Ugnė Bartkutė

KŪRYBINĖ UŽDUOTIS „PAVIRŠIŲ KEIČIANTYS VEIKSNIAI“

1.VANDENS EROZIJA
Sąlygos: 1. Kritulių vanduo, vėjo, ledo veikla (tekančio vandens ardomoji veikla). 2. Šlaitas, nuolydis.
Paplitimas: visoje Lietuvoje prie didžiųjų upių....................................................................................................................................................................

http://www.veidas.lt/lietuvos-pajurio-ateiti-
lems-klimato-siltejimas
https://lt.wikipedia.org/wiki/Erozija#/media/
Lietuvos paplūdimių ir kopų ardymas dėl žiemos
Vaizdas:Erozija.JPG
http://www.veidas.lt/gedimino-kalnas-kol-vieni-gelbes-kiti-ieskos-kaltuju audrų. Taip pat dėl klimato kaitos, pasaulinio
Nuotraukoje pavaizduota
vandenyno lygiovandens erozijos dešimtmetį
kilimo, pastarąjį
stipriai paveikta upės pakrantė. Susidariusi
padažnėjusių audrų, smėlio sąnašų krante ir
Nuotraukoje pavaizduotas Gedimino kalnas
Vilniuje, dėl liūčių jo šlaitai virsta į nuošliaužas. ten kur yrapriekrantėje
status upėsmažėjimo,
krantas, išardytas dėl ir
kitų gamtinių
Bandant gerinti situaciją buvo tvirtinamas šlaitas, stiprių liūčių. Taip pat kai upė pati pradeda
antropogeninių priežasčių susiduria su intensyvios
įrengtas gruntinio vandens drenažas, šlaito vejos intensyviau ardyti savo
erozijos. Gamtoskrantus.
tyrimųKrantuose
centro profesoriaus
laistymo ir šlaito stebėsenos sistemos. Tyrimai rodė, susiformuoja atodangos,
akademiko įvairiosGrigelio
Algimanto nuošliaužos.
teigimu, dėl
kad pažeistame šlaite supiltinio grunto sluoksnis siekia nuo vieno iki keturių metrų. klimato šiltėjimo vis labiau kylant vandens lygiui
tikėtina, kad jau 2050-aisiais Klaipėdos miestui
gali prireikti apsauginių pylimų.
2.KARSTAS
Sąlygos: 1. Tirpinamos uolienos, dėl rūgštaus lietaus, įvairių trąšų naudojamų ūkininkų (lietaus ir sniego tirpsmo vanduo).
smegduobės, įgriuvos, įsmukos, įslūgos.
Paplitimas: vyksta Šiaurės Lietuvoje Biržų ir Pasvalio rajonuose, kur yra lengvai tirpstančių vandenyje gipso sluoksnių.
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/102
726/nauja-smegduobe-birzuose-didesne-nei-
7-metru-skersmens
Smegduobė Biržuose – didesnė nei 7 metrų
skersmens. Jos atsiranda skliauto uolienoms
įgriuvus į požemines tuštumas, susidariusias
ištirpus gipsui. Didžiausios smegduobės
būdingos Šiaurės Lietuvos karstinio regiono
vakarinei daliai. Smegduobės būna sausos ir
pripildytos vandens, pavienės arba
besitęsiančios grandinėmis, dažnai
susiliečiančios viena su kita.
2. Urvai, grotos,
http://www.statybunaujienos.lt/naujiena/Birz
uose-ekstremalus-ivykis-del-prasiverusios-
http://www.manogaublys.lt/lietuva.45,l.lt
smegduobes-prie-gyvenomojo-namo/10846
Nuotraukoje pavaizduota karstinė įgriuva
Nuotraukoje pavaizduota atsivėrusi
Biržų rajone, maždaug 3 km nuo Biržų,
smegduobė prie gyvenamojo namo. Aplink
važiuojant Saločių keliu. Biržų kraštui
besiformuojančią smegduobę matyti
būdingi karstiniai reiškiniai - požeminių
pažemėjimas ir grunto deformacijos, o jos
vandenų veikla ir tos veiklos padariniai
šonuose – grunto įtrūkimai, kurie nueina po
tirpiose ir supleišėjusiose uolienose.
gyvenamojo namo pamatais.
Procesas vyksta ten, kur slūgso klintys,
dolomitai, kreida, gipsas, druskos.
3.NUOŠLIAUŽOS
1. Sąlygos: uolienų masės atitrūkimas ir nuslinkimas šlaitu žemyn dėl sunkio jėgos, vyksta dėl įvairių priežasčių (padidėjęs šlaito statumas, dėl
vykstančios erozijos, sumažėjusio uolienų patvarumo, dėl seisminių smūgių, dėl žmonių veiklos.) 2. Dalies šlaito atitrūkimas per
pagrindinę plyšio plokštumą, atitrūkusio šlaito slinkimas žemyn, išlaikant pirminę struktūrą, pirminės struktūros suirimas.
Paplitimas: visoje Lietuvoje vyksta upių šlaituose, tvenkinių šlaituose ar kitose vietose.

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1 https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/114465/s https://lt.wikipedia.org/wiki/Nuo

081047/liutis-kedainiuose-skendo-
automobiliai-slinko-nuosliauzos-tvino-
pastatai
Nuotraukoje užfiksuota nedidelė
nuošliauža, po didelės liūties Kėdainiuose.
Nors nuošliauža nedidelė, ji galėjo vis tiek
sukelti pavojų žmonių gyvybei.
ubaciaus-gatveje-potvynis-nuplautas-visas-slaitas
Nuošliauža Vilniuje susidariusi dėl sprogusio
vandentiekio. Pravažiuoti po viaduku
automobiliams buvo sunku ir dėl purvo
nuošliaužos, ir dėl tyvuliuojančios milžiniškos balos.
Tekantis vanduo šlaite išgraužė dideles tuštumas.
%C5%A1liau
%C5%BEa#/media/Vaizdas:Taurag
%C4%97,_J%C5%ABros_%C5%A1laito_nuo
%C5%A1liau%C5%BEa.JPG
Nuošliauža Tauragėje, upės slėnyje.
Atsiradusi dėl meteorologinių sąlygų ir upės
tėkmės pakitimo. Siekiant tvarkyti situaciją
norima įrengti sutvirtinimo sieneles,
apželdinti šlaitus, įsirengti drenažą.
4.EOLINĖ VEIKLA
1. Sąlygos: susidaro dėl vėjo veiklos.
išpustytos duobės, lomos, kloniai, jardai, fuldžos, korėti ir duobėti paviršiai.
Paplitimas: visų platumų rajonuose, kuriuose vyrauja stiprūs vėjai, Baltijos pajūryje, Kuršių nerijoje, Lietuvos pietrytinėje dalyje.
https://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vak
aru-lietuva/kursiu-nerijos-kopose-
stabdomas-smelis-1582754/\
Krentančios kopos Kuršių Mariose.
Klimato kaita kopose jaučiama itin
ženkliai – žiemomis iškrenta labai mažai
sniego, nesusidaro įšalas, tad stiprūs
šaltojo sezono vėjai neša smėlį tiesiai į
marias ir dar labiau žemina kopas. Dėl to
įgriūna šlaituose esančios kopų briaunos,
smėliu užpilamas takas.
2. Kopos, barchanai, smėlio gūbriai ir grandinės, išilginiai kalvagūbriai,
https://www.15min.lt/naujiena/aktua
lu/zalias/gaidzio-kopa-tokia-pat-kaip-
https://www.efoto.lt/node/642990/
pajuryje-tik-vidury-varenos-misku-
1007-783378 93
Mirusios kopos Kuršių nerijoje tarp
Tai vėjo supustytas smėlio gubrys –
Juodkrantės ir Pervalkos. Kadaise
kopa. Dzūkijos šiluose žemyninės
smėlynams slenkant buvo užpustytas
kopos tęsiasi dešimtis kilometrų, bet
kaimas. Mirusios kopos nėra
visos jos nejudrios, čia smėlis dar
apželdintos, todėl vėjas ir toliau
gyvas, kur aiškiai dar matosi, kad kopa
pusto smėlį.
slenka į daržus. Kalbama, kad tai –
vienintelė dar tebepustoma žemyninė
kopa Lietuvoje.
5.ŽMOGAUS VEIKLA
1. Išgavimas naudingų iškasenų, plečiami miestai, keliai, pelkių sausinimas, gruntinio vandens gavyba, neekologiška ūkininkystė. 2. Gilūs karjerai,
nukastos uolienos „kalnai“, daubos, įdubti paviršiai, nuošliaužos, smegduobės.
Paplitimas: vyksta visoje Lietuvoje.

https://www.delfi.lt/pilietis/naujie
nos/fotografai-pasibaiseje-stai-
kaip-atrodo-musu-sostines-
pasididziavimas.d?id=73976522
Krintantis šlaitas Vilniuje,
Gedimino kalnas. Situacija susidarė
dėl žmogaus veiklos- nupjautų
medžių, kalnas tapo nestabilus ir
taip pat dėl stiprių liūčių nesant
jokiai atramai susidarė nuošliaužos.
https://www.delfi.lt/grynas/aplinka/li
etuvoje-gali-nelikti-trecdalio-ezeru.d?
id=64413954
Nuotraukoje pavaizduota pelkės
sausinimas. Skaidantis nusausintai
pelkynų durpei dirvos paviršius kasmet
nuslūgsta 1-5 cm, prarandamas
durpžemis padedantis užtikrinti
ūkininkams tinkamas sąlygas. Iš durpių
supilti pylimai reikalauja brangiai
kainuojančios priežiūros.
https://www.delfi.lt/grynas/gamta/smeg
duobe-prakiurde-zirniu-lauka.d?
id=23531302
Netoli Biržų atsivėrusi karstinė įgriuva,
žirnių laukuose. Šį reiškinį ir lėmė
neekologiška ūkininkystė, naudojant
nenatūralias trąšas ir parazitus
naikinančius miltelius.. kurie dar labiau
paskatina uolienų tirpimą