Antanas Garšva – mylimasis

Taigi išklausėme apie Garšvą keltuvininką, o dabar aš pristatysiu jums Garšvą kaip mylintį vyrą.
„Balta drobulė“ yra intelektualinis, psichologinis romanas, kuris atskleidžia žmogaus suskilusį dvasinį
pasaulį, jame taip pat yra neatsiejama Antano Garšvos meilė romane vaizduojamoms moterims.

Nors romane vaizduojami Garšvos santykiai ne su viena moterimi, pati svarbiausia ir mylimiausia vis
dėlto lieka jo motina. Iš jos Antanas paveldėjo jautrią psichiką ir poetinę dovaną, ji taip pat perdavė
sūnui svarbiausias vertybes – (t.y.) grožio jausmą ir romantinį žvilgsnį į pasaulį. Kaip ir kiekvienam
besivystančiam vaikui, motinos paveikslas yra labai svarbus, nes jis suformuoja būsimą požiūrį į
moteris. Taip į savo motiną žvelgė ir Antanas Garšva. Tai įrodo jo vaikystės prisiminimai, vaizdiniai:
motinos juoda aksomo suknelė, kuri išryškindavo jos siaurą juosmenį, strėnas. Mama taip pat buvo jo
pirma mokytoja, ji ne tik suteikė mokslinių žinių, bet ir, kaip jau minėjau, poetinę dovaną ir romantinį
žvilgsnį į pasaulį, tai ir buvo priežastis, dėl kurios susiformavo Antano poeto asmenybę. Tačiau
motinos išgyvenimai paliko neužmirštamą kaltės jausmą pačio Garšvos gyvenime. Berniuko vaikystė
baigėsi, kai jis įkalbėjęs motiną nukeliauti į Palangą, nuvežė ją į psichiatrinę ligoninę. Nuo motinos
praradimo prasidėjo savarankiškas gyvenimas, tačiau paskutinis motinos žvilgsnis jam nuolat
vaidendavosi. Taigi Antano mama buvo pirmas žmogus, kuris suteikė jam rūpestingumo bei
motiniškos meilės, tai lėmė jo santykius su moterimis ateityje.

Pirmoji tikra gyvenimo meilė buvo Jonė, kurią Garšva sutinka gimnazijos baigimo metais,
atostogaudamas pas tėvą. Mergina sukelia keistus, dar nesuprantamus vaikinui jausmus. Šių jausmų
Jonei padariniai tampa agresyvumas, bet tuo pačiu jautrumas, empatija ir drovumas. Mylėdamas Jonę
Antanas atsiskleidžia kaip aistringas vyras: „Šiąnakt aš ištiesiu ranką, nebučiuosiu kaktos, aš
bučiuosiu Jonės lūpas, priglausiu ją stipriai“. Vaikino noras vesti Jonę atskleidžia jo vyriškumą bei
norą prisiimti atsakomybę, tuo pačiu metu gali pasirodyti, kad jis yra egoistas, trokštantis moters tik
dėl savo kūrybos: „Noriu vesti Jonę. Noriu vaiko. Noriu eilėraščių. Noriu pinigų. Noriu garbės. Noriu
būti laimingas. Gyventi noriu“, tačiau, galima teigti, kad Garšva myli Jonę kaip tik dėl to, kad
mergina jį įkvepia. Iš pabučiuoti nedrįsusio įsimylėjėlio jis virsta prievartautoju (nors vėliau
suprantama, kad agresija yra būsimos ligos požymis), bet tai tik įrodo, kad meilės nuo lytinio
potraukio Antanas dar neskiria. Išsiskyręs su mergina, vėliau jis sielvartauja dėl Jonės netekimo, nes ji
jam buvo svarbi. Po kurio laiko jis pradeda bijoti emocinio ryšio su moterimis: tik pajutęs, jog lytiniai
santykiai gali peraugti į tikrus jausmus, jis nutraukia bendravimą su partnere. Taigi Jonė buvo pirma,
kuri suteikė Garšvai tikrosios meilės jausmą, nors lytinį potraukį ir grynus jausmus skyrė siaura riba.

Antra Garšvos mylimoji yra Elena. Elena intelektu bei estetiškumu nenusileidžia Antanui, o dvasios
stiprybe net jį pranoksta. Kaip jau minėjau, motina turi įtakos moters paveikslui, galima teigti, kad
būtent dėl to, Antanas įsimyli aristokratiškų bruožų turinčią Eleną. Jai Garšva gana lengvai atskleidžia
savo fantazijas, jai pirmai duoda skaityti savo užrašus ir net padovanoja senelės paliktą ir motinos
dovanotą žiedą. Gali pasirodyti, kad vėl atsiskleidžia poeto egoizmas: „Elena padės man rašyti? <...>
Pasitenkinti lovoje ir išgauti keletą legendų? Specialiai suorganizuoti kentėjimą ir medžiagą, kad
laimėtum padorų eilėraštį?“, tačiau taip, dėl atsinaujinusios ligos, Garšva įtikinėja save, kad Elena jam
– tik eilėraščių medžiaga. Antanas mylėdamas Eleną jaučią kančią ir skausmą, nes negali įleisti jos į
savo namus – nenori tapti našta. Jis negali sukurti šeimos, bijo įskaudinti mylimą moterį, todėl ją
palieka. Garšvos troškimas mylėti ir būti mylimam dar kartą neišsipildo.

Taigi visos Antano Garšvos mylimos moterys yra jo fragmentiško gyvenimo atspindžiai. Romane
suteikiama galimybė suprasti, kaip kiekviena moteris padeda formuotis jo asmenybei.