Žvelk širdimi tik į širdį

Kiekvienas savo artimų žmonių rate turime individą , kuris yra mums
be galo brangus. Tačiau, ar susimąstome ,kiek daug šis tau yra svarbus ir mylimas?
Ar galėtumėm jį pajausti ne tik rankomis ir matyti akimis, bet galbūt ir daugiau?

Mano manymu, mylimas žmogus yra tas ,kurį gali suprasti be žodžių
bei šį išjausti sava širdimi. Panašų probleminį klausimą analizuoja ir XIX a.
rašytojas A. Mickevičius kūrinyje „Romantika”, kur mergina savo mirusį bernelį
mato bei su juo dalinasi skausmu ir vargu, o kai kurie žmonės mano, jog ši
išprotėjo, nes jie nieko neregi. Tačiau, baladės pabaigoje autorius seneliui teigia,
jog mergina mato tai, ko nemato akys ir jokie akiniai tokio jausmo parodyti
negali. Ir taria ,,Žvelk širdimi tik į širdį”. Rašytojas šia mintim norėjo pasakyti, jog
tik stiprus meilės bei rūpesčio kitam žmogui jausmas gali parodyti tai, ko nemato
šaltas žmogaus žvilgsnis. Taigi, mylint žmogų reikia ne tik jį gerbti ir suprasti,
tačiau ir pajausti visa savo širdimi.

Apibendrindama, galiu teigti, jog mano manymu, žvelgti į kitą žmogų

širdimi yra ne tas pats, kaip mylėti, tai reikia išjausti, bei suprasti artimą , o tai
daryti nelengva.