6 tema

TRETIEJI IR KITI ASMENYS CIVILINIAME PROCESE

Tretieji asmenys civiliniame procese: samprata, požymiai, rūšys ir reikšmė

Samprata
Tretieji asmenys- tai dalyvaujantys byloje asmenys, kurie patys įstoja jau į prasidėjusį
procesą, siekdami apginti savo teises ir interesus, arba šalių, kitų dalyvaujančių byloje
asmenų ar teismo iniciatyva įtraukiami į jau prasidėjusį procesą, siekiant apginti jų teises ir
interesus, nesutampančius su šalių interesais, ir turintys savarankišką reikalavimą, nukreiptą į
ginčo tarp šalių objektą, arba neturintys tokio reikalavimo, tačiau teismo sprendimas ateityje
gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms, susijusioms su viena iš šalių
Pagal CPK 37str. 2d, kuriame teigiama, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys,
tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį šio Kodekso 49 straipsnio nustatyta tvarka,
pareiškėjai, suinteresuoti asmenys šio Kodekso 442 straipsnyje išvardytose bylose, šio
Kodekso 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai.
Taigi tretieji asmenys nėra šalys (ieškovas ar atsakovas), jie priskiriami prie kitų byloje
dalyvaujančių asmenų. Trečiaisiais asmenimis (CP teisinių santykių subjektais) gali būti tiek
FA tiek JA, turintys teisnumą ir veiksnumą.

Požymiai (bendri visiems)

1) Visada įstoja jau į prasidėjusį tarp šalių procesą. Vadinasi, šie asmenys nepradeda
proceso. Į procesą įstoti gali šiais būdais:
a. Juos į procesą įtraukia ieškovas, nurodydamas ieškinyje kaip dalyvaujančius
byloje asmenis (išskyrus trečiuosius asmenis su savarankiškais reikalavimais)
b. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys prašo įtraukti trečiuosius asmenis (išskyrus
trečiuosius asmenis su savarankiškais reikalavimais) vienos arba abiejų šalių
pusėje ir teismas juos įtraukia dalyvauti byloje
c. Trečiuosius asmenis įtraukia teismas savo iniciatyva (išskyrus trečiuosius
asmenis su savarankiškais reikalavimais)
d. Suinteresuotas asmuo, sužinojęs apie teisme nagrinėjamą bylą, kuri susijusi su
jo subjektinėmis teisėmis arba interesais, gali pats pareikšti prašymą teismui
įtraukti į civilinę bylą trečiuoju asmeniu ir prašyti teismo apginti jo teises
2) Tretieji asmenys, įstodami į CP pradėtoje civilinėje byloje, siekia apginti savo teises
ir teisėtus interesus. Teisinio suinteresuotumo neturintys asmenys įtraukiami
dalyvauti CP negali būti
3) Turi bendrąsias dalyvaujančių byloje asmenų teises ir pareigas (CPK 42str 1 ir
5dalys, 46str. 2d., 47str. 2d.)
4) Teismo sprendimas gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti trečiųjų asmenų
teises , pareigas ar teisėtus interesus- tretysis asmuo pretenduoja į tą patį ginčo
objektą, dėl kurio vyksta ginčas tarp šalių, ateityje trečiajam asmeniui viena iš šalių
gali pareikšti regresinį ieškinį ir kt.
5) Trečiųjų asmenų interesai su šalių interesais nesutampa
 Rūšys ir reikšmė
Pagrindas tokio skirstymo- materialiųjų teisinių santykių tarp trečiojo asmens ir šalių
pobūdis, asmens suinteresuotumo bylos baigtimi laipsnis, taip pat trečiojo asmens valia-
pareikšti savarankišką reikalavimą jau pradėtoje byloje ar ne.
Lietuvos CP teisėje tretieji asmenys skirstomi į 2 rūšis, kurias numato CPK 46 ir 47str.

I. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus(46str.)

II. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (47str.)

Trečiųjų asmenų institutas padeda įgyvendinti šiuos tikslus:

a. Siekti proceso ekonomijos; kadangi įvairių materialiųjų teisinių santykių subjektų
tarpusavio teisių ir pareigų klausimai išsprendžiami viename procese, o ne dviejose ar
daugiau bylų, sumažėja ir šalių ir teismo darbo sąnaudos
b. Išvengti prieštaringų sprendimų priėmimo keliose bylose tarp tų pačių materialiųjų
teisinių santykių subjektų
c. Siekti sudaryti galimybę bylos šalims nesantiems asmenims apginti savo interesus
arba padėti apginti šalies interesus

Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Jų skirtumai nuo ieškovo

Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, yra susiję tokiais materialiniais

teisiniais santykiais su viena iš šalių arba abiem šalimis, kuomet šalies ir trečiojo asmens
interesai tiesiogiai susiję su ginčo objektu, todėl asmuo turi teisę pareikšti savarankišką
reikalavimą dėl ginčo objekto.
Kartais tretysis asmuo gali būti materialinių teisinių santykių subjektas- jeigu ieškovas yra
netinkamas, tačiau atsisako pasitraukti iš proceso, tai tinkamas ieškovas įstoja kai tretysis
asmuo su savarankiškais reikalavimais (CPK 45str.2d.) ir yra tikrasis ginčijamo materialinio
teisinio santykio subjektas. Šiuo atveju tretysis asmuo nuo ieškovo skiriasi tuo, kad ne jis, bet
ieškovas pradėjo procesą, be to, trečiojo asmens bei ieškovo interesai yra skirtingi. Taigi
ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimai yra susiję- abiejų reikalavimas susijęs su tuo pačiu
ginčo objektu.

Būdingi bruožai

I. Jie įstoja jau į prasidėjusį procesą(gali įstoti ir rengimosi bylos teisiniam

nagrinėjimui stadijoje, taip pat nagrinėjant bylą, tačiau ne vėliau nei iki baigiamųjų
kalbų pradžios.)
II. Į procesą įstoja tik savo iniciatyva(teismas savo iniciatyva negali įtraukti jo į
procesą)
III. Jie turi savarankišką reikalavimą, susijusį su ginčo objektu, jau prasidėjusiame
procese
IV. Trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais interesai paprastai nesutampa su
ieškovo ir atsakovo interesais. Vadinasi, patenkinus trečiojo asmens reikalavimą,
ieškovo reikalavimas būtų patenkintas tik iš dalies arba visiškai atmestas. Jeigu
 tretysis asmuo reikalavimą kelia pradiniam atsakovui, jų interesai taip pat yra
priešingi. Tuo pradinis ieškovas ir savarankišką reikalavimą pareiškęs tretysis asmuo
skiriasi nuo bendraieškių ir bendraatsakovių.
V. Tretysis asmuo i procesą įstoja pareikšdamas savarankišką ieškinį pagal bendrus CPK
reikalavimus, tačiau atsižvelgdamas į trečiojo asmenes procesinės padėtie ypatumus:
 Būtina sumokėti žyminį mokestį, jeigu nuo jo nėra atleistas pagal įstatymą ar
teismo, ir jei jo sumokėjimas nėra atidėtas
 Trečiojo asmens pareikšto ieškinio teismingumą lemia bylos tarp ieškovo ir
atsakovo teismingumas
 Savo reikalavimą gali pareikšti iki baigiamųjų kalbų pradžios
 Teismo nutartis byloje atsisakyti priimti asmens ieškinį atskiruoju skudu
neskundžiamas
VI. Įstoję į procesą tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais turi tokias pat teises ir
pareigas kaip ir ieškovas. Tačiau jie nėra lygūs. Tretysis asmuo gali keisti tik savo
ieškinio dalyką arba pagrindą, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimą ir kt.
tačiau tretysis asmuo negali disponuoti pradinio ieškovo pareikštu ieškiniu. Trečiojo
asmens atsisakymas ieškinio nereiškia, kad bus nenagrinėjamas ieškovo ieškinys ir
atvirkščiai.
VII. Dėl trečiojo asmens įstojimo į bylą priimama teismo nutartis. Gali būti atsisakoma
priimti jo ieškinį, atskiruoju skundu neskundžiama, kadangi ji neužkerta kelio
asmeniui pareikšti savarankišką ieškinį bendrais pagrindais (CPK 334str. 1d. 2p.).
priėmus nutartį, bylos nagrinėjimas atidedamas, išskyrus atvejus, kai naujai į procesą
įstojęs asmuo prašo, kad bylą būtų nagrinėjama toliau (CPK 45str. 4d.)

Tarp trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ir pradinių proceso šalių gali
susiklostyti trejopi procesiniai santykiai:
i. Trečiajam asmeniui pareiškus reikalavimą, atsakovas jo atžvilgiu tampa tiek ieškovas
tiek atsakovas, ir pareiškimas ieškinio vienai iš šalių negalimas. PVZ:. po palikėjo
mirties vienas iš įpėdinių (ieškovas) reikalauja pripažinti nuosavybės teise į pusę
pastato, atsakovu nurodydamas antrą iš įpėdinių, o į bylą įstojęs tretysis asmuo su
savarankišku reikalavimu ir paveldėjimo teisės pagrindu prašo jam pripažinti
nuosavybės teisę 1/3 pastato dalį; šiuo atveju atsakovais pagal trečiojo asmens ieškinį
jau prasidėjusioje byloje bus kiti 2 įpėdiniai- pradinės proceso šalys (ieškovas ir
atsakovas ir t.t.)
ii. Atskirais atvejais tretysis asmuo savarankišką reikalavimą gali pareikšti tik ieškovui,
nepateikdamas jo atsakovui
iii. Tretysis asmuo reikalavimus pareiškia tik atsakovo atžvilgiu
iv. Tik tinkamai nustačius trečiojo asmens procesinę padėtį pradinių proceso šalių
atžvilgiu, gali būti išspręstas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas:
 Jeigu tretysis asmuo pareiškė ieškinį tik ieškovui, tai patenkinus jo
reikalavimus jo turėtas bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti iešovas;
 Jei tik atsakovui- iš atsakovo
 Jei abiem- abi šalys proporcingai patenkintų reikalavimų daliai turi atlyginti

Tačiau byloje nustatęs asmenį, turintį pagrindą įstoti į procesą su savarankiškais

reikalavimais, teismas jį privalo informuoti. Jei tretysis asmuo įstoti į procesą atsisako,
teismas negali spręsti jo teisių ir pareigų klausimo, tačiau paprastai šis asmuo teismo
iniciatyva įtraukiamas į procesą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų (CPK
47str.1d.). Gali įstoti ir rengimosi bylos teisiniam nagrinėjimui stadijoje, taip pat nagrinėjant
bylą, tačiau ne vėliau nei iki baigiamųjų kalbų pradžios (CPK 46str.1d) ir grąžinti visą bylą į
pasirengimo stadiją, nors galėtų reikšti ieškinį bendra tvarka. Taip lyg ir įgyjamas
pranašumas prieš atsakovą, kuris priešieškinį gali pareikšti iki pasirengimo stadijos pabaigos,
t.y. iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo(CPK 143str. 1d., 232str.)
Teismas neprivalo priimti trečiojo asmens reikalavimą nagrinėti toje pačioje byloje, o gali
pradėti atskirą bylą (CPK 46str. 3d.)

Skirtumai nuo ieškovo

I. Ne tretysis asmuo, o ieškovas pradeda procesą

II. Trečiojo asmens interesai priešingi ieškovo
III. Ieškinio dalykas sutampa su ieškovo ieškinio dalyku

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Jų skirtumas nuo

bendrininkų ir nuo netinkamos šalies

Tai asmenys, kurie įstoja patys arba yra įtraukiami į bylą ieškovo at atsakovo pusėje iki
baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teieėms ir pareigoms
vienos iš šalių atžvilgiu. Jie gali būti įtraukti dalyvauti byloje šalių arba kitų byloje
dalyvaujančių asmenų pašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47str.1d.)

Bruožai

I. Jie paprastai nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio, egzistuojančio tarp šalių,
subjektai. Išimtis- kuomet vienas solidarią reikalavimo teisę turintis kreditorius
kreipiasi su ieškiniu, tačiau kitas tokią teisę turintis kreditorius ieškinio nereiškia, arba
kada ieškovas paduoda į teismą tik vieną iš solidarios atsakomybės bendrininkų, o
kito atžvilgiu ieškinio nereiškia. Šiais atvejais kiti bendrininkai įtraukiami į bylą
trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų vienos iš šalių pusėje, nors jie
kartu yra ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektai (procesinis
bendrininkavimas. 5tema)
II. Į ginčo objektą neturi reikalavimo teisės. jie susiję su materialiaisiais teisiniais
santykiais su vien iš šalių ir dalyvauja procese norėdami ateityje apsisaugoti nuo kurių
nors pareigų proceso šaliai pagal jos regresinį ieškinį, arba jei turi kitokį asmeninį
suinteresuotumą bylos baigtimi. Nuo to, koks teismo sprendimas bus priimtas dėl
šalies, su kuria tretysis asmuo susijęs ž materialiaisiais teisiniais santykiais, priklausys
ir trečiojo asmens teisių ir pareigų
III. Skirtingai nuo pareiškiančiojo savarankiškus reikalavimus, dažniausiai neturi
materialiojo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, jų interesai procesinio teisinio
pobūdžio. Jis nėra ieškovas pradinių šalių atžvilgiu. Šio asmens interesas pasireiškia
tik tuo, kad nuo bylos baigties gali priklausyti jo paties materialiosios teisės ir
pareigos kitame procese. Jis neprašo teismo ko nors priteisti iš šalių ir teismas negali
priversti jo ką nors atlikti ar neatlikti
IV. Įstoja jau į prasidėjusį procesą; skirtingai negu su savarankiškais reikalavimais,
pradėti savarankiško reikalavimo šie asmenys negali
V. Įstoja į bylą savo iniciatyva arba yra įtraukiami į procesą šalių, kitų byloje
dalyvaujančių asmenų arba teismo iniciatyva (CPK 47str.1d)
VI. Jei nori į bylą įstoti savo iniciatyva, pareiškime dėl įstojimo į procesą, jie turi nurodyti
įstojimo pagrindą bei kurios iš šalių pusėje siekia įstoti (CPK 111str, 47str 3d.)
VII. Šalių teisinius santykius su kitais asmenimis, kurių teisės ar pareigos gali būti
paliestos procese, teismas turi stengtis išaiškinti pasirengimo bylos nagrinėjimui
stadijoje (CPK 225str. 5p.). vėlesnis šių asmenų įtraukimas į procesą visada bus
susijęs su bylos nagrinėjimo užvilkinimu. Juos įtraukti galima iki baigiamųjų kalbų
pradžios (CPK 47str.1d.) neįtraukti asmenys savo teises gali ginti prašydami atnaujinti
procesą byloje (CPK 366str. 1d.7p.) arba pareikšdami savarankišką ieškinį. Jei
nurodyti asmenys į procesą įstoja teisminio nagrinėjimo metu, po to bylos
nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, išskyrus atvejį, jei pats įstojęs į bylą tretysis
asmuo prašo ylą nagrinėti toliau (CPK 45str. 4d.)
VIII. Nors CPK tiesiogiai nereglamentuoja, iki kurios CP stadijos tretieji asmenys gali įstoti
į bylą, tačiau reali galimybė įstoti į bylą trečiajam asmeniui yra tik teismui nagrinėjant
bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinėje instancijoje įstoti neturėtų būti
leidžiama.
IX. Įstojimas į procesą- vienintelė efektyvi teisių ir interesų gynimo forma(neskaitant
galimybės pareikšti naują ieškinį bei prašyti atnaujinti procesą byloje), todėl teisėjo
nutartis atsisakyti leisti įstoti į procesą gali būti skundžiama apeliacine tvarka-
atskiruoju skundu kaip užkertanti kelią galimybei apginti savo teises bei interesus,
taip pat apsisaugoti nuo ateityje gresiančio regresinio ieškinio(CPK 365str.1d.)
X. Turi visas šalių procesines teises ir pareigas, numatytas CPK 42str. ir kituose CPK
str., išskyrus tas, kurios yra susijusios su disponavimu ginčo objektu ir priklauso tik
šalims. Neturi teisės pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą, padidinti arba sumažinti
ieškinio reikalavimus, atsisakyti ir atsiimti ieškinio, pripažinti ieškinį ir pasirašyti
taikos sutartį, reikalauti, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas priverstinai ir pan.
(CPK 47str.2d.)
XI. Šie asmenys procese veikia savarankiškai. Jie nepriklauso nei nuo šalies, nei nuo kitų
byloje dalyvaujančių asmenų, neprivalo derinti savo veiksmų su jais ir pan. tačiau yra
taisyklės jog tretysis asmuo procese veikia savarankiškai, IŠIMTIS, kad tretysis
asmuo gali veikti išimtinai tik šalies, kurios pusėje ji dalyvauja, interesais. (CPK
47str.4d.)

Skirtumas nuo bendrininkų

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, gali dalyvauti arba atsakovo arba
ieškovo pusėje, tačiau jų negalima tapatinti su bendraatsakoviais arba bendraieškoviais.
Procesinis bendrininkas (ieškovas arba atsakovas)- tai asmuo, susijęs materialiaisiais
teisiniais santykiais su priešinga šalimi: arba turintis tam tikrų reikalavimų priešingos šalies
atžvilgiu, arba asmuo, galintis atsakyti pagal priešingos šalies reikalavimus.
Priešingai nei bendrininkai, tretysis asmuo yra susijęs materialiaisiais teisiniais santykiais tik
su tuo asmenimi, kurio pusėje jis įstoja trečiuoju asmeniu, ir nėra susijęs jokiais
materialiaisiais santykiais su priešinga šalimi.
Tretieji asmenys, be savarankiškų reikalavimų, skiriasi nuo šalių savo procesinių teisių
apimtimi. Jie negali pretenduoti į ginčo objektą, todėl jų suinteresuotumas bylos baigtimi yra
tik procesinio pobūdžio. Todėl jie ir skiriasi nuo ieškovų ir atsakovų, bendraieškių ir
bendraatsakovių.

Trečiųjų asmenų procesinės teisės ir pareigos

Pažymėtina tai, kad tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų turi šalies
teises, išskyrus teises, susijusias su disponavimu ginčo dalyku ir kurios išimtinai priklauso tik
šaliai (specialios teisės). Taigi, tretysis asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti
išrašus ir nuorašus, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti
klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti
prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir
samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų
dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo
sprendimų, nutarčių ar nutarimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti teismo
sprendimus bei nutartis ar nutarimus ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis numatytomis
LR CPK (LR CPK 42 str.). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų,
neturi teisės keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio
reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį,
reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas.
Be išvardintų teisių, tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turi pareigą
sąžiningai naudotis suteiktomis procesinėmis teisėmis ir veikti procese už šalies, su kurią jis
dalyvauja, interesus.

LR CPK 46 str. 2 d. numato, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus

reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas. Tai reiškia, kad tretysis asmuo,
pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, be bendrųjų šalies teisių (žr. 6.3.1. ), turi ir
specialiąsias šalies teises, t.y. teisę keisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti
ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, užbaigti bylą taikos sutartimi, apskųsti teismo
sprendimus bei nutartis ir kt

Atstovavimas
Advokato padėjėju galima būti turint bakalauro ir magistro išsilavinimą, turėti LT arba ES
pilietybę, kaip ir notarui (teisėjui būtinai turi būti LT pilietybė), neturėti sveikatos sutrikimų.
Teisinių pareigybių sąrašą yra patvirtinusi Vyriausybė.
Advokatu norint būti reikia būti nepriekaištingos reputacijos, išlaikyti egzaminus bei turėti 5
metų teisinio darbo, arba 2m padėjėjo stažą.
51str. 56str.
56str.3d. reiškia tai, kad bet koks asmuo, kartu su pvz. advokatu gali atstovauti teisme. Jei
trūksta kitų žinių, pvz.finansininko.
Teisėjas gali atstovauti sūnų pagal įstatymą, o ne pagal pavedimą.

Atstovavimas civiliniame procese – tai toks procesinis teisinis santykis, kurio vienas dalyvis
– atstovas, teisme kito asmens (atstovaujamojo vardu) ir jo interesais atlieka tam tikrus
procesinius veiksmus, teikia atstovaujamajam teisinę pagalbą gindamas jo materialiąsias
subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus ir kartu padeda vykdyti teisingumą
civilinėse bylose.

Procesinio atstovavimo civiliniame procese institutą reikėtų skirti nuo gunėjo procesinės
padėties baudž. Procese ir atstovavimo civilinėje teiseje. Gynėjas BP gina ginamojo teises ir
įstatymų saugomus interesus savo, o ne ginamojo vardu. Gynėjas jokiu atveju negali pakeisti
procese teisiamojo ir todėl negali būti vertinamas kaip alter ego (antaris aš)

Atstovavimas, kaip civilinio proceso teisės institutas, skiriasi ir nuo atstovavimo materialioje
civilinėje teisėje: a)pirmiausiai skiriasi ši dviejų institutų paskirtis. Civilinėje teisėje
atstovavimas skirtas pavesti būtinus teisinę reikšmę turinčius veiksmus atlikti kitam asmeniui
ir šitaip išvegti pareigos pačiam atstovaujamaja asmeniškai dalyvauti civilinėje apyvartoje.
Civilinėje teisėje atstovas visada visiškai pakeičia atstovaujamajį. Tuo tarpu civiliniame
procese šalia principo, kad atstovas visiškai pakeičia atstovaujamajį plačiai naudodamasi ir
lygiagretaus dalyvavimo galimybe, kai kartu su atstovu procese dalyvauja ir atstovaujamasis.
Tad atstovavimo civilineme procese tikslas nebūtinai gali būti įsitraukti į procesą
atstovaujamojo vardu ir pakeisti jį procese, bet teikti dalyvaujančiam nagrinėjant bylą atstov
aujamajam kvalifikuotą teisinę pagalbą.
b) civilinėje teisėje dėl atstovo įgaliojimų apimties sprendžiama įgaliojime ir tai priklauso tik
nuo atstovo valios. Tuo tarpu civiliniame procese atstovaujamojo teisių apimtį apibrėžia
įstatymas, o atstovas įgaliojime gali ją tik susiaurinti. Tad materialiojoje civilinėje teisėje
atstovo įgaliojimų apimtis nustatoma tik suteikiant jam atitinkamą įgaliojimą, o civiliniame
procese – ir įgaliojime, ir įstatyme tuo pačiu metu.
c) civilinėje teisėje atstovai gali būti tike fiziniai, tiek juridiniai asmenys, civilineme procese
– tik fiziniai asmenys.

Viesas interesas, tai budingas visai visuomenei arba jos daliai

Prokuroras gina viesa interesa ten kur mano kad yra viesas interesas
Arba gina visa interesa institucijos kurioms priskirta pakal kompetencija