Ilzė Janulevičiūtė, II kl

Nuo aneksuotos ini nepriklausomos Lietuvos

Kontrolinio klausimai:

1. Sovietų Lietuvoje valdžia priklausė SSKP (Sovietų Sąjungos komunistų partijos)

padaliniui – Lietuvos komunistų partijai, o tiksliau nomenklatūrai, t.y.
aukščiausiam partijos sluoksniui.

2. Lietuvos ūkio pokyčiai sovietmečiu:

o Industrializacija. Maskva sovietmečiu siekė Lietuvos ūkį integruoti į SSRS ir
nepaisant vietos sąlygų, ekonominio efektyvumo, kvalifikuotų darbininkų,
žaliavų stygiaus, LSSR buvo sparčiai industrializuota.
o Centalizacija. Kiek vėliau buvo įvykdyta ūkio centralizacija (vadovavimo ir
valdymo sutelkimas viename centre).
o Urbanizacija. Dėl industrializacijos, šalyje prasidėjo sparti urbanizacija. Ėmė
plėstis miestai ir miesteliai. Į miestus pradėjus sparčiai keltis žmonėms, juose
apsigyveno daugiau nei 60 proc. visų šalies gyventojų, tokiu būdu Lietuvos
visuomenė pirmą kartą savo istorijoje tapo miestietiška.
3. Lietuvos kultūra sovietmečiu buvo niokojama, į Vakarus pasitraukė didžioji dalis
talentingiausių ir įžymiausių mokslininkų, meninkų. Komunistinis režimas slopin
Lietuvos kultūrinį tautiškumą, naikino tautos istorinę atmintį.
Kūrybos laisvė sovietmečiu buvo suvaržyta, visos kultūros sritys buvo griežtai
kontroliuojamos komunistų partijos.
Svarbia Lietuvos kultūros dalimi bei patriotizmo išraiška sovietmečiu tapo
sportas.

4. Neginkluotam antisovietiniam pasipriešinimui Lietuvoje būdinga:

o Buvo kuriamos nedidelės pogrindinės antisoietinės jaunimo organizacijos,
kurios platino atsišaukimus prieš koministų valdžią bei tautinę atributiką,
minėdavo tautines, valstybines sukaktis ar kitaip protestavo ir priešinosi
esamai valdžiai;
o Neginkluotam pasipriešinimui taip pat būdingi bandymai bėgti iš SSRS;
o Pilietinei rezistencijai įgavus vis didesnį pagreitį ėmė steigtis įvairūs
periodiniai pogrindžio leidiniai, kūrėsi tokios organizacijos kaip Lietuvos
Laisvės Lyga.
o Vyko įvairios viešos antosovietinės demonstracijos, mitingai, protesto akcijos
(pvz.: Romo Kalantos susideginimas protestuojant prieš sovietinį režimą ar mitingas prie
Adomo Mickevičiaus paminklo, žymėjęs naujos epochos pradžią).

5. Sovietų politikai Katalikų bažnyčios atžvilgiu būdinga:

o Buvo draudžiama skambinti varpais, statyti kryžius ar nešioti kryželius;
o Vaikų krikštyjimas buvo draudžiamas/negalimas;
o Pamaldų lankymas – varžomas;
o Stojimas į kunigų seminariją buvo taip pat varžomas;
o Tikintieji buvo nuolatos įžeidinėjami ar kitaip pajuokiami;
o Iš katalikų buvo atimamos bažnyčios, naikinamos kitos, tikintiesiems svarbios
vietos;
o Ateizmas tapo privaloma ideologija.

Matome, jog bet kokia tikėjimo išraiška buvo labai stipriai apribojama arba išvis
draudžiama. Galime teigti, jog SSRS konstitucijoje minima tikėjimo laisvės
garantija buvo visiškai melaginga.

6. Gyvenimas sovietų Lietuvoje:

 o Nors buvo kalbama, jog Sovietų Sąjungoje visi lygūs, iš tiesų visuomenę
sudarė skirtingi sluoksniai. Nomenklatūrininkų sluoksniui ramus gyvenimas
buvo garantuotas, o žemesnieji visuomenės sluoksniai buvo žeminami;
o Deficitas Sovietų Lietuvoje buvo neatskiriamas nuo kasdienybės;
o Gydymas sovietmečiu buvo nemokamas, tačiau žmogus pas gydytoją
galėdavo praleisti vos 12 min.;
o Sovietų Lietuvoje visi žmonės privalėjo dirbti, o už darbo vengimą buvo
baudžiama;
o Sovietmečiu žmonėms nuolatos trūko, būstų, o jų suteikimas buvo viena iš
visuomenės valdymo būdų;
o Norint sovietmečiu įsigyti automobilį buvo būtina iš pradžių gauti tam skirtą
paskyrą;
o Apranga ir avalynė taip pat buvo deficitinė prekė, tačiau laikui bėgant žmonės
vis vien stengėsi sekti madas ir stengėsi siūtis į džinsus panašias, madingas
kelnes ar pan.;
o Viena iš svarbiausių pramogų sovietmečiu – kinas.

7. Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS) buvo visuomeninis judėjimas, įkurtas 1988

m. birželio 3 d., Vilniuje.
Galime teigti, jog pagrindinis šio judėjimo tikslas – „pažadinti“ Lietuvą, atgaivinti
lietuvių vienybės, tautinio pasididžiavimo jausmą. Imta kalbėti apie Lietuvos
ekonominį/kultūrinį savarankiškumą, pradėta brandinti mintis apie šalies
nepriklausomybės atkūrimą, o tai tik dar labiau skatino tautos pabudimą.

8. Šioje Baltijos kelio akcijoje dalyvavo:

o Lietuva;
o Latvija;
o Estija.

Baltijos kelio akcija buvo surengra norint pasauliui parodyti, jog SSRS skleidžiama
propaganda apie Baltijos tautų nepritarimą Sąjūdžio ir Liaudies idėjoms ir
reikalavimams, yra klaidinga. Šis žmonių susitelkimas visam pasauliui, o taip pat ir
SSRS atskleidė, jog atkurti tris buvusias valstybes ryžtingai siekė visos tautos.

9. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrino aktas buvo paskelbtas 1990 m. kovo 11 d.

Šį Lietuvai be galo svarbų aktą priėmė paskelbė Lietuvos Respublikos
Auksčiausioji Taryba.
10. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo paskelbimas sukėlė SSRS įniršį. Agresorius
nė neketino trauktis iš Lietuvos. Kilo imperijos pasipriešinimas. Balandžio 13 d.
M. Gorbačiovas paskelbė Lietuvai ultimatumą ir pareikalavo, jog atkūrimo Aktas
būtų atšauktas per dvi dienas. Buvo pradėta ekonominė blokada (nutrauktas naftos
tiekimas, sumažintas gamtinių dujų tiekimas, sustabdyti ešelonai su į Lietuvą siunčiamomis
prekėmis bei žaliavomis), taip pat buvo bandoma kiršinti Lietuvoje gyvenančias
tautas. Kiek vėliau visose Balijos šalyse imta telkti papildomas SSRS karines
pajėgas, buvo norima ginklu nuversti Lietuvos valdžią.