Dokumentas atspausdintas iš teismų praktikos paieškos sistemos INFOLEX.

Praktika
(www.teismupraktika.lt)

Kortelė:

1605533_RegNr_e3K-3-288-687/2018

http://www.infolex.lt/tp/1605533

Santrauka:

Ieškovas prašė pripažinti Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendimą dėl drausmės bylos
iškėlimo advokatui neteisėtu ir jį panaikinti. Pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė, kaip
nenagrinėtiną teisme, o apeliacinės instancijos teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Atsakovė
pateikė kasacinį skundą.

LAT konstatavo, kad ieškovo pateiktas ieškinys negalėjo būti priimtas nagrinėti teisme civilinio
proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 293 str. 1 p.). Byla CPK nustatyta tvarka teisme būtų
nagrinėjama tik esant priimtam ir apskųstam Advokatų garbės teismo sprendimui, nes Advokatų
taryba yra subjektas, įgaliotas iškelti drausmės bylą, tačiau klausimą dėl drausminės bylos iškėlimo
pagrįstumo iš esmės nagrinėja Advokatų garbės teismas ir tik priimtas sprendimas sudaro prielaidas
toliau skųsti teismui tokį Advokatų garbės teismo sprendimą arba jo neskųsti. Tai, kad Advokatų
tarybos sprendimas iškelti advokatui drausmės bylą neskundžiamas, nepažeidžia advokato, kuriam
iškeliama drausmės byla, teisių, nes asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir turi būti
įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Be to, advokatui neužkertama konstitucinė teisė į teisminę
gynybą, nes jis savo teises gali ginti Advokatūros įstatymo 55 str. nustatyta tvarka ir terminais
skųsdamas Advokatų garbės teismo sprendimą.

LAT panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo
nutartį.

Civilinė byla Nr. e3K-3-288-687/2018 

              Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01607-
2017-3
 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.1
(S)
 
 

 
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
 
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
 
2018 m. liepos 4 d.
Vilnius
 
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Dalios
Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės
Lietuvos advokatūros kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei Lietuvos
advokatūrai dėl drausmės bylos iškėlimo panaikinimo.
 
Teisėjų kolegija
 
nustatė:
 
I. Ginčo esmė
 
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos
nutraukimo pagrindą, kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 punktas),
aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo pripažinti Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos (duomenys
neskelbtini) sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui (duomenys neskelbtini)
neteisėtu ir jį panaikinti.
3. Atsakovė prašė teismo ieškinį palikti nenagrinėtą ir bylą nutraukti. Nurodė, kad ginčo
civilinėje byloje dalykas gali būti tik toks Lietuvos advokatūros organo priimtas sprendimas,
kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisinių
pasekmių. Ginčijamas Advokatų tarybos sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta ieškovui iškelti
drausmės bylą, yra procedūrinio pobūdžio sprendimas, kuris pats savaime nepaveikia
ieškovo kaip advokato teisinio statuso ir nesukelia jam jokių materialinių teisinių pasekmių.
Šiuo sprendimu tik pradedama procedūra, kurios metu, priėmus galutinį Advokatų garbės
teismo sprendimą, ieškovo teisinis statusas gali pasikeisti.  
 
 
 
 II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių nutarčių esmė
 
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą.
5. Teismas konstatavo, kad Advokatų tarybos sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta ieškovui
iškelti drausmės bylą, yra procedūrinio pobūdžio sprendimas, kuris pats savaime nepaveikia
ieškovo kaip advokato teisinio statuso ir nesukelia jam jokių materialinių teisinių pasekmių,
nelemia ieškovo materialiųjų teisių ir pareigų, sprendime nesuformuluotos ieškovui
privalomos elgesio taisyklės, nėra pritaikomos poveikio priemonės. Šiuo sprendimu tik
pradedama procedūra, kurios metu, priėmus galutinį Advokatų garbės teismo sprendimą,
bus nuspręsta dėl pažeidimo egzistavimo (neegzistavimo). Dėl to ieškovo ginčijamas
Advokatų tarybos sprendimas negalėjo būti teisminio nagrinėjimo objektas.
6. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, 2018
m. sausio 9 d. nutartimi skundą tenkino, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo
2017 m. gegužės 24 d. nutartį ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš
esmės.
7. Teismas nurodė, kad sprendimai iškelti drausmės bylą sukėlė ieškovui teisinių pasekmių,
todėl jų pagrįstumo klausimas gali būti nagrinėjamas teismine tvarka.
 
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
 
8. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d.
nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį,
priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Administraciniai ir bendrosios kompetencijos teismai formuoja nuoseklią praktiką,
kad antstolių, notarų, teisėjų ir advokatų savivaldos institucijų arba teisingumo
ministro priimami tarpiniai sprendimai iškelti drausmės bylas pareiškėjams negali
būti teisminio nagrinėjimo objektas, nes jie nesukuria pareiškėjams materialinių
teisinių pasekmių.
2. Teisingumo ministro įsakymas, kuriuo antstoliui iškeliama drausmės byla, iš esmės
yra procedūrinis dokumentas, t. y. tik vienas iš viešojo administravimo procedūros,
kurios pabaigoje gali būti priimtas galutinis sprendimas, antstoliui sukeliantis
materialinių teisinių pasekmių, metu priimamų dokumentų. Ginčijamas įsakymas
savaime nedaro įtakos antstolio teisiniam statusui – juo tik pradedama procedūra,
kurios metu priėmus galutinį sprendimą antstolio teisinis statusas gali pasikeisti
(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis
administracinėje byloje Nr. A858-1467/2010; 2016 m. vasario 10 d. nutartis
administracinėje byloje Nr. AS-134-552/2016; 2016 m. vasario 24 d. nutartis
administracinėje byloje Nr. AS-148-575/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m.
sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-47/2013; 2013 m. sausio 17 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 2-132/2013).
3. Notaro skundas, kuriuo prašoma panaikinti tarpinio pobūdžio procedūrinį sprendimą
dėl drausmės bylos pareiškėjui iškėlimo, negali būti priimtas nagrinėti
administraciniame teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. EI-7006-790/2015).
 4. Teismai nenagrinėja ieškinių, kuriuose priimti sprendimai nesukelia teisinių
pasekmių ir dėl šios priežasties objektyviai negali būti ginamos asmenų teisės.
5. Advokatų tarybos sprendimu, kuriuo advokatui iškeliama drausmės byla, tik
pradedama procedūra, kurios metu, priėmus galutinį Advokatų garbės teismo
sprendimą, bus nuspręsta dėl pažeidimo egzistavimo ar neegzistavimo. Dėl to
Advokatų tarybos sprendimas negali būti teisminio nagrinėjimo objektas.
6. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 55 straipsnį Advokatų garbės
teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt
dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos.
Taigi, nei Advokatūros įstatyme, nei Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos
apraše, patvirtintame 2016 m. balandžio 15 d. visuotiniame advokatų susirinkime ir
paskelbtame teisingumo ministro 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-137, nėra
įtvirtinta galimybė apskųsti Advokatų tarybos sprendimą, kuriuo iškeliama drausmės
byla.
7. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką viena esminių drausminės
atsakomybės taikymo sąlygų yra nuoseklumas, kuris, be kita ko, reikalauja, kad
drausminę atsakomybę visais atvejais taikytų viena institucija (organas), užtikrinanti
nuoseklios drausminės atsakomybės taikymo politikos formavimą. Įstatymų leidėjui
šią funkciją pavedus advokatų savivaldą įgyvendinančios institucijos organui –
Advokatų garbės teismui – būtent šiam tenka pareiga ir atsakomybė formuoti
advokatų drausminės atsakomybės standartus. Teismas vykdo ne drausminės
atsakomybės taikymo advokatams, o ginčų nagrinėjimo ir pažeistų teisių gynimo
funkciją, tačiau pažeistų teisių gynimo funkcija nesudaro pagrindo teismui spręsti dėl
drausminės atsakomybės taikymo advokatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015
m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2015).    
 
Teisėjų kolegija
 
konstatuoja:
 
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
 
Dėl Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimo iškelti
drausmės bylą advokatui nagrinėjimo pagal Advokatūros įstatymo nuostatas
 
9. Pagal CPK 2 straipsnį civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės
teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti
įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat
kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto
subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar
ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės
gynybos įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis), tačiau ši teisė negali
būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Europos Žmogaus
 Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra
absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės apribojimai (žr. 1975 m. vasario 21 d. sprendimą
byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70).
11. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą įgyvendinama tam tikra įstatymų
nustatyta tvarka. Šios teisės įgyvendinimo tvarką įtvirtina Civilinio proceso kodeksas bei kiti
Lietuvos Respublikos įstatymai, tarp jų ir Advokatūros įstatymas.
12. Advokatūros įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. gegužės 25 d., toliau tekste
taikoma ši redakcija) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos advokatai yra
nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis. Šioje įstatymo normoje, garantuojant
advokatų nepriklausomybę, kartu nustatomos jų nepriklausomybės ribos. Jos įtvirtintos ne
tik Advokatūros įstatyme tiesiogiai, bet ir kituose teisės aktuose, kurių taip pat turi laikytis
Lietuvos advokatūra, įgyvendindama Advokatūros įstatymą bei advokatūros organų priimtus
aktus, pvz., Advokatūros įstatus, Advokatų etikos kodeksą ir kt. (žr., pvz., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2007; 2015
m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-42-969/2015).
13. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių.
Kadangi nagrinėjamoje byloje teismui buvo skundžiamas Lietuvos advokatūros Advokatų
tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimas iškelti drausmės bylą advokatui, o drausmės
bylos iškėlimo klausimas yra procedūrinis klausimas, tai yra teisinis pagrindas analizuoti
Advokatūros įstatymo ir Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau –
Aprašas), patvirtinto 2012 m. balandžio 20 d. visuotiniame advokatų susirinkime ir
paskelbto teisingumo ministro 2012 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 1R-160 (redakcija,
galiojusi iki 2016 m. rugsėjo 1 d., toliau tekste taikoma ši teisės akto redakcija), nuostatas
dėl drausmės bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Advokatų
tarybai priimant (duomenys neskelbtini) sprendimą galiojusio Advokatų drausmės bylų
nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. balandžio 15 d. visuotiniame advokatų
susirinkime ir paskelbto teisingumo ministro 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-137,
nuostatose.
14. Advokatūros įstatymo 58 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos advokatūros organai yra:
visuotinis advokatų susirinkimas; advokatų taryba; Advokatų garbės teismas; revizijos
komisija. Tai yra advokatų savivaldą įgyvendinantys subjektai (Advokatūros įstatymo 56
straipsnio 1 dalis). Viena iš Advokatūros įstatyme išvardytų Lietuvos advokatūros funkcijų
yra Advokatūros įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti advokatų veiklą
(Advokatūros įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
15. Pagal Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1 dalį advokatui už šio įstatymo ir Advokatų
etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės
byla. Tai yra pirmiau nurodyta Lietuvos advokatūros funkcija.
16. Sprendimus iškelti drausmės bylą advokatui ir advokato padėjėjui priima Advokatų taryba
(Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Aprašo 13 punkte nurodyta, kad
drausmės byla advokatui iškeliama Advokatų tarybos sprendimu arba Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro įsakymu. Advokatų taryba savo sprendimą ar teisingumo ministro
įsakymą iškelti advokatui drausmės bylą kartu su visa sprendžiant drausmės bylos iškėlimo
klausimą surinkta medžiaga ir advokato asmens byla (kopija) perduoda Advokatų garbės
teismui (Aprašo 23 punktas).
17. Advokatūros įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 41 punkte nurodyta, kad Advokatų
garbės teismas Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka nagrinėja advokatų drausmės bylas.
Advokatų garbės teismas drausmės bylą iš esmės išsprendžia priimdamas sprendimą;
 teismas nėra varžomas Advokatų tarybos sprendime (teisingumo ministro įsakyme) iškelti
drausmės bylą nurodyto teisinio pagrindo. Priimdamas sprendimą, Advokatų garbės teismas
įvertina advokato kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo
padarinius ir galiojančias advokatui paskirtas drausmines nuobaudas (Aprašo 61 punktas).
Vadinasi, advokatų drausmės bylų nagrinėjimo ir drausminių nuobaudų taikymo funkciją
įstatymu pavesta vykdyti vienam iš Lietuvos advokatūros organų – Advokatų garbės
teismui, kuris advokatams skiria drausmines nuobaudas.
18. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad Advokatų garbės teismas veiksmus,
reikalingus drausminei bylai tinkamai išnagrinėti, atlieka tik gavęs iš Advokatų tarybos
surinktą ir parengtą medžiagą. Tokie advokatų tarybos veiksmai vertintini kaip
paruošiamieji veiksmai, kad klausimas dėl drausminės bylos iškėlimo būtų nagrinėjamas
Advokatų garbės teisme. Advokatų tarybos sprendimas iškelti drausminę bylą ir Advokatų
garbės teismui pateikta reikalinga medžiaga pripažintini pasirengimo nagrinėti bylą veiksmų
atlikimu, tačiau nereiškia bylos iš esmės išnagrinėjimo. Drausmės byla nagrinėjama iš esmės
Advokatų garbės teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (Aprašo 42 punktas), t. y.
klausimas išsprendžiamas iš esmės ir priimamas atitinkamas sprendimas. Pagal Aprašo 62
punktą Advokatų garbės teismas gali nutraukti drausmės bylą, nes nėra drausminės
atsakomybės pagrindo arba baigėsi drausminės atsakomybės taikymo senatis, arba apsiriboti
drausmės bylos svarstymu ir drausminės nuobaudos neskirti, arba paskirti vieną iš
Advokatūros įstatymo numatytų drausminių nuobaudų ir (ar) laikinai uždrausti advokato
veiklą. Vadinasi, tik Advokatų garbės teismo priimtas sprendimas iš esmės realiai turi įtakos
advokato teisėms ir teisėtiems interesams.
19. Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per
trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos
(Advokatūros įstatymo 55 straipsnis, Aprašo 67 punktas).
20. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byla
CPK nustatyta tvarka teisme būtų nagrinėjama tik esant priimtam ir apskųstam Advokatų
garbės teismo sprendimui, nes pagal pirmiau išvardytą teisinį reglamentavimą Advokatų
taryba yra subjektas, įgaliotas iškelti drausmės bylą, tačiau klausimą dėl drausminės bylos
iškėlimo pagrįstumo iš esmės nagrinėja Advokatų garbės teismas ir tik priimtas sprendimas
sudaro prielaidas toliau skųsti teismui tokį Advokatų garbės teismo sprendimą arba jo
neskųsti.
21. Tai, kad Advokatų tarybos sprendimas iškelti advokatui drausmės bylą neskundžiamas,
nepažeidžia advokato, kuriam iškeliama drausmės byla, teisių, nes, pirma, asmens teisė
kreiptis į teismą nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Antra,
nagrinėjamu atveju advokatui neužkertama konstitucinė teisė į teisminę gynybą, nes jis savo
teises gali ginti Advokatūros įstatymo 55 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais skųsdamas
Advokatų garbės teismo sprendimą.
 
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nutraukimo pagrindą, kai byla
nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punkto), aiškinimo ir taikymo
 
22. Pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme
civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui.
23. Remiantis Advokatūros įstatymo 55 straipsniu ir Aprašo 67 punktu bei atsižvelgiant į tai,
kad Advokatūros įstatyme yra nustatyta procedūrinė drausmės bylos advokatui iškėlimo ir
 nagrinėjimo tvarka, pagal kurią apibrėžtos Lietuvos advokatūros savivaldos organų
funkcijos ir įtvirtinta Lietuvos advokatūros organų priimtų sprendimų apskundimo tvarka,
nagrinėjamu atveju ieškovo pateiktas ieškinys, kuriuo buvo skundžiamas Lietuvos
advokatūros Advokatų tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimas dėl drausmės bylos
iškėlimo, negalėjo būti priimtas nagrinėti teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137
straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas).
24. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu
atveju apeliacinės instancijos teismas, netinkamai taikydamas Advokatūros įstatymo
nuostatas bei pažeisdamas proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos
nutraukimo pagrindus, nepagrįstai sprendė, jog buvo pagrindas perduoti bylą pirmosios
instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Dėl minėtų pažeidimų apeliacinės instancijos teismo
nutartis naikintina ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 359
straipsnio 1 dalies 3 punktas).
 
Dėl bylinėjimosi išlaidų
 
25. Atsakovė, prašydama priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant kasacinį
skundą, atlyginimą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą sumokėjo
160 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos
2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino
užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)
maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.12 punktais,
sprendžia, kad atsakovės prašymas tenkintinas.
 
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio
1 dalimi,
 
nutaria:
 
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį.
Palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį.
Priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini) atsakovei Lietuvos advokatūrai (j. a. k.
300099149) 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme,
atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
 
 
Teisėjai                                                        Janina Januškienė
 
 
Egidijus Laužikas
 
 
Dalia Vasarienė