Professional Documents
Culture Documents
Rd-Viešojo Administravimo Ypatumai Suomijoje
Rd-Viešojo Administravimo Ypatumai Suomijoje
Rd-Viešojo Administravimo Ypatumai Suomijoje
ARŪNAS STANKEVIČIUS
Viešosios politikos ir vadybos programos, VPVvbis20-1 grupės studentas
Dėstytoja
Aušra Šukvietienė
VILNIUS
2020
Forma patvirtinta Mykolo Romerio universiteto
Senato 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr.1SN 10
2020-12-01
Vilnius
Viešojo valdymo ir verslo fakulteto, Viešojo administravimo instituto, Viešosios politikos ir vadybos
programos
(fakulteto / instituto, programos pavadinimas)
Arūnas Stankevčius
1
T U RI N Y S
ĮVADAS.........................................................................................................................................................3
IŠVADOS …………………………………………………………………………………………………11
ŠALTINIAI ……………………………………………………………………………………………….12
2
ĮVADAS
Moksliniai ginčai ir teorijų konkurencija viešojo administravimo disciplinoje ir jos įgyvendinimo
praktikoje yra pastovus ir nenutrūkstamas procesas, kaip ir visuomenės raida bei jos paradigmų tais
požiūriais kitimas. Poreikis ieškoti vis tobulesnių sprendimų, kaip idealiai sukurti (sureguliuoti) žmonijos
gyvensenos taisykles, dėl visuotinių gėrybių (išteklių), jų teisingo paskirstymo ir visuotino teisingumo
įgyvendinimo tikriausiai yra sąlygotas ne baigtumo prasme, bet visatos kertinių dėsnių įtakos: - jos
judėjimo iš visuotino chaoso į visuotinę tvarką ir atgal veiksnio.
Daugelis, nagrinėdami viešojo administravimo temą, pradeda ją analizuoti remdamiesi
W.Wilsono, F.W.Tayloro ar M.Weberio teorijų priešpastatymo viena kitai kontekste arba bandydami
išvesti tarp šių teorijų atitinkamą sinergiją, taip ir nerasdami to idealaus modelio, nors 20 a. viduryje
Josephas Shumpeteris pasiūlė universalią „visuotinės demokratijos valdymo organizavimo: - politikų
viešpatiją“ teoriją, deja kaip matome dabar, visuomenės vystymosi raida neatliepia kertinių postulatų
visuose šiose teorijose, mat kiekvienas ateinantis naujas laikotarpis kuria savitą, tik jam priklausančią
naują paradigmą, keisdamas senąsias tiek kokybiškai tiek ir kokybiškai.
Šio darbo aktualumas – pastaruoju metu visuomenėje atsirado didelis susidomėjimas Suomijoje
vykdomomis viešojo valdymo ir administravimo reformomis, bei jų sėkme. Ypač tai paliečia švietimą. Šis
darbas padės bent paviršutiniškai susipažinti su valdymo sistema šalyje ir gal būt padaryti išvadas, kiek
toks administravimo modelis yra pažangus ir vertas siektinumo.
Darbo tikslas – parodyti Suomijos dabartinę viešojo administravimo ir valdymo struktūrą regionų
lygmenyje, apžvelgti reformų pradžios ištakas ir raidą, o taip pat iššūkius su kokiais susiduriama jas
įgyvendinant.
Darbo metodologija – deskriptyvus empirinis aprašomasis dėstymas. Esamų paradigmų (bazinių
teiginių) aiškinimas.
Mokslinė svarba – atskleisti Suomijos Respublikos valdymo – viešojo administravimo ypatumus,
kurie galėtu prisidėti prie naujų diskusijų ir ginčų tobulinant ar ieškant naujų viešojo administravimo
teorijų modelių tiek pačioje mokslo disciplinoje, tiek jų įgyvendinimo praktikoje.
Apibendrinant, norėtusi pažymėti, kad prieš imantis rašyti šį rašto darbą, vadovautasi iškelta
siaura, apibendrinančia užduotimi, todėl temos aprėptis tiek forma, tiek turiniu nėra sukoncentruota į vieną
konkrečią temą ir giliau bei plačiau išanalizuota.
3
1.SUOMIJA – ISTORINIS, POLITINIS IR MENTALINIS NARATYVAS
4
2.SUOMIJOS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO YPATUMAI
Šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomijos_administracinis_suskirstymas
Suomijos istatymų leidybą (lot. lex, kilm. legis - įstatymas + latura – nešiojimas) vykdo aukščiausias
šalies valdymo organas - parlamentas - (eduskunta). Piliečiai (bendruomenės) tiesiogiai renka vietos
savivaldą.
3.paveikslėlis: SUOMIJOS ŽEMYNINĖS DALIES VALDYMO LYGIAI
Parlamentas
Savivaldybių
Rinkimai į Rinkimai į
savivaldybių tarybas: Parlamentą
Vietos bendruomenės
Šalyje vykdomosios valdžios funkcijas atlieka vyriausybė. Tai nacionalinio lygmens organas –
valstybės taryba.
Suomijoje veikia daugiapartinė sistema. Visuomenės tradiciškai palaikomos yra daugiametę
politinę patirtį turinčios partijos, tokios kaip: Socoaldemokratų, Centro, Nuosaikiųjų konservatorių bei
Nacionalinės koalicijos partija. Suomiai per rinkimus neskuba palaikyti, naujai susikūrusių (marginalių,
5
“vienadienių” partijų), didžiąją dalimi savo balsus sistemingai atiduodami laiko jau patikrintoms
politinėms organizacijoms.1
Viešasis administravimas Suomijoje ypatingas tuo, jog jis nukreiptas į regionus. Vyriausybė vykdo
tik strategines šaliai užduotis: gynybą, saugumas, užsienio ir mokesčių politika bei šalies vystymosi
planavimas, visas kitas savo funkcijas įgyvendindama per savo valstybines regionines agentūras,
ekonominės plėtros centrus bei jungtines savivaldybių tarybų struktūras. Tai sistema - sunkiai suprantama
kontinentinės Europos piliečiams, pripratusiems prie kelių lygių (vyriausybė - ministerijos, regionai -
rajonai, municipalitetai – savivaldybės + seniūnijos) administravimo ir valdymo. Pavyzdžiui
A.Nagionytės ir K.Samonosionokaitės sudarytoje Užsienio šalių regioninės politikos analizėje yra
pažymima, kad: “Suomijos valdymo struktūra skiriasi nuo kitų Skandinavijos šalių, nes ji yra
vienasluoksnė, neturi antro lygio (regioninės) savivaldos ir susideda iš centrinės ir vietos valdžios
(savivaldybių) institucijų (OECD, 2016). Nors Suomijoje nėra piliečių renkamo politinio regioninio
valdymo organo, regioniniu lygiu admininistravimą vykdo Regioninės valstybės agentūros, Ekonominės
plėtros, transporto ir aplinkosaugos centrai bei jungtinės savivaldybių tarybos (European Committee of the
Regions, 2019)”.2 (Žiūrėti 4 paveikslėlį).
VIETOS LYGMUO
SAVIVALDYBĖS (311)
(Švietimas ir kultūra, socialinė gerovė ir sveikata, infrastruktūra, vanduo, šiukšlės, vietos
ekonomika ir užimtumas, ....)
SAVIVALDOS RINKIMAI
Piliečiai, verslas, ir vietos bendruomenės
http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2019/03/U%C5%BEsienio-%C5%A1ali%C5%B3-regionin%C4%97s-politikos-analiz%C4%978.pdf
6
3.REGIONINIŲ VIENETŲ POLITIKOS TIKSLAI IR ATSAKOMYBĖS
Analizuojant, kokius tikslus savo veiklai kelia Regioninės agentūros, prasminga būtų grįžti prie
A.Nagionytės ir K.Samonosionokaitės darbo Užsienio šalių regioninės politikos analizė, kuriame
nurodomi sekantys tikslai:
“Stiprinti regionų nacionalinį ir tarptautinį konkurencingumą;
Skatinti ekonominę pusiausvyrą ir pramoninės bei komercinės veiklos plėtrą;
Skatinti užimtumą, kompetencijų ugdymą, lygias galimybes bei socialinį gyventojų
įsitraukimą;
Mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir jų viduje, atsižvelgiant į jų
išsivystymo lygį ir stiprybes, specializaciją, skatinti visapusiškai naudotis turimais
ištekliais;
Užtikrinti gyventojų gerovę bei remti regioninę kultūrą;
Gerinti gyvenamosios aplinkos ir regioninės struktūros kokybę (Act on Regional Development,
2009).“1
Norint aiškiau suprasti šių tikslų igyvendinimo metodus, privalu įsigilinti į regioninių struktūrų
(institucijų) kompetencijų – atsakomybių sritis“2 (Žiūrėti 5 paveikslėlį).
Aplinkosauga ir
Regiono intereso
Švietimas ir gamtos ištekliai
formavimo ir
kultūra
patenkinimo
užtikrinimas
Darbų sauga
Regiono kultūros
Aplinkosaugos ir tradicijų
leidimai ir darbų puoselėjimas
sauga
ES fondų
finansuojamų
programų
rengimas ir
vykdymas
7
Iš 5-ame paveikslėlyje pavaizduotos schemosi matyti, kad regionų tarybos tiesiogiai įgyvendina
teisės aktuose numatytas valstybės valdymo, priežiūros ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijas. Viena iš
svarbiausių sąlygų yra būtinybė įtraukti į šį procesą savivaldybes, kaip suinteresuotus ir bendrai
priimančius sprendimus administracinius vienetus, kurie bendro intereso vedami įgyvendina kolegialiai
priimtus sprendimus – per viešojo valdymo istitucijas.
Nors įstatymai numato privalomą savivaldybių tarpusavio bendradarbiavimą tik sveikatos
priežiūros srityje ir viešųjų paslaugų organizavime bei teikime, didžioji dalis savivaldybių savanoriškai,
savo iniciatyva bendradarbiauja ir kitose srityse, mat taip yra sutaupomi materialiniai ir žmogiškieji
ištekliai, o taip pat greičiau ir kokybiškiau suteikiamos bendruomenėms reikalingos paslaugos.
Apžvelgus regionų valdymo atsakomybės sritis, kyla klausimas: - kokiomis lėšomis užtikrinamas
sklandus šių funkcijų vykdymas? “Suomijos Konstitucija savivaldybėms garantuoja gana didelį
savarankiškumą, visų pirma teisę rinkti mokesčius ir teisę nuspresti dėl savo išlaidų. Savivaldybės
savarankiškai sprendžia dėl savivaldybių pajamų mokesčio tarifų leistiname intervale (OECD, 2016).
Ekonominiai skirtumai tarp savivaldybių siekiami lyginti naudojant centrinės valdžios skiriamas lėšas
(dotacijas)”1, savo bendrame darbe pažymi A.Nagionytė ir K.Samonosionokaitė. Toliau jos nurodo, jog:
“Savivaldybėms suteikiama galimybė kontroliuoti savo pajamas, nustatant vietinius mokesčių tarifus,
kurie 2017 m. sudarė apie 51% visų vietinių pajamų (Basic Public Service Programme; Local and
Regional Government Finland, 2018). Daugiausiai kitų pajamų gaunama iš mokesčių ir rinkliavų, taikomų
vietinėms paslaugoms (2017 m. sudarė 21 % visų pajamų) ir pervedimų iš centrinės valdžios (2017 m.
sudarė 19 % visų pajamų)”.2 Detalesnę mokesčių pajamų struktūra pavaizduota (6 paveikslėlyje).
Reziumuojant, teigtina, kad Suomijoje surenkamų visų pajamų dalis vietiniu lygmeniu yra ne mažesnė nei
2/3 visų šalyje surenkamų pajamų, o tai 1/5 daugiau nei ES vidurkis.
6.paveikslėlis: SUOMIJOS VIETOS VALDŽIOS PAJAMOS 2017 m.3
Pajamų struktūra
4%
Pajamų mokestis
21%
Valstybės dotacijos
43% Pelno mokestis
NT mokestis
5%
Skolinimasis
4% Vietinės rinkliavos
4% Kiti mokesčiai
19%
_______________________
1
A.Nagionytė, K.Samonosionokaitė, supra note, 31.
2
Ibid
3
Ibid
8
4.ŠIANDIENINĖS REGIONINĖS POLITIKOS AMBICIJOS IR NUMATOMI POKYČIAI
Reorganizavimo procese personalo poreikis pereiti iš vienos vietos į kitą bus siekiamas sumažinti
iki minimalaus (Nordregio, 2017)“.1
9
institucijų administravimo modelius, pereiti prie kokybinio valdymo mentaliteto formavimo, įvertinant
kiekvieno valstybės tarnautojo veiklą ir jos rezultatus. Tuo tikslu buvo sukurta viešojo administravimo
reformų ministro pareigybė. Žinoma tokie procesai susidūrė su daugelio valdininkų pasipriešinimu ir jų
argumentais, jog reformos nereikalingos arba nesavalaikės ir t.t.
Tačiau Suomijos vyriausybė pragmatiškai vertino padėtį ir toliau tvirtai siekė savo tikslų
įgyvendinimo, nors ir neišvengė tam tikrų klaidų pvz. tokių kaip: bendrų veiksmų nesuderinimo,
netinkamų tikslų pasirinkimo bei vertinimo kriterijų gausa. Pagaliau buvo sukurtos dvi strategijų kūrimo
grupės, kurių viena vertino kiekvienos programos būsimus rezultatus, pvz. pradedant taikyti vadybinį
modelį ar panašiai.
Antroji grupė tyrė reformų programų naudą materialiųjų ir žmogiškųjų išteklių kontekste, bei jos
įgyvendinamumą t.y aukščiausių ir viduriniojo tarnautojų sluoksnių palaikymą.
Galiausiai buvo prieita prie tokių vertinimo kriterijų:
Galimybės, programos įgyvendinimui, pritraukti nepriklausomus dalyvius;
Valstybės tarnautojų perorientavimo metodų prie naujosios viešojo vadybos taikymo.
Vieningos organizacijų veiklos rezultatų vertinimo (Qualitty Award Models) ir ES
vieningai taikomos – CAF (Common Assessment Framework) metodikos.
Kiekybinių ir kokybinių rezultatų monitoringo.
Tikslinių programų taikymas padėjo suformuoti strategiją, palaipsniškam perėjimui prie naujojo
viešojo administravimo ir valdymo šalyje. A.Vanhanen (-o) vyriausybė iniciavo 4 svarbiausias valstybines
programas:
Informacinės visuomenės vystymas (E-paslaugos);
Piliečių užimtumo didinimas;
Verslo palaikymas ir skatinimas.
Visuomenės įtraukimas į valstybės valdymą.1
Pabaigai, reiktu pažymėti, kad tikslinės programos tapo svarbiausiu instrumentu strategiškai
planuojant administravimo politiką Suomijoje, kuri jų pagalba pasiekė ženklių rezultatų mažinant
biurokratiją, didinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą, pagerinant viešųjų paslaugų prieinamumą (vieno
langelio principas, e-paslaugos), įtraukiant visuomenę į valstybės valdymo procesus ypač vietos
lygmenyse.
________________________
1
Большаков С.Н., Большакова Ю.М. Эффективность реформирования государственного управления в Финляндии:
подходы, методы, инструменты [электронный ресурс] // Вопросы управления. 2018. №02 (51). URL: http://journal-
management.com/issue/2018/02/01
10
IŠVADOS
Suomija, toliau strategiškai siekia gerovės valstybės tikslų. Vengdama skubotumo rengia ir
palaipsniui įgyvendina viešojo administravimo reformas. Po 2010 m., valstybės
administravime nusprendė taikyti Naujojo viešojo valdymo modelį, kuris orientuotas į
socialumą ir visuomeniškumą.
Pasirinkdama tokį valdymo modelį Suomija siekia, keisti biurokratijos mąstymo
mentalitetą iš vairavimo (valdymo) į tarnavimą, kur būtų vadovaujasi ne trumpalaikių
sprendimų įgyvendinimo, o ilgalaikių, visuomenę tenkinančių sprendimų ieškojimo,
vadovaujantis principu: MASTYK STRATEGIŠKAI – VEIK DEMOKRATIŠKAI. Antra,
– tai tarnautojų požiūrio keitimas iš tarnavimo “klientams” į tarnavimą piliečiams. Taip pat
siekiama keisti požiūrį į žmogiškąjį kapitalą, vertinant ne vien jo darbo produktyvumą, bet
ir patį žmogų, kaip asmenybę. Viešajame sektoriuje teikti prioritetą ne plikam
komercializmui – materialinės naudos gavimui, bet aukščiau iškelti visuomenės interesus,
derinant abu šiuos faktorius.
Diddžiąją dalį valdymo galių valstybė yra perdavusi regionams, taip mažindam biurokratiją
(neigiamo įvaizdžio prasme), didindama tarpinstitucinį bendradarbiavimą, gerindama
viešųjų paslaugų prieinamumą (vieno langelio principas, e-paslaugos), bei įtraukdama
visuomenę į valstybės valdymo procesus ypač vietos lygmenyse.
Iš pateiktos medžiagos galime akivaizdžiai ižvelgti veikiančio Suomijoje Naujojo viešojo
valdymo modelio atitikmenis (ypatumus): tinklinis valdymo metodas (regionai, Regionės
administracinės agentūros bei Ekonominės plėtros centrai). Instituciju veikla
organizuojama labiau susitarimais nei biurokratiniais formalumais ar sąlyginomis
sutartimis (kontraktais). Tarp institucinis bendradarbiavimas vykdomas vadovaujantis
partneryste ir konsultacijomis, lygybe bei tarpusavio priklausomybiškumu. Veiklos tikslai
– socialinis pasitikėjimas valstybe, per jos įsipareigojimų vykdymą. Valdymo veikla
pirmoje vietoje kreipiama į visuomenės poreikių atliepimą. Pagal orgnizacinį statusa,
kuriama politinė visuomenė, policentrinė sistema.
Deja atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasirinktas modelis netapo (kaip ir visi kiti) idealiu,
mat kiekvienas ateinantis naujas laikotarpies atsineša ir jam būdingus iššūkius, kurdamas
naujas požiūrio paradigmas. Suomija, ižvelgdama taikomame modelyje iškylančius
trūkūmus, jau nuo 2015 m. bando tobulinti šalies valdymo sistemą, tęsdama reformas,
nebijodama išsikelti sau naujus ambicingus planus.
11
ŠALTINIAI
12