Apibūdinant žmones ar daiktus vartojami neasmeniniai įvardžiai:

 (vienaskaita) c’est (atitinkamai il/elle est)

 (daugiskaita) ce sont (atitinkamai ils/elles sont)

Neasmeniniai įvardžiai naudojami, kuomet po veiksmažodžio être eina artikelis arba asmeninis
būdvardis, pvz.:

 C'est un homme. — Jis vyras. / Tai vyras.

 Ce sont des chats. — Jos katės. / Tai katės.
 C'est mon chien. — Jis mano šuo. / Tai mano šuo.

Jei po être eina būdvardis, prieveiksmis arba abu, tuomet vartojami asmeniniai įvardžiai:

 Elle est belle. — Ji graži.

 Il est très fort. — Jis labai stiprus.

Profesijos, tautybės ir religijos gali eiti kaip būdvardžiai (arba daiktavardžiai):

 Jis gydytojas. — Il est médecin. (C'est un médecin.)

Neasmeninis įvardis turėtų būti vartojamas po tų būdvardžių, kurie abstrakčiai apibūdina daiktą
ar situacija (šiuo atveju naudoti vyriškos giminės vienaskaitos būdvardį), pvz.:

 C'est normal ? — Is this normal?

 Non, c'est étrange. — No, this is strange.