1 tema. CIVILINIO PROCESO SAMPRATA, DALYKAS, METODAS.

CIVILINIO PROCESO TEISENOS

1. Civilinis procesas ir kitos subjektinių teisių ir interesų gynimo bei ginčų

sprendimo formos

Ginčas dėl teisės – tai individualaus pobūdžio teisinis konfliktas tarp fizinių ir (arba)
juridinių asmenų interesų. Dvi rūšys:

a) asmens teisės pažeidimas (pažeidiama asmens teisė) ;

b) asmens teisės ginčijimas (užginčijama asmens teisė).

Subjektinių teisių gynimo formos:

a) savigyna;

b) tiesioginės ginčo šalių derybos,

c) teisių gynimas valstybinėse bei visuomeninėse institucijose.

a) Savigyna – seniausia forma. Išimtinis teisių gynimo būdas. Savigynos ribos siaurai
apibrėžtos. Pagal CK 6.253 8 dalį – tai asmens veiksmai, kuriais jis teisėtai priverstinai
įgyvendina savo teisę, kai neįmanoma laiku gauti kompetetingų valstybės institucijų
pagalbos. Turi būti atlyginta žala, jei savigyna panaudota nesąžininga, neprotinga arba teisė
galėjo būti įgyvendinta kitais būdais. Su savigyna – kreditoriaus interesų gynimo forma –
tiesiogiai susijusi CK įtvirtinta daikto sulaikymo teisė.

Būtinoji gintis (CK 6.253 7 dalis); būtinasis reikalingumas - (CK 6.253 6 dalis);

b) Tiesioginės derybos (pretenzijų pareiškimas) – šalys tariasi be tarpininkų.

c) 1.Valstybės institucijos : teismine gynyba; administracine tvarka (savivaldybės, policija ir

t.t.)

2. Visuomeninės institucijos: arbitražas; kitos organizacijos (taikinimo komisija, darbo

arbitražas ir t.t.)

Arbitražo rūšys:

a) institucinis (Vilniaus komercinio arbitražo teismas);

b) ad hoc;

c) nacionalinis komercinis/ tarptautinis komercinis.

Lietuvoje galimas ikiarbitražinis tarpininkavimas(šalys kreipiasi į komercinį arbitražą,
prašydamos ikiarbitražinio tarp.)

Ginčų sprendimo būdai dar gali būti:

a) Formalus – ginčą sprendžia asmenys ar institucijos, kurių veiklą detaliai reglamentuoja

teisės normos.

Teisminės gynybos privalumai:

- teisme užtikrinama teisinė taika, stabilumas

- užtikrinamas prievartinis teismo sprendimo vykdymas (iš neformalių – tik

arbitražo)

- bylą nagrinėja profesionalūs teisininkai

- teismo proceso taisyklės leidžia geriau nustatyti bylos aplinkybes ir tiesą

- teisme galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones (turto areštas)

- teismų padarytos taikymo ir faktų nustatymo klaidos gali būti ištaisytos

aukštesnės instancijos teisme

- numatyta galimybė atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų bei suteikti valstybės

garantuojamą teisinę pagalbą.

b) Neformalus – pačių ginčo šalių nustatyta tvarka sprendimo tvarka (arbitrai, trečiųjų
teismas). Galima susitarti dėl visko, ko imperatyviai nenustato t. normos.

Priežastys dėl ko verta rinktis neformalius būdus:

- bylinėtis teisme yra brangu

- teismo procesas vyksta ilgai

- teismo procesas labia formalizuotas (griežtai reglamentuotas)

- viešas procesas, apie jį sužino daug pašalinių

- teisme atkuriama teisinė, bet ne socialinė taika

 Mediacija – ginčų sureguliavimo procedūra, kurios paskirtis – padėti šalims susitarti,
susitaikyti ar išspręsti ginčą taikiai, tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams
(specialiai pasirengę teisėjai arba teisėjų padėjėjai)

Neformalūs ginčo sprendimo būdai turi atitikti šias sąlygas:

- valstybė turi suteikti šalims garantijas pripažinti tokio sprendimo rezultatus (Lietuvoje
arbitražų, taip pat ir užsienio, yra pripažįstami ir vykdomi).

- valstybė neturė,tų nepagrįstai reikalauti,kad prieš kreipdamosi į teismą, šalys privalomai

pabandytų neformalius būdus.

2. Teisė į teisminę gynybą, kaip viena pagrindinių asmens teisių. Teisė į teisminę
gynybą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės šaltiniuose

Teisės į teisminę gynybą turinys labai platus. Ji įtvirtinta tiek nacionaliniuose tiek tarptautiniuose
teisės aktuose.

Konstitucijos 30 str. įtvirtinta konstitucinė teisė į teisminę gynybą – tai asmens teisinio statuso,
teisnumo sudedamoji dalis, materialiąja teisine prasme reiškianti teisę į ieškinio patenkinimą,
procesine – teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, nors bylą išnagrinėjus iš esmės gali paaiškėti, kad
teisė nepažeista.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems. Teisingumą vykdo teismas (bendros
komtetencijos ir administraciniai; Europos Žmogaus Teisių Teismas).

Bendruosius bruožus, principus nustato Konstitucija ir (detalizuoja) Teismų įstatymas

(teisingumą vykdo teismas; teisėjai yra nepriklausomi; visi piliečiai turi teisę į teisminę gynybą ir
t.t.). Bylas civilinio proceso tvarka nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai.

Yra ir teismams nepriskirtinų bylų – nenagrinėja dėl iškeldinimo iš gresiančių sugriūti

gyvenamųjų patalpų ir iš viešbučių (iškeldinama remiantis prokuroro sankcija). Bylas, kylančias
iš administracinių teisinių santykių ir konkurencijos bylas nagrinėja administraciniai teismai
pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą. Žmogaus teises ir laisves gina baudžiamieji
įstatymai. Baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas ir civilinis ieškinys, jis įrodinėjamas pagal
BPK nuostatas, jį padavęs ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio.

Konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą apima ir jo teisę skųsti teismo sprendimą
aukštesniajai teismo instancijai. Galima kreiptis ir į tarptautines institucijas (turi būti ratifikuotos
sutartys. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją Lietuva ratifikavo
1995m.). Į Europos Žmogaus Teisių Teismą asmuo gali kreiptis teikdamas peticiją, dėl
konvencijos pažeidimo. Peticijos priimtinumo sąlygas įtvirtina 35 Konvencijos straipsnis:
 1) Teismas gali priimti nagrinėti bylą tik poto, kai buvo panaudotos visos valstybės
vidaus teisinės gynybos priemonės ir ne vėliau kaip per 6 mėn. Nuo galutinio
sprendimo priėmimo pačioje valstybėje.
2) Teismas nepriima nagrinėti peticijos jei ši yra:
i. Anoniminė
ii. Pagal esmę tokia pati kokią nagrinėjo teismas ir peticijoje nėra jokių
reikšmingų bylai jaunų duomenų
iii. Jeigu peticija nesuderinama su Konvencijos nuostatomis
iv. Jeigu peticija nepriimtina pagal šų straipsnį.
Asmens teises ir laisves gina įvairių teisės šakų normos.

3. Civilinio proceso teisės funkcijos ir uždaviniai

Pagrindinė CPT funkcija – reglamentuoti visuomeninius santykius teisingumo vykdymo sferoje.

CPT uždaviniai:

1) CPT turi įtvirtinti šios teisės šakos principus, kuriais remiantis turi būti
reglamentuotas CP.

2) CPT turi reglamentuoti Cp dalyvių teisinę padėtį.

3) Nustatyti būdus ir priemones, kuriomis ginama pažeista teisė.

4) Nustatyti pricesinius būdus ir priemones asmeniui įgyvendinti jam priklausančią

subjektinę teisę, kai dėl jos nėra ginčo (ypatingoji teisena)

5) Nustatyti atskirų bylų kategorijų ypatumus

6) Kartu turi reglamentuoti ir užtikrinti teisės aiškinimą bei plėtojimą.

CPT tikslai – įstatymo leidėjo suformuluoti siekiai. Lietuvoje pasirinktas socialinio civilinio
proceso modelis.

2002 m. CPK tikslai suformuluoti 2 str.

4. Civilinio proceso teisės dalykas

CPT reguliavimo dalykas – CPK 1 str. – reguliuoja teismo ir kitų CPT santykių subjektų veiklą
nagrinėjant ir sprendžiant C bylas. Dalykas – pats CP.

5. Civilinio proceso teisės metodas

Reguliavimo metodas (metodas – būdai, kuriais teisės normos reguliuoja santykius(t.y. dalyką))
1.CP būdingas imperatyvus metodas (daug CPK normų imperatyviai apibrėžia privalomą ir
vienintelį subjektų elgesio modelį).

2. disponuodami materialiąja subj. teise asmenys turi didelę veiksmų laisvę , adekvatu tokią
galimybę užtikrinti ir procese(toliau P)(pvz. gali kelti bylą, gali nekelti) -> būdingas ir
dispozityvus metodas.

3. iš 1 , 2 darytina išvada jog CPT reguliavimo metodas yra mišrus.

6. Civilinio proceso teisės sąvoka ir sistema

CPT sąvoka

CPT - viešosios teisės dalis (CP sprendžiamos ne tik privačios bylos, bet ir bylos , kuriose tam
tikra suinteresuotumą turi ir valstybė, visuomenė ar jos dalis ->šeimos, bankroto, darbo,
restruktūrizavimo bylos, BET CP esmė visada yra privati, nes CP tvarka sprendžiamas šalių
privatus ginčas). CPT – mišri teisės šaka, turinti ir viešosios ir privatinės teisės bruožų.

CPT – sistema teisės normų (TN), reguliuojančių teismo, dalyvaujančių byloje asmenų bei kitų
proceso dalyvių veiklą teismui nagrinėjant ir sprendžiant C bylas bei vykdant teismo sprendimus.
Kodifikuota teisės šaka. Pagrindinės nuostatos – CPK.

Sistema: (CPK)

a) Bendrosios nuostatos – aktualios visoms stadijoms

b) procesas 1-osios instancijos teisme – TN reguliuoja bylų nagrinėjimą ginčo teisenos

tvarka ir sprendimų bei nutarčių priėmimo tvarką 1-osios instancijos teisme.

c) Teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formos bei proceso

atnaujinimas – bylų peržiūrėjimas apeliacine bei kasacine tvarka. P 1-osios instancijos
teisme ir P apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančios TN sąveikauja kaip bendros
su specialiosiomis.

d) atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai- atskirų ginčo bylų nagrinėjimo ypatumai,
supaprastinta tvarka

e) Ypatingoji teisena

f) Vykdymo procesas

g) Tarptautinis CP - bylų, turinčių užsienio elementą nagrinėjimo tvarka, užsienio teismų ir

arbitražų sprendimų ir nutarčių pripažinimas ir vykdymas Lietuvoje.
Jei yra prieštaravimų tarp CPK ir kitų įst., teismas turi vadovautis CPK, išskyrus atvėju, kai
kodeksas numato kitaip.

Sistemos dalys:

a) Bendroji dalis – klausimai, bendri visam CP(principai, bylų paskyrimas teismams,

teismingumas, atstovavimas, P dalyviai ir t.t. CPK I d., II d. XIII skyrius.

b) Ypatingoji dalis – CPT santykių subjektų veikla atskirose CP stadijose, atskirų

kategorijų bylų nagrinėjimas, bylų su tarptautinių elementu.

7. Civilinio proceso samprata ir esmė, skirtumas nuo civilinio proceso teisės

CP – CPT santykių subjektų procesinė veikla, kurios metu nagrinėjamos ir sprendžiamos C

bylos teisme, teismų sprendimų ir nutarčių vykdymo, užsienio teismų ir arbitražų sprendimų
pripažinimo ir vykdymo klausimai. CPT – TN, reguliuojančių CPT subjektų veiklą,
sistema(CPT dalykas – CP).

Teismo procesinė veikla – tai. pvz ieškinio ar kitų procesinių dokumentų priėmimo klausimo
sprendimas, procesinių terminų skirimas, įrodymų vertinimas ir t.t.

Šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų veikla prasideda nuo ieškinio pareiškimo ir tęsiasi
iki bylos išnagrinėjimo ir esmės ar bylos pabaigos be teismo sprendimo, o tam tikrais atvejais –
iki teismo sprendimo įvykdymo.

Kiti P dalyviai – liudytojai, ekspertai, vertėjai ir kt. – atlieka įstatymu jiems pavestas
pagalbines funkcijas CP.

8. Civilinio proceso teisenos. Civilinio proceso stadijos

CP teisenos
LR CPT skiriamos 2 CP rūšys (CP teisenos; teisena – speciali bylų nagrinėjimo tvarka,
taikoma vienodos materialiosios teisinės prigimties C byloms nagrinėti):

1. ieškinio / ginčo – nagrinėjamos bylos , kylančios iš privatinės teisės normų

reguliuojamų teisinių santykių, iškeliamos pareiškiant ieškinį. Laikoma pagrindine.
Nagrinėjami šalių, turinčių priešingus interesus, ginčai. Ieškovas kreipiasi į teismą dėl
tariamai pažeistos ar ginčijamos subj. t. gynimo ir reikalavimą skiria atsakovui, kuris
tariamai turi pareigą atsakyti pagal pareikštą ieškinį.
2. ypatingoji teisena – bylos nagrinėjamos nesant ginčo dėl teisės. Apsauginė teisena.
Paskirtis – padėti įgyvendinti ir realizuoti subj,t,, kurios nėra pažeistos. Nagrinėjamos
įvairios bylos )CPK 442 str.). Taisyklės – 443 str. Jeigu ypatingos teisenos normos tam
tikrų klausimų nereglamentuoja, subsiadiariai taikomos bendrosios CPK nuostatos.
Kai kurias bylų kategorijas sunku priskirti vien tam tikrai teisenai ar bylų nagrinėjimo
ypatumams. Literatūroje yra nuomonė, kad teisenų atskirimo kriterijus – įst. leidėjo valia.
CP stadijos
CP stadija – procesinių veiksmų ir kaip jų rezultatas susiklosčiusių procesinių santykių tam
tikram tikslui pasiekti visuma.

LR CP skiriamos 7 stadijos:

a) C bylos iškėlimas (CPK 135 – 138) – teismui suinteresuoto asmens valia pateikiamas
ieškinys arba pareiškimas, teismas svarsto jo priėmimo klausimą, jeigu ieškinys atitinka
įstatymo reikalavimus ir teismo rezoliucija priimama, laikoma, kad byla iškelta. Paprastai
teismas negali pradėti proceso savo iniciatyva.
b) pasirengimas teisminiam nagrinėjimui (CPK 225 – 233) – teisėjas ir dalyvaujantys byloje
asmenys atlieka parengimo teisminiam nagrinėjimui veiksmus, kad byla būtų tinkamai
išnagrinėta jau pirmame teismo posėdyje. Šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi
susipažinti su vieni kitų argumentais, pateikti įrodymus, suformuluoti savo reikalavimus,
argumentus, atsikirtimus. Gali būti rašytinis, žodinis.
c) teisminis bylos nagrinėjimas – pagr. stadija (CPK 153 – 224, 234 – 258, 259 – 296 str.) –
apima teismo posėdį, įrodymų jame ištyrimą ir vertinimą, bylos aplinkybių nustatymą,
sprendimo ar kito procesinio dokumento užbaigiant bylą priėmimą. Teisminis
nagrinėjimas paprastai vyksta viešai, žodžiu. Ši stadija baigiama sprendimo ar nutarties
nutraukti bylą ar pareiškimą palikti nenagrinėtą priėmimu.
d) [ 1 – 3] – pagrindinės stadijos (būtinos išspręsti bylą)

e) apeliacija ( CK 301 – 339) – neįsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir

pagrįstumo patikrinimas. Pradedama dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Galima
visų neįsitaisėjusių sprendimų ir nutarčių, išskyrus įst.numatytas išimtis. Padavus
apeliaciją, procesinio sprendimo įsuteisėjimas sustabdomas ir pagal bendrą taisyklę
negali būti vykdomas.
f) vykdymo procesas (CPK 583 – 779) – siekiama įgyvendinti teismo sprendimą. Jei
nevykdomi teismų sprendimai bylose dėl priteisimo, taikomas priverstinis sprendimo
vykdymas. Bylose dėl pripažinimo teisinių padarinių šalims atsiranda nuo teismo
sprendimo įsiteisėjimo momento(vykdyti nereikia, įgyvendinamos/realizuojamos
savaime)
g) kasacija (CPK 340 – 364) – įsiteisėjusių sprendimų ar nutarčių teisėtumo patikrinimas.
Tikslas – vienodos teismų praktikos visoje valstybėje formavimas. Kasacinis teismas –
LAT – bylą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu ir bylos aplinkybių nenustatinėja,
įrodymų netiria. Kasacija negalima, jei byloje nebuvo apeliacijos, bet tam tikrose
ginčuose, kai ginčijama suma mažesnė nei 5 000, kasacinio skundo priėmimo klausimą
sprendžia 3 – jų teisėjų kolegija.
h) proceso atnaujinimas ( CPK 365 – 374) – pakartotinis bylos nagrinėjimas, esant tam
tikroms CPK numatytoms aplinkybėms. Prašymą gali paduoti dalyvaujantys byloje
asmenys, taip pat neįtrauktieji į bylos nagrinėjimą asmenys, jei įsiteisėjęs teismo
sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymu saugomus interesus. Prašyti
atnaujinimo gali ir gen. prokuroras. Specifinis institutas nes nepriklauso nuo ginčo šalių
-> nėra instancija.
- [4 – 7 ] – fakultatyvios.
Kiekviena byla visų stadijų neprivalo pereiti. Prasidėjęs CP turi vykti nuosekliai iš vienos
stadijos pereidamas į kitą, nė viena stadija negali būti praleista.