Endokrininių liaukų fiziologija

Endokrininę sistemą sudaro:

 Specializuotos endokrininės liaukos: (prieinkstinės liaukos (antinksčiai), skydliaukė, hipofizė ir kt.)

 Endokrininių ląstelių sankaupos kituose organuose: (Langerhanso salelės kasoje, Leidigo ląstelės sėklidėse ir kt)
 Daugelis endokrininių ląstelių esančių visame organizme: )putliosios, virškinimo trakto, CNS neuronai,
kardiomiocitai, trombocitai, bazofilai, riebalinis audinys)

Hormonai – tai vidaus sekrecijos liaukų gaminamos ir į kraują bei kitus organizmo skysčius išskiriamos biologiškai
aktyvios medžiagos. Hormonams būdingas platus veikimo spektras:

Endokrininės liaukos neturi išvedamųjų latakų, todėl jų išskiriami hormonai patenka į kraują arba limfą(Humoralinis).

Hormonai atlieka svarbią komunikacinę ir koordinuojama daugelio ląstelių , organų veiklą funkciją

Pagal veikimą hormonai skirstomi į grupes:

• Metabolitinio veikimo hormonai veikia medžiagų apykaitą (insulinas, gliukogonas, parathormonas).

• Morfogenetinio veikimo hormonai reguliuoja audinių diferenciaciją ir organizmo augimą (somatotropinas,
skydliaukės hormonai).
• Koreguojančio veikimo hormonai veikia organų ar viso organizmo veiklos intensyvumą (sekretinas, gastrinas).
• Kinetinio veikimo hormonai daro įtaką kitų vidinės sekrecijos liaukų veiklai (tirotropinas, AKTH).

Hormonų cheminė struktūra :

• Steroidiniai (aldosteronas, kortizolis, estrogenai, progesteronas, testosteronas);
• Baltyminiai:
o baltymai (gonadotropiniai hormonai, somatotropinas, insulinas, kalcitoninas);
o peptidai (antidiurezinis hormonas, oksitocinas, liberinai, statinai);
o aminorūgščių dariniai (adrenalinas, noradrenalinas, tironinai).

Steroidinių hormonų susidarymas Peptidinių hormonų susidarymas

1. Steroidinius hormonus gamina:
a. prieinkstinių liaukų (antinksčių) žievė
(aldosteronas, kortizolis)
b. , kiaušidės ir placenta (estrogenai,
progesteronas)
c. sėklidės (testosteronas).
2. Didelis steroidinių prehormonų kiekis kaupiasi
juos gaminančioje ląstelėje.
3. Veikiant dirgikliui, vyksta greita steroidų sintezė ir
sekrecija.
1. endoplazminio tinklo ribosomose, gaminami
preprohormonai.
2. Iš preprohormonų susidaro mažesnės
molekulinės masės pirmtakai – prohormonai.
3. Goldžio komplekse, veikiant proteazėms, susidaro
hormonai.
4. Hormonai kaupiasi sekrecinėse granulėse.

Hormonų pernešimas krauju:

• Hormonus kraujyje perneša baltymai – albuminai, globulinai bei specifiniai baltymai, turintys didelį afinitetą
konkrečiam hormonui.
• Kraujo apytakoje susidaro dinamiškos hormonų atsargos, nes susijungusių su juos pernešančiais baltymais
hormonų neveikia fermentai.
• Hormonai yra fiziologiškai aktyvūs tik būdami laisvi,
• Mažėjant aktyvaus (laisvo) hormono koncentracijai kraujyje, intensyvėja jo sintezė ir sekrecija.
Hormonų irimas: Hormonus suardo kraujo, kepenų, inkstų ląstelių proteazės, tačiau inaktyvacijos greitis yra
nevienodas. Hormonų skilimo produktai dažniausiai išsiskiria su šlapimu ir tulžimi. Tai netiesiogiai parodo hormonų
sekrecijos intensyvumą. Hormonų metabolitai gali būti fiziologiškai aktyūs

Hormono-receptoriaus kompleksas - tai pirmoji hormoninės informacijos perdavimo grandis. Ląstelės membranos
paviršiuje hormono ir receptoriaus kompleksas, perdavęs informaciją endocitozės būdu, patenka į ląstelę ir joje suyra

Hormonų signalų perdavimo būdai:

• membraninis veikimas Per membranoje esančius receptorius baltyminės kilmės hormonai informaciją
perduoda, dalyvaujant antriniams signalo perdavikliams.
• membraninis – viduląstelinis veikimas Riebaluose tirpūs steroidiniai hormonai, difundavę per membraną,
jungiasi su citoplazmoje esančiais receptoriais. Steroidinio hormono ir receptoriaus kompleksas migruoja į
ląstelės branduolį ir, susijungęs su branduolyje esančiais baltymais, aktyvina struktūrinių genų veiklą, iRNR
sintezę ir naujų baltymų gamybą ribosomose.
• viduląstelinis veikimas Per ląstelės branduolyje esančius receptorius mažos molekulinės masės tiroidiniai
hormonai aktyvina transkripciją, transliaciją, specifinių baltymų sintezę, skatina ląstelių diferenciaciją,
dauginimąsi, energijos apykaitą

Hormonų savybės:

1. Didelis fiziologinis aktyvumas (labai maža hormonų koncentracija sukelia tam tikrą efektą),
2. Distancinis veikimas (hormonai įtakoja labai nutolusių nuo liaukų organų veiklą )
3. Specifiškumas (hormonai veikia tik tam tikrus audinius ar procesus)
4. Steroidiniai hormonai neturi rūšinio specifiškumo (bet kurios rūšies gyvūnų hormonas veiklus kitos rūšies
gyvūno organizme.)
5. Mažas molekulių dydis (tai leidžia hormonams lengvai difunduoti per kapiliarų endotelį ir ląstelių membranas).
6. Trumpaamžiškumas (hormonai greitai suyra, reikiamai koncentracijai palaikyti būtina nuolatinė jų sekrecija.)

Endokrininės ir nervų sistemos funkcinis ryšys

Tiksli ir efektyvi funkcijų reguiaciją galima tik darniai veikiant nervų ir endokrininei sistemai. Tam tikros CNS struktūros
būdingas ne tik nervinis jaudrumas, bet jos pačios gamina ir išskiria neurohormonus.

Hormonų išsiskyrimo intensyvumas organizme yra reguliuojamas grįžtamojo ryšio mechanizmu: didėjant/mažėjant tam
tikro hormono koncentracija kraujyje atitinkamai slopinamas/aktyvinimas jų išsiskyrimas

Pagumburio neurosekrecinė funkcija

 Relizingo faktoriai – liberinai – skatina hipofizės atitinkamų hormonų gamybą: (Kortikoliberinas, tiroliberinas,
somatoliberinas, gonadoliberinai (foliberinas ir liuliberinas), prolaktoliberinas.)
• Inhibitoriniai faktoriai – statinai – slopina hipofizės atitinkamų hormonų sekreciją : (Somatostatinas, dopaminas).

HIPOFIZĖ – POSMEGENINĖ LIAUKA

Pagumburis valdo posmegeninių ir periferinių endokrininių liaukų aktyvumą grįžtamaisiais ryšiais. Pogumburio neuronai
reaguodami į afarentinius signalus , išskiria neuropeptidus (liberinus statinus). Jie keliauja pro posmegeninės liaukos
vartų sistemos patenka į priekinę(adenohipofizė) ir tarpinę posmegeninės liaukos dalis ir reguliuoja hormoninį jų
aktyvumą. Pagumburis užpakalinę hipofizės dalį (neurohipofizę) reguliuoja nerviniu būdu. Jo neuronai sintetina ir išskiria
(ADH) ir oksitociną, kurie pro pogumburio posmegeninės liaukos nervinį kanalą kaupiasi neurohpofizėje
Hipofizę sudaro trys skirtingos funkcinės dalys:

1. priekinė (adenohipofizė)
2. vidurinė
3. užpakalinė (neurohipofizė)

1 Adrenokortikotropinis
hormonas (AKTH),
1 Adenohipofizės hormonai
• vienas svarbiausių hormonų, dalyvaujančių adaptacinėse reakcijose;
• skatina kortikoidų sintezę;
• aktyvina riebalų oksidaciją ir didina jų kiekį kraujyje;
• intensyvina gliukoneogenezę;
• slopina baltymų sintezę;
• mažina imunokompetentinių ląstelių aktyvumą;
• slopina imuninių reakcijų intensyvumą, uždegimą, antikūnų gamybą;
• mažina kraujagyslių sienelių pralaidumą;
• didina K, bet mažina Na ir Ca kiekį organizme

2 Somatotropinis • svarbus augimo reguliavimui;

hormonas (STH),
• skatina augimą tiesiogiai aktyvuodamas baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaitą;
• skatina amino rūgščių transportą iš kraujo į audinius, baltymų sintezę, riebalų
sunaudojimą;
• aktyvuoja pagrindinę apykaitą;
• slopina gliukozės oksidaciją ir didina gliukozės kiekį kraujyje;
• sulaiko organizme Ca, P, Na druskas;
• spartina kaulų augimą ir didina raumenų masę

3 Tirotropinis hormonas • reguliuoja skydliaukės aktyvumą

(TTH),
• skatina jodo akumuliaciją
• intensyvina tireoglobulino sintezę bei jo irimą, dėl to kraujyje padaugėja tiroksino
• intensyvina ir pagrindinę medžiagų apykaitą, oksidaciją, todėl kepenyse sumažėja
riebalų ir glikogeno

4 Paratireotropinis • reguliuoja prieskydinės liaukos aktyvumą.

hormonas (PTTH)
5 Gonadotropiniai • ♀ patelėms skatina folikulų augimą ir brendimą kiaušidėse, ovuliaciją ir geltonkūnio
hormonai susidarymą, estrogenų sekreciją ir antrinių lytinių požymių vystymąsi
a Folitropinas • ♂ patinams skatina sėklidžių ištekamųjų latakėlių epitelio augimą, vystymąsi,
spermatogenezę, inhibino sekreciją, prostatos vystymąsi

B Lutropinas • skatina ♂ sėklidžių ir ♀ kiaušidžių intersticinio audinio vystymąsi,

• ♂ androgenų, ♀ estrogenų ir progesterono sintezę ir sekreciją,
• ♀ ovuliaciją ir geltonkūnio susidarymą

6 Prolaktino • lytinio brendimo metu skatina pieno liaukos augimą;

• nėštumo metu skatina sekrecinio epitelio vystymąsi;
 • po atvedimo skatina pieno sekreciją;
• stimuliuoja laktoalbumino, pieno riebalų ir angliavandenių sintezę, mažina vandens ir
elektrolitų išskyrimą;
• aktyvuodamas riebalų sintezę iš angliavandenių, prolaktinas didina riebalų kiekį
organizme;
laktacijos metu išsiskyręs prolaktinas slopina gonadotropinų sekreciją ir lytinį ciklą.
Vidurinė (tarpinė) hipofizės dalies išskiriamas hormonas - Melanotropinas

Melanotropino kiekis kinta sezoniškai ir dienos-nakties laikotarpiu, todėl kinta odos pigmentacija ir kūno spalva

Melanotropino funkcijos:

• suteikia spalvą odai ir gleivinėms ( ypač reikšmingas žuvims, amfibijoms, ropliams )

• saugo organizmą nuo žalojančio ultravioletinių spindulių poveikio
• mažina akies tinklainės jautrumą šviesai, todėl jo sekrecija reguliuojama refleksiškai iš tinklainės receptorių

Neurohipofizė hormonų negamina. Deponuoja pagumburyje sekretuojamus hormonus:

2 Neurohipofizės hormonai
Antidiurezinis • reguliuoja vandens apykaitą organizme;
hormonas (ADH) • pasižymi antidiureziniu veikimu, t.y. aktyvina inkstų kanalėlių epitelinių ląstelių
hialuronidazę, kuri didina membranos laidumą vandens molekulėms;
• pasižymi presiniu veikimu, t.y. sumažėjus kraujo kiekiui, aktyvina fosfolipazę C, kuri didina
kalcio jonų koncentraciją kraujagyslių raumenyse, didina jų tonusą ir kraujospūdį.

Antidiurezinio hormono sekrecijos reguliacija

Sumažėjus organizme vandens, dirginami kraujagyslių ir pagumburio osmoreceptoriai.Padidėja
ADH sekrecija. Padidėjusi vandens reabsorbcija mažina šlapimo kiekį, organizme sulaikomas
vanduo, ADH išskyrimas mažėja.

Oksitocinas • per specifinius receptorius aktyvina kalcio jonų pernešimą į miocitus ir skatina gimdos ir
pieno liaukos lygiųjų raumenų susitraukimus
• veikia šlapimo pūslės ir žarnų lygiuosius raumenis, bet silpniau
• dalyvauja apvaisinimo ir atvedimo procese – skatina gimdos ir kiaušintakių raumenų
susitraukimus, greitinančius spermatozoidų ir kiaušinėlio migraciją
• nėštumo pabaigoje aktyvina gimdos raumenų susitraukimus ir greitina atvedimą
• po atvedimo stimuliuoja pieno gamybą, liaukos mioepitelio susitraukimus ir palengvina
pieno
• Oksitocinas svarbus spermos judėjimui patinų lytinėje sistemoje

KANKORĖŽINĖ LIAUKA (EPIFIZĖ)

Kankorėžinės liaukos hormonas Melatoninas:

• reguliuoja organizmo bioritmus

• adaptuoja endokrininės sistemos aktyvumą ir organizmo metabolizmą, kintant dienos-nakties ritmui
• stabdo ankstyvą lytinį brendimą ir lytinių liaukų funkciją
 • sąlygoja gyvūnų lytinio aktyvumo sezoniškumą(melatoninas slopina gonadotropinių hormonų išsiskytimą. Todėl
pavasarį ir vasarą esant šviesesnėm ir ilgesnėm dienom, melatonino išsiskiria mažiau ir aktyvėja lytinių hormonų
aktyvumas ir pats lytinis aktyvumas)

Melatonino išsiskyrumas priklauso nuo paros meto tamsiu paros metu melatonino sekrecija padidėja, bet pats
melatoninas miego nesukelia

SKYDLIAUKĖ

Skydliaukės funkcijos reguliacija:Skydliaukės funkcija reguliuojama neurohumoraliniu būdu:

• simpatinė nervų sistema sekreciją skatina,

• parasimpatinė – slopina.

Pagrindiniai skydliaukės hormonai jodtironiniai yra – tiroksinas ir Trijodtironinas. Ji veikdami beveik visų ląstelių
branduolio receptorius didina medžiagų apykaita, deguonies sunaudojima ir šilumos gamyba organizme, skatina baltymų
sintezę, lipolizę ir glikogenizę. Šie hormonai veikia organizmo augimą, audinių dalijimasi ..... Skydliakės hormonų
jodtironininų išsiskirimą didina pagumburio tiroliberinas ir iš adenohipofizės išsiskyręs tirotropinas, veikiant
neigiamam grįžtamajam ryšiui

3 Skydliaukės hormonai
Tiroksinas • aktyvuoja oksidacinius procesus mitochondrijose ir medžiagų apykaitą audiniuose;
• didina baltymų ir riebalų sunaudojimą, glikogeno kaupimąsi kepenyse ir gliukozės kiekį
kraujyje;
• intensyvina kazeino, β-laktoglobulino, pieno riebalų sintezę;
• gerina LRR rezorbciją atrajotojų prieskrandžiuose;
• aktyvuoja daugelį fermentų, o tai tiesiogiai veikia organizmo augimą ir vystymąsi.
Trijodtironinas
• Tirokalcitoninas įtakoja kalcio ir fosforo apykaitą:
(kalcitoninas) • slopina kalcio rezorbciją žarnose;
• slopina kalcio ir fosforo reabsorbciją inkstų kanalėliuose ir didina jų išskyrimą iš organizmo;
• slopina osteoklastų aktyvumą ir skatina kalcio ir fosforo pernešimą į kaulinį audinį, dėl to
mažėja jų kiekis kraujyje.

PRIESKYDINĖS LIAUKOS

Pagrindinės ląstelės Išskiria hormoną – paratiroidiną

Trys paratiroidino formos: A, B ir C. Aktyviausia – C forma

• veikdamas kaulus, inkstus ir virškinimo traktą, reguliuoja kalcio ir fosforo apykaitą organizme;
• didina osteoklastų, kurie ardo kaulinį audinį, aktyvumą, didina jų membranų kalcio kanalų laidumą, didina kalcio
išsiskyrimą iš kaulinio audinio ir pernešimą į organizmo skysčius bei kraują;
• skatina kalcio ir fosforo rezorbciją plonojoje žarnoje, kalcio reabsorbciją inkstų kanalėliuose, todėl padidėja Ca
koncentracija kraujyje
ČIOBRIALIAUKĖ

Čiobrialiaukės hormonai:

• Timozinas
• timinas,
• timopoetinas.

Hormonų funkcijos: stimuliuoja T limfocitų vystymąsi, brendimą, sąveiką su kitomis imunokompetentinėmis ląstelėmis;
aktyvina T limfocitų migraciją iš čiobrialiaukės ir jų kaupimąsi blužnyje, limfmazgiuose.

KASA

Pagrindinė funkcija – gliukozės kiekio reguliacija (insulinas, gliukagonas)

Langerhanso salelės:

• alfa ląstelės – gliukagonas

• beta ląstelės – insulinas
• delta ląstelės – kasos somatostatinas
• F (PP) ląstelės – kasos polipeptidas

4 Kasos hormonai
Insulinas • veikia angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitą ir biosintezę;
• didina raumenų ir kepenų ląstelių membranų laidumą gliukozei, todėl ji greičiau pereina iš
kraujo į audinius;
• spartina gliukozės utilizaciją audiniuose, aktyvina heksokinazę, kuri spartina gliukozės virtimą
glikogenu ir tokiu būdu mažina gliukozės kiekį kraujyje;
• dalyvauja riebalų ir baltymų apykaitos reguliacijoje;
• greitina riebalų įsisavina iš jų depo;
• aktyvuoja fermentus, katalizuojančius riebalų sintezę iš angliavandenių;
• aktyvina amino rūgščių patekimą į ląsteles ir baltymų sintezę
Gliukagonas • apsaugo organizmą nuo hipoglikemijos kuomet padidėja insulino gamyba.
• aktyvina fosforilazę, dėl to kepenyse greičiau irsta glikogenas ir didėja gliukozės kiekis kraujyje .
• aktyvina pagrindinę medžiagų apykaitą, stimuliuodamas angliavandenių, riebalų ir baltymų
apykaitą.
Kasos • slopina kasos egzokrininę funkciją;
Polipeptido • lėtina maisto medžiagų rezorbciją virškinimo trakte;
• slopina tulžies pūslės susitraukimus;
• skatina žarnų motoriką ir skrandžio išsituštinimą
•
Kasos • slopina insulino ir gliukagono sekreciją;
somatostatino • slopina virškinimo trakto sekreciją, sekreciją ir rezorbciją, tokiu būdu lėtina medžiagų apykaitą
ląstelėje;
• kaupia energinių medžiagų atsargas organizme, saugo organizmą nuo jų išsekimo
 LYTINĖS LIAUKOS

Lytinės liaukos atlieka egzokrininę ir endokrininę funkcijas.

Abiejų lyčių individų kraujyje yra ir patinų, ir patelių lytinių hormonų, tik skirtinga jų koncentracija.

Pasitaiko individų turinčių ir patinų, ir patelių lytines liaukas. – toks reiškinys vadinamas hermafrodizmu.

5 Lytiniai Hormonai
Sėklidės Androgenai: • aktyvuoja fermentus ir skatina medžiagų, pirmiausia baltymų ir
testosteronas, mineralinių medžiagų, apykaitą: – sustiprėjus baltymų sintezei
androsteronas, raumenyse, didėja raumenų masė, raumenyse padaugėja ATP, KF,
dehidroandrosteronas, glikogeno, mineralinių medžiagų;
epiandrosteronas. • stimuliuoja kaulų augimą;
• skatina organizmo ir lytinių organų augimą, antrinių lyties požymių (ragų,
ilčių, plunksnų ir kt.) vystymąsi, lytinių refleksų pasireiškimą;
• reguliuoja priedinių lytinių liaukų sekreciją;
• turi įtakos hemopoezei – didina eritrocitų ir hemoglobino kiekį kraujyje.
Kiaušidės Estrogenai: estradiolis, • dalyvauja organizmo augimo, dauginimosi, laktacijos, medžiagų
estronas, estriolis. apykaitos reguliavime;
• skatina lytinių organų ir antrinių lyties požymių vystymąsi;
• žadina lytinius refleksus;
• paruošia organizmą apvaisinimui, o gimdą - kiaušinėlio implantacijai ir
vaisiaus išnešiojimui;
• kartu su progesteronu ir prolaktinu skatina pieno liaukos vystymąsi ir
pasiruošimą laktacijai;
• aktyvuoja fermentus, kurie dalyvauja baltymų, nukleotidų, RNR sintezėje;
• jų poveikyje išsiskiria histaminas ir serotoninas, kurie aktyvina
kraujotaką, todėl pagerėja audinių mityba.
Geltonkūni Gestagenai: Progesterono funkcijos:
s progesteronas, • sumažina gimdos jautrumą oksitocinui;
Placenta relaksinas • paruošia gimdą priimti apvaisintą kiaušinėlį ir maitinti gemalą kol
Choriongonadotropina susidarys placenta;
s • skatina pieno liaukos augimą;
• slopina naujų folikulų susidarymą ir lytinį ciklą.
Relaksino funcija
• Patelių relaksinas atpalaiduoja gimdymo takus, išplečia sąvaržą, taigi labai
svarbus vaisiaus atvedimui
• Patinų priešinės liaukos išskiriamas relaksinas didina spermatozoidų
judrumą ir padeda jiems prasiskverbti į kiaušinėlį
Choriongonadotropino funkcijos
• Skatina folikulų brendimą lytiškai nesubrendusių patelių kiaušidėse
• Skatina vyriškos lyties vaisiaus Leidigo ląsteles ir testosterono išsiskyrimą

AUDINIŲ HORMONAI

• Tai nespecifinių audinių sekretuojamos specifiniu veikimu pasižyminčios medžiagos.

• Kartu su endokrininių liaukų hormonais, jie veikia medžiagų apykaitą, augimą, vystymąsi, impulsų perdavimą ir
kt. procesus. Dauguma jų pasižymi vietiniu veikimu
Audinių hormonų grupės

• Neurohormonai: adrenalinas, noradrenalinas, acetilcholinas, opiatai ir kt.;

• Virškinimo trakto hormonai: gastrinas, enterokrininas, pankreociminas, sekretinas, cholecistokininas,
vilikininas ir kt.;
• Kraujotakos sistemos hormonai: histaminas, bradikininas, angiotenzinas, serotoninas ir kt.;
• Prostaglandinai: – pasigamina prostatoje, inkstų, plaučių, odos ir kt. audinių ląstelių membranose – reguliuoja
virškinimo trakto motoriką, plečia kraujagysles, sutraukia gimdos raumenis, skatina aktyvų jonų transportą
inkstų kanalėliuose, skrandžio sekreciją, slopina noradrenalino išsiskyrimą simpatinių nervų galūnėse, ADH
aktyvumą, uždegiminius procesus