Klaipėda atsirado žemėlapyje kaip vokiečių miestas. Tačiau jis neiškilo tuščioje vietoje.

Iki pasirodant
vokiečiams čia šimtmečius gyveno kuršiai.1701 Klaipėda tapo susikūrusios Prūsijos karalystės miestu. Per
1709–10 maro epidemiją Klaipėdoje ir priemiesčiuose mirė 1215 žmonių. 1708 pašventintos Šv. Jono
bažnyčios bokštas tapo orientyru žvejams ir jūreiviams. 1722 prie Klaipėdos prijungtas Friedricho
miestas. Per Septynerių metų karą 1757–62 Klaipėdą užėmė Rusijos kariuomenė. Po karo ji prarado
tvirtovės statusą, toliau plėtėsi kaip uostamiestis. Miesto pirkliai į Klaipėdą pritraukė daugiau Nemunu iš
kertamų Lietuvos miškų plukdytos medienos. 1759 pastatyta pirmoji vėjinė lentpjūvė (1779 jų buvo
septynios), 1772 įrengtas medienos uostas. 18 a. pirmojoje pusėje į Klaipėdą atplaukdavo vos 30–40
laivų, 1752 – 100, 1770 – daugiau kaip 500. 1796 uoste pastatytas švyturys (vienas pirmųjų Baltijos
pietrytinėje pakrantėje).