Specialusis ir įtraukusis meninis ugdymas

Meninis ugdymas yra itin reikšminga specialiųjų poreikių turinčio vaiko vystymo forma. Anot V.
Morkūnienės, žmogus nėra žmogus, kol nepatenkina savo galimybių. Todėl menas yra ideali niša ugdyti
ribotų galimybių asmens žmogiškąsias savybes: komunikaciją (tiek verbalinę, tiek neverbalinę), suvokimą,
saviraišką, gebėjimus ir talentus.

Specialiojo, kaip ir įtraukiojo, meninio ugdymo privalumas – universalumas ir lankstumas, kadangi tai itin
įvairialypė mokymo sritis, aprėpianti tiek dailę, tiek muziką, tiek šokį. Būtent dailės pagalba mokinys gali
pažinti savo vidinį pasaulį, išreikšdamas emocijas. Ši meno šaka stiprina savigarbą, ugdo vaizduotę, padeda
spręsti susierzinimą. Muzikinis lavinimas tiesiogiai veikia vaiko fiziologiją ir psichiką, padedančią išreikšti
emocijas, skatina mąstymo bei kalbos vystymąsi, motorinį aktyvumą bei lavina atmintį. Na o šokis padeda
žmonėms, turintiems vystymosi, medicininių, socialinių, fizinių ar psichologinių sutrikimų. Šokis, kaip ir kitos
minėtos meno šakos, stiprina pasitikėjimą savimi, padeda lavinti neverbalinę komunikaciją. Tai itin
veiksminga ugdymo forma autizmu sergantiems vaikams bei vaikams turintiems kalbos sutrikimų, kadangi,
žinoma, ši mokymo priemonė nereikalauja žodžių.

Tiek specialusis, tiek įtraukusis meninis ugdymas turi didžiulę teigiamą reikšmę mokinio asmenybės
vystymui. Tačiau, mano nuomone, jei tik tam yra galimybė, prioritetiniu ugdymo metodu turėtų būti
pasirenkamas įtraukusis meninis ugdymas. Būtent tokiu atveju mokinys gali žymiai sparčiau lavinti ne tik
savo meninę pusę, bet ir socialinius gebėjimus, didžiąją dalį laiko praleidžiant su bendravimo sutrikimų
neturinčiais bendraamžiais. Be to, tokioje aplinkoje vaikas nėra nustumiamas į paraštę, o jaučiasi lygiaverte
jaunuomenės dalimi, pasitikėjimas savimi nėra numušamas dėl tam tikrų gebėjimų sutrikimų. Tokiu būdu
toleruojamas asmenybės kitoniškumas vertinamas ne kaip problema, o kaip galimi resursai ar net
privalumai, suteikiant mokiniui impulsą tobulėti pasirinktoje meninėje veikloje ir apskritai gyvenime.

Bet kuriuo atveju, ar renkantis specialųjį, ar įtraukųjį meninį ugdymą, reikia nepamiršti, jog specialieji
ugdymo poreikiai yra ne kliūtis siekti norimo išsilavinimo. Svarbiausia, atsižvelgiant į mokinio gebėjimus ar
atvirkščiai – gebėjimų trūkumus, tinkamai parinkti meninę veiklą, kad jos dėka mokinys galėtų tikslingai ir
sparčiai vystytis tiek fiziniame, tiek protiniame, tiek emociniame lygmenyje.

Straipsniai:

1. Neformalaus meninio ugdymo svarba vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (

http://gs.elaba.lt/object/elaba:15975103/ )

2. https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/specialusis-ugdymasis-mokymosi-ir-svietimo-pagalba

3. Įtraukiojo ugdymo samprata mokslinėje literatūroje (Žana Vaitkuvienė – Zimina „Pagalbos mokiniui
sistemos tobulinimas mokyklos lygmeniu orientuojantis į įtraukiojo ugdymo uždavinius“)