MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS

VIEŠOJO VALDYMO IR VERSLO FAKULTETAS

VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO INSTITUTAS

ARŪNAS STANKEVIČIUS
Viešosios politikos ir vadybos programos, VPVvbis20-1 grupės studentas

VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO YPATUMAI SUOMIJOJE:

AMBICIJOS IR NUMATOMI POKYČIAI
Rašto darbas

Dėstytoja
Aušra Šukvietienė

VILNIUS
2020
 Forma patvirtinta Mykolo Romerio universiteto
Senato 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr.1SN 10

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

2020-12-01
Vilnius

Aš, Mykolo Romerio universiteto (toliau – Universitetas),

Viešojo valdymo ir verslo fakulteto, Viešojo administravimo instituto, Viešosios politikos ir vadybos
programos
(fakulteto / instituto, programos pavadinimas)

Studentas Arūnas Stankevičius,

(vardas, pavardė)

patvirtinu, kad šis rašto darbas

„ VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO YPATUMAI SUOMIJOJE: AMBICIJOS IR NUMATOMI

POKYČIAI“:

1. Yra atliktas savarankiškai ir sąžiningai;

2. Nebuvo pristatytas ir gintas kitoje mokslo įstaigoje Lietuvoje ar užsienyje;
3. Yra parašytas remiantis akademinio rašymo principais ir susipažinus su rašto darbų metodiniais
nurodymais.
Man žinoma, kad už sąžiningos konkurencijos principo pažeidimą – plagijavimą studentas gali būti
šalinamas iš Universiteto kaip už akademinės etikos pažeidimą.

Arūnas Stankevčius

1
 T U RI N Y S

ĮVADAS.........................................................................................................................................................3

1.SUOMIJA – ISTORINIS, POLITINIS IR MENTALINIS NARATYVAS ........................................4

2.SUOMIJOS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO YPATUMAI ...............................................................5

3.REGIONINIŲ VIENETŲ POLITIKOS TIKSLAI IR ATSAKOMYBĖS .........................................7

4.ŠIANDIENINĖS REGIONINĖS POLITIKOS AMBICIJOS IR NUMATOMI POKYČIAI ..........9

5.VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO REFORMŲ SUOMIJOJE IŠTAKOS ............................................9

IŠVADOS …………………………………………………………………………………………………11

ŠALTINIAI ……………………………………………………………………………………………….12

2
 ĮVADAS
Moksliniai ginčai ir teorijų konkurencija viešojo administravimo disciplinoje ir jos įgyvendinimo
praktikoje yra pastovus ir nenutrūkstamas procesas, kaip ir visuomenės raida bei jos paradigmų tais
požiūriais kitimas. Poreikis ieškoti vis tobulesnių sprendimų, kaip idealiai sukurti (sureguliuoti) žmonijos
gyvensenos taisykles, dėl visuotinių gėrybių (išteklių), jų teisingo paskirstymo ir visuotino teisingumo
įgyvendinimo tikriausiai yra sąlygotas ne baigtumo prasme, bet visatos kertinių dėsnių įtakos: - jos
judėjimo iš visuotino chaoso į visuotinę tvarką ir atgal veiksnio.
Daugelis, nagrinėdami viešojo administravimo temą, pradeda ją analizuoti remdamiesi
W.Wilsono, F.W.Tayloro ar M.Weberio teorijų priešpastatymo viena kitai kontekste arba bandydami
išvesti tarp šių teorijų atitinkamą sinergiją, taip ir nerasdami to idealaus modelio, nors 20 a. viduryje
Josephas Shumpeteris pasiūlė universalią „visuotinės demokratijos valdymo organizavimo: - politikų
viešpatiją“ teoriją, deja kaip matome dabar, visuomenės vystymosi raida neatliepia kertinių postulatų
visuose šiose teorijose, mat kiekvienas ateinantis naujas laikotarpis kuria savitą, tik jam priklausančią
naują paradigmą, keisdamas senąsias tiek kokybiškai tiek ir kokybiškai.
Šio darbo aktualumas – pastaruoju metu visuomenėje atsirado didelis susidomėjimas Suomijoje
vykdomomis viešojo valdymo ir administravimo reformomis, bei jų sėkme. Ypač tai paliečia švietimą. Šis
darbas padės bent paviršutiniškai susipažinti su valdymo sistema šalyje ir gal būt padaryti išvadas, kiek
toks administravimo modelis yra pažangus ir vertas siektinumo.
Darbo tikslas – parodyti Suomijos dabartinę viešojo administravimo ir valdymo struktūrą regionų
lygmenyje, apžvelgti reformų pradžios ištakas ir raidą, o taip pat iššūkius su kokiais susiduriama jas
įgyvendinant.
Darbo metodologija – deskriptyvus empirinis aprašomasis dėstymas. Esamų paradigmų (bazinių
teiginių) aiškinimas.
Mokslinė svarba – atskleisti Suomijos Respublikos valdymo – viešojo administravimo ypatumus,
kurie galėtu prisidėti prie naujų diskusijų ir ginčų tobulinant ar ieškant naujų viešojo administravimo
teorijų modelių tiek pačioje mokslo disciplinoje, tiek jų įgyvendinimo praktikoje.
Apibendrinant, norėtusi pažymėti, kad prieš imantis rašyti šį rašto darbą, vadovautasi iškelta
siaura, apibendrinančia užduotimi, todėl temos aprėptis tiek forma, tiek turiniu nėra sukoncentruota į vieną
konkrečią temą ir giliau bei plačiau išanalizuota.

3
 1.SUOMIJA – ISTORINIS, POLITINIS IR MENTALINIS NARATYVAS

1.paveikslėlis: SUOMIJA EUROPOS ŽEMĖLAPYJE. Šaltinis: VISUOTINĖ LIETUVIŲ ENCIKLOPEDIJA

Suomija (suom. Suomi, šved. Finland) – valstybė esanti Europos
šiaurėje. Daugiau kaip trečdalis jos teritorijos yra už poliarinio rato. Didžioji
šalies teritorija yra apagusi spygliuočių miškais. Suomija vadinama 1000(-ių)
ežerų kraštu, garsi savo pirtimis ir dar žinoma kaip Kalėdų senelio
(Laplandija) tėvynė.
Šalies plotas 333449 km2, 5,53 mln. gyventojų (2019). Sostinė –
Helsinkis (653 800 gyventojų, aglomeracijoje apie 1,3 mln.). Suomija
suskirstyta į atskirus regionus, jai priklausančios Alandų salos turi
autonomiją. Valstybinės kalbos suomių (didžioji dauguma) ir švedų.
Pagrindinė religija: liuteronystė (70,9 %). Valiuta – euras. Nuo 1955 m. JTO
narė. Nuo 1995 m. Europos Sąjungos narė. Diplomatiniai santykiai su
Lietuvos Respublika atstatyti 1991 m.
Suomijoje, kaip ir daugelyje pažangos siekusių valstybių, 20 a. pabaigoje – 21 a. pradžioje, iškilo
būtinybė ieškoti naujų viešojo šalies administravimo galimybių, nes šalies viduje tiek viešasis, tiek ir
privataus sektorius susidūrė su problemomis, kurias iššaukė pasaulyje “kosminiu greičiu“ besivystančios
technologijos (pvz. internetas, mobilus ryšys, dirbtinis intelektas ir t.t.), apimančios visas įmanomas sritis,
o tap pat pasaulio globalizacija, naujų vertybių formavimasis bei senų religinių, kultūrinių ir socialinių
paradigmų kaita.
Įdomu tai, kad Suomija (valstybė – tauta) buvo atsidūrusi neabejotinoje takoskyroje, kurį viešojo
administravimo valdymo modelį pasirinkti, atgavus nepriklausomybę (1917-12-06) –
europietišką/skandinaviškąjį ar Rusijos carinės imperijos valdymo modelius.
Glaustai žvelgiant į Suomijos istorinę raidą, akivaizdžiai matosi, kad šalis nuo pat savo valstybės
darinio sudarymo (1284 m. įkurta Suomijos kunigaikštystė, vėliau 1581 – didžioji kunigaikštystė, iki pat
1809 m., vasalo teisėmis priklausė Švedijos karalystei). Tačiau, po nesėkmingo 1808-09 Švedijos karo su
Rusiją, sudarius Fredrikshamno taiką, visa Suomija ir Alandų salos atiteko Rusijai.
Nors inkorporuota į Rusijos imperijos sudėtį, Suomija ir išsaugojo sąlyginę autonomiją, tačiau vis
tiek buvo varžoma Rusijos valdžios kišimosi į vietos valdymo (administravimo) tradicijas, siekiant
perteikti savo, slavišką, valdymo modelį. Tai pasireiškė ne tik Seimo veiklos (iki 1863 m.) susirinkimo
draudimu, bet ir griežta cenzūra, daliniu spaudos suomiu kalba, suvaržymu.1 Čia matome akivaizdžias
paralelės su Rusijos imperijos politika Lietuvoje.
Kokias iš to galima padaryti išvadas – ogi tokias, kad Suomija nors ir didžiąją savo istorinės raidos
dalį būdama Švedijos (skandinavijos) valdymo tradicijų įtakoje, atsidūrusi ypač stiprioje slavų (Rusijos
Imperijos) viešojo administravimo voratinklyje: (archaika, griežta biurokratinė hierarchija, valstybės iždo
grobstymas, korupcija, nepotizmas ir panašiai) – sugebėjo, dėka savo tautos nacionalinio charakterio,
gyvensenos ir kitų ypatumų atsilaikyti, atmesdama jai nepriimtiną, slavišką valstybės administravimo ir
valdymo modelius.
Jei pažvelgus toliau į visą pokarinį laikotarpį, Suomijai taip pat teko subtiliai laviruoti tarp vakarų
ir rytų (sovietų) įtakos zonomis ir vesti savitą užsienio ir vidaus politiką, pasaulyje įsitvirtinusia fraze:
kaip FINLIANDIZACIJA.
1VISUOTINĖ LIETUVIŲ ENCIKLOPEDIJA, Redaktorius Eglė Pocevičienė, Publikuota 2018-01-29 (Tik elektroninis formatas).
Redaguota 2020-10-01 Papildytas (Žiūrėta 2020-11-24) https://www.vle.lt/Straipsnis/Suomijos-istorija-123747

4
 2.SUOMIJOS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO YPATUMAI

Dabartinė Suomija labiausiai decentralizuota valstybė pasaulyje. Piliečių gerovė, pagrinde

užtikrinama stipria vietine savivalda.
Iki reformos Suomija buvo suskirstyta į penkias provincijas, kurioms vadovavo gubernatoriai, juos
skirdavo ir tiesiogiai jiems vadovavo šalies prezidentas. 2000-iais, įsigaliojus naujai Suomijos
konstitucijai, kuri ganėtinai apribojo prezidento valdžią, šalis tapo analogiška Lietuvos Respublikai:
parlamentinė – prezidentinė respublika. Ypač didelės permainos įvyko 2009 – 2010 metais, atlikus šalies
administracinio valdymo reformą, kurios pasekmėje atsirado 19 atskirų administracinių vienetų; regionų
tarybos.
2.paveikslėlis: SUOMIJOS REGIONAI NUO 2011 m.

Šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Suomijos_administracinis_suskirstymas

Suomijos istatymų leidybą (lot. lex, kilm. legis - įstatymas + latura – nešiojimas) vykdo aukščiausias
šalies valdymo organas - parlamentas - (eduskunta). Piliečiai (bendruomenės) tiesiogiai renka vietos
savivaldą.
3.paveikslėlis: SUOMIJOS ŽEMYNINĖS DALIES VALDYMO LYGIAI
Parlamentas

311 200 narių

Savivaldybių

Rinkimai į Rinkimai į
savivaldybių tarybas: Parlamentą
Vietos bendruomenės

Šaltinis: The Association of Finnish Local and Regional Authorities, 2017

Šalyje vykdomosios valdžios funkcijas atlieka vyriausybė. Tai nacionalinio lygmens organas –
valstybės taryba.
Suomijoje veikia daugiapartinė sistema. Visuomenės tradiciškai palaikomos yra daugiametę
politinę patirtį turinčios partijos, tokios kaip: Socoaldemokratų, Centro, Nuosaikiųjų konservatorių bei
Nacionalinės koalicijos partija. Suomiai per rinkimus neskuba palaikyti, naujai susikūrusių (marginalių,

5
“vienadienių” partijų), didžiąją dalimi savo balsus sistemingai atiduodami laiko jau patikrintoms
politinėms organizacijoms.1
Viešasis administravimas Suomijoje ypatingas tuo, jog jis nukreiptas į regionus. Vyriausybė vykdo
tik strategines šaliai užduotis: gynybą, saugumas, užsienio ir mokesčių politika bei šalies vystymosi
planavimas, visas kitas savo funkcijas įgyvendindama per savo valstybines regionines agentūras,
ekonominės plėtros centrus bei jungtines savivaldybių tarybų struktūras. Tai sistema - sunkiai suprantama
kontinentinės Europos piliečiams, pripratusiems prie kelių lygių (vyriausybė - ministerijos, regionai -
rajonai, municipalitetai – savivaldybės + seniūnijos) administravimo ir valdymo. Pavyzdžiui
A.Nagionytės ir K.Samonosionokaitės sudarytoje Užsienio šalių regioninės politikos analizėje yra
pažymima, kad: “Suomijos valdymo struktūra skiriasi nuo kitų Skandinavijos šalių, nes ji yra
vienasluoksnė, neturi antro lygio (regioninės) savivaldos ir susideda iš centrinės ir vietos valdžios
(savivaldybių) institucijų (OECD, 2016). Nors Suomijoje nėra piliečių renkamo politinio regioninio
valdymo organo, regioniniu lygiu admininistravimą vykdo Regioninės valstybės agentūros, Ekonominės
plėtros, transporto ir aplinkosaugos centrai bei jungtinės savivaldybių tarybos (European Committee of the
Regions, 2019)”.2 (Žiūrėti 4 paveikslėlį).

4.paveikslėlis: VALSTYBĖS ADMINISTRAVIMO SISTEMA SUOMIJOJE

NACIONALINIS LYGMUO
VYRIAUSYBĖ
Regioninis lygmuo

Regioninės valstybės Ekonominės plėtros,

administracinės agentūros (6) transporto ir
Regionų
aplinkosaugos centrai (15)
tarybos
(18+1)
planavimas ir
plėtra
PAGRINDINĖS VIEŠOSIOS PASLAUGOS IR LEIDIMAI:
(verslas, pramonė, transportas, aplinkosauga)

VIETOS LYGMUO
SAVIVALDYBĖS (311)
(Švietimas ir kultūra, socialinė gerovė ir sveikata, infrastruktūra, vanduo, šiukšlės, vietos
ekonomika ir užimtumas, ....)

SAVIVALDOS RINKIMAI
Piliečiai, verslas, ir vietos bendruomenės

Šaltinis: Ministry of Land, Infrastructure, Transport ir Tourism, JAPAN (MLIT), 2015

_________________________________
1О правительстве, президенте и политических партиях Финляндии. Žiūrėta 2020-11-25 https://finland.fi/ru/zhizn-i-
obshhestvo/gosudarstvennoe-ustrojstvo-finlyandi/
2A.Nagionytė, K.Samonosionokaitė, Užsienio šalių regioninės politikos analizė:Švedijos, Lenkijos ir Suomijos atvejai,25.2019-03-08

http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2019/03/U%C5%BEsienio-%C5%A1ali%C5%B3-regionin%C4%97s-politikos-analiz%C4%978.pdf

6
 3.REGIONINIŲ VIENETŲ POLITIKOS TIKSLAI IR ATSAKOMYBĖS

Analizuojant, kokius tikslus savo veiklai kelia Regioninės agentūros, prasminga būtų grįžti prie
A.Nagionytės ir K.Samonosionokaitės darbo Užsienio šalių regioninės politikos analizė, kuriame
nurodomi sekantys tikslai:
 “Stiprinti regionų nacionalinį ir tarptautinį konkurencingumą;
 Skatinti ekonominę pusiausvyrą ir pramoninės bei komercinės veiklos plėtrą;
 Skatinti užimtumą, kompetencijų ugdymą, lygias galimybes bei socialinį gyventojų
įsitraukimą;
 Mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir jų viduje, atsižvelgiant į jų
išsivystymo lygį ir stiprybes, specializaciją, skatinti visapusiškai naudotis turimais
ištekliais;
 Užtikrinti gyventojų gerovę bei remti regioninę kultūrą;
 Gerinti gyvenamosios aplinkos ir regioninės struktūros kokybę (Act on Regional Development,
2009).“1
Norint aiškiau suprasti šių tikslų igyvendinimo metodus, privalu įsigilinti į regioninių struktūrų
(institucijų) kompetencijų – atsakomybių sritis“2 (Žiūrėti 5 paveikslėlį).

5.paveikslėlis: SUOMIJOS ŽEMYNINĖS DALIES REGIONŲ VALDYMO ATSAKOMYBĖS SRITYS

Regioninės valstybės Ekonominės plėtros, transporto ir Regionų tarybos

agentūros aplinkosaugos centrai

Bazinės Verslas ir pramonė Regioninė plėtra

viešossios
paslaugos Regioninės
Transportas ir
imfrastruktūra žemės naudojimo
Teisinė apsauga planavimas

Aplinkosauga ir
Regiono intereso
Švietimas ir gamtos ištekliai
formavimo ir
kultūra
patenkinimo
užtikrinimas
Darbų sauga
Regiono kultūros
Aplinkosaugos ir tradicijų
leidimai ir darbų puoselėjimas
sauga

ES fondų
finansuojamų
programų
rengimas ir
vykdymas

Šaltinis: European Committee of the Regions, 2019.2 Strateginių

______________________________ regionų plėtros
1 A.Nagionytė, K.Samonosionokaitė, supra note, 27. planų ir programų
2
Ibid rengimas ir
tvirtinimas

7
 Iš 5-ame paveikslėlyje pavaizduotos schemosi matyti, kad regionų tarybos tiesiogiai įgyvendina
teisės aktuose numatytas valstybės valdymo, priežiūros ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijas. Viena iš
svarbiausių sąlygų yra būtinybė įtraukti į šį procesą savivaldybes, kaip suinteresuotus ir bendrai
priimančius sprendimus administracinius vienetus, kurie bendro intereso vedami įgyvendina kolegialiai
priimtus sprendimus – per viešojo valdymo istitucijas.
Nors įstatymai numato privalomą savivaldybių tarpusavio bendradarbiavimą tik sveikatos
priežiūros srityje ir viešųjų paslaugų organizavime bei teikime, didžioji dalis savivaldybių savanoriškai,
savo iniciatyva bendradarbiauja ir kitose srityse, mat taip yra sutaupomi materialiniai ir žmogiškieji
ištekliai, o taip pat greičiau ir kokybiškiau suteikiamos bendruomenėms reikalingos paslaugos.
Apžvelgus regionų valdymo atsakomybės sritis, kyla klausimas: - kokiomis lėšomis užtikrinamas
sklandus šių funkcijų vykdymas? “Suomijos Konstitucija savivaldybėms garantuoja gana didelį
savarankiškumą, visų pirma teisę rinkti mokesčius ir teisę nuspresti dėl savo išlaidų. Savivaldybės
savarankiškai sprendžia dėl savivaldybių pajamų mokesčio tarifų leistiname intervale (OECD, 2016).
Ekonominiai skirtumai tarp savivaldybių siekiami lyginti naudojant centrinės valdžios skiriamas lėšas
(dotacijas)”1, savo bendrame darbe pažymi A.Nagionytė ir K.Samonosionokaitė. Toliau jos nurodo, jog:
“Savivaldybėms suteikiama galimybė kontroliuoti savo pajamas, nustatant vietinius mokesčių tarifus,
kurie 2017 m. sudarė apie 51% visų vietinių pajamų (Basic Public Service Programme; Local and
Regional Government Finland, 2018). Daugiausiai kitų pajamų gaunama iš mokesčių ir rinkliavų, taikomų
vietinėms paslaugoms (2017 m. sudarė 21 % visų pajamų) ir pervedimų iš centrinės valdžios (2017 m.
sudarė 19 % visų pajamų)”.2 Detalesnę mokesčių pajamų struktūra pavaizduota (6 paveikslėlyje).
Reziumuojant, teigtina, kad Suomijoje surenkamų visų pajamų dalis vietiniu lygmeniu yra ne mažesnė nei
2/3 visų šalyje surenkamų pajamų, o tai 1/5 daugiau nei ES vidurkis.
6.paveikslėlis: SUOMIJOS VIETOS VALDŽIOS PAJAMOS 2017 m.3

Pajamų struktūra

4%

Pajamų mokestis
21%
Valstybės dotacijos
43% Pelno mokestis
NT mokestis
5%
Skolinimasis
4% Vietinės rinkliavos
4% Kiti mokesčiai

19%

_______________________
1
A.Nagionytė, K.Samonosionokaitė, supra note, 31.
2
Ibid
3
Ibid

8
 4.ŠIANDIENINĖS REGIONINĖS POLITIKOS AMBICIJOS IR NUMATOMI POKYČIAI

Jau paskutinį 20 a. dešimtmetyje Suomijoje imta suprasti viešojo administravimo reformų

vykdymo butinybę šalyje. Tai ne tapo vienkartinių teisinių aktų įgivendinimu, o pavirto į nenutrūkstamą
poreikį judėti ir tobulinti šalies valdymą. “2015 m. Suomijoje buvo pradėta nauja reforma, kuria siekiama
sukurti naują autonominį, tiesiogiai išrinktą regioninį darinį (lygmenį), kuris viršytu esamas Regionų
tarybas ir jų įgaliojimus (OECD/UCLG, 2019). Regioninių institucijų atsakomybė būtų grindžiama aiškiu
pareigų padalijimu tarp vietos, regioninės ir centrinės valdžios (Nordregio, 2017). Tikėtina, kad jau 2019
m. Suomijoje bus pradedama įgyvendinti regioninės valdžios, sveikatos ir socialinių paslaugų reforma,
kurios tikslas – suderinti ir racionalizuoti viešojo administravymo ir valdymo organizavimą valstybiniu,
regioninių ir savivaldybių lygmenimis. Atsakomybė už sveikatos ir socialinį paslaugų organizavimą būtu
perkelta iš vietos valdžios institucijų (savivaldybių) ir jungtinių savivaldybių tarybų į naują autonominį
regioninio valdymo vienetą. Kaip pirminį sprendimą, Vyriausybės programa numatė funkcijų
centralizavimą į aiškius, autonominius regionus atsakomybių ir įgaliojimų požiūrių (Nordregio, 2017).
Planuojama, kad nauji regioniniai dariniai perims kai kurias Ekonominės plėtros, transporto ir
aplinkosaugos centrų, įdarbinimo ir ekonomikos plėtros tarnybų, regioninės valstybės administracinių
agentūrų, Regionų tarybų ir savivaldybių užduotis (Nordregio, 2017). Nauji autonominiai regioniniai
dariniai būtų atsakingi už: pirminės ir specializuotos sveikatos priežiūrą ir socialinių paslaugų
organizavimą, gelbėjimo tarnybas, regionų plėtrą ir ekonominį vystymasį, aplinkosaugą, žemės naudojimo
planavimą, regiono kultūros ir tradicijų puoselėjimą, bendradarbiavimą tarp regionų ir kitas funkcijas
(OECD/UCLG, 2019; Ibid). Dauguma ekonominės plėtros, transporto ir aplinkos centrų pareigų bus
perkeliami į regionus, nors kai kurias iš šių pareigų vis dar atliks centrinė valdžia, jos bus pertvarkytos.
Teikiant šias paslaygas bus taikomas organizatoriaus – gamintojo modelis.

 Pagrindiniai regionai susitars dėl užimtumo ir ekonominio vystymosi paslaugų teikimo su

savivaldybių, privačiojo sektoriaus ir trečiojo sektoriaus atstovais, atitinkančiais teisės
aktuose nustatytus kriterijus;
 Gelbėjimo tarnybų ir skubios pagalbos užtikrinimo paslaugos bus priskiriamos penkiems
regionams, kurie yra atsakingi už universitetines ligonines priežiūrą pagal teritorinį regionų
bendradarbiavimą. Visi regionai organizuos gelbėjimo tarnybų veiklą ir finansinį
aprūpinimą;
 Dabartinės šešios Regioninės valstybės administracinės agentūros bus performuojamos į
vieną instituciją. Naujoji regioninė valdžios institucija veiks regioniniuose padaliniuose ar
biuruose. Penkiolika plėtros, transporto ir aplinkosaugos centrų taip pat bus sujungiami į
vieną regioninę valstybės instituciją.

Reorganizavimo procese personalo poreikis pereiti iš vienos vietos į kitą bus siekiamas sumažinti
iki minimalaus (Nordregio, 2017)“.1

5.VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO REFORMŲ SUOMIJOJE IŠTAKOS

20 a. pabaigoje Suomijoje finansų ministerija, nutarė atlikti visapusišką valstybės valdymo

modelio įvertinimą, turėdama tikslą sukurti viešojo valstybės administravimo ir valdymo strategiją –
programas, kurių pagalba būtų galima įgyvendinti šaliai taip reikalingas reformas. Siekdama užsibrėžtų
tikslų vyriausybė nesibaimino remtis geriausia kitų valstybių praktika. Suprasdama (vyriausybė), kad
reformų programų kūrimo skubotumas gali turėti neigiamų padarinių, iš pradžių buvo nuspręsta tobulinti
________________________
A.Nagionytė, K.Samonosionokaitė, supra note, 32-33.
1

9
institucijų administravimo modelius, pereiti prie kokybinio valdymo mentaliteto formavimo, įvertinant
kiekvieno valstybės tarnautojo veiklą ir jos rezultatus. Tuo tikslu buvo sukurta viešojo administravimo
reformų ministro pareigybė. Žinoma tokie procesai susidūrė su daugelio valdininkų pasipriešinimu ir jų
argumentais, jog reformos nereikalingos arba nesavalaikės ir t.t.
Tačiau Suomijos vyriausybė pragmatiškai vertino padėtį ir toliau tvirtai siekė savo tikslų
įgyvendinimo, nors ir neišvengė tam tikrų klaidų pvz. tokių kaip: bendrų veiksmų nesuderinimo,
netinkamų tikslų pasirinkimo bei vertinimo kriterijų gausa. Pagaliau buvo sukurtos dvi strategijų kūrimo
grupės, kurių viena vertino kiekvienos programos būsimus rezultatus, pvz. pradedant taikyti vadybinį
modelį ar panašiai.
Antroji grupė tyrė reformų programų naudą materialiųjų ir žmogiškųjų išteklių kontekste, bei jos
įgyvendinamumą t.y aukščiausių ir viduriniojo tarnautojų sluoksnių palaikymą.
Galiausiai buvo prieita prie tokių vertinimo kriterijų:
 Galimybės, programos įgyvendinimui, pritraukti nepriklausomus dalyvius;
 Valstybės tarnautojų perorientavimo metodų prie naujosios viešojo vadybos taikymo.
 Vieningos organizacijų veiklos rezultatų vertinimo (Qualitty Award Models) ir ES
vieningai taikomos – CAF (Common Assessment Framework) metodikos.
 Kiekybinių ir kokybinių rezultatų monitoringo.
Tikslinių programų taikymas padėjo suformuoti strategiją, palaipsniškam perėjimui prie naujojo
viešojo administravimo ir valdymo šalyje. A.Vanhanen (-o) vyriausybė iniciavo 4 svarbiausias valstybines
programas:
 Informacinės visuomenės vystymas (E-paslaugos);
 Piliečių užimtumo didinimas;
 Verslo palaikymas ir skatinimas.
 Visuomenės įtraukimas į valstybės valdymą.1
Pabaigai, reiktu pažymėti, kad tikslinės programos tapo svarbiausiu instrumentu strategiškai
planuojant administravimo politiką Suomijoje, kuri jų pagalba pasiekė ženklių rezultatų mažinant
biurokratiją, didinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą, pagerinant viešųjų paslaugų prieinamumą (vieno
langelio principas, e-paslaugos), įtraukiant visuomenę į valstybės valdymo procesus ypač vietos
lygmenyse.

________________________
1
Большаков С.Н., Большакова Ю.М. Эффективность реформирования государственного управления в Финляндии:
подходы, методы, инструменты [электронный ресурс] // Вопросы управления. 2018. №02 (51). URL: http://journal-
management.com/issue/2018/02/01

10
 IŠVADOS

Apibendrinant darbo temą – darytinos sekančios išvados:

 Suomija, toliau strategiškai siekia gerovės valstybės tikslų. Vengdama skubotumo rengia ir
palaipsniui įgyvendina viešojo administravimo reformas. Po 2010 m., valstybės
administravime nusprendė taikyti Naujojo viešojo valdymo modelį, kuris orientuotas į
socialumą ir visuomeniškumą.
 Pasirinkdama tokį valdymo modelį Suomija siekia, keisti biurokratijos mąstymo
mentalitetą iš vairavimo (valdymo) į tarnavimą, kur būtų vadovaujasi ne trumpalaikių
sprendimų įgyvendinimo, o ilgalaikių, visuomenę tenkinančių sprendimų ieškojimo,
vadovaujantis principu: MASTYK STRATEGIŠKAI – VEIK DEMOKRATIŠKAI. Antra,
– tai tarnautojų požiūrio keitimas iš tarnavimo “klientams” į tarnavimą piliečiams. Taip pat
siekiama keisti požiūrį į žmogiškąjį kapitalą, vertinant ne vien jo darbo produktyvumą, bet
ir patį žmogų, kaip asmenybę. Viešajame sektoriuje teikti prioritetą ne plikam
komercializmui – materialinės naudos gavimui, bet aukščiau iškelti visuomenės interesus,
derinant abu šiuos faktorius.
 Diddžiąją dalį valdymo galių valstybė yra perdavusi regionams, taip mažindam biurokratiją
(neigiamo įvaizdžio prasme), didindama tarpinstitucinį bendradarbiavimą, gerindama
viešųjų paslaugų prieinamumą (vieno langelio principas, e-paslaugos), bei įtraukdama
visuomenę į valstybės valdymo procesus ypač vietos lygmenyse.
 Iš pateiktos medžiagos galime akivaizdžiai ižvelgti veikiančio Suomijoje Naujojo viešojo
valdymo modelio atitikmenis (ypatumus): tinklinis valdymo metodas (regionai, Regionės
administracinės agentūros bei Ekonominės plėtros centrai). Instituciju veikla
organizuojama labiau susitarimais nei biurokratiniais formalumais ar sąlyginomis
sutartimis (kontraktais). Tarp institucinis bendradarbiavimas vykdomas vadovaujantis
partneryste ir konsultacijomis, lygybe bei tarpusavio priklausomybiškumu. Veiklos tikslai
– socialinis pasitikėjimas valstybe, per jos įsipareigojimų vykdymą. Valdymo veikla
pirmoje vietoje kreipiama į visuomenės poreikių atliepimą. Pagal orgnizacinį statusa,
kuriama politinė visuomenė, policentrinė sistema.
 Deja atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasirinktas modelis netapo (kaip ir visi kiti) idealiu,
mat kiekvienas ateinantis naujas laikotarpies atsineša ir jam būdingus iššūkius, kurdamas
naujas požiūrio paradigmas. Suomija, ižvelgdama taikomame modelyje iškylančius
trūkūmus, jau nuo 2015 m. bando tobulinti šalies valdymo sistemą, tęsdama reformas,
nebijodama išsikelti sau naujus ambicingus planus.

11
 ŠALTINIAI

VISUOTINĖ LIETUVIŲ ENCIKLOPEDIJA, Redaktorius Eglė Pocevičienė, Publikuota 2018-01-

29 (Tik elektroninis formatas). Redaguota 2020-10-01 Papildytas (Žiūrėta 2020-11-24)
https://www.vle.lt/Straipsnis/Suomijos-istorija-123747
О правительстве, президенте и политических партиях Финляндии. Žiūrėta 2020-11-25
https://finland.fi/ru/zhizn-i-obshhestvo/gosudarstvennoe-ustrojstvo-finlyandi/
A.Nagionytė, K.Samonosionokaitė, Užsienio šalių regioninės politikos analizė:Švedijos, Lenkijos
ir Suomijos atvejai,25.2019-03-08 http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2019/03/U%C5%BEsienio-
%C5%A1ali%C5%B3-regionin%C4%97s-politikos-analiz%C4%978.pdf
Большаков С.Н., Большакова Ю.М. Эффективность реформирования государственного
управления в Финляндии: подходы, методы, инструменты [электронный ресурс] // Вопросы
управления. 2018. №02 (51). URL: http://journal-management.com/issue/2018/02/01
Timo Linkola (Žiūrėta 2020.11.30) http://bujet.ru/article/69262.php

12