Medžiagų apykaita ir pernaša

Elona Petrošienė
Biologijos mokytoja metodininkė
Turinys
• Dujų apykaita vandenyje ir sausumoje
• Medžiagų pernaša augaluose
• Žmogaus kvėpavimo sistema
• Žmogaus virškinimo organų sistema
• Žmogaus kraujotaka
Bendri dujų apykaitos paviršių požymiai
(žuvies žiaunų, žinduolio plaučių alveolių ir augalo lapų)

• Palyginti su organizmo tūriu, šių organų paviršiaus plotas, pro kurį

vyksta dujų apykaita, yra didelis.
• Jie yra ploni, todėl difuzijos kelias trumpas ir dujos gali jį greitai įveikti.
• Jų paviršius drėgnas, todėl dujos prieš difunduodamos gali ištirpti.
• Jie palaiko koncentracijos gradientą, todėl dujos gali judėti viena
kryptimi.
Suaugę varliagyviai
kvėpuoja plaučiais ir
per odą. Kad galėtų
kvėpuoti per odą, ši
turi būti nuolat
drėkinama. Šią funkciją
atlieka odoje esančios
liaukutės.

Priešpriešinės srovės sistema leidžia kaulinių žuvų

žiaunoms paimti 80 % pradinio vandenyje ištirpusio
deguonies kiekio.
Vabzdžių kūne oras į
audinius patenka pro
kvėptukus (kvapines) į
trachėjų sistemą.
Užduotis
Gyvūnai kvėpuodami vartoja deguonį ir išskiria anglies dioksidą.

1. Kokiu būdu vyksta dujų apykaita tarp organizmo ir aplinkos? (1 tšk.)

✓ Difuzijos.
Paveiksle pavaizduoti trijų organizmų skersiniai pjūviai ir pateikta informacija, kaip šie organizmai prisitaikę kvėpuoti.

2. Paaiškinkite, kuo svarbus šiems organizmams kvėpavimo organų paviršiaus plotas. (2 tšk.)
✓ Pro didesnį plotą turintį paviršių patenka daugiau deguonies. Kuo daugiau deguonies, tuo viduląstelinio kvėpavimo metu
gali susidaryti daugiau ATP.
3. Buožgalvis kvėpuoja išorinėmis žiaunomis, žmogus – plaučiais. Kodėl šie organizmai turi skirtingus kvėpavimo organus? (1 tšk.)
✓ Buožgalvis prisitaikęs gyventi vandenyje, o žmogus sausumoje.
4. Paaiškinti, kodėl sliekas žūsta saulėje. (2 tšk.)
✓ Todėl, kad jo oda išdžiūsta ir per sausą odą nevyksta dujų apykaita.
5. Paaiškinti, kaip anglies dioksidas patenka iš kraujo į alveolę. (2 tšk.)
✓ Anglies dioksido koncentracija kraujyje didesnė negu plaučių alveolėje, tai anglies dioksidas juda iš kapiliarų į alveoles
difuzijos būdu.
 Dujų apykaita augaluose

• Vyksta pro lapo dengiamojo

audinio (epidermio) žioteles
ir žievlęšiukus (lenticeles).
• Ryšys tarp fotosintezės ir
kvėpavimo procesų.
• Dujos juda difuzijos būdu.
Vandens ir mineralinių medžiagų judėjimas augaluose

• Dalyvauja epidermio žiotelės (lapuose) ir

šakniaplaukiai (šaknyse), medienos
vandens indai.
• Vanduo kyla dėl kohezijos, adhezijos,
transpiracijos ir šakninio slėgio.
• Kylant aplinkos temperatūrai, esant
sausam ir vėjuotam orui transpiracijos
greitis didėja.
• Mineralinės medžiagos į šaknį patenka
difuzijos būdu, vanduo – osmoso būdu. Kai
mineralinių medžiagų koncentracija šaknų
ląstelėse būna didesnė nei dirvoje –
aktyviosios pernašos (pinocitozės) būdu.
Užduotis
Moksleiviai atliko bandymą. Į 3 vienodus indus A, B, C įpylė po lygiai vandens
ir į indą C pamerkė augalo šakelę. Į indus B ir C įlašino aliejaus, kad paviršiuje
susidarytų plėvelė.
1. Kokį augalams būdingą procesą moksleiviai tyrė šiuo bandymu? (1 tšk.)
✓ Tyrė vandens garinimą pro lapus (transpiraciją).
2. Paaiškinti, kokiam tikslui buvo reikalinga aliejaus plėvelė. (2 tšk.)
✓ Aliejaus plėvelė sulaikė savaiminį vandens garavimą, todėl po bandymo buvo galima palyginti kiek vandens
išgaravo savaime ir kiek - transpiracijos metu. Taip gauti rezultatai patikimesni.
3.1. Paaiškinkite, kodėl bandymo pabaigoje vandens lygis induose A, B, C buvo skirtingas. (3 tšk.)
✓ Iš A indo vanduo garavo savaime. Iš B indo vanduo negaravo. Iš C indo vandenį garino augalas (transpiracija).
3.2. Remdamiesi bandymo rezultatais padarykite išvadą. (1 tšk.)
✓ Garinimas pro lapus (transpiracija) vyko intensyviau negu savaiminis vandens garavimas.
4.1. Kokios dvi augalo ypatybės gali turėti įtakos bandymo rezultatams. Atsakymą paaiškinkite. (2tšk.)
✓ Lapų skaičius – kuo lapų daugiau, tuo daugiau vandens augalas išgarins. Žiotelių skaičius - kuo daugiau žiotelių,
tuo daugiau vandens augalas išgarins.
4.2. Kaip pasikeistų bandymo rezultatai, jei indus A ir C su augalu sandariai apgaubtume skaidria polietileno plėvele?
(1 tšk.)
✓ Vandens lygis A ir C induose su plėvele pasikeistų mažiau, nes ir vandens garavimas ir transpiracija vyktų lėčiau.
5. Nurodykite du aplinkos veiksnius, kurie gali turėti įtakos tiriamam procesui. (2 tšk.)
✓ Oro drėgmė ir oro temperatūra.
Užduotis
Paveiksle schemiškai pavaizduoti augalo vandens pernašai svarbių organų atskiros ląstelės.

1.1. Paveiksle rodyklėmis parodykite kelią, kuriuo vanduo patenka į augalą, juda jo organais ir išgarinamas į atmosferą.
(2 taškai)

1.2. Paaiškinkite, kodėl vanduo juda šiuo keliu. (2 taškai)

✓ Vanduo veržiasi į šakniaplaukius dėl osmosinio slėgio. Šaknų ląstelėmis vanduo juda dėl vandens potencialo
skirtumo (dėl osmoso). Vandens indais vanduo juda dėl vandens molekulių sukibimo (adhezijos), prilipimo prie
vandens indų sienelių (kohezijos). Pakilęs į lapų ląsteles jomis vanduo juda dėl transpiracijos (vandens garinimo pro
žioteles).
2. Paaiškinkite, kaip paveiksle pavaizduotos šaknies ląstelės yra prisitaikiusios įsiurbti daugiau vandens. ( 2 taškai )

✓ Šaknies ląstelės turi šakniaplaukių, kurie padidina įsiurbimo paviršiaus plotą. Šakniaplaukių sienelės plonos ir per jas
nesunkiai praeina vanduo.
3. Aprašykite, kam augalai panaudoja įsiurbtą vandenį. (3 taškai)

✓ Įsiurbtą vandenį augalai panaudoja cheminėms reakcijoms (vanduo svarbus kaip tirpiklis), medžiagų pernašai
(pernešamos tik ištirpusios medžiagos), fotosintezei (vandens fotolizei), ląstelės turgorui (formai) palaikyti.

4. Nurodykite tris būdus, kaip augalai yra prisitaikę taupyti vandenį. (3 taškai)
✓ Skirtingi augalai vandenį prisitaikę taupyti skirtingais būdais. Paprasčiausias vandens taupymo būdas susiję su
žiotelių varstymusi. Kai žiotelės atviros vandens pašalinama daugiau, kai uždaros – mažiau. Kiti augalai turi storą
vaško sluoksnį lapų paviršiuje, dar kitų – lapai virtę spygliais, arba yra labai suskaldyti. Taip sumažinamas paviršiaus
plotas, per kurį vanduo iš augalo išgaruoja. Yra augalų, kurie kaupia vandens atsargas savo mėsinguose organuose.
Dykumų augalai sausros metu numeta lapus, kad sumažintų vandens nuostolius.
Žmogaus kvėpavimo sistema

• Sudaro kvėpavimo takai (nosies ertmė, nosiaryklė,

trachėja, bronchai) ir plaučiai (bronchai, bronchiolės ir
alveolės).
• Kvėpavimo takais (iškloti virpamuoju epiteliu ir gleiviu)
oras juda į plaučius ir iš jų. Oras sušildomas, apvalomas,
sudrėkinamas.
• Plaučiuose vyksta greita dujų apykaita tarp įkvėpto oro ir
veninio kraujo.
Dujų apykaita alveolėje

• Glaudus ryšys kraujotakos ir kvėpavimo

organų sistemų.
• Eritrocituose esantis baltymas
hemoglobinas su deguonimi sudaro
nepatvarų junginį oksihemoglobiną, o su
anglies dioksidu – karbohemoglobiną.
• Alveolės sienelė yra plona (iš vieno
epitelinių ląstelių sluoksnio), iš
vidaus drėgna. Iš išorės sienelė apraizgyta
tankiu vienasluoksnių kapiliarų tinklu.
• Vyksta greita dujų difuzija.
Užduotis
Schemoje pavaizduotos plaučių alveolės ir jas apraizgęs kraujagyslių
kapiliarai.

1. Apibūdinkite plaučių alveolę. (1 taškas)

✓ Plaučių alveolės, tai oru užpildytos iš vienasluoksnio epitelio sudarytos pūslelės, kuriomis baigiasi bronchiolės ir pro kurias vyksta dujų
mainai.
2. Paaiškinkite, kodėl įkvepiant oras veržiasi į alveoles. (2 taškai)
✓ Oras veržiasi į alveoles, nes tarpšonkauliniams ir diafragmos raumenims susitraukus krūtinės ląsta padidėja ir oro slėgis plaučiuose –
sumažėja.
3. Paaiškinkite, kodėl alveolių sienelė sudaryta tik iš vieno ląstelių sluoksnio. (1 taškas)
✓ Kad lengviau vyktų dujų apykaita tarp alveolių ir kapiliarų.
4. Kokios oro dujos veržiasi iš alveolių į kraujagyslių kapiliarus? Kodėl? (2 taškai)
✓ Iš alveolių į kapiliarus veržiasi deguonis. Nes deguonies koncentracija alveolėse didesnė negu kraujyje.
5. Kodėl plaučiai sudaryti ne iš vienos didelės, o iš daugybės smulkių alveolių? (1 taškas)
✓ Daugelio smulkių alveolių paviršiaus, per kurį vyksta dujų mainai, plotas daug didesnis, negu vienos tokio paties tūrio alveolės.
6. Aprašykite anglies dioksido (CO2) molekulės kelionę iš kapiliarų į nosies šnerves. (3 taškai)
✓ Anglies dioksidas difunduoja iš kapiliarų į alveoles, iš alveolių patenka į bronchioles ir bronchus, po to per trachėją ir nosiaryklę į
nosies šnerves.
7. Nurodykite vieną priežastį, dėl kurios plaučių alveolės praranda elastingumą ir nebegali atlikti savo funkcijos. (1 taškas)
✓ Plaučių alveolės gali prarasti elastingumą ir todėl gali neatlikti savo funkcijos dėl rūkymo (arba plaučių ligos).
Užduotis
Paveiksle pavaizduota plaučių dalis.

1. Nurodykite, kokios struktūros pažymėtos raidėmis A, B ir C. (2 taškai)

✓ A – broncheolė; B – alveolė; C – alveolės sienelė.
2. Kraujui tekant kraujagysle iš taško D į E, jo sudėtis pakinta. Paaiškinkite, kaip ir kodėl pasikeičia kraujo sudėtis. (3 taškai)
✓ Kraujui tekant iš taško D Į E į kraują difunduoja deguonis, o iš kraujo į alveolę – anglies dioksidas. Abiejų rūšių dujos juda dėl
paprastos difuzijos iš ten kur daugiau į ten, kur jų mažiau.
3. Kokia kraujagysle kraujas teka iš plaučių į širdį ir kur įteka? (2 taškai)
✓ Kraujas iš plaučių į širdį teka plaučių vena ir atiteka į kairįjį prieširdį.
4. Kodėl organizmui svarbu, kad kraujas iš plaučių patektų į širdį? (2 taškai)
✓ Iš plaučių į širdį kraujas atneša deguonį reikalingą širdies raumeniui. Širdis didelius spaudimu išstumia kraują į didįjį kraujotakos
ratą, kad jis pasiektų visus audinius.
5. Medžiagos, kurias kraujas atneša į audinių ląsteles, panaudojamos energijai gauti. Užrašykite reakcijos, kurios metu gaunama energija, lygtį.
(1 taškas)
✓ C6H12O6 + 6O2 --> 6CO2 + 6H2O + energija (36-38 ATP)
Kvėpavimo judesiai
• Kvėpavimo ritmą kontroliuoja pailgosios
smegenys (kvėpavimo centras).
• Kvėpavimo judesiuose daugiausia
dalyvauja dvi raumenų grupės:
tarpšonkauliniai raumenys ir diafragma.
Užduotis
Paveiksle pavaizduota, kaip vyksta įkvėpimas ir iškvėpimas.

1. Remdamiesi paveikslu paaiškinkite, kas ir kaip keičia krūtinės ertmės ir plaučių tūrį įkvėpimo metu. (2 taškai)
✓ Įkvėpimo metu krūtinės ertmės ir plaučių tūris pasikeičia, nes susitraukia tarpšonkauliniai raumenys, pakyla šonkauliai ir
nusileidžia diafragma.
2. Remdamiesi paveikslu paaiškinkite, kodėl iškvėpimo metu oras veržiasi iš plaučių. (2 taškai)
✓ Iškvėpimo metu oras veržiasi iš plaučių todėl, kad sumažėja krūtinės ląstos (plaučių) tūris ir plaučiuose padidėja oro slėgis.
3.1. Kurioje galvos smegenų dalyje yra nevalingus kvėpavimo judesius reguliuojantis centras? (1 taškas)
✓ Pailgosiose smegenyse.
3.2. Nurodykite dirgiklį, kuriam paveikus kvėpavimo centrą, padidėja kvėpavimo dažnis. (1 taškas)
✓ Anglies dioksido koncentracijos padidėjimas ARBA kraujo pH sumažėjimas.
4. Paaiškinkite, kodėl daug prisivalgius sunkiau kvėpuoti. (2 taškas)
✓ Daug prisivalgius virškinimo organai šiek tiek pakyla ir diafragma negali laisvai nusileisti.
5. Nurodykite tris skirtingus būdus, kaip galima apsisaugoti nuo labiausiai paplitusių kvėpavimo sistemos ligų. (2 taškai)
✓ Nerūkyti, neperšalti, būti gryname ore, grūdintis, stiprinti imuninę sistemą.
Užduotis
Paveiksle pavaizduotas krūtinės ląstos modelis, skirtas kvėpavimo judesiams demonstruoti.

1. Kuriuos žmogaus organus atitinka šios modelio dalys? ( 3 taškai )

✓ Stiklinis indas – krūtinės ląstą arba šonkaulius;
✓ balionai – plaučius;
✓ guminiai vamzdeliai – bronchus;
✓ guminė plėvelė – diafragmą.
2. Naudodamiesi pavaizduotu modeliu paaiškinkite įkvėpimą. (3 taškai)
✓ Prietaisu demonsruojant įkvėpimą guminė plėvelė patempiama žemyn. Taip parodoma, kaip nusileidžia diafragma ir padidėja
krūtinės ląstos ( plaučių ) tūris. Dėl padidėjusio indo ( krūtinės ląstos ) tūrio, oro slėgis jame ir balionuose ( plaučiuose )
sumažėja. Dėl slėgių skirtumo oras veržiasi į balionus ( plaučius ) ir jie išsipučia.
3. Kodėl šiame modelyje nesikeičia oro sudėtis? (2 taškai)
✓ Modelyje oro sudėtis nesikeičia todėl, kad modelyje nėra naudojamas deguonis ir nesusidaro anglies dioksidas. Kitaip sakant,
modelyje nevyksta dujų apykaita.
4. Kokių kvėpavimo judesių negalima pavaizduoti šiuo modeliu? (1 taškas)
✓ Modeliu negalima pavaizduoti tarpšonkaulinių raumenų judesių, nes indo sienelės negali judėti.
 Žmogaus virškinimo sistema
• Sudaro virškinamasis traktas (burnos ertmė, ryklė, stemplė, skrandis,
plonoji ir storoji žarnos, išeinamoji anga) ir viškinimo liaukos (seilių,
skrandžio gleivinės, žarnų, kasa, kepenys).
• Kepenys (tulžies pūslė) gamina tulžį, kuri emulguoja riebalus ir taip
padidina bendrą jų paviršiaus plotą, dėl to palengvėja sąlytis su lipaze.
• Dėl peristaltikos virškinamas maistas juda virškinimo traktu ir maišomas,
todėl greičiau virškinamas.
• Dauguma maisto medžiagų įsiurbiama plonojoje žarnoje, didesnė dalis
vandens ir mineraliniu medžiagų – storojoje žarnoje.
• Medžiagų pernašoje dalyvauja difuzija (riebalų rūgštys, glicerolis,
daugelis vitaminų), palengvinta pernaša (fruktozė), aktyvioji pernaša
(gliukozė, galaktozė, aminorūgštys, kai kurių druskų jonai).
Užduotis
Paveiksle pavaizduota žmogaus virškinimo sistema.

1. Lentelėje įrašykite raidėmis pažymėtų organų pavadinimus ir nurodykite po vieną jiems

būdingą virškinimo funkciją. (3 taškai)

Raidė Organo pavadinimas Funkcija

A
B
C

Raidė Organo pavadinimas Funkcija

A Skrandis Virškina baltymus
B Kasa Gamina virškinimo fermentus
C Plonosios žarnos Įsiurbia maisto medžiagas
2. Paaiškinkite, kodėl maisto medžiagas reikia virškinti. (2 taškai)
✓ Stambios maisto medžiagos negali būti įsiurbtos į kraują. Virškinant šios medžiagos suskaidomos iki smulkesnių molekulių,
kurios lengvai įsiubiamos.

3. Paaiškinkite, kodėl skirtingas maisto medžiagas skaido tik tam tikri fermentai. (2 taškai)

✓ Kad maisto medžiaga būtų suskaidyta, turi susidaryti šios medžiagos (substrato) ir fermento kompleksas. Fermentai veikia
specifiškai: jie substrato molekules atitinka, kaip raktas atitinka spyną.

4.1. Kuris iš raide pažymėtų virškinimo sistemos organų turi didžiausią vidinio paviršiaus plotą? (1 taškas)

✓ Plonosios žarnos.

4.2. Kuo tai naudinga organizmui? (1 taškas)

✓ Kuo didesnis jų paviršiaus plotas, tuo greičiau įsiurbiamos suvirškinto maisto medžiagos.

5. Paaiškinkite, kaip maisto tyrelė juda žarnynu. (2 taškai)

✓ Susitraukiant žarnų raumenims vyksta peristaltika ir tyrelė stumiama žarnynu.
Užduotis
Paveiksle pavaizduota plonosios žarnos sienelės dalis.

1. Kas paveiksle pažymėta raidėmis X ir Y? (2 taškai)

✓ X – limfagyslė ( limfinis kapiliaras ); Y – gaurelis.
2. Kokią funkciją atlieka raide X pažymėta struktūra? (1 taškas)
✓ Įsiurbiami riebalai (riebalų rūgštys ir glicerolis).
3. Susiekite paveiksle raide Y pažymėtos struktūros sandarą su tos struktūros atliekama funkcija. (3 taškas)
✓ Gaureliai pritaikyti suvirškintų medžiagų įsiurbimui: jų labai plona ( vienasluoksnis epitelis ) ir pralaidi sienelė; jų labai daug,
todėl apykaitos paviršiaus plotas didelis; sienelę sudarančios epitelio ląstelės turi mikrogaurelių, kurie dar labiau padidina
paviršiaus plotą; gaurelyje tankus kapiliarų tinklas.
4. Apibūdinkite plonosios žarnos sienelėje esančių žiedinių ir išilginių lygiųjų raumenų vaidmenį virškinimo procese. (2 taškai)
✓ Susitraukiant raumenims vyksta žarnų peristaltika. Dėl peristaltikos virškinamas maistas juda virškinimo traktu, taip pat
maišomas ir todėl greičiau virškinamas.
5. Paaiškinkite, kodėl maisto medžiagas reikia virškinti. (2 taškai)
✓ Kad maisto medžiagos būtų lengviau įsiurbtos ir organizmo įsisavintos, virškinimo metu stambios maisto medžiagų molekulės
paverčiamos smulkiomis, o kai kurios netirpios vandenyje – tirpiomis.
Virškinimo fermentai
Fermentai Buvimo vieta ph Kur gaminasi Substratas Produktas

Burna
Seilių amilazė Seilių liaukos Krakmolas Maltozė
Plonoji žarna 6,5-7,5
Kasos amilazė Kasa Krakmolas Maltozė
(dvylikapirštė)
Plonoji žarna
Maltazė 7,0 Žarnyno ląstelės Maltozė Gliukozė
(klubinė)
Skrandis 2,0
Pepsinas Skrandžio liaukos Baltymai Peptidai
Plonoji žarna
Tripsinas 7,0 Kasa Baltymai Peptidai
(dvylikapirštė)
Plonoji žarna
Peptidazės 8,5 Žarnyno ląstelės Peptidai Aminorūgštys
(klubinė)
Plonoji žarna Glicerolis ir
Lipazė 8,5 Kasa Riebalai
(klubinė) riebalų rūgštys.
Užduotis
Grafiškai pavaizduota trijų fermentų – A, B ir C aktyvumo priklausomybė
nuo pH. Apie fermento aktyvumą sprendžiama pagal jo katalizuojamos
reakcijos greitį.

1. Kuris fermentas – A, B ar C yra aktyviausias neutralioje terpėje? (1 taškas)

✓ C fermentas.
2. Nurodykite virškinimo fermentą, kurio aktyvumo priklausomybę nuo pH vaizduoja kreivė A. (1 taškas)
✓ Pepsinas.
3. Paaiškinkite, kodėl sumažėja fermento C aktyvumas, kai pH tarp 8 ir 9. (2 taškai )
✓ Fermentas denaturuojasi ir pasikeičia jo aktyvusis centras. Tada fermento aktyviajame centre negali prisijungti substratas.
Fermento molekulės negali katalizuoti reakcijos.
4. Fermentinėse reakcijose fermentų dalyvauja daug mažiau negu substratų. Paaiškinkite kodėl. (2 taškai)
✓ Fermentai yra katalizatoriai, o tos pačios katalizatorių molekulės reakcijose naudojamos daug kartų.
Užduotis
Dvylikapirštėje žarnoje lipazės skaido riebalus. Paveiksle grafiškai pavaizduotas pH kitimas riebalų skaidymo metu.

5.1. Kodėl sąveikaujant lipazei ir lipidams pH mažėja? (1 taškas)

✓ Skaidant lipidus susidaro riebalų rūgštys, kurios ir parūgština terpę.
5.2. Paaiškinkite, kodėl pH mažėja dar greičiau, kai lipidų ir lipazės mišinyje yra tulžies. (2 taška)
✓ Tulžis susmulkina lipidus į smulkius lašelius. Padidėja lipazėms prieinamas lipidų paviršiaus plotas
ir tada greičiau susidaro riebalų rūgščių.
Žmogaus kraujotakos sistema

Sudaro:
• Širdis
• Kraujagyslės
Kraujo sandara
Kraujo Kur
Būdingi požymiai Funkcijos
dalys gaminasi
Kraujo Skysta tarpląstelinė medžiaga Vanduo Palaiko kraujo osmosinį
plazma sudaryta iš vandens, plazmos baltymų įsiurbiamas slėgį, dalyvauja krešėjime,
(albuminai, antikūnai, fibrinogenas), žarnyne, plazmoje esantys antikūnai
įsiurbtų maisto molekulių (gliukozės, baltymai - sunaikina
aminorūgščių, riebalų rūgščių), kepenyse mikroorganizmus, perneša
šalinamų atliekų (anglies dioksido, įvairias medžiagas (išskyrus
šlapalo, šlapimo rūgšties), hormonų ir dujas), paskirsto organizme
druskų. šilumą.
Eritrocitai Subrendusios ląstelės neturi Raudonieji Perneša deguonį iš plaučių
branduolio ir negalinčios daugintis. kaulų čiulpai į audinius, padeda pernešti
Įgaubto disko pavidalo, yra baltymo anglies dioksidą.
hemoglobino.
Leukocitai Turinčios branduolį, bespalvės, Raudonieji Saugo organizmą nuo
nevienodos formos ląstelės. Yra penki kaulų čiulpai mikroorganizmų, svetimų
skirtingi tipai. baltymų, svetimkūnių.
Trombocitai Mažos plokščios, dažnai rutulio Raudonieji Svarbūs kraujo krešėjimo
formos, neturinčios branduolio kaulų čiulpai procese.
ląstelės.
Kraujagyslės

Kraujagyslės Būdinga sandara Funkcijos

Arterijos Sienelės sudarytos iš trijų sluoksnių ( jungiamojo audinio sluoksnio, Kraujas teka iš širdies į visus kūno organus.
lygiųjų raumenų sluoksnio, endotelio), elastingos, mažas kraujagyslių
spindis. Kraujas teka greitai, aukštas kraujo spaudimas.
Kapiliarai Sienelės drėgnos, sudarytos iš vieno epitelinių ląstelių sluoksnio – Vyksta dujų ir maisto medžiagų ir šalinamųjų
endotelio. Kapiliarų yra labai daug, todėl didelis paviršiaus plotas. produktų apykaita tarp kraujo ir audinių
Kraujas teka labai lėtai. ląstelių. Sujungia arterijas su venomis.
Venos Sienelės sudarytos iš trijų sluoksnių ( jungiamojo audinio sluoksnio, Kraujas teka iš viso kūno į širdį.
lygiųjų raumenų sluoksnio, endotelio), plonesnės ir mažiau elastingos,
didelis kraujagyslių spindis. Kraujas teka lėtai, žemas kraujo spaudimas.
Turi vožtuvus.
Užduotis
Paveiksle, nesilaikant mastelio, pavaizduoti žmogaus kraujagyslių – arterijų,
venų ir kapiliarų išilginiai ir skersiniai pjūviai.

1. Užrašykite kraujagyslių pavadinimus. (2 taškai)

✓ A – arterija. B – vena. C – kapiliaras.
2.1. Naudodamiesi paveikslu nurodykite du kraujagyslių A ir B sandaros skirtumus. (2 taškai)
✓ A kraujagyslės sienelės storos, o B – plonos; A kraujagyslės spindis mažas, o B – didelis / B kraujagyslėje yra vožtuvų, o A –
nėra.
2.2. Paaiškinkite, kaip kraujagyslių sandara susijusi su kraujo spaudimu jose. (2 taškai)
✓ Arterijų sienelės storos, nes arterijose didelis kraujo spaudimas. Venose yra vožtuvų, nes kraujas jose teka esant mažam
spaudimui ir vožtuvai neleidžia jam tekėti atgal.
3.1. Nurodykite kraujagyslių C funkciją. (1 taškas)
✓ Per kapiliarų sieneles vyksta medžiagų apykaita.
3.2. Paaiškinkite, kaip tos kraujagyslės prisitaikiusios šią funkciją atlikti. (2 taškai)
✓ Plonos kapiliarų sienelės sudarytos iš vieno ląstelių sluoksnio, pro kurį lengviau vyksta maisto medžiagų ir dujų apykaita.
 Užduotis
Paveiksle pavaizduotas kraujo kapiliaras.

1.1. Apibūdinkite kapiliaro sandarą susiedami su jo atliekamomis funkcijomis organizme. (2 tšk.)

✓ Kapiliaro sienelės sudarytos iš vieno ląstelių sluoksnio, todėl per jas difunduojančios medžiagos
praeina daug lengviau.
1.2.Paaiškinkite, kuo naudingas organizmui tankus kapiliarų tinklas ir didelis paviršiaus plotas. (2 tšk.)
✓ Kuo tankesnis kapiliarų tinklas apraizgo kiekvieną ląstelę, tuo glaudesnis kontaktas tarp kraujo
ir ląstelių, greičiau vyksta medžiagų apykaita tarp audinių ląstelių ir kraujo.
2.1. Kaip vadinamos kraujagyslės, į kurias atiteka kraujas iš kapiliarų? (1 tšk.)
✓ Venomis.
2.1.Kas verčia kraują tekėti iš kapiliarų į šias kraujagysles? (1 tšk.)
✓ Iš kapiliarų į venas kraują tekėti verčia slėgių skirtumas.
Užduotis
3. Aprašykite paveiksle pavaizduotą limfos susidarymo procesą. (3 tšk.)

✓ Iš kapiliarų kraujo plazma patenka į audinių skystį (be eritrocitų, plazmos baltymų).
Audinių skystis patenka į limfagyslę. Limfagyslėmis cirkuliuojantis audinių skystis vadinasi
limfa.
4. Kokia limfos reikšmė žmogaus organizmui? (2 tšk.)
✓ Limfa atlieka keletą funkcijų: apsauginę, su ja pernešami riebalai, padeda reguliuoti
skysčių kiekį audiniuose.
Širdies sandara
• Širdies sienelės sudarytos iš širdies skersaruožio
raumens - miokardo.
• Pertvara dalija širdį į kairiąją (arterinis kraujas) ir
dešiniąją (veninis kraujas) puses.
• Kiekviena širdies pusė sudaryta iš skilvelio ir prieširdžio.
• Prieširdžių sienelės plonesnės , nes jie varo kraują tik
žemyn į skilvelius.
• Skilvelių sienelės storesnės, nes jie turi sukurti didelį
spaudimą, kad galėtų kraują pumpuoti didesniais
atstumais.
• Kairiojo skilvelio sienelė storesnė už dešinio, nes
kairysis skilvelis kraują pumpuoja į visą kūną.
• Buriniai vožtuvai neleidžiai kraujui grįžti atgal į
prieširdžius.
• Pusmėnuliniai vožtuvai neleidžia kraujui grįžti atgal į
skilvelius.
Užduotis
Schemoje pavaizduota žmogaus širdis.

1. Paaiškinkite, kaip mažuoju kraujo apytakos ratu atitekėjęs kraujas prateka pro širdį ir patenka į didįjį kraujo apytakos ratą. (3 taškai)
✓ Mažuoju kraujo apytakos ratu kraujas atiteka į kairįjį prieširdį, jam susitraukus – išstumiamas į skilvelį, o kai susitraukia kairysis
skilvelis, kraujas išstumiamas į aortą ( didįjį kraujotakos ratą ).
2.1. Kokia raide pažymėta kraujagyslė, kuria kraujas išteka iš širdies į mažąjį kraujo apytakos ratą? (1 taškas)
✓ A.
2.2. Kaip ši kraujagyslė vadinama? (1 taškas)
✓ Plaučių arterija.
3. Kuria kraujagysle, A ar B, teka daug deguonies turintis kraujas? ( 1 taškas )
✓ B.
4. Kokią funkciją atlieka vainikinės kraujagyslės? (1 taškas)
✓ Jos aprūpina širdies raumenį maisto medžiagomis ir deguonimi.
5.1. Įrašykite praleistą žodį. Širdies raumuo savo sandara panašus į ............. raumenį. (1 taškas)
✓ Širdies raumuo savo sandara panašus į skersaruožį (skeleto) raumenį.
5.2. Kuo širdies raumuo panašus į kraujagyslių sienelių raumenį? (1 taškas)
✓ Panašus savo funkcija, nes abiejų raumenų susitraukimai nepriklauso nuo žmogaus valios.
6. Lentelėje išvardytos medžiagos. Nurodykite, iš kur kraujas paima ir kur atiduoda šias medžiagas. (3 taškai )

Medžiaga Medžiagos paimamos Medžiagos atiduodamos

Deguonis
Anglies dioksidas
Šlapalas

Medžiaga Medžiagos paimamos Medžiagos atiduodamos

Deguonis Iš plaučių Visų audinių ląstelėms
Anglies dioksidas Iš visų audinių ląstelių Į plaučius
Šlapalas Iš kepenų Į šlapimo šalinimo sistemą
( inkstus )

7. Nurodykite dar dvi kraujo funkcijas (be medžiagų pernešimo). ( 1 taškas )

✓ Kraujas dar atlieka apsauginę / termoreguliacinę funkciją.
Kraujotakos ratai

Kraujotakos
Kur prasideda Kur baigiasi Funkcija
ratai

Mažasis kraujotakos Dešiniajame Kairiajame Kraujas teka tik į plaučius.

ratas skilvelyje prieširdyje Plaučių kapiliaruose vyksta
dujų apykaita. Veninis
kraujas virsta arteriniu.

Didysis kraujotakos Kairiajame Dešiniajame Kraujas teka visu kūnu. Tarp

ratas skilvelyje prieširdyje kapiliarų ir audinių ląstelių
vyksta dujų ir medžiagų
apykaita. Arterinis kraujas
virsta veniniu.
Užduotis
Paveiksle schemiškai atvaizduota žmogaus kraujotakos
sistema.

1. Lentelėje įrašykite kraujagyslių rūšis, nurodykite jų sandaros ypatumus ir

susiekite juos su atliekama funkcija. ( 3 taškai )
Kraujagyslės Sandaros ypatumai ir
Raidė Pavadinimas funkcijos Kraujagyslės
Sandaros ypatumai ir funkcijos
A Raidė Pavadinimas
B A Vena Vožtuvai – kraujui tekant venomis,
C neleidžia grįžti atgal./ Didelis
skerspjūvis – lengviau tekėti kraujui.
B Arterija Sienelės storos/ elastingos – atlaiko
didelį širdies sukeltą kraujo spaudimą.
C Kapiliarai Sienelės sudarytos iš vieno ląstelių
sluoksnio/ sienelės plonos – kad
lengvai medžiagos patektų į audinius/
iš audinių į kraują.
2. Kas varo kraują kraujagyslėmis A ir B? (2 taškai)
✓ A kraujagyslėmis varo skersaruožiai griaučių raumenys, o B – širdis.
3. Paaiškinkite, kodėl kraujotakos sistema sudaryra taip, kad kraujagyslėmis C pratekėjęs kraujas grįžta į širdį, o ne tiesiai į plaučius.
(2 taškai)
✓ Didžiojo kraujo apykaitos rato venomis tekančio kraujo spaudimo nebeužtenka kraujui pratekėti dar ir mažuoju kraujo
apytakos ratu. Širdis susitraukia ir suteikia tokį spaudimą, dėl kurio kraujas prateka mažąjį kraujo apytakos ratą.
4. Nurodykite, kurioje širdies pusėje teka labiau deguonies prisotintas kraujas. Kodėl? (2 taškai)
✓ Daugiau deguonies prisotintas kraujas yra kairėje širdies pusėje, nes ten kraujas atiteka iš plaučių, t.y. – prisotintas
deguonies.
5. Paaiškinkite, kodėl atliekant fizinius pratimus pagreitėja dujų pernaša tarp audinių ir kraujo. (3 taškai)
✓ Atliekant fizinius pratimus dujų pernaša tarp audinių ir kraujo pagreitėja, nes, raumenims atlienant didesnį darbą,
ląstelėse išsiskiria daugiau anglies dioksido ir susidaro didesnis šių dujų koncentracijų skirtumas (raumenų ląstelėse ir
kraujyje). Tuo pat metu audiniuose daugiau sunaudojama deguonies ir jo koncentracijų skirtumas (raumenų ląstelėse ir
kraujyje) taip pat padidėja. Esant didesniaim koncentracijų skirtumui dujos veržiasi intensyviau mažesnės koncentracijos
kryptimi.
Vidinė organizmo terpė
Sudaro:
• Kraujas – plazma ir kraujo ląstelės.
• Audinių skystis – kraujo plazmos dalis, iš
kapiliarų patekusi tarp audinių ląstelių. Nėra
eritrocitų ir plazmos baltymų. Aprūpina
audinių ląsteles deguonimi ir maisto
medžiagomis, sugeria jų medžiagų apykaitos
produktus. Vyksta medžiagų difuzija.
• Limfa – audinių skysčio perteklius, patekęs į
limfagysles. Turi daugiau medžiagų
apykaitos produktų, lyginant su audiniu
skysčiu. Limfa grįžta į didžiojo kraujotakos
rato paraktines venas.
Užduotis
Paveiksle schemiškai pavaizduota, kaip susiję kraujas, limfa
ir audinių skystis.

1.1. Paveiksle strėlyte ir raide A nurodykite vietą, kur susidaro audinių skystis. (1 taškas)
1.2. Paveiksle strėlyte ir raide B nurodykite vietą, kur audinių skystis grįžta į kapiliarą. (1 taškas)
2. Nurodykite dvi medžiagas, kurias kraujas atneša į audinius. (1 taškas)
✓ Deguonis ir maisto medžiagos (ARBA vanduo, mineralinės medžiagos).
3. Paaiškinkite limfos vaidmenį organizme. (3 taškai)
✓ Limfa atlieka kelias skirtingas funkcijas. Ji surenka skysčio perteklių ir jį grąžina į kraują. Į limfagysles iš plonosios žarnos
patenka ir su limfa pernešami riebalai. Be to, limfmazgiuose daug leukocitų (limfocitų), kurie atlieka apsauginę funkciją.
4.1. Kaip pasikeičia per limfmazgius tekančios limfos sudėtis? (2 taškai)
✓ Limfai tekant per limfmazgius joje padidėja antikūnių kiekis ir leukocitų (limfocitų) skaičius.
4.2. Kuo šis pasikeitimas svarbus žmogaus organizmui? (1 taškas)
✓ Tai svarbu, nes antikūnai ir leukocitai turi įtakos žmogaus atsparumui ligų sukėlėjams.
5. Nurodykite vieną kraujo ir audinių skysčio sudėties skirtumą. (1 taškas)
✓ Kraujyje yra eritrocitų, o audinių skystyje – nėra. ARBA Audinių skystyje nėra kraujo plazmos baltymų, o kraujyje – yra.
Užduotis
Schemoje pavaizduotas vandens judėjimo kryptys kraujui tekant
kapiliarais raumenyse.

1. Kaip pasikeičia kraujo plazmos sudėtis, kraujui tekant iš arteriolės į venulę? ( 3 taškas )
✓ Kraujui tekant iš arteriolės kapiliarais į venulę jame sumažėja maisto medžiagų ( pvz., aminorūgščių, gliukozės) ir padaugėja šalinamų medžiagų
( pvz., šlapalo ). Be to, pasikeičia dujų koncentracijų skirtumas ( sumažėja deguonies ir padidėja anglies dioksido koncentracija).
2. Kraujui ištekant iš arteriolės į kapiliarą vanduo dėl kraujospūdžio teka į audinių skystį, o kapiliaro gale ties venule – iš audinių skysčio grįžta į
kraują. Paaiškinkite, kaip dėl osmoso vanduo grįžta į kraują. ( 2 taškas )
✓ Dėl kraujospūdžio ištekėjus vandeniui į audinių skystį, ištirpusių medžiagų koncentracija kraujyje padidėja. Kapiliaro gale ties venule vanduo vėl
teka iš audinių skysčio į kraują dėl osmoso ( dėl ištirpusių medžiagų koncentracijų skirtumo ).
3. Kokią funkciją atlieka kapiliaru judantys eritorocitai? ( 1 taškai )
✓ Eritrocitai perneša deguonį.
4. Susiekite kapiliaro sandaros ypatybes su jo atliekama funkcija. ( 2 taškai )
✓ Kapiliaro sienelė sudaryta iš vieno ląstelių sluoksnio, kad pro jas lengviau vyktų medžiagų apykaita tarp kraujo ir audinių ląstelių.
5. Paaiškinkite, kodėl sutriktų raumenų funkcijos, sutrikus kapiliarų funkcijai. ( 3 taškai )
✓ Sutrikus kapiliarų funkcijai suriktų ir raumenų funkcijos, nes tuomet raumenys būtų blogai aprūpinami deguonimi ir maisto medžiagomis.
Raumenims nepakaktų energijos susitraukimui. Be to, trūkstant deguonies raumenų ląstelėse prasidėtų pienarūgštis rūgimas. Iš raumenų
ląstelių nebūtų pašalinami medžiagų apykaitos produktai ( pieno rūgštis ) ir dėl raumenų apnuodijimo būtų jaučiamas skausmas.
Kraujo grupės ir Rh
• Individo kraujo plazmoje yra antikūnų tiems Kraujo Agliutinogenai - antigenai Agliutininai – antikūnai
antigenams, kurių eritrocituose nėra. grupė (eritrocituose) (kraujo plazmoje)

• Kraujo plazmos baltymas agliutininas α (anti- O (I) Nėra α ir β (anti-A ir anti-B)

A) sulipina eritrocitus, kurie turi agliutinogeno A (II) A β (anti-B)
A, o β agliutininas (anti-B) – eritrocitus, kurie B (III) B α (anti-A)
turi agliutinogeno B. Šis reiškinys
AB (IV) A, B Nėra
vadinamas agliutinacija.
• Kad recipientas galėtų gauti iš donoro kraujo, Kraujo
recipiento (gavėjo) kraujo plazmoje neturi būti Gali duoti kraują Gali priimti kraują
grupė
antikūno, priverčiančio donoro ląsteles O (I) O (I), A (II), B (III), AB (IV) O (I)
agliutinuoti (sulipti) .
A (II) A (II), AB (IV) O (I), A (II)
• Žmonių, kurių eritrocitai turi baltymą
B (III) B (III), AB (IV) O (I), B (III),
(antigeną) – rezus faktoriu (Rh), kraujas
laikomas Rh teigiamas, kurių eritrocituose AB (IV) AB (IV) O (I), A (II), B (III), AB (IV)
nėra - Rh neigiamas.
Testas
1. Nurodykite teorinį variantą, kurių kraujo grupių žmonėms 4. Mažajame kraujo apytakos rate:
recipientas gali būti A (II) kraujo grupės žmogus? A. arterijomis teka deguonies prisotintas kraujas;
A. O(I), AB(IV). B. arterijomis teka arterinis kraujas;
B. A(II), B(III). C. venomis teka anglies dioksido prisotintas kraujas;
C. B(III), AB(IV). D. venomis teka arterinis kraujas.
D. A(II), O(I).

2. Iš kokios širdies dalies kraujas atiteka į dešiniosios kojos 5. Kuria kraujagysle tekančiame kraujyje deguonies
kapiliarus? koncentracija yra didžiausia?
A. Kairiojo prieširdžio. A. Plaučių arterija.
B. Kairiojo skilvelio. B. Tuščiąja vena.
C. Dešiniojo prieširdžio. C. Plaučių vena.
D. Dešiniojo skilvelio. D. Kepenų vena.

3. Kada oras veržiasi į plaučius? 6. Kas padeda apsisaugoti nuo ligas sukeliančių bakterijų,
A. Kai slėgis plaučiuose padidėja. patenkančių į žmogaus organizmą su maistu?
B. Kai plaučių tūris sumažėja. A. Kasos amilazė.
C. Kai šonkauliai nusileidžia. B. Seilių amilazė.
D. Kai diafragma nusileidžia. C. Seilėse esantys šarmai.
D. Skrandyje esančios rūgštys.