškiausiai pozicijas, netgi sutiko, GDP reikalaujant, oficialiai pa
byloja Kongo tragedija. O veiksmingiausias priešnuodis naikinti kantoninių „vadų" institutą ir Ieškoti kompro
tai politikai — kolonijinių tautų vienybė. Gvinėjiečių miso su GDP bei vietinėmis asamblėjomis. Pastangos bu
tautos lyderiai lemiamą nacionalinės vienybės reikšmę vo bergždžios — apmulkinti gvinėjiečių nepavyko.
sugebėjo laiku giliai įžvelgti ir ją praktiškai įgyvendinti. Gvinėja praktiškai pademonstravo kitoms „Juodojo
Kai pokario metais Afrikos šalyse ėmė sparčiai kurtis žemyno" tautoms, kaip vietinėmis sąlygomis visų na
čiabuvių sąjungos, asociacijos, partijos, kolonizatoriai cionalinių jėgų vienybė tampa lemiamu veiksniu kovoje
pasirūpino, kad šių organizacijų tarpe nestokotų tokių, dėl nepriklausomybės.
kurios gintų „amžinus ryšius" su „civilizatoriais”, su „CHAOSO" ŠMĖKLA
„laisvuoju pasauliu”, kurios kovotų prieš „komunistinę
grėsmę” ir t. t. Prancūzija šiuo atžvilgiu nė klek neatsi Imperialistai nemėgsta nurodinėti tikrųjų priežasčių,
liko nuo savo kolegų — angliškųjų, belgiškųjų ir kitų dėl kurių jie priešinasi kolonializmo likvidavimui, nors
imperialistų. „Kompromisinės" partijos padėjo Paryžiui tos priežastys akivaizdžios. Tačiau jų propagandoje ne
28
trūksta „kilniaširdiškų" argumentų, „skatinančių" juos Kadangi žemės ūkio produktų bei mineralinių žaliavų
žūt būt prailginti kolonijinį plėšikavimą. Centrinė vieta eksportas ir pramoninių dirbinių bei maisto prekių im
šiame arsenale priklauso „chaoso" šmėklai. portas dabartiniame etape tebėra labai svarbi Gvinėjos
„Kolonijinės tautos nepribrendusios savarankiškai ekonomikos šaka, viliojanti visiškai negausius vietinius
tvarkytis! Be mūsų, kolonijose kils baisi suirutė, tiesiog vertelgas, — vyriausybė nuo pat pirmų nepriklausomo
katastrofa”, — jrod nėja „clvilizatoriai". gyvenimo dienų ėmėsi žygių prekybai su užsieniu na
Jie ne tik jrodlnėja. 1958 m. spalio dienomis, tuoj cionalizuoti. įsteigta respublikinė užsienio prekybos kon
po to, kai Gvinėja iškėlė nacionalinės nepriklausomybės tora, kurios veikla sėkmingai plečiama. Pelnas iš pre-
vėliavą, Konakryje, tik ką gimusios respublikos sostinė k>bos su užsieniu kaupiamas nacionalinei pramonei.
je, suliepsnojo laužai. Juose degė krūvos archyvinių do O Juk kolonizatoriai nepaliko Gvinėjoje nė vienos mo
kumentų ir naujų bylų, degė instrukcijos ir brėžiniai, dernios Įmonės...
receptai ir pianai, — degė visa, kas galėjo būti naudin Salyje įsteigta vidaus prekybos valdyba. Ji kontro
ga gvinėjiečlams. Salyje, kur maliarija yra tikra rykštė, liuoja užsienio bendrovių veiklą bei pajamas, neleidžia
degė receptai, pagal kuriuos buvo gaminami preparatai keroti spekuliacijai, visokeriopai remia kooperaciją.
nuo šios ligos gelbėtis. Nuo kurtinančių sprogimų išlė
kė j orą prancūzų paliekamos kareivinės, administraci
niai pastatai, mokyklos. Paryžius nedelsdamas atšaukė iš Kaimo mokykloje baigėsi pertrauka
Gvinėjos visus savo specialistus — gydytojus. Inžinierius,
technikus, {sakė baltiesiems mokytojams bei dėstyto
jams, dirbusiems Gvinėjoje, bet atostogavusiems tėvy
nėje, negrįžti į darbo vietas. Prancūzai paskubomis iš
vežė iš savo buvusios kolonijos visa, kas dar buvo įma
noma prisiplėšti — mašinas, žaliavų bei produktų atsar
gas. De Golio vyriausybė {šaldė visas finansines opera
cijas tarp Prancūzijos ir Gvinėjos, taip pat tarp
Gvinėjos ir kitų afrikinių „bendrijos" šalių. Salia sabo
tažo ir boikoto kolonizatoriai griebėsi karinių provoka
cijų ir sąmokslų. Taip prancūzai pasistengė „darbais"
patvirtinti savo žodžius apie „chaoso neišvengiamumą".
O juk ir be viso to Gvinėja po dešimtmečių „globos"
buvo neregėtai nuskurdinta. Visų krašto elektrinių pa
jėgumas nesiekė nė 11 000 kilovatų, vienintelis geležin
kelis tebuvo 662 km ilgio, nors savo plotu Gvinėja maž
daug prilygsta pusei Prancūzijos.
Vis dėlto trokštamo chaoso prancūzai nesulaukė. Gvi-
nėjiečių tauta, kaip ir anksčiau, glaudžiai susitelkusi
apie savo partiją, su neregėtu entuziazmu ėmėsi darbo.
Kadangi kolonizatoriai visiškai ištuštino, krašto iždą,
liaudis savo noru, nemokamai ėmė dirbti savo labui. Sa
lyje išsivystė platus patriotinis judėjimas. Gvinėjiečiai
sukruto tiesti kelius, tiltus, kanalizaciją. Jie sujudo sta
tyti mokyklas savo vaikams, ligonines, ambulatorijas,
užtvankas, sodinti vaismedžius. Ir visa tai — ne svetim
šaliams grobikams, o sau.
Per dvejus laisvos respublikos gyvavimo metus Anksčiau statybos darbininkai ir pagalvoti negalėjo
savanorių būriai nemokamai atliko darbus, kurių vertė apie savo kvalifikacijos kėlimą specialiuose kursuose
kone trigubai viršijo met nj Gvinėjos biudžetą, kai kraš po darbo...
tą „globojo" „clvilizatoriai".
Jau patys pirmieji savarankiški gvinėjiečių žingsniai
tapo įtikinančiu pavyzdžiu tiems „Juodojo kontinento"
gyventojams, kurie leidosi įbauginami „chaoso" šmėkla.
Jaunai Afrikos respublikai į pagalbą atskubėjo tik
ri afrikiečių bičiuliai — Tarybų Sąjunga, visos so
cialistinės šalys ir Azijos bei Afrikos šalys, kiek anks
čiau nusimetusios kolonijinį jungą. Si nuoširdžių draugų
pagalba parodė visoms engiamoms tautoms, kad jos gali
drąsiai žengti į savo nepriklausomybę, nes jos nėra vie
nišos ir jokios imperialistų daromos kliūtys nepajėgs
sužlugdyti jų pastangų.
BE KAPITALISTŲ, BE FEODALŲ
Gvinėjoje nėra nei stambiosios, nei vidutinės buržua
zijos. Ir iš kur ji galėtų būti, jei kolonijinės vergovės
metais visos gavybinės įmonės, eksportas ir importas
priklausė prancūzams, o dabar niekas krašte nė nemano
veisti buržuazijos? „Visose gyvenimo srityse stiprinti
demokratinius pagrindus liaudies masių gerovei", —
toks yra vienas programinių GDP principų. Respublikos
vyriausybė daro viską, kad, siaurinant užsienio parazitų
veikimo sferą, vietoj jų neprivistų savų parazitų, nes,
pasak Seku Turės, „produktų gamintojams nuo jų nebū
tų nė klek geriau".
Lygiagrečiai vyriausybė ryžtingai užkerta kelią para Gvlnėjlečių tauta iš kolonializmo laikų paveldėjo
zitiniams elementams brautis į žemės ūk}, kuriame yra daugiau kaip 90 % beraščių. Kolonizatoriai paliko elge
Išlikusi patriarchalinė žemėvalda. Draudžiama prekiauti taujančių vaikų daugiau negu mokyklos suole. Šiandien
Ir malnlkauti žeme (išskyrus svetimšalių plantacijas, su Gvinėjoje nebėra kaimo be pradinės mokyklos. Per tri
darančias apie */ei visos dirbamos žemės), plačiai skati meti numatoma (gyvendinti privalomą pradinį mokymą
nama kooperacija, kolektyvinių laukų bei plantacijų si. Konakryje veikia dvi aukštosios mokyklos, kurias
steigimas. Kooperatyvai organizuoja savitarpio pagalbą, 1960 m. baigė pusantro tūkstančio jaunuolių. Aukštąsias
gaminant, saugant ir realizuojant žemės ūkio produkciją, mokyklas numatoma (steigti ir kituose šalies centruose.
taip pat perkant sėklą, trąšas ir inventorių. Tuo tikslu Visas kraštas nusagstytas kursų tinklu suaugusiems.
jie glaudžiai bendradarbiauja su vidaus ir užsienio pre Sparčiai ruošiami nacionaliniai kadrai.
kybos įstaigomis, aplenkdami tarpininkus. Gvinėjos respublika per trumpą laisvo gyvenimo lai
1960 m. kovo 1 d. Gvinėjoje buvo {vesta nacionalinėkotarpį toli pralenkė visas kitas nepriklausomas Afrikos
valiuta, Ir šalis atsikratė svetimšalių kontrolės respubli šalis ekonominių bei socialinių problemų sprendimo už
kos pinigų cirkuliacijai bei kreditams. Šį istorinį aktą moju. Tų pastangų rezultatai triuškinančiai atskleidė ki
Seku Turė apibūdino kaip „rimtą spragą, kurią Gvinėja tą Vakarų propagandos melą, kad, be glaudžių ekono
pramušė kolonijinėje imperializmo sistemoje". minių ryšių su „laisvuoju pasauliu", be jo „ pagalbos",
Artimiausioje ateityje respublika ketina nacionalizuo buvusios kolonijos neturinčios vystymosi perspektyvų.
ti gavybinę pramonę ir racionaliai eksploatuoti žaliavų
resursus. Gvinėja sėkmingai vykdo savo trimetj mosiEkonominis ir socialinis Gvinėjos respublikos vysty
kelias skiriasi nuo to kelio, kuriuo žengia kitos
(1960—1962 m.) liaudies ūkio planą.
Tuo metu, kai kitos nepriklausomos „Juodojo žemy „Juodojonepriklausomybę.
žemyno" šalys, pokario metais išsikovojusios
no” šalys težengia pirmuosius žingsnius į ekonominį sa politinę Patys gvinėjlečiai šj savo ke
varankiškumą, Gvinėjoje šis gyvybiškai svarbus proce lią vadina eksperimentu. „Gvinėjos eksperimentas, —
sako prezidentas Seku Turė, — tai tipiškas afrikinls eks
sas jau baigiamas. perimentas, kuris nenukopijuotas net Europoje, nei
Slavo kovoje dėl liaudies masių gerovės kėlimo Gvi Azijoje..."
nėjos vyriausybė susiduria su dideliais sunkumais, kurie
žingsnis po žingsnio įveikiami. Prancūzų viešpatavimo Gvinėja ieško tokio vystymosi kelio, kuris visų la
laikais Gvinėjoje negras už savo vergišką triūsą baltųjų biausiai atitiktų jos liaudies, o ne imperialistų interesus.
plantacijose bei kasyklose gaudavo net 60 kartų mažiau Kaip tik todėl Gvinėjos baisiai nekenčia imperialistai.
už baltaodžius darbininkus. Gvinėja tada garsėjo mirtin Kaip tik todėl mažytė Gvinėja yra galingas švyturys,
gumu. Šiuo metu gvinėjlečiai, dirbdami tiktai sau, jau kurio spinduliai jau prasiskverbė j „Juodojo žemyno"
turi ir kuo apsirengti, ir ką pavalgyti. Šiandien Gvinėja tautų širdis.
pirmoji pasaulyje pagal gimimų skaičių. D. LEVINAS
Vilniuje dalomas
Į t i a m k m m m
Eiliniam žmogui, ne astro šviesulius ir dirbtiniu būdu kantis nustatytu greičiu pro
nomui, stebėti įvairius dan pasiekus, kad dangaus reiški jektavim o aparatams apie
gaus reiškinius ir juos su niai vyktų norimu greičiu. ašį, susidaro įspūdis tarytum
prasti nelengva. Pirmiausia Tokią dirbtinę priemonę matytume visa tai, kas vyks
dėl to, kad dangus yra dažnai pirmieji sukonstravo garsių ta tikrajam e dangaus skliau
apsiniaukęs ir stebėti nepri jų Ceiso optikos įmonių J e te. Lektorius susirinkusiems
einamas. Toliau, dangaus noje konstruktoriai, vado klausytojams aiškina visa tai,
reiškiniai paprastai vyksta vaujami prof. V. Bauersfel- kas vyksta „danguje", ir,
labai lėtai ir stebėjimams do. Įsivaizduokime nedidelę esant reikalui, pagalbiniais
reikia daug laiko. Pagaliau salę su sferiškomis lubomis- projektoriais įterpiami nauji
daugelį dangaus kūnų plika kupolu. Jo vidinė pusė pa šviesuliai, nauji reiškiniai.
akimi sunku įžiūrėti, o stebė ruošiama kaip ekranas, ku Visas toks įrenginys ir pava
ti pro teleskopą tegalima in riame sudėtingų aparatų pa dintas planetariumu. Jis pa
dividualiai. Visai kas kita, galba projektuojam i šviesu sirodė labai naudingas moks
pastačius dirbtinį dangų, ja liai: žvaigždės, planetos, ko lui populiarinti ,ir daugeliui
me atvaizdavus dirbtinius metos, Mėnulis, Saulė. Su žvaigždėto dangaus reiškinių
30
bų Sąjunga praėjusiais me
tais įsigijo daugiau kaip 30.
Kokio tipo planetariumas bus
įrengtas Vilniuje, dar galuti
nai nenuspręsta. Pastato kor
pusas jau baigiamas statyti
Vilniaus miesto centre, neto
li Komjaunimo ir Basanavi
čiaus gatvių sankryžos.
Atėję į Vilniaus planeta
riumą, iš pradžių pateksime
į pailgą laukiamąjį, ant ku
rio sienų kabės paveikslai,
vaizduojantieji įvairius įvy
kius iš astronomijos istorijos,
Šioje astronominėje galerijo
je rasime ir žymiausių astro
nomų atvaizdus. Praėję šią
galeriją-laukiamąjį, pateksi
me į svarbiausią ir didžiausią
planetariumo dalį — de
monstracijų salę. Jos centre
stovės labai sudėtingas pro
jektorius — planetariumo
širdis. Jį sudaro du ant ašių
sumontuoti tuščiaviduriai ru
tuliai, kurių paviršiuje dau
gybė skylučių. Jų išsidėsty
mas atitinka žvaigždžių ir ki
tų šviesulių išsidėstymą tik
rajame danguje. Stiprus švie
sos šaltinis skleidžia šviesos
spindulius pro tas skylutes, ir
ekrane-kupole gaunami vaiz
aiškinti tiek mokyklinei jau dai — zuikučiai, tarytum
vakarais natūraliems dan
nuomenei, tiek suaugusiųjų gaus reiškiniams stebėti. šviesuliai tikrajame dangaus
auditorijai. Per vieną-dvi va Pirmasis Ceiso įmonių pro skliaute. Be šio pagrindinio
landas planetarium e galima projektoriaus, lektorius dar
jekcinis planetariumas buvo naudosis keliais kitais pro
parodyti dangų tokį, koks jis įrengtas Miunchene 1925 m.
.matomas bet kurioje Žemės Per trejus metus Vokietijoje jektoriais, kurie duos Saulės,
vietoje, galima pavaizduoti buvo pastatyti dar 8 planeta Mėnulio, planetų, aušros
Saulės, Mėnulio ir planetų riumai. Paskui sekė Viena, vaizdus, įterpiamus į pagrin
judėjimą, parodyti Paukščių Roma ir dar keli Vokietijos dinio projektoriaus sukurtą
Taką, supažindinti su įdo miestai. Keturioliktąjį plane dangovaizdį. Projektorius nu
miausiomis žvaigždėmis bei tariumą 1929 m. įrengė Mask statytu greičiu suks elektros
žvaigždžių sistemomis. Tai, va. Amerikoje pirmasis pla varikliai. Kėdės žiūrovams
kas gamtoje trunka ištisus netariumas buvo pastatytas bus neįprastai smarkiai atloš
metus arba ir daugelį tūks Čikagos mieste 1930 m. Iš tos. Tai iš pradžių, tur būt,
tantmečių, planetariume gali mūsų kaimynų lenkai pastatė daug ką stebins, tačiau susi
būti pavaizduota per kelias planetariumą Katovicuose rinkusieji greitai įvertins jų
dešimt minučių. 1955 m. ir čekai Prahoje patogumą. Sėdint tokiose kė
Planetariumai yra drauge 1960 m. dėse, daug patogiau žvalgy
ir liaudies observatorijos. Didelio planetariumo įren tis po visą „dangų". Jei kė
Aikštėje pastatomi telesko gimas brangokai atsieina, to dės būtų tokios kaip kine,
pai ir kai kurios kitos prie dėl Ceiso įmonės paruošė tektų laikyti atmestą galvą ir
monės, kurias galima panau naują „mažojo" planetariu greitai sprandas taip įskaus
doti giedromis dienomis ir mo modelį, kurio vien Tary tų, jog norėtųsi kuo greičiau-
31
šiai baigti ir įdomiausią žvaigždę, lektorius naudosis gyvenantieji, bet ir atvyks-
seansą. maža šviesos rodyklėle. Pa tantieji iš įvairių respublikos
Planetariume galėsime ma gal lektoriaus norą dangus rajonų. Kiekvieną vakarą,
tyti ir mums, šiaurinio pusru galės suktis didesniu ar ma nepriklausomai nuo oro, ga
tulio gyventojams, visiškai žesniu greičiu, arba ir visai lės vykti paskaitos, praneši
nepažįstamą pietinio pusrutu sustoti. Demonstracijų salė mai, pasikalbėjimai, puikiai
lio dangų. Tokiu atveju ir bus visiškai radiofikuota — iliustruojant dėstomą me
mažai mūsų dangų tepažįs- lankytojai, kur besėdėtų, ga džiagą. Pavyzdžiui, Katovicų
tanti akis iš karto pastebės lės aiškiai ir suprantamai gir planetariumą per 5 m. aplan
neįprastą dangaus vaizdą: ne dėti lektoriaus balsą. kė arti milijono žmonių. Dar
bematysime nei Didžiųjų nei Planetariume bus galima daugiau lankytojų turi Mask
M ažųjų Grįžulo ratų, nerasi susipažinti ne vien su gau vos, Leningrado, Kijevo pla
me Sietyno, Sienpiovių ir ki siais astronomijos mokslo netariumai. Kaip parodė pra
tų daugiau ar mažiau pažįsta atradimais, bet ir sužinoti ėjusiais metais N iujorke įvy
mų žvaigždynų. Bet užtat ga apie šiuolaikinio mokslo me kusi žymesnių planetariumų
lėsime pasigrožėti ne tik nuo todus, suprasti, kaip moksli direktorių konferencija, di
stabiais Pietų dangaus ninkai vysto visatos pažini džiausią pasisekimą turi ir
žvaigždynais, bet ir mūsų mo mokslą. plačiausią programą vykdo
Galaktikos palydovais — M a Planetariumas bus astrono Tarybų šalies ir kitų socialis
gelano debesimis. minio švietimo, mokslo po tinių kraštų planetariumai.
Planetariume bus padaryta puliarinimo centru. Juo galės Neabejojame, kad ir Vil
visa, kas tik įmanoma, kad naudotis tiek mokyklinis jau niaus planetariumas vaidins
svečiai galėtų patogiai klau nimas, tiek ir visų specialy didelį vaidmenį mūsų miesto
sytis paskaitos ir ją suprastų. bių studentai, darbininkai, ir respublikos gyvenime.
Pasakodamas apie kurią nors inteligentai, ne tik Vilniuje e. meiStas
t y U u ijo S * GAMTĄ KURIA dinga turėti apie juos bent Jos yra propaguojamos
elementariausių žinių. Jų V. Cemeckio brošiūroje
KNYGOS ŽMOGUS mūsų skaitytojas gali gau „Naujo gyvenimo tradici
ti perskaitęs R, Žerebcovo jos". Autorius aprašo tra
Žmonių buityje vis pla knygą „Radiotechnika". dicijas, susijusias su įvai
čiau naudojami įvairiausi Autorius populiariai patel riomis tarybinių žmonių
gaminiai iš kaprono, nailo kia radijo imtuvų ir siųs šventėmis Gegužės pirmą
no, plastmasės ir kitokių tuvų konstrukcijas, jų vei ja, Spalio socialistinės re
dirbtinių medžiagų. Jas su kimo principus, aprašo voliucijos metinėmis, Joni
kūrusi chemijos pramonė lempinius generatorius, ly nių, derliaus, dainų Ir kt.
praturtina gamtą naujomis gintuvus, elektronines lem šventėmis. Brošiūra 88 psl.,
medžiagomis. Ateityje, pas ir kitus elektrotechni- kaina 17 kp.
chemijos pramonei progre nius prietaisus, žemo daž
V. I. LENINAS suojant, žmogus pasiga numo stiprintuvus. Knyga
Trumpa biografinė mins tokias medžiagas, ku 532 psl., kaina 1 rb. 33 kp.
rios ne tik pakeis gamtos ALYVŲ SAKELE
apybraiža sukurtas medžiagas, bet sa IR KOSMOSAS
vo savybėmis bus už jas ir
Šioje knygoje pavaiz naudingesnės. Apie šias NAUJO GYVENIMO 1959 metais laikraščio
duoti pagrindiniai didžiojo naujas chemijos pramonės TRADICIJOS „Komsomolskaja pravda”
vado gyvenimo ir veiklos perspektyvas pasakoja puslapiuose vyko įdomios
etapai, susiję su nemirtin M. Angarskaja knygoje Tradicijos — neatskiria diskusijos estetikos, moks
gu Vladimiro Iljičiaus „Gamtą kuria žmogus". mas visuomeninio gyveni lo ir meno santykių, tary
Lenino mokslu. Skaityto Knyga 130 psl., kaina mo palydovas. Jos puošia binio žmogaus jausmų kul
jas ne tiktai susipažįsta su 20 kp. žmonių gyvenimą, daro Jį tūros, jo dvasinio gyveni
nepaprastai turiningu gy turtingesnį, įvairesnį. Ta mo — naujo tarybinio ro
venimu, bet ir su populia čiau tradicijos, susikūru mantizmo klausimais. Dis
riai išdėstytais svarbiau RADIOTECHNIKA sios religijos bei kapitalis kusijoje pasisakiusių dar
siais marksizmo-leninizmo bininkų, rašytojų, inžinie
teiginiais. Apybraiža para Sunku šiandien įsivaiz tinės santvarkos jtakoje, rių, žurnalistų, mokslinin
šyta visiems suprantamai. duoti gyvenimą be radijo, dažnai atneša ir žalos. kų straipsniai išleisti atski
Ji skiriama plačiosioms ypač kaimo vietovėse. Naujas, įdomias ir savas ru rinkiniu „Alyvų šake
skaitytojų masėms. Knyga Kas dieną naudojantis tradicijas yra sukūręs mū lė ir kosmosas". Knyga
142 psl., kaina 20 kp. radijo įrengimais, nau sų socialistinis gyvenimas. 150 psl., kaina 17 kp.
32
P R A N C IŠK O N A I
LIETUVOJE
J. SIDERAVlClUS
Pasakojama, kad 1210 m. į Laterano rūmus aktyviausi kryžiaus karų prieš Lietuvą šauk
atvyko elgetiškos išvaizdos vienuolis prašyti liai. 1217—1265 m. m. laikotarpiu popiežiai
popiežiaus patvirtinti naujai sumanyto ordi išleido daugiau kaip šimtą bulių (specialių
no įstatus. Išdidusis Inocentas III iš karto popiežių raštų), kurstančių visos Europos fa
kreivai pažiūrėjo į murziną dvasininką ir pa natikus eiti prieš Lietuvą. Nuo 1250 m. dau
tarė jam pirma nueiti į kiaulių kūdrą, išsivo gumoje šių bulių pranciškonai ir konventua
lioti su jomis purvyne, išsitrinti juo galvą ir lai įpareigojami skelbti kryžiaus karus prieš
pasakyti joms pamokslą. Tačiau, kai po kiek lietuvius. Ypatingai aktyviu kurstymu prieš
laiko vienuolis vėl pasirodė be galo purvi Lietuvą pasižymėjo čekų pranciškonas Bar-
nas ir pranešė padaręs visa kaip popiežius talomiejus. Įsitvirtinus Lietuvoje krikščio
liepęs, Inocentas III susidomėjo atvykėliu. nybei ir feodalizmui, pranciškonai vienuoliai
Valdžios ištroškusiam popiežiui buvo naudin tapo nuolatiniais mūsų krašto įnamiais.
gas toks vergiškas paklusnumas, ir jis patvir Žlugus pasaulinei popiežijos galybei, gero
tino Pranciškaus Asyžiečio ordino įstatus. kai aptrupėjo ir pranciškonų ordinai. Tačiau
Tokiu būdingu pasakojimu prasideda pran XIX a. visuomeniniai judėjim ai, ypač socia
ciškonų ordino istorija. Jis greitai išaugo listinių idėjų plitimas, paskatino V atikaną
į vieną svarbiausių karingos Romos bažny vėl mobilizuoti pranciškonus kovai prieš pro
čios organizacijų. Ordinas jau 1264 m. tu rė gresą. Leonas XIII atkreipė ypatingą dėmesį
jo 8000 vienuolynų su 200 tūkst. vienuolių. į tretįjį ordiną ir jį reformavo. Jis sumažino
Kartu su domininkonais jie buvo svarbi tretininkam s privalomus pasninkus, padidino
feodalinės bažnyčios atram a kovoje prieš privalomų išpažinčių skaičių — tretininkai,
valstiečių sąjūdžius, miestų varguom enės su vietoj 3 kartų per metus, išpažinties turėjo
kilimus. „Mažieji broliai"— elgetaujantys eiti kas mėnesį. Ten, kur nebuvo vienuolių,
vienuoliai (taip vadinosi tada ordino nariai) tretininkam s vadovavo vietiniai kunigai. Tre
jau XIII a. viduryje tapo turtingiausia baž tininkų kongregacijom s buvo iškeltas naujas
nyčios organizacija. Jiems, kaip ir dominin ypatingas uždavinys — kovoti su „bloga
konams, popiežius patikėjo aštriausią bažny spauda". Šios reformos išplėtė bažnytininkų
čios g in k lą — „šventąją inkviziciją". informacijos tarnybą, nukreiptą prieš augan
Pranciškonų šeima — labai šakota organi tį darbininkų judėjim ą, prieš „komunizmo
zacija. J ą sudaro trys pagrindiniai ordinai: šmėklą".
minoritų, klarisių, tretininkų. M inoritų ordi Po Leono XIII reformų tretininkų skaičius
nui priklauso observantai, kurie Lenkijoje ir augo. Bažnytininkai juos vaizdavo krikščio
kai kuriose kitose šalyse buvo vadinami b er niška „komunistine visuomene"— religiniuo
nardinais. M inoritų daliniai, skirti kovai se susirinkimuose ir apeigose buvo tariam oji
prieš reformaciją, XVI a. Italijoje buvo pa lygybė: darbininkas greta pirklio ir ministro,
vadinti kapucinais. Pirmajam ordinui pri tarnaitė greta savo darbdavio. Tačiau šita
klauso ir konventualai, atsiradę dar XIII a. pigi „lygybės" dem agogija nė vienu atveju
Pats masiškiausias — tretininkų ordinas. Jo nepalietė išnaudotojų klasių interesų ir nė
nariai galėjo būti vyrai ir moterys nežiūrint per plauką nepagerino engiam ųjų padėties.
šeimyninės padėties. Leono XIII socialinis mokymas iš darbininkų
Lietuvių liaudies pažintis su pranciškonais reikalavo paklusnumo išnaudotojams. Pran
sena ir nemaloni. Į Lietuvą jie atsibastė drau ciškonų ordinai, ypač tretininkų, tapo popie
ge su vokiškaisiais grobikais. Eiliuotoji Livo žijos įrankiu kovoje prieš socialistinį darbi
nijos kronika rašo, kad 1256 m., kryžinin- ninkų judėjimą. Su šia aplinkybe susijęs
kams įsibrovus į Žemaitiją, pirm ąjį gaisrą pranciškonų, ypač tretininkų, įsigalėjimas
užkūrė domininkonų, o antrąjį pranciškonų buržuazinėje Lietuvoje.
vienuolis. 1936 m. Lietuvoje pirmajam ordinui pri
Pranciškonai, greta domininkonų, buvo klausė 4 vienuolynai su 97 vienuoliais. Kapu
33
cinai telkėsi Plungės vienuolyne. Buvo trys turėjo nemažai pastatų Kretingoje, o Pajū
m oterų vienuolynai su 45 vienuolėmis. Treti ry je (Tauragės apskr.) visą pramoninį kombi
ninkai savo eilėse skaitė apie 44 tūkstančius natą — malūną, lentpiūvę, karšyklą, verpyk-
narių. Visos šios „Pranciškaus šeimos" vado- lą. Šiauliuose, padarę sandėrį su gydytoju
v ietė buvo Kretingos pranciškonų vienuo Gintyla, prie jo kabineto įsteigė pensioną li
lyne. goniams. Viliodami į brangų pensioną ligo
Tretininkų vadovas kunigas Bizauskas tre nius, vienuoliai savo spaudoje liaupsino šį
tininkų konferencijoje Kaune 1928 m. savo sąžiningumu nepasižymėjusį gydytoją, esą jis
arm iją taip apibūdino: „Tai dažniausiai seni, išijas išgydąs per 2 savaites, liga nepasikar
nem oką skaityti". 90 proc. tretininkų buvo tojanti ir t. t.
moterys. Jas į organizaciją iš nuolatinio sė Elgetai krepšio neprikrausi — sakydavo
dėjim o bažnyčioje atvedė ne tiek Pranciš liaudies patarlė. Tikinčiųjų aukos litais ir do
kaus Asyžiečio kultas, kiek vietinio kunigo leriais, vilnomis ir drobėmis nepatenkino
patrauklum as ir jo sutanos „šventumas". Si pranciškonų. Jie pinigus čiulpė ir kitais bū
tretininkų masė vietiniams klebonams buvo dais. Pavyzdžiui, Kretingoje pastatė prancū
reali jėga klebonijos butuose, bažnyčios ūky ziškojo Liurdo „stebuklingosios" grotos ma
je ir rinkimų į seimą ar savivaldybes atve ketą ir tariam ai iš Prancūzijos importavo
jais — atiduoti balsą už kunigo rekom enduo „šventąjį" vandenį, kuriuo vienuoliai prekia
jam ą sąrašą. Tai buvo tik kiekybinės reikš vo. Jie pardavinėjo ir „šventųjų" relikvijas.
mės aktyvas. Didelį pelną pranciškonai turėdavo iš „švento Anta
Tretininkų vadovai pranciškonai, kaip ir no stebuklų", apie kuriuos skelbdavo savo spaudoje.
k iti vienuoliai, pirmiausia stengėsi sukaupti Šventasis pasirodė labai universalus. Jis „padėdavo" vi
kuo daugiau turto. Išradingumo jiems netrū sokiais atvejais — dorais ir nedorais, bet tik viena sąly
ko. Verksmingu žodžiu, tarsi elgetos Šiluvos ga: reikėdavo pasiųsti pranciškonams „šv. Antano
duonai" tam tikrą pinigų sumą. Kiekviename „Sv. Pran
atlaiduose, pranciškonai tiesė ranką į tikin ciškaus varpelio" numeryje būdavo apstu tokių žinu
čiuosius, prašydami išmaldos. „Kapucinai ir čių: „Taujėnai. Mano vyrui grėsė didelė byla už val
pranciškonai grynai elgetaujantys ordinai. diškų turtų išeikvojimą. Prašiau šv. Antano užtarimo.
Mes pranciškonai... iš savo uždarbio išsimai Pažadėjau 5 litus. Malda išklausyta. Vyras išteisintas"
(1931 m., 4 nr.). Antanas padėdavo ne tiktai išeikvo
tinti ir pragyventi nepajėgiame, turim e elge tojams, bet ir spekuliantams. 1936 m. 7—8 nr. Ur. Ju-
tauti. .. Šiuo kreipiuosi nužemintai prašyda deikienės vardu iš Liepojos rašoma: „Sumaniau pradėti
mas mums rūbams reikalingų vilnų. .." Taip vieną biznį, bet susidarė įvairių kliūčių. Pažadėjau
buvo rašoma provincijolo A. Dirvelės pasi šv. Antano duonai 10 litų ir per jo malonę viskas išsi
pildė". Šventasis už atitinkamą honorarą ir nuo plėšikų
rašytam e skelbime „Pranciškonų pasaulio" apgindavo. 1934 m. 6 nr. skaitome: „Nerimdaičiai (Tel
laikraštyje. šių apskr). Plėšikai buvo įsiveržę į kleboniją. Visiems
Kokie tai buvo „elgetos", liudija kitas tė labai išsigandus, pasižadėjau nusiųsti į Kretingą šv. An
vo Dirvelės skelbimas tame pačiame laikraš tanui 20 lt. Plėšikai, nesuspėję prieiti prie klebono, bu
vo priversti kleboniją apleisti. M. P."
tyje: „Pigus pirkimas Kretingos miesto gra Gydytojams Antanas darydavo tikrą konkurenciją.
žiausioje vietoje sklypų namams statytis. Štai, J. Bytautienės vardu iš Šiaulių skelbiama: „Sunkiai
Sklypų brangumas nuo 1580 litų ligi 2700 li sirgau. Meldžiausi šv. Antanui ir buvau išklausyta. Au
tų. Už 10 000 litų galima turėti sklypą ir na koju 100 litų" (1936 m., 10 nr.) Tokią pat sumą pa
melį. O už 15—20 tūkstančių litų — puikiau siuntusi Pinkevičienė iš Pašvitinio išvengė sunkios ope
racijos (1933 m. 11 nr.). Honorarą didinant, šventasis
sią namą su sodeliu. Amerikiečiams patari daugiau „padėdavo". Kažkoks Kazimieras Paluknėje sir
mas: prie Kretingos vienuolyno y ra geras gęs psichine liga. Jo sesuo pasiuntusi Kretingon 5 li
statybos meistras" ir t. t. tus — ligonis pagerėjęs. Paskui pažadėjusi 10 litų — ir
Spekuliacija sklypais ir namais nebuvo ligonis visai pasveikęs (1935 m. 11—12 nr.). Bet var
gas būdavo tiems, kas šventąjį norėdavo apgauti. Štai,
vienintelis pranciškonų pajam ų šaltinis. V ie 1935 m. 1 nr. skaitome: „Joniškis. Sirgdama prižadėjau
nuoliai visoje Lietuvoje rinko aukas senelių šv. Antano duonai 10 litų, išgijau, bet nusiunčiau tik
prieglaudai Kretingoje statyti. Kada didžiu pusę žadėtos aukos. Liga atsinaujina. Dabar siunčiu li
lis mūras buvo pastatytas, vienuoliai jį pa kusią dalį... ir atsiprašau šv. Antaną. B. P."
vadino „amerikiečių rūmais". „N orintieji čia Kaip matome, vienuoliai taip parinkdavo ir
apsigyventi dabar turi vienuolynui paaukoti redaguodavo žinutes apie „stebuklus", kad
2000 dolerių (20 tūkst. litų), o neam erikiečiai jos ir sėtų prietarus, ir pelną duotų. 1936 m.
10 000 litų"— skelbė tėvas Dirvelė. kito laikraščio („Pranciškonų pasaulio") tik
Atsirado ne viena dešimtis senukų, kurie tai 6 nr. paskelbtos aukos doleriais ir litais
savo santaupas patikėdavo Kretingos vienuo siekė 2000 litų sumą.
liams ir likdavo amžinais „amerikiečių rūmų" Pranciškonų ordinas buržuazinėje Lietuvo
kaliniais: pinigai jau nebūdavo grąžinami. je vykdė popiežijos politiką, kuri kaip ir v i
Tai dar ne viskas. Šie „elgetos" vienuoliai duramžiais, neturėjo nieko bendra su liaudies
34
interesais. Nepasikeitė ir pranciškonų atsida re. 1937 m., atvykus į Lietuvą ispanui pran
vimas vokiškajam imperializmui. ciškonui L. Arnaldich, „Pranciškonų pasau
Pirmojo ordino vienuolynai Lietuvoje, at lis" 9 nr. įdėjo jo kreipimąsi vedamuoju.
giję drauge su buržuazine santvarka, tapo Tarp šmeižtų prieš laisvę mylinčių ispanų
vokiškųjų imperialistų agentūromis. Plungės liaudį autorius pripažino, kad Franko kariau
kapucinai buvo beveik visi vokiečiai, vado nos eilėse žuvo 1700 kunigų ir vienuolių,
vaujam i savo tautiečio tėvo Eimano. 1924 m. 5000 pranciškonų, kad „daug pabėgusių vie
Lietuvos pranciškonų komisarų um buvo vo nuolių vėl grįžo Ispanijon, tik jau pas Fran
kiečių vienuolis A. Pliačekas; šį postą vėliau ko, kad pagal išgales padėtų laimėti naciona
užėmė vokietis K. Mileris; generaliniu vizi listams". Laikraščiai dėjo dokumentines nuo
tatorium buvo vokietis L. Kochas. Lietuvos traukas, vaizduojančias pranciškonus kauty
pranciškonai ilgai priklausė Silezijos, o kapu nėse, aptarnaujančius artilerijos pabūklą ir
cinai Reino—Vestfalijos provincijoms. pan. Lietuvos pranciškonai stengėsi neatsi
Lietuvoje nuolatos „elgetaudavo" vokiečių likti nuo ispaniškų kolegų.
vienuoliai, kurių net ir pavardžių niekas ne A tkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje, K retin
sužinodavo. Kai kurie iš jų sakydavosi esą gos vienuolynas tapo fašistinių diversantų
misionieriai iš Kinijos, atvykę rinkti aukų prieglauda. Hitlerinės okupacijos metais čia
tenykščiam s badaujantiems. Pranciškonų įsikūrė lietuviškųjų-hitlerinių banditų „akty
spauda dažnai skelbdavo aukotojų sąrašus ir vistų fronto" skyrius. J į organizavo pran
raginimus jiems aukoti. Dėmesį Lietuvos ciškonų provincijolo patarėjas kunigas Če
pranciškonams reiškė ir Vokietijos diploma pulis.
tai. .. 1928 m. pranciškonų spauda paskelbė, 1941 m. vasarą kitas pranciškonų provin
kad Vokietijos pasiuntinys Kaune M oratas cijolo patarėjas kunigas A. Janušaitis, buvęs
Lietuvos pranciškonų reikalams paaukojęs „Šv. Pranciškaus varpelio" redaktorius, drau
500 litų. ge su gestapo patikėtiniu nacionalistu Jakiu
Buržuazinės Lietuvos pranciškonų kadrai suorganizavo tarybinio aktyvo, komunistų ir
buvo apmokomi užsienyje — Silezijos, Bres- kom jaunuolių teismą. Šimtai žmonių buvo su
lavo, Tirolio ir kituose Vokietijos bei A ustri šaudyti prie kelio į Palangą ir suversti
jos pranciškonų vienuolynuose. Ten jie buvo į griovį.
mokomi ne tik religinių dogmų, politinės pro Išvijus hitlerininkus iš Lietuvos, centrinis
pagandos, bet ir kitokių misionieriškų gud pranciškonų vienuolynas Kretingoje tebeliko
rybių. ,,Šv. Pranciškaus varpelis" 1927 m. teroristų lizdu. Bažnyčios rūsiuose buvo sle
1 nr. korespondencijoje iš Gros Boreko, Sile piamos granatos ir šautuvai. Vienuolyno ce
zijoje, vienuolyno pažymėjo, kad ten, vado lėje įsikūrė banditų gaujos vadas kunigas
vaujant tėvui Ignacui, vienuoliai „gausiai Puodžiūnas. Vienuolyno valgomajame vyk
šaudė iš m auzerių... šis vienuolynas — toliau davo gaujos susirinkimai, kuriuose buvo su
teigiama korespondencijoje —„M ažesniųjų daromi pasm erktųjų nužudyti sąrašai. Tame
brolių" gyvenimui Lietuvoje turi nemažos pačiame vienuolyne pranciškonas J. A ndriu
reikšm ės... čia yra lavinami iš Lietuvos tė kaitis įrengė bunkerį, kuriame taip pat įsikū
vai". rė banditai. Ten buvo rasta ir spaustuvė, pa
Užsienyje paruošti vienuoliai, grįžę Lietu veldėta iš gestapo darbuotojo, su kuriuo v ie
von, į ordino gyvenimą atnešė naujovių. nuolis bendradarbiavo.
Vienuolynuose atsirado ne tik taiklių šaulių, Tarybinė santvarka antiliaudinei pranciš
bet ir gi:»:klų. Nesulaukdami, kol galės juos konų veiklai padarė galą. Lietuvos liaudžiai
panaudoti prieš liaudį, jie pradėjo šaudytis su jais nepakeliui. Užtat jie darbuojasi išsi
tarpusavyje. „Kaimo pranciškonų vienuolyne juosę tarp JA V „dipukų". Ten jie leidžia
vyksta kažkokie nesusipratimai tarpe kuni laikraštį „Darbininką"— varo negudrią socia
gų ir vienuolių ir vienuolių santykiuose su linę demagogiją, rėksmingai pritardam i kru-
vienuolyno gyventojais, kaimynais, tretinin pavičių ir plechavičių tipo „vaduotojams".
kais ir moterimis"— rašė 1934 m. „Lietuvos Šimtmečius trukęs žmonių sąmonės luoši-
ūkininkas" 9 nr. Aprašydamas tų nesusiprati nimas — tokia tai pranciškonų Lietuvoje isto
mų dram atišką atomazgą, laikraštis pranešė, rija. J i prasidėjo ir baigėsi gaisrais ir nekal
kad kunigas Saveikis, keršydamas iš para tų žmonių žudymu. Bet daugiau ji nebepasi
belio įšovęs vienuoliui Bernotavičiui į pilvą, kartos. Šiame straipsnyje nepateikėm e visos
o abatui Kudirkai — į krūtinę. pranciškonų veiklos apžvalgos. Tačiau ir
Vienuolių spaudoje buvo plačiai rašoma pam inėtųjų faktų pakanka su kaupu, kad is
apie pranciškonų „didvyrišką kovą už Fran torija tiems tamsybininkams paskirtų pačius
ko ginklo pergalę" Ispanijos pilietiniame ka juodžiausius puslapius.
35
kovo mėnesio pradžioje prasidėjo augalų vegetacija. Ta
čiau į kovo pabagą orai kiek atšalo. Tai sutrukdė su
žaliuoti žolėms ir medžiams.
Kas gi nulėmė tok ą šiltą žiemą?
Pagrindinė orų pasikeitimo priežastis yra oro tėkmių
pobūdžio pakitimas. Vietoj mūsų pločiuose vyraujančių
oro tėkmių iš vakarų į rytus pastaruoju metu sustiprėjo
oro tėkmės iš pietų ir pietvakarių, kurios j mūsų rajo
nus atnešdavo šiltą orą. Tokios oro tėkmės kaip tik ir
nulėmė šiltus orus šią žiemą. Tuo metu, kai mūsų kraš
te buvo neįprastai šilta, į pietinius pločius vis dažniau
įsiverždavo oro masių iš šiaurės, ir ten buvo dažnų, ne
įprastų tiems rajonams atšalimų.
Daugelis mokslininkų mano, kad oro masių cirku
K A Š U Č IŲ E Ž E R A S liacijos pakitimus nulemia Saulės aktyvumas. Saulės ak
tyvumo metu į atmosferą patenka daugiau įelektrintų
Atsakymas į drg. J. Šimkaus klausimą, pa dalelių srautų, kurie sukelia magnetines audras atmosfe
roje. O pastarosios veikia oro tėkmes žemesniuosiuose
skelbtą „M. ir g." 1960 m. 11 nr. skyrelyje atmosferos sluoksniuose.
„Kas žino?" J. RALIENĖ
Kašučių ežero pavad’nimas atsirado iš dvarininko
Košuc pavardės, kuris XVII a. pabaigoje įsikūrė prie to U N D IN Ė S
ežero.
Vėliau ežeras ir visa apylinkės žemė sn miškais atite „Aš norėčiau sužinoti, ar tikrai yra žuvų,
ko dvarininkui Sakeliu!. Norėdamas padidinti dirbamos o gal tai ne žuvys, gal kitaip jos vadinasi,
žemės plotus, Sakelis kirto miškus ir kasė kelmus. Rąs kurios gyvena vandenyje ir iki pusės yra pa
tus pardavinėjo, o kelmų niekas nepirko. Kad neskau našios į žmogų, o vietoj kojų turi žuvies uo
dėtų širdis, jog jo kelmus valstiečiai pradės naudoti ku
rui, o taip pat norėdamas, kad niekas jo ežere nežvejotų, degą. Tai pasakojo man senelis, maždaug
Sakelis liepė žiemą kelmus suvežti ant užšalusio ežero. prieš 1917 m. Rygos akvariume matęs plau
Kai pavasarį ledas ištirpo, kelmai nuskendo. kto j ant tokią žuvj-žmogų. Kas tai per gyvū
Po daugelio metų to paties dvarininko sūnus, norė nas?"— rašo V. Mizaras iš Biržų.
damas lengvai uždirbti skatiką, sugalvojo išgaudyti
ežero žuvį. Atvaž'avę iš Klaipėdos žvejai išmėtė tink Šis nepaprastas gyvūnas galėjo būti ruonis. Ruoniai
lus, bet jie užsikabino už kelmų ir suplyšo. Masinei yra jūriniai žinduoliai, gerai prisitaikę gyventi vande
žvejybai ežeras pasirodė netinkamas. nyje, tačiau poilsiui išlipantieji į krantą. Jie daugiausia
Kašučių ežeras neužaugantis, iš visų pusių prieinamas. minta žuvimis, kurias vikriai gaudo, giliai nardydami po
Vienas krantas akmenuotas. Po akmenimis veisiasi vė vandeniu. Ruonių kūnas aptakus, apaugęs trumpais plau
žiai. Įbridus penketą ž'ngsnių, dugnas staiga eina gilyn. kais. Prie lūpų yra ilgi ūsai, akys didelės, žiūri beveik
Man pačiam teko Kašučių ežere žvejoti. Su vilktine į priekį, ausų grybeliai sunykę. Priekinės galūnės su
blizge gaudydavau lydž us. Kartą sugalvojau pamatuo trumpėjusios, plač os, pirštai iki pat galų sujungti oda.
ti ežero gylį. Matavau iš laivelio, pririšęs prie valo ak Liemens užpakalinė dalis kartu su atgal styrančiomis
menį. Toje vietoje buvo 24 m gylio. suglaustomis užpakalinėmis galūnėmis panaudojama,
Z. RACEVICIUS kaip ir žuvų uodega, tiktai plaukiojimui. Šie ruonių po
Vaiguva žymiai, pirmą kartą juos matant ir neturint zoologinių
žinių, tikrai gali sudaryti Įspūdį, kad tai lyg ir žmonės
k o d ėl b u v o Šil t a ž ie m a ? su žuvies uodegomis. Senais laikais, kai žmogus dar
menkai pažinojo gyvąją gamtą, tokie faktai duodavo
— klausia J. Ramutėnas 1$ Biržų raj. geros medžiagos lakiai fantazijai pasireikšti, legendoms
apie žvejus viliojanč as jūrų mergeles — undines —
Neįprastai šilta buvo šių metų žiema. Šilti orai buvo kurti. Ruonių pasitaiko ir Baltijos jūroje, kartais jie ap
ne tik mūsų respublikoje, bet ir visoje Europinėje Tary silanko ir Lietuvos pajūryje, ypač žiemos mėnesiais.
bų Sąjungos dalyje. Pabaltijyje orai žiemą gana nepa Zoologijos soduose ruoniai visada patraukia žiūrovų dė
stovūs ir neretai pasitaiko ilgai trunkantieji atšilimai. mesį savo originalia išvaizda ir vikriu nardymu.
Dėl to kurio nors mėnesio vidutinė temperatūra gali
būti apie 0° arba net teigiama. Tačiau, peržvelgus me A. MAČIONIS
teorologinius stebėjimus nuo 1816 m., nebuvo rasta to
kių metų, kai visi žiemos mėnesiai būtų tokie šilti. Mū
sų respublikoje gruodžio, sausio ir vasario mėnesių vi K A IP N U N A IK IN T I G Y V A P L A U K IU S
dutinė temperatūra paprastai būna neigiama ir sudaro
2— 6Cšalčio. Šiais metais tik sausio mėnesio temperatūra Kaip nunaikinti gyvaplaukius, augančius
buvo neigiama, tačiau ir ji 1—2° buvo šiltesnė už įpras ant krūtinės, nugaros, kojų, rankų ar sustab
tinę. Ypač šiltas buvo gruodžio mėnuo. Vidutinė gruo dyti jų augimą, nori sužinoti Z. Norkus iš
džio mėnesio temperatūra buvo apie 2° šilumos, vadina Pagėgių ra j.
si, 4—5°, o kai kur net 6° aukštesnė už normaliąją. Oro
temperatūra atskiromis dienomis pakildavo iki 8—11° ši Gyvaplaukiais vadinami plaukai, kurie auga tose kū
lumos. Esant tokiai temperatūrai, gruodžio mėnesį du no vietose, kuriose normaliai jų neturėtų būti. Toks
kartus buvo prasidėjusi žiemojančių augalų vegetacija. plaukuotumas nebūdingas kūdikiams, jis dažniausiai iš
Vasaris ir pirmos'os dvi kovo mėnesio dekados taip pat ryškėja jau suaugus. Vyrams plaukų atsiranda ant krū
buvo šiltos. Šių mėnesių vidutinė oro temperatūra tinės, nugaros, blauzdų, dilbių, o moterims —ant viršu
3— 4° buvo didesnė už normaliąją. Esant šiltam orui, jau tinės lūpos, po smakru, ant blauzdų.
36
Tamsūs, ne vietoje augą plaukai tuojau krinta į akis labai ilgai trunka, nes per vieną seansą galima sunai
ir yra kosmetinis trūkumas. Plaukuotumo priežastys bū kinti tik 20—30 plaukų.
na labai įvairios ir ne visada jas galima nustatyti. Ta Jeigu nėra galimybės pasinaudoti elektrolize, gyva
čiau kartais tokie reiškiniai būna susiję su kokiais nors plaukius reikia ne pincetu traukyti, o rūpestingai nu
sveikatos sutrikimais. Tokiais atvejais reikia gydyti pa karpyti manikiūrinėmis žirklėmis ir nublankinti 3—6%
grindinį susirgimą. vandenilio peroksido skiediniu. Ant rankų augančius
Gyvaplaukių negalima nei skusti, nei pešioti, nes, plaukus taip pat patartina nublankinti vandenilio perok
naujai ataugę, jie būna storesnį ir ryškesni. Nepatarti sidu, sumaišytu su muilo milteliais. Nuo to plaukai plo
na šalinti gyvaplaukių ir rentgeno spinduliais, nes po nėja, ima trupėti, susilpnėja jų augimas. Ant kojų au
kelių mėnesių jie vėl atauga, be to, nuo rentgeno spin gančius plaukus geriausiai pašalinti pemza. Atmirkius ir
dulių odoje gali atsirasti uždegimas, o vėliau negražios išmuilinus blauzdas, reikia, švelniai šūkaliojant, pemza
dėmės. nuimti plaukus, o po to patepti riebiu kremu. Tokia
Geriausiai gyvaplaukius pašalinti elektrolizės meto procedūra iš pradžių daroma kartą per savaitę, vėliau
du. Elektrinė adatėlė, sujungta su galvanine srove, 2— kas dvi savaites ir pagaliau kartą per 2—3 mėnesius,
3 sekundėms jvedama į plauko šaknį. Šaknis sunaiki kol, plaukai nustoja augę.
nama ir plaukas nustoja augęs. Šis gydymo būdas be
veik neskausmingas ir neduoda komplikacijų, tačiau Gyd. R. ZABARAUSKAS
KAIP PASIGAMINTI
GENERATORIŲ
ACETILENUI GAMINTI
Atsakymas į skaitytojo
J. Petkevičiaus klausimą, pa
skelbtą „M. ir g." 1961 m.
2 nr. skyrelyje „Kas žino?“
Paprasti ir patogūs yra kilnojami
žemo slėgimo acetileno generatoriai,
kurie veikia principu „vanduo ant
karbido”.
Galima pasigaminti apie 450 I/vaI
našumo acetileno generatorių, kurį
sudaro korpusas, acetileno susidary
mo kameros, varpas (gaubtuvas), Acetileno generatoriaus schema: a — piūvis išilgai generatoriaus ir
cheminis valytuvas ir apsauginis b — vaizdas iš priekio: 1—korpusas; 2 — gaubtuvas; 3 — retorta;
vožtuvas. Šioms detalėms pagaminti 4-—krepšelis; 5 —valytuvas; 6 — apsauginis vamzdelis; 7 — guminė
galima panaudoti 1—2 mm storio žarnelė; 8'—trijų padėčių čiaupas; 9 — vamzdelis; 10 — gaubtuvėlis;
skardą (pageidautina cinkuotą). Su 11—apsaugos vožtuvas; 12 — vandens įpylimo anga į apsaugos
jungimo vietose skardą galima suvi vožtuvą
rinti arba sulituoti. Generatoriuje
neturi būti varinių dalių, kurios lies-
tųsi su acetilenu, nes tai sudaro Sekcijos turi būti pakraunamos kar ma panaudoti medžio bei geležies
sprogimo pavojų. bido ne daugiau kaip iki pusės jų drožlių mišinį, tačiau jo dėti ant
Korpuso aukštis 660 mm, skers tūrio. tinklelio tiek, kad nesudarytų kliūčių
muo 400 mm. Standumui padidinti Gaubtuvas yra varpo pavidalo. acetileno dujoms praeiti per valytu
korpuso viršutinėje ir apatinėje da Prie jo pritvirtintas apsauginis vą. Iš valytuvo acetilenas per ap
lyje galima pritvirtinti metalinius vamzdelis, sujungtas su atmosfera. sauginį vožtuvą eina į degiklį.
žiedus (lankus). Korpuso viršutinės Gaubtuvo aukštis 500 mm, skersmuo Vamzdelio, kuriuo acetilenas paduo
dalies šone, 560 mm aukštyje nuo 390 mm, svoris 16 kg. Apsauginio damas j apsauginį vožtuvą, galas tu
korpuso dugno, yra piltuvėlis van vamzdelio ilgis 460 mm. Prie apsau ri būti žemiau negu su atmosfera su
deniui įpilti bei jo lygiui patikrinti. ginio vamzdelio pritvirtinta guminė jungto apsauginio vamzdelio apati
Vandens pripilama 50 I. žarnelė, kuria vanduo patenka į tri nis galas.
Dujų kamerą sudaro dvi retortos. jų padėčių čiaupą, o iš čia — į krep Pradžioje dujos, pasigaminusios
Retortos ilgis 400 mm, skersmuo šelius su karbidu. Iš retortų acetile generatoriuje, turi būti išleidžiamos
660 mm. Retortos būna įtvirtintos nas per vamzdelius, kurių ilgis per apsauginį vožtuvą į atmosferą.
korpuse ir uždarytos dangteliais. 460 mm (matuojant nuo retortos), Tokiu būdu iš sistemos pašalinamas
Kiekvienoje retortoje yra krepšelis, patenka į gaubtuvą. Ant šių vamz oras. Vanduo, kuris yra generatoriu
kurio ilgis 360 mm, skersmuo delių yra užmauti gaubtuvėliai, ku je, turi būti periodiškai keičiamas.
120 mm. Krepšelis suskirstytas į ke rių pagalba acetilenas prasiplauna Plač'au apie generatorius galima
turias sekcijas (sekcijos ilgis vandenyje.
90 mm). Tarp sekcijų yra nevienodo Valytuvo viršus yra 620 mm aukš pasiskaityti knygoje:
aukščio pertvarėlės. Tai leidžia už tyje nuo korpuso dugno. Jame yra Klebanov N. N., Technologija ga-
pildyti jas vandeniu palaipsniui. į tinklelis, ant kurio padėtos valymo zo- oj svarki i rezki metallov. M.,
vieną krepšelį pakraunama 1 kg kal medžiagos (chlorkalkės, infuzorinė 1947.
cio karbido (visoms 4 sekcijoms). žemė). Neturint šių medžiagų, gali Inž. R. GUGAS
37
GYVATĖS N U O D A I šių — sukelia viršk’nimo organų gleivinės uždegimą ir
kraujosrūvas skrandyje bei žarnose.
Ž u r n a l o s k a i t y t o j a s J . A l e k s a n d r a v i č i u s iš Dabar gyvačių nuodai jau ištirti palyginti gerai.
K a lin in g ra d o p r a š o p a a iš k in ti, k o d ė l g y v a tė s Įkandus gyvatei, geriausiai prieš apnuodijimą veikia
a tv a iz d a s d e d a m a s a n t įv a ir ių v a is tų e tik e č ių , skiepai. Tie skiepai prieš gyvačių nuodus gaminami iš
k a s y r a g y v a tė s n u o d a i ir k a ip j ie v e ik ia , k o
arklių kraujo serumo: arkliams įšvirkščiama į kraują
gyvatės nuodų, kurie sukelia specialių antikūnių gamy
d ė l iš v ir ta g y v a tė n e n u o d in g a . bą. Taip paruošti arkliai nežūva net nuo didelių gyva
čių nuodų dozių. Z'noma, priešgyvatinis serumas turi
Gyvačių žinoma apie 2200 rūšių, kurių daugiau kaip būti {švirkščiamas kuo greičiau po gyvatės įkandimo.
dešimtadalis —nuodingos. Kai kurių gyvačių nuodai Įkirtus angiai, reikia, kol bus suteikta skubi gydytojo
veikia labai stipriai, todėl labai nedidelis pastarųjų kie pagalba, išspausti kraują iš žaizdos, išplauti ją 1% kalio
kis gali mirtinai apnuodyti bet kokį gyvulį ar žmogų. permanganato tirpalu ir užveržti galūnę aukščiau įkan
Nurodoma, kad šuniui užmušti užtenka 0,00008 g kob dimo vietos pusvalandžiui.
ros nuodų. Ypač pavojingos gyvatės žmonėms atogrąžų Ar dabar naudojami gyvatės nuodai medicinoje?
kraštuose. Pavyzdžiui, Brazilijoje kasmet nuo gyvačių Taip, naudojami. Pavyzdžiui, žinomas tepalas su gyva
įkandimų miršta maždaug 4800 žmonių. Kai kurios gy tės nuodais „viprakutan” arba gali būti naudojamos
vatės, pavyzdžiui, smaugliai, yra labai didelės (iki 10 m vaistų „viprazid" injekcijos po oda ar į raumenis neural
ilgio). Žiloje senovėje gyvatės darydavo dar didesnį gijų ir kitais atvejais. Tačiau tie vaistai nedažnai var
įspūdį, nes nebuvo žinomas nuodų veikimas, neturėta tojami.
priemonių išsigelbėti nuo mirties gyvatėms įkandus. Iš šio trumpo gyvatės nuodų aprašymo darosi aišku,
Todėl gyvatės nere'ai m'nimos Senovės Rytų mitolo kad išvirta angis nenuodinga. Dar reikia prisiminti, jog
gijoje. Jos buvo laikomos išminties ženklu, stiprybės bei kai kuriems gyvuliams, pavyzdžiui, ežiams, gyvatės
sveikatos simboliu. Kai kuriose senovės legendose kal įkandimas nenuodingas.
bama apie žmones, kurie, suvalgę gyvatę, tapdavę žy M. KRIKSTOPAITIS
niais ir gydytojais. M tai apie gyvates atsispindi ir se Medicinos m. kand.
novės grožinėje literatūroje bei vaizduojamojo meno
paminkluose. Pavyzdžiui, gydymo dievas Asklepijas bu
vo vaizduojamas su lazda, aplink kurią apsivyniojusi K A IP P A D A R Y T I R E P R O D U K C IJĄ BE F O T O
gyvatė. Patarlėje „Estote prudentes sicut serpentes" sa APARATO
koma: „Būkite gudrūs kaip gyvatės". Istorijoje nurodo — n o ri s u ž in o ti s k a ity to ja s V . L e l e i k a iš
ma, kad senovėje gyvatė buvusi aplamai mokslo simbo
liu, ir tik vėliau ji tapusi medicinos emblema. Taip ši K auno.
emblema liko iki šių dienų gydymo profesiniu ženklu,
nors pirminės to ženklo prasmės jau seniai nebeliko. Jeigu piešinys atspausdintas ant plono arba peršvie
Indijoje yra daug nuodingų gyvačių kobrų, kurių čiamo popieriaus, tai jo specialiai paruošti nereikia. Tuo-
nuodų 15 mg yra mirtina dozė. Viena tokia gyvatė tarpu jei popierius, ant kurio nupieštas arba atspausdin
(Naja naja L.) savo seilinėse nuodų liaukose gali turėti tas piešinys, yra storas, tai jį būtina paruošti sekančiu
iki 115 mg skystų nuodų (maždaug 33 mg sausų nuodų). būdu: paimti 1 dalį ricinos aliejaus ir sumaišyti jį su
Indijoje į kobras žiūrima su pagarba ir dabar, ir retas 5 dalimis švaraus spirito. Gautu skiediniu reikia ištep
gyventojas užmuš gyvatę, nes buvo įsigalėjęs prietaras, ti švarią originalo pusę. Popierius tada pasidarys per
jog nuoskauda kobrai nešanti nelaimę. Jei seniau kobra šviečiamas. Po to originalą reikia įdėti į kopijavimo dė
įšliauždavo į kambarį, tai būdavo stengiamasi ją išpra žę arba rėmelius ir jau kopijuoti ant foto stiklo arba'
šyti geruoju, siūlant valg’o ir pan. filmo.
Mūsų respublikoje nemaža nuodingųjų gyvačių ir ne Galima dar tiesiog kopijuoti ir ant plono foto popie
kenksmingų žalčių. Paprastai nuodingosios gyvatės ne riaus, nes jis daug pigesnis, o rezultatai gaunami neblo
turi geltonų dėmių galvos šonuose, ir išilgai jos nugaros gi. Patartina tik popierių ruošti prie oranžinės šviesos.
eina vingiuotas ruožas. Jų spalva esti nevienoda: rusva, Jis tada lengviau apdorojamas. Gautą popierinį negatyvą
pilka ar juosva. Žalčio nugara tamsi (rusva ar beveik vi reikia išdžiovinti ir švarią jo pusę vėl patepti anksčiau
sai juoda), o pilvas švies'ai geltonas. Taip galima atskir minėtu skiediniu. Toks popierinis negatyvas naudojamas
ti žaltį nuo nuodingosios gyvatės. Žaltys turi ilgą lie kaip ir filminis.
žuvį su dvišaku galu, kuris padeda jam orientuotis ap Geri rezultatai pasiekiami kopijuojant štrichinius pie
linkoje. Neteisingai kai kurie žmonės žalčio liežuvį lai šinius, o toniniai piešiniai gaunami blogesni.
ko geluonimi. Visiškai negalima spausdinti, jeigu originalas at
Gyvatės nuodai paveikia įkirtus nuodingaisiais dan spausdintas ant abiejų popieriaus pusių, arba antroje jo-’
timis. Arti danties viršūnės atsiveria siauras nuodų kana pusėje būna šriftas, piešinys, sutepimas ar kt. Tokiu at
lėlis. Aštrūs nuodingi gyvatės dantys yra palinkę atgal, veju be foto aparato, didintuvo arba pedeskopo origi
prisiglaudę prie gomurio. Jai išsižiojus, dantys išsitie nalo perfotografuoti neįmanoma.
sia, ir gyvatė gali kirsti. J. DAVAINIS
Gyvačių nuodai — tirštas bespalvis, gelsvas ar žals
vas skystis, su vandeniu sumaišius putojantis. Sausi K O D Ė L P L A N E T Ų O R B I T O S Y R A E L IP S Ė S
nuodai išlieka veiklūs ilgą laiką — iki 23 m., bet jų
veiklumą mažina bakterijų, kai kurių cheminių medžia ir k o d ė l to k io m is o rb ito m is jo s p r a d ė jo s k r ie
gų veikimas ir puvimas. Angių nuodai nustoja veiklumo t i ? — k l a u s i a M . G u d y n a s iš P a k r u o j o r a j -
72° temperatūroje, o kai kurių kitų gyvačių — tiktai
120° temperatūroje. Įvairių gyvačių nuodai skirtingi, jų Tiek makrokosmin'ai kūnai (žvaigždės, Saulė, plane
nuodingumas nevienodas. Įkandus gyvatei, ypač jų nuo tos), tiek mikroskopinės dalelės (neutronai, protonai,
dingiausioms rūšims, mirtis gali būti greita, jei nuodai elektronai) visą laiką juda. Judėjimo formos yra įvairios,
patenka tiesiog j kraują, bet paprastai mirštama vėliau, jų tarpe ir sukimas's ap:e ašį.
dėl nervų sistemos apnuodijimo, kraujosrūvų, galūnės Saulės sistema susidarė iš didžiulės lėtai besisukan
apmirimo ir kitų priežasčių. Patekę į skrandį, kai kurių čios dulkių ir dujų ūko masės. Didesnioji tos masės dalis
gyvačių nuodai pasidaro neveiklūs, o kai kurių kitų rū susitelkė sistemos centre ir sudarė Saulę. Iš atskirų ma
38
sės mazgų susikaupė planetos ir jų palydovai. Tarp ros kreivės, Ir jomis planetos negali skrieti. Jei, sakysi
centrinio sistemos kūno — Saulės ir periferinių kūnų — me, kuria nors hiperbole praskrieja apie Saulę kometa,
planetų veikia traukos, arba gravitacijos jėga, kurios dy tai ji niekuomet nebegrįžta atgal.
dį nusako Niutono suformuluotas visuotinės traukos dės Planetų skriejimo apie Saulę orbitos-elipsės yra ne
nis. TokJa jėga veikia ir tarp planetų ir jų palydovų. vienodos: Veneros, Žemės, Jupiterio orbitos artimos ap
Išnagrinėjus galimas orbitas pagal traukos dėsnį, pa skritimui, Merkurijaus, Marso ir ypač Plutono — gana
aiškėja, kad, priklausomai nuo skriejančių apie centrinį ištįsusios, turi didelį ekscentricitetą. Dirbtinių Žemės pa
kūną masių greičio ir krypties, yra galimos įvairios lydovų orbitos paprastai būna taip pat elipsės, nes, no
skriejimo orb'tos —ne tik elipsės, bet ir apskritimai, pa rint, kad dirbtinis palydovas skrietų apskritimu, pavyz
rabolės, hiperbolės, ir net tiesės. Tačiau tiek apskritimai, džiui, per 2000 km nuo Žemės paviršiaus, reikėtų jį pa
tiek parabolės, tiek tiesės yra tik tam tikri ribiniai atve leisti griežtai lygiagrete su Žemės paviršiumi kryptimi ir
jai, sus'ję su griežtai apibrėžtomis greičio ir krypties 6,9 km/sek greičiu. Palydovas, paleistas bent kiek kita
reikšmėmis, tuo tarpu tik elipsės ir hiperbolės teturi ga kryptimi ir didesniu ar mažesniu greičiu, skries jau ne
na didelį tų reikšmių diapazoną. Bet hiperbolės yra atda apskritimu, bet elipse.
m e n u l is u ž Sia u r ė s
P O L IA R IN IO RATO
„ A r ž ie m ą M ė n u lis š v ie č ia
u ž Š ia u r ė s p o lia r in io ra to ,
n e n u s ile is d a m a s ? " — k la u s ia
A . B a rak a u sk a s iš Skuo
d o r a j.
R e d a k c ija g a u n a įv a ir ių k la u s im ų ž y m ia i d a u g ia u , n e g u y r a
v ie to s ž u r n a le į ju o s a ts a k y ti. D a u g u m a i s k a ity to jų a ts a k o m a
DRAUGAI la iš k a is . T a č ia u n e v is u o m e t g a lim a a ts a k y ti i r la iš k u , k a d a n g i
S K A IT Y T O JA I k a i k u r ie s k a ity to ja i n e n u r o d o p iln o s a v o a d re s o . T o d ė l p r a š o
m e r e d a k c ija i s iu n č ia m u o s e la iš k u o s e n e p a m ir š ti u ž r a š y ti tik s
lų s a v o a d re s ą . Redakcl]a
39
A L IU M IN IO E M A L IA V IM A S
P A T O B U L IN T I D V IR A Č IŲ
V A R IK L IA I
L I E T U V IŠ K A S K R A U JA G Y S L E S iŠ T R IK O T A Ž O
SK LA N D Y TU V A S —
Pastaruoju metu Leningrado medikai, bendradarbiaudami su lengvosios
M A S IN E I G A M Y B A I pramonės mašinų konstruktoriais, sukūrė mašiną, gaminančią specialius tri
kotažinius vamzdelius — kraujagysles. Pirmieji klinikiniai bandymai parodė,
1960 m. pavasarį ir vasarą Vilniu kad šitokios kraujagyslės yra labai patvarios ir tinkamos įdiegti į chirur
je vyko lietuviško standartinės kla giją. Įžymusis šalies chirurgas, Lenininės premijos laureatas profesorius
sės sklandytuvo BK-6 „Neringa" P. Kuprijanovas jau atliko kelias labai sudėtingas širdies kraujagyslių ope
bandymai. Jį sukonstravo inž. racijas, kurių metu sėkmingai prisiuvo naująsias trikotažines kraujagysles.
B. Karvelis. Tai pirmasis toks sklan Leningrado kojinių fabrike „Raudonoji Vėliava” neseniai paleista pir
dytuvas mūsų šalyje. Jo bandomasis moji šalyje trikotažinių kraujagyslių siuvimo mašina.
modelis buvo statomas mūsų respub
likoje. Statybos darbūs atliko Ma
šinų gamybos valdybos konstrukto Sklandytuvas BK-6 „Neringa" virš gimtųjų laukų. A. ARBAČIAUSKO nuotr.
rių biuro eksperimentinė gamykla
Vilniuje. Sklandytuvas savo skridi
mo duomenimis šioje klasėje pralen
kia lenkų „Mucha-Standart", vengrų
„Futar", vokiečių „Libelle" ir dau
gelį kitų žymių tarptautinės klasės
sportinių mašinų. LTSR Liaudies
ūkio tarybos sklandytojų pasiekimą
ir konstruktoriaus darbą puikiai
įvertino LDAALR Centro komite
tas — sklandytuvas priimtas seriji
nei gamybai. Šiuo metu statoma jo
pirmoji serija Simferopolio LDAALR
dirbtuvėse. Dar šiais metais šalies
sklandytojai gaus savo klubams pui
kų rekordinį lietuvišką sklandytuvą
BK-6 „Neringa".
Tai Lietuvos TSR Liaudies ūkio ta
rybos pramonės indėlis į septynme
čio fondą sportinės aviacijos srityje.
Inž. V. VAITKUS
40
KAPRONAS VIETOJ METALO
Bronzinė įvorė drenažo vamzdžiams formuoti — bran
gi ir deficitinė detalė. Pagaminus 50—60 tūkst. drenažo
vamzdžių, ją jau reikia keisti. Artimiausiu metu vietoj
bronzinių įvorių eilė statybinių medžiagų pramonės įmo
nių pradės naudoti kapronines. Jos lengvos, patvarios
ir žymiai pigesnės. Viena kapronine įvore galima sufor
muoti 200—210 tūkst. drenažo pusfabrikačių.
Presavimo formų brėžinius kaproninėms įvorėms ga
minti paruošė LTSR Vietinės pramonės valdybos kon
stravimo biuras, bendradarbiaudamas su centrinės labo
ratorijos kolektyvu.
Formos šiomis staklėmis gaminamos ne karštu me
chaniniu būdu, bet naudojant suslėgtąjį azotą. Šis būdas
leidžia išsaugoti kaprono atsparumą.
Tai nebe pirmas mūsų respublikos Vietinės pramonės
valdybos konstravimo biuro darbas keičiant spalvotuo
sius metalus kapronu. Iš jo jau pagaminti mažų matme Tarybų Sąjunga — viena pagrindinių medvilnės au
nų lankstai langams ir orlaidėms, kai kurios durų vidi ginimo šalių — užima pirmąją vietą pasaulyje pagal
nių spynų detalės. Dabar konstruktoriai ruošia brėžinius šios kultūros derlingumą. Valstybė daug dėmesio skiria
kaproninėms čerpių formoms gaminti. medvilnininkystei ir jos mechanizavimui toliau vystyti.
Nuotraukoje matome naują mašiną, skirtą ventiliacijos
KERAMINIS VANDENTIEKIS tuneliams kaupuose rausti. „TME", taip vadinasi ši ma
šina, labai efektyvi. J i kelis kartus padidina darbo našu
Gera dirbti mechanizuotose gyvulininkystės fermose, mą medvilnės saugojimo darbuose.
turinčiose vandentiekį. Tačiau metaliniai vamzdžiai
brangūs, be to, jų trūksta. O ar negalima jų pakeisti ki PAGAL PAGEIDAVIMĄ — ŠALTIS ARBA
tais? Šį klausimą ėmėsi spręsti N aujųjų statybinių me ŠILUMA
džiagų instituto ir Rokų plytų-drenažo vamzdžių gamyk
los darbuotojai. Atlikę eilę tyrimų, jie pasiūlė žemdir Žinoma, kad, leidžiant elektros srovę dviejų skirtingų
biams keraminį vandentiekį. metalų sandūra, termoelemento galuose, priklausomai
Jau pagaminta pirmoji produkcija. Keraminiai vamz nuo srovės krypties, galima gauti šilumą arba šaltį. Ta
džiai yra 114 cm ilgio ir 5 cm skersmens. Jie atlaiko rybinis akademikas A. Jofė įrodė didžiulį puslaidininkinių
2—3 atm. slėgimą, kurio pilnai pakanka gyvulininkystės termoelementų pranašumą prieš metalinius. Termoelekt
fermų vandentiekiams įrengti. Keraminiai vamzdžiai apie riniai prietaisai — nauja puslaidininkių pritaikymo sri
3 kartus pigesni už metalinius. Jie taip pat gali būti tis. Jie turi įdomių savybių. Pavyzdžiui, šaldytuvuose,
naudojami kiaulidėse jovalui paduoti į lovius. Tam tiks pagamintuose termoelektriniu principu, nėra judamų da
lui vamzdžiai impregnuojami skystu stiklu bei kalcio lių, ■— tokių įrengimų veikimo laikas praktiškai neri
chlorido tirpalu ir papildomai glazūruojami. botas.
N aujųjų statybinių medžiagų instituto ir Rokų plytų- Pasukus perjungiklį, šaldytuvas virs šildytuvu, Lenin
drenažo vamzdžių gamyklos darbuotojai toliau ieško bū grado eksperimentinėje puslaidininkinių ir ultragarsinių
dų keraminiam vandentiekiui tobulinti. prietaisų gamykloje neseniai buvo pademonstruota
18 įvairios paskirties naujovių Paskutinės modifikaci
ELEKTROKIMOGRAFAS jos termostatai (žr. pav.) aktyviai atšala 25—30° žemiau
aplinkos temperatūros. Termostatų apimtį galima padi
dinti ir tokiu būdu sukurti ištisus „mikroklimato fabri
P. Gerceno vardo Onkologijos institute plaučių aug
kus". Kol kas tai dar ateities klausimas, tačiau jo spren
liams nustatyti pradėtas naudoti naujas prietaisas —
elektrokimografas. Jis pritvirtinamas prie rentgeno apa dimas — visiškai realus dalykas.
rato ir popierinėje juostoje rašo atitinkamą kreivę. Šita
kreivė atspindi kiekvienos plaučių skilties kvėpavimo
paviršiaus funkciją ir kraujo apytaką. Elektrokimogra-
moje gautas vaizdas parodo mažiausius kvėpavimo ir
kraujo apytakos sutrikimus plaučiuose. Iš jos sprendžia
ma, kaip toli nužengęs vėžio procesas, ar dar prasminga
ligonį operuoti ir pan.
Pirmieji klinikiniai bandymai parodė, kad elektroki
mografas —- svarbi kvėpavimo takų vėžio diagnostikos
priemonė.
L A IK R O D IS -2 IN Y N A S
41
PIAUSTYMAS PLAZMINIU SPINDULIU
Rygos Elektrinio suviri kio laukinio aparato, ku
nimo įrengimų mokslinio riuo būtų galima piauti iš
tyrimo institutas sukūrė karto 60 mm storio vario
naują metodą metalams lakštus. O plazminis spin
piaustyti. Tam naudojamas dulys nesunkiai juos per
plazminis lankinis srautas. pjauna. Juo galima piauti
Toks lankas atsiranda, kai net 100 mm storio aliumi
medžiaga, esanti tarp nį. Aparatas padidina dar
elektrodų, sudaro laisvų bo našumą pjaustant me
jonų ir elektronų mišinį. talus 20—30 kartų. Be to,
Remiantis atliktais tyri pjaunant metalą šiuo me
mais, sukonstruotas spe todu gaunamas toks glot
cialus generatorius, kuris
buvo sėkmingai išbandytas nus paviršius, kad jis ne
Leningrado gamykloje bereikalingas jokio kito
„Elektrik". apdirbimo.
Naujuoju aparatu gali Metalų piaustymas plaz
ma gauti plazminį spindu miniais spinduliais galės
TRAKTORIUS DIDINA GREITĮ lį, kurio temperatūra sie būti plačiai taikomas įvai
kia net 18 000° C. Ligi šiol riose mašinų gamybos sri
Traktorius palyginti dar jauna mašina. Jam šiek tiek pasaulyje dar nebuvo to tyse.
daugiau kaip 50 metų. Nors jis pakeitė arklį, bet jo
greitis liko „arklinis": 3—4 km/val. Kokia priešingy
bė — traktoriaus galingumas nuo 10 iki 120 AJ, o juda SIENOS IŠ STIKLO PLUOŠTO
tik vieno arklio greičiu!
Ilgą laiką mokslininkai negalėjo suderinti didelių Nuostabiai plonyčius siūlus mechanizmai ištempia iš
greičių su naudingo darbo koeficientu. Tačiau laki inži lydyto stiklo. Stikliniai siūlai šiandien naudojami įvai
nerinė mintis ieškojo kelių šiai problemai išspręsti. Ir riausiems reikalams, jiems galima suteikti norimų savy
štai 1957 m. Charkovo traktorių gamyklos konstrukto bių. Medžiaga, pagaminta iš stiklo pluošto, gali būti tan
riams mašinos greitį pavyko padidinti iki 7 km/val. Ką ki ir kieta, minkšta ir lanksti, ji gali praleisti drėgmę
tai reiškia? Ogi tai, kad du traktoriai DT-54M lengvai arba visiškai jos nepriimti, būti puikiu elektros arba du
atlieka tą darbą, kurį anksčiau vos įveikdavo 3 jų pirm jų izoliatoriumi, būti atspari karščiui ir t. t.
takai. Naujos medžiagos kuriamos Visasąjunginiame stiklo
Tačiau ir šioji mašina nepatenkino konstruktorių. pluoštų mokslinio tyrimo institute.
Praėjusių metų pabaigoje gimė greitaeigis vikšrinis trak Įeikime į seno tipo daugiaaukštį namą. Jo mūrinės
torius T-57. Jis turi galingą variklį, lengvai galima keisti sienos masyvios, storos. A r būtina garso bei šilumos
jo greitį, priklausomai nuo dirvų pobūdžio, vietovės rel izoliacijai naudoti tiek daug medžiagų ir bereikalingo
jefo. Naujasis traktorius tinka įvairiausiems lauko dar darbo? Pasirodo, ne. Štai institute pagaminta 5 cm storio
bams — arti, dirvas skusti, akėti, sėti ir t. t. plyta iš naujos stiklo pluošto rūšies. J i ir pakeis dalį
Puikiai jame jausis traktorininkas. Hermetiškoje ka storos sienos. Pro ją nepraeis nei garsas, nei šiluma, nei
binoje yra įrengtas specialus ventiliatorius, kuris apsau drėgmė, o plytos svoris visiškai menkutis.
gos vairuotoją nuo dulkių, esant karščiui vėdins kabiną, Šis stiklo pluoštas puikiausiai sulaiko ir šaltį. Todėl
o žiemos metu ją apšildys šiltu oru. Į kabinos vidų ne- jį galima naudoti šaldytuvuose, jis nepakeičiama izolia
prasiverš triukšmas. cinė medžiaga laivų statyboje. Instituto moksliniai dar
buotojai surado dar vieną minėto pluošto pritaikymo
Traktorius T-57, lyg lengvasis automobilis, turi elekt
sritį. Tai požeminių hidroįrenginių izoliacija. Jie paga
rinį starterį. Vietoj penkių greičių „pirmyn" čia yra mino iš stiklo pluošto specialią juostą, lengvai susukamą
9, vietoj vieno greičio- „atgal" — 5. Šie duomenys kalba į rulonus, kuria galima bus izoliuoti vamzdžius. Yra ap
apie didelį mašinos manevringumą. skaičiuota, kad, naudojant naująją vamzdžių izoliaciją,
T-57 aria 9 km/val greičiu, o neapkrautas išvysto jų amžius bus prailgintas 2—3 kartus.
dvigubai didesnį greitį. Naujasis traktorius leis su tais
pačiais agregatais, kuriuos turi kolūkiai ir tarybiniai
ūkiai, padidinti arimo greitį iki 7—9 km/val, sėjos — RAŠOMOJI MAŠINĖLĖ GAIDOMS
10— 11 km/val ir t. t.
T-57 yra pirmasis pasaulyje galingas greitaeigis vikš Tarybų Gruzijos muzikų ir inžinierių grupė su
rinis traktorius. Tarybiniai konstruktoriai tęsia darbą to konstravo „muzikinę" rašomąją mašinėlę. Ji veikia
liau, jį tobulina. Pagrindinė žemės ūkio mašina užtik įprastinės rašomosios mašinėlės principu, tačiau turi pa
rintai didina greitį. pildomą prietaisą, kuris vienu metu tvarko popieriaus
judėjimą ir rašo muzikinius ženklus bei tekstą. Kiek
vienas žmogus, nusimanąs muzikoje, gali be ypatingo
vargo naudotis tokia rašomąja mašinėle.
VIENA MINUTĖ
Atrodo, viena minutė valcuotų gaminių, 173 t BUS 662 TILTAI
toks trumpas laiko tar plieno, iškasama 465 t ge
pas. .. O Tarybų Sąjungoje ležies rūdos, išgaunama Leningrade pradėtas statyti dar vienas gelžbetoninis
1965 m. per vieną minutę 286 tūkst. m3 dujų, 1 160 t tiltas per Nevą. Jis turės 7 angas po 124 m ir sujungs
bus gaminama 990 tūkst. naująjį Leningrado rajoną — Mažąją Ochtą su miesto
kilovatvalandžių elektros anglies, o kas 40 sek. nuo
centru. Tai vienas didžiausių Leningrado tiltų per Nevą.
energijos, 475 t naftos, konvejerio nueis vienas Pastačius šj tiltą, Leningrade bus 662 tiltai, tame
133 t špižiaus, 133 t automobilis. skaičiuje 21 pakeliamasis tiltas.
42
LENOS AUKSO KASYKLOSE
Lenos aukso kasyklos eksploatuojamos jau daugiau kaip 100 metų. A t
rodo, kad jos neišsemiamos. Aukso ieškotojai čia kasmet randa nemaža
aukso gabaliukų, didesnių kaip 50 g.
Ypač daug aukso duoda kasykla „Artiomovskaja". Joje 1881 m. buvo
surastas net 22 kg 600 g svorio gryno aukso gabalas. Toje pat kasykloje
1957 m. vėl buvo rasti du stambūs aukso gabalai: vienas — 12 kg 360 g,
kitas — 10 kg 45 g.
Iki šiol labai smulkūs aukso grūdeliai po plovimo likdavo nesurinkti,
juos išpildavo kartu su žemėmis. Dabar išmokta ir tokias „auksines atlie
kas" surinkti. Tam tikslui aukso kasyklų transporteriuose, kuriais keliauja
perdirbta ir išplauta uolienų masė, yra įrengtas specialus radioelektroninis
prietaisas. Jis padeda surinkti net smulkiausius aukso grūdelius, kurie dar
lieka po plovimo uolienų masėje. Įdiegus šį prietaisą, kasyklose buvo be
veik visiškai likviduoti aukso nuostoliai.
Šir d is g a l i r e g e n e r u o t i
Tai paskelbė tarybinis mokslininkas N. Sinicynas Maskvoje įvykusioje
ARTI NESVARAUS konferencijoje regeneracijos klausimais. Prieš padarydamas šitokią išvadą,
Dabartinio mokslo ir technikos fiziologas atliko daugiau kaip 250 operacijų gyvūnams. Eksperimentatorius
matavimų diapazonas — nuo milijo šalindavo nedideles širdies raumens sienelės dalis ir jas pakeisdavo odos,
nų tonų iki miligramo dalelių. Ne kaprono ir netgi gelumbės skiautėmis, kurios buvo tarsi „karkasas" jungia
paprastai tikslioms analizėms reikia majam audiniui susidaryti. Vėliau šis audinys suaugdavo su raumenų skai
ir nepaprastai tikslių svarstyklių. dulomis, ir širdis įgydavo naują tvirtą sienelę. Mokslininkas laiko, kad ne
Tokias svarstykles sukūrė le tolimoje ateityje, gydant miokardo infarktus ir širdies skilvelių sienų aug
ningradiečiai. Štai, pavyzdžiui, lius, chirurgai galės pasinaudoti atliktų eksperimentų rezultatais.
„BC-lO-lOOO-fly". Apskaičiuojamasis SPARTI PLONIAUSIOS VIELOS GAMYBA
krūvis — nuo 1 kg iki 1 g. Paklaidų
nėra. Per keletą sekundžių magne Pasirodo, 250 m/min greičiu galima pagaminti n e t 2 tūkst. metrų ilgio
tas padeda nusistovėti svirtims, įjun varinius bei manganinius laidus, kurių storis siekia vos 1 mikroną
giami individualūs elektrovarikliai, (0,001 mm). Vielos pavidalo ruošinys įvedamas į stiklinį vamzdelį, kurio
kurie yra svarstyklių velenuose, ima apatiniame gale yra įrengimas indukciniam kaitinimui. Įjungus srovę, stik
veikti elektroninis skaičiavimo įren las suminkštėja, ir metalinės vielos galas ima lydytis. Metalas ištraukiamas
ginys. Gautieji svėrimo rezultatai į vielą, ataušinamas ir užvyniojamas. Sis metodas, panaudojant vakuumą,
per distanciją perduodami valdymo taip pat tinka labai plonoms vieloms gaminti iš sidabro, aukso ir alavo.
pultui. Maždaug taip pat veikia ir
svarstyklės ,3M-5-/fy", parodytos „KIŠENINIS" HIDROLOKATORIUS
nuotraukoje. Jos automatiškai re
gistruoja ir užrašo medžiagos svorio Prieš keletą mėnesių Japonijoje, Tokio mieste vykusioje pramonės pa
kitimo procesą laiko atžvilgiu ir rea rodoje buvo pademonstruotas neįprasto dydžio hidrolokatorius, skirtas ieš
guoja į šimtųjų gramo dalių nukry koti jūrose žuvies telkinių. Prietaisas miniatiūrinis — jo ilgis 20 cm, plotis
pimus, o svarstyklės „M-20" jaut 15 cm, aukštis 7,5 cm, o svoris 2,7 kg. Toks hidrolokatorius, maitinamas ba
rios net tūkstantosioms miligramo terijų, telpa žvejo krepšelyje ir todėl gali būti naudojamas net ir mažiau
dalims. siuose žvejų laiveliuose.
Kryme tiesiama pirmoji NEĮPRASTAS ten sutinkamus uolienų televizijos kamerą, galima
šalyje aukštikalninė trolei AUTOMOBILIS sluoksnius. Prietaisą suda nuleisti tik į 250 m gylį.
busų linija. Ji jau sujungė ro cilindrinė televizijos Tačiau manoma, kad ne
Simferopolį su Alušta. Ne Į kelionę po Europą iš kamera, pritvirtinta prie trukus jis galės pasiekti ir
trukus troleibusas kursuos vyko automobilis su ne gręžimo strypo. Ji vaizdus 1 500 m gylį.
Juodosios jūros pakrante įprastu varikliu: ant jo kė perduoda į ekraną, esantį
i Jaltą. bulo įrengtos silicio bate žemės paviršiuje. AGURKŲ
rijos, kurios saulės šviesą Kol kas grąžtą, turintį
paverčia elektra. Tokiu RŪŠIAVIMAS
būdu gauta elektros srovė PAGAL SKONĮ
maitina variklius, įrengtus
prie kiekvieno automobi Vienas olandų mokslinio
lio rato. tyrimo institutas išrado
naują metodą augalams
TELEVIZORIUS... rūšiuoti jų augimo sta
ANT GRĄŽTO dijoje. Tam panaudojami
GALO ultravioletiniai spinduliai.
Paveikus šiais spinduliais
Cekoslovakų inžinierius gerų agurkų sėklaskiltes,
M. Kraikas sukonstravo jos pasilieka tamsiai ža
specialų televizorių, kuris lios spalvos, o karčių
perduoda informaciją iš agurkų sėklaskiltes įgauna
bandomųjų gręžinių apie lelijinį atspalvį.
43
statinio stiprumas, mažiau reikia įdė
ti darbo.
Korėtus panelius galima gaminti iš
bet kokios medžiagos — pradedant
gelžbetoniu, medžio plokštėmis, sin
tetinėmis dervomis, šlako vata ir
baigiant įvairiomis atliekomis. Be to,
vietoj plieno čia armatūrai tinka
plastmasės.
Namai, surinkti iš Gdynės kon
struktorių biure pagamintų panelių,
yra 5 kartus lengvesni už įprasti
nius, o darbo sunaudojama jų staty
bai net 20 kartų mažiau. Ateity nu
matoma korėtų panelių svorį tiek
sumažinti, kad kubinis gyvenamojo
namo metras svers tik 25 kg.
M O T O R O L E R IA I
M A Ž Y L IA I
JA V ir Italijoje pradėti gaminti
mažyčiai, lengvi ir paprastos kon
strukcijos motoroleriai. Juos galima
pervežti automobilių bagažinėse, lai
veliuose ir t. t. Minėtus mažylius
lengva pernešti per kliūtis, blogo Toks ratas susideda iš apskrito
kelio ruožus. Tačiau, nežiūrint į jų plieninio lakšto — disko, prie kurio
mažus matmenis bei svorį, motoro pritvirtinta plonasienė, lanksti gumi
lerių greitis gana didelis — iki nė padanga, neturinti kameros. Dis
60 km/val. ke yra išgręžtos skylės.
Nuotraukoje matome Italijos fir Minėtas ratas užima labai maža
mos „Lambreta” pagamintą motoro vietos, pigiai kainuoja, o su juo ga
lerį. Jo rėmas suvirintas iš plieninių lima pravažiuoti apie 800 km.
vamzdžių, yra pakankamai stiprus.
Motoroleris turi dvitaktį 2,5 A J va
riklį, įtaisytą po sėdyne. Variklis pa
leidžiamas rankiniu starteriu.
JA V išleidžiami šios rūšies moto
roleriai yra kiek didesni. Be to, jų
variklis keturtaktis.
3 pav.
44
EDISON AS M E D Z lA I -
STATYBININK AS B R O L IA I
45
jie nuo jos pasišalino ir tuo metu vo groję tiktai keturi muzikantai:
paukščiukus užpuolė svetimas kati E. Ižai, B. Hubermanas, J. Heifecas
nas. Jų auklė nedvejodama stojo su ir D. Oistrachas.
juo į dvikovą. Nuvijusi akiplėšą, ji
pargabeno viščiukus į namus, su mo
tinišku jausmu pradėjo vienam gel ŽEME IR ŽMONES
tonsnapiui laižyti padarytą užpuoli
mo metu žaizdą. Labai įdomūs pasaulinės statist!
Dvi vištaitės užaugo, bet katė dar kos duomenys apie Žemės rutulio
ilgą laiką nesiliovė jomi's rūpintis. gyventojų skaičių. Apytikriai tūks
tantaisiais metais visuose kontinen
PENKTASIS KARTAS tuose buvo 275 mln. gyventojų. Sis
žmonių skaičius padvigubėjo tik per
Zv ir g Zd u k a i - Kaip vertingą relikviją didelį septynius šimtmečius, bet vėliau jis
RUTULIUKAI smalkos antspaudą saugo nusipelnęs pradėjo greitai augti ir 1800 m. pa
meno veikėjas I. Spilbergas. Štai ko siekė 1 mlrd., o po šimtmečio —
kia jo istorija. Praėjusių metų rude 1900 m. — sudarė 1,5 mlrd. Šio am
Kaukaze, Juodosios jūros pakran nį, atlikdamas turnė po Europą, Le žiaus dvidešimtaisiais metais žmonių
tės paplūdimiuose, žvirgžde randa ningrado orkestras pabuvojo didžio skaičius išaugo iki 2 mlrd., 1960 m.
mi labai taisyklingi juodi rutuliukai. jo italų smuikininko Paganinio tė buvo jau apie 2,8 mlrd. o dabar yra
Jų svoris 0,3—150 g, o skersmuo viškėje ■— Genujoje. Priėmimo, kurį apie 3 mlrd. Mokslininkų apskaičia
6—50 mm. Kai kurių paviršiuje la tarybinių muzikantų garbei surengė vimais, 2000 m. Žemės rutulio gy
bai gerai pastebimi ploni nuosėdinių municipalitetas, metu Spilbergui bu ventojų skaičius pasieks 5 mlrd.
darinių sluoksneliai. Sį žvirgždą per vo pasiūlyta sugroti keletą kūrinių Įdomu pažymėti, kad gimimų skai
ilgą laiką iš visų pusių nušlifavo Paganinio smuiku. Antspaudas nuo čius šiuolaikiniame pasaulyje neiš
vanduo. Jo formai didelę reikšmę, nišos, kurioje laikomas smuikas, bu augo, bet medicinos pagalbos dėka
be abejo, turėjo didelis smulkiakris- vo iškilmingai įteiktas leningradie- smarkiai mažėja mirtingumas, ypač
talinės uolienos atsparumas ir jos čiui. Anksčiau Paganinio smuiku bu vaikų.
struktūros vienalytiškumas.
KATE-AUKLE
Ši katė niekuo nesiskiria nuo kitų.
Globoti geltonsnapius viščiukus ji
pradėjo tada, kai neteko savo vaikų.
O buvo taip. Dėl kažkokių priežas
čių nugaišo maži kačiukai. Katė il
gai jų ieškojo, visą laiką miauksėjo,
sulyso. Ir štai iš inkubatoriaus į na
mus buvo parnešti 3 viščiukai. Katė
mažyliais nepaprastai susidomėjo,
pradėjo prie jų sėlinti. Artinantis
prie viščiukų žmogui, ji juos akimir
ka apglėbė savo letenomis. Ir kaip
bebūtų keista, katė viščiukų neišpio-
vė. Pirmiausia keturkojė atsargiai
juos priglaudė prie savęs, o vėliau
po vieną paukščiuką dantimis parsi
gabeno į buvusį kačiukų guolį.
Nuo to laiko ir prasidėjo neįpras
tas trijų viščiukų auginimas. Katė
nuo savęs jų neatleisdavo nė per
žingsnį, nešiojo viščiukus dantyse,
prausė juos savo liežuviu. Kartais ji
atsiguldavo ant grindų ir pradėdavo
voliotis, o viščiukai capsendavo sa UGNIES A U D R A
vo snapukais jos pilvą, ausis, snukį.
Viščiukams paūgėjus, auklė jiems Ne taip seniai ugnies audra buvo įsisiautėjusi Pietų Rodezijos savano
darėsi vis mažiau reikalinga. Kartą se — derlingiausiose Šabo upės slėnio ganyklose. Rudenį čia taip karšta, kad
gaisras įsižiebia, kaip sako vietiniai gyventojai, net nuo žmogaus akių
blizgesio.
Pašėlęs, siaubiantis ugnies viesulas veržėsi keturiasdešimties kilometrų
juosta. Liepsna skynėsi kelią purpuriniais sūkuriais tarp miškų ir krūmų,
kilo prie slėnio prigludusiomis kalvomis.
Į kovą su ugnimi buvo mobilizuoti visi rajono gyventojai. Kokias prieš
gaisrines priemones gavo afrikiečiai iš baltųjų rančo valdytojų? Kirvius
ir kastuvus. Su jais negrai galėjo kovoti tik prieš išsiliejančius liepsnos
upokšnius, bet buvo bejėgiai sustabdyti ugnies siautulį.
Dieną ir naktį truko kova su ugnimi. Nebuvo galima palikti nė vienos
rusenančios šakelės, iš jos gaisras užsipliekstų nauja jėga.
Trys milijonai akrų turtingų ganyklų virto pilku pelenynu, žuvo tūks
tančiai galvijų ir daugybė laukinių gyvūnų.
46
ŽUVIS KVĖPUOJA... nėja nuo akmens ant akmens ir, vy- ga. Mat žuvelės uodegos srities odo
damosios vabzdžius bei moliuskus, je gausu specialių kraujagyslių, ku
UODEGA užkopia ant kyšančių iš vandens rios ima deguonį tiesiog iš vandens.
šaknų. Vadinasi, iš tikrųjų šios žuvys „kvė
Šios žuvelės (Periophthalmus) va Kuo gi kvėpuoja šie jdomūs gyvū puoja uodega"!
dinamos „aplink matančiomis" arba, nai? Kvėpavimui jiems reikalingas Šoklių gyvenime yra ir daugiau
dažniausiai, dumbliniais šokliais. Jų vandens deguonis. Kad sausumoje įdomių reiškinių. Pavyzdžiui, ikre
akys iškilusios aukštai virš galvos ir neužtrokštų, šios žuvelės, iššliaužda- lius jie deda į siaurus urvelius ne
gali sukiotis, panašiai kaip telesko mos iš vandens, uždarose žiaunų ert toli kranto, ir kiekvieną tokį urvelį
pas, į visas puses. Šokliai gali gy mėse sukaupia vandens atsargą, ku saugo suaugusi žuvis; gąsdindama
venti tiek vandeny, tiek sausumoje. rios pakanka ilgokai kvėpuoti. Kai priešus, ji plačiai išžioja burną, at
Visoje tropikų zonoje tarp man- tik deguonies atsarga baigiasi, šok skirais atvejais skleidžia fosforescuo-
grovinių sąžalynų galima stebėti, liai leidžiasi naujos vandens porcijos jančią šviesą. Išgąsdintos žuvelės
kaip šios žuvelės vikriai šliaužioja pasiimti. staigiai neria į vandenį ir, sudrums-
po dumbliną krantą, atsispirdamos Dar viena savybė: žuvelės-šokliai tusios dumblą, lengvai pasislepia po
savo krūtininiais pelekais. Jos šoki tarytum prie vandens pririštos uode tokia uždanga.
AR REIKALINGI KELIAI
KALIMANTANE?
Jungtinės Didžiosios Britanijos ka
ralystės ir Šiaurės Airijos plotas tik
tai penktadaliu didesnis už Kaliman-
tano (Borneo) salos šiaurėje esančių
britų kolonijų plotą, tuo tarpu kelių
su tvirta danga ilgis metropolijoje
du šimtus kartų didesnis už plentų
ilgį šiose kolonijose.
POLICININKO LAZDELE Vienintelis plentas Brunėjuje nu
Streikai ir demonstracijos baugina anglų policiją. Kad ji galėtų dar tiestas į naftos verslovių rajoną, iš
greičiau įsikišti kovon prieš demonstrantus, policininkai apginkluojami nau kurio angliškieji kolonizatoriai kas
jo tipo lazdelėmis, kuriose įmontuotas mažas tranzistorinis siųstuvėlis su met gauna milijonus svarų sterlingų
signalizavimo generatoriumi ir atitinkamais maitinimo šaltiniais. Pakanka pelno. Rajonų gilumoje visiškai nėra
tik paspausti mygtuką lazdelės gale, ir policijos nuovadoje suskamba aliar-
minis skambutis. kelių. Kroviniai čia pergabenami
ant nešikų nugarų. Vietinio nešiko
Sl i a u z i a n č i o j i m ir t is dienos darbas apmokamas druskos
sauja ar keliomis smulkiomis mone
Si baisi nelaimė prasidėjo tais metais, kai vergų pirkliai pardavinėjo tomis.
Afrikos kaimuose pagrobtus negrus ispanų ir prancūzų plantatoriams. Ver Lietaus laikotarpiu vanduo už
gai bėgo į miškus, ten telkėsi į būrius. „Negrų medžioklės" nedavė pagei
daujamų vaisių. Dažnai jos baigdavosi baltųjų persikėlėlių pralaimėjimais. tvindo daugelį kilometrų tarpukal
Ir štai tada vergvaldžiai ėmėsi šio baisaus ginklo. Iš Brazilijos į Martini- nių žemumų. Tada susisiekimas tarp
kės salą buvo atvežta trikampiagalvių partija ir paleista j mišką. kaimų ir nuošalių Saravako rajonų
Trikampiagalviai — rankos storumo, nuo pusantro iki pustrečio metro palaikomas trapiais bambuko tiltais,
ilgio nuodingos gyvatės. Šviesiai rudas jų kūnas nepastebimas pelkių brūz nutiestais nuo kalvos į kalvą, arba
gynuose. Trikampiagalvis šliaužia lengvai ir tykiai, gelia žaibiškai. Užnuo tiesiog prikabintais prie medžių ka
dyta vieta sutinsta, tampa violetinė. Sutinimas greitai išplinta po visą kūną. mienų.
Žmogų ima tampyti konvulsijos, paskui jis apsnūsta. Įgeltasis tegyvena
valandą.
Šimtai negrų bėglių žuvo pelkėtuose miškuose. Bet greitai plantatorių
ginklas atsisuko į juos pačius. Gyvatės greitai dauginosi Po kurio laiko
plantacijos ir net namai knibždėte knibždėjo gyvačių.
Per trejus metus-—nuo 1822 iki 1825 m.—nuo gyvačių Įgėlimų For-
de-Franso miesto rajone mirė du tūkstančiai žmonių. Nelaimė siaubingai
augo.
1831 m. į salą buvo atvežta mangusčių. Tačiau karingieji žvėriukai,
sėkmingai Indijoje išnaikinę nuodingąsias gyvates, nepanoro galynėtis su
trikampiagalviais. Paaiškėjo, kad mangustės neatsparios Amerikos angies
nuodams. Alkani žvėriukai užpuolė vištas ir kitus naminius gyvulius. Tada
buvo pamėginta pasikviesti pagalbon kitą gyvačių ryjiką —Afrikos paukš
tį sekretorių su ilgomis kojomis ir tvirtu snapu. Bet ir paukštis sekretorius
pasitenkino driežais ir varlėmis.
Netekę vilties, kolonistai degino ištisus miškų masyvus, uždegdavo net
nuosavas plantacijas. Daugelis jų paliko salą ir persikėlė gyventi į žemyną.
Vieną, žmonių atsineštą, nelaimę pagaliau susilpnino kita, stichinė, ne
laimė. Išsiveržė Mon-Pele ugnikalnis. Lava padengė du trečdalius salos ir
pražudė daugybę gyvačių. Tačiau dar ir dabar sala nėra visiškai išvalyta
nuo trikampiagalvių. Ir Martinikės problema tebėra neišspręsta.
47
UNIVERSALUS ŠVENTASIS
(Žr. šio nr. 33—35 psl. str. „Pranciškonai Lietuvoje")
Buržuaziniais metais pranciškonai išsijuosę platino tikėjimą
į „šventojo” Antano stebuklus. „Šventasis", pasirodo, gydė visas
ilgas, taisė laikrodžius, gaudė vagis, sudrausdavo chuliganus
ir t t. Štai kelios ištraukos iš vienuolių laikraščio „Šv. Pranciš
kaus varpelis". Startas į naują e r ą .................... 1
Didžiausias žygdarbis . . . . 2
VISŲ LIGŲ GYDYTOJAS P. Vasinauskas — Mokslas ir
ž e m d irb y s...............................3
V. Statulevičius — Matematika —
Kretinga. Vos 20 metų teturiu, o taip pavojingai susirgau, kad nepaprastos ateities mokslas 5
gydytojas nuleido rankas ir pasakė: „.. .ruoškis žmogau į amži B. Plavinas —Vibracija — prie
nybę". Ne taip jau lengva,— mąsčiau, daktarui rodydama kišenėje šas ir draugas.......................... 9
špygą,—aš kreipsiuosi į tikrąjį gydytoją... tiesiau rankas J. Gašlūnas — Žuvys naujuo
į šv. Antaną, užmigau ir atbudusi jaučiausi geresnė, netrukus vi siuose baseinuose.....................11
sai išgijau. Nem. Aukš. (1933 m. 11 nr.). A. Vaitilavičius — Darbas ir
Salakas. Sirgau vėžio liga. Nuliūdusi šaukiausi šv. Antano pa sv e ik a ta ................................. 12
galbos: atlaikiau noveną, paaukavau trims mišioms ir pasižadėjau A. Gaigalas —Klaipėdoje nukri
paskelbti „Šv. Pranciškaus varpelyje”. Ačiū šv. Antanui —pasvei to m eteoritas......................... 14
kau. D. M. Vapšytė (1932 m. 4 nr.).
Kretinga. Sunkiai sirgau gerklės liga. Buvau daug kartų pas L Čibirienė —Tausokime akis 15
gydytojus —negelbėjo. Pažadėjau paskelbti „Varpelyje" ir paau A. Juška —Žemės sesuo . . . 17
koti 10 litų. Tuojau pagijau. Montvidienė (1935 m. 4 nr.). P. Rakauskas — Vabzdžiai-ste-
bukladariai.............................20
LAIKRODININKAS B. Aušrys ■—Pagaminta Lietu
vos T S R ................................. 22
Vieną dieną būtinam reikalui pasiskolinau laikroduką. Keliu J. Minkevičius — Gamtos formų
einant pasukau ir laikrodukas sustojo... pinigų pataisymui netu atspindžiai architektūroje . . 24
rėjau. Sukalbėjau vieną poterių į šv. Antaną. Paėmus laikroduką
dar nieko jam nedarius išgirdau einant Šv. Antano draugijos na D. Levinas —„Juodosios Afri
rys (1929 m. 1 nr.). kos” švyturys.........................27
E. Meištas —Vilniuje statomas
POLICININKAS planetariumas.........................30
J. Sideravičius — Pranciškonai
Kretinga, Būdvyčių k. Pavogė karvę. Savininkas Pr. Beniūšis Lietuvoje .............................33
šv. Antanui padarė įžadus: jei suras karvę, užprenumeruoti Atsakymai į klausimus . . . 36
„Šv. Pranciškaus varpelį". Karvę ir vagį surado už 18 km. Vagis Mokslo ir technikos naujienos 40
atiduotas į policijos rankas. (1930 m. 2 nr.).
Įvairenybės................................. 45
„VEDYBINIAI SKELBIMAI" Pirmame viršelio puslapyje — Pir
Arškainiai. Turėjau baisių pagundų prieš skaistybę. Negalė masis pasaulyje lakūnas-kosmonau-
dama nė maldoje rasti ramybės, kreipiausi j šv. Antaną ir paža tas Tarybų Sąjungos Didvyris majo
dėjau 10 litų. Buvau išklausyta. Siunčiu auką. P. G. (1936 m. ras Jurijus Gagarinas.
10 nr.) Trečiame viršelio puslapyje —
Mažeikiai. Mane, merginą, užpuolė toks nedorėlis ir norėjo Lietuvos TSR Politinių ir mokslinių
atimti nekaltumą, žmonių negalėjau prisišaukti. Šaukiausi šv. Anta žinių skleidimo draugijos V suvažia
no pagalbos, ir užpuolikas momentu nuo manęs atstojo ir atsiprašė. vimas.
Metalija Kaziuienytė, (1935 m. 7—8 nr.) Ketvirtame viršelio puslapyje —
Į Venerą.
Dali. P. Rauduvė.