Kas būdinga krikščioniškajai meilei?

Biblija - rinkinys knygų, kurias apie pusantro tūkstančio metų rašė Dievo išrinkti ir įkvėpti
žmonės. Visais laikais Biblija buvo laikoma svarbiausiu dvasiniu autoritetu, ištisus šimtmečius ji darė
įtaką daugybei žmonių. Tačiau kyla klausimas: ar krikščioniška meilė yra aprašoma Biblijoje.
Visu pirma, iš Šventojo rašto krikščioniškajai meilei reikia kantrybės, atlaidumo, tarnystės. Tai
jausmas kuris gali dovanoti visiems, tai nėra įsimylėjimas kitu žmogumi tai- gėris . Jono Biliūno
pasakojime ‘’Lazda,, pasakojama apie šeima išgyvenusią baudžiava, bet jie nekeikė savo pono o sakė
-,,Gal ir mumus ponai baudė dėl mūsų gero?’’. Taigi svarbu suvokti, kad nuolankumas ir atlaidumas
kitam už padaryta skriauda ir yra krikščioniška meilė. Šį jausmas jau seniai nyksta iš žmonių širdžių,
nes jie nebemoka atleisti. Todėl diduma pasaulio meile supranta tik kaip susižavėjimą kitu žmogumi.
Kita vertus, pasakojime „Priešu meilė" žmogui yra suteikiama galimybė pasisemti išminties bei
pasimokyti (ko?). Daugeliui žmonių žinoma frazė „Akis už akį ir dantis už dantį“. Šiai frazei
nepritariama, o yra sakoma: „Nepasipriešink piktam žmogui, bet jei kas tave užgautų per dešinį
skruostą, atsuk jam ir kitą“. Ir šiandien, jei mus įskaudino, pažemino, įžeidė, mums nereikia atsakyti
tuo pačiu. Mes turime išlikti orūs ir priimti racionalų sprendimą atleisti, kuris nereiškia, kad mes
pamiršome skriaudas, bet atleidimas kitam reikštų ramybę mums patiems. Taigi, pasakojimas mus
moko nuoširdaus atleidimo bei padeda suvokti svarbą mums patiems ir žmogui, kuriam norima
atleisti.
Apibendrinant galima teigti, kad Biblija nėra pigus ‘’Delfi,, straipsnis apie vyro ir moters
santykius. Biblija mus apšviečia žmogiškųjų vertybių, kitų ir savęs paties suvokimo, pažinimo
žiniomis, suteikia (250 ž.) mums gyvenimiškosios patirties. Šventasis raštas mus moko spinduliuoti
meile ir gėriu kiek vienam žmogui, neatsižvelgus į padarytas skriaudas. (269 ž.)

Vakaris Burba