Professional Documents
Culture Documents
საქ.არქ. ლექცია 10 (კოლხეთის სამეფო 2)
საქ.არქ. ლექცია 10 (კოლხეთის სამეფო 2)
საქ.არქ. ლექცია 10 (კოლხეთის სამეფო 2)
qvevrsamarxebis gavrceleba
SesaZloa asaxavs garkveul eTnikur
Zvrebs, romelic Zveli kolxeTis
aRmosavleT olqebSi aRmosavlur-
qarTuli tomebis – mesxebis – aqtivi-
zaciasTan unda iyos dakavSirebuli sur. 185. Zv.w. IV-III ss-is
[1415, gv. 211-215]. sainteresoa, rom qvevrsamarxebis inventari:
TiTqmis imavdroulad dakrZalvis es brinjaos samkauli
wesi (qvevrsamarxebi) aRmosavleT (samajurebi, sayureebi) da
saqarTveloSic vrceldeba (dawvr. ix. keramika [1133]
[1133], [1634]. amasTan yuradRebas iqcevs
garkveuli msgavseba kolxeTis aR-
mosavleTi olqebisa da aRmosavleT sagangebod unda aRiniSnos rkinisa
saqarTvelos qvevrsamarxebSi da brinjaosagan damzadebuli qalisa
mopovebul keramikasa da agreTve da mamakacis figurebis `dakrZalvis~
samarxeuli inventaris calkeul ele- rituali. es qandakebani morTulia
mentebs Soris [1133]. SeiZleba viva- oqros samkaulebiT: TavsaburaviT,
raudoT, rom qvevrebSi dakrZalvis sayureebiT, xatisuReliTa da sama-
wesi saqarTveloSi mcire aziidan ga- jurebiT (sur. 186-187). isini kldovan
vrcelda [1416, gv. 480-489]. dedaqanSi sagangebod amokveTil
ormoebSi iyo `Casvenebuli~: pirqve da,
rogorc Cans, oqromkediT moqargul
sudaraSi gaxveuli. axla Znelia
`dakrZalvis~ am ritualis simbolikis
Sesaxeb raimis gadaWriT Tqma.
gamoTqmulia mosazreba, rom aq
SesaZloa `gardacvlili~ RvTaebis da-
tirebis misteriis erT-erT ele-
mentTan gvaqvs saqme [1405, gv. 123],
magram arc isaa gamoricxuli, rom
esaa qurumTa gamosaxulebani, `de-
damiwas~ – mTavar RvTaebas nayofier mkveTri cvlileba SeiniSneba
mosavals rom SesTxovdnen materialuri kulturis calkeuli
(gavixsenoT, rom qalisa da mamakacis komponentebis ganviTarebaSic: Tumc
brinjaos qandakebani pirqve – e.i. Zv.w. IV saukunis mesame meoTxedSi (da
mlocvelis pozaSi iyo Casvenebuli) iqneb ufro gvianac – am saukunis
[1157]. dasasrulamde) jer kidev SenarCune-
bulia Zv.w. VI-V saukunisaTvis
damaxasiaTebeli keramikis zogierTi
forma (qvevrebi, yurmiliani doqebi,
iribkalTiani brtyelZira jamebi),
magram masTan erTad TandaTanobiT
Cndeba axali formebi: Zabriseburpiri-
ani, samtuCa da mrgvalpiriani
(zogjer maRalyeliani) sferosebur,
bikonusur Tu msxliseburtaniani
doqebi. maT morTulobaSi Warbobs
geometriuli motivebi, zigzagiseburi
xazebi, talRovani da badiseburi
ornamenti (sur. 185). Semodis agreTve
moxatuli keramika: moyviTalo feris
angobze wiTeli saRebaviT moxatuli
doqebi, romlebic gvxvdeba ara
sur. 186. mamakacis (RvTaebis?) rkinis mxolod samarxebSi, aramed
qandakeba oqros samkaulebiT kulturul fenebSic. analogiuri
(sayureebi, sakisre rgoli, moxatuli doqebi gvxvdeba
samajurebi). Zv.w. III s. vani aRmosavleT kolxeTis sxvadasxva
[1319] centrebSic (vani, saCxere, iTxvisi),
aseve aRmosavleT saqarTvelosa (Tbi-
lisSi, kuSCisa da asureTis
samarovnebze) da somxeTSi. amasTan
erTad, unda vivaraudoT, rom
moxatuli keramikis es saxeoba
kolxeTis aRmosavleT olqebSi
mezobeli iberiidan vrceldeboda
[1415, gv. 184 da iq dasax. lit.]. unda
aRiniSnos, rom TviT WurWlis forma
(msxliseburtaniani pirgadaSlili
doqi) xdeba erT-erTi wamyvani tipi am
xanis keramikaSi (qvevrsamarxebSi
warmodgenili samarxeuli inventaris
mixedviT Tu vimsjelebT), rac
sur. 187. qalisa da mamakacis brinjaos TvalsaCino mowmobaa axali
qandakebani oqros samkaulebiT kulturuli impulsebisa (da iqneb
(sayureebi, sakisre rgoli, eTnikuri infiltraciisac).
samajurebi). Zv.w. III s. vani
aseTive siaxle Cndeba oqromWedlo-
[1157]
baSic: TandaTanobiT qreba Zv.w. VI-V
da IV ss-is pirveli naxevrisaTvis
agre tradiciuli da konservatiuli erTze misi saxeli – `dedatos~ – aris
formebi (grexilrkaliani rombisebur- amokveTili (dawvr. [1189, gv. 134-166]).
firfitiani diademebi, sxivana
sayureebi da sxv.). nacvlad Cndeba amave xanas ganekuTvneba berZnuli
tipologiurad axali saxeobani, urbanistuli elementebis, kerZod,
romelnic axla ukve aSkarad kramitis saxuravian nagebobaTa gavr-
ganicdian berZnul-elinisturi mxatv- celeba. ase, mag., vanis naqalaqaris
ruli kulturis gavlenas. aseTebia Zv.w. IV-III ss-iT daTariRebul
mag., `warCinebuli meomris~ samarxSi kulturul fenebSi ukve mravlad
aRmoCenili Tavsaburavi, romelic gvxvdeba kramitebi, ZiriTadad
mxedris, cxenisa da frinvelis sinopuri nawarmi [1335, gv. 6-7].
`JRarunebiani~ gamosaxulebebiTaa sainteresoa, rom imav dros kramits
Sedgenili. maTi pirdapiri analogiebi sasoflo TemebSic iyenebdnen, rasac
berZnul nakeTobaTa Soris CemTvis dablagomSi aRmoCenili sinopuri kra-
ucnobia (Sdr. [1204, gv. 22 da gv. 35, mitiT gadaxuruli mdidruli samar-
SeniSvna 86]). adgilobriv ostatTa xic mowmobs [1131].
naxelavad, magram berZnuli gavleniT Zv.w. IV-III ss-Si vrceldeba qvis
Seqmnilad, unda miviCnioT oqros arqiteqturac. am periods
gvirgvinis nawilebi – zeTisxilis ganekuTvneba, mag., vanSi aRmoCenili
rtoebis, foTlebisa da sxv. gamosa- sworkuTxa nageboba, romlis kedlebi
xulebani [1303, gv. 59-62]. oqros samka- TeTri kirqvis filebiTaa riyis qviT
ulisa da sxva nakeTobaTa adgilobriv nageb maRal saZirkvelze amoyvanili
damzadebas mowmobs vanSi Zv.w. IV-III [8, II, gv. 27-30]. vanSi aRmoCenilia Tav-
saukuneebis kulturul fenebSi dacviTi nagebobac. gansakuTrebiT
aRmoCenili oqros namzadi, agreTve STambeWdavia qvis masiuri kedlebi,
Zvlis nakeTobani, romelnic romelnic zogan 6 metris simaRlezea
oqromWedlis iaraRadaa miCneuli [1303, SemorCenili. am kedlebis qveda rigi
gv. 43 da Smd.]. adgilobriv nakeTo- qviSaqvis brtyeli filebiTaa Tixis
bebTan erTad gvxvdeba aSkarad impor- xsnarze amoyvanili. sakmaod
tirebuli berZnuli samkaulic, Taviseburia zeda nawilis
rogoricaa, mag., vanis erT-erTi konstruqcia. igi warmoadgenda, ro-
mdidruli (magram Zveladve gorc Cans, xis ZelebiTa da ficrebiT
gaZarculi) samarxis oqros yelsabami Sekrul karkass, romelic Semdeg
– wnuli Zewkvi, romelic serdolikis riyis qvebiT iyo Sevsebuli. Zlieri
mZivebiTa da rqosani lomis TavebiTaa xanZrisagan, aq rom gamZvinvarebula
damSvenebuli da sxv. [1303, gv. 72-73]. sadRac Zv.w. III s-Si, mTlianadaa
ganviTarebis axal safexurze adis damwvari xis nawilebi (Tumc maTi
kolxuri gliptikac, romelic naSTebi araerTgzis iqna fiqsirebuli
uZvelesi droidan xeTuri gaTxris procesSi), riyis qvebi da
(kapadokiuri) da asiriuli gavleniT qviSaqvis blokebi ki daxeTqilia da
viTardeboda. adgilobrivi ostatebi widismagvar amorful masadaa qceuli
amzadebdnen sagangebo daniSnulebis (sur. 188).
uflebriv sabeWdavebs. aseTi iyo, mag.,
`warCinebuli meomris~ oqrosa da
vercxlis oficialuri da piradi
sabeWdavi beWdebi, romelTagan erT-
damwerlobasTan avlenen msgavsebas. 230
am TvalsazrisiT, uaRresad
sainteresoa is faqtic, rom vanSi
aRmoCenili `warCinebuli kolxi meom-
ris saxelic `dedatos~ (romelic mis
pirad uflebriv oqros sabeWdav-beWed-
zea warwerili) axlo msgavsebas mci-
reaziul, kerZod, kapadokiur sakuTar
saxelTan poulobs [1416]. aq isicaa
aRsaniSnavi, rom kapadokiuri gavlena
aRiniSneba agreTve vanSive aRmoCenil
Zv.w. IV s-is gliptikur Zeglebzec
[1189, gv. 134-146].
sur. 188. qviT nagebi TavdacviTi arqeologiuri masalebi mowmoben
kedlis saZirkveli. Zv.w. IV-III kolxeTis cxovel savaWro-ekonomikur
ss. [1304] urTierTobas elinistur samyarosTan
(dawvr. [1195, gv. 117-137]; [1415, gv. 191-
195]). upirveles yovlisa unda
zemoaRwerili kedlis dasavleTiT aRiniSnos, rom amierkavkasiis
ki mdebareobs aseve Zv.w. IV-III ss-is qveynebze, da maT Soris kolxeTzec,
metad Taviseburi da, SeiZleba iTqvas gadioda `msoflio~ mniSvnelobis erT-
– unikaluri (ara mxolod vanisaTvis erTi savaWro-satranzito gza,
!) samsxverplo. esaa sakmaod farTo, romelic dasavleTs aRmosavleTis
mTlianad riyis qvebiT mokirwyluli qveynebTan akavSirebda. berZen-romael
samsxverplo, romelic aseve riyis avtorTa (patrokle, aristobule,
qvebiT nagebi kedlebiT iyo Semoz- straboni, varoni, pliniusi) cnobebis
Ruduli. mokirwylul moedanze mixedviT irkveva, rom es gza miemar-
kargad SeimCneva oTxi mcire zomis Teboda indoeTidan kaspiis zRvamde
ormo, romelic wminda siTxis dasxmis (sanaosno mdinaris oqsosis –
ritualisaTvis iyo gankuTvnili [1304]. awindeli amu-dariis meSveobiT), xolo
Semdeg amierkavkasiis teritoriaze
Zveli kolxeTis istoriaSi es gavliT – md. mtkvari, suramis uRel-
axali etapi, romelic agre mkafiod texili, md. fasisi (rion-yvirilis
iCens Tavs arqeologiur monapovarSi, magistrali) – aRwevda Savi zRvis
SesaZloa, dakavSirebulia im did sanapiroebs qalaq fasisTan da merme
politikur ZvrebTan, romlebic ukve sazRvao gziT ukavSirdeboda
mkveTrad aRiniSneba mTel maxlobel SavizRvispireTisa da mcire aziis
aRmosavleTSi da agreTve aRmosavleT qalaqebs [1193].
saqarTveloSi [1416, gv. 481-482], sadac
swored am droisaTvis Cven vxedavT elinistur xanaSi kolxeTidan,
namdvil `urbanistul afeTqebas,~ uTuod, igive gahqondaT, rac wina-
amasTan erTad `samxreTuli~ morbed xanaSi (e.i. ZiriTadad
warmoSobis aSkara elementebs, nedleuli: liToni, xe-tye, seli da
rogoricaa, magaliTad, brwyinvale sxv., ris Sesaxeb dawvrilebiT zemoT
moxatuli keramika an kidev adgilob- iyo ukve saubari). magram am
rivi warmoebis kramitebze berZnuli
asoebi, romlebic kapadokiis berZnul 230dawvr. ix. am wignis IV karSi: `kavkasiis
iberia~.
droisaTvis mkveTrad icvleba elinistur xanaSi grZeldeba
Semadgenloba im qveynebisa Tu calke- kolxeTis ekonomikuri
uli savaWro-saxelosno centrebisa, urTierTkavSirebi CrdiloeT
romelnic axorcielebdnen ekonomikur SavizRvispireTTanac, rasac mowmobs,
urTierTobebs kolxeTTan. SesamCnevad erTi mxriv, qersonesisa da bosforis
mcirdeba aTenis savaWro aqtivoba. sa- amforebis aRmoCena kolxeTSi, xolo
magierod Zv.w. IV s-is Sua xanebidan meore mxriv – kolxuri keramikisa
kolxeTTan urTierTobaSi (qvevrebis, amforebis) Crd.
TandaTanobiT wamyvan adgils ikaveben SavizRvispireTis sxvadasxva centreb-
samxreT-aRmosavleT SavizRvispireTis Si (dawvr. [1415, gv. 191-195], [1216]).
berZnuli qalaqebi, gansakuTrebiT ki
– sinope. Zv.w. IV-I ss-Si sinopis kolxeTis cxoveli savaWro-ekono-
imports kolxeTSi aSkarad mikuri urTierToba elinistur samya-
dominirebuli mdgomareoba ukavia: rosTan TvalsaCinoa dasavleT saqar-
sinopuri amforebis (zeiTunis zeTi TveloSi mravlad aRmoCenili
rom SemohqondaT), luTeriebisa da ucxouri monetebiTac. maT Sorisaa:
kramitis fragmentebi aRmoCenilia sirakuzis tiranis hieronis oqros
kolxeTSi TiTqmis yvelgan – rogorc stateri, filipe II, aleqsandre II da
zRvispira zolSi, aseve Sida filipe III makedonelebis oqros
olqebSic. sinopes garda kolxeTTan staterebi da tetradraqmebi,
savaWro urTierToba aqvs samxreT- lizimaqes oqrosa da vercxlis
aRmosavleT SavizRvispireTis kidev monetebi, `axali stilis~ aTenuri
erT berZnul qalaqs – herakleas. tetradraqmebi, pontos samefos, kapa-
kolxeTSi napovnia qiosisa da dokiis, parTiis, agreTve SavizRvis-
Tazosis amforebi, agreTve ucnobi pireTis berZnuli qalaqebis (pantika-
sawarmoo centrebisac (e.w. soloxa I peionis, olbiis, qersonesisa da sxv.)
da II tipis amforebi). monetebi [1367, gv. 42-45].
es sazeimo Sesasvleli
orsafexurian monumentur
sakurTxevels ekuTvnoda. sakur- arqeologiuri gaTxrebis Sedegad
Txevlisken ki miemarTeboda, kldovan dadginda, rom am adgilze ufro adre
dedaqanSi amokveTili 18 metri (Zv.w. IV s-is dasasrulsa da III s-is
sigrZis arxi. mis irgvliv aRmoCnda pirvel naxevarSi) idga sworkuTxa
kldovan dedaqanSive amokveTili Senoba, romelic Tavisi gegmiT
mrgvali da ovaluri moyvanilobis emsgavseboda karibWesTan agebul
ormoebi (sur. 1964-5). zogierT maTgans taZar-samlocvelos (`RvTis kari~).
gverdiT Rarebi hqonda da maSasadame Tavdapirveli, sworkuTxa Senobidan
warmoadgendnen samsxverplo ormoebs: amJamad SemorCenilia SesaniSnavad
aq saRvTo Rvino Tu sxva siTxe mi- gaTlili da damuSavebuli
erTmeodaT miwisqveSa RvTaebebs. sxva qvaTlilebiT amoyvanili dasavleTi
ormoebi marcvleulisaTvis iqneboda da CrdiloeTi kedlebis saZirkvlebi,
gankuTvnili. eTnografebis cnobiT, agreTve kldovan dedaqanSi (TirSi)
aseTi ritualuri arxebi saqarTvelos amokveTili budeebi, romelnic
mTianeTSicaa damowmebuli. mosavlis qvaTlilebis Casalageblad iyo
aRebasTan dakavSirebuli ritualisas gankuTvnili da romelTa meoxebiT
am arxebSi asxamen Rvinos da yrian gaxda SesaZlebeli nagebobis Tav-
sxvadasxva jiSis marcvleuls, rac dapirveli gegmis aRdgena. misi sigrZe
siuxvisa da nayofierebis gan- 11,4 metria, xolo sigane – 10, 4 metri.
saxierebadaa miCneuli [1415, gv. 202-206], kedlebis sisqe 3 metrs aRwevs.
[1263], [8, VIII, gv. 36]. mSeneblobis wesi analogiuria
karibWis kedlebis wyobisa da maT
Tanadroulobaze miuTiTebs. swored centralur terasaze napovni
sworkuTxa Senobis iataki sxvadasxva trapeciis formis 10-12 sm sisqis qvis
zomis Tiris qvaTlilebiTaa aTamde fila (saSualod 9095 sm),
mogebuli. romelTa napirebi sagangebodaa
amoWrili, rogorc Cans, qvis an xis
Zv.w. III s-is meore naxevarSi
Zelebze dasamagreblad. arqiteqtor
sworkuTxa Senobis saZirkvelze
giorgi leJavas azriT, es filebi
mrgvali Senoba augiaT. saamisod
warmoadgens kesonis ujredis
Zveli Senobis saZirkvelic ga-
saxuravebs da gankuTvnili iyo
mouyenebiaT. Senoba rom mTlianad
mrgvali formis, e.i. Tolosis tipis
mrgvali iyo (koSkiseburi), amas
SenobisaTvis. jerjerobiT Znelia
mowmobs mrgvali moyvanilobis
gadaWriT Tqma imisa, ekuTvnian Tu ara
budeebi aRmosavleT nawilSi (sadac
es filebi zemoaRweril mrgval
adre sworkuTxa Senobas saerTod ar
nagebobas. magram erTi ram mainc
hqonda kedeli da `Ria~ iyo karibWis
savsebiT cxadia: konstruqciulad
taZar-samlocvelos msgavsad) da
maTi gamoyeneba dakavSirebulia
agreTve samxreT nawilSic, sadac
elinisturi xuroTmoZRvrebis
Zveli Senobis sworkuTxa budeebis
samSeneblo teqnikis gavlenasTan.
nakvalevze momrgvalebuli budeebia
Weris plafonis gaformebis kesonuri
amoWrili. mrgvali Senobis gare
principi, rogorc cnobilia, damaxa-
diametri 10 metria, xolo Sida – 5,4
siaTebelia berZnuli mrgvali tipis
metri. ase rom Tavis droze igi
iseTi SenobebisaTvis, rogoricaa
sakmaod grandiozuli unda yofiliyo.
saberZneTSi Timele epidavrosSi,
taZris kedels amkobda dekoratiuli
filipeioni olimpiaSi (Zv.w. IV s.
WurWeli – hidriismagvari. saxuravis
dasasruli), da gansakuTrebiT
morTulobaSi gamoyenebuli iyo,
arsinoioni samoTrakis kunZulze (Zv.w.
rogorc Cans, adgilobrivi jiSis TeT-
III s.). yvela eseni sataZro-sakulto
ri feris kirqvisagan gamokveTili
nagebobebia. aRsaniSnavia, rom
lomis Tavebi, romelTagan erTi
elinizmis xanaSi es mrgvali formis
Senobis dekoratiuli mosarTavia
sakulto nagebobani xuroTmoZRvrebis
(sur. 209), xolo danarCeni ori – simis
zemodasaxelebuli Zeglebis gavleniT
nawilia – wvimis wylis sadinarad
Cndeba da vrceldeba maxlobelsa da
gankuTvnili (sur. 209a). samive TiTqmis
centralur aRmosavleTSi: `mrgvali
erTnairi zomisaa (sigrZe 70 sm,
taZari~ parTiis nisaSi, Caitis
simaRle – 45 sm, sigane – 36 sm). erT-
mrgvali darbazi guntupaleSi, absi-
erT maTgans SemorCenili aqvs
diani taZari taqsilaSi (indoeTi),
konstruqciuli detalebi, romliTac
sakulto nagebobaTa kompleqsi koi-
igi Senobis saTanado nawilTan iyo
krilgan-kaleSi. vanis mrgvali
dakavSirebuli.
Senobac sakulto unda yofiliyo. 237
jerjerobiT Zalze rTulia amas mowmobs iqve napovni Rariani
mrgvali taZris arqiteqturuli samsxverplo qva, Senobis gegma,
formebis aRdgena, magram aSkaraa, rom nagebobasTan dakavSirebuli
igi ar emorCileba berZnul- kulturuli fenebis xasiaTi... Zneli
elinisturi xuroTmoZRvrebis ZiriTad saTqmelia, romeli RvTaebis salocavs
principebs, Tumca zogierTi konstruq- warmoadgenda igi. am taZris gegma,
ciuli detalis gamoyeneba gamoricxu-
li araa. am mxriv yuradRebas iqcevs 237 bibliografia vanis mrgval taZarze ix.
[8, IX, gv. 54, sur. 16, V-is ganmarteba].
romelic Cven koSkisebur daxurul Rrmuls. aseTi filebi sam rigadaa
Senobad gvaqvs warmodgenili, dalagebuli ise, rom Rrmulis
gvavaraudebinebs, rom igi saidumlo simaRle 60 sm-s aRwevs. TiTqmis
ritualisaTvis iyo gankuTvnili. max- iseTive konstruqciisaa meore sams-
lobel aRmosavleTsa da xmelTaSua- xverploc (misi zomebia 1,601,68 m),
zRvispireTSi aseTi taZrebi miwisqveSa mxolod im gansxvavebiT, rom ormos
RmerTebisaTvis, kerZod, kabirebisaT- fskerze masiuri sagangebod damuSa-
vis, mWedelTa mfarveli RvTaebebisaT- vebuli ovaluri formis monoliTia,
vis iyo agebuli. gavixsenoT, rom romlis Suagulic mrgvaladaa amo-
mrgval taZarTan Rariani samsxverplo kveTili.
qvaa aRmoCenili. aseTi qvebi ki
zogierT qveyanaSi gankuTvnili iyo
msxverplad Sewiruli cxovelis
sisxlis CasaRvrelad, romelic miwaSi
miedineboda...
gansakuTrebiT SesaniSnavia
vercxlis nivTebi: medalioni,
romelzec qalRvTaebis Tavis da
gulmkerdis maRal reliefSi Se-
srulebuli gamosaxulebaa. qalRmerTi
usaxelo kvarTiTaa Semosili, xolo
yelze mooqruli minis mZivebi hqonda
SemorCenili. es medalioni, rogorc
Cans, xis nivTze dasaWedeblad iyo
gankuTvnili (sur. 206).